Universitas Vilnensis, 1998 m. gegužė Nr. 5 (1570) by Vilniaus universitetas

kine itur ad astra

vni ^■1579^ .

/ H| t universitas

\ Gegužė

vilnensis

1998 m. Nemokamai

X_____ J

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr. 5 (1570)

LIETUVOS STUDENTŲ SĄJUNGA PRIIMTA Į EUROPOS STUDENTŲ SAMBŪRĮ Lietuvos studentų sąjunga, atstovaujanti ir ginanti studentų in teresus Lietuvoje ir užsienyje, 1998 m. ba landžio 24 d. buvo pri imta j Europos nacio nalinę studentų sąjun gą. Tai yra vienas iš Europos Sąjungos konsultacinių organų švietimo politikos klausimais. Taigi nuo šiol Lietuvos studentai galės turėti įtakos sprendžiant jiems rū pimus klausimus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Europos studentų informacinis biuras (ESIB) buvo sukurtas 1989 m. siekiant paskatinti Vakarų Europos valstybių studentus keistis informa cija. Kintant tarptautinės aplinkos si tuacijai ši organizacija atsivėrė ir Ry tų bei Vidurio Europos valstybių stu dentų sąjungoms. Be to, pakito ESIB funkcijos bei pavadinimas - jis trans formavosi ir pradėjo koordinuoti ne tik pasikeitimą informacija tarp Eu ropos studentų, bet ir daryti įtaką for muojant Europos švietimo politiką (dabar ši organizacija vadinama Eu ropos nacionaline studentų sąjunga). Šios organizacijos (ESIB) darbo formuojant Europos švietimo politi

dalyti atvykę Europos Tarybos parlamenti nės asamblėjos prezi dentė Lėni Fischer, Europos socialistų partijos parlamenti nės grupės pirminin kė Pauline Green, UNESCO aukštojo išsilavinimo politikos skyriaus vadovas pro fesorius Janas Sadlakas. Sulaukta ir dide Kandidatai į ESIB laukia sprendimo lio Maltos Respubli kos aukščiausios val ką svarbą patvirtino Europos Tarybos džios atstovų dėmesio: seminaro parlamentinės asamblėjos preziden dalyviai susitiko su Maltos Respub tė Lėni Fischer. Ji teigė, kad organi likos prezidentu Ugo Mifsud zacijos darbas švietimo srityje buvo Bonnici’u, ministru pirmininku, aukštai įvertintas antrajame Europos užsienio reikalų ir aplinkos apsau tarybos susitikime 1997 m. spalio gos, turizmo ministrais, parlamen to pirmininku ir kitais aukštais pa mėn. ESIB nariai, kurių iki paskuti reigūnais. nio susitikimo buvo 26, susitinka du Lėni Fischer teigė: “norint pasiek kartus per metus. Susitikimų metu ti, kad piliečiai maksimaliai dalyva vyksta ne tik tarybos posėdžiai, ku vimą demokratiniame gyvenime, rei riuose priimami įvairūs svarbūs kia suteikti visuomenei galimybę la sprendimai, bet ir tarptautinis se vintis” - šie žodžiai dar kartą patvir minaras viena iš Europos studenti tino švietimo svarbą visuomenės de mokratizacijos procese. jai aktualių temų. Šių metų susitikimas vyko balan Seminaro rezultatus apibendrino džio 18-25 d. Maltoje. Jo tema - dokumentas apie švietimo politiką. “Švietimas tarptautinėje perspekty Nukelta į 2 psl. voje”. Į seminarą savo patirtimi pasi

Universitas Vilnensis

1998.05

LIETUVOS STUDENTŲ SĄJUNGA PRIIMTA Į EUROPOS STUDENTŲ SAMBŪRĮ Atkelta iš 1 psl.

Jis bus įteiktas UNESCO organizuojamoje Pa saulinėje aukštojo mokslo konferencijoje, šių metų spalio mėn. vyksiančioje Paryžiuje. Lietuvos atstovams ypač svarbus buvo Euro pos nacionalinės studentų sąjungos tarybos po sėdis, kuriame svarstyta galimybė Lietuvos stu dentų sąjungai bei kelioms kitų šalių nacionali nėms studentų sąjungoms tapti šios organizaci jos narėmis. Reikia pabrėžti, kad stojimo procedūra yra gana sudėtinga. Norint tapti ESIB nariu neuž tenka vien gero noro. Salys kandidatės turi už pildyti išsamų klausimyną apie organizacijos veiklą, tikslus ir pan. Vėliau kandidatūrą du su sitikimus iš eilės svarsto taryba. Pagrindinis kri-

Lietuvos delegacija Maltoje aplankė garsiausias šalies vietas, istorinius paminklus

terijus priimant naujus narius - ar kandidatas atitinka organizacijos nustatytus reikalavimus. Organizacija turi būti valdoma studentų, tu rėti “svorį” formuojant švietimo politiką šaly je ir t. t. Svarstydama Lietuvos studentų są jungos kandidatūrą ESIB taryba domėjosi, ar LSS savo veikloje nepažeidžia moterų teisių, ar studentės gali būti renkamos į vadovaujan čius sąjungos organus, ar yra įsiklausoma į jų balsą. Kitas svarbus klausimas, kurį ESIB ta rybos nariai išsamiai aptarė su Lietuvos dele gacija, buvo kitakalbių galimybės dalyvauti LSS veikloje. Lietuvos studentų atstovai įro dė, kad visų tautybių studentai, įstoję į Lietu vos aukštąsias mokyklas, be jokių išimčių tam pa studentų atstovybių nariais ir gali būti iš rinkti jų vadovais. Kiek sudėtingesnėje padė tyje atsidūrė Latvijos atstovai, nes vienas stu dentų susivienijimas pagal savo senas tradici jas priima tik latvių tautybės studentus. Tai ESIB tarybai sukėlė nemažai klausimų, tačiau Latvijos studentų atstovams pavyko įtikinti, kad tai tėra vienintelė studentų organizacija, nenorinti atsisakyti tradicijų. Lietuvos studentų sąjunga įrodė, kad jos da lyvavimas Europos nacionalinės studentų sąjun gos veikloje bus naudingas ir reikšmingas abiems pusėms. Lietuvos studentų sąjunga šia me susitikime buvo vienbalsiai priimta į ESIB gretas. Latvijos kandidatūrai prieštaravo vienas tarybos narys. Estijos studentų sąjunga į ESIB buvo priimta prieš kelerius metus. Studentų pasveikinti atvyko Maltos Respublikos vadovai Autorės nuotraukos

Lietuvos studentų sąjungos atstovė ryšiams su visuomene Nerija MACIJAUSKAITE

Universitas Vilnensis

998.05

UNIVERSITETĄ APLANKE ČEKIJOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS Kovo 20 dieną Vilniaus universitete viešėjo Čeki-

Ls respublikos užsienio reikalų ministras Jaroslavas Šedivy. Kartu su juo didžiausią Lietuvos aukštąją mokklą aplankė Čekijos ambasadorė Lietuvoje JaroslalaJeslinkova.

Rektorate VU rektorius R. Pavilionis papasakojo pečiui apie Universitetą, siūlymą vienytis keliems Ry

ti Europos universitetams, žadamą atnaujinti Vilniaus

r Prahos universitetų bendradarbiavimo sutartį.

Po neilgo pokalbio svečiai buvo pakviesti į Jonų bažIvčioje surengtos parodos, skirtos Prahos Karlo uniersiteto 650-mečio jubiliejui, atidarymą. Čia ministes J

Šedivy savo kalboje pabrėžė, kad Vilniaus ir Pra-

ps universitetai bendradarbiauja labai seniai. “Prapje nuo senų laikų Lietuvos studentai buvo labai lau-

lami. Universitetų draugystė yra daug tvirtesnė ir ilesnė nei palankūs politiniai susitarimai”, - sakė sveias. Pasak jo, Lietuvos ir Čekijos santykiai yra geri, ir

teityje jie tik gerės, universitetai šioje srityje gali laai daug padėti. Atidarydamas parodą Čekijos užsienio reikalų mi[istras išreiškė viltį, kad šešių šimtų penkiasdešimties

betų Karlo universiteto istorija, primenama ekspo

rtų, taps artimesnė Vilniui. Apžiūrėję parodą svečiai susitiko su Prahos univer-

Susitikime su Prahos universitetų auklėtiniais pristatytos knygos tik dalis dovanojamos mokomųjų priemonių siuntos

teto auklėtiniais. Susitikime buvo pristatyti čekų kalps vadovėliai, žodynai ir kita mokomoji medžiaga, Čekijos ambasados dovanojama Vilniaus universitetui. VU

^torius R. Pavilionis pasidžiaugė, kad Prahoje nuo XVI amžiaus mokosi Lietuvos studentai, ir išreiškė viltį, jog

ateityje j Čekijos universitetus jų išvyks vis daugiau.

Svečias tai patvirtino ir pranešė, kad jau susitarta kviesti Lietuvos studentus į Čekiją ir skirti jiems stipendijas. Užsienio reikalų ministras pasidžiaugė, kad Vilniaus univer sitete gerai dėstoma čekų kalba, domimasi Čekijos kultūra, ir pažadėjo remti šias stu

dijas. Čekijoje ieškoma lektoriaus, galinčio atvykti į VU dėstyti čekų kalbos. J. Šedivy

padėkojo, kad Vilniaus universitete puose lėjamos čekų tradicijos ir skatinamas Čeki jos pažinimas.

Rektorate vykusiame pokalbyje dalyvavo Čekijos ambasadorė Lietuvoje J. Jeslinkova ir Čekijos užsienio reikalų ministras J. Ševidy

"U. V." inform. J. Pesliakaitės nuotr.

