cam/Binis scuDenoas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. sausio 25 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
TSKP Centro Komiteto, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
ir TSRS Ministrų Tarybos PRANEŠIMAS TSKP Centro Komitetas, TSRS Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumas ir TSRS Mi nistrų Taryba su giliu liūdesiu praneša, kad 1974 metų sausio 22 dieną, eidamas 72-uosius metus, staiga mirė Antanas SNIEČKUS — TSKP Centro Komiteto na rys, TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputa tas, Lietuvos Komunistų partijos CK pir masis sekretorius, Socialistinio Darbo Did vyris.
TSKP CENTRO KOMITETAS
TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS TSRS MINISTRŲ TARYBA
Lietuvos KP Centro Komiteto,
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
PRANEŠIMAS Lietuvos KP Centro Komitetas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Ministrų Taryba su giliu liūdesiu prane ša, kad 1974 metų sausio 22 dieną, eida mas 72-uosius metus, staiga mirė TSKP Centro Komiteto narys, TSRS Aukščiausio sios Tarybos deputatas, Lietuvos Komunis tų partijos Centro Komiteto pirmasis sek retorius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Ta rybos deputatas, Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo narys, Socia listinio Darbo Didvyris Antanas SNIEČKUS. LIETUVOS KP LIETUVOS TSR CENTRO AUKŠČIAUSIOSIOS KOMITETAS TARYBOS PREZIDIUMAS
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA
KAS GI SVARBIAUSIA STUDENTŲ - KOMJAUNUOLIŲ IDĖJINIO PRINCIPINGUMO UGDYME? Į KĄ TURĖTUME ATKREIPTI DIDŽIAUSIĄ DĖMESĮ, FORMUODAMI AUKŠ TOJOJE MOKYKLOJE IDĖJIŠKAI UŽGRUDINTUS KO MUNISTINĖS VISUOMENĖS KŪRĖJUS? ClA DIDELIS VAIDMUO TENKA VISUOMENĖS MOKSLAMS. SVAR BIAUSIAS
Nr. 4 (863)
LIETUVOS KOMJAUNIMO XVIII SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT
MŪSŲ GINKLAS - MARKSISTINE LENININE TEORIJA žmonių poelgius, siekdami Steponas IMBRASAS šiais pavyzdžiais skiepyti Komjaunimo komiteto jaunimui socialistinės moralės sekretorius, normas ir pan. Tačiau vien šito, matyt, ekonomikos mokslų kandidatas nepakanka. Nepakanka todėl, kad vien emocinėje - psi chologinėje plotmėje vykdo ideologinis studentų Aukštoji mokykla, ruošda mas ma mūsų šalies liaudies grūdinimas, idėjinio princi ugdymas negali ūkiui, švietimui, sveikatos pingumo apsaugai ir kitoms sferoms duoti ir neduoda svarbiausio aukštos kvalifikacijos specia dalyko — būtent SĄMO listus, kartu ugdo ir pilieti NINGO (sąmoningai supras idėjinio nusistatymo. nes, idėjines busimųjų spe to) prie cialistų savybes. Tai neatski Aukščiau minėtomis ugdydami idė riamas procesas, komunisti monėmis principingumą, mes, nės statybos reikalavimas. jinį Idėjinio principingumo bei geriausiu atveju, galime iš nuoseklumo ugdymas — vie auklėti studentą būti idėji atžvilgiu principingu nas Iš pagrindinių auklėjamo niu sios veiklos aukštojoje mo įprastose gyvenimo situacijo se. Tačiau vien šito būsi kykloje uždavinių. Idėjinio principingumo ug mam specialistui, kaip tam dyme galima įžiūrėti daug tikro gamybinio ar kultūri pusių bei aspektų. Tai ir nio baro vadovui, šiandien psichologinių - emocinių nuo jau nebepakanka. Praktinis taikų formavimas, ir socialis gyvenimas yra toks sudėtin tinės ideologijos principų bei gas, kad jis pateikia vis nau normų (diegimas, ir socialis jas ir naujas situacijas, ku tinės moralės normų pažini riose kiekvienam reikia ap savarankiškai — mas ir t. t. Todėl auklėja sispręsti majame darbe, ugdant studen kokį sprendimą priimti, ko tų idėjinį principingumą, ga kia linkme eiti. Ypač tai rei lima stipriau akcentuoti vie kia mokėti padaryti ideolo ną ar kitą aspektą. Sakyki ginės kovos fronte. Suprasdamas tai, Universi me, mes galime ruošti ren ginius (susitikimus su revo teto komjaunimo komitetas liucinių ar partizaninių ko studentų idėjinio principin vų dalyviais, žygius tėvų gumo ugdymo srityje pagrin šlovės keliais), kurie žadintų dinį dėmesį kaip tik ir ski daugiau emocinį - psicholo ria SĄMONINGO socialisti ginį studentų polinkį socia nės ideologijos pozicijų įsi listiniams bei komunistiniams savinimo klausimams. Mes kiekvienas idealams. Galime ruošti ir siekiame, kad pokalbius apie darbo pirmū komjaunuolis suprastų teori nus, apie kilnius tarybinių nius socialistinio principingu
Ruošiasi tapti gerais specialistais Chemikas - analitikas privalo dirbti tiksliai, ne paprastai švariai ir dėme singai. Tapti geru analiti ku galima ne iš karto. Todėl mėgstančius kruopš tų darbą ir galvojančius būti analitikais dėstytojai stengiasi jau pirmuose kursuose įtraukti į SMD darbą. Fakultete dekano doc. E. Ramanausko, doc. E. Jasinskienės, vyr. dėst. A. Bunikio ir L. Bunikienės, chem. m. kand. P.
