universiteias-saiunginio socialistinio lenkimo nugalėtojas! Šių metų vasario 24 d. 16 vai. Vilniuje, Respublikinia me lengvosios atletikos ma nieže, (Žemaitės g. 6) atida roma respublikinė studentų spartakiada. A'idarymo iškilmėse daly vaus VU liaudies šokių an samblis, VISI pučiamųjų or kestras. Bus pagerbti ir ap dovanoti geriausieji studen tai sportininkai ir jų trene riai, pažymėti sportinio dar bo aukštosiose mokyklose socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai. Po spartakiados iškilmingo atidarymo prasidės studentų spartakiados lengvosios atle tikos varžybos. Jose daly vaus žymiausieji aukštųjų Nr. 5 (1070) mokyklų lengvaatlečiai. Tiki vasario 16 d. mės rekordų! Kviečiame būti liudininkais. KAINA 2 KAP. Organizacinis komitetas
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
C iVRVBI 1115 scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNC?OS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1979 In
EINA NUO 1950 METŲ
TSKP Centro Komitetas, TSRS Ministrų Taryba, Vi sasąjunginė Profesinių Sąjungų Centro Taryba ir VLKJS Centro Komitetas, apsvarstę sąjunginio so cialistinio lenktyniavimo
dėl gamybos efektyvumo didinimo ir darbo kokybės gerinimo, sėkmingo 1978 metų plano įvykdymo re zultatus, pripažino nugalė toju ir apdovanojo TSKP CK, TSRS Ministrų Tary
bos, VPSCT ir VLKJS CK pereinamąja raudonąja vėliava Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos or dino valstybinio V. Kap suko universiteto kolek tyvą
ųwu\n\\uuu\\u\u\\ut\uu\\\uu\uu\\\\\u\\\u\\\\u\nu\\\\\\n\UM\u\\u\«i\\\\\uu\\\u\\\u\n\\\\u^
LENININEI ĮSKAITAI „TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS — Į GYVENIMĄ!" PRASIDĖJUS
Komunistinio auklėjimo forma
I Sostinės J. Vito kailių praInonės įmonių gamybinio suI ivienajimo dirbantieji susitiI ;o su kandidatu į TSRS I Aukščiausiosios Tarybos Taulybių Tarybos deputatus, VilI liaus Lenino rinkiminėje I pygardoje, Vilniaus V. Kapluko universiteto rektoriumi, I kademiku J. Kubiliumi. I Kandidato patikėtinis VU I aikomosios matematikos kaI ‘.droš vedėjas, profesorius I.. Bikelis papasakojo susilinkusiėms apie .1. Kubiliaus
visuomeninę, mokslinę veik ią. Kalbėjusieji susitikime — Elektros matavimo technikos gamyklos direktoriaus pave<duotojas P. Švambaris, brigidininkė surinkėja U. Adulčikaitė, J. Vito kailių pramo nės įmonių susivienijimo meistrė I. Juzefovič, LTSR Aukščiausiosios Tarybos de putatė L. Markovą — pritarė TSKP- CK vidaus ir užsienio politikai, viso kolektyvo ve.rdu tvirtai pasižadėjo vykdyti
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI MOKSLINc BIBLIOTEKA cėlinis katalogas. Pradėtas kurti sisteminis katalogas. Sausio 31 d. įvyko moksli Reikėjo skubiai parengti ir n ss bibliotekos darbo vete- sutvarkyti per 1 mln. spaudi nr __ su bibliote- nių. nu susitikimas I >s kolektyvu. , Susitikimo Bibliotekos jaunimui L. Viainiciatorė __ iciatorė L buvo Rankraščių dimirovas palinkėjo darbštu s yriaus vedėja A. Dzetavec- mo, atkaklumo, niekada nebi i itė, tačiau labiausiai šio su- joti pasitaikančių sunkumų. ikimo laukė ir ruošėsi jam Vakare kalbėjo pensininkė jaunimas, komjaunuoliai, ku R. Atkočiūnienė, skyrių vedė riems buvo įdomu išgirsti jai N. Feigelmanas, V. Tavokiekvieną veterano žodį. Jie ras, V. Pernaskinas, bibliote Parengė muzikinį poetinį kininkė P. Storpirštytė ir kt. ^'kinimą veteranų garbei. Vakaro metu veikė biblio HSusitikimo pradžioje buvo tekos darbuotojų — darbo Pagerbti mirusieji darbo ve veteranų parengtų ir išleistų teranai. knygų bei fotonuotraukų JVakare kalbėjo Katalogų paroda. skriaus vedėja V. Kisinienė. PREKYBOS FAKULTETAS dirba bibliotekoje nuo metų. Įdomu buvo išgirsVasario 1 d. dekanas doc. "|su kokiu entuziazmu dirbo L. Butkevičius Kaune susitiko tuometiniai bibliotekos dar- su Kauno maistprekyboje “Uotojai. Ji papasakojo ir dirbančiais fakulteto absol JJe tuos sunkumus, kuriuos ventais. Jis papasakojo apie •i Pat‘r*‘ hitlerinės okupa- įvyksiančius jubiliejinius ren metais, kai reikėjo gel- ginius, skirtus šiai įžymiai vertingus bibliotekos datai. Taip pat supažindino •ondus. su fakulteto renginiais. Susiti ^uvęs universiteto bibliote- kimas praėjo su dideliu susi kos direktorius doc. L. Vladi- domėjimu. ntuovas prisiminė pokario Vasario 1 d. prodekanė T1)tų sunkumus. Tada naujai K. Vaištarienė surengė pokal D*'° pradėtas tvarkyti abė bį su V kurso studentais ne
didingus TSKP XXV suvažia vimo uždavinius. Susirinkusiųjų nuoširdžiai sutiktas kalbą pasakė J. Ku bilius. Koncertavo Universiteto kaimo kapela. V. Naujiko nuotr.: iš kairės į dešinę prof. A. Bikelis, LKP Vilniaus m. Lenino RK I sekretorius C. šlyžius, prof. J. Kubilius, J. Vito kailių pra monės įmonių gamybinio su sivienijimo partinio komiteto sekretorius drg. Zavarnycinas.
akivaizdininkais apie univer siteto jubiliejų, pažymėdama, kad šių metų absolventai gaus jubiliejinius diplomus ir kitą atributiką. Paragino visus pasistengti ir sėkmingai baig ti studijas. Vasario 6 d. doc. K. Vaiš tarienė susitiko su Vilniaus 34 vidurinės mokyklos abitur ientais, kuriems papasakojo apie artėjantį universiteto ju biliejų ir pasiruošimą jam. Dekanas parengė straipsnį „Vakarinių naujienų“ redak cijai apie fakultetą, apie pa siruošimą artėjančiam jubilie jui. Užsakyli fakulteto jubilieji niai medaliai. Dekanas doc. L. Butkevičius yra suvenyrų komisijos pirmi ninkas ir aprūpina visą uni versitetą jubiliejiniais suveny rais. Jubiliejinius suvenyrus įsigijo matematikų, teisininkų konferencijų dalyviai. Taip pat VPF absolventų sąskry džio dalyviai.
GYDYTOJŲ TOBULINIMOSI FAKULTETAS
„Mokslo“ leidykla išleido Kardiologijos katedros vedė jo prof. J. Rugieniaus, Pe diatrijos katedros vedėjo P. Šimulio ir Medicinos fakul teto Bendrosios chirurgijos katedros prof. V. Sirvydžio monografiją „širdies ydos". Tai graži dovana mūsų Alma mater 400 metų sukakčiai.
