Visi? šalių proletarai, vienykitės!
S r,(\RVBII )is suuoenuas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO
REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. vasario mėn. 25 d.
Ir. 5 (787)
socialistiniais pagrindais, vys nių Respublikų Sąjungos įkū PASKELBTAS TSKP CK NUTARIMAS tyti visų tarybinių respublikų rimo 50-mečiui kaip didžiai
RESPUB ekonomiką ir kultūrą, stiprinti daugianacionalinės darbo žmo nių valstybės gynybinę galią LIKŲ SĄJUNGOS ĮKŪRIMO 50-OSIOMS MĖTINĖMS" ir tarptautines pozicijas. Tarybų Sąjunga įkūnija Jame, be kita ko, sakoma: idėjų pergalė, vaisingas Ko- laisvų tautų vienybės ir drau TSR Sąjungos įkūrimas savo munistų partijos lenininės na- gystės santykius, kurių anks politine reikšme ir socialiniais cionalinės politikos vykdymo čiau nebuvo istorijoje. bei ekonominiais padariniais rezultatas. Tarybų Sąjungos Visos partinės, tarybinės ir užima įžymią vietą Tarybų įkūrimas buvo vienas iš le- visuomeninės organizacijos, valstybės istorijoje. Sis isto- miamų veiksnių, užtikrinusių rinis įvykis — įtikinanti pro- palankias sąlygas, kad būtų visi darbo kolektyvai turi pla letarinio internacionalizmo galima pertvarkyti visuomenę čiai ruoštis Tarybų Socialisti-
„DĖL PASIRUOŠIMO TARYBŲ SOCIALISTINIŲ
visaliaudinei komunistinę vi suomenę kuriančių mūsų ša lies nacijų ir tautybių vieny bės, draugystės ir brolybės, TSKP lenininės nacionalinės politikos ir proletarinio inter nacionalizmo pergalės šventei.
ŠVENTĖ BUS IŠKILMINGA Universiteto Internacio naliniame klube — pagy vėjimas. Garbingas TSRS įkūrimo 50-mečio jubilie jus skatina garbingai ir su tikti jį. Komjaunimo ko miteto ir Interklubo darbo planuose — daug priemo nių ir renginių šiai šven tei pažymėti. Fakultetų komjaunimo organizacijo
se bus perskaitytas paskai tų ciklas apie Tarybų Są jungos įkūrimą. Sienlaik raščiai pasipildys naujau sia informacija apie pasi ruošimą jubiliejui fakulte tuose. Tėvynės pusės am žiaus istoriją pasakos fotoparoda „TSRS—50". Nepamirš interklubiečiai ir jaunųjų draugų — pio
APDOVANOJIMAI MUSŲ JAUNIESIEMS MOKSLININKAMS Apdovanoti Visasąjunginio 1970/71 m. m. konkurso ge riausiam moksliniam studentų darbui išaiškinti laureatai. Sulaukėme ir mes gerų nau jienų. Praėjusiais mokslo me tais Universiteto SMD Visasąj unguriam konkursui pristatė
76 darbus. Štai įvertinimai: S. Sumauskaitė (Chemijos fak.) apdovanota medaliu „Už geriausią mokslinį studentiš ką darbą" ir 88 rb. premija. Medaliu „Už geriausią mokslinį studentišką darbą“ apdovanoti Medicinos fak. IV
nierių. Šefuojamųjų mo kyklų pionieriams padės pasirengti šiai šventei kuo TSRS spalvingiau ir išradingiau. 50-MECIUI Bet, tur būt, daugiausia at sakingumo skiriama inter suruošta daug nacionalinėms dienoms. klubais, Kad jos įgautų masinį už bendrų renginių šia proga. Šventė žada būti tikrai mojį, bus pasikeista dele gacijomis su respublikos iškilminga! B. LITVINAITĖ aukštųjų mokyklų Inter-
k. studentas A. Pletkus ir V k. studentas L. Streikus. Garbės raštu apdovanota M. Viliuškytė (Filologijos fak.) TSRS Aukštojo ir spec. vi durinio mokslo ministras pa reiškė padėką P. Morkvėnui (MMF), S. Juškaitei (FF), E. Sajevičiui ir L. Rumševičiui (MF). A. ADOMAITIS SMD centrinės tarybos pirmininkas
LTSR
AUKŠČIAUSIOSIOS:
TARYBOS PREZIDIUME
- .
VASARIO 23- OJI -
g.
Kaip ir kiekvienas kari nis dalinys, taip ir mūsų katedra neeilinei šventei skiria pačius geriausius pa siekimus. O pasigirti turi me kuo. Praėjusiais me tais išleidžiamųjų būrių pa žangumo vidurkis sudarė 4,2. Tai kiek daugiau, ne gu anksčiau. Džiugu, kad studentai geriau įsisąmo nina karinės disciplinos reikšmę. Pagerėjo draus mė, lankomumas. Katedros dėstytojai atiduoda visas jėgas žinių perteikimui studentams. Pastaraisiais
metais labai išaugo mūsų mokomoji bazė. Tai pasa kytina tiek apie užsiėmi mus auditorijoje, tiek apie pratybas lauke. Aišku, vien dėstytojų pastangos, išaugusi mate rialinė bazė neturi absoliu čios reikšmės, kad studen tai Karinėje katedroje la bai gerai mokytųsi, pavyz dingai elgtųsi. Tai labai daug priklauso ir nuo jų pačių. Kaip tik tokią at mosferą, kuri atitiktų šiuos reikalavimus, stengiamės palaikyti savo katedroje.
