Universitas Vilnensis, 2005 m. gegužės mėn. Nr. 4 (1660)

hinc itur ad astra

universitas

c,VNIV^ • 1579-^>.

vilnensis 2005 m. gegužės mėn.

Nr. 4 (1660)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

http://www. vilnensis. vu. lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

---------------------------------------------- N

Šiame

numeryje:

Studentų skaičius universitetuose gali mažėti Skaitykite p. 3

Būti ar nebūti stipendijai?

Skaitykite p. 4

Universiteto teatras į Vilnių parsivežė didžiąją taurę

Dešimt Lietuvos gimnazijų tapo VU partnerėmis Balandžio 29 dienq Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su dešimt Lietuvos gimnazijų. Tai pirmoji sutartis Lietuvoje, kuria glaudžiai bendradarbiauti įsipareigoja Universitetas ir gimnazijos. Šios sutarties tikslas - užtikrinti bei įvairiais būdais skatinti nuolatinį VU bendruomenės bendra­ vimą su įvairių Lietuvos regionų moksleiviais bei mokytojais; įsipareigoti aktyviai skleisti Universiteto idėjas moksleiviams, puoselėti gerą gimnazijų vardą.

Skaitykite p. 11 Nukelta j p. 3

V. Naujiko nuotr.

Sensacingas VU archeologų atradimas Universiteto šokėjai geriausi Skaitykite p. 13

Atliekant archeologinius kasinėjimus rasta vienos garsiau­ sių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje Radvilų gi­ minės kapavietė. Joje rasti ir identifikuoti Mikalojaus Rad­ vilos Juodojo, Elžbietos Šidloveckos-Radvilienės ir Jonušo Radvilos palaikai.

Ona MACKONYTĖ Radvilų istorija

VU sportinės aerobikos komanda - 2005 metų Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionato nugalėtoja Skaitykite p. 15

Molėtų rajone yra Dubingių piliavietė. Ji - viena didžiausių piliaviečių Lietuvoje, maždaug pu­ sės kilometro ilgio. Kažkada toje vietoje buvo sala, dabar - pusia­ salis šalia Dubingių miestelio. Is­ torijoje rašoma, jog XIII amžiuje Dubingių žemę puolė kryžiuočiai, todėl Vytautas toje vietoje pasista­ tė pilį. Vietovė išgarsėjo tik apie XVI amžių, čia buvo Radvilų šei­ mos rezidencija. Radvilos vadino­ si Dubingių ir Biržų kunigaikščiais.

Iš šios šeimos patys žinomiausi ir garbingiausi buvo Radvila Juoda­ sis, Radvila Rudasis ir Barbora Radvilaitė.

Archeologai rado ir identifikavo Mikalojaus Radvilos Juodojo, Elž­ bietos Šidloveckos-Radvilienės,

Jonušo Radvilos ir (veikiausiai) Mikalojaus Radvilos Rudojo pa­ laikus.

Iš pažiūros painūs Radvilų gi­ minystės ryšiai iš tikrųjų yra visai paprasti: Barbora Radvilaitė buvo Radvilos Rudojo sesuo. Radvila

Rudasis ir Radvila Juodasis pusbroliai, taigi Barbora Radvilai­ tė irgi Radvilos Juodojo pussese­ rė. Jonušas VI Radvila yra Radvi­ los Rudojo anūkas. Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė buvo Rad­ vilos Juodojo žmona.

Radvilos Dubingių vietovėje tu­ rėjo pilį, iš kurios dabar likę tik griu­ vėsiai. Prie pilies pasistatė ir bažny­ čią, o toje bažnyčioje vadinamąjį „Dievo stalą“, savotišką altorių.

Radvilos buvo evangelikai-reformatai ir tą bažnyčią pavertė savo giminės mauzoliejumi. Bažnyčia buvo sugriauta „tvano“ laikotarpiu -XVII a. viduryje.

Iš istorijos tiksliai žinoma, kad tai Radvilų tėvonija, čia jie visi ir buvo laidojami. Tiksliai išsiaiškinta, kad Jonušas Radvila XVII a. sutvarkė gi­ minių kapus, užsakė specialius marmurinius sarkofagus. „Tvano“ laiku, bijant galimų apiplėšimų, Radvilų palaikai galėjo būti iš sar­ kofagų išimti ir palaidoti žemėje.

Sensacingas atradimas Archeologiniai kasinėjimai vy­ ko praėjusią vasarą. Juos vykdė Universiteto studentai ir Vilniaus jė-

Dubingių piliavietę praėjusią vasarą kasinėjo VU studentai ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai. D. Bagdono nuotr. zuitų gimnazijos moksleiviai. Kasi­ nėjimams lėšų buvo skirta visai ne­ daug, tačiau atradimas - stulbinan­ tis. Pirmą kartą pavyko atkasti tokio lygio istorinių asmenybių palaikus.

Tai neeilinis įvykis istorine ir archeo­ logine prasme.

Archeologas dr. A. Kuncevičius pasakojo, kad kasinėjant neįmanoma tiksliai žinoti, jog būtent toje vietoje yra palaidotas vienas ar kitas asmuo.

Tai galima tik numanyti ir nuspėti.

Kasta buvo sugriuvusioje centrinėje bažnyčios dalyje, kur buvo „Dievo

stalas“. Ten pagal to meto papro­ čius laidojo pačius garbingiau­ sius asmenis.

Kasinėjant surasta keliasde­ šimt palaidojimų, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes. Pirmoji išlikę nesuardyti kapai, su anato­ miškai tvarkingais, užkastais po bažnyčios grindimis palaikais.

Antroji - palaidojimai, kurie suar­ dyti įvairių statybų metu: pavieniai kaulai arba tik iš dalies išlikę pa-

Nukelta j p. 7

universitas

2

2005 gegužė

vilnensis

iiiuvizitai

iiiiisutartys Kuriamos naujos nuotolinių studijų programos

NATO vadovas susitiko su VU studentais Vytis JURKONIS, Nerijus PETRAUSKAS, VU TSPMI

Balandžio 22 dieną Vilniaus universitete buvo surengta dis­ kusija „NATO dabartis ir ateitis“.

Balandžio 15 dieną Vilniaus universitete bendradarbiavimo sutartis pasirašė 13 universitetų, dalyvaujančių virtualaus Baltijos jūros universitetinio miestelio projekte, rektoriai.

..

10

li»

Pagrindinius diskusijos daly­ vius, NATO generalinį sekreto­ rių Jaapą de Hoop Schefferj bei

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį, pasitiko pilna salė akademinio jaunimo. Diskusiją vedė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Rai­ mundas Lopata bei politikos ap­ žvalgininkas Vykintas Pugačiauskas. Pastarieji dar prieš atvykstant garbingiems sve­ čiams diskutavo apie vykusį NATO šalių užsienio reikalų mi­ nistrų susitikimą Vilniuje, pasi­ dalijo nuomonėmis apie šian­ dieninius įvykius tarptautinėje

Pasirašius sutartį buvo pakeltos šampano taurės

NATO generalinis sekretorius ir LR užsienio reikalų ministras su VU studentais diskutavo apie Aljanso santykius su Europa bei tarptautinius įvykius

arenoje.

A. Valionis savo įžanginėje kalboje pasidžiaugė Vilniuje vy­

kusiu neformaliu NATO šalių už­ sienio reikalų ministrų susitikimu.

Jame pasikeista nuomonėmis ne tik apie NATO vykdomas tarptau­ tines operacijas, bet ir aptarti stra­ tegiškai svarbūs NATO politinio vaidmens stiprinimo klausimai, Aljanso santykiai su Europos Są­ junga, Ukrainos narystės Aljan­ se perspektyvos. „Tokio susitiki­ mo organizavimas Vilniuje didelis įvertinimas Lietuvai“, teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Baigdamas savo kal­ bą, A.Valionis negailėjo gerų ir pagarbių žodžių NATO genera­ liniam sekretoriui J. de Hoop Schefferiui: „Sekretorius Schef-

feris - patyręs politikas ir puikus lyderis. Jo iniciatyva diskusijos dėl NATO ateities įgauna vis di­

desnį pagreitį“. Šiltais akademinio jaunimo plojimais sutiktas NATO vado­ vas savo kalboje aptarė iššū­ kius, su kuriais šiandien susidu­ ria NATO, kalbėjo apie dabartines NATO misijas ir ope­ racijas, kuriose vis aktyviau da­ lyvauja Lietuva, pateikė užsie­ nio reikalų ministrų susitikimo Vilniuje diskusijų detales.

Po oficialių kalbų auditorijai buvo suteikta galimybė padisku­ tuoti su NATO generaliniu sek­ retoriumi tiesiogiai.

Diskusijos pradžioje paklaus­ tas, ką mano apie Lietuvos džia­ zą, J. de Hoop Schefferis teigė, jog po truputį tampa šios srities

ekspertu, o savo žinias dar la­ biau pagilins klausydamasis gausios kompaktinių plokštelių kolekcijos, kurią padovanojo už­ sienio reikalų ministras.

Europarlamentaras profeso­ rius Vytautas Landsbergis nebu­ vo linkęs diskutuoti apie muzi­ ką ir uždavė bene labiausiai intriguojantį klausimą apie Ru­ sijos siūlomą sutartį Lietuvai dėl tranzito j Kaliningradą. Vilniaus universiteto Teatro salėje nu­ skambėjo aiškus J. de Hoop Schefferio atsakymas - NATO

Tai jau trečiasis rektorių susiti­ kimas, kuriame Baltijos šalių uni­ versitetai susitarė dėl nuotolinių studijų plėtros. Sutartis pasirašy­ ta tarp universitetų ir dviejų pa­ slaugas teikiančių technologinių bendrovių.

Baltijos jūros regiono projekto „Baltic Sea Virtual Campus“ tiks­ las yra sukurti bendrą tarptautinį nuotolinių studijų konsorciumą.

Susitikime universitetų rektoriai aptarė esamą projekto padėtį ir perspektyvas. Šiame projekte nuo

2002 metų dalyvauja ir Vilniaus nuotolinių studijų centras. Šio

centro docentas dr. Povilas Aba­ rius pasakojo, jog VU yra lygia­ teisis konsorciumo narys. Vil­ niaus nuotolinių studijų centras rengia ir teikia atskirus nuotolinių studijų modulius. Jau sukurti ir veikia tarpkultūrinės vadybos, tei­ sinių ei. verslo aspektų ir informa­ cijos sistemų, sveikatos techno­ logijų vertinimo moduliai įvairioms magistro studijų progra­ moms. Šie kursai buvo sukurti

2003 metais Vilniaus universite­ tui laimėjus Lietuvos „Phare 2001“ projektą. „U. V.“ inform.

Orientalistikos centras į pagalbą kariškiams NATO generalinis sekretorius su žmona apžiūrėjo Universiteto bibliote­ koje saugomų senųjų atlasų kolekciją bei Amsterdame 1650 m. išleistą K. Simonavičiaus knygą „Didysis artilerijos menas“ neketina kištis j dvišalius Lietu­ vos ir Rusijos santykius, tačiau at­ siradus poreikiui yra pasiruošusi tarpininkauti.

Studentai ne mažiau aktyviai dalyvavo diskusijoje - daugeliui rūpėjo NATO požiūris į Ukrainą bei kitas potencialias NATO na­ res. Generalinis sekretorius gyrė Ukrainos pastangas ir teigė, jog Aljansas yra atviras tiek Ukrainai, tiek ir kitoms narystės siekian­ čioms valstybėms. Vis dėlto visos valstybės, norinčios tapti NATO narėmis, turi įvykdyti Vašingtono sutarties kriterijus. Nesiryždamas nurodyti konkrečių naujųjų narių priėmimo datų, J. de Hoop Schef­ feris užtikrino, jog Aljansas pasi­ ryžęs dialogui su visomis valsty­ bėmis.

Auditoriją domino ir NATO san­ tykiai su Europa. Nepaisant to, jog yra gimęs Nyderlandų Karalystė­ je, generalinis sekretorius save vadino atlantistu. J. de Hoop Schefferis akcentavo, jog JAV ga­ liai šiandien negali prilygti nė vie­ na pasaulio valstybė. Europos Są­ junga kol kas nėra pajėgi jos atsverti, todėl JAV vaidmuo Aljan­ se yra nepakeičiamas. Norėda­ mi bent šiek tiek sumažinti skirtu­ mą tarp Europos valstybių ir JAV karinių pajėgumų, europiečiai privalo restruktūrizuoti savo ka-

Tarybos salėje rektorius svečiui parodė senojo Universiteto skeptro kopiją bei XX a. pradžios rektoriaus ir dekanų grandines, sukurtas pagal E Ruščico piešinius

riuomenę ir krašto apsaugai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus pro­ dukto. Generalinis sekretorius pabrėžė tai, jog ES ir NATO sieja bendros vertybės, kurias reikia ginti ir puoselėti, todėl abi orga­ nizacijos turėtų būti suinteresuo­ tos viena kitos stiprėjimu.

V Naujiko nuotr.

Balandžio 12 dieną VU rektorius Benediktas Juodka ir krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Viena svarbiausių šioje sutarty­ je numatytų bendradarbiavimo sri­ čių - Universiteto parama rengiant karius tarptautinėms operacijoms.

Pagal susitarimą Vilniaus universi­ teto Orientalistikos centro dėstyto­ jai Lietuvos kariškius, išvykstančius į misiją Afganistane, mokys dari kal­ bos. Kariai pramoks būtiniausių žo­ džių tiek, kad galėtų susikalbėti su vietos gyventojais. Taip pat yra pla­ nų parengti trumpą lietuvių-dari kalbų pasikalbėjimo žodyną. Orien­ talistikos centro vedėjas dr. Audrius Beinorius pasakojo, jog VU studen­ tai ne tik moko kariškius dari kal­ bos, bet ir supažindina su vietos pa­ pročiais. Tam rengiami inscenizuoti susitikimai, kuriuose orientalistikos studentai elgiasi kaip vietiniai Af­ ganistano gyventojai, o kariškiai mokosi su jais bendrauti.

Dari kalba - viena iš dviejų ofi­ cialių Afganistano kalbų. Šia kal-

ba gali bendrauti didžioji dalis Goro provincijos gyventojų. Čia lie­

tuvių vadovaujama Provincijos at­ kūrimo grupė pradės kurtis šių metų vasarą.

Universitetas taip pat įsipareigo­ ja prireikus padėti parinkti vertėjus ir kitų sričių specialistus vykti j tarp­ tautines taikos operacijas.

Krašto apsaugos ministerija šia sutartimi įsipareigojo pagal galimy­ bes teikti universitetui Krašto ap­ saugos sistemos leidinius apie Lie­ tuvos kariuomenę, sudaryti sąlygas Universiteto darbuotojams ir stu­ dentams artimiau susipažinti su krašto apsaugos sistema, atlikti mokslinius tyrimus ir praktikas bei stažuotes, taip pat sudaryti sąlygas Universiteto darbuotojams ir stu­ dentams vykti j tarptautines taikos operacijas dirbti vertėjais, konsul­ tantais.

universitas

2005 gegužė

3

vilnensis

Universitetui reikia motyvuotų studentų Prof. Gintaras DIKČIUS, studijų direktorius

Į VU įstoja tik geriausieji Iš tiesų gerų studentų paieška yra labai svarbus gerą studijų ko­ kybę užtikrinantis elementas, j dau­ gumą Vilniaus universiteto progra­ mų konkursai yra dideli, todėl įstoja tik moksleiviai, geriausiais pažy­ miais išlaikę valstybinius egzami­ nus. Kaip žinoma, geriausias vals­ tybinių egzaminų įvertinimas yra šimtas balų. 2004 metais j Vilniaus universitetą įstojo daugiau kaip 60 proc. visų Lietuvos „šimtukininkų“, nors j Vilniaus universitetą priima­ ma studijuoti mažiau negu 20 proc. pirmakursių.

Klaipėdoje VU stendas buvo apgultas Vasario 26 dieną jau ketvirtą šiais metais Studijų mugę Žvejų namuo­ se organizavo Klaipėdos univer­ sitetas. Kaip jau įprasta, Vilniaus universiteto stendas visą laiką bu­

Šiais metais - kaip niekad anksčiau - visi Lietuvos univer­ sitetai, dalyvaujantys bendrajame priėmime, nusprendė rengti įvairiuose miestuose net penkias studijų muges. Toks padidėjęs universitetų aktyvumas sietinas su noru geriau informuoti moksleivius apie studijų programas, įstojimo ga­ limybes, studijų vykdymą, o svarbiausia - kviesti į universi­ tetus gabiausiuosius. Jie viliojami tiek studijų kokybe, toli­ mesnių studijų ir įsidarbinimo perspektyvomis, tiek gyveni­ miškais malonumais studijuojant. vo apgultas, moksleiviai ir jų gi­ minės teiravosi apie įstojimo są­ lygas, programas, apgyvendini­ mą, paskolas, studentų veiklą...

Studijų direkcijos darbuotojai J. Alonderytė, V. Laugalys, Kauno humanitarinio fakulteto atstovė E. Grinkienė aiškino išsijuosę, da­ lijo leidinį „Kviečia Vilniaus univer­ sitetas", fakultetų lankstinukus, Universiteto suvenyrus. Labai ge­ rai dirbo VU SA atstovai, į kuriuos mieliau kreipdavosi (o gal labiau jų žodžiais tikėjo) daugumas moksleivių. Parvežėme iš Klaipė­ dos labai gerą įspūdį apie šios ap­ skrities moksleivius, tvirtai įsitikinę, jog daugelį geriausių mokinių pa­ matysime Rugsėjo pirmąją.

Profesorius L. Kimtys Mažeikiuose savas Balandžio 8 d. Mažeikių rajono savivaldybė ir verslininkų asociaci­ ja organizavo Profesinę mugę, į ku­ rią vėl susirinko viso rajono abitu­ rientai, o savo studijų programas pristatė daugelis universitetų bei koiegijų. įtikinamiausiai apie studijas mūsų universitete kalbėjo buvęs Ma­ žeikių gimnazijos absolventas - VU profesorius Liudvikas Kimtys. Su verslininkais buvo ieškoma bendrų interesų studentų įdarbinimo (grįži­ mo po studijų į Mažeikius) bei pro­ fesinių praktikų klausimais. Versli­ ninkai organizavo ekskursiją į „Pieno žvaigždžių" kompaniją, susipažini­ me su šiuolaikine sviesto, varškės ir

Šiais metais universitetai surengė net penkias studijų muges kt. produkcija, paragavome skanių pieno produktų.

Gyvas žodis įtaigesnis Kalbantis su gimnazijų kolekty­ vais paaiškėjo, jog universitetai tu­ rėtų dažniau ir aktyviau dalyvauti mokinių profesiniame orientavime, dažniau skaityti paskaitas gimna­

zijose, kviestis mokinius į universi­ tetus, parodyti auditorijas, labora­ torijas, organizuoti susitikimus su studentais, nes gyvas žodis ir uni­ versiteto gyvenimo stebėsena ge­ riau atskleidžia moksleiviams vie­ nos ar kitos profesijos esmę, tuomet abiturientai labiau motyvuotai ren­ kasi studijų programas.

Studentų skaičius universitetuose gali mažėti Dauguma valstybių susiduria su problema, kad studentų skai­ čius didėja greičiau nei valstybės biudžeto išlaidos aukštajam moks­ lui. Todėl projekte siūloma įteisin­ ti valstybinių aukštųjų mokyklų fi­ nansavimą iš trijų šaltinių: valstybės, studijuojančiojo ir darbdavių. Pagrindinė iš finansa­ vimo kylanti problema - studen­ tų mažinimas universitetuose. Kaip „U. V." teigė Vilniaus universiteto rektorius akademikas B. Juodka, Vyriausybės ir Rektorių konferen­ cijos pozicija dėl studentų maži­ nimo gerokai skiriasi. Rektoriai su­ tinka mažinti studentų skaičių universitetuose, tačiau atitinka­ mai turėtų mažėti jų priėmimo skai­ čius ir kolegijose. Anot B. Juod­

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ilgalaikės aukštojo mokslo raidos plano iki 2010 m. projektą. Balandžio 25 dieną ministras Remigijus Motuzas jį pristatė Prezidentūro­ je. Projekte siūloma peržiūrėti aukštųjų mokyklų vidinį val­ dymą, siekti studijų programų kokybės, stambinti fakulte­ tus ir apsispręsti dėl valstybinių universitetų, kolegijų dy­ džių bei jų išdėstymo miestuose. kos, daugėti stojančiųjų turėtų pro­ fesinėse mokyklose. „Lietuvai rei­ kia ne tik mokslininkų, bet ir tinkuo­ tojų ar vairuotojų. Tokių konkrečių profesijų darbuotojų tiesiog trūks­ ta. Tas skaičius studentų, kuris bus sumažintas universitetams, turėtų padidėti profesinėms mokslo įstai­ goms“, -teigė akad. B. Juodka. Tuo tarpu Vyriausybė mano, jog univer­ sitetai turėtų sumažinti stojančiųjų skaičių, o kolegijose jis liks toks,

koks buvęs. VU rektoriau mano, jog toks sprendimas yra ne visai tei­ singas.

Europos Parlamento narė Lai­ ma Andrikienė įsitikinusi, kad ma­ žinamas priimamų j universitetus studentų skaičius stumtų Lietuvą į Europos Sąjungos autsaiderių gretas. „Pastaruoju metu Lietuvos valdžia vėl ėmė kalbėti apie tai, kad Lietuvoje esą per daug stu­ dentų. Negana to, primygtinai siū­

loma mažinti studentų priėmimo į universitetus skaičių, o universi­ tetai raginami pritarti tokiai val­ džios politikai. Tokia pozicija ga­ lėtų būti vertinama kaip politika, stumianti Lietuvą ne tik į pasau­ lio, bet ir į ES autsaiderių gretas", - teigė L. Andrikienė. Jos many­ mu, siekdama įgyvendinti Lisabo­ nos strategiją, ES 11 mln. studen­ tų skaičių ketina didinti 2-3 mln.

Tačiau siūlymai jau šiais metais Lietuvoje sumažinti studentų pri­ ėmimo skaičių 3-4 tūkst. reikštų, kad Lietuvos valdžios ketinimai ES kontekste atrodo ne tik neap­ galvoti, bet iš esmės prieštarau­ jantys ES tikslams ir strategijai. To­ kią nuomonę palaiko ir VU rektorius akad. B. Juodka.

Lietuvos valdžios siekis mažinti studentų skaičių gali reikšti suvo­ kimą, kad Lietuvoje „per daug kul­ tūros". L. Andrikienės įsitikinimu, jei studentų priėmimas į Lietuvos universitetus bus sumažintas, tai lietuviai išvyks studijuoti j kitas šalis, kur priėmimo j universitetus skaičius ne mažinamas, o didina­ mas. Studijuojančiųjų išvykimas, anot jos, reikš ir universitetų finan­ savimo mažėjimą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie

140 tūkst. studentų, kasmet j uni­ versitetus priimama apie 15-16 tūkst. asmenų.