Universitas Vilnensis

1998.05

APIE VU HERBO ETALONO IR VU ŽENKLO NAUDOJIMĄ

•1579- %

^as VU ženklas

LT/ herbo etalonas

Šiuo metu VU padalinių blankuose, leidiniuose nau dojami įvairiausi herbo variantai. Siekiant suvienodinti Universiteto simbolikos naudojimą, Rektorato posėdyje buvo nutarta: VU herbo etalonas naudojamas tik rektoriaus blan kuose, VU diplomuose, ypatingos reikšmės dokumentuo se, pvz. raidos plane, rektoriaus metinėse ataskaitose.

Visuose kituose leidiniuose, VU blankuose, vokuose (išskyrus rektoriaus), studentų knygelėse naudojamas VU ženklas. Ženklų pavyzdžius galite gauti Informacijos ir ryšių su visuomene skyriuje (CR, 3 aukštas, 54‘kab., tel. 626541 el.paštas: infor@cr.vu.lt). Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius

APTARTAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETO RAIDOS PLANAS Balandžio 30 dieną VU Senato po sėdis vyko Komunikacijos fakultete. Se nato susirinkime buvo aptartas fakul teto raidos planas. Dekanas doc. R. Gudauskas nusakė fakulteto misiją, tikslus ir uždavinius, išdėstė kylančius sunkumus, nurodė priemones, kurio mis bus siekiama užsibrėžtų tikslų, įvar dijo darbo prioritetus. Komunikacijos fakultete rengiami specialistai, sugebantys organizuoti ir valdyti informaciją, mokantys ją pateik ti visuomenei, formuoti ir realizuoti in formacijos politiką. Dekanas įvardijo kelis fakulteto uždavinius: sukurti ir re alizuoti tarptautinius standartus atitin kančias studijų programas, integruoti komunikacijos ir informacijos sričių mokslinius tyrimus. Labai svarbia už duoti laikomas komunikacijos ir infor macijos srities mokslininkų ugdymas. Fakulteto absolventams įdarbinti būti na nauja šios srities specialistų darbo rinkos struktūra. Komunikacijos ir informacijos mokslo, studijų ir praktinės veiklos sri tis šiandien dar tik formuojasi. Jos ke liami klausimai, metodologija ir statu tas nėra labai aiškūs, jie tik skverbiasi į akademines struktūras ir programas. Dėl šių priežasčių kyla sunkumų įtrau kiant komunikaciją ir informaciją į mokslų klasifikacijas, aprobuojant dok

torantūros kryptis, pripažįstant nacio nalinę ir tarptautinę studijų programą ir specialistų kvalifikaciją. Mokslo srityje bus siekiama komu nikacijos ir informacijos kaip savaran kiškos mokslų srities pripažinimo. Fa kultete žadama didinti studentų kon tingentą kuriant naujas studijų progra mas (viešieji ryšiai, verslo administra cijos vadyba, politikos komunikacija ir vadyba). Ateityje numatoma stiprinti fakulteto ir Lietuvos įmonių ir įstaigų bendradarbiavimą, ryšius su privačiais, visuomeniniais ir valstybiniais partne riais. Kalbėdamas apie personalą de kanas užsiminė, jog fakultete kuriama efektyvi, lanksti, decentralizuota ir be simokanti organizacija, panaudojanti darbuotojų kompetenciją ir sugebė jimus. Strateginis fakulteto uždavinys tarptautinių ryšių plėtotė. Studijų sri tyje siekiama diegti naujus, interakty vius dėstymo būdus ir metodus, plėsti jungtinių, tarpdisciplininių studijų ir ty rimų kryptis, diegti distancinio moky mo programą. Dalyvavimas TEMPUS projektuose padeda fakultetui atsinau jinti, kurti naują organizacinę kultūrą. Fakulteto centrai yra suformuoti kaip mobilūs ir lankstūs darbo kolektyvai, skatinantys padalinių, formalių struk tūrų integraciją. Šį procesą skatina

1997 m. įkurtas Integruotas informa cijos centras. Nemažai kritinių pastabų sulaukė Žurnalistikos institutas. Čia retai ap ginamos žurnalistikos krypties diserta cijos, menka mokslinė veikla. Instituto vadovų nuomone, šis fakulteto padali nys turėtų tapti žurnalistinių tyrinėji mų centru, rengsiančiu mokslines kon ferencijas, seminarus, specialius peri odikos ir RTV tyrimus. Siekiant susie ti studijas ir praktiką žadama įsteigti studentų radijo stotį, laikraščiuose, ra dijuje ir televizijoje įkurti mokomąsias bazes. Nemažai sunkumų kyla dėl lie tuviškų vadovėlių ir metodinių priemo nių stygiaus, pasenusių technologijų Senatas institutui siūlė vykdyti daugiau pelną duodančių projektų. VU prorektorius B. Juodka pasi džiaugė, kad aktyviai dirba Komunika cijos fakulteto mokslininkai. Gerai fa kulteto mokslinę veiklą įvertino ir Lie tuvos mokslų akademijos ekspertai. “Komunikacijos fakulteto mokslinio darbo kokybė yra pakankama ne tik už tikrinti tinkamą magistrantūros ir dok torantūros lygį fakultete, bet ir repre zentuoti atitinkamų mokslų lygį Lietu voje ir užsienyje”, - rašoma ekspertų iš vadose. Romualda STONKUTĖ

Universitas Vilnensis

1998.05

PROFESORIAI IEŠKOJO IŠMINTIES kaip kiekvienas individas anksčiau ar vėliau kelia sau prasmės klausi mą: ar prasminga tai, ką aš dabar darau arba esu numatęs daryti? Ar prasminga bendrauti su ta ben druomene, su kuria gyvenu - šei ma, miesteliu, sekta, partija, vals tija ir t.t.? Keliant šį klausimą, rei kia bandyti atsakyti ir į dar vieną kiek esu laisvas šitaip klausdamas? Šia proga rektorius kalbėjo ir apie

Šių metų balandžio pirmoji Vil niaus universitetui turėjo būti reikšminga dėl dviejų priežasčių. Pirmoji - būtent šią dieną VU su kako 419 metų. Antroji - tą dieną Universiteto klube vyko diskusija tema “Ar pakanka mūsų gyvenime filosofinės išminties?”. Tema soli di, ir nedrįstu spėti, kaip tokia dis kusija būtų atrodžiusi pirmaisiais Universiteto gyvavimo metais, ta čiau šį kartą ji nebuvo labai įspū dinga. Atrodė, jog filosofinė išmin tis rūpi tik keletui jaunų žmonių, kokiais nors būdais susijusių su Fi losofijos fakultetu, prelegentams prof. A.Šliogeriui ir prof. R.Pavilioniui bei dar keletui profesorių. Beje, ir pati diskusija keletą kartų buvo priartėjusi prie pavojingų spe kuliacijų politikos ar reklamos te momis. Prof. Arvydas Šliogeris praneši

mą pradėjo klausimu, apie kokią iš mintį susirinkta kalbėti. Jo nuomo ne, tai ne ta išmintis, kurią išskai tome iš “protingų knygelių” (Aris totelio, Platono ar Vitgenšteino), ir ne šamanų, tautos vadų, oficialių iš minčių ar mistikų išmintis. Profe soriaus nuomone, išminties nega lima suprasti ir technokratiškai kaip specialisto išmanymo. Turime kalbėti apie gyvenimo išmintį, ku rią graikai suprato labai paprastai - kaip mokėjimą būti bendruome nėje. Šį apibrėžimą profesorius eksplikavo kaip mokėjimą gyventi taip, kad ir man būtų gerai, ir tiems, ku rie šalia manęs ar toliau. Profeso rius citavo Aristotelio mintį, jog iš mintis reikalinga tam, kad mokė tume gražiai gyventi. Prof. A. Šlio

geris pagal mokėjimą gyventi išsky rė dviejų tipų bendruomenes: ver

žą ir laisvų žmonių. Vergų ben druomenių pavyzdžiais gali būti Azijos despotijos, bolševikmetis ar da mūsų šiuolaikinė visuomenė. Anot profesoriaus, pasaulyje apie

90 proc. visuomenių yra vergų vi suomenės. Kyla klausimas - ką reiš kia mokėti gyventi vergų bendruo menėje? Atsakymą siūlo Amžinoji knyga, kurioje teigiama: “Išminties pradžia - Dievo baimė”. Prelegen tas teigė, jog žodį “Dievas” šioje frazėje galima pakeisti “ministru”, “tautos vadu” arba iš viso išmesti. Taigi vergų visuomenės išminties pradžia yra baimė, o jos centras budrumas, sugebėjimas bet kuria kaina, parduodant net ir save, iš likti, išsaugoti savo biologinę egzitenciją. Antrojo tipo visuomenė - laisvų žmonių visuomenė. Tokia visuome nė buvo Graikijoje, trumpą laiką kai kuriose Europos šalyse. Jos iš minties pradžia - drąsa, o centras - laisvė. Be drąsos, anot profeso riaus, neįmanoma jokia kita dory bė, net ir intelektualinės dorybės. Laisvų žmonių visuomenė nėra orientuota į išlikimą. Jos drąsa nu kreipta į drąsą mirti, į panieką gy venimui kaip reprodukcijai, kaip biologiniam išlikimui. Reziumuodamas profesorius dar kartą klausė, apie kokią išmintį no rime kalbėti mūsų šalyje. Jo nuo mone, Lietuvos situacija yra absur diška: šalies istorija - vergijos pa vidalų kaitos istorija, o dabar esa me prievarta varomi į laisvę. Taigi išvados gana niūrios... Antrasis prelegentas VU rekto rius R. Pavilionis kalbėjo apie tai,

