visų
Salių proletarai, vienykjtesj
j
ranj/Binis scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO • REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS ETNA NUQ 1950 METŲ
1982 m. vasario 12 diena, penktadienis
Palengvink savo naštų Žiemos sesijos vargai ir rūpesčiai jau baigusi. Po atostogų, pailsėję vėl kimbam į mokslus: pa skaitos, seminarai, naujos užduotys. Užsiėmimų tvarkaraščiai jau nusira šyti ir lieka tik nevėluoti, nepraleidinėti, nepramie goti. Bet, aišku, visada atsi ras progų ir priežasčių praleisti vieną ar kitą pa skaitą. Save pateisinti vi sada galima, tik turbūt ne verta pamiršti, kad ir vėl bus įskaitos, egzaminai, kuriems ruoštis reikia pradėti dabar. Mes kartais tiesiog ne suprantam, kad laikas, t. y. kiekviena jo minutė, — tai brangenybė, kurią reikia taupyti, branginti ir išnaudoti. Būtent išnau doti, o ne tuščiai praleis ti, nesužinojus ir nepama čius Mos naskui reikės
pasivyti ir pasirodys, kad to laiko taip maža. Kar tais juokaujama: jei studento paklausi, kiek jam reiktų laiko išmokti, pavyzdžiui, kokią svetimą kalbą, jis būtinai pasitei raus: „O ką, rytoj egza minas?" Todėl per sesija daugelis atrodo tokie pa vargę, nusikamavę, išse kė ir jei paklaustum ko
SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO NUGALĖTOJAI
REZULTATAI SUSUMUOTI S. m. sausio 26 d. Uni versiteto taryba kartu su visuomeninėmis organizaci jomis aptarė Universiteto padalinių socialistinio lenk tyniavimo rezultatus už 1981 m. Geriausius pripažino nugalėtojais ir priėmė įsi pareigojimus 1982 metams. Aptariant socialistinio lenktyniavimo rezultatus už 1981 metus, norisi paliesti 3 klausimus: skaičiavimo metodiką, rezultatus ir šio darbo organizavimo gerini mo perspektyvą. Socialistinio lenktyniavi mo rezultatai už 1981 metus buvo sumuojami vadovau jantis naujai paruošta meto-
dlka. Vietos komitetas dė kingas Fizikos, Teisės, Medi cinos, Matematikos, Pramo nės fakultetų dekanams ir profsąjungos biurų pirmi ninkams už dalykiškas pa stabas, tobulinant metodiką. Universiteto padaliniai socia listiniame lenktyniavime da lyvauja nuo 1976 metų. Jų darbo rezultatai buvo verti nami pagal sustambintus ro diklius. Pavyzdžiui, mono grafija — neįvertinant lan kų skaičių, atspausdinti straipsniai ar perskaityti pranešimai — neįvertinant lygių (sąjunginiai žurnalai, sąjunginės konferencijos ar vietinės reikšmės). Naujojoje
dėl, visi turbūt vieningai atsakytų: „Mokslai kalti!" O gal mes galime sau pa lengvinti sunkią busimo sios sesijos naštą dabar? Renata PAJĖDAITĖ Ramūno GUIGOS nuo traukose užfiksuoti egza minai Chemijos ir Gam tos fakultetuose.
metodikoje apimamas plates nis darbų ratas, kadangi juo daugiau darbų apimame — tuo objektyviau galime įver tinti padalinio darbo rezul tatus. Kiekvienam darbui suteikiama tam tikra balų suma, įvertinanti tų darbų sunkumą, svarbumą ar svorį visame padalinio darbe. Be to, geriau atsižvelgiamą į mūsų padalinių (ypač Fizi kos, Medicinos, Filologijos bei Ekonomikos fakultetų) darbo specifiką. Tačiau nauja metodika dar turi ir tam tikrų trūkumų. Visų pirma gan sudėtinga įvertinamam darbui suteikti „teisingą" balą. Kaip atsverti daktarinių Ir kandidatinių disertacijų parašymą ir ap gynimą? Metodikoje šis santykis sudaro 1:3. Kaip vertinti (o tuo mes ir ska tiname) mokslo tiriamąjį ir metodinį darbą? Ar lygūs straipsnis žurnale ir metodl-
Nr. 4 (1183)
Plėšinių įsisavinimą dažnai vadina didvyrišku frontu. Bet mūšis čia vyko už duoną — skvarbiausią turtą. Šie ne lengvi metai, apgaubti le gendomis, įeina į istoriją kaip pasiaukojimo ir didvy riškumo metai. Plėšiniai turėjo išspręsti didžiulę problemą — aprū pinti šalį duona. 1953 metais šalies ūkiai gaudavo viduti niškai po 9 centnerius iš hektaro, o poreikiai buvo kur kas didesni. „Plėšiniai taip ir liks ne suvirškintas kąsnis Rusijos skrandyje" — pranašavo bur žuaziniai laikraščiai, kai bu vo paskelbtas Komunistų Partijos Centro komiteto nu tarimas apie plėšininių že mių įsisavinimą. Pirmieji plėšiniečiai įrodė, kad šis kąs nis bus įveiktas. Mintis įdirbti stepę nebuvo nauja. Po 1861 metų žemės reformos šimtai Rusijos vals tiečių tikėjosi čia rasti „paža dėtąją žemę". Šimtai jų grįžo atgal. Carinė vyriausybė ne sugebėjo ir nenorėjo pagel bėti. Vėliau šią problemą Leninas pavadino „vyriausy bės persikėlimo politikos krachu“. Stepę reikėjo nugalėti. Ją reikėjo pažinti. Plėšinių puo limui buvo kruopščiai ruo šiamasi. Mokslų akademijos siuntė brigadas ir ekspedici jas, kurios turėjo nustatyti žemės derlingumą. Paskui į šiuos plotus atvyko pirmieji užkariautojai, buvo pastaty tos pirmosios plėšiniečių pa lapinės.
nė priemonė rotoprintu? Ko kią vietą turi užimti pada linių ūkiskaitinis darbas? Kaip įvertinti kolektyvinio darbo pastangas ir rezulta tus? Tokių ir panašių klausi mų iškyla ir daugiau. Naujoji metodika reika lauja labiau pagerinti darbų apskaitą. Mes jaučiame, kad kai kurie fakultetai ir kated ros gavo mažiau balų tik todėl, kad „užmiršo", „ne įrašė" kokio nors atlikto darbo .Nepakankamai tiksliai padaliniuose vertinamas dar buotojų visuomeninis akty vumas, studentų mokslinio tiriamojo darbo rezultatai, metodiniai darbai paruošti ir atspausdinti Universiteto ro toprintu. Žodžiu, Universite to vietos komitetas ir jo ga mybinė komisija mato trūku mus ir pasiruošusi juos tai syti. Dabar apie rezultatus. Kaip minėjau, Universiteto padaliniai socialistiniame lenktyniavime dalyvauja nuo 1976 m. Pažiūrėkime, kokie padaliniai buvo dažniausiai nugalėtojais. Tarp nugalėtojų Teisės fakultetas buvo 4 metus, Gamtos — 4 metus, Istorijos — 3 metus, Fizikos — 3 metus, Pramonės eko nomikos — 2 metus. Susu mavus socialistinio lenkty niavimo rezultatus pagal naują metodiką, tarp nuga
Kaina 2 kap.
1954-iejį tapo plėšinių šturmo metais. Plėšiniečiai kovojo su pačia gamta. Rei kėjo pritaikyti techniką, bu vo sukurtas naujas dirvos įdirbimo padargų komplek sas. Į plėšinius buvo siun-
SIAME numeryje: VIRD NARIAI — UNIVERSITETO DĖSTYTOJAI IR STUDENTAI
MUSŲ KALBA
SPORTAS!