Parengta pagal spaudos pranešimus

Dešimt Lietuvos gimnazijų tapo VU partnerėmis Atkelta iš p. 3 Sutarties pasirašymo dieną VU rektorius B. Juodka teigė, kad idėja pasirašyti sutartį su gimnazijomis ne­ kilo staiga. Universitetas su Lietu­ vos mokyklomis bendrauja jau ga­ na seniai. VU atstovai lankosi įvairiose Lietuvos mokyklose, ben­ drauja su abiturientais, kviečia juos studijuoti Vilniaus universitete. Ilgai­ niui nuspręsta tokią draugystę su­ tvirtinti sutartimi.

Išanalizavus gimnazijų abitu­ rientų valstybinių egzaminų rezul­ tatus bei reitingus stojant j Vilniaus universitetą, tapti Universiteto part­ nerėmis buvo pasiūlyta dešimčiai gimnazijų iš įvairių šalies regionų.

Tai Vilniaus licėjus, Panevėžio Juo­ zo Balčikonio, Kauno „Santaros", Šiaulių Juliaus Janonio, Klaipėdos „Ąžuolyno", Utenos Adolfo Šapo­ kos, Marijampolės Rygiškių Jono,

Mažeikių Merkelio Račkausko, Aly­ taus Jotvingių ir Šilutės 1 -oji gimna­ zijos.

Sutartimi Universitetas įsipa­ reigoja suteikti gimnazijoms tei­ sę šalia savo pavadinimo vartoti žodžius „Vilniaus universiteto partneris“, deleguoti Universite­ to atstovus į gimnazijų rengi­ nius, rengti jose VU dėstytojų paskaitas. Gimnazijos įsiparei­ goja sudaryti sąlygas Universi­ teto studentams atlikti praktikas gimnazijose, konsultuotis su Uni­ versiteto atstovais dėl mokymo turinio ir metodų. Planuojama, jog Universiteto partnerės ne tik pa­ čios gaus norimą informaciją bei naudosis Universiteto parama, bet ir kvies kitas savo regiono gimna­ zijas bendradarbiauti su VU. „Mes pasiryžę varžytis su kitomis aukštosiomis mokyklomis dėl stu­ dentų. Jūsų gimnazijos yra stiprios ir rengia puikius abiturientus“, - sa­

kė Komunikacijos fakulteto deka­ nas profesorius Domas Kaunas. „Sutartimi įvertinama ne tik tų mo­ kyklų, su kuriomis pasirašoma su­ tartis, bet ir visa švietimo sistema Lie­ tuvoje. Reikia ugdyti gabų jaunimą, kuris baigęs mokslus neišvažiuotų iš Lietuvos. Tikiuosi, kad šis pavyz­ dys užkrės kitas mokyklas siekti ge­ resnių rezultatų. Mes tikimės, kad ta­ pę studentais mūsų gimnazistai nepadarys gėdos Vilniaus universi­ tetui. Tikiuosi, kad šis susitarimas gy­ vuos dar ilgus metus“, - kalbėjo Gim­ nazijų direktorių tarybos pirmininkas Raimondas Dambrauskas.

Kalbantis su gimnazijų kolekty­ vais paaiškėjo, jog universitetai tu­ rėtų aktyviau dalyvauti mokinių pro­ fesiniame orientavime, dažniau skaityti paskaitas gimnazijose, kviestis mokinius j aukštąsias mo­ kyklas, parodyti auditorijas, labora­ torijas, organizuoti susitikimus su studentais, nes tuomet abiturientai

Pasirašę sutartį gimnazijų direktoriai aplankė Vilniaus universiteto Biblioteką, senųjų rūmų ansamblį, Botanikos soda bei Lazerių centrą.

V. Naujiko nuotr. labiau motyvuotai renkasi studijų programas.

Kaip seksis bendradarbiauti, koks bus to bendradarbiavimo turi­ nys ir prasmė, priklausys nuo visų sutarties partnerių. Šio pavasario susitikimai parodė, kad gimnazi­ jose Vilniaus universiteto atstovų

laukia ir mokytojai, ir moksleiviai.

VU tikisi partnerystės dėka skatinti abiturientus pasirinkti studijas Univer­ sitete. Tikimasi, jog vis didėjant uni­ versitetų konkurencijai dėl gabiausių abiturientų ši strategija pasitvirtins.

„U. V.“inform.

4

------------------------------------------------------------ vUnensis------------------------------------------------- 2005 gegužė

f « f aaktualijos —------------------------------------------------------------------------------------

Jaunimui su negalia - lygias galimybes integruojantis į žinių visuomenę Daiva MULVINAITĖ, VU bibliotekos Centrinių skaityklų vedėja, Dalia JUODIENĖ, VU bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Vilniaus universiteto bibliote­ ka vykdo įvairius projektus, kurių dėka papildomai įsigyja kompiu­ terinės technikos, sėkmingai įsi­ savina kompiuterizuotą bibliote­ kinę informacinę sistemą ALEPH, įrengia interneto skaityklas. Pagal UNESCO inicijuotą programą „In­ formacija ir komunikacija“ biblio­ teka parengė projektą „Jaunimui su negalia - lygias galimybes in­ tegruojantis į žinių visuomenę“ (ODISĖJAS) (ODYSSEUS-Option for Disabled Youth to Study and be Supplied with Equal Userfriendly Service). 2004 m. Lietu­ vos nacionalinio UNESCO vyk­ domojo komiteto nutarimu VU bibliotekos projektas prioritetine

tvarka buvo pateiktas pirmuoju numeriu (kiekviena šalis gali pa­ teikti 12 projektų, išdėstytų priori­ tetine tvarka nuo 1 iki 12) ir gavo didžiausią UNESCO skiriamą finan­ sinę paramą Lietuvos Respubliko­ je. Biblioteka įsigis kompiuterinės technikos, specialiuosius porei­ kius atitinkančios programinės įran­ gos. Projekto tikslas yra įkurti Kom­ petencijos centrą bibliotekoje, suteikti galimybę ne tik VU stu­ dentams, bet ir kitiems skaityto­ jams su negalia naudotis turimais informaciniais resursais, moder­ niomis informacinėmis technolo­ gijomis.

Vilniaus universiteto bibliote­ koje yra 26 508 registruoti skaity­ tojai. Pagal statistinius duomenis, vakarinėse ir dieninėse studijo­ se šiuo metu studijuoja 53 jau­ nuoliai, turintys įvairias negalias (regos, klausos, judėjimo, vidi­ nes ir kt.). Ne visi studentai, turin­ tys negalią, apie tai yra informa­ vę atitinkamas institucijas.

Biblioteka yra ta institucija, ku­ ri pirmiausiai pajunta akademinės bendruomenės informacinius po­ reikius. Bibliotekos darbuotojai kasdien susiduria su įvairią nega­ lią turinčiais studentais, žino jų problemas ir ryžtą įgyti žinių. Vil­ niaus universiteto biblioteka pa­ gal galimybes teikia paslaugas skaitytojams su negalia. Studijuo­ jančius Lietuvos žmonių su stu­ buro pažeidimais asociacijos na­ rius aprūpina knygomis per Tarpbibliotekinį abonementą. Jie elektroniniu būdu atsiunčia reika­ lingų knygų, straipsnių sąrašą, bibliografines užklausas. Bibliote­ ka Vilniaus universiteto bendruo­ menės nariams su negalia visas knygas ir paskutinį egzempliorių iš bibliotekos skolina terminuotam laikotarpiui. Jaunimui su negalia reikalinga nuolatinė galimybė pri­ eiti ir naudotis informacijos resur­ sais, kaip ir visiems bendruome­ nės nariams.

Rengiant projektą buvo gilinta­ si į žmonių su negalia problemas,

Būti ar nebūti stipendijai?

Dainius DIKŠAITIS VU Studentų atstovybės narys Prašome apibrėžti, kas tai yra stipendija ir kokios pa­ grindinės jos funkcijos.

Paprastai kalbant stipendija valstybės mokami pinigai studen­ tui už tai, kad jis mokosi. Tai tipiš­ ka, nė kiek savo esme napakitusi sovietmečio nuostata. Dabar dėl valstybės finansinio nepajėgumo stipendija mokama tik už gerą ir labai gerą mokymąsi. Mano gal­ va, reikėtų išskirti esminę sociali­ nę stipendijos funkciją, t. y. ji tu­ rėtų būti mokama studentams iš sunkiai besiverčiančių šeimų. Žmogus iš tikrųjų turėtų pragyventi

Nuo sovietinių laikų Lietuvos aukštosiose mokyklose mo­ kamos stipendijos. Tiesa, šiais laikais jas gauna ne visi, o tik geriausiai besimokantys. Kaip turėtų būti sutvarkyta aukštojo mokslo sistema, kokios šiuolaikinės garantijos tu­ rėtų pakeisti stipendijas, galų gale kam ir dėl ko jos egzis­ tuoja - apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Teisės fa­ kulteto dekanu doc. habil. dr. Vytautu Nekrošiumi. vys bus suinteresuotas priimti stu­ dentų vien todėl, kad jam tai apsi­ mokės. Taigi, jei sugebėsime pa­ siekti, kad ir studentas galėtų derinti darbą su studijomis, ir darb­ davys gautų šiokių tokių nuolaidų, jei valstybė bus suinteresuota ap­ saugoti tokį studentą ir mokėti jam tokio pobūdžio stipendiją, tai bus dviguba nauda ir pačiam studen­ tui, ir valstybės ekonomikai. Trečia, paliktume ir tas vardines privačių fondų, mecenatų, alumnų draugi­ jų stipendijas, kurios skirtos pa­ tiems geriausiems ir aktyviausiems studentams.

iš stipendijos ir mokytis. Stipendi­ ja už mokslą, darbą, aktyvumą ar dar ką nors yra privačių mecena­ tų reikalas, o ne valstybės parei­ ga. Valstybė neprivalo mokėti žmogui už tai, kad jis investuoja į savo ateitį, nes ateitis sumokės jam už šią gerą investiciją.

Kodėl staiga prabilta apie visai kitokią stipendijos koncepciją?

Reikia suprasti, jog valstybė neturi maišo pinigų ir negali daly­ ti jų į dešinę ir į kairę. Svarbu pa­ siekti, kad pinigai, skirti mokslui ir studijoms, atitektų tam, kam jų la­ biausiai reikia. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų pragyventi už stipen­ diją, kurią dabar gauna geriausieji (250 Lt). Kita vertus, geriausios sąlygos ir taip yra sudarytos tiems, kurių tėvai pakankamai uždirba, todėl gal geriau mokėti ne tam, kuris gerai mokosi, bet tam, kuris daug sunkiau gyvena ir kuriam tik­ rai reikia valstybės pagalbos.

Kokia, Jūsų nuomone, turė­ tų būti valstybės mokamų stipendijų sistema?

Yra keli variantai. Viena vertus, puikiu pavyzdžiu galėtų būti jau keliolika metų Vokietijoje veikianti sistema. Ten, jei žmogus įrodo, kad jo ar jo tėvų pajamų lygis nesiekia

TF dekanas doc. habil. dr. V. Nekro­ šius mano, jog stipendijų tema verta diskusijų. V Naujiko nuotr. tam tikro valstybės nustatyto lygio, jam daroma lengvatų įsidarbinant, naudojantis kitomis valstybės pa­ slaugomis. Kodėl gi pas mus stu­ dentai negalėtų gauti tam tikrų lengvatų ar pinigų sumą atsižvel­ giant į šeimos finansinius pajėgu­ mus? Ir tai neturėtų būti švietimui skirti pinigai, veikiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirstomos lėšos. Antras variantas tiktų tada, kai turime studentą, ku­ riam pagal minėtą pajamų lygį sti­ pendija nepriklauso, tačiau jis ne­ gali sau leisti studijuoti ten, kur nori. Kodėl gi mums šiuo atveju nepakeitus, tarkime, Valstybės mo­ kesčių įstatymo ir neįtraukus punk­ to, kad jeigu dieninių studijų stu­ dentas dirba tam tikrą valandų skaičių, tai moka tik pusę pelno mokesčio, o jo darbdavys, saky­ kime, moka tik pusę „Sodros“ mo­ kesčio. Tada kiekvienas darbda­

Kokia galėtų būti studentų reakcija į tokius pokyčius?

Dauguma gali vėl bandyti ma­ nipuliuoti stipendijos kaip motyva­ cinės priemonės vaidmeniu. Ne­ galiu ir nenoriu tikėti, kad studentai mokosi dėl 125 Lt, todėl kalbos, kad stipendija motyvuoja, nepagrįstos.

Protingi studentai neturėtų taip ginti savo teisės į sumą pinigų, kurią jie vėliau išleis vakarėliams, klubams ir kt. Aštriai reaguos tie, kurie ne­ supranta, kad imti paskolą pragy­ venimui nėra taip baisu - net ir visiškas nevykėlis per 10 metų po baigimo sugebėtų išmokėti tą su­ mą, per mėnesį mokėdamas vos po 30 Lt, juolab kad valstybė dengia palūkanas. Emocingai reaguotų ir tie, kurie studijuoja visiškai negal­ vodami, ar jiems tai bus reikalinga, ar ne. Turėdami minėtas garantijas ir „sutartį“ su valstybe jie galėtų ne tik kelias tokias stipendijas užsidirb­ ti, bet ir užsitikrintų potencialią vie­ tą darbo rinkoje, sustiprėtų konku­ rencinėje Europos darbo erdvėje.

Lieka tik pridurti, kad ši te­ ma tikrai dar neišsemta ir verta diskusijų.

aktyviai bendradarbiauta su Aklų­ jų ir silpnaregių ugdymo centro darbuotojais, Vilniaus mokyklos „Viltis“ ir Lietuvos aklųjų bibliote­ kos vadovais, konsultuotasi su Lie­ tuvos nacionalinės UNESCO ko­ misijos darbuotojomis, palaikėme ryšį su VU Studentų atstovybės na­ riais, kuruojančiais studentus su negalia, dalyvavome susitikimuo­ se su negalią turinčiais studentais.

Pagal projektą bibliotekoje ne­ įgaliesiems bus įrengtos specia­ liems poreikiams pritaikytos 4 dar­ bo vietos - 3 darbo vietos žmonėms su regėjimo negalia: 1 - akliesiems, 1 - silpnaregiams, 1-darbui su elektronine lupa, skir­ ta silpnaregiams, ir 1 vieta studen­ tams su smulkiosios motorikos su­ trikimais. Šios darbo vietos bus įrengtos bibliotekos pirmajame aukšte (VU Centriniuose rūmuose) ir aprūpintos specialia programi­ ne įranga, specialia kompensaci­ ne technika (Brailio spausdintuvu, garso sintezatoriais, skeneriu, elektronine lupa), kuri užtikrins

žmonėms su negalia prieigą prie elektroninių išteklių, interneto. Tu­ rima speciali įranga leis plėsti tei­ kiamas paslaugas jaunimui su negalia.

Specialioji programinė įranga akliesiems ir silpnaregiams infor­ maciją pateiks skaitytojo pagei­ daujama forma: išspausdinama Brailio raštu, padidintu šriftu, tra­ dicinė literatūra bus perteikiama skaitmeniniu formatu - skenuojama, tekstas skaitomas adaptacinė­ mis programomis, didinamas, bus teikiamos konsultacijos ir pagal­ ba darbo vietose. Specialioji kom­ piuterinė įranga - adaptuota pelė bei klaviatūra su apsauga - leis skaitytojams, turintiems smulkio­ sios motorikos sutrikimus, patogiai naudotis „MS Office“ programo­ mis, internetu, elektroniniais infor­ macijos šaltiniais.

Naujos specialiosios Vilniaus universiteto bibliotekos paslau­ gos žmonėms su negalia leis naudotis šiuolaikinėmis techno­ logijomis kasdieniame gyvenime.

Vilniaus universiteto biblioteka minės 435 metų sukaktį Dalia JUODIENĖ, VUB vyr. bibliotekininkė Tarptautinės konferencijos tiks­ las - pasidalyti sukaupta patirtimi, aptarti problemas ir perspektyvas.

Konferencijoje bus nagrinėjami bibliotekų fondų kūrimo, atnauji­ nimo ir plėtros, kompiuterizacijos ir informacinių technologijų pa­ naudojimo aprūpinant spaudi­ niais, elektroniniais šaltiniais ir ki­ tais dokumentais klausimai.

Skaitytojai pageidauja opera­ tyviai rasti informaciją ir būti grei­ tai aptarnaujami, o lėšų fondams komplektuoti nepakanka, todėl reikia reformuoti ir optimizuoti bib­ liotekų fondų valdymo ir panau­ dos procesus, taikyti verslo mo­ delius. Apie tai kalbama jau seniai, tačiau problema vis dar labai aktuali tenkinant informaci­ nius žinių visuomenės poreikius, įvairių šalių bibliotekų patirtis šio­ je srityje nevienoda, todėl derėtų išnaudoti galimybes keistis infor­ macija ir patirtimi. Būtina disku­ tuoti apie opias problemas ir ieš­ koti būdų, kaip jas kartu spręsti.

Gegužės 10 dieną Vilniaus universiteto Senato salėje vyks tarptautinė konferenci­ ja „Informacijos šaltiniai ak­ ademinės bendruomenės kompetencijai“, skirta Vilniaus universiteto bibliote­ kos 435 metų sukakčiai.

Vilniaus universiteto biblioteka pagal LR Bibliotekų įstatymą (Vals­ tybės žinios, 1995, Nr. 51-1245) yra valstybinės- reikšmės bibliote­ ka. Strategines bibliotekos veik­ los kryptis lemia dvejopas jos sta­ tusas: tai ir akademinė biblioteka, Universiteto padalinys, tenkinan­ tis šios aukštosios mokyklos bendruomenės informacinius poreikius, ir kultūros įstaiga, sau­ ganti europinio lygio kultūros pa­ veldą ir užtikrinanti jo prieinamu­ mą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. Per 435-erius bibliote­ kos gyvavimo metus sukauptu di­ deliu ir turtingu fondu turi teisę naudotis visi Lietuvos Respubli­ kos gyventojai, užsienio piliečiai, įstaigos ir organizacijos.

Nacionalinė tarpdisciplininė konferencija „Lytis ir tapatybe“ Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras birželio 3 d. rengia tarpdisciplininę konferenciją „Lytis ir tapatybė“, kurioje dalyvaus pagrindinių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo tiriamųjų institutų mokslininkai, tyrinėjantys lyčių raišką viešojoje ir privačioje sfero­ se, kultūroje, politikoje, socialiniame gyvenime.

Plenariniame posėdyje pranešimus skaitys Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė, VU Lyčių studijų centro vadovė doc. Dalia Marcinkevičienė.

Konferencija prasidės 10 vai. VU Teatro salėje, darbas sekcijose vyks Filosofijos fakultete.

Daugiau apie konferenciją galima pasiskaityti www.moterys.lt Konferenciją remia VU Filosofijos fakultetas.

Kviečiame dalyvauti I

universitas

2005 gegužė

5

vilnensis

wjubiliejai

Profesorius Vladas ŽUKAS gyvenimą pašventė knygai Doc. dr. Žiedūnė ZAVECKIENĖ Susipažinkime su prof. Vladu Žu­ ku iš arčiau, nes jis, keturis dešimt­ mečius dėstęs Vilniaus universiteto Istorijos ir Komunikacijos fakultetuo­ se pagrindinius knygotyros ir biblio­ grafijos dalykus, dabartiniams stu­ dentams jau yra mažai žinomas. Vien 1985-2005 m. jis išleido apie 20 kny­ gų. O nuo pirmojo straipsnio, pa­ skelbto 1950 m., iki dabar išspaus­ dinta beveik 900 darbų. Neatsitiktinai 2004 m. už nuopelnus populiarinant lietuvišką knygą prof. Vladas Žukas tapo Felicijos Bartkevičienės premi­ jos laureatu. Svarbiausios jo knygos yra skirtos Lietuvos spaudos istori­ jai, knygotyrai, bibliofilijai, meno klau­ simams, žymiems žmonėms.

Norisi priminti ir kai kurias svar­ besnes V. Žuko gyvenimo ir veiklos

datas. Gimė 1925 m. balandžio 18 d.

Radviliškio r. Pakiršinio k. ūkininkų Jo­ no Žuko ir Onos Liaudanskaitės-Žukienės šeimoje. Nuo 1933 iki 1944 metų mokėsi Sidabravo, Baisogalos mokyklose ir Šeduvos gimnazijoje, o 1946-1951 m. studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose lituanistiką.

Gavęs lietuvių kalbos ir literatūros specialisto diplomą, 1951 m. pradė­ jo dirbti VU Bibliotekininkystės kated­ ros vyr. dėstytoju. Ir nuo tol visą savo darbo veiklą susiejo su šia besiple­ čiančia specialybe, išaugusia iki in­ formatikos ir komunikacijos atšakų.

1964-1967 m. V. Žukas dirbo kated­ ros vedėju. VU dėstė bendrosios bib­ liografijos, grožinės literatūros biblio­ grafijos, lietuvių bibliografijos istorijos dalykus, epizodiškai - lietuvių kalbą, vaikų literatūrą ir kt. 1960 m. V. Žukas apgynė filologijos mokslų kandida­ to, o 1972 m. - filologijos daktaro di­

sertaciją „Lietuvių bibliografijos isto­ rija (iki 1940 m.)“. 1963 m. jam su­ teiktas mokslinis docento^o 1980 m.

- profesoriaus vardas. V. Žukas ilgus metus buvo Vilniaus bibliofilų M. Maž­ vydo klubo pirmininku, o 1978-1992 m. - VU Pedagogikos mokslinių laips­ nių teikimo tarybos sekretoriumi, ta­ rybos nariu. Savo mokslinę veiklą pradėjęs nuo žymiems literatūros veikėjams skirtų bibliografijos rodyk­ lių („Adomas Mickevičius“, „Salomė­ jos Nėries kūrinių ir literatūros apie ją bibliografija“, „Prof. K. Jablonskio bibliografija“ ir kt.), vėliau paskelbė knygas „Lietuvių bibliografijos is­ torija (iki 1940 m.)“ (išėjo 1976 ir 1983 metais), „Lietuvių knygoty­ ros bruožai“ (1989 m.). Nuo 1992 m. profesorius beveik kasmet iš­ leidžia po vieną ar kelias knygas.

Tai „Dirvos“ bendrovė knygoms leisti, 1918-1940“ (1994 m.), „Ben­ drovės knygoms leisti ir platinti, 1918-1940“ (1998 m.), „Literatū­ ros pabarėse“ ir „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniu­

je“ (abi 2000 m.). Vėliau buvo iš­ leistos kelios knygos, skirtos įžy­ miems Lietuvos žmonėms, su kuriais prof. V. Žukas yra bendra­ vęs. Tai knyga, skirta artimam bi­ čiuliui „Gyvenimas gimtajai kalbai: Juozas Pikčilingis“ (2001 m.), apie kitus įdomius žmones pasakojama knygoje „Pažinti kultūros žmonės“ (2002 m.). 2003 m. išėjo V. Žuko knyga „Jonas Švažas atsimini­ muose“, o 2004 m. - „Beatričė Grincevičiūtė: prisiminimai“.

