/ĮSŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITESi
1968 m
vasario mėn
28 d TREČIADIENIS
Nr. 5-6 (628-629) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 4 kap.
KARYS SAUGO TAIKĄ IR KŪRYBINĮ DARBĄ Papulkininkis ną ir žiląjį Nemuną. Dalyva Šiomis dienomis visa tary V. RAGAUSKAS vo kautynėse vaduojant Lie binė liaudis, nuo gintarinės tuvos langą į pasaulį — Klai Lietuvos karo veteranų 3altijos iki Ramiojo vande Tarybos narys, pėdos miestą ir uostą, už ką nyno ir nuo Šiaurės Ledjujai ir buvo suteiktas garbin VVU vyr. dėstytojas 'io iki kalnuotosios Kuškos gas Klaipėdos vardas. škilmingai ir pakiliai šven čia 50-ąsias Tarybinės Armi Divizijos kelias Didžiajame jos metines. Tėvynės 'kare ?-----pusantro Vakaras, skirtas TSRS sau ir išlaisvinome pavergtas tūkstančio kilometrų, o su Ginkluotųjų Pajėgų 50-mečiui, Europos tautas. buvo aršiomis *kautynėmis __ Ant pergalės aukuro savo nueita apie 350 kilometrų, iš vasario 18 d. įvyko ir mūsų aukas sudėjo ir lietuvių tau laisvinta iš fašistinių okupan Universiteto Aktų salėje. Prisiminimais apie Lietu ta. Jos geriausi sūnūs ir duk tų 12 miestų, 648 kaimai, su viškosios divizijos kovas, va ros apsivilko pilkas kareiviš naikinta apie 35000 priešo duojant gimtąją žemę iš fa kas milines, paėmė šautuvą kareivių bei karininkų ir per šistinių okupantų, pasidalijo ir išėjo į frontą ginti savo 12 tūkstančių paimta į nelais į vę. oro veteranas atsargos pul- tėvų žemę, daugelis stojo Pamušta ir sunaikinta cininkas V. Motieka. Vilniaus partizanų būrius. buvo šimtai priešo tankų, pa Kartu su kitomis Tarybinių trankų, mašinų bei kitos ka orių linkėjimus studentams dalimis rinės technikos. jerdavė sostinės įgulos kari- Ginkluotųjų Pajėgų ir junginiais ilgą kovų ir įinkai. Kovos dėl Tėvynės laisvės Per penkias dešimtis metų pergalių kelią nuėjo ir Tary lietuviškasis pareikalavo nemaža aukų ir mūsų šlovingosios Ginkluoto- binės Armijos iš mūsų tarpo. .. Jie liko gu Junginys — 16-oji Lietuviško »ios Pajėgos kovojo ir gynė nūsų liaudį, laisvę ir nepri- ji Raudonosios Vėliavos ordi lėti buvusių kovų vietose, ati davė savo gyvybę, kad kiti šaulių dausomybę nuo visų priešų, no Klaipėdos vardo galėtų gyventi, jie žuvo did dabar saugo taiką ir kūry divizija. į Suformuota ant plačiosios vyrių mirtimi, ir tik kylą binį darbą. viršų granito obeliskai pri Minėdami šią šlovingą da Volgos upės krantų, divizija mena būsimoms kartoms ir stojo į mūšį 1942 — 1943 metų tą, mes prisimename seniai į Jaunimui apie tų dienų ko jraeitį nubėgusias dienas, žiemą snieguotoje Oriolo že vas, žygius, atakas ir žuvu :ygius, atakas, draugų mirtį mėje. Čia, Aleksejevkos kai sius kovų ir ginklo drau mes priėmėme <ovos lauke ir pergalės mo rajone, savo pirmąjį kovos krikštą. gus. . . Ir mūsų Universiteto džiaugsmą. Divizija dalyvavo istorinėse auklėtiniai kovėsi fronte, kad Didysis Tėvynės karas pa Kursko —Oriolo kautynėse, iš Jus, brangus jaunime, galė rodė, kad Tarybinė Armija vadavo 60 kaimų ir kauda tumėt šiandien mokytis, gy savo ginklų kokybe, savo ka mas! nuėjo 120 kilometrų iki venti, kvėpuoti ir kurti, tik rių moralinėmis ir kovinėmis kaimo Litva. Vėliau triuški gaila, kad ne visi Jų vardai savybėmis, savo karininkų ir no priešą savo, Pskovo žemėje žinomi, o laikas daro generolų sugebėjimais ir ta prie Nėvelio miesto, vadavo dilsta pavardės iš atminties. lentingumu žymiai pralenkė Dretunio ir Polocko miestus, Kaip būtų reikalinga kukli imperialistinių valstybių ar grūmėsi už Šiaulius jau Lie granito lenta ant vienos iš mijas ir neturi sau lygių pa tuvos žemėje, kartu su kitais Universiteto tarpuvarčių su saulyje. kad Junginiais vadavo Žemaitiją jų vardais. Būtų gerai, Mūsų nepalaužė nei sunkūs ir pirmoji iš 2-sios smogiamo mūsų Universiteto kraštotyri 1944 ninkai ir istorikai šiam rei kariniai nepasisekimai karo sios armijos junginių dė pradžioje, nei fašistų žiauru metų spalio mėnesio antroje kalui paskirtų daugiau mas. Mes iškovojome Pergalę pusėje pasiekė Rytprūsių sle- mesio.
------ c
o---
Už parodytą drąsą, suma numą ir pasiaukojimą, vyk dant kovos uždavinius, dau giau kaip 13000 Lietuviško sios divizijos karių ir kari ninkų buvo apdovanoti Tary bų Sąjungos ordinais ir me daliais, o 12 iš jų buvo su teiktas aukščiausias apdova nojimas — garbingas Tary bų Sąjungos Didvyrio var das. Dalis tų kovų dalyvių šian dien dirba ir mūsų Universi tete. Jie Tarybinės Armijos dienos proga susilaukė vy riausybinių apdovanojimų: LTSR Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo Garbės raštai įteikti dėstytojams B. Blažiui, A. Boiko, B. Degtiariovui, Ch. Goldbergui, A. Grinbergui, D. Stepanovui, V. Vilenskiui, TSRS aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministerijos Garbės raštas — M. Kozupicai, TSRS aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro Garbės raštai — R. Kazlaus kui, A. Kuznecovui, V. Ra gauskui, J. Rubakovui, I. Safronovui, A. Sapožnikovui, TSRS aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministras pa reiškė padėką V. Raiko. Leiskite man, tų istorinių kovų veteranui, pasveikinti šios didžios šventės proga ir palinkėti jums sėkmės moks‘ le, kūrybiniame darbe ir asmeniniame gyvenime. kariai Tarybinės Armijos sankartu su socialistinės draugos valstybių kariais vi sada pasiruošę duoti tinkamą atkirtį kiekvienam agreso riui. Mūsų kariai visada bud riai stovėjo, stovi ir stovės taikos ir laisvės sargyboje.
■
Daug rankų
VVU
------c
B. BLAŽYS LDAALR komiteto pirmininkas
o------
Universiteto LDAALR or ganizacija, pasitikdama Tary binės Armijos penkiasdešim tąjį gimtadienį, nemažai pa sidarbavo: patriotinis Jauni mo auklėjimas, techninių ži nių suteikimas studentams. Jų įtraukimas į parašiutizmo, šaudymo, povandeninio spor to sekcijų darbą — visa tai rūpėjo organizacijos vado vams ir nariams. Praeitais metais studentai šgirdo daug pranešimų karine-patriotine tematika. Daug jaunimo žygiavo tėvynės ko vų ir šlovės keliais. Štai, pa vyzdžiui, keletas Gamtos fa kulteto studentų grupių atos togų dienomis ne vieną šim tą kilometrų sukorė Urale, ten, kur kovėsi legendarinė Čiapajevo divizija. Kiti kelia vo snieguotais Kolos pusiasa lio takais ir vietovėmis, susi jusiomis su miesto — didvy rio Leningrado didvyriška gynyba 1941—1944 m. m. Šias geras priemones organizavo
fakulteto LDAALR komiteto pirmininkas Smilgevičius, Universiteto LDAALR komi teto narys Paškevičius, stu dentai Dumčius, Ketleris ir kt. Šiemet 78 studentai išmoko akvalangų meno po vandeniu. Čia nemažas dėstytojo Ver bicko nuopelnas. Universitete LDAALR automoto sekcija paruošė 104 šo ferius ir 81 motociklininką. Daugiau kaip 800 studentų šiais mokslo metais dalyvavo miesto, rajonų ir Universiteto šaudymo varžybose. Vien tik varžybose, skirtose Tarybinės Armijos 50-dešimtmečiui, 36 dalyviai įvykdė atskyrio rei kalavimus. Nemažai triūso, ruošdami šaulius, įdėjo dėstojai Stepanovas, Ragaus kas, Grinbergas, Rupakovas, Kazlauskas, Kuznecovas, šau dymo sekcijos pirmininkas studentas Paškevičius. LDAALR organizacija jau čia nuolatinį Universiteto par tinės, komjaunimo, profesinių sąjungų dėmesį ir paramą, materialinę pagalbą mums teikia rektoratas. Gerai padirbėjo organizaci jos nariai ir aktyvas. Ir vi sai pelnytai mes buvome ap dovanoti — LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo minis terijos, LDAALR respubliki nio komiteto, Lietuvos LKJS CK, LDAALR Vilniaus miesto komiteto Garbės raštais, tre čio laipsnio diplomu ir 300 rublių pinigine premija. Dau geliui mūsų organizacijos na rių įteikti TSRS LDAALR CK, respublikinio, miesto Ir Leni no rajono LDAALR komitetų Garbės raštai: draugams Buikiui, Vaitkevičiui, Petravičiui, Dirvenskaitei ir kt.
Pusė amžiaus—Spalio iškovojimų sargyboje Klestinti mūsų Tėvynė pra dėjo antrą amžiaus pusę. Nueitas didingas kovų ir laimėjimų kelias. Priešaky — šviesūs horizontai. Mūsų kelias buvo ne iš lengvųjų: Tarybų valstybė kūrėsi, augo ir tvirtėjo klasi niuose mūšiuose, grumtynė se su imperializmu. Dešim tys milijonų tarybinių žmo nių žuvo per tuos metus, milžiniškus materialinius nuostolius patyrėme karuo se. Bet imperialistų ir jų samdinių rankos per trum pos — mes gyvename, mes nugalime! Kartu su Tarybų valstybe išmėginimų žaizdre grūdinosi ir šlovingos Ginkluotosios Pajėgos — šalies skydas ir kalavijas. Vasario 23 d. viso pasaulio progresyvieji žmo nės minėjo musų iškovojimų, planetos žydro dangaus sau gotojos gimimo dieną. Pilietinio karo metais liau dies paramos ir Komunistų partijos rūpinimosi dėka Rau donoji Armija tapo galinga karine jėga, kuri sutriuškino interventų ir baltagvardiečių gaujas. Didžiausias ir sunkiausias tekęs mūsų išmėginimas, Armijai, buvo Tėvynės karas. Pasinaudoję pasalūnišku puo limu, kiekybiniu pranašumu, hitlerininkai palaužė didvy riška pasienio dalių priešini mąsi ir veržliai puolė rytų kryptimi.
