Universitas Vilnensis, 1999 m. balandžio 30 d. Nr. 5-6 (1582-3) by Vilniaus universitetas

lkraščių

skaitykla I

hinc itur ad astra

||J s, B?/ ^T S a

universitas

Balandžio 30 d.

vilnensis

1999 m. Nemokamai \__________ J

■■■■■■■IlIMlflHHi■■■HHHIHHHHHHH Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr. 5-6 (1582-3)

"GAUDEAMUS" SUTRUMPINS MOKSLO METUS Birželio 25-27 dienomis Vilniuje vyks XIII-oji Baltijos šalių studentų dainų šventė “Gaudeamus”. Dar 1956 metais pradėta rengti šventė periodiškai vyksta Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Šiemet ji įvyks mūsų šalyje. Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos kreipė si j šešias Vilniaus aukštąsias mokyklas, prašydamas jų vadovus sudaryti galimy bę apgyvendinti svečius. Vilniaus univer sitetui reikės pasirūpinti 1300 žmonių apgyvendinimu. Mokslo ir studijų depar tamentas žada nupirkti reikiamą kiekį patalynės komplektų, kurie po šventės liks aukštosioms mokykloms. Taigi Uni versiteto vadovybė, ne viename Rekto rato ir Senato posėdyje svarsčiusi, kaip išbristi iš šios problemos mažiausiai “su šlapus”, nusprendė ne baigiamųjų kur sų studentams pavasario semestrą su trumpinti viena savaite, o pavasario eg zaminų sesiją pradėti anksčiau, t.y. nuo gegužės 25 d. Iki birželio 18 d. studen tai turi išsikelti iš bendrabučių, t.y. už leisti savo kambarius svečiams. L.e.Rektoriaus pareigas prof. B.Juodka Senato posėdyje sakė suprantąs, kad tai “sujau kia visą mūsų sistemą, bet išspręsti šią problemą reikia”. Studentų atstovybės prezidentas Ri mantas Simaitis Senate ir Rektorate yra išsakęs griežtai neigiamą VUSA pozici

ją šiuo klausimu. Jo manymu, priimti tik rai išmintingą sprendimą tokiu atveju ne lengva - kad ir “Gaudeamus” įvyktų, ir studentams gerai būtų. Ir Universiteto valdžia, ir studentai supranta, ką reiškia savaite anksčiau pradėti sesiją. Skau džiausiai savo kailiu tai pajus studentai. “Nemažai studentų yra susiplanavę, su sitarę su dėstytojais dėl įskaitų ir egzami nų laikymo. Ne paslaptis, kad studentas viską daro paskutinę savaitę, sutrumpėja paskaitų lankymo ir kursinių darbų rašy mo laikas. Kai kurie studentai moka už mokslą. Su Universitetu sutarta, kad jie išklausys visą programą, o dabar savaite programa sutrumpinama. Per paskutinę savaitę dėstytojai stengiasi įveikti, kas li kę, apžvelgti išdėstytą kursą, ir jau dabar daugelis sako: “Atleiskite, deja, nespėsiu, skaitykite patys”. O ką daryti tiems stu dentams, kurie visą informaciją gauna iš paskaitų? Studijų kokybė nukentės ne abejotinai. Kai mokymo procesas sutrum pinamas visa savaite, praktiškai vienu kre ditu sutrumpinama ir studijų trukmė. Ar Švietimo ir mokslo ministerija pripažins VU diplomus, kai vieno semestro vienas kreditas bus neišklausytas?”, - nerimau ja R.Simaitis. Dar didesnė problema yra išsikėlimas iš bendrabučių. Anot bendrabučių ir bu tų skyriaus viršininko Juozo Koskaus, “šventės dalyviai bus apgyvendinti visuo

se bendrabučiuose, išskyrus šeimyninius ir rezidentų bei doktorantų”. Į VUSA ateina studentai ir klausia, ką daryti. Vieni negali išsikelti, nes dirba, kitiems pas tėvus sugrįžti yra sudėtinga. “Aš su prantu, - sakė R.Simaitis, - yra bendra Universiteto tvarka, studentai pasibai gus mokslo metams turėtų išsikelti iš bendrabučių, bet visiems suprantama, kad studentai bendrabučiuose gyvena ir vasarą, moka už tokią galimybę, palie ka juose savo daiktus, yra susitvarkę kambarius. Ne paslaptis, kad suvažiavę į šventę studentai gerai pasilinksmina”. Paklaustas, kokios nuotaikos tarp stu dentų vyrauja dabar, R. Simaitis teigė, kad vieni sutinka užleisti savo lovą sve čiui, bet patys miegos šalia, ant grindų, kiti - griežtai nusiteikę nieko neįsileis ti. Nepavydėtina ir bakalaurų bei ma gistrų, gyvenančių bendrabučiuose, pa dėtis. Nors jų tiesiogiai šis sprendimas neliečia, tačiau VUSA prezidentas sa kė neįsivaizduojąs, kaip jiems reikės mokytis, kai kiti už sienų šėls. Universi teto reikalų valdytojas Sigitas Sunelaitis patikino, kad studentams tos savai tės mokestis už bendrabutį bus išskai čiuotas. Ne viename posėdyje Univer siteto vadovybė prašė studentų gerano riško supratimo ir pagalbos.

Studentė ir busimoji motina kaip tai suderinti?

Vyrai prieš vyrus arba Lietuvos moterys Lietuvos vyrų pasaulyje

Liana BINKAUSKIENĖ

numeryje: Studentai šventė “Žalgirio”pergalę

Ką studentai mano apie tvarki) “Niujorko” bendrabučiuose

Studentai nušluostė nosis psh) televizijos žvaigždėms (j^psL)

1999.04.30

Universitas Vilnensis

Kreipimasis

Svečiai

Universitete lankėsi Lenkijos Respublikos Prezidentas A.Kvvasnievvskis

/ JAV ir kitų NATO šalių, dalyvaujančių karo veiksmuose Jugoslavijoje, ambasadorius, akredituotus Lietuvoje

Prašome perduoti valstybių, kurioms Jūs atstovaujate, va dovams ir vyriausybėms, kad Lietuvos universitetų moterų aso ciacija, minėdama savo humanistinės veiklos septyniasdešimt metį, reiškia pasipiktinimą NATO kariniais veiksmais Jugos lavijoje, griaunančiais šios šalies ūkį ir kultūrą, ne stabdančiais, o skatinančiais albanų egzodą ir etninį valymą Kosove, civili nių gyventojų, senelių, moterų prievartavimą, albanų ir serbų tautų supriešinimą, tarpusavio neapykantą. Motinos dienos išvakarėse reikalaujame nutraukti žudynes ir visus karo veiksmus, kurie į istoriją įeis kaip XX amžiaus pabaigos gėda. Lietuvos universitetų moterų asociacijos Jubiliejinės Konfe rencijos, įvykusios 1999 m. balandžio 24 d. Kaune, dalyvės

Suteiktas Senatoriaus Garbės

L.e.Rektoriauspareigasprof. B.Juodka įteikia Lenkijos Respublikos Prezidentui atminimo dovaną. VlNaujiko nuotr.

Balandžio 13 d. Vilniaus universitete lankėsi garbingi sve čiai - Lenkijos Respublikos Prezidentas A.Kwasniewskis su po nia J.Kwasniewska, Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adam kus su ponia A.Adamkiene ir juos lydintys garbingi asmenys. VU auloje Lenkijos Respublikos Prezidentas skaitė paskaitą “Lenkija ir Lietuva - daugiau nei partnerystė”. Pradėdamas paskaitą Prezidentas pasidžiaugė, kad turi puikią galimybę su sitikti su žymiais lietuvių tautos politikos, mokslo ir kultūros žmonėmis bei jaunosios lietuvių kartos elitu būtent senajame Vilniaus universitete, iš kurio sklindanti šviesa ištisus amžius turtino abiejų tautų - lenkų ir lietuvių - dvasinį gyvenimą. Bu vo prisimintos J.Slovackio, A.Mickevičiaus, S.Kraševskio, S.Daukanto, S.Stanevičiaus, J.Lelevelio, Č.Milošo pavardės, su sijusios su Universiteto bei abiejų valstybių istorija. Kaimyni nių šalių istorijoje būta visko, tačiau Lenkijos Respublikos Pre zidentas teigė, kad pavyko nutiesti tiltus virš praeities bedug nių ir abipusį valstybių pasitikėjimą paversti strategine partne ryste. Šiandienos politikoje bendradarbiavimui skiriama daug dėmesio. “Jūsų ir mūsų nepriklausomybė ir saugumas glau džiai susiję”, - teigė ponas A.Kwasniewskis. Jis pacitavo Lie tuvos Respublikos Prezidentą, kuris, kalbėdamas Varšuvos uni versitete, teigė, kad mūsų tautų ir valstybių solidarumas esąs mūsų laisvės pagrindas. Bendradarbiavimą karinėje srityje iliustruoja bendras Lietuvos ir Lenkijos karinis dalinys “Litpolbat”, kurį galima laikyti brolystės simboliu, artimesnių ry šių ženklu. Geri valstybių santykiai ir partnerystė labai svarbūs siekiant narystės Europos Sąjungoje - galbūt tada Lenkijos ir Lietuvos sieną bus galima laikyti ES vidaus siena, kurios funk cija - tik užkirsti kelią nusikalstamumui. Bendradarbiauti de rėtų ir švietimo bei kultūros srityse - keistis informacija, ska tinti studentų mainus tarp aukštųjų mokyklų. Baigęs paskaitą Lenkijos Respublikos Prezidentas atsa kė į susirinkusiųjų klausimus. L. e. Rektoriaus pareigas prof. B.Juodka Prezidentui įteikė paveikslą su Šv. Jonų bažnyčios vaizdu, ponas A.Kwasniewskis prof. B. Juodkai - A.Micke vičiaus kūrybos tomą. "U.V." inform.

vardas

Balandžio 22 dieną Senato posėdyje žymiam bankininkui iš Čikagos dr. Antanui Kęstučiui Grinai buvo suteiktas Se natoriaus Garbės vardas. Šis garbingas vardas suteikiamas pirmam lie tuvių išeivijos atstovui Vil niaus universiteto istorijo je už ypatingus nuopelnus plėtojant bankininkystės ir finansų studijas Vilniaus universitete, už visokerio pą paramą Ekonomikos fakultetui ir Tarptautinio Dr. Antanas Kęstutis Grina, priimda verslo mokyklai, už pa mas jam suteiktą garbingą vardą, pri galbą plečiant ir stipri siminė ir pirmąjį atvykimą į Lietuvą nant tarptautinius akade po 48 metų. . VNaujiko nuotr. minius ryšius. Tarp jo bu vusių mokinių - Lietuvos finansų viceministre L.Urbšienė, o taip pat žymūs bankinin kai, auditoriai, verslininkai, savivaldybių bei valstybinių įstai gų atstovai, tarptautinių organizacijų darbuotojai. Tarptautinio verslo mokyklos direktorius doc. J.Kunčiną, Se nato nariams ir svečiams pristatydamas dr. A.K.Griną, išvardijo neįkainojamus jo darbus bei nuopelnus Lietuvos labui: negailė damas savęs ir laiko, A.K.Grina skaitė paskaitas Tarptautinio verslo mokykloje, mūsų iniciatyva apmokė tuo metu (1991 m.) daugelį Lietuvos bankuose dirbusių specialistų, 1992-93 metais Lietuvoje dirbo JAV korpuso direktoriumi, konsultavo Lietu vos Vyriausybę nacionalinės valiutos įvedimo bei bankų refor mos klausimais, dirbo ekspertu Lietuvos Valstybiniame, Tau pomajame ir “Litimpeks” bankuose. Svariausias A. K. Grinos indėlis - metai, atiduoti studen tams Tarptautinėje verslo mokykloje. Jo paskaitų yra išklausę jau 1000 šios mokyklos studentų. Dėkodamas dr. A. K. Grina sakė, kad jam ši suteikta garbė yra labai brangi. “Tačiau aš jau čiuosi šios didelės garbės ir neužsitamavęs, kai pagalvoju apie visus jus - Universiteto darbuotojus, kurie su jaunimu bendrau jate visą laiką, sunkiomis sąlygomis, su pasiaukojimu ir atsida vimu”, - teigė jis. "U.V." inform.

Universitas Vilnensis

1999.04.30

KAI KURIE UNIVERSITETO FAKULTETAI NEIŠNAUDOJO

STUDENTAMS SKIRTO PASKOLŲ FONDO Šiemetiniame mūsų Universiteto pa skolų studentams fonde yra 1 mln. 699 tūkst. litų (pernai buvo skirta 386 tūkst. Lt). Tai gana nemaža suma, kurią skiria Valstybinis mokslo ir studijų fondas. VU Studijų skyrius padalijo šią sumą fakul tetams proporcingai juose besimokančių dieninių studijų studentų skaičiui. Tačiau netikėtai iškilo problema - ne visi fakul tetai išnaudojo jiems skirtą paskolų fon dą. Štai FilF neišnaudojo 99 tūkst. litų, ChF - 24, MF - 118, TSPMI - 23, IF 21, FilosF - 17,5 tūkst. Lt. Užtai Fizikos, Gamtos mokslų, Kauno humanitarinis ir Komunikacijos fakultetai visiškai išnau dojo gautas sumas. Balandžio 15 d. buvo paskutinė paskolų skirstymo data. Studijų skyriaus vedėjas Eugenijus Stumbrys “U.V.” patikino, kad terminas gauti pa skolą tikriausiai bus pratęstas. Šiuo klau simu Studijų skyrius jau tarėsi su Valsty biniu mokslo ir studijų fondu, ir fakulte tams, kurie išnaudojo visą jiems skirtą su mą, bus pasiūlyta paimti pinigų dar dau giau kitų fakultetų (kurie neišnaudojo skirto limito) sąskaita.

