visų Salių proletarai, vienykitės i
VLKJS Centro Komiteto
KREIPIMASIS į visus iounuosiLis rinkėjus
.NIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, ETINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS 1962 m. kovo 5 d.
Nr. 5 (416)
ia nuo 1950 metų
IŠVYKSTA Į MASKVĄ i/o 3 d. į Maskfivyksta mūsų i* Rrsiteto studenf. Urbonas ir iaušas, kurie 1J raus vlsasąjunaukštųjų Iklų studentų iinėje konfek" Ietį
1
rencijoje, skirtoje TSKP Programos teoriniams klausi mams apsvarstyti. Mūsų SMD delega tai paskaitys savo A. pranešimus: „VisuomeKiaušas ’ ninis vartojimo
LAIŠKŲ SKYRIUS
-ą storijos-filologijos fakulteto ;o:njaunimo komitetas numatė įdrauti su komjaunuolių tėirB, mokytojais. Tuo tikslu Epitetas įsteigė laiškų skyrių, £’■ rašys laiškus komjaunuomSSnamiškiams, auklėtojams. įamiškiams, - įjaslis skyrius, kuriam vadoAldona įja komiteto narys ’ kev ičiūtė,, jau pradėjo dar P omieji laiškai bus išsiųsti %J>talutinės moters dienos proriausiųjų fakulteto kominuolių motinoms.
fondas — komu nistinis kelias liau dies gerbūviui kel ti''. V. Urbonas ..Apie gyventojų realiojo darbo už mokesčio augimą išplėstinės komu nizmo statybos lai kotarpiu“.
TRUMPAI S. m. kovo 4 d. Aktų salėie (Čiurlionio) įvyko studentų spor to klubo X ataskaitinė konferen cija. *
Efyras mūsų amžiuje — pil nas žmogaus balsų. Kalba dide lės radijo stotys, kalbasi ir įvai rių kraštų radijo mėgėjai. Jų kasdien vis daugiau ir daugiau. Jau įvyko ir mūsų Universiteto radijo mėgėjų sekcijos steigia masis susirinkimas. Mūsų int.
Kaina 2 kap.
Mūsų kandidatai į TSRS Aukščiausiąją Tarybą . į ► [ , ► I ► ► [ ► ► ► ► [ ► ►
KANDIDATAI Į TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TAKYBOS DEPUTATUS: I SĄJUNGOS TARYBĄ VILNIAUS APYGAKIJOJE NR. 727 BOLOTIRUOJASi LIETUVOS TSR MI NISTRŲ TARYBOS PIRMiMNKAS MOTIEJUS ŠUMAUSKAS. Į TAUTYBIŲ TARYBĄ VILNIAUS ŠIAURĖS APYGARDOJE NR. 176 BOLATIRUOJASI VILNIAUS „ŽALGIRIO“ STAKLIŲ GAMYKLOS DARBININKĖ TEKINTO JA NINA DERBINA.
teką ar net visos respublikos bibjiotekas ne tik broliškose respublikose, bet ir užsienyje, pasitarimuose ir konferenci jose, skaitydamas pranešimus įvairiais bibliotekininkystės klausimais. rll Sunku pasakyti, kokios yra i L. Vladimirovo darbo ri □o doc. bos. Daug kur jis yra žino Mokslinės blblio- S mas ir kaip aktyvus visuome 3 ■Vasarl° 27 d- 8ausus Universiteto Unlversite "belfcs kolektyvas susirinko Į KolonųĮ salę pagerbti do- □ nininkas. Be visuomeninės i celito ................ _____ __________ ______________ _______ o L. Vladimirovo, sulaukusogarbingos sukakties — veiklos Universitete ir įvai □ iO Ji metų. Daug nuoširdžių žodžių buvo> tarta ___ O riose respublikinėse trumpa .......................... apie jH jįJlĮliato mokslinę ir pedagoginę veiklą, apie jo vai- □ laikėse komisijose, doc. L. -■ ingą ir kruopštų darbą, varant plačią vagą visuomeg Vladimirovas yra Respubliki v;!Įn e gyvenime. □ nės Tarpžinybinės bibliotekų tarybos pirmininkas. LTSR □□□□□□□□□□□□□□□□ Valstybinio aukštojo ir. specia /ienas mūsų Universi- ti kultūros ir švietimo dar laus vidurinio mokslo Komi tytojas ir studentas, o buotojai. Be to, per eilę metų, teto Centrinės mokslines-me t nemažas skaičius vie- gerai pažindamas turtingos todinės bibliotekinės tarybos žoliškųjų respublikų Universiteto bibliotekos fon pirmininkas, TSRS Komisijos ienio mokslininkų sie- dus, ir. būdamas plačios erų- . Junesko reikalams biblioteki velklą su Universi- dicijos žmogumi/ doc. L. ninkystės ir bibliografijos ko iksline biblioteka, ku- Vladimirovas yra naudingas miteto narys, respublikos saugoml šimtmečiais patarėjas daugeliui ieškančių aukštųjų mokyklų mokslo dar turtai, šių fondų kau- medžiagos įvairiomis mokslo bų bibliotekininkystės ir bib :varkymul ir saugoji- bei kultūros istorijos temomis. liografijos sekcijos redakcinės 13 kūrybingų ir veržkolegijos pirmininkas. Savo ilgalaikės ir įvairia enimo metų paskyrė Šių metų vasario 27 dieną s bibliotekos direkto- pusiškos veiklos dėka doc. L. doc. L. Vladimirovui sukako L. Vladimirovas. Vladimirovas yra žinomas 50 meų. Palinkėsime jubiliaas susidūrė su biblio- kaip autoritetingas specialis įatui dar daug gražių ir kū iešl3 metų, sunku at- tas ir veikėjas bibliotekinin rybingų metų, geros sveikatos kaip ji išaugo savo kystės srityje. Jis ne kartą ir laimės asmeniniame, gyve kadrais ir darbo ap- atstovavo Universiteto biblio- nime. Didžiąja dalimi tai ir . L. Vladimirovo nuole R Daug energijos ir surodo bibliotekos dirfSĮs, įsigyjant unikalių '-Ūtos paminklų sugrąJ: H bibliotekai Senoje .. unlversite' ersiteto knygų . P- vystant bibliotekos la|afinį bei leidybinį a taip pat literatūros, ■ s propagandos ir ki ti >rierrų>nėmls auklėjant nius bibliotekos iankomunlstine dvasia. pirmųjų BibllotekininI katedros įkūrimo die■ 'ngęs į bibliotekininkų ■ 'engimo darbą, doc. *<■ mlrovas didelį dėmesį j udentų komunistiniam 'ui, dalykiniam ir kuln'-iĮUri paruošimui. Jo vadokatedra jau išleido [tckininkų laidas, hjngė į mokslinį i darbą. L- Vladimirovas [raipsnių, o taip [knygų autorius arba [us. Jo parengtais ]___ o Pis, kurių sąrašas r pgėja, naudojasi Ptekininkai, bet ir
DOCENTU! L. VLADIMIROVUI
50 METŲ
iS
I
I
b? .4
Tarybų Sąjungos jaunuoliai! Artėja iškilminga ir džiaugsminga diena —- rinkimai į aukščiausiąjį mūsų Tėvynės valdžios organą — į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Kovo 18 d. tarybiniai žmonės ateis prie rinkiminių urnų atiduoti savo balso už neiš ardomosios komunistų ir nepartinių sąjungos kandidatus — geriausius mūsų liaudies sū nus ir dukras. Rinkimams į TSRS Aukščiausiąją Tarybą ruošiamasi visos liaudies politinio ir darbo pakilimo aplinkybėmis. Dabartiniai rinkimai — pirmieji po istorinio TSKP XXII suvažia vimo, kuris apginklavo partiją ir visą tary binę liaudį didžiąja komunizmo pastatymo mūsų šalyje programa, rodančia kelią visai žmonijai į šviesią ateitį. Sį programa jau įgyvendinama, ji atitinka karščiausius visų tarybinių žmonių troškimus. Po paskutinių rinkimų praėjo ketveri me tai. Per šį laiką tarybinė liaudis pažengė naują žingsnį į priekį keliu į komunizmą. Visos Komunistų partijos 1» Tarybų Sąjun gos vyriausybės veiklos tikslas — nuolat vystyti ekonomiką, mokslą ir kultūrą, kelti liaudies gerovę, toliau vystyti Tarybų valstybę_ ir socialistinę demokratiją, stiprinti tai ką visame pasaulyje. Įveikusi žalingus asme nybės kulto padarinius Ir sutriuškinusi antlpartlnę frakcionierlų grupę, partija įgyven dino dideles, tikrai revoliucines priemones ūkinėje ir kultūrinėje statyboje, atvėrė pla čią erdvę liaudies masių kūrybai. Sėkmingai vykdomas septynmečio planas. Galingiausios pasaulyje elektrinės ir milži niškos aukštakrosnės, tūkstančiai kilometrų elektrifikuotų geležinkelių, gamyklos-automatai, žemės ūkis vis labiau aprūpinamas energija — visa tai svarus indėlis Į mate rialinės-techninės komunizmo bazės statybą. Vien per praėjusius metus mūsų pramonė pagamino beveik tiek pat produkcijos, kiek per visą pirmąjį pokario penkmetį. Naujas viršūnes pasiekė tarybinis mokslas, technika ir kultūra. Visas pasaulis laiko di džiausiais moksliniais-technlniais socializmo laimėjimais Jurijaus Gagarino ir Germano Tltovo skridimus į kosmosą. Negalima nesididžluoti tuo, kad kaip tik tarybiniai žmo nės praskynė žmonijai kelią į kosmosą. Visame tame — didelė mūsų Jaunimo dar bo dalis. Tarybinei liaudžiai ir jos jaunajai kartai teko didi laimė: savo rankomis statyti puikųjį komunizmo pastatą ir jame gyventi.