Jūs paminėjote, kad daugelis dėstytojų atiduo da visas jėgas studentų mokymui. Gal galite pami nėti keletą jų? Tai, visų pirma, užsigrū dinę kariai, perėję visus Didžiojo Tėvynės karo lau kus, pulkininkai V. Vilenskis, A. Liaševas, I. Volko vas, B. Degtiariovas, papul kininkiai V. Raikovas, A. Momotovas, A. Žirnovas, S. Kancedikas, B. Blažys, A. Grinbergas ir daugelis kitų. Kad katedroje Vyrautų
darbinga nuotaika, daug stengiasi ne tik dėstytojai, bet ir studentai, busimieji karininkai. Geriausiųjų gretose — chemikas V. Bernotas, istorikas S. Juozapaitis, teisininkas S. Katuoka, gamtininkas A. Daulenskis, fizikai O. Loiko ir R. Miškytis, medikės A. Grabauskaitė ir G. Astachova, matematikas A. Kutka, filologas P. Jasukaitis ir kt. Gerbiamas dėstytojau, šios šventės proga sveiki name Jus ir katedros ko lektyvą, linkime kūrybinės sėkmės, komunistiškai auk lėjant jaunąją kartą. Kalbėjosi M. ŽEMAITIS
Praėjusį pirmadienį Ak tų salėje įvyko iškilmin gas susirinkimas pažymėti Tarybinės Armijos ir Kari nio Jūrų Laivyno 54-osioms metinėms. Iškil mingą susirinkimą atidarė prorektorius mokslo reika lams doc. J. Grigonis. Orkestrui atlikus TSRS ir Lietuvos TSR Valstybi nius himnus, pranešimą padarė pulkininkas B." Deg
tiariovas. Pranešėjas pla čiai nušvietė šlovingosios Tarybinės Armijos ir Kari nio Jūrų Laivyno nueitą kovų ir pergalių kelią, pa brėžė jos tvirtą, nesugriau namą galią ir budrumą, stovint Didžiosios Spalio revoliucijos iškovojimų sargyboje. Tarybinė Armi ja kiekvieną minutę yra pasirengusi duoti triuški namą atkirtį bet kuriam
agresoriui, — sakoma pra nešime. Universiteto rektorato vardu Tarybinės Armijos dienos proga susirinkusius pasveikino doc. J. Grigo nis; Vilniaus įgulos vardu — A. Zubariovas; Vil niaus Aukštosios karo ra diotechnikos mokyklos vardu — majoras A. Filonenka: Universiteto
SDAALR komiteto vardu — šio komiteto pirminin kas B. Blažys. Universiteto Rektoriaus įsakymą perskaitė pulki ninkas I. Volkovas. Šiuo įsakymu už gerą mokymą si ir aktyvią visuomeninę veiklą daugeliui studentų pareikštos padėkos. Salėje ilgai aidi plojimai. Iškilmingas susirinkimas baigėsi įspūdingu karių
Kur grūdinamas plienas Visos tarybinės liaudies ventės — Tarybinės Araijos dienos — proga „Taybinio studento" koreslondentas kreipėsi į Kart ies katedros dėstytoją, Diižiojo Tėvynės karo dalyį pulkininką D. Stepanorą. Gerbiamas pulkininke, rašome papasakoti, ko tais laimėjimais Karinė atedra sutinka Tarybi nes Armijos įkūrimo 54sias metines.
’AGARBA TIEMS, lURIE BUDI
AIKOS
ARGYBOJE
Už ilgametį vaisingą mokslinį ir pedagoginį darbą ir aktyvią visuo meninę veiklą, ryšium su penkiasdešimtosio mis gimimo metinėmis Vilniaus Darbo Raudo nosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsu ko universiteto Pramo nės ekonomikos fakul teto dekanas, Ekonomi nės istorijos ir geografi jos katedros vedėjas, ekonomikos mokslų kandidatas, docentas Leonas Jasinskas apdo vanotas LTSR Aukš čiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštu.
meno saviveiklos koncer tu ir poilsio vakaru. Z. SIMONA VlClUS Matematikos ir mechanikos fakultete įvyko Tarybinės Ar mijos ir Karinio Jūrų Lai vyno dienos minėjimas. Stu dentai susitiko su Karinės ka tedros vyr. dėst. M. Kozupica. Fakulteto komjaunimo biu ras šventės proga išleido stendą. M. STEPŠYTE
Pažangumo pakopos Tokia jau tradicija, kad kartu su naujų kalendorinių metų pradžia mūsų šalies stu dentijai tenka duoti ataskaitą už praėjusį pusmetį, parodyti, kaip ruošiamasi rytojui, kada gyvenimo keliu teks eiti sava rankiškai, o žingsnių tvirtu mas priklausys nuo žinių, kultūros ir visuomeninių įgū džių bagažo, įgyto aukštojoje mokykloje. Kaip svarbu paim ti tai, ką taip dosniai duoda mums Alma Mater — idėjinių įsitikinimų tvirtumą, gilias ži nias, savo profesijos pamėgi mą. Teisės fakultete, kaip ir kiekviename kitame, komjau nimo organizacija susiduria su eile problemų ir sunkumų. Jiems nugalėti komjaunimo aktyvas paaukoja nemaža lai ko ir energijos. Pvz., pavasa rio sesiją fakulteto pažangu mo vidurkis buvo tik 3,77, fa kultetą „kamavo" skolininkai, nebuvo pakankamai kontro
liuojamas paskaitų lankomu mas. Atsižvelgdamas į praei ties klaidas ir trūkumus aka deminio darbo bare, fakulte to komjaunimo biuras išanali zavo studentų blogo lankomu mo bei pažangumo priežastis. Vykdydamas TSKP XXIV su važiavimo ir Visasąjunginio studentų sąskrydžio numaty tus uždavinius studentijai, biu ras stengėsi, kad žiemos sesi jos rezultatai būtų geri. Kursų komjaunimo biurų akademiniai sektoriai buvo įpareigoti pastoviai kontro liuoti grupių seniūnų darbą, blogai besimokančių studentų tėvams buvo rašomi informa ciniai laiškai, akademinės drausmės laužymas buvo lai komas VLKJS įstatų pažeidi mu ir už tai buvo jįutarta tai kyti visas komjatinimo baus mes, visuose kursuose buvo pravesti susirinkimai akade minės drausmės klausimais, kursų komjaunimo biuruose
operatyviai svarstomi studen tai, praleidę daugiau kaip 8 akademines valandas be patei sinamos priežasties, vedama fakulteto komjaunuoliams pa reikštų nuobaudų apskaita — tikrinamas jų poveikis. Fakulteto komjaunimo biu ras pastovius kontaktus palai kė su kursus šefuojančiomis katedromis Kuratoriai pasto viai dalyvaudavo kursų kom jaunimo organizacijų susirin kimuose, negailėdami laiko, padėdavo studentams. Tik ge ru žodžiu galima atsiliepti apie Valstybės ir teisės isto rijos ir teorijos katedrą (vedė jas doc. S. Vansevičius), Ci vilinės teises ir proceso ka tedrą (vedėjas prof. J. Žėruo lis) ir kitas, padėjusias fakul teto komjaunimo biurui aka deminio darbo bare. Buvo pa laikomi glaudūs ryšiai ir su fakulteto partine organizacija, kiekviename fakulteto kom jaunimo biuro posėdyje daly
vaudavo jos atstovas, daug nuveikė fakulteto akademinė komisija (pirmininkas doc. >. Vitkevičius). Paminėtos priemonės rodo, kad ypatingas dėmesys buvo skiriamas studentų mokymuisi, kaip vienai iš politinio sąmo ningumo ugdymo formų. Teisės fakultete mokosi 368 studentai, kurių kievienas tu rėjo savus individualiniuskompleksinius .planus. Juose buvo įsipareigota, kaip numa toma išlaikyti žiemos sesiją. Malonu pažymėti, kad dauge lis prisiimtų įsipareigojimų buvo ne tik įvykdyti, bet ir žymiai viršyti. Apie tai kalba ir skaičiai. Fakultete yra 24 pirmūnai, Teisės fakulteto bendras pažangumas — 3,89, IV kurso pažangumas — 4,33, II kurso pažangumas — 3,85 ir t. t. Fakulteto komjaunimo aktyvo pažangumas 4,23, ak tyvas žiemos sesiją išlaikė 100%. Fakultete sėkmingai studi juojamos socialinės-ekonomi nės disciplinos, kurios yra bet kurio profilio specialisto ži nių pagrindas, neatskiriama
„GERAI STUDIJUOTI — VALSTYBINĖ UŽDUOTIS“ „TS" SKAITYTOJŲ NEAKIVAIZDINĖ KONFERENCIJA
Kaip laikėme žiemos egzaminus Praėjusiame „T. S" numeryje supažindinome su sesijos rezultatais: kaip studentai laikė sesiją, kiek liko skoli ninkų. O štai kiekvieno fakulteto pažangumas procentais (skliausteliuose pateikiame pažangumą prieš metus). Pramonės ekonomikos fakultetas Gamtos fakultetas Filologijos fakultetas Istorijos fakultetas Teisės fakultetas Chemijos fakultetas Prekybos fakultetas Medicinos fakultetas Prekybos fakultetas Finansų ir apskaitos fakultetas Fizikos fakultetas Matematikos ir mechanikos fakultetas
94.8 92,0 90.1 87.8 87.8 86.8 86,0 85,4 86,0 83.2 80,9 78,7
(86.3) (79,0) (81.4) (77.5) (88,8) (81.7) (75.8) (83,0) (75.8) (66.8) (71,8) (61,3)
Kaip matome, pažangumas žymiai pakilo Matematikos ir mechanikos (net 17,4 procento! Finansų ir apskaitos (16,4), Gamtos (13,0) fakultetuose. Universitete, palyginus su 1970/71 m. m. žiemos sesija, pažangumas pakilo 9,2 procen to ir dabar sudaro 86,3 proc. Koks didelis žingsnis pirmyn. Neužieiskime iškovotų pozicijų, studijuokime dar geriau!
