visu Saliu
bi I
tumntaš VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
į
1955 m. kovo 3 d., ketvirtadienis
I I GRUPĖS GARBĖ ■ Universiteto studentų tarpe kartais galima išgirsti tokį ookalbį: — Girdėjau, vakar kažkas ten pas jus triukšmą sukėlė? H — Gerai nežinau, bet. . . teisininkai greičiausiai. p ? Ne geresnės nuomonės Istorijos-filologijos fakulteto proa dekanas drg. Valkūnas apie žurnalistus. Ir jei kviečiamas studentas pasiaiškinti dėl paskaitų praleidimo, prodekanas visų pirma klausia: — Tamsta žurnalistas? Panašių kolektyvinių apibendrinimų universiteto gyve nime galima sutikti gana daug. Visuose fakultetuose yra Iš skiriamos geros ir blogos grupės. Dėstytojų kolektyvas, kaip taisyklė, jau po keletos paskaitų susidaro nuomonę į apie vieną ar kitą grupę bei atskirus jos studentus. Grupės garbė yra kolektyvus dalykas, o ją teršia atski ri individai. Grupės kolektyvas ne toks jau didelis. Reikia tik mokėti jį sucementuoti pirmosiomis mokslo dienomis, gerai pažinti kiekvieną grupės narį, išstudijuoti visas ge rąsias ir blogąsias Jo puses, žinoti kuo kiekvienas užsiima už universiteto sienų, kokią ten turi draugiją. Reikia pa daryti grupės gyvenimą įdomų visiems jos nariams. Šiam . tikslui pasiekti turime visas galimybes. Vilnius — turtin gas meno ir kultūros centras. Daug įdomių istorinių vieto vių, gausybė įvairių kultūros ir meno paminklų, nepapras tas Vilniaus apylinkių gamtos turtingumas įgalina visais metų laikais turėti turiningus grupių darbo planus. B Kai kurie grupių biurai mano, kad draugiškumui gru pėje ugdyti užtenka darbo plane įrašyti: „susirinkimas draugiškumo tema". Tokiame susirinkime dažnai ne vienas nesiskundžia, kad jam iš viso nuobodu grupėje. Pasitaiko ir tokių draugų, kurie laiko save grupėje neprilygstamais ši tobulumu ir išsiauklėjimu, laiko save virš koiektyvo. Štai Ekonomikos fak. I k. studentas R. Jancevičlus, vos peržen gęs universiteto slenkstį, nusprendė „studentauti". Jo su manymams palanki dirva susidarė universiteto saviveikli ninkų tarpe. Grupė nematė ir nežinojo, kad Jancevičius išgeria, nesidomėjo, kodėl jis praieidinėja paskaitas. Niekas grupėje giliau ,nepasidomėjo, kodėl Jancevičius blo gai laikė pirmąją egzaminų sesiją. Pagaliau, iki šio.ei g,upė jo nesudraudė už įžūlų elgesį su dėstytojais ir draugais. Reikia suprasti, kad tokie ir panašūs studentai nedaro gru pei garbės, jie žemina grupės, viso universiteto vardą. V Daugelyje akademinių grupių beveik visi studentai — komjaunuoliai. Žymiai išaugo komjaunimo grupių auklėja irtasis vaidmuo. Siekiant paskatinti grupių iniciatyvą, jos 3|buvo prilygintos pirminėms komjaunimo organizacijoms, . sudaryti grupių biurai. Tačiau dar pasitaiko faktų, kada nusikaltusius studentus bandoma teisinti. Antro kurso fizi kų grupėje šių mokslo metų pradžioje buvo visu aštrumu -1 iškeltas komjaunuolės Venskajos klausimas. Universitete dažnai kalbama apie tai, jog buitis neatskiriama nuo pod litikos, jog reikia domėtis studento buitiniu gyvenimu Ir t. t. Ir štai — mergina, kurią kambario draugėms reikia Įversti valyti kambarį, sutvarkyti savo spintelę! Anksčiau ji buvo kelis kartus svarstyta už apsileidimą ir netvarkin gumą buityje, už politinį atsilikimą. Sį kartą studentės ii Venskajos byloje buvo eilė vagiliavimo faktų Čiurlionio 23b bendrabutyje. Kruopščiai juos išnagrinėjus, buvo įro ,|dyta Venskajos kaltė. Grupė nusprendė duoti griežtą pa1 peikimą su paskutiniu įspėjimu. Fakulteto komjaunime 1 biuras patvirtino šią bausmę. Tačiau, kaip bebūtų keista. e| tokio elgesio svarstymas nebuvo privestas iki galo. Dažnai J dar pasitaiko asmenų, kurie į reikalą žiūri iš formalios pu Įsės, daugiau gilindamiesi į bylas, o ne į reikalą. PamirštaIma, kad bausmė yra auklėjimo priemonė. Šitokiais popie elniais sprendimais yra griaunamas žemesniųjų organizacij< s grandžių autoritetas. "W Kiekviena akademinė gru pė, visų pirma, turi būti kolęktyvas, o kolektyvas tai — glaudi, vieninga šeima, tu rlnti didžiulę auklėjamąją reikšmę. Grupei, kaip ir bet ku rjam žmonių kolektyvui, būdingas vienas tikslas. Mūsų studentiškos grupės tikslas —- gerai įsisavinti visas mums telkiamas žinias, tinkamai pasiruošti darbui pasirinktoje specialybėje. Tačiau nereikia pamiršti, kad tinkamai pasi ruošti gyvenimui, tai dar nereiškia tik gerai žinoti specia lybės dalykus, bet reikia ir buityje tapti pavyzdžiu kitiems. Satelsinti aukštosios mokslo įstaigos auklėtinio vardą.