Bartkaus bei kitų Neorga ninės ir Bendrosios chemi jos katedrų dėstytojų va dovaujami studentai jau pirmame kurse mokomi dirbti: pradžioje su pa prasta, vėliau su sudėtin gesne aparatūra, skaito specialią literatūrą. Antro ir trečio kursų studentai (pvz., D. Daniliauskaitė, G. Jankauskaitė) jau pa rašo išsamių darbų, skai to pranešimus SMD kon ferencijose. Dažnai stu dentai, šį darbą tęsia visus studijų metus (A. Patinskaitė, A. Zebrauskaitė, J. Jurkevičiūtė), o vėliau šia tema sėkmingai apgina diplominius darbus (V. Bumelis, G. Kilikevičius). SMD tiriami klausimai glaudžiai siejasi su kated rų mokslinio darbo tema tika. Siekiama paruoštus
mo pagrindus, t. y. tą kelią, kuris veda ir reikalauja idė jinio nuoseklumo arba prin cipingumo. Čia, kaip žinia, svarbiau sias vaidmuo tenka visuome nės mokslų disciplinoms. Rimtas ir nuoseklus marksis tinės-lenininės teorijos studi javimas — tai teisingos stu dentų pasaulėžiūros ir komu nistinių įsitikinimų formavi mosi pagrindas. Malonu pažymėti, jog stu dentų pažangumas iš visuo menės mokslų disciplinų Universitete metai po metų gerėja. Antai, 1971/72 m. m. (žiemos sesija) bendras jų pažangumas sudarė 96, 75%, o 1972z73 m. m. (žiemos se sija) — 97,15%. Ypač pa kilo pažangumas iš tokių disciplinų kaip TSKP istori ja, marksistinė filosofija. Kartu reikia pripažinti, jog čia dar yra nemaža spra gų ir rimtų trūkumų. Visų pirma, negali mūsų nejau dinti tas faktas, jog palygin ti didelė studentų dalis (apie 34%) egzaminus iš visuome nės mokslų dalykų laiko vien patenkinamais pažy miais. O tai rodo jų pavir šutinišką, neįsigilinant į es mę, studijavimą. Kelia rimtą susirūpinimą ir tai, kad stu dentų, gavusių per egzami nus iš visuomenės mokslų dalykų gerus ir net labai ge rus pažymius, žinios palygin ti greitai „išgaruoja". Kaip parodė kai kuriose aukšto siose mokyklose atlikti tyri mai, praėjus po filosofijos egzamino vos 3—4 mėne
metodus pritaikyti prak tiškai kai kuriems elemen tams nustatyti. Dalis SMD narių, vado vaujami doc. E. Jasinskie nės ir chem. m. kand. P. Bartkaus, tiria elementų mikrokiekių nustatymą kinetiniais metodais. Įdomius darbus atlieka SMD nariai, vadovaujami vyr. dėst. A. Bunikio. Jie tiria Lietuvos paviršinių vandenų ledo dangos hidrochemiją. Tyrimai įdo mūs moksliniu požiūriu,
siams, beveik du trečdaliai pakartotinai apklaustų stu dentų gavo nepatenkinamus pažymius. Kas dėl to kaltas? Visuomenės mokslų dėstyto jai? O gal specialybės daly kų dėstytojai, kurie dėstyda mi nesukelia studentams vi dinio proreikio pakartotinai grįžti prie marksistinės - le nininės filosofijos studijavi mo? Matyt, iš dalies ir šie, ir anie. Didžiausia kaltė, mūsų nuomone, tenka patiems stu dentams, ypač jų aktyvui, fakultetų komjaunimo biu rams, kurie iki šiol per ma ža dėmesio skyrė išaiškinti visuomeninių disciplinų es mei bei tikslams. Juk stu dentų tarpe dar ir šiandien galime išgirsti kalbų, girdi, visuomenės mokslai — tai antraeilės disciplinos, būtinos tik studentų „erudicijai" praplėsti. Manau, nėra reika lo įrodinėti, jog tokia mies čioniška pažiūra neišreiškia pagrindinio visuomenės moks lų studijavimo tikslo — marksistinės - lenininės pa saulėžiūros bei komunistinių įsitikinimų formavimo, stu dentų apginklavimo marksis tine metodologija, padedan čia jiems suprasti ir Įvertin ti visuomeninius reiškinius. Panašiai galvoj antiems „eru ditams" vertėtų priminti drg. L. Brežnevo žodžius, pasaky tus Visasąjunginiame studen tų sąskrydyje. „.. .kūrybiškai išmokti specialybę, tapti ak tyviu komunizmo statybos dalyviu, partijos politikos
(Nukelta į 2 psl.)
nes duomenų apie gėla vandenio ledo cheminę sudėtį yra labai nedaug, o Lietuvos TSR ežerų le do dangos šiuo požiūriu visai netirtos. Be to, šie tyrimai svarbūs ir prakti niu požiūriu. Chemijos fakulteto SMD nariai — analitikai spren džia minėtus mokslo klau simus ir ruošiasi tapti ge rais specialistais.
Doc. S. RAMONAITĖ Sekcijos vadovė
Vilniaus V. Kapsuko universiteto kolektyvas giliai liūdi dėl Lietuvos KP Centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano SNIEČKAUS mirties ir nuoširdžiai užjaučia Mirą Bordonaitę ir šeimą.
Rektoratas, visuomeninės organizacijos
ŠIEMET MINIME PENKIAS DEŠIMTIES METŲ SUKAKTĮ KAI KOMJAUNIMUI BUVO SUTEIKTAS V. LENINO VAR DAS. KIEKVIENOS KOMJAU NUOLIŲ KARTOS PROGRAMA — REVOLIUCIJOS GENIJAUS KALBA RKJS III SUVAŽIAVI ME ..JAUNIMO SĄJUNGŲ UŽ DAVINIAI", „MOKYTIS KO MUNIZMO“ — TOKS V. LĖNI NO PRIESAKAS TARYBINIAM JAUNIMUI.
SUKANKA PENKIASDEŠIMT METŲ KAI MIRĖ VLADIMIRAS LENINAS LENINAS DIRBA
Suprantama, kad iš pra džių ateina i galvą mintys, jog mokytis komunizmo — tai reiškia įsisąmoninti tą žinių sumą, kuri išdėstyta komunistiniuose vadovėliuo se, brošiūrose ir veikaluose — kalbėjo V. Leninas. —- Bet toks komunizmo studijavime apibrėžimas butų perdaug grubus ir nepakankamas. Jei komunizmo studijavimas reikštų vien išmokimą to kas išdėstyta komunistiniuo se veikaluose, knygose ir brošiūrose, tai tada perdaug lengvai galėtų atsirasti ko munistinių prisiskaitėlių ar ba pagyrūnų, o tai mums labai dažnai butų žalinga ir nuostolinga, nes tie žmonės išmokę ir prisiskaitę to, kas išdėstyta komunistinėse kny gose ir brošiūrose, nemokėtų sujungti visų šių žinių ir ne sugebėtų veikti taip, kaip iš tikrųjų reikalauja komuniz mas.
Palyginimų ieškome lyg pjedestalų, kurie padidintų, išaukštintų, pakeltų. O jis iš posėdžių, prezidiumų ir salių išeina vienas atlapotu paltu.
Tik durys trinkteli. Ir skubūs žingsniai ne į istoriją — į ateitį nukaukši. Jis mintį vejasi. Ir šypsosi nežymiai iš mūsų pastangų jį, didelį, išaukštint.
Kas jau epochą perlaužė bent sykį ir, naują kurdamas, bethoveniškai šėlo,— tas turi vaikščioti, žiūrėti ir taisyti, taisyti ,kur, deja, ne taip išėjo.
Paprastas knyginis išmoki mas to, kas knygose sakoma apie komunizmą, būtų be ga lo neteisingas. Dabar mūsų kalbose ir straipsniuose nebekartojama tiesiog tai, kas seniau apie komunizmą bu vo kalbama, kadangi mūsų kalbos ir straipsniai susiję su kasdieniniu ir visapusiš ku darbu. Be darbo, be ko vos knyginis komunizmo pa žinimas iš komunistinių bro šiūrų ir veikalų yra visiškai niekam vertas, nes jis tęstų senąjį atitrūkimą tarp teori jos ir praktikos, tą senąjį atitrūkimą, kuris sudarė bjauriausią senosios buržua zinės visuomenės bruožą. Dar pavojingiau būtų, jei mes imtume įsisavinti tik komunistinius lozungus, ko munistinio mokslo išvadas, neįsisavinę tos sumos žinių, kurių išdava yra pats komu nizmas. Marksizmas yra pa vyzdys, kaip komunizmas at sirado iš žmonių žinių su mos.
Jam nėr kada stovėt ant pjedestalo, bibliotekų lentynose ilsėtis, — jam reikia ginčytis, įrodinėti savo, su rutina už vieno stalo sėstis.
Jam reikia bartis, bausti ir atleisti — kartais net tuos, kurie jį moka mintinai. Ir jeigu vis dar būna bandymų pakeisti jį, tai tik ant pjedestalo. Laikinai.