_________ ! Dabar plėšiniai — ne vien 42 milijonų hektarų dirba mos žemės plotas, teikiantis šaliai didžiąją dalį grūdų. Tai ištisas agropramoninis re gionas, kuris vis plečiasi. Pa sikeitė pati stepė, pasipuo-
Kefuriolikfoji savaitė:
plėšinių nugalėtojams
STEPĖ PAKLUSO DARBŠČIAUSIEMS čiami geriausi specialistai, partiniai darbuotojai. Bet plėšiniai ne tik žemės dirbimas. Juose turėjo iš augti nauji tarybiniai ūkiai, nauji namai, miestai. Čia turėjo prasidėti naujas, nor malus gyvenimas. „Plėšinių žmonės buvo didvyriai, — rašė L. Brežne vas atsiminimų knygoje „Plė šiniai" — Jie ištvėrė visus pirmųjų dienų buities sunku mus ir kelerius metus kant riai, ištvermingai kūrėsi šioje atšiaurioje žemėje".
šusi naujomis gyvenvietėmis, miestais. Ir patys plėšiniečiai — jau senbuviai, daugelis jų net gimę plėšiniuose. Stepė pakluso žmogui, nes žemė myli tuos, kas jai ati duoda savo jėgas.
lėtojų vėl šie fakultetai — Gamtos, Istorijos, Teisės. Matyt lemia ne vien skai čiavimo metodika. Taigi socialistinio lenkty niavimo nugalėtojais už 1981 metus patvirtinti: I vieta — Gamtos fakul tetas. II vieta — Istorijos fakul tetas. III vieta — Teisės ir Che mijos fakultetai. Kiti fakultetai vietomis pa siskirstė taip: IV — Medici nos ir Prekybos fakultetams, V — Matematikos fakultetui, VI — Pramonės ekonomikos, VII — Ekonominės kiberneti kos ir finansų, VIII — Filolo gijos fakultetams. Tarpuniversitetlnių kated rų nugalėtojais pripažinti: I vieta — Gydytojų tobu linimo fakultetas; II vieta — Filosofijos is torijos ir mokslinio ateizmo katedra; III vietos — TSKP istori jos ir Fizinio auklėjimo ka tedros. Bendrame Universiteto
Tarybos ir visuomeninių or ganizacijų posėdyje nutarta Gamtos fakultetą ir Gydyto jų tobulinimosi fakultetą įrašyti į Universiteto socia listinio lenktyniavimo Gar bės knygą ir visiems padali niams — nugalėtojams skirti atitinkamą premiją. Tad sveikiname nugalėto jus, linkime jiems geros klo ties, dar gražesnių darbų, o tiems, kurie „netilpo" siau rame nugalėtojų rate, šiais metais „įsisprausti" į jį. Universiteto vietos komi tetas numato toliau gerinti socialistinio lenktyniavimo organizavimą. Visų pirma didinant įsipareigojimų pri ėmimo Ir įvykdymo viešumą ir aktyvumą, jų įvertinimo metodiką, šio darbo informa ciją. Ateityje turbūt reikės pamąstyti apie visos Infor macijos mašininį apdoroji mą. Svarbus darbo baras laukia tobulinant socialistinį lenktyniavimą padaliniuose.
Vaiva MILEIKAITĖ Redakcijos prierašas. Ki tuose laikraščio numeriuose spausdinsime straipsnius apie Universiteto auklėtinius, dir busius plėšiniuose.
Doc. R RAZAUSKAS Universiteto Vietos komiteto Gamybinės komisijos narys
Susipažinkite: Universiteto Visa sąjunginė išradėjų ra cionalizatorių draugija. Įsteigta prieš 8 me tus. Draugijoje — 284 nariai, iš jų 32 studen tai.
„ĮTRAUKTI PLAČIĄSIAS DARBO ŽMONIŲ MASES Į AKTYVIĄ IŠRA DYBINĘ IR RACIONALIZACINĘ VEIKLĄ TECHNIKOS pažangai LIAU DIES ŪKYJE SPARTINTI IR VISUOMENINĖS GAMYBOS EFEKTYVUMUI DIDINTI". (Iš VIRD uždavinių)
S. m. sausio 15 dieną vyko Universiteto VIRD ataskaitinė - rinkiminė konferencija. Spausdina me (sutrumpintai) drau gijos pirmininko tech. m. kand. P.-J. Žilinsko pra nešimą. Svarbus vaidmuo vykdant TSKP XXVI suvažiavimo nu tarimus, yra skiriamas moks linio-techninio progreso spar tinimui, aktyvinant išradybinj-racionalizacini darbą. Di delį indėlį, j mokslui iškeltų uždavinių vykdymą, įneša ir respublikos aukštosios mo kyklos. Jose sprendžiami už daviniai susiję su naujų technologinių procesų kūri mu, tyrimų metodikos tobu linimu, naujo tipo prietaisų projektavimu ir gamyba. Darbai šiomis kryptimis vykdomi ir mūsų Universite te. Nemaža ūkiskaitinių ir biudžetinių mokslinių tiriamųju darbų dalis, kuri at liekama pas muš, turi esminį naujumą ir jforminama išradimais. Kasmet auga ne tik padarytų išradimų skai čius, bet ir jų praktinė ver tė Štai pvz. per 1981 m. Vilniaus universitete buvo pateiktos 77 paraiškos išra dimams ir gauti 35 teigiami sprendimai. Reikia pažymė ti, kad 1981 metais Universi teto išradėjai pateikė 16 pa raiškų išradimams daugiau ir gavo 14 teigiamų spren dimų daugiau negu 1980 m. Tai rodo, kad auga ne tik mūsų išradėjų skaičius, bet ir gerėja jų atliktu darbų kokybė. Praeitų metų atski rų fakultetų rodikliai tokie: pirmoje vietoje — Fizikos fakultetas, kurio darbuotojai pateikė 52 paraiškas išradi mams ir gavo 22 teigamus sprendimus (vien prof. E. Montrimas gavo 10 teigiamų sprendimų); antroje — Chemijos fakultetas — pateikta 14 paraiškų, gauta 8 teigia mi sprendimai; trečioje —• Medicinos fak. pateikta 4 paraiškos, gauti 3 teigiami sprendimai; Gamtos fak. — pateikta 4 paraiškos, gauta 1 teigiamas sprendimas. Ekonomikos fakultetas pateikė 2 paraiškas ir Skaičiavimo centras pateikė 1 paraišką išradimui. Iš Universiteto studentų tik chemikai pateikė tris pa raiškas išradimams. Viena jau pripažinta išradimu. Universiteto racionaliza toriai padarė 110 rac. pa siūlymus. Daugiausia jų pa teikė Fizikos fakultetas, Skai čiavimo centras, Gamtos fa kultetas, Medicinos fakulte tas. Chemijos fakultetas pa
Delegato tribūna vasario 4—5 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos TSR profesinių sąjungų XIII suvažiavimas. Jame respublikos studentiją at stovavo 11 žmonių. Suva žiavime dalyvavo ir trys Universiteto auklėtiniai: Vydas Medeišius — Uni versiteto studentų profsą jungos k-to pirmininkas, IF V kurso istorikas; Ri ma Vaitkutė — PF prof sąjungos biuro pirminin ko pavaduotoja, IV kur so prekių mokslo spe cialybės studentė; Alek sandra Sviaskevič — FilF III kurso rusų kalbos ir
teikė tik vieną rac. pasiūly mą. Kiti padaliniai jokio racionalizacinio darbo nedirba. išradimų Nuolat augo praktinė vertė — čia pirmauja mūsų chemikai, Vienoje Saratovo gamyklų šiais metais yra pradėti diegti chiraliniai priedai skystų kristalų gamyboje,' kurie lei do labiau sumažinti broką ir dėl to per metus gamykla gali papildomai pagaminti 80 000 indikatorių. Šio įdie ekonominis efektas gimo per siekia 1,2 mln. rub. metus. Tai yra puikus mūsų draugijos narių, išradėjų P. Adomėno ir R. Bernoto iš radybinio darbo' rezultatas. Prof. V. Kaikaris kartu su doc. P. Varkalu ir doc. V. Skuču Kauno radijo matavi mo technikos mokslinio ty rimo institute diegia naują patvirtintą išradimu, sidab ravimo technologiją, kuri leido padengti sidabru įvai rius metalus be tarpinio pa Preliminariniai sluoksnio, duomenys rodo, kad tai leis sutaupyti 50 000 rub. per metus. Kituose fakultetuose diegimo klausimai yra kiek blo gesni, nes diegiami išradi mai, tobulinantys įvairius procesus, kurie neduoda ekonomijos. Čia mūsų išra dėjai dažnai susiduria su sunkumais galbūt todėl, kad nėra visiems gerai žinoma tokių išradimų diegimo sis tema. Vilniuje vyko paroda Aukštųjų mokyklų išradimai liaudies ūkiui", kurios orga nizaciniame komitete dalyva vo ir draugijos nariai. Joje neblogai pasirodė mūsų Universiteto išradėjai. Už efektyvių išradimu su kūrimą ir aktyvų dalyvavi mą parodoje paskirta ResTarvbos publikinė VIRD 1976— Premija „EUREKA" 1980 VVU Chemijos fakulteto kolektyvui. paskirta Trečia premija
literatūros specialybės profgruporgė. Suvažiavimas darbą baigė, o kas nūnai svar biausia mūsų Universite to studentų profsąjungos organizacijai — apie tai ir paprašėme pasidalyti mintimis Respublikos pro fesinių sąjungų XIII su važiavimo delegato Vydo Medeišiaus. Daug dėmesio suvažia vime buvo skirta sveika tingumo ir poilsio klausi mams. Rūpintis žmogaus sveikata ir poilsiu yra svarbiausias mūsų profsąjunginės organlzacijos uždavinys, Siame darbe padaryta gana daug, bet yra ir savų problemų.