Lenininė įskaita „TSKP XXV suvažiavimo nutarimus — 1 gyvenimą!" yra kom pleksinė komjaunuolių ir jaunimo komunistinio auklė jimo forma. Ji tvirtai įaugo į aukštųjų mokyklų komjaunimo organi zacijų darbą, glaudžiai susie dama. mokymo ir auklėjimo procesą, sudarydama sąlygas ugdyti studentų asmenines savybes, būtinas šiuolaiki niam specialistui. Pirmą kartą Lenininė įskai ta buvo pravesta Leningrado komjaunimo organizacijose prieš 10 metų, ruošiantis Di džiojo Spalio socialistinės re voliucijos 50-čiui. VLKJS Centro Komitetas, pritardamas šalies komjauni mo organizacijų iniciatyvai, 1968 metų gruodžio mėn. pri ėmė nutarimą apie. Visasą junginės Lenininės įskaitos pravedimą V. Lenino 100-jų gimimo metinių garbei ir jos rezultatų suvedimą Visasą junginiame komjaunimo su sirinkime. Lenininės Įskaitos praktikos analizė rodo, kad tai ne epi zodas, ne kampanija įvairia pusėje komjaunimo veikloje, o viso idėjinio auklėjamojo darbo mokslinio organizavi mo forma, atitinkanti dabarti nio komunizmo statybos eta po, mokslinės techninės revo liucijos uždavinius. Lenininės įskaitos „TSKP XXV suvažiavimo nutarimus — į gyvenimą!" organizavi mo aukštųjų mokyklų komja.unimo organizacijose pa grindiniai uždaviniai yra šie: — studentų auklėjimas ko munistinės moralės, tarybinio patriotizmo, proletarinio in ternacionalizmo, tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo tradicijų dvasia; — kova už gilias ir tvirtas studentų žinias, mokslo ii technikos laimėjimų įsisavi nimas, būsimų specialistų su aukštuoju išsilavinimu koky biškas paruošimas, komunisti nės pažiūros į mokymąsi ug dymas, mokymosi drausmės laikymasis, racionalus savo darbo ir laisvalaikio paskirs tymas; — gilus, marksistinės leni ninės teorijos, visuomeninių mokslų, V. Lenino veikalų, istorinio TSKP XXV suvažia vimo medžiagos, kitų parti jos ir vyriausybės dokumen tų studijavimas, aktyvus stu
dentų dalyvavimas studentų darbų konkursuose, visuome ninių mokslų, VLKJS ir tarp tautinio jaunimo judėjimo istorijos klausimais; — aktyvus aukštųių mo kyklų komjaunuolių dalyva vimas Kovoje už komunizmą, dešimtojo penkmečio planų vykdymas, ruošiantis būsimai praktinei veiklai, dalyvau jant studentų statybos būrių veikloje; — dalyvavimas mokslinės techninės pažangos spartini me, mokslo tiriamajame dar be, studentų darbų konkur suose visuomeninių, humani tarinių ir techninių’ mokslų klausimais, olimpiadoje „Stu dentas ir mokslo bei techni kos pažanga"; — tolesnis studentų visuo meninio aktyvumo kėlimas, studentų visuomeninės poli tinės praktikos sistemos tobu linimas, organizacinio ir auk lėjamojo darbo kolektyve įgūdžių formavimas; — tarybinio gyvenimo bū do įtvirtinimas, aukštų jau nimo moralinių politinių sa vybių ugdymas, komunizmo statytojo moralinio kodekso, sooieJistinio bendrabučio tai syklių vykdymas, ryžtinga kova su amoralaus elgesio reiškiniais; — klasinis jaunimo grūdi nimas, jo auklėjimas broliš kos draugystės su socialisti nių šalių tautomis, su kovo tojais prieš imperializmą, fa šizmą ir kolontalizmą, už tai ką ir socialistinę pažangą dvasia, komjaunimo organiza cijų vaidmens fiziniame ir kariniame patriotiniame stu dentijos auklėjime, PDG komplekso normatyvų įgy vendinime kėlimas; — tolesnis organizacinis politinis akademinių grupių komjaunimo organizacijų stip rinimas, draugiškumo ir savi tarpio pagalbos atmosferos sudarymas, jų kovingumo kė limas, individualaus darbo ge rinimas, apžiūros - konkurso, geriausiai akademines grupes komjaunimo organizacijai iš aiškinti, vedimas.
Lenininės įskaitos organizaciniai pagrindai Kiekviename komjaunimo komitete privalo būti suda rytas Lenininės įskaitos orga nizavimo štabas. Stabo sudė tis tvirtinama komjaunimo
komiteto posėdyje. Stabas privalo kontroliuoti įskaitos eigą pirminėse komjaunimo organizacijose, suteikti meto dinę ir praktinę pagalbą pir minėms komjaunimo organi zacijoms, studijuoti ir api bendrinti Lenininės įskaitos organizavimo gerąją patirtį, o taip pat kontroliuoti ates tacinių komisijų darbą. Sta bas privalo turėti konkretų darbo planą. Svarbų vaidmenį vaidina Lenininės įskaitos organizavi me atestacinės komisijos. Jos suteikia VLKJS nariams pa galbą, sudarant asmeninius kompleksinius planus, kont roliuoja jų vykdymo eigą, organizuoja įskaitos dalyvių visuomeninę politinę atesta ciją. Todėl atestacines komi sijas reikėtų organizuoti vie nu metu su štabais. Komisi jos sudaromos kiekvienoje komjaunimo grupėje, pirmi nėje komjaunimo organizaci joje. Ypatingą dėmesį reikia at kreipti į atestacinių komisijų sudėtį. Į komisiją įtraukiami žmonės, gerai pažįstantys kiekvieną kolektyvo narį, ži nantys jo interesus, polin kius. Į atestacinių komisijų sudė tį turi įeiti partinių, komjau nimo, profsąjungos organiza cijų atstovai, TSKP XXV su važiavimo delegatai, partinio ir komja.unimo politinio mo kymo propagandistai, jauni mo globėjai, administracijos atstovai. Komisija privalo turėti perspektyvinį (metams) ir einamuosius planus. Svarbus vaidmuo Lenininės įskaitos sistemoje tenka vi suomeninei politinei atestaci jai, pagrindinei prisiimtų įsi pareigojimų kontrolės for mai. Remiantis VLKJS CK nutarimu, visuomeninė politi nė atestacija vedama kas met, stambesnės atestacijos bus vedamos kiekvieno leni ninės įskaitos „TSKP XXV suvažiavimo nutarimus — 1 gyvenimą!" etapo ir visos Lenininės įskaitos pabaigoje. Svarbiausia atestacijoje — ne tik fiksuoti asmeninių kompleksinių planų vykdymo rezultatus, bet ir ieškoti ke lių jų realizavimui, remiantis individualiomis kiekvieno jauno žmogaus savybėmis. Tai ir yra visuomeninės po litinės atestacijos turinys.