Universiteto bendruomenės išskir tinumą bei problemas. Jis teigė, jog prieš 419 metų steigiant Universi tetą buvo pasakyta, kad ši bendruo menė turi būti nepriklausoma nuo bet kokios politinės, bažnytinės ar pasaulietinės jurisdikcijos. Šią nuo

statą bandoma išsaugoti ir šian dien. Prof. R.Pavilionis kalbėjo apie tai, kad visas mus supantis in dustrinis, vartotojiškas pasaulis verčia užmiršti tai, kad žmogaus prigimtis yra nepaprasta. Rekto rius mano, kad jauni žmonės, atei nantys į Universiteto bendruome nę, turi suprasti atėję į vietą, kur galima filosofiškai mąstyti apie sa vo tikslus. Didžiausia rektoriaus viltis - kad šie jaunuoliai suvoktų, jog atėjo ne amato įsigyti (tai išreikšiama terminu know how), bet suvokti, kodėl čia reikia būti (know why to be). Profesorius kalbėjo ir apie tai, kas yra laisvas žmogus. Jo nuo mone, šiuo metu Lietuvoje yra tiek laisvų žmonių, kiek yra išsi lavinusių piliečių. Baimė atsiran da iš nežinojimo. Išsilavinęs žmo gus nebijos atsikratyti baudžiau ninko komplekso, sakyti tiesą bet kokio rango pareigūnui ir taip pat pasipriešinti absurdui. Pranešimą rektorius baigė H.D.Toro citata: “Jeigu yra bent vienas laisvas žmogus, jau yra dauguma, nes su juo yra Dievas”. Indrė KLIMKAITĖ

Universitas Vilnensis

1998.0:

STEIGIAMA LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ DĖSTYTOJŲ SĄJUNGA Kovo mėn. 28 d. Vilniuje susi

Susirinkę aukštųjų mokyklų at

rinko Lietuvos aukštųjų mokyklų

stovai pirmojoje konferencijoj(

dėstytojų atstovai. Susitikime ap

priėmė kelis nutarimus.

tarti dėstytojų teisių gynimo klau

1. Reikalauti iš Vyriausybės

simai. Vienas aktualiausių klausi

kad minimalus aukštųjų mokyk

mų - nedideli aukštųjų mokyklų

lų dėstytojų atlyginimas būtu m

dėstytojų atlyginimai. Dėstytojo,

mažesnis nei šalies vidutinis dar

neturinčio mokslo laipsnio, dabar

bo užmokestis. Atitinkamai tur

vadinamo asistentu ar lektoriumi,

padidėti docentų ir profesorių at

atlyginimas buvo padidintas pen-

lyginimai.

kiasdešimčia litų. Dabar jis vos per

2. Visus sprendimus (dėl reika

kopia keturių šimtų litų ribą - tai

lavimų ar, iškilus būtinybei, strei

šiek tiek daugiau nei uždirba uni

fesinės sąjungos keitėsi atsi

versiteto valytoja. Dauguma valdi ninkų ir privačių įmonių darbuo

žvelgdamos į laikmečio reikala vimus. Šiandien darbuotojai jo

tojų nepatiki tokiu faktu. Net pro

mis patenkinti.

kų) išrinkta iniciatyvinė grupe (va dovė - B. Statkevičienė (LKKI)

nariai: P. Abarius (VU), V. Gab rėnienė (KU), V. Gudonienė (VU)

fesoriai ir docentai, turintys dakta

Vilniaus universiteto sąjunga

derina su aukštųjų mokyklų kated

ro ar habilituoto daktaro laipsnius,

nunyko. Galima suprasti dėsty

rų ar fakultetų atstovais, aukštųjų

negali tikėtis savo atlyginimu pri

tojų nenorą aukoti laiko. Be to,

mokyklų ar jų fakultetų profesine

lygti ministerijų departamentų ar

sunkiu šaliai metu visi stengėmės

mis sąjungomis.

skyrių vadovams, o kartais ir aukš

nepakenkti Lietuvai. Vis dėlto

3. Kurti Lietuvos aukštųjų mo

tojo išsilavinimo neturintiems jų

dabar, kai ūkis stiprėja, kai pra

kyklų dėstytojų sąjungą, vienijan

pavaduotojams. Dabar baigiamas

dėtos švaistyti lėšos pompastiš

čią egzistuojančias profesines sa-

kurti valdininkų įstatymas. Pagal jį,

kiems renginiams, valdžiai mie

jungas (KTU, LKKI, KU Menų

aukšta kvalifikacija nebus pagrin

lų žmonių premijoms, aferistų ar

fakulteto ir kt.) bei steigiamas

dinis rodiklis nustatant valdininko

šiaip lengvatikių žmonių, norėju

profesines dėstytojų sąjungas.

(ar dėstytojo) kvalifikacinę katego

sių prasigyventi iš bankų kredi

4. Kitus klausimus (dėl aukštų

riją. Beje, įstatymo projekte numa

tų, indėliams kompensuoti, rei

jų mokyklų koncertmeisterių (Kl

tytas lojalumo valdančiajai partijai

kia priminti valdžios vyrams apie

ir LMA), vyresniųjų laborantų

reikalavimas.

žmones, suteikusius jiems aukš

(LBVA) ir kt.) spręsti per vėles nes derybas. 5. Prašyti aukštųjų mokyklų

Jei nekovosime už savo teises,

tąjį išsilavinimą. Tik stipri, kon

mūsų padėtis tik blogės, kaip blo

struktyvi opozicija leis išsaugoti

gėja jau dešimt metų. Vienas par

aukštojo mokslo lygį, kad ir mū

lamentaras anksčiau yra sakęs, kad

sų, ir valdininkų vaikai galėtų

padėtis yra bloga todėl, kad mūsų niekas nebijo. Visame pasaulyje

tapti naujos Lietuvos kūrėjais.

profesinės sąjungos ir susivieniji

loma vienytis. Aukštųjų mokyk

mai gerbiami ne tik kaip reali jėga,

lų atstovai pritarė mūsų iniciaty

bet ir kaip pažangos rodiklis. Na, o

vai. Norėtųsi, kad ir Vilniaus uni

rencijos nutarimus aukštųjų mo kyklų dėstytojus, prašyti juos

mūsų tautos išrinktieji patys to ne

versiteto dėstytojai būtų aktyves

svarstyti katedrų ar dėstytojų su

suprasdami profesinėms sąjun

ni. Kuriamos ne fakultetų dėsty

sirinkimuose, pritarti nutarimam'

goms drįsta klijuoti žalingųjų eti

tojų sąjungos, o Universiteto dės

ir teikti siūlymus.

ketes.

Dėl šių priežasčių ir buvo siū

rektorių paramos sprendžiant svarbiausius organizacijos uždavi nius ir formuojant darbuotojų ko lektyvus. 6. Informuoti apie šios konfe

tytojų sąjunga. Dekanai, kated

Kai kurių Vilniaus, Kauno ir

rų vedėjai turėtų išnaudoti pui

Klaipėdos aukštųjų mokyklų pro

kią galimybę pareikšti iniciatyvą.

Komunikacijos fakulteto doc P. ABARIUS (tel. 76 8 9 87)

Universitas Vilnensis

1998.05

Patvirtinti mokesčiai už studijas 1998/99 m. m. klausytojams, įstojusiems į Vilniaus universitetą 1997 metais arba anksčiau Šie mokesčiai gali būti Senato patikslinti 1998 m. rugsėjo mėnesį. Eil. Nr.

Fakultetas (institutas, centras) , studijų programa

PAGRINDINĖS

STUDIJOS

Chemijos fakultetas

8,0

SPSt

N(V)

13,0

8,0

13,0

Technologijų vadyba

Ekonomikos fakultetas

14,0

12,0

16,0

Filologijos fakultetas

10,0

6,0

15,0

10,0

Anglų filologija, vokiečių filologija

15,0

Vertimas (iš/į anglų, lenkų, prancūzų, ru sų, vokiečių)

15,0

Filosofijos fakultetas

21,0

12,0

31,0

22,5

Fizikos fakultetas

10,0

15,0

Gamtos mokslų fakultetas

8,0

6,0

13,0

Istorijos fakultetas

15,0

7,0

20,0

Kauno humanitarinis fakultetas

13,0

10,0

15,0

9,0

13,0

Anglų filologija, vokiečių filologija, rusų ir vokiečių kalbos

13,0

Komunikacijos fakultetas

21,0

31,0

7,5

11,7

5,8'

7,5'

16,7

10,0'

Lietuvių filologija

9. 10.

Matematikos fakultetas

Informatika

11,7

8,3'

Medicinos fakultetas

25,0

Higiena, slauga

15,0

Stomatologija

45,0

12.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

28,0

42,0

13.

Teisės fakultetas

28,0

20,0

14.

Tarptautinio verslo mokykla

38,0

42,0

29,0

15.

Aplinkos studijų centras

13,0

16.

Religijos studijų ir tyrimų centras

8,3

11.

M - magistrantura; SPSt - specializuotos profesinės studijos; D - dieninės studijos; V - vakarinės studijos; N - neakivaizdinės studijos.