V. Kaikariui, P. Varkalui ir V. Skučui už darbą „Blizgantis sidabravimas nesianidiniais elektrolitais". preDvi paskatinamosios mijos — J Daugvilai, A. Tubelytei, G. Dieniui ir P. Adomėnui už skystokristalines medžiagas, ir A. Dobrovolskiui, S. ISakalauskui ir B. Petrėčiui už paviršinio elektrinio potencialo pasiskirstymo matuokli. Šeši eksponatai atrinkti reklaminiams informaciniams tyrimams Sąjunginėse orga nizacijose Licencintorg ir Vneštechnika. Universitete buvo pravesti trvs konkursai. Norėtųsi pažymėti, kad ne visi jie buvo tinkamai orga nizuoti, ypač studentiškas konkursas, kuriam buvo gauti tik keturi pareiškimai, nors VIRD taryba ir ėmėsi agitacinio darbo. Čia turbūt pasireiškia studentų inertiškūmas, o galbūt ir drąsos trūkumas. Ateityje reikėtų imtis efektyvesnių priemonių, organizuojanti analogišstudentams. kus konkursus s Turėtume pagelbėti studen tams. Manau, mes, ko ne kasdien dirbdami su studen tais, galime padėti jiems žengti pirmuosius žingsnius išradybiniame - racionalizaci niame darbe. Dėl patentinio skyriaus darbo buvo ne kartą kalbama VIRD Tarybos posėdžiuose. Per praeitą ataskaitini susi rinkimą buvo nutarta prašyti patentini skyrių galutinai sutvarkyti racionalizacinių pasiūlymų įforminimo tvarką Universitete, dėl to buvo kreiptasi į drg. A. Dobrovalski. kuris pažadėjo iki rugsėjo mėnesio išleisti ati tinkamą instrukciją. Jos ne turime iki šio’s dienos. Taigi šis klausimas ir lieka neiš spręstas. TSRS Aukštojo mokslo komisijos, tikrinusios 1979 m. išradybinį darbą Lietuvos TSR aukštosiose mokyklose, konstatavo, kad mūsų Uni versitete išradybinis darbas yra nepakankamas. Nurodė, kad nevykdomi patentiniai informaciniai tyrimai, prade dant ir vykdant būtinus darbus bei ūkines sutartis, nesukomplektuoti išradybinio darbo atskirų sričių kadrai, neatliekamas išradybinis ra cionalizacinis darbas tarp studentų. VIRD Taryba kar tu su Fizikos fakulteto Tary ba sudarė komisiją, kuri tikrino Fizikos fakulteto iš radybini patentini racionali zacini darbą. Mūsų komisija, išanalizavusi padėti, pasiūlė Fizikos fakulteto vadovams
Kiekvieną mėnesį 77 stu dentai gali gydytis sana torijoje - profilaktoriume. Per metus gauname 70 sanatorinių kelialapių, pagal kuriuos galima pa sigydyti Druskininkuose, Birštone, Palangoje, Kry me, Kaukaze. Profsąjun gos organizacija apmoka 70% kelialapių kainos. Atrodo, sudarytos visos sąlygos tam, kad studen tai galėtų laiku pasigydy ti. Tačiau mes grąžiname apie pusę kelialapių. Čia studentus turėtų daugiau informuoti profsąjungos biurai, taip pat turbūt rektoratas turėtų padėti nukreipti studentus, kurie išeina į akademines atostogas dėl ligos. Daug
ir visuomeninėms organizaci joms nemažai priemonių tam darbui pagerinti. VIRD Taryba kartu su patentiniu skyriumi įvairiai padėjo išradėjams. Buvo toliau teikiama parama, ruošiant dokumentus išradimu ir ra cionalizacinių pasiūlymų pa raiškoms. Buvo skaitomos paskaitos ir organizuotos konsultacijos paraiškų ruošimo klausimais, remiantis naujai išleistais normatyviniais aktais. Pa skaitas skaitė ir teikė kon sultacijas Kontrolinės tarybos ekspertė ir centrinio patenti nio darbo kvalifikacijos kė limo instituto vyr. dėstytoja
drg. V. Fetina. Taip pat buvo organizuoti visuomeniniai konsultaciniai punktai Chemijos fakultete, Gamtos fakultete, Fizikos fa kultete Juose visuomet gali ma gauti reikiamą informaci ją ruošiant paraiškas išradimams. 1981 m. gruodžio 3 d. damiesto lygauta Vilniaus VIRD Tarybos II plenume, kuriame buvo svarstytas dir bančiųjų visuomeninių kū rybinių susivienijimų vaid muo išradybos ir racionalizaeijos vvstvmuisi. Plenumo metu priimtas nutarimas, kuriuo ipareigojamas Vilniaus universitetas siekti, kad bū tų jame įkurti visuomeni niai studentiški konstrukto rių krūviai. VIRD Tarybos veikloje buvo ir sunkumų, vpač su gautų centralizuotų lėšų iš leidimu. Štai Skaičiavimo centras buvo pažadėjęs orga nizuoti ekskursiją i Minską, nors tam tikslui lėšos buvo gautos, tačiau vos ne iki metų pabaigos Skaičiavimo
centre neatsirado tinkamų organizatorių. Gerai. kad chemikai paskutiniu momen tu apsiėmė pravesti šia eks kursija ir išleisti jai skirtus pinigus. Fizikos fakultete ne buvo paruoštas VIRD sten das. Nepavyko šiais metais su sitarti ir su Universiteto ad ministracija dėl finansinės paramos, organizuojant kon kursus. Konkursai buvo or ganizuoti tik panaudojant centralizuotai gautas lėšas. WU VIRD Taryba per mažai dėmesio skyrė infor macijai apie padarytus išra dimus ir racionalizacijos pa siūlymus. Universitete nu veikiame daug gerų darbų šioje srityje, bet per mažai apie tai viešai informuojame. Nepakankamai buvo dirbama su jaunimu, Reikėtų. kad Universitetas turėtu taip pat savus studentus išradė jus ir racionalizatorius, todėl čia reikia dirbti ne tik VIRD Tarybai, bet ir kiekvienam draugijos nariui.