Norėčiau pasidalyti ir kai kuriais asmeniniais įspūdžiais apie profeso­ rių. Esu prof. V. Žuko mokinė. Teko pas jį laikyti kelis egzaminus. O ryžtis tokiam žygiui reikėjo didelės drąsos, nes jis nedarydavo jokių nuolaidų,

Balandžio 18 d. VU bibliote­ kos Baltojoje salėje pami­ nėjome žymaus knygotyri­ ninko ir bibliografo profeso­ riaus Vlado Žuko 80-qjį gimtadienį. Į minėjimą at­ vyko VU prorektorius Juozas Vaitkus, Komunikacijos fa­ kulteto dekanas prof. Do­ mas Kaunas, VU bibliote­ kos direktorė Birutė Butkevi­ čienė, Vlado Žuko žmona p. Eleonora, sūnūs Saulius ir Vaidotas, buvę kolegos, mokiniai. VU rankraščių skyrius (vedėja Nijolė Šulgienė) parengė prof. V. Žu­ ko darbų ir ikonografinės medžiagos parodą. Jubilie­ jui išleista ir profesoriaus darbų bei literatūros apie jį 1985-2005 m. rodyklė (parengė Žiedūnė Zaveckienė).

atrodė, kad ko nors nežinodama įžei­ di jį patį asmeniškai. Profesorius yra pasakojęs, kad girdėjo studentų mal­ dą: „Nuo karo, bado, maro ir Žuko egzamino gelbėk mus, Viešpatie".

Dėl to reiklumo dėstytojas atrodė tar­ si svetimas visiems žemiškiems da­ lykams. Ir kaip nustebau, kai pradė­ jusi dirbti vienoje Vilniaus universiteto katedroje, kurioje dirbo ir mano bu­ vęs dėstytojas, pirmame posėdyje išgirdau jį juokaujant, pasakojant linksmus anekdotus. Tada pagalvo­ jau: juk tai savas žmogus. Ir iš tikrųjų - jis atjausdavo žmogų nelaimėje.

Profesorius kiek galėjo padėjo ir

Prof. Vladas Žukas nenuilsdamas populiarina lietuvišką knygą.

R. Malaiškos nuotr. man. Kai 1986 m - Černobylio ava­ rijos metais-susirgau kažkokia plau­ čių liga, prof. V. Žukas paprašė žymų plaučių specialistą profesorių Anta­ ną Sučylą, kad mane apžiūrėtų. Štai jau beveik 20 metų džiaugiuosi gy­ venimu. Už tai esu dėkinga abiem profesoriams.

Nuoširdžiai sveikinu prof. Vladą Žuką neeilinio gimtadienio proga,

linkiu kuo geriausios sveikatos,

asmeninės laimės, jaukios namų ap­ linkos ir naujų knygų. Juk profesorius turi parengęs spaudai bent kelis svar­ bius leidinius: apie profesorius Vac­ lovą Biržišką, Kostą Korsaką, Levą Vladimirovą, Vandą DaugirdaitęSruogienę. Telieka surasti leidėjus ir rėmėjus. Juo galėtų būti ir Vilniaus universitetas, su kuriuo prof. V. Žu­ kas yra susiejęs beveik visą savo gyvenimą.

Habilituotas daktaras Algimantas RAUGALE švenčia garbingą jubiliejų Prof. habil. dr. Petras KALTENIS Algimantas Raugale gimė 1940 m. gegužės 2 d. Kaune, Lietuvos armi­ jos karininko šeimoje. Netrukus po jo gimimo tėvas okupacinės sovietų valdžios buvo ištrmtas į Sibirą, tad Algimantas karo metais gyveno su mama. Vidurinę mokyklą A. Rauga­ le baigė Vilniuje 1957 m. ir tais pa­ čiais metais įstojo į Vilniaus univer­ siteto Medicinos fakultetą. Baigęs šį fakultetą 1963 m. A. Raugale, kaip minėta, netrukus buvo pakviestas dirbti asistentu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų kated­ roje. Jis ėjo į sunkiausius darbo ba­ rus - dirbo vaikų chirurgu, vaikų rea­ nimacijos ir intensyviosios terapijos gydytoju, vaikų kardiologu. Savaime suprantama, kad A. Raugale ėmėsi ir mokslinio darbo. Pirmosios jo di­ sertacijos tema buvo skirta įgimto­ mis širdies ydomis sergančių kūdi­ kių širdies nepakankamumo gydymui širdį veikiančiais glikozi­ dais; ji buvo sėkmingai apginta 1968 m. Maskvoje. Vėliau paaiškėjo, kad vaistų veikimo ir vaikų medikamenti­ nio gydymo studijos liko svarbiausia A. Raugalės mokslinio darbo kryp­ tis, lėmusi ir pagrindinę jo pedagogi­ nio darbo tematiką. 1972 m. A. Rau­ gale! suteiktas docento, o 1991 m. už darbų visumą - profesoriaus var­ das. 1995 m. A. Raugale apgynė ha­

bilitacinę disertaciją „Klinikinės pediatrinės farmakologijos metmenys“.

Per 42 praktinio darbo metus profe­ sorius A. Raugale klinikinės pediatri­ jos farmakologijos ir kita tematika yra paskelbęs daugiau kaip 150 moksli­ nių darbų, be to, vienas ir su bendra­ autoriais parašė 8 monografijas ir 4 vadovėlius bei vadovus aukštųjų me­ dicinos mokyklų studentams ir kvali­ fikaciją keliantiems gydytojams.

Svarbiausios monografijos yra „Kli­ nikinė pediatrijos farmakologija“ (1979 m., 1987 m. ir 1997 m. lai­ dos), „Antimikrobiniai preparatai kli­ nikinėje praktikoje“ (1983 m. ir 2001 m. laidos), „Vaikų reanimacija ir in­ tensyvioji terapija“ (1992 m. laida).

Dar nebaigtas leisti išties kapitali­ nis darbas - keturių tomų „Vaikų li­ gų“ vadovėlis, kurio 3 tomai jau iš­ leisti (2000 m., 2003 m. ir 2004 m.).

Prof. A.Raugale ne tik vadovauja šio vadovėlio rengimui, bet ir parašė nemažą jo dalį.

Profesorius A. Raugale yra ir ne­ eilinių gabumų organizatorius. 1977 m. išrinktas Vilniaus universiteto Me­ dicinos fakulteto Vaikų ligų katedros (vėliau - klinikos) vadovu, šiai klini­ kai vadovauja iki šiol. 1992-1999 m. prof. A.Raugalė buvo VU Medicinos fakulteto prodekanas. 2002 m. Vil­ niaus universiteto Senato sprendimu profesorius habilituotas daktaras Al­ gimantas Raugale išrinktas VU pro­ rektoriumi. Šiuo metu prof. A. Rauga­ le yra Lietuvos Respublikos Seimo

Daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius Medicinos fa­ kultete įsteigus Pediatrijos sky­ rių ir padidėjus dėstytojų po­ reikiui, į tuometinę Vaikų ligų katedrą atėjo nauja dėstytojų karta. Tarp jų buvo ir neseniai Medicinos fakultetą su pagy­ rimu baigęs baigęs Algiman­ tas Raugale. Netrukus paaiš­ kėjo, kad į katedrą iš tikrųjų atėjo neeilinių gabumų ir energijos darbuotojas, nuėjęs kelią nuo asistento iki profe­ soriaus, klinikos vadovo, Uni­ versiteto prorektoriaus.

Sveikatos komiteto narys, Lietuvos vaikų kardiologijų draugijos pirmi­ ninkas, žurnalo „Pediatrija“ vyriau­ siasis redaktorius, Vilniaus miesto ir krašto vyriausiasis pediatras, Vilniaus universiteto ligoninių tarybos pirmi­ ninkas, dviejų Vilniaus universiteto ligoninių Stebėtojų tarybų pirminin­ kas, Vilniaus universiteto Šenato na­ rys.

1992 m. prof. A.Raugalei įteikta Lietuvos Respublikos Nacionalinė premija, 1994 m. - Lietuvos Respub­ likos Mokslo premija. 1999 m. prof.

A. Raugalei už nuopelnus Vilniaus miestui suteiktas Šventojo Kristoforo apdovanojimas.

Nuoširdžiai sveikindami profesorių Algimantą Raugalę garbingo jubiliejaus proga linkime tvirtybės ir neblėstančios energijos dirbant Lietuvos medicinos ir vaikų sveikatos labui. V. Naujiko nuotr.

universitas

6

2005 gegužė

vilnensis

f*iškviečia studijuoti-----------------------------------------------------

Filosofijos fakultete negalima nestudijuoti Filosofijos fakultetas yra neatsie­ jama senojo Vilniaus universiteto dalis, nes savo veiklą pradėjo nuo pat jo įkūrimo - 1579 metais. Da­ bartinis modernus Filosofijos fakul­ tetas atkurtas daugiau nei po 200 metų pertraukos -1989 metais. Tuo metu buvo parengtos šiuolaikinės filosofijos ir sociologijos studijų pro­ gramos, įtraukta Istorijos fakultete besiglaudusi psichologija, o prieš šešerius metus sukurta nauja - so­ cialinio darbo - specialybė. Pasak dekano doc. dr. Kęstučio Dubniko, tai fakultetas, kuris siekia tarpusa­ vyje derinti modernumą ir tradicijas: atviras visuomenei, šiuolaikiniams mokslo iššūkiams, tačiau nesivai­ kantis vienadienių tikslų, turintis aiš­ kią strategiją.

Filosofijos fakultetas, šį pavasa­ rį sugrįžęs į Vilniaus centrą (Uni­ versiteto g. 9/1), džiaugiasi galėda­ mas pasiūlyti studentams ne tik pedagoginę ir dalykinę žymių mokslininkų, dėstytojų kompeten­ ciją, kokybiškas įvairių krypčių stu­ dijas, bet ir naują aplinką, kur iš­ saugotos architektūrinės ir meninės vertybės yra pritaikytos moder­ nioms studijoms bei mokslo reik­ mėms. Studentų galimybes moky­ tis praplečia įrengtos modernios auditorijos, kompiuterių klasės, ty­ rimų laboratorijos su sudėtinga ir brangia įranga, nemažas bibliote­ kos knygų fondas. Tai ir pirmasis fakultetas Lietuvoje, kur aplinka pri­ taikyta neįgaliesiems - į fakulteto aukštus negalią turintis studentas gali patekti keltuvais ar liftais.

2005 m. VU Filosofijos fakultetas kviečia studijuoti keturias pagrindi­ nių studijų programas, dešimt ant­ rosios pakopos ir tris trečiosios pa­ kopos studijų programas.

Pagrindinės (bakalauro) studijos Filosofija Studijuoti filosofiją kviečiame vi­ sus, kurie siekia plataus humanita­ rinio išsilavinimo, nori pažinti didžią filosofijos tradiciją, dariusią ir daran­ čią esminę įtaką civilizacijos plėt­ rai, lavinti savarankiško mąstymo įgūdžius.

Psichologija Studijuoti psichologiją kviečia­ me tuos, kuriuos domina mokslas apie sielos galias ir negandas, žmo­ gaus gebėjimų ribas ir asmenybės ypatumus. Mūsų besikeičiančioje visuomenėje psichologo pagalba reikalinga kaip niekada: spren­ džiant asmenybės sunkumus, pa­ dedant įveikti šeimos konfliktus, taip pat medicinos, teisėtvarkos, vals­ tybės valdymo ar bet kokioje kitoje įstaigoje.

Socialinis darbas Jeigu jaučiatės turįs vadybinin­ ko gebėjimų, esate sąžiningas, tak­ tiškas ir švelnus, doras ir aukštos dvasinės kultūros, gebate užjausti kitą ir suprasti jo sunkumus, saugoti paslaptis, siekiate tobulinti savo as­ menybę, - kviečiame studijuoti so­ cialinį darbą. Suderinę šias savybes su socialinio darbo, psichologijos, ekonomikos, teisės, sociologijos ži­ niomis (teorija), praktiniais įgūdžiais ir socialinėmis vertybėmis (profesi­ ne etika), įgysite socialinio darbo profesinę kompetenciją.

Sociologija Visus, kuriuos domina visuome­ nės analizė, viešosios nuomonės bei rinkos tyrimai, etniniai santykiai,

Filosofijos fakulteto studentai aprūpinti moderniomis darbo priemonėmis demografiniai, bendruomeniškumo ir asmens tapatumo klausimai, kviečia­ me studijuoti sociologiją. Būsimieji sociologai nagrinėja visuomenės rai­ dos ir kaitos teorijas, susipažįsta su sociologinių tyrimų metodais ir įgyja jų taikymo įgūdžių, mokosi dirbti su šiuolaikine kompiuterine technika. j dieninių ir neakivaizdinių studijų programas priimama bendrojo pri­ ėmimo į Lietuvos universitetinių aukš­ tųjų mokyklų pagrindines studijas do­ kumentuose nustatyta tvarka.

Priėmimo tvarka bei konkursinio ba­ lo apskaičiavimas smulkiau ap­ rašytas interneto puslapyje http:// w3. vu.lt/?sO=stojantiesiems (Priėmi­ mo į Vilniaus universitetą 2005 m. tai­ syklės) ir „Bendrojo priėmimo į Lietu­ vos aukštųjų mokyklų pagrindines ir vientisąsias studijas 2005 metais tai­ syklėse".

Antrosios pakopos studijos Edukologijos magistrantūra Į edukologijos magistrantūrą pri­ imami visų studijų krypčių bakalau­ rai, turintys edukologijos pagrindus.

Jų neturintiesiems sudaromos sąly­ gos studijuojant lankyti išlyginamuo­ sius kursus. Siūlomos švietimo politi­ kos, švietimo vadybos, bendrosios edukologijos specializacijos. Kon­ kursinis balas sudaromas iš bakalau­ ro darbo ir diplomo priedo pažymių vidurkio. Mokymo formos - dieninė, neakivaizdinė.

Informacijos visuomenės studijų magistrantūra Informacijos visuomenės studijos -tai tarpdalykinė magistrantūros pro­ grama, suteikianti metodologines, te­ orines ir profesines kompetencijas, būtinas sėkmingam informacijos vi­ suomenės realijų supratimui ir efek­ tyviam jų potencialo panaudojimui. į informacijos visuomenės studijų ma­ gistrantūrą priimami visų studijų kryp­ čių bakalaurai ar aukštojo mokslo di­ plomą turintys asmenys. Stojančiųjų konkursinį balą sudaro svertinio aukš­ tojo mokslo (bakalauro) egzaminų pažymių vidurkio ir baigiamojo dar­ bo arba valstybinio egzamino verti­ nimo suma.

Neturintieji bakalauro lygio socio­ loginių kursų minimumo įvertinimo (sociologijos tyrimų metodų ir meto­ dologijos pagrindų, sociologijos te­ orijos ir sociologijos istorijos srityse) privalo papildomai įvykdyti išlygina­ mųjų studijų 20 kreditų reikalavimus, apimančius sociologijos bakalauro studijų dalykinį minimumą, todėl šių dalykų studijoms gali būti organizuo­ jama papildoma išlyginamųjų studi­ jų sesija. Mokymo forma - neakivaiz­ dinė. Plačiau žr. http://www.fsf.vu.lt/filk/ nmivs.htm.

Filosofijos magistrantūra Be papildomų reikalavimų į filo­ sofijos magistrantūrą priimami filosofi­

Čia studijuoja linksmi ir išradingi studentai.

V. Naujiko nuotr.

jos krypties bakalaurai. Jų konkursi­ nį balą sudaro filosofijos bakalauro darbas ir diplomo priedo pažymių vi­ durkis.

Baigusieji kitų krypčių studijas gali stoti į filosofijos magistrantūrą, jei yra išklausę ne mažiau kaip 5 filosofijos krypties kursus. Tokių kursų sąraše galėtų būti filosofijos įvadas, filosofi­ jos istorija, etika, estetika, meno te­ orija, logika, profesinė etika, komu­ nikacijos teorija, semiotika, religijotyra, kultūros istorija ir teorija bei kitos specialios filosofinės dis­ ciplinos. Stojantieji turi pateikti filo­ sofinės problematikos rašto darbą (ne mažiau kaip 50 000 spaudos ženklų). Konkursinis balas formuo­ jamas iš diplomo priedo pažymių vi­ durkio ir rašto darbo įvertinimo. Raš­ to darbą reikia pateikti iki 2005 m. birželio 29 d. 15 vai.

Filosofijos istorijos ir logikos kated­ rai. Mokymo forma - dieninė.

Psichologijos magistrantū­ ros Priimama į tris psichologijos ant­ rosios pakopos studijų programas.

Pretenduoti gali tik psichologijos krypties bakalaurai. Baigusieji kitas studijų kryptis į psichologijos magist­ rantūrą nepriimami.

Stojantieji į klinikinės psichologi­ jos programą laiko egzaminą iš kli­ nikinės psichologijos, asmenybės psichologijos ir psichologinio kon­ sultavimo pagrindinių studijų dalykų, stojant į pedagoginės psichologijos programą reikia laikyti egzaminą iš pedagoginės, asmenybės bei raidos psichologijos, o stojant į organizaci­ nės psichologijos programą - iš or­ ganizacinės, asmenybės ir sociali­ nės psichologijos pagrindinių studijų dalykų.

Stojančiųjų konkursinis balas su­ daromas iš egzamino įvertinimo ir ba­ kalauro darbo pažymio. Egzaminas vyks 2005 m. birželio 29 d.

10 vai. Bendrosios psichologijos ka­ tedroje. Mokymo forma - dieninė.

Socialinio darbo magist­ rantūra Į socialinio darbo magistrantūrą konkurso būdu priimami asmenys, turintys socialinio darbo bakalauro laipsnį arba socialinio darbuotojo kvalifikaciją, įgytą specialiųjų profe­ sinių studijų metu. Kitas studijų kryp­ tis baigę bakalaurai be profesinių studijų į socialinio darbo magistran­ tūrą nepriimami. Konkursinis balas visiems stojantiesiems formuojamas iš bakalauro darbo ir diplomo priedo pažymių vidurkio. Mokymo formos vakarinė ir neakivaizdinė.

Specialiosios pedagogikos magistrantūra Priimami visų studijų krypčių ba­ kalaurai arba aukštojo mokslo diplo­ mą ir pedagogo profesinę kvalifika­ ciją turintys asmenys. Konkursinis balas sudaromas iš diplomo priedo

pažymių bendro svertinio vidurkio.

Studijas baigusiems asmenims su­ teikiamas edukologijos magistro laipsnis, specialiojo pedagogo pro­ fesinė kvalifikacija. Mokymo forma neakivaizdinė.

Sociologijos, sociologijos ir kriminologijos magist­ rantūros Be papildomų reikalavimų į so­ ciologijos bei sociologijos ir krimi­ nologijos magistrantūrą priimami sociologijos krypties bakalaurai.

Jų konkursinis balas sudaromas iš sociologijos bakalauro darbo ir pagrindinių bakalauro studijų disciplinų (sociologijos įvadas, sociologijos tyrimų metodai, so­ ciologijos metodologijos pagrin­ dai, klasikinės ir šiuolaikinės socio­ logijos teorijos, sociologijos istorija, demografija}. Jei baigusieji kitas aukštąsias mokyklas ir įgijusieji so­ ciologijos bakalauro laipsnį nėra laikę visų išvardytų disciplinų, rei­ kia laikyti stojamąjį egzaminą.

Baigusieji kitas studijų kryptis turi pateikti referatą sociologine te­ matika (apimtis - ne mažiau kaip 50 000 spaudos ženklų) bei išlai­ kyti stojamąjį egzaminą iš sociolo­ gijos bakalauro studijų programos dalykų minimumo (sociologijos ty­ rimų metodai ir metodologijos pa­ grindai; sociologijos teorijos; so­ ciologijos istorija). Konkursinis balas sudaromas iš referato ir eg­ zamino įvertinimų. Rašto darbą reikia pateikti iki 2005 m. bir­ želio 29 d. 15 vai. Sociologijos katedrai.

Egzaminas vyks birželio 30 d. 10 vai. Mokymo forma - dieninė.

Specializuotos profesi­ nės studijos pedagogo kvalifikacijai įgyti Šios studijų programos tikslas -

parengti aukštos kvalifikacijos, pla­ taus pedagoginio išsilavinimo, pa­ kankamai teorinių žinių ir praktinių įgūdžių turinčius specialistus, ge­ bančius dirbti dalyko mokytojais įvairių tipų bendrojo lavinimo pa­ grindinėse ir vidurinėse mokyklose.

Studijos skirtos: 'čstudijuojantiems VU pirmoje pakopoje ir ketinantiems at­ eityje tapti pedagogais arba savo profesiją sieti su peda­ goginiu darbu; 'č turintiems VU, kito universiteto

bakalauro arba aukštesnį laipsnį; S dirbantiems pedagogams, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, bet neturi pedagogo kvalifi­ kacijos.

Pedagogų rengimo studijų pro­ grama įgyvendinama pagal lygia­ grečių, nuosekliųjų studijų arba „kaupiamojo diplomo“ modelį.

Pagrindinių (bakalauro) studijų programos Filosofija Psichologija Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą) Socialinis darbas Sociologija Antrosios pakopos (ma­ gistrantūros) studijų programos Edukologija Filosofija Klinikinė psichologija Organizacinė psichologija Pedagoginė psichologija Informacijos visuomenės studijos Socialinis darbas Sociologija Sociologija ir kriminologija Specialioji pedagogika Doktorantūra Filosofija Psichologija Sociologija l /

Lygiagretusis modelis. Studi­ juojant VU bet kurią pagrindinės pa­ kopos (bakalauro) studijų progra­ mą tuo pačiu metu galima įgyti pedagogo kvalifikaciją, renkantis dalykus, kurie yra įtraukti į Specia­ lizuotų pedagoginių studijų planą.

Nuoseklusis modelis. Pa­ baigus bakalauro/magistro studi­ jų programą, pasirenkamos ant­ ros pakopos vienerių metų trukmės Specializuotos pedagoginės studi­ jos (SPS). Galima dieninė, vakari­ nė, neakivaizdinė studijų formos. „Kaupiamojo diplomo“ mo­ delis. Studijuojant lygiagrečiai ar­ ba nuosekliai galima „kaupiamojo diplomo“ studijų forma: įskaitomi išklausyti dalykai, atitinkantys SPS programos studijų turinį.

Pedagogo kvalifikaciją patvir­ tinantis pažymėjimas yra išduo­ damas, kai įvykdomi visi šios pro­ gramos reikalavimai (išklausomi programos dalykai, atliekama pe­ dagoginė praktika, apginamas bai­ giamasis darbas). į šias studijas priimami studen­ tai, studijuojantys VU pagrindinėje arba antrojoje studijų pakopoje (ly­ giagretusis modelis) arba jau bai­ gę minėtų pakopų studijas (nuo­ seklusis). Pasirinkus nuoseklųjį modelį studijos gali būti organizuo­ jamos pageidaujama forma: dieni­ nės, neakivaizdinės studijos.

