VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
YUoENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 5 (591)
1967 M. KOVO MĖN. 1 D. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
lis studentų auklėjimas varbiausia studentų
S
komunistinio auklėjimo grandis — mokymo procesas, kuris formuoja bu mą specialistą, jo asmeny bę. Todėl mokymo procesas i nri būti tobulai organizuo tas, giliai moksliškai pagrįs tas ir idėjiškai kryptingas. Mokomasis darbas apibendri na gyvenimo procesus ir iš aiškina mokslinius praktinės veiklos pagrindus. Mokslas yra žmonių viešpatavimo gamtoje ir visuomenėje įran kis, kartu jis veikia intelek tualinį ir net moralinį bei estetinį žmonių formavimąsi. Sparčiai vystantis mokslui, kiekviena atskila mokslinių inių sistema ruošia žmogų veikti palyginti siauroje sri tyje, tačiau kiekvienas žmo gus siekia suvokti pasaulio vi sumą. Universitete tai, visų pirma, pasiekiama dėstant Vi suomenines disciplinas, mark sizmo-leninizmo teoriją, todėl visuomeniniai mokslai vaidi na ypač svarbų vaidmenį, for muojant komunistinę studen tų pasaulėžiūrą. Ypač tai lie čia komunistinės visuomenės žmogaus auklėjimą, moksli nės pasaulėžiūros formavimo, komunistinės moralės skiepi jimo, kovos su buržuaziniu nacionalizmu ir bendrai su buržuazine ideologija proble mas. Didelę reikšmę, formuojant mokslinę pasaulėžiūrą, turi gamtos bei tikslieji mokslai. Neteisinga galvoti, kad šių mokslų studijos turi teikti stu dentui tik pozityvias žinias, kurios savaime auklėja juos. Tik tada, kai mokslas nu kreiptas komunistinio auklė jimo kryptimi, gamtos ir tiksliųjų mokslų žinios for muoja studento pažiūras ir intelektą, ugdo aktyvų komu nizmo statytoją, nesitaikstantį su buržuazine ideologija bet kurioje srityje. Rektoratas ir Partijos ko mitetas pastaruoju metu daug dėmesio skiria mokymo pro ceso tobulinimui. Komunisti nio studentų auklėjimo mo kymo procese problemos įvai riais aspektais ne kartą buvo svarstomos Universiteto Ta ryboje, Partijos komitete, jos svarstomos ir fakultetų Tary bose bei partinėse organiza cijose. Nemažai dirbama auk lėjant studentus ne mokymo procese. Šiais mokslo metais Universiteto Tarybos ir Parti jos komiteto posėdyje buvo kalbėta apie komunistinį stu dentų auklėjimą Chemijos fa kultete, apie moralinį studen tų auklėjimą, nemažas darbas dirbamas internacionalinio studentų auklėjimo srityje. Aš čia negaliu suminėti viso to darbo, kuris yra atlieka mas. Aptardami studentų auk lėjimo klausimus, turime kon statuoti du dalykus: pirma, savo akademiniu jaunimu iš esmės skųstis negalime. Jis darbštus, aktyvus, visuome niškas, jam netrūksta opti mizmo. Su kokia pakilia nuotaika jaunimas vyksta j komjau-
Prof. J. KUBILIUS Universiteto rektorius
nimo organizuojamas studen tų vasaros darbo ir poilsio stovyklas. Neseniai mes su rinkome žinias apie studentų visuomeninę veiklą. Pasirodo, kad iš 5292 dieninio skyriaus studentų visuomeninėje veik loje nedalyvauja, neturi vi suomeninių įpareigojimų 578 studentai, t. y. apie 11%. Tai, pasakysiu, neblogai. Antra, didžiuodamiesi geromis auklė tinių ypatybėmis, turime pri pažinti, kad įvairių ydų irgi netrūksta, nors su jomis grumiamės kasdien. Kai kurių studentų pažiūros ir elgesys negali mūsų nejaudinti. POLITINIS STUDENTŲ SU BRENDIMAS. Kai klausaisi studento kalbos iš tribūnos ar seminariniame užsiėmime, tai atrodo, kad jis teisingai supranta objektyviosios tikro vės, visuomenės gyvenimo reiškinius ir juos teisingai vertina. Tačiau individualūs, atviri, nuoširdūs pokalbiai su studentais parodo, kad dalis studentų nedaug politiškai iš prusę, nesugeba vertinti vi suomeninių reiškinių iš kla sinių pozicijų, o tai veda į revoliucinio ir politinio bud rumo praradimą, į apolitiškumą bei politinį indiferentiš kumą. Deja, tokių politinių indiferentų studentų tarpe yra ne taip jau mažai. STUDENTŲ PAŽIŪRA Į DARBĄ, MEILĖ DARBUI, PASIRINKTAI SPECIALYBEI. Kai mes kalbame apie stu dento pažiūrą į darbą, jo mei lę pasirinktai specialybei, pro fesijai, tai, tur būt, visų pir ma turime galvoje jo pažiūrą į studijas, jo mokymąsi. Ir bendrai, žmogus stengiasi ži noti neišmatuojamai daugiau, negu jam reikia kasdieninia me darbe. Tokia žmogaus prigimtis. Įsisavindamas kul tūros lobius, jis pertvarko vi są savo gyvenimą. Žinios rei kalingos ne tik todėl, kad be jų negalima dirbti, bet ir to dėl, kad žmogus — naujo pasaulio kūrėjas, — taip j sa vo mokymąsi privalo žiūrėti kiekvienas aukštosios mokyk los studentas. O kaip iš tik rųjų yra? Į šį klausimą iš dalies atsako praėjusi egza minų sesija. Šiais metais vi sus žiemos egzaminus (aš kal bu apie dieninio skyriaus stu dentus) išlaikė 81% turėjusių laikyti. Iš jų labai gerai — 8,5%, labai gerai ir gerai — 24,2% gavo dvejetus — 13,2%. Dar buvo neatėjusių į egzaminus be pateisinamų priežasčių. Iš viso pilnai eg zaminų sesijos neišlaikė 19%. Rezultatai blogesni, negu pra ėjusiais metais (14,8%). Įvai riai galima komentuoti šį fak tą, bet vienaip ar kitaip tai rodo, kad dalis mūsų studen tų dirba nepakankamai rim tai. STUDENTŲ PAŽIŪRA Į ASMENINĘ IR SOCIALISTI-
NĘ NUOSAVYBĘ. Vis dar studentų tarpe pasitaiko va gysčių — niekaip negalime likviduoti šios blogybės. O kaip yra su socialistinio tur tu tausojimu? Pakanka pažvelgti į mūsų auditorijas, net į naująsias, į bendrabučius, kad akivaiz džiai įsitikintume, kaip nesau gomas inventorius, netaupoma elektros energija, vanduo. Dar labai dažnai studentai neatsiskaito su bibliotekomis, negrąžina saviveiklos, sporti nio ir bendrabučių invento riaus. Pažiūrėkime, kaip da bar atrodo bibliotekos fon dai. Daugelio knygų likę tik viršeliai. Jei studentai griežtai kovoja su asmeninio turto vagystėmis, tai gana abejingi, kada nesaugomas ar gadinamas socialistinis tur tas. O juk socialistinės nuo savybės tausojimas, reiškiąs asmenybės rūpinimąsi visuo menės interesais, yra labai svarbus komunizmo reikalavi mas. Kalininas rašė: „Visuo meninės nuosavybės tausoji mas — komunistinis bruožas". STUDENTŲ ELGESYS BUI TYJE. Studentų tarpe dar pa sitaiko girtavimų, amoralumo, chuliganizmo ir kitų negero vių. 1966 m. keliasdešimt Universiteto studentų pateko į Vilniaus miesto blaivyklą. Neretai tokius pranešimus mes gauname ir iš rajonų, kur studentai praleidžia atos togas. Daliai studentų neįdo mūs poilsio vakarai be išgėri mų. O toliau? Dažniau siai abipusis palaidumas. Su studentų amoralumo faktais mums tenka susidurti ne taip jau retai. Kalbantis su tokiais studentais, svarstant juos, iš ryškėja ir jų pažiūros. Pasiro do, kad tokie studentai mano, kad galima pažeidinėti san tuokinę ištikimybę, tokie stu dentai į santykius su kitos lyties asmenimis neretai žiūri tik kaip į lytinio potraukio patenkinimą, nejausdami jo kio tarpusavio dvasinio, mo ralinio ryšio bei atsakomy bės už savo poelgį. Toks stu dentas smunka morališkai, tikroji meilė jam pasidaro nebepasiekiama, jis jos ir ne besiekia. Aš paliečiau tik kai ku riuos opius studentų pažiūrų, elgesio bei etikos klausimus. Mūsų studentai apskritai nėra kokie nors moraliniai luo šiai, jų paslydimai dažniausiai būna epizodinio pobūdžio. Jaunystei būdingas energijos perteklius, žavėjimasis visu tuo, kas drąsu ir triukšminga, ir tereikia labai nedaug, kad gausi energija siūbtelėtų ne pageidaujama linkme. Tačiau, jeigu epizodiniams nusižen gimams neužkirsime kelio, ne nukreipsime energijos reikia ma linkme, tie nusižengimai gali peraugti į kur kas rim tesnius. Žinoma, tai nelengva padaryti. Ypač sunku įtraukti į sveiką studentišką gyveni-
(NUKELTA į 3 psl.)
J. Girdvainio nuotraukoje: kandidatas į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputa tus, Universiteto rektorius fizikos-matematikos m. dr. profesorius Jonas KUBILIUS.