V. VILENSKIS Tarybų Sąjungos Didvyris gvardijos pulkininkas
------ o
c
fašistų Vienok, pirmosios mūsų pergalės nepalaužė mūsų Ginkluotųjų Pajėgų, liaudies tikėjimo. Tarybinė Armija išardė „blickrygo" planus, išsekino priešo Jėgas sunkiuose gy nybiniuose mūšiuose ir pra dėjo kirsti smūgį po smūgio. Didžiosios tarybinių karių pergalės mūšiuose prie Mask vos ir Volgos krantų, Kursko lauke, prie Budapešto ir Vie nos, puolant Berlyną, visiems laikams liks dėkingos žmoni jos atmintyje, simbolizuoda mos Tarybinės Armijos šlovę ir tvirtumą. Kovojo su amžinuoju prie šų — kryžiuočių ainiais — dalyvavo ir lietuviai, šlovės kelią nuėjo 16-oji Lietuviško ji šaulių divizija. Tūkstančiai tarybinių karių-lietuvių kovė si kituose Tarybinės Armijos junginiuose ir dalyvavo Vengrijos, Rumunijos, Vo kietijos ir kitų šalių terito rijose vykusiuose mūšiuose. Vien tik Berlyno operacijoje dalyvavo apie 800 lietuvių karių. Mušė priešą ir Lietuvos partizanai. Nepilnais duome nimis jie nuleido nuo bėgių 364 vokiečių karinius ešelo nus, sugadino 300 garvežių,
nukovė daugiau kaip 10.000 • įr jų pakalikų, hitlerininkų sunaikino daugybę priešo sandėlių ir kitų karinių objektų. Fašistinės Vokietijos ir jos sąjungininkų sutriuškinimas reiškė ilgai lauktos taikos atėjimą. Komunistų partija, atsižvelgdama į jėgų santykį tarptautinėje arenoje _____ .. ir imperializmo agresyvumą, ne paliovė pokario metais rūpin tis mūsų Armijos pajėgumu. Nepaprastai Ginkluotųjų Pajėgų, budinčių taikaus darbo sargyboje, gynybinė galia išaugo paskutiniais metais. Jų karinės Jėgos pa grindą, smogiamąją jėgą su daro raketinės strateginės dalys. Jos aprūpintos tarpže-
TARYBINEI ARMIJAI — 50 METŲ • „MOSKOVSKIJ UNIVERSITET“ KORESPONDENTAI PASAKOJA APIE MASKVOS VALSTYBINĮ LENINO ORDINO M. LOMONOSOVO UNIVER SITETĄ • S. VENSKEVICIUS. APIE STUDENTŲ INTERESŲ IR KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS VEIKLOS SANTYKĮ • KOMUNISTAI SVARSTO AKADEMINIŲ GRUPIŲ PROBLE MAS • KOVŲ ŠLOVĖS KELIAIS • KONKURSAS GERIAUSIAI GRUPEI IŠAIŠKINTI • MOKSLŲ PUSIAUKELĖJE • SPORTAS
myninėmis ir balistinėmis ra ketomis su branduoliniu už taisu. Puikiai apginkluoti pėstininkai: nauja raketinė artilerija, tankai, šarvuočiai su didesniu pravažiuojamu mu. Garsą pralenkiantys lėk tų vai-raketnešiai, lėktuvai ir malūnsparniai, galintys per kelti didelį žmonių ir karinės technikos bei amunicijos kie kį, — visa tai turi Karinės Oro Pajėgos. Karinis Jūrų Laivynas ga lingas savo povandeniniais atominiais laivais, apginkluo tais raketomis ir automatiš kai nusitaikančiomis torpedo mis. Amžinąja ugnimi žėri žvaigždės ant karių krūtinių ir obeliskų, šlovė Jums, sau gantiems Spalio iškovojimus.
T UR / S T U DĖMESIUI! Kovo 2 — 3 d.d. UTK organizuoja žygius marš rutais: 1) Po Laičių masyvą
2) Kazokai — Bijutiškio kalvos. Pasitarimas kovo 1 d. 20 vai. UT klube (Spor to katedra).
npojiemapuu ocex cmpcm, cocdifununietbf
MockoGckuū
2 psl.
1968 m. vasario mėn. 28 d.
TARYBINIS STUDENTAS
POLINKIAI IR PRINCIPAI patys ir kad kiekvienas iš principams. Taigi individo įsi ruoja ir mūsų Universiteto nimas yra politinė jaunimo mūsų atsakome patys už sa jungimas į visuomeninę orga pavyzdys: beveik visi studen organizacija, kiekvieno jos ve, tačiau neaiškiu liks vie nizaciją yra sėkmingas tik ta tai čia yra komjaunuoliai. nario visuomeninis aktyvumas nas paprastas klausimas: argi da, kai šie principai iš esmės Tai — neabejotinai teigiamas tebėra matuojamas tik visuodėl to, kad Aldonai K. šian neprieštarauja jau anksčiau dalykas. Tačiau, antra vertus, meninio-politinio aktyvumo dieninė padėtis atrodo pilka, susiformavusiems jo vidi masinis komjaunimo organi masteliais. Galima manyti, o, sakysim, Onutei D. ta pati niams įsitikinimams arba, pa zacijos išaugimas taip pat kad tai atsitinka dėl nepakan padėtis yra įvairiaspalvė, sakytume, jo visuomeniniams neabejotinai kelia eilę tokių kamo dabarties gyvenimo kaltos tik individualios Al interesams Vadinasi, tiek problemų, su kuriomis nega- aplinkybių reikšmės įvertini donos K. ir į ją panašių drau šie principai, tiek ir organi- Įėjo susidurti praeities kartų mo. Juk šiandien, socializmo gų savybės? Ar ne per daž zacijos narių interesai, nors komjaunuoliai. sąlygomis, politinė-klasinė Komjaunimas gimė kaip kova mūsų visuomenės vidu ĮŽANGA APIE DISKUSIJOS nai, žongliruodami formule ir būdami santykinai sava„komjaunimas — tai mes pa rankiškais dydžiais, faktiškai politinė jaunimo organizaci je — jau praeities dalykas. PABAIGĄ tys", užmirštame, kad kom yra vienas nuo kito priklau ja. Tokiu jis lieka ir dabar. Visi žinome, kad ano meto jaunimas —- tai, visų pirma, somi. Dėl to visiškai neįma Vadinasi, visuomeninė-politi- sąlygomis pagrindiniu visuoVisos tiesos, kuriomis va- organizacija, turinti tam tik noma, kad jie taptų savaran ne veikla neišvengiamai turi meninio-politinio darbo užda dovaujamės gyvenime, yra rus veiklos tikslus ir princi kiškomis, viena kitai sveti- būti pačiu svarbiausiu kom viniu buvo tiesioginė agita mūsų kolektyvinių pastangų pus, o taip pat plačią ir sudė momis vertybėmis, t. y., kad jaunimo gyvavimo principu. cija už socializmą. Komjauni vaisiai, mūsų visų ieškojimo tingą vadovavimo sistemą, organizacijos veiklos tikslų Taigi, ir pagrindiniu kiekvie mas buvo vienas svarbiausių rezultatas. O tai reiškia, kad kad į šią organizaciją kasmet įsisavinimas individui reikštų no jaunuolio priklausymo šiai šio uždavinio vykdytojų. Tuo išsakydamas savo nuomonę įsilieja tūkstančiai jaunuolių, jo pagrindinių interesų atsi organizacijai kriterijum turi tarpu šiandien padėtis jau vienu ar kitu klausimu, ku turinčių be galo įvairų gyve sakymą arba, atvirkščiai, kad būti jo visuomeninis-politinis visai kitokia. Mūsų jaunimui, ris dar nėra visuotinai iš nimo patyrimą bei savitą po atskirų organizacijos narių in aktyvumas. Betgi komjauni gimusiam ir augusiam socia spręstas, kiekvienas iš mūsų žiūrį į gyvenimo reiškinius, teresai būtų aukščiausia ver mo virtimas masine jaunimo lizmo sąlygomis, vargu be .esame tk santykinai teisūs, ir dėl to visada be galo tybė, naikinanti bet kokius organizacija, apspręstas naujų reikalinga tiesioginė agitaci t. y. išsakome tik dalį tiesos aktualiu klausimu lieka klau šios organizacijos veiklos visuomeninio gyvenimo ap ja už šią santvarką. Taigi, ir [šiuo klausimu. Bet kaip tik simas dėl individualių polin principus. linkybių, rodo, kad šiandien sąvoka „visuomeninis-politinis tai juk ir sudaro mūsų pozi- kių bei interesų suderinimo Atsiradus tam tikram neati vadovautis vien šiuo kriteri darbas" šiandien privalo įtyvų indėlį į vienos ar kitos su vieningais organizacijos tikimui tarp čia nurodytų dy jum jau nebeįmanoma. O reikšti ne vien politinį švie (problemos sprendimą. veiklos principais. Kitaip sa džių, visada iškyla pavojus reikalas štai koks: visuomeni- timą ar agitaciją, bet — ir tai ' Nesant nuomonių skirtumo kant, kaip kiekvienoje visuo sėkmingam organizacijos dar niai-politiniai jaunuolio inte svarbiausia! — visokeriopą bei kovos, negali būti ir gy meninėje organizacijoje, taip bui. Siekiant panaikinti šį ne resai sudaro tik vieną intere visuomenei naudingos veik venimo progreso, Jeigu mums ir komjaunime nuolat egzis atitikimą, jo priežasčių būtina sų grupę bendroje jo vi los skatinimą. Juk visuomeyiskas iki galo aišku, jeigu tuoja šios organizacijos tikslų ieškoti ne vien organizacijos suomeninių interesų skalėje. nės požiūriu visos visuomeninebekyla jokių abejonių, ta bei principų ir jos narių in narių įsitikinimų bei interesų Atskirose jaunimo grupėse nės veiklos sferos šiandien da, matyt, belieka džiaugtis teresų santykio problema. sugedime, bet ir šios organi visada ryškėja nevienodas vi- yra vienodai reikšmingos. gyvenimu ir. .. stovėti vieto Gaila, kad minėtoje diskusijo zacijos veiklos principuose, suomeninių-politinių interesų je. Diskusijos, ginčai, disputai je ji beveik nebuvo paliesta. kurie paprastai būna mažiau pobūdis bei jų intensyvumas. FAKTINE padėtis mūsų UNIVERSITETO būtent paslankūs. Tačiau jeigu nega Vadinasi, žinant, kad šiandie r— bene pati svarbiausia prie Štai kodėl norėtųsi KOMJAUNIMO monė, gelbstinti nuo sklero- šiuo aspektu pratęsti, deja, li būti pastovių nekintamų in ninis komjaunimas yra masi ORGANIZACIJOJE teresų, vadinasi, negali būti nė organizacija, negalima ti zinės gyvenimo būklės. Štai jau pasibaigusią diskusiją. ir sustabarėjusių veiklos prin kėtis, kad VISŲ jos narių vikad ir neseniai „TARYBINIA Vadovaudamasis čia išdės KELETAS BENDRO cipų. ME STUDENTE" vykusi dis POBODŽIO suorneniniai-politiniai intere tytomis prielaidomis, mūsų PASTABŲ APIE kusija komjaunimo organiza sai būtų vienodai intensyvūs Universiteto komjaunimo ko KELETAS KONKREČIŲ VISUOMENINIŲ cijos gyvenimo klausimais. ir kad jie užimtų vienodai miteto sociologinių tyrimų PASTABŲ APIE ORGANIZACIJŲ reikšmingą vietą atskirų kom sektorius atliko sociologinį Tai natūralus įr dėl to svei ŠIANDIENINĮ GYVAVIMO PRASMĘ jaunuolių visuomeninių inte tyrimą tema „Studentijos in kintinas reiškinys^ Jis dar KOMJAUNIMĄ kartą parodo, kad šiandieni Bet kuri organizacija vi resų tarpe. Deja, praktika ro teresai ir komjaunimo orga Komjaunimas šiandien — do, kad su šituo pas mus la nizacijos darbo kryptys“1 nė komjaunimo organizacija suomenei yia reikalinga tam, nestokoja problemų ir ne kad