lll ■įSt :
R. GUIGOS nuotraukoje: konferencijos dalyviai.
Studentai Turbūt niekas neabejoja, kad nūnai išradimai ir ra cionalizacijos turi didelę reikšmę ir vertę: Įdiegti į praktiką — mokslo tiriamą jį darbą, gamyklą, duoda ekonomlnj efektą, padeda pasiekti geresnių darbo re zultatų. Todėl labai svarbu, kad žmonės kuo aktyviau dalyvautų išradyblnėje-raclonalizatorinėje veikloje, Įsi jungtų i ją kuo anksčiau. Siekiant (traukti žmones i šią veiklą, ją tinkamai orga nizuoti — tuo tikslu ir ku riamos išradėjų-racionalizatorių draugijos. Mūsų VU taip pat yra Įkurta VIRD, dabar jungianti 284 narius, daugiau kaip Daugelis jų, kaip prof. E. Montrimas, v. m. b. R. Adomėnas, prof. J. Rugienius yra aktyvūs jos nariai. Drau gijos veikloje dalyvauja Ir studentai. Studijuodami Uni versitete. jauni žmonės pra deda užsiiminėti išradybineracionalizatorine veikla. Kuo anksčiau studentai įsijungs i
padaryta, gerinant ir po ilsio sąlygas. Per žiemos ir vasaros atostogas yra keičiamasi delegacijomis su Jerevano, Užgorodo, Lvovo, Maskvos, Lenin grado, Talino aukštosio mis mokyklomis. Ten ir šią žiemą ilsėjosi apie 200 studentų. Taip pat yra Išperkama per metus už 6 tūkstančius rublių į Karpatus, kelialapių Kaukazą. Tačiau ir čia profsąjungos biurai ne ne viską padaro, kad iš platintų kelialapius. Daugiau ir studentų turėtų kreiptis Į profsąjungos komitetą dėl kelialapių arba su pasiūlymais, kaip būtų galima organizuoti šį darbą dar geriau.
VIRD nariai šią veiklą, tuo geresniais novatorials jie bus pradėję dirbti. Pradžia nesudėtinga: bandoma naujai interpretuoti fizikinius eksperimentus, to bulinti matavimų metodiką, laboratorinių darbų matavi mų metodiką. Į šiuos dar bus koordinuojančią VIRD paprasčiausiai įsijungia stu dentai, dalyvaujantys SMD veikloje, atliekantys kursi nius ir diplominius darbus. Taip mūsų fakultete buvo sukurti: K. Maršalkos tem peratūros reguliatorius, V. Amrono eksperimentinis im pulsinis generatorius ir dau gelis kitų. Jų autoriai skati nami materialiai, gauna autorinius atlyginimus. Siekiant suaktyvinti raFF clonalizatorinę veikla
buvo pravestas konkursas geriausiam racionalizatorlniam pasiūlymui išaiškinti. Susumavus konkurso rezulta tus, paaiškėjo nugalėtojai: A. Kazlliūnas (FF, V k.), su kūręs duomenų įvedimo į mikro ESM sistemą, S. Gin tautas ir V. Aninkevičius, pritaikę svarstį diegraminei juostai tempti, V. Grauslys, pasiūlęs naują mikrobanginio lauko matavimo metodiką, Jiems paskirtos VIRD premijos. Nuo mažų darbų prasldeda studento-novatoriaus dar bo kelias. Todėl kviečiame kuo daugiau studentų įsi jungti į išradybinę - racionalizatorinę veikią ir akty viai joje dalyvauti. R. MOSTEIKA FF III kurso studentas
Geriausi racionalizatoriai Praėjusiais metais VIRD skelbė du konkursus Univer siteto darbuotojams. Žiuri gavo 7 pareiškimus dalyvauti „Geriausio 1978— 81 m. m. išradėjo" konkur se. Komisija nutarė: pirmą vietą ir 100 rb. premiją skir ti Chemijos f-to v. m b. P. Adomėnui už darbus skys tų kristalų srityje, antrą vietą ir 75 rb. premiją — Chemijos f-to asistentui V. Daujočiui už darbus bliz gančio sidabravimo srityje, dvi trečios ir po 50 rb. pre mijos skirtos Fizikos f-to v. m. b. T. Lazovskiui už darbus potencialo ir krūvio kinetikai tirti ir šio f-to v. m. b. C. Pavasariui už naujų puslaidininkinių prie taisų sukūrimą. Dalyvauti „Geriausio 1980 —81 m. m. racionalizacinio pasiūlymo" konkurse paduo ta 19 pareiškimų. Žiuri, su sipažinusi su darbais, nutarė vietoj numatytų vienos pir mos (75 rb), vienos antros (50 rb.) ir dviejų trečių (25
rb.) vietų skirti dvi antras 50 rb.) ir tris trečias (25 rb.)" vietas. Vietos paskirstytos taip: dvi antros vietos — A Kežionio, V. Mikučionio rac. pasiūlymui „Voltamperinių charakteristikų matuok lė" (Fizikos f-tas) ir P. Kup rio, E. ~ Kontorovičiaus, A. Laucevičiaus rac. pasiūlymui „Širdies elektrinio aktyvu mo tyrimo programinis įren ginys" (Skaičiavimo centras, Medicinos f-tas), trys trečio sios vietos — L. Kuliomino, G. Leontjevo, S. Tamošiūno rac. pasiūlymai „Potencialo relaksacijos greičio matuok lis" (Fizikos f-tas), V. Kungio rac. pasiūlymui „Slen kančios verifikacijos meto das ir jo technikinė realiza cija" (Skaičiavimo centras) ir R. Tamulevičiaus rac. pa siūlymui „Nuirkluoto atstu mo matavimo įtaisas pramo ninio kalkuliatoriaus pagrin du" (Skaičiavimo centras).
Doc. T. JANKAUSKAS VU VIRD Tarybos narys
Laukia nauji darbai
diskusijose buvo pažymė ta, kad būtina toliau ge rinti studentų karinį pat riotinį auklėjimą, kuris yra ideologinio darbo su SAUSIO 23 — VASARIO 23 — GYNYBINIO MASINIO DARBO MĖNUO dėtinė dalis, stiprinti Sausio 21 dieną įvyko iš bus organizuojami Uni darbo mėnesio laikotar SDAALR pirminių kolek kilmingas gynybinio ma versitete bei fakultetų piu. tyvų organizuotumą ir sinio darbo mėnesio, skir komjaunimo organizacijo Posėdžio dalyvių pasi toliau vystyti gynybinį to 64-osioms Tarybinės se gynybinio masinio sakymuose. vykusiose masinį darbą, įtraukti Armijos ir karinio Jūrų Laivyno metinėms, atida rymas. Posėdyje, kurį or ganizavo VU SDAALR ir VU komjaunimo komite tas, dalyvavo gausus bū rys svečių: LTSR aukšto jo ir specialiojo vidurinio lavinimo mokyklų minis terijos skyriaus vedėjas V. Repšys, Vilniaus mies to SDAALR komiteto pir mininko pavaduotojas B. Perejeslavcevas, Vilniaus miesto Lenino rajono SDAALR pirmininkas F. Prokopiuk, Tarybų Są jungos Didvyris B. Urbo navičius, Didžiojo Tėvy nės karo veteranai. Posėdį atidarė VU SDAALR komiteto pir mininkas A. Sapožnikovas. Jis kalbėjo apie toli mesnius Universiteto SDAALR tikslus ir užda vinius, supažindino su NUOTRAUKOJE: Posėdi atidaro Universiteto SDAALR komiteto pirmi pagrindinėmis priemonė mis bei renginiais, kurie ninkas A. Sapožnikovas.