Studijuojant pagal lygiagrečių studijų arba kaupiamąjį modelį, pa­ sirenkamuosius kursus galima rink­ tis tik tuomet, kai yra išklausyti įva­ diniai kursai (ugdymo mokslo pagrindai arba edukologijos įva­ das, psichologijos įvadas).

Studijuojančiųjų grupės (25-30 studentų) formuojamos VU Filoso­ fijos fakultete bei kituose fakultetuo­ se, jei susidaro ne mažesnės nei 15 žmonių grupės.

Filosofijos fakultetas, be studi­ jų ir mokslinės veiklos, turi nusi­ stovėjusias bendruomenės tradi­ cijas. Kūrybingai ir aktyviai veikia fakulteto Studentų atstovybė, ren­ gianti fakulteto dienas, fuksų krikš­ tynas, geriausių dėstytojų dienas, kolekcionuoja studentų ir dėsty­ tojų kūrybą, rengia kūrybos dar­ bų parodas (yra išleidusi dvi stu­ dentų kūrybos knygas). Keletą kartų šiais metais buvo suorgani­ zuoti studentų dainuojamosios poezijos vakarai. Tad studijos Fi­ losofijos fakultete tampa vienu maloniausių bei prasmingiausių gyvenimo laikotarpių, kurį verta patirti.

universitas

2005 gegužė

7

vilnensis

ik iškviečia studijuoti--------------------------------------------------------------------

TŽEVC kviečia studijuoti vienintelėje Universitete nuotolinėje magistrantūros studijų programoje Kas yra Tarptautinis žinių Komentuoja ekonomikos ir žinių vady­ TŽEVC direk­ bos centras Vilniaus univer­ torius prof. siteto kontekste?

Renaldas Vilniaus universitetas, supras­ Gudauskas damas valstybinių prioritetų svar­ bą ir norėdamas esmingai prisi­ dėti prie Lietuvos valstybės žinių ekonomikos plėtros, įsteigė Tarp­ tautinį žinių ekonomikos ir žinių vadybos centrą. Jį remia Jungti­ nės Tautos, Pasaulio Bankas, gramų, dėstomų valstybinėse ir UNESCO, LR Vyriausybė bei ki­ verslo organizacijose, taip pat ak­ tos valstybinės ir verslo organiza­ tyviau dalyvaujama projektuose cijos. Šis centras siekia būti VU kuriant naujas, tarpuniversitetikompetencijos ir inovacijų bran­ nes, magistrantūros programas. Šiuo metu centre galima studi­ duoliu, kuriančiu ir vykdančiu mo­ dernias studijų programas, ren­ juoti šias magistrantūros progra­ giančiu specialistus. Centro mas: atliekami strateginiai moksliniai • Informacijos vadyba; tyrimai galėtų skatinti Lietuvos ži­ programos tikslas - rengti nių ekonomikos ir informacinės vi­ aukščiausios kvalifikacijos suomenės plėtrą bei žinių vady­ vadybininkus, galinčius bos, kaip mokslo ir studijų sėkmingai dirbti informaci­ disciplinos, raidą. nės visuomenės sąlygomis. Šiuo metu VU TŽEVC gali būti • Informacijos sistemų

modernios ir novatoriškos profe­ sinio rengimo struktūros modeliu Lietuvoje. Pasirinkta tarptautinio studijų lygmens ir lankstaus bendradarbiavimo kryptis, grįs­ ta praeityje sėkmingais TEMPUS projektais, aktyviu dalyvavimu SOCRATES/ERASMUS mobilumo programose ir kitose projektuose, skatina VU TŽEVC tapsmą virtua­

lia organizacija, kur idėjų ir ino­ vacijų komunikacija yra kritinis sėkmės veiksnys.

Kokios studijų programos yra centre?

Centre yra keturios magistran­ tūros studijų programos ir ne­ mažai nenuosekliųjų studijų pro-

vadyba; programos tikslas - rengti aukštos kvalifikaci­ jos specialistus, gebančius atskleisti šiuolaikinių infor­ macijos sistemų srities vys­ tymosi ypatumus ir specifi­ ką, atskleisti klaidingus vystymosi atvejus, supažin­ dinti su sistemų analizės ir integracijos principais, pa­ rengti informacijos sistemų vadybos specialistus, galin­ čius atlikti savarankiškus mokslo tyrimus ar užsiimti savarankiška veikla.

• Tarptautinės komunika­ cijos dieninių ir nuoto­ linių studijų programos. Šių programų tikslas - nau­

dojantis informacinės vi­ suomenės technologijo­ mis, informacijos ir žinių va­ dybos metodais rengti aukščiausios kvalifikacijos tarptautinės komunikacijos profesionalus, turinčius ži­ nių ir įgūdžių, reikalingų darbui su tarptautiniais part­ neriais valstybinėse, priva­ čiose ir nevyriausybinėse organizacijose.

• Nuotolinių studijų tarp­ tautinės komunikacijos programos studijų dalykai yra virtualioje internetinėje WebCT aplinkoje, kurioje studentai ir dėstytojai virtu­ alių diskusijų, pokalbių bei elektroninio pašto būdu gali interaktyviai bendrauti visa­ me pasaulyje.

Kuo centras patrauklus stu­ dentams?

TŽEVC studijų programas

šiandien renkasi įvairią patirtį tu­ rintys žmonės. Vieni, skatinami sparčiai besikeičiančios aplin­ kos, siekia iš esmės ir moderniai atnaujinti savo žinias. Šie mūsų studentai dirba tarptautinių orga­ nizacijų atstovybėse, vadovauja privačioms bendrovėms, teikia konsultacines paslaugas. Kita dalis studentų centro magistran­ tūros programas pasirenka kaip nuoseklią bakalauro studijų tąsą.

Naujus studentus, manyčiau, traukia profesionalūs dėstytojai, kokybiškas mokymo turinys, die­ ninių ir nuotolinių studijų formų integracija, leidžianti lanksčiau derinti darbą ir studijas. Svarbus ir centro administracijos indėlis

spektrą - žinoti daugiau ir efekty­ viau realizuoti save.

skatinant dėstytojų ir studentų tar­ pusavio bendradarbiavimą bei to­ bulėjimą, taip pat dėmesingumas sprendžiant problemas. Ne mažiau svarbu paminėti ir kitokią centro veiklą, kurioje dalyvauja ir centro studentai. Tai tarptautinių ir lokalių konferencijų, seminarų ir kitų renginių organizavimas, moksliniai tyrimai bei bendradar­ biavimas su garsiausiomis pasau­ lio kompanijomis, o tai atveria stu­ dentams platesnį galimybių

lxiz žl(\

Kokia centro absolventų at­ eitis?

Centro absolventai - būsimieji vadovai. Tai naujoji karta, ateities lyderiai, kurie po kelerių metų dirbs įvairiose tarptautinėse ir Lietuvos verslo ir valdžios organizacijose, gebės nuolat mokytis ir pritaikyti įgytas žinias organizacijų pridėti­ nės vertės kūrimo grandinėje.

Vilniaus

univlrsiilias

Komunikacijos fakultetas

Kviečiame studijuoti komunikacijos ir informacijos mokslu magistrantūros programose: z s ✓ ✓ z z ✓

Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba Knygotyra Komunikacijos mokslai Leidyba Muziejininkystė Ryšiai su visuomene Žurnalistika

Komunikacijos fakultetas rengia specialistus, sugebančius organizuoti ir valdyti žinias ir informaciją kultūros, mokslo, verslo, valdymo institucijose ir specialiose informacijos struktūrose, pateikti informaciją visuomenei, formuoti ir realizuoti informacijos politiką.

Daugiau informacijos:

Saulėtekio ai. 9, I rūmai, 207 kab., Vilnius Te!. (5) 2 366 100 EI. paštas: jurate.petniunaite@kf.vu.lt http://www.kf.vu.lt

? * > k įrenginiai Sensacingas VU archeologų atradimas Atkelta iš p. 1 laidojimai. Trečioji - centrinėje bažnyčios dalyje, po buvusiu „Die­ vo stalu“, žemėje užkasti j specia­ liai suręstą karstą - „dėžę“ - su­ dėti iš kitos vietos pernešti aštuoneri palaikai.

Kai buvo manoma, jog galima rasti Radvilų palaikus, mokslei­ viams buvo liepta po tą vietovę vaikščioti labai atsargiai, dulkes valyti dantų šepetėliais. „Kuomet palaikai buvo atkasti, pirmiausia ir spėjome, jog tai Radvilos, bet juk ant kaktos neparašyta, o jokių ra­ dinių šalia nėra. Nieko per daug neskelbdami kreipėmės j VU Ant­ ropologijos katedrą. Dr. R. Jankaus­ kas ištyrė palaikus, ir įtarimai pasitvir­ tino“, - pasakojo dr. A. Kunce­ vičius. Antropologas dr. R. Jankaus­ kas nustatė, jog dauguma kaulų yra vyrų. Gerai žinomos Radvilo Juo­ dojo žmonos Elžbietos Šidloveckos istorijoje teigiama, jog ji gim­ dė devynis kartus. Tai atsispindi rastuose dubens kauluose. „Dėžė“, kurioje buvo sudėtos tik kaukolės, ilgieji rankų ir kojų kau­ lai, kai kurių individų dubenkauliai ar kiti didesni kaulai, tebuvo vos apie pusantro metro ilgio. Kai kurie kaulai yra apgraužti žiurkių. Tai įma­ noma tik tuo atveju, jei palaidoja­ ma ne užkasant žemėmis, o, tar­ kim, sarkofage, o tai rodo, jog surasti palaikai yra neeilinių asmenų.

Atkastus Radvilų palaikus tiria archeologai R. Laužikas ir dr.

A. Kuncevičius, Vilniaus pedago­ ginio universiteto istorikė dr. R. Ra­ gauskienė ir VU antropologas dr.

R. Jankauskas. Dr. R. Ragauskie­ nė yra pagrindinė Radvilų asme­ nybių tyrinėtoja, ji ypač domisi Rad­ vila Ruduoju. „Iš istorijos puikiai žinoma Rad­ vilos Juodojo politinė veikla, tačiau reikėjo konkrečių duomenų apie jo fizinę išvaizdą. Istoriniai šaltiniai mi­ ni, jog Radvila Juodasis buvo ga­ nėtinai ligotas žmogus. Sirgo po­ dagra, jam buvo ištraukta dalis dantų, - tai matyti ir rastoje kaukolė­ je“, - pasakojo dr. A. Kuncevičius.

Tuomet padarytas svarbiausias dalykas. Pagal naujausią metodiką matuojama kaukolė ir pagal kelis parametrus daromas jos.fotosugre-

tinimas su turima ikonografine iš­ vaizda: ar atitinka akiduobės, no­ sies sritis.

Su sensacingu atradimu yra susijusi dar viena problema: ką daryti su ištirtais palaikais? Pa­ prastai atkastas skeletas ištiria­ mas ir atiduodamas j Medicinos fakultetą arba grąžinamas į kasi­ nėjimo vietą. „Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos pasistatė sau mauzoliejų. Dabar ta piliavietė yra kultūros paminklas, pri­ klausantis Asvejos regioniniam parkui. Logiška būtų palaikus su­ grąžinti į tą pačią vietą ir palai­ doti su visom tinkamom apeigom ten, kur kunigaikščiai ir norėjo gu­ lėti po mirties. Tai ne vieno ar­ cheologų problema, o visos ša­ lies politikos rūpestis“, - svarstė archeologas dr. A. Kuncevičius.

Lietuvos teisininkų kongresas senojoje Alma Mater Vilnensis Lietuvos teisininkų draugija, šiais metais švenčianti 85-metj, kartu su LR Teisingumo ministerija, VU Tei­ sės fakultetu, Mykolo Romerio uni­ versitetu, Vytauto Didžiojo universi­ teto Teisės institutu rengia Lietuvos teisininkų kongresą „Lietuvos vals­ tybė - nepriklausoma demokratinė respublika: dabartis ir perspektyvos“.

Kongresas vyks 2005 m. gegu­ žės 13-14 dienomis Vilniaus universiteto Teatro salėje (Uni­ versiteto g. 3). Kongreso pra­ džia - 10 vai., dalyviai regist­ ruojami nuo 9 vai.

Keturiose kongreso sesijose bus aptariama Lietuvos teisinės sistemos ir ES teisės santykio problematika (LR Konstitucijos ir Sutarties dėl Konsti­ tucijos Europai santykio kontekste;

pirmoji sesija), visuomeniniai teismi­ nės valdžios kontrolės mechanizmai (antroji sesija). Itin išsamaus teisinin­ kų įvertinimo turėtų sulaukti privataus gyvenimo neliečiamybės užtikrini­ mas Lietuvoje (trečioji sesija) bei bu­ simųjų teisininkų rengimo keliai ir klyst­ keliai (ketvirtoji sesija). Kongrese pranešimus skaitys iškilūs teisininkai, svarbiausių valstybinių, profesinių ir akademinių institucijų vadovai. Kon­ grese dalyvaus ir diskusijose savo nuomones pareikš ne tik Lietuvos tei­ sininkų draugijos nariai, bet ir įvairiau­ siose teisinio darbo srityse plušantys teisininkai iš visos Lietuvos. Visus Lie­ tuvos teisininkus kviečiame registruo­ tis ei. paštu: kongresas@infolex.lt ar­ ba telefonu 8-620 60175.

TF inform.

Lietuvos germanistikos studentai susirinko į mokslinę konferenciją Vilniaus universitete

Rasti garbingos šeimos narių palaikai buvo palaidoti pusantro metro ilgio dėžėje

Balandžio 28 dieną VU Filologi­ jos fakultete vyko Respublikinė ger­ manistikos studentų mokslinė kon­ ferencija, kurią surengė VU Vokiečių filologijos katedra. Konferencijoje baigiamuosius magistro ir bakalau­ ro darbus pristatė vokiečių filologi­ jos specialybės studentai iš Vilniaus, Šiaulių ir Kauno Vytauto Didžiojo uni­ versitetų. Plenariniame posėdyje ir trijose darbo grupėse pranešimus skaitė 26 būsimieji germanistai.

Daugiausia pranešimų buvo skirta vokiečių, lietuvių ir rusų kal­ bų frazeologijos palyginimui.'Vie­ na iš darbo grupių nagrinėjo aktu­ alius vokiečių kalbos gramatikos klausimus. Daug dėmesio buvo skirta vokiečių ir lietuvių kalbų gre­ tinimui, dalykinėms kalboms, užsienio kalbos mokymo metodi­ kai ir grožinei literatūrai.

Justina Nutautaitė

universitas

8

2005 gegužė

vilnensis

KKKistudentų šventės, kurios jau buvo.

Fizikai pasiekė Lietuvos rekordą Balandžio 2 dieną tradicinėse FIDI dienose fizikai pasiekė Lietuvos rekordą. Kelios dešimtys studentų sustojo taip, kad sudarytų reliatyvu­ mo teorijos formulę. Akcijoje dalyvavo apie 560 žmonių. Einšteino relia­ tyvumo teorijos 100-mečiui pažymėti buvo padaryta 15 m ilgio formulė E=mc2. Jos bendras plotis sudarė 32 metrus.

Filologės balandžio pirmąją ne tik meluoja Balandžio 1-oji - ne tik melagių, bet ir kasmeti­ nė Filologijos fakulteto diena, dar vadinama „Chicken Day“.

Renginys organizuojamas jau antrus metus. Šį

kartą jis įvyko ne Filologijos fakultete, o Odminių skvere. Šiais metais žaviosios filologės nusprendė, kad jų šventei iki visiško tobulumo ribos trūksta TIKRŲ vyrų, taigi nesunkiai prisiviliojo keletą dešimčių Lie­ tuvos karo akademijos vyrukų. Kariūnai, reikia pa­ stebėti, buvo truputėlį drovūs ir nedrąsūs, tačiau šventei jie tikrai suteikė naujų spalvų, dalyvavo fi­ lologių suorganizuotose akcijose-atrakcijose, be to, ir patys atsivežė labai įdomių daikčiukų ir vi­ siems besidomintiems juos noriai demonstravo.

Balandžio 22 dieną paminėtas VU MF SA trečiasis gimtadienis Aušra GALKYTĖ

TeDi 2005: teisininko įvaizdis juodai baltas su rausvom šlepetėm virusas Agata JUROLAITĖ TeDi šiemet organizavo neei­ linės pajėgos: jaunuosius teisi­ ninkus ugdančio Vilniaus univer­ siteto Teisės fakulteto Studentų atstovybė, „Elsa Lietuva“ ir Myko­ lo Romerio universiteto Studentų atstovybė. Šių metų „Snobiško­ sioms teisininkų dienoms“ buvo pasirinktas toks teisininko įvaiz­ dis -juodai baltas su rausvom šle­ petėm virusas.

Deja, dėl Popiežiaus Jono Pau­ liaus II mirties teko atsisakyti kelių esminių programos dalių: eisenos Vilniaus miesto gatvėmis, spektak­ lio Rotušės aikštėje. Tačiau tai ne­ sutrukdė teisininkams ir pasiklau­ syti paskaitų, ir pasilinksminti.

Seminarai, akcijos-atrakcijos ir pa­ šėlęs vakarėlis klube „Gravity“ tai tik keli akcentai.

Pagaliau Teisės fakulteto Stu­ dentų atstovybė sukūrė ir įrašė TeDi himną, kuris tris dienas skam­ bėjo Teisės fakultete.

Lenkiu pirštus ir prisimenu: vieneri, dveji ir jau... Prisimenu, kai pirmą kartą nedrąsiai atėjau į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentų atstovybę. Ta­ da joje dirbo vos keletas žmonių - gerų draugų, pilnų entuziazmo, kuriuos vienijo bendra idėja. Ne­ drąsiai jaučiausi, nes beveik jų nepažinojau, o ir apskritai vargu ar jau buvau apsipratusi Medici­ nos fakultete. Bet smalsumas, no­ ras kažką veikti ir būti naudinga, noras susirasti daugiau pažįsta­ mų buvo labai jau stiprus.

Tuomet organizavome pirmą­ ją fuksų stovyklą. Spaudėme kumščius ir viską darėme, kad tik ji pavyktų, kad tik būsimieji pir­ makursiai liktų patenkinti. Ir, žino­ ma, nieko nebuvo maloniau, kai dalis jų mokslo metų pradžioje pri­ sidėjo prie Vilniaus universiteto

Medicinos fakulteto Studentų at­ stovybės komandos.

Augo atstovybė, o su ja ir aš kartu. Nauja veikla, nauji darbai ir mintys, klaidos, kritika ir pamo­ kos - kasdien vis labiau jaučiau, kaip prieš einant į paskaitą norisi užsukti ir į tuomet dar ypatingai mažą VU MF SA kambarėlį. Nes ten jaučiausi išreiškianti save, rasdavau bendraminčių, tobulėjau.

Po kiekvienų mokymų stiprėjome, iš kiekvieno renginio mokėmės ir sėmėmės patirties. Atsirado nau­ jų narių koordinavimo programa, ar­ terinio kraujospūdžio matavimo pro­

jektas „Neviršyk saugaus“, dabar tradicijomis tampančios Miego die­ na, neatlyginamos kraujo donorys­ tės akcijos, daugėjo įvairiausių ap­ klausų ir kt.

O dabar malonu pažvelgti į sa­ vo atstovybę ir pamatyti, kaip iš tiesų ji plečiasi, kaip auga ir kaip keičiasi. Malonu matyti naujus veidus, spindinčius ir pilnus en­ tuziazmo. Tuomet iš tiesų pagal­ voji: tai tik pradžia...

Gimtadienio šventė prasidėjo Medicinos fakultete įvairiausiais konkursais ir siurprizais per per­ traukas. Buvo pristatytas naujas Medicinos fakulteto laikraštis, stu­ dentai rungėsi svogūnų ir citrinų valgymo rungtyse - juk pavasarį ypač reikia vitaminų!

Vakare „Tango arenoje“ įvyko di­ džioji gimtadienio puota: VUMFSa‘zė‘3. Joje svečiai galėjo iš­ bandyti save įvairiausiose rungtyse, pasišokti linksmai grojant grupėms „Smoggaz" ir „BackSpace“ ar tie­ siog atsipalaiduoti draugų būryje.

Ekonomistai per Merkurijaus dienas Saulėtekio miškus paskelbė karo zona Gal kartais balandžio 14 dieną buvai nušautas Saulėtekio miškuose? Galbūt tapai tituluotu parduotuvinių vežimėlių lenktynių čempionu? Gal parodei neeilinius sprinterio su­ gebėjimus ieškodamas EF lobio? Ar kartais buvai pa­ skelbtas akcijos „Išjunk šviesą“ ištvermingiausiu dalyviu?

O gal netgi palikai savo pėdsakus Merkurijaus planetoje?

Taip netradiciškai balandžio 13-14 dienomis Vilniaus uni­ versiteto Ekonomikos fakulteto studentai atšventė jau tra­ dicine tapusią ekonomistų šventę.

„Metų sijono“ apdovanojimas buvo įteiktas fakulteto dekanei doc. dr. Biruei Galinienei Balandžio 13 diena, 21.30 vai.

Veiksmo vieta - Saulėtekio ai. 4, Ekonomikos fakulteto bendrabu­ tis. Dalyviai - visi tie, kuriuos su­ viliojo pigus alus, gyva muzika ir originali „Merkurijaus dienų 2005“ atidarymo ceremonija bei tie, kurie savo (arba ne) noru ta­ po akcijos „įžiebk EF inicialus bendrabučio languose“ įkaitais.

Jau antrus metus iš eilės Eko­ nomikos fakulteto studentai su­ formavo fakulteto inicialus ben­ drabučio languose ir signalizavo Vilniaus miestui apie „Merkuri­

jaus dienų 2005“ pradžią bei pradėjo švęsti savo fakulteto dienas.

Balandžio 15 dienos rytą Eko­ nomikos fakulteto studentus bei dėstytojus pasitiko dekoracijo­ mis išpuošti EF rūmai. Po fakul­ teto lubomis, virtusiomis plane­ tų modeliais ir žvaigždėmis išpuoštu dangumi, vyko dieni­ nės „Merkurijaus dienų 2005“ dalies renginiai ir atrakcijos. Per pirmąją pertrauką įvyko EF dės­ tytojų apdovanojimo ceremonija.

Dėstytojai buvo nominuoti „Metų sijono“ (laimėjo doc. dr. Birutė Ga­ linienė), „Metų stiliaus“, „Metų kaklaraiščio“ (laimėtojas - doc. dr.

Vytautas Kindurys), „Metų liežu­ vio“ ir „Metų draugo“ (laimėjo lėkt.

Venantas Mačiekus) kategorijose.

Per antrąją pertrauką Ekonomi­ kos fakulteto šventės dalyviai ir

svečiai galėjo stebėti specialiai „Merkurijaus dienoms 2005“ su­ kurtą VU teatro miniatiūrą „Kylam į Merkurijų“.