V Saviveikla rinkimų dieną Anksti prasidėjo vasario 27 diena mūsų universiteto saviveiklininkams. Daugelis iš jų kėlėsi dar prieš auštant, pirmieji ėjo prie urnų, pir mieji atliko pareigą Tėvynei.
9 valandą ryto prie Tauro bendrabučio durų rinkosi liaudies dainų ir šoklų an samblio dalyviai. Apsnigto mis, šventiškai pasipuošusio mis Vilniaus gatvėmis jie nu vyko į svečius pas 102 rin kiminės apylinkės rinkėjus — lietuviškojo dalinio kariustankistus. Svetingai, su džiaugsmu priėmė saviveikli ninkus šaunieji Tarybinės Ar mijos kariai. Koncertas prasideda. Nedi delėj scenoj susispietusius ansambliečius kariai sutinka karštais plojimais. Scenoje skamba graži, suprantama, artima kiekvienam daina, taip vikriai sukasi šokėjų poros, kad nenoromis skleidžiasi šypsena karių veiduose, links mai spindi akys.
Pusiaudienis Vilniaus Pio nierių rūmuose. Daugumas čia balsuojančių 56 rinkimi nės apylinkės rinkėjų jau se niai atidavė savo balsus už pasiūlytuosius kandidatus, o jų tarpe ir už universiteto rektorių profesorių Bučą. Pro praviras Aktų salės duris prasiveržia linksmos dainos posmai. . . Tai štai ko laukė rinkėjai — kiekvienam įdomu pasiklausyti šefų-stu dentų koncerto. Trijų fakultetų jungtinis saviveiklininkų brigados kon certas vyksta su pasisekimu. Visi — ir maži Ir dideli, at sidėję klausėsi dainų, meni nio skaitymo, stebėjo besisu kančias šokėjų poras. Progra ma pasibaigė, žiūrovai pa tenkinti ir dėkingi skirstosi į namus, laimingi jaučiasi ir studentai, pralinksminę rin kėjus. ' J. Bložė
91
i;
Vasario 27-ąją universiteto kolektyvas vieningai balsavo už komunistų ir nepartinių bloką RINKIMŲ DIENA > > > > > > ! > > C > > C S ( < > ( ( z < S > c Į ? < > C > ? ( > t ( > f s > < C z < S ž < $ < ;< ■> A •> ? A ■> ? A -> 7 \ > < > ? :< 5 <
Vilnius rin kimų išvaka rėse lyg Ir pa jaunėjo. Su tikdamas visaliaudinę šventę, jis paslpuošė šimtų elektros lempučių šviesa, raudonomis vėliavomis, plakatais. Gatvėse visur jaučiama šventinė nuotaika. Ryškioje elektros šviesoje skendi ir Liepos 21-osios bendrabučio vestibiulis. Virš durų užrašas: „Rlnkiminė apylinkė Nr. 11". VėPrie urnos Istorijos - filologijos >> jas lengvai plazdena vėlla- fak. studentai drg. drg. Budrys (II h vas. Apylinkė k.) ir Kvedaras (I k.). Jau. pilnai pasiruošusi su- ėjo ir Istorijos-filologijos ss tikti rinkėjus. fakulteto I kurso studen- >> Nekantriai lauktoji die- tas mokslo pirmūnas Kve- « na pagaliau atėjo. Vasario daras. Jam šiandien ypa- V 27-osios rytas buvo ramus tingai didelė šventė — >> ir šaltas. į rinkiminę apy- balsuoja pirmą kartą. Kve- « linkę pamažu ima rinktis daras puikiai supranta, kad ss žmonės: darbininkai, tar- tik Tarybų valdžios dėka <7 nautojai, studentai, moks- galės baigti aukštąjį moks- << lelvial. Sloje apylinkėje lą, kad balsuoja už dar SS balsuoja ir visi Liepos gražesnę savo ateitį. Jis $ 21-osios bendrabučio gy- atvažiavo į Vilnių ne ,,stu- >> ventojai. Pasigirsta skam dentauti", o tapti geru ir ?? būs Maskvos radijo slgna- sąžiningu specialistu, pa- SS lai. Didingai ir iškllmin- sisemti kuo daugiau žinių, >> gal nuaidi Kremliaus ku- todėl ir mokosi tik labai « rantų dūžiai. gerai. SS Rinkiminės apylinkės Vieni iš pirmųjų balsuo- >> Nr. 11 balsavimo komisl- ja I kurso studentai Slie- « jos pirmininkas drg. Jur- sorlūnas, Urbonavičius, SS Jevas atidaro duris, kvles- antrakursiai Arnašlus, Ja- >> damas rinkėjus: kaltis, IV kurso studentas << SS — Pirmi atėjote, tai Petkevičius. 11 vai. gretimoje salėje >> pirmi ir pasinaudokite savo garbinga TSRS piliečio pasigirsta akordeono muzi- << ka. Tai saviveiklininkai SS pareiga. Prašom! Koncertuoja >> Prie gyvose gėlėse pa- atvažiavo. skendusios urnos pirmasis Ryšių klubo meninės savi- « <s prieina baltais plaukais ir veiklos kolektyvas. barzdotas senukas. Pro jo Gyva bendrabutyje buvo % ūsus matosi nežymi šypse- visą dieną ir vakare. Bend- >> na, ranka neramiai nulel- rabučlo gyventojai ir mies- << džia biuletenius. Aiškiai to darbo žmonės iškllmln- SS matyti, kad senelis jaudi- gal atšventė šią visaliau- >> inasi. 