MUSŲ KALBA Saulėtekio alėjoje įsikūrę Fizikos, Pramonės ekonomi kos, Prekybos, Teisės, Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakultetai. Ne vieno akį čia patraukia puošnūs sieniniai laikraščiai, spalvingi skelbimai, gražūs stendai. Iš radinga, nuotaikinga, įdomu, bet.. . Liaudis taikliai pasteoėjo, kad šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Štai pradedi skaityti tarptautinio SSB narių vasaros įspūdžius ir apstulbsti: „Žiūrėjome fil mą su Belmondu". „Na ir laimingil" — patiki. Ir tik paskui suabejoji: gal čia norėta pasakyti, kad studen tai žiūrėjo filmą, kuriame vaidino Belmondas? Ir susi gaudyk, į'ėi gudrus. PF sieninis laikraštis „Pre kybininkas" dalijasi įspū džiais iš vasaros SSB. Skai tant straipsnelį „Naujarodžius prisiminus" tenka vis stabtelėti: „Jų (krapų) aroma tas kuteno ne tik nosį, bet ir delnus". Pradžiugintas bio loginio atradimo, kad delnai -turi uoslę, pamėginęs įsi vaizduoti, kuo kvepia del nams krapai, skaitai toliau. Štai laikraštis siūlo „pakvė puoti gaiviu nuo Nevėžio pučiančiu vėjeliu". Pagaliau, paskaitęs, kad „burokai lie ka burokais, o mes gana daug padirbėjome ir įdiegė me savo racionalizacinius metodus, atidarant naujas privačias arteles, kaip mie gojimo ant lapų, peilių galandymo, obuolių valgymo" ir suprasdamas, jog autorius tikėjosi čia išvysti tavo šyp-
DĖMESIO:
PO TO, KAI KRITIKAVOME Spausdiname atsakymą i fotokritiką, skelbtą 1982.01. 08 „Tarybinio studento" 1 (1180) numeryje. Ji redak cijai atsiuntė ChF Polimerų katedros vedėjas doc. L. Ra džiūnas: — Dėl prakiurusio stogo (prakiurdytas daugiausia nu daužant nuo stogo ledą) virš Polimerų chemijos katedros, vanduo užlieja katedros pa talpas Jau seniai (5—6 me tai). Plečiantis dėl korozijos stogo pažeidimams, kaskart užliejama vis intensyviau. Ypač nepakenčiama padėtis rudenį ir žiemą per atodrė kius, bei pavasari tirpstant sniegui. Vanduo gadina sie nas, baldus, susidaro pavo jinga padėtis saugumo tech nikos atžvilgiu (gali ivykti trumpas sujungimas, gais ras). Ūkio reikalų prorektoriui Pr. Eigminui ir remonto vyr. inžinieriui V. Jarmašauskui bei drg. Gražiui pa dėtis katedroje žinoma se niai. Jau nemaža metų, kai žada padėti, bet nepadeda. Redakcijos prierašas: Lau kiame ūkio skyriaus vadovų atsakymo.
laukia Taigi musų nauji ir įdomūs renginiai, VU SDAALR bei VU komitetai Komjaunimo kviečia visus studentus f/ f ■ ■ ■ ■ ■ f »f V aktyviai dalyvauti rengi niuose, kurie vyks gyny binio masinio darbo mė seną, mėgini atiduoti šią tavus ( = suremonfavus) juos, du. nesį. duoklę, bet šypsotis neišei po metų kitų bus malonu Randame ir netaisyklingos Marius RINGAUDAS
Kokie sieniniai laikraščiai?
na, nes, ko gero, graudoka. Dar pavargsti, stengdamasis suprasti vieną kitą „šešiaaukštį" sakinį, kuriame de monstruojami beveik visi lietuvių kalbos veiksmažo džio laikai, paprakaituoji, šifruodamas santrumpas ir korektūros klaidas ir... jau nelabai žinodamas nė apie ką skaitei, eini šalin. Ir kitą kartą vargu ar sudomins nu sivylusį skaitytoją toks laik raštis. Pamėginkime apeiti visus Saulėtekio korpusų aukštus ir įsitikinti, ar tikrai neįmano ma tų straipsnelių, skelbimų ir f. t. parašyti taip, kad jie būtų nedviprasmiški, įdomūs ir suprantami ne tik patiems autoriams, bet ir visiems skai tytojams. Visų pirma žvilgsnis kliū va už tokių šiaip jau nekaltų žodžių, tačiau cituojamuose sakiniuose niekaip netinkan čių. Jau eilę ( = keletą, daug) metų mūsų Universitetas pa laiko draugiškus ryšius su VDR Greifsvaldo universite tu. Pagal sudarytą sutartį kartu dirbame įvairiose mokslo, kultūros srityse, ta me tarpe ( = faip pat) kei čiamasi studentų statybiniais (statybos, statybininkų) bū riais. Viena iš dažniausių studen tų sieninių laikraščių kalbos klaidų — netaisyklingai var tojami priešdėliai: Atremon
Konkursas!
TEMINIŲ VAKARŲ, SKIR šio formas. Išaiškinti gabiau TŲ TSRS 60-MEClUI, ORGA sius ir aktyviausius Kultūros klubų narius, skatinti ių ak NIZAVIMO tyvumą ir gerinti veiklos formas. NUOSTATAI UŽDAVI
n. RENGIMO LAIKAS, TVARKA IR VIETA:
Tobulinti studentijos ko munistinio auklėjimo for mas, ugdyti studentus tary binio internacionalizmo, so cialistinio patriotizmo dva sia, supažindinti su broliškų respublikų Istorija, kultūra, laimėjimais socializmo staty boje, įvairinti studentų poli-
Konkursas vyksta 1982 m. vasario—gruodžio mėnesiais. Konkurso temos skirstomos burtų tvarka. Medžiaga pra dedama rinkti nuo konkurso paskelbimo dienos. Scenari jai j VU Kultūros klubą pri statomi prieš 1 mėnesi iki konkursinio vakaro. Konkur
I. TIKSLAS IR NIAI:
dirbantį ir besimokantį jaunimą į gynybinės draugijos eiles, atnaujinti parodų, stendų, knygų parodą apie Tarybinių Ginkluotųjų Pajėgų kovų kelią ir TSRS SDAALR veiklą. O gynybinio masinio darbo mėnesio metu bus organizuota daug paskai tų, vakarų-susitikimų su Pilietinio bei Didžiojo Tėvynės karo veteranais, Socialistinio darbo didvvriais, buvusiais partiza nais, įvairios masinės ka rinių techninių sporto ša kų varžybos. Tarybų Sąjungos Did vyris B. Urbonavičius pa sidalino prisiminimais apie partizaninį judėjimą Lietuvoje Didžiojo Tėvy nės karo metais, įteikė savo knygas „Liaudies geriausiems keršytojai" fakultetų komjaunimo komitetams, Tarp apdovanotųjų — IF, EKFF, GF komjaunimo komitetai. Draugas V. Repšys pa pasakojo apie 16-osios Lietuviškosios šaulių di vizijos susikūrimą, jos kovų kelią.