Vienas iš linksmiausių ir spal­ vingiausių „Merkurijaus dienų 2005“ dieninės dalies renginių dažasvydžio turnyras, kurio me­ tu Saulėtekio miškuose dėl ge­ riausiųjų titulo tarpusavyje kovo­ jo 30 komandų. Laimėtojais tapo Komunikacijos fakulteto Studen­ tų atstovybės narių komanda „Meškiai pupsiai“. Saulėtekio miškų valdovai jau paskelbti - nu­ galėtosios komandos laukia re­ vanšo. Organizatoriai žada ir ki­ tais metais Saulėtekio miškus paskelbti karo zona. Dar viena lauke vykusi šventės dalis, sulau­ kusi ne mažiau susidomėjimo parduotuvinių vežimėlių rungty­ nės. Vingiuotoje trasoje varžėsi

Dažasvydžio turnyras - vienas iš linksmiausių ir spalvingiausių „Merkurijaus dienų 2005“ renginių dešimt komandų. Nugalėtojai sa­ vo vairavimo įgūdžius galės to­ bulinti laimėtuose B kategorijos vairavimo kursuose. Dieną eko­ nomistų šventės dalyviai bei svečiai taip pat galėjo išbandyti savo jėgas ne mažiau azartiško­ se EF lobio, smigių bei tiro var­ žybose.

Nebuvo pamiršta ir akademi­ nė „Merkurijaus dienų 2005“ da­ lis. Visi norintys galėjo dalyvauti konferencijoje „Karjeros laiptai“, kurioje buvo skaitomos paskai­ tos studentams aktualiomis te­ momis: „Kaip įgyvendinti profe­ sinį meistriškumą?“, „Laiko valdymas“ ir „Karjeros hierar-

chologinai aspektai“. Nuo rung­ čių, paskaitų ir renginių gausos buvo galima atsipalaiduoti klau­ santis Ekonomikos fakultete gro­ jančios gyvos bandži būgnų mu­ zikos, rūkant kaljaną Jungiamųjų rūmų rūsyje ar tiesiog ilsintis minkštasuoliuose.

Balandžio 14 dieną „Mambo“ klube įvyko „Merkurijaus dienų 2005“ uždarymo vakaras. Čia vy­

ko jvairūs žaidimai, akcijos bei atrakcijos. Grojo DJ Sezzy ir „Happyendless“. Netikėtai din­ gus elektrai šventės dalyviai eks­ promtu surengė mini koncertą skambėjo dainos „Švieski man

vėl“ ir „Elektrėnų žiburiai“.

universitas

2005 gegužė

9

vilnensis

f... ir kurios dar bus

Gegužės 4-5 dienomis Vilnių drebins VU TSPMI studentų rengiama revoliucija Gegužės 4 d. 10 vai. TSPMI didžiojoje konferencijų salėje PoDi pradžią skelbs diskusija „Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje“, kurią moderuos prof. dr. Raimundas Lopata.

Iškart po jos institute bus atidaryta Ge­ opolitikos auditorija.

13-17 vai. Vilniaus centre vyks simuliacinis-orientacinis žaidimas, kuriu metu radikalios studentų parti­ jos vykdys savo „rinkiminę kampa­ niją“. Žaidimo finalas ir apdovanoji­ mai vyks Seime.

Vakare Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje įvyksiančiose krepšinio rungtynėse savo jėgas išbandys studentai-revoliucionieriai ir žinomi Lie­ tuvos politinės arenos lyderiai.

Revoliucija - šių metų politologų dienų (PoDi) 2005 tema. Tai renginys, kasmet pritraukiantis ne tik akademinės bendruo­ menės, bet ir politikų, verslininkų, žiniasklaidos bei plačio­ sios visuomenės dėmesį. Šiemet dėl įžūlios temos ir radikalių užmačių susidomėjimas PoDi turėtų tik padidėti.

Gegužės 5 d. vyks TSPMI lenk­ tynės su alaus kliūtimis, kuriose iš­ tvermingiausi TSPMI studentai bėgs nuo bendrabučių Didlaukio gatvėje iki instituto rūmų Vokiečių g., pakeliui užbėgdami bent į tris barus. 16 vai.

TSPMI rengiamas stalo teniso turny­ ras Lopatos taurei laimėti. Taigi poli­ tikai vis dar neturės progos pailsėti ir privalės garbingai kautis su jaunai­ siais radikalais.

21 vai. klube „Connect" vyks fi­ nalinis Podi’05 vakarėlis su gausy­ be įvairių žaidimų ir atrakcijų, pvz., dėstytojų pieštų paveikslų aukcio­ nas. Svečius linksmins grupė „InCulto“.

PoDi’05 pasotins radikalių per­ mainų ištroškusią visuomenę gau­ sybe renginių. Jaunieji politologai parodys savo išmintį ir virtuozišku­ mą tiek kovodami aršiuose mūšiuo­ se dėl pergalės, tiek rengdami neei­ linį linksmybių maratoną.

Gegužės 11-13 dienomis - GaDi 2005: atgal į gamtą!

I >>> § in m

Programa

Pejiktadjenis I GI €? H a * GaDi naktis

čiadienis Trečiadienis

gamtOie

>Eisena 15:00 nuo GMF’o

19:dū

>Protmušio finalas 18:30 Didžioji auditorija

I

>Lauko kino naktis 22:00 GMF’e (sekite nuorodas)

Ketvirtadienis >Švaros akcija 12:00 renkamės Vingio parke

m O

>Sportas E rn e

15:00 GMF kieme

GROS SPORTAS GMF MUZIKINIS TEATRAS BEKEŠO VILKAI TEMA, NAME IT, KAMPAS

KAIP NUVYKTI*

Penktadienis > > >

ALUTIS

BILIETAI

'^Aušinai

GMF STUDENTAMS 5 LT, KITIEMS ir VAŽIUOJANTIEMS UŽSAKYTU AUTOBUSU 10 LT.

Gegužės 11-13 dienomis istorikai atskleis mafijos gyvenimo ypatumus Pavasarį vienos po kitų vyksta įvairių fakultetų dienos, ateina ir ypatingosios VU Istorikų dienos.

Ypatingosios, nes bėgant metams Istorijos fakultete bręsta jaunos, kū­ rybingos ir nestandartiškai mąstan­ čios asmenybės. Šį kartą mes at­

skleisime mafijos gyvenimo ypatumus. Skubame pridurti, kad derinukas „mafiozai-bohemikai“

skamba dar patraukliau. Šis akcentėlis bus ryškiausias vakarinėje da­ lyje „IFDI’05 geriausi“, teminiame vakarėlyje „Cosa nostra“.

Jei mažoj kertelėj širdies esi šiek tiek bohemikas, o visa esybe trokšti bent dienai įsijausti į ger­ biamo mafijos vado vaidmenį, at­ vyk į gegužės 11-13 d. vyks­ tančias Istorikų dienas!

Gegužės 13 dieną prasideda kino ir nemigos sesija Gegužės 13 dieną kino centre „Coca Cola Plaza“ prasideda ki­ no maratonas. Tai neeilinis ir uni­ kalus renginys, kuris sudomins ne tik jaunuosius kino mėgėjus, bet ir iššūkių nevengiančius žmones.

Ar dažnai tenka dalyvauti rengi­ nyje, kur reikia sėdėti, žiūrėti fil­ mus, valgyti picą ir neužmigti? Ir už tai dar gauti puikių prizų? Ge­ riau nebūna!

Maratono dalyvių, kurių bus 100-150, pagrindinis tikslas - per­ žiūrėti kuo daugiau filmų, kuo il­

giau neužmigti ir įsiamžinti Lie­ tuvos ar net pasaulio („Guinness World Records™“) rekordų kny­ goje. Šiuo metu pasaulio rekor­

das yra 73 valandos. Lietuvoje tokio rekordo dar niekas neužre­ gistravo. Nesnausk ir pasinau­ dok galimybe pasiekti Lietuvos, o gal net pasaulio kino žiūrėjimo rekordą.

Tau tereikia užsiregistruoti (vvvvvv.i/usa./{/maratonas) ir laukti, kol ateis ir tavo eilė parodyti pa­ sauliui, ko esi vertas!

AUTOBUSAI UŽSAKYTI 16:00 ir 17:30 PRIE VU Gamtos mokslų fakulteto (M.K. Čiurlionio g. 21) Autobusai gali nuvežti 1OO žmonių, rezervuokite vietas iš anksto, IĮSglį§ MM

bilietus galite įsigyti GMF Studentų atstovybėje daugiau info: www.gadi.gf.vu.it ggg

Žurnalistikos institute pučia permainų vėjai Žurnalistikos instituto studentai gegužės 18-19 dienomis visus kviečia į Žurnalistų dienas (LeŽudi). listams ir visiems besidomintiems šia gyvenimo sfera pasakos apie viešų­ jų ryšių ir žurnalistikos bendrybes bei skirtumus.

Rūta MERKYTĖ

Nuo dalyvių iki organi­ zatorių

Kuriama Studentų atstovybė

Žurnalistikos specialybė Istorijosfilologijos fakultete įsteigta 1949 me­ tais. Bėgant laikui jaunieji žurnalistai įsitraukė į Lietuvos žurnalistų sąjun­ gos (LŽS) rengiamas šventes, skir­

tas ne tik šios specialybės atstovams, bet ir visai visuomenei. Tuomet stu­ dentai dar nebuvo pagrindiniai šven­ čių organizatoriai, tačiau išsiskirda­ vo savo veržlumu, aktyvumu ir novatoriškomis idėjomis. Praėjus keleriems metams po to, kai VU 1991 metais buvo įkurtas Žurnalistikos ins­ titutas, studentai Žurnalistų dienose ėmė griežti pirmuoju smuiku. Šian­ dien ši šventė Universiteto bendruo­ menei žinoma LeŽudi vardu.

Instituto direktorė Audronė Nuga­ raitė įsitikinusi, kad jaunieji žurnalis­ tai pasižymi kūrybingumu ir pataria juo naudotis dažniau, pritaikyti įgū­ džius ir patirtį organizuojant rengi­ nius. Jausdama nostalgiją studen­ tiškiems laikams, ji siūlo organizuoti kuo daugiau renginių, skirtų kole­ goms ir visuomenei.

Respublika respublikoje Žurnalistikos institutas, anot A. Nu­ garaitės, yra dar jauna įstaiga, netu­ rinti gilių tradicijų, tačiau jas verta kurti ir puoselėti. Šiais metais šven­ tę organizuojantys studentai ketina surengti eiseną į VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą ir ten pasirašyti bendradarbiavimo su kolegomis studentais sutartį. Juk sakoma, kad politikų veikla - žurna­

listų duona. Tikimasi, vkad panašios eisenos taps gražia Žurnalistų die­ nų tradicija, o studentai bendradar­ biaus ne tik švenčių dienomis.

Nepriklausomos Užupio respub­ likos valdose esantis Žurnalistikos institutas taip pat turės kuo didžiuo­ tis. Užupio respublikoje įsikurs dar viena suvereni valstybė - kur kas mažesnė, tačiau aktyvi ir vieninga Žurnalistų respublika, kaip ir dera,

turėsianti savitą Konstituciją bei Pre­ zidentą.

Dalysis patirtimi Po oficialaus „LeŽudi 2005“ ati­ darymo gegužės 18 dieną norintys daugiau sužinoti apie žiniasklaidos vaidmenį politiniame ir socialiniame gyvenime bus pakviesti j paskaitų bei seminarų ciklą. Paskaitą „Karo žur­ nalisto patirtis. Kaip ji praverčia poli­ tikų mūšio lauke“ skaitys šventės glo­ bėjas, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Politikos bei žiniasklaidos santykius analizuos žinomas polito­ logas, Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų instituto dėstytojas Lau­ ras Bielinis. Viešųjų ryšių ekspertas Artūras Jonkus jauniesiems žurna­

Nors Žurnalistikos institutas yra Komunikacijos fakulteto padalinys, tačiau dėl geografinės atskirties ne­ retai kyla diskusijų, ar ši priklauso­ mybė nėra tik formali. Tam, kad kiti fakulteto studentai ir busimieji žur­ nalistai bendrautų aktyviau, antrąją LeŽudi dieną ketinama oficialiai pa­ skelbti Komunikacijos fakulteto Žur­ nalistikos instituto Studentų atstovy­ bės įkūrimą. Žurnalistikos instituto atstovybė bus Komunikacijos fakul­ teto padalinys, padėsiantis čia be­ simokantiems studentams greičiau gauti reikiamos informacijos bei stip­ rinti ryšius su kitais studentais.

Vertinga patirtis ateityje A. Nugaraitės teigimu, institutui reikalingos permainos, naujos idė­ jos. Čia besimokantys studentai anksti pradeda dirbti, todėl renginių organizavimas, idėjų kūrimas ir pri­ taikymas nustumiami tolyn. Prakti­ ka ir darbas, direktorės nuomone, tėra techniniai įgūdžiai, kuriems įgyti daug laiko nereikia, o žinias, kurias gauname studijuodami, ir bendra­ vimą su bendramoksliais reikėtų lai­ kyti kur kas svarbesne vertybe.

Jaunieji Žurnalistų dienų organi­ zatoriai taip pat tikisi, kad LeŽudi ir kita naudinga veikla institute taps tvir­ ta tradicija, kurią puoselės ir tobu­ lins ateinančios kartos.

< >» naujose pareigose Pasikeitimai FilosF SA Šių metų balandžio 12 dieną

vyko Vilniaus universiteto Filoso­ fijos fakulteto Studentų atstovybės (FilosF SA) rinkiminė-ataskaitinė konferencija. Kadenciją baigian­ ti FilosF SA pirmininkė Agnė Kanclerytė pateikė metinę ata­ skaitą apie komitetų veiklą, buvo patvirtinti atstovybės nuostatai ir išrinkta nauja valdyba bei pirmi­ ninkė, kuria tapo psichologijos pirmo kurso studentė Skaistė Kerušauskaitė. Pristatydama savo atstovybės viziją Skaistė pa­ brėžė, kad stengsis skatinti stu­ dentų sąmoningumą, konstrukty­ vų elgesį, studentų ir dėstytojų bendradarbiavimą, gerinti fakul­ teto įvaizdį. Linkime naujajai ko­ mandai sėkmės įgyvendinant naujas idėjas.

Parengė Agnė ZALANSKAITĖ, VU Studentų atstovybės narė

universitas

10

2005 gegužė

vilnensis

# r# * f naujos knygos

t > temoksiąs ir studijos

Berlyne pradėtas vykdyti naujas ES ERASMUS MUNDUS programos projektas „BalticStudyNet" Diana ŠILEIKAITĖ, Vaiva ŽEIMANTIENĖ, FilF Vokiečių filologijos katedros lektorės Pagrindinis konferencijoje nagrinėtas klausimas - kuo pa­ trauklus Baltijos jūros regionas; kaip galima sudominti ir pritraukti į šį regioną kuo daugiau studentų iš įvairių pasaulio šalių. Konferen­ cijoje buvo pažymėta, kad beveik visoms Baltijos jūros regiono vals­ tybėms tapus ES narėmis, atsive­ ria naujos, reikšmingos perspek­ tyvos. Kitoms Europos šalims Baltijos regionas galėtų būti pa­ vyzdys bendradarbiavimo ekono­ mikos, socialinės politikos, švie­ timo ir kultūros srityse; savotiška laboratorija, kurioje būtų spren­ džiamos įvairios socialinės ir eko­ nominės problemos, vyktų kultū­ rų dialogas. Šia prasme ateityje

laukia nauji iššūkiai.

Projekto „BalticStudyNet“ tiks­ las - sukurti Baltijos jūros regio­ no aukštųjų mokyklų tinklą ir įkū­ rus „BalticStudyNet“ portalą internete informuoti apie studijų ir mokslinių tyrimų galimybes Bal­ tijos regione, kuris dėl savo politi­ nių, ekonominių ir kultūrinių rea-

Balandžio 4-6 dienomis Berlyno Humboldtų universitete įvyko vieno iš naujųjų ERASMUS MUNDUS programos finan­ suojamų projektų - „BalticStudyNet“ - įvadinė konferenci­ ja „Go North! Baltic Sea Region Studies: Past-Present-Future“. Įžanginėje konferencijoje Berlyne dalyvavo mokslinin­ kai, politikai ir studentai iš Baltijos jūros regiono šalių, ku­ rias vienija narystė Europos Sąjungoje, taip pat atstovai iš Anglijos, Amerikos, Kirgizijos, Rusijos, Šveicarijos ir Ukrai­ nos. Konferencijoje dalyvavo ir VU Vokiečių filologijos ka­ tedros lektorės . Sileikaitė ir V. Zeimantienė.

VU lektorės Berlyne atstovavo Lietuvai lijų galėtų būti labai patrauklus ki­ tų šalių studentams.

Dvejus metus truksiančio „BalticStudyNet“ projekto inicia­ toriai ir rengėjai yra prof. Berndas

Henningsenas (projekto vadovas, Berlyno Humboldtų universiteto (Vokietija) Baltijos jūros studijų centras), prof. Uffe Jakobsenas (Kopenhagos universiteto (Dani­ ja) Politikos mokslų katedra) ir prof.

Pekka Leimu (Turku universiteto (Suomija) Baltijos jūros regiono studijų programa).

Diskusijos apie Baltijos jūros regioną bus pratęstos kituose „BalticStudyNet“ projekto rengi­ niuose. Artimiausia konferencija vyks Suomijoje, Turku universi­ tete, rugpjūčio mėnesį. Lapkričio mėnesį planuojama surengti praktinį seminarą Kopenhagoje.

Išsamesnė informacija apie šiuos renginius bus paskelbta „BalticStudyNet“ projekto tinklalapyje. Projekto adresas interne­ te : http://www2. hu-berlin. de/balticstudynet/index. html.

Išleista politologo prof. Raimundo Lopatos knyga „Lopatologija: apie politinį popsg" Balandį knygynų lentynas pasiekė žinomo Lietuvos polito­ logo, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus prof. Raimundo Lopatos knyga „Lopatologija: apie politinį popsą“ (Eugrimas, 2005. - 227 p.).

Sunkiai nusakomo žanro knygoje pateikiami daugiau nei dešimt­ mečio Raimundo Lopatos „prisišnekėjimai“, „pakalbėjimai“, „parašinėjimai“ Lietuvos vidaus ir užsienio politikos temomis.

Knygoje rasite ne vien politinių įvykių komentarus, bet pajusite ir originalų, „lopatišką“ požiūrį į daugelį realijų, nes dinamiškas šių die­ nų politinis gyvenimas dažnai reikalauja skvarbaus politikos mokslų specialisto žvilgsnio. Knyga įdomi nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Joje rasite savitas - kartais rimtas, kartais ironiškas - pastarojo de­ šimtmečio mintis lietuviškosios politikos tema. Galbūt jos privers su­ klusti, galbūt pamąstyti iš naujo, galbūt suabejoti, o galbūt ir nesutikti.

Tačiau jos vertos dėmesio jau vien dėlto, kad yra aktualios ir šiandien.

VU TSPMI inform.

RAIMDMOAS HMM

a

aaiastudentų mokslinėse draugijose „Laisvieji skaitymai 2005" tęsia Fizikos fakulteto studentai išgyvena renesansą Fizikai nusprendė siekti didelių laimėjimų ir at­ studentų mokslinių konferenci­ kūrė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Stu­ jų tradiciją dentų mokslinę draugiją (FF SMD).

Justinas BAUŽYS

48 metų gyvuojančios tradicijos ir toliau sėkmingai puoselėjamos iki šių dienų. Šiemet „Laisvuosiuo­

Šiais mokslo metais fizikai ir VU Fizikos fakulteto studentai išgy­ vena renesansą. Ir ne tik todėl, kad 2005-ieji - Fizikos metai. Ma­ tome, kaip gražėja fakulteto au­ ditorijos, gerėja dėstytojų ir stu­ dentų bendravimas, kuriasi ir atsikuria studentų ir fakulteto ab­ solventų organizacijos. Paprasti ir ambicingi tikslai atrodo reales­ ni ir pamažu ryškėja veiklios fizi­ kų bendruomenės kontūrai.

FF SMD egzistuoja nuo senų laikų, tik, deja, jos veikla 1989 m. buvo nutrūkusi, nes daugelis fizi­ kų įsitraukė į Lietuvos laisvės sie­ kiančius judėjimus. Tačiau be­ veik pusšimčio metų istorija ir gilios tradicijos paskatino atkurti fizikos studentams didelę naudą teikusią organizaciją.

Po ilgų juridinių procedūrų FF SMD po savo sparnu priglaudė Fizikos fakulteto Alumnų draugi­ ja, kuri nori padėti įgyvendinti fi­ zikos studentų idėjas. Savo ruož­ tu studentai padės įgyvendinti FF Alumnų projektus.

Atsikūrusios organizacijos na­ riai aktyviai sieks įgyvendinti ly­ rišką, ambicingą, tikslią ir, svar­ biausia, įgyvendinamą savo viziją ir - kiek tik leis galimybės savo misiją.

Pagrindinis organizacijos tiks­ las yra suburti jaunuosius fizikus ir padėti jiems sparčiau tobulėti: skatinti domėjimąsi moksline veik­ la, išmokyti organizuoti įdomius renginius bei padėti ugdyti fizikos studentų mokslinius įgūdžius. No­ rima pasiekti, kad dauguma stu­

se skaitymuose“ dalyvavo per 50 dalyvių su pranešimais apie taiko­ muosius ir fundamentinius tyrimus.

Fizikai pristatė atliktus darbus: įvai­ rių prietaisų, aptinkančių skirtingus bioagentus, tarp jų ir gyvybei pa­ vojingas bakterijas, kūrimo, netie­ sinių procesų puslaidininkinių struktūrų tyrimus bei sudėtingus molekulinių sistemų procesų ma­ tematinius modeliavimus. Ši konferencija rengiama tam,

Naujieji fizikai, susibūrę j studentų mokslinę draugiją, turi ambicingų planų dentų nuo pirmo kurso įsitrauktų j mokslinį darbą ir taip padėtų spar­ tesnei Fizikos fakulteto ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Ruošiamės da­ lyvauti ir organizuoti įvairius moks­ lo festivalius, diskusijas ir konfe­ rencijas. Didelį dėmesį skirsime fakultetų bendravimui, nes mano­ me, kad didžiausi pasauliniai at­ radimai bus atlikti keleto mokslų bendradarbiavimo dėka. Sieksime aktyviai bendradarbiauti su kitų fa­ kultetų mokslinėmis draugijomis, Lietuvos jaunųjų mokslininkų są­ junga ir kitomis organizacijoms. Šiuo metu pagrindinis organi­ zacijos tikslas yra įstoti į Tarptau­ tinę fizikos studentų asociaciją (International association of physics students) ir jų pagalba įsi­

lieti į Europos ir pasaulio fizikų bedriją.

Nors atsikūrėme visai nese­ niai, jau galime pasigirti nuveik­ tais darbais (FF katedrų, aukštųjų technologijų įmonių (UAB „Ekspla groop“, UAB „Šviesos konver­ sija“) prisistatymai; diskusija su dr.

