Universitas Vilnensis, 2009 m. spalis Nr. 5 (1697)

hinc itur ad astra

universitas

% £

vilnensis Nr. 5 (1697)

2009 m. spalis

PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

Moksliniai darbai turi būti prieinami Skaitykite p. 3

Adomo Mickevičiaus kiemas Skaitykite p. 8

Šiemet įstojusiems studentams - nauja studijų programos keitimo tvarka Skaitykite p. 10

VU išlaiko pozicijas geriausiųjų pasaulio universitetų reitinge Vilniaus universitetas vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, antrus metus iš eilės išlaikiusi savo pozicijas „Times Higher Education - QS“ geriausiųjų pasaulio universitetų reitinge.

Dr. Inga MILIŠIŪNAITĖ, VU Kokybės vadybos centro direktorė Tarptautiniam reitingavimui šie­ met buvo atrinkta per 1100 univer­ sitetų. Pasaulyje yra daugiau nei 16 tūkst. aukštojo mokslo įstaigų, iš

jų 12 tūkst. - universitetai.

Pirmą kartą tarp 600 geriausiųjų pasaulio universitetų VU, vienintelė

VUfukso akimis Skaitykite p. 12

aukštoji mokykla iš Lietuvos ir Baltijos šalių, pateko 2008 m. - jam buvo skir­ ta 501 -600 vieta. Šiais metais kartu su VU tarp geriausiųjų pasaulio universi­ tetų yra irTartu universitetas, taip pat užimantis 501-600 vietą. Į šią grupę

taip pat pateko garsūs Perudžos, Genujos, Milano irTurino universitetai (Italija), Porto universitetas (Portugali­ ja), Salamankos universitetas (Ispani­

VU kinetinė trupė vėl džiugins žiūrovus „Penktadienio menais Skaitykite p. 14

http://www.vilnensis.vu.lt •

ja), Segedo universitetas (Vengrija). „THE - QS" reitinge 1-400 vietos yra nustatomos tiksliai, žemesnės skirsto­ mos į dvi stambias grupes - 401-500 ir 501-600.

Iš Centrinės ir Rytų Europos regi­ ono universitetų 2009 m. reitingo aukščiausioje pozicijoje - Peterbur­ go valstybinis universitetas (Rusija), užimantis 168 vietą. Karolio univer­ sitetas (Čekija) atsidūrė 229 vietoje,

valstybinis universitetas (Rusija), Varšuvos tech­ nologijos universitetas (Lenkija), Liublianos uni­ versitetas (Slovėnija), Eotvos Lorand universitetas (Vengrija).

2009 m. geriausiųjų pasaulio universitetų de­ šimtuke tradiciškai te­ bedominuoja JAV (6) ir Jungtinės Karalystės (4) universitetai.

Tarp 50 geriausiųjų pasaulio universi­ tetų šiemet pateko ir 9 Azijos žemyno aukštosios mokyklos. „Russell" universitetų grupės, jun­ giančios 20 pagrindinių Jungtinės Karalystės mokslo universitetų, ge­ neralinė direktorė Dr. Wendy Piatt BBC naujienų portalui aiškino: „JK universitetai lieka vieni pagrindinių lyderių pasaulinėje aukštojo mokslo rinkoje, tačiau jiems „ant kulnų lipa" tokios šalys kaip Kinija ir Korėja, skiriančios milžiniškas investicijas geriausioms savo aukštojo mokslo

institucijoms."

ES švietimo komisaras Janas Figelis, komentuodamas šių metų reitingo

rezultatus, teigė: „Jei Europa nepa­ didins aukštajam mokslui skiriamų

investicijų, netolimoje ateityje reitin­ gų sąrašo viršuje atsidurs Azijos šalių universitetai."

Jogailos universitetas (Lenkija) - 302, Novosibirsko valstybinis universitetas (Rusija) - 312, Varšuvos universitetas (Lenkija) - 349, Prahos technikos universitetas (Čekija) - 394 vietoje. Į

„THE - QS" atliekamo universitetų vertinimo metodika grindžiama keliais rodikliais, turinčiais skirtingą vertę. Šioje vertinimo sistemoje

401-500 vietas užimančių universi­ tetų grupę patenka Brno technolo­ gijos universitetas (Čekija), Tomsko

akademinis ekspertų vertinimas sudaro 40 proc., darbdavių vertini­ mas - 10 proc., studentų ir dėstytojų

santykis - 20 proc., citavimo skaičius vienam dėstytojui - 20 proc., užsienio dėstytojų proc. - 5 proc. ir užsienio studentų proc. - 5 proc. Į pastaruosius tarptautiškumo rodiklius neįtraukiami dėstytojai ir studentai, atvykę pagal mainų programas.

Akademinis ekspertų vertinimas yra „THE - QS" tarptautinės uni­ versitetų reitingavimo metodikos pagrindas. Šio rodiklis gaunamas apklausus internetu pasaulio akade­ minės bendruomenės narius. Anketos yra išsiunčiamos World scientific, International book information service duomenų bazių prenumeratoriams ir „THE - QS" duomenų bazėje esan­ čiais adresais. Respondentai yra prašomi pareikšti savo ekspertinę nuomonę apie konkrečių universi­ tetų mokslinę veiklą, laimėjimus ir išskirtinumą atskirose mokslo srityse (išsamiau su pačia anketa galima susipažinti internete: http://research. qsnetwork.com/qs_surveysystem/ index.php?survey=52&viewonly}.

Darbdavių vertinimo rezultatai taip pat gaunami internetinės apklausos būdu. Dažniausiai apklausiami tarp­ tautinio verslo įmonių personalų

skyriaus vadovai. Negavęs darbdavių

atsiliepimų universitetas apskritai negali patekti į reitinguojamų uni­ versitetų sąrašą, todėl šiais metais, siekdamas, kad Vilniaus universitetas

sulauktų kuo daugiau darbdavių at­

siliepimų, Kokybės vadybos centras, bendradarbiaudamas su fakultetais,

parengė ir pateikė Vilniaus univer­

siteto darbdavių sąrašą. Teikiant duomenis 2010 m. reitingavimui šis

sąrašas bus atnaujintas.

Kitais metais planuojama kartu su fakultetais parengti tarptautinės

akademinės bendruomenės narių,

turėjusių/turinčių bendradarbiavimo su Vilniaus universitetu patirties, sąra­ šą. Šio sąrašo pateikimas „THE - QS" duomenų bazei padidintų VU gali­ mybes sulaukti daugiau akademinio

ekspertinio vertinimo atsiliepimų ir taip sustiprinti savo pozicijas tarp

geriausiųjų universitetų.

2009 m. geriausiųjų pasaulio universitetų sąrašas:

http://www.topuniversities.com/ university-rankings/world-university-

rankings/2009/results

universitas

2

2009 m. spalis

vilnensis

f f f aktualijos____________________________________________

Universiteto dvasia Kražiuose Spalio 1 d. Vilniaus universiteto Senato komisija surengė išvažiuojamąjį posėdį Kražiuose. Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai.

Nuo 1614 iki 1844 m.

Kražiuose veikė kolegija, kurią įsteigė Jėzuitų ordinas. To paties or­ dino dėka buvo įkurtas ir Vilniaus universite­ tas. Senato komisijos posėdis vyko vienin­ teliame išlikusiame ir neseniai restauruotame kolegijos pastate, kuriame dabar veikia Kražių Motiejaus Ka­ zimiero Sarbievijaus kultūros centras.

VU Senato komisijos nariai posė­ džiavo kartu su Kražių bendruomenės ir Kelmės rajono savivaldybės atsto­ vais. Po posėdžio apskritojo stalo dis­ kusijoje buvo kalbama apie Vilniaus universiteto ir Kražių švietimo bei kultūros institucijų bendradarbiavimo galimybes ir perspektyvas.

Sveikindamas atvykusius svečius, Kelmės rajono meras pažymėjo, kad Kražių kolegija ilgą laiką buvo pagrin­ dinis kultūros židinys Žemaitijos krašte.

Atsakomojoje kalboje VU akademinių

VU Senato komisijos nariai išvažiuojamajame posėdyje Kražiuose.

V. Denisenkos nuotr. reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis pabrėžė, jog Kražius ir Vilniaus universitetą sieja ne tik garbinga istorija, Kražių kolegijoje ir Vilniaus universitete studijavusios ir profesoria­ vusios iškilios asmenybės, bet ir gilesni dvasiniai, kultūriniai atminties klodai.

Apie istorines Vilniaus universiteto ir Kražių kolegijos sąsajas daug kalbėjo ir VU Filologijos fakulteto profesorė Eugenija Ulčinaitė bei VU Istorijos fa­ kulteto lektorius dr. Liudas Jovaiša.

Diskutuojant buvo aptariamos idė­ jos, kaip galėtų ir turėtų vykti Kražių ir Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės bendradarbiavimas.

M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė pažymė­ jo, kad centras galėtų tapti „Vilniaus universiteto ambasada Žemaitijoje",

juolab kad įžengę į buvusios kolegijos istorinį pastatą kai kurie Senato ko­ misijos nariai pasijuto lyg atradę dar vieną, iki šiol nežinomą, VU fakultetą, kuriame galima pajusti senajam uni­ versitetui būdingą dvasią.

Šiemet apdovanojimų nusipelnė hidrometeorologijos doktorantai Edvinas Stonevičius ir Judita Liukai-

tytė, magistrante Ieva Nariūnaitė ir bakalaurės Justina Junevičiūtė ir Simona Margelytė. Akademinės jau­

nuomenės pateiktus darbus įvertino autoritetinga komisija, sudaryta iš VU dėstytojų ir studentų atstovų bei AB

nuo 2005 m. tarp Vilniaus universiteto ir gimnazijos veikia bendradarbia­ vimo sutartis, dauguma gimnazijos abiturientų mieliau renkasi arčiau esančius Šiaulių ir Klaipėdos univer­

sitetus. VU Senato komisijos nariai paragino gimnazijos administraciją skatinti moksleivių susidomėjimą Vilniaus universitetu, atvykti kartu

su jais į Vilnių - aplankyti istorinį VU architektūrinį ansamblį ir fakultetus.

Taip pat buvo nuspręsta apsvarstyti

galimybę įsteigti ir kiekvienais metais skirti vienam pačiam gabiausiam Kražių gimnazijos abiturientui stipen­

diją, kad jis galėtų pasirinkti norimas studijas Vilniaus universitete.

Posėdyje ir diskusijoje buvo pateik­ ta ir daugiau įdomių bei drąsių idėjų, kurios dar bus rimtai aptariamos ir Kražiuose, irVilniuje. Reikia tikėtis, kad dalį jų tikrai pavyks įgyvendinti.

„U. V." inform.

Sutartį pasirašo Jungtinės Karalystės „Barclays“ banko Pasaulinės preky­ bos ir komercinio banko technologijų grupės atstovas Adrianas Hallas ir VU mokslo reikalų prorektorius prof. Jūras Banys. R. Malaiškos nuotr. „Ši bendradarbiavimo sutartis yra

pirmas žingsnis mūsų draugystei sustiprinti. Mes džiaugiamės, kad savo partneriais pasirinkote Vilniaus universitetą", - teigė prof. J. Banys.

Jis pažymėjo, kad bendru darbu bus galima nuveikti daug daugiau. „Barclays" banko atstovas A. Hallas tiki, kad draugystė su universitetu, kuriame mokosi sumanūs studentai ir rengiami patikimi specialistai, per­ augs į glaudžią partnerystę.

Vienas didžiausių pasaulio bankų Vilniuje steigia informacinių paslaugų teikimo centrą. Jame bus sukurta 250 darbo vietų informacinių techno­ logijų specialistams. VU - patikima aukštojo mokslo įstaiga, galinti rengti specialistus IT centrui.

„Barclays" banko siūlymu keičia­ ma VU Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų bakalauro studijų programa. Nuo šiol ji labiau atitiks bankinio sektoriaus poreikius. Pasak MIF prodekano doc. dr. Algimanto Juozapavičiaus, nauja programa bus labiau pritaikyta IT spe­ cialistų darbo banke poreikiams.