O jis vis dirba. Gal ir klysta kartais, įpareigodamas jį pataisyt. Jisai kartu galvoja, mąsto, svarsto, ir ne raidė, o jo esmė teisi.
Just. MARCINKEVIČIUS
MUSŲ GINKLAS (Atkelta iš 1 psl.) skelbėju masėse galima tik įsisavinus marksizmo - leni nizmo teoriją. Marksizmo-le ninizmo mokymas yra bet kurio profilio specialisto ži nių pagrindas, neatskiriama jų sudėtinė dalis". Taigi, rimtam ir giliam vi suomenės mokslų studij avi mui — turi būti ški riamas ypatingas dėmesys, Tam turi pasitarnauti visos mokymo ir auklėjimo priemonės, pra dedant seminarinių užsiėmi mų tobulinimu, baigiant dis kusijų klubų, visuomenės mokslų konkursų organizavimu. Neteisūs yra tie studentai, kurie teigia, kad panašūs konkursai neduodą jokios naudos, tai tik popie riaus „gadinimas". Jau vien tas faktas, kad studentas da lyvauja konkurse ir, ruošda mas viena ar kita tema re feratą, rausiasi bibliotekose, ieško naujesnės medžiagos — didelis dalykas. Gilindamasis į marksizmo - leninizmo klasikų veikalus, jisai tuo pa čiu praturtina savo žinias, kelia idėjinio sąmoningumo lygiUgdant studentų - komjau nuolių idėjinį principingumą, didelis vaidmuo tenka kom jaunimo grupės kolektyvui
Sausio 16 d. Kolonų salėje įvyko Universiteto liaudies kontrolės grupės ataskaitinėrinkiminė konferencija. Pranešimą apie darbą, nu veiktą per praėjusius dvejus metus, skaitė grupės pirmi ninkas docentas Jonas Vizba ras. Diskusijose kalbėjo Res publikinio liaudies kontrolės komiteto atstovas A. Dževečka, partijos Universiteto ko-
MARKSISTINĖ-LENININĖ TEORIJA
na „kukliai" — nuo sidabri nio lito. Neva juokais pasi kabinęs jį ant kaklo, R. Kočiūnas taip vaikščiojo į pa skaitas. Grupės draugai, ak tyvas, tai matė, bet tylėjo. Tik vėliau, kada R. Kočiūnas už nacionalistines daineles kom jaunimo komiteto buvo paša lintas iš VLKJS eilių, o Rek toriaus Įsakymu jam pareikš tas griežtas papeikimas, gru pėje kilo (deja, per vėlai) sujudimas: „Kaip tai galėjo įvykti?" Girdi, kur buvo mū sų akys. Nesulaukęs iš gru pės draugų - komjaunuolių tvirto, principingo savo ne tinkamo elgesio įvertinimo, ilgainiui R. Kočiūnas visai įklimpo miesčioniškumo, na cionalistinių idėjų baloje. principlnKomj aunuollų gurno ugdymu grupėse turi būti labiausiai rūpinamasi, Šiais klausimais būtina rengti susirinkimus, disputus, po kalbius. Antra vertus, praktiniame darbe turime visuo met prisiminti, jog susitaikėliškumas, abejingumas ir pa syvumas — tai didžiausias priešas. Negalime likti abe jingais, pasyviais, kai mato me klystantį draugą. Visų mūsų pareiga laiku jį per spėti, patarti, o reikalui esant, ir principingai iš jo pareikalauti. Čia kaip tik svarbiausią vaidmenį turi su vaidinti grupės aktyvas, mokslo pirmūnai. Jie turi bū ti visur ir visada pavyzdžiu kitiems draugams, privalo
ir ypač jos aktyvui. Nuo to, kaip grupės aktyvas sugeba mobilizuoti, pajungti savo valiai eilinius komjaunuolius, kaip principingai ir dalykiš kai sprendžia iškilusius klau simus, daug priklauso sveika ir darbinga kolektyvo nuotai ka, jo požiūris j svetimus mūsų visuomenei reiškinius. Džiugu pažymėti, jog Uni versitete tokių grupių kas met daugėja. Jose lemiamą žodį taria ir toną duoda jau nieji komunistai - studentai. Savo asmeniniu pavyzdžiu, pavyzdingu elgesiu ir geru mokymusi bei aktyvia visuo menine veikla studentai - ko munistai uždega grupės drau gus, suburia juos į kovingą ir darnų kolektyvą. Dirbda mi atsakingą darbą komjau nimo grupėse, kursuose ar fakultetų biuruose, jaunieji komunistai, kaip antai: mate matikas J. Bagdonas, teisi ninkas J. Pečkaitis, medikas H. Ramonas, istorikas J. Pa leckis ir daugelis kitų, pa tys tobulėja, bręsta ir ilgai niui tampa sumaniais kom jaunimo organizatoriais ir va dovais. Partijos parama komjaunimui, jos ryšiai su komjauni mo organizacija pasireiškia ne vien per studentus - ko munistus. Komunistinio auk-
lėjimo, idėjinio principingu mo ugdymo klausimai visuo met buvo ir yra Universite to partinės organizacijos dė mesio centre. Fakultetų parti niai biurai, nukreipdami dirb ti akademinių grupių kurato riais patyrusius ir energin gus komunistus, siekia šių grupių darbo veiklos idėji nio kryptingumo, akademinės bei vidinės drausmės. Dide lę paramą komjaunimo or ganizacijai teikia partinių biurų nariai, atsakingi už komjaunimo darbą fakulte tuose. Norėtųsi su dėkingu mu paminėti Medicinos, Gam tos, Filologijos, Teisės, Pre kybos bei kitus fakultetus, kur nuo seno tarp partijos ir komjaunimo biurų užsi mezgę glaudūs, dalykiški ry šiai. Čia neapsiribojama vien komjaunimo darbo svarsty mu susirinkimuose bei biurų posėdžiuose. Šių fakultetų partinių biurų nariai patys aktyviai talkininkauja ruošiant bei pravedant įvairius komjaunimo renginius, orga nizuojant talkas ir pan. To dėl ir minėtų fakultetų kom jaunimo darbe jaučiamas aktyvesnis gyvenimo pulsas, čia operatyviau reaguojama j įvairius gyvenimo Įvykius. Pagaliau, pačių komjaunimo grupių veikloje jaučiamas
didesnis principingumas, da lykiškumas ir kryptingumas. Dar pasitaiko komjaunimo grupių, kurių darbe komjau nuolių principingumo klausi mai nepakankamai akcentuo jami, o prasižengę, neprinclpingi komjaunuoliai lieka be deramo įvertinimo, t. y. vie šo pasmerkimo. Paprasčiau sias pavyzdys. Egzamino me tu komjaunuolis naudoja „špargalką". Grupės nariai (jų tarpe neretai ir komjau nimo organizacijos sekreto rius) mato, kaip jų draugas nusirašinėja, tačiau tyli. Neprincipingas komjaunuolis ne tik grupės narių, aktyvo ne pasmerkiamas, bet dargi at virkščiai, kai kurių kolegų laikomas kone „didvyriu". Panašių neprincipingo kom pavyzjaunuolių elgesio džių apstu. Antai į paskaitą atėjo komjaunuolė, pasikabi nusi ant kaklo kryželį. Ne komjaunimo ženkliuką prisi segusi (tarp kitko, šį purpu rinį ženkliuką vis rečiau beišvysi ant jaunuolių krūtinių), bet kryželj. Sakysite, mada, smulkmena... Bet argi ne nuo smulkmenų viskas ir prasideda. Šia prasme pa mokantis pavyzdys — Istori jos fakulteto II kurso studen to R. Kočiūno elgesys. Pradė jo šis jaunuolis taip pat ga-