per ją atskiri individai masinė jaunimo organizacija. bai menkai tesiskaitoma. Va (Tyrė B. Radzevičiūtė, D. stokoja žmonių, sugebančių galėtų įsijungti į visos visuo Šį faktą puikia ūsai pailiust- dovaujantis tuo, kad komjau- Butkutė, B. Kliukaitė, L. Ilgejas spręsti. Bet ar tai reiškia, menės gyvenimą ir spręsti kad minėtoji diskusija šias vienokias ar kitokias proble problemas išsprendė? Kaip mas. Vadinasi, kiekviena vi PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE teisingai nurodė baigiamojo suomeninė organizacija, visų straipsnio autorius, šito, ma pirma, — organizuoja žmo tyt, ir neįmanoma padaryti. nes. Tačiau nereikia užmirš f IFF KOMUNISTAI Dejaj susidaro Įspūdis, kad iš ti, kad kiekviena visuomeni 5 SPRENDĖ AKTUALIAS tisa eilė klausimų buvo iš nė organizacija tik tiek ir yra » studentiško gyvenimo PROBLEMAS spręsti pernelyg lengva ran organizacija, kiek savo veik ka arba ir visiškai nepanag- los tikslus ji yra išreiškusi rinėti. Galima dešimtį kartų griežtai apibrėžtais principais Kaip kurti studentišką ko „konglomeratinė" grupė iš Koslelnickis, bet vien to dar įrodyti, kad Universiteto kom ir kiek ji reikalauja iš savo lektyvą? Kaip planuoti aka- ugdo tik studentų abejingu maža: mes turime nuolat ža jaunimo organizacija funkcio narių vadovautis tais princi deminės grupės darbą? Ko- mą, požiūrį į visuomeninį dinti jo pilietinį aktyvumą, nuoja normaliai, galima šim pais. Taigi, įsijungdamas į vi kie studentų interesai? Koks darbą kaip į beprasmišką. nepamiršti jo politinio auklė tą kartų pasmerkti Aldoną K. suomeninės . organizacijos kurso vadovo vaidmuo ko- Dažnai konstatuojame faktą, jimo. ir visus į ją panašius drau veiklą, individas ne tik gali munistiškai auklėjant studen kad grupėje nėra kolektyvo. Auklėti žmogų, pabrėžia gūs, galima pagaliau tūkstan laisvai tenkinti savo visuome tus? Apie tai diskutavo Isto Tačiau tai turėtų būti ne kaip docentas P. Užkalnis, reiškia tį kartų sutikti su mintimi, ninius interesus, bet kartu pri- rijos ir filologijos fakulteto pasiteisinimas, kodėl joje ap atsiliepti j visus jj jaudinan kad komjaunimas — tai mes V alo paklusti tos organizacijos komunistai vasario 16 d. sa leistas auklėjamasis darbas, o čius klausimus: draugystė, vo atvirame partiniame su- kaip signalas, kad kolektyvą meilė, šeima, politinių įvykių sirinkime. Galima sakyti, reikia formuoti. Bet — kaip? prasmė. . . Filologijos mokslų daktaras kad minėti klausimai yra Bendro darbo, bendro siekimo kad „amžinos" tarybinės aukšto- ir bendrų tikslų pagrindu. J. Palionis akcentavo, sios mokyklos problemos, Dažnai tokia eilinė priemonė, verčiau mažiau ruošti prie šios, mokyklos kasdieninė kaip kelionė į Tartu ir Tali monių, bet stambesnių ir ge duona, oras ir vanduo, Ta- ną, tęsia savo mintį K. riau „surežisuotų". Kaip pa čiąu gyvenimas nuolat kei- Slrumskis, sujungia grupės vyzdį jis paminėjo lituanistų čįasi, iškyla naujos proble- narius į vieną šeimą, siekian surengtą didelį literatūrinį va mos. O ir tos pačios proble- čią vieno tikslo — kuo ge karą, turėjusį gerą auklėja mos reikalauja nuolatinio riau atstovauti savo respubli mąjį efektą. Mokslininkas — šviežesnio, aštresnio žvilgsnio, kai ir Universitetui, ugdo tau komunistas neužmiršo primin gilesnio nagrinėjimo bei tų draugystės jausmą nepaly ti, kad svarbiausią dėmesį įprasminimo. Todėl partinės ginamai geriau, negu dešimt visą laiką turime skirti geram organizacijos dėmesys 'šiems paskaitų apie tai. O vien Su studentų mokymuisi, o dabar nekompanijinip, kasdieninio sirinkimais, neįtraukiant stu pasitaiko grupių, kurios užsipobūdžio klausimams yra tik dentų į konkrečią veiklą, ko planavę gražių auklėjamųjų sveikintinas, Norėtųsi pažy lektyvo nesuformuosi. Nema priemonių, bet mokymosi at mėti,.,kad partinė organizaci žiau svarbu, kad iš nenusi žvilgiu velkasi uodegoje. Prodekanas J. Balkevičius ja Įjąsmet rengia tokias pla sekusių priemonių, kurios ne kurso čias diskusijas,' liečiančias turėjo teigiamo poveikio, savo kalbą paskyrė musų ideologinio darbo būtų mokomasi, būtų ieškoma vadovo vaidmeniui nušviesti. efektyvumo, studentiškų tra atsakymo, kodėl taip įvyko. Būti kurso ar grupės vadovu dicijų kūrimo ir kitus svar Tačiau iki šiol šia kryptimi — nepaprastai svarbus ir bius jaunosios kartos auklė beveik nieko nedaroma. Pra gaibingas įpareigojimas, tik jimo ,.jr paruošimo prasmin nešėjas taip pat kalbėjo apie mums reikia į tąi dar labiau Tie gam gyvenimui klausimus. grupių darbo planavimą, apie įsigilinti ir įsigyventi. šabloniškumą, penkeri metai, kuriuos pralei Seni ir jauni komunistai, pa skubotumą, tyrę ir pradedą dėstytojai, pa formalumą. Jo nuomone, pla džia jaunuolis Universitete, sikvietę fakulteto komjauni nai turi būti kuriami pačių turi labai praturtinti vidinį mo organizacijos vadovus, studentų interesų tyrimo pa žmogaus pasaulį, suformuoti įdomią asmenybę, nuo kurios dalykiškai aptaria savo dar grindu. Diskusijose pasisakę docen dvasinio turtingumo ir elegan bo rezultatus. ■ $į /kartą jkomunistai išklau tai R. Mironas ir V. Kostel- cijos tam tikra dalimi pri sė vyr.’ dėst. K. Strumskio mekis įspėjo, kad studentų klausys ir visos mūsų respub pranešimą „Akademinės gru interesų tyrimas neturi tapti likos žmonių ir jų santykių pės- vaidmuo -auklėjant stu pataikavimu tiems intere kultūra. Vadovas privalo pa dentus". Pranešėjas pažymė sams, kad jis turi būti ir in versti akademinę grupę tuo jo, - kad,1 jei akademinė grupė teresų auklėjimas, o ne paliki centru, kuris koordinuotų vi r.esudąro vieningo kolektyvo, mas jų savaeigiam vystymui sapusišką jauno specialisto tai ji štūdėhtūį nėra joks au- si. Džiugu, kad mūsų jauni vystymąsi, sukonkretintų ab Eiritetds'j ir jos auklėjamasis mas domisi muzika, daile, straktų jaunuolio gėrio idealą, kalbėjo V. išugdyti iniciatyvą, kalbos Tokia teatru, kinu, S. KRUGLOVO nuotr. vaidmuo uynenkas. jzj’r « a- norių , mokytis
Ji
KODĖL NEPATENKINTA ALDONA K.!
vičiūtė, A. Pučinskas, B. Ka šetaitė ir kt.) Šiuo tyrimu buvo siekiami atlikti savotišką studentų nuo taikų zondažą, o svarbiausia — patikrinti jau anksčiau nu rodytą santykį tarp šios or ganizacijos narių interesų ir jos veiklos. Tyrimas buvo vykdomas anketinės apklau sos būdu. Jo bendra išvad.i galėtų būti tokia: šiandienine Universiteto komjaunimo or ganizacijos veikla nepatenki na didelės studentų daugu mos. Kitaip tariant, organiza cijos veiklos kryptys ir kom jaunuolių interesai gana smarkiai skiriasi. Tai jokiu būdu nereiškia kaltinimo Uni versiteto komjaunimo orga nizacijos vadovams. Priežas čių reikia ieškoti ir plačiau, ir giliau. Anketoje buvo norėta išsi aiškinti stojimo į komjauni mo organizaciją motyvus. At sakymai Į šį klausimą (jis buvo uždaras!) pasiskirstė taip: stojo visi, stojau ir aš — 31,6 proc. stojau mokytojų paragintas — 24,4 proc. stojau tėvų patariamas ■— 2.7 proc. stojau vedamas savo politi nių įsitikinimų — 41,3 proc. Sekantis anketos klausimas buvo toks: „Kokias tave as menines savybes itin aukštai vertino komjaunuoliai, pri ėmę tave į komjaunimą?" Į šį klausimą buvo taip atsa kyta: gerą mokymąsi bei elgesį — 36 proc. sportinę veiklą — 16 proc. dalyvavimą meno saviveikloję — 16,6 proc. (NUKELTA į 7
Kaip kurti studentišką kolektyvą? būdą, sugebėjimą paveikti ir patraukti kitus žmones. Dės tytojas vadovas — tai grupės narys, o ne, pašalinis stebė tojas. Katedros ir partinė organizacija nuolat turi' turi! rū rūpin tis, kad grupės turėtų gerus vadovus. Susirinkime buvo) ginčija masi dėl auklėjamojo darbo planavimo. Vieni siūlė kurti plačius perspektyvinius. pla nus net ištisiems sekantiems metams, kiti tai vadino tuš čiu dalyku, treti . įrod.iiiėjp naudingumą planuoti kiekvie nos atskiros priemonės kon kretų pravedimą, ketvirti kritikavo per daug įsigalin čią mūsų auklėjime planomaniją. Iš tikrųjų, ar ne geriau bū tų, jei mes vieni iš kitų rei kalautume ne tiek išankstinio ruošiamų priemonių sąrašo, o jau atlikto darbo analizės ir įvertinimo? Tai Skatintų mus aaugiau rūpintis auklėjamo jo darbo turiniu ir kokybe, o ne formaliąja, kiekybinė pu se. .' ■' Savo mintimis dėl komjau nimo vaidmens, keliant .Stu dentu vsuomeninį aktyvųiiią. pasidalijo fakulteto komjauni mo komiteto sekretorius K. Monkevičius. Susirinkime, kaip dažnai mūsuose būna, neišvengta abstrakčių frazių vietoj kon krečių minčių ir dalykiško svarstymo, bet tai buvo nežy mu. Diskusijos turėjo sveiką kūrybinį pobūdį, pakartotinai sužadindamos kiekvieno ko munisto, dėstytojo širdyje i rū pestį dėl pačio opiausid mū sų gyvenimo klausimo — ko munistinės asmenybės ugdy mo. A. KOVAS
TARYBINIS STUDENTAS
[968 m. vasario mėn. 28 d.
•*^*5
3 psl.
MASKVOS VALSTYBINIS M. V. LOMONOSOVO UNIVERSITETAS I Al VU — žymiausia ir šiam- naujos mokslinės kryptys: Inausia aukštoji mokykla sa- aerohidromechanika, Įunkcijų I yje, vienas iš pasaulinio teorija, diferencinių lygčių I noksio centrų. Jis įkurtas M. teorija, topologija, tikimybių
■/. Lomonosovo iniciatyva I1'755 m. gegužės 7 d. Pratžioje tebuvo 3 fakultetai: Fiosofijos, Teisės ir Medicinos. Lomonosovo mokiniai ir paekėjai N. N. Popovskis, D. >. Aničkovas, S. Ė. Desnickis, . A. Tretjakovas ir kt. paverė Maskvos universitetą minies centru.. Nepaisant carilės patvaldystės reakcinės politikos, XIX a. demokratitė, materialistinė kryptis Jniversitete vis labiau tvirėjo.