Programoje daugiau dėmesio bus skiriama praktinei studijų daliai, nuolatiniams kontaktams su bankiniu sektoriumi.„Barclays" bankas prisidės prie šių naujovių įgyvendinimo ir parems finansiškai: teiks reikiamą lite­ ratūrą, kompiuterinę, komunikacinę ir programinę įrangą. Numatoma kartu su VU rengti seminarus dėstytojams ir mokymus IT srities studentams.

„U. V." inform.

NATO generalinis sekretorius susitiko su VU studentais Viktoras DENISENKO

Premijomis apdovanoti Jaunimo aplinkosaugos iniciatyvų fondo laureatai kartu su fakulteto dekanu ir dėstytojais „Lietuvos draudimas" atstovo. Pre­ mijos jauniesiems tyrėjams įteiktos iškilmingame VU Gamtos mokslų fakulteto tarybos posėdyje.

Jaunimo aplinkosaugos iniciatyvų fondas įkurtas 2008 m. gruodį. Fondo tikslas - paskatinti studentus rengti aktualius mokslinius darbus ir tyri­ mus, kurie atskleistų klimato kaitos

Naujoje Aukštojo mokslo taryboje - trys VU mokslininkai Spalio 1 d. švietimo ir mokslo minis­ tras Gintaras Steponavičius patvirtino Aukštojo mokslo tarybą. Tarp 15 ta­ rybos narių yra trys VU mokslininkai.

Tai Danutė Gailienė - VU profesorė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos centro valdybos narė (kandidatę pasiū­ lė Lietuvių katalikų mokslo akademija), Ramūnas Vilpišauskas - VU TSPMI direktorius, docentas (kandidatą pa­ siūlė Vilniaus universitetoTarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) ir Gerda Žigienė - VU KHF docentė, Lietuvos finansų analitikų asociacijos

Spalio 8 d. Vilniaus universiteto Rektoriaus auloje mokslo reikalų prorektorius prof. Jūras Banys pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jungtinės Karalystės „Barclays“ banko Pasaulinės prekybos ir komercinio banko technologijų grupės atstovu Adrianu Halių.

Kražių gimnazijos direktorė Rita Andriulienė apgailestavo, kad nors

Geriausiems klimato kaitos tyrėjams „Lietuvos draudimo" premijos AB „Lietuvos drau­ dimas“ kartu su VU Gamtos mokslų fakul­ tetu įkurtas Jaunimo aplinkosaugos iniciaty­ vų fondas spalio 22 d. įteikė pirmąsias stipen­ dijas geriausių moksli­ nių darbų apie klimato kaitą ir jos poveikį aplinkai autoriams.

Bendradarbiavimas su „Barclays" banku sutvirtintas sutartimi

narė (kandidatę pasiūlė Lietuvos fi­ nansų analitikų asociacija). Jie paskirti ketveriems metams.

Tarybos pirmininku paskirtas Vy­ tautas Pakalniškis, Mykolo Romerio universiteto profesorius, o pavaduoto­ ju - Andriejus Edvardas Ancuta, kon­ cerno „Achemos grupė" Strateginio vystymo centro direktorius, Naciona­ linės darniosios chemijos technologijų platformos tarybos pirmininkas. Šiemet priimtame Mokslo ir studijų įstatyme numatoma keisti aukštųjų mokyklų valdymo modelį į jų valdymą

poveikį Lietuvai. Fondą sudaro AB

„Lietuvos draudimas" lėšos. 2009 m. fondui AB„Lietuvos draudimas" skyrė 10 000 litų.

Plačiau skaitykite www. vilnensis. vu. lt

Parengta pagal AB „Lietuvos draudimas" pranešimą

įtraukiant ne tikakademinės bendruo­ menės, bet ir visuomenės atstovus.

Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji ins­ titucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais.

Taryba vertins ir atrinks kandidatus į švietimo ir mokslo ministro skiriamus universitetų ir kolegijų tarybų narius.

Universitetų ir kolegijų tarybos numatys strateginius aukštųjų moky­ klų tikslus, tvirtins aukštųjų mokyklų misijas. Tarybos taip pat rinks rekto­ rius, užtikrins aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.

Plačiau -www.vilnensis.vu.lt

Parengta pagal ŠMM inform.

Spalio 9 d. Lietuvoje svečiavosi nau­ jasis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Svečias dalyvavo susitikime-diskusijoje „XXI amžiaus iššūkiai. NATO ir naujosios aljanso strateginės koncepcijos pers­ pektyvos", kurią Vilniaus universiteto Teatro salėje surengė VUTarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kartu su Lietuvos užsienio politikos forumu.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt/aktualijos

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas

Kaliningrado gubernatorius universitete kalbėjo apie krizę

Spalio 5 d. Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Boosas Vilniaus universitete perskaitė paskaitą„Ekonomikos ir politikos ryšys. Politinės valdžios veiksmai, užkertantys kelią ekonominės krizės pasikartojimui".

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt/aktualijos

universitas

2009 m. spalis

3

vilnensis

____________________________________________ aktualijos iii

Moksliniai darbai turi būti prieinami Viktoras DENISENKO Pasak vienos iš koncepcijos ren­ gėjų, VU bibliotekos Mokslinės in­ formacijos duomenų centro vedėjos dr. Žibutės Petrauskienės, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad apie 50 proc. tų straipsnių, kuriuos mūsų moksli­ ninkai spausdina užsienio žurnaluose, šiandien yra tiesiog neprieinami.„Mes neturime tų žurnalų nei duomenų ba­ zėse, nei prenumeruojame juos, nes prenumerata yra labai brangi. Tačiau turėdami institucinę talpyklą galėtu­ me užtikrinti prieigą prie mūsų tyrėjų sukurtų mokslinių darbų", - teigia Ž. Petrauskienė.

Atviros prieigos principas Vilniaus universiteto institucinė elektroninė talpykla būtų kuria­ ma atviros prieigos principu. Pasak Ž. Petrauskienės, pagrindinis projekto

tikslas - sukurti „nevaržomą, laisvą ir neribojamą prieigą prie mokslo informacijos". Centro vedėja mano, kad atvejų, kai mokslinė informacija yra nepasiekiama, turėtų būti kuo mažiau.„Mokslininkas, prieš sukurdamas produktą - straipsnį, monografiją, konferencijos pranešimą, naudojasi ištekliais, kuriuos jam suteikia jo ins­ titucija, mokanti jam už darbą. Paskui, jeigu to darbo vaisius - ar straipsnis, ar pranešimas - publikuojamas kokiame nors komerciniame mokslo žurnale, jis tampa iš esmės neprieinamas, nes norint jį naudoti reikia nusipirkti arba žurnalą, arba duomenų bazę, kurioje tas žurnalas yra", - aiškina Ž. Petraus­

kienė. Jos teigimu, pagrindinis atviros prieigos prie mokslinės informacijos principas grindžiamas tuo, kad infor­ macija galima būtų lengvai pasinau­ doti mokslo ir studijų tikslams.

Atviros prieigos prie mokslinės informacijos koncepcija yra gerai žinoma visame pasaulyje. Pasak Ž. Petrauskienės, užsienyje elek-

Mokslinė informacija, net sukurta mūsų universiteto mokslininkų, ne visada yra prieinama platesniam ja besidominčių žmonių ratui. Šią problemą galėtų išspręsti institucinė elektroninė talpykla, kurios kon­ cepcija spalio mėnesį buvo pristatyta ir patvirtinta Vilniaus universiteto Senato komisijoje. troninės institucinės talpyklos jau pradėtos kurti prieš dešimt ir daugiau metų.Jdėja kurti institucinę talpyklą, kuri garantuotų laisvą prieigą prie mokslinės informacijos, iš esmės buvo atsivežta iš mokslinių konferencijų užsienyje. Šios idėjos puoselėtoja -

buvusi VU bibliotekos generalinė direktorė a. a. Audronė Glosienė. Jos iniciatyva bibliotekoje buvo įkur­ tas Mokslinės informacijos duomenų centras, kurio uždavinys - kurti ir kuruoti prieigos prie elektroninės informacijos strategijas", sako Ž. Petrauskienė. Ta­

Rugsėjo 28 d. mirė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Gintautas Jurgis Česnys.

Profesorius Gintautas Jurgis Čes­ nys gimė 1940 m. balandžio 23 d. Ra­ seiniuose, mokytojų šeimoje. Visas jo gyvenimas buvo susietas su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu: nuo pat medicinos studijų baigimo 1963 m. jis dirbo Anatomijos, histo­ logijos ir embriologijos (nuo 1989 m. antropologijos) katedroje: asistentu (1963-1974), docentu (1974-1988), nuo 1988 m. iki mirties - profeso­ riumi. Nuo 1988 iki 2000 m. buvo katedros vedėjas, 1989-1999 m. Medicinos fakulteto dekanas. 19911993 m. Lietuvos mokslo tarybos, 1998 m. Nacionalinės sveikatos tarybos narys, 2001 -2003 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, nuo 1997 m. - Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. Lietu­ vos valstybinės premijos laureatas (1989 m.), Estijos Respublikos Terra Marianna ordino kavalierius, Lietuvos archeologijos draugijos garbės narys. Šių metų liepos 6 d. profesoriaus pastangomis Vilniuje atidengtas paminklas Vincui Kudirkai.

Gintautas Jurgis Česnys buvo vienas iš šiuolaikinės Lietuvos an­

kalas. Kalbant apie administracinės

stato jį kuriančioji institucija pagal

paskirties dokumentus - aišku, kad

prieigos talpyklą nėra reikalo. Kar­

savo poreikius.„Mes galvojame apie

jie nebus pateikti atvirai prieigai,

vadinamąją maksimalios aprėpties talpyklą. Tai reiškia, kad joje turėtų

tais pasipriešinimo reakcija kyla iš paprasto nežinojimo. Argumentai būna skirtingi", - pažymi Ž. Petraus­

niame žurnale, o dėti jį į atviros

būti ne tik mokslinė produkcija, bet

jais galės pasinaudoti tik adminis­ tracijos darbuotojai", - pabrėžia Ž. Petrauskienė.

ir studijoms skirta medžiaga bei uni-

Yra apmąstytos ir kliūtys, kurios

kienė. Ji prognozuoja, kad siekiant įveikti mokslininkų„pasipriešinimą"

versiteto/fakulteto administravimui reikalingi dokumentai", - mano Ž. Pe­

gali iškilti VU elektroninės institucinės talpyklos kūrimo kelyje. Ž. Petraus­

teks išeikvoti nemažai jėgų.„Esame nusiteikę ryžtingai. Susitarėme su

kienė pažymi, kad ne visi moksliniai

bibliotekos generaline direktore Ire­ na Kriviene, kad sudarysim grafiką ir pagal jį tiesiog eisim į fakultetus aiškinti, kalbėtis, diskutuoti, kodėl

trauskienė. Ji pažymi, kad turint tokią

talpyklą galima būtų kalbėti apie skirtingus prieigos prie informacijos

lygius. „Mes sieksime, kad prieiga prie mokslinės informacijos - straips­

nių, monografijų, konferencijų me­ džiagų - būtų visiškai atvira ir laisva, kiek tik leidžia teisėti tikslai ir autorių

teisės. Prieiga prie studijų medžiagos

galėtų būti labiau institucinė - tai

Talpykloje - skirtingų lygių informacija Kaipgi turėtų atrodyti institucinė Vilniaus universiteto elektroninė

tad kiek kursą skaitantis dėstytojas

straipsniai gali pasirodyti talpykloje tą pačią akimirką, kai bus išspausdinti kokiame nors žurnale. „Komerciniai

moksliniai leidiniai įveda įvairius ap­ ribojimus. Pavyzdžiui, kai kurie iš jų pateikia reikalavimą dėl vadinamojo

atviros prieigos talpykla reikalinga ir kodėl joje reikia pateikti mokslinius darbus", - žada Ž. Petrauskienė. Jos