Sesija baigėsi,
sesija prasideda Matematikos ir mechanikos fakultete įvyko Tarybos ir partinės organizacijos posėdis. Jame buvo išnagrinėti praėju sios sesijos rezultatai, kalbė ta apie pasiruošimą pavasario sesijai. Pranešimą skaitė fa kulteto dekanas doc. A. Raudeliūnas. * * ★ Panašūs susirinkimai vyks ta k kituose fakultetuose. Darbinga nuotaika, vyravusi Universitete sesijos dienomis, neblėsta ir dabar, praėjus sesijai. Aptariant praėjusį se mestrą, ieškoma nepažangu mo priežasčių, nurodomos klaidos. Svarbiausia jų — kai studentai egzaminams ruošia si tik sesijos metu. Tik siste mingas darbas atneša gerus rezultatus. Vadinasi, dabar branginkime kiekvieną dieną, rimtai ruoškimės pavasario sesijai.
BRANGŪS SKAITYTOJAI! RAŠYKITE APIE STUDIJAS. LAUKIAME JŪSŲ LAIŠKŲ. PASIDALYKITE SAVO PATY RIMU, ABEJONĖMIS, SUMA NYMAIS. KAIP JOS KOVOJA TE UZ GERAS ŽINIAS.
Žiemos egzaminų sesiją Medicinos fakultete sun kiausia įveikti antrakur siams. Visų specialybių II kurso studentai laiko ana tomijos, histologijos ir po litinės ekonomijos egzami nus. Anatomija ir histolo gija — tai pirmosios teori nės medicinos disciplinos, su kuriomis susiduria busi mieji gydytojai. Po trijų semestrų studijų ateina lai kas parodyti darbo rezul tatus — išlaikyti egzami nus. Katedra jau nuo seno praktikuoja sistemingai ir labai gerai šias disciplinas studijuojantiems pasirašyti egzaminą semestro gale įvertinimu „labai gerai“. Ir šiemet daugeliui antra kursių — R. Maciui, A. Kibarskiui, J. Kibarskiui, A. Chomentauskui bei kitiems anatomijos ir histologijos egzaminų laikyti nereikė jo. Tai kruopštaus, sąži ningo darbo rezultatas. Ta čiau visumoje antrasis kur sas sesijoje pasirodė že miau galimybių. Anatomi jos ir histologijos egzami nų kurso vidurkis vieno das — 3,5, ne ką geresnis ir politinės ekonomijos eg zamino vidurkis — 3,6.
jų sudėtinė dalis. 203 studen tai išlaikė šių disciplinų egza minus „gerai" ir „labai ge rai", pažangumo vidurkis — 4,05. Naują semestrą fakultetas pradėjo turėdamas tik 7 skoli ninkus, o ir tie patys buvo apsvarstyti fakulteto komjau nimo biuro posėdyje, kur jiems buvo paskirtos komjau nimo nuobaudos, o III k. stu dentui V. Juozauskui ir II k. stud. ;. Krasauskui pareikšti griežti papeikimai. Visi sko lininkai buvo įpareigoti likvi duoti skolas 10 dienų laiko tarpyje. Sesija pasibaigė, pažengta dar viena pakopa aukščiau laiptais į mokslo viršūnes, ta čiau nereikia pamiršti, kad ateityje laukia nemažiau sun kūs ir atsakingi išbandymai, kad dar daug reikės padaryti, siekiant pašalinti negeroves, vis dar pasitaikančias aukšto sios mokyklos gyvenime. E. KURAPKA Teisės fak. komjaunimo biuro narys, atsakingas už akademinį sektorių
Šį semestrą filologai už baigė tikrai puikiai. Pa žangumas pakilo beveik 9 proc. Praeitą semestrą fa kultete buvo 19 pirmūnų, o dabar jų net — 91. Dvy lika pirmo kurso lituanis
Bausmė
už senas klaidas
Studentams, kurie neparo dė didelio noro sistemingai dirbti, egzaminus teko per laikyti: S. Ališauskui, N. Avrušinai, V. Bačiš, O. Bernotaitei, I. Raugialo ir kt. O antramečiams R. Gedeikai ir Z. Ramančiukaitei tenka net apleisti fakul tetą. Nors pirmakursiai pir mojoje sesijoje laiko tik du egzaminus, TSKP isto riją ir neorganinę chemiją, tačiau jau pirmoji sesija paprastai parodo, kas gali sėkmingai įveikti studijų sunkumus, o kam reikia rimtai susirūpinti ir pagal voti. Tiesa, nemaža sunku mų pirmakursiams sudaro planinė fizikos įskaita. Ta čiau šiemet fizikos įskaitą pirmas kursas laikė daug geriau, ir skolininkų buvo nepalyginamai mažiau, ne gu ankstesniais metais. TSKP istorijos egzaminą pirmasis kursas išlaikė vi durkiu 3,95. Geriausiai iš laikė gydomosios spec. II grupė — vidurkis 4,38.