aiškino marksizmo-leninizmo pagrindus, komjaunimo orga nizacijos tikslus ir uždavi nius. Komunistų ir komjau nuolių žodžiai padėjo dau geliui jaunuolių suprasti gy venimo tikrovę ir stoti į an tifašistinio fronto kovotojų gretas. Pažangūs studentai akty viai įsijungė į komjaunimo organizacijos veiklą Kaune ir Vilniuje. Fašistinės dikta tūros metais Kauno univer siteto komjaunimo organiza cijai priklausė A. Domaševi-
policija suėmė 51 studentą, vėliau daugelį jų ištrėmė. Vilniaus universiteto kom jaunuoliai palaikė glaudžius Fašistinis režimas Lietuvo nizacijai grėsė keli metai ka ryšius su pogrindine miesto je — juodžiausias mūsų lėjimo. Fašistinė vyriausybė, partine organizacija. 1932 m. krašto istorijos puslapis. Ke siekdama išplėšti jaunimą iš pabaigoje universitete buvo turiolika metų trukęs tero komunistų įtakos, palaužti įkurta pogrindinė antifašistiras, persekiojimai, pažangios jaunų kovotojų valią, atskir nė organizacija „Frontas". minties slopinimas sudavė davo politinius kalinius jau Joje buvo (vairių tautybių Jau daugiau kaip du metai tinės temos vykdymas — tai smūgį Komunistų nuolius nuo suaugusiųjų. Taip skaudų studentai: J. K. Drūtas, S. Pramonės ekonomikos fakul tik dalis kompleksinių tyri partijai ir komjaunimui Lie- Raseinių sunkiųjų darbų ka PutramenJendrichovskis, J. tuvoje, bet nepalaužė komu- lėjimas tapo viena jaunimo tas, J. Kupala. ši organiza tete veikia 1976 m. įkurta mų, atliekamų SEMTL, ana įlįstų ir komJaunuolių. Smur- „perauklėjimo" įstaiga. cija nelegaliai veikė iki 1938 Studentų ekonominių moksli lizuojant miltinės konditeri Atkaklioje kovoje prieš tu ir prievarta fašistai tikė tyrimų laboratorija jos gamybos organizavimo, m., leido laikraštį „Šauks nių josi likviduoti LKP ir kom fašizmą, vadovaujant komu (SEMTL). Ši laboratorija bu tobulinimo ir efektyvumo di mas" 1933 — 1934 metais. jaunimo organizaciją. 1926 nistų partijai, augo ir brenUž aktyvų dalyvavimą ko vo organizuota siekiant pla dinimo kryptis respublikoje. m. gruodžio 27 d. kartu su munistų partijoje, komjauni čiau įtraukti studentus į Daugiau kaip 50% darbų at žymiais Lietuvos komunistų me, antifašistiniame judėji mokslinius tyrimus, spren liekama visuomeniniais pa partijos veikėjais K. Požėla, me, už dalyvivimą streikuose džiant aktualias teorines ;r grindais. Šiuo metu renka J. Greifenbergeriu, K. Gied ir politinėse organizacijose, riu buvo nužudytas ir LLKJS pramonės šaką ma, apdorojama ir analizuo daugiau kaip 100 studentų praktines CK narys R. Carnas. Šis vystymo ir gamybos ekono jama pirminė medžiaga apie buvo pašalinti iš universite žiaurumo ak'as neišgąsdino to, nuteisti daugeliui metų minio efektyvumo didinimo miltinės konditerijos gamy komunistų ir komjaunuolių. problemas. Idėja sukursi bą net iš trijų respublikinių kalėjimo. Dar labiau susitelkė kovoto Raudonajai Armijai išva- SEMTL gimė, sužinojus apie žinybų (Maisto Pramonės mi jų gretos, didėjo jų ryžtas metų panašių laboratorijų ir stu nisterijos, Prekybos ministe kovoti ir nugalėti. do Lietuvos komjaunimas, čius, V. Micelmacheris, V. davus Vilnių, 1939 TSRS spalio 10 d. sutartimi dentiškų ekonominės anali rijos ir Lietkoopsąjungos). teroro kaip artimiausias ir ištiki- Prėskienis, E. Meškauskas Nuo fašistinio Vilnių ir Vilniaus zės biurų sukūrimą priešaki 1978 m. vykdant temą daly smarkiai nukentėjo Lietuvos miausias Komunistų partijos filosofijos katedros profeso vyriausybė grąžino Lietuvai. Į vavo 14 studentų. Studen komjaunimo organizacija. pagalbininkas, gyvu žodžiu rius, vadovaujantis šiai ka kraštą perorganizuotą Vilniaus uni nėse šalies ekonominio pro Daug kuopelių buvo likvi ir per spaudą aiškino parti tedrai. filio aukštosiose mokyklose tai SEMTL kolektyviniuose versitetą persikėlė mokytis duota. Aktyviausi ir geriausi jos 1930—1933 m. Universi dalis komunistų ir komjau — Maskvos finansų institute, tyrimuose dalyvauja noriai, politiką, antifašistinio komjaunuoliai suimti ir už fronto uždavinius, telkė dar teto revoliucinė studentija, nuolių iš Kauno. Čia toliau Leningrado Voznesensk.io fi- dirba kūrybiškai, su entu daryti į kalėjimus ir kon bo jaunimą jiems įgyvendin komunistų partijos ir kom antifašistinę veiklą tęsė G. nansų-ekonomikos institute ziazmu. Nemaža studentų pa centracijos stovyklas. Tačiau ti. Komjaunimas padėjo par jaunimo vadovaujama, (kūrė Sipavičius, J. Zinkus, E. Ka ir kt. Atsižvelgiant į jų pa siūlymų, pateiktų užbaigtų nežiūrint tų sunkumų, LLKJS, tijai ruošti revoliucines dar marksistinę studentų drau valiauskaitė ir kt. tirtį ir vietines sąlygas, buvo darbų ataskaitose, • priimti Komunistų partijos vadovau bininkų šventes, mitingus, giją „Aurorą". Si draugija Po ilgos ir sunkios kovos paruošti SEMTL nuostatai. diegimui ir duos nemažą jama, dirbo revoliucinį dar demonstracijas, platinti po skleidė marksistines idėjas, bą, telkė darbininkų ir vals grindinę literatūrą. Ji suvai supažindino su socializmo prieš fašizmą 1940 m. birže Laboratorijai vadovauti pa ekonominį efektą. tiečių jaunimą kovai. dino svarbų vaidmenį, auk statyba Tarybų Sąjungoje. lio mėn. Lietuvoje buvo nu skirtas vedėjas — mokslinis SEMTL darbas siejamas su diktatūra. vadovas (doc. K. Prunskie SMD veikla. Šiuo meitu Komjaunimo organizacija lėjant jaunimą proletarinio Fašistinė vyriausybė pradėjo versta fašistinė Lietuvoje fašistinės diktatū internacionalizmo, revoliuci pulti „Aurorą". Organizacija Kartu su visa liaudimi džiau nė). Probleminiams ir orga SEMTL sudaro Pramonės ros metais nebuvo gausi. Ir nės kovos dvasia. Fašistinės buvo uždaryta, o 2 jos val gėsi ir sveikino naują san- nizaciniams klausimams ekonomikos mokslinio būrelio tai suprantama: kovoti kom diktatūros metais buvo pla dybos nariai pašalinti iš uni Ivarką Lietuvos komjauni branduolį. 1977 m. iš kolek- I jaunimo gretose buvo ne tinami LLKJS laikraščiai versiteto. Bet vyriausybės mas, praėjęs sunkių išbandy spręsti sudaryta laboratorijos tyvinės temos paruošti ir neužgniaužė mų metus, pogrindinės revo Taryba. lengva. Neužteko vien jau „Darbininkų jaunimas", „Mū persekiojimai laboratorijos perskaityti 7 pranešimai VU Pirmaisiais natviško ryžto, veržlumo ir sų vėliava", „Naujokai", revoliucinio judėjimo stu liucijos kovos kelią. Lietu komjaunimas neteko egzistavimo mėnesiais jos SMD konferencijoje (du iš Jį entuziazmo. Reikėjo kom „Komjaunuolis". dentų tarpe. 