visų
Salių proletarai, vienykjtesj
j
ranj/Binis scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO • REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS ETNA NUQ 1950 METŲ
1982 m. vasario 12 diena, penktadienis
Palengvink savo naštų Žiemos sesijos vargai ir rūpesčiai jau baigusi. Po atostogų, pailsėję vėl kimbam į mokslus: pa skaitos, seminarai, naujos užduotys. Užsiėmimų tvarkaraščiai jau nusira šyti ir lieka tik nevėluoti, nepraleidinėti, nepramie goti. Bet, aišku, visada atsi ras progų ir priežasčių praleisti vieną ar kitą pa skaitą. Save pateisinti vi sada galima, tik turbūt ne verta pamiršti, kad ir vėl bus įskaitos, egzaminai, kuriems ruoštis reikia pradėti dabar. Mes kartais tiesiog ne suprantam, kad laikas, t. y. kiekviena jo minutė, — tai brangenybė, kurią reikia taupyti, branginti ir išnaudoti. Būtent išnau doti, o ne tuščiai praleis ti, nesužinojus ir nepama čius Mos naskui reikės
pasivyti ir pasirodys, kad to laiko taip maža. Kar tais juokaujama: jei studento paklausi, kiek jam reiktų laiko išmokti, pavyzdžiui, kokią svetimą kalbą, jis būtinai pasitei raus: „O ką, rytoj egza minas?" Todėl per sesija daugelis atrodo tokie pa vargę, nusikamavę, išse kė ir jei paklaustum ko
SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO NUGALĖTOJAI
REZULTATAI SUSUMUOTI S. m. sausio 26 d. Uni versiteto taryba kartu su visuomeninėmis organizaci jomis aptarė Universiteto padalinių socialistinio lenk tyniavimo rezultatus už 1981 m. Geriausius pripažino nugalėtojais ir priėmė įsi pareigojimus 1982 metams. Aptariant socialistinio lenktyniavimo rezultatus už 1981 metus, norisi paliesti 3 klausimus: skaičiavimo metodiką, rezultatus ir šio darbo organizavimo gerini mo perspektyvą. Socialistinio lenktyniavi mo rezultatai už 1981 metus buvo sumuojami vadovau jantis naujai paruošta meto-
dlka. Vietos komitetas dė kingas Fizikos, Teisės, Medi cinos, Matematikos, Pramo nės fakultetų dekanams ir profsąjungos biurų pirmi ninkams už dalykiškas pa stabas, tobulinant metodiką. Universiteto padaliniai socia listiniame lenktyniavime da lyvauja nuo 1976 metų. Jų darbo rezultatai buvo verti nami pagal sustambintus ro diklius. Pavyzdžiui, mono grafija — neįvertinant lan kų skaičių, atspausdinti straipsniai ar perskaityti pranešimai — neįvertinant lygių (sąjunginiai žurnalai, sąjunginės konferencijos ar vietinės reikšmės). Naujojoje
dėl, visi turbūt vieningai atsakytų: „Mokslai kalti!" O gal mes galime sau pa lengvinti sunkią busimo sios sesijos naštą dabar? Renata PAJĖDAITĖ Ramūno GUIGOS nuo traukose užfiksuoti egza minai Chemijos ir Gam tos fakultetuose.
metodikoje apimamas plates nis darbų ratas, kadangi juo daugiau darbų apimame — tuo objektyviau galime įver tinti padalinio darbo rezul tatus. Kiekvienam darbui suteikiama tam tikra balų suma, įvertinanti tų darbų sunkumą, svarbumą ar svorį visame padalinio darbe. Be to, geriau atsižvelgiamą į mūsų padalinių (ypač Fizi kos, Medicinos, Filologijos bei Ekonomikos fakultetų) darbo specifiką. Tačiau nauja metodika dar turi ir tam tikrų trūkumų. Visų pirma gan sudėtinga įvertinamam darbui suteikti „teisingą" balą. Kaip atsverti daktarinių Ir kandidatinių disertacijų parašymą ir ap gynimą? Metodikoje šis santykis sudaro 1:3. Kaip vertinti (o tuo mes ir ska tiname) mokslo tiriamąjį ir metodinį darbą? Ar lygūs straipsnis žurnale ir metodl-
Nr. 4 (1183)
Plėšinių įsisavinimą dažnai vadina didvyrišku frontu. Bet mūšis čia vyko už duoną — skvarbiausią turtą. Šie ne lengvi metai, apgaubti le gendomis, įeina į istoriją kaip pasiaukojimo ir didvy riškumo metai. Plėšiniai turėjo išspręsti didžiulę problemą — aprū pinti šalį duona. 1953 metais šalies ūkiai gaudavo viduti niškai po 9 centnerius iš hektaro, o poreikiai buvo kur kas didesni. „Plėšiniai taip ir liks ne suvirškintas kąsnis Rusijos skrandyje" — pranašavo bur žuaziniai laikraščiai, kai bu vo paskelbtas Komunistų Partijos Centro komiteto nu tarimas apie plėšininių že mių įsisavinimą. Pirmieji plėšiniečiai įrodė, kad šis kąs nis bus įveiktas. Mintis įdirbti stepę nebuvo nauja. Po 1861 metų žemės reformos šimtai Rusijos vals tiečių tikėjosi čia rasti „paža dėtąją žemę". Šimtai jų grįžo atgal. Carinė vyriausybė ne sugebėjo ir nenorėjo pagel bėti. Vėliau šią problemą Leninas pavadino „vyriausy bės persikėlimo politikos krachu“. Stepę reikėjo nugalėti. Ją reikėjo pažinti. Plėšinių puo limui buvo kruopščiai ruo šiamasi. Mokslų akademijos siuntė brigadas ir ekspedici jas, kurios turėjo nustatyti žemės derlingumą. Paskui į šiuos plotus atvyko pirmieji užkariautojai, buvo pastaty tos pirmosios plėšiniečių pa lapinės.