Blogiausiai — san. higie nos spec. XI grupė (3,43). Neorganinės chemijos egzamino vidurkis — 3,86. Čia geriausiai pasirodė pediatrijos spec. VIII gr. studentai — 4,42, blogiau siai — san. higienos spe cialybės XII grupė — 3,25. Abu egzaminus ir fizikos įskaitą labai gerai išlaikė penki pirmakursiai: R. Kesminas, R. Juodviršis, A. Venalis, J. Visockaitė (gyd. spec.), L. Kaušilaitė (ped. spec.). Aukštesniuose kursuose egzaminų sesijos rezultatai jau daug geresni. Praktinis darbas klinikose įneša daug gyvumo, studijuoti darosi įdomiau, dirbama sistemin gai ir tai atsiliepia sesijos rezultatams. Jei III ir IV kurso kai kurių egzaminų vidurkiai ir nesiekia 4, tai dauguma V kurso studentų egzaminus laiko tik gerai ir labai gerai. Žinoma, ir čia visko pasitaiko — būna ir nepatenkinamų pažymių, tačiau juos, kaip taisyklė,
PIRMŪNŲ TARYBA
jėgom
Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivy nui remti ĮSDAALR) vyk do kilnų uždavinį — ji sa vo darbu padeda stiprinti mūsų tėvynės gynybinę galią. Savo mokyklose sekcijose, rateliuose, gru pėse ji ruošia specialistus — radistus, šaulius, para šiutininkus, mašinų vairuo tojus. Šios specialybės rei kalingos šaliai ir taikaus darbo dienomis, ir rūsčių išmėginimų metu. Mūsų Universiteto SDAALR gausus narių ko lektyvas, be savo pagrin dinio darbo — studijų daug dėmesio skiria ir veiklai šioje patriotinėje draugijoje. Kasmet daugelis Univer. siteto vaikinų ir merginų įsigyja šaulių, automašinų ir motociklų vairuotojų akvalangistų, radistų ir ki tas specialybes. Tai jų kil nus indėlis į bendrą reika lą, į tėvynės gynybos rei kalą. Laikraščio straipsnio apimtis neleidžia išvardin ti visus SDAALR entuzias tus ir aktyvistus — jų tu rime labai daug. Tarybinės Armijos 54-ųjų metinių proga noriu-paminėti vie ną kitą pavardę žmonių, puikiai dirbančių mūsų draugijoje — tai A. Smil gevičius (GF), R. Mažeika (ChF), J. Kriaučiūnas (PEF), D. Biriukovas (admi skolininką, išjuoks tinginį, nistracija), N. Beliakovas, pagirs pažangų studentą, V. Ragauskas, Z. Nekrasosuspėjantį aktyvią visuo vas (spec. katedra) ir kt. meninę veiklą suderinti su SDAALR organizacija geru mokymusi. savo veikloje palaiko nuo N. BULOTAITĖ latinius ryšius su kitomis I k. lituanistė visuomeninėmis organiza M. KURAIČIO nuotraukoje cijomis. Fakultetų ir skyrių (iš kairės): Filologijos fakulte organizacijoms to mokslo pirmūnės — IV k. SDAALR didelę pagalbą suteikia ad rusistė T. Rženceva, V k. li tuanistės S. Vasiliauskaitė ir ministracija, komjaunimo B. Daračiūtė, V k. rusistė organizacija, vietos komi T. Vlasova tetai, profbiurai. Šiuo at žvilgiu galima pagirti Garn. tos, Chemijos, Teisės fa kultetus. Tačiau ne visur šis kari nis — patriotinis darbas gerai atliekamas, dar yra gauna tie, kurių pavardės fakultetų ir skyrių, kurių nuo pat pirmo kurso nuo SDAALR organizacijos dir lat maišosi atsiliekančiųjų ba silpnai, nesulaukia kitų sąrašuose: L. Gorklianska- visuomeninių organizacijų, ja, M. Chaitas, E. Saudar kartais net fakultetų vado vybių paramos. gaitė ir kt. Būtina sustiprinti ši Tačiau nuo pat pirmo reikšmingą ir reikalinga kurso puikiais studijų re zultatais mus džiugina P. darbą, pasiekti, kad visos Pauliukas (VI k.), D. Lie pirminės SDAALR organi Pergalės dienos pas (V k.), D. Žvirblytė zacijos (IV k.) — visi trys Lenino proga galėtų kuo pasidi stipendininkai, G. Kriau- džiuoti. SDAALR organiza. čiūnaitė (VI k.), S. Karlo- cijos ir pirmiausia jų pir naitė (V k.), R. Stuokaitė, mininkai, komitetai ir ak M. Biliukas, H. Ramonas tyvas turi stengtis, kad bri tų kuo geriau ir pilnai (IV k.) ir kt. Visada ir visur turėtų į įvykdyti mūsų plano užda juos lygiuotis jaunieji viniai ruošiant specialis tus, priimant naujus na draugai. Norėtųsi, kad, atidžiai iš rius, realizuojant SDAALR nagrinėjus kursuose pra auto-moto loterijos 1972 ėjusios sesijos rezultatus, metų laidos bilietus. Fa būtų padarytos rimtos iš kultetų ir skyrių vadovai vados, studentai nebekar komjaunimo ir kitos visuo. totų senų klaidų, o dirbtų meninės organizacijos turi rimtai ir sistemingai, ruoš padėti mūsų draugijai su tųsi būti gerais specialis aktyvinti veiklą. tais. B. BLAŽYS Doc. R. MIKĖNIENĖ SDAALR Universiteto Medicinos fakulteto komiteto pirmininkas prodekanė
tų semestrą užbaigė vie nais penketais. Filologai nutarė įsitvir tinti užimtose pozicijose. Fakultete įsteigta Pirmūnų taryba, kurios tikslas — padėti atsiliekantiems moksle. Pirmūnai geriau siai žino bendrakursių bė das ir galės laiku ištiesti pagalbos ranką. Taryba leis sienlaikraštį, kuriame aštresniu žodžiu pabars
Naujiena!
Bendrom
sų studentų svečiavosi Ry goje, su Medicinos institu to Pediatrijos lakulteto komjaunuoliais pasidalino darbo patirtimi, aplankė Rygos muziejus, teatrus. Netrukus rygiečiai — me dikai aplankys ir mūsų Al ma Mater.
MEDICINOS FAKULTETE PRANEŠA MOŠŲ
KORESPONDENTAS
S. KERŠANSKAS Fakulteto SMD taryba ruošiasi konferencijai, ku li įvyks vasario 28 d. — <ovo 4 d. Jau pateikti 185 pranešimai. Konferencijoje I lalyvaus svečiai iš TbiliI ,io, Užgorodo, Kauno ir I eitų medicinos institutų.
I
I Žiemos atostogų metu liuoširdi draugystė užsiInezgė tarp Rygos MI ir Inūsų fakulteto komjauniIno aktyvistų. Atostogų lienomis 10 geriausių mū-
Dviejų tarplakultetinių meno saviveiklos apžiūrų nugalėtojai — medikai vėl įtemptai ruošiasi naujam konkursui. Repetuoja est radinis ansamblis, kaimo kapela. Prasidėjo tarpkursinis meno saviveiklos va karų konkursas, Pirmieji koncertavo trečio kurso studentai.
penktadienį Praėjusį kavinėje Universiteto bendrabučio Nr. 5 taryba suorganizavo įdomią vaka ronę, į svečius pasikvietė mediką — rašytoją V. Siri jos Girą. Rašytojas papasakojo apie savo gyvenimą, kelio nes, kūrybinius planus. , Bendrabutiečiai — savi veiklininkai, vadovaujami studentų L. Alesionkos, V. Dranenkos, G. Kriaučiūnaitės, surengė įdomų kon certą.