■ Artėja iškilminga diena — rinkimų į TSRS Aukščiausią ją Tarybą diena. Šie rinki mai — pirmieji rinkimai po TSKP XXII suvažiavimo, ku ris nubrėžė kelią į šviesią žmonijos ateitį —• komuniz mą. Todėl kartu su rinkimine kampanija atsiranda labai daug, darbo ir mūsų agitatoriams. . Įsijungė į agitacinį darbą ir Istorijos-filologijos fakulteto dėstytojų ir studentų kolektyvas. 130 fakulteto dėsty tojų, aspirantų, laborantų ir studentų dirba agitatoriais Vilniaus miesto Lenino rajo no 3-čioje rinkiminėje apylin kėje. Agitatoriai seniai jau sudarė rinkėjų sąrašus. Dabar juos tikrina. Be to iš eilės
Komunizmas neateis pats, jis kuriamas pasiaukojamu milijonų žmonių darbu. Pa daryta jau nemaža. Tačiau tarybiniai žmonės neįprato sustoti prie pasiektos ribos. Didis tikslas reikalauja ir įtemptų pastangų. Vaikinai ir merginos! Labiau išplėskime socialistinį lenktyniavi mą! Nudžiuginkime Tėvynę naujais darbo laimėjimais: duokime viršum plano tūkstan čius tonų metalo, anglies, naftos, daugiau gaminkime liaudies vartojamų prekių. Dar atkakliau siekime didžiausio darbo našumo, gerinkime gaminių kokybę, taupykime me džiagas, kurą, elektros energiją. Skirkime visas jėgas ir žinias, kad jau šiais metais žymiai padidėtų maisto produktų gamyba. Kovokime už geriausią kiekvieno hektaro žemės naudojimą ir už aukštesnę žemdirbystės kultūrą, žymiai išvystykime gyvulininkystę, pavyzdingai sutvarkykime techniką! Tegu kiekvienas dirbąs jaunuolis perimą pažangų garsiųjų žemės ūkio meistrų patyrimą. Kaimo jaunimo garbės reikalas — aktyviai, kuo betarpiškiausiai dalyvauti ko voje už gausų derlių, už gausesnę žemės ūkio produktų gamybą. Drąsų žygių Įkvėpto, verto mūsų pui kiųjų laikų, darbo laukia tarybinė liaudis ir iš jaunųjų tarybinės inteligentijos atstovųmokslininkų ir inžinierių, gydytojų ir mo kytojų, agronomų, rašytojų ir meno veikėjų. Jaunieji kariai, kurie saugoja taikų tary binės liaudies darbą, turi dar atkakliau mo kytis kovos meistriškumo, kartu su visa ta rybine liaudimi stiprinti gynybinę mūsų ša lies galią. Mūsų Tėvynės darbo žmonės turi plačiau sias politines ir socialines teises, apie kurias darbo žmonės kapitalistinėse šalyse gali tik svajoti. Tarybiniai vaikinai ir merginos ne žino, kas yra žmonių išnaudojimas, nedar bas. Jie, kaip ir visi tarybiniai piliečiai, turi teisę į darbą, mokšlą, dalyvavimą vals tybės valdyme, skirtingai nuo kapitalo šalyse gyvenančių savo bendraamžių. Jungtinėse Amerikos Valstijose — turtin giausioje kapitalistinėje šalyje penki mili jonai darbingų piliečių negali rasti darbo ir priversti kartu su savo šeimomis skursti. Tuš čias garsas ten lieka darbo žmonėms „teisė į mokslą“: net oficialiais duomenimis aštuoni milijonai suaugusių amerikiečių faktiškai neraštingi. O norint gauti specialisto diplo mą, Jungtinėse Amerikos Valstijose reikia .Nukelta Į 2 psl.)
Rinkimams artėjant ,įie budi agitpunkte, lanko rin kalbėti teigiamai. Dar pasi kėjus ir kviečia į priemones, taiko agitatorių, kurie į šias ruošiamas agitpunkte. Bet tai pareigas žiūrį šaltai, be parei dar ne viskas. gos jausmo, apsiriboja vien Svarbiausias agitatoriaus pakvietimų išnešiojimu rinkė uždavinys yra agitacinis-pro- jams. Pavyzdžiui, agitatorius pagandinis darbas rinkėjų tar dėst. V. Petrauskas net nepa ne. Fakulteto agitatoriai kal sistengė surašyti savo rinkė basi su rinkėjais Įvairiais jų. Pavėluotai sudarė rinkėjų klausimais. Ir agitatorių, ir sąrašą ir agitatorius dėst." R. rinkėjų dėmesio centre — vi Skiauteris. sus tarybinius žmones šian Mūsų agitpunkto agitkodien labiausiai jaudiną klausi lektyve yra kelios dešimtys mai. Dėl to agitatorių pokal pirmo kurso studentų. Nors biai su rinkėjais daugiausiai studentai į agitacinį darbą pakrypsta apie TSKP 'XXII įsijungė tik grįžę iš atostogų suvažiavimą, apie naująją su tam tikru pavėlavimu — partijos Programą, visos ša dauguma jų dirba gerai. lies ir respublikos liaudies Rinkimų“} TSRS Aukščiau ūkio išvystymą, apie kovą su siąją Tarybą diena arti, o religiniais prietarais ir viso darbo dar labai daug. Ruošia kiausio plauko spekuliantais mės jaunimo vakarui, kurio — liaudies turto grobstyto- iniciatoriai — Istorijos-filolo jais, o taip pat buitinėmis te gijos fakulteto komjaunuo momis. Mūsų fakulteto agita liai. Rengiamės Tarptautinės toriai drg. drg. Lileikytė, moters dienos minėjimui, su Spokevičienė, Daščioras, pažindiname rinkėjus su kan Vengrienė, Jasinevičienė, Ei- didatų į deputatus biografijo dukaitlenė, Skliarinskaja, Go- mis, pakartotinai tikriname ir lubeva, Dlugovskaja, Petraus-, tiksliname rinkėjų sąrašus. kaitė ir kt. yra laukiami sve Tikime, kad mūsų rinkimi čiai rinkėjų butuose. Rinkė nės apylinkės rinkėjai vieni jai A. Sabllnskas, gyv. Silta- iš pirmųjų respublikos sosti darižo g. 6/5 bt. 4 labai šil nėje atiduos savo balsus už tai atsiliepia apie agitatorių geriausius liaudies kandida J. Mališauską. Deja, reikia tus. pripažinti, kad ne apie visus J. KRENEVICIENĖ fakulteto agitatorius galima Agitkolektyvo vadovas
PADĖKA Vilniaus Universiteto Rektoriaus vardu gauta iš Var šuvos tokio turinio laiškas: ,,Prašome perduoti Jūsų nusipelniusio ansamblio va dovybei ir visam puikiam ansambliečių kolektyvui mūsų karščiausią padėką už tikrai puikų koncertą, ’ kurį tu rėjome progos išvysti savo sporto salėje šių metų vasa rio antrą dieną. Ansamblio puikus meninis lygis, vienodai aukštas vo kalistų ir šokėjų atlikimas, dailūs rūbai ir puiki režisū ra padarė koncertą visumoje tikrai nuostabų ir žavų“.
Prof. dr. Stefanas VOLOŠINAS Varšuvos Fizinio Auklėjimo Akademijos rektorius
KREIPIMOSI PABAIGA (Atkelta iš 1 psl.) sumokėti už aukštosios mokyklos lankymo metus 4—6 tūkstančius dolerių. Sis milži niškas mokestis ne darbo žmonių kišenei. Mūsų jaunimui plačiai atidarytos visos durys: tik netingėk, būk atkaklus, stropus. Mokslas mūsų šalyje nemokamas. Kas ket virtas tarybinis pilietis mokosi. Mes išleidžia me tris kartus daugiau inžinierių, negu JAV. Musų šalyje sparčiai didėja visuomeniniai vartojimo fondai: 1961 metais išmokos ir lengvatos gyventojams iš visuomeninių fon dų sudarė daugiau kaip 26 milijardus rub lių. Tai žymiai viršija visą mūsų valstybės 1940 metų biudžetą. O kiek šeimų kasmet gauna naujus patogius butus! Per paskuti nius penkerius metus beveik ketvirtadalis visų Tarybų Sąjungos gyventojų atšventė įkurtuves. Vis labiau artėdami į komunizmą, tarybi niai žmonės turės vis daugiau savo darbu su kurtų materialinių ir dvasinių gėrybių. Vis kas vardan žmogaus, viskas žmogaus labui — aukščiausia Komunistų partijos ir Tary bų Sąjungos, vyriausybės veiklos prasmė. Komunistų partija ypač rūpinasi tarybiniu jaunimu, nuolat domisi jo auklėjimu, moks lu, doroviniu ir fiziniu vystymusi. Jauniams visiškai naudojasi visomis ta rybinės visuomenės gėrybėmis. Jis nuolat jaučia teigiamą visuomeninių vartojimo fon dų didėjimo, darbo dienos trumpėjimo, nuo seklaus mokesčių naikinimo įtaką. Kuriant materialinę-techninę komunizmo bazę, mūsų šalyje kartu vystosi ir stiprėja komunistiniai visuomeniniai santykiai. Idėjinė-polltinė tarybinės visuomenės vienybė dar niekuomet nebuvo tokia tvirta, monoli tinė, kaip dabar. Mūsų .šalies tautos — vie na vieninga šeima, gyvenanti bendrais sie kimais ir interesais. Mūsų jaunimui skiepija mas proletarinis internacionalizmas, broliška draugystė su visų socialistinių šalių jaunimu, pagarba visoms — didelėms ir mažoms — tautoms. Jis skatinamas bendradarbiauti su viso pasaulio vaikinais ir merginomis taikos ir pažangos vardan. Mūsų bendraliaudinėje valstybėje jaunimas aktyviai dalyvauja visų visuomenės reikalų valdyme. Daugiau kaip keturi šimtai tūks tančių mūsų bendraamžių — Tarybų deputa tai. Mūsų šalyje daugeliui jaunuolių patikėti vadovavimo postai pramonėje, žemus ūkyje, moksle ir kultūroje. Milijonai jaunuolių dir ba didelį visuomeninį darbą komjaunimo ir profsąjungų organizacijose, sporto draugijo se, liaudies draugovėse. Mūsų brangiosios partijos ir tarybinės liaudies tikslai puikūs ir kilnūs. Mes stato me teisingiausią visuomenę — komunizmą, kuris įtvirtina pasaulyje taiką, darbą, laisvę, lygybę, brolybę ir laimę visoms tautoms! Vykdydama šį didingą uždavinį, partija skiria garbingą vaidmenį mūsų šalies kom jaunimu!, visam jaunimui. Atsiminkime įkve piančius TSKP Programos žodžius: „Parti ja laiko jaunimą statančia, kūrybine jėga ta rybinės liaudies kovoje už komunizmą“. Kas gali būti kilnesnio ir garbingesnio už tai! Apie komunizmą amžiais svajojo pažangūs protai, už jį kovojo, nesigailėdami savęs, ge riausi žmonijos sūnūs, su svajone apie komu