Paminėjo Armijos dieną Praėjusį sekmadienį Uni versiteto Aktų salėje įvyko iškilmingas Tarybinės Armi jos 49-ųjų metinių minėji mas. Universiteto dėstytojas pa pulkininkis V. Ragauskas apžvelgė šlovingą Tarybinės Armijos kelią nuo jos įsikū rimo dienų — pirmųjų mū-
šių prie Narvos ir Pskovo 1918 m. — iki šių dienų. — Vadovaujantys musų Ginkluotųjų Pajėgų kadrai, apginkluoti priešakinėmis marksizmo-leninizmo žinio mis, kariniu mokslu, sugeba sėkmingai spręsti bet kokius kovinius uždavinius šiuolai kinio karo sąlygomis. Tary-
Geologijos I auditorijoje Gruodžio 25 d. Geologijos pirmoje auditorijoje Įvyko vakaras, skirias Tarybinės Aimijos ir Karinio Jūrų Lai vyno 49-osioms metinėms pa žymėti. Vakare dalyvavo Vilniaus karinės radiotechnikos mo kyklos, kurią šefuoja Gam tos fakultetas, kursantai, Uni versiteto dėstytojas A. Grin bergas, Gamtos fakulteto LDAALR pirmininkas dėstyto jas A. Smilgevičius. Fakuiteto komjaunimo or ganizacijos vardu svečius pasveikino J. Šutkutė. Mer ginos Įteikė gyvų gėlių. Didžiojo Tėvynės karo da lyvis A. Grinbergas pasidali no savo atsiminimais, papasa kojo apie Tarybinės Armijos pergales, dešimtimis pavyz džių iliustravo tarybinių ka rių heroj izmą.
Karinės radiotechnikos mo kyklos atstovas leitenantas V. D. Riabinas pasidalino mintimis apie šiandieninę tarptautinę padėtį. Z. MASKELIUNAITĖ
biniai kariai, pasiaukojantys savo Tėvynės patriotai, — neįveikiama jėga, — pažy mėjo pranešėjas. Musų Universiteto LDAALR organizacija 1966 metais Vil niaus miesto aukštųjų mo kyklų tarpe pasiekė geriausiu darbo rezultatų. Vakaro me tu LDAALR Universiteto or ganizacijai buvo įteikta LDAALR miesto komiteto pereinamoji Raudonoji vėlia va. Iškilmingame minėjime dalyvavo ir svečiai iš VDR Greifsvaldo Universiteto. Vo kiečių studentų vardu kalbė jo Volfgangas Laurencas. Vakaro pabaigoje koncer tavo Vilniaus miesto įgulos saviveiklininkai. MOŠŲ inf.
<X>0<XX>C<>0<X^XkaXXXX»^<><>>XK>00<XxX><X><><X><><>00<><>0<^
Komjaunimo organizacija yra vienas iš geriausių partinės organizacijos pagal bininkų jos veikloje. Nuo ryšio tarp partinės organiza cijos ir komjaunimo pri klauso auklėjamojo-mokomojo darbo sėkmė. Matematikos ir mechanikos fakulteto partinė organizaci ja, siekdama pagerinti kom jaunimo organizacijos darbą, pasiūlė išrinkti į komjauni mo komitetą tris partijos na rius. Vienas iš jų buvo iš rinktas sekretoriumi. Reikia pasakyti, kad tai pasiteisino: iš esmės pagerėjo komjauni mo komiteto darbas, principingiau sprendžiami komjau nuoliškos veiklos ir draus mės klausimai, pagyvėjo dar
bas grupėse, darbo planai tapo konkretesni, reguliariau išleidžiama sieninė spauda. Sutinkant Didžiosios Spalio Socialistinės revoliucijos 50metį, kartu su komjaunimo, profsąjungos organizacijomis sudarytas priemonių planas, kuris yra vykdomas. Nuolatinis partinės organi zacijos dėmesys yra skiria mas studentų mokymuisi, sa varankiškam darbui, tiriami studentų poreikiai, jų kultūri nis gyvenimas. Partinė organizacija ir to liau sieks gerinti komjauni me organizacijos veiklą, kelti jos darbo efektyvumą ir ko vingumą. Vyr. dėst. P. GIRDŽIUS
/*/*/**/*/’ 1967 m. kovo mėn. 1 d.
RANGUS drauge! Noriu kurie nebus laimingi, jei ne apie moters ir vyro savigar teikti paaugliams daugiau Priežastys įvairios: spartėja mokslinį ir metodinį centrų, Tau papasakoti apie turės vieno iš tėvų. Bet mes bą, jie nepasiruošę charakte meilės poezijos; pratinti juos gyvenimo tempas, namuose kuris tirtų vedybų, šeimos ir vieną įvykį, kuris mane norime paneigti neteisingą rių kritikai, namų ūkio dar rūstesnei gyvenimo tikrovei; apsigyvena nepažįstami žmo buities problemas. giliai sujaudino. Tikriausiai ir nuomonę, jeigu padidėjo sky bams, šeimos biudžeto saugo sumaniai, sistemingai ugdyti nės, jų nesieja gamybiniai ir 2. Įkurti Vilniuje profesio Tau bus įdomu. Universite rybų skaičius, tai išyra šeima jimui, mokėjimui sutarti vie išdidumą; rodyti paaugliams kiti interesai, nėra noro „at nalinę sociologinę grupę, ku to Kolonų salėje 1967 metų bendrai, ir nieko nebepada nas su kitu, su tėvais, kai- asmeninį šeimos gyvenimo verti širdį" pašaliniams ir t. t. ri tirtų vedybų, šeimos ir sausio 25—28 d. d. dirbo ga rysi. O pasiekti to. kad šei mynais. Dėl to kalti tėvai, mo pavyzdį, mokyti juos drauVisa tai suprantama. Bet iš buities problemas. na svarbus mokslininkų foru ma būtų tvirta, ne tik ga kykla, visuomenė ir jie pa gystės šeimoje; niekada ne3. Prašyti TSRS PMA su tisus metus gyventi šalia ir mas. lima, bet ir reikia. Čia reikia tys. pamiršti, kad augančios jėgos būti abejingam tiems, kuriuos daryti moksliškai pagrįstu Kodėl Pirmasis Visasąjun didelio sutuoktinių dėmesio nori pasireikšti, — tai gali kasdien sutinki, argi programą, kuri padėtų ruošti ginis sociologų simpoziumas savo šeimyniniam gyvenimui, augelis tėvų, pedago būti: darbo, mokslo, sporto, taip galima? J uk visa tai jaunimą savarankiškam šei vyko Vilniuje? Mūsų respub vienas kitam ir būtinų žigų ir kitų auklėtojų lytinis pasireiškimas. Pastara aiškiai mato vaikai ir to myniniam gyvenimui. likoje prie Aukštojo ir spe nių. stengiasi uždrausti natū sis yra atvirkščiai proporcin negali suprasti. Jie mato izo4. Paspartinti bendro socio cialiojo vidurinio mokslo mi raliai kylantį meilės jausmą. gas trims pirmiesiems. liaciją ir tiek. O kai paauga, loginio žurnalo su skyriumi tik eteisinga matyti nisterijos buvo suvienyti so Jie panašūs j žmones, kurie buities ima sekti savo tėvais. Tai „Vedybų, šeimos ir vieną visoms skyryboms subrido į upę ir bando ran ciologai, kurie tiria vedybų, E šeimos ir mokyklos, viena iš priežasčių, kodėl kla sociologija" išleidimą, o taip bendrą priežastį ir tai šeimos ir buities problemas. komis sulaikyti jos tėkmę. daugelį paauglių veikia sėse, o vėliau — studentų pat leisti kasmetinį leidinį ve Suorganizuota kompleksinė suabsoliutinti. Čia veikia su Žinoma, galima ir kartais rei įvairios kompanijos, faktorių, priežasčių kia pakreipti upės vagą, bet taip vadinamos „neformalios grupėse nėra draugiško ko dybų, šeimos ir buities klau grupė iš respublikos aukštųjų dėtinga lektyvo. Kad to nebūtų, rei simais. mckyklų dėstytojų. Šitoje ir motyvų visuma. Sitų „pa- srovės sustabdyti neįmanoma. grupės". Dažnai ta įtaka būna kia skiepyti kolektyviškumą 5. Paskelbti praktiškas sim obgrupėje dirba 16 mokslo rametrų" viduje veikia Specialių medicininių ty pražūtinga. Tai vienas iš ne buityje, labiau rūpintis komu poziumo rekomendacijas, pa jektyvių ir subjektyvių priedarbuotojų: filosofai, teisinin rinėjimų duomenimis nustaty- pilnamečių nusikalstamumo nistiniu vaikų auklėjimu, ko teikti jas atitinkamoms instan kai, istorikai, pedagogai ir žasčių vienybė. munistinių santykių formavi cijoms ir kt. Faktoriams priklauso: medikai. Iš jų 7 docentai ir Simpoziumo medžiaga ruo mu buityj e. a) industrializacija-techni8 mokslų kandidatai. šiama spaudai. Lietuvos kompleksinė gru kos progresas. Jo įtakoje kei ANTRO LAIŠKO VIETOJE IMPOZIUME mus ener Doc. N. SOLOVJOVAS pė organizuota struktūriškai. čiasi ekonominis šeimos pa gingai palaikė architek Branduolį sudaro filosofai. Jie grindas, išnyko grubi ekono tai. Šiandien jie stato tiria bendruosius vedybų, šei minė žmonos priklausomybė namus, kuriais žmonės naumos ir buities klausimus. Jų vyrui, vaikų — tėvams; dosis 50—100 metų. Todėl b) urbanizacija. Miestų au uždavinys — aptarti sąvo būtina žinoti, kokia bus šeigimas veda į bendravimą ir kas, tyrimo kelius, spręsti ma: jos narių skaičius, amįvairias metodologines prob skirtingų interesų susidūrimą, žius ir lytinė struktūra. Be į skirtingo kultūrinio lygio lemas. 4“ 1957 m. į pirmąją ) šitų žinių šiandien negalima žmonių santuoką; Universiteto studentų dar- > Tarybiniai sociologai savo statyti ateities namų. O juk c) migracija. Ji išveda bo ir poilsio stovyklą Ži tyrimuose naudojasi tokia me mūsų liaudies pinigai jau lėnuose išvyko 100 žmo žmogų iš įprastinės aplinkos, todika: statistikos, literatūros, nių. šiandien išleidžiami statybai viešosios kaimo nuomonės, 4> 1958 m. 180 Univer- ' periodinės spaudos, klausimų, Laiškai draugui butų, kuriuose žmonės gy gatvės ir t. t.; siteto studentų dirbo jau j laiškų, skundų analize; įvai vens dešimtis metų. Architek 4 darbo ir poilsio stovyk- j d) ekonominio moters sava rių įstaigų dokumentacijos ir lose. tams reikalingi sociologų duo rankiškumo didėjimas. Mote •F 1959 m. komjaunuo- J archyvinės medžiagos studija menys, tik tada jie galės kur ris tampa lygiateisė su vyru, liška darbo vėliava buvo > vimu; stebėjimu (pedagoginiu, ta, kad dabar lytiškai subręs šaltinių, tai jis iškraipo mo ti moksliškai pagrįstus gyve pakelta 6 stovyklose. Tais Į tiek kuriant šeimą, tiek ir iš etnografiniu, socialiniu ir kt.); metais kolūkiečiams talki- j tama 1—2 metais greičiau ralės principų supratimą, ly namųjų namų masyvų pro siskiriant; ninkavo 830 studentų. j anketavimu; mokyklinio am(pagerėjo maitinimasis, gyve tinį žmogaus gyvenimą, ver jektus. e) jaunimo ekonominio sa 4- 1300 studentų 1960 žiaus vaikų antropometriniu nimo sąlygos, fizinė kultūra), tybes ir skonį. Daugumai pa m. išvyko į 12 darbo ir varankiškumo didėjimas, kai Kijevo architektai mano, matavimu ir daugeliu kitų poilsio stovyklų. o socialinis subrendimas 1— auglių „neformalios grupės" kad jau dabar reikia statyti specialių biofizinių ir pedago tuo tarpu gero pasiruošimo 2 metais vėlyvesnis (auga in 4* 1961 m. respublikos autoritetas būna dažnai di dviejų tipų butus. Vieną tipą savai ankiškam šeimyniniam kolūkiams talkininkavo ginių metodų. formacijos srautas, kuris įei desnis, negu šeimos ar mo šeimoms su vaikais, kitą — gyvenimui nėra; jau 1700 Universiteto stu dentų 14 darbo ir poilsio Į Nė vienas šitų metodų, at f) gilėjantys prieštaravimai na j būtinąjį žinių komplek kyklos. Štai kodėl „neforma bevaikiams. Vieni ir kiti bu stovyklų. skilai nuo kitų paimtas, ne tarp jaunimo lytinio ir socia- są, auga darbo-profesinių lios grupės" pažinimas — vi tai turi būti atitinkamai įreng 4. 1962 m. 1300 stu gali garantuoti teisingo spren limo brendimo; įgūdžių kompleksas, ilgėja sų auklėtojų pareiga. ti. Per 20—23 metus šeima dentų dirbo 10 stovyklų.! dimo, o tik visi kartu jie žmogaus amžius ir t. t.), neDėmesį patraukia ir kaimy nustoja turėjusi palikuonių 4* daugiausia (1900) g) moralinių šeimos pagrinleidžia tyrinėtojui arčiau pa dų Universiteto pasiuntinių ninių šeimų tarpusavio san ir persikelia į butą, skirtą pertvarkymas atsilieka gu ankstyvesniais metais. dirbo 1963 m. Studentiška: žinti reiškinius ir procesus. 13 — 14 metų paaugliai lytykių problema, Daugėja bevaikėms nuo ekonominių šeimoms, savąjį pagrindų daina skambėjo šešiolike- j tiškai subręsta ir negali ne- miestų gyventojų. Šiuo metu palikdama vaikams, kurie sa Vienas iš skiriamųjų sim pertvarkymo; je darbo ir poilsio sto- i vykių. poziumo bruožų — jame h) moters ir vyro socialinio jausti kokio nors lytinio do- 55% TSRS gyventojų gyve- vo ruožtu sukuria šeimas ir 4* 863 studentai (9 sto- į draugiškai ir kūrybiškai dir krūvio nevienodumas visuo- mėjimosi. Mergaičių ir ber- na miestuose. Kasmet šitas sudaro naują šeimyninį bran vykios) dirbo 1964 m. niūkų draugystė tuo metu tu procentas didėja. LTSR mies- duolį. Tokia cirkuliacija — bo skirtingiausių mokslo ša menėje; 4* 1965 m. savo darbais kų atstovai: filosofai, istori i) piktnaudžiavimas skyry ri erotinį atspalvį. Auklėtojų tų gyventojų skaičius per gyvenimiška būtinybė. Mes gimtąjį kraštą puošė 900 j pastaruosius dvidešimt metų kai, etnografai, pedagogai, bų teise; pritariame šitai minčiai ir Universiteto studentų. Jie S pareiga nukreipti paauglius j dirbo 8 darbo ir poilsio l išaugo dvigubai. Kiekvienai manome, kad tai labai rimta teisininkai, medikai, ekono j) demografinis ir psicholo tikrąją „meilės karalystę", o stovyklose. šeimai — atskirą butą! Toks mistai, architektai, demogra ginis antrojo pasaulinio karo išeitis, norint aprūpinti jau-4 Pernai trečiasis se- j ne nustumti juos savo grubu komunizmo statybos progra nas šeimas butais. fai. Tokią mokslininkų koope atgarsis; mestras pašaukė 900 stu- į raciją nulėmė daugiaplanė ir Simpoziumas mano, kad dentų. Universiteto pa- j k) naujo pasaulinio karo mu ir abejingumu į nevyku- mos principas. Ir tai labai būtina: labai sudėtinga šeimos tema. grėsmė. siuntiniai talkininkavo kol- > sius bandymus ir idealų su- puiku. ūkiečiams 8 darbo ir poil- I Bet kas krenta i akis? Irsta Simpoziume buvo išklausyta 1. Sukurti TSRS MA LePagrindinės priežastys; šio stovyklose. dužimą. seni kaimynystės santykiai, ningrado filosofijos katedros ir aptarta 34 ataskaitos ir a) charakterių neatitikimas Čia būtų tokie keliai: su- o naujieji formuojasi sunkiai. sociologinės grupės pagrindu moksliniai pranešimai. (fizinis, psichologinis ir dvasiARYBINĖJE visuomenė nis); b) girtavimas ir jo pasek je šeima vis labiau tam pa nuklearine (bran mės: grubumas, neištikimybė, AUDITORIJŲ ŽIBURIAI duoline), t. y. ją sudaro dvi pareigos jausmo praradimas, kartos — tėvai ir vaikai, vi fizinis įžeidinėjimas ir t. t.; c) lengvabūdiškas požiūris dutinę šeimą sudaro mažiau kaip 4 žmonės. Dauguma iš į vedybas (į Vilniaus miesto — Trys metai Šiaulių me atsidėjęs kasdien skaitydavo. tete. Draugams jis — princi — už gerą mokymąsi ir ak tirtų šeimų turi 1—2 vaikus, Civilinės metrikacijos skyrių dicinos mokykloje, darbas Buvo nelengva — darbas MF pingo ir draugiško jaunuolio tyvią visuomeninę veiklą jis nuo 1960 iki 1966 metų 728 ir tai atitinka tėvų idealą. greitojoje pagalboje, šeši su vivariume, laboranto pareigos pa\yzdys. Nuo 1961 m. Sta buvo apdovanotas LLKJS CK Skyrybų problema simpo poros neatvyko atsiimti su puse metų VVU Medicinos atimdavo nemažai laiko, ta sys TSKP narys. Gyvenime Garbės raštu. liudijimų. Vien ziume užėmė vieną iš pagrin tuoktuvių fakultete prabėgo labai grei čiau pažangumo knygelėje tik kuklus, principingas, turįs sa Jaunam gydytojui pediat dinių vietų. Visame pasauly 1966 metais neatvyko 184 tai, — pasakoja studentas Sta penketai ir ketvertai. vo nuomonę. Universiteto rui, paskirtam j Šiaulių res išsiskirianje. tame tarpe TSRS ir Lie poros. Trečdalis sys Damoševičius. Kuklus, Mėgo Damoševičius ir vi Rektorius ne kartą jam yra publikinę ligoninę, linkime tuvos TSR, auga skyrybų koe čiųjų — tai šeimos, neišgy niekuo neišsiskiriantis iš kitų suomeninį darbą — buvo fa pareiškęs padėkas ir apdova sėkmės ir kūrybingo gyveni venusios kartu daugiau kaip ficientas. Tačiau tuo pat me studentų. Kartu su visais kulteto komjaunimo sekreto nojęs Pagyrimo raštais. mo kelio. tu sutuoktinių skaičius nema ketverius metus). Diplomų įteikimo diena dabar lūkuriuoja prie audito riumi, keletą metų darbavosi žėja, nes įvyksta daugybė Pagaliau skiriamasi ir dėl rijos, kur vyksta valstybinis fakulteto komjaunimo komi Stasiui sutapo su kita švente 1 DAGYS pakartotinų vedybų. 1965 materialinių trūkumų, tėvų egzaminas. metais Lietuvoje kiekvienoms kišimosi į jaunos šeimos gy Išsikalbame. Sekasi jam 104,8 skyrybų teko 102,7 venimą, iš šalies pasireiškian antrųjų vedybų. Tai rodo, čio gamtos instinkto, pavydu neblogai, dabar laiko pasku tinį egzaminą, keturis jau iš kad kinta šeimyniniai santy liavimo, barnių, apkalbų ir laikė, — kuklus, gal kiek tra kiai. Žmogus bėga ne nuo pan. dicinis studento atsakymas. šeimos apskritai, o konkrečiai Jei šeimos nesieja meilė ir nuo tos, kuri jo nepatenkina, dora, jai sunku padėti. Ten, Bandau ką nors daugiau iš nors dėl to neretai kaltas jis kur trūksta dorovės, ten daž pešti iš Stasio draugų bendrapats. Seimai, asmeninei bui nai pažeidžiama ir teisinė kuislų. Grupės draugas Juo čiai skyrybos nebaisios. Jas, norma, tokiu atveju teismai zas Labutis pasakoja, kad Sta kaip ir vedybas, paruošia ob patenkina prašymus nutraukti sys išgyveno sunkią traumą: jektyvios ir subjektyvios santuoką. prieš pat valstybinius egzami priežastys. Ištyrus 400 skyrybų bylų, nus — akių ragenos uždegi Žinoma, tai nereiškia, kad svarstytų LTSR Aukščiausia mas. Tai sunki liga, grąsinannėra dėl ko jaudintis. Kiek jame Teisme, paaiškėjo, kad ti apakimu. Draugai ir gydy vienu atskiru atveju skyry 293 poros išsiskyrė dėl doro tojai patarė atidėti egzami bos suteikia žmonėms daug vinių ir dvasinių priežasčių. nus. Tačiau Stasys ne toks, rūpesčių ir skausmo. Vienas Tai rodo, kad jaunimą rei kad palūžtų. Sukaupia visas jaunas vyras, vedęs antrą kia geriau ruošti savarankiš jėgas, gydosi. Jam padeda Skaityti uždrausta, kartą, į mūsų klausimą: „Ar kam šeimyniniam gyvenimui, draugai. jis dabar laimingas?" atsakė: ugdant pilietinį orumą, ugdyti — kaip mokytis, ruoštis vals „Jeigu man kas duotų pirmų ir moters bei vyro savigarbą. tybiniams egzaminams? Į pa jų vedybų jausmus ir antrų Visa tai turi rūpėti visuome galbą atėjo grupės draugas J. Labutis. Juozas skaitydavo, jų gyvenimišką patirtį, tai nei labiau, negu iki šiol. būčiau visiškai laimingas". Tyrimai dar kartą patvirti o Stasys klausydavosi. Ir taip Taigi, laikas negrįžta. Jis nu na, kad jauni žmonės, kurie laikė valstybinius. Ne bet sineša tai, ko nesugrąžinsi pradeda savarankišką šeimy kaip, o tik — labai gerai. (jaunystės žavumą, jausmų ninį gyvenimą, dažnai pasiro Buvęs kambario draugas gilumą ir t. t.). Mes jau ne do esą jam nepasiruošę. Jie Antanas Adomaitis prisimena, STASYS DAMOSEVlClUS RUOŠIASI EGZAMINUI. Nuotrauka autoriaus kalbame apie vaikų likimą, turi labai miglotą supratimą kad Stasys labai nuosekliai,
B
D
N
B
Simpoziumas ir šeimos problemos
T
S
SĖKMĖS TAU, STASY!
1967 m. kovo mėn. 1 d.
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
KOMUNISTINIS STUDENTŲ AUKLĖJIMAS (TĘSINYS iš 1 psl.)
mą pirmakursius, nes studijų pradžioje mes mažai galime remtis veiksminga priemone — kolektyvu, kuris pirmame kurse tik formuojasi, ir ma žiau atsparūs jaunuoliai, ne pakankamai jausdami grupės įtaką, neretai susižavi blogais pavyzdžiais, pasitaikančiais tarp vyresniųjų kursų studen tų. Šių blogų pavyzdžių vien administracinėmis priemonė mis nelikviduosime. Žinoma, reikalingos ir jos, bet reikia auklėti studentus, auklėti ko munistine dvasia, tai reiškia: ugdyti aukštus jų dorovės principus, įrašytus moralinia me komunizmo kūrėjų ko dekse, užtikrinti, kad šie prin cipai taptų giliu Įsitikinimu, įprastinėmis gyvenimo normo mis. Būkime savikritiški ir su tikime, kad mūsų darbas, auk lėjant studentus, turi dar rim tų trūkumų. Universiteto va dovybė ne viską padarė šio je srityje, Universiteto dėsty tojai taip pat. Štai svarbiausia auklėjimo grandis — moky mo procesas. Tiek visuomeni nių, tiek gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstyme yra spragų. Vienas svarbiausių visuome ninių mokslų dėstymo trūku mų yra tai, kad studentai nevisada tinkamai įsisavina mokslinį mąstymo metodą, praktiškai sunkiai suvokia vi suomeninio gyvenimo dės nius, neišmokomi giliai, moksliškai analizuoti ir įro dinėti. Kartais atskirų dėstvtojų paskaitos dvelkia prisiskaitėliškumu, yra neįdomios, o seminarų metodinis ir teo rinis lygis taip pat būna že mas. Visuomeninių disciplinų dėstyme dar nevisai įveiktas visuomenės reiškinių, tiek socializmo, tiek ir kapitaliz mo, suprastintas aiškinimas, neretai buržuazinės koncepci jos, kapitalistinis gyvenimo būdas demaskuojami deklara tyviai. Šių disciplinų idėjinį poveikį studentams menkina ir tai, kad jas dėstant, nevisuomet pakankamai atsižvel giama į specialybę, į tas problemas, kurios šiandien ypač domina studentus ir į tai, kaip studentai jas su pranta. Kai kurie dėstytojai, ir ne tiktai visuomeninių mokslų, bet ir kitų sričių,
į
KUR DINGO
KEPURĖ!
Ne, čia ne feljetonas, ne jumoreska. „Tarybiniame studente“ dažnai dalinaj masi įvairiomis mintimis, j Noriu ir aš savo „dūšią išlieti“. Mūsų Universitete apie daug ką kalbama, bet tik ne apie studentiškas ke puraites. Jūs nustebote? Sakote, kažką painiojame? Ne, pakalbėti norime kaip tik apie kepures. Keista, bet Vilniuje re tai išvysi jaunuolį ar mer giną su studentiška kepu raite. Ir ne tik Vilniuje: tas pats ir Kaune, ir Šiau liuose. Kodėl taip nemėgs tame šio studentiško atri buto? Prieik, paklausk pir makursio (o gal ir ne pirmakursio), kaip atrodo jo Universiteto studentiš ka kepuraitė, — tikrai ne kiekvienas atsakys. Paga liau ne kiekvienas (kur ten ne kiekvienas — nė vienas!), ir norėdamas ją užsidėti, ar gaus pirkti? Kas kaltas? Ar tie, kurie siūva, ar tie, kurie parda vinėja? Ar anie. . . Nežinau, gal aš ir ne vietoj kyštelėjau „trilekį“. įdomu būtų sužinoti ir kitų studentų nuomonę. G. TYLENIS
kitų fakultetų neretai vengia kalbėti sudėtingais ir aštres niais mūsų gyvenimo klausi mais. O studentai smalsūs ir ieško to atsakymo, jie jo ieš ko kitur ir, žinoma, nevisuomet gauna jį kompetentingą ir teisingą. Reikia studentui atsakyti į jo klausimus, pa sistengti išaiškinti. Toks ven gimas kalbėti aštriais klausi mais jaučiamas Universitete. Rimtas trūkumas, dėstant gamtos ir tiksliųjų mokslų disciplinas, yra tas, kad da lis dėstytojų pernelyg sausai pateikia studentams žinias ir stengiasi išdėstyti kursą galu tinio atsakymo pavidalu. To kių dėstytojų paskaitos ne problemiškos, žemo teorinio lygio, o tai neskatina studen tų savarankiškam mąstymui Per praktinius užsiėmimus, įskaitas ir egzaminus studentų atsakymai dar dažnai apsiri boja išdėstytų minčių ir žo džių kartojimu, jų pačių ne įsisąmonintų ir neapgalvotų. Atskiri šių disciplinų dėstyto jai, teisindamiesi tuo, kad programos neduoda galimy bės iškelti pasaulėžiūros klau simų, filosofiškai įprasminti medžiagą, apsiriboja tik me džiagos išdėstymu. Kai kurie dėstytojai nesirūpina ne tik studentų mokslinės pasaulė žiūros formavimu, bet netgi tuo, ar supranta studentai iš dėstytą medžiagą, ar sugeba savarankiškai dirbti, nesidomi jų nuotaikomis. Pagrindinis kelias šiems trūkumams įveikti yra dėstytojų tiek mokslinės, tiek pedagoginės kvalifikacijos kėlimas. Dės tytojai turi nuolat nagrinėti ir aiškintis aktualias visuomeni nių bei tiksliųjų mokslų prob lemas, atkakliai įsisavinti mokslinę metodologiją, siste mingai ir atkakliai stiprinti dėstomųjų dalykų idėjinį kryptingumą.
Tam reikia tobulinti studentų savarankiško darbo organiza vimą ir kontrolę. Tiesa, jau nemažai padarė katedros, de kanatai. Universiteto mastu įvesta koliokviumų sistema, tegul ji dar netobulai vykdo ma ir reikia dar daug gal voti apie ją. Pradėti taikyti programuoto mokymo meto dai ir kitos kontrolės formos. Tačiau didelė dalis dėstytojų savarankiško studentų darbo organizavimu ir kontrole dar labai mažai rūpinasi, many dami, kad tai dekanatų, ka tedrų vedėjų pareiga. Iš tik rųjų tai turi rūpėti kiekvie nam dėstytojui. Tokius dėsty tojus, matyt, slegia rutina, inertiškumas. Šių ydų vis dar nepajėgiame atsisakyti. Ruti na ir intertiškumas Universi tete dar yra giliai įleidę šak nis. Žiūrėkite, kaip nenoriai ieškome naujų auklėjimo ir apskritai darbo formų, kaip sunkiai tos naujovės pas mus skina sau kelią. Štai kad ir programuotas mokymas. Kiek daug apie tai mes kalbėjome, ne vieną seminarą organiza vome, ne vieną nutarimą pri ėmėme, o šis metodas į Uni versiteto mokymo procesą žengia vėžlio žingsniais. Rutina kausto iniciatyvą, ir iniciatyvos mums dažnai trūksta. Pateiksiu tik vieną pavyzdį: pastaraisiais metais nemažai dėstytojų vyksta į užsienį, į mokslines koman diruotes, į turistines keliones. Kokį didžiulį politinį darbą jie galėtų atlikti, auklėdami studentus tautų draugystes, tarybinio patriotizmo, pasidi džiavimo savo Tėvyne dva sia, demaskuodami kapitalisti nį gyvenimo būdą. Užuot patys organizavę studentams pokalbius, dalis tokių dėsty tojų laukia, kol tai organi zuos komjaunimo ar kokia ki ta studentų organizacija. Jie savo svarbiausią Efektyvi auklėjimo ir savi pamiršta auklos priemonė yra darbas. pareigą — auklėti studentus. Dažniausiai žmogus genda, Didelę žalą studentų auklė kai neturi darbo. O kai ku jimui daro ir abejingumas. riems mūsų studentams jo Neretai dar pasitaiko, kad trūksta. Tai atrodo kurioziš studentas dėstytojo akivaizdo ka, nes nuolat kalbame, kad je rašinėja ant stalų, gadina studentų studijų krūviai yra inventorių, o dėstytojas nere per dideli. Tikrai, kas rimtai aguoja. Dienos metu šviesiau dirba, tas jaučia to krūvio siose auditorijose dažnai de sunkumą. Tačiau praktika ro ga šviesa, o dėstytojas tuo do, kad žymi studentų dalis visai nesidomi, tarsi tai že sugeba „pasidaryti“ sau gana mintų jo orumą. daug laisvo laiko. Žinoma, jie Dar yra dėstytojų, kurie ne Universitetą baigs diletantais veikia arba beveik diletantais, betgi sidomi, ką studentai dėl to kalti mes — dėstytojai. per jų paskaitas, kaip lankosi Kol diletantines žinias vertin jų užsiėmimuose. Kartais stu sime patenkinamais ar net ge dentai per paskaitas šachma rais pažymiais (o tai ne taip tais lošia. Tiesa, neretai dės jau reta), tol įkinkyti dikinė- tytojai priekaištauja deka jančius studentus į rimtas nams, kad šie liberalūs, ne pakankamai griežtai kovoja studijas negalėsime. už akademinės drausmės stip Nuolaidžiaudami paviršuti rinimą. Žinoma, dekanai turi niškai besimokantiems stu kovoti už akademinę draus dentams, mes darome dvigu mę, bet visų pirma tuo turi bą žalą: rengiame abejotinos rūpintis dėstytojai. Geras dės kvalifikacijos specialistus ir tytojas, dėstytojas mylįs savo mokome žmones tinginiauti, dalyką, niekada neliks abejin būti abejingais pareigai. Man gas tam, kaip studentai lanko atrodo, kad dalis studentų dar jo užsiėmimus, kaip jie do ir šiandien galvoja, jog svar misi jo dėstomu dalyku. Toks ir biausia — tai įstoti į Univer dėstytojas suranda būdų sitetą. Na ir prasideda suju priemonių paveikti studentą. dimas tarp studentų, jų pažįs Žinoma, šablonu žmogaus ne tamų ir tarp įvairių viršinin paveiksi. Deja, mes perdaug kų, kurie „serga" už juos i>. naudojame skambių frazių, čia visokie skambučiai, kurios, be kita ko, šimtus „spaudimas" ir t. t. O jeigu kartų girdėtos, nusibodusios. studentams jau įstojo, tai paskui pakan Nusižengusiems ka minimalių pastangų, vis sakome ilgus, įvairiose instan tiek šiaip taip gaus diplomą. cijose vienodus pamokslus, Mes dažnai kalbame apie di normas ir tai neretai sukelia deles jaunimo teises mūsų net neigiamą reakciją. Stu šalyje. Jos iš tikrųjų yra di dentai — suaugę žmonės ir dėlės. Dalis studentų ir ne tik mokyklinis barimas nevisuostudentų —kai kurie jaunes met juos paveiks. Tai nereiš nieji dėstytojai, — labai ge kia, kad nusižengusių studen rai supranta ir žino savo tų nereikia kritikuoti, smerk teises. Baisiai jau gerai jas ti. Prieš kalbant reikia pagal žino, bet apie savo pareigas voti, kokį poveikį padarys nepagalvoja. žodžiai. Dėstytojo žodžiuose studen Būtina didinti studentams reikalavimus. Ir reikalavimus tas turi pajusti neginčijamą kelti ne tik per egzaminus, o moralinę tiesą ir jėgą, o viso mokymo proceso eigoje. pcts rezultatyviausias auklėji
mas — tai dirbti išvien su grupės kolektyvu, tapti vy resniuoju studentų draugu, tikra to žodžio prasme. Kai dėstytojas auklėja tik iš ka tedros, tik stovėdamas prie šais auditoriją, studentai jau čia tarp jų esantį intervalą. Tą intervalą mums reikia sumažinti iki minimumo. Yra pas mus tokių, sakyčiau, dės tytojų-valdininkų kategorija. Štai neseniai vienoje kated roje buvo svarstomas dėsty tojas, kuriam buvo pavesta šefuoti akademinę grupę. Gru pė skundėsi, kad dėstytojas su ja jokių ryšių nepalaiko, nieko nedirba. Na, o pats dės tytojas pareiškė: „Ką, girdi, aš studentus už rankos ve džiosiu? Jeigu aš jiems rei kalingas, tegul mane susiran da, nori mokosi, nenori — nesimoko, tai jų reikalas". Ši taip žiūrėti į visa tai negali ma. Tai gal tik buržuazinia me Universitete vis tiek. Ta rybinėje aukštoje mokykloje tai negali būti vis tiek. Mes turime domėtis, kaip studen tas gyvena ir kaip jis dirba. Kiekvienas dėstytojas turi stengtis pažinti savo studen tus, jis turi domėtis jų nuo taikomis, žinoti jų materiali nę padėtį. Tik todėl, kad ne pakankamai studentus pažįs tame, nežinome jų materiali nės padėties, mes nepilnai panaudojame auklėjimo dar be tokius svarbius veiksnius, kaip bendrabučių ir stipen dijų skirstymas. Bendrabučius ir stipendijas skirsto specia lios komisijos, atsižvelgdamos į studentų pažangumą ir ma terialinę padėtį. Didžiausi sunkumai, su ku riais susiduria komisijos, yra teisingai nustatyti studentų materialinę padėtį. Dažniau siai komisijos eina lengviau siu keliu — apie studentų materialinę padėtį sprendžia lormaliai, pagal pažymas apie jo tėvų pajamas. Dažnai tos pažymos atitinka faktinę padėtį, tačiau taip būna ne visada. Neretai studentų tėvų pajamos yra žymiai didesnės, negu nurodyta pažymose. Ne retai studentas gauna vieno kią ar kitokią materialinę pa galbą iš’ giminaičių, kartais ir nemažą. Suprantama, viena komisija yra bejėgė nustatyti faktišką studento materialinę padėtį. Akademinėse grupėse bendrabučių ir stipendijų skirstymas ne visada pakan kame i aptariamas. Dėstytojai šiais klausimais beveik nesi domi, todėl mes neretai pa žeidžiame socialinio teisėtu mo reikalavimus. Antra ver tus, skirstydami bendrabučius ir stipendijas, mes neretai į antrą eilę nukeliame studento pažangumą ir ypač dalyvavi mą visuomeninėje veikloje. Dažnai studentas — tinginys, besimokantis vos trejetais, nedalyvaujantis visuomeninė je veikloje, gauna stipendi ją, bendrabutį, o studentasaktyvistas negauna, nors jo materialinė padėtis vos-nevos geresnė už tinginio. O faktiškai gal ir blogesnė. Ob jektyviai išeina, kad stipen dija — tai pirmiausia mate rialinė pašalpa ir tik antroje eilėje — auklėjamoji prie monė: paskatinimas gerai mokytis, aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tai neteisinga ir žalinga. Didžiulę auklėjamąją reikš mę turi dėstytojo visuomeni nis pavyzdys. Juk visiems aišku, kad negalima viena kalbėli, o kita daryti. Jauni mas yra akylus ir šį neatiti kimą greitai pastebi. Auklėji mas žodžiais yra lygus nu liui, jeigu dar neblogiau. Jeigu dėstytojas kalba apie alkoholio žalą, girtavimą, amoralumą, o pats girtas šli tinėta vakarais ir net patenka blaivyklom jo moralai tegali
si kelti šypseną. Deja, panašių kuriozų dar pasitaiko. Arba — kaip reaguoti į tokius faktus, kai dėstytojas į pas kaitas ateina įgėręs arba gir tauja bendrabutyje ir vidur naktį sukelia muštynes (taip pasielgė Ekonomikos fak. dės tytojas J. Terminas). Fakulte te atsirado dėstytojų, kurie mėgino Termino elgesį pa teisinti. Tai nepakenčiami reiškiniai aukštojoje mokyk loje. Yra atskirų faktų, kai mū sų dėstytojai netikusiai spren džia šeimos sudarymo klausi nius. Tokių faktų, nors ir ne daug, bet turim. Mūsų parei ga — savo pavyzdžiu ugdyti studentų darbštumą, meilę profesijai, specialybei. Kiekvienas dėstytojas turi kovoti už Universiteto turto saugojimą. Mūsų šeima dide lė, ūkis dar didesnis, kasdien jis didėja, ir kiekvieno mūsų reikalas, kad būtų tausojamos lėšos, ugdomas studentų tau pumas, pagarba tvarkai, šva rai. Kiekvienas dėstytojas, ir prityręs, ir jaunas, turi būti aktyvus studentų auklėtojas. Be kita ko, kiekvienas dėsty tojas turi būti tvarkingas, taktiškas ir to paties reika lauti iš studentų. Reikalavi mas iš dėstytojo asmeninio pavyzdžio darbe ir buityje, ne pageidaujama, o būtina są lyga. Mes turime vis labiau kelti dėstytojo vaidmenį ir atsakomybę studentų auklėji me. Dėstytojai yra susitelkę katedrose, o katedra yra svarbiausia studentų auklėji mo grandis, teisingiau pasa kius, turi būti svarbiausia grandis. Tiesa, kai kurios ka tedros tokį vaidmenį, iš es mės, atlieka. Tai visuomeninių mokslų katedros, kai kurios Istorijos ir filologijos, Ekono mikos ir kitų fakultetų ka tedros. Tačiau daugelio ka tedrų darbas, ypač studentų politinio ir idėjinio auklėji mo srityje, mūsų negali pa tenkinti. Yra katedros, kated rų vedėjai, nariai, o kolekty vinio organizuoto darbo nėra. Pavyzdžiui, giliau susipažinus su Chemijos fakulteto kated rų darbu, paaiškėjo, kad kai kurios katedros nereguliariai oiganizuoja posėdžius, svars tomu klausimų ratas siauras, katedros neturi semestrinių darbo ir studentų auklėjimo planų. Reikia pasakyti, kad panašių trūkumų yra ir kitų fakultetų katedrų darbe. Ka tedrose dar palyginti retai svarstomi metodologiniai ir metodiniai klausimai, apta riant paskaitas, dar nevisada pakankamai išanalizuojamas jų idėjinis poveikis. Aplamai paskaitos retai svarstomos. Yra Medicinos, Chemijos, Gamtos ir kituose fakultetuo se katedrų, kurios per moks lo metus sugeba apsvarstyti vos po vieną paskaitą, o kar tais ir to nepadaro. Jei dau gelis katedrų, kaip kolekty vai, daugiau ar mažiau domi si dėstytojų mokslinių kvali fikacijų kėlimu, svarsto dės tytojų mokslinį darbą, tai jų pedagoginių kvalifikacijų kė limu nepatenkinamai rūpina si. Šie klausimai retai svars tomi katedrose. Katedros, kaip kolektyvai, mažai domisi dėstytojų visuo meniniu darbu, jų elgesiu, dėstytojų darbu su studentais ne mokymo procese. Katedros dar nepakankamai rūpinasi akademine drausme, dažnai nereaguoja į neigiamus stu dentų elgesio faktus, mažai domisi studentų nuotaikomis, jų dvasiniais poreikiais, vi suomenine veikla, nesistengia suaktyvinti studentų organiza cijų veiklos. Katedros, kaip kolektyvai, nerodo iniciaty vos, ieškant naujų mokymo, studentų savarankiško darbo organizavimo ir kontrolės for-
^iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiuiig
| GARBINGAS | | apdovanojimas f E Už aktyvų dalyvavimą, E = sėkmingai vykdant sep- = Etynmečio planą, ir už ii-E = ganietį vaisingą darbą E = TSRS Aukščiausiosios Ta-E = rybos Prezidiumas 1967 m. = = vasario 22 d. (saku apdo- = E vano jo = E DARBO RAUDONOSIOS | = VĖLIAVOS ORDINU = E ČETRAUSKĄ, Vytautą E E — Universiteto dainų ir E = šokių liaudies ansamblio E = choro vadovą. nillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll^
mų Tai pasakytina, visų pir ma, apie kai kurias Fizikos, Matematikos ir mechanikos bei Gamtos fakultetų kated ras. Reikia pripažinti, kad kai kurios katedros silpnai vykdo Universiteto Tarybos ir Parti jos komiteto nutarimus stu dentų komunistinio auklėjimo ir kitais klausimais, o kai ku rios Chemijos, Medicinos, Matematikos ir mechanikos fakultetų katedros net neapsvarsto šių nutarimų. Katedros darbas visų pirma priklauso nuo jos vadavo, katedros vedėjo. Katedros vedėjas turi dideles teises, bet kartu jam uždedamos ir didelės pareigos. Katedros vedėjas — tai viso katedros kolektyvo darbų iniciatorius ir organizatorius, jis turi planuoti ir organizuoti visą katedros darbą, nuolat ieško ti naujų darbo formų ir meto dų. organizuoti šių, naujovių įdiegimą, apibendrinti dėsty tojų patyrimą, domėtis kitų katedrų darbu ir tai, kas tei giama, paskleisti savo kated roje ir t. t. Deja, dar dažnai žodis „katedros vedėjas" yra tik garbingas vardas, o ne at sakingos pareigos. O dėl to mes patys kalti. Juk daug darbo, kurį turėtų atlikti ka tedrų vedėjai, atliekame mes, Rektorato nariai, atlieka de kanai, prodekanai. Studentas neatėjo į užsiėmimais — kviečiasi pasiaiškinti ne ka tedros vedėjas, o dekanas, studentas prasižengė — jį švaisto ne katedra, o deka nas, Rektoratas ir t. t. Pagrindine grandimi stu dentų auklėjime, kaip ir kito se mūsų darbo srityse, turi tapti katedra. Kiekvienas kur sas, kiekviena grupė turi būti kurios nors katedros žinioje, priežiūroje, ir už auklėjamąjį darbą grupėje pirmiausia turi atsakyti katedra. Katedra ir jos vedėjas privalo rūpintis, kad mokymo procesas duotų efektyviausią rezultatą auklė jamuoju požiūriu. Katedros vedėjas turi kontroliuoti kiekvieną dėstytoją, ne tik kaip jis vykdo mokymo programą, mokslinį darbą, bet ir tai, kaip j.is auklėja studentus, kokį pavyzdį rodo studentams. Katedra, jos ve dėjas atsako už studento aka deminę drausmę, pažangumą, aktyvų studentų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Ka tedra turi planuoti auklėja mąjį darbą, apgalvoti visas ideologinio poveikio priemo nes akademinės grupės, kurso komunistiniam auklėjimui su stiprinti. Studentų auklėjamajame darbe yra rimtų trūkumų. Tačiau neteisinga būtų teig ti, kad mes mažai dirbame. Ne, mes dirbame daug, ta čiau ne visi vienodą krūvį turime, o taip pat neretai ir musų darbas neduoda norimų rezultatų. Taip atsitinka to dėl, kad ne visuomet mokame dirbti. Ištrauka iš pranešimo, skaityto Universiteto dėstyto Jų gamybiniame nasitarime.
EDFHC
nADTUHH
Teatrinei studijai reikia padėti Vasario 20 dieną Teatrinės studijos patalpose susirinko visų trijų kursų studentai, dėstytojai ir veteranai — bai gusieji šią „scenos mokyklą '. Ataskaitinį susirinkimą pradėjo Teatrinės studijos vyr. dėstytojas Vi. Limantas. Jis tiumpai nušvietė studijos kūrimosi ir augimo kelią. Saviveikliniu pagrindu daugiau kaip prieš dešimtį metų Universitete buvo su kurtas dramos ratelis. Vėliau kilo sumanymas reformuoti jį į studentų teatrą. Taip gimė Teatrinė studija. Pradžioje studentams buvo dėstoma sceninė kalba ir judesys, te atro istorija ir kt. Studijoje pamėgo pantomimą studentai D. Kunickis ir R. Zabulis, ku rie šiandien dalyvauja Jauni-
mo teatro pantomimos grupėje. — Tai, kad studija įsigijo kostiumus, kad turime šiek tiek rekvizito, jau išsprendžia vieną iš sudėtingų spektaklio pastatymo problemų, — kal bėjo VI. Limantas. Kalbėta Ir apie pastangas, sukuriant tvirtą studijos ko lektyvą. Teatras — tai visų pirma meistriškumas, atsako mybė už kolektyvą, — buvo pabrėžta susirinkime. Nutarta sukurti tris trupes, su kurio mis dirbs trys dėstytojai, Kiekviena trupė suruoš per metus po vieną spektaklį, Ruošiant skaitovų vakarąspektaklį, daug padėti galėtų sceninės kalbos dėstytojas, Gaila, kad Teatrinė studija jo neturi. Ar ne laikas rim čiau apie tai pagalvoti?
Svarbiausias studijos užda vinys — sudominti žiūrovą. Todėl repertuaras turi auti artimas studentams, atspindėti jų interesus. Kad Teatrinė studija šia kryptimi ir dirba, įiodė Vi. Limanto režisuotas spektaklis „MEILĖS ESKI ZAI", užėmęs I vietą Vil niaus miesto dramos kolekty vų apžiūroje. Teatrinė studija išbandė sa vo jėgas ir lietuvių klasiko je. Apie tai byloja režisie riaus L. Ciunio su trečiu stu dijos kursu pastatytas spek taklis „BAISIOJI NAKTIS'. Spalio 50-čiui studija jau praėjusiais metais paruošė spektaklį „ŠARVUOTIS 1469", kurį režisavo VI. Lima ir tas. Ateityje ruošime daugiau oiiginaliosios dramaturgijos
spektaklių, stengsimės rasii bendrą kalbą su mūsų Uni versiteto literatais, ieškosimo kontakto su žiūrovais, — nutarė studentai. OAHaJKAbi ooa eenep, norAa HHK/ia cMoneHCKaa komBus sukurta režisūrinė ko MonoflOM aKTep BonrMH Bep- Hara 1946 roąa. flccpeąHHe Jegija, kuri turės didelės itoHyncn nocne cneKTaKnn b ManeHbKan enna, yseiuaHHaa CBOK) XOnOCTAUKyiO KBapTH- KOHCpeTaMH h HygOM coxpakos studentų aktorinio meist py h ycTano onycTMJicn b HlHBUJHMHCH HeCKOBbKHMH riškumo augimui, padės tobu Kp-ciono, oh o6Hapy>KH/i noA gOBOe-HHblMH HrpyUJKaMH. linti režisūrinius įgūdžius. ctobom KBaApaTiHbiH Aepe- Hapoga TbMa-TbMymaa! flaBHHHblH ALUM K BeJlHHMHOK) C flH Bce BoeHHbie, rpygb b opPuikios Teatrinės studijos TeaTpa/ibHyK) paMny. BonrMH ąeHax, MeAa/mx, tbth b nnatradicijos. Kas dalyvavo po 6bin C/1HL1IKOM yTOMnen, mto- Tb«x c nneMHKaMH, y 6onbpremjerų vykstančiuose akto 6bl MeMy-JlHČO yAMBJlflTbCH. ujHHcTBa Toste Harpaąbi. H rių sveikinimo ceremonialuo CHooa «He cocTOfuiocb», ca- KopeiUKH ero TyTBOBKa, Moe MyHMTe/ibHoe a^ib Mano- KozibHa rtaBBHK. se, tas niekada nepamirš nei ManbCKM cnocoSrtoro xy.AO>K— CTpaHHO, „velnių kalno", nei „smalos", noflyMan HMKa OLųymeHue 3aBnaAeno BonrHH. gertos iš „aktoriaus meistriš km y>«e AaBHo. — noMeMy h BHH<y Tau, kumo taurės". HaAoeno... rioHeMy He 0y«TO MHe h ceHMac 6 neT. HAeT?... Hta/iKo caivioro ce6n. Na, o artimiausios premje Oh npHnoMMHn cnosa BobKM. Oh BbiLuen Ha SanuoH. ros? 3h6ko Ha yjinųe. OKTRčpb— BcnoMMHan npoLunoe, Mbi Šiais metais studija pra Mecnų, a He6o cnenHiųee, Ha6nK>AaeM ero rna3aMM pedžiugins žiūrovus Morkūnu CTyAeHoe. flonro na Hero He- 6eHna m Aa>«e nencMKOH Hauj BO3M0MHO CMOTpeTb. HaMH- HenOHSTHblM 06pa30M studentišku spektakliu „PA CTaHaeT pe3aTb rna3a, KameTcn, HOBHTCH A6TCKMM. A, BHpORYŽIAU, PARYŽIAU", kurį MTO B HHX nOJlOJKMrtM M 3 Jie H b- 4eM, BnortHe bo3mojkho. mto stato režisierius Vi. Limantas. KHe KyCOMKH JlbAa. 3TO TOJIbKO Moe Cy6T>eKTMBHOe Nudžiuginti žada ir pirmas noruiaKaTb 6bi cenųac. BOCnpMATMe. CTonbKo neT npouj.no c Tex studijos kursas. — flnn MeHfl nu Tanan mcnop, Ka« čnaroAaTHbie o6ne- TMHa? Atrodo, viskas gera ir gra ...Mrpan naTecpoH. HafOLųne cne3bi KaTHnncb no žu. Dirba, juda. Nors darbo nnųy. Teima HOHb, Oh ynbiSHyncn. Bbiujno neTOJibKo BeTep sąlygos, reikia pasakyti, sun Ma/ibHo, matko. A Ha cųeHe cbhctht b npoBOAax... kios. Nenuostabu, kad pasku A«A.n JleHn npMrnacMn Bcex Dažnai girdime žodžius — Ateičiai ką planuojate? kuriame gyvena trečio, ket He nonynHnocb. HeT, Aaneno MMeHHo Bcex, m a®“ „Žmogus ne vien duona so eLųe ao MbiLUKHHa. reHnajTb- 3a cTon. — Nežinau, niekas nieko virto kurso fizikai, neatsiras tinėmis minutėmis prieš spek ruošiamos dekoracijos Hblfi KyCOK — OH, PorOMMH H TMLueK TOJKe. B nopRAKe iMcktus". Fizikai ir matematikai nenutarė. tų žmogus, kuris nesugebėtų taklį IloTOMy mto cpaMepTBan HacTacbn (Dhjihii- moMeHHS. Girdėjome, buvo bendrabu susitvarkyti su televizoriu — studija neturi nuolatiniu noBHa. JĮo chx nop 6bi.no lumctob pa36MnM, aomoh Bep- juos perfrazuoja šitaip: ceroAHA ne vien formulė peni". HopManbHO. A TyT, Ha Te6e. Hynncb, noTOMy mto čio kambarių seniūnai susi mi?! O fojė? Juk ten irgi tik dailininko. O repeticijos? Stu toa He XBaTH/io. CTan BApyr co- SyAeT nepBbiM HOBbiH rinkę. Numatė, nors ir kuk tų televizorius. Ne vienas dija turi tik vieną kambarį, Užsukome valandėlei į šešBceM nycTon. A Beflb r Ae-To nocne BOMHbi m noTOMy Bce vaikinas siūlė padaryti apsau jame užsiiminėja trys Teat lias, kultmasinio darbo prie MHTajl, MTO /ĮoCTOeBCHMM CO3- AOnHCHbl ČblTb CMSCTnMBbl. tą bendrabutį. Šviesūs koriM ginę dėžę, į kurią, kai ne rinės studijos kursai. Dažnai Aan «MAHOTa» TonbHo mones. Tik labai nedaug kas pagn HMKaKMX o6MweHHbix... B 06- doriai, gera valgykla, buferepeticijas, 3Toro anH3OAa. ...M T anne lųeM, 31 A®Ha6pn 1945 roAa! žiūrima televizijos laidų, bū tenka nutraukti apie tai žino. O turėtų kult roAaBHo He nncan. A 3aHeM, MHorne KypMnn. flbiMy cTo/ib- tas. Daugybė patogumų, kada jos taip būtinos scenoje, tų galima padėti televizorių masinio darbo planą visi ži rūpinimąsi, coScTBeHHo. Hy, nx>6nio ee. KO, MTO CepreM, naAen pa3AO- dos, byloja apie — repetuoti ateina „Faktas". A mto n Mory ew npeAno- 6blTblM MM TAe-TO npoTMBora3 kuris gaubia busimuosius noti. Tam geras pagalbininkas ir jį užrakinti. Gal čia ir ne Studijos kambaryje dirbti irgi HHTb. TonbHo HblTbe CBOe, He m HocMncn cpeAM rocTen, H3ir yra skelbimų lenta. pati geriausia išeitis, bet no tiksliųjų mokslų specialistus, beveik neįmanoma. Kairėje 6onbLue. PačoTaTb! Pa6o- AaBan HeBoo6pa3MMbie Tpy6Daugelis studentų skundėsi rint ją galima rasti. TaTb! KcTaTM, oTHyAa b hom- Hble KnMMM. repetuoja Universiteto akade Atvėrę dailaus pastato du- neveiklia bendrabučio taryba. Studentai patenkinti valgyk HaTe AU4HK? HaKOHeų, nocne toto, nan ris, pirmiausia sustojome prie Oh npHTBopMji AsepH 6anŽinoma, viena taryba stebuk los ir bufeto darbu. Puiku, minis choras, dešinėje — an BblBeTpMAM HOMHaTy, TbICHMy samblio šokėjai kaukši klum KOHa, noAoujen k CTony. pa3 npoM3HecnM: sienlaikraščių ir skelbimų len lų nesukurs. Bet tam ir ta kad vedama aktyvi kova už pėmis. . HyAecHo! HaHOHeų-TO tos. Paprastai jie kiekviename ryba, kad organizuotų, subur — A nOMHMLUb?! Bopbi 3aTenjiw Aočpoe ab^°švarą, tvarką, prieš girtaviH 3acTaBMnn Cepe>KKy bendrabutyje atspindi šio di Karštos širdys stengiasi nu tų ir vadovautų. O gal tiks BMeCTO TOTO, MTOČbl KpaCTb CHHTb npoTMBora3, ycenncb delio namo gyvenimą. Čia liųjų mokslų studentai apsnū mą. Tačiau bendrabučio Nr. 6 galėti sunkumus. Dėstytojas bclum, caivr.H npMHocjn hx. 3a CTon, KOTOpbIM npMMOCTMn OCM OTp H M... nn B03ne Asepen. TaM caMan nesuprasi, kaip studentai pra dę? Pokalbiai su gyventojais gyventojai norėtų, kad gyve- L. Ciunis ruošiasi statyti nau BonrMH npMHec H3 KyxHM 6onbujan creHa. 3aTo kimhto leidžia laisvalaikį, nėra skel rodo ką kita. nimas tuose dideliuose na- ją klasikos kūrinį. Sis suma TOnopMK M BCKpbin MM Kpbl- 6bi ywe ;He cmot bomtm b bimų, Kalbančių apie jų kul nymas brandinamas darniame LUKy. Negalima nepaminėti, kad muose būtų įdomesnis, HOMHaTy. CepewKe Ka3anocb. tūrines pramoga®. kad — ABOCb He B3OpBeTCA. mto BbiGpann caMoe yAaMHoe daugelyje kambarių nėra ra jie nebūtų stumiami į siaurą III kurso kolektyve. Oh M3Bne« co AHa nu^MKa MecTo. Paaom Tennaji neMb, Studija kovoja dėl garbin Užkalbiname pirmąjį sutik dijo taškų, nors komendantas KaKOM-TO 3eneHblM UMHMHAP Ha KOTOPOM mhoto paZHOH jau nuo rudens žada „greitu savo specialybės ratą. Nau go liaudies teatro vardo. Pats C OrpCMHOM KHOnKOM Ha BKyCHATMHbl. 11 OTpeC KM B3 K)T tąjį ir pasiteiraujame, kas ge CTeHKe m nocTasMn ero Ha APOBMLUKM. jojo bendrabučio gyventojai- laikas pagalvoti apie kolek Yiothd Man! Ten- ro buvo organizuota praėjusį laiku" aprūpinti. cepeAHHy CTona. JĮonro eLųe no. H Ha oroHb 3aopobo cmotužplanuota semestrą ir kas fizikos oplimistai. Jie tiki, kad jų tyvą, sudaryti jo darbui pa O televizorius? Šiuo CMAen BonrMH HenoABMMHO, peTb! A HopeLUHM ero nona ateičiai. Studentas tik patraufizikai mintys ir naujosios (po pir lankias sąlygas, padėti įvai mokslo pasiekimu HecKOJibHo Tyno ycTaBMBUjncb TMXMe. CMeLUHO. riuose, sunkiai išsprendžia dešimties džiaugėsi tik mėnesį. Po to Ha HeoJKMAaHHoe noAHOujeHMe. rianKa B3nn b pynn 6oKan. kė pečiais. Gal iš mojo semestro bendrabučio muose reikaluose. Tikimės, — HennoxoM 6peA-’ ConMA- rianKa y Cepren repon! 12 vienas prisiminė: i"1 ko„Rekordą" „konfiskavo HbIM, OH COOTBeTCTByeT... įvyko permainų) kad Universiteto vadovybė opAeHOB’ A MeAanen HMKorAa motyvuodamas taryboje — Buvo toks „Linksmųjų- mendantas, H BonrMH Ha>nan Ha HHon- He nepecMMTaTb. JKanHo TOJibpagaliau tuo susirūpins. Tada «y. TeMHOTa cpa3y HaKHHyna ko, mto nanna paccTerHyn hm- išradingųjų klubas", organiza tuo, kad už jį atsakingas as tarybos darbai sutaps. galėsime tikėtis dar puikes CBOK) HeOČblMHytOi Luanny-He- Tenb. Tan xywe. V vo fakultetas. Na, dar susiti muo išsikėlė iš kambario, kur BHflMMKy Ha HOMHaTy, TonbJ. KACINAUSKAITĖ nių premjerų. — ToBapMLUH! Pe6ATa! Jlio- kimas su žurnalistu J. Bulo stovėjo televizorius. Ar ne cepečpnnoCb čMMbie ko okho cnerKa c Kopetua! llpocTMTe. ta, šokiai. . I. VOVERYTE V. KUNGYS juokinga? Negi kambaryje, C npaBOH CTOpOHbl
ŠEŠTO BENDRABUČIO BĖDOS
Bonrn- (flanHa Cepren nnaMeT?!) — BbinbeM 3a Hawnx, 3a H nonnoBHMHa llpoxopoBa, 3a AHApKMUKy. 3a ApKaiuKy OnyKpbinosa. Ho eflBa BonrMH npnce/1 Ha HeBa, 3a Banbny BanbKMKpOBaTb, KaH nOTOJIOK MTHO- Kan ceHMac cnbiujy ReHHO ocBeTHJicn, a 3aTeM ho TMxoe, xpMnnoe: — BnepeA, peČHTKM, CTan MeflneHHo noflHMMaTbcn. BneKor^a we oh npenpaTMn cBoe pe«! — 3a hhx! Ao A«a! /jBMH<eHMe, o6pa3OBanocb rnraHTCKDe yrnyėneHMe npflMOKan thxo. A 6bino LuyM HO, Beceno. BbinMnM. Kto-to RespubliKoa klasės yrOJlbHOM (įjOpMbl. nnacTHHKy, rankinio pirmenybių I — C yMa n coujea, mto jih? CHOBa nocTaBMn ratas HO > noMTM c KOHųa: «H MailbHHKM KpOBaBbie B eina Į pabaigą. Sėkmingai žai ...Bot h Tenepb rna3ax»... Ha/ĮO MHOtO džia „Universiteto" rankinin O h 3aiKpbin rna3a, a Korfla OHa Kpy?KHTCM... CHOBa OTKpbin hx, to yBHflen kai, kurie po šešių sužaistų riecHA HOHMMnacb. JI ioam 3a BbICOHO BBepxy 3/ieMeHTapvienvaldžiais CTonoM MonMann, hmkto He rungtynių tapo Hyio TeaTpa/ibHyio cųeHy, ho naMMHan ecTb nocne BbinMTOM turnyrinės lentelės lyderiais. TaKHX Heo6blMHblX pa3MepOB. piOMKM. TOCTM enOBHO HiflaJIH Jų sąskaitoje 12 taškų ir per MTO Ina ee nnoiųaAH mopih Mero-To Tanoro, mto Aa.no 6bi 6bl pa3iwecTHTb ropop. Ha „Atletą", mm npaBo roBopMTb, neTb, galės prieš Kauno HOM 6 birt 3 Bce, mto nonaraeTkitas BcnoMMHaTb, ynbičaTbco, 3a- Elektrėnų „Elektrą" ir ch: opKecTpoBan HMa, aBaHKyCblBaTb, a 33TeM CHOBa komandas. Ypač įtemptos bucųeHa, HysiMCbi, HapMaHbl, BoeBbie Apyabn ctoarungtynės (II. KpbiLUKa Ano cnycKa b xO3HH- nMTb. ctbo 3/ieKTpnHa, npyr, lumt nn onycTMB rna3a, He 3Han« MTO A®riaTb C piOMKaMM, HOynpaBJieHHA, noA'bOMHMKM npoeKųnoHHbie annapaTbi, Topbie ohm Bce eLųe AeipmaHa peKBM3MT, npOTHBOnOMap- nn b pynax, c BMnnaMM, KOTOpbie ohm ycnenn HacaMARKSIZMASHbie cpeflCTBa m ta. m ta. AHTb coneHbie, OMBHb anne— fla — a! LENINIZMAS BbiAOXHyn Bojithh h, Bne- TMTHoro bhas orypųbi, c kohHapTOLUHon Gyvasis Leninas. Rašytojų KOMblH HeBeflOMOH CHPOH, cepsaMM, canoM, xneyna/i Ha cnw«y, ho He yfla- b MyHflnpax, MepHbiM apie V. Leniną.. atsiminimai Gom, ocTanbHOM boakom... He pHrtcn. cjiobho noA h«m N. Krutikova. V., KanMTan (Cepren nanna) Sudarė □nacTHMnapneT, a iKanon-To „Vaga", 1967. HbIM KOCMHMeCKMH MaTepaan. MyTb cnbiLUHo npeAAOJKMn: — HanbeM eLųe no oahoh. Knygoje A. Lunačiarskis. HHKOTO BHaMane Ha cųeHe Foctm cpa3y cornacnnHCb. M. Gorkis, K. Fedinas, D. He Gbino, ho nepe3 HecnonbKO — JlaAHO, pe6nTa, GyA* Furmanovas ir kiti tarybiniai ce+cyHA onono 3aAHH«a oh HaBanHMcn APy>«- rašytojai pasakoja apie didįjį yBHAen Kanyio-To MenoBene- rpycTHTb, nee, — Beceno KpnKHyn Ha- revoliucijos vadą, apie tai. cnyio c^Mrypy. ŪHa ABMranacb nMTaH. koki dideli poveiki jų pasau OTTyAa, M3 nepcneKTHBbi cųeJIkjah GyųTo oMMnH. Ilo- lėžiūrai. revoliucinės literatū Hbi. KorAa cfnrypa npnSnM- CTeneHHio 3aryAena, 3aBepTe- ros meno formavimuisi ir 3M/iaCb Ha AOCTaTOHHO 6rtH3- nacb napycenb npa3AHHMHoro vystymuisi padarė V. LeniKyto AHCTaHųKio, BonrMH ax- CTona... CKopo 12! nas. Hyn. — Bmta, MnLua! 3aroTOISTORIJA — Moh a03hhmk! BMTb LuaMnaHCKoe! OSecne— H epeflHHM POCT, M /IH- MMTb Spalio revoliucijos keliu. ___ Bce noflpa3Ae/ieHwe! TeMUO, Ha KOTOPOM 6pOBM Moksl. konferencijos medžia KoMaHAOBan nanMTaH. Hee MeM Bonocbi, h cpHrypa, Tpn ceKyHAbi, Ase, OAHa... ga 1967. (1967 II 8-9). V., h Aa>«e MyTb rycMHafl noxoAH HypaHTbl, M THMH CoBeTna... Bce 6bino ero, BonnMHa! CKoro Coio3a, m ron-oc JleBM- (Lietuvos TSR „Žinijos" d-ja. Kan TOJibKo BonrMH 3aMe- TaHaPartijos istorijos in-tas prie thji TaKoe cxoactbo, cpMrypa «I"OBOPMT MoCKBa, TOBOpMT Lietuvos KP CK). pacTBopnnacb b BO3Ayxe h MocKBa»... Sojibuje He nonBnnnacb. Jlnujb MATEMATIKA Cepren cMOTpen Ha HeoH3peAwa omą BMeuiHBajiacb b 6blKHOBeHHO CMaCTnMBble Naftalevičius, A. Normali TeMOHMe cneKTaKJifi h to flnn ųa CTOHLUMx B3pocnbix m eMy nės ir simetrinės lygčių siste Toro, MToSbi CAenaTb oč’bhb6bino TaK xopoujo, Tan xoponeHHe. mos ir tų sistemų pirmieji in LUO... tegralai. (rMokymo priemonė — KAPTMHA riEPBAH! (IlpoAOji>KeHwe b cjiejv studentams matematikamsIi cpa3y we Ha cųeHe bo3HOMepe) ot
Ha. — CnaBHeHbKo, ČOCHyTb.
MOMHO
Universiteto“ rankininkai — lyderiai Klaipėdos „Gintaro" koman da. Pastarųjų sąskaitoje sva rios pergalės prieš pernykš čius čempionus Kauno „Žal girį" ir bronzos medalių lai mėtojus Kauno „Pilėnus". I-ąjį kėlinį rezultatu 17:15 laimi studentai. Likus iki susitikimo pabaigos 30 sek., rezultatas 29:29. Lemiamą įvartį pasie kia S. Ačas ir „Universitetas" nugali rezultatu 30:29. Tiek komandos treneris V.
Vygontas, tiek rankinio ger bėjai patenkinti studentų žai dimu. „Universiteto" komandos pagrindą šiuo metu sudaro: G. Žekas (FF), S. Ačas (MMF), V. Butkus (MF), J. Karčiauskas (FF), K. Žvirblys (EF), A. Matuzevičius (EF), A. Aksomaitis (dėstytojas), Urbutis, Katauskas ir kt. Kai kurie respublikos menybiu susitikimai yra
Pozera, J. Man vaidenasi arkliai. Apsakymai. V., „Va ga", 1967.
gai reklamuojami, todėl ir „sirgalių" mažokai susirenka. Skelbiame sekančių susitiki mų datas: III. 4—5 — su „Atletu" ir „Politechnika" (Kaune) III. 11—12 — su „Pilėnais" ir Kauno „Žalgiriu" (Vilniuje) III. 25—26 — vėl su „Žal giriu" ir „Pilėnais" (Kaune).
Pastaba: Vilniuje varžybos vyksta Statybininkų rūmų sporto salėje. A. PUPELIS
ŠEŠTADIENĮ
Pirmoji tarybinio lietuvių Istorijos ir filologijos tre apybraižininko apsakymų čiakursiai šventė MEDIUMĄ. knyga.
Zupančičius, B. Atminimai. Apie šią įspūdingą stu Vertė M. Subatavičienė. V., dentišką šventę skaitykite sekančiame „Tarybinio stu neakivaizdininkams) V., 1966. „Vaga", 1967. ra- dento" numeryje. Dabartinio jugoslavų 46 psl. (Vilniaus Valst. V. šytojo romanas skiri;įamas . . Kapsuko v. un-tas). jaunųjų slovėnų patriotų, ant rojo pasaulinio karo rietu kultCra. Švietimas. Kartu liūdime ir nuo kovojusių su hit širdžiai užjaučiame IFF Iš vakarinės vidurinės mo didvyriškai leriniais okupantais, atmini žurnalistikos spec. I kurso kyklos lietuvių kalbos ir lite mui. studentą Juozą LINARTĄ, ratūros mokytojų darbo patir Dostojevskis, F. Pažemintie mirus jo mylimai mamy tei. ties. Paruošta pagal šeštųjų ji ir nuskriaustieji. 4 d. roma KURSO DRAUGAI resp. „Ped. skaitymų" me nas su epilogu. Vertė L. ŽuIR VADOVAS džiagą. Sudarė A. Gudonytė. rauskas V., „Vaga", 1967. K., „Šviesa", 1967. 59 p. (Lie Tysiiava, Juozas. Nemuno tuvos TSR Švietimo m-ja. rankose. Poezijos rinktinė. Su REDAKCINE KOLEGIJA Mokyklų moksl. tyrimo in-tas darė V. Galinis. V., „Vaga", „Mokytojo b-kėlė“). 1967. Redakcijos adresas: Vilnius, Lietuvių poeto, 1932 m. GROŽINĖ LITERATŪRA emigravusio į JAV. lyrikos Universiteto g-vė Nr. 3, tele Lankauskas, Romualdas. rinktinėje išspausdinti ge fonas 2-58-84. Spausdina LKP Klajojantis smėlis. — Žiaurūs riausi jo eilėraščiai iš šešių CK laikraščių ir žurnalų lei žaidimai.—Balta, juoda ir mė poezijos knygų, reikšmingiau dyklos spaustuvė. si kūriniai, nejėję Į rinkinius, lyna. 3 apysakos. V., „Vaga", nebaigti eilėraščiai, vertimai. 1967. Poetas mirė 1961 m. LV 01762 Užs. Nr. 1296