Pastaba. Konkreti studijų mokesčio suma litais už rudens semestrą apskaičiuojama, imant MGL dydį rugsėjo 1 d., o už pavasario - vasario 9 d. Įstojusiems 1996 m. arba anksčiau

Universitas Vilnensis

1998.05

TEMPUS - KOMUNIKACIJOS FAKULTETO MAGISTRANTAMS VU Komunikacijos fakultete

verslo informacijos. Verslininkų ir

trečius metus magistrantams ren

įmonių vadovų poreikiai vienaip ar

giami intensyvūs kursai pagal

kitaip susiję su marketingu, verslo

TEMPUS projektą “Informacijos

duomenimis ir makroekonomikos

Tempus

vadybos programa Lietuvai”.

subjektais. Informacijos profesio

pasiekiamų duomenų bazių ir bib

1998 m. vasario ir kovo mėnesiais

nalams šiandien būtina turėti ver

liotekų katalogų skaičius, informa

informacijos vadybos, bibliotekų ir

slo ekonomikos žinių ir informaci

cijos srautas nuolat didėja, todėl

informacijos centrų vadybos bei

jos sisteminimo, struktūrizavimo

bibliotekininkai ir informacijos va

tarptautinės komunikacijos progra

įgūdžių.

dybininkai turi naudotis operaty

mų magistrantai dirbo fakultete

Komunikacijos fakulteto magist

nuo ryto iki vakaro. Profesoriai iš

rantai mokėsi atpažinti, kiek ir ko

Olandijos ir Vokietijos kartu su ko

kios informacijos reikia verslo įmo

legomis iš KF pasiūlė kursus, su

nėms. Informacija buvo modeliuo

ti ir panaudoti tinklo informacijos

teikiančius naudingų žinių ir įgū

sankaupas, įvertinti, ar jos tinka

džių aukštos kvalifikacijos informa

jama keliais marketingo ir verslo duomenų analizės metodais. Šiame

cijos specialistams.

kurse pristatyti verslo “išminties”

Debatų technika (dr. J. Paarde-

modeliai.

vios informacijos ieškos priemo nėmis. Fakulteto studentai išmoko ras

konkrečios informacijos ieškai. Intensyvūs kursai - TEMPUS

projekto dalis - vyksta padedant

kooper). Debatai tampa demokra

Informacijos paieška literatūros ir

Lietuvos ir užsienio partneriams:

tiška laisvojo pasaulio diskusijos

verslo duomenų bazėse (dėst. J. Ver-

Fachhochschule Hannover (Vokie

forma. Kai žiniasklaidos priemonės

hoeven, C. R. Huthloff, dr. U. Scho-

veikia taip įtaigiai, visuomeninio

emer). Kursų tikslas - apžvelgti infor

tija), Deventerio Rijkschool Ijselland (Olandija), Šiaurės Londono

gyvenimo dalyviams svarbu išma

macijos rinką, išmokti “DataStar”

universitetui (Didžioji Britanija),

nyti debatų meną. Meistriškai ne

paieškos kalbą, įgyti patirties ieškant

įvaldęs debatų technikos pilietis

informacijos bendrose literatūros ir

Stokholmo universiteto bibliotekai (Švedija), Vilniaus dailės akademi

vargu ar gali tapti Amerikos ar Bri

specialiose verslo duomenų bazėse.

jos bibliotekai ir Lietuvos naciona

tanijos parlamento nariu. Debatai

Profesionalus pristatymas (dr. A.

linei Martyno Mažvydo bibliotekai.

- tai susirėmimas ir kova žodžiais.

Borggreve). Vadybininkams dažnai

VU Komunikacijos fakultetas šią

Priešingai nei derybose, debatuo

tenka pristatyti įmonės veiklos re

vasarą apibendrins trejų metų veik

se visada laimi tik viena pusė, ta

zultatus, pasiekimus, idėjas ir tiks

los rezultatus. Reikšmingiausias

čiau partnerystė nenutrūksta.

lus. Taigi vienas iš pagrindinių in

darbas - sukurta informacijos va

Klausydami debatų kurso stu

formacijos vadybininkų darbų yra

dybos magistrantūros studijų pro

dentai sužinojo, kaip apibrėžti pro

dalykiniai pristatymai. Kursą klau

grama. Jai įgyvendinti kuriama ir

blemą, parinkti argumentus, for

sę studentai mokėsi viešai kalbėti,

tobulinama techninė bazė - Integ

muluoti mintis, klausyti oponentų,

analizavo teorines užduotis, bandė

ruotas informacijos centras.

juos suprasti, reaguoti į argumen

taikyti įgytas žinias.

tus, išstudijavo neverbalinės komu

nikacijos poveikį.

“Internetas" kaip informacinio

Komunikacijos fakulteto stu dentų šį semestrą laukia dar dvi in

darbo priemonė (dėst. C. R. Hut

tensyvių studijų savaitės ir vasaros

Verslo informacijos analizės tech

hloff, dr. U. Schoemer). “Interne

seminaras Palūšėje.

nika ir metodai (dėst. R. Rietberg).

tas” tapo svarbus informacijos pro

Vartotojams vis dažniau prireikia

fesionalų darbo įrankis. Tinklais

Ramunė PETUCHOVAITĖ

1998.05

Universitas Vilnensis

KAIP ŽYGEIVIAI ŠVENTĖ KLUBO JUBILIEJŲ Esame pratę prie solidžių konferencijų, skirtų garsaus

Po “rimtosios” konferenci jos dalies buvo atidaryta nuo

žmogaus jubiliejui ar įvykio su kakčiai paminėti. Tačiau nedaž

komentavo patys autoriai; jau

nai tenka dalyvauti konferen cijose, kurios dalyviai susitikę puola vienas kitam į glėbį ir il

noji karta galėjo pasižiūrėti į žmones, apie kuriuos žinojo tik iš pasakojimų, - kad ir be

gokai plekšnoja per pečius, o į

veik žygeivių himnu tapusios

kolegų pranešimus reaguoja

dainos “Kalnai, kalnai...” au

garsiais šūksniais ar net kojų trypimu... Būtent taip ir vyko konferencija, skirta VU Žygei

torę Eleną Petrošiūtę-Kubilie-

traukų paroda. Nuotraukas

nę. Po pertraukėlės, atsipūtus ir užkandus (alumi bei mine

vių klubo keturiasdešimtme čiui. Į ją susirinko žmonės, ku

raliniu vandeniu vaišino buvu

riems, anot vienos dalyvės,

sių žygeivių firmos), vėl visi su sirinko į salę - šį kartą žygei vių kartų prisistatymui.

“varžteliai į vieną pusę pasisukę” -

dabos rašiniai, ir jauno lituanisto

t.y. jy gyvenimo ašį sudarė ir tebe sudaro kelionės...

J.Trinkūno skatinimas domėtis sa

Visi žygeiviai pagal keliavimo

vąja baltiškąja kultūra. Visa tai pri

metus buvo suskirstyti į penkias

sidėjo prie žygeivių sąjūdžio sukles

kartas. Kiekviena karta turėjo pri

tėjimo. Dabartinis Žygeivių klubo pre

statyti kelionių dainas, šiek tiek pa

Konferencija buvo pradėta susi kaupimo minute visiems iš gyveni

mo pasitraukusiems klubo nariams. Konferencijos pirmininkas J.Šimėnas pirmiausia į tribūną pakvietė pirmąjį VU Žygeivių klubo pirmi

zidentas medikas Robertas Ado maitis aptarė pastarųjų metų klu

pasakoti apie save. Netrukus paaiš kėjo, kad salėje nebeliko atlikėjų ir klausytojų - dainos visiems žino mos. Taigi dainavo visa salė.

ninką, klubo steigėją Vaidotą Ja

bo veiklą ir pasiekimus, kuriais ga lima dižiuotis. Baigus skaityti pra

nuškų. Jis papasakojo klubo priešis torę.

nešimus pradėtos teikti dovanos. VU Rektoriaus garbės raštais ap

rėjo progos arčiau susipažinti tryp dami polkutę ar sukdamiesi valso

Apie 1952-54 metus pradėjo ak

dovanoti pirmasis klubo pirminin

sūkuryje. Teko įsitikinti, kad “se

tyviai keliauti filologai ir istorikai, lankė istorines Lietuvos vietas ir Lietuvos rašytojų tėviškes. Žygei

kas V.Januškis, ilgametis treneris ir

niai” miklumu dar nė kiek nenusi

instruktorius Sergejus Timonovas

leidžia jaunimui, o kartais net ir ge

vių pradžia nebuvo lengva - VJa-

bei žygeivių žygeivis (keliaujantis bene penktą dešimtmetį) T.Šidiš

riau moka liaudies šokius, padėju sius sušilti ne viename žygyje...

nuškis prisiminė, kaip buvo keliau jama apsiavus paprastus teniso ba

kis. Nemažai dovanų teko ir dabar tiniam klubo prezidentui. Žygei

telius, o vietoj kepurės ant galvos užsidėjus nosinę sumegztais kam

vius Lietuvos keliautojų sąjungos

ti kurioje nors iš auditorijų ir pasi žiūrėti skaidrių bei filmų iš įvairiau

vardu pasveikino A.Jucevičius,

sių kelionių, drauge pasijuokti iš juo

peliais... Prisiminta, kad tais laikais

VGTU Turistų klubas, Pedagoginio

se užfiksuotų komiškų žygių akimir

net maisto produktų kelionei tek davo prašyti parašius prašymus.

universiteto atstovai. Mokslų aka

kų ir prisiminti vieną ar kitą kelio

demijos turistų klubas žygeiviams įteikė naujutėlę virvę, o Žemaitijos

nę. Nepasiteisino būkštavimai, kad

Toliau kalbėjo klubo pirminininkai geografai T.Šidiškis ir R.Kru-

pickas, geologas V.Baltrūnas. Pri

Po to įvairių kartų žygeiviai tu

Pailsusieji vėl galėjo ramiai nutūp

tokio pobūdžio vakaras gali virsti

nacionalinio parko direktorius, bu vęs Žygeivių klubo pirmininkas

vakaru. Ne vienas po šio vakaro sau

V.Bezaras - tai, ką liaudies meist

prisiekė - aš dar nenurimsiu...

siminta, kad studentų meilės savam kraštui ir kelionėms jausmą išugdė

rai moka gaminti geriausiai, - “na

lr tuo metu populiarūs prof. Č.Ku-

minės” butelaitį...