Liaudies
kontrolės
grupės konferencija
miteto sekretorius doc. P. UNIVERSITETO LIAUDIES Bernatavičius, prof. M. GreKONTROLĖS GRUPE gorauskas, FF liaudies kont rolės grupės pirmininkas doc. 1. J. VIZBARAS — gru A- Grygas, Universiteto vyr. buhalteris J. Akromas, PEF pės pirmininkas 2. N. RAGUOTIENE — pir doc. M. Krejeris. Konferencija išrinko naują mininko pavaduotoja organi zaciniams reikalams liaudies kontrolės gi upę:
3. J. PEČIULIS — pirmi ninko pavaduotojas mokymo reikalams 4. R. ŠIMKŪNAS — pir mininko pavaduotojas moks lo reikalams 5. G. KAVALIAUSKIENE — pirmininko pavaduotoja ūkio reikalams
6. D. KUDABIENE 7. R. KIRLAITE 8. M. DUDĖNAS 9. B. DAŠClORAS 10. C. GEČIENE 11. R. SABONIENE 12. M. MAKNYS 13. E. SKAISTYS 14. A. DAMBRAUSKAS
padėti grupės vadovui su kurti grupėje principingume: ' ir reiklumo atmosferą. Aiš ku, norėdami tai pasiekt: grupės aktyvistai ir mokslo pirmūnai patys turi būti principingi, reiklūs sau tiek moksle, tiek ir elgesyje. Nė ra ir negali būti kalbos apie principingumo ir reiklumo atmosferą grupėje, kur kom jaunuoliai masiškai pabėga iš seminaro, o kartu su visais ir komjaunimo organizacijos sekretorius, seniūnas. (PEF darbo ekonomikos spec. III j k. 1 grupė). Labai teisingai pasielgė dekanatas ir fakulte to komjaunimo biuras griež tai nubaudę ir grupės aktyvo. Bus apie ką pamąstyti ne tik komjaunimo organizacijos sekretoriui, seniūnui, bet ir Į visiems likusiems grupės na riams. Komunistinis studentijos auklėjimas, idėjinio principin gurno ugdymas — sudėtingi klausimai, reikalaujantys ilgo ir kruopštaus darbo. Todėl čia būtinos visų — grupiu vadovų, dėstytojų, dekanatų, partinių ir komjaunimo or ganizacijų — sutelktos pa stangos. Nėra abejonės, jot' sprendžiant šiuos klausimus, svarų žodį tars visuomeninė politinė praktika, kuri įdieg ta visuose mūsų fakultetuose ir jau pradėjo duoti tam tik rų rezultatų.
15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.
A. STRAVINSKAS J. DEGUTIS A. BAGDONAS A. BERENIS B. DOMŽA D. JUODVALKYTE G. MANIOKIENE A. LESKAUSKAS
Kitame puslapyje skaityki te pasakojimą apie Universi teto liaudies kontrolierii veiklą.
komiteto posėdyje ir bus pa Tarybinė vyriausybė sirūpinta jo vykdymu. Ta didelį dėmesį skiria čiau dar lieka neišspręstų spręsti aukštojo moksloūkinių, iš organizacinių leidybi vystymo problemoms. Tuo nio darbo klausimų ir dėl pačiu darosi sudėtingesni to sunkiai skina kelią rekto Universitetui keliami uždavi rato pastangos, kad studen niai. Į jų sprendimą tam tams, nors ir nedideliu tiražu, tikrą indėlį įneša ir liaudies būtų leidžiama daugiau nau kontrolės grupės bei postai. dingų paskaitų konspektų, Juose dirba apie 80 kontro kurių didžioji dalis perduotina bibliotekai. lierių. Pabandykime apžvelgti, pa Mokslo tiriamajam darbui analizuoti kai kuriuos jų ir studentų studijoms neįkai veiklos barus, jų sėkmes ir nojamu lobynu yra Universi teto biblioteka. Nors bibliote taisytinas vietas. Mokslinių kadrų, moksli ka turi savo liaudies kont nio ir mokymo darbo klausi rolės grupę, bet jos darbu mai svarstomi partijos Uni teko domėtis ir centrinei versiteto komiteto ir atitin grupei. Padėti bibliotekai tu kamų jo komisijų posėdžiuo ri ir fakultetų kolektyvai, se. Tačiau centrinė liaudies y-ač komplektuojant literatū kontrolės grupė, nedubliuo rą. Pagal Rektorato nustatytą dama kitų darbo, randa ir tvarką katedrose turi būti čia spręstinų dalykų. Pvz., žmonės, atsakingi už knygų 1972 m. sausio mėn. buvo komplektavimą. Jie privalo tikrintas Inžinerinės fotogra- kiekvieną savaitę bibliotekos metrijos, Sociologinių tyrimų, komplektavimo skyriuje per Darbo ir valdymo mokslinio žiūrėti esamus tematinius organizavimo laboratorijų planus bei gautas naujas kny gas ir užsakyti reikiamą eg darbas. Mokslo tiriamojo darbo zempliorių skaičių. Finansų vystymui Universitete nema ir apskaitos fakulteto kontro žai įtakos organizaciniu' po lės grupė nustatė, kad fakul žiūriu turi Mokslinio tyrimo teto katedrų paskirti asmenys sektoriaus veikla. Todėl nuo prastai vykdo šiuos pavedi latos domimasi šio sekto mus. i riaus darbu. Nors jo veik Literatūros komplektavimo la gerėjo, bet buvo at darbe yra ir kitokių nesklan skleisti faktai, kai atskiri šio dumų. Pasitaiko atvejų, kad sektoriaus buhalterijos dar iš Universiteto katedrų lei buotojai pažeidinėjo nustaty džiamų leidinių į mokslinę tą tvarką. Centrinei kontrolės grupei KOMUNISTO TRIBŪNA visuomet ypač rūpi mūsų darbo rezultatai, t. y., kad kontrolierių iškelti pasiūly mai, rekomendacijos būtų svarstomos ir trūkumai šalinami. Anksčiau minėtų pa tikrinimų išvados dėl labora torijų darbo gerinimo buvo svarstomos MTS darbuotojų gamybiniame susirinkime ir vėliau daugelis trūkumų bu vo pašalinti, pagerėjo labora torijų materialinė bazė. (Tie sa, Sociologinių tyrimų labo ratorijos naujos patalpos kol biblioteką nepatenka nė vie kas nesuremontuotos.) Domėjomės Universiteto nas egzempliorius. Jie ne vi leidybinio darbo kai kuriais sada patenka į Universiteto klausimais. Jis rodo aiškią sandėlį, o platinami tik ka tendenciją gerėti. Išleidžiama tedrose, fakultetuose, išdali žymiai daugiau vertingų mo nami konferencijų dalyviams. nografijų, vadovėlių ir mo Prekybos tinkle jų irgi be kymo priemonių. Tačiau kar veik nebūna. Kad ateityje tu su teigiamais reiškiniais taip neatsitiktų, išleistas Rek pasirodė ir neigiamų. Labai toriaus įsakymas (1973.VI.18.) sparčiai pradėjo kauptis Uni „Dėl