Kodėl susiklostė tokia situacija? Gal studentams nereikia pinigų? O gal jie pa prasčiausiai bijo imti paskolą? E.Stumbrys mano, kad fakultetai nesitikėjo gauti tiek daug pinigų (5-6 kartus daugiau nei pernai). “Noriu pabrėžti, - sakė Studijų skyriaus vedėjas, - kad Valstybinis moks lo ir studijų fondas dar nėra gavęs LR Vyriausybės sprendimo skirstyti šias lė šas, bet nenorėdamas delsti ir prašyda mas Vyriausybės skirti tiek lėšų bei tikė damasis, kad prašymas bus patenkintas, jis raštu informavo aukštąsias mokyklas”. Fondas rizikuoja, bet, matyt, jaučia, kad Vyriausybės sprendimas bus teigiamas, todėl skubina įvykius. Juk artėja mokslo metų pabaiga, o pinigai yra reikalingi daugeliui. Paskolą studentas turės grąžin ti ne vėliau kaip po dvejų metų pabaigus studijas su 5 proc. palūkanomis. “Tai la bai nedaug, galbūt ne visi tai supranta”, - kaip dar vieną neišdalintų paskolų prie žastį nurodė E.Stumbrys. Paskolos garan tas - Vyriausybė, savo ar tėvų turtu ga rantuoti nebereikia. Aukštoji mokykla paskolos grąžinimo garantuoti negali, nes

neturi priemonių pinigams išreikalauti. Savo piliečius gali prižiūrėti tik valstybė. Fondo pasiūlymu paskolos dydis gali būti 1000, 2000, 3000 ir 4500 Lt. Jis ne turi viršyti 36 Vyriausybės siūlomų MGL. Tačiau E.Stumbrys mano, kad būtų ne blogai ir 500 Lt paskola. Išsamiau apie paskolas ir jų grąžinimo sąlygas galite perskaityti “Internete” adresu: http:// www.studijos.cr.vu.lt/infor/dokum/paskola.htm. Liana BINKAUSKIENĖ

Reorganizuotos katedros Nuo š.m. gegužės 1 d. VU Mate matikos ir informatikos fakulteto In formatikos katedra pertvarkyta į In formatikos katedrą ir Programų sis temų katedrą, o Geometrijos ir topo logijos katedra - j Kompiuterijos ka tedrą.

"CZ V” inform.

VU BIBLIOTEKOJE ATIDARYTA PARODA "Pirmieji Aleksandro Puškino spausdinti kūriniai" Balandžio 23 d. VU biblio “Teleskop” ir kitų žurnalų bei tekos Baltojoje salėje atida almanachų numeriai su pir ryta paroda “Pirmieji A.Pušmosiomis poeto publikacijo kino spausdinti kūriniai”, mis, taip pat paties Aleksan skirta garsiojo poeto 200dro Sergejevičiaus redaguo osioms gimimo metinėms. tas “Sovremennik”, jo kūrinių Parodą surengė Lietuvos rankraštinės kopijos. Parodos A.Puškino draugija ir VU atidaryme dalyvavęs Rusijos biblioteka. Parodoje ekspo ambasadorius Lietuvoje K.N. nuojama dalis vertingos po Mozelis pasidžiaugė VU bib eto kūrinių, išleistų jam dar liotekoje sukauptais lobiais, gyvam esant (1814-1837) ko svarbiais tiek Rusijos, tiek lekcijos, kuri saugoma VU Lietuvos valstybėms, ir padė Parodos atidarymo akimirka. Kalba prof. E. Kostinas bibliotekoje. Tai pirmosios kojo parodos organizato ^Naujiko nuotr. publikacijos, pasirašytos ini riams už pasiaukojamą darbą. cialais A. NKSP, pirmasis eilėraš zeum” numeriai, kuriuose pirmą Filologijos fakulteto prof. R.Sidetis “Atsiminimai Carskoje selo”, kartą buvo publikuoti busimojo ravičius papasakojo apie garsiojo publikuotas jau Aleksandro Puš poeto licėjaus laikų kūriniai. Ke rusų poeto kūrybą, pristatė ir pa kino vardu. VU bibliotekos sau letą jų galima matyti parodos sten komentavo parodos eksponatus. gyklose sukaupti ir visi žurnalų duose. Eksponuojami ir “Syn ote“Vestnik Evropy”, “Rossijskij mu- čestva”, “Moskovskij vestnik”, "U.V." inform.

1999.04.30

Universitas Vilnensis

PARAGINTA REMTI BIBLIOTEKĄ Balandžio 14 d. Šv. Jonų bažnyčioje įvyko vyrų choro “Sakalas” koncertas, skirtas fondui “Mokslo šviesa” paremti. Bilietas į valandą trukusį renginį kaina vo 5 Lt. Koncerto klausėsi daugiau nei pusantro šimto žmonių. Surinktos lėšos bus skirtos naujos Vilniaus universiteto bibliotekos statybai. Reklaminiuose plakatuose ir lanksti nukuose buvo nurodyta, kad prieš kon certą rengiama ekskursija po senąsias ir naująsias Universiteto bibliotekos patal pas. Deja, į šį pasiūlymą atsiliepė vos 9 žmonės. Jiems buvo parodytos Smugle vičiaus, Baltoji, Lelevelio salės, Mokslo darbuotojų, Bendroji ir remontuojama Bibliografijos skyriaus skaityklos, papa sakota jų istorija. Ne vieną nustebino, kad

Baltoji salė įkurta buvusioje Universite to observatorijoje, Lelevelio - koplyčios viršuje, o Mokslo darbuotojų skaitykloje prieš keletą amžių veikė studentų ben drabutis. Norintieji galėjo stačiais šiauriais laip tukais iš Baltosios salės užlipti į bokštelį, iš kurio puikiai matėsi Prezidentūros kie mas ir visas Vilniaus senamiestis. Smuglevičiaus salėje susirinkusieji ap žiūrėjo senuosius spaudinius. Bibliotekos darbuotojos papasakojo, kad 1570 m. ka ralius Augustas Jėzuitų kolegijai pado vanojo 4000 knygų (iš jų mūsų laikus pa siekė tik keliolika) ir paragino sekti jo pa vyzdžiu. Koncerto metu surinkta 740 litų. "U.V." inform.

VU BIBLIOTEKOS PARAMOS FONDUI "Mokslo šviesa"aukojo 1000 ir daugiau litų paaukojo:

R.Pavilionis, A.Vidugiris, VU Filolo gijos fakultetas, AB bankas “Hermis”, VU bibliotekos darbuotojai. 500 ir mažiau litų

A.Stabinis, V.Guoga, V.Pakerienė, B.Butkevičienė, V.Dargužis (Hoferis) (Šveicarijoje gyvenantis VU garbės dak taras), J.Grigas, V.Juodkazis, A.Stravinskas, N. ir A.Sulgos, I.Krivienė, R.Šalna, J.Valančiūtė, N. ir V.Giniočiai, V. ir V.Bagdonavičiai, S.Sunelaitis, O.Deveinytė, A.Paulauskienė, D. ir V.Kaunai, D.Dainauskaitė, Salininkų vid. mokyklos moks leiviai, Vilniaus Jono Pauliaus II-ojo mo kyklos moksleiviai, T.Liubertienės priva čios pagrindinės mokyklos moksleiviai, Utenos 1-osios vid. mokyklos moksleiviai.

STUDENTAI ATGAIVINA MOKSLINIŲ DARBŲ KONFERENCIJŲ TRADICIJĄ Balandžio 16 d. VU Filologijos fakulteto An glų kalbos katedroje įvyko pirmoji studentų mokslinių darbų konferencija germanų lingvis tikos ir anglų kalbos mokymo klausimais. “Žvelgiantį ateitį”-tai pirmasis bandymas at gaivinti primirštą studentų mokslinių darbų pri statymo tradiciją, pagyvinti katedros studentų akademinę veiklą ir atverti naujas galimybes glaudesniam studentų ir dėstytojų moksliniam bendradarbiavimui. Simboliška, kad įžanginę kalbą pasakęs prof. A.Steponavičius konferen cijos dalyviams priminė pirmojo anglų poeto Caedmono istoriją, kuriam, kaip byloja met raštis, angelas atnešęs poezijos dovaną. To paties įkvėpimo profesorius palinkėjo ir visiems konferencijos dalyviams. Atidaryme kalbėjo viešnia iš Bradfordo universiteto dr. Anne VVhite, kuri atskleidė panašių konferencijų svarbą uni versiteto gyvenime ir trumpai apžvelgė svar biausius studentų įgūdžius ir savybes, kurios išsiugdomos dirbant mokslinį darbą. Dviejose sekcijose, apėmusiose pagrindi nes konferencijos kryptis, lingvistiką ir istori nę semantiką, pranešimus skaitė 28 Anglų fi lologijos ir Skandinavistikos katedrų studen tai, besigilinantys j germanų kalbų istoriją, leksinius, fonetinius bei gramatinius ypatumus, anglų kalbos mokymo metodiką. Konferenci jos pranešimus apibendrino prof. D.Tekorienė, pabrėžusi akademinio bendravimo svarbą ir paraginusi studentus surengti panašią kon ferenciją ir ateinančiais metais. Pranešimus skaičiusiems studentams ši konferencija buvo nemenkas išbandymas. Te ko apmąstyti, kaip sudominti besiklausančiuo sius savo darbo tematika, suprantamai pateikti analizuojamą medžiagą. Konferencijos sekci jose susitiko studentai, kurie domisi panašio

mis kalbotyros sritimis, todėl buvo įdomu atrasti naujus sąlyčio taškus, pasikeisti nuomonėmis ir taip pagilinti savo ži nias. Kita vertus, konfe rencija buvo naudinga ir besimokantiems žemes niuose kursuose, nes jie turėjo puikią galimybę ne tik klausytis pranešimų, bet ir mokytis mokslinių darbų pristatymo meno. Po konferencijos sa Konferencijos akimirka. Aut. nuotr. vo įspūdžiais pasidalijo Angų filologijos katedros doc. Aurelija Uso- me vienai akademinei bendruomenei ir turime nienė ir vyr. dėst. Birutė Ryvitytė bei Skandi ką vieni kitiems pasakyti, dėl ko pasiginčyti”. navistikos katedros dr. Rasa Ruseckienė. Dr. Rasa Ruseckienė: “Džiugu, kad po de Doc. A.Usonienė: “Konferenciją laikyčiau šimties metų pertraukos vėl atgimė studentųvienu svarbiausių šj dešimtmetį katedros stu germanistų konferencijų tradicija. Konferencija dentų renginiu, kuris ne tik atgaivino vieną iš buvo išties turininga ir įdomi. Pranešimuose šiek tiek primirštų akademinės visuomenės nagrinėti įvairūs anglų kalbotyros klausimai (fo dialogo formų, bet ir pademonstravo geras stu nologijos, morfologijos, sintaksės, semanti dentų dalykines žinias bei jų pasirengimą dirbti kos, teksto lingvistikos bei psicholingvistikos mokslinį darbą. Nauja ir labai teigiama buvo ir sociolingvistikos aspektais). Konferencijoje tai, kad dalyvavo ir Skandinavistikos katedros dalyvavę Skandinavistikos katedros studentai studentai. Belieka tikėtis, kad tokia mokslo skaitė pranešimus iš skandinavų kalbų foneti šventė nebus paskutinė, kad ji bus tęsiama ir kos, morfologijos, etimologijos ir semantikos. Studentų moksliniai pranešimai paliko labai taps tradicinė”. gerą įspūdį, pasižymėjo mokslinės analizės Vyr. dėst. B.Ryvitytė: “Buvo ir jaudulio, ir ir jos rezultatų branda. Tikimės, kad ši atgi įtampos. Dėstytojai jaudinosi dėl savo studen jusi mokslinių konferencijų tradicija gyvuos tų, studentai jaudinosi dėl būsimų klausimų. ir ateityje, nes tai puiki būsimų mokslininkų Pranešimai buvo įdomūs ir puikiai parengti. No ugdymo mokykla". rėčiau pagirti ketvirtakursius, kurių praneši Jurga STASEVIČIŪTĖ, mų struktūra buvo ypač gerai apgalvota. Ma Rūta ŠILEIKYTE nau, kad ši konferencija parodė, jog priklauso-