nizmą ėjo šturmuoti Žiemos rūmų mūsų tė vai. Sekdamas didvyriškomis vyresniosios kartos revoliucinės kovos tradicijomis, įsisa vindamas didžiąsias marksizmo-leninizmo idė jas, jaunimas rodo komunistinį sąmoningu mą ir veiklumą, pasiaukojamą ištikimybę brangiajai partijai ir liaudžiai. Jaunoji karta supranta, kad komunizmo aukštumos gali būti pasiektos tik atkakliu darbu. Milijonai jaunuolių skiria visas savo jėgas ir žinias, įsisavina pirmūnų patyrimą, kad pirma laiko įvykdytų septynmečio pla ną. Jie aria dirvonus, važiuoja į Sibirą ir Tolimųjų Rytų statybas, vyksta į taigą, į kalnus, į dykumas atskleisti žemės gelmių turtų ir greičiau juos atiduoti visuomenei. Jie visada ten, kur reikalingos jų stiprios rankos ir karštos širdys. Šimtams tūkstančių jaunuolių sutelktas garbingas komunistinio darbo spartuolio vardas. Aktyvų Komunistų partijos Programos vykdymą jaunimas laiko savo patriotine pa reiga. Ryškus ir įkvepiantis pavyzdys tarybi niam jaunimui yra energinga mūsų parti jos, jos kovos štabo — lenininio Centro Ko miteto su ištikimuoju leniniečiu Nikita Chruš čiovu priešakyje veikla. Praėję ketveri metai pareikalavo didžiulių pastangų kovoje už taiką. Vadovaudamasi lenininės taikaus sambūvio tarp šalių, turin čių skirtingas socialines sistemas, politikos principais, TaryUų valsybė nuosekliai ir at kakliai kovoja už tarptautinio įtempimų ma žinimą, už tvirtą taiką pasaulyje, už tautų draugystės ir bendradarbiavimo stiprinimą. Taika vardan kūrimo, taika vardan visų tau tų laimės — šis generalinis Komunistų par tijos ir Tarybų valstybės užsienio politikos kursas iškovojo visos pažangiosios žmonijos pripažinimą ir didelį dėkingumą. Brangūs draugai! Jaunieji rinkėjai! Visasąjunginės Lenino Komunistinės Jam nimo Sąjungos Centro Komitetas ragina vi sus komjaunuolius, visus vaikinus ir mergi nas karštai atsiliepti į TSKP CK Kreipimą si į visus rinkėjus, prideramai sutikti rinki mus į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. VLKJS CK ragina jaunuosius rinkėjus veikliai daly vauti rinkimuose ir atiduoti savo balsus už komunistų ir nepartinių liaudies bloko kan didatus. Kovo 18 d. balsuodama su visa liaudimi už neišardomąją komunistų ir nepartinių są jungą, jaunoji karta balsuos už komunizmo pastatymo mūsų šalyje Programą, už toles nį Tėvynės galybės augimą, tarybinės demo kratijos pergalę, už išmintingą Komunistų partijas politiką, už savo šviesią ateitį. Naujais puikiais darbais, naujais darbo ir mokslo laimėjimais sutikime rinkimus į TSRS Aukščiausiąją Tarybą! Jaunieji rinkėjai! Visi į rinkimus! Atiduo kime savo balsus liaudies iškeltiems komu nistų ir nepartinių bloko kandidatams. Šlovė mūsų jaunajai kartai, komunizmo statytojų kartai! Tegyvuoja tarybinė Tėvynė! Tegyvuoja mūsų brangioji Komunistų par tija, vedanti tarybinę liaudį į komunizmo pergalę! Visasąjunginės Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos Centro Komitetas
£!□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□ □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□CC □ □□□uO.jDI
VVU
PARTINIAME
KOMITETE
Universiteto partinis komite tas išklausė informaciją . apie mūsų ansamblio kelionę į Če koslovakijos ir Lenkijos liaudies respublikas. Partinis komitetas pažymėjo, kad kelionė buvo tik rai labai vertingas indėlis 1 tautų suartėjimo reikalą, an sambliečių koncertai savo aukš; tu idėjiniu ir meniniu lygiu puikiai atstovavo Tarybų Lietu vos jaunimą.
UNIVERSITETO PARTINIO KOMITETO KOMISIJOJE Komisija ideologinio darbo klausimams savo posėdyje ap svarstė internacionalinio auklė jimo Universitete problemas. Įvairių fakultetų partinių orga nizacijų atstovai pasidalino dar bo patyrimu, papasakojo kas dirbama jų fakultetuose. Buvo pažymėta, kad fakultetų visuo meninės organizacijos yra labai daug padarę internacionalinio auklėjimo srityje. Tačiau apie geras, girtinas priemones nepa pasakojo spaudoje, nepasidali na darbo patyrimu tarp fakul tetų. Daugelis įdomių priemonių silpnai išreklamuojamos ir kai kada vien dėl reklamos stokos lankomos negausiai. Komisija pastebėjo, kad Uni versiteto Draugystės klubas sa vo veiklos dar neišplėtė, o ga lėtų nuveikti labai daug. Jis dar netapo internacionalinio auklėjimo centru Universitete. Gaunama labai daug laiškų iš įvairių aukštųjų mokyklų. Yra puikių internacionalizmo tradicijų. Vienok Draugystės klubas šią medžiagą kažko slepia nuo mūsų studentijos masės. Draugystės vakarai ren giami retai. Apie turistų tarp tautines keliones, apie visa, kas svečiuose pastebėta, tiek už sienyje, tiek ir broliškose res publikose, kalbama labai mažai. Iš broliškų respublikų pas mus atvyksta daug svečių: moksli ninkų, visuomenininkų, jaunimo atstovų. Deja, susitikimai su mokslininkais beveik nesuren giami. Apie mūsų mokslininkų
Partinė kronika išvykas, ką jie išvykose veikė, ką matė, ką girdėjo, ką gero pasisėmė išvykose — apie tai dar studentija žino tik dalinai, spaudoje irgi rašoma tik laikas nuo laiko. Komisija pasiūlė fakultetų vi suomeninėms organizacijoms dar labiau pagyvinti auklėjamąjį darbą, ypač atkreipti dėmesį į internacionalinį auklėjimą aka deminėse grupėse. HAKIINIUUbE
SEKTINA
bU3l RINKlNIUUbt PRIEMONĖ
Medicinos mokslų fakulteto organizacijos padarė rimtas iš vadas dėl Rektoriaus pastabos MMF adresu, padarytos atvira me partiniame Universitete par tinės organizacijos susirinkime šių mokslo metų pradžioje. Mh/lh atviras partinis susirinkimaš apsvarstė tokį svarbų k'ausimą, kaip mediko etika. Prane šimą „Mediko etika“ padarė cioc. ^Visockas. Susirinkime ne be su sijaudinimo kalbėjo profesoriai Girdzijauskas, Laucevičius, Kati lius, kad kai kurie studentai medikai nesuprato savo pašauki mo, mokosi neužtektinai, prak tikos darbuose pasyvūs. — Svarbiausia ką reikia su prasti — tai, kad meilė savo profesijai, — meilė žmogui! — pareiškė prof. Norkūnas. — Se niau, kai mes mokėmės, nebuvo tokių sąlygų, kaip turi mūsų studentai. Vargome, bet mokė
mės. Meilė žmogui vedė mus. Sunku buvo, daug energijos ir valios reikėjo, bet savo pasie kėme. Dabar, toli gražu, to stu dentai nepatiria. Tad, reiktų at sidėkoti už visą gerą geru mo kymusi. O būna taip, kad pa siūlai medikui užeiti į operaci nę: „Pažiūrėk jaunas kolega, tėn — operacija. . .“ O studen tas atsako: „Profesoriau, neno riu, aš jau kitą kartą. . Yra ir labai uolių, gerų studentų, iš jų išaugs puikus specialistai, busirinkime kalbėjo didelis bū rys plačiai žinomų specialistųmedikų: drg. doc. Micelmacheris, doc. Misiūra, fakul teto prodekanas Gutauskas, chi rurgas Pronskus ir eilė kitų draugų. Visi jie labai vaizdžiai ir įtikinami kalbėjo apie medi ką, jo kilnų darbą — gelbėti žmones išsaugant Jiems jų gy vybę. Studentai šiame susirinki me išgirdo tikrai daug ir gra žaus. Vertėtų tokius labai rimtus pokalbius apie etiką, pvz., tei sininko, ekonomisto, inžinieriaus, mokytojo ir t. t. surengti ir ki tuose fakultetuose.
IFF Atviras partinis susirinkimas įvyko IFF. Susirinkimas apsvars tė klausimą apie dėstytojų mokslinį darbą. Svarstomuoju klausimu pranešimą padarė IH" dekanas drg. A. Bendžius. Par tinis susirinkimas priėmė išsa mų nutarimą dėl dėstytojų moks linio darbo pagerinimo.
„Taryb. stud.“ inf.
MARKSIZMO-LENINIZMO KABINETO STUDENTAMS DEMONSTRUOJAMŲ KINOFILMŲ PLANAS (Apie S. M. Kirovą) (1962 m. kovo mėnesiui) KOVO 8 D. KOVO 29 D. :i „Somalis — nepriklaui „Kryžiaus šešėlyje “ soma respublika“ „Veidu prieš teismą“ „Įvykiai Konge“ Pastaba. Filmai de „Port-Saidas“ „Sueco kanalas“ monstruojami Didž. Geolo KOVO 15 D. gijos auditorijoje nurody „Didysis žmogus“ I setomis datomis. Seansų pra rija džia 19.00 vai. įėjimas — (Apie S. M. Kirovą) nemokamas. KOVO 22 D. VVU Marksizmo„Didysis žmogus“ II seleninizmo kabinetas rija
VISAPUSIŠKAS SO CIALISTINES DEMO KRATIJOS VYSTYMAS IR TOBULINIMAS, AK TYVUS VISŲ PILIEČIŲ DALYVAVIMAS VALS TYBĖS VALDYME, VA DOVAUJANT ŪKINEI IR ( KULTŪRINEI STATY BAI, VALSTYBINIO APA RATO GERINIMAS IR Į LIAUDIES KONTROLES JO VEIKLAI STIPRINI MAS — TOKIA YRA ) SVARBIAUSIA SOC1AVALSTYB1NLIKTINIO GUMO VYSTYMOSI KRYPTIS KOMUNIZMO STATYBOS LAIKOTAR PIU.