pailsėti tarp miškų FF. Vie nas iš tokių — Kapsuko mieste 37-ųjų išvadavimo metinių atžymėjimas ^mi nėjimas) TF. 24 kambario gy ventojos pilnai ( = visiškai) pritarė, kad čia betvarkė ( = netvarka) FF. Dėl įspėjimo už betvarkę šio kambario gyventojai.. . liko labai ne patenkinti FF. Reikėtų padė koti būrio nariams, kurie šau niai sudalyvavo ( = dalyvavo, pasirodė) estafetėje statybi ninkų dienos šventėje TF. Šlubuoja ir prielinksnių vartojimas: Žiūrėjome lauko spektaklį, kuriame dalyvavo suvirš (=per, daugiau kaip) 2500 artistų PF. Taigi mes paskaičiavome ( = apskaičiavome, suskaičiavome), kad per 20 d. Greifsvalde į parą (=»per parą) miegodavome ne daugiau ( = ne daugiau kaip ) 3—4 vai. PF. „Prekybininkas“ (PF) nu stebino netaisyklingu daugi nių skaitvardžių vartojimu. Juk jie gali eiti tik su dau giskaitiniais daiktavardžiais. Čia tokių klaidų daugiau negu reikia: Prekybos eko nomikoje į 24 vietas pareiš kimų buvo 98-eri ^devy niasdešimt aštuoni). PE spe cialybėje su vienodais egza minų balais į 6 vietas pre tendavo 9-eri ( = devyni), o PM dėl 1 likusios vielos li kimo „špagas surėmė" 5-eri ( = penki) norintieji ^norin tys) vadintis studento var
siniai vakarai vyksta fakul teto patalpose. Konkursinių vakarų temos ir pravedimo laikas: 1. Vasario 15—21 d. temi nis vakaras, skirtas Gruzijos TSR. 2. Kovo 29 — balandžio 4 d vakaras, skirtas Azerbaidžiano TSR.
darybos žodžių, pvz. prekiamoksliai (PF) ( = prekymoksliai) (plg. prekyvietė, pre kystalis). Trejopai rašomas VDR miesto, su kurio akade miniu jaunimu draugauja mū sų studentai, pavadinimas: Greisvaldas, Greifsvaldas, Graifsvaldas ( = Greifsvaldas). Tame pačiame straipsnelyje — SSB vadinamas ir Justitia, ir Justicija TF. Ir tarmybių pasitaiko, pvz., mėgiamas ( = mėgstamas) PF. O jau žo džių trumpinimas, rašybos ir kt. „perliukai"! 70-imt, kombiuras, frikadėlės, dėmesio, fux-sai ir t. t. Neištaisytos korektūros klaidos, trūksta daugybės skyrybos ženklų. Tai kur jau čia begalvosi apie tikslesnio žodžio parin kimą! Apskritai susidaro įspūdis, kad sieniniai laikraščiai, sten dai leidžiami labai paskubo mis, rankraščiai neredaguoja mi. Tiesa, maloni išimtis — Fizikos fakulteto „Perpetum mobile". Šis sieninis laikraš tis, atrodo, tvarkomas iš mintingo redaktoriaus. Pro jo akylų žvilgsnį praspūdo tik tokios (beje, labai popu liarios) kalbos negerovės: O pas mus atsilankė ( = apsilan kė) svečiai iš kosmoso. Kiek vienas savaip reagavo į at silankiusius ( = svečius). Mes pilnai ( = visai, visiškai) įsiti kinę. Egidija MAKUŠKAITĖ IV k. lituanistė
8. Lapkričio 29 — gruo džio 5 d. vakaras, skirtas Tadžikijos TSR. 9. Gruodžio 6—12 d. vaka ras, skirtas Estijos TSR. 10. Gruodžio 13—19 d. va karas, skirtas Leningrado miestui. 11. Gruodžio 20—26 d. va karas, skirtas Maskvos mies 3. Rugsėjo 6—12 d. vaka tui. ras, skirtas Moldavijos TSR. III. REZULTATŲ SUVEDI 4. Spalio 25—31 d. vaka MAS: ras, skirtas Uzbekijos TSR. 5. Lapkričio 8—14 d. vaka Konkurso rezultatai bus ras, skirtas Turkmėnijos TSR. paskelbti gruodžio 27—30 d., 6. Lapkričio 15—21 d. va TSRS tautų draugystės savai karas, skirtas Kirgizijos TSR. tės metu. Bus skiriamos trys 7. Lapkričio 22—28 d. va pagrindinės prizinės vietos karas, skirtas Armėnijos TSR. ir keletas paskatinamųjų.
Trumpai Baigėsi IX Sąjunginio vi suomenės mokslų konkurso miesto turas. Universiteto visuomenės mokslų katedros, komjaunimo organizacija at rinko geriausius studentų referatus. Pagal nustatytą planą, miesto turui TSKP is torijos katedra pateikė 25 darbus. Iš jų 8 apdovanoti pirmojo laipsnio diplomais, 5 — antrojo laipsnio, 3 — trečiojo laipsnio diplomais. Politinės ekonomijos ka tedra miesto turui pateikė 13 darbų, iš jų trys apdovanoti pirmojo laipsnio diplomais, trys antrojo ir du trečiojo laipsnio diplomais.
Tarpfakultetinė politinės ekonomijos katedra pateikė 12 darbų, iš jų 8 apdovanoti. Filosofijos katedra pateikė 10 darbų. Iš jų vienas apdo vanotas pirmojo laipsnio, vienas antrojo laipsnio dip lomais. Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra pristatė 6 darbus (planas 8). Iš jų vie nas apdovanotas pirmojo laipsnio diplomu, vienas ant rojo laipsnio ir trys trečiojo laipsnio diplomais. Mokslinio komunizmo ka tedra pristatė 3 referatus (planas — 12). Iš jų vienas apdovanotas pirmojo laips nio ir du trečiojo laipsnio diplomais. G. SURGAILIS
Kviečia kino bičiulius Nuo Naujųjų Metų svetingai atvėrė duris naujas kino klubas „De šimtosios mūzos bičiu liai". Kiekvieną sekmadie nį 19 vai. „Maskvos" ki no teatre galima pasi klausyti pokalbio apie ki no režisierius, aktorius,
IV. VERTINIMO KRITE RIJAI: I. Idėjinis lygis: 1. Proletarinės ir interna cionalinės idėjos (iki 10 ba lų)2. Temos aktualumas (iki 5 balų). 3. Teminio vakaro auklėja moji reikšmė (iki 5 balų). II. Meninis lygis: 1. Sceninė kultūra (iki 5 balų). 2. Atlikimo meistriškumas (iki 5 balų). 3. Režisūrinis sprendimas (iki 5 balų). III. Žiūrovų jvertinimas (iki 5 balų). Žiūrovai savo atsiliepimus siunčia į „Tarybinio studen to" redakciją.