1999.04.30

Universitas Vilnensis

Vilniaus universitetui — 420 metę

UNIVERSITETAS JUBILIEJŲ

ŠVĘSTI PRADĖJO LINKSMAI gijusi publika tuoj pat buvo “pa maloninta” dūmais - prieš pat sceną driokstelėję fejerverkai pri vertė žiūrovus kurį laiką užsi dengti nosis ir atidaryti keletą sa lės langų: patalpa buvo pilna dū mų. Niekada juk nežinai, ką iš krės studentai... 0 studentai tikrai visus nuste bino savo pasirodymais. Stepo nas Batoras, lydimas ginkluotos palydos, pasveikino susirinku Linksmieji teisėjai "verčia” dalyvauti teismo siuosius Sarbievijaus eilėraščiu ir įteikė Rektoriui Karališkąjį raštą. procese. Chemijos fakulteto studentai ap Balandžio 9 dieną mūsų Universiteto Gamtos dovanojo Rektorių “išminties eliksyru", fakulteto duris “saugojo" ginkluoti, viduramžių gamintu 420 metų. VU Kiemo teatro ar aprėdus dėvintys ir deglus laikantys sargybiniai. tistai nebuvo linkę juokauti, jie suvaidi Ant laiptų, vedančių j Didžiąją aulą, svečius gies no rimtą miniatiūrą “0 viskas buvo taip". mėmis pasitiko Vilniaus Konservatorijos “Vaidi Gamtos fakulteto studenčių, sugrojusių Merginoms iš "rūtų darželio"grojo pats Rektorius lutės”, grojo VU pučiamųjų instrumentų ansam neilgą muzikinę kompoziciją fleita ir forblis “Oktava”. Taip Vilniaus universitetas pakvie tepionu, ir dviejų vaikinų iš Filologijos tė paminėti 420-ąsias jo įkūrimo metines. fakulteto pasirodymus lydėjo audringi Prieš 420 metų balandžio 1 dieną karalius plojimai. Sklandę gandai, kad pats Rek Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos torius gros akordeonu, tuoj tapo tikro atidarymo privileginį raštą, o spalio 29 d. po ve, kai scenoje pasirodė trys merginos piežius Grigalius XIII išleido bulę, suteikiančią “iš rūtų darželio" (“Ratilio" ansamblie Vilniaus kolegijai universiteto statusą.”Šios dvi tės), o joms akompanavo Rektorius datos - pavasarį ir rudenį - mums labai reikš R.Pavilionis. Merginos buvo pamalonin mingos”, - sakė Rektorius R.Pavilionis. Kadangi tos tulpėmis ir Rektoriaus bučiniu j pavasaris - linksmybių ir šmaikštavimo metas, skruostą (seksualinio priekabiavimo ne nutarta ir Universiteto jubiliejų pradėti linksmu buvo,- tai ne tik red. past., taip vieningai renginiu. Kuo arčiau rudens, tuo ir renginiai bus nusprendė ir žiūrovai). Muzikinę dalį ap rimtesni, “viskas išaugs j didelę rudens šven vainikavo VU teatro “Minimum” dvi mer toriumi ir profesoriumi. tę", - žadėjo Rektorius. ginos, suvaidinusios sceneles reklamos Renginio vedėjas - “amžinas studentas”, stu motyvais. Teisės fakultetas privertė vi dijuojantis universitete jau 420 metų, turėjo išju sus sudalyvauti teismo procese: net at dinti susikausčiusią auditoriją. Jam talkino stu sistoti teko grojant linksmai melodijai, dentų diksilendas (vad. Vidas Kerbelis), sugro kojos pačios vietoje nenustygo. Beje, jęs kelias greito tempo džiazo kompozicijas. At- kaip jie patys visiems priminė, pažintis su šiais vyrais (t.y. teisininkais) ateityje gali būti labai naudinga. Tikriausiai žino, ką sako... MIF-o “miegalius”, šiaip ne taip akis praplėšęs ir pažiūrėjęs, ką jo kole gos išdarinėja, pabaigoje vėl nulindo po patalais. Neišblaškė jo ir Stepono Batoro siela, spiritizmo seansu iškviesta... Dak tariukų “Etiudas” ir ekonomistų vaidini mėlis “Smagiai apie daug ką” salėje sė Net alus bokaluose linksmai kliuksėjo pagal Rek V Naujiko nuotr. dinčius privertė net ašarą iš juoko nu toriaus atliekamą melodiją. braukti. 0 filologai savo merginų neveltui džiaugėsi švente: “Profesionalūs aktoriai neda nerodė (kitą dieną fizikai rengėsi pas jas važiuoti), lyvavo, viskas, ką matėte, buvo sava. Fakultetai jų programoje dalyvavo tik vaikinai. Po pasirodymų visi dalyviai ir svečiai buvo parodė save, kuo gyvena, ką mąsto. Tokia bu pakviesti prie didelio vaišių stalo. Čia kartu alaus vo šio renginio idėja”. Šis renginys buvo pirmasis, skirtas Univer bokalus kėlė Garbės svečiai ir dėstytojai, dar buotojai ir studentai. Dainos ir šokiai netilo iki siteto jubiliejui, o rudenį visa Lietuva pajus senasis Vilniaus Universitetas švenčia 420-ąsias vėlumos. Renginį režisavo Gaudentas Aukštikalnis ir metines. Toks vaišių stalas laukė vakaro svečių Liana BINKAUSKIENĖ Vidas Aleksandravičius. G.Aukštikalnis labai

Universitas Vilnensis

Studentai šventė "Žalgirio" pergalę Visą praėjusią savaitę Lie tuvos krepšinio aistruoliai ste bėjo “Žalgirio” kovas Euroly

gos čempionate. Stebėjo ir jaudinosi. O pergales audrin gai šventė. Studentai, kaip tautos dalis, ne išimtis. Nuo antradienio vakaro iki savai tės pabaigos “Niujorkas” ir “Kamčiatka” buvo jų šėlsmo ir linksmybių liudininkai. 23 Taip atrodė šaligatvis prie 10-ojo bendrabučio dienos rytą prie 10-ojo ben “Kamčiatkoje” balandžio 23 d. rytą. Studentai drabučio teritoriją tvarkęs pri šventė “Žalgirio”pergalę prieš Bolonijos “Kinžiūrėtojas papasakojo, kad der” komandą. tradicijos mėtyti daiktus pro langus gyvuoja jau antri me tai. Anksčiau studentai tik pri sigerdavo ir dainuodavo. “Kai “Žalgiris” žaidžia - tiesiog

Balandžio 20 dieną studentai savo džiaugsmą dėl “Žalgirio”pergalėsEurolygospusfinalyje iš reiškė išmesdami pro langus virykles, kėdes, lo vas ir kitus jiems tą džiaugsmingą akimirką po ranka pakliuvusius daiktus.

Ši mašina, priklausiusi VI k. studentui medi kui Vytautui Gasiūnui ir iki audringojo antra dienio vakaro stovėjusi aikštelėjeprie 4-ojo ben drabučio (Čiurlionio g. 25), įsismaginusių stu dentų buvo apversta ratais į viršų. Vėliau ją vėl kažkas pastatė ant ratų. Naktį iš balandžio 23 d. į 24 d. ši mašina buvo padegta. VNaujiko nuotr.

baisu”, - sakė žmogus. Jis taip pat pasakojo, kad “ketvirta dienio naktį buvo atvažiavusi policija, bet jie niekur nėjo, sė dėjo miške ir laukė, kol stu dentai nurims”. Mūsų kalbinti žmonės negalėjo pasakyti, ka da labiau buvo siautėta. Mi nėjo, kad daugiau daiktų lėkė pro langus antradienį, o ket virtadienį jau, matyt, neturė ta ką mesti. Labiausiai balan džio 22 d. siautėjo 10-ojo ben drabučio “Kamčiatkoje” gy ventojai (ten gyvenantys tei sininkai ir ekonomistai) - po 2 ir 3 aukštų bendraisiais bal konais primėtyta daug šukių, šiukšlių, keptuvių, plytų, bu telių. Su savo daiktais studen tai, matyt, neskubėjo atsisvei kinti. Daugiausiai buvo išmes tos sulūžusios lovos, stalai, kė dės, kurios iki pergalės stovė jo sukrautos bendrabučio ūki nėse patalpose (kai kurios iš jų net neturėjo durų). Taigi bendrabučių administratorių neūkiškumas atsisuko prieš juos pačius. "U.V." inform.

1999.04.30

VU ĮVYKO ATVIRŲ DURŲ DIENOS Balandžio 7-10 dienomis Vilniaus uni versitete vyko atvirų durų dienos. Į vienus fakultetus (pvz., Gamtos ir Chemijos) at ėjo vos kelios dešimtys abiturientų, į kitus susirinko tiek daug, kad juos atlydėjusius tėvelius teko išprašyti už durų, ir net tada daug kam teko stovėti. Tradiciškai didžiau sio susidomėjimo susilaukė Ekonomikos, Medicinos ir Teisės fakultetai. Fakultetų dekanai, katedrų vedėjai, dėstytojai sveikino susirinkusiuosius, lin kėjo jiems ištvermės ir sėkmės. Buvo pri siminta Universiteto istorija, apžvelgtos siūlomos specialybės ir nauja priėmimo tvarka. Moksleivius labiausiai domino, kokie konkursai buvo praėjusiais metais ir mokesčio už mokslą dydis. Atėjusiems į Medicinos fakultetą bu vo parodytos histologijos ir anatomijos laboratorijos, busimieji chemikai pama tė didelę gamtinių medžiagų kolekciją, gamtininkams buvo surengta ekskursija po geologijos ir zoologijos muziejus. Gamtos mokslų fakulteto dekanas Juo zas Naujalis įspėjo, kad gyvenimas ben drabutyje “nėra gyvenimas aukštos kla sės viešbutyje”, ir kad gamtininkai turi trumpiausias vasaros atostogas Univer sitete. Tarp susirinkusiųjų Filologijos fa kultete daugiausiai buvo norinčiųjų stu dijuoti anglų kalbą. Lietuvių literatūros katedros docentui Kęstučiui Urbai pasa kius, kad filologija - labai vyriška specia lybė, salėje nugriaudėjo juokas. Apie atvirų durų dienas susirinkusieji turėjo įvairių nuomonių. Indrė Šutaitė, Kauno “Aukuro” vidurinės mokyklos abiturientė, stosianti į mediciną ir che miją, išėjo nusivylusi. Ji teigė nieko nau jo nesužinojusi, nes viską jau buvo skai čiusi spaudoje ar mačiusi per televiziją. “Iš esmės tik sugaišau laiką”, - sakė mer gina. Grupelė vaikinų, atvažiavusių iš Pa svalio ir norinčių studijuoti geografiją, džiaugėsi turėję galimybę pamatyti savo būsimuosius dėstytojus. Jaunuoliai iš vy resnių draugų yra girdėję, kad paprastai dėstytojus tenka matyti tik tris kartus gy venime - per atvirų durų dienas, laikant egzaminą ir jį perlaikant. Šiaulietė Jur gita Razminaitė sakė dar neapsisprendusi, kur stoti. Ji buvo nepatenkinta, kad skirtingų fakultetų atvirų durų dienos vy ko tuo pačiu metu, todėl ji negalėjusi vi sose dalyvauti. Daugelyje fakultetų buvo skatinama pirkti 9 litus kainuojančią knygelę apie pri ėmimo į Vilniaus universitetą tvarką. In formacinis leidinys “Kviečia Vilniaus uni versitetas” buvo dalijamas nemokamai. Aldona JAMONTAITĖ

Universitas Vilnensis

1999.04.30 Tema

Studentė

ir busimoji motina

KAIP Regis, jau pradedame priprasti prie močiučių ar “antrųjų pusių”, pavasarė jant stumdančių vežimėlius Universite to kiemeliuose ir laukiančių, kol ma mytė išlaikys egzaminą ar įskaitą. Pasi rodo, nebestebina ir tai, kad studentės paskaitas lanko su savo mažosiomis at žalomis. Galime tik pasvajoti apie gre ta Universiteto esantį studentišką vai kų darželį (gal jame sutiktų atlikti prak tiką busimieji socialiniai darbuotojai ar vaikų psichologai?) ar bent specialų kambarėlį, kuriame būtų galima pa maitinti, pervystyti ar trumpam palikti mažuosius. Tačiau šių problemų šian dien neliesime - Motinos dienos pro ga pakalbėsime apie tai, kaip studen tės ryžtasi nėštumui, kaip jos jaučiasi, kaip laiko egzaminus ir kokių “kompli mentų” susilaukia...