“senių” prisiminimų ir nostalgijos

Indrė KLIMKAITĖ

Universitas Vilnensis

1998. 05

LIETUVA JAPONĖS NENUSTEBINO Jau ketvirtus metus Vilniaus uni versiteto studentai gali mokytis japo nų kalbos. Japonijos universiteto stu dentė Tomono Goda nusprendė iš vykti į nepažįstamą kraštą, apie kurį beveik nerašė spauda, nekalbėjo te levizija ir nebuvo kuriami filmai. “Japonijoje universitete studijavau japonų kalbą ir rengiausi mokyti už sieniečius. Pasirinkau tokią specialy bę, nes norėjau išbandyti savo gali mybes. Ieškojau darbo įvairiose už sienio šalyse ir turėjau mokyti versli ninkus japonų kalbos. Visai atsitikti nai perskaičiau straipsnį, kuriame bu vo minima, kad Lietuvoje reikia jau no japonų kalbos dėstytojo. Man šis siūlymas labai patiko, parašiau į Lie tuvą laišką ir po dviejų savaičių jau buvo nuspręsta, kad vyksiu dirbti j Lietuvą”, - apie savo greitą sprendi mą pasakojo Tomono. Ji teigė neno rėjusi išvykti į kurią nors kitą Europ os šalį, nes ten gyvena ir dirba nema žai japonų. “Be to, aš labai norėjau patirti šiokių tokių naujovių, galbūt net ieškojau nedidelio nuotykio”, prisipažįsta pašnekovė. Važiuodama į Lietuvą Tomono apie ją beveik nieko nežinojo. Kadai se buvo skaičiusi, kad ši šalis atgavo nepriklausomybę, tačiau Japonijoje nedaug rašoma apie Baltijos kraštus. Nežinomybė studentę dar labiau pa traukė. Pašnekovė pasakojo, kad Lietuvo je ji nerado egzotikos. “Tai, ką pama čiau Vilniuje, manęs nešokiravo. Ste bino senamiesčio atmosfera, archi tektūra, labai patiko seni apgriuvę pa statai. Iki šiol mėgstu nueiti į Užupį. Dabar senamiestis labai greitai kei čiasi, o mane labiau traukė anas, “ne prijaukintas”, - prisimena pirmuosius metus Lietuvoje japonė. Dabar Lietuvoje ji jaučiasi kaip na muose. “Tik atvykus buvo šiek tiek lengviau, nes nemokėjau kalbos. Si tuacija gali atrodyti kiek paradoksli, tačiau kai išmokau lietuviškai, pradė jau pastebėti ir girdėti tai, ko neno

riu, kas nevisada džiugina”, - prisipa žino Tomono. Jos gyvenimo būdas būnant Lietu voje nepasikeitė, nes šiuolaikinių ša lių gyvenimas nedaug kuo skiriasi. Atsidūrę Tokijo gatvėje, pasak pašne kovės, neatskirtume, kuriame iš pa saulio didmiesčių esame. Tomono prisipažino, kad ją ne kartą kamavo mintis viską mesti ir išvažiuoti. “Tačiau aš neišvažiavau. Man patinka tai, ką darau, labai ma lonu dirbti su studentais. Aš juos mokau ir kartu mokausi pati. Matau savo darbo rezultatus, studentai da ro didelę pažangą. Vis daugiau jų nori išvažiuoti studijuoti į Japonijos universitetus”, - džiaugėsi VU dės tytoja. Į Lietuvą ji atvyko visai nemokė dama kalbos, lietuviškai pramoko jau čia apsigyvenusi. Lituanistinių studijų centre apie pusę metų klau sė lietuvių kalbos paskaitų, o po ku rio laiko pradėjo dėstyti japonų kal bą. Su studentais jai teko bendrauti angliškai, tačiau paaiškėjo, kad ne vi si studentai moka anglų kalbą. Tai gi dėstytojai teko intensyviau moky tis kalbėti lietuviškai, kad galėtų žo džių reikšmes paaiškinti gimtąja stu dentų kalba. Dabar Universitete To mono dėsto jau penktus metus. Per tą laiką ji šiek tiek perprato mūsų studentiją. “Japonijos ir Lietuvos švietimo sis temos šiek tiek skiriasi. Japonijoje la bai sunku įstoti į universitetą, tačiau visai nesunku jame mokytis ir gauti diplomą. Daug lemia universiteto vardas ir prestižas, o ne studijų ko kybė. Tačiau dabar Japonijoje atsiran da tendencija, kad įmonių vadovai kreipia dėmesį j tai, ką pas jį ateinan tis darbuotojas iš tiesų sugeba, o ne kokį universitetą yra baigęs. Vis la biau pradedama vertinti individualy bė, kiekvieno žmogaus sugebėjimai ir talentas. Norėdamas gauti darbą tu ri įrodyti, ką sugebi. Darbo rinkoje susidaro konkurencija, tačiau nieka

da nebūna taip, kad žmogus negautų jokio darbo. Už studijas mokantys tėvai svars to, ar verta investuoti lėšas į vieną ar kitą studijų kryptį, ar ji turi per spektyvą Japonijoje. Mokslas priva čiame Japonijos universitete yra ga na brangus. Valstybinių ir privačių universitetų studijų kokybė nedaug skiriasi, tačiau privačios mokyklos turi daug naujesnės įrangos ir mo kymo priemonių. Gyvendama Lietu voje taip pat pastebiu, kad tėvai pra deda svarstyti, kur geriau studijuoti jų atžalai, kad pinigai nebūtų inves tuoti veltui. Iš kitų dėstytojų girdėjau, kad Lie tuvoje studentai linkę nusirašinėti. Negalėčiau neigti, kad japonų stu dentai nenusirašinėja, tačiau tai nė ra daroma taip masiškai ir atvirai. Per mano egzaminą nėra sąlygų nusirašyti, nes kiekvieną egzaminuoju žo džiu individualiai”, - dalijosi mintimis Tomono. Lygindama Lietuvos ir Japonijos jaunimą ji teigė, kad vyresnioji japo nų karta buvo linkusi siekti karjeros ir viską dėl jos paaukoti. Šiandieni nis jaunimas labiau rūpinasi savimi, paiso savo norų. Dėl darbo neatsisa koma gyvenimo džiaugsmo ir laisva laikio. Jauni žmonės vengia turėti vai kų, nes jiems reikia skirti daug laiko ir pinigų. Gimstamumas Japonijoje mažėja, nes žmonės pinigus skiria sa vo reikalams. “Panašu, kad Lietuvo je vyksta tie patys procesai”, - sakė pašnekovė. Savo ateitį VU dėstytoja sieja su Lietuva. “Aš čia ištekėjau, auginu pusantrų metų sūnų, norėčiau ir to liau dirbti Universitete. Tėvai sunkiai susitaikė su tuo, kad mano vyras bus užsienietis, pavardė skambės kiek ki taip - Tomono Vėjelis, tačiau dabar prie to priprato. Beje, vyras jau kal ba japoniškai”, - pasidžiaugė VU dės

tanti japonė. Romualda Stonkutė

1998.05

Universitas Vilnensis

TEISES STUDENTŲ KONFERENCIJOJE KALBĖTA APIE TEISĘ IR POLITIKĄ Balandžio 18-19 d. Vilniaus universi tete vyko Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės (Elsa-Lietuva) organizuota konferencija, kurioje nagrinėti teisės ir politikos san tykio klausimai. Dvi dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo nuolat šiuos klausimus sprendžiantys aukšti politinių ir teisinių institucijų pareigūnai. LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko miteto pirmininkas doc. dr. S. Stačiokas nagrinėjo Lietuvos Respublikoje galio jančius norminius aktus, nustatančius tei sės ir politikos santykį. Svečias aptarė sunkumus, kylančius realizuojant šiuos aktus, paminėjo normų sistemos spragas, į kurias būtina atkreipti teisininkų ir įsta tymų rengėjų dėmesį. Teisės ir politikos ryšį valstybinės val džios institucijose analizavo Teisės fakul teto dekanas doc. dr. V. Tiažkijus ir Vals tybės konsultantas valstybės ir žmogaus teisių klausimais S. Šedbaras. Pranešėjai svarstė, kaip politika įtakoja valdžios ins titucijų darbą, nagrinėjo sunkumus, išky

lančius derinant šių institucijų darbą ir išsaugant teisėtumo principą tuo atveju, kai įvairiose valstybės institucijose vyrau ja skirtingos politinės pažiūros. Konfe rencijos dalyviai pabrėžė, kad šiose įstai gose labai trūksta kvalifikuotų teisinin kų, ir iškėlė klausimą, ar tam turi įtakos politika. Doc. dr. A. Abramavičiaus prane šime “Teisė ir politika teismo veiklo je” svarstyta, kaip gali būti derinamos žmogaus teisės ir teisėjų politinės pa žiūros. Pranešėjas aptarė ir vienus iš opiausių šiandienos klausimų - teisėjų nepriklausomumą ir teisėtumo garan tijas piliečiams. Pirmosios konferencijos dienos pabai goje buvo surengta diskusija, padėjusi apibendrinti iškeltas mintis, akcentuoti iškilusius klausimus. Diskusijai buvo pa sirinkta žaidimo forma, pasitelkiant kon krečius teiginius ir schemas. Kitą dieną doc. habil. dr. V. Vadapalas svarstė teisės ir politikos santykį tarp tautinės teisės aspektu. Jis pasakojo, kaip