I
Iš TSKP
Faktai—atkaklus dalykas tų
PAMĖGINKIME SUGRETINTI
v l'f
Js«nP S
jai nu I
Programos
vi
TSKP Centro Komiteto Kreipimesi į visus rinkėjus sakoma: „Kiekvienas iš jūsų visiškai pagrįstai gali pasakyti: VALSTYBE — TAI MJ j Vlūsų socialistine socialistinė valstybe, valstybė, gimusi Spalio revoliucijos ugnyje kaip proletariato aiKtaiurji diktatūroj valstybė, dabar virto visaliaudine valstybe. Milijonai tarybinių piliečių iš tikrųjų tvarki šalies es reikalus, vadovauja ūkinei ir Kuiiurinei kultūrinei siatyoai. statybai. Bet kurioje buržuazinėje valstybėje vad namoji „demokratija“ dangsto smurtą, kuri! griebiamasi prieš liaudį. Veidmaininga Ir melaginga buržuazinė „demokratija“ — rojui. turtingiesiems ir apgaulė išnaudojamiesiems, neturtingiems. . .“ Daugybę pamazgų išliejo samdyti kapitalo gynėjai, kad apjuodintų mūsų vlsuomd , ninę santvarką ir mūsų valdymo sistemą. Kadangi, kaip sakoma, tiesa paaiškėja!‘ tik ginčuose, ką gi, leiskime pasiginčyti patiems skaičiams ir faktams, pamėginkime si| ..........tuos atkaklius ....................... faktus.Jie parodo tai, kas yra. Jie — reali tlkr Sv gretinti dalykus vė. ..
■I
1
1r
TOKIE ĮSTATYMAI J TSRS
temos nenustato. Kiekvienoje valstijoje I Tarybų Sąjungos Konstitucija nustato viįvesti patys įvairiausi rinkiminiai apritl sai šaliai bendrą rinkiminę sistemą. Visose mai, cenzai, kurie žymiai susiaurina riiill sąjunginėse ir autonominėse respublikose, teises, jų dalyvavimą renkant aukščiau: 1srityse ir kraštuose rinkimai yra visuotini, šalies įstatimdavystės organą — konl lygūs ir tiesioginiai, slaptai balsuojant. są. 1. Rinkimine teise mūsų šalyje naudojasi 1. Balso teisę JAV piliečiai įgauna >■ pilečiai, nepaisant jų nacionalinės, rasinės ir darni, pagal natūralizaciją ir kilmę. socialinės kilmės. 2. Visose valstijose (apart dviejų) bl^1 2. Balsavimo teisėmis naudojasi visi teisę gauna piliečiai, sulaukę 21-rlų rl piliečiai, sulaukę 18-kos metų amžiaus. TSRS amžiaus. Į atstovų tarybą renkami piliq Aukščiausiosios Tarybos deputatu gali būti nejaunesni, kaip 25-rių metų, o į senatąl išrinktai?' kiekvienas TSRS pilietis, sulaukęs 30-ties metų amžiaus. 23 metų amžiaus. 3. Visose valstijose įvestas išsllavil 3. Visi TSRS piliečiai turi teisę balsuoti, cenzas, kuris reikalauja iš rinkėjo žinoti 1 nepaisant jų išsilavinimo lygio. lų kalbą ir „paaiškinti konstituciją“. 4. Tarybų Sąjungoje piliečiams jokio tur 4. Kai kuriose valstijose įvestas turi tinio apribojimo nėra. cenzas (neturi turto, neturi balso). 5. Norint dalyvauti rinkimuose, TSRS pi 5. Rinkiminis mokestis arba rink: j liečiui nereikia mokėti jokių piniginių įna čsantis daugumoje valstijų, nušaliną šų. balsavimo pačius neturtinguosius. 6. Sėslumo cenzo TSRS nėra. TSRS pilie 6. JAV visose valstijose yra sėsi tis, kur jis bebūtų rinkimų dieną, kiek laiko cenzas. . . beišgyventų toje rinkiminėje apygardoje iki 7. Eilėje valstijų veikia rasinis ir n rinkimų, jis visvien turi balsavimo teisę. nalinis apribojimai, o taip pat apriboji 7. Visi TSRS piliečiai, nepriklausomai priklausomai nuo to, ar tiki į dievą. nuo rasinės ir tautinės jų priklausomybės, nepriklausomai ir nuo religijos, turi balsavi 8. Net 41-je valstijoje (iš 51) neturi at mo teisę. ■ 50 teisės, tie piliečiai, kurie atbuvo baS. 8. Teisę rinkti turi visi TSRS piliečiai, kalėjime. lis nepriklausomai nuo jų buvusios veiklos praRinkiminės kampanijos dienomis 19.r>j h eity. JAV iš 104 milijonų piliečių, sulau į).Todėl 1958 m. rinkimuose iš 133.836.325 21-rių metų amžiaus, dėl įvairių prležj .1 rinkėjų, balsavime dalyvavo 133.796.091 buvo atimta balso teisė net 15-kal mii c — arba 99.97 procento. amerikiečių. t Konstitucija JAV vieningos rinkiminės sis r nįi MOM ■ ri 11r Kaip matome visi TSRS piliečiai turi balso teisę, visi mūsų šalies piliečiai, re« TSRS Aukščiausiąją Tarybą, savo teise ir pasinaudoja. Visokiausi cenzai ir kitokie apribojimai tikrumoje atima iš JAV piliečių masės I r tltucijos skelbiamas teises, jų tarpe ir teisę rinkti deputatus į JAV kongresą. KaA tintas rinkėjas lieka apiplėštas ir netenka balso teisės. dėt Tokie yra faktai, kurie kalba patys už save. (IS „IZVESTIJŲ“iK t. I
!l
pasibaigus ILNA pilnutėlė salė, ly<J tui Uldukiui. Paprastas kolūkie kūjo primušta... Delegatis ukmerkiškis dėkoja drg. ir svečiai — visi vienos gar-Uldukiui už jo nuoseklią kovą tai nariai — žur- vardan tiesos. Jis rašo: „Gerą bingos šeimos . . nalistai. Daug pažįstamų veidų, darybą jus darote, mums akis didelė dalis iš sėdinčiųjų salė atveriate. . . Ačiū, drauge U'je — buvę Universiteto auklė duki. .. Dirbkite ir toliau... Mes tiniai arba dabartiniai stuaentai- laukiame jūsų straipsnių“. Pui neakivaizdininkai. Suvažiavo iš ki atestacija, gera. . . Tai ne tik visų Lietuvos kampelių. Atve atestacija. Tai — įpareigojimas: dė Juos į II-jį respublikinį žur dirbti dar geriau, dirbti ir ne nalistų suvažiavimą kilnus troš pavargti. kimas — atverti savo širdis, pasidalinti savo mintimis, išsa RAŠYTI TIESĄ kyti savo godas, nesėkmes, no ras aptarti didžios ateities kū Suvažiavime pranešėjas ir de legatai labai aštriai pasisakė rybinius planus. Ką ir kaip 4irbs žurnalistai, kad didingi prieš bet kokį prasižengimą su TSKP XXII suvažiavimo iškelti tiesa. Spauda yra mūsų parti uždaviniai taptų puikia tikro jos aštriausias ginklas. Ji yra ve, apie tai kalbėjo ir pranešė-' partinė. Partijos vardu spaudo je žurnalistas privalo kalbėti jas ir delegatai,, ir 'svečiai —)"’1 14 tik tiesą. Gyvenimas mums duo broliškųjų respublikų. da tokią daugybę puikių faktų, tiek daug gražaus ir gero, kad DAUGIAU KŪRYBOS nereikia Jokio padailinimo. Ir ENE daugiausiai buvo kal nuslėpti tiesos nedera. Būtina bama apie tai, kad žur aštriai kritikuoti negeroves, nalistų organizacija — kritikos žodžiu plikyti jų šak kūrybinė organizacija. Daugiau nis, kaip plikinamos verdančiu kovingų straipsnių, daugiau vandeniu dilgelės. Pasitaikė at vertingos satyros ir daug dau vejų, kai vienas kitas, ypač iš giau įvairių knygų turi para jaunųjų žurnalistų, prasilenkė šyti žurnalistai. Pavyzdžiu tokio su tiesa, tuo padarydami meš kruopštaus darbo gali būti žur kos patarnavimą ir spaudai ir nalistai Misevičius, Kiauleikis, sau pačiam. Taip negražiai pa Gricius, Muldaris ir daug daug sielgė (ir ne kartą) žurnalistas dar kitų, išleidusių net savo Raudeliunas. Parašė I laikraštj. knygas. žurnalistas privalo išgyrė žmones, išdailino. Po to daug ieškoti, ieškoti savo: a-’- — atėjo laiškai iš vietų, kurio Ir skverbtis į pačias svarbiau se pabuvojęs autorius, laiškai sias visuomenės organizmo ląs iš pagirtų, aprašytų žmonių. teles. Kas dirba ir ieško — tas Juose piktinamasi Raudeliūno atranda. Tą ir liaudis gerbia. nusikaltimu tiesai. Džiugu buvo girdėti šiltus pa šis faktas labai pamokantis dėkos žodžius, skirtus žurnalis tiems draugams, kurie dar tik
P
B
DELEGATO PASTABOS
( |a n i |e fl I
ateina į spaudos puslapi Kai kada žurnalistą ap Jam pučia miglą į akis ti tiklus žmogus ima ir nieko nepasitikrinęs dar® Ti st Jis čia vėl susiduoda sau k i tą ir pakenkia spaudai. trisyk atmatuok ir po J kirpk. . . ŽURNALISTO IŠMONĖ P Ar leistina žurnalistui I ■ ■a ryboje išmonė? Leistinai Itr ir kaip. Visu pirma, be a nės, be didelio ieškojime kuris rašinys būtų laba bodus, visa kūryba laba niviuuotų. Pasidarytų atstumianti. Antra, išmon lr na ypač rašant didesnę « gą. Satyroje ar jumore d a išmonės, be ieškojimo rl si, kaip be raidžių. Yra dar vienas žanrd ypač Ireikalinga kūrybir nalisto išmonė. Tai . — — > , ža. Meninė apybraiža rei dargi didesnės išmonės, pvz., apsaKymas. apsakymas. ApyDraa Apybr ųali prasilenkti su tiesa, ftu I I ■ir f kartu ly a v ♦ ■ ■ Joje I zs . „ 4-. ■ :$ tur» bū| dalykai, kaip konflikto j L mazga, gyvenimiškas, nias konfliktas, kulminad atomazga, kas būdinga mui; Turi būti vaizdus teris. Ir Jokiu būdu ne|l kiant su veikėjų duotais I datomis. Deja, spaudoje mes l4 pasigendame meninių | zų, tikrų apybraižų. K<| iš to neturto net reportl vadina vauma apybraiža. apyuraiza. Arbaji «rrj,»j| r delis irgi pateikiamas, ki s braiža.