Nuo ko pradėjo garsiausi dailininkai ... Ji įsikūrusi nedidelia me, jaukiame kambaryje. Du kartus per savaitę čia renka si meno mylėtojai. Jie piešia. — Taip pradėjo ir geriau si pasaulio dailininkai, — sa ko dailės studijos vadovas C. Dereškevičius. Tai sunkus, juodas darbas, ačiau tik darbu ir atkaklumu galima pasiekti rezultatų. Bene didžišusias dėmesys skiriamas laisvai kūrybai. Stuiijos nariai neapsiriboja vien oraktine veikla. Jie kolekty viai lankosi parodose ir jas
aptaria. Salia praktinių užsi ėmimų vyksta ir teoriniai. Juk negali dailės studijos klausy tojai nežinoti meno istorijos. Kūrybai reikia įkvėpimo, o jis retai ateina, sėdint užsi darius kambaryje. Studijos nariai nekantriai laukia pa vasario, kada galės išeiti į gamtą. Tuomet ir imsis akva relės. Dabar laukia didžiulis dar bas — suruošti parodą TSRS 50-mečiui. Kiekvienas studi jos narys turės pristatyti po 3—5 savo darbus. O paroda
dosi kelionėn. Kelias, atrodo, buvo netrumpas, bet besi klausydami linksmai graudžių doc. J. Kabelkos pokštų, už traukdami smagią liaudies dai ną, besižvalgydami į Suvalki jos plačius laukus, Sakius pa siekėme greitai. Pakeliui bu vome sustoję miške. Vikrios mergaičių rankos greitai nu pynė kuklų vainiką iš eglės šakų. Jį nuvežėme j Sakių kapines. Ten palaidotas E. Steponaitis, vienas iš XX a. pradžios poetų, kuris per sa vo skaudžiai trumpą gyveni mą suspėjo palikti ryškų pėdsaką lietuvių poezijoje. Šiemet nuo jo gimimo sukako 80 metų. Griškabūdį pasiekėme tems tant. Dideliam mūsų nusivy limui, šeimininkai sutiko nu stebę (pašto išdaigosi). Ir kol jie sukvietė vakaro dalyvius, kol paruošė salę, knapsojome, nosis nukabinę — važiavome, tikėjomės ir, še tau — niekas nelaukė! Bet, prasidėjus va karui, liūdėti neteko. Po doc.
Lietuvos respublikinė Profesinių Sąjungų Taryba ir Liey tuvos TSRS Kultūros ministerija TSRS 50-mečio garbei 1972 m. organizuoja šiuos meno saviveiklos kolektyvų kon kursus: 1. Nusipelniusių ir pavyzdinių meno saviveiklos kolekty vų koncertinių programų peržiurą-konkursą. 2. Respublikinį mišrių chorų konkursą. 3. Respublikinį saviveiklinių estradinių orkestrų ir an samblių konkursą. 4. Respublikinį meninių agitbrigadų konkursą. 5. II respublikinį literatūrinių kompozicijų poezijos spektaklių konkursą. Respublikinis komitetas kviečia aktyviai dalyvauti ir mu sų universiteto meno saviveiklos kolektyvus minėtuose konkursuose. Krasnodaro Politechnikos instituto kvietimu Universite to Fizikos fakulteto vokalinis-instrumentinis ansamblis kon certuos Krasnodare musų draugams. Be to, balandžio mėn Universiteto sambistų komanda varžysis su instituto sam bistais. Taigi, įvairiapusiškas bendradarbiavimas tarp dvie jų aukštųjų mokyklų stiprėja Šį ketvirtadienį į Talino politechnikos Institutą išvyko Fizikos fakulteto studentų profsąjungos delegacija. Grupės sudėtyje — vokalinis-instrumentinis ansamblis. Planuojami du jo koncertai Talino politechnikos instituto studentams. E. DARAŠKEVICIOTE
J. Kabelkos paskaitos apie J. Jablonskio darbus ir jų reikš mę lietuvių kalbos istorijoje, po B. Spakauskienės prisimi nimų apie bangų žemietį, pra sidėjo linksmumai. Uždaina vo griškabūdiečiai. Gera buvo klausytis jų dainų, plačių ir vilnijančių, kaip ir gimtosios Suvalkijos lygumos. Rateliai tokie pat: ramūs, lėtoki. Gal todėl jie ypač džiaugėsi mū sų šokamais veržliais rate liais, trankiomis polkomis, ir nebeilgai savo vietose išsėdė jo net žilabarzdžiai seneliu kai. .. Rytojaus dieną aplankėme Rygiškius, J. Jablonskio gim tinę. .. . Kudirkos Naumiestyje mūsų tikrai jau laukė. Pasiti ko dešimtokai, lietuvių litera tūros mokytoja N. Manikienė. Pakvietė į V. Kudirkos muzie. jų. Nedidelis savo apimtimi muziejus, bet eksponatai su rinkti su tokiu rūpestingumu, atidumu, kad iš karto jauti, jog čia ne tariamas susidomė-
ketvirtakursis matematikas L. Lukavičius, pirmakursė mate matikė A. Vileitaitė ir kt. Gal išaugs iš šio kuklaus studentų dešimtuko ir ne vie nas daiiininkas. Kas žino... Juk jie tik pirmakursiai. Taip, taip pirmakursiai, nes dailės studijoje yra net trys kursai, o po to — egzaminai. Juos sėkmingai išlaikę, studentai gaus pažymėjimus. Tačiau ne vien tai. Svarbu, kad žmogus išmoks suprasti meną, jį tei singai įvertinti. V. AUKŠTUOLYTE
MENO SAVIVEIKLOS KOLEKTYVUOSE
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
Kur bėga Šešupė H I Vilnius — Šakiai — GriškaS d I mdis — Rygiškiai. Šitas I naršrutas gerai žinomas UniI rersiteto kraštotyrininkams. I lau praėjo keletas metų nuo o laiko, kai Griškabūdžio įpylinkėse būrys studentų I ‘kspedicijos metu surado pirI nuosius eksponatus. Užrašė I enųjų zanavykų prisiminimų I įpie J. Jablonskį, nemaža ir I įaudies kūrybos: dainų, paakojimų, nutikimų. Atsisveiindami su Griškabūdžiu, raštotyrininkai išsivežė ne I ik pilnus bloknotus, gražius I irisiminimus apie šį Užnemuės kampelį, bet ir nuoširdų 1. vietimą būti draugais. TradiI- I iniu studentų ir griškabūdie:ių sustikimu tapo J. Jablons:io metinių minėjimas. Praeitą sekmadienį nedides geltonas autobusiukas niversiteto kieme vos sutal>ino visus, norinčius pabuvoti b>se vietose. Šalia istoriko sėhasi fizikas, šalia lituanisto—• ž rnalistas, psichologas, ir t Į>ks gana margas, būrelis lei-
— tai savotiška mokykla, ku ri paskatins studentus dirbti. — Norėtųsi, — sako studi jos vadovas, — kad šioje pa rodoje dalyvautų ne tik studi ją lankantys studentai, bet visi, besidomintys daile, ir savo darbais praturtintų parodą. Planai ateičiai aiškūs, Tik reikia dirbti. Kol kas dailės studijos veiklos rezultatai kuklūs, kaip ir jos narių skai čius. Nubyrėjo, nubyrėjo, bet liko patys atkakliausi: pirma kursė lituanistė N. Bulotaitė,
jimas istorija, bet meilė ir pa garba jai. Ir ta meilė šioje mokykloje pasireiškia ne tik muziejine veikla, bet ir kasdie niniame gyvenime: rūpinimu si savos kalbos švarumu, mo kantis iš V. Kudirkos ir J. Jablonskio raštų. Po dosnių moksleiviškų vai šių su gintarine gira ir kitais suvalkietiškais skanėstais, la bai nesinorėjo palikti šį sve tingą miestelį, kur pamatėme tiek daug gero ir įdomaus, o svarbiausia — sutikome tikrai puikius, mylinčius savo gimtą miestą žmones. Tarsi pritarda mas mūsų nuomonei, nenorėjo judintis iš vietos ir autobusas, ilgai trūkčiojo ir springo jo motoras. Teko jėga priversti jį pajudėti.