Į DOKTORANTŪRĄ PRIIMAMA BE STOJAMŲJŲ Balandžio 16 d. VU Senato posėdyje buvo nutarta iš da lies pakeisti stojančiųjų į doktorantūrą teikiamų dokumentų sąrašą ir atsisakyti stojamųjų egzaminų į doktorantūrą. Be prašymo, bakalauro ir magistro diplomų bei gyvenimo ap rašymo, reikės pateikti dviejų mokslininkų rekomendaci jas (viena iš jų - Vilniaus universiteto, vizuota atitinkamos katedros vedėjo), mokslo darbų sąrašą, bakalauro ir ma gistro studijų baigimo dalykų, kurių vertinimai įrašyti di plomo priede, vidurkio pažymą. Skaičiuojant pažymių vi durkį, magistro darbo ar valstybinio egzamino įvertinimas nebus įskaitomas. Magistro darbo ar valstybinio egzamino įvertinimas ir bakalauro bei magistro studijų baigimo pažymių vidurkio suma laikoma pagrindiniu kriterijumi priimant į doktoran tūrą. Jei surinktas vienodas balų skaičius, atsižvelgiama į paskelbtus mokslo darbus, įvairių mokslo premijų diplomus. Senatas patvirtino priėmimo į doktorantūrą 1998 m. vie tų skaičių. Viso bus priimti 99 doktorantai. Negavus vals tybės finansavimo, Senato sprendimu vietų skaičius gali būti keičiamas.

"U. V." inform.

pasiekiami skirtingų politinių sistemų ša lių susitarimai, kaip jie vėliau įgyvendi nami. Kita pranešimo dalis buvo skirta tarptautinio teismo veiklai aptarti. V. Vadapalas nagrinėjo, kaip tarptautinio teis mo sprendimus lemia šalyse vyraujančios politinės pažiūros. Teisininkas A. Paulauskas aptarė bau džiamosios atsakomybės svarbą derinant teisę ir politiką. Buvęs generalinis pro kuroras nurodė sunkumus, iškylančius sprendžiant politikų (pvz., Seimo narių) ir teisėjų patraukimo baudžiamojon at sakomybėn klausimus. Pranešėjas patei kė siūlymų, kokius įstatymus reikėtų keis ti ir kaip geriau juos realizuoti. Kiekviename pranešime išdėstytos mintys sukeldavo karštas diskusijas, stu dentai aktyviai reiškė savo nuomonę, ta rėsi su patyrusiais politikais ir teisės spe cialistais. Konferencijos svečiai tvirtino likę patenkinti susitikimu, išgirdę naujų naudingų minčių, stebėjosi studentų su manumu. Vaidas BUČYS

RENKAMI STUDENTŲ ATSTOVAI Balandžio mėn. pabaigoje ir gegužės mėn. pradžioje vi suose Vilniaus universiteto fakultetuose buvo renkami fa kultetų atstovai, dalyvausiantys Vilniaus universiteto stu dentų atstovybės veikloje ir ginsiantys studentų interesus. Kaip sakė dabartiniai VUSA vadovai, rinkimai vyko van giai, į susirinkimus atėjo labai mažai studentų. “Tai, matyt, atspindi visos šalies padėtį: niekas nenori pareikšti savo va lios renkant atstovus, o vėliau, kai užpuola bėdos, ieškoma gynėjų ir stebimasi, kodėl niekas nesirūpina nuskriaustaisiais”, - teigė VUSA valdybos pirmininkas A. Bendinskas. Anot jo. vėliau sklindančios kalbos apie uždarą VUSA struktūrą ir “sa vų” žmonių draugiją yra nieko vertos. Šių metų rinkimai dar kartą įrodė, kad studentams nerūpi jų teisės (viena iš jų - da lyvauti atstovybės darbe) ir galimybės jomis naudotis. VUSA skaičiavimais, šių metų atstovų rinkimuose dalyvavo vos 10 procentų studentų. “Nežinia, kaip reikėtų akademinį jauni mą paraginti”, - truktelėjo pečiais A. Bendinskas. Beje, gegužės 14 dieną (data gali keistis) “Argus” pra mogų centre VUSA rengia ataskaitinę rinkiminę konferen ciją, kurioje apie nuveiktus darbus pasakos buvę VUSA vadovai ir bus išrinktos naujos “galvos”. VUSA visus stu dentus kviečia dalyvauti konferencijoje.

"U. V." inform.

Universitas Vilnensis

1998.05

'98 DREBINO NE TIK UNIVERSITETĄ Kasmet įvairūs Vilniaus universi teto fakultetai rengia savo dienas. Tai viena iš nedaugelio progų visiems švęsti, šokti ir tiesiog pabūti kartu, ga limybė praplėsti pažįstamų ratą ir su sirasti draugų kituose fakultetuose bei tęsti ir puoselėti savojo tradicijas. Ne išimtis šį kartą - ir Teisės fakulte tas, TEDI - teisininkų dieną. Šių metų TEDI vyko paskutinią ją balandžio dieną, ketvirtadienį. Kaip ir kiekvieną dieną, studentai ir dėstytojai fakulteto duris ėmė vars tyti nuo 7 valandos ryto. Tačiau po pusvalandžio visus pasveikinęs “Jau nimėlio” ansamblis liudijo, jog ši sau lėta pavasario diena nėra eilinė. To kia buvo TEDI dieninės dalies pradžia. Besirenkantiems studentams buvo dalijami loterijos bilietai ir tikinama, jog jie per pertraukas neslampinėtų po Universitetą ir nežiopsotų, o bū tinai stebėtų netoli valgyklos vyksian čius žaidimus. Per pertraukėles buvo skelbiami laimingieji bilietų nume riai, padėję laimėti kosmetikos ir dan tų priežiūros reikmenis, TEDI atri butiką, dantų taisymo nuolaidų kor telę. Po pirmos paskaitos buvo pa skelbta “Dėstytojų pertrauka”, per kurią dėstytojai turėjo progą parodyti ne tik savo sugebėjimus ir žinias, bet ir rankų miklumą - teko pataikyti į taikinį strėlytes, užmesti žiedus ant tuščių butelių, užrištomis akimis nu siimti dovanų maišelį, t.y. vertingą prizą, ir pan. Per pertraukėles tarp rungčių renginio vedėjai vis pasikvies davo po tris merginas iš trijų maiše lių ištraukti laiminguosius loterijos bilietėlius. Po to vyko alternatyvios muzikos grupės “Verslo Rizikos Re zervas” koncertas. Po 13 valandos prasidėjo visų labai lauktas tradicinis egzaminų ir įskaitų aukcionas, kuriame sumokėjus tam tikrą sumelę buvo galima įsigyti nemylimiausio (ir ne tik jo) dėstytojo egza mino lObalų įvertinimą ar bentjauprisilipinti prie gautojo pažymio vieną ar du balus. Pradinė kaina buvo 5 litai, tereikėjo ją pakelti tiek, kad niekas ne bedrįstų siūlyti daugiau, užmokėti 5 li tų užstatą ir bandyti atsakyti į norimo nusipirkti egzamino ar įskaitos dėsty