6 jaudina Jį džiaugs- dinę šventę. << mas, kad į bendrą kovą Rinkimai pademonstravo SS dėl visos tarybinės liau- augančią mūsų liaudies ?< dies laimės įdėta ir jo ma- vienybę, atsidavimą partl- << žytė darbo dalis. jai ir vyriausybei. Tarybl- $ — Aš dabar esu pensi nė liaudis pasitiki savo ninkas, — pasakoja senu kandidatais, ji tvirta kaip kas V. Vasilevskis, — man niekada. Balsuodama už Jau 68 metai, o prieš tai komunistų ir nepartinių aš dirbau telegrafe. bloko kandidatus, ji balsa Vienas po kito nenu vo už gražesnę ateitį, už trūkstama srovele ateina tolesnį mūsų šalies sukles prie urnos kiti rinkėjai. tėjimą. Šeštą valandą balsuoti atF. Pažusis
★ Prie urnos-pirmą kartą Keletą dienų prieš rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausią ją Tarybą ir vietines Darbo žmonių deputatų tarybas aš. parėjusi iš paskaitų, radau ant stalo pakvietimą dalyvau ti juose. Kiek įvairiausių minčių man sukėlė tas atvi rutės dydžio lapelis!
Tik šiais metais man suka ko 18 metų. Iš karto neleng va buvo apsiprasti su minti mi, kad štai ir tu drauge su visa tarybine liaudimi bal suosi už komunistų ir nepar tinių bloko kandidatus, galė si rinkti liaudies atstovus — geriausius Jos sūnus ir dūk ras. Juk dalyvaudama rinki muose, aš galėsiu pareikšti savo dėkingumą brangiai par tljai Ir vyriausybei už tai. kad ji suteikė man teisę mo kytis aukštojoje mokykloje. Ir ne vien tik už tai. Mes, tarybiniai jaunuoliai, dėkingi esame už tai, jog kiekviena me žingsnyje jaučiame tėviš ką partijos rūpinimąsi. Mums atviri visi keliat j mokslą, į darbą. Susijaudinusi ėjau prie ur nos. Visur aplinkui mačiau šventiškus, džiugius veidus. Vienas po kito su biuletenių lapeliais rankose ėjo prie ur nos darbininkai, mokytojai, geležinkelininkai, studentai, Džiugi buvo mintis, kad ir mano biuletenis gulės šalia biuletenių šių žmonių, savo pasiaukojančiu darbu stlprinančių mūsų Tėvynės galią, kovojančių dėl kuo greitesnio komunizmo pastatymo. Nepastebimai prabėgs stu dijų metai, o tada ir aš savo darbu galėsiu įrodyti beribį dėkingumą tarybinei liaudžiai, partijai ir vyriausybei, prisi dėti prie kūrybinio mūsų liaudies darbo komunistinės visuomenės sukūrimo vardan.
M. Cegelskytė, Ist.-filolog. fak. I k. žurnalistė
=======================================^^
TSKP CK SAUSIO PLENUMO NUTARIMAI— KOVINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA
TSKP CK sausio Plenumas apsvarstė drg. N. S. Chruš čiovo pranešimą dėl gyvuli ninkystės produktų gamybos padidinimo ir šiuo klausimu priėmė svarbios reikšmės nu tarimą, kuris dar kartą ryš kiai liudija apie nenuilstamą partijos ir mūsų vyriausybės rūpinimąsi tarybinės liaudies gerovės kėlimu. Plenumas pažymėjo, kad Tarybų Sąjungos Komunistų partija, vadovaudamasi didžio jo Lenino mokymu apie viso keriopą stambiosios mašininės pramonės išvystymą ir šalies elektrifikavimą, laiko kaip anksčiau taip ir dabar savo svarbiausiuoju • uždaviniu to Apsvarstė egzaminų sesijos liau kelti sunkiąją industriją, kuri sudaro tvirtą viso mūsų rezultatus tėvynės liaudies ūkio ir jos kurso žurnalistai atvira- dentų, kurie praleidinėjo pa- nenugalimo gynybinio pajė nu komjaunimo susirinkime skaitąs, pro pirštus žiūrėjo į gumo pagrindą, nenukrypsta ap varstė žiemos sesijos re- pasiruošimą egzaminams. Iš mo mūsų šalies darbo žmo tokių pažymėtini V. Petraus nių gerovės kilimo šaltinį. zultatus. ■ Pranešimą padarė grupės kas, E. Kozlovskis, R. Krip- Nepaliaujamo sunkiosios in dustrijos augimo pagrindu komjaunimo pirminės organi tavlčius ir kt. Išstoję drg. drg. Povilėnas. vystosi lengvoji, maisto ir ki zacijos sekretorius Sarmaltytos pramonės šakos, stambu Ji nurodė, kad eilė stu- ir kiti kritikavo Petrauską. Untu. kaip Povilėnas, Sargu- Kozlovskį