Į besilaukiančias studentes žiūrima labai skirtingai. Žinoma, realiau su laukti atjautos iš moterų dėstytojų, ypač feministinių pažiūrų, mat jos skatina moterų ryžtą siekti išsilavinimo bet ko kiomis aplinkybėmis. Studentėmis la biau rūpinasi ir tos dėstytojos, kurios pačios yra patyrusios šią dalią. Tačiau būna ir kitaip manančių. Štai Filosofi jos fakulteto studentė Lina Petraitienė, neseniai pagimdžiusi jau antrąjį vai kelį, pasakojo susidūrusi su nuomone, kad išsilavinimas brangiai kainuoja, to dėl turėti bent vieną vaiką jau esanti prabanga, ką jau kalbėti apie du ar dau giau... Jai panorus pasitaisyti pažymį te

- Mamyte, pabūk su mažyliu, man šianden

TAI SUDERINTI?

ko išgirsti repliką, kad tai neturėtų bū ti svarbu, nes vis tiek netrukus sėdės su vaikais. Taigi besiruošianti gimdyti stu dentė akademinės karjeros požiūriu kartais tarsi nurašoma ir priskiriama “mamyčių” kategorijai. Laimei, šitaip manančių dėstytojų vis mažiau. Lina džiaugėsi, kad atmosfera Filosofijos fa kultete gana liberali. Žinoma, pažiūra į besilaukiančią studentę labai priklauso ir nuo jos pa čios elgesio ir nuostatų. Antai to pa ties fakulteto studentė Milda savo lai kysena tiesiog privertė keisti pažiūras apie besilaukiančią studentę ne tik dės tytojus, bet ir savo kurso draugus. Dar didesnį “smūgį” jiems teko patirti, kai po žiemos atostogų paskaitose Milda pasirodė su kūdikiu ant rankų. Tačiau vėliau paskaitoje tuo pat metu skaitan čios pranešimą ir kūdikį žindančios stu dentės vaizdas tapo įprastas... Apsispręsti dėl gimdymo atostogų tenka pačiai studentei - vienos jau vos pradėjusios lauktis palieka mokslus, ki tos ryžtingai “tempia” iki paskutinės aki mirkos ir stengiasi išsilaikyti kuo dau giau įskaitų ar egzaminų, nes žino, kad po to laisvo laiko valandėlę bus dar sun kiau rasti. Antai Filologijos fakulteto an glų kalbos dėstytoja Sigita Bielskienė, kuriai teko susidurti su nemažai nėščių studenčių, pasakojo, kad šios yra vienos stropiausių. “Besilaukianti studentė tiksliai žino, kiek turi laiko ir ko gali pa siekti. Ji labai kruopščiai viską planuo ja, neatidėlioja darbų vėlesniam lai kui”, - teigė dėstytoja. Net ir buvusios ne to kios darbščios studen tės, pradėjusios lauk tis, susiima. Beje, dės tytojos praktikoje nėra buvę, kad besilaukian ti studentė būtų pra šiusi kokių nuolaidų ar privilegijų dėl savo pa dėties. S. Bielskienė kartais pati pasiteirau ja, ar studentė nenorė tų įskaitos ar egzamino laikyti anksčiau, sten giasi sudaryti tam gali mybių. Klaidinga būtų ma egzaminas nyti, kad besilaukian

čios studentės mąstymas ar intelektas pakinta. “Nėštumas juk ne liga”, - tei gia Lina. Tad dėstytojai, profesoriai ar darbų vadovai neturėtų nuliūsti sužino ję apie gabios studentės nėštumą - ji ir toliau galės sėkmingai darbuotis, gal netgi sparčiau ir stropiau nei iki šiol. O ir ištvermės retai kuriai pritrūksta mat jei nori suspėti iki gimdymo išlai kyti sesiją, tenka intensyviau padirbė ti... Žinoma, Lina patartų planuoti nėš tumą taip, kad būtų galima prieš pat gimdymą turėti bent vieną laisvą savai tėlę sau - nes po to laiko tikrai nebe bus; arba stengtis gimdyti per atosto gas, ypač jei ketini tuoj pat sugrįžti tęs ti mokslų. Fiziniu ir psichologiniu požiūriu nėš tumas ir mokslai taip pat visiškai sude rinami, nebent būtų kokių komplika cijų. Kai kurios studentės tampa jaut resnės aplinkai, jautriau reaguoja į ne sėkmes ar pastabas. Būtent dėl to ir ne malonios dėstytojų ar kolegų replikos apie akademinę ar “mamytės” karje rą. O patys mokslai būsimam kūdikiui visiškai netrukdo. Žinoma, jei ir šiaip patiri stresą prieš kiekvieną kolokviu mą ar egzaminą, tuomet geriau ramiai išeiti atostogų ir nekankinti nei savęs, nei būsimo vaiko. Tačiau Lina mano, kad jei pakankamai normaliai pakeli sesijos įtampą, tai keletas naktų, pra leistų prie knygų, neturėtų pakenkti. Galbūt netgi atvirkščiai - busimosios mamytės ryžtas ir tikslo siekimas per siduos kūdikiui, jis gims užgrūdintas ir atkakliai siekiantis tikslo. Tačiau Uni versitete tenka susidurti ir su nuomo ne, kad studentė, neišeinanti nėštumo ir gimdymo atostogų, yra tiesiog žiau ri kūdikio atžvilgiu. O juk ne kiekvie nai norisi daryti pertrauką studijų pro cese - ne tik dėl to, kad po ilgesnės pertraukos sunku vėl įsijungti į moks lus, bet ir dėl to, kad tvarka Universi tete labai greitai kinta ir neretai grįžus tęsti studijų tenka mokėti už mokslus arba laikyti gausybę mokymo progra mų skirtumų. Būtent dėl šios priežas ties vis daugiau studenčių ryžtasi gim dyti vaiką neatsitraukdamos nuo moks lų. O mums belieka jas suprasti, tole ruoti, gerbti ir mylėti.

Indrė KLIMKAITĖ

Universitas Vilnensis

1999.04.30

VYRAI PRIEŠ VYRUS ARBA LIETUVOS MOTERYS LIETUVOS VYRŲ PASAULYJE VU Rektoriaus Rolando Pavilionio pranešimas, perskaitytas Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) 70-mečio konferencijoje š.m. balandžio 24 d. Kauno Technologijos universitete. Aš imuosi kalbėti tema, kuria Lietu vos moterys feministės kalbėjo ir rašė tiek daug ir taip išmintingai, kad joks Lietu vos vyras negali ir jau tikrai negalės bent šioje srityje skelbtis pirmuoju. Ir vis dėlto tą darau sąmoningai, nes Įsitikinau, gyvendamas su tikra, sąmo ninga feministe, kad vyrai yra geriausi feminizmo advokatai, ir tik tuomet, kai vyrai supras, kad tikras vyras privalo būti feministas, tik tuomet feminizmo žygis Lietuvoje ir visame pasaulyje bus užbaig tas. Feminizmo nebereikės, jis savaime išnyks. Tai gali skambėti paradoksaliai, bet šio paradokso logiką ir žavesį aš kaip tik ir norėčiau šia iškilia proga parodyti. Apie visuomenės būvį, jos kultūrą daugiausiai pasako žodžiai, kurių ji bijo, kuriuos vengia vartoti. Toks žodis šiandien Lietuvoje yra “fe ministė”. Jo vengia net moterys, kurios didžiuojasi savo aukštu išsilavinimu. Net universitetų dėstytojos, garsios profeso rės, ką jau kalbėti apie politikes, Seimo, Vyriausybės nares. Ką jau kalbėti apie va dinamų elitinių moterims skirtų žurnalų redaktores, jų autores ir herojes, kurių akiratis dažniausiai baigiasi veidrodžiu, į kurį jos žiūri, o svajonės - vieta aukš tuomenės damų reitinge. Kai net Mote rų partijos vadovė sako, kad ji nėra fe ministė, tuomet vyrams belieka klausti, ar jie yra vyrai. Didžiuma vyrų Lietuvoje - profesorių ir darbininkų, politikų ir verslininkų - be jokių apklausų šiandien turbūt pasakytų, kad jie taip pat, kaip ir jų vargšės žmonos, draugės, meilužės, bendradarbės ar sekre torės, nesimpatizuoja feministėms, laiko jas nenormaliomis, nemoteriškomis moteri mis. Ir jie - kaip ir jų vargšės žmonos, draugės, meilužės, bendradarbės ar sek retorės - būtų teisūs. Nes Lietuvoje, kaip daugybėje kitų kultūriškai, ekonomiškai, politiškai atsilikusių kraštų, kaip visame pa saulyje, kuriame jau nevieną tūkstantį metų VYRAUJA VYRAI, tai, kas normalu, la bai dažnai laikoma nenormaliu, o kas ne normalu, tas laikoma normaliu. Jūs, mielos moterys, galbūt atkreipė te dėmesį į ką tik mano pavartotą pasa kymą “vyrauja vyrai”. Net mūsų archaiš

Taigi bet koks įsivyravimas, vyravimas ka kalba, kuria mes taip didžiuojamės, yra persmelkta antifeministine nuosta yra iš principo nenormalumo, iraciona ta -juk nesakome “moteriauja moterys”, lumo kaip priešybės pusiausvyrai - RA o jei ir sakome “moteriauja” kitais atve TIO, požymis. Iš čia išplaukia požiūris į pastarųjų ke jais, tai tik, aišku, blogąja prasme: “moteriauti” reikštų “moterims vyrauti”, o tai lių tūkstančių metų civilizacijos, ypač tos, jau būtų nenormalu. Ibo tarpu nors pa kurią labiau pažįstame,- judėjiškosios sakymas “vyrauja moterys” - absurdas ir krikščioniškosios, kurioje vyravo ir vyrau logikos, ir lietuvių kalbos, ir ypač mūsų ja vyrai, raidą kaip į iš esmės iškrypusią, lietuviško gyvenimo požiūriu, jį vartoja nenormalią. Vyrų, taigi vienos lyties vy me kaip visiškai normalų: net apie filo ravimas ekonominėje, socialinėje, poli logijos studentes, kurių paprastai dau tinėje, karinėje, intelektualinėje, meninė giausia Filologijos fakultete, nejausdami je šios civilizacijos kūryboje atsiskleidė jokio nejaukumo sakome, kad jos paradoksaliais pavidalais ir dar labiau pa VYRAUJA šiame fakultete. radoksaliais padariniais. “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” Iš vienos pusės, įsivyravus vyriškajai “vyrauti” reiškia “viešpatauti”, t.y. “tu lyčiai, jai išsikovojus, susikūrus būtent sau rėti visą valdžią”, “būti viešpačiu”, dar visais atžvilgiais kur kas palankesnę, pri vilegijuotą padėtį visuomenėje, būtent daugiau - “karaliauti”. Prieš du tūkstančius metų mūsų labiau šios lyties atstovai galėjo ištisus šimtme civilizuoti protėviai romėnai, taip pat, čius geriausiu būdu realizuoti visas savo kaip ir mes, viešpatį vadino vyriškai - intelektualias ir fizines potencijas, labiau “dominus”, o “viešpatavimą”, kaip ir už kitą lytį ne tik naudotis, bet ir piktnau mes, “dominavimu”, tačiau šalia “domi džiauti savosios lyties atstovų sukurtomis nus” jie turėjo ir “domina”, žinoma, ne sąlygomis. “viešpatę”, bet šiaip ar taip moterį - tai Padarinys: vyrai atsiskleidė kaip vyrai, gi bent kalboje išsaugojo lyčių bet - labai retai - kaip žmonės, kaip as PUSIAUSVYRĄ. menybės. Iš kitos pusės, vyrų vyravimas mūsų Taigi - pusiausvyra. Pusiausvyros pra radimas bet kur yra didelių bėdų ir nesu civilizacijos raidoje turėjo ir tebeturi aki sipratimų šaltinis. Gamtoje ar visuome vaizdžiai neigiamas, destruktyvias pasek nėje, gyvulių ar žmonių pasaulyje pusiau mes trim svarbiausiais atžvilgiais: visų svyra yra normalumo, sveikumo, Dievo pirma - išstumtosios lyties, moterų, an kurtos harmonijos pagrindas. Ilgesnį lai tra - visos žmonių rūšies, trečia - pačios ką prarasta ir neatstatyta pusiausvyra pa vyrų giminės atžvilgiu. žeidžia pačią dalykų tvarką, tai, ką jau ro Pirma. Moterys kaip giminė, šimt mėnai vadino RATIO, ir tampa didžiau sių nelaimių, gamtos ir socialinių katast mečių šimtmečius eliminuota iš aktyvaus gyvenimo visuomenėje, priešingai vy rofų priežastimi. Tačiau, kai pusiausvyra pažeidžiama rams, neteko sąlygų ir teisių realizuoti sa gamtoje, pati gamta stengiasi ją atstaty ve, atskleisti savo asmenybę, t. y. kurti sa ti, sugrąžinti. Žmogui - nors ir gamtos ve kaip asmenybę - retos išimtys šios ci daliai, bet dažnai jos labiau gendančiai vilizacijos istorijoje tik patvirtina bendrą ir save gadinančiai daliai - atstatyti, siekti ją padėtį. Tai, savo ruožtu, negalėjo neat atkurti ir išsaugoti pusiausvyrą kur kas siliepti moters kaip giminės socialinei ir svarbiau jau vien todėl, kad jis gali griauti genetinei raidai: socialinė patirtis savaip ne tik visuomenės, bet ir pačios gamtos atsispindi genetikoje ir ją įtakoja ne tik onpusiausvyrą. Šiuo požiūriu pusiausvyrą togenetiškai, bet ir filogenetiškai, t. y. ne svarbu išsaugoti net tarp protingų ir kvai tik atskirų individų, bet ir jų giminės rai lių: kitaip vienų nuo kitų nebeskirtume; dą. Specifinė, iš esmės vyrų lemta ir ribo vieni vienodai reikalingi kitiems - kad ta socialinė, intelektualinė moters padė vieni kituose atsispindėtų, išryškėtų, vie tis negalėjo neatsiliepti jos kaip giminės perspektyvai, ne tik vyrų, bet ir savęs, sani kitus atsvertų.