Mokytis tik gerai ir labai gerai!
s
Mes, Istorijos-filologijos fakulteto I kurso istorikai, išsenovės Rynutarėme ir Įliau gerai mokytis, kovoti už akademinę drausmę, aktyal dalyvauti visuomeniniame darbe. VLKJS XIV suvažiavimo išvakarėse mes kreipiamės į sas VVU pirmines komjaunimo organizacijas sutikti šį vifs šalies tarybinio jaunimo suvažiavimą su naujais laimė tais moksle ir visuomeniniame gyvenime, kuriant komun istinę visuomenę ir formuojant naujos, komunistinės paKulėžiūros žmogų. Mes kviečiame visus Universiteto komjaunuolius ir jaunuolius aktyviai Įsijungti į verdančio šiandieninio gyvė limo verpetą, nors maža dalelyte darbe prisidėti prie tų I Idingų uždavinių, kuriuos nubrėžė TSKP XXII suvažia1 imas. ItEsI Mes, I kurso istorikai, priėmėme šiuos įsipareigojimus: 1. Mokytis tik gerai ir labai gerai; ūro< 2. Nepraleidlnėti be pateisinamos priežasties paskaitų; ark 3. Kiekvienas grupės narys — aktyvus vlsuomeniLUrlIHlnkas; 4. Svarbiausią dėmesį kreipti į visapusišką ir gilų •o j u I isuomeninių mokslų studijavimą; 5. «vAsmeniniu pavyzdžiu uždegti kiekvieną grupės drauor.it 1 į ą: Visi už vieną, vienas už visus; ;ėja 6. Formuoti savyje komunistinės pasaulėžiūros žmogų; tiki 1| 7. Ruoštis išeit į gyvenimą. Tapti sąmoningu ir aktyviu ■ viesios ateities kūrėju. Kreipimasis priimtas 1962 m. kovo mėn. 1 d. atvirame 1 rūpės komjaunimo susirinkime. la įkę žiemos sesijos egzaminus (etnografiją ir tų istoriją) tik gerais ir labai gerais pažymiais,
f
IFF komajunimo biuras, apsvarstęs I k. istorikų Kreipimąsi, pritarė jam ir siūlo vi soms IFF pirminėms organizacijoms jį ap svarstyti atviruose susirinkimuose. VVU komjaunimo komitetas pritaria I k. istorikų iniciatyvai, ir siūlo visoms VVU pirminėms komjaunimo organizacijoms Krei pimąsi apsvarstyti.
žiemos nklfl
sesiją
|s. m. vasario 17 d. TMF ademinė komisija suruošė sė jfiatiiiį vakarą žiemos sėsl ios rezultatamsX..XI apsvarstyti, to, į vakarą atsilankė IFF oojil EMF studentai. Pranešiapie žiemos sesijos rezul1 us padarė TMF Akademikomisi'Jos pirmininkas dėstytojas M. ApanaviPranešėjas pažymėjo, fakulteto studentai žleseslją išlaikė žymiai genegu praeitais metais, įskaitų praleidinėjimas be teisinamos priežasties, lygi nt su praėjusiais metais sum įžėjo 24%. Gavo nepatenklih mus pažymius 6 studentai n; rel teisininkai. 12 studentų fsiją išlaikė labai gerais palės mials. Geriausiai žiemos seKaJ®ą užbaigė IV kurso stu•ntal. Kurso bendras pažyŲ“)ws 4,3. Blogiausiai šią se-
9 I'
siją išlaikė I kurso studentai, nes 5 studentai gavo nepaten kinamus pažymius. Kurso bendras pažymys tik 3,65. Vakare taip pat kalbėjo fakulteto kursų seniūnai: III kurso pirmos gr. seniūnas V. Bisikirskas kalbėjo apie relkalingumą kruopščiai studi juoti visuomeninius mokslus ir geriau ruoštis seminarams; II kurso seniūnas J. Ketur akytė papasakojo studijų draugams apie grupinį ruo šimąsi egzaminams, kuris pa dėjo pakelti kurso pažangu mą. TMF dekanas doc. S. Vansevlčius padarė eilę priekaiš tų fakulteto Studentams dėl savitvarkos. Daugiausiai dėmesio vaka re susilaukė Ik. studento Gedgaudo 'ir II k. studento Kaisevčiaus kupletai, kurie privertė kai kuriuos studentus teisininkus parausti, o kitus pasijuokti. Gavusieji nepaten kinamus pažymius, arba praleidusiejl daugiausiai paskaitų turėjo aiškintis prieš visa au ditoriją. Sis vakaras tikrai ne vieną privertė padaryti rimtas išvadas dėl savo pažangumo moksle. A. 'RUKŠĖNAS, TMF komjaunimo biuro narys
O profilaktika? . . Pats geriau Ir mūsų „Tarybinis Studen;“ neturi apybraižų. Net valz- sias vaistas nuo ligos profilakti ligą spėjo iiai bei reportažai — reti šve ka — ankstesnė, nei pajusti. Taip ir su negerovė dai laikraščio puslapiuose. H O rašyti yra tikrai apie ką. mis. Reikia jas pliekti, rauti iš pašaknų. labai žmoug, I_1 _ I daug puikių ‘ ~ Ir svarbiausia — teigti gėrį. nlų Universitete. Ir I. jų j , qyvenltie pasitaiko daug įvairiu kon- Dainuoti gyvenimą. Daugiau mo kytis geru pavyzdžiu. Geras pa apybraižoms >ktų. Medžiagos -----vyzdys labiau patrauklus, negu net perdaug. Apybraižininkų i._; j__ ‘ ‘ "" lap> H f portretinių vaizdelių parasy- blogas. Bet apie jį mes turime ap priminti ir nėra... Galėtų daugiau ge- Kalbėti, daugsyk <is. t draugai apie gerai pažįsta- priminti, čia bus ne įkyrus kar r I liūs draugus: mokslininkus Ir tojimas — o sakmė apie aidjji lar ■ udentus, apie eilinius žmones, gėrį, apie komunistinio pasau sau lurie nežymūs. lio kūrėją — žmogų. Tik rašy urie darbe, atrodo, ir nežymus. ii. Juk žinoma, kad ir be įų Unl- ti reikia vis naujai, išraiškiau, 10 1 ersitetui neapsieiti. išnešiojant savo idėją. Kas turi tai daryti? Publicis I žurnalistas iškart nenukrlntai. Daugiau publicistikos. Tik I _a iš dausų. Tuo labiau — pybraižininkas ir portretistas, rai vertingos publicistikos. Pa abai reikėtų sukrusti, draugai, mokančių straipsnių gerai pa ’tis už plunksnos ir daugiau rašytų mes, deja, dar irgi pa T|ašyti. .1Į Suvažiavime paminėjo sigendame. Ypač tyli musų dės -k į faktą: apybrai- tytojai. Atrodo, Jų darbas vien tok. ____ ,. paskelbtam „„ auto- paskaitomis ir moksliniu darbu los konkursuii neetatiniai _____ ___ _ I iai, žmonės iš gamyklos atsiun apsiriboja. O publicistika? Anali tė parašę pačias geriausias apy- zuoti patį gyvenimą ir daugiau norj I įraižas. Geresnes, negu gauta kalbėti apie Jį, draugai! Dau ię giau rašyti! >re Iš spaudos vilkų... Pamokantis laktas. Padrąsinantis, paskati> ŽURNALISTŲ PARENGIMAS I tantis. Rašykime, draugai, apie gyvus Daug susirūpinimo balsų pa .Hirfl iyvenirr,° Šauklius, šių dienų Ir Tada sigirdo suvažiavime dėl žurna -I iaujos ateities žmones. listų blogo parengimo. Ir, ten r, 1 >us apybraižų ir vaizdelių. ka pripažinti, kalbėjusieji buvo visiškai teisūs. „Ateina jaunas ■ DAINUOTI GYVENIMĄ į Puikus musų gyvenimas,/gra- žurnalistas į redakciją, — sakė „Sovietskaja Litva“ redakcijos ®us ir prasmingas. Geram gegyventi. Vienok, mes dar atstovas, — prašo darbo. Kiau ■ urime ir praeities liekanų ir si, kokį barą pats pasirinksi? I -praeities nuolaužų“ — tos lip- Atsakymas vienas: rašysiu re I uos praeities blogio nešiotojų. cenzijas apie kiną, teatrą, kny I Mumyse visuose yra daugiau — I Jėrio negu blogio, bet liko dar gas... O apie ekonomiką I r praeities liekanų, liko, daž- nenusimano. Nežino nei pramo I "'ai, be mūsų valios. Ima, kitą nės, nei žemės ūkio“. Tai, žymia ■ l<artą, praeities kipšiukas ir pa- dalimi — mūsų gyvenimo tikro ruošiami I beldžia plaktuku į pakaušį, žmo- vė. žurnalistai buvo I <jų ir išveda iš teisingo kelio. daugiau kaip filologai Ir kultūri ninkai. Gamybos mokėsi per ma I Kuo gydyti paklydusį? Vien baI rimu? Ne, nebūtinai barniu. Ba- žai. Kur dabar ir kaip galima ge rama tik tyčiomis klystantį. Pa klydusį netyčiom — auklėjama. riau paruošti tuos draugus, ku-
r
Į
Ne vienas mokslų kandi datas bei docentas, pradėjęs mokslinį darbą studentų moks liniame būrelyje, Vėliau tęsė jį kaipo diplominį darbą, o dar vėliau šis jo darbas išau go į kandidatinę disertaciją. Pavyzdžiu čia gali būti ir chemijos f-to asistentas Gervydas Dienys. Jis š. m. vasa rio 20 d. sėkmingai apgynė disertaciją tema „Aromatinių Gavęs moksliniame būrelyje aminų alkilinimo tyrimas“ mokslinio-tlriamojo darbo įgū chemijos mokslų kandidato džius bei patyrimą, jis atliko laipsniui gauti. disertacinį darbą trijų metų Draugas G. Dienys moksli bėgyje. Tai kalba apie jo di ni darbą pradėjo dar būda delius gabumus, didelį darbš mas antrojo kurso studentu. Pradžioje jis dirbo fizinės tumą. chemijos, o vėliau organinės Mūsų SMD auklėtinis drg. chemijos srityje. Tai buvo ak G. Dienys domisi ne tik che tyviausias šio fakulteto SMD narys. Jis ne vieną kartą skai mija, bet ir kitais mokslais, tė savo mokslinius praneši visų pirma — matematika ir mus ne tik fakultete, bet taip fizika. Universiteto matemati pat Pabaltijo respublikų ir kai pažįsta jį dar iš vidurinės Baltarusijos TSR studentų mokslinėse konferencijose. mokyklos laikų, kaip matema Baigęs Universitetą su pagy tikos olimpiadų nugalėtoją. Su dideliu entuziazmu jis rimu, drg. G. Dienys dirbo asistentu. Dirbdamas jis ir to skaito vidurinių mokyklų mo liau tęsė mokslinį darbą. kiniams, darbininkams bei jtSUULWLSLOJLWUtJLOJUUL2JL2.JLSLSLfiJULaJUŽJ^^
kolūklečiams savo mėgiamas paskaitas apie ugnį bei kos minius skridimus. Bene būdingiausias asisten to G. Dlenio bruožas yra jo tamprus ryšys su studentais,
Derlingi mėnesiai
Pradžiugino Ir biologai. „Karvių ultravioletinio šviti nimo Įtaka pieno riebalų ko kybei“' — taip pavadinta J. Selilionienės disertacija, ku rioje autorė Įrodė ultraviole tinio švitinimo naudą ypač žiemos laikotarpiu. Švitinimas padidina ne tik karvių pro duktyvumą ir sveikumą, bet pagerina pieno produktų kokybę. Padidėja pieno rie baluose vitamino „D“ kiekis. Daktaro disertacijos „Geobotaniniai, fitopatologiniai ir mikrobiologiniai tyrimai LTSR teritorijoje“ autorius doc. K. Brundza jau seniai ži nomas mokslininkas, pasireiš kęs įvairiose botanikos moks lo srityse. Iš jų svarbiausi yra geobotaniniai pelkių tyrimai. Doc. K. Brundza gerai žino mas ir studijuojantiems, jie naudojasi šio autoriaus „Mik robiologijos“, „Bendrosios ir ūkinės botanikos bei „Kultū rinių augių ligų“ vadovėliais.