ir kitus už paskai sis socialistinis žemės ūkis. Realizuojant šiuo pagrindu eVolskytė ir kt., gerai tų praleidinėjimą, lengva bū 1953 metų TSKP CK rugsėv:no dėstomąją medžiagą, rlišką požiūrį į mokslą. Susirinkimas priėmė nuta jo Plenumo nutarimu^ žemės i pasiruošė egzaminams, ■darbas nenuėjo veltui: eg rimą lankomumui pagerinti,/ ūkyje per palyginti trumpą zaminus išlaikė vien labai įpareigojo kritikuotus draugus laiką jau įvyko stambūs pa kitimai. Išaugo MTS, kolūkių bėrais pažymiais. Ištaisyti darytas klaidas. ir tarybinių ūkių aprūpinimas R. Kriptavičius Tačiau buvo ir tokių stu-
I
UZ ATVIRUS KELIUS J MOKSLĄ
o
'-■•1
s,
v
prietarai, vienykitesi
technika, sustiprėjo ir pagau sėjo žemės ūkio kadrai, at liktas didelis darbas įsisavi nant dirvonines ir plėšinines žemes, padidėjo žemės ūkio gamybos produktyvumas. Par tijos ir vyriausybės prleiiio nlų vykdymo ir bendros mies to ir kaimo darbo žmonių kovos už tolesnį žemės ūkio pakilimą išdavoje mūsų šalis 1954 metais gavo grūdų, bulvių, daržovių, mėsos, svies to ir kitų produktų daugiau, negu 1953 metais, nepaisant to, kad dėl sausros pereitais metais bendras žemes ūkio produktų surinkimas smarkiai sumažėjo Ukrainos pietuose ir Pavolgės rajonuose. Tam tikri teigiami rezultatai žemės ūkyje ir gyvulininkystės sri tyje per šį laiką buvo pa siekti ir mūsų respublikoje. Tačiau tuo, kas pasiekta, pasitenkinti negalima. TSKP CK sausio Plenumas nurodė, kad nenukrypstamo liaudies ūkio ir darbo žmonių gero vės kėlimo interesai primyg tinai reikalauja padidinti grūdų, bulvių, daržovių, techninlų kultūrų ir gyvulininkystės produktų gamybą. TSKP CK Plenumas numatė plačią programą tolesnei kovai už sėkmingą ūkinių uždavinių iš sprendimą.
Savo nutarimuose Plenu sų TSRS tautų, tame skaičiu mas Iškėlė šalies partinėms je ir Lietuvos TSR darbo organizacijoms bei darbo žmonių, programa. Neseniai žmonėms kovinį uždavinį: Vilniuje įvyko mūsų respub per artimiausius penkerius- likos partinio aktyvo susirin šešerius metus du—du su kimas. Susirinkimas apsvars viršum karto padidinti pa tė TSKP CK sausio Plenumo grindinių gyvulininkystės pro nutarimus Ir ryšium su tuo duktų gamybą. Remdamasis respublikos partinės organi tuo, kad gyvulininkystei pa zacljos uždavinius, numatytus kelti lemiamą sąlygą sudaro sėkmingam Plenumo nutarimų grūdų gamybos padidinimas, įgyvendinimui. Plenumas taip pat numatė Partijos CK Plenumo iš kitą svarbiausią uždavinį: per keltų uždavinių išsprendimas minėtą laiką pakelti bendrąjį įgalins pilnutinai užtikrinti grūdų surinkimą ne mažiau mūsų šalies gyventojų vis la kaip 10 milijardų pūdų per biau augančių reikmių maisto metu^. produktams Ir pramonės reik Iškeldamas šluos didžiuo mių žaliavai patenkinimą, pa sius liaudies ūkio pakėlimo tarnaus tolesniam darbininkų uždavinius. Plenumas nurodė ir valstiečių klasių sąjungos ir konkrečias priemones, ku stiprinimui, bus didelis indė rias reikia įvykdyti, kad mi lis į komunizmo statybą. nėti uždaviniai tikrai būtų VVU-to dėstytojų ir studen išspręsti. Tai — derlingumo tų kolektyvo uždavinys — Visuose plotuose pakėlimas, išstudijuoti TSKP CK sausio nuostolių nuimant derlių su Plenumo nutarimus ir respub mažinimas, naujų dirvonų ir likos partinio aktyvo numa plėšinių įsisavinimas, kukurū- tytas priemones Plenumo nu zos pasėlių ir žymus pašarų tarimų sėkmingam įgyvendi gamybos išplėtimas, platus nimui mūsų respublikoje, ak mechanizavlmas daug darbo tyviai prisidėti prie partijos reikalaujančių procesų gyvu iškeltų didžiųjų uždavinių iš lininkystėje, siloso įrenginių sprendimo, išaiškinti kolūkie ir gyvulininkystės patalpų čiams Plenumo nutarimų statyba, žymus partinių, tary reikšmę, padėti jiems page binių ir žemės ūkio organų rinti darbą žemės ūkyje ir vadovavimo kolūkiams, MTS gyvulininkystės srityje, su ir tarybiniams ūkiams lygio stiprinti pagalbą universiteto pakėlimas, masinio-politinio šefuojamo rajono kolūkiams. darbo kaime pagerinimas li kt. K. Navickas Partijos CK sausio Plenu Marksizmo-leninizmo mo iškeltoji programa yra vikatedros vedėjas