R. Maskoliūnu (laida „Negali bū­ ti...“) ir prof. J. Grigu apie pasau­ lio ateitį; padėjome su organizuoti mokslinę konferenciją „Laisvieji skaitymai 2005“, pasiekėme FIDI 37 rekordą (sudarėme didžiausią raidę iš žmonių) su FF SA. Ateityje rengsimės analizuoti FF katedrose rašomus kursinius darbus, organizuosime studentų fi­ zikos olimpiadą, keletą praktinių užsiėmimų katedrose ir institutuo­ se, kursime daugelį kitų projektų.

kad studentai galėtų paskelbti sa­ vo mokslinius darbus, bendrauti su savo kolegomis, išgirsti bendra­ mokslių kritikos arba pasidalyti pa­ tirtimi. Būsimiems mokslininkams svarbu ir tai, jog renginyje aktyviai dalyvauja fakulteto profesoriai, vy­ resnieji moksliniai darbuotojai. Fi­ zikos fakulteto prodekanas prof.

J. Storasta teigia: „Studentų moks­ linių darbų konferencija - rimta pa­ raiška, starto aikštelė į mokslo pa­ saulį savarankiškai ugdant savo kūrybinę galią. Idėjinis bendravi­ mas mokslininkui - tikrasis jo pe­ nas. Moksle didžiausią vertę turi idėjos, bet jeigu mokslininko idė­ jos nepripažintos, jo kuriamas mokslas neturi ateities. Naujas idėjas reikia aptarti, nes tai pir­ miausia labai naudinga jų auto­ riams. Labai gerai, kad pradeda­ me nuo „savo kiemo“, nors ir sakoma, kad savo kieme pranašu sunku tapti. Tačiau kartais pavyks­ ta: pavyzdžiui, dabartiniai akade­ mikai profesoriai A. R Piskarskas,

Balandžio 22 d. VU Fizikos fakultete vyko kasmetė stu­ dentų mokslinių darbų kon­ ferencija „Laisvieji skaitymai 2005“. Šis renginys tęsia stu­ dentų mokslinių darbų kon­ ferencijų, pradėtų rengti dar praėjusio amžiaus viduryje, tradiciją.

Naujas idėjas reikia aptarti, nes tai pirmiausia labai naudinga jų autoriams J. V. Vaitkus, L. Kimtys, A. R Stabinis, V. Ivaška, J. Banys, A. Žukaus­ kas ir kiti į mokslinį darbą įsitraukė dar būdami žemesniųjų kursų stu­ dentai, kai kas net pirmame kurse“.

Tikimės, kad kitais metais šioje konferencijoje savo darbus prista­ tys ne tik Fizikos, bet ir kitų fakulte­ tų studentai.

Organizacinis komitetas

universitas

2005 gegužė

11

vilnensis

iiiikultūra Laurynas PAPLIAUŠKA

Universiteto teatras į Vilnių parsivežė didžiąją taurę

Balandžio 6-7 dienomis Šiauliuose vyko Lietuvos studentų teatrų festivalis „Po saule“. Andriaus Pulkauninko vado­ vaujama VU teatro trupė iš jo parsivežė dvi nominacijas ir didžiąją taurę. VU teatro spektaklis „Bjaurusis“ buvo apdo­ vanotas dviem nominacijomis: už geriausią moterišką vaidmenį ir „už entuziazmą eksperimentuojant“. Beje, šis spektaklis atstovaus Lietuvai tarptautiniame H. K. Anderse­ no festivalyje Danijoje spalio mėnesį.

Kalbamės su VU teatro režisie­ riumi A. Pulkauninku ir geriausia moteriško vaidmens atlikėja E. Obcarskaite.

„Bjaurusis“ - labai jau ne­ komercinis pavadinimas spektakliui. Gal dėl to ir ga­ vo apdovanojimą kaip eks­ perimentinis? Kodėl pasi­ rinkta būtent tokia forma?

A. Pulkauninkas: „Bjauru­ sis“ - tai sutrumpintas H. K. An­ derseno pasakos „Bjaurusis an­ čiukas“ pavadinimas. Spektaklis išsiskiria iš bendro konteksto sa­ vo „žodiniu nebylumu“ ir tuo pa­ čiu atveria vizualinę - daug giles­ nę suvokimo ir paveikumo formą. Naujos išraiškos paieška -tai dialogas su žiūrovu, nuo ku­ rio atvirumo, fantazijos ir noro da­ lyvauti tame, kur veda spektaklis, viskas priklauso.

Vienas iš lemiamų dalykų yra judesio, kaip universalios kalbos, principas. Juk vaidinant užsieny­ je niekas nesupranta teksto ir už­ fiksuoja tik ekspresyvesnius jude­ sius, aktorių neverbalines išraiškas. Mes palengvinome žiū­ rovo darbą „išimdami“ tekstą ir pa­ likdami vietos žiūrovo fantazijai.

Tekstinis teatras konkretesnis ir pretenzingesnis.

Jūsų trupė festivalyje nomi­ nuota, bet dar visai neseniai apie ją niekas negirdėjo...

A. Pulkauninkas: Teatras egzistuoja jau seniai, tačiau jo veikla buvo prigesusi dėl įvairių priežasčių. Dabar vėl susikūrė bendruomenė, kuri palaiko teat­ ro judėjimą Vilniaus universitete.

Labai paveikė ir tai, jog buvo su­ remontuota Teatro salė, atnaujin­ ta techninė bazė.

Teatro nariai - VU studentai patys sukūrė teatro tinklalapj www.vuteatras.tinkle.lt, palaikantį virtualų teatro egzistavimą. Kovo mėnesį surengėme antrąjį menų sintezės festivalj „Atvira erdvė / 2“.

Balandžio mėnesį dalyvauja­ me Universitetų šokio bienalėje Paryžiuje ir Grenoblyje, o gegužę - šeštajame, tarptautiniame teat­ rų forume. Čia žadame pristatyti premjerą - spektaklį „Klaustrofilija“, dalyvauti akcijoje „Naujieji šventieji“ prie uždarų Augustijonų bažnyčios durų. Gegužės mė­ nesį mūsų teatro režisierė Sandra

Režisieriaus A. Pulkauninko vadovaujama VU teatro trupė į Univer­ sitetą parvežė didžiąją taurę. Nuotr. iš asm. albumo Bernotaitė su jauniausiais stu­ dentais rengia spektaklio „Frenkis - OK, Pegė - faina, o namas jėga!“ premjerą.

Egle, kaip jaučiatės gavusi apdovanojimą už geriausią moterišką vaidmenį?

E. Obcarskaite: Fantastiškai.

Tai ne vien mano, o visos trupės laimėjimas. Išduosiu mažytę pa­ slaptį - gal dėl to, kad išsigando­ me tokios pilnos salės žiūrovų ir svetimų sienų, o gal dėl kitų prie­ žasčių spektaklis labai pavyko buvo toks gyvas ir harmoningas or­ ganizmas, kad mes net patys nu­ stebome. Taigi laimėjimas - visų.

Reikia visų pirma paminėti reži­ sierių A. Pulkauninką, kuris paskyrė man vaidmenį ir kantriai iškentė vi­ sus mano kaprizus. Reikia paminėti puikias šokėjas, aktores ir drauges Sandrą Vasilevskają, levą Žemaity­ tę, Vytę Danilevičiūtę, Karoliną Alfavickaitę, kurios nesiliovė šokti net kruvinom kojom ir sutrankytais šo­ nais, na, ir, žinoma, mūsų vaikinus linksmąjį Vytautą Juodį, be kurio juo­ ko spektaklis prarastų pusę savo iro­ nijos bei daininguosius Martyną Enčių ir Roką Levinską. Didelis dėkui ir muzikantui Ryčiui Šiautkuliui, kūrusiam viso spektaklio muzikinęritminę dalį.

Nuo ko prasidėjo jūsų teat­ rinė karjera?

E. Obcarskaite: Pati būčiau linkusi vadinti tai tiesiog teatrine veikla. Man teatras ir brangus tuo, kad tai - ne karjera. Į teatrą atėjau tik įstojusi į VU studijuoti filosofi­ jos. Užsikrėčiau šiuo „virusu“. Ir bijau, kad visam gyvenimui.

Ar sunku būti žvaigžde?

E. Obcarskaite: Kokia čia žvaigždė... Teatre tiesiog darom tai, kas mums patinka. Kalbame apie tai, apie ką norime kalbėti, ir tokiu būdu, kuriuo geriausiai mus gali iš­ girsti. Man nėra didesnio darbo įver­ tinimo nei tas, kai po spektaklio pri­ eina žiūrovas ir pasako - aš patikėjau ir man patiko... Manau, svarbiausia - kad tave išgirstų.

Ar sunku suderinti mokslus Universitete ir vaidybą?

E. Obcarskaite: Pirmoje vie­ toje - mokslai. Asmeniškai man fi­ losofiją, kurią studijuoju, teatrą, ku­ rio papildomai mokausi, vaikų literatūrą, kuria domiuosi, suderinti tikrai nėra sunku. Tai vadinama tarp­ disciplininiu dalyku. Tarkim, pernai rašiau kursinį darbą apie teatrą ieškojau filosofinių teatro aspektų.

O tai, ko išmokstu teatre, man pa-

Busimoji filosofė Eglė Obcar'skaitė pripažinta geriausia moteriško vaidmens atlikėja. Nuotr. iš asm. albumo deda suprasti ir studijuojamą daly­ ką. Esu labai dėkinga režisierei Ma­ rijai Misiūnaitei, kuri man atsklei­ dė, koks gilus ir sunkus yra darbas scenoje ir dar iki to - analizuojant medžiagą, kiek aktorius ir režisie­ rius turi pamatyti, pastebėti. Šios įžvalgos man nepaprastai praver­ čia ir kasdieniame gyvenime.

Ką manote apie studentiškų teatrų perspektyvą Lietuvo­ je?

E. Obcarskaite: žvelgiant į Vakarų valstybių universitetų pa­ vyzdį, studentiškų teatrų ateitis tu­ rėtų būti tikrai šviesi. Tik dar ne visi mūsų akademinės bendruomenės nariai suvokia teigiamą tokios jau­ nimo saviraiškos esmę. Mums at­ rodo, kad teisę dirbti vienokį ar ki­ tokį darbą, jau nekalbant apie kūrybinį, turi ne tie, kurie kažką toje srityje iš tiesų sugeba, o tie, kurie turi diplomą. Vakarų universitetuo­ se studijos apskritai yra platesnio, tarpdisciplininio pobūdžio. Ir net tiksliuosius mokslus studijuojantys studentai renkasi akademinį statu­ są turinčias meno disciplinas. Ma­ no nuomone, toks pasirinkimas yra

svarbus, nes studentas, preten­ duodamas į aukštojo mokslo diplo­ mą, turėtų gauti platesnį nei profe­ sinį išsilavinimą. Universitetą baigęs žmogus jau laikomas inte­ lektualu. Tuomet koks gi iš jo inte­ lektualas, jei jis nenutuokia apie kultūros reiškinius? Žinoma, aš kal­

bu ne vien apie teatrą - teatras šiuo atveju tik viena iš galimybių pažinti kultūrinį gyvenimą. Vakaruose stu­ dentai renkasi ir muziką, šokį, dai­ lę, fotografiją ir pan. Tiesiog teat­ ras jau savaime gali jungti net kelias meno šakas. Todėl, manau, jis yra universalus. O jei paklaustumėte, kokia yra pagrindinė studen­ tiško teatro funkcija, tuomet tikriau­ siai pasakyčiau, jog lavinti studento meninę saviraišką ir jį pratinti prie domėjimosi kultūra. Be to šiuolaiki­ nė visuomenė ateities neturi. Tai jau suprato Vakarų valstybių universite­ tų vadovai, tikiuosi, kad skatinti tokį požiūrį greitai imsis ir mūsiškiai. Na, Šiaulių universiteto organizuotas studentų teatrų festivalis „Po saule“ - puikus žingsnis j priekį. Juk tokie festivaliai - puiki proga plėsti uni­ versitetų bendradarbiavimą, pasi­ dalyti turima patirtimi.

mipremijos ir apdovanojimai----------------Vaiką literatūros premija Filologijos fakulteto docentui Kęstučiui Urbai

Tarp konkurso „LT tapatybė" laimėtojų - VU studentai

Balandžio 2 d. Lietuvos nacio­ nalinėje M. Mažvydo bibliotekoje švietimo ir mokslo ministras Re­ migijus Motuzas įteikė Vaikų lite­ ratūros premiją literatūrologui, Fi­ lologijos fakulteto docentui Kęstučiui Urbai. Garsiam vaikų li­ teratūros tyrinėtojui, kritikui, ver­ tėjui, vadovėlių autoriui Kęstučiui Urbai premija paskirta už nuopel­ nus vaikų literatūros sklaidai.

Vaikų literatūros premiją Švie­

2004 m. lapkritį Lietuvos insti­ tutas kartu su partneriais - DELFI, Vilniaus universiteto Žurnalistikos

timo ir mokslo ministerija įsteigė pernai. Dviejų dalių premija ski­ riama už nuopelnus vaikų litera­ tūros srityje (už literatūros kūrinį ar kūrinius) ir už nuopelnus vaikų literatūros ir skaitymo populiarini­

mo srityje (už projektus, literatūrines-kūrybines akcijas, literatūros kritiką ir kt.). Šios premijos tikslas - skatinti Lietuvos rašytojus kurti vaikams skirtas knygas, įvertinti švietimo, visuomeninių ar privačių įstaigų bei asmenų indėlį populiarinant vaikų literatūrą, ugdant vaikų es­ tetines, bendražmogiškąsias ir pi­ lietines vertybes, skleidžiant ori­ ginalias kūrybos iniciatyvas.

Premijos dydis - 60 MGL už li­ teratūros kūrinius ir 40 MGL už vaikų literatūros populiarinimą.

Premija bus teikiama kiekvienais metais balandžio 2-ąją, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną.

institutu, laikraščiu „Studentų era“ - paskelbė publikacijų konkursą „LT tapatybė“. Rašinius konkursui temomis „Lietuva užsienio piliečio akimis“ ar/ir „Lietuva nacionalinėje žiniasklaidoje“ teikė Lietuvos aukštųjų mokyklų įvairių specialybių studentai.

Konkurso laimėtojai buvo pa­ skelbti ir apdovanoti balandžio 5 d. Lietuvos institute. I vietą laimė­ jo Rūta Janėnaitė, Vilniaus uni­ versiteto Filologijos fakulteto lie­ tuvių filologijos ir užsienio

(suomių) kalbos IV kurso studen­ tė. Tarp III vietos laureatų - Min­ daugas Jackevičius, Komunika­ cijos fakulteto Žurnalistikos

I vietos laimėtojai buvo suteik­ ta galimybė pasimėgauti vienos Druskininkų gydyklos vandens procedūromis bei įteiktas rašiklis,

instituto žurnalistikos specialybės I kurso studentas.

Publikacijas vertino solidi ko­ misija: VU Žurnalistikos instituto

III vietos laimėtojai apdovanoti do­ vanų kuponais knygoms įsigyti

doktorantas Mantas Martišius; DELFI vyr. redaktorės pavaduoto­ jai Aistė Žilinskienė ir Gytis Oga-

nauskas; „Studentų eros“ vyr. Re­ daktorė Agnė Gilytė; Lietuvos instituto direktorė Karina Firkavičiūtė; Kultūros, meno ir sociolo­ gijos instituto mokslinis bendra­ darbis Virginijus Savukynas.

bei pirmuoju DVD formato filmu apie Lietuvos meną ir kultūrą „Kul­

tūra, kertanti sienas".

Laimėtojų publikacijos bus iš-

spaudintos specialioje Lietuvos instituto išleistoje knygelėje, DELFI, laikraščio „Studentų era“ artimiausiuose numeriuose bei Lietuvos instituto svetainėje ba­

landžio mėn.

universitas

12

iiggkultūra---------------------------------------------

VI tarptautinis jaunimo teatrų forumas MANO ERDVĖ PRISTATOME FORUMO SVEČIUS IŠ UŽSIENIO

Trupė yra laimėjusi specialų žiniasklaidos prizą „An­

gelo pranašo apdovanojimai“ ir tapusi tarptautinio meno festivalio FRINGE-2001 laureate (Edinburge, Škotijoje) už spektaklį pagal O. VVilde’o pjesę „Kaip svarbu būti rim­

Kiužo nacionalinis Teatras, RUMUNIJA lrwine Welsh TRAUKINIŲ ŽYMĖJIMAS

Režisierius Sorinas Misiriantu

Irvvine’o Welsh’o pasirinkta tema ir kal­ bos forma daugeliui nėra labai priimtinos.

Nepaisant to, Kiužo miesto nacionalinio teatro spektaklis „Traukinių žymėjimas“ sulaukė milžiniško pasisekimo, bilietai į jj visada parduodami gerokai prieš spek­ taklį. Tokią sėkmę galima paaiškinti publikos noru atrasti naują tekstą, aktorių profesionalumu bei režisieriaus dar­ bo sėkme. Sorinas Misiriantu yra jaunas menininkas, pri­ statantis savo naują darbą, kuris tikrai vertas dėmesio.

Režisierius įdomiai atskleidžia individo ir kolektyvo trans­ formacijas ir žmogiškuosius santykius, kuriuos veikia žiauri realybė. Be to, Misiriantu subūrė didelę jaunų bet talentingų aktorių komandą.

Siauroje erdvėje tarp gyvenimo ir mirties spektaklio veikėjai patiria skirtingus įspūdžius, stipriai pasikeičia ir kenčia neviltį. Aktoriai įtaigiai atskleidžia žmogišką­ ją prigimtį. Būtent todėl spektaklis traukia publikos dė­ mesį.

(Demostene Sofron, „Adevarul de Cluj“, 2003 gegužė)

Pietų Uralo valstybinio universiteto teatras „Maneken", Čeliabinskas, RUSIJA KLINIKA Režisierius Vladimiras Filonovas Teatras gyvuoja nuo 1963 m. 1996 m. įkurta teatro studija-mokykla. Teatro laimėjimai: srities festivalio „Studen­ tiškas pavasaris“ laureatas (1998, 2000); premija „Už al­ ternatyvų indėlį j masinę sąmonę“ (1999); I Rusijos studentų teatrų festiva­ lio laureatas (2001); V plastikos ir pantomi­ mos festivalio Irkutske diplomas (2001); II Ru­ sijos studentų teatrų festivalio laureatas, pre­ mija V. Filonovui už spek­ taklio „Duobė“ režisū­ rą (2003). Gastrolės ir tarptautiniai festivaliai Švedijoje, Suomijoje,

Kanadoje.

Teatro vadovas V. Fi­ lonovas buvo Lietuvos UTA IV forumo „Vilnius - tautų kultūrų kryžke­ lė“ ekspertų komisijos narys.

Baltarusijos valstybinio universiteto teatras „Na balkone", BALTARUSIJA Tennessee VViIliams 3 NS ARBA TAI, KAS NEPASAKYTA Režisierius Serge­ jus Turbanas

Tai viena seniausių studentų teatro trupių Baltarusijoje (jai apie 60 metų), kuriai vado­ vavo žymūs režisieriai V. Anisenko, B. Vtorovas, V. Tarnauskaitė. Vienas vadovų buvo ir Balta­ rusijos valstybinio uni­ versiteto Linksmųjų ir išradingųjų klubo ko­ mandos įkūrėjas An­ drejus Andrejevas.

2005 gegužė

vilnensis

tam“ bei laimėjusi specialų žiniasklaidos prizą ir tapusi tarptautinio meno festivalio FRINGE-2002 laureate už spek­ taklį „3 NS arba Tai, kas nepasakyta“ pagal T. VViIliamso

pjesę.

Maskvos teatras, Šiuolaikinės dramos mokykla, RUSIJA Aistė Ptakauskaitė PERSONA F Režisierė Julia Aug

Grupę sudaro Maskvos valstybinio teatro meno institu­ to (GITIS) aktorių ir režisierių kursas, vadovaujamas

I. L. Raikhelgauzo. Ji egzistuoja kaip kūrybinė laboratorija prie Maskvos teatro Šiuolaikinės dramos mokyklos (School ofthe modern play). 2004 m. birželio mėn. grupė dalyvavo „Jaunosios dramaturgijos“ festivalyje, pristatė net tris nau­ jas pjeses, tarp jų ir „Personą F“.

Valkos miesto teatras, LATVIJA E. C. Petersonas VAKARĖ ŽARA

Režisierius ir dailininkas Aivaras Ikšelis

Valkos miestas įsi­ kūręs ant Pėdelės upės kranto Talavos regione. Miestas, ku­ riam daugiau nei 500 metų, vaidino svarbų vaidmenį Latvijos isto­ rijoje. Teatro gimtadie­ niu galima vadinti 1871 metų gegužės 10 dieną, kai šiame mies­ te buvo pastatytas pir­ masis spektaklis Lat­ vijoje. Nuo to laiko teatrinis gyvenimas šiame mieste nebuvo nutrūkęs. Šiuo metu Valkos miesto teatre dirba 13 aktorių ir keletas techninių darbuotojų. Valkos miesto te­ atras vaidino Latvijoje, Rusijoje, Estijoje, Lietuvoje, Aust­ ralijoje, Tezė bendruomenėje (Prancūzijoje) ir kitose Eu­ ropos šalyse. Dalyvauta ir tarptautiniuose teatrų festivaliuose Lietuvoje, Estijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Gruzijoje, Rusijoje ir, žinoma, Latvijoje. Teat­ ras yra pastatęs latvių, vokiečių, čekų, ispanų, suomių ir prancūzų rašytojų kūrinius. Nuo 1992 metų Valkoje organizuojami tarptautiniai teatrų festivaliai „Talvils“.

Teatro trupę galima vadinti eksperimentine, kurian­ čia netradicinius spektaklius remiantis literatūrine me­ džiaga.

LEIF OLSON, Teatro laboratorija „Viskas įmanoma", ŠVEDIJA

2005 m. gegužės 16-21 d.

Organizatoriai: VILNIAUS UNIVERSITETAS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS, UNIVERSITETŲ TEATRŲ ASOCIACIJA

FORUMO PROGRAMA Gegužės 16 d 17 vai.

FORUMO ATIDARYMAS VILNIAUS UNIVERSITETO KIEMO TEATRAS FORTŪNOS RATAS Vagantų ir F. Vijono poezijos motyvais Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3

Gegužės 16 d. 19 vai.

VILNIAUS UNIVERSITETO KAMERINIS TEATRAS „MINIMUM“ Leonidas Andrejevas ARKLYSSENATE Teatro „Minimum" patalpose (tik forumo dalyviams) Gegužės 17 d. 15.30 vai.

BALTARUSIJOS VALSTYBINIO UNIVERSITETO TEATRAS „NA BALKONE". Baltarusija Tennessee VViIliams 3 NS arba TAI, KAS NEPASAKYTA Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3 Gegužės 17 d. 18 vai.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TE­ ATRAS „PALĖPĖ“ Saulius Šaltenis KALĖS VAIKAI Trakų g. 1 (tik forumo dalyviams)

Gegužės 17 d. 20.30 vai.