1999.04.30

Universitas Vilnensis

VYRAI PRIEŠ VYRUS arba LIETUVOS MOTERYS LIETUVOS VYRŲ PASAULYJE vo vaidmens supratimui vyrų pasaulyje. Ti kiuosi, būsiu teisingai suprastas ir nieko neįžeisiu pasirėmęs kita analogija: ilges nį laiką atsilikusių, tiksliau - priverstų at silikti tautų, vėliau paties gyvenimo pri verstų pasivyti vadinamąsias labiau civi lizuotas, labiau pažengusias. Žinomos skaudžios, prieštaringos, dramatiškos to kios priverstinės socialinės aksceleracijos apraiškos ir pasekmės.

Antra. Dėl lyčių pusiausvyros prara dimo visa mūsų civilizacija skleidėsi vien pusiškai, iškreiptai. Sunku įsivaizduoti ir dar sunkiau nusakyti tai, ką per tuos tūks tančius metų prarado Vakarų civilizaci ja, žmonių visuomenė apskritai, dėl to, kad jos sklaidoje negalėjo visaverčiai da lyvauti ir reikštis moterys. Sunku įsivaiz duoti, koks būtų galėjęs būti mūsų pa saulis šiandien, jei visuomeninė lyčių vaidmenų pusiausvyra būtų išsaugota, jei tuos tūkstančius metų tokios pusiausvy ros bent būtų siekta. Neabejotina viena: mūsų pasaulis būtų labai teigiamai ne panašus į dabartinį jau vien dėl to, kad kita milžiniška potencija, antroji žmoni jos pusė būtų visaverčiai dalyvavusi šio pasaulio kūrime, kitokios, harmoningos civilizacijos kūrime. Trečia. Dėl vyrų vyravimo vyrai ga liausiai ne laimėjo, bet pralaimėjo. Nors jų privilegijuota padėtis leido jiems išto bulinti kai kurias savo kūrybines galias, tačiau, nesant kitos giminės konkurenci jos, ją eliminavus, pačių vyrų kuriamo sios galios skleidėsi iš esmės uždarame, jų pačių sukurtame, jų pačių giminės ri botame universume. Kitaip tariant, vyrai skleidėsi pačių vyrų terpėje, siauroje, anaiptol ne universalioje erdvėje. Tai ga lėjo turėti ir turi tik neigiamų pasekmių ne tik visai žmonių rūšiai, visų žinomų jos civilizacijos formų raidai, bet ir pa čiai vyrų giminei. Vyrų vyravimas neiš vengiamai atsigręžė prieš pačius vyrus. Šitaip dar kartą buvo patvirtintas tei ginys, kad uždaras universumas, uždara, savyje užsklęsta aplinka neišvengiamai veda prie išsigimimo. Vyrų giminė, so cialine, intelektualia prasme eliminavusi moteris iš pasaulio, visuomenės kūrimo, Prisiėmė pernelyg didelę, jai nepakelia mą naštą, po kuria ji vis labiau linko ir klupo, linksta ir klumpa. Per didelis krū vis, kurį prisiėmė vyrai, pernelyg didelė

atsakomybė ir pretenzijos, kurias jie de monstravo ir demonstruoja, galiausiai juos išsekino kaip giminę. Dėl vyrų vyra vimo vyrai netik pavargo, jie paprasčiau siai susidėvėjo, susinešiojo. Jų elgesys, mąstymo, pasaulio suvokimo būdas, užuot tobulėjęs, suprimityvėjo. Dauguma atvejų tik iš tuštybės, iš paveldėtos, jų pa čių nustatytos teisės ir tradicijos jie to liau imituoja būtąją savo giminės galią, kitaip, paprasčiau tariant - tik vaidina vy rus, kai vyrų, vyrų kaip asmenybių, daž niausiai jau nėra: tėra išorinis vaizdas, be viltiškai simbolizuojantis, iš tikrųjų sle piantis tai, ko jau seniai nėra. Kaip pasakytų filosofas, šiuo liūdnu atveju tikroji būtis užleido vietą taria mai būčiai. Šios aiškiausias įrodymas šiuolaikinis mūsų pasaulis, kuriame kaip ir prieš tūkstančius metų vyrai savo in telekto negalią bando kompensuoti fi zine, deja, taip pat jau tariama galia. Di džiųjų Vakarų vyrų, ypač jų amerikietiš kojo lyderio elgesys šiandien Europoje iškalbingiausiu būdu tai iliustruoja (be je, kaip ir amerikietiškosios, pragaištin gąja prasme suvyriškėjusios karingosios jų lyderės). Kuo gi Lietuvos moterų ir Lietuvos vy rų padėtis skiriasi nuo nupieštosios? Iš esmės - niekuo. Nebent dar labiau nu silpusiais vyrais ir dar labiau užmigdyto mis ir tuo miegu dažnai besididžiuojan čiomis moterimis. Dar labiau nusilpusių ir pasipūtusių vyrų vyravimu ir dar labiau savo vergiška padėtimi nesibodinčių, net patenkintų moterų nuolankumu. Dar la biau įsišaknijusia šioje šalyje tradicija ir dar atgrasesniu miesčioniškumu. Dar gi liau ir labiau prarasta pusiausvyra ir to dėl dar labiau sveikintinu feminisčių sie kimu ją atstatyti. Tą daryti kantriai, užsispyrusiai, sis temingai šviečiant, auklėjant mūsų vyriš kąją ir moteriškąją visuomenę, aiškinant vyrams, kad vyro vardas - jokia privile gija, joks pranašumas, jokia absoliuti ir neginčijama vertybė, o tik lyties pavadi nimas, griežčiau - pasaulyje ir Lietuvoje istoriškai pakankamai susikompromita vusios lyties vardas, lyties, kurios garbę galima atstatyti tik vienu būdu - nuo ma žumės ir visą gyvenimą auklėjant, ugdant vyrus žmones, o ne vyrus vyrus, vyrus as menybes, o ne jų vyriškus simbolius. Vyrų vyravimas, ypač Lietuvoje, lyčių pusiausvyros atstatymas, deja, nėra tik vy

9 rų problema. Tai - ne mažiau ir pačių Lie tuvos moterų reikalas. Ypač išsilavinu sių, įgijusių ar įgyjančių aukštąjį išsilavi nimą ir jei ne bijančių, tai vis dar besidrovinčių, vengiančių feminisčių etiketės. Ypač moterų, kaip ir vyrų, įgijusių arba įgyjančių ne humanitarinį išsilavinimą, tu rinčių aukštojo mokslo diplomą, bet daž nai neturinčių pradinio išsilavinimo žmo gaus, žmonių kultūros, savęs pačių paži nime. Nes nėra nieko pavojingesnio ir absurdiškesnio, kai, iš vienos pusės, mote rys siekia tapti arba tampa vyriškomis moterimis jau aptarta VYRIŠKUMO prasme ir demonstruoja savo antifeministiškumą, iš tikrųjų - savo beviltišką aukštąjį išsilavinimą, iš esmės - tą patį per tūkstančius metų joms įkaltą vyro ver gės ženklą. Iš kitos pusės, nėra nieko liūdnesnio, nei matyti moterį, kuri nori būti tik mo terimi, ta pačia per tūkstančius metų joms jų vyrų išaiškinta prasme - tik gražiu, švelniu, šeima ir ypač vyrais, ypač jų ins tinktais besirūpinančiu daikteliu, neturin čiu jokios sąmonės, tiksliau - turinčiu tik tokią ir tiek tos sąmonės, kokią ir kiek leidžia turėti jų vyrai. Moterys, nepabudusios ir nenorinčios pabusti gyvenimui, autentiškam buvimui, moterys, kurioms jų narvelis ar narvas yra neatskiriama ir graži jų gyvenimo dalis, be kurios, kaip be grandinės, jos nebegali gyventi, ir yra Lietuvoje dažniausiai sutinkamas ir liūd niausias vaizdas, kaip rodo mūsų gyveni mas, deja, ne visuomet priklausantis nuo šių moterų išsilavinimo. Prezidento žmona ar moterų žurna lo redaktorė, universiteto profesorė, verslininkė ar verslininko žmona, ar pa prasta namų šeimininkė, jei ji nenubudusi, jei ji nenubudusi pirmiausia sau, palieka vienodai liūdną, slegiantį vaiz dą ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Tas vaizdas savaime sako: ši visuomenė dar ilgai, dar ilgus dešimtmečius, gal net šimtmečius išliks vienpusė, nevisavertė. Ji pati stabdo, ji pati naikina save ir sa vo perspektyvą. Štai kodėl aš sąmoningai remiu femi nizmą Lietuvoje - moters asmenybės at kūrimą, asmenybės sugrąžinimą ne tik pačiai moteriai, bet ir visai visuomenei. Kai Lietuvoje VYRAUS ne vyrai ir ne moterys, o bent jau pusiausvyrą turės as menybės - ir moterys, ir vyrai, - tik tuo met bus deramai įvertintas ir jūsų, mie los LUMietės, vaidmuo. Tik tuomet, kai tą suvoks ir Lietuvos vyrai, Lietuvos fe ministės bus atlikusios savo - nebijau šio kilnaus žodžio - istorinį vaidmenį. Nes Jūs gelbėjate ne tik moteris. Jūs gelbėjate vyrus. Jūs gelbėjate visą visuomenę.

Universitas Vilnensis

1999.04.30

VUSA PROJEKTŲ APŽVALGA Š.m. gegužės 6 d. įvyks Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VUSA) ataskaitinė rinkiminė konfe rencija. Šia proga spausdiname VUSA 1998 metais įgyvendintų ir Valstybinės jaunimo reikalų tarybos finansuotų projektų apžvalgą VUSA savo veiklos metais yra įgyvendusi nemažai projektų: vietinio, naciona linio ir tarptautinio lygio seminarų, disku sijų, vakarų, turnyrų, koncertų, studentiš kų švenčių. Šie projektai buvo remiami tiek įvairių fondų - Atviros Lietuvos fon do, Siaurės Ministrų Tarybos, Amerikos centro, tiek firmų bei privačių rėmėjų. 1997 m., prie Valstybinės jaunimo rei kalų tarybos įsteigus fondą, VUSA daly vavo konkurse, kuriame, remiantis eks pertų įvertinimu, buvo nuspręsta finan suoti Vilniaus universiteto Studentų at stovybės parengtą projektą - tarptautinį seminarą “Ar sukursime kartu vieningą ir taikią Europą?”. Seminare dalyvavo Baltijos jūros regiono šalių studentiškų organizacijų lyderiai iš Lietuvos, Latvi jos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos ir Norvegijos. Seminaro atidaryme daly vavo tuometinis LR Prezidentas A.M.Brazauskas, pranešimus skaitė LR Seimo nariai A.Medalinskas, R.Zuoza ir kt., Vyriausybės atstovai, visuomenės bei mokslo veikėjai. 1998 m. konkursui buvo pateikti trys VUSA projektai: tarptautinis seminaras "Studentiškų organizacijų bendradarbia vimas vieningos Europos kontekste”, tarptautinė stovykla “Pažinkime Lietuvos kultūrą ir gamtą” bei vakarų ciklas “Iš girskime, išsakykime, išklausykime”. Tarptautinis seminaras "Studentiškų organizacijų bendradarbiavimas vienin gos Europos kontekste”, vykęs 1998 m.

lapkričio 4-9 dienomis, buvo 1997 m. įvykusio seminaro tęsinys. Šiame semi nare dalyvavo virš 50 dalyvių iš įvairių Baltijos jūros regiono valstybių studen tiškų organizacijų. Pirmasis seminaras buvo skirtas apskritai Europos ateities vi zijos analizei tarp jaunimo, o 1998 m. įvy kęs seminaras buvo skirtas studentiškų bei jaunimo problemų Europos mastu, studentiškų organizacijų vaidmens besi keičiančios - besivienijančios Europos kontekste nagrinėjimui. Seminare pranešimus skaitė Lietuvos visuomenės elito atstovai (LR Seimo na riai R.Zuoza, A.Medalinskas), nevyriau sybinių organizacijų atstovai, kiti prane šėjai. Viena iš kertinių programos dalių buvo diskusijos tarp seminaro dalyvių ir jaunimo darbo patirties įvairiose šalyse pasidalinimas. Šiuo tikslu buvo sufor muotos kelios darbo grupės, kurios dis kutavo studentų dalyvavimo sprendimų priėmime, aukštojo mokslo internaciona lizacijos bei kitais klausimais. Seminaro dalyviai taip pat susitiko su LR Seimo

Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Vals tybinės jaunimo reikalų tarybos atstovais. Seminaro dalyviams taip pat buvo pa teikta informacinė medžiaga seminaro metu nagrinėjamomis temomis, pasiūly ta įvairiapusė ir įdomi kultūrinė progra ma (seminaro dalyviai apsilankė Operos ir baleto teatre, Pažaislio vienuolyne ir kt.) Šis seminaras buvo ypač naudingas informacijos pasikeitimo prasme, nes ja me dalyvavo valstybių, kuriose jaunimo organizacijos gyvuoja jau daugelį metų ir turi sukaupusios didžiulę patirtį jau nimo politikos formavime ir įgyvendini me, o taip pat valstybių, kuriose jauni mo organizacijos tik pradeda savo veik lą, atstovai. Kitas praėjusiais metais Vilniaus uni versiteto Studentų atstovybės įgyvendin tas projektas - vakarų ciklas “Išgirski me, išsakykime, išklausykime”. Šio pro jekto esmė - tai keletas per metus įvyku sių vakarų jaunimui, kurių metu buvo dis kutuojama jaunimui aktualiomis temo mis, ieškoma bendrų tų problemų spren dimo būdų bei aptariami visai Lietuvos visuomenei įdomūs jaunatviško gyveni mo aspektai. Antrojoje vakaro dalyje vy ko jau žymių ir dar nelabai žinomų atli kėju pasirodymai. Šį projektą sudarė įvyko keturi vaka rai: kovo 17 d. - diskusija tema “Švieti mas - teisė ar privilegija?”, vakarinėje da lyje pasirodė dainuojantis aktorius Kos tas Smoryginas, lapkričio 25 d. - diskusi ja “Centro ir periferijos konfliktas jauni mo santykiuose”, koncertavo studentiš ka grupė “Skylė”, gruodžio 2 d. - “Stu dentų teisės”, vakaro metu dainavo A.Noviko merginų džiazo ansamblis, gruodžio 16 d. - vakaras tema “Bendra vimas ir iškylančios problemos” - vaka ro dalyvius džiugino Lietuvos muzikos akademijos styginių kvartetas. Pirmajame vakare buvo nagrinėtos to kios temos: Ar mokslas prieinamas visam Lietuvos jaunimui? Gal tai tik turtingųjų privilegija? Ar Lietuvos valstybė pajėgi garantuoti jos jaunuomenei aukštąjį išsi lavinimą? Į šiuos ir kitus klausimus dis kusijos dalyviai bandė atsakyti kartu su LR Seimo nariais A.Medalinsku, R.Zuo za, S.Čirba, Vyriausybės patarėju švieti mo ir mokslo klausimais A.Žaliu, Vil niaus universiteto Rektoriumi prof. habil.dr. R.Pavilioniu. Antrąją diskusiją tema “Periferijos ir centro konfliktas jaunimo santykiuose” vedė psichologas A.Laurinaitis. Šios dis kusijos metu buvo analizuotos temos: “Ar

Vilnius išaugina geresnius žmones?”, “"Bendrabučių" ir "naminukų" santy kiai”. Trečiajai diskusijai - “Studentų tei sės” - vadovavo Lietuvos studentų sąjun gos prezidentas R.Buožius. Buvo aptaria ma pati teisių sąvoka, studentų savimonė teisių klausimais, teisių bei pareigų santykis. Ketvirtoji diskusija, kurią vedė projek to vadovė Nerija Macijauskaitė, vadino si “Bendravimas ir iškylančios proble mos”. Jos metu dalyviai dalijosi nuomo nėmis apie tai, kas svarbiau - bendravi mas ar mokslas, bandė įvertinti savo vie tą visuomenėje, mokėsi, kaip pasakyti draugui “ne” ir pan. Projekte iš viso dalyvavo virš 200 jau nimo bei akademinių sluoksnių atstovų. Trečiasis VJRT finansuotas VUSA projektas 1998 m. - tarptautinė stovykla “Pažinkime Lietuvos kultūrą ir gamtą”.

Tai buvo novatoriškas projektas, kurio pagrindinis tikslas - supažindinti Lietu vos ir užsienio jaunimą su Lietuvos kul tūra bei gamta. Stovykla vyko 1998 m. rugpjūčio 18-21 dienomis, joje dalyvavo apie 40 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Es tijos ir Lenkijos studentiškų organizaci jų. Stovykla susidėjo iš dviejų dalių: pir mosios metu projekto dalyviai buvo su pažindinami su Vilniumi, jo kultūriniu gy venimu. Antrosios dalies metu vyko turistinis-pažintinis žygis valtimis Aukštai tijos nacionalinio parko ežerais. Stovyklos metu, siekiant kuo efekty viau įgyvendinti iškeltus tikslus, buvo naudojami įvairūs metodai: Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus paskai ta (susipažinimas su parko istorija, vyk domais gamtosauginiais darbais, ateities planais, parko ekologine būkle), disku sijos, pokalbiai, viktorinos, simuliaciniai žaidimai, keitimasis informacija, dienos įspūdžių aptarimai, darbas komandomis, grupėmis ir kt. Specifinis metodas, naudotas šio pro jekto metu - bendras stovyklos dalyvių darbas - miško tvarkymas kartu su miš kininkais. Stovyklos dalyviai galėjo susi pažinti su Lietuvos eigulių darbu, jų kas dienybe, buvo perskaityta paskaita apie gamtą. Šis projektas susilaukė labai gerų ver tinimų tiek iš stovyklos dalyvių (kurių ra ginama ir skatinama VUSA pateikė VJRT šio projekto tęsinį - tarptautinę stovyklą “Pažvelkime j Lietuvos gamtą atidžiau”), tiek ir iš Aukštaitijos nacio nalinio parko administracijos. Nerija MACIJAUSKAITĖ

VUSA projektų koordinatorė

1999.04.30

Universitas Vilnensis

Ką studentai mano apie tvarką "Niujorko" bendrabučiuose Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VUSA) atliko sociologinę apklau

są apie bendrabučių valdymo tvarkos privalumus ir trūkumus. Buvo apklausta 130 I-VI kurso studentų, gyvenančių "Niujorko" bendrabučiuose.

BENDRABUČIO VALDYMO MODELIS Net 71 proc. respondentų mano, kad studentai turėtų dalyvauti ben drabučių valdyme, nes tuomet jaus tų didesnę atsakomybę už vietą, ku rioje gyvena. Besimokantieji turėtų galimybę apginti savo teises, dalyvau tų sprendimų, susijusių su mokesčio už bendrabutį nustatymu, remontu ir pan., priėmime, būtų labiau atsižvelg ta į jų interesus. Taip pat pagerėtų santykiai tarp studentų ir administ racijos, sumažėtų valdininkų saviva lė ir būtų galima tiesiogiai įtakoti ben drabučio valdymą. 16 proc. pasisako prieš studentų dalyvavimą bendrabučių valdyme. Nepritariantys teigia, kad studentus įtraukus į bendrabučio valdymą atsi rastų netvarkos, savivalės, be to, stu dentams trūksta patirties, jiems rei kėtų mokėti, o tai padidintų mokestį už bendrabutį. Į klausimą “Ar Jūs esate patenkinti dabartiniu bendrabučio valdymo mo deliu (bendrabučio direktorius su visiš ka atskaitomybe VUSA-i, administra cijai ir gyventojams)?” respondentų at sakymai pasiskirstė daugmaž tolygiai. Nepatenkintų dabartinių modeliu yra nežymia dalimi daugiau, nei patenkin tų, o beveik trečdalis studentų neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu. Iš anketoje pateiktų bendrabučio valdymo modelių respondentai buvo paprašyti nurodyti, kuris jiems priim tiniausias, arba pasiūlyti savo varian tą. 33 proc. studentų pasisako už da bartinį modelį, 28 proc. pasirinko ben drabučio valdymo modelį, kuriame dalyvauja direktorius ir jam padedan tys seniūnai, o 23 proc. rinktųsi tokį

modelį: seniūnų taryba, kurioje ren kami seniūnai turi lygias teises ir pa sidalija darbus po lygiai. 16 proc. res pondentų pasiūlė savo sugalvotą mo delį. Studentai norėtų, kad kiekviena me aukšte būtų seniūnas, atsakingas už tvarką aukšte. Kitas variantas: ben drabučio direktorius su visiška atsa komybe VUSA-i, administracijai ir gy ventojams bei kiekvieno aukšto seniū nai, bendradarbiaujantys ir tarpusavy je, ir su direktoriumi. Bendrabučiui galėtų vadovauti ir vienas, bet labai iniciatyvus direktorius. Apklausoje dalyvavę studentai nė ra patenkinti bendrabučio valdyme dalyvaujančių asmenų darbu - net 59 proc. respondentų pasirinko vertini mą “patenkinamai”, o 16 proc. tą dar bą įvertino “blogai”. Variantą “verti nu gerai” pasirinko 16 proc., o “labai gerai” - tik 2 proc. 73 proc. apklaustųjų sutiko, kad dalyvaujantys bendrabučio valdyme studentai turėtų būti skatinami ir jiems atlyginama už darbą, pvz., da linai arba visiškai atleidžiami nuo mo kesčio už bendrabutį, už gerą darbą skiriamos premijos ir pan.

IŠKYLANČIOS PROBLEMOS Didžiausių problemų “Niujorko” bendrabučiuose gyvenantiems stu dentams kyla dėl santechninių įren ginių, virtuvių įrangos, bendrabučio nuomos kainos ir šildymo. Nepasiten kinimą taip pat kelia griežtos taisyk lės bendrabučio svečiams, taksofonų trūkumas, kaimynų keliamas triukš mas ir kt.

BUDINTIEJI DARBUOTOJAI BENDRABUTYJE Į klausimą “Ar bendrabutyje rei kalingas budintis darbuotojas, tikri nantis visų įeinančių į bendrabutį do kumentus?” dauguma respondentų

atsakė “taip” (67 proc.). Manančių, kad toks darbuotojas nereikalingas 24 proc., o 7 proc. iš viso neatsakė. Budintiesiems darbuotojams suteik ti įgaliojimai didžiajai daugumai yra priimtini. Jie nėra nei pernelyg dide li, nei pernelyg maži. Net 78 proc. ap klaustųjų pageidautų, kad į bendra bučio budinčiojo pareigas įeitų stu dentų kvietimas prie telefono ir tele foninių žinučių perdavimas. 16 proc. respondentų tai neatrodo reikalinga. 94 proc. mano, kad studentų svečiai turėtų teisę pasilikti nakvynei bendra butyje. Svečio nakvynė turėtų būti su derinama su kambario draugais ir budinčiuoju darbuotoju, o studentas, apnakvindinantis svečią, turi prisiimti už jį atsakomybę.

MOKESTIS UŽ BENDRABUTĮ Analizuojant anketų duomenis pa aiškėjo, kad studentai visai nežino (77 proc.) arba žino šiek tiek (20 proc.), kaip yra apskaičiuojamas mokestis už bendrabutį. Žinančių, kaip šis mokes tis apskaičiuojamas - tik 3 proc. Dau guma apklaustųjų mano, kad mokė dami mokestį už bendrabutį, jie mo ka už komunalines paslaugas, liftą, nuomą ir samdomų darbuotojų išlai kymą. 41 proc. respondentų nežino, ar šis mokestis apskaičiuojamas teisingai, 47 proc. mano, kad jis apskaičiuoja mas neteisingai, o 12 proc. - kad tei singai. Net 68 proc. teigia, kad mo kestis už bendrabutį yra per didelis. Manančių, kad jis vidutinio dydžio 28 proc. Tik 2 proc. apklaustųjų stu dentų mano, kad moka už bendrabutį per mažai. Išanalizuoti duomenis VUSA-i pa dėjo VU sociologijos spec. VI kurso studentės Eglė Gražytė ir Jolita Jan kauskaitė. Pagal VUSA pateiktus duomenis parengė Laura BLYNAITĖ

Pramones

1999.04.30

Universitas Vilnensis

Pakeliui pas filologes užsiliepsnojo

Dinas Zauras Balandžio 10 d. Vilniuje buvo švenčiama 31-oji FIDI - Fizikų diena. Tai bene didžiausias ir ilgiausiai be pertraukų vykstantis studentiškas renginys,pernai įtrauktas j oficialių Vilniaus miesto švenčių sąrašą. FIDI vyksmą pajunta ne tik patys fizikai, kitų fakultetų studentai, bet ir visas miestas. Šventės tikslas - paneigti visuomenėje nusistovėjusį tarp knygų ir prietaisų užsisėdėjusio fiziko-bambeklio įvaizdį.

Šventė iš kelių dalių FIDI tradiciškai sudaro keturios da lys: rytinė, dieninė (eisena), vakarinė ir naktinė. Šventė Vilniaus universiteto Fi zikos fakultete pradėjo šurmuliuoti de šimtą valandą ryto. Čia vykę atrakcio nai, loterijos, šachmatų turnyras, rodeo, “Zaporožiečių” lenktynės, alaus gėri mas buvo vadinami saviindukcija. Fizi kos fakultete taip pat vyko sumo čem pionatas. Jame dalyvavusieji savo svorį ir apimtis iki sumo žaidėjams reikalin gų galėjo padidinti pripučiamais kos tiumais. Šie kostiumai kai kurių kovo tojų formas taip suapvalino, kad par griuvę jie sunkiai atsikeldavo. Sumo imtynėse dalyvavo ir “Univer sitas Vilnensis” žurnalistė. Pasižiūrėti į vienintelę kovojančių merginų porą su sirinko nemažas būrys smalsuolių. Apšilę Saulėtekio alėjoje, po pietų FIDI dalyviai karinėmis mašinomis ir sunkvežimiais, pasiskolintais iš Krašto apsaugos ministerijos, patraukė link VU centrinių rūmų. Kaip sako fizikai, galuti nis jų tikslas - Filologijos fakultetas, kur, kaip žinoma, mokosi beveik vien mer ginos. Fizikus ir kalbas studijuojančias merginas sieja ir amžina trauka, meilė, ir amžina neištikimybė. Pertuos FIDI eg zistavimo metus buvo visko: fizikai bu vo “susimetę” su ekonomistėmis, filolo gės - su architektais, istorikais.