Naujai gauti D i p 1 o m i n ųs darbas spausdintai
apgintas
Šiomis dienomis Vilniaus Valstybinio universiteto rank raščių skyrius gavo 2347 įvairių spaudos vienetų, ku rie papildė senus spausdinlus lietuvių kalba. Gautų spausdlnių tarpe žymią vietą už ima Prūsų karališkosios gromatos, potvarkiai Iš XVI— XIX amžiaus laikotarpio. Be to, gauta įvairūs atsišaukimai, 267 įvairių laikraščių meti niai komplektai. Taip pat universiteto rankraščių sky rius gavo iki šio laiko trūks tamus „Aušros" Ir „Varpo" komplektus. Nemažai gauta ir knygų, kurių rankraščių skyrius anksčiau neturėjo. Tokių kny gų tarpe J. Morkūno „Posti lė", Sirvydo „Žodynas” Ir eilė kitų. Labai daug knygų gauta Iš XIX ir XX amžiaus pradžios. Naujai gautais spausdinials profe- naudosis universiteto profe dėstytojai, lietuvių soriai, ___ . . kalbos specialistai Ir studen tai lituanistai, žurnalistai bei istorikai. Visi spausdlnlai yra gauti iš Kauno Politechnikos In stituto. A. Stanaitis ----------
v
Teorines žinias pritaikome praktikoje
Gamybinei praktikai atlikti mes buvome nukreipti į Vil Vasario 26 d. išplėstinio ._____ džiais, kad „šis darbas yra niaus m. Stalino rajono I-os lietuvių kalbos katedros „posė_ pirmas iš plačiausių ir apylinkės Liaudies Teismą. džio dienotvarkėje buvo klau- kruopščiausiai atliktų". 260 Praktikos vadovas buvo to Simas „D.plomanto J. Valun- psl. diplominiame darbe su- Liaudies Teismo teisėja drg. tos diplominio kaupta nepa Vilimienė. darbo gyni prastai daug Kiekvieną iš mūsų pirmo mas". medžiagos iš mis gamybinės praktikos die Diplomantas, savo apylinkių, nomis jaud.no viena mintis: žinoma, jaudi miestelio gy ar sugebėsime pritaikyti uni nasi, nerimau venimo bei Is versitete įgytas žinias prakti ja, laukia, kad torijos. Svei koje. tik greičiau at kintinas ir pats Jau nuo pat pirmos dienos eitų gynimo temos pasirin mes kruopščiai ėmėmės darlaikas. Juk jis kimas, nes šiuo bo. Vlsais neaiškiais klauslpirmas iš vi metu dar labai mais tekdavo kreiptis į Civisos grupės mažai teištyri llnės telsės ir proceso katedšiandien gins nėtos pietryčių ros vyr. dėst. drg. Žėruolį. diplominį! tarmės. Susto Reikia pasakyti, kad gamybi — Svėdasų, damas ties Svė nės praktikos programą be pradėtarme dasų tarmės didelio vargo įvykdėme. Su domėtls jau fonetikos ir sipažinome su teismo raštinės būdamas dar morfologijos darbu, rašėme šaukimus, prii-ame kurse. klausimais, au lmdavom interesantus, dalyva 1951 m. vasa torius juos pla vom parengtiniuose teismo rą rinkau lekteisiamajame ningai ir pil posėdžiuose, sikhnes tarmybes lietuvių kal- nai išnagrinėja. teismo posėdyje, sprendimų bos žodynui, — kalba ValunDiplominį darbą recenzavo nuosprendžių vykdyme. ta. Ypatingą dėmesį į mus drg. Karvelytė. Drg. ValunNenuostabu, kad diploman kreipė tiesioginis praktikos tos darbas ne tik atitinka ke tas taip greit galėjo užbaigti vadovas drg. Vilimienė. Jeigu rašyti diplominį darbą, pava liamus diplominiams darbams dėl vieno-klto sprendimo ar dintą ,,Svėdasų tarmė". Tai, reikalavimus, bet Ir viršija nuosprendžio mūsų nuomonės toli gražu, ne vien šių mokslo juos. Todėl nenuostabu, jog nesutapdavo su teismo nuo metų rezultatas. Diplominis darbas susilaukė labai gero mone, tai pokalbyje su liau dies teisėja mes dažniausiai darbas — visų, anksčiau ra Paroda Jablonskiui paminėti šytų, darbų susumavimas ir įvertinimo. Išsiaiškindavome, suprasda savo klaidas. Reikia pa papildymas. Drg. Valunta šia Jo darbas yra akivaizdus vom sakyti, kad -mums skirtas Vilniaus Valstybinio uni tema yra parašęs du kursi versiteto mokslinėje bibliote nius darbus. II—-III kursuose pavyzdys, įrodantis, jog gerų praktikos laikas buvo per koje Smuglevičiaus salėje jis davė studentų mokslinei rezultatų