„embargo periodo" - tam tikro lai­

teigimu, tyrimai rodo, kad talpyklos

kotarpio po straipsnio publikavimo, per kurį straipsnis negali būti pa­

nauda yra akivaizdi. Pasak centro vedėjos, mokslinių darbų prieina­ mumas kelia aukštosios mokyklos prestižą, gerina jos matomumą pasaulyje. Ji pažymi, kad laisvai prieinami darbai yra iki 3 kartų ar net dažniau cituojami negu darbai,

teikiamas atvirai prieigai. Embargui pasibaigus, straipsnį galima bus įdėti į talpyklą. Šiuo klausimu teks

kalbėtis su kiekviena leidykla, kurioje mūsų mokslininkai publikuoja savo darbus", - aiškina Ž. Petrauskienė.

dentai. Nereikia pamiršti, kad studijų

programos yra gana individualios, norėtų, kad ta medžiaga būtų atvira

Akivaizdu, kaa šiuo metu talpyklos

labai daug pastangų, derinant visas

projekto įgyvendinimą stabdo ir eko­ nominis sunkmetis. Ž. Petrauskienės

autorių turtines ir neturtines teises. „Čia mes vėlgi turime kitų pasaulio universitetų sukauptą patirtį. Mes

Berno universitete, 1948-1949 m. jame dirbo, apgynė daktaro diser­ taciją „Kobalto veikimas organiz­ me". Duoną užsidirbo ir materialinę gerovę susikūrė nuo 1949 m. dirb­ damas veterinaru, 1957 m. įkūręs vieną moderniausių veterinarijos klinikų Tune ir jai vadovavęs iki 1995 m. Dirbdamas Tune įsitraukė į Šveicarijos politinį gyvenimą: de­

šimt metų buvo miesto parlamento narys, dirbo įvairiose kantono institucijose, prekybos bendrovės „Pro Baltikum", „Kiwani" ir kitų visuomeninių organizacijų narys.

teigimu, elektroninės institucinės tal­

nebijome šio iššūkio, tačiau nereikia pamiršti, kad autorių teisių klausimai kartais būna itin sudėtingi", - pabrė­ žia Ž. Petrauskienė.

pyklos sukūrimas ir priežiūra yra gana brangus uždavinys. Apskaičiuota, kad šiam projektui įgyvendinti reikėtų apie 300 tūkst. litų. Nors kol kas dėl projekto finansavimo dar neaišku, Ž. Petrauskienė tikisi, kad jau kitais

Uždavinys - įtikinti mokslininkus

talpyklos kūrimo darbai. Pagal Senato komisijos patvirtintą VU institucinės elektroninės talpyklos koncepciją

Mokslinės informacijos duomenų centro vedėja numato ir galimą

visu pajėgumu ji turėtų pradėti veikti

žinome, kaip visa tai daroma kitur, ir

metais bus pradėti vykdyti pirminiai

2013 m.

V. Dargužas domėjosi Lietuvos valstybės istoriniais dokumentais ir sukaupė vertingą Lietuvos ir kitų šalių XVI-XX a. kartografijos rinkinį, kurį 1983 m. padovanojo Vilniaus uni­ versitetui. Rūpinosi lietuvių išeivijos kultūros paveldo perdavimu Lietuvai ir kartu su žmona Ruth - labdara pa­ vieniams asmenims ir organizacijoms Lietuvoje ir Punsko krašte.

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma unikali V. Dargužo žemėla­ pių kolekcija, asmeninis archyvas, jo pastangomis ir rūpesčiu bibliotekai iš Šveicarijos ir Romos perduotas

Po ilgos ir sunkios ligos spalio 22 d. mirė Vilniaus universite­ to garbės daktaras, bibliotekos mecenatas ir bičiulis dr. Vaclovas Dargužas.

Vaclovas Dargužas (nuo 19501951 m. - Andreas Hofer) gimė 1920 m. sausio 6 d. Voveriškiuose (Šiaulių vlsč.). 1940 m. baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją, įstojo į Lietuvos veterinarijos akademiją.

1944 m. V. Dargužas pasitraukė į Vakarus. Nuo 1945 m. gyveno Šveicarijoje. 1945-1949 m. mokėsi

prie kurių laisvos prieigos nėra.

Pasak jos, neabejotinai teks įdėti

VU GARBĖS DAKTARAS VACLOVAS DARGUŽAS

Vilniaus universiteto ir Medicinos fakulteto bendruomenė

mano, kad užtenka išspausdinti straipsnį komerciniame moksli­

institucinės talpyklos aprėptį nu­

reiškia, kad prie jos galėtų prieiti tik

tropologijos kūrėjų. Jo svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: vaikų fizinis ir psichomotorinis vystymasis, lietuvių etnogenezė, paleodemografija, paleopopuliacinė genetika, medicinos istorija. Profesorius kelių mokslinių monografijų, va­ dovėlių, dešimčių mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių autorius, lietuviškosios medicinos terminijos kūrėjas, dalyvavo iden­ tifikuojant istorines asmenybes.

Lietuvos akademinė ir medicinos bendruomenės neteko šviesios ir iškilios asmenybės, kelių gydytojų ir archeologų kartų Mokytojo.

kūrėjai. Kažkas bijo, kad jo darbo vaisiais bus pasinaudota, kažkas

ir prieinama - tai jau susitarimo rei­

tam tikro fakulteto dėstytojai ir stu­

PROFESORIUS GINTAUTAS JURGIS ČESNYS

„Nekalbu konkrečiai apie mūsų mokslininkus, bet su šia problema susiduria visų institucinių talpyklų

talpykla? Pasak Ž. Petrauskienės,

» Mokslinių darbų prieinamumas kelia aukštosios mokyklos prestižą, gerina jos ma­ tomumą pasaulyje.

čiau negalima teigti, kad elektroninės talpyklos idėja Lietuvoje yra visiškai nauja ir mažai žinoma. Kaip pa­ vyzdį galima pateikti ban­ dymą sukurti nacionalinio lygio elektroninę talpyklą eLABa (Lietuvos akade­ minė ei. biblioteka), kuri šiandien jau yra prieinama.

Vis dėlto, integruojant Lietuvos akademinių bibliotekų tinklą (LABT), eLABą, Lietuvos virtualią biblioteką, o visas šias sistemas dar siejant su elek­ troninės leidybos procesais mokslo ir studijų institucijose, sukuriama gigantiška, tačiau ne visada paslanki ir vartotojui draugiška sistema. Pasau­ linėje praktikoje įprasta elektronines bibliotekas ir institucines talpyklas plėtoti atskirai.

mokslininkų reakciją bei nenorą pateikti savo darbus talpykloje.

V. Dargužas buvo vienas iš Šveica­ rijos lietuvių bendruomenės Berno skyriaus įkūrimo organizatorių, vice­ pirmininkas (1981 -1990), pirmininkas (1991-2002), vėliau - garbės pirmi­ ninkas. Dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje.

V. Dargužas vedė šveicarę Ruth Romang (Hofer), išaugino tris sūnus Markų Vytautą, Gabrielių Gintarą ir Arą Luką, išsaugojo kalbą, tradicijas ir papročius. Dr. V. Dargužas turėjo dvi brangias žemes - Lietuvą ir Šveicariją, apie jas abi galvojo, joms abiem dirbo ir su pagarba yra pasakęs: „Mano šeima esame Lietuvos ir Šveicarijos piliečiai."

Lietuvos diplomato dr. Alberto Ge­ ručio archyvas ir biblioteka.

1990 m. birželio 20 d. Vilniaus universiteto rektorius ir Senatas, išreikšdami universiteto profeso­ rių ir studentų valią, suteikė dr.

V. Dargužui Vilniaus universiteto globėjo vardą. 1991 m. V. Dargužui pirmajam jau Nepriklausomoje Lietuvoje atšventintoje Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingai buvo su­ teiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas.

Už nuopelnus Lietuvai 1998 m.dr.

V. Dargužas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

Vilniaus universiteto bibliotekos vardu generalinė direktorė Irena Krivienė

universitas

4

2009 m. spalis

vilnensis

ui fakultetuose, centruose_________________________________ Teisininkų gretas papildė habilituotas mokslų daktaras

Bendradarbiaus Teisės fakultetas ir Vyriausiasis administracinis teismas Rugsėjo 29 d. Vilniaus univer­ siteto Teisės fakultete pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos vyriausiojo administra­ cinio teismo (LVAT) ir Vilniaus uni­ versiteto. Ja bus siekiama teisinės partnerystės, atliekant studentų praktiką teisme.

Sutarties pasirašymo momentas. Einantis LVAT pirmininko pareigas R. Piiičiauskas ir TF dekanas prof. V. Nekrošius. TF arch. nuotr.

„Šis susitarimas padės studentams įgyti tiek teorinių, tiek praktinių žinių, paskatins juos domėtis viešąja, Euro­ pos Sąjungos teise, žmogaus teisėmis, suteiks praktinių įgūdžių šiose Lietuvai svarbiose srityse", - teigia einantis LVAT pirmininko pareigas Ričardas Piiičiauskas.

Tokio pobūdžio bendradarbiavimo susitarimas su universitetu pasirašo­ mas pirmą kartą LVAT istorijoje. VU Teisės fakultetas panašias bendradar­ biavimo sutartis jau yra pasirašęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Tei­ singumo ministerija, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institutu, Kalėjimų departamentu, keletu Lietuvos advo­ katų kontorų.

TF inform.

TF inform.

Spalio 1 d. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Vokietijos teisės centre studijas pradėjo penktoji šio centro studentų laida. 35 centro klausytojai dvejus metus inten­ syviuose kursuose gilins užsienio valstybių teisės žinias.

vokiečių kalba. Paskaitas ir užsiėmi­

Studijų programa apima 16 inten­

mų VU Teisės fakulteto, tiek ir tarp

syvių kursų atskirų Vokietijos ir Euro­

kitų aukštųjų mokyklų studentų. Itin

pos Sąjungos teisės šakų tematika.

teigiamai centro studentai vertina ir

Intensyvių kursų metu paskaitos skai­ tomos ir praktiniai užsiėmimai vyksta

galimybę atlikti praktiką Vokietijos

muose ir kitose institucijose.

Vokietijos teisės centras Vilniuje įkurtas 2001 m. vadovaujantis ben­ dradarbiavimo protokolu, pasirašytu tarp Vilniaus universiteto Teisės fakul­ teto, J. W. Goethe's universiteto Teisės fakulteto ir Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondo, ir atsižvelgiant į prioritetines Lietuvai bei universitetui mokslinės veiklos kryptis ir Lietuvos integracijos į Euro­ pos Sąjungą procesus.

advokatų kontorose, bankuose, teis­

TF inform.

notariato, teisėjų korpuso atstovai.

Aštuonerius metus sėkmingai

gyvuojantis Vokietijos teisės centras populiarus tiek tarp buvusių ir esa­

Jis birželio 19 d. Lodzės universiteto Teisės ir administravimo fakulteto tarybai pristatė ir sėkmingai apgynė disertaciją„Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje". Šiuo metu fakulteto mokslinį kolektyvą sudaro 7 habilituoto daktaro ir 59

daktaro laipsnį turintys teisininkai.

Naujus mokslo metus pradėjo Vokietijos teisės centras mus veda J. W. Goethe's universiteto dėstytojai - Vokietijos advokatūros,

Spalio viduryje VU Teisės fakulteto prodekanui Gintarui Švedui (nuotr. centre) Lodzės universitete įteiktas socialinių mokslų srities teisės krypties (baudžiamosios teisės) habilituoto daktaro laipsnio diplomas.

Teisės fakultetą ir Tarptautinio verslo mokyklą susiejo bendradarbiavimo ryšiai Rugsėjo 30 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete (VU TF) buvo pasira­ šyta bendradarbiavimo sutartis tarp šio fakulteto ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM).

Ja bus siekiama bendradarbiavimo, įgyvendinant ir tobulinant VU TF magistrantūros studijų programą „Tarptautinis verslas ir teisė".

Abiejų įstaigų studentams bus sudaromos sąlygos laisvai pasirinkti ir studi­ juoti programoje numatytus studijų dalykus nemokamai.

TF inform.

VU Kauno humanitarinio fakulteto sukakties proga nubudo viduramžiai Viduramžiškai pasipuo­ šęs šurmuliuojantis jaunimas, susidomėję garbingi svečiai, skam­ banti viduramžių muzi­ ka, šypsenos veiduose ir nuostabus oras - taip rugsėjo 24-ąją atrodė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto 45 metų sukakties šventė.

Ligita NASICKAITĖ Fakultete, įsikūrusiame viename seniausių Kauno senamiesčio kvarta­ lų, sukakties proga atgijo viduramžių dvasia: į iškilmes Kauno evangelikų liuteronų Šv.Trejybės bažnyčioje besi­

renkančius svečius pasitiko viduram­ žiškai pasipuošę studentai, svečiams buvo padovanoti fakulteto istoriją ir dabartį įamžinantys reprezentaci­

niai leidiniai. Oficialiąją šventės dalį sušildė iškilmingi Kauno valstybinio dramos teatro direktoriaus Egidijaus

Teatralizuota ekskursija po fakultetą sudomino ne tik svečius, bet ir studentus Stanciko skaitymai, fakulteto dekano

prof. S. Gudo, Vilniaus universiteto rektoriaus akad. B. Juodkos, buvusių fakulteto dekanų - doc. A. Šalčiaus ir prof. A. Girdzijausko, fakulteto studen­ tų atstovybės prezidento J. Spudvilo, Kauno evangelikų liuteronų Šv. Tre­

jybės bažnyčios kunigo S. Juozaičio sveikinimai ir KHF mišraus choro„Veni gaudere" atliekami kūriniai.

Skardaus trimito garso lydimi į bažnyčiąžengė viduramžių šaukliai, kvies­ dami svečius įfakulteto Liepų kiemelį. Čia popiet svečius linksmino fakulteto

Liepų kiemelyje - viduramžiški šokiai su muzika

studentų klubas„Youth Hansa Kaunas".

Popieti nė šventės programa prasidėjo viduramžiškomis vaišėmis - pagal specialų receptą išvirta koše buvo vaišinami šventės dalyviai. Tai buvo didelė staigmena visiems, o staigmenų netrūko ir visą šventę.

Kiemelyje skambanti viduramžiška muzika, elegantiškai į aikštę žen­ giančios šokėjų poros užliejo Liepų kiemelį naujomis spalvomis. Svečiams besisukant šokio siautuly, viduramžių pirklio Hanuso Naugardo našlė ir jos dukros pakvietė į teatralizuotą vidu­ ramžių ekskursiją po senovės didybę menančias, tačiau šiandien studentų darbui moderniai pritaikytasfakulteto patalpas. Ekskursija naujais, iki tol negirdėtais faktais apie fakultetą ir originaliųjų pateikimu sudomino ne tik svečius, bet ir pačius studentus.

Lengvabūdiškai pokštaudami, kopdami raitytais senoviniais laiptais į palėpes, leisdamiesi į rūsius, eidami iš auditorijos į auditoriją, ekskursan­ tai papuolė į griežtosios viduramžių universiteto dėstytojos paskaitą. Len­ gvabūdiškumą greitai pakeitė rimtis ir susikaupimas. Svečiai, tapę viduram-

Viduramžiškos vaišės - pagal specialų receptą išvirta košė staigmena šventėms dalyviams žiu studentais, buvo kviečiami drauge melstis, skaityti lotyniškus tekstus, spręsti matematikos uždavinius, kar­ toti paskui dėstytoją žodžius. Juk kar­ tojimas - visų laikų žinių mokytojas.

Kiekvienas savaip stengėsi susidoroti su užduotimi.Tačiau juoko irteigiamų emocijų užteko visiems.

Visai kitokia - rafinuotų manierų ir elegancijos - atmosfera tvyrojo Kau­ no evangelikų liuteronų Šv. Trejybės bažnyčioje vykusiuose viduramžių poezijos skaitymuose. Bažnyčios

rimtis ir iškilmingumas, jaunatviška aistra ir viduramžių išmintis - visa susiliejo į meilės ir gyvenimo prasmės kupinas eiles.

Grįžusius į Liepų kiemelį svečius pasitiko čia susirinkę viduramžių persirengėliai. Keli bendri šokiai, ir aikštė virto studentų bei svečių siautuliu: ratas vijo ratą, šypsena - šypseną.

Taigi geros šventės receptas - idėja, studentiška energija, daug geranoriš­ kų svečių ir šventės dalyvių šypsenos.

Nuotr. iš KHF archyvo

universitas

2009 m. spalis

5

vilnensis

__________________________________________ fakultetuose^ k k

Moterys neturi likti istorijos užribyje Lina RADŽIŪNIENĖ Viešnia pristatė savo atstovaujamą organizaciją -„Aletta", moterų istorijos archyvą (Aletta, Institute for vvomen's history). Archyvas pavadintas Alettos Jacobs - pirmosios Nyderlandų moters gydytojos ir aktyvios moterų judėjimo dalyvės garbei. „Aletta" turi ilgą gyvavimo istoriją.

Institucija įkurta 1935 m.Trys moterys Rosa Manus, Johanna Naber ir Willemijn Posthumus-van der Goot, akty­ vios tuometinio moterų judėjimo už teisę balsuoti dalyvės, įkūrė tarptautinį moterų judėjimo archyvą ir biblioteką, nuogąstaudamos, kad visa informacija, kurią jos rinko, gali dingti, jei nebus saugoma tinkamai.

Pirmoji archyvo kolekcija - pirmosios Nyderlandų moters gydytojos Alettos Jacobs knygos ir laiškai. Per Antrąjį pasaulinį karą didžioji dalis archyve sukauptos informacijos buvo pavogta naciams okupavus Amsterdamą, vėliau po karo archyvo medžiagą perėmė ru­ sai. Irtik 1992 m. Maskvoje buvo atrasti leidiniai su archyvo anstpaudais ir po ilgų derybų 2003 m. grąžinti tikrajam jų savininkui -„Aletta" archyvui.

Labiausiai archyvas pasipildė antro­ sios feministiniojudėjimo bangos metu 1970 m., tuo pat metu buvo ga utas Ny­ derlandų Vyriausybės finansavimas.

Tilly Vriend, dirbanti archyve jau 25 metus, pasakoja, kad kai kalbama apie moterų prisiminimus, panašu, kad visuomenė turi trumpą atmintį.

Kasdien pasaulyje susiduriama su nedžiuginančiais dalykais. Pavyzdžiui, Gambijoje persekiojamos moterys„raganos". Jeruzalėje dviejų parlamento narių moterų nuotraukos buvo pakeis­ tos vyriškomis.Taip, pasak pranešėjos, keičiama istorija.Tilly Vriend teigia, kad iš tiesų labai sudėtinga atkurti tikrąją istorinę tiesą. Kad ir kokį reiškinį turėtu-

Rugsėjo 22 d. Lyčių studijų centras kartu su VU biblioteka surengė viešą seminarą, kuriame daly­ vavo moterų archyvo „Aletta“ atstovė Tilly Vriend.

me omeny, visada bus daug tos pačios istorijos pusių. Pavyzdžiui, daug knygų parašyta apie Antrąjį pasaulinį karą, bet iki šiol tebevyksta diskusijos, kas pradėjo karą. Taigi vienos tiesos nėra, o archyvo tikslas - kaupti kuo įvairesnę ir visapusiškesnę informaciją, siekiant, kad moterys neliktų istorijos užribyje. „Aletta" archyvas, pasak pranešėjos, taip pat renka informaciją, kuri nebū­ tinai patinka personalui, pvz., moterų atžvilgiu tendencingus straipsnius. Šiuo metu vykdomas projektas - ren­ kami interviu moterų, kurios Antrojo pasaulinio karo metais padėjo naciams, pvz., išduodavo žmones. Dauguma jų yra 80 metų amžiaus. Praėjo daugybė metų, bet respondentės vis dar pagei­ dauja neatskleisti savo tapatybės. Tad su archyvu buvo pasirašyta sutartis, kad projekto dalyvių pavardes bus leista atskleisti tik po jų mirties.

XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, prasidėjus elektronikos amžiui, archy­ vas perėjo iš kortelių sistemos į kom­ piuterinę. Archyvo elektronizavimas baigėsi 1992 m. 1996-aisiais įkurtas archyvo internetinis puslapis ir šiuo

metu didžiąją dalį informacijos galima rasti archyvo internetinėje duomenų bazėje. Archyvas yra sukaupęs daugy­ bę informacijos apie moteris pasaulio mastu. Tai ne tik knygos, straipsniai, periodika, laiškai, bet ir vaizdo, garso medžiaga, filmų, dainų įrašai, foto­ grafijų kolekcijos. 1998 m. archyvui išplėtus tarptautinius kontaktus, dabar internetinėje svetainėje galima rasti 450 moterų centrų iš 133 pasaulio šalių.

Taip pat archyve kaupiamos specialios kolekcijos, pvz., kolekcija apie moterų prostituciją. „Aletta" archyvas yra atvi­ ras visuomenei, juo naudojasi ne tik studentai, dėstytojai ir mokytojai, bet ir politikai, žiniasklaidos atstovai.

Archyvo tikslas - ne tik rinkti infor­ maciją, bet ir ja dalytis. Taip pat archyvas skatina mokslinius tyrimus. Nors teisė į informaciją JungtiniųTautų buvo pripa­ žinta viena pagrindinių žmogaus teisių, ne kiekvienas žmogus gali ja naudotis. Šios teisės įgyvendinimą daugiausia

lemia socialinė, ekonominė ir švietimo padėtis šalyje. 60 proc. iš 1 milijardo pasaulio skurstančiųjų yra moterys, tarp daugiau nei 1 milijardo suaugusių

neraštingų žmonių didesnę dalį taip pat sudaro moterys (66 proc.).Todėl ar­ chyvas ypatingą dėmesį skiria moterų galimybėms visame pasaulyje.

Rinkdamas informaciją „Aletta" archyvas vadovaujasi etikos taisyklė­ mis. Nuolat ieškoma, ko trūksta isto­ rijoms, ar istorijos siejasi viena su kita.

Per istorijų sąsajas komponuojamos kolekcijos. Pasak T. Vriend, moterų istorijos kaupiamos tam, kad įkvėptų ateinančias kartas. Pvz., prieš kelerius metus archyve buvo vykdomas pro­ jektas - renkami Nyderlandų motinų dienoraščiai. Buvo gauta apie 2000 dienoraščių. Iš jų sužinota apie dabar­ tinės kartos moterų emocijas: svajones, nusivylimus, tai, kas turėtų būti įdomu ateinančioms kartoms. „Aletta" archyvas priklauso daugeliui moterų tinklų. Vienas jų - Europos moterų informacijos tinklas, kitas „Athena“ moterų akademinis tinklas, kurio narys yra ir Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras.

T. Vriend teigė: moterų prisimi­ nimai - tai mūsų prisiminimai. Mes esame mūsų visuomenėje gyvenančių moterų akys ir ausys. Moterys nenori būti medžiojamos kaip raganos, mo­ terys nenori būti ištrintos iš istorijos.

Jos nori būti išgirstos, pamatytos ir pri­ simintos visomis tapatybėmis - kaip motinos, dukros, politikės, mokslinin­ kės, namų šeimininkės ar mylimosios.

Moterų bibliotekos ir archyvai, lyčių studijų centrai ir studentai prisiima at­ sakomybę už moterų atminimo išsau­ gojimą-turime rinkti informaciją, kad galėtume užtikrinti neutralios lyčių atžvilgiu informacijos prieinamumą. : „Aletta" archyvo inerneto svetainė:'.

•

www.alena.nu

1

• .

Lyčių studijų centras: www.moterys.lt

ė

•

Biblioteka: www.mb.vu.lt

Kinijos LR ambasado­ riaus dovana VU Orientalis­ tikos centrui

Rugsėjo 17 d. Vilniaus universite­ to Orientalistikos centre Kinijos LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasa­ dorius Lietuvai J. E. Mingtao Tongas VU Orientalistikos centro bibliotekai padovanojo per pusę tūkstančio naujų sinologinių knygų ir kinų kalbos mokymo priemonių (nuotr.).Tai nebe pirmoji Kinijos ambasados parama

kinų kalbos ir kultūros studijoms. Prieš penkerius metus VU Orientalistikos centre buvo įrengtas kinų kalbos ka­ binetas su šiuolaikine kalbos mokymo įranga, o centro biblioteka papildyta informacinėmis knygomis apie Kiniją.

OC inform.

V Naujiko nuotr.

Filologijos fakultete - vokiečių romanui skirti renginiai Doc. Jadvyga BAJARŪNIENĖ,

FilF Vokiečių filologijos katedra Prisimintos reikšmingos istorinės datos, Vokietijos Federacinės Res­ publikos 60 metų jubiliejus, taip pat - Berlyno sienos griuvimo 20metis, kuris esmingai pakeitė ir iki šiol buvusios „perskeltos" vokiečių literatūros veidą. Jau gerokai prieš prasidedant renginiui buvo sudary­ tas ir išplatintas 60 vokiečių romanų, išverstų į lietuvių kalbą, sąrašas, iš kurio Lietuvos skaitytojai galėjo balsuoti už penkis mėgstamiausius kūrinius. Germanistikos studijų ka­ binete buvo surengta šių romanų paroda - lankytojai galėjo įsitikinti, kad stambioji vokiečių proza Lie­ tuvoje neblogai reprezentuojama.

Kartu buvo pagerbtas vertėjų, kurių dauguma yra mūsų universiteto absolventai, triūsas. Atidarant ren­ ginį sveikinimo žodį tarė Vokiečių filologijos katedros vedėja Vaiva Žeimantienė, Filologijos fakulteto

prodekanė Regina Rudaitytė, deka­ nas Antanas Smetona, VU bibliotekos direktorė Irena Krivienė, Vokietijos ambasados pirmasis sekretorius, Kultūros ir spaudos skyriaus vadovas

Rugsėjo 21-25 d. Vokiečių filologijos katedra su­ rengė Vokiečių romano savaitę, atvirą visiems lankytojams.

susiduria leidyklos. Savo nuomonę pareiškė žinomi literatūrologai, kritikai, vertėjai - Silvestras Gai­ žiūnas, Laimantas Jonušys, Jurgita Mikutytė, Teodoras Četrauskas, Antanas Gailius ir kiti. Vieni vokiečių romano „sunkiasvoriškumą", tai yra jo artimas sąsajas su filosofija, ver­ tino kaip privalumą, kiti manė, kad ši savybė jį nutolina nuo „eilinio"

skaitytojo. Temperamentinga buvo ir diskusija, kurioje savo nuomonę reiškė žymūs literatūrologai, vertėjai ir istorikai - Raminta Gamziukaitė, Regimantas Tamošaitis, Alfonsas

Vokiečių romano savaitės iniciatorė docentė Jadvyga Bajarūnienė apdo­ vanoja viktorinos nugalėtoją Viktoriją Vasiliauskaitę, lietuvių filologijos ir vokiečių kalbos specialybės III k. studentę. Nuotr. iš FilF archyvo Jean-Pierre Froehly, Goethe's institu­ to direktorė Irmtraut Hubatsch.

Vokiečių romano savaitės metu vyko įvairūs renginiai - pranešimai, viktorina „Vokiečių romanas ir jo kūrėjai", veikė diskusijų klubas, skam­

bėjo lietuvių ir vokiečių kompozitorių muzika. Daug lankytojų sutraukė diskusijos - svarstyta, kaip Lietuvoje vertinama vokiečių literatūra apskri­ tai, ar populiarūs vokiečių autorių romanai, su kokiomis problemomis

Tekorius, Alfredas Bumblauskas.

Kalbėta apie istorinę refleksiją vo­ kiečių romane, apie istoriškumo ir meniškumo santykį. Buvo pažymė­ ta, kad vokiečių literatūroje nuolat grįžtama prie tautą ištikusių isto­ rinių katastrofų vaizdavimo, todėl rašytojams nelengva atitrūkti nuo realybės ir sukurti originalią meninę koncepciją. Galima buvo įsitikinti, kad tarpdisciplininiai ginčai visada yra prasmingi, nesjie padeda griauti mąstymo klišes, duoda naujų impul­ sų interpretacijoms.

Renginio metu paminėtas ir prieš 50 metų pasirodžiusio vokiečių ra­ šytojo, Nobelio premijos laureato Gūnterio Grasso romano „Skardinis būgnelis" jubiliejus. Jo pasirodymas

buvo vienas ryškiausių to meto Vokietijos literatūrinio gyvenimo įvykių. Ištraukas iš romano išraiškin­ gai skaitęs Jaunimo teatro aktorius

Andrius Bialobžeskis klausytojams leido pajusti šio legendinio kūrinio meninę ir emocinę įtaigą. Žinoma, labai rūpėjo sužinoti, kurie vokiečių romanai surinko daugiausia lietuvių skaitytojų bal­ sų. Štai „nugalėtojai" - P. Sūskindo

„Kvepalai" (pirmoji vieta), E. M. Remarque'o „Vakarų fronte nieko naujo" ir to paties rašytojo „Trys draugai", H. Hesse's „Stepių vilkas" ir J. W. Goethe's „Jaunojo Verterio

kančios". Įdomu, kad šį„penketuką"

balsuodama atspėjo VU vokiečių

filologijos specialybės III k. studentė Akvilė Švalkutė. Į viktorinos klausi­ mus geriausiai atsakė taip pat mūsų

universiteto lietuvių filologijos ir vokiečių kalbos specialybės III k. studentė Viktorija Vasiliauskaitė.

Vokiečių filologijos katedra dėkoja Vilniaus Goethe's institutui už finan­ sinę paramą ir Vokietijos ambasadai Lietuvoje už įsteigtus prizus.

Vokiečių romano savaitė pagyvino lietuvių ir vokiečių kultūrų dialogą,

aktualizavo akademinių sluoksnių ryšius su platesne Lietuvos skaitytojų auditorija.

universitas

6

vilnensis

2009 m. spalis

t g t konferencijos_________________________________________

į mokslinę konferenciją Kauno humanitariniame fakultete rinkosi jaunieji lituanistai Lina STAPONAITĖ, Loreta VARANIŪTĖ,

VU KHF lietuvių filologijos ir reklamos studentės Mokslinėje konferencijoje savo patirtimi dali­ josi 23 jaunieji lituanistai iš Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto, Šiaulių universiteto Huma­ nitarinio fakulteto, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto, Klaipėdos universiteto Humanitarinio fakulteto, Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto ir, žinoma, konferencijos rengėjo - VU Kauno humanitarinio fakulteto.

Kalbininkų sekcijoje buvo perskaityta 13 pra­ nešimų, literatų - 10. Jaunųjų tyrėjų moksliniai interesai apima ir sinchronijos, ir diachronijos dalykus. Ypatinga moksline branda pasižymėjo VU Filologijos fakulteto atstovės Auksės Razanovaitės pranešimas „Klitiniai įvardžiai J. Bretkūno „Psalmyne" (1580 m.) ir 1625 m. „Psalmyno" J. Rėzos redakcijoje". Būtent šio pranešimo autorei skirta pirmoji vieta tarp kalbininkų. Šios sekcijos klausytojus intrigavo įdomios jaunųjų tyrėjų iš Šiaulių universiteto ir Kauno technologijos universiteto įžvalgos dėl reklamos diskurso (Brigitos Vaitkevičiūtės „Konceptualio­ sios daiktavardžio kaina metaforos reklamoje"; Neringos Kaminskaitės „Leksikos aktualizacija

VU Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedra rugsėjo 21-25 d. pa­ kvietė studentus lituanistus į Lietuvos studentų lituanistų respublikinę konferenciją. lietuviškoje socialinėje reklamoje"; Giedrės Rutkauskaitės „Reklamų onomastikono tyrimai: pragmatonimai"). Onomastikos problematikai skirti pranešimai (Kristinos Bukelskytės„Moterų įvardijimas XVIII a. Utenos parapijos bažnytinėse knygose", VU; Indrės Glazauskaitės„Kalendoriniai krikštavardžiai Čekiškės parapijos užsakų knygo­ se (1792-1822, 1931-1949)", VU KHF; Jolantos Širvinskaitės „Asmenvardiniai Lietuvos miestų gatvių pavadinimai", ŠU) liudijo, kad auga graži onomastų karta.

Jaunieji literatūrologai daugiausia imasi tirti lietuvių autorių tekstus, tačiau įrankių sėkmingai suprasti tiriamąją medžiagą ieško įvairių metodo­ loginių mokyklų autorių tekstuose.

Vertinimo komisiją sužavėjo brandus VU KHF atstovės Aldonos Martinonytės pranešimas „Retrospekcija ir anticipacija J. Apučio novelių triptike „Žalias laiko vingis". Už puikų hermeneu­ tikos metodo taikymą jai skirta pirmoji vieta tarp jaunųjų literatūrologų.

Konferencijoje savo patirtimi dalijosi jaunieji lituanistai iš įvairių šalies universitetų Aistės Pupininkaitės, atstovaujančios VDU, pranešimas „XIX amžiaus romantikų darbų sąsajos tapant žmogaus portretą literatūroje ir dailėje" atskleidė, kad ir jaunieji tyrėjai imlūs tarpdisciplininėms perspektyvoms.

Viešnia iš Klaipėdos universiteto Kristina Blockytė supažindino konferencijos klausytojus su įdomia Užgavėnių šventės tradicija Klaipėdos krašte. Pranešėjos įtaiga, pranešimo iliustratyvumas (autorė pateikė įdomios pačios užrašytos

etnografinės medžiagos) lėmė Kristinai antrąją vietą tarp literatūrologinių pranešimų.

Konferencijos rengėjai tikisi, kad svečiai iš kitų universitetų į savo Alma Mater parsivežė ne tik naujos mokslinės patirties, geranoriškų patarimų, bet ir šviesių įspūdžių iš„Youth Hansa" viduramžių klubo poetinių skaitymų bei teatralizuotos eks­ kursijos po puikius, viduramžius menančius Kau­ no humanitarinio fakulteto statinius. Kitą pavasarį jaunieji lituanistai rinksis Šiaulių universitete.

šio teisės instituto raidos perspektyvas, formuoti

Vilniaus universitete - žymiausių pasaulio intelektinės nuosavybės teisininkų kongresas

intelektinės nuosavybės teisės politikos ir intelek­ tinės nuosavybės vadybos kryptis, atsižvelgiant į

skirtingų jurisdikcijų ir rinkų patirtį, aktualijas bei

poreikius. Šių metų kongreso temos yra praėjusių

Rugsėjo 14-16 d. Vilniaus universitete vyko Tarptautinės intelek­ tinės nuosavybės mokymo ir tyrimų plėtros asociacijos (ATRIP) kongresas „ATRIP IP Congress 2009“. Pirmą kartą Lietuvoje ir apskritai visame Rytų Europos regione organizuojamame rengi­ nyje dalyvavo apie 100 žymiausių mokslininkų iš 65 valstybių.

metų kongrese, kuris vyko Miunchene, prasidėju­

sių diskusijų tęsinys.

Nuo 1981 m. veikianti asociacija vienija žymiausius intelektinės nuosavybės teisės

profesorius ir mokslininkus iš 65 pasaulio vals­ tybių. Ji kasmet rengia kongresus skirtingose

valstybėse. Pirmą kartą Vilniuje organizuotame

Kaip teigė ATRIP kongreso organizavimo Lie­

nominio pagrįstumo, teisių gynimo mechanizmų

renginyje pranešimus skaitė apie 40 ekspertų,

tuvoje pirmininkas ir asociacijos narys, VU Teisės

efektyvumo, atskirų intelektinės nuosavybės teisės

tarp jų tokie žymūs intelektinės nuosavybės

fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas profe­

institutų, intelektinės nuosavybės ir konkurencijos

teisės profesionalai kaip Jane Ginsburg, Graeme

sorius Vytautas Mizaras, mokslo bendruomenė ke­

tarpusavio santykio tinkamesnio suderinimo, taip

Dinvvoodie, Williamas Cornishas, Annette Kur,

lia klausimus dėl šių dienų intelektinės nuosavybės

pat - kaip išvengti pernelyg didelio reguliavimo

Paulas Torremansas ir kiti.

apsaugos ribų, dabartinio teisinio reguliavimo eko­

fragmentiškumo. Kartu mėginama identifikuoti

TF inform.

Pasaulinės ekonominės krizės iššūkiai Dokt. Artūras VITAS,

Ekonomikos fakultetas Pasaulį krečianti ekonominė krizė pridarė didelių nuostolių.Tai ir dažnėjantys įmonių ban­ krotai, aukštas nedarbo lygis, mažėjantis darbo užmokestis, sumažėjęs namų ūkių vartojimas, kuris neseniai dar buvo varomoji ekonomikos jėga. Pasaulio ekonomikai - tai krizės iššūkiai, kurių, deja, šalių nacionalinės ekonomikos ne­ buvo pasiruošusios priimti.Tad diskusijoje siekta įvertinti pasaulinės ekonominės krizės poveikį Lietuvos ekonomikai, Lietuvos mokslininkai pasidalijo naujausiomis įžvalgomis. Renginyje dalyvavo nemažai žinomų politikų, kurie taip pat išsakė savo nuomonę dėl Lietuvoje vykstančių politinių ir ekonominių procesų priimant pasau­ linės ekonominės krizės iššūkius.

Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas prof. Povilas Gylys teigė, kad Lietuva atsidū­ rė makroekonominės politikos spąstuose.

Profesoriaus nuomone, Lietuva blaškosi, nes nėra aiškios makroekonominės strategijos, o tai stumia į dar didesnius makroekonominės politikos spąstus. „Kam automatiškai mažinti Vyriausybės išlaidas, kurios yra automatinis ekonomikos stabilizatorius?" - stebėjosi prof.

P. Gylys Lietuvoje formuojama biudžeto politika.

Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidento nuomone, pasaulinė ekonominė krizė yra ne tiek globalizacijos padarinys, kiek susikaupusių

Lietuvos ekonomistų ir politologų asociacijos spalio 2 d. Vil­ niaus universiteto Ekonomikos fakultete surengė bendrą apskri­ tojo stalo diskusiją „Pasaulinės ekonominės krizės iššūkiai“. įvairių problemų pasaulio ekonomikoje, kurias spręsti reikėjo dar anksčiau.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius prisiminė dar neseną nekilnojamojo turto kainų paradoksą: „Kurtai matyta, kad butai Vilniuje kainuoja bran­ giau nei butai Miuncheno centre?!" Vertindamas ekonomines ir politines priemones, kuriomis bandoma nugalėti krizę, K. Girnius pažymėjo, kad „būtina valdžios kompetencija, tikintis sė­ kmingo tų priemonių panaudojimo rezultato: privalo būti aiškus, paremtas strategija šalies ūkio valdymo modelis. Šiandien to nėra!"

Socialinius vykstančių makroekonominių pokyčių padarinius aptarė VU Filosofijos fakul­ teto profesorius Romas Lazutka. Svarbiausi ir skaudžiausi iš jų - nedarbo augimas ir namų ūkių pajamų mažėjimas.

Politinio ir žiniasklaidos elitų požiūrius į valdžią Lietuvoje 2009 m. pristatė Lietuvos po­ litologų asociacijos prezidentė profesorė Irmina Matonytė ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas dr. Vaidas Morkevičius. INTUNE ty­ rimo duomenimis, 71,4 proc. politikų rinkimų kampanijų metu pristato ne savo nuveikto dar­ bo ataskaitas, o ateities veiklos planus, kuriuose pasigendama konkretumo, aiškumo ir tvirtos

strategijos, i. Matonytė mano, kad vienai valsty­ bei susitvarkyti su krize yra labai sunku.

VU TSPMI profesoriaus Jono Čičinsko nuomo­ ne, svarbios problemos yra valstybės kišimasis į rinką ir valstybės vaidmuo krizės sąlygomis.

Profesoriui valdžios įsikišimas į rinką priminė „kūdikio virškinimo traktą", kai neprisiimamą jokios atsakomybės užįvykdytus darbus. Apiben­ drindamas diskusijoje išsakytas pastabas, prof.

J. Čičinskas teigė, kad komandinė ekonomika tin­ ka „angelams", o rinkos ekonomika -„šėtonams".

Aptarinėjant Lietuvos ekonomikos gebėjimą kovoti su nuosmukiu krizės sąlygomis, audito­ rijoje kilo arši diskusija tarp mokslininkų ir gerai žinomų šalies politikų.

Doc. BirutėVisokavičienė pabrėžė, kad blogai, kai šalis „neturi" savo centrinio banko, iš kurio krizės metu galima būtų pasiskolinti ir kuris galėtų taikyti pinigų politikos priemones. Prof.

Aleksandro Vasiliausko nuomone, šiuolaikinė valstybė turi padėti, o ne trukdyti verslui. Jis stebėjosi skolinimosi tendencijomis: skolinamas! buvo privatizacijos ir ekonomikos klestėjimo metais. „Kiek gi šiandien Lietuvos valstybė yra prasiskolinusi? Pasirodo, kad apie 140 proc. BVP. Panaikinti valiutų valdybos modelį Lietuvoje būtų kvaila, nes tada gal ir euro nereikėtų įsivesti", susirūpinęs diskutavo prof. A. Vasiliauskas.

Politiko Petro Auštrevičiaus nuomone, krizė atnešė ne tik blogų padarinių. „Kas būtų, jei pasaulinė ekonomikos krizė prasidėtų vėliau?

Tiesiog žlugtume iš karto! Blogai yra tai, kad visai nėra politinės-ekonominės doktrinos. Didžiausia problema Lietuvoje-monopolizmas! Neleidžia­ me liberaliai ekonomikai veikti!" - argumentavo žinomas politikas.

Politikas Algirdas Butkevičius stebėjosi: kaip toks galingas Baltijos tigras nukrito į krizės duo­ bę? Politiko nuomone, valiutų valdybos modelio atsisakymas šiandien Lietuvai būtų pražūtingas žingsnis, todėl svarbiausia turėti aiškią, tvirtą ir efektyvią strategiją, nukreiptą į Lietuvos ekono­ mikos gelbėjimą.

Buvusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė pabrėžė tarptautinį suderinamu­ mą: kai Kinija taupė, JAV išlaidavo. Toks disba­ lansas pasaulinėje ekonomikoje nėra teigiamas dalykas. Kita vertus, Lietuvoje kažkur„dingo" de­ mokratija, o bejos užklupusios krizės problemų Lietuva neišspręs. Geresnis būdas yra efektyvi fiskalinė politika, aiški mokesčių sistema!

Europos Parlamento nario Justo Paleckio nuomone, Lietuva per 20-25 metus mažai ką nuveikė, labiau priminė trypčiojimą vietoje.

MRU profesorės Onos Gražinos Rakauskienės manymu, Lietuva neturi ekonominės doktrinos.

Pagal klasikinę ekonomikos teoriją ekonomikos nuosmukio metu mokesčiai mažinami, o kaip Lietuvoje?! Kita vertus, Mastrichto kriterijai jau seniai paseno ir neatspindi realios padėties!

Apibendrinant apskritojo stalo diskusiją „Pasaulinės ekonominės krizės iššūkiai", reiktų paminėti, kad tokios diskusijos šiandien būtinos ieškant bendrų sprendimų, kaip išlipti iš ekono­ minės duobės.

universitas

2009 m. spalis

7

vilnensis

______________________________________________ jubiliejai au

Doc. dr. Broniaus Raguočio 80-mečio minėjime prisiminta pirmoji VU žurnalistų laida Rugsėjo 18 d. ilgametis Vilniaus universiteto Spaudos žurnalistikos kate­ dros vedėjas, spaudos žurnalistikos tyrėjas ir istorikas, pirmos VU žurnalis­ tikos laidos absolventas doc. dr. Bronius Raguotis šventė 80 metų jubiliejų. Šia proga VU Teatro salėje jis perskaitė proginę paskaitą „Žurnalistikos studijos ir tyrimai. Pradžios esė“, kurios pasiklausyti susirinko jo kolegos ir buvę studentai, taip pat ir jaunoji VU Žurnalistikos instituto karta.

Kalbėdamas prieš B. Raguočio paskaitą ir jubiliejaus minėjimą Komunikacijos fakulteto dekanas dr. Andrius Vaišnys pabrėžė, kad to­ kiomis akimirkomis jaučiama sąsaja tarp istorijos ir rytdienos.„Dabar yra kitų kartų ir požiūrių, tačiau istorija svarbi tuo, kad mes pasikeisdami

perimame patyrimą", - kalbėjo A. Vaišnys.

Savo proginėje paskaitoje B. Raguo­ tis prisiminė jaunystę. Jis papasakojo apie patį pirmąjį - 1949 m. Vilniaus universitete surinktą žurnalistikos kursą, kurio absolventu pats tapo.

Daug gražių ir prasmingų žodžių jubi­

liatas pasakė apie savo bendrakursius ir dėstytojus, apie jų kūrybinį ir gyve­ nimiškąjį kelią. Jis pabrėžė, kad jau tada dauguma žurnalistikos studentų dirbo redakcijose - tai padėdavo greitai įgyti praktinių žinių, tačiau dėl darbo praleistos paskaitos kartais palikdavo teorinių žinių spragas.

Doc. dr. Bronius Raguotis savo jubiliejaus proga perskaitė paskaitą.

V. Naujiko nuotr.

Užbaigdamas paskaitą B. Raguotis pažymėjo, kad visi pirmojo Vilniaus universiteto istorijoje žurnalistikos kurso absolventai per savo gyveni­ mą nebuvo nutolę nuo specialybės.

Minint prof. Donato Saukos 80-metį: kas atsakys į Profesoriaus iškeltus klausimus?

Spalio 16 d. VU Filologijos fakulteto Lietuvių lite­ ratūros katedra minėjo profesoriaus Donato Sau­ kos, iškilaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrėjo, įžvalgaus kultūros ir visuomenės kritiko, charizminio pedagogo, 80-metį.

Lietuvių literatūros katedroje D. Sau­ ka dėstė lietuvių tautosakos, lietuvių li­ teratūros klasikos istorijos kursus, vedė specialiuosius lyrikos seminarus, kurie įėjo į Vilniaus universiteto lituanistikos istoriją kaip sunkiai pralenkiamas dėstytojo erudicijos, pedagoginio meistriškumo, literatūrinės įžvalgos pavyzdys. Lietuvių literatūros katedro­ je aplink profesorių būrėsi Filologijos fakulteto jaunieji rašytojai, tautosaki­ ninkai, kūrybingasis jaunimas.

D. Sauka parašė lietuvių tautosakai skirtas studijas ir vadovėlius„Tautosakos savitumas ir vertė" (1970),„Vestu­ vių lyrinės dainos" (1980), „Lietuvių tautosaka" (1982), „Lietuvių tautosa­ ka" (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas, 2007), literatūros studijoms skirtas monografijas„Salomėjos Nėries kūryba, 1921-1940" (1957),,,Žemaitės

stebuklas" (1988), „Jurgis Savickis XX amžiaus literatūros šifras" (1994), „Fausto amžiaus epilogas" (1998).

Už pastarąją studiją D. Saukai skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Visuomenės ir kultūros gyvenimo rūpesčiams skirta eseistikos knygelė „Noriu suprasti" (1990) ir straipsniai periodikoje, paskelbta ir vertimų.

Profesoriausjubiliejui skirtame moks­ liniame seminare„Mąstyti kitaip: Dona­ to Saukos lituanistinės provokacijos" buvo perskaityti 5 pranešimai, diskusi­ joje svarstytos profesoriaus pasiūlytos temos, dalytasi prisiminimais.

Skelbiame keletą fragmentų iš profesorės Viktorijos Daujotytės ple­ narinio pranešimo „Mąstyti klausiant ir abejojant; mąstyti taip ir antraip".

Visa mokslinio seminaro medžiaga bus publikuota žurnale „Literatūra". „Daugeliui filologų, humanitarų profesorius matytas iš arti - ne tik

auditorijoje, bet ir kalbantis - akis į akį.

Savaip persmelktas viešo mąstymo (paskaitoje, seminare) ir atskiro, negi intymaus rašymo, neatskiriamo nuo jam ir jo kartos šviesiajai daliai tekusios tyliojo gyvenimo patirties, savitai rezistenciškos.

Tyliojo gyvenimo sąvoka iš vieno programinių Donato Saukos pasisaky­ mų: tylusis gyvenimas,„privačioji sfera sovietmečiu reiškė kažką daug daugiau nei vien prieglobstį nuo išorinės prie­ vartos. Nors ir neapsaugota nuo gniuž­ dančio totalitarizmo sistemos poveikio, vis dėlto ji buvo vienintelė reali bazė individo atsparai prieš valstybę, ideo­ logiją. Santykinė šios sferos autonomija sovietmečiu apima pustrečios kartos brandos metus - ganėtinai ilgą tarpsnį susiformuoti tam tikram pastoviam interesų ir polinkių ratui. Tam tikram nemažos visuomenės dalies meno, kultūros, humanitarinių vertybių pri­ matui. Šiuo atžvilgiu tyliojo gyvenimo

atmosferą puikiai prisimename."1

[..J Tačiau kad ir akcentuotume tyliojo gyvenimo patirtis, turėsime pripažinti, kad Donatas Sauka - viešumos žmo­ gus. Žmogus, turįs poreikį pozicijai, nuomonei, dalyvavimui, pasisakymui, vertinimui, kuris gali būti abejojantis ar ir visai kitoks. Lemiamu istorijos mo­ mentu jis yra ištaręs:„Noriu suprasti" (taip pavadinta publicistinė eseistika, kukliausiu būdu, iš pjaustomo popie­ riaus nuoliekų išleista 1990-aisiais).

Reikšmingas straipsnis „Ideologija, kultūra ir absurdo karuselė" - stiprus balsas, praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje atkreipęs dėmesį į sudėtingus nacionalizmo, tautinio orumo aspektus, kritiškai 1 Donatas Sauka,,,Reforma ir jos Autorė“, Meta/, 2001, Nr. 5-6, p. 147.

„Kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip savo gyvenimą susiėjome su žurnalis­ tika", -pabrėžė jis.

„U. V." inform.

kartas. Dar yra, dar galima susitikti su grožiu, pražystančių ir sename dai­ nuotojos veide, bet jau nyksta, tilsta, slopsta. Jurgis Lebedys dar palydi grupę lituanistų į tautosakos praktiką, linkėdamas užrašyti lietuvių epo bent trupinių, o Donatas Sauka jau nebetu­ ri iliuzijų. Gyvename pirminės žodžio kultūros saulėlydį, irtai dar užsitęsusį, ne vienu atveju tarsi užkonservuotą, giliau į civilizaciją įžengusios Europos tautos jau seniai tautosakos nebeužrašinėja.Tai, kas dar matoma, girdima, būtina perkeldinėti į nematomuosius sąmonės laukus, kad kultūros ištakos, pradmenys, daiktai būtų, kad jie įgytų ontologinio tikrumo liudijimą - yra.

[..J „Fausto amžiaus epilogas" - suves­ tinė knyga; jos ambicija - versti lietu­ vių literatūrą pasigalynėti su Europos minties ir kūrybos viršukalnėmis. Kaip pasakyta Marijaus Šidlausko,,,šiuokart

Profesorius Donatas Sauka. Doc. dr. Regimanto Tamošaičio nuotr. pažvelgęs į pernelyg savimi, savo teisumu pasitikinčią išeiviją, j naujojo laiko „teisiuosius", kuriančius lietuvių inteligentijos teisimo retoriką. Pasiro­ dė kaip ryškus visuomenės analitikas ir kritikas, kurio akiratyje - svarbiausi visuomenės klausimai; negalima tu­ rėti iliuzijų dėl laukinio kapitalizmo, mokykla, kalba, lituanistika niekad negali išnykti iš mąstančios sąmonės akiračio. Pamatiniai sprendiniai, išlai­ kantys aktualumą: mokyklų mokymo programos niekada nepriklausė nuo filologinės visuomenės nuomonės, nors turėtų; lituanocentrinė filologijos orientacija formuoja rezervato są­ monę. „Rezignacinis požiūris į tautos istorinę lemtį, turime pripažinti, yra stipriai persmelkęs - taip, kad mes patys nebejaučiame - mūsų huma­ nitarinį pasaulėvaizdį."2 Pamėginta nubrėžti perspektyvą - sunku būtų rasti jai alternatyvą: nacionalinio 2 Donatas Sauka, „Ideologija, kultūra ir absurdo karuselė", Metai, 1995, Nr. 10, p. 129.

sąmoningumo ir kritinio potencialo tarpusavio santykis yra pamatinė sąlyga, nulemianti visuomenės mo­ dernėjimo galimybes.

U į Donato Saukos kaip kultūros figū­ ros rėmus vienu ar kitu būdu pirmiausia rėminamefilologą, atkaklų knygos, žo­ džio ir rašto žmogų, filologinių pajėgų (deja, vis labiau silpstančių) ugdytoją.

Iš filologinių interesų kyla šio moksli­ ninko, turinčio dvejybinę mąstytojo ir poeto prigimtį, atkaklumas, sutelktas į priešpriešines ir kartu lygiagretes linijas: pirminė prigimto savumo erdvė (tautosaka, tradicija, pereinanti ir į literatūrą, tautinio avangardo drąsa ir prasmė) ir didysis pasaulio, pirmiausia, suprantama, Europos, koncentras. [...]

Pirmoji Donato Saukos viršūnė „Tautosakos savitumas ir vertė" (1970).

Viršūnė, į kurią kopiama iš pačių pašaknų, iš lietuvių kultūros papėdės žodinio meno, tautosakos. Pamatyta, išgirsta, užrašinėta, pratinant prie šio matymo-girdėjimo kelias humanitarų

lietuviškoji kultūra pasitinka Faustą jau nebe„Kepurinės" pozomis, o išsi­ tiesusi visu savo intelektualiniu ūgiu ir kuo laisviausiai šnekina legendinį daktarą tarsi seną bičiulį'.3 Faustiškosios intelektualinės- intrigos - iš šviečiamojo amžiaus idėjų, iš„Audros ir veržimosi" sąjūdžio idėjų.

[-] Turėtume sutikti, kad savo darbais, mąstymu Donatas Sauka yra apėmęs daug laiko, kad iš tiesų sąmone yra su­ telkęs savitą vienį: nuo lietuvių seniau­ sių dainų ir mitų iki Renė Descartes'o, Johanno VVolfgango Goethe's. Paskuti­ nį praėjusio amžiaus penkmetį jis buvo susitelkęs į esminio Lietuvai, jos kultū­ rai santykio (bendriausia prasme: tau­ tinės savasties ir atvirumo pasauliui) svarstymą. Jautė jo problemiškumą, išliekantį ir „Fausto amžiaus epiloge": stengiamės konfrontuoti su savimi, kad būtume talpesni pasauliui, bet ar pasaulis kaip nors įsipareigoja būti talpesnis Lietuvai? Ar iš tiesų lemtis viena - prisitaikyti, besąlygiškai tikint, kad turime stiebtis toliau pažengusių linkui? Donatas Sauka yra iškėlęs daug klausimų, per maža teturime galinčių ir norinčių juos svarstyti. Pakankamas pamatas rezignacijai."

FilF Lietuvių literatūros katedros inform.

3 Marijus Šidlauskas, „Faustiškosios dva­ sios iššūkiai", Metai, 1999, Nr. 10, p. 94.

universitas

8

2009 m. spalis

vilnensis

KKKistorija______________________________________________

Adomo Mickevičiaus kiemas „U. V.“ tęsia straipsnių ciklą apie Vilniaus universiteto kiemelius. Pristatome Adomo Mickevičiaus kiemą.

430

Dabartinis A. Mickevičiaus kiemo vaizdas susiformavo po XIX a. antro­ sios pusės rekonstrukcijų, kai visi pastatai buvo sujungti po bendru stogu.

Anksčiau šie namai priklausė didikams Masalskiams, Zavišoms, Hevliams, Oginskiams. Pietinį sparną XVIII a. pradžioje A. Oginskis užrašė jėzuitams

ir kaip palikimą perdavė universitetui. Rytinis kiemo sparnas priklausė Masalskiams. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis savo rūmus išsi­ keitė su Edukacine komisija į kitus nacionalizuotus buvusius jėzuitų namus.

Masalskio rūmai buvo sujungti su keliomis šalia esančiomis valdomis, juose planuota įrengti valstybinį moksleivių bendrabutį. 1795 m. juose įrengta

Vilniaus kadetų korpuso artilerijos mokykla, kuri čia veikė iki 1806 m. Vė* liau pastatas atiteko universitetui. Jame iki 1832 m. gyveno universiteto

rektorius Stanislavas Malevskis, o namas buvo vadinamas rektorių namais.

Su S. Malevskio sūnumi Pranciškumi draugavo Adomas Mickevičius, studi­ javęs Vilniaus universitete 1816-1819 m. Poetas pats kurį laiką gyveno pas

savo giminaitį Skapo gatvėje, spėjama, kad viename iš dabartinio Arkadų

kiemelio pastatų. A. Mickevičius - vienas žymiausių Vilniaus universiteto auklėtinių, išgarsinęs Lietuvos ir Vilniaus vardą visoje Europoje, palikęs ryškų

pėdsaką Vilniaus universiteto ir Europos literatūros bei kultūros istorijoje.

Studijų metai, pirmieji spausdinti eilėraščiai, studentų draugijos, filomatų

susirinkimai, įkalinimas - visa tai vyko Vilniuje, universitete, ši aplinka įkvėpė didį poetą. Uždarius universitetą rytiniame korpuse veikė Vilniaus II gimnazija. Po Antrojo pasaulinio karo rytiniame korpuse kurį laiką buvo

įsikūręs Lietuvos istorijos etnografijos muziejus.

Nijolė BULOTAITĖ

Adomo Mickevičiaus kiemas VU centrinių rūmų ansamblyje. V. Naujiko nuotr.

Adomas Mickevičius Vilniaus universitete Ar šiandieniai studentai žino, kad Adomas Mickevi­ čius - vienas žymiausių Vilniaus universiteto auklėtinių? Įžymusis poetas vaikščiojo tais pačiais kiemais, čia studijavo ir kūrė, čia sėmėsi įkvėpimo. Nuta­ rėme pakalbinti Polonistikos centro docentę Ireną Fedorovič.

Kuo šiandien mums įdomus

A. Mickevičius, ką apie jį turėtų

skaitė savarankiškai. Tuometiniai Vilniaus universiteto studentai mo­ kėsi ir lotynų, graikų, anglų, prancūzų kalbų. Vokiečių kalbos dažniausiai mokydavosi patys, papildomai, skaitė originalus. Kai vykdavo filomatų ir filaretų susitikimai, jie nagrinėda­ vo kūrinius, rašydavo recenzijas, dalydavosi įspūdžiais, patys kūrė, rengdavo gegužines. Dabartiniai studentai stebisi, iš kur jie turėjo tiek energijos, noro. Jų idėjos labai įdomios, aktualios ir šiandien.