operatorius, naujausias kino meno tendencijas, pasižiūrėti jžymių režisie rių ir talentingų de biutantų filmų. Klube su sipažinsime su G. Elzenšteino, A. Dovženkos, A. Tarkovskio, L. Viskončio, B. Bertolučlo, V. Žalakevičlaus ir kitų kūryba, pasižiūrėsime naujausių lietuviškų filmų. Svar biausias klubo tikslas: įvesdinti jauną žiūrovą į sudėtingesnius kino me no reiškinius, supažindin ti su tais kino filmais, kurie rečiau kartojami ekrane arba dar laukia savo premjeros. Klubo programa sudary ta metams, suskirstyta į ciklus po 6 filmus. Visus jaunuosius kino bičiulius, norinčius geriau orientuo tis kino pasaulyje, kvie čiame į klubą. Abone mentų dar galima įsigyti „Maskvos" kino teatre. S. VALIULIS Kino kritikas,
mokslo ištaiga, bet ir kultū puikiausių universitetų su ros židinys. Iškilmingas susi garbingu jubiliejumi ir iš rinkimas, skirtas Jerevano reikšti savo pagarbą senų universiteto 60-mečiui jvyko kultūros tradicijų, siekian Valstybiniame akademiniame čių gilius amžius, tęsėjus, A. Spendiariano vardo ope pasiekusius didelių laimėji Tarybų Armėnijos pa ros ir baleto teatre. Univer mų mūsų laikais, taip pat grindinei aukštajai mokyk siteto dėstytojus ir studentus išreikšti savo pagarbą ir sulai — Jerevano universite tui sukako 60 metų. Gimęs pirmosiomis Tarybų valdžios TSRS įkūrimo 60-mečiui dienomis Armėnijoje, jis tapo pagrindine kvalifikuotų kadrų jaunai socialistinei respublikai rengimo ir auk lėjimo kalve. Čia gimė ke letas pagrindinių šiuolaikinio mokslo krypčių, o pats uni versltetas tapo stambių jo židinių organizaciniu centru. Per 60 metų Darbo Raudo jubiliejumi pasveikino sižavėjimą talentinga armė nosios vėliavos ordino Jere su vano valstybinis universite Armėnijos KP CK sekreto nų liaudimi. tas parengė dešimtis tūkstan rius Karenas Demirčijanas. Mokykla — tai mūsų at Iškilmėse kalbėjo Jereva eitis. Sakoma, kokia šian čių specialistų, kurie vysto liaudies ūkj, mokslą, kultūrą, no universiteto rektorius dien yra mokykla, tokia bus Ambarcumlanas, visuomenės ateitis. Tai liečia aktyviai dalyvauja komuniz Sergejus respublikos aukštojo ir spe visas mokyklos mo statyboje mūsų šalyje. rūšis, tai mokslo liečia ir universitetą, ruoDidelį vaidmenį Jerevano cialiojo vidurinio Liudvikas Garib- šiantj universitetas suvaidino ku ministras specialistus, kurie dirbs kitame šimtmetyje, riant respublikos mokslų džianas, Vilniaus universiteto rekakademiją. Universitetas — Brangūs draugai armėnai, tai mokslo centras, kuriame tortus J. Kubilius, sveikln- mes didžiuojamės jūsų pa atliekami įvairiapusiai tyri damas kolegas su jubilieju siekimais, jūsų mokslininkų mai fizikos, matematikos, mi, pasakė: darbais ir linkime didelių — Mes, daugelio šalies laimėjimų sunkiame, bet humanitarinių ir visuomeni universitetų atstovai, atvyko garbingame mokslo tyrimų nių mokslų srityse. Universitetas — ne tik me čia pasveikinti vieno iš kelyje, visose aukštosios
JEREVANO UNIVERSITETUI — 60 METŲ
JEREVANO UNIVERSITETO JUBILIEJUS
mokyklos veiklos srityse. Te gul tarybinių respublikų universitetų žvaigždyne Jere vano universitetas žiba pa čia ryškiausia žvaigžde. Kaip universiteto mokslo atstovas savo negaliu neužbaigti sveikinimo lotynišku posakiu: „Tegul visada gyvuoja, auga, žydi mūsų Alma Ma ter — Universitetas" Po to kalbėjo Maskvos valstybinio Lomonosovo var do universiteto prorekto rius, profesorius F. Volkovas, Jerevano K. Markso poli technikos instituto rektorius R. Mosesianas ir kiti. Pabaigoje Jerevano uni versiteto rektorius S. Ambareumianas visų iškilmingo su sirinkimo dalyvių vardu pa dėkojo už šiltus žodžius bei linkėjimus ir Jerevano vals tybinio universiteto profesū ros ir dėstytojų vardu užtik rino, jog jie padarys viską, kad garbingai jvykdytų aukš tajai mokyklai iškeltus užda vinius.
Iškilmingo susirinkimo da lyviams koncertavo meno meistrai. Feliksas BACHCINIANAS „Sovetakan Ajastan" korespondentas
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI TSKP istorijos katedra drauge su Partijos Istori jos institutu prie LKP CK 1981 metų pabaigoje su rengė mokslinę konferen ciją „TSKP XXVI suva žiavimas: ideologinio dar bo teorija ir praktika". Konferencijoje skaitė pranešimus žymūs parti jos istorijos mokslininkai. Istorijos mokslų daktaras profesorius K. Navickas paruošė išsamų pranešimą aktualiais internacionali nio ir patriotinio darbo žmonių auklėjimo klausi mais. Istorijos mokslų daktaras M. Burokevičius pateikė daug svarių argudalyvavimą ideologiniamentų apie inteligentijos me darbe. Pranešėjas iš kėlė aktualius klasinės partinės pozicijos klausi-
mus mokslo darbuose, ypač visuomenės mokslų srityje. Profesorė V. Kašauskienė savo pranešime palietė liaudies švietimo sistemos ideologinio vaid mens stiprėjimo klausi mus. Konferencijoje daly vavę TSKP istorijos ka tedros dėstytojai, svečiai iš kitų aukštųjų mokyklų su įdomumu išklausė vi sus 9 pranešimus. Suda ryta redakcine komisija konferencijos medžiagai paruošti ir išleisti, atsa kingas redaktorius istori jos mokslų daktaras pro fesorius K. Navickas, pa vaduotojas doc. P. Setkauskis, sekretorius APaulauskasN. STRAKAUSKAITĖ TSKP istorijos katedros asistente
nos, Matematikos ir Fizi kos fakultetų rinktinės. Manau, kad šie fakultetai S. m. sausio 18 dieną pasidalins prizines vietas prasidėjo tradicinė Uni- ir šiais metais. Sudėtin versiteto darbuotojų prof gas problemas teks sąjungos tarpfakultetinė spręsti pernykščiams spar. spartakiada. Šios sparta takiados čempionams me kiados vyr. teisėju nuo dikams, nes išrinkus V. 1971 metų yra fizinio Lapinską Į Universiteto auklėjimo katedros vyr. vietos komitetą, Medici dėst. E. Bodindorfas. Jj nos fakultetas neteko pa ir paprašėme kiek plačiau tyrusio ilgamečio sporto papasakoti apie šj sporti organizatoriaus. Ne pa nį renginį bei atsakyti Į skutinį žodį, skirstant pri mūsų klausimus. zines vietas gali tarti — Universiteto darbuo taip pat Filologijos, Eko tojų spartakiada yra nominės kibernetikos ir svarbiausias ir populia finansų, Istorijos, Chemi riausias sporto renginys jos fakultetai. tarp mūsų Alma Mater — Kas lemia atskirų dėstytojų. Jos programoje fakultetų pasirodymą yra 7 sporto šakos; krep spartakiadoje? šinis, tinklinis, šachmatai, — Čia didžiausios reikššaškės, stalo tenisas, plau mės turi konkretaus fa kimas ir šaudymas. Pa kulteto sportinių kadrų raiškas dalyvauti sparta kokybė ir organizuotu kiados varžybose šiemet mas. Pastaroji aplinkybė pateikė 11 fakultetų, o yra galbūt net svarbesnė taip pat Fizinio auklėjimo — tai liudija ir Medici ir Karinės katedros bei nos bei Chemijos fakul administracijos kolekty teto pavyzdžiai, nes pri vai. Spartakiadoje ne tik zines vietas praėjusiųjų KVIEČIA MOKSLININKŲ RŪMAI išaiškinami atskirų sporto metų spartakiadose jiems šakų bei spartakiados nu lėmė pavyzdinis organi Vasario 18 d. 17 vai. Go- šiuolaikiniame etape" skaibelenų salėje jvyks susitiki- tys LTSR nusipelnęs ekono galėtojai, bet ir atrenka