Pažangiųjų profesorių patangomis buvo įsteigti Istoijos (1873 m.) ir Politechni•os (1872 m.) muziejai, Piroovo gydytojų draugija 1883 m.), Pedagogikos drau gija (1898 m.). XIX a. ir XX a. pradžioje Jniversitete dirbo daug gar iu mokslininkų: Siečenovas, Stolietovas, TimiriazeI izikas Iki 1917 metų MVU turėjo Zelinskis irFizikos-matekt. Čia mo ■ as,fakultetus: kėsi daugelis žymių Rusijos Į'iaiikos, Medicinos, Teisės teikėjų: rašytojai I. Foni,-i Istorijos ir D. filologijos. fizinas, II VU demokratizacijai A. S. Gribojedovas, pra džią 1918 m.LA. rugpiūt/. J. padarė Lermontovas, GonIčįo iarovas, I. S. Turgenevas, 2 dienos įsakas dėl ptiUnimo II. N. Ostrovskis, į aukštąsias A.mokyklas P. CeI kovas; revoliucionieriai-de1 PartijosA.ir S. Vyriausybės įnokratai Gercenas, rū N. Ipesčiu '. Ogariovas; MVU pedagogikos per pirmąjį įnradininkas penkmetį po K.revoliucijos D. Ušinskis.lu to stambiausia aukštąja moykla Tarybų šalyje. 1930, metais nuo MVU bu to atskirtas Medicinos fakul tetas, 1931 metais — Teisės, pagrindu buvo įkurti satarankiški institutai. I Tarybų valdžios metais t’niversitete išaugo ir vystosi
Į—--------------\ PASAKOJIMAS APIE K DIDVYRIŠKOJO VIETNAMO < JAUNUOLĮ
____________________ __
I Balsas telefono įagelyje: L Ateikite, gauti nauji laiškai |iš Vietnamo". I Ir štai mes kalbamės su Valstybinio P. K. Sternbergo astronomijos instituto docen tu Piotru Grigorjevičium Kulikovskiu. Jis pasakoja apie laiškų autorių Fizikos fakulte to absolventą, dirbantį Vietna mo Demokratinės Respublikos meteorologinės tarnybos astro’ nomijos skyriuje, Lyu Van Lyongą. — Kaip ir visi Vietnamo studentai, — kalba P. G. Kulikovskis, — Lyongas mokėsi negailėdamas savęs. Jam mo kymasis buvo frontas, kova.
teorija ir kt. 1940 metais 185-ųjų įkūri mo metinių proga MVU bu vo apdovanotas Lenino ordi nu ir pavadintas M. V. Lo monosovo vardu. 1953 metais rugsėjo 1 d. buvo iškilmingai atidaryti nauji MVU rūmai Lenino kal nuose. Dabartiniu metu Universi tete yra 15 fakultetų, o juose įsikūrę 320 katedrų, 163 mo kymo kabinetai, 250 labora torijų. MVU mokosi daugiau kaip 54000 studentų. Jie at stovauja apie 60 tautybių. Tarybų valdžios metais Uni versitetas paruošė apie 100.000 specialistų. MVU dil ba apie 3.000 darbuotojų. MVU biblioteka — viena seniausių šalyje (įkurta 1756 m.). MVU veikia Studentų mokslinė draugija. Didelis dė mesys skiriamas fiziniam jau nuolių auklėjimui. Naujose patalpose įrengtos puikios sporto salės: gimnastikos, bokso, imtynių, krepšinio, už daras baseinas, žiemos leng vaatlečių maniežas, daug sportinių aikštelių yra iri po atviru dangumi. MVU seniau buvo Raudo nojoje aikštėje prie Voskresenskio vartų, buv. Didžio sios vaistinės pastate (dabar Istorijos muziejus). XVIII a. pabaigoje archi tektas M. F. Kozakovas pa statė Mocltovajos ir Nikitskajos (dabart. Gerceno) gaivių kampe specialų pastatą Uni versitetui. Jis nukentėjo nuo gaisro 1812 metais, bet 1817 —19 m. vėl buvo atstatytas. Naujieji Universiteto rū mai Lenino kalnuose pasta tyti 1949—53 metais. Jie už ima 167,4 ha plotą, aukštis iki viršūnės — apie 240 m. Bokštas turi 39 aukštus. Pa statas didingai stovi iškilęs virš miesto ir puikiai įsilieja į jo panoramą.
> Kolektyvinės Į nuomonės Į
\ Heinė yra pastebėjęs, kad i keletas išmintingų citatų puo šia žmogų. Mes pridėsim, kad keletas vertingų patarimų bei minčių puošia visą kolek tyvą. O kai patarimų daugiau, jie padeda kolektyvui įgauti savo kūrybinį veidą.
Į mūsų anketos klausimus atsakė ne tik nuolatiniai pre numeratoriai, bet ir daugelis tų, kurie laikraštį tepaskaito retkarčiais. Dauguma „nere guliariųjų“ skaitytojų teigia: „Skaitytume dažniau, bet KUR GAUTI
. Į į ( Į ? j Į S j j ) ? j j
j
Į j
LAIKRAŠTĮ?
Taip, „Maskvos universite to“ laikraščio platinimo problema labai svarbi. Laikraštis vėlai pasiekia savo prenumerotorius. Reikėtų laikraštį pristatyti „Sąjunginės spaudos“ organams, kaip centrinius laikraščius. Studentai filosofai ir istorikai skundžiasi, kad jų fakultetuose „Maskvos universiteto“ ir „dieną su žiburiu nerasi“. Tokia padėtis ir pas fizikus bei chemikus. Laikraščiui „Maskvos universitetas“ skirti stendai — tušti. Ši mikroglobalinė problema bus išspręsta artimiausioje ateityje. Dabar laikraščio tiražas pakilo iki 2300 egz. DUOKITE JUMORO
Centriniai Maskvos Valstybinio V. Lomonosovo universiteto rūmai Lenino kalnuose.
38 VYRIŠKUMO PUSLAPIAI Jis nudžiugino mus savo ori ginaliai ir kruopščiai parašy tu diplominiu darbu — deta lia VOLF-RA1JE tipo žvaigž džių spektrinių linijų analize. Mokslininkas paduoda man stropiai sudėtus plono popie riaus lapelius, prirašytus smulkia tvirta rašysena. Tie laiškai iš liepsnojančio fronto ir rašyti pertraukomis tarp bombardavimų, be to, laukė darbas: reikėjo gelbėti nuo agresorių žmones ir laborato riją, keisti vietą. Ilgai ėjo tie laiškai iki adresato. Čia pa teikiame tik kai kurias ištrau kas iš jų. „Brangus Piotrai Grigorjevičiau, aš tik dabar galiu Jums atsakyti. Prieš mėnesį keitėme evakuacijos vietą, to dėl buvom labai užimti. Pas kui 3 savaites kasėme apka sus kalnuose po 7 vai. į die ną. Po tokios „darbo mokyk los" vėl sėdame prie knygų ir instrumentų. Gyvename ir dirbame ankštose valstiečių lūšnelėse. Nėra elektros. Mus palaiko tikėjimas pergale. .. Numuštas 1500-asis lėktuvas, mes tikime — bus ir 2000asis. .." Net sunkiomis karo dieno mis Lyongas galvoja apie gy vybiškai jam svarbų mokslą. Jis rašo: „Mums reikia išvys tyti astronomiją, bet trukdo karas. Palaukčiau, bet neveik lumas mane kankina, ypač, kai matau virš savęs švytintį
institutas
(LAIKRAŠČIO ..MOSKOVSKIJ UNIVERSiTET" ANKETOS j PĖDSAKAIS)
Pietų Kryžių. .. Manau, Jūs suprantate mane. . Laiško pabaiga kupina skausmo ir pykčio: „Maitvanagiai pagal naują taktiką ištisą dieną bombar duoja, griaudami namus, vie ną kvartalą po kito, kol mies to nebeliks visai. Taip jie sugriovė Jen-Bai, Tchan Hoj, Fuli-Li ir kt. miestus. Liko tik kelios apgriautos sienos. Griuvėsiuose tebekovoja savi gynos būriai ir zenitininkai. Jie numušė daugiau kaip 100 lėktuvų. Pietų Vietnamo iš sivadavimo Armija atakuoja be pertraukos. Vien 1966 m. lapkričio 3 dienos naktį buvo nukauta per 1600 amerikiečių kareivių. Mes nenorėjome jų mirties, bet jie atėjo nekvies ti, degino mūsų namus, bom bai davo miestus, žudė mūsų žmones". Jaunasis Vietnamo moksli ninkas žino, kad laiškas ne greitai pasieks tikslą, todėl jau iš anksto sveikina savo kolegas su Naujaisiais Metais. Didesnė laiško dalis skirta astronomijai. Dalijasi savo planais, analizuoja perskaity tas knygas, straipsnius, prašo naujų. Džiugina Lyongo op timizmas ir mokslinių suma nymų gilumas. „Šiais metais, — rašo jis, — pas mus įsteigtos 5 aukš tosios mokyklos ir skyriai. Visi taikingos paskirties: kal nų, statybos, kelių tiesimo
ir t. t. Į juos siunčiami mo kytis iš visų rajonų patys vertingiausi. . Kitame laiške, jau iš Ha nojaus, pirmąją Naujųjų Me tų savaitę mūsų draugas iš Vietnamo rašo naujametinių dienų įvykius. Naujųjų Metų sutikimas yra gera visos pili“ netos žmonių tradicija. Tuo met užmirštami vaidai, nesu tarimai, žmonės sėdasi už Naujametinio stalo. Vietname buvo kitaip. „Tiesa, — rašo Lyongas, — jankiai paskelbė bombardavimo pertrauką 48 valandoms. Bet antskrydžiai tęsiasi. Naujametines ameri
koniškos „dovanos" nusine ša daugelį gyvybių". Negalima skaityti tų eilu čių be pasipiktinimo jankių j IR DAR APIE PASYVUMĄ savivaliavimu — jankiai ir jų samdiniai sėja mirtį. Jaunos į Daugelis skaitytojų rimtai fakultetų komjauporos vestuvių dieną jie pa Į susirūpinę nimo organizacijų reikalais. vertė laidotuvėmis. Nukritusi j( Jaunuolių pasyvumas, iniciabomba užmušė jaunavedžius ; tyvos nebuvimas, nuobodūs komjaunimo susirinkimai, išir 40 artimųjų. . . radingumo stoka — dar ne Bet Vietnamo liaudies ne jį retas reiškinys komjaunimo pavyks paklupdyti: ji kovoja, darbe. Matyt, todėl atsakyme j į anketos klausimą apie dis ji mokosi. temas daugelis skaityTie laiškai, 38 puslapiai Į kusijų toju pačiu svarbiausiu laiko apie vyriškumą, kovą, tvirty j lemą apie komjaunimo gyvebę, stiprina tikėjimą vietna ( nimą ir įdomiausiu straipsmiečių šventos kovos pergale. j niu paskutiniu metu laiko fak. E. ALEKSANDROVAS j> Mechanikos-matematikos stud. V. Matvejevo straipsj nį. Todėl nuo ateinančių me
10—tieji plėšiniuose o o 6 o o o o o O
o
1959 metais į šiaurės Kazachstaną, Bulajevskio rajoną, išvyko pirmasis šalyje studentų-statybininkų būrys. Tai buvo Fizi kos fakulteto studentai. Būrys, kurį tąsyk suda rė 300 žmonių, 1967 me tais išaugo į visasąjunginį studentų-statybininkų bū rį. Jame jau buvo 100.000 šalies studentų. 1967 metų vasarą Fizi kos fakulteto pagrindu buvo suorganizuotas in ternacionalinis studentų būrys. Dviejuose iš jų dir bo studentai iš VDR ir ČSR. Būry dirbo vienas studentas iš Japonijos. Jubiliejiniais metais Ka
Taip galima apibendrinti absoliučios skaitytojų daugumos pageidavimą (į anketą atsakė visų fakultetų studentai, išskyrus psichologus). Autorius galima suprasti. studentai labai malonūs ir linksmi, tad be gero jumoro, be šypsenos negali gyventi. Todėl daugumos pageidavi mas — grąžinti į laikraštį j „Topą“ — bus įvykdytas, j „Topui“ reikia paieškoti ge rą kolegą — Suriką iš „y“, kaip siūlo vienas skaitytojas, arba dar ką nors. Reikia Į įvesti jumoro skyrelį, kuria me norėtųsi išgirsti išmintin gų sentencijų, linksmų nuoty( kių iš mokslo pasaulio ir, Į aišku, neišsenkamo studentisj ko jumoro. i j j ( ( \ ) . Į
zachstano plėšiniuose dir bo 190 studentų-fizikų. At likta darbų už 380.000 rb., perskaitytos 45 paskaitos, parodyta 15 koncertų. Antro fizikų būrio bri gada užėmė III vietą Maskvos statybininku bū rių apžiūroje. Vaikinai koncertavo ir per televizi ją. Fizikos fakulteto būrių pionierių stovyklose ilsė josi daugiau kaip 100.000 moksleivių. 1968 metai Fizikos fa kultetui bus 10-ieji plėši niuose. Nė viena aukštoji mokykla kol kas negali šituo pasigirti. Fizikai ruošiasi deramai atžymėti šitą jubiliejų.
tų reikės pratęsti diskusiją > apie komjaunimo organizaci( jos padėtį ir vietą Universi> tete. Tačiau reikės diskutuoti j konkrečiau, dalykiškiau: dauj giau konkrečių pavyzdžių. j
Į j
UŽ TRADICIJAS
Universiteto prorektorius E. M. Sergejevo straipsnis ( „MVU studentas — skamba ) išdidžiai“ sukėlė didelį rezoj nansą skaitytojų tarpe. Į jį j atsiliepė daugybe straipsnių studentai ir nusipelnę dėsty tojai. Mūsų Universitete neturi būti pilkumo ir kasdienybės. Tegu Universiteto gyvenimo pulsas tampa kūrybiniu, o ( MVU studento, absolvento, i mokslininko vardas tampa minties, mokslinių ieškojimų, moralinio tobulumo simbolių.