Šventė vandens garbei Šių metų fizikų šventė buvo skirta vandens pagerbimui ir vadinosi @KVA FIDI-31 °. Jos šūkis - “Skęstančiųjų gel bėjimas - jų pačių reikalas”. Buvo planuota Diną Zaurą plukdyti Nerimi, tačiau dėl pakilusio vandens idėjos teko atsisakyti ir šventės simbolį gabenti įprastu būdu - automobiliu.

Sostinės gatvėmis trauku sią koloną praeiviai sveiki no šaukdami ir mojuodami rankomis. Seimas, Prezi dentūra ir Fizikos institutas, kurie aplankomi tradiciškai, šįkart buvo aplenkti. Anta kalnio, Kosciuškos, Žygi mantų, Goštauto, TumoVaižganto gatvėmis fizikai skubėjo pas filologes. Bu vo stabtelėta tik prie Lukiš kių aikštės, kur parodyta trumpa “Oskarų” įteikimo Dinas Zauras ištikimas filologėms parodija. V Naujiko nuotr.

Užsidegė Dinas Zauras Fizikų simbolis Dinas Zauras kasmet atnaujinamas, nesikeičia tik jo paramet rai - aukštis - 3 m, plotis - 5 m. Šiemet organizatoriai stengėsi dar jj patobulin ti - norėjo, kad spjaudytų ugnimi ir dū mais. Tačiau bandymas nebuvo vykęs vos pradėjęs leisti liepsnas, Dinas Zau ras užsidegė pats. Studentai puolė ge sinti alumi ir “Coca-Cola”, tačiau prireikė net ugniagesių, važiavusių FIDI kolono je, pagalbos. Iškviesti ugniagesiai atva žiavo, kai liepsna jau buvo numalšinta. Apdegusį Diną Zaurą vežusio auto mobilio iš pradžių niekaip nepavyko už vesti, nes mechanizmai buvo užlieti vandeniu. Keli entuziastai jj stūmė tol, kol automobilis pradėjo važiuoti pats. Per gaisrą nukentėjo ne tik FIDI sim bolis. Pelenais ir gaisrininkų putomis apkrito greta stovėjusi lengvoji mašina. Policija norėjo nutraukti akciją, tačiau pažadėjus, kad daugiau incidentų ne bus, šventę buvo leista tęsti.

Vaidino liaudies pasaką Dinas Zauras sėkmingai nukeliavo likusią kelio atkarpą. Vietoj ugnimi spjaudančio baisūno filologės išvy do apšepusį, išdegusia nugara gy vūną. Fizikai merginoms papasako jo apie kelyje ištikusią nelaimę. Fi lologės, vaidindamos liaudies pasa ką “Eglė žalčių karalienė”, ją inter pretavo savaip. Žilvino personažas buvo pakeistas fiziku, Eglės - filo loge. Liaudies pasakoje jaunosios giminės norėjo apgauti žaltį, ati duodami jam avį ir žąsį, studentų Bandymai sutramdyti bulių greitai baigdavosi parodytoje versijoje jaunikiui siūly ant grindų ta vesti chemikę ir teisininkę, bet šis Z. Viteįkaitės nuotr. nesusigundė.

Po spektaklio kalbėjęs Fizikos fakul teto dekanas Gintaras Dikčius pusiau rimtai, pusiau juokais tvirtino, kad fizi kai - gražiausi vyrai pasaulyje. Jis dar kartą atsiprašė dėl Dino Zauro išvaiz dos-fizikus neva “pavedęs” oras, nes “pagal programą” turėję lyti, tačiau bu vo giedra, ir ugnį teko gesinti patiems. Linksmybės iki ryto Vakare studentai linksmybes tęsė Vi daus reikalų ministerijos kultūros rū muose. Susirinkusiems grojo “Bitės", “Dr.Green”, “Nenorma”, “Kamštis", “The Brainers”, “Tyla”, “N-14", “Reųuiem", “Lemon Joy”. Grupės “N-14” vokalistas Kastytis Minkauskas, pats baigęs lietuvių kalbos studijas, specialiai FIDI sukūrė filologių ir fizikų meilę liaupsinančią dainą. Kino salėje žmonės galėjo pasižiū rėti studentiškų vaidinimų ir Lietuvos ki no studijos filmų. Demonstruojant filmą “Velnio nuotaka”, pastatytą pagal K.Bo rutos romaną “Baltaragio malūnas”, sa lė buvo sausakimša. Antrajame pastato aukšte miksavo diskžokėjai. Iš viso grojo daugiau nei dešimt diskžokėjų, tarp kurių buvo ir jau kultiniu tapęs kauniečių tandemas “Žvėriukai". Elektroninės muzikos ger bėjai čia galėjo linksmintis visą naktį. Šeštą valandą ryto fizikų šventė bai gėsi - nutilo muzika, užgeso lazeriai ir stroboskopai. Jos organizatoriai padėko jo visiems grojusiems muzikantams bei diskžokėjams ir pakvietė kitų metų ba landžio pirmą šeštadienį vėl ateiti į FIDI. Aldona JAMONTAITĖ

1999.04.30

Universitas Vilnensis

Pramogos

STUDENTAI NUŠLUOSTĖ NOSIS TELEVIZIJOS ŽVAIGŽDĖMS Balandžio 17 dieną VRM kultūros rū mų scenoje varžėsi dvi humoro koman dos: Linksmųjų išradingųjų klubo (LIK) rinktinė ir televizijos žvaigždžių koman da “Drink team”. Pirmąją sudarė šiau liečių studentų grupė “Šiaurės pašvais tė”, vilniečių “Sėskit patogiau” ir Vilniaus universiteto “Telega”. Jų priešininkai Arūnas Valinskas (”Taip&Ne”), Vytau tas Šerėnas, Gintaras Ruplėnas (“Dvira čio šou”), Raimondas Bingelis (“Senų anekdotų devintukas”) ir Jonas Radze vičius (“Žodžių mūšis”). Linksmųjų išradingųjų klubo prezi dentas Aleksandras Kovtuncevas “Jumo ro dvikova” norėjo pristatyti jau penke rius metus juokaujančius klubo narius. Vaikino sumanyto LIK’o konkursuose iš pradžių dalyvaudavo sostinės rusiškų vi durinių mokyklų moksleiviai. Vėliau įsi traukė ir aukštųjų mokyklų studentai, at važiuodavo humoro komandų iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos. Šiemet žaidimas an trą kartą vyko ne rusų, o lietuvių kalba. A.Valinskas su nostalgija prisiminė lai kus, kai visa šalis laukdavo agitbrigadų konkursų. Jis pabrėžė, kad garsūs Lietu vos humoristai sensta, o jauni neturi daug galimybių pasireikšti. Tokie vakarai, kaip

LIK’o komanda ruošiasi pasirodymui

“Jumoro dvikova”, ateityje gali tapti pui kia proga jauniems ir gabiems žmonėms išplaukti į plačiuosius vandenis. Renginio išvakarėse LIK’o nariai labai rimtai ruošėsi humoro vakarui, o “Drink team” dar buvo atsipalaidavę. Komandos pavadinimą A.Valinskas paaiškino taip: ją sudaro geri draugai, po darbo mėgstantys pasėdėti prie stikliuko. Dvikovą, trukusią porą valandų, suda rė penkios dalys: prisistatymas, mintinėlė, improvizacinis ir kapitonų konkursai bei muzikinis namų darbas. LIK prisistatymo metu dainavo dai ną apie sunkią studento dalią - “Meilės nėra, “babkių” nėra”, prisiminė Lietu vos istoriją, publikai pademonstravo ke liolika juoko rūšių. “Drink team” prisis tatymas priminė įvairių televizijos laidų maišalynę. Antrojoje užduotyje priešininkų ko mandos viena kitai uždavinėjo klausimus. Pvz., “kodėl policininkas, sustabdęs ma no automobilį, iškart paleido? - Todėl, kad policininkai visada savus paleidžia. - Bet gi tu ne savas? - Taip, bet mano automobilio stiklai veidrodiniai...” Arba: “Kodėl manoma, kad Operos ir baleto teatrą pastatė Moldovos statybininkai? -

Todėl, kad tik jie stato pastatus balkonais j vidų...”; “Kodėl parduotuvė “Minskas” dirba visą parą? - Nes Minskas elektrą dykai gauna”. Improvizacinio konkurso užduotis sukurti vaizdo klipą garsiai lietuviškai dai nai. LIK’ui teko parodijuoti grupę “Biplan”, o “Drink team” - Luką ir Virgilijų Noreiką. J.Radzevičius vaizdavo Luką, “besiardantį” scenoje, o V.Šerėnas - ma estro, atvedamą ir išvedamą dviejų pa galbininkų. Kapitonų dvikovoje komandų lyde riai aiškino, kaip naudotis telefonu ir laikraščiu. Čia sutapo nuomonės - ge riausiai, kad laikraščius atneštų rulonais ir be raidžių. Namų darbas - suvaidinti miuziklą te ma “Trys tigrai Rotušės aikštėje”. Tai bu vo lemiamas išbandymas. Abi komandos temos pavadinimą “pamiršo”, tačiau ge rokai prijuokino publiką. A.Valinskas prieš renginį sakė, kad žiūrovai pamatys, kaip bus sutriuškinta jo komanda. Jo pranašystė išsipildė. Per galę pelniusi komanda pakvietė “Drink team” atsirevanšuoti kitoje dvikovoje. Aldona JAMONTAITĖ

J. Šermukšnio nuotr.

ŠVENTE DIEVO MERKURIJAUS GARBEI Kasmet įvairūs Vilniaus universi teto fakultetai rengia savo dienas. Tai viena iš nedaugelio progų visiems pa švęsti, pašokti ar tiesiog kartu pabū ti. Taip pat tai ir galimybė praplėsti pažįstamų ratą ir susirasti draugų ki tuose Alma Mater fakultetuose bei tuo pačiu puoselėti ir tęsti savojo tra dicijas. Be abejo, ne išimtis ir Eko nomikos fakultetas, kuris po kelerių metų pertraukos antrą kartą suren gė šią tradicinę Merkurijaus dienos šventę. Senovės graikų mitologijoje Mer kurijus buvo prekybos, kelių, kaime

nių dievas. Pokario metais jis tapo ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fa kulteto globėjas. Jo vardu pavadinta viena didžiausių šio fakulteto studen tų švenčių - Ekonomistų diena. Vie na iš šių metų renginio organizatorių pasakoja, kad pirmosios Merkurijaus dienos nebūdavo švenčiamos taip ofi cialiai ir pompastiškai - tiesiog fakul teto studentai ir dėstytojai saulėtą ir gražią pavasario dieną susirinkdavo kur nors prie ežerėlio ir taip pagerb davo savo globėją. Daug vėliau, Sau lėtekyje atsiradus naktinio klubo ti po pramogų centrui “Argus”, šven

tės perkeltos tenai. Sąstingio metais Merkurijaus dienų iš viso niekas ne organizavo. Šis renginys buvo atgai vintas pernai, tarptautinės ekonomis tų organizacijos dėka. Šių metų Merkurijaus diena su rengta balandžio 15 dieną. Ekono mistams tą dieną paskaitų beveik ne buvo, todėl visą saulėtą rytą pleveno džiugi ir šventiška nuotaika. Salia fa kulteto esančiuose Jungiamuosiuose rūmuose grojo Merkurijaus dienos radijas, vyko įvairūs atrakcionai. Ran kų miklumą buvo galima patikrinti Nukelta į 14 psl.