galima pasiekti tik trumpas. Vienas mūsų gamybinės atidaryta paroda, skirta J. draugijai vertingą indėlį iš apgalvotai ir nepertraukiamai praktikos trūkumas buvo tas, Jablonskio 25-sloms mirties tos pat tarmės tyrinėjimo. dirbant per visus studijų me kad jai atlikti buvo skirta metinėms atžymėti. Kiekvienas sutinka su dip palyginti maža laiko. Reikėjo Kiekvieno atsilankiusio dė lominio darbo vadovės vyr. tus. L. Mordaitė skubėti, kad galėtumėme pil mesį patraukia skyrius „Ja dėstytojos A. Laigonaitės žonai įvykdyti plačią praktikos blonskis vertėjas, redaktorius, programą. Dėl to daugelį kalbos taisytojas". Siame sky klausimų teko paliesti gana riuje Išdėstyti kūriniai, ku paviršutiniškai, neįsigilinant. riuos J. Jablonskis arba pats Kursiniai darbai^ Civilinės teisės ir proceso redagavo, arba vertė bei tai katedra turėtų pasistengti, sė kalbą. Tarp daugelio kny II kurso geografų grupėje kartografijos būreliui. Čia jie kad gamybinės praktikos lai gų šiame skyriuje randame referatus, kurie bus kas IV kurso studentams bū M. Valančiaus „Palangos Ju vyko gyvas pokalbis, ginčai, rašo zė", Juškevičiaus „Dainų dai kada studentai rinkosi temas kartu ir kursiniai darbai. tų prailgintas. K. Ladavičius. nelės", Alšbės „Kas teisybė kursiniams darbams. Pasitaręs Studentai Stanaitis ir Tamo M. Maksimaitls, — tai ne melas" Ir eilę kitų. A. Stankevičius Žymią vietą parodoje užima su draugais bei vadovais, drg. šaitis rašo kursinį darbą te Teisės fakulteto IV pačio Jono Jablonskio raštai, Tomkus paėmė temą ,,Saulės ma „Drlngių ir Balalšių eže kurso studentai išdėstyti atskirais tomais, jo radiacijos spektralinė sudė rai". Tai gana sudėtingas ir moksliniai darbai, kaip „Mū tis". Nors darbas nelengvas, įdomus darbas, kuris turės •z AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz sų žodynėlis", „Lietuvių kal bos gramatika", „Linksniai tačiau jis Jau baigiamas rašy nemaža reikšmės apylinkės ir prielinksniai" bei daugelis ti. Trūksta tik keleto duome žemės ūkiui. kitų, kurie davė pagrindą su nų, bet saulė, lyg tyčia, ma II kurso geografų grupė sidaryti literatūrinei lietuvių žai pasirodo ir negalima at įsipareigojo iki kovo 15 d. kalbai, davė pirmąsias nor likti paskutinių stebėjimų. parašyti kursinių darbų juod mas suvienodinant kalbą. Paroda, skirta atžymėti Drg. Raudytė rašo kursinį raščius ir iki balandžio 1 d. 25-ąslas mirties metines, su darbą tema „Temperatūros užbaigti galutinai. Grupės telkė galimybes studentams pasiskirstymas Lietuvoje". Si komjaunimo organizacija nuo susipažinti su Jablonskio vei tema apima 25 metų laikotar lat kontroliuoja įsipareigoji kalais, jo nueitu mokslinio pį, bet darbas baigiamas ir mo vykdymą, ir nėra grupė galutinai je nė vieno studento, kuris darbo keliu, įsitikinti, kad Iki kovo 15 bus nebūtų parašęs pusės darbo. Jonas Jablonskis teisėtai yra sutvarkytas. Fizinės geografijos specia vadinamas lietuvių literatūri A. Kerevičiūtė lybės studentai visi priklauso nės kalbos tėvu. S. Algis
Iš satyros bloknoto
MINISTRO PRIETELIUS
Agronomas Petras Dapkus, Dapkus nejučiomis šyptelė netikėtai sutikęs viešbutyje jo, nuo ko Kūmėnas dar dau vaikystės draugą Domą Juk- giau įsismagino: naitį, kartu su juo pietavo — Ech, jums — periferi restorane, kai prie jų staliu jai, kiekvienas sostinėje atro ko, nežinia iš kur išdygęs, do jautis su ragais. Koks tre mikliai prisiartino putlus, čiaellls darbuotojas į devintą rausvaskruostis vyriškis. prakaltą įvaro. O aš, jei kas — Sveikas, drauguži! — — pas ministrą, tiesiai į ka entuziastiškai sušuko jis, ir binetą. nepaprastai džiugiai šypsoda Ministro giminaitės vyras masis auksinių dantų prisėta išlenkė Iki dugno stiklelį burna, ištiesė Dapkui ranką, pripildė vos paliestus draugi: o kaire bičiuliškai paplojo per ir vėl įsipylė sau. petį. — Laivai okeane susi — Vadinasi, jūs daba: tinka, o žmogus. . . ot, kurjo- laisvi, ištrūkę