cam/Binis scuDenoas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. sausio 25 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
TSKP Centro Komiteto, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
ir TSRS Ministrų Tarybos PRANEŠIMAS TSKP Centro Komitetas, TSRS Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumas ir TSRS Mi nistrų Taryba su giliu liūdesiu praneša, kad 1974 metų sausio 22 dieną, eidamas 72-uosius metus, staiga mirė Antanas SNIEČKUS — TSKP Centro Komiteto na rys, TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputa tas, Lietuvos Komunistų partijos CK pir masis sekretorius, Socialistinio Darbo Did vyris.
TSKP CENTRO KOMITETAS
TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS TSRS MINISTRŲ TARYBA
Lietuvos KP Centro Komiteto,
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
PRANEŠIMAS Lietuvos KP Centro Komitetas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Ministrų Taryba su giliu liūdesiu prane ša, kad 1974 metų sausio 22 dieną, eida mas 72-uosius metus, staiga mirė TSKP Centro Komiteto narys, TSRS Aukščiausio sios Tarybos deputatas, Lietuvos Komunis tų partijos Centro Komiteto pirmasis sek retorius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Ta rybos deputatas, Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo narys, Socia listinio Darbo Didvyris Antanas SNIEČKUS. LIETUVOS KP LIETUVOS TSR CENTRO AUKŠČIAUSIOSIOS KOMITETAS TARYBOS PREZIDIUMAS
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA
KAS GI SVARBIAUSIA STUDENTŲ - KOMJAUNUOLIŲ IDĖJINIO PRINCIPINGUMO UGDYME? Į KĄ TURĖTUME ATKREIPTI DIDŽIAUSIĄ DĖMESĮ, FORMUODAMI AUKŠ TOJOJE MOKYKLOJE IDĖJIŠKAI UŽGRUDINTUS KO MUNISTINĖS VISUOMENĖS KŪRĖJUS? ClA DIDELIS VAIDMUO TENKA VISUOMENĖS MOKSLAMS. SVAR BIAUSIAS
Nr. 4 (863)
LIETUVOS KOMJAUNIMO XVIII SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT
MŪSŲ GINKLAS - MARKSISTINE LENININE TEORIJA žmonių poelgius, siekdami Steponas IMBRASAS šiais pavyzdžiais skiepyti Komjaunimo komiteto jaunimui socialistinės moralės sekretorius, normas ir pan. Tačiau vien šito, matyt, ekonomikos mokslų kandidatas nepakanka. Nepakanka todėl, kad vien emocinėje - psi chologinėje plotmėje vykdo ideologinis studentų Aukštoji mokykla, ruošda mas ma mūsų šalies liaudies grūdinimas, idėjinio princi ugdymas negali ūkiui, švietimui, sveikatos pingumo apsaugai ir kitoms sferoms duoti ir neduoda svarbiausio aukštos kvalifikacijos specia dalyko — būtent SĄMO listus, kartu ugdo ir pilieti NINGO (sąmoningai supras idėjinio nusistatymo. nes, idėjines busimųjų spe to) prie cialistų savybes. Tai neatski Aukščiau minėtomis ugdydami idė riamas procesas, komunisti monėmis principingumą, mes, nės statybos reikalavimas. jinį Idėjinio principingumo bei geriausiu atveju, galime iš nuoseklumo ugdymas — vie auklėti studentą būti idėji atžvilgiu principingu nas Iš pagrindinių auklėjamo niu sios veiklos aukštojoje mo įprastose gyvenimo situacijo se. Tačiau vien šito būsi kykloje uždavinių. Idėjinio principingumo ug mam specialistui, kaip tam dyme galima įžiūrėti daug tikro gamybinio ar kultūri pusių bei aspektų. Tai ir nio baro vadovui, šiandien psichologinių - emocinių nuo jau nebepakanka. Praktinis taikų formavimas, ir socialis gyvenimas yra toks sudėtin tinės ideologijos principų bei gas, kad jis pateikia vis nau normų (diegimas, ir socialis jas ir naujas situacijas, ku tinės moralės normų pažini riose kiekvienam reikia ap savarankiškai — mas ir t. t. Todėl auklėja sispręsti majame darbe, ugdant studen kokį sprendimą priimti, ko tų idėjinį principingumą, ga kia linkme eiti. Ypač tai rei lima stipriau akcentuoti vie kia mokėti padaryti ideolo ną ar kitą aspektą. Sakyki ginės kovos fronte. Suprasdamas tai, Universi me, mes galime ruošti ren ginius (susitikimus su revo teto komjaunimo komitetas liucinių ar partizaninių ko studentų idėjinio principin vų dalyviais, žygius tėvų gumo ugdymo srityje pagrin šlovės keliais), kurie žadintų dinį dėmesį kaip tik ir ski daugiau emocinį - psicholo ria SĄMONINGO socialisti ginį studentų polinkį socia nės ideologijos pozicijų įsi listiniams bei komunistiniams savinimo klausimams. Mes kiekvienas idealams. Galime ruošti ir siekiame, kad pokalbius apie darbo pirmū komjaunuolis suprastų teori nus, apie kilnius tarybinių nius socialistinio principingu
Ruošiasi tapti gerais specialistais Chemikas - analitikas privalo dirbti tiksliai, ne paprastai švariai ir dėme singai. Tapti geru analiti ku galima ne iš karto. Todėl mėgstančius kruopš tų darbą ir galvojančius būti analitikais dėstytojai stengiasi jau pirmuose kursuose įtraukti į SMD darbą. Fakultete dekano doc. E. Ramanausko, doc. E. Jasinskienės, vyr. dėst. A. Bunikio ir L. Bunikienės, chem. m. kand. P.