■*/*/***/*/*/*/*/*/**/*- TARYBINIS STUDENTAS */*/**^**/**/
•* 1968 m. vasario mėn. 28 d.
Komjaunimo istorijos puslapiai 1919-IEJI — mūsų komjau nimo organizacijos įkūrimo metai. RKJS Universiteto kuopelėje — 7 komjaunuo liai. Jie visi išeina į darbo frontą, kur ypač reikalingi Tarybų respublikai. Deja, jų vaidų mes nežinome, neaiš kūs jų likimai, bet jie, mūsų draugai, buvo vieni iš pirmų jų 25 — tūkstantiniame jau nųjų kovotojų būryje, kuris legendajriniais žygdarbiais iš garsino komjaunimą.
1922 METAI. Komjaunuo liškos kuopelės auga. Jose jau 266 žmonės. Tačiau dar nėra vieningos komjaunimo organizacijos. Mokytis teko labai sunkiomis sąlygomis. Trūko popieriaus ir knygų, nepakako duonos. Studentai sėdėjo šaltose auditorijose su paltais, ilgai stovinėdavo ei lėse menkučio davinio. Tuo metu Universitete vy
ko žiauri idėjinė kova — klasinės kovos atspindys, kuri vyko šalies viduje. Susidūrė dvi jėgos: proletarinė stu dentijos dalis su komunis tais ir komjaunuoliais prie šaky ir reakcionieriai, kurie, prisidengę demagogiškais „mokslo nepriklausomybės nuo valstybės" lozungaisL vi saip gynė senąją Universiteto tvarką. 1924 METAI. MVU kom jaunuoliai dirba idėjinį-auklėjamąjį darbą gyventojų tarpe. Jie važinėja į Briansko sritį, organizuoja Maskvoje politi nius pašnekesius ir ekskursi jas, aprūpina kaimą knygo mis, laikraščiais ir žurnalais. Tais metais MVU komjau nimo gretos išaugo iki 1500 žmonių. Tuomet ir gimė vie ninga Universiteto komjauni mo organizacija.
1925 METAI. Po XIV Parti jos suvažiavimo Universiteto komjaunimui iškilo naujas uždavinys — geriau paruoš ti studentus ir padidinti ab solventų skaičių. Jau 1926 metais Universitete mokėsi 7527 studentai. 1930 METAI. Pirmoji MVU komjaunimo konferencija. Iki šiol visi komjaunuoliai rink davosi tik į bendrus susirinki mus. 1932 METAI. Komjaunimo organizacija skiria didelį dė mesį studentų karinių įgūdžių ugdymui. Įvyko pirmoji MVU spartakiada. Raudonosios Ar mijos 15-osioms metinėms bu vo paruošti 429 šauliai, pa statytas sklandytuvas. Tais pačiais metais buvo įvykdytas svarbus uždavinys — Universiteto proletarizacija. MVU jau mokosi — 60,4 proc. darbininkų ir darbinin-
MERGINA IŠ MVU.
Naujas bendrabutis Atostogos Dar neseniai čia buvo dykvietė, apaugusi piktžole. Penki daugiaaukščiai korpu sai sudarė pradžią pačiam jauniausiam Pietvakarių kvartalui, devynioliktam. Jis — vienas gražiausių mieste. Daubos vietoje atsirado nuos tabus tvenkinys. O dabar III „Mosprojekto-1“ dirbtuvės architektai G. čaltykjanas, D. Rozovas, konst ruktoriai L. Kaganas ir E. Suslovas ruošia tolimesnį kvartalo užstatymo projektą. Jo busimasis kompozicinis centras — 25 aukštų bendra butis MVU studentams. Jis iškils tarp Vernadskio pros pekto ir Kravčenkos gatvės.
Namo forma neįprasta — keturi įvairaus ilgio stačia kampiai sudaro kryžiaus for mą. Jo centre bus holas su 8 greitaeigiais liftais. Sudėtin ga pastato forma leido su projektuoti kiekviename blo
ke nedidelius koridorius. į koridorius išeina gyvenamųjų kambarių durys. Kambariai primena butus, čia ir prieš kambariai, ir sanitariniai blo kai, dušai. Norintiems namie pasiga minti vakarienę, kiekviename aukšte yra gerai įrengtos virtuvės.
Status nusileidimas prie vandentiekio leido įdomiai iš planuoti apatinius aukštus. Dviaukščiame cokole su stik linėmis sienomis yra rūbinė, 250 vietų valgykla, biblioteka, sporto ir koncertų salės, ūki nės patalpos. O cokolinių aukštų stogai — pasivaikš čiojimų aikštelės. Ateityje kompleksas pasi pildys dar vienu įrenginiu — plaukymo baseinu. J. TICHONOVAS architektas
Taip atrodys naujieji Universiteto bendrabučiai.
Filosofijos fakulteto studen tai baigė sesiją. Geriausiai ją išlaikė 36-oji grupė (Moks linio komunizmo katedra). Studentai, sausio 16-tą, sėk mingai išlaikę egzaminus, išvyko atostogų. Egzaminų rezultatai puikūs: nė vieno skolininko, penki penketukininkai. Jungtinis Universiteto profkomas apdovanojo 36-ąją gru pę 14 turistinių kelialapių į Leningradą, o kiekvieną gru pės studentą — 25 rb. pre mija. Sausio 22 dieną grupė Fi zikos fakulteto studentų išsi ruošė slidėmis i Poliarini Uralą. Slidininkams reikės įveikti apie 300 km , nugalė ti tris perėjas ir tris pakili mus. Pirmame pakilimo punkte jie paliks memorialinę lentą VLKJS 50-mečio garbei.
kų vaikų bei 13,3 proc. vals tiečių bei valstiečių vaikų. 1933 METAI. Universiteto komjaunimo organizacija tam pa stambiausia tarp aukštųjų mokyklų Maskvoje. 1940 METAI. 10-oji bend ra universitetinė konferencįja. Organizacijoje jau buvo 4286 nariai. Gegužės mėnesį 185-ųjų įkūrimo metinių pro ga Universitetas buvo apdo vanotas Lenino ordinu ir jam suteiktas M. V. Lomonosovo vardas. 1941 METAI. Birželio 22 dieną įvyko MVU komjauni mo susirinkimas. Komunisti nė auditorija buvo pilnutėlė. Susirinkimas baigėsi antrą valandą nakties. Buvo vien balsiai nuspręsta: „MVU kom jaunimo organizacija paskelb ta esanti visiškai mobilizuota ir pasiruošusi įvykdyti bet ko kią Partijos ir Vyriausybės užduotį — fronte, gamyklose, kolūkiuose“. Pirmomis karo dienomis apie 2000 Universiteto stu dentų išvyko į frontą. Universiteto auklėtiniai didvyriškai gynė Tėvynę Ta rybinės Armijos eilėse. Dau geliui jų suteiktas Tarybų Są jungos Didvyrio vardas. Jų tarpe visai šaliai žinomos mer ginos — lakūnės, MVU auk lėtinės Eugenija Rudniova, Jekaterina Riabova, Polina Gelman, Antonina Zubkova ir kitos. 1945 METAI. Nugriaudėjo pergalės saliutas, ir į gimtą jį Universitetą grįžo apie 300 frontininkų: iš kiekvienos de šimties grįžo tik po vieną. Ir vėl Universiteto komjaunuo liai pirmame kovos bare, ten, kur reikalingos tvirtos ran kos ir karštos širdys. Antroje keturiasdešimtųjų metų pusėje — penkiasdešimtųjų metų pradžioje — komjaunimo dar bo centre buvo kova už ži nias, aktyvi pagalba atku riant ir išvystant liaudies ūkį. 1955 METAI. Daugiau kaip 2000 mūsų Universiteto stu dentų specialiu ešalonu išvy ko į plėšinius nuimti derliaus. 1959 METAI. Pirmą kartą į plėšinius išvyko studentų sta tybininkų būrys. Tai buvo 70 Fizikos fakulteto studentų. Jiems vadovavo Sergejus Litvinenka. O praeitą rudenį jau įprastinėje Kazanės stotyje mes sutikome iš Kazachstano mūsų dešimtąjį jubiliejinį plėšiniečių ešaloną. Per dešimt savo metų Kazachstano plėši niuose studentų būrys atidavė eksploatacijai apie 850 objek tų. MVU komjaunimas apdo vanotas medaliu „Už plėšinių įsisavinimą". Tuo medaliu ap dovanota 370 studentų.
1 v
Palinko prie knygų biochemikai...
MŪSŲ STUDENTAS Ekonomikos fakultete sistemingai pravedami įvairūs so ciologiniai tyrimai. Štai kaip atrodo mūsų fakulteto „vidu tinio studento" darbo savaitės struktūra. Daugiau kaip 30 proc. lai ko studentas sunaudoja mo kymuisi. Čia įeina paskaitų, seminarų lankymas, pasiruoši mas praktiniams užsiėmi mams, o taip pat mokslinės literatūros skaitymas, darbas daugybėje mokslinių būrelių. Miegas atima daugiau kaip trečdalį paros, o laikas sava rankiškam švietimuisi ir mie gui sudaro beveik pusę viso laiko — 49,8 proc. Taip vadinamas laisvalaikis sudaro tik 19,3 proc. Tai ne daug, bet už tai šios valandos praleidžiamos labai įvairiai. Įdomu, kad kuo daugiau stu dentas sugaišta laiko skaity damas laikraščius, tuo geriau jis mokosi! „Vidutinis studen tas" kas savaitę skaito 3,5
valandos. Ir jo pažangumas semestre 4,2 balo. Mūsų studentas — sporti ninkas. Beveik 3 kartus per savaitę jis lanko fizkultūros užsiėmimus (be užsiėmimų pa gal tvarkaraštį). O ligoninėse ir poliklinikose prabūna vi dutiniškai po 5,5 minutes. Kokios Ekonomikos fakul teto studento pajamos? Jo mėnesinės pajamos sudaro 70 rb. Pusę tos sumos teikia valstybė — tai paprastos sti pendijos dydis žemesniuose kursuose — 35 rb. Vidutinis studentas šiek tiek uždirba (tuo rūpinasi fakulteto kom jaunimo biuras), likusius pi nigus atsiunčia šeima. Papil domam darbui gauti sugaiš tame apie 4 vai. per savaitę, uždirbame 17—18 rb. Tipiško mūsų studento am žius — vyrų apie 23 metai: moterų mažesnis — joms vi dutiniškai 22 metai. B. KASARKINAS
Maskvos universiteto rektorius akademikas prof. I. G. Petrovskis (dešinėje) kalbasi su svečiais iš Sudano.