nuo žmonų, — zas! Chl, chl, chi. . . šypsojosi jis, kramtydamas sū Dapkus kurią valandėlę rlo gabalėlį. — Ech, Vilnius nustebęs žiūrėjo į jį ir, paga tai ne koks Skuodas. . . Beje į liau, prisiminė matęs jį čia, draugas, — staiga jis kreipė viešbučio restorane, prieš ke si į Juknaitį. — O jūs ing letą mėnesių, kaip ir šį kar agronomas? tą, būdamas komandiruotėje. Juknaitis šyptelėjęs pasak, — Vadinasi, vėl sostinėje, vieno prekybos tresto, kuria — storulis nušvitęs tęsė to me jis dirbo, pavadinimą. liau. — Bet palaukit. . . Aš, — Ak, šitaip. Vadinasi at rodos, jūsų draugo nepažįs važiavot ataskaitos duoti. Ži tu. . . Malonu paspausti ran nau aš šitą procedūrą. . . Kar ką. . . Kūmėnas. tais taip prispaudžia uodegą Pasisveikinęs jis atsisėdo kad laikykis. . . Bet ką ten. . už stalo ir maloniai, lyg Palaukit, palaukit, — jis su penketą gavusį sūnų, apžiūri slmąstęs pakartojo tresto pa nėjo Dapkų. vadinimą ir ūmai trenkė si. — Na, pasakokit, kas gero delnu į šlapią dėmę staltie kolūkiniame kaime. . . Tiesa, sėje. — Na, ir fokusas. . — staiga sukruto jis, lyg tik Juk tas jūsų tresto valdytojadabar pastebėjęs ant stalo geriausias mano prletellus. . patiekalus, — ką geriam, Čia Juknaitis sukrutėjo ir j valgom? Kaip tai? Vieną alu jau norėjo kažką sakyti, ta tį? Na, žinot, tokia proga čiau Kūmėnas tęsė toliau. leiskite užsakyti grafinėlį. Ei — Oi, žinau aš tą sukčių žmogau! Prašau čia! — ne — jis gardžiai nusijuokė. — į laukdamas pašnekovų pritari Toks jau, kad. . . Bet mes su mo, Kūmėnas pamojo padavė juo, kaip sakoma, vieno nu jui ir greitai ėmė sklaidyti merlo kaliošus nešiojame. Ei meniu. prisimenu, per Naujus Metusi Bičiuliai klausiamai pažvel paūžėm. . . gė vienas į kitą, bet Kūmėnas Prisipažinsiu, — kratyda jau kažką užsakinėjo, suklo mas galvą jis sukikeno. damas padavėjo švarko sagą. Jo žmona ant manęs gerą akį — Kas naujesnio? Sniego turi. Prisikabino kartą, rajone daug? Nelaukdamas, važiuokime į Valakumpius — kol Dapkus ką atsakys, Kū ir viskas. mėnas, greitai apsidairęs į Juknaičio veidas netikėta šalis, imtymiu tonu ėmė pa ėmė tamsėti, Jis ėmė sma: sakoti, kaip prieš keletą die kiai šluostyti servetėle lūpa: nų jis su vienu ministru me O Kūmėnas, maloniai žiū | džiojo Maišiagalos rajone. rėdamas į jį, kalbėjo: Kūmėnas, palinkęs į prie — Jums pasisekė. Aš pa i kį ir sukiodamas nuo vieno į sikalbėslu su juo ir ataskaita] kitą mažutes blizgančias akis, praeis be konfliktų. Ir žinot® gyvai papasakojo epizodus, ką, — jis pakasė smilkinį iii iš medžioklės. valandėlę žiūrėjo į staltiesę] Bičiuliai nė nepajuto, kaip — Aš, gal būt, padėsiu jumsl ant stalo atsirado grafinas ir išsikrapštyti iš rajono... Na | pora butelių alaus. Kūmėnas, na nesilaužyklt, juk aš žr] nenustodamas šnekėti, pripil nau. . . rajonas, kaimo prekyj dė lalbakojus stiklelius ir ba dabar madoje, bet sostinil tuoj pakėlė savąjį už bičiu — visai kas kita. . . lius, didvyriškai besidarbuo Juknaitis staiga atsistojo iri jančius kolūkiuose. pašaukė padavėją. Atsiskaitęs] Dapkus bandė atsisakyti, jis tuoj patraukė į duris. Nu] teisindamasis turįs neatidėlio stebęs Kūmėnas nutvėrė už] tinų reikalų Žemės ūkio mi rankovės Dapkų ir susirūpinę:] nisterijoje, bet Kūmėnas pa paklausė: kėlė rankas: — Kas tas draugas? I-Į — Spėslt, spėsit. . . Juk aš Dapkus atsigręl gerai pažįstu jūsų ministrą. . . prokuratūros? mano žmonos giminaitis. Per žė į Kumėną ir tarė: — Sį kartą jūs iš tiesti nai su juo Kislovodske kurorkalbėjote su tresto valdyte į tavome, ju. . . Sveikinu! Dabar galėsi:] z AZ z AAz AAz AAz AAz AAz AA AA AA AA AA AA pasakoti, kad kartu su jinl baigta. Uždarymo parade ii meškeriojot. . . Babėnaitė pasiima ko — Kaip? — Kūmėnas su] pirmaisiais žygiuoja uni ii mandos pereinamąją taurę. mirkčiojo akimis ir atsitrauk® versiteto slidininkai. Jie, --------- * *---------atbulas. Bičiuliams išėjus, ji| surinkę 162 taškus, laimė kauskas — VIII. Barkaussuglumęs sukikeno, pasikajo slidinėjimo varžybas. ką galima pateisintl: jis Babėnaitė! įteikiama ko ii galvą ir tuoj ėmė kalbėti p: universitete treniruojasi ėjusiam stalo nukraustyti pa | mandinė pereinamoji var tik pirmus metus, ko nežybų taurė ir I laipsnio ii davėjui: galima pasakyti apie Ta— Matei su kuo gėriau į diplomas. mulaitį, kuris šiemet be Pats tresto valdytojas, ryto į Kūno kultūros institutas, veik nesitrenlravo Ir kovo surinkęs 154 taškus, liko ii jaus ministras. Kai nušvie jo tik ankstyvesniais me čiau jam apie sukčius, susi 1 II vietoje. Politechnikos tais įgytu ištvermės baga rūguslJ institutas — III. raukė, lyg nuo surūgusioj žu. alaus ir išsiskubino.. . Duosi Duoti A. Bajorūnaitė . . . Trijų dienų kova jiems garo! Klausyk, prletel E. Dačlulio nuotr. liau, atnešk šimtelį gramų. į pekiollktos atiduosiu. ■ Alb. Aškinis z
Universiteto slidininkai — spartakiados nugalėtojai
Universiteto komanda varžybų atidarymo metu. -------------- * —
u u u H U II U U u H
Po pusantros dienos var Tokia pat atkakli kova vy žybų universiteto ir Kūno ko ir distancijose. Babėkultūros instituto slidinin naitei, pravažiavusiai 5 km kai turėjo surinkę vieno per 23:45 min., pavyko dai taškų. Estafetėje uni pralenkti 7 sek. Sakalaus versiteto moterų komanda kaitę (KKI), o Pelionytei, (Stružanovska, Sakalytė, užėmusiai IV vietą, — Pellonytė ir Babėnaitė) lai Kuzmickaitę (taip pat mėjo prieš kaunietes, ta KKI). Moterys laikinai iš čiau vyrų komanda (Zabie vedė universiteto komandą la, Kasperavičius, Blažys, 3 taškais į priekį. Tačiau Latėnas) — pralaimėjo. už pusvalandžio pradeda CAA AAZ AAA AAZ AAZ AAZ
LV 29323
aaZ aaZ aaZ
AAA aaZ
aaA aaZ
AAZ AAA aaZ aaZ
aaZ
Redakcijos
AAZ aaZ AZsZ
z
z
. finišuoti 18 km varžybų dalyviai. Latėnas distanciją bai gia antruoju, o Blažys — penktuoju. Kauniečiai vėl pasiveja universiteto ko mandą. Bet štai Seškynėje pra sideda slalomo varžybos. Čia aiškiai pasirodo uni versiteto sportininkų pra našumas. Moterų tarpe 1955 m. Aukštųjų mokyk lų čempiono vardą iškovoja universiteto slalomistė Mejeraitė. Tik 0,1 sek. nuo jos atsilieka Kuprevi čiūtė. Trečia vieta atitenka Volskytel. Taigi visas tris prizines vietas užima uni versiteto studentės. Kiek silpniau slalome buvo pa ruošti vyrai. Tiesa, Milą Sius taip pat iškovojo I vietą, tačiau jaunam slalomistui Grinevičiui nepa siseka ir jis užima tik VII aĮBĮISF J" įJ&g V, K vietą. 1 Trečiąją varžybų dieną moterys varžėsi 10 km., o vyrai — 30 km. distanci jose. Sį kartą pranašesni »■J įF pasirodė Kūno kultūros instituto slidininkai. 10 km nuotolį pirmoji baigė Sakalauskaitė, II vietoje liko Babėnaitė, IV — Pa lionytė. 30 km greičiau siai pravažiavo KKI spor tininkai. Nepakankamai dar buvo paruošti universiteto dviUniversiteto slalomistės (iš kairės į dešinę) Volskytė, kovininkai. Tamulaitis už Mejeraitė ir Kuprevičiūtė po sėkmingų varžybų stebi ėmė t’k V vietą, o Barvyrų kovas.
/f
z
z
n n n i? u
MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS „Pokalbis apie špargalkas'' Tokio pavadinimo feljetol nas buvo patalpintas „Tary blnlo studento" Nr. 2 (183)1 Mokymo dalis praneša, kad iškelti faktai pasitvirtino j Rektoriaus įsakymu Nr. R-2?l filosofijos egzaminas A. Fedo I rovičlui anuliuotas ir nust? tyta jį papildomai perlaikyti Už tarybinio studento vardai teršiantį poelgį A. Fedorovi • čiui išreikštas papeikimas. Rektoriaus įsakymu įparei gojama sustiprinti kovą prieš] dar pasireiškiančius tarybi niam studentui nebūdingus i reiškinius laikant egzaminus ■
Redaktoriaus pavaduotojas J. BULOTA Užs. Nr. 0033? I <j-vė Nr. 3, teief. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egr
AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz AAz
adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus
Į
z
z>aA
vW VW WV WV WV ^/VvW vWWV VW AAA AAA AAz AAZ AAZ AAZ aaZ AAZ AAZ AaA AZsZ *ZZ AA/ AAZ A/sZ A/sZ *-A<