Universiteto bibliotekos versiteto knygų sandėlyje aprūpinimo Universiteto pa nerealizuotos literatūros, taip dalinių ruošiamais leidiniais". pat gerokai užsigulėjusios Mokslinei bibliotekai reikia ir neturinčios paklausos. pasidomėti, kaip šį įsakymą Knygų atsargos Universiteto pradėjo vykdyti ir ateityje sandėlyje nuo 1972 metų pa vykdys leidybinis skyrius ir dvigubėjo, ir jų dabar yra už fakultetų katedrų vedėjai. Partijos ir vyriausybės nu 56,3 tūkst. rublių. Reikia iš esmės gerinti lei tarimuose aukštajai mokyk dybinių planų sudarymą ir lai iškelti dideli mokymo literatūros realizavimą, jos proceso tobulinimo uždavi komplektavimą Universiteto niai. Universitete buvo at centrinėje bibliotekoje ir fa liktas nemažas darbas, įdie giant naujus mokymo planus kultetų bibliotekose. Užsigulėjusios literatūros ir programas, tobulinant mo sąrašai rodo ir tai, kad kai kymo metodiką, savarankišką kurių mokslo darbų išlei studentų darbo organizavimą džiama pernelyg dideliu tira ir kontrolę, studentų prakti žu. Pvz., užsiguli sandėlyje kos organizavimą. Per ata kalbotyros leidinių, studentų skaitinį laikotarpį Universite darbų tezių, monografijų ir to dieniniame skyriuje moks lo pažangumas akivaizdžiai mokymo priemonių. Dėl leidinių realizavimo pakilo. Profilaktikos dėlei Medici pagerinimo 1972 m. kovo 10 d. buvo išleistas Rektoriaus nos fakulteto dekanate lan įsakymas. Jame nurodyta fa kėsi kontrolieriai ir stengėsi kultetų dekanams, katedrų sužinoti .kaip ten kovojama vedėjams sustiprinti išlei dėl studentų pažangumo. Po džiamos literatūros ir moky patikrinimo medžiagą perda mo priemonių kokybės kont vėme rektoratui ir ji buvo rolę, paruoštus spaudai leidi svarstyta posėdyje. Svarsty nius apsvarstyti katedroje ir mai svarstymais, bet mus do išleisti juos tik tada, kai jie mina patikrinimų realūs re reikalingi ir bus išplatinti. zultatai. Pažangumas Medici Katedroms, išleidusioms ir nos fakultete, lyginant 1971/ nerealizavusioms brošiūrų ir 72 m. m. pavasario sesijos knygų, ateityje apriboti dar rodiklius su 1972/73 m. m. pavasario sesijos duomeni bų spausdinimą. pakilo 2,7 punkto Leidybinio darbo opios mis, problemos jau buvo keltos (85,8%—88,7%; Universiteto 85,4—90,5%). rudenį, pirmoje Universiteto atitinkamai partinėje konferencijoje. Jeigu tai buvo padaryta, ne Apie leidybinio darbo kont mažinant reikalavimų, re rolės pagerinimą ,turint gal zultatus reikia vertinti teigia voje leidinių idėjinį teorinį mai. Tačiau mokymo ir mokslo lygį, kalbėta ir priimtas nu tarimas išplėstiniame partijos procese yra dar netvarkos, omunistų partija ir
K
kuri skubiai turi būti išgy vendinta. Švieži patikrinimai parodė, kad kai kurių fakul tetų studentai į praktiką iš vyksta, negavę kelionpinigių ir dienpinigių, nes fakultetai laiku į buhalteriją nepristato studentų sąrašų ir paruoštų įsakymų. Pvz., Istorijos fakul teto bibliotekininkystės spe cialybės V kurso studentai į praktikų išvyko nuo gruo džio 1 d. be pinigų, nes įsa kymas į buhalteriją buvo atiduotas tik 1973 m. gruo džio 6 d. Filologijos fakulte tas nors ir pateikė įsakymą buhalterijai prieš 2 dienas, bet jame buvo neteisingai nurodytos praktikos vietos, pasitaikė kitų netikslumų. Antra vertus, yra fakulte tų (sakykim, Gamtos), kur minėtus sąrašus tinkamai pa ruošia, ir dar prieš 2 savai tes iki studentų išvykimo į praktiką dokumentacija pa tenka į buhalteriją. Kartais užsiguli dokumen tai aspirantūros skyriuje: jie lėtai tvarkomi prieš išsiunti mą į Aukščiausiąją atestaci nę komisiją po Universiteto mokslinės tarybos mokslo vardų ir laipsnių suteikimo, jeigu patys pretendentai į mokslo vardą ar laipsnį neužklausia apie jų išsiuntimą. Ne dėl popieriaus trūkumo užsiguli kai kurie planiniai darbai Universiteto spaustu vėje. Jie nejudinami, kol irgi
vykdomi irgi kiek ankstesni Rektoriaus įsakymai. Matyt, darbo drausme ir darbuoto jų aprūpinimu darbu nepa kankamai rūpinasi betarpiški viršininkai. Nuo darbo draus mės ir kitų gamybinių klausi mų nagrinėjimo ir kontrolia vimo nusišalino padalinių profsąjunginės organizacijos. Tai taisytina padėtis. Žiūrint plačiau į darbo drausmės są voką, o ne tik kaip į sava laikį atvykimą į darbą, pra vartu priminti TSKP CK Ge neralinio sekretoriaus drg. L. Brežnevo žodžius, kad „dar bo drausmės gerinimas — tai kaip tik tas visuomeninio turto didinimo rezervas, ku ris nereikalauja kapitalinių įdėjimų, tačiau gali duoti di delį ir greitą efektą". Grupės kontrolieriai dar 1972 m. spalio mėn. padėjo tikrinti Universiteto partijos komiteto 1969 m. vasario 27 d. nutarimą „Dėl Universi teto mokymo korpusų eks ploatacijos padėties ir vidaus tvarkos." Tikrinimo aktuose buvo užfiksuota nemažai trū kumų. Po to ši medžiaga bu vo svarstyta VVU Mokslinė je taryboje ir netrukus Rek toriaus įsakymu buvo atnau jinta ūkio taryba, kuriai va dovauja prof. dr. M. Gregorauskas. Ji nemažai yra pa sidarbavusi ir dar daugiau numato padaryti ateityje. Ta ryba paruošė pareigybinių
ATSAKINGAS LIAUDIES KONTROLIERIŲ DARRAS J. VIZBARAS Universiteto liaudies kontrolės grupės pirmininkas