1968 m. vasario mėn. 28 d.
*/*/*^**/*^*/»^*^*^*^*^»*-
TARYBINIS STUDENTAS >^*^**^*/*/*-'
1918-TIEJI IR VIENA VALANDA ŠIANDIEN
1918 metai. Tarybų valdžia rūpinasi studentais. Nuotrau koje: išduodamas paros davinys Maskvos universiteto stu dentams.
Po viena saule ir dangum draugystės. MVU mokosi vi sų kontinentų jaunuoliai.
MVU instrumentinis ansamblis „Orlentalis" atlieka „Tačanką".
Balinių šokių vakaras. Lėtą valsą šoka Jurijus Papstelis ir Valė Golubčikova.
Senuosiuose Universiteto rūmuose. Jaunųjų žingsnius lydi genijaus idėjos.
Paskaitos rimtis i-oje auditorijoje.
Chemijos lakultetas Elektrochemijos kated ra. Chemijos m. kand. V. Batrakovas ir jaun. mokslinė bendradarbė N. Nlkiforova montuo ja naują prietaisų.
Universiteto M. Gorkio bibliotekos skaitykloje (senieji rūmai) visada pilna studentų.
6
TARYBINIS STUDENTAS
1968 m. vasario mėn. 28 d.
SPORTAS-SVEIKATOS, JĖGOS IR GROŽIO ŠALTINIS j
Universiteto studentai mėgsta ir dziudo imtynes.
Fizinio auklėjimo katedros docentas, plaukimo koman dos treneris nusipelnęs sporto meistras Leonidas Karpovičius Meškovas.
Maskvos miesto akrobatikos čempionė MVU Nastė Tarasova.
studentė
Ringe šalies aukštųjų mokyklų bokso čempionas MVU Biologijos-dlrvožeinio fakulteto studentas Igoris Jevstlgnejevas.
Slalomo trasos Lenino kalnuose.
Varžybos ant batuto. Pratimą atlieka vyrų grupės nuga lėtojas Jurijus Melnikovas.
Žygiuoja Maskvos universiteto jaunystė.
Sportas ir mokslas turi gražiai sutarti tarpusavy. Jums tai paliudyti gali ir Geologijos fak. studentės R. Vongaz, N. Chisina, T. Byličkina, dabar tiriančios deimanto struktūrą.
7 psl.
1968 m. vasario mėn. 28 d. ■***^»***w«*%v»»%**%**%*^»%***^ TARYBINIS STUDENTAS
KAIP IŠLAIKYTI EGZAMINUS
Čia ėjo ir krito kareiviai Būrys mūsų Universiteto studentų praėjusį šeštadienį —sekmadienį, keliavo tais takais, kuriais ėjo 31-oji šau lių divizija, vaduodama Lietu vos žemę nuo hitlerininkų. Mes pradedame savo kelio nę. Prie Karinės šlovės kam bario mus pasitinka pagyve nęs vyriškis. Naujasis pažįs tamas — Ivanas Kuzmičius Sčerbina, pats dalyvavęs mū šiuose už Tarybų Lietuvą. Kambario salėse prieš mūsų akis atgyja rūsčių mūšių epi zodai. Divizija išvadavo visą eilę Lietuvos miestų ir mies telių. Ašmena — Turgeliai — Onuškis — Alytus — Kalva rija — Vilkaviškis — Istenburgas... Mūsų autobusas skrieja į Pietų Lietuvą. Alytus. Gražus, pušynuose paskendęs dzūkų miestas. Iš abiejų pusių miestą juosia Nemunas. Už Nemuno forsa vimą ties Alytumi 31-oji šau lių divizija gavo II laipsnio Suvorovo ordiną. Karių kapi nėse prie miesto parko ilsisi
šio mūšio dalyviai. Penkiems iš jų buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Ilgai atsiminsime sustojimą Dauguose. Čia mus pasitiko kovų \eteranai — buvęs 16osios Lietuviškosios divizijos karys Aleksas Urbonas ir „Dainavos" būrio partizanas Mikas Marčiulaitis. „Jei Tė vynė vėl pašauktų", sako pensininkas A. Urbonas, ne dvejodamas vėl imčiau gink lą į rankas". Apie galingą partizaninį judėjimą Pietų Lietuvoje papasakojo M. Mar čiulaitis. Vakarą praleidome kartu su Alytaus I vidurinės mo kyklos abiturientais. Papasa kojome jiems apie mūsų seną jį Universitetą, jo fakultetus, priėmimo į VVU sąlygas. Atgal kelias vedė per Trakus, kur karo metais buvo partizaninio judėjimo štabas. Kiek metų bepraeitų — tų dienų šlovė neblėsta. J. KUNČINAS
Pirčiupis.
Malonu pasišnekučiuoti su Didžiojo Tėvynės karo veteranu.
pasielgtumėte? Besirausdami tarp senų aplankų, suradome pusiau juokingą, pusiau ...... rimtą klausimų elgesio tema sąra šą, taip sakant, mandagumo Įskaitą. Štai tie klausimai, jie lengvučiai. Parašykite mums, kaip Jus pasielgtumėte tokio se situacijose: 1. Gatvėje prie jūsų džiaugsmingai pribėga visai nepažįstamas vyriškis ir svei kina jus: „Sveiki, mielas drauge Eugenijau! Jis supainiojo jus su kažkuo. Ką ir kaip jam atsaky ti? 2. Jūs netyčia ,pastebėjote, kad praeivio kostiumas netvarkoje: nugara ištepta krei da, baigia nutrūkti saga ir pan. Ar reikia jam tai pasa kyti? Kaip? O gal iš viso ne verta? 3. Jums reikia praeiti kele tą kvartalų arba važiuoti vie name kupė su mažai pažįs tamu žmogumi. Tylėti neman dagu. Bet apie ką kalbėti? Nuo ko pradėti? 4. Jums reikia rimtu reika lu kreiptis į vyresnį, o var do ir tėvavardžio jo nežino te. Ką daryti? Juk nepradė si pokalbio žodžiais: „Klau sykime“, arba „Žinote ką?“ 5. Jūsų kolega labai greit pokalbyje su jumis perėjo į „tu“. Kaip parodyti, kad toks tujinimas jums nemalonus? 6. Merginą reikia pro du ris praleisti pirmą. O jei du rys atsidaro sunkiai? Palauk ti, kol Jūsų draugė atliks sunku darbą ir paskui man dagiai pasekti paskui ją? 7i .Jūs norite draugui pa spausti ranką pasisveikinda mas. Ret greta jo — mergina. O mergaitei paduoti pirmam ranką — nemandagu. Kaip pasielgti? w : '■■i 8. Jūs geraširdiškai pasa kojate apie įdomų atsitikimą, kuris nutikėtu jūsų pažįsta mu. Ir staiga jūs pastebite, kad Jis, tžišjusų pažįstamas, sėdi čia ir girdi jus. Nesma gu, tiesa?- Kaip atitaisyti pa dėtį? ' 9. dieną, jūs susitin kate su žmogumi kelis kar tus. Kaip įelgtis, susitikus antrą kartą — sveikinti jį ir kaip? Ar qal tylomis praeiti pro šalį?
Nežinomas liko žmogus, kuris sugalvojo egzaminų se siją. Tur būt, jis suprato, kad jo vardą vargu ar su pagar ba minės daugelio kartų stu dentai. Jis padarė savo — sugalvojo egzaminus ir pasi nėrė i Letą. Nuo to laiko pra ėjo amžiai, bet studentai po du kartus kasmet priversti srėbti jo išvirtą putrą. Tačiau aš nesiruošiu kriti kuoti egzaminų kaip sistemos, tuo labiau, kad aš jų daugiau nebelaikysiu. Savo laiku aš praėjau gerą dešimtį egzami nų sesijų ir dabar tiesiog noriu pasidalinti šiokiu tokiu patyrimu. Gal jis pravers tiems, kuriems kaip ir man, kaikada tetrūksta tik vienos dienos pasiruošti eiliniam eg zaminui. Kai kurie mano, kad egza minas — tai dvikova tarp iki dantų ginkluoto profesoriaus ir beginklio studento. Ma nau, kad ne visai taip. Žino ma. studentas apsaugotas ne daugiau už Tilį Ulenšpigelį, kuris prieš grėsmingą riterį išjojo su šluota rankoje ir I. DAGIO nuotr. kopūstlapiu ant galvos. Bet iš kitos pusės, studentas, kaip XXXX>0<>00<><><XK>000^^ ir legendarinis Tilis, turi at sargoje gerą ginklą — užsidrąsą — tai grūdinimą ir savybės, ki:urios dažnai sulygina dvikovos dalyvių galimybes. Apžvelkime kai kuDėkojame Universiteto rias „galimas“ situacijas. komjaunimo komitetui ir Ko gero, svarbiausia — Jūsų aukštosios mokyklos stropiai išstudijuoti dėstytojo skonį. Sakysime, yra žinoma, studentams, kurie dalyva kad jis mėgsta platų atsaki vo mūsų šventėje ir savo nėjimą, o jūsų supratimas nuoširdžiais pasisakymais apie bilieto klausimą ,,Bar barų antplūdis į Romos impe bei patarimais padėjo mū riją “ miglotas. Tokiu atveju sų moksleiviams daugiau reikia pradėti iš toli: pake susimąstyti dėl savo busi denti žąsų, kurios išgelbėjo Romą, plunksnas, papriekaiš mosios profesijos ir vietos tauti Brutui ir Kasijui už ne gyvenime. nuoseklumą, iškeikti Neroną ir pagirti Tacitą. Neblogai ti. KAIRYTĖ, B. MATIKASį būtų pasakyti nors įžymią Kauno XXIV v'd. m-los g frazę, kad ir: „Atėjau, pama XI kl. vadovai čiau, nugalėjau“ ir trumpai 1968.11.17. atpasakoti romano „Sparta -ocooooooooooooooooooooooooooooooooooooo. kas“ turinį. Jei dėstytojui to
Universiteto komjaunimo or ganizacijos veikia orientuotųsi į skirtingus visuomeninius studentų interesus. Šių inte resų pažinimas ir jų maksi Ii tai, kad komjaunuoliai, dir malus patenkinimas turėtų bę šiose visuomeninio darbo tapti pagrindiniu organizaci sferose, labai nevienodai pa jos uždaviniu. tenkinti tuo, ką jie dirbo Antra, būtų visiškai natū Pavyzdžiui, iš visų komjau nuolių, turėjusių įpareigoji ralu, kad šiandieninėmis mū mus pirminėje organizacijoje, šy gyvenimo sąlygomis, kada tik 20 proc. sakosi dirbę su komjaunimas tapo masine or malonumu ir 46 proc. — ne ganizacija, visuomeninė-polinorėdami, bet pareigos jaus tinė jos narių veikla būtų ly mo skatinami. Tuo tarpu iš giateisė su kitomis visuomeni visų, dirbusių SMD, 67,5 nės veiklos rūšimis, t. y., kad proc. savo darbą atliko su organizacijos nario visuomeni malonumu ir tik 10 proc. dir nio aktyvumo kriterijum tap visuomeninė bo nenorėdami, bet pareigos tų apskritai jausmo verčiami. Dar ryš veikla — politinė, moksline, kesnis kontrastas sportininkų meninė, sportinė ir t. t. Tuo (su malonumu — 58,3 proc., šiandien turėtų būti grindžia nenorėdami — 8,3 proc.) ir ma visa komjaunimo organi saviveiklininkų tarpe (su zacijos veiklos politika. malonumu 87 proc., nenorė Trečia, Universiteto kom dami — 3,2 proc.). jaunimo organizacijos darbo Aišku, kad pasitenkinimas svorio centrais šiandien jau darbu, įdomumas yra galimas nebegali likti pirminės kom len, kur realizuojami vieno jaunimo organizacijos akade ki ar kiloki mūsų studentijos minėse grupėse. Šios grupės, polinkiai bei interesai. Kaip kaip taisyklė, yra tik* forma rodo ką tik pateikti duome lūs kolektyvai, jungiantys sa nys, darbas pirminėje organi vyje pačių įvairiausių visuo meninių interesų žmones. Tai zacijoje toli nuo šito reiškia, kad šiandieninių kom LABAI BENDRO POBODŽIO jaunimo organizacijų darbas tuiėtų būti dirbamas klubiniu IŠVADOS pagrindu. Tuo pačiu ir šio Toliau gvildenant čia iš darbo svorio centrais turėtų keltą problemą, būtų galima tapti fakultetų komjaunimo pateikti daug įdomios me organizacijos, nes .tik čia džiagos iš jau minėto socio įmanoma į,grupuoti jaunimą loginio tyrimo. Tačiau jeigu pagal jo interesus ir dirbti svarbiausiu paties tyrimo atitinkamą darbą. O dabar vėl prisimena Altikslu tebuvo komjaunimo or ganizacijos narių interesų ir donos K. laiškas. Visiškai netos organizacijos veiklos san- sinori tikėti, kad Aldonai tykio zondažas, tai šiuo-.šiaFidieninė padėtis atrodo straipsniu norimą iškelti tik nėįdpmi vien dėl to, jog minpačią problemą. Tiek tyrimo tys nenuoseklios ir ji dažnai pobūdis, tiek pagaliau ir šio prieštarauja pati sau. Matyt, straipsnio apimtis neleidžia yia ir objektyvių tokio nepa pateikti konkrečių rekomen- sitenkinimo priežasčių, JeiUniversiteto gu taip, vadinasi, reikia disdacijų mūsų organizacijos kutuoti toliau. komjaunimo darbui. Na, o paties bendriausio pobūdžio išvados gaSt. VENSKEVlClUS WU komjaunimo lėtų būti tokios: komiteto narys Pirma, būtina siekti, kad