MASKVOS TEATRAS ŠIUOLAIKINĖS DRAMOS MOKYKLA. Rusija Aistė Ptakauskaitė PERSONA F Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3 Gegužės 18 d. 15.30 vai.

PIETŲ URALO UNIVERSITETO TEATRAS „MANEKEN“, Čeliabinskas, Rusija KLINIKA Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3 Gegužės 18 d. 18 vai.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TE­ ATRAS „PALĖPĖ“ Nigel VViIliams CUKRUS IR PRIESKONIAI Gegužės 18 d. 20 vai.

VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO TEATRAS „KIBIRAS“ L. P. Sartras UŽSKLĘSTOS DURYS Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3

Gegužės 19 d. 12 vai.

LEIF OLSON, Teatro laboratorija. Šedija VISKAS ĮMANOMA Trakų g.1 Gegužės 19 d. 18 vai.

KLUŽO NACIONALINIS TEATRAS, Rumunija lrwine VVelsh TRAUKINIŲ ŽYMĖJIMAS Vilniaus universiteto Teatro salė. Universiteto g. 3 Gegužės 19 d. 20 vai.

VILNIAUS UNIVERSITETO KIEMO TEATRAS ANDRIAUS PULKAUNINKO TRUPĖ KLAUSTROFILIJA Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3 Gegužės 20 d. 18 vai.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TEATRAS DRAMOS KLASE DURNAROPES Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3

Gegužės 20 d. 19.30 vai.

VILNIAUS UNIVERSITETO KAMERINIS TEATRAS „MINIMUM“ Leonidas Andrejevas ARKLYSSENATE Teatro „Minimum" patalpose (Universiteto g. 5, prie Skandinavistikos katedros) Gegužės 21 d. 12 vai.

VALKOS MIESTO TEATRAS, Latvija E. C Petersonas VAKARE ŽARA Teatro „Minimum" patalpose (tik forumo dalyviams)

Gegužės 21 d. 16 vai.

FORUMO UŽDARYMAS Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3

Leifas Olsonas - buvęs Švedijos teatro mokyklos „Ska­ ra Skolscen“ vadovas; kalbininkas, vertėjas iš prancūzų,

anglų kalbų. Yra išvertęs Belgijos aktoriaus Yves'o Hunstado „La Tragedie Comique“ bei kitus autorius, pvz. Israelį Horovitzą, lonesco, Durnas, Brendaną Behaną, Kan­ tarą ir kt. Dėsto dramą ir improvizaciją. Rašo istorines pjeses. Stato Šekspyro, lonesco, Horovitzo, Strindbergo, Moliere’o, Gorkio ir kitas pjeses, pavyzdžiui, miuziklus.

Bendradarbiavo su Rogeriu Blinu (Prancūzija), Tadeuszu

Kantaru (Lenkija) ir Israeliu Horovitzu (JAV) radijo laido­ se apie teatrą. Dirbo su teatrais Prancūzijoje, Anglijoje ir Lietuvoje. Šiuo metu kuria pjesę apie šv. Iriną iš Novgo­ rodo ir Kijevo (Jaroslavo Didžiojo žmoną). L. Olsonas naudojasi improvizacijos technika ir yra sukūręs savo sistemą.

ĮĖJIMAS Į SPEKTAKLIUS NEMOKAMAS

Informacija tel.: 8 612 66981

FORUMAS MANO €RDVĖ / MY SPACĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA LIETUVOS KULTŪROS IR SPORTO RĖMIMO FONDAS

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBE

SAULIAUS KAROSO LABDAROS IR PARAMOS FONDAS FORUMO DIENRAŠTIS - .LIETUVOS ŽINIOS"

________________ J

universitas

2005 gegužė

13

vilnensis

wkultūra

Universiteto šokėjai - geriausi Jaunimo tautinių šokių ansamblių konkursinėje šventėje „Kadagys 2005“, kurią kas ketverius metus rengia Liaudies kultūros centras, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis laimėjo II laipsnio diplomą ansamblių kategorijoje (I laipsnio diplomas niekam nebuvo skirtas) ir gavo specialų prizą už geriausią šokėjų grupę. Sveikiname visus ansambliečius su gražiu jų darbo įvertinimu! Taip pat dėkojame ansamblio gerbėjams bei žiūrovams už palaikymą!

Belgijos teatrų festi­ valyje - VU studentų trupė Viktorija RINKEVIČIŪTĖ

„Susitikimų teatras"

VU dainų ir šokių ansambliui kiekvienas laimėjimas ir pripažinimas - svarbus ir vertingas

ATVERKIME PAMIRŠTAS ERDVES Tarptautinė universitetų teatrų kūrybinė akcija, skirta kultūros paveldui Lietuvos sostinė Vilnius yra vienas gražiausių Europos mies­ tų, turinčių labai vertingą, auten­ tišką senamiestį, kuris yra įtrauk­ tas į UNESCO globojamų objektų sąrašą. Čia gausu gotikos, rene­ sanso, baroko, klasicizmo archi­ tektūros šedevrų. Vis dėlto yra ne­ mažai apleistų, ne pagal paskirtį naudojamų, platesniems visuo­ menės sluoksniams neprieinamų objektų, laukiančių visuomenės dėmesio ir rūpesčio.

Manome, kad tą dėmesį ir rū­ pestį visų pirma turi parodyti pati visuomenė, ypač jaunimas. To­ dėl mes ir norėtume įgyvendinti šį projektą - tarptautinę kūrybinę akciją ATVERKIME PAMIRŠTAS

r

tveelame pAminštAS ecdves

v

ERDVES. Pasirinkome keletą įdo­ mių, tačiau pamirštų, dėl įvairių priežasčių nelankomų dvasinės kultūros paveldo objektų: Šv. Ste­ pono bažnyčią, Jėzaus Širdies bažnyčią ir Vizitiečių vienuolyną, Misionierių bažnyčią, Augustijonų vienuolyną ir bažnyčią, Šv.

Kotrynos bažnyčią, Šv. Jurgio

bažnyčią. Susipažinę su jų isto­ rija, pabandysime susigyventi su jų erdvėmis ir jose realizuoti sa­ vo menines fantazijas, atlikti tam tikrus kūrybos aktus, kuriems mus įkvėps konkreti kiekvienos vietos aplinka. Šios akcijos tikslas - atkreipti visuomenės, žiniasklaidos bei tam tikrų valstybinių institucijų dė­

2005 m. gegužės 6-21 d. ....

Olegas KESMINAS akcijos vadovas, Universitetų teatrų asociacijos pirmininko pavaduotojas

15 vai.

Spaudos konferencija

VILNIAUS UNIVERSITETO KIEMO TEATRO ANDRIAUS PULKAUNINKO TRUPĖ PRIE MARIJOS RAMINTOJOS BAŽNYČIOS IR AUGUSTIJONŲ VIENUOLYNO Savičiaus g. 13/2

Vilniaus universiteto teatro MINIMUM patalpose (Universiteto g. 5, Filologijos fakultetas, L. Stuokos-Gucevičiaus kiemelis, šalia Skandinavistikos katedros)

Gegužės 20 d.

Kūrybinė akcija: 13 vai.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO RETORIŲ TEATRAS JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIOS IR VIZITIEČIŲ VIENUOLYNO ANSAMBLIS Rasų g. 6 (Įėjimas pagal iš anksto sudarytą sąrašą)

14 vai.

PIETŲ URALO VALSTYBINIO UNIVERSITETO TEATRAS MANEKEN ČELIABINSKAS, RUSIJA MISIONIERIŲ BAŽNYČIOS IR VIENUOLYNO ANSAMBLIO KIEME Subačiaus g. 26,28

y

Rimantas VENCKUS projekto koordinatorius, Universitetų teatrų asociacijos pirmininkas

Gegužės 16 d. 12 vai.

Diskusija apie kultūros paveldo būklę, jo išsaugojimo ir prasmingo panaudojimo galimybes.

„Barabas"

mesį į kultūrinio paveldo būklę bei jo išsaugojimo, pritaikymo, pras­ mingo panaudojimo galimybes.

Kviečiame atverti pamirštas erd­ ves, kurios yra pasiilgusios mūsų akių, širdžių ir rankų. Užpildykime jas savo kūryba. įkvėpkime joms gyvybės. Kurdami šiandien privalome nepamiršti to, ką esa­ me sukūrę vakar. Išsaugokime tai rytdienai.

RENGINIŲ PROGRAMA

Balandžio 8-14 dienomis Bel­ gijoje vykusiame teatrų festivaly­ je „Susitikimų teatras“ dalyvavo studentų trupės iš Lietuvos, Len­ kijos (Poznanės universiteto), Bel­ gijos bei Prancūzijos. „Susitikimų teatre“ aktoriai buvo suskirstyti į keturias grupes, kiekviena turėjo paruošti garsaus belgų dramatur­ go Jean-Marrie Piemme’o pjesės „Paveikslai“ interpretacijas. Tai trijų moterų, pasakojančių apie santykius su savo vyrais, istorijos.

Kaip teigia viena iš naujųjų TUF trupės narių, prancūzų filologijos pirmakursė Eglė, paskutinį vaka­ rą, kuomet buvo pristatyti grupių darbo rezultatai, žiūrovai išvydo keturis skirtingus spektaklius, ku­ riuos jungė vienintelis dalykas žodžiai.

Prieš pradedant dirbti mišrio­ se grupėse visų šalių trupės su­ pažindino kolegas su savo spek­ takliais. Lietuvai atstovavęs TUF parodė įžymaus belgų dramatur­ go Michelio de Ghelderode's pje­ sę „Barabas“.

Spektaklyje atskleidžiamas vienas iš Jėzaus nukryžiavimo is­ torijos aspektų. Poncijus Pilotas žmonėms suteikė galimybę išlais­ vinti vieną iš nuteistųjų myriop nusikaltėlį Barabą arba Žydų ka­

ralių Jėzų. Minia, pakurstyta Jė­ zaus priešų, pasirinko Barabą.

Spektaklyje, pasak trupės na­ rės Ingos, pasakojama apie Jė­ zaus nukryžiavimą „iš Barabo nusikaltėlio - pozicijos“. Ruošda­ mi šį spektaklį VU frankofoniškojo teatro trupės aktoriai turėjo uni­ kalią galimybę dirbti su žinomais prancūzų aktoriais Michaeliu Meurantu ir Peteriu Ninane bei re­ žisieriumi Mathieu Collardu. „Barabo“ premjera Lietuvos frankofonams buvo pristatyta ko­ vo pabaigoje „Lėlės“ teatre ir, kaip sakė Eglė, sulaukė stulbinančiai šiltų žiūrovų reakcijų.

Frankofoniškasis universite­ tinis teatras TUF, besiglau­ džiantis po Vilniaus univer­ siteto Prancūzų filologijos katedros skliautais, vos prieš savaitę grįžo iš teatrų festivalio Belgijoje.

Scena iš spektaklio „Barabas“

TUF Frankofoniškasis teatras VU susikūrė dar 1998 metais Pran­ cūzų filologijos katedroje dirbu­ sios lektorės iš Prancūzijos Fabienne Poudevigne iniciatyva.

2000 metais atvykęs dėstytojas Philippe’as Osteras tapo naujuo­ ju trupės vadovu. Su jo režisuota pjese TUF sulaukė didžiulio pa­ sisekimo teatro festivalyje FESTUPIC, vykusiame Kompjeno miestelyje Prancūzijoje.

Frankofoniškojo teatro aktoriai iš viso yra pastatę penkis spek­ taklius, daugiausiai - komedijas.

Spektakliams medžiagos trupė semiasi iš prancūzų klasikinės li­ teratūros lobyno (vienintelis „Ba­ rabas”, kaip pabrėžia trupės na­ riai, iš belgų klasikos), savaip pritaikydama kūrinį šiuolaikinei studentų pasaulėžiūrai. Šiandien TUF vienija penkioli­ ka jaunų žmonių, susižavėjusių prancūzų kultūra. Trupei vadovau­ ja lektorius iš Belgijos Stephane’as Carlier, jam padeda pran­ cūzė dėstytoja Lucie Vaucel.

Tik prancūziškai vaidinantys studentai sakosi savo spektaklius skirią frankofonams (prancūziškai kalbantiems žmonėms), Prancū­ zijos bei Belgijos ambasadų at­ stovams bei visiems, mylintiems prancūzų kalbą ir kultūrą.

16 vai.

MASKVOS TEATRAS ŠIUOLAIKINĖS DRAMOS MOKYKLA ŠV. JURGIO BAŽNYČIOS IR KARMELITŲ VIENUOLYNO ANSAMBLIO KIEMELYJE Rašytojų g. 4 (Įėjimas nuo Vyriausybės rūmų)

Gegužės 21 d. 14 vai.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TEATRAS PALĖPĖ ŠV. STEPONO BAŽNYČIA Geležinkelio g. 39

15 vai.

VALKOS MIESTO TEATRAS LATVIJA ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA _____________________ Vilniaus g.

Q Projektą remia ES programa YOUTh')

Frankoniškojo universitetinio teatro aktoriai savo spektaklius skiria prancūzų kultūros mėgėjams

universitas

14

2005 gegužė

vilnensis

ttttmes - studentai-------------

Gamtininkai mokosi tris semestrus Julija PETROŠIŪTĖ, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentė

Praktikomis džiaugiasi ne visi Ne visi studentai patenkinti praktikomis. Ketvirtakursis, studi­ juojantis molekulinę biologiją, guodėsi, kad, jo manymu, visai be reikalo per pirmas dvi praktikas tu­ rėjo kartu su biologais gaudyti va­ baliukus ir rinkti žolytes: „Kam rei­ kia šitaip gilintis, jei ruošiesi dirbti darbą, susijusį su genetika? Daug daugiau naudos duoda praktika laboratorijoje, tačiau ji būna tik po trečio kurso“. Biofizikai praktikų vi­ sai neatlieka, tačiau jie dėl to ne­ liūdi -juk galima vykti kartu su kitų specialybių studentais, smagiai praleisti laiką, o dėl atsiskaitymų sukti galvos nereikia.

Praktika toli nuo namų Praktikų nauda neabejoja trečia­ kursis geologas Antanas, kuris pra­ ėjusią vasarą kartu su kurso drau­ gais 10 dienų viešėjo Lenkijoje, netoli Kielco. Teko gyventi kartu su pirmakursiais geologais iš Lenkijos.

Nors kai kurie studentai susidrau­ gavo, apskritai santykiai su lenkais nebuvo labai šilti. Mūsiškiai savais metodais bandė juos auklėti, tačiau šie nebuvo nuolankūs vyresniems kolegoms iš Lietuvos. Praradę viltį susitarti, jog lenkai neišnaudotų vi­ so karšto vandens, lietuviai tiesiog nusuko čiaupų rankenėles...

Mūsų geologai išties išradingi - ne­ norėdami mokėti už kopimą į kalno viršūnę, jie apsimetė piligrimais (tai jų prašymu patvirtino net kunigas ).

Didžiulį įspūdį paliko reginiai, maty­ ti nuo tyrinėjamų Šventojo Kryžiaus kalnų, bei virpanti žemė po kojom, kai netoliese esančiame karjere bu-

Būsimieji gamtininkai sap­ nuoja vasaros praktikas vi­ sus akademinius mokslo metus - iki kitos praktikos.

Kas vabaliukų gaudymą, kas kopimą įkalnus, o kam giliausiai atmintin įsirėžė kiti „nacionaliniai praktikų ypatumai“. Vieni studentai sapnuoja ir laukia nesulau­ kia naujų praktikų, kiti svarsto, ar jos reikalingos. vo sprogdinamos uolienos. Vaikinus sužavėjo gražuolės lenkaitės Kro­ kuvoje ir lenkiškas vynas.

Praktika gimtuosiuose laukuose Ne tik užsienyje vyksta smagios praktikos. Trečiakursė biologė In­ ga praėjusią vasarą dvi savaites praktiką atliko Inturkėje. Studentai buvo supažindinti su „padoraus el­ gesio taisyklėmis“, prisiekė pado­ riai rengtis - tai yra, kuo daugiau drabužių. Kai pora nedorėlių buvo užkluptos besideginančios tik su marškinėliais ir šortukais, buvo pa­ sibaisėta jų amoraliu elgesiu ir gra­ sinta išsiųsti namo. Linksmi ir drau­ giški buvo vietiniai gyventojai - net televizorių atitempė, kad praktikantai galėtų stebėti krepšinio varžy­ bas. Deja, televizorius neveikė, ta­ čiau didžiausi aistruoliai buvo pakviesti į namus. Praktikos metu biologai pasirodė tikri gamtos my­ lėtojai: globojo benamį kačiuką, sužvejota žuvimi maitino iš lizdo iš­ kritusį gandriuką.

Bendros praktikos suartina Daugeliui studentų kaip pati smagiausia įsiminė bendra biolo-

Svarbiausia - nebijoti sušlapti

Gamtoje teorija įsisavinama geriau

gų ir „molekulinių" praktika Puvo­ čiuose. Pagrindinė užduotis buvo gaudyti bei tirti įvairius vabalėlius, drugelius.Vietiniai gyventojai, pa­ matę laukuose lakstančius studen­ tus su tinkleliais rankose, leipda­ vo juokais. Dėstytojas buvo pažadėjęs pridėti balą narsuoliui, kuris sugaus itin retą mėšle gyve­ nantį vabalėlį. Narsuolių atsirado, tačiau balas, kiek teko girdėti, ne­ buvo pridėtas... Per mokslo metus dar nespėję susipažinti bendra­ kursiai labai susidraugavo. Gam­ toje atsiskleidė ir dėstytojai - pasi­ rodė besą draugiški, linksmi.

miego trūkumo, dantis ant danties iš šalčio nesueina, net miražai rodytis ’ma- na­ mai, sunkvežimiai plyname lauke išdygsta. Linksmiau­ sia buvo tuomet, kai nubridus į vidurį pelkės paaiškė­ jo, jog pelkė ne ta, į kurią reikėjo bristi. Ir taip keletą kartų. Kol pagaliau, radę rei­ kiamą pelkę, įbridę j jos vi­ durį, kur vanduo kelius sie­ kė, prisiskynę visokio ten augančio gėrio, suprato, jog augalai pelkės pakraš­ tyje - visiškai tokie patys...

Valios ir kantrybės išbandymai

Gamtoje įdomiau nei laboratorijoje

Praėjusį pavasarį antro kurso gamtininkai, studijuojantys mole­ kulinę biologiją, važiavo į miškus netoli Utenos. Kadangi naktimis temperatūra siekė vos 5 laips­ nius šilumos, o gyventi teko pa­ lapinėse, tai buvo išties rimtas iš­ bandymas. Lyg to būtų maža, negailestingi dėstytojai kartais sugalvodavo rengti ekspedicijas 3-4 valandą ryto. Kai kojos links­ ta dėl „vakarykščio nuovargio“ ir

Živilė po trecio kurso praktiką atliko laboratorijoje. Nors darbas tarp kolbų Tenka prisiminti ir tai, ko Universitete ir mėginėlių nėra labai įdo- nemokė... mus, studentei jis patiko, nes tai glaudžiai siejasi su jos profesija, darbu, kurį dirbs atei­ tyje - mergina studijuoja mole­ kulinę biologiją.

Kad ir kaip smarkiai skirtųsi studijų programos, užduotys, at­ liekamos per praktiką, vakarus

gamtoje visi leido panašiai: lauželis apsiginti nuo uodų ir va­ karo vėsos, truputį šilumėlės iš vi­ daus-dėl tų pačių priežasčių, stu­ dentiška vakarienė ir skambios dainos, aidinčios Lietuvos (ir ne tik) laukais...

Ekstremalių pojūčių ieškantis vaikinas neturi laiko meilei Kristina AKSAMITAITĖ

Žemyn upe Viena iš Vadimo aistrų- irklavimas.

Jau vaikystėje jo senelis, užkietėjęs žvejys, pratino jaunuolį prie vandens. „Ko gero, anksčiau išmokau irkluoti nei vaikščioti“, - juokauja pašneko­ vas. Vadimas be galo mėgstajšvykas į gamtą, todėl priklauso VU Žygeivių klubui, kuris organizuoja keliones į įvairias Lietuvos vietas. „Manau, žmo­ nės laisvalaikį praleidžia skirtingai.

Vienam gerai ir mieste, kitam reikia kažko netradiciško, galbūt pabūti gamtoje ir su gerų draugų kompanija leistis žemyn upe“, - svarstė Vadimas.

Jaunuolis žavisi žmonėmis, kurie_panašūs į jį patį: „Kai plaukiojom Ūlos upe, teko stebėti naujokus, kurie pa­ plaukia kelis metrus ir apsiverčia, ta­ čiau žavu tai, kad jie stengiasi išmokti irkluoti. Juk aš irgi toks esu“, - prisimi­ nė pašnekovas.

Kalnai - dar viena aistra Dar besimokydamas mokykloje, Vadimas susidomėjo alpinizmu, ta­ čiau rimčiau tuo užsiimti pradėjo pa­ skatintas brolio, kai studijavo Vilniu­ je. Jaunuolis teigė, jog tai nelengvas užsiėmimas: Kol kas Vadimas laipio­ ja tik specialiomis sienomis, o savo jėgų tikruose kalnuose profesiona­ liai dar neišbandė: „Aliaskoj laipio­ jau keliais kalnais, bet be jokios įran­ gos“,-šypsojosi ekstremalių pojūčių

„Savirealizacija“ - bene madingiausias šių dienų žodis, nes kiekvienas žmogus nori surasti terpę, kurioje galėtų at­ rodyti unikalus. Štai VU trečio kurso fizikos studentas Vadi­ mas Dudoitis neįsivaizduoja gyvenimo be ekstremalių po­ jūčių ir įdomių užsiėmimų. ieškantis vaikinas. Ateity Vadimas ne­ svajoja tapti alpinistu profesionalu: „Tai tik mano hobis“.

Nebijo pakelės maniakų Vasarą Vadimas pasinaudojo „Work and travel“ programa studen­ tams ir aplankė šaltąją Aliaską. Jau­ nuolis dievina keliones autostopu: „Nors daugelis mano, kad tranzuoti pavojinga, galiu tai paneigti šią nesą­ monę“. Jis tikino, kad tiek Olandijoje, tiek Aliaskoje ar Suomijoje žmonės mielai sutinka pavėžėti pakeleivius, tačiau merginoms autostopu keliauti nepatarė: „Panelėms sunkiau, jos juk dailioji lytis, negali apsiginti“. Vadimas pasakoja, kad su vienu žmogumi, ku­ ris Aliaskoje pavėžėjo, teko susitikti ne kartą ir netgi sulaukti jo pagalbos.

Jaunuolis teigė, jog maloniausia to­ kiose kelionėse sutikti lietuvį ir pasi­ dalyti patirtais įspūdžiais.