s. KATKAUSKAITE
Repeticijų vakarai „Ei, šokėjau, Sukis vėju,
Skelki kibirkštis
(P. Širvys) Vakarais, kada ištuštėja auditorijos ir bendrabučiai pri sipildo jaunatviško klegesio, Estetinio lavinimo katedroje esančioje Čiurlionio gatvėje) prasideda eilinė repeticija. Vėlyvi praeiviai girdi skam bius balsus. Kažkas įtemptai kartoja vieną ir tą patį moty vą. Visas pastatas prisipildo garsų, melodijos nuotrupų. Ei damas koridoriumi, jauti kad už tų ar kitų durų vyksta ne lengvas darbas. Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio vardas pla nai žinomas ne vien tik Lie tuvoje. Su kokia pagarba skamba ,,nusipelnęs", „mūsiš kiai išvažiuoja", „mūsų an samblis". Tas žodis „mūsų" pilnai parodo, kokį autoritetą ansamblis turi savo draugų tarpe. Tuo labiau, kad į jį pa tekti ne taip lengva. Čia ne užtenka vien noro.. . Ne vie nas priėmimo dienomis išėjo liūdnas, graudžiai atsidusęs. Neseniai, tik mėnuo laiko, ansambliui vadovauja V. Aleksandravičius, kuris anks čiau dirbo liaudies dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva" orkestro koncertmeisteriu. Naujas vadovas karštai grie bėsi darbo. Artėjančiai apžiū rai kruopščiai sudarė naują dainų repertuarą. Draugiškus ryšius su ansambliu palaiko kompozitoriai J Juozapaitis, J. Gaižauskas, V. Montvila. Vadovo planai dideli. Todėl ir rūpesčių netrūksta.. . Orkestrą papildys nauji inst rumentai. Juk lietuvių liaudis grojo nė vien skudučiais. . . Norima ansambliui suteikti daugiau gyvumo, judesių lais vės, ypač tai liečia choristus.
Ieškoma kelių, kad koncertas taptų vientisesnis, nuotaikin gesnis, gyvesnis. Kiekvienais metais organi zuojamos kultūros dienos ra jonuose. Šį kartą ansamblis važiuos į Švenčionių rajoną. Vyksta visasąjunginis liau dies meno televizijos festiva lis. Mūsų šokėjus kovo 5 dieną matys visa Tarybų Są junga. Jie šoks „Rezginėlę" ir „Atsisveikinimo polkutę". Kruopščiai su pagrindine šokių grupe repetavo E. Mor kūnienė. Dar ir dar kartą pa kartojamas tas pats judesys. Viskas turi išeiti sklandžiai, lengvai, nepriekaištingai Mane domino ir sesija. Ko kia ji buvo ansambliečiams? Ar nenukančia mokslas repe ticijų sąskaita, juk jos tiek daug laiko atima? — O, ne! — atsakė šypso damosi dvi choro dalyvės, III kurso anglų kalbos specialy bės studentės M. Micpovilytė ir D. Kymantaitė. — Visur ga lima suspėti. Jos sesiją išlaikė gerai. Skolininkų ansamblyje nė ra. Tai draugiškas, darnus ko lektyvas. Jis draugiškai priima naujus narius ir iškilmingai išleidžia diplomantus. Ne visi palieka kolektyvą baigę Uni versitetą. A. Krūtinis jau dau gelį metų dainuoja kartu su jaunaisiais ir širdyje palieka visad jaunas, nors jau žilste lėję plaukai. Visi gerbia cho ro vadovą V. Cetkauską, kuris chorui vadovauja nuo 1957 m. Sukasi poros paruošiamojoje šokėjų grupėje. Skamba šokių vadovės T. Kalibataitės balsas „Na, dar kartelį. Ir..." Ir vėl viskas iš pradžių. Sušilę, su prakaitavę, linksmai besišyp santys šoka mūsų draugai. Vyt. Markevičiaus, istorijos specialybės I k. studento nuo mone, po tokių repeticijų" ir mokslas geriau į galvą lenda". Aš tikiu, kad tai tiesa. N. KONČlOTE
-------------
PRASIDEDA z ~
BALTRUŠAIČIO nuotraukoje:
u blonskio memorialinio muziejaus
3S
grupė Universiteto studentų su doc. J. Kabelka Ir griškabudiečials
prie
J.