Polinkiai ir principai (TĘSINYS iš 2 psl.) charakterio ypatybes — 10,6 proc. darbo kokybę — 7,4 proc. (įstojusiems gamyboje) politinius interesus 6 proc. (Atsakant į šį klausimą, buvo įrašyta papildomų punktų, kurie sudarė 7,4 proc.). Palyginus abi atsakymų grupes ir netg nepretenduo jant į procentinį precizišku mą, galima padaryti išvadą, kad dauguma šiandieninių Universiteto komjaunimo or ganizacijų narių buvo priim ta į komjaunimą, vadovau jantis pačiais įvairiausiais kriterijais ir, kad visuomeni nės-politinės stojančiojo pa žiūros, toli gražu, nebuvo svarbiausiuoju priėmimo į komjaunimą kriterijum. Tai reiškia, kad esant tokiai pa dėčiai, jokiu būdu negalima tikėtis vienodo mūsų Univer siteto komjaunimo organiza cijos narių visuomeninių-politinių pažiūrų intensyvumo Reikia pasakyti, kad šitokia padėtis paprasčiausiai natūrali-masinėje organizacijoje yra ir bus pačių įvairiausių polin kių bei interesų, įvairaus cha rakterio žmonių, apie kurių oolitines pažiūras galima pa sakyti viena: jie yra tarybi niai jaunuoliai. Šių jaunuolių interesai ne išvengiamai privalo tapti vi sos Universiteto komjaunimo organizacijos iinteresais. Jų realizavimas turi sudaryti or ganizacijos darbo esmę. Tai juk ir yra vienintelis mūsų jaunimo auklėjimo būdas. Galima tikėtis, kad tokia or ganizacijos darbo kryptimi būtų patenkinti ir patys komjaunuoliai. Deja, šian dien to dar nėra. Anketoje buvo klausimas, kuriuo norė ta išsiaiškinti tam tikras abe jingumo komjaunimo darbui
priežastis. Klausimas buvo atviras, dėl to labai sunku susisteminti atsakymus, Tačiau juose, kaip taisyklė, ryš' kėja skeptiškas požiūris į šiandieninių komjaunimo organizacijų darbą. Štai keletas tipiškų atsakymų: „Abejin gumas visada pasireiškia ten, kus neįdomu", „Komjaunimas — jau ne priešakinis bū rys", „Komjaunimo darbas liečia pagrindinai tik ideologija", „Kaltas — formalizmas, kuris siautėja pirminėse organizacijose", „Reikia iš pagrindų keisti darbo formas", „Mes jau suaugę ir toks komjaunimo darbas, kaip mokykloje, mūsų amžiui ne beįmanomas", „Jei kas daro ma, tai viskas automatiškai iš aukštesnių grandžių". §į sąrašą būtų galima ir toliau tęsti. Tačiau jau ir tiek pakanka, kad būtų galima rimtai susimąstyti. Šiuos žo džius rašo komjaunuoliai. Tiesa, labai nesunkiai juo* galima pavadinti nesąmonin gais ar nesubrendusiais. Be* tai būtų pats vulgariausias problemos sprendimas. Juk šie žmonės — mūsų šiandie ninis jaunimas. Pasakyti, kad šis jaunimas blogas, reikštų tik suprimityvinti reikalą. Taigi, dar kartą peršasi išva da, kad pribrendo laikas la bai rimtai pagalvoti apie pa čios mūsų organizacijos veik los pobūdį -Tai rodo ir kitų anketos klausimų analizė. 73,6 proc. visų apklaustųjų komjaunuo lių dirba įvairų visuomeninį darbą. 23,6 proc. iš jų pirminėje komjaunimo organizacijoje, 20,7 proc. — kom jaunimo organizacijoje už grupės ribų, 10,8 proc. — profsąjungoje, 11,3 proc. — sportuoja, 14,6 proc. — dalyvauja saviveikloje ir 19 proc. — SMD. Įdomu pažymė-
bus maža, galima jį nustebin ti keliais anekdotėliais iš ro mėnų gyvenimo. . . Čia pa prastas išskaičiavimas: dėsty tojas, nustebintas jūsų eru dicijos, užmirš apie barbarų antplūdį ir nedrįs jūsų nu skriausti. Kita paplitusi priemonė to kia: jūs įeinate į auditoriją aprištu kaklu; persivalgėte ledų ir labai užkimote. Jums kiekvienas žodis — mirtina kančia, ir dėstytojas, jei jis tik ne niekšas, jus humaniš kai atleis be papildomų klau simų. Tai savotiškai neblogas metodas, bet saugok viešpa tie, jei persistengsi! Primin siu, kaip į vieną egzaminą pusė grupės atėjo užkimusi ir auditorijoje tesigirdėjo šnypš timas tarsi terariume. Egza minatorius visiškai nebesusitvardė ir demaskavo simu liantus. O kitą kartą studen tas naujagimio balsu praveb lenęs atsakymą ir netikėtai gavęs ketvertą, taip apsi džiaugė, kad riktelėjo visa gerkle: „Iki pasimatymo, Pavlai Vaši I jevičiau!“ Supranta ma. jį tuoj sugrąžino atgal ir nabagas buvo negailestingai sutvarkytas. Bet pavojingiausi tie dėsty tojai, kurie mėgsta trumpus ir aiškius atsakymus. Jie rei kalauja tikslių žinių ir visiš kai nepakenčia plepėjimo. Mes ypač kentėme nuo vieno docento, paties biauriausio, kokį esu sutikęs savo studen tiškame gyvenime. Jis pa klausė: „Kada faraonas Ramzis sudarė sutartį su hetitais?“ Ir it akmuo liko nepa judinamas. Kaip mes tik neišsisukinėjome! Mes kaip lakš tingalos suokėme apie pira mides, demaskavome apgavi kus žynius, deklamavome apie Ozirį ir Izidę, o kai iš sikvėpėme, docentas šalta kraujiškai paklausė: „Tai ka da, vadinasi, Ramzis sudarė sutartį su hetitais?“. Bet už tai sekančiai sesijai buvome apsiginklavę iki dantų: mes sužinojome, kad vienas pro fesorius N. laiko mūsų do centą paviršutinišku moksli ninku. Nuodėmė būtų buvusi nepasinaudoti šia maža silp nybe. Ir nuo tada į kiekvie ną konkretų klausimą stu dentas žerdavo: — Negalima sutikti su pro fesorium N., kuris nesiskaito su faktais, neigia, kad kara lius Supiluliluma yra dinasti jos įkūrėjas. Profesorius N. ją neigia ir išbraukia iš isto rijos. Buvo galima malti bet ko kias nesąmones, — docentas švytėdavo ir rašydavo į kny gelę išsvajotą pažymį. Jeigu dėstytojas linksmas ir nuotaikingas žmogus, tai atsakinėti reikia gyvai, su ju moru. Kartais pavykęs sąmo jis gali padėti išsikapstyti iš baisiausio liūno. Man pasako jo apie vieną studentą, kuris į profesoriaus klausimą: „Ką jūs žinote apie žemės plutos sandarą?“ nesvyruodamas at sakė: „Vargu ar galėsiu ką nors bepridėti prie jūsų nuo stabios monografijos šia te ma, Andrejau I vanovičiau!“ Už išradingumą studentas buvo apdovanotas pelnytu trejetu. Didžiulę reikšmę turi ir lai ko faktorius: reikia žinoti kada ir po ko eiti laikyti. Ry tą, jei egzaminatorius neišsi miegojęs, eiti pirmam pavo jinga: dėstytojas, norėdamas išsijudinti, parodys bereika lingą susidomėjimą studentų žiniomis. Tuo atveju geriau palaukti pertraukos, kai egza minatorius bus pailsėjęs ir papietavęs, taigi, bus geraširdiškesnis ir liberalesnis. Bet ir čia būtina žiūrėti, kas eina pirma jūsų. Jeigu tai apvalus penketukininkas, kurso pasididžiavimas — ge riau praleiskite savo eilę. Mūsų kurse buvo studentas, kuris pasižymėjo lėtu kalbė jimu. Kalbėjo jis, tarsi jam prie liežuvio būtų pririštas akmuo. Paprastą frazę: „VoJįO Tailerio sukilimas įvyko 1381 metais" jis ištęsdavo iki begalybės, kad egzaminatorių , apimdavo net pašėlimas, po to vaikino atsakinėti būdavo vienas malonumas. Kaip matote, yrą nemaža būdų, kurie palengvina išlai kyti .egzaminą, jeįgu nespėjai gerai pasiruošti. Tiesa,’* yra dar ^vienas būdas, bet jis per drąsus ir perdaug paradok salūs, kad galėčiau rekomen duoti. Jo esmė ta, kad jūs iš tisus metus kremtate mokslu , ir žinios nuo jūsų dvelkte dvelkia, šitame metode, be abejo, šis tas yra, nors pa-, čiam taip ir neteko juo pasi- j naudoti. Pamėginkite patys pasirjnkti. Linkiu. sėkmėsL.v^
V. SANINAS
STUDENTŲ LAISVALAIKIS „MASTIS“ Aktų salėje