1934 m. univer vos jaunimui skirti visas savo Nemažą darbą Lietuvos sitete buvo plačiai pažymėta daugelio geriausių savo na darbas pasireiškė dalyvavimu jų apdovanoti I laipsnio dip jėgas, būti atsidavusiems par komjaunimas atliko mokslei Gegužės 1-osios šventė. Į rių, paaukojusių gyvybę už vykdant laboratorijos moksli lomais). 1979 m. konferenci tijos, darbininkų klasės rei vių ir studentijos tarpe. minėjimą susirinkę studentai liaudies laisvę ir gerovę. Jų nio - vadovo vadovaujamą jai ruošiami taip pat 7 pra kalui. Komjaunuolių, dirbu 1927—1934 m. LLKJS kūrė prie krūtinių prisisegė rau vardus su meile ir pagarba ūkiskaitinę temą. Vėliau • - nešimai. Visi SEMTL nariai iš sių pogrindyje, laukė sunkūs nelegalius komjaunimui pri donus ženklelius, ant sienų taria jaunoji karta. 1976/77 m. m. SEMTL atli ■kolektyvinės kompleksinės išmėginimai: vien už pri jaučiančių gimnazijos moks pakabino K. Markso ir V. O. SIDARAVlClOTĖ ko pirmą atskirą ūkiskaitinę temos problematikos turi sa klausymą komjaunimo orga- leivių būrelius. Jų nariams Lenino portretus. Įsiveržusi temą „Darbo našumo rezer varankišką tyrimų sritį, indi- | vų tyrimai ir priemonių pa vidualią temą, kurią nagri- I ruošimas Vilniaus duonos nėja žymiai plačiau nei to pramonės gamybiniam susi reikalauja ūkiskežtinės su- į Kiekvienos universiteto vi-, Stengsimės ir toliau suomeninės organizacijos tiks vienijimui", pagal sutartį su tarties programos vykdymas las — padėti studentams ge poezijos negalia sukisti į ba mą pasakojo doc. G. Jonaitis. Liet. TSR Maisto pramonės arba netgi už šios programos rai mokytis, kultūringai pra nalias eiles, kurios neatspin Jis pabrėžė, kad drg. L. Brež ministerijos PKB (5 tūkst. rtbų. SEMTL laimėjimu I leisti laisvalaikį. Šiais prin di nei dabarties, nei šiandie nevo knygos — tai mūsų ša rb. sumai). Darbe dalyvavo mokslinėje veikloje tenka lai- I cipais vadovaudamasi ir dil ninio žmogaus. Išgirdome lies, mūsų žmonių praeitis. Tai tik keletas akimirkų iš 9 studentai, Nuo 1978 m. kyti laureato diplomo ir pre- I naujausias poeto eiles. Mūsų fakulteto interklubas ba 13 bendrabučio taryba. bendrabučio tarybos sausio 1 d. SEMTL vykdo mijos (800 kronų) iškovojimą I Surengėme TSKP CK Genemūsų Gruodžio mėn. vyko litera įkurtas tik prieš trejus me Prasidėjo naujas se- naują ūkiskaitinę sutartį su 8-jame Tarptautiniame Stu- S veiklos, ralinio Sekretoriaus, TSRS mūtūrinis vakaras „Poezija tus. Tačiau nuo to laiko nu Bendrabutiečiai tuo-pačiu užsakovu (10 tūkst. dentų-ekonomistų Tarptauti veikta tikrai nemažai. Turi sų pasaulyje". Vakaro sve- Aukščiausiosios Tarybos Pre mestras. Pirmininko drg. stengsis ir toliau įdomiai rb.), sudarytą dviem me niame Studentų-ekonomistu a me daug gražių tradicijų ir čias — jaunosios kartos poe- zidiumo garbingai pasitikti tams pagal SEMTL užsakovui profesinės-mokslines veiklos tas Arvydas Genys. Jis pla- L. Brežnevo knygų „Mažoji dirbti, švenčių. „Atgimimas" ir Universiteto 400 metų sukak pasiūlytą temą „LTSR milti konkurse Bratislavoje 1977 m. Įdomus buvo susitikimas su čiai išnagrinėjo dabartines žemė", buvusiu mūsų klubo prezi- lietuvių poezijos bruožus ir „Plėšiniai" aptarimą. Apie tįnės konditerijos gamybos Tęsinys kitame numeryje. deniu IV kurso studentu jai keliamus reikalavimus. Jis sunkų karo laikotarpį, poka tarpžinybinio organizavimo R. BALCIAUSKAITE rio metus, apie fašistų su pabrėžė, kad ne kiekvienas R. Buzeliu. Vasarą jis daly tobulinimas". Tačiau ūkiskaiDoc. K. PRUNSKIENĖ FF III k. studentė griauto universiteto atstatyrašantis yra poetas ir kad vavo XI Pasauliniame stu •» dentų ir jaunimo festivalyje Havanoje. Kartu su PF ir EKFF studentais organizavo me susitikimą su doc. E. Ląs tų, pabuvojusiu Egipte. Sve čias papasakojo apie šios ša lies gyventojų papročius, gamtos dėsnių nežinojimu. siog juokingų aprašymų, musių kiaušinėlių išsivysčiu apie „pasaulio stebuklus" pi Mokslininkas Gyvybės atsiradimo Žemė kaip savaime atsiranda įvai sios lervos. ramides. Mūsų klubas ir fa je klausimas rūpėjo žmonėms riausi organizmai — nuo bandymą kartojo daug kai kulteto komunistinio auklėji vabzdžių, iki tų. Taip F. Redis savo tiks visais laikais. Ypač jis pasi smulkiausių mo mokyklas klausytojai su darė aktualus pastaraisiais pelių, varlių, net krokodilų. liais bandymais smogė stipri; J sitiko su doc. S. Imbra.su. Kaip parodė žiemos sesijos tučtuojau pradėjo ganytis; dešimtmečiais, kai išaiškinta Tokioms pažiūroms išsilaikyti smūgį tuo metu vyravusiaij Jis papasakojo apie dabarti mikrobiologijos žemė gimdė jų didžią gausy organizmų sandara, jų vys padėjo paviršutiniškas gam savaiminio staigaus gyvybės | nę Afrikos jaunimo idėjinę kai kurie biologai egzaminas, nesugebė bę; štai iškyla iki pusės liū tymasis, bet dar nežinoma, tos reiškinių pažinimas, tiks atsiradimo teorijai. Galutinai į kovą. jo trumpai ir aiškiai atsaky tas, nagais draskydamas že todėl būtent tokia, o ne kito lių žinių apie atskirų orga šią teoriją 1860 m. sugriovei Tradicija tapo organizuoti ti kuo skiriasi idealistų ir mę, kad išlaisvintų antrąją kia gyvų būtybių išvaizda, nizmų vystymąsi nebuvimas. prancūzų mokslininkas L. I fakultete politinio plakato materialistų pažiūros gyvy kūno dalį; pagaliau šuoliu jis kodėl būtent taip vyksta Žymus XVII amžiaus pirmo Pasteras. Jis įrodė, kad i konkursus. Toks konkursas bės atsiradimo Žemėje klau nutraukia paskutinius saitus, juose fiziologiniai ir bioche sios pusės olandų gydytojas prasčiausi organizmai — vyko ir praeitais metais. Jį simu. Kitų specialybių stu pakratęs gauruotus karčius. miniai procesai. Tai paaiš ir gamtininkas Van Helmon- terijos — šiuo metu išsivys-1 pavadinome „Jaunimas ir dentų, ne gamtininkų turbūt Pakyla avinai, leopardai ir kėtų tik atkūrus visą gyvy tas net siūlė būdą, kaip gau to tik iš į save panašių. To-1 taika". Vertinimo komisijai irgi atsiras tokių, kurie per tigrai, lyg kurmiai kalvomis bės atsiradimo ir jos vys ti peles iš kviečių. Tam tiks dėl negalima norėti, kad pū buvo pristatyti įdomūs dar egzaminus nenorėtų tokio išrausdami aplink save že tymosi iki dabartinių jos lui esą reikalinga molinį vančio skysčio laše staiga I bai, todėl atrinkti