TINKLINIO
VARŽYBOS
Nors Fizinio auklėjimo katedroje ir salėse dar vyksta remontas, Universiteto sportininkai vėl atnaujina vidaus varžybas. Rytoj, 15 vai. 30 min. WU sporto salėje Nr. 1 kovas pradės tinklininkai. Reikia pažymėti, jog paraiškas padavė visi fakultetai. Komandos suskirstytos į du pogru pius. Pirmajame merginų pogrupyje žais Pramonės ekono mikos, Gamtos, Matematikos ir mechanikos, Istorijos bei Filologijos fak. tinklininkės, antrame — Chemijos, Fizikos Prekybos, Finansų ir apskaitos bei Teisės fakultetų sporti ninkes. Vyrų pogrupiai panašūs į merginų. Tik Chemijoj fakultetas žais pirmajame pogrupyje, o filologai — antraįame. Komandos renkasi 10 min. prieš tvarkaraštyje numatytą rungtynių pradžią. s. BUCHAVECKAS
Kalinino Valstybinio universiteto komjaunimo komiteto iniciatyva orga nizuota mokykla jaunie siems kolūkiečiams, kurie ruošiasi stoti j šią aukštą ją mokyklą. Norinčiųjų at sirado apie šimtą. Kiekvie nas jų turi šefą — studen tą. Kuratoriai susipažino su savo globotiniais, jų ži niomis, siunčia jiems kont rolinius darbus ir vertina. Žiemos atostogų dienomis studentai teikė abiturien tams konsultacijas. Gegu žy neakivaizdinis mokymąsis baigsis, ir studentai
Turistų žiema
Pasakoja III k. matematikas R. VADLUGA
Baigėsi įtempta sesija. Nak vintais besileidžiančios saulės timis dar sapnuojasi egzami apylinkių vaizdais. O sekantį rytą ledu kertame nai, o galvoje jau rikiuojasi kitos mintys. Kur keliauti? Nemuną. Mūsų kryptis — SuMus patraukia smėlėtosios bartonys. Šiame kaime gyve no nepakartojamas legendų Dzūkijos miškai. Monotoniškai trinksi trau kūrėjas rašytojas V. Krėvė. kinio ratai. Pagaliau Zervynos. Su pagarba žvelgiame į Kas nežino šio puikaus Dzūki memorialinio muziejaus ekspo jos kampelio, kuriame gyvena natus, klausomės rašytojo gi nuostabus žmonės. Štai mes minaitės pasakojimų apie gar jau ir ant slidžių. sųjį Vincuką. Dėkojame už ... Pasiekiame Marcinkonis. skanią arbatą, ir vėl slidžių Tai — vienas didžiausių Lie vėžės nutįsta Nemuno link. tuvoje kaimų. Nuoširdžiai su Mūsų laukia Liškiava. Iš jos — tiko mus šio kaimo žmonės. į Ryliškes. Čia apsistojame R. Iš ryto vėl ant slidžių. Pra Mizaros kultūros namuose. Su sideda ilgai lauktos kalvos. pagarba vartome šio pažan Pasiekiame Nemuną. Važiuo gaus Amerikos lietuvių veikė jame jo krantu, kirsdami gilias jo knygų lapus, klausomės pa griovas. Iš toli pamatome se sakojimų apie jį. nąjį Merkinės miestuką. Kelią ... Pasiekiame Alytų. Tai pastoja Merkys. Jis kiaurą — augantis miestas prie Ne žiemą varo savo vandenis į muno. Kelis kilometrus nusi nurimusį Nemuną. Kertame tiesia panemune būsimas ir Merkį lieptu, ir mes jau Mer jau alsuojantis pramoninis ra kinėje. Lipame ant didingo pi jonas. Kas anksčiau galėjo ti liakalnio ir gėrimės nuraus kėtis, kad paprastas rajono
centras prie Nemuno taps pramonės centru. Šiame ne dienomis, o valan domis augančiame Tarybų Lietuvos mieste ir baigėme savo žygį, skirtą artėjančiam TSRS penkiasdešimtmečiui. ¥ ¥ ¥ Broliška draugystė sieja Universiteto turistų klubą su Minsko Valstybinio V. Lenino Universiteto turis tais. Susirašinėjame laiš kais, keičiamės patyrimu, rengiame susitikimus. O vasario 4 d. minskiečiai pakvietė mus i žiemos žy gių sąskrydį. Gaila tik, kad dauguma mūsų turistų tuo metu buvo žygiuose, todėl į sąskrydį nuvykusią ko mandą sudarė... tik vienas žmogus, šių eilučių auto rius. Sąskrydis įvyko Baltaru sijoje prie Švakšto ežero.
RAŠOM,
aukštosiose
MOKYKLOSE vertins abiturientų žinias. Liepos mėnesį abiturientai atvažiuos į Kalininą ir iš klausys paskaitų, seminarų ciklą. Šįkart vertins įau universiteto dėstytojai. Po . uriento knygutė bus pakeista komjaunimo komiteto kelialapiu stoti į Kalinino universitetą. ¥ ¥ ¥ Kazanės universiteto stu dentai grįžo iš Naberežnyje Celny. Kiekvienas atsi
vežė suvenyrą, kuris pri mena Kam'Aza, Istorikė T. Michailova — darbines pirštines. Teisės fakulteto studentas V. Gurevičius — keraminę plytelę su O Kiseliovos ir jos draugių apdailininkių autografais Kada jis atėjo į jų bend rabutį, pasirodė, kad rei kia iš. eilės perskaityti net tris paskaitas. Atsiliepimus apie paskutiniąją merginos įrašė plytelėje. O studentų dovana sta tybininkams — 5 tuksi knygų, surinktų per pra ėjusį semestrą.
Pavakary ant kalniuko sąskrydžio dalyviai išsiri kiavo atidarymui. Skamba grupių vadovų raportai, uždegami fakelai, ir pasku bomis pastatytu stiebu lė tai pakyla vėliava. Ke lios minutės, ir į žvaigž dėtą padangę pradeda kil ti draugystės laužo lieps nos. Tyliai nuskamba pir mieji gitaros garsai, prie laužo nuaidi jaunatviška daina. Vakaras paskęsta dainose. Dainose apie žy gio draugus ir apie pūgas, apie nugalėtus kalnus. Klausaisi tų dainų, ir šir dyje suvirpa išgyventi jausmai, vėl pajunti ant pečių kuprinės svorį, vėl išvysti plikas kalnų uolas ir debesis po kojomis. .. Liko nauji adresai, naujos pažintys ir dar la biau sustiprėjusi draugys tė. Išsiskiriame, kad grei Autoriaus nuotraukose: su baltarusių studentais turis tai vėl susitiktume mūsų žiemos žygių sąskrydyje. tais (viršuje); V. Krėvės sodyba Subartonyse. ji
*11 £ * J * J. Didesni kelmą pajudintume •)