pats autorius nepasidomi. Štai A. Juodviršio darbas „Puslaidininkių fizikos pa grindai" iš leidybinio sky riaus perduotas spaustuvei 1972 m. gruodžio 1 d. Iki šiol neatspausdintas. Nei administracijos liaudies kontrolės grupė, nei centrinė Universiteto grupė aspirantū ros skyriaus ir spaustuvės darbo netikrino. Tai mūsų veiklos trūkumai. Fizinio lavinimo katedros mokymo procesą tikrino 1973 m. spalio mėn. specia liai sudaryta komisija, kuri pastebėjo spragų šios ka tedros darbe. Liaudies kont rolės grupės patikrinimu siekėme išaiškinti, kaip ša linami trūkumai šioje kated roje. Čia vertėtų priminti tik tiek, kad iš Fizinio lavinimo katedroje nustatytų faktų vi siems reikia padaryti vieną, mūsų manymu, labai svarbią ir suprantamą išvadą, jog reikia vykdyti Rektoriaus įsa kymus. 1973 m. vienas iš pirmųjų Rektoriaus įsakymų kaip tik ir buvo „Dėl Fizi nio lavinimo katedros valan dinių dėstytojų nesilaikymo nustatytos tvarkos". Matyt, katedra ir, visų pirma, jos vedėjas iš to reikiamų išva dų nepadarė ir štai, nepra ėjus nė metams, rezultatai žymiai liūdnesni. Tokių pavyzdžių, kai ne vykdomi Rektoriaus įsaky mai, galima pateikti daugiau. Centrinės grupės kontrolie riai stengiasi susipažinti su pagrindiniais Rektoriaus įsa kymais ir domisi, kas tu ri kontroliuoti jų vykdymą, pagal galimybes tikrina kai kurių faktišką vykdymą. Dėl kai kurių įsakymų nevykdy mo labai nukenčia mokymo procesas, susidaro Universite te netvarka. Grupės kontrolieriai suren gė kelis reidus tikrinti darbo drausmę. Pasirodė, kad ne
nuostatų ūkio taryboms, stu dentams, seniūnams, budėto jams ir t. t. Yra sudarytas Universiteto vaizdinės agita cijos, patalpų sutvarkymo, apipavidalinimo bei teritori jos tvarkymo priemonių pla nas 1973—75 metams. Šiame plane numatyti aktualiausi spręstini ūkiniai klausimai. Be ,to, ūkio taryba siekia įtraukti į socialistinio tur to tausojimą studentų visuo menines organizacijas. Tai teisinga kryptis, nes pasitai ko ir tokių „studentų", kurie, tyčiomis laužydami, pjausty dami ir nuorūkomis deginda mi Universiteto turtą, jaučia didelį malonumą. Tačiau Universitete proble mų, tame tarpe ir ūkinių, ra tas toks platus, kad ūkio ta ryba jų visų negalėjo apim ti. Mes patikrinome, kaip pa naudojami įrengimai, medžia gos, saugojami sandėliai. Dabar pagrindiniai Univer siteto sandėliai turi signali zaciją, geresnius užraktus. Ži noma, ne kontrolieriai įvedė tą signalizaciją, bet čia jų reiklumas padėjo. Tačiau, Universitetui besiplečiant, daugėjo ir sandėlių. Dabar kažin ar patenkinama apsau gos požiūriu sandėlių būklė Saulėtekio alėjos komplekse. Kai kur dar netinkami, iškli bę laboratorijų, katedrų, de kanatų užraktai. O dar blo giau, kad kai kuriose labora torijose įsigalėjo įprotis, iš einant visiems darbuotojams pietauti ar kitais reikalais, palikti neužrakintas duris, palikti brangią aparatūrą. Rektoriaus įsakymais yra sudaryta nemažai nuolat vei kiančių komisijų iniciatyvinių grupių, kurios privalo rū pintis aparatūros panaudo jimu, remontu, nereikalingos realizavimu, nurašymu ir t. t. Vertėtų praktikuoti naujai išrinktai kontrolės grupei retkarčiais išklausyti pirmi
ninkų ataskaitas apie nuveik tą jų vadovaujamų komisijų darbą. Tuo labiau, kad nese niai buvo pastebėti aiškūs skubiai taisytini dalykai, ap skaičiuojant pagrindines prie mones. Nuostatai reikalauja, kad kiekvienam inventoriaus vienetui, jį išduodant iš san dėlio, butų suteiktas invento rinis numeris ir pritvirtintas; prikaltas arba užrašytas ne nutrinamais dažais. Mažai ka tedrų, kur ant inventoriaus galima surasti užrašytus in ventorinius numerius, tebėra tik ant seniai įsigytų priemo nių (prieš 6—8 metus). Todėl patikrinti ir net inventorizuo ti beveik neįmanoma. Be to, apskaitos apyrašuose neįra šomi ir gamykliniai invento riaus numeriai; nėra tiksles nio jų pavadinimo. Kai tokia apskaita, apie kontrolę never ta ir kalbėti. Be to, nebuvo nustatytos griežtos po baig tų ūkiskaitinių mokslinio ty rimo sutarčių inventoriaus perdavimo katedroms tvar kos. MTS buhalterija nereika avo prietaisų perdavimo aktų su Universiteto buhalte rijos atžymėjimais apie tų perduodamų prietaisų dokurnentų (aktų) gavimą. Todėl daug jų nepateko į Universi teto apskaitos apyrašus, t v inventorius liko neužpajamuotas. lokią padėtį reikia ®k“blal taiSyt‘- Universiteto buhalterija jau rimtai ėmėsi s o darbo. Bet ji viena anks čiau padaryto apsileidimo ne pajėgs ištaisyti. Tik fakultetų dekanų, katedrų vedėjų ir skyrių viršininkų pastangų dėka bus galima sutvarkyti turimo inventoriaus apskaitą. džiiok'a 8®nntl bfangių me džiagų apskaitą, stiprinti nau dojimo ir nurašymo kontrorvtikT JaU ,k‘ek pradėta da ryt! Teises fakultete kontroes grupes iniciatyva. Ypač bloga studentų visuomeninių org^izacijų turto apskaita Universiteto pastatuose budaua k‘ ę 8fi,SrU- Patyrėme daug nuostolių. Todėl šiuo poziunu visi Universiteto •“ b“'
Yra blogybių studentų ir darbuotojų visuomeniniame maitinime. Sakykim, Partiza nų gatves ir Saulėtekio alėkehsk<JmtPlekSU°Se ra°kosi po «us studentų, veikia tukstan tik bufetai, kurie ne?o P®ftraukas aptarnauja vos kelias dešimtis studentų ju maitinimui pagerinti, nors ir esamomis sąlygomis, dėstyk dėjo am tikras pastangas JU ir studentų profsąjungiB CerXaniZaCijOS (atsakingi B. Cereska, N. Jasinskaitė) Idm19“ aktyvumo nerodė tie administracijos atstovai, ku riems pavesta betarpiškai rūF9738™1}10 klausimu- Visus bendras t?- V° derinamas bendras Universiteto ir Valnak U. trakto priemonių pla nas studentų maitinimui pa 1973 metais. Pasiratagerinti ymsS ‘V™ 1113 visie"ts X