tojo klausimą. Nesėkmės atveju 5 litai pasimelši, o jei ne - ir jautis nepadės”. lieka aukciono rengėjams, o kaina vėl Trečiakursiai graudžiai pasakojo, keliama iš naujo. Karščiausiai buvo kaip šiame fakultete iš laisvo ir gyve plojama teisės sociologijos dėstytojos nimo džiaugsmu trykštančio fukso R.Bakševičienės 10 balų egzamino tampama griežtu ir susiraukusiu pro įvertinimui, kuris vieno antrakursio fesoriumi. Antrakursiai rodė dėsty buvo nupirktas už 320 litų. Daug emo tojų J.Prapiesčio, B.Sudavičiaus ir cijų sulaukė baudžiamosios teisės dės R.Bakševičienės parodijas, o trečia tytojo J.Nociaus egzamino balai, ku kursiai labai šauniai imitavo TV šou riuos įsigyti galėjo net keli žmonės, at laidą “N-14” su muzikiniais intarpais. sakę į klausimus apie pilstuką ir pro “Laidos” vedėja uždavė mįslę: “Ža stituciją. Ne vienas pirmakursis galėjo lia žalia per visą dangų, kas? Polici pagerinti savo būsimo ekonomikos eg jos akademija. Joje jau pradėta dės zamino įvertinimą ar net iš karto pel tyti matematika ir studentai jau išmo nyti dešimtuką atsakęs į šmaikščius ko du veiksmus: atimti ir pasidalin dėstytojo P.Mikučionio klausimus, pa ti”. Pasirodymą vainikavo originali ir vyzdžiui, “Kas pasakė, jog mokesčiai - iškilminga daina apie dėstytoją J.Nomenas nupešti žąsį taip, kad būtų kuo cių, tapusi vakaro himnu. 'Ifečiasis mažiau pūkų?” Vis dėlto daugiausiai kursas ir pelnė “Kurso kruto” nomi juoko sukėlė baudžiamosios teisės dės naciją. Galiausiai buvo paskelbtas tytojo J.Prapiesčio prašymas įvardyti paskutinis konkursas, kuriame iš sa asmenį, kuris pasakė, kad “už baudžia lės pakviestos merginos atsakinėjo į mąją teisę įdomesnė, patrauklesnė, klausimus apie “Oriflame” firmos bet griežtesnė ir žiauresnė gali būti tik produkciją, o nugalėtoja tapo Ekono moteris. Studentai manė, kad taip pa mikos fakulteto fuksė, niekaip nesu sakyti galėjo tiek Listas, tiek Nocius, tikusi pripažinti, jog teisininkai yra bet J. Prapiestis atskleidė paslaptį, jog geriau nei ekonomistai, nors daugu tai fakulteto prodekano A.Abramavi- mai salės žiūrovų tai atrodė aki čiaus teiginys. vaizdu. Viską apvainikavo K.Smorigino, Vakarinė teisininkų dienos dalis vyko “Karolinos” klube. Šventės da “Radijo show” ir “Pelenų” pasirody lyviai pradėjo rinktis 19 vai., nors pro mai bei iki 5 valandos ryto trukusi dis grama prasidėjo 21 valandą. Renginį koteka. O štai ką apie teisininkų dieną pa vedė Jonas Radzevičius iš “Baltijos TV”. Pirmiausiai buvo išrinktas “Pri- sakoja pats šios šventės organizato madėstytuvas”, kuriuo, kaip ir pernai, rius antrakursis Robertas Juodka: tapo konstitucinės teisės dėstytojas ir “TEDI buvo organizuota Europos Konstitucinio teismo teisėjas Augus teisės studentų asociacijos “Elsa-Lietinas Normantas. Kadangi pats dės tuva” lėšomis. Kadangi “Elsa-Lietutytojas šventėje nedalyvavo, prizą at va” dar jauna organizacija, į organi siėmė pseudo-Normantas - vienas zacinį darbą, o kartu ir j pačią orga pirmo kurso studentas, tiksliai pade nizaciją, buvo stengtasi pritraukti kuo monstravęs dėstytojo eiseną ir manie daugiau naujų narių. Pagrindiniai šios šventės privalu ras. Populiariausia “Arkikatedra” ta po Valstybinės teisės katedra, o po mai: galėjo susitikti tiek Teisės, tiek puliariausiu studentu po sunkių iš kitų fakultetų studentai, buvo galima bandymų (merginos užrištomis aki pabendrauti su dirbančiais teisinin mis išvalo pretendentams dantis) ta kais, palaikomos gražios fakulteto tradicijos, be to, šventėje tikrai pui po antrakursis Domas Pakėnas. Toliau vyko “Kurso kruto” rinki kiai pasirodė K. Smoriginas ir “Pele mai. Čia 1-3 kursai turėjo parodyti po nai”, “Radijo Show” taip pat “nepa vaidinimą-prisistatymą. Pirmakursiai sišiukšlino” ir scenoje neprisigėrė. Aišku, šiemet nesusirinko tokia pademonstravo grėsmingai artėjantį “primadėstytuvo” A.Normanto egza galybė žmonių kaip pernai, bet šven miną bei pavaizdavo, kas yra Teisės tė, manau, pavyko”, - mano organi fakultetas. Antrakursiai atsakė kon zatorius. Laura ŽIČKUTĖ krečiai - tai karvė, kurią, “jei mokėsi,

Universitas Vilnensis

1998.05

ĮVEDAMA NAUJA ATLYGINIMŲ IR STIPENDIJŲ MOKĖJIMO TVARKA

Neatsidariusiems ban ko sąskaitų atlyginimai ir stipendijos bus deponuoti.

12%

nėra

s? §

N®

30%

5.11%

nėra 20 Lt

X© 8 CM

•

o-■n. o

□ 3

nuosun

2 Lt

nėra

Ii <5

S i i t

■s

■n. o

s 2

t s

< B co X £

•s

•L C/3 įj i i O

:g 2 &

’S

fi 1

a R

a S

S? ’T

□ cs

metams

O g -2 Z

1 c/1

likutį

už kreditinį

■S

C-

»n

•8

N kodo šutei

’B.

kortelės pal

•B <Z)

ko kasose

■S V) į s

gų automatuose

cz>

-f

•o

užgrynųųp

už prekes ir pašiau;

■S s

rd U M Z

aptarnavimo mokės

O 5

■s

už kortelę

•ūu

8 5

už sąskaitos aptam

10 Lt

20 Lt

60 Lt

nėra

nuosun

nėra

£ ■M

nėra

< o z

nėra

'8 m. nėra

40 Lt

M < 5 z

nėra

M 5 < z u >

nėra

s® o' §

20 Lt

nėra

Lt studentams

30 Lt darbuotojams

GLOBUS LŽŪB sąskaita LTB

Einamoji

LOBUS LTB

Paslaugos pava<

ūkio banko GLOBUS kor telę turėtų kreiptis į banko skyrius Vilniaus g. 18 arba Basanavičiaus 26. Su savi mi būtina turėti darbuoto jo pažymėjimą. Norintieji gauti “Snoro” banko IMPAR Card korte lę turi kreiptis j bet kurį “Snoro” banko taupomąjį skyrių. Būtina turėti VU darbuotojo pažymėjimą. Taupomojo banko eina mąją sąskaitą galima atsi daryti bet kuriame Taupo mojo banko skyriuje ar po skyryje. Norintiems gauti “Her mio” ar Vilniaus banko VI SA Electron kortelę arba Taupomojo banko GLO BUS kortelę prašymų blan kai dalijami VU centrinių rūmų 55 kab. Papildomą informaciją teikia A. Kemėšius (CR 55 kab., tel. 62 21 29).

| o .a « < £

yo^o

ūkio, Taupomuoju ir Vil niaus bankais dėl stipendi jų ir atlyginimų mokėjimo per šiuos bankus. Norintieji gauti Žemės

sotims onu

posėdyje buvo nutarta nuo birželio 1 d. VU darbuoto jų atlyginimus ir studentų stipendijas pervesti į pasi rinktų bankų einamąsias arba mokėjimų kortelių są skaitas. Vilniaus universitetas pasirašė sutatis su “Her mio”, “Snoro”, Žemės

nėra

Š. m. kovo 26 d. Senato

■B C/)

s cu

Universitas Vilnensis

SVEIKINAME VILNIAUS UNIVERSITETO BENDRUOMENĖS NARIUS, GEGUŽĖS MĖNESĮ ŠVENČIANČIUS GARBINGAS SUKAKTIS: Česlovą lloppeną,

dr. Petrą Goiokvosčių,

Veroniką Januškevičienę, Vaclovų Boleslovą Čiūrą,

Vaidotą Igiacą Stanevičių,

Aldoną Veroniką Kazickaitę,

habil dr. Arvydą Ambrozaitį, dr. Juozapą Ūsaitį,

clr. Algimantą Juozapavičių,

dr. Praną Petkevičių,

dr. Eglutę Eleną Rimkutę,

habil. dr. Eleną Danutę Marčiulionienę,

Birutę Baliūnienę,

Jūratę Milčienę,

Domų Ignatavičienę,

dr. Algirdą Juozapavičių, dr. Vygantą Juozapą Čapliką,

habil. dr. Stanislavą Lazutką, Dognedą Čajevskają,

Postislavą Koposovą.

DISERTACIJOS Balandžio mėn. 20 d. Ramūnas Garankštis apgynė disertaciją “Lercho dzeta funk cijos reikšmių pasiskirstymas” fizinių mokslų srities daktaro laipsniui gauti. Balandžio 24 d. Gintaras Simutis apgynė disertaciją “Tulžies pūslės ir lydinčios tulžies latakų akmenligės gydymas minimaliai invaziniais chirurginiais būdais” biomedicinos mokslų srities daktaro laipsniui gauti. Balandžio mėn. 30 d. Filomena Kavoliūtė apgynė disertaciją “Aukštaičių aukštu mos agrarinio kraštovaizdžio transformacijos retospektyvinė analizė” fizinių moks lų srities daktarės laipsniui gauti.

NAUJAUSIOS VU LEIDYKLOS IŠLEISTOS KNYGOS 1. M.Michelbertas. Paragaudžio pilkapynas. 21,8 Lt. 2. Z.Mačionis. Gerardas Bajoras. Bibliografinė rodyklė. 1,5 Lt. 3. J. Valentinas, D.Tamulevičiūtė. Helicobacter pylori reikšmė gastroduodeminei pa tologijai ir jos gydymas. 5,85 Lt. 4. A.Medeišis. Elementarieji matavimų tikslumo įvertinimo būdai. 1,4 Lt. 5. A.Ramoškienė. Introduction to Computer English. 8,3 Lt. 6. G.Surkienė. Vaikų darbo ir poilsio režimas. 2,5 Lt. 7. L.Kazlauskienė. Edvardas Ramanauskas. Bibliografinė rodyklė. 3 Lt. 8. S.Tumkevičius. Studies on the Synthesis of Pyrzolo... 5,2 Lt. 9. H.Horodničius. Branduolio fizika. 16 Lt. 10. J.Žvinklys, E.Vabalas. Įmonės ekonomikos pradmenys. I d. 9,5 Lt.

11. F.Kavoliutė. Aukštaičių aukštumos agrarinio kraštovaizdžio transformacijos ret rospektyvinė analizė. 1,2 Lt. 12. E.Rimkus. Lietuvos meteorologijos ir hidrologijos problemos XXI a. išvakarėse. Konferencijos medžiaga. 11,5 Lt. 13. Lietuvos istorijos studijos, 5. Mokslo darbai. Rengė V.Pšibilskis. 11,8 Lt. 14. E.Zaikauskas, R.Bartaška. Apskaitos terminų žodynas. 4,1 Lt. 15. J.Rinkevičius. Teisės ekspertizės spec. kurso programa. 0,5 Lt. 16. Biologijos stojamojo egzamino programa. Rengė S.Sinkevičius. 1,0 Lt.

1998.05

Gegužės mėnesį vyksiančios konferencijos • Tarptautinė apvaliojo stalo kon ferencija “Mažmeninės prekybos intemacionalizavimas Lenkijoje ir Lie tuvoje”; atsakingas asmuo - Ekonomi kos fakulteto prekybos ekonomikos katedros prof. A. Sausanavičius, tel. 76 89 86. • Respublikinė mokslinė praktinė konferencija “Prekybos mokslas ir praktika”; atsakingas asmuo - Ekono mikos fakulteto prekybos katedros prof. V. Vengrauskas, tel 76 89 86. • Respublikinis plaštakos mikro chirurgijos seminaras; atsakingas as muo - Plastinės ir rekonstrukcinės chi rurgijos klinikos prof. K. Vitkus, tel. 61 08 13, 61 99 93. • Mokslinė-praktinė konferencija “Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai-98”; atsakingas asmuo - Neuro logijos klinikos doc. V. Budrys, tel. 77 83 28. • Respublikinė konferencija “Poli tinis lyderis ir jo komanda”; atsakin gas asmuo - L. Bielinis, tel. 70 00 89. • Gegužės 17-19 d. tarptatautinis NorFa tyrimo kursas “Gamtinės ap linkos raida Baltijos jūros pakrantė je”; atsakingas asmuo - Gamtos moks lų fakulteto geologijos ir mineralogi jos katedros prof. M. Kabailienė, tel. 63 54 91. • Gegužės 12-13 d. Kauno huma nitariniame fakultete vyks respubliki nė magistrantų ir jaunųjų doktorantų konferencija “Informacinių technolo gijų taikymai”; atsakingas asmuo KHF Informatikos katedros asist. I. Šarkiūnaitė, tel. 20 05 66. • Gegužės 20 d. vyks tarptautinis mokslinis seminaras “Televizijos pub licistika”; atsakingas asmuo - Žurna

listikos instituto doc. M. Lukošiūnas, tel. 62 55 31. • Gegužės 18-23 d. seminaras “An tidepresantų pasirinkimo kriterijai”; at sakingas asmuo - Psichiatrijos klinikos prof. A. Dembinskas, tel. 67 00 18. • Gegužės 21-22 d. rengiama I-oji tarptautinė Baltijos paraplegijos me dicininės draugijos konferencija; atsa kingas asmuo - Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro doc. A. Juocevičius, tel. 77 98 43. • Gegužės 22-24 d. vyks Lietuvos periodontologų sąjungos konferenci ja; atsakingas asmuo - Stomatologijos klinikos doc. A. Pūrienė, tel. 72 76 79.

Universitas Vilnensis

998.05

LIETUVOS JAUNIMO ORGANIZACIJOS SUSITIKO KREPŠINIO AIKŠTELĖJE Lietuvos studentų sąjunga ir Vil kaus universiteto studentų atstokbė surengė Lietuvos jaunimo orbanizacijų krepšinio turnyrą. Jame llalyvavo dvylika politinių ir visuo

meninių jaunimo organizacijų ko mandų. Vilniaus universitetui atItovavo net kelios komandos. Tur nyro rėmėjai - Jaunųjų verslininkų lajunga - taip pat subūrė koman-

pą. kurią sudarė garsūs žmonės: k Chomičius, D. Laskys, V. Jan kauskas. Muzikinės firmos “Bom ba” komandą sudarė muzikantai ir

furnalistai. Varžybos vyko dvi dienas: iš pra džių buvo žaidžiama pogrupiuose, kėliau rungtyniavo pogrupių nugaėtojai. VUSA komandai šįkart šiek tiek nepasisekė, nes likimas lėmė kaisti viename pogrupyje su jaunaiiais verslininkais. Studentų atsto vams kovoti su profesionalais ne

pavyko. Varžybas sudarė ne tik koman dų kovos. Vienas iš įdomesnių buio tritaškių metimo konkursas. Jį,

Sveikinami turnyro nugalėtojai - jaunųjų verslininkų sąjungos atstovai

kaip ir buvo tikėtasi, laimėjo V. Chomičius. Per minutę iš skirtin gų pozicijų jis įmetė penkiolika tri taškių. Jaunųjų verslininkų atstovas laimėjo ir kapitonų varžybas. Vis dėlto šįkart nemenkas konkurentas V. Chomičiui buvo Lietuvos stu

Lietuvos studentų sąjungos ir Jaunųjų verslininkų komandų nariai nebuvo priešiškai nusiteikę

dentų sąjungos komandos kapito nas L. Veikalas. Ketvirtoji varžybų vieta teko VU Jaunųjų politologų klubui, trečioji - Lietuvos socialdemokratinio jau nimo sąjungai. Finalinėse varžybo se susirėmė Lietuvos studentų są jungos ir Lietuvos jaunųjų versli ninkų sąjungos komandos. Visas varžybas rezultatas buvo beveik ly gus, vienu metu LSS komanda pir mavo. Verslininkams tai buvo labai netikėta. Vis dėlto Jaunųjų versli ninkų komanda tapo varžybų nu galėtoja. Lietuvos studentų atsto vai pralaimėjo tik keturiais taškais. Rengėjų ir dalyvių manymu, tur nyras buvo puikus, rėmėjų dovanos - taip pat. Jaunimo organizacijų krepšinio varžybas rėmė finansinė pramoninė grupė “Status”. Padėjo “Stimorol”, “Philips”, “Audis”, “Bomba”. Jaunieji verslininkai įsteigė pereinamąją taurę. Rungty nės vyko vieno ir varžybų rėmėjų Vilniaus universiteto - salėje. "U. V." inform. Nuotr. iš VUSA archyvo

Universitas Vilnensis

1998.05

CENTRAL EUROPEAN ŪNIVERSITY Curriculum Resource Center 1998 Fall Sessions DURATION: Approximately one week AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Economics, History, Sociology, Legal Studies, Environmental Sciences & Policy, Medieval Studies, Gender Studies, Applied Statistics. TO WHOM IT MAY CONCERN: Ūniversity teachers and/or professionals (who teach part-time) in the Sočiai Sciences and

Humanities and who are preparing new or revising previously taught courses.

DEADLINE: 15 May 1998 for Legal Studies 5 August 1998 for Legal Studies next session, Gender and Culture, History, Medieval Studies 30 September 1998 for Sociology, Statistics, Economics, Environmental Sciences and Policy. REQUIREMENTS: Applicants for CRC Sessions mušt: Be ūniversity teacher and/or professional (who teach part-time) in the Sočiai Sciences and Humanities, who are preparing new or revising previously taught courses; Have sufficient English language ability to participate in discussions and ūse resource materials; Submit an application with all accompanying required documents as stated on the CRC application form.

ADDITIONALINFORMATION: All costs related to transportation and accommodation during the sessions will be covered by CRC

Teaching Public Relations A VVorkshop for Ūniversity Faculty & Professionals DURATION: 21 June-10 July 1998 in Riga and Valmiera, Latvia St.Petersburg, Russia TO WHOM IT MAY CONCERN: ūniversity staff teaching Public Relations and Public Administration, also junior lecturers in the humanities and sočiai sciences who want to learn more about public relations, journalists, practitioners who wish to teach

DEADLINE: May 15, 1998 REQUIREMENTS: - mušt be current ūniversity faculty,- proficient in English,- resident in the Baltic Statės ADDrTIONAL INFORMATION: The norkshop is fully funded for the selected candidates. In addition a stipend of$200 is paid. Participants should be able to stay the entire period. CONTACT: Application are available: Educational Advising Center, Vilnius Ūniversity, room 40 (625053). Send them to: Dr. Judy VanSlyke Turk, dean College of Journalism & Mass Communications, Ūniversity of South Carolina, Columbia S.C. 29208 USA fax.: 803 777 4103 e-mail: Turk-Judy@sc.edu •••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••t*

The John D. and Catherine T. MacArthur Foundation Initiative in the Independent Statės and the Former Soviet Union: Individual Research and VVriting Grants TO WHOM IT MAY CONCERN: Scientists, activists and civic leaders pursuing research in their home countries. This program seeks to support those investigators who propose to generate new knovvledge and to bring that knovvledge to the attention of the broader public and policy-making institutions. AREAS OF STUDY: Law and Society; Human Rights; Environment and Society; Peace and Security. DEADLINE: June 12, 1998. Submit documents either to Moscovv or Chicago Office till. Grants will be awarded in February 1999 for projects to start in March 1999 for a period not exceeding 18 months. FINANCIAL SUPPORT: Support for research and analysis which have practical applications and policy relevance for pressing societal issues in the region. Grants aim to support in-country work, publication, and dissemination by academics, journal ists, community leaders and other practitioners from a wide variety of backgrounds. Support may be requested for project materials, equipment, research-related travel and other costs. Travel outside the Independent Statės should not comprise more than one third of the totai time requested. Grants typically do not exceed the equivalent of $10,000 to $17,000. REQUIREMENTS: Citizenship or being a resident of any of the statės of former Soviet Union during the proposed grant period. Only projects designed and completed by one person will be considered. The Foundation will Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, accept only one project from each applicant. Those workVU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. ing on a full-time basis in an official government capacity Tel. 61 35 46, mob. tel. 8 299 5 93 50 are ineligible to apply. Emerging specialists and women EI. p.: vilnensis@vu.lt are especially encouraged to participate. Tiražas 3000 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. ADDITIONAL INFORMATION: Application form Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. can be obtained from Foundation’s Offices in Mosco* Spausdino AB “Spauda”. or Chicago. Locally, forms are distributed by: Aurelija Redaktorė Romualda STONKUTĖ Valeikienė Office of International Relations Vilnius University Universiteto 3, Vilnius 2734 phone: 61 34 73