zuotumas. mi kandidatai į LTSR — Kokias problemas mas su LTSR automobilių mistas, MA Ekonomikos inŠvietimo .aukštųjų mo tenka spręsti, organizuo transporto ir plentų ministro stituto direktoriaus pavaduopirmuoju pavaduotoju P. tojas mokslo reikalams V. kyklų bei mokslo įstaigų jant sporto varžybas? Makricku. Pranešimas „Lie- Puronas. — Problemų daug. Di tuvos TSR keliai, jų projekprofsąjungos respublikinę • * ♦ spartakiadą, kuri vyksta dėjant spartakiadoje da tavimas ir landšafto apsaukas 2 metai. lyvaujančių fakultetų ea". Vasario 25 d. 18 vai. — Koks numatomas at skaičiui, didėja organiza LTSR Aukščiausiojo teismo skirų sporto šakų varžy cinio darbo krūvis. Trūks plenumų salėje (Lentpjūvių 24) susitikimas su Lietuvos bų vykdymo laikas? ta kvalifikuotų teisėjų, Vasario 23 d. 18 vai. Go- TSR Aukščiausiojo teismo — Krepšinio, tinklinio, yra sunkumų dėl sporto pranešimą pirmininku J. Misiūnu. Prašachmatų ir šaškių varžy bazių, diplomų, sportinės belenų salėje „Nusikaltimas ir bas stengsimės pravesti aprangos įsigijimo. Orga „Visatos ritmai ir gyvosios nešimas gamtos biologinis laikrodis" bausmė". studentų žiemos atostogų nizuojant atskirų sporto skaitys Patrio Lumumbos metu, o likusias varžy šakų varžybas, mums ne Tautų draugystės unlverslteDingusi studento pažvmėjibas — kiek vėliau, atsi mažai padeda Fizinio to fiziologijos katedros ve- mą Nr. 782029, išduotą Isžvelgiant į sporto bazių auklėjimo katedros dėsty dėjas, prof m. dr. N. A. toriios fakulteto studentei užimtumą. Rimai BABRAVlClUTEI, lai tojai A. Šidlauskas, M. Agadžanianas. kyti negaliojančiu. — Kokie fakultetai pa Jadzinskaitė, L. Majoro♦ * * grindiniai pretendentai į vas, A. Petkevičius, taip Vasario 25 d. 15.30 vai. Dingusi studento pažymėjiA. Sapožnikovas spartakiados nugalėtojus pat salėje pranešimą mą Nr. 771360, išduotą Preir prizininkus? SDAALR komitetas), A. Gobelenų „TSKP ekonominė politika kybos fakulteto studentei — Pastaraisiais metais Lengšas (Matematikos Laikraščio korektorės: R. Pajėdaitė, B. šutrikaitė, E. Vit dėl nugalėtojų laurų la fak.), J. Maskeliūnas (Me kienė. biausiai kovoja Medlci- dicinos fak.) ir kiti. SPARTAKIADA PRASIDĖJO
f i <
Praėjusiųjų metų pabai. ga išsinešė su savimi dar vieno nuostabaus žmogaus gyvybę. Mirė Vokiečių filo logijos katedros vyr. dėsty toja Halina Kazlauskaitė. Šį dideli netekimą skaudžiai pajuto H. Kazlauskaitės šei ma ir artimieji, bendradar. biai ir studentai, visi tie, ku riuos ji mylėjo, kuriems gy veno, dirbo. Neilgas dėstytojos gyveni mo kelias buvo paprastas ir aiškus. Halina Kazlauskaitė gimė 1928 m. Šiauliuose, farmacininko šeimoje, šeima buvo gausi, tačiau visi vai kai gavo gerą išsilavinimą. Pradžios ir vidurinį mokslą Halina išėjo Šiauliuose. vė liau Žagarėje. Vilniaus pe dagoginiame institute studi javo vokiečių kalbą ir litera tūrą. Mokytojavo Naujosios Vilnios vidurinėje mokykloje, dėstė Vilniaus geležinkelių transporto technikume ir štai jau daugiau kaip 25eri metai dirbo Vilniaus V. Kapsuko universitete Vo-
PASALINTI
NEPAŽANGUS STUDENTAI MaF I kurso studentai J. Blaževlčlūtė, R. Cinovaitė, A. Laba; II kurso studentai E. Laurinčlukas, J. Jefremova; IV kurso studentai Z. Dzedkovskis, N. Jakubauskaitė. FF I kurso studentas E. Jankauskas; II kurso studentas I. Flksel. ChF II kurso studentai V. Sabalytė, V. Knabikas. GF I kurso studentė I. Deniščenko.
Reginai VASILIAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 791994, išduotą Fizi kos fakulteto studentei Vio letai KARENAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 782092, išduotą Fizi kos fakulteto studentei Liu cijai BANELYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811167, išduotą Isto rijos fakulteto studentei Olgai STIRPEIKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 790998, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Dainai ŠČIUKAITEI, laikyti negaliojančiu.
! kiečių filologijos katedroje. Dėstytojos darbą dirbo Su nepaprastu nuoširdumu ir sąžiningumu, sugebėdavo patraukti ir uždegti studen tus meile savo specialybei, labai mėgdama vokiečiu I teratūrą, mokėdavo Įkvėp i susidomėjimą ir savo moki, niams. H. Kazlauskaitė yra paruošusi nemaža metod, nių priemonių studentams ir mokiniams, vadovėlį III kurso germanistams, prati mų ciklą programuotam mokymui. Kartu su savo seseria Viktorija Kazlauska. te sudarė vokiečių kalbos žodyną Lietuvos mokyk loms. f Šio žodyno yra išėję jau keletas laidų. Daug H. Kazlauskaitės vertimų į vokiečių kalbą išleido ,,Min. ties“ leidykla. Visą savo gyvenimą ir Jė. stu gas dėstytoja atidavė dentų mokymui ir auklėjimui. Daug jos parengtų spe cialistų šiandien dirba mo kytojais, vertėjais įvairiuose' Lietuvos kampeliuose. Me.: prisimename dėstytoją Hali ną Kazlauskaitę kaip laba nuoširdžią kolegę, visada linksmą, draugišką. Net sa vo sunkios ligos metu ji nemėgo skųstis, labiau klau sinėdavo, kaip sekasi ki tiems. Ji turėjo daug drau gų ir buvo Jų mylima dė: savo šviesaus charakterio ir linksmo būdo. Ji mėgo mu ziką, labai daug skaitydavo Visada kalbėdavo ir pabrėž davo tai, kas jungia žmo nes, o ne tai, kas juos ski ria, į visus žiūrėdavo su didele meile, gerumu ir nuo širdumu. Šviesus dėstytojos Halinos Kazlauskaitės atminimas vi suomet liks gyvas mūsų šir. dyse. Vokiečių filologijos katedra
MF V kurso studentas V. Žukauskas. IF III kurso studentai V. DauR. Monkevičiūtė, deris. FilF III kurso studentai A. Gaurilčikas, D. Silanskaitė. PEF I kurso studentai G. Kuzminskas, R. Skurvtdaitė. EKFF I kurso studentai R. Večerinskaitė, G. Ruminas, A. Klseliovas; II kurso studentės D. Ma linauskaitė, L Sadovnikova; in kurso studentė S. Vit kutė. TF I kurso studentas I. Vežhovskis; III kurso studentė A. Petrenko.
Universiteto administ racija ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Kadrų skyriaus vyr. inspektorę Anelę GERVIENE dėl motinos mirties.
Fizikos fakulteto deka natas ir visuomeninės or ganizacijos užjaučia vyr. dėstytoją Aloyzą ŽINDUL[ dėl motinos mirties.
Lietuvių literatūros ka. tedros doc. Juozą GIR DZIJAUSKĄ dėl motinos mirties nuoširdžiai užjau čia Filologijos fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos ir lituanis tų katedros.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 740527, išduotą Pre kybos fakulteto studentei Gemai LAIVIENEI, laikyti negaliojančiu.
■ Dingusi studento pažymėji mą Nr. 811207, išduotą Pra monės ekonomikos fakulteto studentei Dianai BRUŽYTeI, laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232090 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėle 610444 Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «CoBeTCKHū cryA€fflT» — opran napncoMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npocpKOMa opAenoB TpyĄOBoro KpacHoro 3HaMeHH h Apy» 6w hhdoaob BhaeHroccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kancyxaca. Ha ahtob ckom jubiKe. PeAaicrop H. BapanHHUKairre.
LV 00158 Redaktorė Užs. Nr. 436 J. VARAPNICKAITE Tiražas 4500