Pavojingos naktys Norėdamas apžiūrėti visą nepa­ kartojamo grožio Aliaską, Vadimas nebijojo net miegoti lauke, nors bu­ vo 5 laipsniai šalčio. „Kai atsikėlęs randi apledijusią palapinę, sušalu­

sią į ledą arbatą ir pamąstai, kad bet kurią minutę gali užpulti meška, tik­ rai išsigąsti ir prisimeni namus“. Vis dėlto jis negali be ekstremalių poty­ rių. Vadimas prisimena vieną įvykį: „Tada maniau, kad išvis nebegrįšiu namo“. Tuomet vaikinas įsėdo ne į savo traukinį ir nežinojo, kur keliau­ ja. Atsitiktinai sutiktas žmogus, kuris jau kartą buvo pavėžėjęs Vadimą, padėjo jam grįžti atgal j Aliaską. Vai­ kinas išsidavė: „Keliavau, kai Lietu­ va dar nebuvo Europos Sąjungos ša­ lis, ir teko naudotis padirbtais bilietais, kad būtų atviri visi keliai“.

Tropikai „barakuose" Linksmybėms laiko lieka mažai, tačiau kai atsiranda laisvas vaka­ ras, Vadimas stengiasi kuo turinin­ giau jį praleisti. Pašnekovas teigia, kad dabar jaunimui jau atsibodę pa­ prasti pasisėdėjimai prie alaus bo­ kalo ar šokiai klubuose. Vis dažniau jaunimas renkasi netradicinius bū­ dus laisvalaikiui praleisti ir atsipa­ laiduoti. Štai vieną savaitgalį jo ben­ drabučio kambarys tapo havajiška buveine. „Su draugais plakėme eg­ zotiškus kokteilius, pasipuošėm spalvingais marškinėliais“, - pasa-

Vadimas Dudoitis autostopu apkeliavo ne vieną šalį kojo pašnekovas. Taigi Vadimas lin­ ki jaunimui kūrybingumo, kuo įvai­ resnių pojūčių, kad gyvenimas ne­ taptų pilka kasdienybe.

Meilės formulė dar neat­ rasta Vadimas - tikrai užsiėmęs žmo­ gus. Pašnekovas teigia, kad labai sunku atrasti artimą žmogų, ypač ta­ da, kai esi nuolat užsiėmęs: „Kažko­ dėl nesiseka man meilėje“, - apgai­

lestavo vaikinas. Visą savo laiką jau­ nuolis skiria mokslams ir hobiui. Jis žavisi žmonėmis, kurie ilgą laiką kar­ tu, kurie sugeba suderinti meilę, draugystę ir mokslus, tačiau pačiam to padaryti kol as nepavyksta. Labiau­ siai jaunuoliui gaila dėl to, kad nelie­ ka laiko pagalvoti apie asmeninį gy­ venimą: „Liūdna, jog per fizikos paskaitas neišmoko, kaip išvesti lai­ mingos meilės formulę, - dėstė pa­ šnekovas ir tuoj pat šypsodamasis pridūrė, - bet juk aš dar jaunas, bus ir meilei laiko“.

universitas

2005 gegužė

15

vilnensis

iiusportas VU sportinės aerobikos komanda - 2005 metų Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionato nugalėtoja

Stipriausi Universiteto krepšininkai ekonomistai ir matematikės Rimantas KAMINSKAS Tiek vaikinų, tiek merginų finali­ nės varžybos buvo gana permainin­ gos. Ilgą laiką pirmavusios Komuni­ kacijos fakulteto merginos tik rungtynių pabaigoje nusileido ma­ tematikėms, kurios jau penktą kartą iš eilės tapo šių varžybų nugalėtojo­ mis. Panašiai vyko ir vaikinų varžy­ bos. Niekas iš pradžių negalėjo nu­ spėti, kuri komanda taps nugalėtoja.

Tačiau rungtynių pabaigoje geriau sužaidė ekonomistai ir laimėjo šių metų Rektoriaus taurę.

Trečias vietas turnyre laimėjo Me­ dicinos fakulteto merginų ir vaikinų komandos. j varžybų atidarymą atvyko ir šių varžybų „kaltininkas“ - Universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka.

Sveikinimo kalboje jis pažymėjo, jog labai mėgsta sportą, o ypač krepši­ nį, tik apgailestavo, kad LSKL pir­ menybių finale nežais Universiteto krepšininkai.

Balandžio 19 d. Universiteto sporto salėje baigėsi pus­ metį trukęs tarpfakultetinis krepšinio turnyras Rekto­ riaus taurei laimėti. Dėl čempionų titulo kovėsi Ma­ tematikos ir informatikos ir Komunikacijos fakultetų merginų bei Ekonomikos ir Gamtos mokslų fakultetų vaikinų komandos.

Naudingiausia varžybų žaidė­ ja po rungtynių buvo paskelbta MIF studentė Aistė Babianskaitė, naudingiausiu žaidėju - ekono­ mistas Arnas Gedvilas. Geriausiu 2004-2005 m. Vilniaus universi­ teto krepšininku pripažintas GMF studentas Benas Steponėnas.

Jam puikų prizą įsteigė šių varžy­ bų rėmėja - džinsų parduotuvė, esanti Naugarduko g. 66, ir firma „Dapper“.

y

1

Geriausiu 2004-2(X)5 m. Vilniaus uni­ versiteto krepšininku pripažintas GMF studentas Benas Steponėnas Visi kiti dalyviai ir varžybų prizi­ ninkai buvo apdovanoti medaliais bei atminimo dovanomis, kuriuos įsteigė Gamtos mokslų fakultetas bei Sveikatos ir sporto centras.

Per rungtynių pertrauką metimų konkursą laimėjo ekonomistai To­ mas Gineitis ir Eglė Mikalauskaitė.

Renginio metu buvo apdovanoti ir dešimt geriausių 2004 m. Universi­ teto sportininkų. Žiūrovus džiugino

ir trenerės T. Gritėnienės vadovau­ jamos aerobikos grupės merginos.

Sveikiname VU sportinės aerobikos komandą - 2005 metų Lietuvos aukštų­ jų mokyklų čempionato nugalėtoja. Komandos narės - studentės G. Norviliūtė, A. Švėgždaitė, J. Rybakovą, G. Bingelytė, I. Konstantinovaitė, V. Mileriūtė, I. Cegelskytė ir trenerė T. Gritėnienė.

VU studentai ant Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionato tatamio Doc. Remigijus NAUŽEMYS, komandos treneris

Matematikės penktą kartą iš eilės tapo nugalėtojomis

Šių metų Rektoriaus taurės laimėtojai ekonomistai. V. Naujiko nuotr.

Universiteto plaukikai - antri Justina ŠILEIKYTĖ, FF II k. studentė

Kovo 19 dieną Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) sporto komplekso baseine vyko tarpuniversitetinės plaukimo varžybos, kuriose dalyvavo geriausiai plaukimo techniką Varžybos buvo labai aukšto ly­ įvaldę studentai iš vienuolikos Lietuvos aukštųjų mokyklų. gio, nusileido tik Lietuvos plauki­ mo čempionatui, kadangi savo universitetų garbę gynė ne tik ei­ liniai studentai, Lietuvos čempio­ nai ir prizininkai, bet ir nemažas būrys (net 6!) Atėnų olimpinių žai­ dynių dalyvių. Atkaklioje ir nuož­ mioje kovoje Vilniaus universite­ to plaukimo rinktinė užėmė garbingą II vietą, nusileisdama tik LKKA atstovams.

Labiausiai prie pergalės prisi­ dėjo mūsų merginų komanda, es­ tafetiniuose plaukimuose tapusi čempione. Asta ir Rasa Skačkauskaitės, Regina Sturonaitė bei Laura Pasavodskytė čempionių medaliais pasidabino 4x50 m es-

tafetėje laisvu stiliumi, o analogiš­ koje kombinuotoje estafetėje pas­ tarąją pakeitė Jelizaveta Ščioki-

na, kuri kartu su komandos draugėmis džiaugėsi dar vienu nugalėtojų titulu. Beje, VU rinkti­ nės vaikinai Mindaugas Pango­ nis, Šarūnas Šuipis, Ignas Kra­

sauskas ir Ernestas Pukartas taip pat parodė meistriškumą šioje rungtyje ir įnirtingoje kovoje išplė­ šė III vietą.

Rinktinės merginas sėkmė ly­ dėjo ir asmeninėse rungtyse. Pa­ siektais rezultatais gali didžiuotis Jelizaveta Ščiokina, 100 m krūti-

Balandžio 16 dieną KTU sporto komplekse vyko Uetuvos aukštųjų mokyklų dziudo čempionatas. Jame dalyva­ vo per 100 dziudo mėgėjų iš įvairiausių šalies aukštųjų mo­ kyklų. Vilniaus universitetui at­ stovavo 16 sportininkų: 8 mer­ ginos ir 8 vaikinai.

Merginų grupėje VU stipruolės pelnė net 6 įvairių spalvų meda­ lius. Komandinėje įskaitoje jos, ne­ žymia taškų persvara nusileidusios Mykolo Romerio universiteto komandai, iškovojo II komandinę vietą. Pagal svorio kategorijas nu­ galėtojomis ir prizininkėmis tapo šios VU studentės:

ne ir 100 m kompleksiniu plauki­ mu užėmusi trečiąsias vietas, ir Regina Sturonaitė, 100 m delfinu rungtyje tapusi vicečempione.

Verta paminėti, kad iki prizinin­ kų pakylos labai nedaug, vos ke­ lių dešimtųjų sekundės dalių pri­ trūko ir kitiems senosios Alma Mater studentams, tačiau jų indė­ lis nemenkas, nes tik visų koman­ dos narių dėka Vilniaus universi­ tetui pavyko iškovoti įspūdingą antrąją vietą ir pralenkti net tas ko­ mandas, su kuriomis startavo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio elitui priklausantys plaukikai.

Irena Siniauskaitė (MF, II k.) iško­ vojo aukso medalį (48 kg svorio kate­ gorijoje); Renata Tekoriūtė (ChF, magistrė) iškovojo sidabro medalį (63 kg); Trečiąsias vietas iškovojo ir bron­ zos medalius pelnė: 52 kg - Justina Paukštytė (GMF, I k.), Ieva Uogintaitė (ChF, I k.); 70 kg - Edita Voitechovič (ChElllk.); Virš 78 kg - Rūta Banytė (MRIk.).

Vyrų grupėje musų vaikinai taip pat kovojo pagirtinai, bet dėl di­ džiulės konkurencijos į prizininkų gretas nepa­ teko, bet vis dėlto iš 12 komandų jis iškovojo 6 vietą.

Iš kairės į dešinę: pirmoje eilėje - J. Paukštytė, A. Kli­ mavičiūtė, T. Ladauskaitė, stovi - R. Banytė, I. Uogintaitė, E. Voitechovič, I. Siniauskaitė, treneriai doc. R. Naužemys ir lekto­ rius E. Kriškovecas

Vadovėlis besidomintiems dziudo

VU moterų plaukimo rinktinė: V. Bėčytė, J. Ščio- Studentų komanda, gynusi VU garbę tarpuniversitetinėse kina, J. Šileikytė, L. Pasavodskytė, R. Skačkauskai- plaukimo varžybose. tė, R. Sturonaitė ir A. Skačkauskaitė Donato Ruzgio nuotr.

Autoriaus nuotr. 2005 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų dziudo čempio­ nato nugalėtoja Irena Siniauskaitė

Doc. Remigijus Naužemys (ben­ draautoris Vigmantas Sinkevi­ čius) „Dziudo. Veiksmų techni­ ka, treniruočių metodika“, Kau­ nas, AB „Spindulys“, 2005 m. Šis neseniai pasirodęs vadovė­ lis skirtas dziudo treneriams, sporto instruktoriams, pedagogams, vidu­ rinių ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams dziudo mėgėjams. Va­ dovėlyje pateiktą metodinę medžia­ gą papildo net 400 iliustracijų.

universitas

16

2005 gegužė

vilnensis

uiistudijos svetur-----------------------------

Tolimosios Australijos mieste Vilniaus universiteto atstovė Balandžio 18 d. Melburno universitete vykusioje Tarptautinių Jolanta PILIPONYTĖ, akademinių mainų mugėje Vilniaus universitetui atstovavo ir VU Sociologijos katedros apie jį bei Lietuvą australams pasakojo VU Sociologijos ka­ doktorantė, tedros doktorantė Jolanta Piliponytė. Į šią tolimą šalį ji išvyko „U. V.“ - iš Australijos VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus dėka.

Melburno universiteto studen­ tai domėjosi studijų galimybėmis Vilniaus universitete, ypatingai mainų programa, kuri leidžia ne­ mokamai studijuoti ir Vilniaus, ir Melburno universiteto studen­ tams. Šiuo atžvilgiu labai pade­

Jolanta Piliponytė australams pasakojo apie Vilniaus universitetą ir Lietuvą

da ir prof. Leslio Holmeso skai­ tomas kursas „Pereinamasis laikotarpis Rytų ir Centrinės Eu­ ropos šalyse“. Tarptautinių aka­ deminių mainų mugėje dalyva­ vo universitetų atstovai iš Europos (Švedijos, Suomijos,

Studentai apie Melbur­ no universitetg...

Thomas O’Brienas, politikos mokslų doktorantas, atvyko iš Nau­

josios Zelandijos:

Norvegijos, Vokietijos, Prancūzi­ jos), Azijos šalių, JAV ir kt.

„Dvejus metus dirbau Naujosios

Zelandijos vyriausybės departa­ mente, po to nusprendžiau toliau

Melburnas ir jo apylinkės Melburnas - antras pagal dy­ dį Australijos miestas, esantis pietrytinėje žemyno dalyje. Tai vieta, kurioje per vieną dieną gali susitikti keturi metų laikai: ryte gali pliaupti lietus, per pietus stipriai kaitinti saulė, o vakare pūsti žvarbus vėjas. Šis europie-

tiškos dvasios karalienės Vikto­ rijos stiliaus miestas, garsus žy­ dinčiais parkais ir kultūrinių renginių gausa. Melburne gyve­ na tiek žmonių, kiek visoje Lietu­ voje. Žmonės čia atsipalaidavę,

linkę bendrauti, niekur neskuba, todėl norint ilgiau pamiegoti ir dar laiku suspėti į universitetą, reikia gerokai pasistengti. Išva­ žiavus už miesto atsiveria nuo­ stabūs vaizdai, gamta labai gra­ ži. Viktorijos valstiją puošia Didysis Vandenyno kelias, Filipo sala, kurioje gyvena mažiausi pasaulyje pingvinai. Žmonės va­ karais važiuoja stebėti mažųjų pingvinų kelionės iš vandenyno į kopas. O eukaliptų giraitėse nuolat snaudžia tingios koalos, apsvaigusios nuo eukaliptų lapų - vienintelio jų maisto.

Melburno universitete studentai iš Europos vis dar retenybė Melburno universitetas - vie­ nas seniausių ir labiausiai pripa­ žintų universitetų ne tik Viktori­ jos valstijoje, bet ir visoje Australijoje. Sis universitetas tu-

tęsti mokslus. Pasirinkau Australiją

(ir būtent Melburną) po intensyvios

Magistrantų ir doktorantų būstinė Melburno universitete

ri didelę studentų mainų patirtį ir nuolat kviečia atvykti studentus iš viso pasaulio. Todėl nenuos­ tabu, kad apie pusę magistrantų - užsieniečiai. Pirmosios pako­ pos studijose tarp užsieniečių daugiausia studentų iš JAV, Sin­ gapūro, Malaizijos, Honkongo, Japonijos, taip pat galima sutikti ir europiečių - vokiečių, švedų, norvegų, prancūzų ir kt. tačiau žmonės iš Europos čia vis dar yra retenybė.

Aš atvykau į Melburno univer­ sitetą kaip mainų programos stu­ dentė dviem semestrams. Moks­ linės stažuotės tikslas - rašyti daktaro disertaciją tema „Politi­ nė korupcija pokomunistinėse šalyse“ bei įgyti dėstymo patir­ ties vedant seminarus tarptauti­ niams studentams. Mano vado­ vu ir konsultantu Melburno universitete maloniai sutiko būti žinomas korupcijos ir sovietologijos ekspertas prof. Leslis Holmesas.

Kaip Melburne studijuo­ ja magistrantai ir dokto­ rantai Magistrantai ir doktorantai tu­ ri savo būstinę bei juos atstovau­ jančią asociaciją UMPA. jiems teikiamos paslaugos - organi­

A

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako, k__________________ _ _______________________

zuojami specialūs kursai, tarki­ me, akademinis rašymas, diser­ tacijos rengimas, kaip parengti gerą pranešimą, kritinis mąsty­ mas ir kt. Gavus leidimą būstinė­ je galima naudotis internetu visą parą, tuo pačiu ir susipažinti su vyresniųjų studentų bendruome­ ne. Studentams papildomai yra organizuojamos kelionės už pa­ trauklią kainą. Jeigu studentų šeima nori vykti į pažintinę kelio­ nę, organizatoriai pasirūpina jų vaikų priežiūra.

Kiekvienas fakultetas, taip pat ir atskiros katedros turi savas tra­ dicijas ir renginius. Politikos mokslų katedra, kurioje studijuo­ ju, nuolat rengia seminarus ir vie­ šas paskaitas, kviečia žinomus mokslininkus ir ekspertus, taip pat praktikus, dirbančius atsa­ kingose valstybės pareigose, diskutuoti su studentais. Kas an­ trą trečiadienio rytą katedros dėstytojai, doktorantai ir magist­ rantai susirenka kartu gerti arba­ tos. Tai puiki galimybė susipažinti su naujais kolegomis, pasidalyti idėjomis, pasikonsultuoti su pro­ fesoriais. Vieną kartą per dvi sa­ vaites doktorantai renkasi aptar­ ti įvairių politikos mokslų temų.

Paprastai iš anksto sutariama dėl bendro skaitinio, apie kurį vėliau diskutuojama. Taip pat kiekvie­ nas studentas gali iškelti jam rū­ pimą akademinį klausimą ir su­ rengti diskusiją. Magistrantai ir doktorantai turi jiems skirtą kam­ barį su dideliu diskusijų stalu ir kompiuteriais. Kiekvieną dieną čia galima atrasti įvairiais aka­ deminiais klausimais susirūpinu­ sių kolegų ir pasitarti.

universitetų paieškos ir savo šalyje, ir užsienyje. Pasirinkimą lėmė tai, kad Melburno universiteto Politikos mokslų departamentas aukštai ver­ tinamas užsienyje, taip pat tenkina mano interesus“.

Vilija Petrauskas, lietuvė iš Ka­

nados, prieš dvejus metus dalyvavo mainų programoje, šiemet atvyko tęsti studijų Melburno universitete: „Melburnas - labai gražus europietiškos dvasios miestas, kuriame

gyva susitikimų ir pobūvių kultūra bei

vyksta įvairialypis kultūrinis gyveni­ mas. Namų ilgesį visada galima iš­ sklaidyti apsilankius draugiškoje lie­

tuvių bendruomenėje. Jaunimas rengia susitikimus ir vakarėlius visus

metus. Beje, būtina apsilankyti Va­ karų Australijoje, ten rasite nepakar­ tojamo grožio gamtą, paplūdimių ir

labai mielus vietinius gyventojus“.

Jennifer Hughes, studijuoja Harvardo teisės mokykloje (JAV),

vienam semestrui atvyko į Melbur­

no universitetą: „Teisės fakultete dirba žinomi eks­

pertai iš viso pasaulio. Dėstytojai yra ne tik puikūs dalyko žinovai, bet ir labai draugiški ir visada pasirengę padėti“.

Rimas Strunga, Australijos lie­

tuvis, baigęs programinės įrangos

inžinerijos ir matematikos mokslus Melburno universitete: „Melburnas yra labai gyvas ir daugiakultūrinis miestas, čia gau­

su renginių ir festivalių. Per penke­ rius studijų metus įgijau daug žinių

ir patirties dėstytojų ir savo kolegų dėka. Įsimintina ir itin puiki bei drau­

giška atmosfera universitete“.

Skaudžią netekties valandą minis mylimai Mamai nuoširdžiai užjaučiame docentę Nijolę Mariją Janulevičiūtę.

Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros bendradarbiai

J

---------------------------------------- - --

\

Praktiniai patarimai sumaniusiems studijuoti Australijoje V Studijas ir kelionę patarti­ na planuoti iš anksto, beveik prieš 12-15 mėnesių. Pirmas semestras, taip pat ir mokslo me­ tai Australijoje prasideda sausį.

'Z Dėl vizos reikia kreiptis į Aust­ ralijos ambasadą Berlyne http:// www.australian-embassy.de.

J Pragyvenimas kainuoja pa­ našiai kaip ir Europoje. Mėnesiui reikia turėti apie 1000-1600 Australijos dolerių (apytiksliai 1 AU$=2 litai). Išsigąsti nevertėtų, nes po mėnesio ar dviejų galima išmokti gyventi: garsiajame Vik­ torijos turguje šviežios daržovės ir vaisiai yra 2-3 kartus pigesni nei parduotuvėje, o kambario ar buto nuoma šiek tiek toliau nuo miesto centro yra net 2,5 karto mažesnė nei mokestis už stu­ dentų bendrabutį.

J Melburne veikia lietuvių ben­ druomenė. Tai aktyvūs ir šaunūs žmonės. Manyčiau, tikrai būtų ga­ lima ten pabandyti paieškoti pa­ tarimų, ypač dėl gyvenamosios vietos nuomos. O linksma ir labai geranoriška Melburno lietuvių jaunimo kompanija - didžiulė pa­ spirtis esant toli nuo namų.

Z Būtina labai .akylai peržiū­ rėti ir patikrinti visus studijų do­ kumentus. Jeigu yra netikslu­ mų dėl pasirinktų dalykų ar jūsų statuso, būtinai kreipkitės iš anksto, nes po to duomenis pa­ keisti labai sunku arba beveik neįmanoma. Kiekvienas stu­ dentas turi savo kodą, viskas tvarkoma elektroniniu būdu.

K Jeigu studijuojate magistrantūroje ar doktorantūroje ir norite stažuotis, jums reikia su­ sirasti profesorių-konsultantą (supervisor) Melburno univer­ sitete. Man šiuo atžvilgiu padė­ jo mano disertacijos vadovas prof. Aleksandras Dobryninas ir VU Tarptautinių programų ir ry­ šių skyrius.

'Z Studentai gali dirbti 20 va­ landų per savaitę. Darbo vizą ga­ lima gauti tik atvykus į Australiją.

Z Kur ieškoti informacijos?

Jos gausu Melburno universite­ to interneto puslapyje. Čia gali­ ma rasti siūlomų dalykų aprašy­ mus, informaciją apie vykdomus projektus, tyrimus, akademinius reikalavimus, renginius, akade­ minę bendruomenę ir visa kitą jums įdomią informacija. Taigi ieškokite čia: http://www.unimelb.edu.au. Apie mainų pro­ gramą ir kitos papildomos infor­ macijos galima rasti Vilniaus universiteto Tarptautinių progra­ mų ir ryšių skyriaus puslapyje www.vu.lt. Konkrečiais klausi­ mais galite rašyti taip pat ir straipsnio autorei: jolanta.piliponyte@fsf.vu.lt.