listinės nuosavybės geresnį tausojimą ir pan. Aktyviai musų veikloje dalyvauja N. Raguotienė, R. Šimkūnas, G. Kavaliauskienė. Gerai dirbo liaudies kontrolės grupės Fi zikos (pirm. doc. V. Valiukė nas), Teisės (pirm. doc. P. Danisevičius), Gamtos (pirm, vyr. dėst. R. Gailius), Chemijos (pirm. dėst. P. Bartkus) fakultetuose. Šios kontrolės grupės kėlė nemažai opių ir įvairių klau simų ir stengėsi gauti rezul tatus, o nepasidaryti tik nei giamų faktų fiksatoriais. Kontrolierių iškelti trūkumai nagrinėjami fakultetų moks linėse tarybose, katedrų ve dėjų pasitarimuose, perduo dami spręsti partiniams biu rams, rektoratui. Be to, be veik visi šie fakultetai sura do svarbių naujų darbo ba rų, kuriais anksčiau nepakan kamai domėjosi kitos institu cijos. Pvz., Fizikos fak. gru pė nustatė atvejus, kada stu dentai ūkiskaitinius darbus atlikdavo paskaitų metu. Šio patikrinimo medžiaga pasi naudojo Rektoriaus sudaryta komisija, kuriai rekomenduo jant buvo išleistas naujas Rektoriaus įsakymas (1973 m. sausis) „Dėl dieninio skyiiaus studentų dalyvavimo ūkiskaitiniame mokslinio ty rimo darbe". Teisės fak. kontrolės grupė tikrino, kaip laikomasi kontrolinių ir kur sinių darbų recenzavimo ter minų. Buvo išaiškinti pažei dimai, darbų registracijos žurnalų vedimo tvarkos ne tikslumai ir pan. Komisijos aktas svarstytas fakulteto ta ryboje, sudaryta komisija vienodiems darbų registraci jos žurnalams paruošti. Iš vi so liaudies kontrolės darbo baras yra labai platus. Jeigu imti vien tik studentų mokymo-auklėjimo procesą — tai klausimų ratas prasideda nuo studento priėmimo į Univer?kl jo paskirstymo į darbą. Mums atrodo, kad šiuo metu universitete susidaro geresnės galimybės padėti tiems, kurie intensyviai dir ba mokslinį darbą. Kontrolės grupes kiekviename fakulte te galėtų pažiūrėti, kaip su daromos tokios sąlygos. n„Ta<į.iad kontrolės grupėms nereikią dirbti už kitus, o ypač uz tuos, kuriems paves tas vienas ar kitas darbo ba ras ir turi už jr atsakyti. Fa kultetuose bei kituose Uni versiteto padaliniuose be at skirų darbuotojų yra daug nuolatos veikiančių ir vienKartmni komisijų ir kitokių institucijų, todėl reikia pasi domėti, kaip jos atlieka savo funkcijas. Liaudies kontrolės grupes, darydamos bet kokį patikrinimą, turi siekti dviejų tilcslų: 1. Nustatyti faktišką Padetj tikrinamu klausimu Rvz., kaip vykdomas atitinka mas nutarimas. 2. Kas organi zuoja ir kontroliuoja jo vyk-
Fakultetuose, nors ir ne b T nePavyks susitarti dėl besąlygiško laiku/ visų j0 Ss punk dažnai, bet pastebėjome ne.U įvykdymo susipratimų, planuojant gru šnekėti aukštesnėse liaudie pių darbą. Kartais fakultetų kontroles instancijose. Kad dakanm nori įtraukti specia liai (kaip žaibolaidį) grupės ma ir ~ K. susi‘arta. Žino narius į inventorizacijos, turma, ir Įvykdžius š' plana iš to nurašymo komisijas. At esmes maitinimas nepagerės seit, jeigu bus bent vienas Tai mes kenčiame dėl anks oje komisijoje kontrolierius, mau padarytų klaidų. Maiti- tai aktai bus sudaryti gerai niūri f pa8erinimui reikia iš Liaudies kontrolierius nėra naudoti visas galimybes, nes revizorius profesionalas, jis ankstoji mokykla atsako ne gali pakankamai ir nenusimatO' Š‘taip uždar°mos • ,z. sPecialisto žinias, bet kon‘; rinri ? el‘amS durys Pe ;V^Xn.8“K rinti tų komisijų darbą. “E. ”“"80y™ r1“"’ Universiteto liaudies kontnaPealh8rUPėS tUFi taptl rim<a pagalbą partinėms organizair mnt'r ‘U’ administracijos tuj0no dekanatams' rektora 'r mokslines bibliotekos liau tui. O Universiteto kolektydies kontrolės grupės — 64 as galės pasidžiaugti dar di 5E'X?' desniais laimėjimais kovoje mal? J. gerinant moko- uz TSKP XIV suvažiavimo mąjĮ auklėjamąjį darbą, stip nutarimų įgyvendinimą, di rinant gamybinę jr darbo dingų komunizmo statybos drausmę, kovojant už socia planų įvykdymą.
SĄJUNGINĖ OLIMPIADA:
Po koridorių skliautais stovi būrelis Istorijos fakulteto I kurso bibliotekininkystės specialybės studentų. Jiems — „Knygos istorijos" egzaminas. Visi susijaudinę, tiesa, įtampa neilgai trunka: pranyksta ištraukus žinomą bilietą. Keturiolika penketų egzaminatorius doc. L. Vladimirovas įrašė Į studijų knygeles. Nuotraukoje — viena iš keturio likos: masinių bibliotekų specializacijos studentė, grupės komjaunimo sekretorė Gražina Navickaitė.
PIRMAS TURAS
•Uiittervsu Mūsų laikraščio 1973 m. Nr. 36 buvo paskelbta apie 1973 lapkričio mėn. — 1974 spalio mėn. vykstančią są junginę olimpiadą „Studentas ir mokslo bei technikos pa žanga". Kaip šios olimpia dos pirmajam turui ruošiama si Matematikos ir mechanikos fakultete, kalbamės su de kanu doc. A. RAUDELlUNU. — Kas jau padaryta šio renginio organizavimui?
• KETURIOLIKA PENKETŲ • INTERVIU SU VIDUTINIU STUDENTU
)
ANĘS nereikia dėti į laikrašti aš tik vi dutinis studentas. Yra geresnių. .. — Įdomu ir jūsų požiū ris. . . Kodėl save laikote vi dutiniu? — Pagal pažymius. Mo kausi ketvirtame kurse, o penketų nedaug tegavęs. Ir visuomeninėje veikloje neperdaugiausia pasižymiu — tik kursui stipendijas nešio ju. Muštis į pirmūnus ar sti pendininkus neturiu didelio užsispyrimo. — Ar tokia pozicija ne kenkia pasirinktai specialy bei, kurią, aišku, turėjote mėgti, jei pasirinkote? — Vidurinėje traukė kal bos. Kadangi Panevėžio I vi durinėje dėstė prancūzų, tai ir pasirinkau. Ir dabar nesi gailiu. — Fizikas, baigęs savo specialybe. „pašoka" nuo nespecialistų. Ar galite drą siai jaustis savo specialybė je? — Dabar esu ketvirtame
W
— Fakultete sudarytos ko misijos, lčurių pirmininkais yra katedrų vedėjai. Fakul teto komisijos pirmininkas fiz.-mat. m. k. V'. Mackevi čius. Dabar komisijos ruošia aukštosios algebros, matema tinės analizės, analizinės geo metrijos uždavinius. Juos spręs pirmo, antro ir trečio kursų studentai. Susipažini mui ir pasipraktikavimui po atostogų paskelbsime šių už davinių pavyzdžių. Esame nutarę, kad iš kiekvienos akademinės grupės turi daly vauti ne mažiau 3 studentų, o daugiau — gali kas nori... Taigi, atstovai ir norintieji susirenka vieną dieną, gauna uždavinius ir sprendžia. Pa skelbiami nugalėtojai. Vėliau surengsime pašnekesių apie matematiką vakarą, apdova nosime nugalėtojus. — O kaip siais kursais?
su
vyresniai
— .Tarp ketvirto ir penkto kursų studentų konkursas vyks pagal specializacijas. Katedros paruošia užduotis ir duoda studentams spręsti na muose. Užduotys bus pakan kamai sudėtingos, studentai turės nemažai pasirausti ma tematinėje literatūroje. Ka tedros išrinks geriausius, at sižvelgdamos ir į gamybinės bei mokomosios praktikos rezultatus. — O toliau?