nė priemonė rotoprintu? Ko kią vietą turi užimti pada linių ūkiskaitinis darbas? Kaip įvertinti kolektyvinio darbo pastangas ir rezulta tus? Tokių ir panašių klausi mų iškyla ir daugiau. Naujoji metodika reika lauja labiau pagerinti darbų apskaitą. Mes jaučiame, kad kai kurie fakultetai ir kated ros gavo mažiau balų tik todėl, kad „užmiršo", „ne įrašė" kokio nors atlikto darbo .Nepakankamai tiksliai padaliniuose vertinamas dar buotojų visuomeninis akty vumas, studentų mokslinio tiriamojo darbo rezultatai, metodiniai darbai paruošti ir atspausdinti Universiteto ro toprintu. Žodžiu, Universite to vietos komitetas ir jo ga mybinė komisija mato trūku mus ir pasiruošusi juos tai syti. Dabar apie rezultatus. Kaip minėjau, Universiteto padaliniai socialistiniame lenktyniavime dalyvauja nuo 1976 m. Pažiūrėkime, kokie padaliniai buvo dažniausiai nugalėtojais. Tarp nugalėtojų Teisės fakultetas buvo 4 metus, Gamtos — 4 metus, Istorijos — 3 metus, Fizikos — 3 metus, Pramonės eko nomikos — 2 metus. Susu mavus socialistinio lenkty niavimo rezultatus pagal naują metodiką, tarp nuga
Kaina 2 kap.
1954-iejį tapo plėšinių šturmo metais. Plėšiniečiai kovojo su pačia gamta. Rei kėjo pritaikyti techniką, bu vo sukurtas naujas dirvos įdirbimo padargų komplek sas. Į plėšinius buvo siun-
SIAME numeryje: VIRD NARIAI — UNIVERSITETO DĖSTYTOJAI IR STUDENTAI
MUSŲ KALBA
SPORTAS!
_________ ! Dabar plėšiniai — ne vien 42 milijonų hektarų dirba mos žemės plotas, teikiantis šaliai didžiąją dalį grūdų. Tai ištisas agropramoninis re gionas, kuris vis plečiasi. Pa sikeitė pati stepė, pasipuo-
Kefuriolikfoji savaitė:
plėšinių nugalėtojams
STEPĖ PAKLUSO DARBŠČIAUSIEMS čiami geriausi specialistai, partiniai darbuotojai. Bet plėšiniai ne tik žemės dirbimas. Juose turėjo iš augti nauji tarybiniai ūkiai, nauji namai, miestai. Čia turėjo prasidėti naujas, nor malus gyvenimas. „Plėšinių žmonės buvo didvyriai, — rašė L. Brežne vas atsiminimų knygoje „Plė šiniai" — Jie ištvėrė visus pirmųjų dienų buities sunku mus ir kelerius metus kant riai, ištvermingai kūrėsi šioje atšiaurioje žemėje".
šusi naujomis gyvenvietėmis, miestais. Ir patys plėšiniečiai — jau senbuviai, daugelis jų net gimę plėšiniuose. Stepė pakluso žmogui, nes žemė myli tuos, kas jai ati duoda savo jėgas.
lėtojų vėl šie fakultetai — Gamtos, Istorijos, Teisės. Matyt lemia ne vien skai čiavimo metodika. Taigi socialistinio lenkty niavimo nugalėtojais už 1981 metus patvirtinti: I vieta — Gamtos fakul tetas. II vieta — Istorijos fakul tetas. III vieta — Teisės ir Che mijos fakultetai. Kiti fakultetai vietomis pa siskirstė taip: IV — Medici nos ir Prekybos fakultetams, V — Matematikos fakultetui, VI — Pramonės ekonomikos, VII — Ekonominės kiberneti kos ir finansų, VIII — Filolo gijos fakultetams. Tarpuniversitetlnių kated rų nugalėtojais pripažinti: I vieta — Gydytojų tobu linimo fakultetas; II vieta — Filosofijos is torijos ir mokslinio ateizmo katedra; III vietos — TSKP istori jos ir Fizinio auklėjimo ka tedros. Bendrame Universiteto
Tarybos ir visuomeninių or ganizacijų posėdyje nutarta Gamtos fakultetą ir Gydyto jų tobulinimosi fakultetą įrašyti į Universiteto socia listinio lenktyniavimo Gar bės knygą ir visiems padali niams — nugalėtojams skirti atitinkamą premiją. Tad sveikiname nugalėto jus, linkime jiems geros klo ties, dar gražesnių darbų, o tiems, kurie „netilpo" siau rame nugalėtojų rate, šiais metais „įsisprausti" į jį. Universiteto vietos komi tetas numato toliau gerinti socialistinio lenktyniavimo organizavimą. Visų pirma didinant įsipareigojimų pri ėmimo Ir įvykdymo viešumą ir aktyvumą, jų įvertinimo metodiką, šio darbo informa ciją. Ateityje turbūt reikės pamąstyti apie visos Infor macijos mašininį apdoroji mą. Svarbus darbo baras laukia tobulinant socialistinį lenktyniavimą padaliniuose.
Vaiva MILEIKAITĖ Redakcijos prierašas. Ki tuose laikraščio numeriuose spausdinsime straipsnius apie Universiteto auklėtinius, dir busius plėšiniuose.
Doc. R RAZAUSKAS Universiteto Vietos komiteto Gamybinės komisijos narys