Moterys gerai, vyrai - patenkinamai Kai Grenoblyje buvo ko vojama dėl ,,olimpinių“ se kundžių, į Vilnių suvažiavo 180 stipriausiųjų respublikos aukštųjų mokyklų slidininkų. Jiems ir teko garbė atidaryti LTSR 1968 m. aukštųjų mo kyklų spartakiadą. Varžybos vyko 7-tame Nemenčinės plento kilometre. Dar prieš startą varžybų favoritais bu vo laikomi Vilniaus „Šviesos“ ir Kauno „Atleto“ slidininkai. Tai pasitvirtino po pirmojo starto, nors jis ir nelabai bu vo sėkmingas pedagogėms, nes jas apvylė tepalai. Mat, slidinėjimas tokia sporto ša ka, kur labai daug lemia te palai čia reikia pagirti musų merginų trenerį M. Metėjų, kuris visgi sugebėjo surea guoti į besikeičiančias oro sąlygas (pradėjo snigti) ir parinko gerus tepalus. Mūsų merginos kovojo 5 km traso je labai pagirtinai. Geriausiai iš Universiteto slidininkių pasirodė A. šešetaitė, užėmu si 7 vietą. Ji aplenkė visą eile pajėgių slidininkių, jų tarpe respublikos čempionę T. Urbonavičiūtę. Po pirmos dienos mūsų merginos buvo bendrakomandinėje trečioje vietoje ir tik keliais taškais pralaimėjo pajėgiai Vilniaus Pedagoginio instituto „Švie sos“ komandai. Kai finišo tie siąją perkirto paskutinioji dalyvė, buvo duotas startas vyrams. Užbėgdamas už akių, turiu pasakyti, kad visi vyrų re zultatai buvo anuliuoti, nes didesnė dalyvių dalis pažei dė varžybų taisykles. Teisėjų kolegija nusprendė pakartoti varžybas šioje 15 km traso je. Sekančią dieną moterys rungtyniavo 4x5 km, o vy rai — 4x10 km estafetėse. Ir vėl pirmosios startuoja moterys. Pirmauja „Šviesa“, antroje vietoje „Atletas“, o trečioje vietoje — mūsų merginos. Atrodė, kad ir vėl mūsiškės bus trečios, nes jos prieš Šiaulių Pedagoginio instituto studentes turėjo 46 sekundžių atsargą. Tačiau, kai iki finišo liko mažiau kaip kilometras, mūsų slidi ninke ketvirtajame etape iš tiko nesėkmė: lūžo slidė. Kol komandos draugės atėjo Jai į pagalbą, pakeitė slidę, dingo daug brangių sekun džių. Šiaulių atstovė spėjo pavyti ir net išeiti į priekį. Ir taip musų merginos fini šavo ketvirtos. Bet pirmos dienos 500 taškų atsarga lei do mūsų slidininkėms pasi
likti trečioje bendrakoman dinėje vietoje. Komanda startavo tokios sudėties: J. Krivaitė, V. Šlio gerytė, A. šešetaitė, G. Vitėnaitė. Taip vyrų vyko taip pat įdomi kova. Tuoj po starto į priekį išeina Kauno „Atle tas“, visą laiką jiems ant kulnų lipa Vilniaus „Šviesos“ atstovai. Mūsų komandos da lyvis V. Mikulionis perduoda estafetę tik šeštas. Nors ir daug Jėgų įdėjo mūsų vaiki nai, tačiau aukščiau šeštos vietos nesugebėjo pakilti. La bai gerai pasirodė paskutiniu startavęs J. Laurinavičius (žr. nuotr.: nr. 5). Komanda startavo tokios sudėties: V. Mikulionis, V. Smagurauskas, K. Sasnaus kas. J. Laurinavičius. Trečioji, paskutinė, varžy bų diena. Moterys startuoja 10 km, o vyrai — 15 km distancijose. Pirmoji baigė busimoji pedagogė T. Urbona vičiūtė, sugaišusi trasoje 38:32,0 sek. Universiteto slidbiinkės ir vėl rodo dide lį norą laimėti, kovoja su labai stipriomis varžovėmis kaip lygios su lygiomis. Ge riausia iš mūsiškių buvo G. Vytėnaitė (42:59,0 sek.), kuri startavo sirguliuodama. Be to, ji neseniai dalyvavo Są jungos profsąjungų sparta kiadoje Smolenske. Vėl išsirikiuoja į 15 km trasą vyrai, šį kartą nesusi pratimų neįvyko ir visų re zultatai buvo užskaityti. 15 km greičiausiai įveikė „At leto“ atstovas sporto meistras A. Baškys. Antruoju finišavo Jo komandos draugas J. Jokubauskas. Iš Universiteto slidi ninkų geriausiai pasirodęs J. Laurinavičius nugalėtojui pralaimėjo apie 3 minutes ir liko 17vietoje. Pagirtinai ko vojo kiti mūsų slidininkai: K. Sasnauskas, V. Smagu rauskas bei B. Mockūnas. Nors ir musų vyrai labai ge rai pasirodė šioje distancijo je, tačiau galutinė ko mandinė padėtis nepasikeitė. Jie liko šeštoje vietoje. Po varžybų kalbėjau su Universiteto slidinėjimo tre neriais M. Mačėjum ir H. Stašeliu, kurie pareiškė, kad slidininkų startais patenkin ti. Visi kovojo pagal savo pa jėgumą Musų slidininkų laukia at sakingi startai Rygoje. Rei kia manyti, kad šiais metais, gerai padirbėję, mūsų slidi ninkai atsirevanšuos už pra laimėjimą pernai. J. VASILIAUSKAS
A. LEVICKO nuotrauka
LEDO TAKELIUOSE Dvi dienas Vilniuje LSD „Žalgirio“ centrinio stadiono ledo takeliuose kovojo mūsų respublikos aukštųjų mokyk lų greitojo čiuožimo mėgėjai dėl nugalėtojo vardo. Kovoje dėl pereinamosios taurės mažojoje daugiakovė je dalyvavo šešios koman dos. Pirmąją dieną 500 m distancijoje moterims pirmoji buvo KKI atstovė M. Skinderaitė — 55,8 sek., o KPI at stovas M. Sazonas, parodęs laiką 49,8 sek., buvo pirmas vyrų tarpe. Mūsų komandos atstovai pasirodė silpnai: Medicinos fakulteto studentė S. Triumbelytė, tebuvo sep tinta, o L. Vaitkevičius (Fizi kos fakultetas) — penktas. Ši pirmoji distancija parodė, jog mūsų komandos yra silpnai pasiruošusios šioms varžy boms ir negalės pretenduoti ne tik į nugalėtojų laurus, bet ir į prizines vietas tiek komandinėje įskaitoje, tiek individualinėje. Sekančią die ną mūsų komandos atstovas
L. Vaitkevičius 5000 m dis tancijoje iškovojo trečią vie tą, Jis ir bendroje įskaitoje geriausiai pasirodė iš mūsiš kių: užėmė bendrą penktą vietą. Iš moterų geriausiai pasirodė S. Triumbelytė (sep tinta vieta). Bendrakomandi nėje įskaitoje nugalėtojų var dai ir pereinamoji taurė ati teko KKI atstovams. Mūsiš kiai — ketvirtoje vietoje. A. ŠIAULIETIS
šeštadienį Aktu salėje kon certavo Telšių „Masčio“ fab riko dainų ir šokių liaudies ansamblis. Po koncerto an samblio meno vadovas Zeno nas Burba pasakė; — Tikriausiai studentai buvo suagituoti, kad mums plotų. Juk šiuolaikiniam jau nimui kas kita rūpi. Dar nie kur nebuvome taip šiltai su tikti. Šį kartą meno vadovas kly do. Retai kada pasiseka pa matyti kolektyvą, kuris turė tų tiek gyvenamosios vietos etnografinio elemento. Sodria žemaičių tarme koncertą ve dė Palangos Juzė — R. Giniotis. Ir dar: kaip neplosi, kai scenoje pagyvenę žmo nės, mūsų studentų tėvai. Ansamblio veteranė A. Vilkie nė šoka „Senukų polką“, o jos dukra Rima „Klumpako jį“. . . Po koncerto „Masčio“ fab riko direktorius V. Kavaliaus kas pakvietė Universiteto ansamblį į Telšius. Norisi ti kėti, kad ši dviejų kolektyvų draugystė bujos. MŪSŲ koresp. R. KVIETKAUSKO nuotr.
Bromą atverta ing diplomą Ketvirtadienį dvi draugės susirūpinę šnekėjo Sarbievi jaus kieme: — Sako, Prodekanas serga. Vakar nebuvo ir šiandien ne simato. — Šiandien buvo dekanate, — užprotestavo antroji. — Kad tik šeštadienį ateitų. — Ką tu? Kaipgi be Prodekano, kokia gi šventė.. . Šeštadienį senasis Filologų kiemas prigūžėjo pilnas sve čių, dėstytojų ir studentų. Tiesa, oras šiek tiek šaltesnis Išpuolė, bet džiugios mūsų šventės — MEDIUMO — ug nis liepsnojo skaisčiai. Jau trečiąkart ji nušvietė žilas Universiteto sienas, raudonų čerpių mantija pasipuošusius kontraforsus, studentiškas vė liavas. Pasigirsta iškilmingi maršo garsai. Į kiemą įžengia trečia kursiai. Jų pusmėnulis ap juosia nebylų fontaną, kuris šįkart pasitarnaus ugniaviete — didžiulis laužas jo aslos vidury laukia trečiakursių žie žirbos. Ir — prasideda! Skamba ilgiausios raudos: nuodėmių daug buvo per tuos metus — mokslų pusę. Ir visas jas tre čiakursiai — žurnalistai, ra sistai, istorikai, anglistai, li tuanistai, germanistai, biblio tekininkai patenkinti sviedžia ugnin. Susirinkusius linksmina didieji „štukoriai" — Plona sis (IV k. germanistas G. Medeišis) su Storuoju (II k. lituanistas R. Jurgelionis), nuolatiniai šios linksmos šventės personažai. Šventės kaltininkus sveikina chemikai. Jų fakultete, sa ko, nebūną tokio didelio lau mas. Į jį atšuoliuoja iš toli, žo, todėl jie ir atėję prisi iš toli raitelis ant balto žir degti taikos pypkę. O ta pyp go. Kvieslys kviečia trečia kė — siurprizas: į vakaro kursius į Gedimino kalną. ... Iš pilies bokšto studen aangų su trenksmu pažyra tus sveikina fakulteto dekanas fejerverko spalvos. Švysteli prmasis deglas, K. Simaška, ten ir fakulteto antras. Ugnelių pilnas kie komjaunimo sekretorius K.
DRAUGIŠKOS TRAKUOSE Nuoširdi draugystė užsi mezgė tarp Istorijos ir filo logijos fak. studentų ir Tra kų mokyklos-internato moks leivių. Vasario 16-ąją fakulteto krepšininkai viešėjo Trakuo se. Mūsų penketukas šį kar tą atsirevanšavo už ankstes nius pralaimėjimus (69:67). Po rungtynių mūsų koman dos kapitonas Vytautas Zen kevičius papasakojo mokslei viams savo įspūdžius iš ke lionės po JAV ir Kanadą. V. KUČINSKAS
Nors jau kelio vidurys, bet kvieslys neleidžia atsipūsti. . . M. KURAIČIO nuotr.
Mediumas tęsėsi kovinėje. Kavinė putojo alum ir išmo nėm. čia trečiakursius li tuanistus pasveikino didysis Lietuvos siuvėjas nuo Palan gos — Juzė, istorikus — kunigaikštis Gediminas, ger manistus — Mefistofelis ir prancūzų specialybės studen tus — Trys muškietininkai. Čia fakulteto aktyvistams — trečiakursiams buvo įteiktos dovanos. A. NARMONTO nuotr.
Monkevičius ir besišypsąs iniiiiiiiiiiilliiiiiiiiiiliiiiiillililililiiinii prodekanas J. Balkevičius (jis Redaktorius dalyvauja mūsų šventėj!). Ir J. GIRDVAINIS vėl skamba senojo studentų himno „Gaudeamus" melodi ja, atnešta čion iš senųjų Uni Redakcijos adresai: Vilnius, versiteto kiemų. Universiteto g-vė Nr. 3, tele A. JUODUPIS fonas 2-58-84. Spausdina LKP ,CK laikraščių ir žurnalą lei dyklos spaustuvė. > Tiražas 3.000 egz. LV 07023
Užs. Nr. 1427
>sxxxxxxxxxxxxxxxxxxxy
— ~
Ar
^X><><><X><><>0<><><>00<X><><><><>0<>0<><><><><><><>0<><:><><^^
Vos ne kas šeštadienį X ar sekmadienį mes juos X girdime Aktų salėje. Ėst- X radinis šešetukas, vado- 9 vaujamas P. Garšvos, ir šį 9 šeštadienį gros šokiams. 9 Prieš tai įvyks poezijos X vakaras, kuriame daly- X vaus respublikos n. a. X Vytautas Kybartas. 9 Sekmadienį, kovo 3 d„ 9 20 vai. kultūros klubas 9 kviečia į baigiamąjį aukš- X .......... - ________ tųjų mokyklų BIT-BITO $ koncertą. O