Bartkaus bei kitų Neorga ninės ir Bendrosios chemi jos katedrų dėstytojų va dovaujami studentai jau pirmame kurse mokomi dirbti: pradžioje su pa prasta, vėliau su sudėtin gesne aparatūra, skaito specialią literatūrą. Antro ir trečio kursų studentai (pvz., D. Daniliauskaitė, G. Jankauskaitė) jau pa rašo išsamių darbų, skai to pranešimus SMD kon ferencijose. Dažnai stu dentai, šį darbą tęsia visus studijų metus (A. Patinskaitė, A. Zebrauskaitė, J. Jurkevičiūtė), o vėliau šia tema sėkmingai apgina diplominius darbus (V. Bumelis, G. Kilikevičius). SMD tiriami klausimai glaudžiai siejasi su kated rų mokslinio darbo tema tika. Siekiama paruoštus
mo pagrindus, t. y. tą kelią, kuris veda ir reikalauja idė jinio nuoseklumo arba prin cipingumo. Čia, kaip žinia, svarbiau sias vaidmuo tenka visuome nės mokslų disciplinoms. Rimtas ir nuoseklus marksis tinės-lenininės teorijos studi javimas — tai teisingos stu dentų pasaulėžiūros ir komu nistinių įsitikinimų formavi mosi pagrindas. Malonu pažymėti, jog stu dentų pažangumas iš visuo menės mokslų disciplinų Universitete metai po metų gerėja. Antai, 1971/72 m. m. (žiemos sesija) bendras jų pažangumas sudarė 96, 75%, o 1972z73 m. m. (žiemos se sija) — 97,15%. Ypač pa kilo pažangumas iš tokių disciplinų kaip TSKP istori ja, marksistinė filosofija. Kartu reikia pripažinti, jog čia dar yra nemaža spra gų ir rimtų trūkumų. Visų pirma, negali mūsų nejau dinti tas faktas, jog palygin ti didelė studentų dalis (apie 34%) egzaminus iš visuome nės mokslų dalykų laiko vien patenkinamais pažy miais. O tai rodo jų pavir šutinišką, neįsigilinant į es mę, studijavimą. Kelia rimtą susirūpinimą ir tai, kad stu dentų, gavusių per egzami nus iš visuomenės mokslų dalykų gerus ir net labai ge rus pažymius, žinios palygin ti greitai „išgaruoja". Kaip parodė kai kuriose aukšto siose mokyklose atlikti tyri mai, praėjus po filosofijos egzamino vos 3—4 mėne
metodus pritaikyti prak tiškai kai kuriems elemen tams nustatyti. Dalis SMD narių, vado vaujami doc. E. Jasinskie nės ir chem. m. kand. P. Bartkaus, tiria elementų mikrokiekių nustatymą kinetiniais metodais. Įdomius darbus atlieka SMD nariai, vadovaujami vyr. dėst. A. Bunikio. Jie tiria Lietuvos paviršinių vandenų ledo dangos hidrochemiją. Tyrimai įdo mūs moksliniu požiūriu,
siams, beveik du trečdaliai pakartotinai apklaustų stu dentų gavo nepatenkinamus pažymius. Kas dėl to kaltas? Visuomenės mokslų dėstyto jai? O gal specialybės daly kų dėstytojai, kurie dėstyda mi nesukelia studentams vi dinio proreikio pakartotinai grįžti prie marksistinės - le nininės filosofijos studijavi mo? Matyt, iš dalies ir šie, ir anie. Didžiausia kaltė, mūsų nuomone, tenka patiems stu dentams, ypač jų aktyvui, fakultetų komjaunimo biu rams, kurie iki šiol per ma ža dėmesio skyrė išaiškinti visuomeninių disciplinų es mei bei tikslams. Juk stu dentų tarpe dar ir šiandien galime išgirsti kalbų, girdi, visuomenės mokslai — tai antraeilės disciplinos, būtinos tik studentų „erudicijai" praplėsti. Manau, nėra reika lo įrodinėti, jog tokia mies čioniška pažiūra neišreiškia pagrindinio visuomenės moks lų studijavimo tikslo — marksistinės - lenininės pa saulėžiūros bei komunistinių įsitikinimų formavimo, stu dentų apginklavimo marksis tine metodologija, padedan čia jiems suprasti ir Įvertin ti visuomeninius reiškinius. Panašiai galvoj antiems „eru ditams" vertėtų priminti drg. L. Brežnevo žodžius, pasaky tus Visasąjunginiame studen tų sąskrydyje. „.. .kūrybiškai išmokti specialybę, tapti ak tyviu komunizmo statybos dalyviu, partijos politikos
(Nukelta į 2 psl.)
nes duomenų apie gėla vandenio ledo cheminę sudėtį yra labai nedaug, o Lietuvos TSR ežerų le do dangos šiuo požiūriu visai netirtos. Be to, šie tyrimai svarbūs ir prakti niu požiūriu. Chemijos fakulteto SMD nariai — analitikai spren džia minėtus mokslo klau simus ir ruošiasi tapti ge rais specialistais.
Doc. S. RAMONAITĖ Sekcijos vadovė
Vilniaus V. Kapsuko universiteto kolektyvas giliai liūdi dėl Lietuvos KP Centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano SNIEČKAUS mirties ir nuoširdžiai užjaučia Mirą Bordonaitę ir šeimą.
Rektoratas, visuomeninės organizacijos