geriausius klausimo gauti. Tokiems no mę; greitasis elnias iškiša iš formų kelią. Todėl šiuo me puodą prikimšti padėvėtų atsirastų organizmai, kurių I buvo nelengva. Pirma vieta rime padėti šiuo straipsneliu. po žemės šakotus ragus; be tu gyvybės išsivysytmo mūsų baltinių, o iš viršaus ant įų išsivystymui reikėjo daugelio j pripažinta II kurso studentei Studentai atsakydavo, kad gemotas, didžiausias iš sau planetoje problemą spren užpilti kviečių grūdų. Per milijonų metų. T. Ščerbakovai. Kitas dvi esą idealistų tvirtinimu gyvi sumos gyvių, sunkiai kelia džia žymiausi pasaulio moks trejetą savaičių baltinių pra Išsiaiškinti kaip Žemėjo vietas žiuri paskyrė I kurso organizmai viešpaties dievo savo didžiulį kūną iš klam- lininkai. Laboratorijose atlie kaito kvapas prasiskverbsiąs atsirado gyvybė, trukdo, kadi pirmos girupės studentui D. sutverti iš nieko. Tai netiesa. paus molio". kami sudėtingiausi bandymai, pro grūdų luobeles ir paver- gyvybės vystymosi procese Stepučinskui ir III kurso ant Biblijoje parašyta, kad die vyko labai seniai — prieš! Pagrindinė idealistų tezė naudojant tobuliausią apara siąs juos pelėmis. ros grupės studentui K. Rim vas padarė žmogų iš žemės gyvybės atsiradimo klausimu, tūrą, naujausias skaičiavimo Visai kitaip tokį bandymą daugelį milijonų metų. Ta kui. grumsto, po to įkvėpė jam tai, kad visi gyvūnai atsira mašinas. Šių bandymų tikslas atliko kitas gydytojas italas čiau šis procesas paliko tani Kasmet mūsų interklubo gyvybės dvasią ir žmogus dę mūsų planetoje staiga. — išaiškinti gyvybės evoliu F. Redis, gyvenęs XVII a. tikrų pėdsakų Žemės gelme i gretas papildo nauji nariai. pasidarė gyva esybė. Labai Šią pažiūrą idealistai stengė cijos etapus. Jau gauta daug antroje pusėje. Jis nutarė se, o kaimyninėse mūsų Sau h Gruodžio pradžioje įvyko iš vaizdžiai pagal idealistų pa si pagrįsti iki pat devyniolik naujų faktų. Gyvybės atsira patikrinti, ar tikrai pūvan lės sistemos planetose ir da kilminga jaunųjų interklubie- žiūras staigų gyvūnų sutvė tojo amžiaus vidurio egzista dimas Žemėje nebėra toks čioje mėsoje savaime atsi bar vyksta procesai, panašūs! čių imatrikuliacija. randa kirmėlės. Užmuštos gy į tuos, kurie anksčiau vyko J rimą aprašo anglų poetas vusia „Spontaniško gyvybės miglotas, kaip anksčiau. Apskritai nauji tyrimų vatės mėsą jis įdėjo į atvirą mūsų planetoje gilios senoj Mūsų fakulteto .internacio Miltonas (XVII a.) poemoje atsiradimo" teorija, būtent, nalinio klubo darbo planuo „Prarastasis ir sugrąžintasis kad organizmai galį atsirasti duomenys labai vertingi, nu indą. Po kelių dienų ten vės laikais, kai iš negyvosios I per šviečiant reiškinio esmę. Jie knibždėte knibždėjo kirmė gamtos atsirado gyvybė. se — daug gražių sumanymų: rojus": „Išėjo iš žemės, kaip iš negyvos medžiagos Daugelis mokslininkų lai'I susitikimai su įdomiais žmo iš savo urvo, plėšrieji žvė labai trumpą laiką. Ji prieš priverčia pakeisti anksčiau laitės. Tačiau mokslininkas, nėmis, internacionalinė savai rys, gyvenantieji neįžengia pastatoma moksliniam su vyravusias klaidingas pažiū tai pastebėjęs, bandymo ne kosi nuomonės, kad gyvy t* I tė fakultete, stendo interna mose giriose, krūmuose ir pratimui apie dėsningą gy ras. Pavyzdžiui, nuo seniau metė. Jis stebėjo, kas bus to išsivystė pirmykščiame mūši ; cionaline tema konkursas ir olose; tarp medžių jie paki vybės atsiradimą ilgos evo sių laikų iki pat XIX a. pa liau, ir pamatė naują dalyką: Žemės vandenyne. Vanda baigos buvo manoma, kad po kurio laiko kirmėlaitės yra tinkamiausia terpė vyk'( kiti renginiai. Visi klubo na lo poromis, atsistojo ir nu liucijos keliu. riai stengsis, kad šie rengi ėjo. Laukuose ir žaliose pie Savaiminio gyvybės atsira organizmai visai netikėtai nustojo judėti, pavirto pail įvairioms cheminėms reak ’ niai būtų įdomūs, turiningi. vose pakilo galvijai, čia pa dimo idėja istoriškai buvo gali atsirasti iš negyvos, daž- gais rutulėliais, o dar vėliau joms. Taip iš paprastesni j vieniui, čia po keletą porų, sąlygota žemu visuomenės niausiai pūvančios medžia- iš jų išsirito musės. Vadina junginių galėjo susidaryti vi> R. BUTKUS čia didelėmis bandomis, ir gamybinių jėgų išsivystymu, gos. Senose knygose yra tie- si, tos kirmėlaitės buvo iš Nukelta į 3 psl.
60 METŲ SU LENINO VARDU ,
SEMTL
TAS DIENAS PRISIMINUS
ĮDOMUS IR
TURININGI
.. akiratis ~
PAPRASTAS KLAUSIMAS
Fakultetas Po trumpesnio atokvėpio įl sėdome prie knygų. Vėl aujas semestras. Bet ne et inis — balandžio pirmųjų risų Universitetui sukanka eturi šimtai metų. Sį jubilejų pažymime puikiu moky mai — beveik visų fakultetų ažangumas geresnis už perykštj. Didelių laimėjimų, aip ir kiekvienais me,ais, .asiekė Gamtos mokslų fakuleto kolektyvas. Nuo jo nelaug atsilieka istorikai ir tei sininkai. I pirmaujančius turi ygiuotis ir kiti aštuoni fakul-
Fizikos Matematikos Chemijos GAMTOS
Medicinos Filologijos ISTORIJOS
Pramonės ekonomikos Prekybos Ekonominės kibernetikos ir finansų TEISES
Iš viso
545 1030 364 591 711 1168 990
527 942 329 584 675 1130 974
71 109 66 122 109 116 135
193 170 120 218 307 524 463
13 149 11 19 13 24 14
36 32 16
96,7 91,5 90,4 98,8 94,9 97,3 98,4
90,2 88,6 Vii 84,8 89,2 X 94,6 XI 96,5 98,4 98,0 I 95,2 92,3 VIII--IX V 97,0 95,3 97,1 94,2 11
95,2 96,4 93,1 96,6
18 88 35 7
501 389
488 378
31 29
157 100
21 24
13 11
97,4 97,2
1403 548
133S 538
51 81
295 310
135 18
72 10
94,9 98,2
8245
7907
920
2857
441
333 95,9
94,2
98,8 96,8
90,9 VIII--IX 97,4 UI 93,7
PAPRASTAS KLAUSIMAS
IV VI
Ruošiasi atsakinėti Ekono minės kibernetikos ir finansų fp.kuiteto II kurso studentas L. Rėklaitis.
Susikaiupusi ruošiasi atsakinėti J. Pankratova.
Susimąsto ne vienas, Ridamas laikyti egzaminus. Dar li ko kelios minutės. Kas neaišku — gali su draugais išsi aiškinti. Atrodo viskas perskaityta. Įdomu, kaip pasiseks.. . Viduryje — doc. V. Brazauskas egzaminuoja III kurso studentus. Apačioje kairėje — Ekonominės kibernetikos III kurso studentai laiko pramonės gamybos organizavimo ir planavimo egzaminą.
Dėstytoja E. Ručinskienė klausosi Z. Šlepečio atsakinė jimo.
Dešinėje — malonu parašyti gerą pažymį, kai studen tas viską atsakė. Šį kartą doc. V. Kašauskienė parašė penketą I kurso fizikui S. Gintautui, išlaikiusiam TSKP is torijos egzaminą. L. Skirpsto nuotraukos.