auklėtinis
Virš 50 disertacijų praėju siais metais apginta Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo Universitete. Derlingi ir pirmieji šių metų mėnesiai. Vasario 28 d. Universiteto Taryba moksliniams laips niams teikti patvirtino 7 nau jus mokslų kandidatus. Iš vi so šiais metais jau apginta 0 kandidatinės ir viena daktaro disertacija. Džiugu pažymėti tai, kad daugiau kaip pusė apgynusių palyginus jauni žmonės — dar nesulaukę trisdešimties. Vadinasi, mokslo darbuotojų būrį papildė naujos, daug ža dančios jėgos. Štai chemikas G. Dienys. Jo disertacija, „Aromatinių aminų alkilinimo tyrimas“, rodo autoriaus mokslinį su brendimą ir sugebėjimą dirbti mokslinį darbą. Autorius iš tyrė naujas vertingų jungi nių sintezės galimybes. Apie drg. Dlenį šiandien pasakoja ma mūsų laikraštyje. Įdomus tiek praktiniu, tiek moksliniu požiūriu chemiko J. Bubelio darbas „Geležies elektronusėsdinimo iš sulfatinių tirpai) mechanizmo tyri mas“. Ypač pagausėjo fizikos-ma tematikos mokslų kandidatų Seimą. Tai K. Eringis, patei kęs darbą „Išplėstinio skai čiavimo metodo klausimu“, kuriame surastas efektyvus, iki šio laiko beveik nevarto tas artutinis atomų sistemų skaičiavimo metodas. Nemažą indėlį į teorinę ato mų tyrinėjimų sritį įneša J. Cyplio darbas „Kai kurių elektroninių šuolių atomuose teorinis nagrinėjimas“. Darbas turi ir praktinės reikšmės.
Skaičių teorijos klausimus nagrinėja R. Uždavinys savo darbe „Adityvinių aritmetinių funkcijų, definuotų polinomams su sveikais koeficien tais, reikšmių pasiskirstymo klausimu“. Medikas A. Svičiulis apgy nė disertaciją „Antinksčių funkcijos kitimo Įtaka imuno loginiam organizmo reakty vumui streptokokinės infek cijos (eksperimentinio reu mato) metu“. Darbo aktualu mą jau apsprendžia vien tai, kad reumato problema yra viena svarbiausių mūsų res publikoje. Vyresnės kartos atstovas G. Chodakovskis apgynė di sertaciją, „Paviršutiniai pė dų mikozai Vilniaus mieste". Tai rimtas mokslinis darbas apie grybelinius susirgimus, skiria šių susirgimų profilak tikai.
domėjimasis jų mokymusi, moksliniu darbu bei buitimi. Jį gali pamatyti studentų tar pe auditorijoje, laboratorijoje, bibliotekoje, kolūkyje, darbo stovykloje, turistiniame žygy je, čiuožykloje, Naujųjų metų sutikime ar poilsio vakare. Penkių metų bėgyje drg. G. Dienys vadovavo ChMF komjaunimo biuro akademi niam seki -toriui. Šiuo metu yra šio fakulteto partinio biu ro narys, atsakingas už aka deminio darbo sektorių, be to, dar jis yra ChMF akademi nės komisijos pirmininkas, pritvirtintas prie akademinės grupės dėstytojas. Keletą me tų pats vadovauja studentų moksliniam darbui. Jo moks-
Doc. P. BUCKUS
Trumpai Praėjusi šeštadienį Universi teto Aktų salėje (Čiurlionio) įvyko vakaras-susirinkimas, ku riame dalyvavo studentai moks lo pirmūnai ir... dvejetų „žve jai“. Buvo išklausytas Prorek toriaus draugo S. Lazutkos pranešimas apie praėjusią žie mos sesiją. Mūsų saviveiklinin kai surengė įdomų vakarą, ku riame ypač daug buvo šmaikš čios satyros?* Džiugu, kad ši ge ra priemonė pradeda tapti tra dicine. Plačiau apie minėtą vakarą bus rašoma sekančiame musų laikraščio numeryje.
* ♦ ¥ VVU Komjaunimo Komitetas iš klausė informaciją, kaip Univer siteto SMD rengiasi artėjančiai moksleinei konferencijai. Tikimasi, kad ir šiemet su pra nešimais atvyks daug svečių iš broliškųjų respublikų. Numatyta surengti susitikimus su svečiais vakarus ir kitas priemones. Ypač svarbu, kad SMD konfe rencijoje kuo daugiau dalyvautų ir pranešėjų ir susirinktų kuo daugiau klausytojų. Tuo privalė tų pasirūpinti visos studentų akademinės grupės.
JEIGU TU MOKYTOJAS...
PEDAGOGINIS DARBAS — KŪRYBA Pamenu, ne kartą su kurso draugais kal bėjome apie mokytojo darbą. Ginčydavomės. net pykdavomės. Pirmiausia, pedagoginis darbas — tai kū ryba, kuri lydi tave kiekviename žingsnyje, kiekvieną minutę. Bet kūryba — sunkus’ir daug, triūso bei pastangų reikalaujantis da lykas. Štai prieš pamokas su^istatai planą, pazgal metodikos paskaitose „įkaltas“ schemas: pamokos tipas — mišrus, metodai — pokal bis, aiškinimas ir t. t. žodžiu, apsiginluoji planais ir bandai įsivaizduoti, kad pamoka praeis kaip sviestu patepta. Bet gana dažnai per pamoką matai, kad lekia vėjais visi tavo planai, skurpulingai apskaičiuotos minutės. Va, čia, pamokoje, ir yra pati didžiausia kūryba: kaip padary rie dar studijuoja žurnalistiką. ti, kad mokiniai per 45 minutes pasidarytų Prailginant praktiką. Vienas iŠ protingesni, suprastų, kas norimą jiems išaiš tinkamiausių būdų geriau pa kinti. Dešimtys variantų gimsta mokytojo ruošti mūsų Universiteto žurna galvoje, kuoinet jis |nato, kad jo pasirinktas listikos specialybės studentus. Šiuo metu vis dar stokojama aiškinimo kelias ne visai teisingas, kad mo žurnalistų, kvalifikuotų žurna kiniai daug ko nesuprato. Mes, Universiteto listų. Šių kadrų vis dar reikia tiek radio ir televizijos žiny auklėtiniai, turime gerą, bet kartu ir blogą boms tiek ir spaudai. Todėl pra savybę — kalbėti „aukštu stiliumi“. Tas, vartu atnaujinti žurnalistų pri žinoma, gerai studentų tarpe arba pokalbio ėmimą j Universitetą, peržiūrint jų mokymosi programą ir pla tarp dėstytojo ir studento per egzaminą me nus. Kaip tai padaryti — tu, bet mokykloje ši savybė — pražūtinga. reikia rimtai apgalvoti. Viena Man tenka dirbti vakarinėje mokykloje. aišku — gerų žurnalistų dar Ir ta „universltetiška. maniera" pradžioje trūkumas, todėl reikia jų ruoš labai apsunkino darbą. Juo labiau, kad kla ti... Ruošti... o patys ruoštis? At sėje prieš tave dauguma mokinių ir amžiu rodo, kad mūsų jaunimas, Jau mi už tave vyresni, ir gyvenimo daugiau ni dėstytojai ir studentai galė „ragavę“. Taigi, prieš tave suaugę žmonės, tų ir privalėtų pagalvoti apie spaudą ir darbą spaudoje. Tu o tu iš Universiteto, mokęsis net lotynų kal rint specialybę, gerai ją įsisa bos (!), jau nekalbant apie kitus išminčių vinus, sykiu — įsisavinti ir žur mokslus. Na, ir pravedi pamoką. Savo gė nalisto specialybę. To pasiekti galėtų daugelis iš mūsų tarpo. dai, turiu prisipažinti, kad per pirmą pamo Reikia imtis plunksnos, visų ką VHI-oje klasėje aš net lotynų k. (I) nau pirma, už plunksnos. Praktika dojau. Kaip sakoma, mokiau lietuviškai, — geriausia mokykla. Teoretinės žinios Irgi nepa pradėdamas nuo Adomo ir Ievos. Aiškinau, slėptos. žurnalistikos istorija, įtikinėjau. ... o kai pradėjau klausinėti, pasižurnalistikos klasika irgi pri sirodė, kad mokiniai beveik nieko nesuprato einama tiek filologui ar medi iš tos didelės mano kalbos. Aišku, kad per kui, tiek ir matematikui, cheml kui, ekonomistui ar teisininkui. kitas pamokas aš „persijungiau“ ir pradėjau Ypač ekonomistai ir teisininkai kalbėti daug paprasčiau, nors klasėje sėdi galėtų imtis plunksnos ir pra ir suaugę žmonės. dėti rašyti. Darbe įgys patyri mo ir sykiu taps žurnalistais, gerai žinančiais tam tikrą gy venimo barą žurnalistais. Pageidautina, kad studentų komjaunimo aktyvas grupėse pirmas parodytų pavyzdį šiuo klausimu, ir sudomintų kitus darbu spaudos bare. „Tarybinio studento“ redakci ja visada noriai padėdavo Jau niems žurnalistams ir mielai pa sitiks visus naujai į žurnalistiką ateinančius draugus. Laukiame savo eilių papildy mo, draugai! V. ” DĖNAS
llnis būrelis yra didžiausias fakultete ir turi labai plačią tematiką. Ne vieną kartą, įvairių švenčių bei festivalių proga jo vadovaujamas piro technikos būrelis parodydavo labai įdomią programą. Būdamas metinėje koman diruotėje Anglijoje, drg. G. Dienys turėjo progos susipa žinti ir su šios šalies švieti mo bei mokslo įstaigų siste ma. Grįžęs iš užsienio, jis aplankė visą eilę mūsų šalies aukštųjų mokyklų, .kur taip pat domėjęsi mokymo ir mokslinio darbo klausimais, pasidalino su studentais įspū džiais iš gyvenimo užsienyje. kolektyvas Chemijos f-to sveikinai naują mokslų kandidatą ir linkijam sėkmės. Fair studentai kulteto dėstytojal i matyti chemijos nori ir toliau i mokslų kandidatą Gervydą Dlenį visada kuklų, nuolat apsuptą mokslo žinių trokštančlo jaunimo.