Ar negalėtume, sutelkę Smulkesniuose ir stambes Šiuo metu Universitete etnografiją, istoriją, socio kaip niekad gausu įvai logiją. Mūsų (daugiausia jėgas, paruošti ir atspaus niuose, su geru būriu sve riausių mokslinių ir disku asp. J. Trinkūno) iniciaty dinti (kad ir rotoprintu) čių iš tarybinių respublikų sinių būrelių, klubų. Pasta va suburtas Žiūrų etnogra nors ir nedidelę informaci ir užsienio šalių. Linksmi rieji (apie būrelius jau ne finis ansamblis jau porą nę brošiūrėlę apie Univer nomės, svečius linksmino kalbėsime) pradėjo dygti kartų koncertavo Aktų sa siteto klubus, pagrindinius me, stengėmės parodyti netgi fakultetuose. lėje, daugelyje respubli būrelius? Ji pasitarnautų ir lietuvišką kultūrą. O ji, Būtų gražu. Vieno vis kos miestų, per televiziją, svečiui, ir studentams, no deja, toliau Dolskio su Šarintiems susipažinti pa baniausku ir nėjo... Veng dėlto pasigendam — šių radiją. klubų bendradarbiavimo, Daugybė vakarų, susiti tiems ar papasakoti besi rai prašė lietuvių liaudies kuris, šiuo metu, išaugus kimų, kurių vien išvardi ruošiantiems stoti į mūsų dainos. Nesulaukė... „Et, — galvojau, — čia bent jėgoms, galėtų būti ypač jimas užimtų ištisą skiltį. Alma Mater. Kol kas nieko panašaus keletą mūsiškių!" Galėtu Rašė apie mus daug. vaisingas. Dabar gi mes — kaip „Tarybinis studentas", neturim (ir apskritai apie me ne tik padainuoti — parodyt. Čia daugiabučio namo nauja „Tiesa", „Komjaunimo tie Universitetą; nėra net ko papasakot, kuriai — vieni apie kitus sa", „Literatūra ir menas", svečiui padovanoti). Gi iš tikrai mums geriau sektų dažniausiai turim labai „Vakarinės naujienos", blaškyta ir „proginė" in si: savi marškiniai. Mums menką supratimą, tą patį „Kultūros barai", dar formacija, matom, bejėgė. pabuvoti Interklubo drau susidarytą iš nuogirdų ar keli respublikos ir rajo Todėl tik tai, ką savo gijoje — taip pat įdomu. gan paviršutiniškų infor nų laikraščiai, žurnalai. akim pamatysi, savo ausim Keistuolis entuziastas, macijų, apgarsinančių mū Iki šio laiko suregistravom išgirsi, ką pajausi — tai ir veltui besistengiantis pieš sų veiklą „Tarybiniame netoli šimto bibliografinių links visų teisingiausias tuku užrašyti žodis žodin, ką jam šneka, — toks kraš studente" ar kitame laik vienetų (neskaitom arti de įspūdis. raštyje. Kokia bebūtų klubo totyrininko tipas jau pase šimties radijo ir televizijos kameriškumas no. Magnetofonas, foto Tinka ir mūsų — Krašto pasakojimų). Atrodo, kiek specifika, tyrininkų ramuvos — pa vienas skaitantis (visi skai visada bus tik bėda, maži aparatas, filmavimo kame vyzdys. Sujungę visus tome!) turėtų gan gerai nanti klubo poveikį plates- ra turėtų tapti (iš dalies ir niems studentų sluoks tapo; ramuva optimistiškai Universiteto kraštotyros mus pažinti. būrelius, gyvuojam jau Toli gražu! Paklausk, ir niams, siaurinanti paties žvalgosi profsąjungos pu sėn) kasdieniniais mūsų treti metai. Per tą laiką išgirsi: „Ramuva domisi klubo akiratį. Taigi Ramuva — už palydovais. O kas tiksliau įvykdėm porą stambių vien senove", „ramuva tik nukreips foto objektyvą, kompleksinių kraštotyros dainuoja" ar net „ramuva bendradarbiavimą. ekspedicijų (Vilniaus raj., — tai turistai". Taip atsa Pamėginkime šį abstrak jei ne įgudusi fotoklubo Dūkštose, ir Ignalinos raj., kys tūlas, gal būt, nepa tų žodį bent kiek sukon nario akis! Mes žmonės Tverečiuje), etnografinę mainomas kito klubo na kretinti. Te draugai nepa korektiški ir neturim kės ekspediciją Griškabūdyje rys pažįstantis savąjį „iki laikys tai pretenzingais lų fotoklubą paversti met (rinkome eksponatus J. panagių". Kita vertus, daž projektais ar pasiūlymais raštininku, bet mielai pa Jablonskio memorialiniam nas ramuvietis taip pat — pabiros, nors ir ne pa sinaudotume jo pagalba, ypač ekspedicijose. Gi, pamuziejui). Antri metai „plaukios", užklaustas čios smulkiausios. Ne kartą teko dalyvauti braidžiojęs mūsų takais, kaupiam Žiūrų apylinkių apie, tarkime, Žurnalistų Interklubo renginiuose. fotomenininkas užtiks to (Varėnos raj.) tautosaką, klubą. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
Šalies
REDAKCIJOS ADRESAS:
23200 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15.
kių tipų, modelių savo kūrybai, kad- atsipirks nedidelis „juodas" dar bas. Galima būtų jau pagal voti ir apie bendrą etno grafinės fotografijos paro dą. Tuo labiau, kad pra džia jau yra — keletas ramuviečių ne mažiau dirba ir fotoklube. Su Merginų seklyčia ga lėtume, sakykim, prisimin ti kalendorinių liaudies švenčių papročius. Kai ku rias tokias šventes gamto je galėtume rengti su tu ristais. Pavyzdžiui, pava sarį, Jonės (Medžių sodini mo) dieną, patvarkytume Šlovės piliakalnį. Paminėjom (prabėgom ir vienpusiškai) vos keletą klubų, visai nelietėm būre lių, kitų kolektyvų. Pa galvoji — kone su kiek vienu sieja kas nors bend ro, susilietimai su kiekvie nu abiem „padrumstų kraują" — atneštų šviežu mo, gyvybingumo. Ne pro šalį būtų kartais susirinkti įvairių klubų atstovams. Kalbos netrūktų. Bendri renginiai pri trauktų daugiau žmonių, kur kas didesnį kelmą pa judintume. VI. BRAZIŪNAS Kraštotyrininkų ramuvos pirmininkas
LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 941 LV 01476
Prie VVU studentų profkr miteto kaimo kapelos organ / zuojami vokaliniai ansambliu 1 vyrų kvartetas ir merginų I sekstetas. Visus, norinčius! dainuoti šiuose ansambliuose ! maloniai kviečiame. Balsų patikrinimas vyks ikil š. m. kovo 4 d. kasdien nuo I 22 vai. CR Aktų salėje. 1 Be to, papildomai priimamij i kaimo kapelą mokantys gr I ti smuiku, kontrabosu, kla- 1 netu. VVU studentų profkomitetas j Pirmąkart istorijoje Istorijos! /.akulteto mediumas. Ko nematėt — pamatysit.l ko nežinot —
sužinosit!
ko neklausėt —
Jeigu tik
paklausysit.
atsilankysi šeštadienį 17 vai. Skargos kie me.
Filologijos fakultete šeštai dienį 18 vai. mediumas. l'| vai. pradeda veikti bufetai (karšti vėdarai ir pan.), atraki čionai ir kitos smagybės. Rengėjai
Sunkią valandą, mirus mylimai mamai, Liuciją BALKEVIČIOTĘ nuoširdžiai užjaučia jos kurso drau gai. Filologijos fak. IV k. germanistai
Nuoširdžiai užjaučiame doc. S. VANSEVICIŲ dėl tėvo mirties. TF I k. studentai, vakarinio skyriaus diplomantai
TF studentų visuomeni-l nės organizacijos nuošir džiai užjaučia doc. S. VAN 5EVIČIŲ ir jo šeimą 'dėl j mylimo tėvelio mirties.
REDAKTORIUS A. KUSTA
I
2
1