Atkelta iš 2 psl. sudėtingesni, iki pat baltymų ir nukleininių rūgščių, būdin gų gyvoms ląstelėms. Antra vertus, gyvulių ir žmogaus kraujo sudėtis, atskirų me džiagų jame santykis prime na jūros vandenį. Todėl žy mus prancūzų fiziologas 2akas Lebas ir sakė: „Savo kraujuje mes nešiojame lašų to okeano, iš kurio kažkada išsivystė gyvybė". Gyvybės vystymesi iš ne organinės gamtos mokslinin kai skiria tris etapus. Pir miausia įvyko nebiologinė organinių iš neorganinių jun ginių sintezė, po to — šių organinių medžiagų koncentravimasis į atskirus lašelius. Pagaliau susidarė pirminiai organizmai, gebantys daugin tis. 1828 m. vokiečių chemikas F. Vėleris dirbtiniu būdu la boratorijoje susintetino pirmąjį organinį junginį — šlapalą iš anglies dioksido ir amoniako, nedalyvaujant fermentams ar gyvoms būtybėms. Taip griuvo esminė ri ba tarp neorganinių ir organinių medžiagų. Išsivysčius organinei sintezei, šiandien laboratorijose gaunama tūks tančiai sudėtingiausių orga ninių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminai, antibiotikai, net kai kurie paprasti baltymai. 1961 m. mokslininkams pa vyko laboratorijoje pagamin ti žaliąjį augalų dažą chloro filą. Tai medžiaga, kurios dėka augaluose vyksta foto sintezė — organinių medžia gų susidarymas iš anglies dioksido, vandens ir minera linių druskų. 1952 m. amerikiečių moks lininkas Stenlas Miuleris pa tikrino, ar teisingi samprota vimai apie organinių jungi nių susidarymą pirmykščiame vandenyne. Jis sukūrė apa ratą, kuriame sudarė tokias sąlygas, kurios galėjo būti Žemėje prieš daugelį milijo nų metų. Stiklinį balioną Miuleris užpildė metano, amoniako ir vandenilio dujų mišiniu. Baliono sienelėse įlydė du elektrodus. Lei džiant srovę tarp jų šokinėjo kibirkštys.. Tai nelyginant žaibai, kurie dažnai skrodė pirmykštę Žemės atmosferą. Kitame balionėlyje buvo kaitinamas vanduo. Karšti jo garai veržėsi į pirmąjį balio ną su dujų mišiniu ir dirbti niais žaibais. Atšalę jie vėl grįžo į kaitinamąjį balionėlį. Aparatas be pertraukos vei kė visą savaitę. Per šį laiką pasikeitė skysčio spalva. Iš dujų mišinio susidarė daug organinių junginių, jų tarpe penkios amino rūgštys, iš kurių susidaro baltymai, rei kalingi pirminiams organiz mams atsirasti ir egzistuoti. Šis Miulerio bandymas gy vybės atsiradimo, Žemėje ty rimams atvėrė naują laiko tarpį. Miulerio bandymus ėmė kartoti pasaulio moksli ninkai. Tačiau kaip šie pirmieji gyvi organizmai susidarė, dar nenustatyta. Ne taip lengva pakartoti tai, ką gam ta atrankos keliu sukūrė per milijonus metų. Tai turės at skleisti tolimesni bandymai. Prof. P. BLUZMANAS
GYDYTOJŲ TOBULINIMOSI
FAKULTETE
10.000 absolvento pažymėjimas Prieš 16 metų — 1962—al siais senajame Vilniaus uni versitete įsteigtas naujas fa kultetas. Jo būtinumą padik tavo pats gyvenimas. Šiuolai kiniame intensyvaus mokslo vystymosi laikotarpiu, kartu su kitų mokslų pažanga, spar čiai vystosi ir medicina. Su kurti nauji ligų pažinimo me todai, gilesnis ir tikslesnis žmogaus organizme vykstan čių gyvybinių procesų supra timas įgalino įdiegti naujas, efektyvesnes gydymo ir ligų profilaktikos priemones, sėk mingiau gerinti gyventojų sveikatingumą. Liga tai ne tik didelė nelaimė atskiram žmo gui, individui, bet tai kartu ir didelis nuostolis visai vi suomenei, krašto ekonomikai. Sveikatos apsauga kasmet pa sipildo nauja gydytojų laida — Vilniaus universiteto bei Kauno medicinos instituto auklėtiniais. Bet to maža. Pa galiau po keleto metų ir šių gydytojų žinios sensta. Antra vertus, mokslo naujienos greičiau; drąsiau ir efekty viau panaudojamos jau paty rusių specialistų, žinančių silpnąsias praktikos vietas. Moksline informacija skųstis negalime, bet jos toks didelis srautas, kad net siauroje specialybėje sunku ją sekti ir tuo labiau ją aprėpti. Labai teisingas yra posakis, kad medicinos išmokti negalima, nes jos reikia mokytis visą gyvenimą, norint būti geru gydytoju. Ir jau tolimesniam gydytojų mokymui, jų profe siniams įgūdžiams tobulinti ir buvo įkurtas minėtas Gydy tojų tobulinimosi fakultetas. Mūsų respublikoje gydyto jų tobulinimasis prasidėjo jau pirmaisiais pokario melais. Tuomet Respublikiniai kvalifi kacijos kėlimo kursai atskirus gydytojus tam tikram laiko
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI Matematikos fakulteto I kurso studentai L. Veikša, S. Girdvainytė, D. Paišy'ė, J. Žinys, Fizikos fakulteto I kurso studentas J. Pilinskij, III kur so V. Salėj, Chemijos fakulteto II kur so studentė D. Mečkovskaja, Gamtos fakulteto I kurso studentė L. Pugačiova, Filologijos fakulteto III kurso studentės D. Barčaitė, J. Dlmbelytė, I kurso studen tė A. Dainelytė, Teisės fakulteto I kurso studentas R. Grigas, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto I kurso studentai H. Naumovičius, V. Šavelskaja Ir II kurso stu dentė E. Eidukaltyiė. Prekybos fakulteto II kurso prekių mokslo spe cialybės studentai ir kura torius nuoširdžiai užjau čia Dalią KLABYTĘ dėl mylimo tėvelio mirties.
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
tarpiui siųsdavo stažuotis pas žymiausius respublikos ir už jos ribų specialistus .išmokti atskirų diagnostikos metodų bei tobulintis gydymo mene. Bet tai negalėjo patenkinti sveikatos apsaugos poreikių, buvo būtina sudaryti galimy bę tobulintis visiems gydyto jams. Šią spragą pradėjo sėkmingai užpildyti naujasis Universiteto fakultetas. Pir muoju šio fakulteto dekanu buvo doc. E. Nekrašas, (1962 —1965 m.), vėliau — doc. J. Misiūra (1965—1966 m.) ir prof. V. Kviklys (1966—1970 m.). Nuo 1970 m. fakultetui vadovauja prof. P. Visockas. Šiuo metu Gydytojų tobulini mosi fakultetas yra labai iš augęs ir sustiprėjęs. Jei pir maisiais fakulteto gyvavimo metais tobulinosi dar tik 121 gydytojas ,tai 1978 metais — 1266 gydytojai. Per šį laiko tarpį labai padidėjo tobulini mosi specialybių ir atskirų tobulinimosi kursų (1—5 mėn.) skaičius. Dabar kasmaf fakultete vyksta 75—85 kva lifikacijos kėlimo kursai. Dau giausia gydytojų tobulinasi bendros terapijos, kardiologi jos, chirurgijos, vaikų ligų specialybėse, mažiau — neuropafologijoje, oftalmologi joje, infekcinėse ligose ir kt. Gydytojai tobulintis vyksta ir į mūsų šalies centrinius Maskvos, Leningrado, Char kovo, Kijevo ir kf. tobulini mosi institutus, Vilniaus universiteto Gydy tojų tobulinimosi fakultetas per pastaruosius metus tapo vienu stambiausių šalyje. Ja me yra penkios katedros — terapijos, kardiologijos, rent genologijos - ftiziatrijos, pe diatrijos ir stomatologijos. Ki tose specialybėse didelę pa galbą teikia Medicinos fakul tetas. Net 25 šio fakulteto
įvairių katedrų dėstytojai — profesoriai ir docentai tiesio giai dalyvauja keliant gydy tojų kvalifikaciją, gilinant jų teorines ir praktines žinias. Iš viso šiuo metu gydytojų to bulinimo darbe dirba 16 pro fesorių, 34 docentai ir 7 asistentai. Fakultete skiriamas didelis dėmesys ne tik didinti gydy tojų profesinį meistriškumą, bet ir ugdyti mokslinę ir marksistinę pasaulėžiūrą, stip rinti tarybinio gydytojo eti kos principus, ištikimybę gy dytojo priesaikai, duotai bai giant aukštąją mokyklą. Todėl greta specialybės paskaitų, gydytojai išklauso daug filo sofinio pobūdžio paskaitų, kaip dialektinis materializmas ir medicina, deontologijos klausimais ir kf. Šiais Vilniaus universiteto jubiliejiniais metais Gydytojų tobulinimosi fakultetas irgi pažymėjo gražią sukaktį. Šių metų sausio 31 d. buvo įteiktas jubiliejinis 10.000 to bulinimosi kursų baigimo pa žymėjimas. Jis atiteko Res publikinio tuberkuliozės dis panserio vaikų tuberkuliozės skyriaus vedėjai G. Lebednikienei. Kursų baigimo pažy mėjimai 38 gydytojams, bai gusiems gastroenterologijos, vaikų pulmonologijos ir klini kinės laboratorinės diagnosti kos kursus, tą dieną įteikti iš kilmingame fakulteto posėdy je, dalyvaujant mūsų vyriau sybės nariams, Universiteto, Aukštojo ir specialiojo vidu rinio ir Sveikatos apsaugos ministerijų vadovams. Svei katos apsaugos ministro pir masis pavaduotojas M. Zai kauskas, pažymėdamas Gydy tojų tobulinimosi fakulteto at liktą ir atliekamą didelį ir reikšmingą respublikos svei katos apsaugai darbą, iškėlė
SKIRSTYMAS Į DARBA Tęsinys. Pradžia Nr. 4.
Jaunosioms specialis tėms — moterims, lau kiančioms kūdikio arba turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų, dar bas suteikiamas šeimos (vyro, tėvų) nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nepamiršti ir absolven tai, sukūrę studentiškas šeimas. Sutuoktiniams, ku rie aukštąją ar specialiąją vidurinę mokyklą baigia vienu metu, darbas sutei kiamas ■ įmonėse, esančio se tame pačiame mieste ar rajone. Jeigu vienas iš sutuoktinių mokyklą bai gia anksčiau, tai jam dar bas suteikiamas bendrais pagrindais, ateity numa tant į tą patį miestą ar rajoną nukreipti ir kitą sutuoktinį, jei vėliau — ten, kur jau yra paskirtas kitas sutuoktinis. Neretai absolventai sukuria šeimą po to, kai skirstymo ko misija baigė darbą ir abu sutuoktiniai jau paskirti į atitinkamas darbovietes. Tokiu atveju sutuoktinių darbo vieta nustatoma, •susitarus toms ministeri joms (žinyboms), kurių įmonėse suteiktas darbas. Esant nesutarimams, klau simą galutinai sprendžia LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo mi nisterija. Skirstymo nuostatai nu mato absolventui galimy
bę gauti ir vadinamąjį „laisvą" diplomą, t. y. įgy ti teisę įsidarbinti sava rankiškai. Taip personali nio skirstymo komisija gali pasielgti tada, kai ji, atsižvelgdama į tam tikras aplinkybes (absolvento, jo šeimos narių sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir pan.), negali suteikti ab solventui darbo sutinka mai su planu. Po įtemptų diplomini ą darbų rašymo ir valstybi nių egzaminų laikymo dienų absolventai turi tei sę pasinaudoti, vieno mė nesio atostogomis. Už atostogų laiką jaunajam specialistui įmonės ar įstaigos, į kurią jis siun čiamas dirbti, sąskaita iš mokama vieno mėnesio stipendijos dydžio pašal pa. Be to jaunajam spe cialistui, siunčiamam po aukštosios mokyklos bai gimo dirbti į kitą miestą (rajoną), mokama nustaty to dydžio kompensacija, ryšium su persikėlimu į kitą vietovę. Persikeliančiam absolventui moka ma: kelpinigiai, turto per vežimo išlaidos, dienp’nigiai už kelionėje išbū tą laiką ir vienkartinė pa šalpa tiek jam, tiek ir kiekvienam persikeliančiam jo šeimos nariui. Pi nigus išmoka įmonė, į ku rią siunčiamas dirbti. Jaunojo specialisto dar
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
ir artimiausius jo uždavinius. Vieną svarbiausių — padi dinti besitobulinančiųjų kur suose gydytojų skaičių. Sie kiant įgyvendinti vyriausybi nius nutarimus dėl priemonių liaudies sveikatos apsaugai toliau gerinti reikalinga, kad kiekvienas gydytojas bent kas penkeri metai galėtų at naujinti ir pagilinti savo ži nias tobulinimosi kursuose. Šiuo metu tokią galimybę kasmet turi 17,9% visų res publikoje dirbančiųjų gydyto jų, o reikalinga, kad tai su darytų 20%. Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nistro pavaduotojas K. Žu kauskas pasveikino fakultetą su gražiais laimėjimais, pažy mėjo didelį atliktą darbą to bulinant respublikos gydyto jų profesinį meistriškumą, ir palinkėjo tolimesnės sėkmės. Gydytojų tobulinimosi fa kultetas be laimėjimų turi ir savų sunkumų. Kol kas jis dirba naudodamasis Medici nos fakulteto klinikinėmis ba zėmis. Be teigiamų tų pusių yra ir neigiamų — mokymo patalpų stoka, ankštumas. Šiuo metu Santariškėse bai giama statyti didelis gydymo kompleksas — Respublikinė Vilniaus klinikinė ligoninė. Tai nauja Gydytojų tobulini mosi fakulteto klinikinė bazė. Neseniai joje jau pradėjo veikti vaikų ligoninė, Nauja klinikinė bazė sudarys gali mybę išplėsti fakulteto darbą, organizuoti naujo profilio to bulinimosi ciklus, geriau pa tenkinti respublikos sveikatos apsaugos poreikius. Numato ma, kad nuo 1985 metų Gy dytojų tobulinimosi fakultete jau galės kasmet tobulintis 1700 gydytojų, f. y. 30% dau giau, negu šiuo metu. Gydytojų tobulinimosi fa kultetas, sutikdamas Vilniaus Universiteto 400 metų jubilie jų, yra pasiruošęs ir dės vi sas pastangas sėkmingai įgy vendinti TSKP XXV suvažiavi mo ir Vyriausybės nutarimus liaudies sveikatos apsaugai toliau gerinti.
Doc. V. KIRSNYS
bo santykius reguliuoja bendri darbo įstatymai, kurie taikomi visiems darbininkams ir tarnauto jams, tačiau yra ir kai ku rių ypatumų. Mūsų Uni versiteto absolventai pi gai skirstymo nuostatus privalo pagal paskyrimą išdirbti ne mažiau kaip trejus metus. Per šį laiką jie neturi teisės savo ini ciatyva nutraukti darbo sutartį. Įmonių (įstaigų, organizacijų) vadovams draudžiama priimti į dar bą neatidirbusį pagal pa skyrimu jaunąjį specialis tą. Jei jis yra neteisėtai priimtas į darbą, proku ratūros organai ar aukš tesnės organizacijos turi teisę pareikalauti atleisti tokį absolventą iš darbo ir pasiųsti jį pagal anks čiau gautą paskyrimą. Taip pat įmonių vadovai neturi teisės jaunuosius specialistus pirmuosius trejus metus įjungti į valdvmo aparatą, perkelti į pareigas, nesusijusias su jų specialybe, taip pat atleisti iš darbo be minis terijos (žinybos), kuriai pavaldi įmonė leidimo. Šiais jubiliejiniais me tais mūsų Alma Mater paliekantiems diploman tams ypač pasisekė — jie jubiliejinių metų laida. Laimingo jums kelio, sėk mės savarankiškame dar be. V. VĖGELIS Teisės fakulteto Darbo teisės katedros dėstytojas
ZIGMAS JUŠKYS Vasario 9 d. po sunkios li gos mirė Geometrijos ir aukštosios matematikos ka tedros docentas Zigmas Juškys. Gimė 1925 m. gruodžio 18 d. Jurbarko rajone, Nau jininkų kaime, valstiečio šei moje. 1945 m. baigė Jurbar ko raj. Eržvilko vidurinę mokyklą. 1945 — 61 m. dirbo Skaudvilės, Eržvilko, Čekiš kės vidurinėse mokyklose ir Kauno 5-je aštuonmetėje mo kykloje mokytoju bei moky mo dalies vedėju. Dirbdamas mokėsi neaki vaizdiniu būdu Šiaulių mo kytojų institute bei Vilniaus Pedagoginiame institute, kuri baigė 1960 m. 1961—1964 m. — Vilniaus V- Kapsuko universiteto Ti kimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros aspirantas. Vadovaujamas profesoriaus fiz.-mat. mokslų daktaro J. Kubiliaus parašė ir 1965 m. apgynė fizikos-matemati kos mokslų kandidato diser taciją „Tikimybinių metodų taikymas adityvinių funkcijų, apibrėžtų sutvarkytuose pusgrupiuose su reguliariu nor mavimu, teorijoje“. Nuo 1964 m. dirbo Vilniaus universiteto Geometrijos ir aukštosios matematikos ka tedroje vyr. dėstytoju, o nuo 1971 m. docentu. Dirbdamas universitete dėstė analizinę geometriją ir tiesinę algebrą Fizikos fakul teto studentams, aukštąją matematiką bei tikimybių teoriją ir matematinę statis tiką ekonominių specialybių dieninio, vakarinio ir neaki vaizdinio skyrių studentams. Nuoširdžiai siekdamas padė ti jiems, ypač neakivaizdi ninkams išleido ,,Tikimybių teorijos ir matematinės sta tistikos pagrindų“ konspek-
Mokslinį darbą dirbo tiki mybinės skaičių teorijos sri tyje, darė pranešimus Lietu vos matematikų draugijos, bei sąjunginėse konferen cijose, paskelbė nemažai mokslinių straipsnių. Aktyviai dalyvavo visuo meninėje veikloje: dirbo aka
deminės grupės kuratoriumi, fakulteto profbiuro pirminin ko pavaduotoju, LTSR jaunų jų matematikų neakivaizdi nės mokyklos Tarybos pirmi ninku, Vilniaus miesto Aukš tųjų mokyklų matematikos dėstytojų mokslinio-metodi nio seminaro tarybos pirmi ninku. Už gerą pedagoginę, mokslinę ir visuomeninę veiklą apdovanotas LTSR Aukštojo ir specialiojo vidu rinio moksjo ministerijos ir kitų organizacijų Garbės raš tais. Fakultetas neteko tauraus savo nario, daugiau kaip trisdešimt metų paskyrusio jaunosios kartos mokymui bei auklėjimui ir išleidusio į didį ir prasmingą gyvenimą ne vieną jaunuolį. Dar dau giau planų ir sumanymų liko neįgyvendinta, nes gyvenimo siūlas nutrūko pačiame jėgų žydėjime. Šviesus doc. Z. Juškio at minimas ilgai išliks jį paži nojusių atmintyje. Matematikos fakulteto dekanatas Visuomeninės organizacijos Geometrijos ir aukštosios matematikos katedra
Kur įsigyti teises?
Daugelis teiraujasi, kur gaĮima įsigyti teises. Ar mūsų universitete yra kursai? Kaip ten patekti? Dar daugelis kitų klausimų iškyla norintiems įsigyti teises. Į visus dominančius klausimus paprašėme atsakyti Universiteto SDAALR komi'eto pirmininką A. Sapožnikovą. Ar gali studentai, dėstytojai, darbuotojai įsigyti vairuotojo teises Universitete? Taip. Tik gal ne visi norintieji bus iškart patenkinti, Per metus paruošim dvi laidas po 30—35 žmones. Mokomąsi 180 vai. teorijos ir 30 praktinio važiavimo. Skaitytojams būtų (domu sužinoti, kada vyksta užslėmlmai! Pirma laida pradeda užsiėmimus vasario pradžioje, Sėkmingai išlaikę egzaminus gauna teises liepos mėn. Antra laida pradeda užsiėmimus liepos mėn. Užsiėmimai vyksta Čiurlionio 21, tris kartus per savaitę po keturias valandas. Praktinį važiavimą gilina „Moskvičiumi412”, kurį neseniai Rektoratas paskyrė šiems kursams." Ko tenka mokytis teorinėje dalyje? Daug dėmesio skiriame eismo saugumo, pirmosios
medicinos pagalbos ir kitiems klausimams. Kai baigiamas dėstyti kiekvienas skyrius, laikoma įskaita. Išklausius visą kursą, laikomi egzaminai universitete, vėliau autoinspekcijoje. Kada nlokomasl prakUnlo važiavimo! Mokytis važiuoti pradedama po kelių teorinių užsiėmimų. Dar vienas klausimas — kas gali lankyti šiuos kursus? Kokius dokumentus reikia pateikti? Kiekvienam fakultetui numatytas tam tikras vietų skaičius. Jis nustatomas pagal darbuotojų, studentų skarčių. Pavyzdžiui, EKFF skiriamos 8 vietos per metus. Medicinos, Matematikos, Filologijos, Istorijos fakultetams skiriama po 6 vietas, Norintieji mokytis šiuose kursuose, rašo pareiškimą VU SDAALR komiteto pirmininko vardu. Būtinai turi tarpininkauti fakulteto SDAALR pirmininkas. Taip pat pateikia medicininę kortelę iš Vilniaus penktos poliklinikos ir tris nuotraukas (3,5X4,5 — su kampučiu). Dėkojame Jums už pokalbi. Linkiu visiems, kurie jsigys teises, laimingo kelio.
Dingusį studento pažymėji kandidatų atrinkimą televizi mą Nr. 760659, išduotą Lai jos ir radijo diktorių konkur mai Zasčlžinskaitei laikyti sui. negaliojančiu. Norintys dalyvauti atrinki me iki š. m. kovo 17 d. siun čia komisijai pareiškimus ad Vasario 21 d. 19 vai. Kom resu* 232674, Vilnius, Ko jaunimo muziejuje (Saulėte narskio 49, LTSR valstybinio kio ai.) vyks pirmasis šiais televizijos ir radijo komiteto metais užsiėmimas. Kadrų skyrius. Visų dalyvavimas būtinas! Dalyviams reikės prie mik • rofono paskaityti keletą in LTSR valstybinis televizijos formacijų, padeklamuoti ei ir radijo komitetas š. m. ko lėraštį, paskaityti ištrauką iš vo 27 d. 14.00 vai. Vilniu prozos kūrinio. Šiuos teks je, Konarskio 49 organizuoja tus pasirenka dalyviai.
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražas 4757 LV 05863 Užs. Nr. 440
REDAKTORE A. NUGARAITE