METODIKA, METODIKA. . . Antras dalykas, apie ką negali nekalbėti, pasakodamas pedagoginio darbo pirmus įspū džius, tai studentų tarpe gana maža populia rumo turinti disciplina — metodika. Mokykloje jos, be abejo, reikia ir net la bai daug. Tik (Universiteto metodistų liūde siui) turiu pastebėti, kad gauname mes jos Universitete nors ir nemažai, bet ne tokia forma, kuria ją galima būtų pritaikyti prakį tikoje. Aiškus dalykas, kad niekas negali
iki galo suformuluoti pamokos pravedimo. Kiekvienas mokytojas ją praves savaip. „Kiek mokytojų, tiek ir metodų“, — sako pedagogai. Taip gyvenime ir yra. Žinoma, visi jie prisilaiko pagrindinių pamokos rei kalavimų — mokymo, auklėjimo, įgūdžių ugdymo momentų joje, bet kiekvienas tai at lieka savaip. O per metodikos paskaitas mums brukte brukdavo standartus nuo a iki /Z. Man rodosi, kad metodikos ^paskaitų bei pratybų metu svarbu duoti studentams bendrus pamokos bruožus, išaiškinti, ko rei kalaujama iš mokytojo pamokoje, o likusį laiką (kuris dažniausiai veltui gaištamas) studentai turėtų praleisti mokyklose stebė dami prityrusių mokytojų pamokas arba patys jas pravesdami. Tegul nepyksta meto distai už atvirumą, bet pasakysiu, kad aš (nors metodinių užsiėmimų metu būdavau ir ne ypatingai atidus) bemokytojaudamas tu riu mokytis metodikos ir daugiausia iš pamokų, tiek pavykusių, tiek ir nepavykusių.
TAVĘS PAKLAUS, O KĄ ATSAKYSI? Jeigu tu mokytojas, tai nemanyk, kad vien mokykloje slenka tavo gyvenimas. Anaiptol. Tu ir lektorius, tave kviečia į komjaunimo susirinkimus, tave pirmas su tiktas kolūkietis paklausia: kas naujo poli tikoje? Po paskaitos apipila klausimais (ir ■ gana praktiškais), pvz., kaip gyvensime komunizme. Šit, čia labai praverčia mūsų „universitetiškos manieros“, visuomeninis darbas, domėjimasis viskuo. Noriu pasakyti kolegoms studentams, kurių laukia pedago ginė praktika — būdami Universitete domė kitės viskuo: ir politika, ir žemės ūkiu, ir sportu. Čia viskas reikalinga, nes žmonių akyse mokytojas — viską žinantis ir išma nantis. Neseniai man parašė laiškus keli kurso draugai, kurie sako, kad su mokytojavimu tai neblogai, bet su tuo visuomeniniu dar bu tikras' kapas. Suprantu aš juos. Jei tau vienoj ar kitoj vietoj stokoja žinių, tu jas gali nesunkiai papildyti, bet jei tau stokoja darbo su žmonėmis įgūdžių, čia jau sunkiau, ir iš knygos neišmoksi. O žmonės mūsų kai me nuostabūs — ir ne tie, kurie buvo tik po karo. Dabar jų nestebina teatras, radijas. Kalbiesi su jais ir junti, kad naujo gyvenimo sėkla amžiams juose sudygo. Baigdamas, noriu palinkėti studentams kuo geriausios sėkmės moksle, ruošiantis pa čiam svarbiausiam gyvenimo egzaminui — darbui. Just. KAROSAS IV kurso lituanistas, Tauragės ra j. Gaurės vakarinės 8-tės mokyklos mokytojas
ausva žibalinės lempos šviesa liejasi ant mano dienoraščio puslapių. Iš radijo Imtuvo plaukia Strauso valso gar sai. Jiems akompanuoja lė tas ratelio burzgimas. Ma ma verpia vilnas. Jos ran kos gyslotos, įdiržusios, mačiusios daug sunkaus darbo. Per pirštus, tai suplonėdama, tai šusterėda ma vikriai slysta rusva gy vačiukė. Stalo gale sėdi tėtis. Jo aukšta figūra pasidavusi į priekį. Ilgomis kaulėtomis rankomis jis laiko apglė bęs laikraščio numerį. Aki niai tėčiui nepritinka, ir aš vos iškenčiu nervuslšypsojęs. Matau, kaip jo godžios akys šokinėja per smulkiu šriftu rašytus žodžius, kaip virpa jo išdžiūvusios lū pos. Jis skaito apie kuni gų „žemiškąsias gudrybes“ statant Klaipėdos bažnyčią. Naujiena įdomi, ir tėtis retkarčiais pasidalija viena kita mintimi su manimi. Aš pakeliu galvą. Tiesiai prieš mane ant sienos ka bo didelis, stiklu įrėmintas, kryžius. Jo, matyt, buvu sią juodą spalvą _išgraužė dūmai ir garai, Todėl jis tapo balkšvas, negražus, Pro viršutinio, išdužusio
R
Kas atsakys į klausimų? Studentas Stasys dviem di surastas! Iš keturių kranų deliais gurkšniais ištuštino ke- prausykloje, masinančiai žaiža firo bonką ir jau ruošėsi ruodami ir čiurlendami, sunkė sprukti pro duris. Kambario si tankūs vandens lašai: papt, reputacijos laimei, tarpdury papt, papt. . . Po jais tuoj pat jį sustabdė rūstus seniūno palindo, purkšdamos iš malobalsas: numo, susivėlusios galvos, — Tai ką, bonką neplautą užmiegotos akys ir ištroškunumetei? O jeigu taip komi sios lūpos. Palaima! Ir staiga siją, brolyti?! šita palaimo dingo. Dingo Šitoks argumentas Universi nebegrįžtamai kartu su pasku teto bendrabučio Nr. 6 gyven tiniais gaivinančio vandens toją Stasį privertė sugrįžti ir lašais. po to aplankyti virtuvę. Ir Prasidėjus paskaitoms, bu staiga! Staiga po kelių minu vo sužinota, kad vanduo buvo čių pro virtuvės duris išsprū pasirodęs vienai valandai. O do Stasio šauksmas: vakare lituanistė Onutė pa — Vyručiai! Stebuklas! Nė skelbė, kad ji asmeniškai prira vandens! varvino vandens visą litrą. Po atitinkamo kiekio nepa Naktį jokių jaudlnančų žinių tiklių šypsenų šis faktas buvo nebuvo gauta. Rytą, kai ku pripažintas viešai visuose rie studentai auditorijose nu kambariuose. Šitaip bendra stebino dėstytojus užmiegoto butyje įvyko stulbinanti sen mis akimis ir rūgščiais vei sacija, privertusi kitą rytą dais. . . rankšluosčiais ir muilinėmis * * * apsiginklavusius studentus, už miegotais veidais, leistis ieš-x Vandens trūkumas UniversF* koti be šlapių pėdsakų dingu teto bendrabutyje Nr. 6 jau sio vandens. Apsnūdę veidai seniai nebe naujiena. Žmogus bematant nušvito, kai iš pati su viskuo apsipranta. Tačiau kimų šaltinių buvo gauta ži smalsumas — taip pat žmogiš nia, jog, perėjus 65-tą, 64;tą ka. Atrodo, kažkas turėtų pa ir 62-rą kambarius, galima, ge sidomėti: „O kodėl?“. Atspė rai įsiklausius, išgirsti kažką kite, kas atsakys į šį klausi panašaus į gilaus šaltinio čiur ma? lenimą. Ilga, trokštančiųjų Vilmantas RUPEIKA gerti ir praustis, vora nutįso I k. rusų k. ir lit. spec. koridoriumi. Ir vanduo buvo studentas
stiklo plyšį, sulindę vidun, vorai ištempė savo tinklus, kurie supasi nuo kiekvie no krestelėjimo. Siame se name kryžiuje dar tebegy vena dievas. Anksčiau jis gyveno ir manyje. Klek daug karštų maldų, jaunos širdies troškimų atskleisdavau jam. Aš tikėjau juo. O jis, neįvykdęs mano pra šymų, susigūžė, pridengė veidą voratinkliais, nusisu-
priekaištauti sau, tėvui ir visiems mums, kad, girdi, į ką mes virtę, kad esame pasileidę, dievulėlio ir to nebematą, nebemylį jo. Žiniau gerai, kad ji užsiropš ant kėdės, išsitrauks iš palubės žąsies sparną ir ims kelti dulkes nuo kryžiaus, plėšyti dievulėlį Bet ir mama vis rečiau šokas! į palubę ieškoti žą-
Alfredas GUSČIUS
Vaikystės atminimas VAIZDELIS
ko į šoną, nebedrįsta į akis man pažvelgti. Dabar, kai parvykstu -į tėviškę, į gimtąją bakū žę, aš nebesidalinu su die vu mintimis ir jausmais, nebeprašau jo pagalbos. Be jo pagalbos pasiekiau vis ką, ką norėjau. Ir kryžius ant sienos šiandien man — tik klaidingos vaikystės at minimas. Aš žinau, kad kurią nors gražią dieną mama pliaukštels delnais ir ims
sies sparno. Dažnai į na mus parklega dukterys ir sūnūs. Geros mamos akys mato, kad jos vaikai lai mingi. Išskyrus mane ir jaunesnįjį brolį, visi vyres nieji jau sukūrė šeimas, au gina vaikus. Nieko jiems nestokoja. Visi jie senai mamai vienodi, brangūs. Visi kaip įmanydami pade da senukams tėvams. Mato tėveliai vaikų laimę, ir patys jaučiasi laimingi. Tai kas, kad vaikai nebe-
ALFONSAS BUKONTE
NAUJI EILĖRAŠČIAI TĖVYNEI
DIENŲ PAKOPOS
z
Jeigu tavo rasoti šilai Daugiau neištartų man žodžio, Apkurstų man ausys, kurias man davei. O žeme gimtoji!