— Nugalėtojai dalyvaus II konkurso ture — respubliki niame. Respublikinės mate matikos komisijos pirminin ku yra mūsų fakulteto pro fesorius B. Grigelionis. — Ačiū už pokalbį.
A. GENĖTIS l Rektorato posėdyje buvo svarstoma, kaip Universitete vyksta sąjunginė olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". Apie jos renginius Matematikos ir me chanikos bei Filologijos fa kultetuose informavo MMF dekanas doc. A. Raudeliūnas ir Fil. F prodekanas doc. J. Balkevičius. „TS“ ini.
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS
STUDENTAI LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
SESIJOS AIDAI
V. JURAICIO ir P. SŪRELIO nuotr.
*=X
delė priežastis mano viduti niškumui yra mokymo „sau sumas". — Kaip sekėsi šios sesijos egzaminai? — Kaip ir visada; nei la bai gerai, nei blogai. Iš prancūzų fonetikos gavau ketvertą. . . — Neatsiduodant visa sie la ir visu kūnu mokslams, laiko turi likti kam kitam. . . — Nejaučiu didelio skirtu mo tarp darbo ir laisvalai kio. Ir vartydamas prancū zišką žurnalą, aš mokausi. Kartais vadinamu laisvalaikiu daugiau išmokstu, negu per paskaitą. . . — Kur manote dirbti, juk jau ketvirtas kursas?. . — Jei gaučiau paskyrimą į Panevėžį — džiaugčiausi. Mokytojausiu. Stengsiuosi, kad mokiniai pamėgtų pran cūzų kalbą, daugiau supras tų— Beliko sužinoti vardą ir pavardę. — Juozas Jasiūnas. Kalbėjosi A. STANEVIČIUS
DU LYDERIAI čiūtė užėmė pirmą vietą merginų grupėje. Po trijų sporto šakų varžy bų vienodai taškų surinko bendrabučių Nr. 2 ir 4 spor tininkai (po 15 tšk.). Jiems įkandin seka 6-jo atstovai (14 tšk). Kitų bendrabučių taškų bagažas nedidelis. Štai ką pasakė apie šias varžy bas VVU studentų profsą jungos komiteto sportinio sektoriaus vadovas A. Mi lius: — Varžybos vyko gana sklandžiai. Tiesa, kai kurios komandos laiku neatvykdavo į varžybų vietą, dalyviai ne visuomet atsinešdavo bend rabučių leidimus, tarybos ne pasirūpindavo inventoriumi, nors šaškių ir šachmatų komplektai buvo išdalinti. Nedrausmingi bendrabučių Nr. 3 ir 5 sportininkai. To dėl jie ir atsiliko nuo kitų. 1973—74 m. bendrabučių kompleksinėje spartakiadoje liko futbolo, tinklinio ir
Iki žiemos egzaminų sesi jos VVU studentų profkomitetas surengė 1973/74 m. m. bendrabučių kompleksinės spartakiados trijų sporto ša kų varžybas: šachmatų, šaš kių ir stalo teniso. Jos pa vyko neblogai, nors kelių bendrabučių sportininkai ir neatvyko į vienas ar kitas varžybas. Prie šaškių lentų varžybas pradėjo visos komandos, o baigė be trečiojo bendrabu čio atstovų. Puikiai pasirodė bendrabučio Nr. 2 šaškinin kai. Jie iškovojo pirmąją vietą komandinėje įskaitoje, A. Totoraitis nugalėjo vyrų grupėje, M. Laurinėnaitė — merginų. Nugalėtojai smar kiai pralenkė kitus prizinin kus — bendrabučių Nr. 5 ir 6 komandas. Šachmatininkai varžėsi net dvi dienas. Geriausiai sekėsi bendrabučio Nr. 4 sportinin kams. Po jų liko bendrabu čių Nr. 6 ir 2 komandos.
Vyrų grupėje prie I lentos nugalėjo R. Petrauskas (Nr. 2), prie II — A. Gončiarovas (Nr. 7) ir V. Janulis (Nr. 4), merginų tarpe visas savo varžoves nurungė D. Sudeikaitė (Nr. 6).
Matematikos ir mechani kos fak. stud. V. Lakiūnas iš II kurso, I k. studentai S. Smilingis, V. Poliškevičius ir D. Tilvytytė,
Gamtos fakulteto II kurso Dėmesio! stud. S. Vaitkus, Filologijos fakulteto I k. Sekantis „Tarybinio studen stud. A. Sejonas, III k. stud. R. Seškevičiūtė, IV kursi? to" numeris išeis vasario 8 dieną. stud. N. Valiukaitienė.
KAINA 2 KAP.
kurse. Galiu visiškai paken čiamai skaityti prancūziškai ir suprasti žurnalų ar laik raščių tekstus. Tiesa, neaiš ku, kaip to skaitymo klau sytų prancūzas. Kas kita — kalbėjimo įgūdžiai. Su žodynu ir įra šais tobulai kalbos neišmoksi. Betarpiškam pokalbiui reikia labai greitos kalbinės orien tacijos, kurią galima išsiug dyti tik girdint gyvą žodį, bendraujant, pačiam kalbant. O mums labai retai tenka šnekėti prancūziškai. Nėra situacijų, nėra su kuo. Dešimt minučių prancūziš koje aplinkoje, mano nuo mone, atstotų ilgiausią pa skaitą. Aišku, aš tuo nepei kiu dėstytojų, kurios yra geros pedagogės ir stengia si, kiek gali. Bet individua liam darbui su studentu joms laiko nelieka. Girdėjau, yra rengiamos stovyklos, kur šnekama vien užsienio kal ba — tai gera priemonė įgūdžiams įtvirtinti. . . Nesa kau, kad nepritingiu, bet di
$p®rlar Gruodžio mėnesį jėgas iš bandė stalo tenisininkai. Pre kybos fakulteto fojė geriau siai sekėsi bendrabučio Nr. 4 atstovams, kurie įtemptoje kovoje įveikė pagrindinius savo konkurentus iš 2 bend rabučio. Trečioje vietoje li ko stalo tenisininkai iš bend rabučio Nr. 6. Pajėgiausias buvo K. Matkevičius (Nr. 6). Antras liko A. Galminas (Nr. 4) trečias — A. Filipovas (Nr. 2). Buvusio „Vie nuolyno" atstovė J. Balsevi
V. JURAICIO nuotraukoje: prie žaliojo stalo kovoja III vietos laimėtojas A. Filipovas (bendr. Nr. 2).
krepšinio varžybos. Artimiausiu metu bendrabučių tarybos turėtų pasirūpinti komandų sudėtimi. Be to, reikia susitarti ir dėl buvu-
M F Anatomijos, histolo gijos ir embriologijos ka tedros darbuotojai užjau čia bendradarbį Joną NORGĖLĄ dėl jo motinos mirties.
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis stu dentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 324
šio jo du dos
bendrabučio Nr. 2 (juk. gyventojai perkeliami į naujus korpusus) komanįskaitos. S. BUCHAVECKAS
Nuoširdžiai užjaučiame Medicinos fakulteto V kurso 5 grupės studentę Vandą KUŠLEIKAITĘ dėl tėvo mirties.
LV 00068
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA