illllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll^
„Snieguolė“ kviečia į žygį
E = E = = = E E Ę = = E = Š = E
nespėjo Išdilti Įspudžlai iš žiemos daugiadienių kelionių, o Universiteto turlstai jau ruošia tradicinius „Snieguolės" žygius. „Snieguolės" ženkleliu apdovanojamas kiekvienas turistas, atlikęs tris sekmadleninius arba du dvidienius žygius. Universiteto turistų slidžių vėžės nusities po lietuvlškuosius „Karpatus" Aukštadvarlo apylinkėse, raižys Ignalinos Ir Baravykinės kalvas, kirs Gudų girią. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį bus
organizuojami žygiai slidėmis pagal šį grafiką: kovo 5—6 d. d. — po Molėtų aukštuma, kovo 12—13 d. d. — po Laičių morenini masyvą, kovo 19—20 d. d. — po Gudų girią. Dalyviai aprūpinami slidė mis. Pasitarimai dėl žygių vyksta kiekvieną penktadienį 19 vai. Universiteto Turistų klube (Čiurlionio g-vė, Nr. 21.). t.
Šidiškis,
UTK išvykų sektoriaus vadovas
TiiiifiiiiiiiiiiiiiniiiHiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuitiri'
Už fizinį tobulumą Žymiausi marksizmo teoretikai nors šukuosenų konkursai yra savo veikaluose pažymi, kad vykdomi. Šis faktas byloja, kad žmogaus veikla yra vertinama, mes vertiname ne kūno formų pagal tai, kiek jis sugeba protau harmoniją, o fizinių savybių vi ti ir dirbti. Žmogaus vertės ro sumą, jų santykį. diklis — jo nauda visuomenei. Fizinis tobulumas — svarbus Šiandien sveiki ir stiprūs harmoningo asmenybės išsivysty darbuotojai reikalingi visur. Ne mo bruožas. Tai toks sveikatos, paslaptis, kad šiuolaikinės visuo fizinio išsivystymo ir fizinio pasi menės žmonės fiziniu išsivystymu ruošimo lygis, kuris sudaro gali atsilieka nuo protinio išsilavini mybę žmogui geriau prisitaikyti mo. Apie tai kalba ir ankstyvas prje gamybos, mokymosi, buities darbingumo netekimas, priešlai ir karinės veiklos sąlygų, atitinka kinė senatvė, įvairūs susirgimai Komunistinės buities etines ir ir pan. Neatsitiktinai ir Komu estetines normas ir užtikrina dar nizmo statytojo kodekse yra nu bingą ilgaamžiškumą. Fizinį tobulumą nulemiantieji rodymas auklėti harmoningai iš sivysčiusį žmogų, kuriame derin faktoriai: tųsi dvasinis turtingumas, morali 1. Ekonominės — buitinės žmo nis tyrumas ir fizinis tobulumas. gaus gyvenimo sąlygos; 2. Darbo ir mokymosi pobūdis; Mes žmogaus asmenybę supranta 3. Motorinės veiklos apimtis ir me kaip dvasinių, moralinių ir fizinių vertybių visumą. Todėl intensyvumas; mokytojui, inžinieriui ar moksli4. Anatominės, fiziologinės ir nįnkui dalykinių žinių nepakan psichologinės organizmo vysty ka. Be gero fizinio pasiruošimo mosi savybės; 5. Sistemingai vykdomas fizinis negalimas produktyvus darbas ir auklėjimas. ilgas amžius. Turėti taisyklingą kūno formą Norint būti fiziškai tobulam, — tai dar nereiškia būti fiziškai nebūtina tapti rekordininku, tobulam. Tobulumas — tai ne čempionu, kaip Brumelis, Vlasobiologiškumas Tai yra sugebėji vas ar Tamulis. Jų fizinis tobulu mas panaudoti fizines organizmo mas išaugęs į meistriškumą ir savybes, tai asmenybės bruožas. yra specialios krypties. Norint Mūsų šalyje nėra renkamos gro tapti fiziškai tobulam, pirmiausia, žio „karalienės" ar „karalaičiai", reikia būti sveikam, fiziškai užsi grūdinusiam. Visas šias savybes galima įgyti, atliekant fizinius pratimus, treniruojantis. Tik nuo ir sistemingas užsiiminėjiKomjaunuoli! seklus mas fizine kultūra ir sportas su daro sąlygas žmogaus organizmui ; Tokia mūsų dalia — eiti tobulėti. ; ten, kur labiausiai reikalin: qi, kur sunkiausia, kur šau Šiuolaikinė visuomenė smerkia kia nerami komjaunuoliška girtuoklius, įvairaus plauko pa Į širdis. Nuostabi mūsų dalia, razitus. Ji griežtai reikalauja, kad j Jos daug kas gali pavydėti. kiekvienas narys dirbtų intensy Komjaunuoli, trimitas vėl ■ šaukia Tave. ŠĮ kartą — 1 vų naudingą darbą. Priešingu at ( Sibiro statybas. veju, visuomenė neegzistuotų. VVU komjaunimo komiteTačiau ji taip pat reikalauja, kad < tas organizuoja komjaunuolių-statybininkų būrį, kuris kiekvienas žmogus rūpintųsi sa j vasaros atostogų metu dirbs vo sveikata bei darbingumu. Ar 5 Tiumenės srityje. Laukiame gi noimalu, kai žmogus, šešiolika Tavęs kasdien VVU komjaunimetų mokęsis (o kur dar aspi ; mo komitete nuo 10 iki 13 ; valandos. Pareiškime nurorantūra ir visokie kursai?), aplei į dyk pavardę, vardą, gimimo džia savo gyvenimą protinių jė j metus, partiškumą, specialygų žydėjime? Ar tai ne nuostolis į bę iki studijų, fakultetą, kurj są, tikslų tėvų ir savo adresą. visuomenei? Štai kodėl Partija ir Jei Tu nutarsi parašyti pa Vyriausybė tokį didelį dėmesį reiškimą, privalėsi dar rim skiria fiziniam žmogaus lavini čiau mokytis ir visas jėgas mui, jo sveikatingumo kėlimui. j skirti studijoms, nes pavasa rio sesijos egzaminus turėsi Aš pageidaučiau, kad studen išlaikyti iki birželio 1 dienos tai (jau neskaitant taip būtinos ; (būrys išvyksta birželio penk rytinės mankštos) uoliau lanky tą d.). Mums galima paskambinti tų fizinio auklėjimo užsiėmimus. ; telefonu 2-79-27. Laukiame Fizinis lavinimas — ne prievolė. Į Tavo parelškimol Jis — Tavo sveikata, studente! Jau gauti trisdešimt aštuo; ni pareiškimai. A. ZABLOVSKIS, VVU KOMJAUNIMO Fizinio auklėjimo SEKRETORIUS katedros dėstytojas
Mažiau kalbų, daugiau darbo Apie tai, kokie turi būti Uni versiteto sienlaikraščiai, buvo daug kalbėta ir rašyta, štai prieš kelis mėnesius drg. B. Genzelis mūsų laikraštyje bandė (rodyti, jog „IFF partinis biuras priėjo išvadą, kad nekovingas sienlaik raštis mums nereikalingas. Jį pa keisime „nuolat judančiu" foto stendu, kuriame atsispindės fa kulteto gyvenfmas (reikėtų ir žaibo lapelius pradėti leisti)." Tai būtų labai gerai. Tačiau kodėl gi pažadai ir palieka paža dais? Juk Istorijos ir filologijos fakultetas nūnai jokio sienlaik raščio neleidžia. Nereikalingas? Nebūtinas? Nei Eilė draugų „Tarybiniame studente" neseniai pasisakė už tai, kad sieninė spauda fakulte tuose ir bendrabučiuose būtų' ašt ri ir kovinga, ji privalo iškelti visus trūkumus ir geriausius stu dentų laimėjimus. Deja, taip nėra... Fakultetuose sienlaikraščiai leidžiami neope ratyviai. Jie negali būti pavyz džiu bendrabučių sieninei spau dai. Taip, bendrabučių, kuriuose sienlaikraščiai leidžiami tik for maliai. Štai Universiteto „Tauro" bend rabučio taryba leidžia „Tauro ražą". Matyt, tai daugiau saty rinis sienlaikraštis. Tačiau atvirai kalbant, nėra jis toks geras ir patrauklus, kad jį skaitytų bend rabučio gyventojai. Visų pirma, jau pats sienlaikraščio apiformFnimas, be abejo, nepatraukia skaitytojų. Antra, tekstuose da roma labai daug klaidų. Pavadi nimai iškraipyti, parašyti, matyt, labai skubotai. Sienlaikraštis lei džiamas be numerio. Vasario 20 dieną buvo rašoma apie sesijos rezultatus. Koks gi įdomumas skaityti tokias naujienas po mė nesio? Sako, kad bendrabučio Nr. 5 taryba užmigo ant laurų. Girdi, bendrabutis neseniai buvo pripa žintas geriausiu respublikos aukš tųjų mokyklų tarpe. Tuo, žino ma, didžiuotis reikia. Tačiau tai, kad bendrabučio sienlaikraštis „Bendrabučio balsas" vasario 21 dieną sveikino savo tarybos pir mininką A. Šatrauską su Naujai siais 1966 metais, — neatleistina. Antra vertus, iš straipsnelių tu rinio nesunku suprasti, kad sien laikraštis išleidžiamas tik fikty viai. Faktų beveik nėra. Štai stu dentė E. Džienaitė rašo apie tvar ką. Iš pradžių, atseit, kritikuoja. Bet kaip kritikuoja? Nėra nei pavardžių, nei kambarių nume rių. Parašyta, be abejo, dreban čia ranka. Juk kiekvienam yra gerai žinoma, kad bendrabutyje yra kambarių, kuriuose nuolat vyrauja netvarka, apsileidimas. Kodėl gi nenurodyti tokių, kodėl gi neužsiminti, kas jų seniūnai? Toliau studento R. Cepulio straipsnis. Jis rašo pirmakursių vardu. Autorius užsimena, kad jauniesiems studentams daug pa dėjo vyresnių kursų draugai. Bet kas ir kuo padėjo — tyla. Per skaičius tokią žinutę, iš karto peršasi išvada: mėgstame tuščia žodžiauti. Bendrabučio taryba susideda iš 13 studentų. Tarybos pirmininkas Albertas Šatrauskas, sekretorius Pranas Jurkus, atsakingas už bui tį Povilas Udrėnas ir kiti, be abe-
STUDENTE, Gauti kelialapiai į Užgorodo Valstybinio universiteto sportinę-sveikatingumo sto vyklą „Skalka". Stovykla įsi kūrusi miškinguose Užo upės krantuose, tarp kalnų. Poil siautojai gyvens palapinėse ao 4 žmones. Kelialapio kaina 24 die noms — 60 rub. I pamaina — liepos 1d. — 24 dienomis, II pamaina — liepos 26 d. — rugpjūčio 19 d. Jei nori poilsiauti, paduok pareiškimą Universiteto stu dentų profkomitetui (nurody dami pamainą) iki š. m. ba landžio 15 d. STUDENTŲ PR0FK0MITETAS
KELIOS PASTABOS APIE Jų leidžiamas sienlaikraštis gra SIENINĘ SPAUDĄ __— žiai apiformintas, yra apie ką pasiskaityti. Gerą sienlaikraštį leidžia ir O bendrabučįo Nr. 2 taryba. Jo jo, kasdien po kelis kartus vars „Studentiškbjf—šeimoje" galime to bendrabučio duris, prie kurių sužinoti apie tai, kaip gyvena kabo sienlaikraštis. Įdomu, ar jų studentai. Sienlaikraščio skiltyse leidžiamas sienlaikraštis vis dar daug karikatūrų, skyrelis „Ar žinai, kad...". Žodžiu, visos bend akių nebado? Į bendrabučio Nr. 5 tarybą rabučio naujienos. labai panašūs Stuokynės tarybos Mano nuomone, vertėtų pasi nariai. Šie, matyt, taip pat ap mokyti iš bendrabučių Nr. 2 ir svaigo nuo laimėjimų. Nr. 3, kaip leisti sienlaikraščius. Čia būtų galima padėti tašką. Tegul visa Universiteto fakultetų Vienok, dar norisi užsiminti apie ir bendrabučių sieninė spauda tuos žmones, kurie iš tiesų mėgs taps aštri ir kovinga. ta ir gerbia sieninę spaudą. Tai bendrabučio Nr. 3 tarybos nariai. J. GUDELIAUSKAS
šalių proletarai, vienykitės/
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
iI Nr. 5 (552) j
1966 m. kovo mėn. 2 d„ eina nuo 1950 metų
|„
„ ,
| Ka,Ud 2
kap
Tradicinė šventė Nustebo ilgakasis filologijos berželis — neregėtai, nematy tai išsipuošė fakultetas. Didelę šventę švęs. Pirmą kartą tokią džiaugsmin gą, studentišką šventę. Įvairiaspalvėse vėliavose atgi jo viduramžiai. Lotyniškomis, slaviškomis, gotiškomis raidėmis — lyg iš senovėje rašytų knygų — prabilo studentiški šūkiai, bū dingi kiekvienai specialybei! Čia ir žiurkė ant knygų krūvos, ir Pegasas, ir angliškas liūtas, ir... dideliam vįsų džiaugsmui — tra dicinis kirvis, pabalnotas aki niais. Vidury didžiulis laužas žadėjo ne bet kokių įdomybių. Pavasariškas vėjas atneša mar šo garsus, — dūdų orkestro lydi mi, žengia šventės kaltininkai — trečiakursiai. Jaunystė! Šypse nos! Pirmą kartą organizuotas mediumas, — pusė studijų kelio — prasidėjo. Sveikinimo žodį visiems — ir kolegoms trečia kursiams, ir svečiams — tarė ge riausia fakulteto Studentė III kurso lituanistė Viktorija Daujo tytė. Oficialumą tuoj pat išsklai dė pasirodęs studentiškas duetas — pasinėręs į „sausų" mokslų sūkurį. Plonasis (V. Jaskutėlis) ir studentaujantis, gyvenimo „ma lonumų" garbintojas Storasis (R. Šavelis). Epizodas iš studentiško gyvenimo (prieš stipendiją), ir jų žinių „mišrainė" visus privertė smagiai pasijuokti. O kad nuodėmės — didelės ir mažos — neslėgtų dar pečių ir sąžinės, nutarta jas sudeginti Viktorijos Daujotytės užkurtame lauže. Šis smarkiau suliepsnojo, kai į jį pateko septynios didžio sios anglistų nuodėmės, istorikų ir rusistų kolektyviniai nusikalti mai, germanistų ydos (tik litua nistai, bibliotekininkai bei roma nistai pasirodė esą nepaprastai „tyri"). O paskui sekė net ketu riolikos punktų priesaika! Ir ko tik nežadėta! — lankyti paskai tas, seminarus, tvarkytis bendra bučiuose, mandagiai elgtis, nesi naudoti „špargalkomis", saugoti Universiteto turtą, atsikratyti' studentiško žargono „šedevrų". Kad tik pažadai neliktų pažadais ir nereiktų įsikišti „rūsčiai deka nato rankai"!’
Nereikėjo kviesliui risto žirgo — atburzgė ir ant pyragus ve žiojančio motociklo. Griausmingu balsu kvieslys (E. Vinkleris) pa kvietė visus į Aktų salę pratęsti didžiosios šventės: pasilinksminti iki pirmųjų gaidžių. „Gaudeamus igitur" — senuo ju studentišku himnu baigėsi pirmoji šventės dalis. O antro ji?.. Nors nebuvo išgerta nė lašelio putojančio alučio, bet užtat su dainuotos kelios dešimtys studen tiškų, liaudies dainų, sutryptas ne vienas klumpakojis! Mediumą — savo šventę — ilgai prisimins trečiakursiai. Ir nors ne viskas ėjo kaip iš pyp kės, bet gera pradžia — pusė darbo! Ateityje bus dar daug mediumų... Audra KEPALAITĖ (Mūsų koresp.J
Partiniame komitete Visuose Universiteto fakul- į tetuose įvyko atviri partiniai ( susirinkimai, skirti TSKPJ XXIII suvažiavimo direktyvų dėl penkmečio plano liaudies I ūkiui vystyti apsvarstymui. j Pranešėjai drg. drg. A. Mit- j rikas, R. Mironas, A. Bulota i ir kiti analizavo įvairius liau- . dies ūkio vystymo klausimus, , nurodė uždavinius, kurie iškv- > la mūsų Universitete, ruo-/ šiant specialistus bei spren-1 ūžiant mokslines problemas, j atsakė į gausius susirinkusių- į jų klausimus. Atvirus partinius susirinki- į mus taip pat surengė Moksli- į nė biblioteka bei Universiteto: administracijos darbuotojai. ) Susirinkimų nutarimuose) pažymėta, kad vienbalsiai ) pritariama Partijos direkty-! voms, kaip pilnai išreišktan- i čioms gyvenimo reikalavi- i mus. ( „T. STUD." inf. {
2 PUSLAPIS
TARYBINIS STUDENTAS
MIIIiIIIIIIIIIiillIlIlIlIlIMIIIIIIimillllllM
Kalba fakultetų vadovai Reikia pasakyti, kad Fizikos fakulteto studentai sesiją sutiko pasiruošę. Todėl šią egzaminų sesiją fizikai laikė geriau, negu praėjusiais mokslo metais. Pa didėjo mokslo pirmūnų skaičius, bendras fakulteto vidurkis išaugo iki 3,83. Tačiau, kaip matyti, eg zaminų vidurkis dar yra žemas. Prasidėjus žiemos sesijai, fa kultete buvo 340 studentų. 10čiai iš jų egzaminai buvo atidėti dėl ligos. 328 studentai gavo įskaitas ir buvo prileisti prie eg zaminų. Iš jų 254 studentai išlai kė visus egzaminus. 40 studentų visus egzaminus išlaikė tik labai gerai, o 79 — gerais ir labai ge
||l|||||||||i|Į1IIIIM!mMII|lllllilim^
STUDENTAMS TRŪKSTA SAVARANKIŠKUMO
rais pažymiais. Po vieną nepaten kinamą pažymį gavo 21 studen tas, o 54 neatvyko bent į vieną egzaminą. Geriausiai egzaminus laikė III kursas. Ypač išsiskyrė II grupė, kurios egzaminų vidurkis 4,52. Visi šios grupės studentai išlai kė egzaminus gerais ir labai gerais, o 4 studentai — tik labai gerais pažymiais. Šioje grupėje kolektyvas geras, darbo nuotaika visada pakili. Neblogai egzami nus laikė taip pat IV kurso antra ir trečia grupės (vidurkis 4,1). Iš silpniausių grupių pažymė tina II kurso antra (vidurkis 3,2) ir I kurso ketvirta (vidurkis 3,4)
grupės. Pastarąją sudaro peda goginio profilio studentai. Kaip parodė egzaminų sesijos rezulta tai, pedagoginės grupės studen tai yra silpnesni, negu gamybinės grupės. Todėl ateityje dėstytojašefas ir mokslo-pedagoginis per sonalas numato skirti daugiau dėmesio šiai grupei. Panagrinėkime atskirų kursų egzaminų rezultatus. I kurso studentai žiemos egza minų sesijoje laikė 4 egzaminus. Iš 85 studentų bent vieną ne patenkinamą pažymį gavo 9 (du studentai antroje grupėje ir septyni — ketvirtoje). Pirmos ir trečios grupių studentai išlaikė
Egzaminai patvirtino tiesą Nors egzaminai, kaip ir papras tai, vyko pagal iš anksto sudary tą planą, tačiau kai ką jame te ko pakeisti. Pvz., III k. biofizikai prašė pratęsti pasiruošimo lai ką egzaminui. Teko pakeisti IV kurso biofizikams politinės eko nomijos egzamino dieną, kadangi dėstytojas, kuris skaitė kursą, išvyko, o atėjus naujam egzami natoriui, studentai neišdrįso lai kyti ir pareikalavo konsultacijų. Taigi, sudarant egzaminų planą,
turėtų rimčiau į jį žiūrėti ir stu dentai, ir dėstytojai. Kalbėdama apie egzaminų se sijos rezultatus, pirmiausia noriu paminėti tai, kas gera. Retas at vejis tiek fakultete, tiek, gal būt, Universitete, kad biologijos spe cialybės pirmas kursas, kuriame yra 40 studentų, užbaigė sesiją be skolų. Jie laikė 4 egzaminus: TSKP istoriją, matematiką, neor ganinę chemiją, botaniką. Dis ciplinos nėra lengvos. Šiame kur-
Stiprėja akademinė drausmė Atsakingame teisininko darbe visų pirmiausia reikalingos tvir tos žinios. Tokia nuomonė S. Šimkutės, Z. Maniušytės, R. Ro čiaus, V. Mickevičiaus, V. Vilučio, J. Apanavičiūtės, M. Lošio ir kitų, kurie neseniai dar sėdėjo auditorijoje, o šiandien jie jau liaudies teisėjai, kuriems suteik ta teisė spręsti žmogaus likimą. Ruošdamiesi šiai didelei atsako mybei, TF studentai stengiasi kuo geriausiai įsisavinti specialybės bei visuomeninių mokslų daly kus. Iš 127 studentų labai gerais pažymiais visus egzaminus išlai kė 26 (apie 20 proc). Labai ge rais ir gerais — 55 studentai (43 proc.) Džiugu pažymėti, kad mokslo pirmūnų tarpe — akty vistai-visuomenininkai: Urmonas, Sviderskis, Riškutė, Stungys, Ži lys, Vidraltė, Kemeklytė, Šer mukšnis, Namavičius, Aleksand ravičius, Maniušytė, Jarašiūnaitė, Plioplienė ir kt. Šie rezultatai — atkaklaus^ sis temingo darbo išdava, „šturmavimas" egzaminų sesijos metu jau
baigiamas išgyvendinti. Tam daug padėjo ir įvesta nauja kolokvijumų sistema, mobilizuojanti stu dentus nuolatiniam darbui. Aka deminės drausmės sustiprinimas ir įsitikinimas, kad dėstytojų paskaitos padeda geriau supras ti keliamas problemas, palengvi no savarankišką studentų dar bą. Teismo ir prokuratūros dar buotoj ų-praktikų dalyvavimas mokymo procese (praktiniai už siėmimai, seminarai), visuomeni nių disciplinų dėstytojų gilinima sis į teisininko paruošimo speci fiką, partinių grupių sudarymas atskiruose kursuose, pavyzdingas komunistų mokymasis bei elge sys, aktyvus dalyvavimas visuo meniniame darbe turėjo lemiamą reikšmę studentų mokymui. Fa kulteto komjaunimo biuras (sek retorius drg. Žilys, akademinio sektoriaus vadovė drg. Riškutė) rimtai pradėjo vadovauti fakulte to studentų darbui, kovojo už sąmoningą drausmę. E. doc. p. A. LIAKAS, Teisės fakulteto akademinės komisijos pirmininkas
■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■ repuką
Verkia knygos, tinginių skaitomos
Baigėsi paskaitos. Rytoj — se minaras, poryt — kolokvijumas, užporyt — pratybos. Taip ir sukasi studentiška karuselė. Štai išsitraukiate iš lentynos kny gą, atsiverčiate turinį ir ieškote nurodyto puslapio. Perkūnėliai griebtų — tuščia. Trūksta gero pluošto lapų. Stveriate kitą — pusė knygos beesama, čiumpate trečią — tik viršeliai. Sakysite, sutirštinau spalvas. Gal ir tiesa, o vis dėlto... Peržiūrėkite knygas, esančias bendrojoje skaitykloje ir karčiai nusišypsosite. Ne, ne žiurkės po lentynas šmaižinėjo. Atsiranda „prietelių”, taupančiu laiką, ar ba, teisingiau pasakius, užkietė jusių tinginių. Šmaukšt skyrių — it gatavas konspektas. O kurgi meilė knygai, kurią mums taip ilgai skiepijo mokyklose, apie kurią ir patys mėgstame pašūkau
1966 metų kovo mėn. 2 <1.
ii? Kurgi pagaliau žmogaus mo ralė? Sakoma, nepagautas — ne va gis. Įdomu, ar niekas nepastebi, kuo užsiiminėja kaimynas? Al gi galima nuslopinti sąžinės bal są, pastebėjus tokią niekšybę (kitaip ir nepavadinsi)? Tai viena medalio pusė. At verskime ir antrąją. Perskaitome knygą, pasidarome konspektą ir — pro duris. O ant stalų dunkso krūvos knygų, kurias mes užmiršome padėti į vietą. Kažin ar gali šitą reiškinį aiškin ti tik „silpna atmintim"? Tai pa prasčiausias nevalyvumas ir ne gerbimas kitų žmonių darbo. Ką gi, tegul tetulės, dirbančios skai tykloje, susinešioja. Va, ir visos bėdos .. Liūdna pa sakėlė, tiesa? O dar liūdniau, kad jį neturi galo. A. TAMAŠAUSKAS, EF studentas
se yra studentų, atėjusių iš Ta rybinės armijos, bet ir jie suge bėjo įveikti pirmosios sesijos sunkumus. Gerai sesiją užbaigė geografijos bei biofizikos spe cialybių tretieji kursai ir visų specialybių — penktieji. Pažy mių vidurkis V biologų k. — 4,7, III biofizikų k. — 4,5 ir I biologų k., — 4,1. O 27 studen tai sesiją išlaikė labai gerais pa žymiais. Jų tarpe A. Gudonytė (I biologų k.), G. Petraitis (I geo grafų k.), L. Podvorotnikovaitė ir V. Baltrūnas (hidiogeologijos ir inž. geologijos spec. I k.), L. Tatjanskaitė ir M. Kirvaitytė (III biofizikų k.), G. Bobelytė (IV biologų k.), Kavaliauskas (IV geografų k.), J. Cvikaitė (V biologų k.). Savotišką dėsningumą galima įžvelgti antrųjų kursų sesijos rezultatupse: čia daugiausia skolų. Blogiausią vietą fakultete užėmė II biologų kursas: iš 53 studen tų — 20 skolininkų. Be to, šia me kurse nėra nė vieno studen to, išlaikiusio sesiją vien tik ge rais pažymiais. II geografų kurse — 7 skolininkai, hidrogeologijos ir inž. geologijos spec. II kurse — 4 ir II biofizikų kurse — 3. Iš viso fakultete yra apie 50 sko lininkų. Kai kurie studentai sko lininkais lieka tiesiog sistemin gai, būtent, keliose sesijose iš eilės, pvz.., V. Jaukštaitė (IV bio logų k.), N. Ivinskaitė (III bio logų k), J. Mockevičiūtė (IV ge ografų k.), J. Šova (hidrogeolo gijos ir inž. geologijos spec. IV k.). Žemiausias pažymių vidurkis yra 3,2; jis priklauso II biologų kursui; netoli nuo jų tepažengė ir II geografų k. bei hidrogeolo gijos ir inž. geologijos spec. III k. Jų pažymių vidurkis 3,5. Palyginus atskiras specialybes, geriausių sesijos rezultatų pasie kė biofizikai: visų kursų pažy mių vidurkis ne mažesnis kaip 4; blogiausiai laikė hidrogeologi jos ir inž. geologijos spec. stu dentai — vidurkis žemesnis už 4. Egzaminų rezultatai patvirtino žinomą tiesą: tos grupės, kurios sistemingai dirbo per visą semestią, egzaminus laikė žymiai geriau. Ypač trūksta darbo nuo taikos antriems kursams. Taip į savo pareigas gali žiūrėti tik nepakankamai subrendę studen tai arba tokie, kuriems gal ir ne vieta Universitete. Noriu per spėti dabartinius piimus kursus, kad ateinančiais metais jie ne pasektų šiuometinių antrakursių pavyzdžiu. Komjaunimas ėmė daugiau rū pintis fakulteto pažangumu: tik rina lankomumą, svarsto grupė mis ir individualiai atsiliekan čius. Reikia siekti, kad tie stu dentai, kurie paviršutiniškai žiūri j savo tiesiogines pareigas, pa justų gėdą preš draugus, kad apie blogą mokymąsi sužinotų ir jų tėvai. I. ŠARKINIENĖ, Gamtos fak. prodekanas
visus egzaminus. Bendrosios fizi kos egzaminą išlaikė visi pirmos, antros ir trečios grupių studen tai ir tik ketvirtoje grupėje vie nas gavo nepatenkinamą pažymį. Labai geras fizikos žinias parodė V. Mačiulis, A. Žukas (II gr.), V. Kabelka, A. Krotkus, R. Asauskas (II gr.), G. Tokeris, M. Ignatovičius, V. Jocius (III gr.). Jų atsakymai buvo platūs ir pil ni. Tai rodė, kad šie studentai ruošėsi egzaminui iš kelių vado vėlių, giliai domėdamiesi pasi rinkta specialybe. Blogai pasirodė II kurso stu dentai, nors sesijoje jie turėjo tik 3 egzaminus. Iš 113 studentų trečdalis nepažangūs. Geriausiai šie kursai laikė TSKP istoriją, blogiausiai — bendrąją fiziką. Atskirų grupių egzaminų vidur kiai žymiai mažesni už fakulteto: pirmos grupės — 3,65, antros grupės — 2,72, trečios grupės — 3,58 ir ketvirtos grupės — 3,32. Nepaisant sustiprinto mokymosi ir laboratorinių darbų atlikimo kontrolės, šiame kurse dažnai pasitaikydavo akademinių draus mės pažeidimų atvejų. III kurso studentai laikė 4 egzaminus. Rezultatai gana geri. Iš 45 studentų 9 išlaikė egzami nus tik labai gerais pažymiais. Tai Renata Miliušytė, Vladas Niunka, Algimantas Kabelka, Li na Žilevičiūtė, Jonas Grudzinskas ir kt. Neatvyko į egzaminus ar gavo bent vieną nepatenkina mą pažymį 6 studentai. IV ir V kursų studentai ypač gerai laikė specialybės discipli nas. Pvz., visų IV kursą optikos ir spektroskopijos specializaci jos studentų spec. disciplinos ži nios ,buvo įvertintos labai gerai. V kurso spec. disciplinas egza minų neišlaikė tik 2 studentai. Tai rodo, kad aukštesnių kursų
I I
I I
I t
studentai fizikos studijavimui skiria rimtą dėmesį ir jau išmoko savarankiškai ir planingii dirbti su knyga. Apžvelgus sesijos rezultatus, tenka konstatuoti jau seniai žino mą tiesą, kad blogiausiai egzami nus laikė studentai, kurie dažnai praleidinėja akademinius užsiėmi mus, mažai dirba savarankiškai. Didelį susirūpinimą kelia II kursas. Dar ir dabar šiame kurse žymi dalis studentų neįsitraukė į rimtą darbą. Dekanatui, pedago giniam personalui ir komjauni mo oiganizacijai dar daug reikės padirbėti, kol padėtis antrame kurse pagerės. J. SLAVĖNAS, Fizikos fak. dekanas □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□o.
apžiūrai Šių metų kovo mėn. 19—20 dienomis įvyks Vilniaus miesto meno saviveiklos kolektyvų ap žiūra. Ji šiek tiek skiriasi nuo ankstyvesnių. Apžiūra bus pra vedama ne atskirais žanrais, o kaip atskirų kolektyvų vientisas koncertas. Mūsų Universiteto saviveikli ninkai pasirodys su dviejų dalių koncertu. Jame dalyvaus visų centrinių meno saviveiklos ko lektyvų nariai. Siekiant išvengti šabloniškumo, numatyta paruoš ti koncerto scenarijų, kuris su jungtų visus kolektyvus, iš reikštų musų saviveiklininkų iš augusį meninį lygį ir tematikos kryptingumą. Universiteto var žovais bus VVPI ir KPI Vil niaus filialo saviveiklininkai. Kviečiame visus Universiteto studentus aktyviai dalyvauti ir „pasirgti“ už saviškius. Be to, balandžio mėn. 9—10 dienomis įvyks miesto vokalistų konkursas. Geriausi dainininkai bus atrinkti į Respublikinį vo kalistų konkursą, kuris bus pra vestas gegužės 14—15 dienomis.
(MŪSŲ INF.)
I. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Visa Respublika ruošia dovanas TSKP XXIII suvaiiaviji. Mūsų studentų, didžiausia dovana gali būti geras mo kymasis, pavyzdinga tvarka bendrabučiuose. Todėl stu dentų profkomitetas, siekdamas paskatinti studentų inicia tyvą, skelbia konkursą geriausiam bendrabučiui riausiai besitvarkantiems kambariams išaiškinti.
II. KONKURSO ORGANIZAVIMO TVARKA 1. Konkursui pravesti sudaroma komisija. Ji pasiskirsto į 2 dalis, ir kiekviena atskirai tikriną visus bendrabučius, ne rečiau kaip kartą per 2 savaites. Po kiekvieno patikrinimo komisija pateikia profkomitetui raštu ataskaitą su patikrintų kambarių pažymiais (kiek vienas narys vertina atskirai) ir komisijos pasiūlymais. Ataskaitoje nurodoma, kokie trukumai buvo pastebėti bendro naudojimosi vietose, budėjime ir t. t. 2. Konkurse dalyvauja visi Universiteto bendrabučiai. 3. Kambariai konkursui skirstomi į 2 grupes: a) kambariai su 3 — 5 gyventojais, b) kambariai su 6 ir daugiau gyventojų. 4. Kiekvieno bendrabučio Taryba kartu su fakultetų vi suomeninių organizacijų atstovais atrenka po tris qeriau sius kiekvienos grupės kambarius. Toliau konkurso komi sija atrenka iš jų 3 geriausius pirmos grupės ir du ge riausius antros grupės kambarius. 5. Bendrabučių vietas ir geriausius Universiteto bendra bučių kambarius nustato konkurso organizavimo komisija. 6. Konkursą pravesti nuo 1966 m. vasario mėn. 20 d. iki š. m. gegužės mėn. 1 d. Komisijoms vadovauja pirmininkas ir jo pavaduotojas. III. VERTINIMAS 1. Kambarių vertinimas: Bendrabučių Tarybos ir konkurso komisija, vertindamos kambarius, atsižvelgia į: a) kambario švarą, tvarkingumą, skoningą papuošimą, b) kambario gyventojų dalyvavimą bendrabučių savitvarkos darbuose, visuomeniniame gyvenime, bendrabučio organizuojamose priemonėse, c) kambario gyventojų mokymosi rodiklius. c) bendrabučio turto saugojimą.
2. Bendrabučių vertinimas: a) pagal Tarybos darbą, vykdant bendrabučių taisykles,
b) pagal Tarybos organizuojamas priemones kultūros, buities, politinio auklėjimo srityse. IV. APDOVANOJIMAS 1. Bendrabučiui, laimėjusiam I vietą, įteikiama pereina moji Raudonoji vėliava Ir Garbes raštas. Tarybos pirminin kas ir administratorius apdovanojami Pagyrimo raštais Ir asmeninėmis dovanomis. Tarybos nariai, blokų seniūnaiasmeninėmis dovanomis. 2. Bendrabučiui, laimėjusiam II vietą — Garbės raštas. Tarybos pirmininkas ir administratorius apdovanojami as meninėmis dovanomis. 3. Kambariams, laimėjusiems savo grupėje I vietą, ski riami pereinamieji vimpelai. Kambarių seniūnai apdovano jami Pagyrimo raštais ir asmeninėmis dovanomis. Kamba rio gyventojai — asmeninėmis dovanomis. 4. Kambarių, laimėjusių II ir III vietas, seniūnams įtei kiami Garbės raštai ir asmeninės dovanos. Kambarių gy ventojams — asmeninės dovanos. 5. Visų kambarių, laimėjusiu I-III vietas, gyventojai gau na be eilės bendrabutį 1966-67 mokslo metams.
į metų kovo mėn. 2 d.
il|i|||M||||MIM^
TARYBINIS STUDENTAS
upojie rupini acex erpaH, cocAHHHTecb!
f—
l!liyiHIIIIIIII»llllllililGI»lllllilllllliaiH■i.;
3 puslapis
Toa MMaHHa 7-ft ■
Aandien 7EČIUOSE J lytoj us supažindiname su rt jidžano Politechnikos instiJpasakojame apie jo dėstys, diplomantus ir studentus
Inžinierius, pedagogas, mokslininkas Garbės ženklo ordinu ir meda Prie centrinių Azerbaidžano Politechnikos instituto rūmų. liais. Jubiliatą sveikino ir ilgo am žiaus bei didelių kūrybinių lai mėjimų mūsų Tėvynės labui linkėjo dėstytojai, studentai, darbininkai ir tarnautojai. — Man vienodai įdomu ir Rytas užklumpa žmonių voras Docentas V. TOCILOVAS, vyr. dėstytojas B. GUT1NAS prie gamyklų vartų, prie įstai dirbti, ir mokytis, — kalba Nej gų — jie eina dirbti. Vakarais matas, — „Azvalstprojekte" aš žmonės skuba į institutus, į tech jau penki metai, pakankamai il nikumus, į mokyklas. Ir kiek gai, kad save suprasčiau. vienam jų atviri visi keliai, anot Netrukus Nejmatui sukaks 26 poeto, — rinkis, kas prie širdies. metai. Amžius, kuriame pozicijos Ir jie renkasi. Kartais ilgai ir ne užkariaujamos, bet įtvirtina tų t. °jo trisdešimt su kaupu sunkiai. mos. dabar, darbą, minintmatoFiodoro •I us joIr atliktą Šiandien mes papasakosime tik n kad M zJ ivičiaus a* / A « z-vJaroševskio n buvo ti 11 si tm Jurijus Lavrentjevas, besimo parinkimas tei-. 60 apie du mūsų instituto vakari kąs elektrotechnikos fakulteto d ts.gimimo metines ir per niame skyriuje besimokančius 1704-oje vakarinėje grupėje, 9 centas Jaroševskis daug studentus — apie Nejmatą Mu- šnekus. Jis nesivaržo manęs, lyg ui ikė, ivystydamas respublisajevą ir Jurijų Lavrentjevą. mašinų gamybą. Jis ne tik Abu — pirmūnai, abu dirba ir visą gyvenimą korespondentams vavo katedrai, bet ir 15 mokosi — tai juos suartina. būtų terengęs spaudos konfe Kiekvienas jų turi savitą charak rencijas. 1 1iršum metų dirbo atsakin01 el Azerbaidžano mašinų gaterį, savus polėkius. Tai juos Nedidelis „Kirovnaftos" elekt /l)s pramonės baruose. Plaskiria... žinomi moksliniai tyrinėjiros ūkio cechas beveik tuščias. „Azvalstprojektas". Čia gimsta ii atlikti jam vadovaujant. F. Jeroševskis konsultuoja diplomantus. — Nenustebkite, kad čia taip šiuolaikinių gyvenamųjų namų D ic. Jaroševskis vienas iš projektai, ir pats projektavimo tuščia, — kalba Jurijus, — visi n ųjų tyrė konusinius sraigtiinstituto pastatas įkūnija juos mechanizmai ten, apvyniojimo derinius. Šio mokslinio — jis erdvus, saulėtas, gražus. rbo rezultatai plačiai panauceche, — Jura rodo į priešais Jame darbuojasi entuziastai, ku •jtjrm naftos pramonėje. esantį namą. — Į ten ir aš atė vienas pirmųjų pasiūlė rių fantazija visada nukreipta į jau prieš du metus. Pusantros valandos pralėkė — Perteikti studentui žinias itematinės statistikos duomeminutė, „kursinių ateitį. Vienas „Azvalstprojekto“ — pedagogo pareiga; sužadinti kaip viena — Mėgstu fiziką. Baigęs vidu ^panaudoti naftos pramonėje. jame darbų temų varžytynės “ , kaip norą supr-sti — pedagogo architektų man kartą'prasitarė: rinę, vos nepabėgau į Maskvą Fiodoras Markovičius — ka- siekimas; sudominti kūryba — mėgsta kalbėti studentai, taip pat neužtruko ilgai. — Aš visuomet vaikštau atei aukščiausias pedagogo tikslas, — inio darbo apie naftos ma- taip atsakė mums bendrosios ši mokytis, tėvai perkalbėjo. Sa — O jūs, Bondariau, — krei gamybos technologiją, ži- luminės technikos ir šiluminių pėsi Kerimovas i Fiodorą, — nu ties gatvėmis... ko, ir čia galima rasti mėgiamą o ir užsienyje, bendraauto- variklių katedros vedėjas doc. tarėte kursinio darbo nerašyti? Kylame į penktą aukštą, kuria — Aš norėjau prieš tai pasi specialybę. Pasirinkau radiotech Nijazis Abdulkasimovičius Kerime įsikūrusios ketvirtos kūrybi movas, paklaustas apie dėstytojo tarti su Jumis, — atsakė šis. niką. Stojau iškart į vakarinį: ... Ko jau ko, bet tokio įžūlu 35 savo pedagoginės pareigą. mo Kerimovas nesitikėjo: Bonda- nės dirbtuvės. Jose dirba mūsų dieniniame tokio skyriaus nebu los metus Jaroševskis paKodėl mes kreipėmės būtent j rius paprašė leidimo rašyti apie Instituto statybos fakulteto 1211 ė 1200 aukštos kvalifikaci- Kerimovą? rotostumoklinius variklius, apie vo. Pradėjau dirbti. Todėl, kad dabar Nijazis Ab kuriuos net jis, katedros vedėjas, grupės studentas Nej matas Musainžinierių ir daugelis jų — Kokius tr s kursus baigęs, žinojo toli gražu ne viską. yra konstrukto ai pasidarbavo tėvyninės dulkasimovičius — Jūs, ko gero, nesugebėsite, jevas. Išgirdęs, kad pas jį atėjo, riaus Fiodoro Bondariaus kūry eisiu į gamyklą^ inų gamybos labui. binių ieškojimų pradžios liudi nors uždraust: Jums aš neturiu Musajevas mašinaliai linktelėjo Aš ‘nesistengiu jo perkalbėti — ninkas. Kartu jis yra ir „kalti teisės, — atsakė Kerimovas. aug dėmesio Jaroševskis ninkas — Sugebėsiu, — tvirtai tarė galva, — atseit, girdžiu, įr ištisą “. jaučiu, kad prieš mane žmogus ia mokslinių-pedagoginių ... 1965 m. gegužis. Institute Fiodoras. Toks ryžtingumas patiko Nija- pusvalandį „būrė" prie brėžinio, su rų ruošimui. charakteriu. Jei pamėgo — priešsesijinis laikotarpis. Ke ziui Abdulkasimovičiui, ir jis pra skaito paskutinę paskai dėjo klausinėti Fiodorą, norėda kol jo antrą kartą nepašaukė. er trumpą laiką katedros rimovas mokslą, tai ir darbu nesibiaurės. tą iš Automobilių variklių“ kur mas įsitikinti pastarojo pasiryži — Atleiskit, bet darbas sku buotojai N. Agajevas, S. so 151-oje grupėje. Tik leiskite jam gerai apsižvalgy mu. Bondarius nepakriko: dau gelį dienų jis ruošėsi šiam po bus, — ištiesė ranką Nejmatas. ti, juk Lavrentjevui tik 19 me n kalbiui ir spėjo perskaityti bei Nepriekaištingai baltame jo išanalizuoti visą gautą literatūrą tų, tik 19. apie rotostumoklinius variklius. chalate paliko įspaudą braižyBūdamas vasarą Maskvoje, Ke binė lenta. VI GRIGORJEVAS rimovas apsilankė Visasąjungi buvo 1932 m. Jaunam Karpovas, D. Mamedovas, Fio •ninkui F. M. Jaroševs-doro Markovičiaus vadovauja ik ką grįžusiam iš Mask- mi, apgynė kandidatines diser lasiūlė Azerbaidžano naf- tacijas. Jaroševskis — stitute vedėjo vietą meta Komunistas lo apdirbimo katedroje,aktyvus mokslinių žinių propa •tų inžinierių toks pasiti-guotojas. Partija ir Vyriausybė is nudžiugino, bet slaptadidžiai įvertino mokslininko •vskis pagalvojo: ar drau-nuopelnus, apdovanodama jį Rektorato nepervertino jo ių?
I
m
Teisė — duota
m
aulėta paletė
Ąkį verianti dangaus mėly1 pereinanti į švelnų medžių į’umą, balta bangų mūša, puI pakibusi ............. ant gruoblėtų pa’r intės uolų, ir oras-skaidrus, jas, lyg skambantis... Tokiu II ir saule dvelkia -_ H_______ ..... Huseino įidžijevičiaus Alekperovo akrelės, ir sunku pasakyti, kuri jų mielesnė. Begalė lapų, ir gkviename — mažas stebuk*. sukurtas tėviškės gamtą I mėgusio idailininko teptuku. ■ rKambarys-studija, į kurią pa redakcijos darbuo I Iletė mūsų _______ >0 kis ____ meno katedros vyr. dėsI ojas H. Alekperovas, tartum ■ irado savo tūrį: išnyko sie|s. s, ir prieš mus atsivėrė Gek■ lio mėlynumas su atsispindė tu liais jame kalnais, saulės U'ndulių išvarpyti Nabranės 9 škai. jūra tingiai švelni ar
Ii.
niame automotorų mokslinio ty rimo institute, kuriame gavo Fio dorui papildomos literatūros, įsi vyšniaspalvė, tamsi nuo pasilei gijo eksperimentinio rotostumoklinio variklio schemos kopiją. dusių skristi virš jos debesų. Rugpiūty jie susitiko. O štai ir Pamaskvio peizažai — Sutinku, rašyk, — tarė Ke rimovas. su jų kukliu, bet įsimenančiu Po šios atmintinos dienos Bongrožiu, rausvai balti laukų snie dariui pradėjo rodytis, kad lai gynai, ir vėl Kaukazas — vi kas bėgo nepaprastu greičiu. Fiodoras prie projekto die duramžiškos gatvelės, Dagesta ną, naktį,dirbo dirbo it patrakęs. Net no gyvenviečių kiemukai. atsigulus Jo neėmė miegas — vis Visas šis jausmų ir spalvų darbas rūpėjo. Bondarius apgynė kursinį pro lobis — didelio ir sunkaus, ali jektą pirma laiko. Ne, jis nepa nančio darbo rezultatas. siūlė kažkokios visai naujos ir Mums atrodo, kad viską ap iki tol nežinomos rotostūmoklilink užpildė spalvos ir šviesa, o nio variklio konstrukcijos. Vie pasinaudojęs vieno eksperi šeimininkas rodo mums vis nau nok, mentinio pavyzdžio schema, ku jus ir naujus darbus — seno rią dar ir šiandien tobulina vinius Giaudžės mauzoliejus, konstruktoriai, Fiodoras įvertino sienų tapybos ornamentus, at ją labai kritiškai. Senasis variantas nebuvo auto kurtus gausių išvykų po respub nominis — visos pagalbinės va liką metu, ieškant azerbaidža- riklio sistemos (kuro siurblys, ir nietiškos architektūros pamink degalų purkštuvas, tepalo vandens siurblys) buvo varomos lų, puikūs portretai, atlikti pas pašalinio variklio ir buvo mon telėmis, pieštuku. tuojamos anapus variklio korpu Sakoma, kad labiausiai žmo so. Bondarius sujungė visa tai į savarankišką agregatą. gus atsiskleidžia darbe, mėgsta- vieną Dar daugiau: Fiodoras suprojek miausiame užsiėmime. Mes ži tavo specialų įtaisą benzinui be nojome Huseiną Gaidžijevičių tarpiškai įšvirkšti į darbo kame ir tuo pačiu atsisakė karbiu Alekperovą — jautrų moki rą ratoriaus. niams, mąslų, ir mes pažinome Po gynimo Kerimovas pavėdė jį — subtilų dailininką, — įsi jo Fiodorą į šalį ir tarė: — Variklį rinksime pagal tavo mylėjusį gamtą, grožį, besisten giantį perteikti žmonėms visą brėžinius. Ir pirmąkart per keturis mė savo paletės spalvų ir šviesos nesius Bondarius nusišypsojo gausumą. plačia ir džiugia šypsena. S. ARKADJEVA G. VARJEVAS
35 darbo metai
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniihr
Gera p radžia
| Pirmomis Naujųjų metų die= nomis atskrido džiugi žinia: = aukštosios matematikos kated5 ros vedėjui T. Abdulajevui su| teiktas profesoriaus vardas. = 35 metus paaukojo Tairas = darbui aukštojoje mokykloje. = Daugelį metų jis skaitė sun= klausias tikimybių teorijos, ma ri tematinės analizės ir skaičių = teorijos paskaitas Azerbaidžano = Valstybiniame universitete. Jis = paskelbė daugiau kaip 20 = straipsnių iš taikomosios ma= tematikos, tarp kurių — „Pa= prastos linijinės diferencialinės = lygties kraštinio uždavinio = sprendimas skirtingų formulių = pagalba", „1ntegralinių-diferen= dalinių lygčių sprendimo pasto= vumo sąlygų išlaikymo klau= simu" ir kt. = Jau treti metai Tairas Abdu| lajevas vadovauja mūsų Jsti= tuto Aukštosios Matematikos ka = tedrai. Visą šį laiką jis dirba = auklėjamąjį darbą studentų = tarpe. niiuiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuitiriiiiFž
<
PRAUSĖME SĄŽINĘ
Buvo juodi suolai, ir jokios bėdos nebuvo. Niekas nekal tino vargdienio studento ir niekas jam nebadė pirštu tie siog į sąžinę. Ant suolo buvo galima piešti ir kurti eiles, o sesijos metu buvo galima pa ruošti užkonspiruotas špargal kas. Juodasis suolas viską są žiningai slėpė savo juodume. Ir išugdė juoda spalva stu dentišką imunitetą, kuriuo tuomet dar niekas nesiskundė, o dauguma netgi nepastebė davo.
I* AUZSVA ėAATER
Tačiau atėjo kartą pikti dėdės ir viską perdažė. Suo lai sušvito begėdiškiausiu bal tumu, tiksliau, jie tapo pana šūs j naujagimius. Tačiau stu dentiškas imunitetas jau buvo senas ir nuostabiai baltai suolų spalva jam buvo lygiai tiek, kiek Juozapui Marijos nekali tybė. Ir pradėjo žaisti ant suolų undinės, ir vinimis subadytos širdys voliojosi lyg apgraužti kotletai. O eilės apie meilę ir degtinę nutįso lyg Napoleono
ISTORIJOS
—17— M. Sarbievijus savo laiku buvo labai populiarus. Jo ei lių mokėsi visos XVII a. mo kyklos, o „Lyrikos knygos" ne kartą pakartotinai išlei džiamos. Tačiau poeto kūry ba nebuvo lygiavertė. Salia silpnų, pagal užsakymą su kurtų eilių, religinių ir pasau lietinių panegirikų rasime ei lėraščių, kuriuose su švelniu lyrizmu apdainuojamas gam tos grožis. Jo knygoje „Miškų žaidimai" Lietuvos gamtos vaizdai glaudžiai siejasi su žmogumi, jo jausmų pasau liu. Žmogus, Žemė ir Visata jungiami j visumą. Sugebėda Įžymieji senojo mas kritiškai įžvelgti visuo Universiteto auklėtiniai menės ydas ir jas demaskuo ir mokslininkai damas, M. Sarbievijus savo M. K. SARBIEVIJUS kūryba peržengė dvasininko (1595—1640) luomo ribotumą. Gimė Plocko vaivadijoje Odėje „Ilsėdamasis skelbiu Sarbievo kaime. Mokėsi Pul- karą savo amžiaus ydoms" tusko kolegijoje bei Vilniaus Akademijoje. Grįžęs iš užsie poetas rašė: nio M. K. Sarbievijus kurį Bet aistringai mylėdamas laiką dėstė Kražių kolegijoje. tiesą, Vėliau, pabuvojęs Italijoje, Aš eilėraščiu rūsčiai atkeršysiu dirbo Nesvyžiaus kolegijoje ir Vilniaus Akademijoje, ku Už šio amžiaus žmonių nedorumą. rioje gavo filosofijos daktaro Jų tingumą pasmerksiu, laipsnį. gobšumą, klastas“.
VIETOJ FELJETONO
armija. .. Per kokį mėnesį baltučiai kūdikėliai pavirto į apšepusių kolūkio paršų pulką. Bet kartą ėmė ir atėjo ko respondentas J. Gudeliauskas ir savo bloknote užrašė: „Svarus suolas ir murzina sąžinė". Po to „Tarybinis studentas" garsiai rėkė apie pieštukais išterliotą studentišką orumą ir keturkojų suolų vardu gra sino jų išniekintojams. Tiktai po to profkome su judo sraigtai Ir krumpliara čiai, ir buvo priimtas kilnus ir reikalingas nutarimas: „Draugai! Nuprauskim savo sąžinę!" Siame didžiajame sąjūdyje iniciatoriais per prievartą
„Negaliu aš gyventi abejingai...“ Eilutė iš Eug. Matuzevičiaus tokio pat pavadinimo eilėraščio paimta literatūrinio vakaro, Įvy kusio praėjusį penktadienį Ko lonų salėje, epigrafu. Nekantriai laukė šio vakaro mūsų studentai. Jis — tai ne tik susitikimas su LTSR Valstybi nio Akademinio Dramos teatro aktoriumi, mylimu skaitovu AR NU ROSENU. Tai susitikimas ir su seniai užkariavusiais skaityto jų širdis lietuvių ir rusų autorių poezijos ir prozos kūriniais. Iš traukos iš M. Gorkio apsakymo „Senė Izergiiė", K. Fadejevo ro mano „Jaunoji Gvardija", P. Cvirkos apsakymo „Vienas pa veikslas" nuskambėjo pirmojoje
vakaro dalyje. Karštais plojimais palydėti S. Nėries, R. Roždestvenskio, K. Borutos, Eug. Matuzevičiaus pos mai. Juose pulsuoja jaunystė, gyvenimas, žuvusiųjų atmini mas... „Jaudina mane susitikimas su jaunyste. Dėkingas už tokį pat, kaip ir mano, Jaudinimąsi, klau santis mylinių autorių kūrinių. Neapvilsiu: pirmieji mano naujos programos klausytojai būsite jūs", kalba aktorius, priimdamas baltųjų kalijų puokštes. Dovana už šiltą sutikimą — trys studen tų mylimo poeto S. Jesenino ei lėraščiai. G. GRIŠKEVIČIUS
■■ labai nudžiugino JE/jgy mane. Ir ne tiek jis, kiek matonūs nustebimas, kad Universite tas nepamiršo savo studento, o „Tarybinis studentas" — savo buvusio ir esamo skaitytojo. Jūsų R. JANUŠKA Gerbiama Redakcija, Leningradas mums, studentams-kareiviams, ... Noriu nuoširdžiai padėkoti labai mielas ir laukiamas „Tary už „Tarybinį studentą“. Esu binio studento" žodis. Jis sugrą sujaudintas ir labai norėčiau žiną mus į laimingą praeitį ir kuo nors atsilyginti. Tikiuoti, padeda svajoti apie tą dieną, kai kad tai galėsiu padaryti vėliau. vėl atversime mūsų mokslo Su pagarba šventovės duris. N. VASKEVICIUS Girdėjau, kad „Tarybinis stu Gorkio sritis dentas" ruošia puslapį apie Šiandien mano rankose mūsų kareivišką gyvenimą. Visa naujas studentų laikraščio nu širdimi tam pritariu ir lauksiu meris. Ir ne pirmas. susitikimo su juo. Tikiuosi, kad Žiūriu į pažįstamus veidus, tai bus siurprizas VASARIO 23 brangias vietas ir mintimis grįž proga. tu į Universitetą. „Tarybinis N karinis dalinys studentas“ — tai ta gija, kuri jungia mane su Alma Mater. Kęstutis TURONIS Noriu tikėti, kad ji nenutruks. J. VARNAUSKAS TRŪKSTA KOMJANUOLISKOS INICIATYVOS Komi ATSR ■■E-z * atv
DEVYNIOS AUKLĖS, 0 VAIKAS BE GALVOS Rūškanas vasario dvidešim tosios vakaras. Dar minutė kita, ir muzikantai atvers gai dų sąsiuvinius. Auditoriją už lies, gal būt, svajinga, o gal nerūpestingai tranki šiuolaiki nė muzika. Suksis poros ir bus pasiutusiai gera, ir niekas nenorės eiti namo... Tačiau kol kas dar reikia palaukti. Gal neilgai, gal ko kią minutėlę, gal tik mažytę akimirką, ir... Staiga tarytum būtų plyšęs dangus. Vėl ir vėl pašoko nuo parketo atsitrenkusi perkū nija ir klaikiai sudrebėjo lan gų stiklai. Tai muzikantai skė lė pirmą neaiškios melodijos tvistą. Į pasienius baukščiai ėmė spiestis merginos, o prieš mane stovį fizmatai išsiviepė. Visi laukė, kas bus toliau. O toliau sekė tango. Po to ir vėl kažkas neaiškaus, pri menąs Krylovo „Kvartetą". Klaikiai spiegė įsisiautėjusi jonika, o įniršę fizmatai ruo šėsi nuplauti elektros laidus. Tačiau 40 kapeikų, išplėštų
(nes įsakė dekanas) tapo filo logai. Jie nuprausė ir nuob liavo (nes ne visur padėdavo vanduo) suolus, išplovė audi torijas ir metė iššūkį kitiems: „Kolegos, šekit mūsų pė domis!" Ir prasidėjo visuotinė kova dėl sąžinės tyrumo. Tiktai imunitetas buvo abe jingas. Pas filologus vėl pra dėjo landžioti kūrybos mūzos ir vėl pradėjo piešti vyrai undines, o moterys — patran kas. Ir visiškai pusėtinai nu piešia, nes ant visai švarių suolų pirmieji bando talentą iš tikro truputį talentingi. V. JANULEVIČIOTĖ, Studentų profkomiteto narė, R. URBONAS (mūsų koresp.)
už visą šitą „malonumą", vis viena atgauti buvo neįmano ma, todėl Pelriukai, Jonukai, Algiuką! ir Onutės susispietė į krūvą Ir ėmė kažką spar dyti, žvygaudami ir kratydami galūnes tarytum papuasai. O standartinė muzika visa gerkle plėšė toliau, ir, kad šokantieji galėtų atskirti, ką muzikantai groja, pastarieji rėkė Į čiaudintį mikrofoną: „Let-kis", „hall-gali" arba „šėlk", o jeigu nieko nesaky davo, tokiu atveju ramiausiai buvo galima šokti valsą arba tango, žodžiu, pagal laisvą norą ir pagal savo fantaziją. Be to, daugeliui vyrukų mu zika buvo visai nereikalinga, nes kažkuris lyg tyčia tą va karą šventė gimimo dieną, tai ir atėjo j šoklus visas būrys su degtinės kvapeliu. Štai ir viskas. Dar prieš vie nuoliktą muzikantai pasisten gė „nusiimti", palikę gergždančią čarlstono plokštelę, o netrukus ir visos merginos pasuko durų link.
Tuščioje auditorijoje grau džiai spiegė išgverus radiola. Taip ir baigėsi šis „poilsio" vakaras, kurį gana pakenčia mu šriftu skelbė afišos, kuris iš kuklios studento piniginės ištraukė dar 40 kapeikų. O argi negalėtų būti kitaip? Be abejo, galėtų. Ir buvo. Dar daugelis prisimena antro kurso lituanistų suorganizuotą subatvakarį, kurio metu ne trūko nei dainų, nei šypsenų, ir apie kurį buvo atsiliepiama kaip apie naujų tradicijų užuomazgą. Tačiau žuvo tos tradicijos jau pačioje savo gyvavimo pradžioje. Aišku, vienam žmoguj pa ruošti gerą vakarą yra sunku. Tai kodėl darbo nesiima at skiros Istorijos ir filologijos fakulteto specialybės, atskiri kursai? Juk buvo padaryta gera pradžia, tiktai kažkodėl iki šiol jinai dar nesusilaukė pa sekėjų. Z. MASKELIŪNAITE
SMD TARYBOJE
PADĖKI1 H L TI S Vilniaus Viešoji A. Mic čiaus v. biblioteka labai į liari. Čia sukaupta daugiau 300.000 knygų ir brošiūrų. B teką miglai lanko ir Univer studentai. Tai mus džiugina gelis iš jų yra jjareigingi, vūs skaitytojai, gerbią l bibliotekininkų darbą. Tokių kytojų labai daug. Mes na kad Jūs savo laikraštyje pas tumėte pavardes tų studentų rie mums skolingi: Zėfaitė Norkevičiūtė Stanislava, š naitis Teodoras (Istorijos ir logijos fak ), Tvarljonas V tas, Laurlnčiukaltė Ona, Ki Rina (Fizikos bei Matematik mechanikos fak.), Milašius f das (Gamtos fak.), Ročkaitė vera (Teisės fak.), Simulii Vida (Ekonomikos fak.). Past bibliotekai negrąžina knygų nuo 1964 m. Neatsižvelgė šie draugai į sų rašytus priminimus (kiti nam išsiųsta po 4), nepadėk darbuotojų atsilankymas į na 1965 m. gruodžio mėn. rašė fakultetų dekanatus, nuorašu siuntėme komjaunimo orga cijų sekretoriams. Deja, ir Į priemonės nepaveikė. Kreipdamiesi į Jus, tiki] kad redakcijos žodis aukščiai vardintiems studentams bus miamas, ir jie pagaliau grų knygas, kurios reikalingos ningiems bei tvarkingiems ■ tytojams. Su pagarba A. ClPKIEN Vilniaus Viešosios bibliotela abonemento skyriaus vedėj
00000000900000000T Redaktorius J. GIRDVAINIS
POKALBIUI! Į redakciją kviečiami g į ninkai — K. Švedas, L. Ca^į kas ir A. Levickas, chemikai O. Dičiunaitė, M. Tebėraitė, i Pikšilingytė, R. Nivinskas į J. Kadziauskas. Renkamės penktadienį 18 d Nuoširdžiai užjaučiame IV k. prekių m. spec. stud: tę Elytę ŽILIUKAITĘ, mirl mylimai globėjai. GRUPĖS DRAUGAI IR VADOVĖ
Medicinos fakulteto doce tui Juozui SERAPINUI, jo n tinai mirus, gilią užuojau reiškia DEKANATAS, VISUOME NINĖS ORGANIZACIJOS IR CHIRURGIJOS BŪRELIO NARIAI
Vasario 25, Įvyko Universiteto SMD Tarybos posėdis. Buvo svars tomi įvairūs draugijos darbo klausimai, o taip pat numatytos tolimesnės veiklos gairės. Skaity tojus, gal būt, sudomins nutari mas, liečiąs studentų dalyvavi DĖMESIO! mą kitų aukštųjų mokyklų moks Visi buvę VVU Estradin orkestro dalyviai kovo 3 linėse konferencijose: nuo 18 iki 19 vai., priva grąžinti inventorių j saviveil 1. Fakultetų SMD Tarybos, at los reikmenų sandėlį. sižvelgdamos į narių pageidavi •f- -tmus, parenka kandidatus daly Naujų narių priėmimas VVU Estradinį orkestrą orq vauti kitų aukštųjų mokyklų rizuojamas Estetikos katedra konferencijose. je š. m. kovo mėn. 4 d., 1 2. Mokslinių darbų vadovai vai. KULTŪROS KLUBAS yra atsakingi už teorinį studentų paruošimą; jie turį patvirtinti siunčiamas pranešimų tezes. 3. Studentai, dalyvaujantys ki Korektorės: G. Orentaitė tų aukštųjų mokyklų mokslinėse A. Skiudaitė. konferencijose, turi domėtis tų mokyklų SMD veikla ir vėliau Mūsų adresas: pateikti ataskaitas, kuriose atsi spindėtų draugijų organizacinė VILNIUS, Universiteto g-vė struktūra, visuomeninių organi Rinko Ir spaudė zacijų parama studentų mokslo LKP CK spaustuvė darbui, kokios skatinimo priemo nės naudojamos ir t. t. TIRAŽAS 2000 EGZ. (Mūsų inf.) LV 08341 Užs. Nr. <■