Išnešė nutarimą
Jei užgęstą man tavosios akys, Tavo širdies gyvais trupiniais, Sustingtų širdis man, kurią man davei, O mano gimtinei’
f SENUTĖ: Ar nežinote, kaip surasti Bonifacą M aura i tį. kad dviejų egzaminų neišlaikė tai atvažiavau pasižiūrėti... STUDENTAS: Mudu vieno kurso, štai ___ ir jis pats eina. SENUTĖ: Oi ne! Mano sūnus be barzdos. Čia gal koks propesorius. . M. SUKACKO piešinys ir tekstas
STUDENTŲ POLIKLINIKOJE:
Kuom skundžiatės? Niekaip nevirškinu lotynų kalbos. .,
Atskrido, atūžė ir brovėsi į širdį Giesmė žniogaus ir ryto vyturių, — Ir kiekviena diena gyvenimu pavirto, Ir pajutau, kad daug gyvenimų turiu.
Aukštyn, aukštyn dienom kopiu tarsi pak Kas dieną horizontai verias vis plačiau. Ir plakantis saulėlydžio raudonom drobėm Aš laukiu vėl aušros, kad kopčiau d aukščia
Jeigu priešas nuožmus užsimotų, Aš sugriebčiau tau skirtąją mirtį: Mano akys ir ausys*, ir lūpos, ir mano širdis Tavyje pasiliktų — Ir gyvenčiau gyvenimu tavo, O mano Tėvyne!
PAVASARĮ Pavasaris. Į mėlyną balkoną Mergaitė išnešė gėles. Griaustinis žaibo lazdike mostels, Lietaus daina skambioji pasileis.
BALTAS
Prakalę pumpurus, Gėles palalstę, Žalsvai žibės languos lašai. Ir, išpūstom užuolaidom plevenant, Nušvis namai kaip niekada šviesiai.
RYTAS
Cia tik vienodas, Pilkas darbas, rodės, — Maišei betoną, blokus rikiavai. ,. O nupraustom gėlėm, juoku mergaitės Į veidą kvėpteli gyvenimas gyvai.
Tarpfakultetinės slidinėji Tėvas, išėjęs ištarti mo pirmenybės vyko Vingio Laukams ir žvaigždėms „labą rytą“, parke. Susirinko nemaža „sir Pamatė, kad kaimo kelias galių“. Į varžybas atvyko ir Su Paukščių Taku susijungė mūsų prorektorius S. Lazutka. Ir gundo, skliautu nusitiesęs, Tiesa, ne startuoti, o pasižiū Kvapą užgniaužus, pralėkti rėti. Mūsų prorektorius mėgs Ir blizgančias vėžes įrėžti ta šią sporto šaką, net ir pats Į jį, baltą ir purų. yra domėjęsis slidinėjimu, da Mackevičius (EMF), užėmęs lyvavęs visoje eilėje atsakinII vietą. Blogai pasirodė ant ras Universiteto ėjikas. Visgi mūsų ėjikus treniruoja nusi pelnęs sporto meistras A. Mi kėnas. Ir tai neatleistina! Uni versitete turėtų būti daug ir gų varžybų. Būtų labai džiu kės E. Versockaitė ir Z. Uzėgerų ėjikų. gu, kad į kiekvienas studentų laitė-. Vyrai kovojo 10 km Lengvosios atletikos sekci varžybas atvyktų mūsų fakul distancijoje. Nugalėjo chemi joje yra apie 60 narių, o tetų dėstytojai, „pasirgti“ už kas E. Levickas. Bet jį dis aukštųjų mokyklų lengvosios savo studentus. . . kvalifikavo. Varžybose skaitlingai daly atletikos pirmenybėse daugely Todėl čempiono vardas ati je rungčių iš viso (nebuvo mū vavo gamtininkai. Nors šio teko L. Sauliui (FMF IV k.). sų atstovų. Grupėj atitruku fakulteto dekanas nelabai do Nesėkmingas E. Levicko star sios viena nuo kitos, nebend misi sportu, tačiau jo studen tas ir nustūmė chemikus į radarbiauja. Lengvaatlečiai tai — dideli entuziastai. Jie trečią vietą. Estafetę moterims 4x3 lai net nepažįsta vieni ’kltų. Taip, ir iškovojo pirmąją vietą. mėjo fizmatės (D. Lūdžiūtė, B. be abejo, nėra nė vienoje ki Antri buvo ‘ fizmatai, treti Mekaitė, .J. Janušauskaitė ir toje sekcijoje. . . R. Lebedytė). Estafetėje vy Artėja LTSR aukštųjų mo — chemikai. kyklų spartakiada. Susirinki Moterys startavo 5 km dis rams 4x5 nugalėjo chemikai te, lengvaatlečiai, visi ir ap tancijoje. Nugalėjo R. Lebe- (J. Blažys, Prosnickas, R. Šar tarkite kartu savo sekcijos dytė (FMF IV k.). Jos laikas maitis, E. Levickas). Slalome pajėgiausia buvo darbą. Dirbti jums reikia! — 26:30,0. Tiesa, šios dienos Kitaip bus blogai pavasarį. varžybose nedalyvavo dvj stip E. Versockaitė (ChMF) ir me riausioj Universiteto slidinin- dikas A. Baublys. R. KERPAUSKAS
REIKIA RASTI NESĖKMĖS PRIEŽASTIS
LV 05480
Nučaižo topolių viršūnes žaibo rykštės, Nugriaudžia juodas griausmas per erdves Pabudęs nerandu dienos aš vakarykštės, Pabudęs vakarykščio nerandu savęs.
Jei grobikai tave apiplėštų, Tavo akys ir ausys, ir lūpos, ir tavo širdis Manyje pasiliktų — Ir aš viską tau vėl sugrąžinčiau, O motina mano!
Namai kaip kaimynai suėję Ankstyvu gardžiuojasi dūmu. Apsnigusi kalvė dvelkia Anglim, tepalais.
LTSR Aukštųjų mokyklų lengvaatlečiai jau atidarė se zoną. Šeštadienį ir sekmadienį Kauno sporto halėje ir sta dione vyko žiemos lengvosios atletikos pirmenybės, kuriose dalyvavo ir mūsų Universite to komanda. Gerų rezultatų pasiekė mū sų trenerio A. Sabeckio auk lėtiniai. P. Jonaitis (GMF IV k. ) pirmavo 55 m distancijoje su barjerais ir 60 m be bar jerų, pasiekęs atitinkamai H,2 ir 7,2 sek. Medikė V. Petrušauskaitė peršoko į aukštį l, 55 cm. Tokį pat rezultatą parodė ir KMJ atstovė I. Kriaučiūnaltė. Bet mūsų Vi da šį aukštį įveikė antru ban dymu, o jos priešininkė — pirmu. Tokiu būdu Universi teto medikei ir atiteko antro ji vieta. LTSR Aukštųjų mo kyklų čempionu tapo ir A. Černiauskas (vakarinis EMF). Antanas trečiuoju bandymu nušoko net 7 metrus, bet ne žymiai peržengė. Jam buvo užskaitytas antras šuolis — 6,76 cm. Gerai pasirodė ir kiti A. Sabeckio auklėtiniai. Jie, galima sakyti, ir išgel bėjo Universiteto komandą nuo didelės gėdos. . . paskuti nės vietos. (Mūsų lengvaatle čiai užėmė ketvirtą vietą). Geriau galėjo sustartuoti J.
nueina į bažnyčią, o ir prie stalo nenori žegnotis Supaisysi ten juos, jau ! nūs. . . Nenori jie laikytis taisyklės: „Kaip radom taip paliksim“. Ką gi, lai žinosi. Daug metų praėjo. Už augino mane ne dievo ran ka, bet žmonių prakaltu laistyta ir žmonių rankomis purenta žemės duona Sutvirtino ne kunigų pa mokslai, bet gaivūs tėvynės vėjai. Todėl aš ir pamilau platųjį pasaulį, puikųjį gy venimą. Laikas — gyvenimas Nelabai toli nuo dešimties iki dvidešimties metų.! daug toliau nuo vaikystės iki jaunystės. Šiuo atstumu pradžioje iš mano sielos iškeliavo dievas. Jį išlydė jo sūrus, bet naudingas gyvenimo pažintas skonis, saulės spinduliuose vešliai bujojanti tarybinio gyve nimo prasmė. Manau, kad ir tėveliai sulauks tos dienos? kai jų j vaikų gyvenimo pavyzdys nutrauks tą siūlą, kuris šiandien dar riša juos su I kryžiumi, o mama, vietn; ' iš naujo nuvalydama jį, visai nukabins nuo sienos.
Melsvuos balkonuose „Zuikučiai“ saulės šoka. . . Atvertos durys tau, langai tau atdari. . . Ir prie akių keli kalkėtą ranką Ir — pats nustebęs savimi — žiūri.
TARPFARULTETINĖS
//
SIRGALIAMS"
Kovo 10—11 dienomis Sapiegynės kalnuose įvyks respublikinės „Žalgirio“ slidinėjimo pirmenybės. Vilniaus miesto „Žalgirio“ komandos pagrindą suda ro Universiteto stipriausie ji slidininkai. Ateikite pa-
SKAITYTOJŲ DĖMESIUI!
sižiūrėti varžybų ir „pa sirgti“ už savus. Grynas oras, pušynai ir įdomios varžybos suteiks jums ma lonumo. Galite atvykti su slidė mis. Sporto katedra aprū pins jus slidėmis ir batais.
PRATĘSIAMA „TARYBINIO L______ STUDENTO “ rl¥B1 PRE-. NU1V1ERATA. Laikraštį galima užsiprenumeruoti irenumeruotl pas vi viyjomeninius spaudos platintojus studentų akademinėse grupėse ir katedrose. PRENUMERATOS KAINA IKI ŠIŲ MOKSLO METŲ PABAIGOS — 36 KAPEIKOS. „Tarybinio studento“ redakcija
° ° O c o o oi o <jUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUULg.JUUUU12 2 a Q.Q_O_Q_O.O.O,Q_O.°
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir «TAPMBHHHC CTyAEHTAC®
(«CoBeTCKnii CTya.eHT»).
Gamtos mok ių fakulteto II k. studentas A Skėrius paskut niu laiku pasic kė gerų rezulta tų slidinėjime Jau šį sezon jis daug karti gynė Universitc to garbę stip riausiose slidinė jimo varžybose
OpraH
BujibHioccKoro
foc.
Redaktorius V. DENAS „TARYBINIO STUDEN TO“ SKYRIŲ VEDEJŲ, REDKOLEGIJOS NARIŲ IR BENDRADARBIŲ DĖMESIUI S. m. kovo 9 d. 20 aud. (C. R.) įvyks „Tarybinio Studento“ redakcijos akty vo pasitarimas. Pradžia 18 valandą.
žurnalų leidyklos spaustuvėje
yHMBepcmeTa, agp. r. Bhjichioc, yji. ymiBepcHTeio, 3
Užs. Nr. 1405