1999.04.30

Universitas Vilnensis

Šventė dievo Merkurijaus garbei

Atkelta iš 13 psl.

mėtant strėlytes, stiprumą - laužiant rankas, o piniginių svorį palengvinti įsigyjant kokį nors niekutį čia pat vei kusiame sendaikčių turguje. Tik ne už litus, o už nacionalinius ekonomis tų pinigus - merkurius. Taip pat daug populiarumo susilaukė “Skundų len ta”. Joje studentai galėjo rašinėti vis ką, kas šauna į galvą, išlieti tam tik ram dėstytojui savo meilę ar neapy kantą. “Mažiau seksualinių fantazi jų”, “Dėstytojas N. gadina viso uni versiteto gyvenimą” - puikavosi to kie ir panašūs užrašai. Vakarinė renginio dalis vyko Ka rolinos klube. Vėl buvo surengta įvai rų atrakcionų ir konkursų. Pavyz džiui, kas ilgiausiai išlaikys galvą, pa nardintą į pilną vandens akvariumą, merginos spėliojo, kokiais kvepalais

M. A

yra iškvėpinti vaikinai. Nugalėtojų laukė įvairūs prizai: kepurėlės, kve palai, kuprinės, laikrodžiai ir kt. Ren ginį vedė vienas iš tradicinių švenčių vedėjų VDU studentas, pravarde BMV-as. Koncertavo grupės “Out of control”, “ Zima”, “Reųuiem”, vyko diskoteka. Organizatoriai džiaugėsi, kad ruo šiant šį renginį teko bendrauti su įvai riais žmonėmis, firmomis, su kuriais galbūt teks bendradarbiauti ir atei tyje, jau dirbant rimtą ekonominį dar bą. Be to, džiugu, kad šventė susilau kė daug dėmesio ne tik iš studentų, bet ir iš vyresnių žmonių. Iš viso į va karinę dalį buvo susirinkę daugiau nei 1100 žmonių. Verslo vadybos trečiakursis Julius mano, kad šventės pagrindinis tiks

las - galimybė susitikti ir pabendrau ti su senokai matytais pažįstamais, kitų kursų studentais, o taip pat su tais, kurie dirba ir nesilanko paskai tose. Šį sykį, jo nuomone, tai puikiai pavyko. Tiesa, renginys šiek tiek vė lavo, tuo truputį piktindamas susi rinkusius žurnalistus, tačiau, pasak Juliaus, taip būna beveik per visas studentiškas šventes. Renginio pra džia dažniausiai paskelbiama valan da anksčiau, kad visi vėluojantys (o tokių būna didžioji dauguma) spėtų viską pamatyti ir visur sudalyvauti. Renginio organizatoriai tikisi, kad kitąmet jiems pavyks surengti jei ir ne šaunesnę, tai bent tokio paties ly gio Merkurijaus dieną’ 2000.

Laura ŽIČKUTĖ

JUBILIEJUS GEGUŽĖS MĖNESĮ ŠVENČIA:

Fizinių ir biomedicinos mokslų anglų kalbos katedros vyresnioji lektorė Gražina Lapinskienė Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros vyr. laborantė Janina Maroščikienė

Vyriausiojo mechaniko skyriaus šaltkalvissantechnikas Vytautas Petras Mockevičius Radiofizikos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas Georgij Leontjev

Universiteto profilaktoriumo virtuvės darbininkė Zofija Buinevič Žurnalistikos instituto docentas Virgilijus Juodakis

Slavų filologijos katedros mokslo darbuotojas Dimitr Petrov - Kenanov

Socialinių mokslų anglų kalbos katedros docentė Izolda Gabrielė Geniušienė

Rankraščių skyriaus vyriausioji

bibliotekininkė Virginija Bagdonavičienė Čiurlionio gatvės bendrabučių ūkinio komplekso apsaugos sargas

Psichiatrijos klinikos asistentas

Vincas Ancevičius

Vitas Pupeikis

Pediatrijos centro asistentė

Socialinės medicinos centro asistentas

Vida Mudėnienė

Vytautas Silickas

Anglų filologijos katedros vyresnioji

Restauravimo skyriaus restauratorė Aldona Kregždienė

asistentė Gražina Elena Karpuvienė

Informacijos technologijų sektoriaus

Kauno humanitarinio fakulteto ūkinio

Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros docentas Feliksas Mišeikis

vedėjas - vyresnysis mokslo darbuotojas

komplekso apsaugos sargė

Ekonomikos sisteminės analizės katedros docentas Benjaminas Pladis

Eksperimentinės chirurgijos sektoriaus vedėjas - vyresnysis mokslo darbuotojas Kęstutis Eidimuntas Žemaitis

Vaikų ligų klinikos docentė Ramunė Teresė Urbonavičienė

Arūnas Samuilis

Stasė Danutė Paužienė

Fiziologijos ir biochemijos katedros

Abonemento sektoriaus vedėja

asistentė Aldona Lujienė

Daiva Levinskienė

Saulėtekio mokomųjų rūmų ūkinio komplekso liftininke - dispečerė Antanina Martinėnienė

Vadybos katedros docentė

Violeta Raimonda Kulvinskienė Moterų klinikos docentas

Algimantas Kriščiūnas

1999.04.30

Universitas Vilnensis

VU Žygeiviu klubas kviečia

j sąskrydį VU Žygeivių klubas gegužės 1-2 dienomis kviečia į tradicinį 39-ąjį klubo sąskry dį Rūdininkų girioje. Kaip ir kasmet, šiemet bus surengtas orientacinis žygis, kliūčių ruožas, žygeiviško futbolo “tumbi-jumbi” varžybos, vakare prie laužo sulauksime iš radingų vaidinimų, dainuosime ir šoksime iki paryčių... Verta apsirūpinti miegmai šiu, palapine, ir, žinoma, maistu sau ir draugui. Išvykstame gegužės 1 d., šeštadienį, 11.30 traukiniu Vilnius-Stasylos, važiuoti iki Kidarų sustojimo. Išsamesnės informa cijos teiraukitės Žygeivių klube, Saulėtekio 31, Ekonomistų bendrabutyje, ketvirta dieniais nuo 19 vai.

Lietuvių gestų kalbos tyrimui reikalingas ling vistas, norintis išmokti manualinę (rankų) kal bą ir padėti neįgaliesiems. Bakalaurams nesisiūlyti. Tel. 61 63 49.

Chemikų dienos pačios seniausios Balandžio 30 d. Chemijos fakultete organi zuojama XXXIV-oji Chemikų diena. Visais laikais joje dalyvauja ne tik didelis fa kulteto profesorių ir studentų būrys, bet ir kitų Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų atsto vai. Bus rodomi filmai apie chemikų darbą ir lais valaikį. Vyks spaudos konferencijos, parodos, kū rybiniai konkursai, krepšinio, šachmatų ir prefe ranso turnyrai. Svečius linksmins liaudiškos ir šiuolaikinės muzikos grupės, veiks studentų ka vinės. Šventės pabaigoje jūsų laukia įspūdingas fejerverkas. Balandžio 29 d. Krepšinio turnyras. Dalyvaus studentų che mikų, studentų fizikų, dėstytojų ir fuksų ko mandos.

Balandžio 30 d. 11.00 vai. preferanso turnyras; 17.00 vai. spaudos konferencija; 18.30 vai. aukcionas ir loterija; nuo 20.00 vai. gros studentiškos ir profesiona lios grupės; tarakonų lenktynės; 20.30-23.00 filmų apie chemikų gyvenimą ir ne tik demonstravimas;

Išleistas naudingas vadovėlis ekonomistams Hal R. Varian. Mikroekonomika: šiuolai kinis požiūris. Margi raštai, 1999, 624 p. Halo R. Variano mikroekonomikos vadovėliai susi laukė didelės sėkmės JAV, iš jų mokėsi daug ekonomis tų įvairiuose pasaulio uni versitetuose. Dabar šia gali mybe galės pasinaudoti ir Lietuvos jaunimas. Jums galbūt teko vartyti ne vieną mikroekonomikos vadovėlį, tačiau šis yra ypa tingas — nors rašytas ne kaip terminų ir faktų enciklopedija, bet tapo vadovėlio etalonu. Vienas jo privalumų — modulinė sandara. Dėstytojui tu rėtų būti lengviau parinkti temas vieno ar dviejų semestrų trukmės kursui. Kiekvienas skyrius apy tikriai atitinka vieną paskaitą ir gali būti perskai tytas vienu prisėdimu. Jei busimieji ekonomistai ir vadybininkai priva lo išklausyti dviejų semestrų trukmės mikroeko nomikos kursą — taip yra Vilniaus universitete — tai šis vadovėlis turėtų palaipsniui tapti pagrindi ne mokymo priemone jau pirmajame semestre. Vadovėlyje daug teorijos taikymo pavyzdžių. Ki tose knygose dažnai pateikiami tik brėžiniai, ta čiau uždavinius sprendžiant praktiškai prireikia al gebrinių skaičiavimų. Brėžiniai tik padeda supras ti, o tikroji galia — surastas kiekybinis problemos sprendimas. Busimasis ekonomistas privalo išmokti žodinį pasakojimą paversti formule ar skaitiniu pa vyzdžiu. To moko ši knyga. Ji gera dovana studentams ekonomistams, besi ruošiantiems pavasario sesijai. Knyga išleista "Atviros Lietuvos knygos" seri joje. Jos leidimą rėmė Atviros Lietuvos fondas ir Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas. Iš anglų kalbos vertė Vilniaus universiteto dėsty^tojai Jonas Rasimavičius ir Jonas Čičinskas.

Universitas Vilnensis

1999.04.30

Tspptautinię pyšię skyrius informuoja A's informacinis lapelis, kurį leidžia Vilniaus Universiteto Tarptautinių ryšių skyrius ir Studijų Užsienyje Informacinis centras, skirtas Universiteto bendrijos nariams. Lapelio tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį. TULE:

Second International Novosibirsk Summer School 1999 “Communicative Strategies of Culture”

DURATION:

Four week intensive interdisciplinary training program; July 21 - August 15, 1999.

TO WHOM IT MAY CONCERN:

Citizens of the statės of CIS and new Baltic countries - young university teachers, as well as postgraduates and researchers involved in teaching at the university level - can compete to participate in the Summer School.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH:

The School program includes 6 courses of lectures: Theory of Communicative Events; Rhetoric as an Area of Discourse Studies; Historism and Communicativity; Plurality of Discourses: Problems, Approaches, Status Causae: Practical Logic and Communicative Strategies; The Pragmatics of Language and Communication.

DEADLINE:

Submission of applications by May 25, 1999. Selection process will take place from May 26 to May 31, 1999.

REOUIREMENTS:

A general selection criterion for all applicants is to be actively involved in research on a Ph.D. thesis. During the Summer School the participants are preparing their individual research projects, where the topics of the Summer School are linking individual research interests. Oualifying reports of the participants will win them relevant certificates. The working languages of the School are Russian and English. Lectures given in English, simultaneously translated into Russian.

ADDITIONAL INFORMATION:

The School will cover the cost of accommodation and meals in the resort for the participants, as well as their roundtrip transportation by train from places of their residence. The application forms as vvell as detailed information regarding the Summer School will be available on the follovving web addresses: http://www.osi.nsc.ru/school or http://www.nsu.ru/ssc/siv/SCHOOL.HTM. OR contact: Aurelija Valeikienė, International Relations Office, Ph: 61 34 73 Vilnius University, Universiteto 3, room 26, Vilnius.

TITLE:

Leadership for Environment and Development (LEAD)

DURATION:

The LEAD-Europe program comprises 80 days of training. Half of the training program is conducted in Europe, the other half consists of interregional or international sessions.

TO WH0M IT MAY CONCERN:

Mėn and women from academia, business, government, media and NGOs. Successful applicants mušt have an appropriate academic background and at least five years of professional experience, demonstrated leadership skills in their profession or in community service and a keen interest in the interface between environment and development.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH:

Training designed to enhance the leadership capabilities and knowledge in environment and development. Focus on action-oriented, multi-disciplinary learning. The curriculum covers essential aspects of the environment and development nexus, such as, for example, understanding the cyclic nature of living phenomena, environmental management and resource conservation, human development, sočiai and economic issues, international law and conventions, trade and environment. biological diversity, science and ethics, technology and energy, industry and environment, and gender issues. In addition, the program emphasizes building leadership skills and provides opportunities to develop problem solving, negotiation, conflict resolution, and team building skills.

DEADLINE:

May 15, 1999. Applicants are encouraged to apply as soon as possible as space is limited and competition is keen

REŪUIREMENTS:

Application package: completed application form, detailed resume or curriculum vitae, one-page statement that explains how the LEAD-Europe program will be of value the current responsibilities, employer's signed agreement to their full participation in the program. Normally, age between 30 and 40, working English.

ADDITIONAL INFORMATION:

The program fee is EURO 10.000 per participant. Candidates, in particular those from Centrai and Eastern Europe. who are unable to obtain assistance, can also apply to LEAD-Europe for financial support. LEAD-Europe, RO. Box 8, 1211 Geneva 20, Switzerland.Telephone: +41 22 748 1435; Fax: +41 22 748 1439. E-mail: office@lead.ch ; Visit our Web site at http://www.lead.ch/lead/

Klaidų atitaisymas Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46 EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Liana Binkauskienė

Šių metų laikraščio “Universitas Vilnensis” 3-4 numeryje spausdinto straipsnio pavadinimas “Apie Vilniaus universiteto atkūrimą 1919 metais" turi skambėti taip: “Vilniaus universiteto atkūrimas: Kas? Kada? Kur?”. Sakinį 11-oje pastraipoje autorius buvo parašęs taip: “Tai buvo daroma tuo metu, kai Lenkijos vyriausybė jokia forma Vilniaus nekontroliavo.”; 15-oje “Beje, kai Vilnių pradėjo kontroliuoti Rusijos Raudonoji armija, čia rezida vusi marionetinė Litbelo sovietinė vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevi čiaus-Kapsuko, naudodamasi tiek lietuviškosios, tiek lenkiškosios Vilniaus inteligentijos nuotaikomis, 1919 m. kovo 13 d. paskelbė dekretą dėl Darbo universiteto Vilniuje atidarymo "carinės reakcijos uždaryto Vilniaus univer siteto sienose."” Atsiprašome gerbiamo autoriaus dėl grubių klaidų.