Bet tuo metu VU dirbo ir labai daug

A. Mickevičiaus biustas Šv. Jonų bažnyčioje. V. Naujiko nuotr.

žinoti Vilniaus universiteto stu­

dentai?

universiteto studentas turėtų ži­

O, duok, jaunyste, man sparnus!

Virš žemės negyvos, lig pat žydrynės, Pakilsiu rojų n, j kraštus, Kur įkvėpimas kuria stebuklus, Kur puošia jis žiedais naujovę, Tenai viltis - jo palydovė.

noti, kokius kūrinius parašė A. Mic­

(vertėj. Marcinkevičius)

A. Mickevičius yra ryškiausias

romantikas lenkų literatūroje, bet lygiai tiek pat svarbus ir lietuvių lite­

ratūrai, kultūrai. Kiekvienas Vilniaus

kevičius. Visų pirma tai jo epopėja „PonasTadas", drama„Vėlinės", kur

Ar šiandieniniai studentai daug

poetas remiasi baltų, senųjų slavų

žino apie A. Mickevičių?

Priimame baigusius ir lenkų, ir lietuvių, ir rusų mokyklas. Baigusieji lietuviškas ir rusiškas mokyklas taip pat puikiai žino A. Mickevičių, tik lietuviškose mokyklose mokytojai daugiau dėmesio skiria jo istorinėms poemoms. Studentai būna girdėję apie„PonąTadą", bet kažkodėl mano, kad ta poema svarbi tik lenkams. Lie­ tuvos mokyklose jie daugiau skaito ir nagrinėja „Konradą Valenrodą" ir „Gražiną", mažiau žino apie „Vėlines".

Mes turime antrame kurse seminarą, skirtą romantizmo epochos menui, Vilniaus universiteto studentams ir profesoriams, daug dėmesio skiriame Filomatų ir filaretų draugijai. Studen­ tai susipažįsta su draugijos statutu, jiems būna labai įdomu, kiektie jauni žmonės turėjo puikių idėjų, kiek daug laiko jie skyrė mokslui, kiek daug

tradicijomis. Jam, kaip roman­

tikui, labai būdingas jaunystės

išaukštinimas. Galima teigti, kad romantizmo epocha Lenkijoje prasidėjo būtent Vilniuje 1822 m.,

kai J. Zavadzkio leidykloje buvo išleistas pirmasis A. Mickevičiaus poezijos tomas. Savo knygą poe­ tas paskyrė bičiuliams: J. Čečotui,

T. Žanui, J. Ježovskiui ir P. Malevskiui (tuometinio rektoriaus sūnui).

Vienas pagrindinių to rinkinio kūri­ nių buvo„Odė jaunystei" (1820). Ši

odė turėjo didelę reikšmę Filomatų draugijai, A. Mickevičiaus drau­

gams, visai kartai. Jauni žmonės

tame kūrinyje ir šiandien randa

daug sau artimų dalykų. Jiems artimi yra poeto žodžiai:

garsių dėstytojų?

Taip, dirbo daug garsių, visoje Europoje žinomų profesorių taip pat užsieniečių.

Ypač Medicinos fakultete dėstė daug garsių mokslininkų (J. Frankas, J. Briotė).

Ir vadovėliai universitete buvo nau­ dojami originalūs, vokiečių, prancūzų kalbomis. Chemijos katedros vedėjas prof. A. Sniadeckis parašė biologijos vadovėlį, kuris buvo išverstas į užsienio kalbas ir naudojamas Europos univer­ sitetuose. Reikėtų paminėti profesorių Leoną Borovskį, kuris pirmasis įžvelgė A. Mickevičių poetą, skatino jį rašyti.

L. Borovskisjam turėjo didžiausią įtaką.

Be to, graikų ir lotynų literatūros pro­ fesorius Gotfrydas Ernestas Grodekas, istorikas Joachimas Lelevelis. A. Micke­ vičius savo profesoriui paskyrė eilėraštį, kuris taip ir vadinasi-Joachimui Leleve­ liu!" (1822).Tame kūrinyje poetas padė­ kojo už subrandintą mintį, už gyvybingą dovanos nektarą, į kurį mokytojas įliejo savo sielos dalį. Kai prasidėjo filomatų ir filaretų procesas, J. Lelevelis buvo vienas iš tų profesorių, kurie savo jėgomis ban­ dė palaikyti kalinius. 1824 m. balandį su jo garantija A. Mickevičius buvo paleistas į laisvę. Išvežant poetą iš Lietuvos J. Le­ levelis perdavėjam atsisveikinimo laišką ir... 100 rublių.

Kokie buvo A. Mickevičiaus studijų metai?

A. Mickevičius atvyko į Vilnių 1815-aisiais. Studijos trukdavo ketverius me­ tus. Tai buvo labai įdomus laikotarpis.

Daugiausia jis bendravo su studijų draugais, su tais, su kuriais vėliau, nuo

1817 m., kartu dalyvavo filomatų ir filaretų veikloje. Draugijos statutas iš kiekvieno draugijos nario kartą per du mėnesius reikalavo pristatyti originalų darbą. Tas darbas nieko bendro neturėjo su studijomis. Taigi jie savarankiškai pasirinkdavo temą.

Reikėtų paminėti irgegužines, kuriose dalyvaudavo ir moterys, nes draugijos posėdžiuose dalyvaudavo tik vyrai.

Tiems jauniems žmonėms (A. Micke­ vičius įstojo į universitetą būdamas 17 metų) patikdavo ir dainuoti, šokti, linksmintis. O gegužinės tam labai tiko.

Gegužinių vieta buvo keičiama, jos vykdavo ten, kur dabar Filaretų gatvė, prie Rasų kapinių ir Markučiuose.

Mes manome, kad A. Mickevičius tarp draugų buvo pats svarbiausias, bet reikia pasakyti, kad visi draugijos nariai kūrė. Buvo labai populiarūs proginiai eilėraščiai - jambai, tostai ir 1.1. Jie buvo kuriami vardadienių atsisveikinimų prieš kelionę progomis. Kai A. Mickevičius turėjo išvykti dirbti į Kauno gimnaziją, draugaijam surengė gegužinę ir paskyrė eilėraštį. Kūrė visi: P. Malevskis, J. Čečotas, I. Chodzka, A. E. Odynecas,T. Žanas. Šian­ dien mes mažai žinome, tarkime, apie J. Čečotą, bet jis buvo geras poetas. Tarp draugų iki pirmosios poezijos knygos išleidimo A. Mickevičius nebuvo išskir­ tinis. Jie visi buvo gabūs, talentingi. Ir J. Čečotas, irT.Zanas buvo geri poetai, tik gal likimas nelėmė jiems taip suspindėti kaip A. Mickevičiui, sutrukdė nepalan­ kios aplinkybės, tremtis.

Kokia A. Mickevičiaus reikšmė Vilniaus universitetui? Ar mes pakankamai jį įvertiname?

Turime jo vardu pavadintą kiemelį, memorialinę lentą Didžiajame kieme, portretą knygyne, 1898 m. biustą Šv.

Jonų bažnyčioje, taip pat ir A. Micke­ vičiaus muziejų.

Vadovėliuose jam skirta pora pus­ lapių, bet daugiausia istorinėms po­ emoms: „Gražinai" ir„Konradui Valen­ rodui". Glaustai nagrinėjamos„Vėlinės", daugiau antroji ir ketvirtoji dalys, bet trečioji dalis, kuri yra tarsi atski­ ras kūrinys, parašytas jau Drezdene

1832 m., - labai mažai. Gal ji aktuali ir suprantama tik lenkams? Gaila, kad jaunimas nedaug težino ir apie„Poną Tadą". Nors veiksmas vyksta Lietuvoje, kažkodėl poema neatrodo sava. Ten daug XIX a. realijų, kai Lietuvos, kaip atskiros valstybės, nebuvo. Jukjis rašė apie Lietuvą, jis čia gimė, bet gal mes dar per mažai žinome to meto praeitį ir istorinius lietuvių ir lenkų ryšius.

Gal ir mes kaip nors galėtume prie to prisidėti, universitete supažin­ dindami studentus su istorija? Tie žmonės čia mokėsi ir dirbo, išgar­ sino Vilniaus universitetą, parašė žinomus veikalus, o mes menkai juos pažįstame. Gal universiteto istorijos kursas padėtų daugiau dėmesio skirti A. Mickevičiaus kūrybai?

A. Mickevičiaus muziejaus direk­ torius Rimantas Šalna pasakojo, kad mokiniai kąrtais nelabai žino, kas tas A. Mickevičius. Aš dėstau lenkų kalbą Istorijos fakulteto studentams. Kai paklausiu, ar žino, kad universitete yra A. Mickevičiaus muziejus (nors apie patį poetą žino), dauguma sakosi pirmą kartą apie jį išgirdę. Mes į tą muziejų vedame savo studentus, taip pat ir istorikus. A. Mickevičius - vienas iš labiausiai universitetą išgarsinusių žmonių, tad apie jį tikrai reikėtų žinoti daugiau.

Aš labai vertinu mūsų Polonistikos centro bendradarbiavimą su A. Micke­ vičiaus muziejumi, mums pavyko kartu surengti ne vieną renginį. Svarbiausias mūsų bendras projektas - tai tarptau­ tinė konferencija „Adomas Mickevičius XXI amžiuje", kuri buvo skirta poeto 210-osioms gimimo metinėms pami­ nėti (2008). Gaila, kad pritrūko pinigų išleisti mūsų pranešimus, VU leidykla sutiko išspausdinti tik tezes. Ir tiražas juokingas - 50 egz.l Bet tokie entuzi­ astai kaip direktorius R. Šalna ir poetas Voicechas Piotrovičius nepasiduoda pavasarį jau planuojame kartu naują konferenciją, skirtą A. Mickevičiui ir kitiems filomatams.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

universitas

2009 m. spalis

9

vilnensis

______________________________________________ istorija t k t

Adomo Mickevičiaus muziejus: praeitis ir dabartis Kada įkurtas muziejus?

Būtinybę įkurti muziejų Vilniuje lėmė poeto asmenybė, jo kūrybos populia­ rumas, glaudūs ryšiai su Vilniumi, šio miesto universitetu. Labiausiai tikėtina A. Mickevičiaus muziejaus įkūrimo Ber­ nardinų skersgatvyje data yra 1911-ieji.

Tais metais Peterburge ėjusio leidinio „Kvvartalnik Litevvski" redaktorius ir leidėjas Janas Obstas (1876-1954) su redakcija persikėlė į Vilnių. Jis atsivežė daug muziejinių vertybių, grafikos darbų, porceliano. J. Obstas įkūrė kažką panašaus į muziejų, norėjo surinkti vi­ sus daiktus ir graviūras, kuriuos A. Mic­ kevičius aprašė knygoje„Ponas Tadas".

Muziejus, kurį 1911 m. įkūrė J. Obstas, matyt, veikė tik viename kambarėlyje kiemelio viduje. Ekspozicija įdomi tuo, kad joje bu vo viskas, kas susiję su„Ponu Tadu": litografijos, leidiniai. Rašoma, kad nedideliame 18 kv. metrų kamba­ rėlyje buvo per kelis šimtus eksponatų.

Muziejus nėra užfiksuotas turistiniuose žinynuose, gal jis neturėjo muziejaus statuso. Keletą dienų per savaitę nu­ rodytomis valandomis besidomintys galėjo jame apsilankyti.

Galbūt po 1863 m. sukilimo muziejus čia galėjo veikti nelegaliai. A. Mic­ kevičius gyveno pas profesorių Tomą Žickį, o jo palikuonys, kurie paveldėda­

vo namą, matyt, visiems skleisdavo tą faktą, gal rodydavo išlikusius daiktus.

Muziejus galėjo veikti gal net ir iš karto po A. Mickevičiaus mirties. Po tapetais buvo rasta lentelė, kad čia parašyta „Gražina". Ją radoT. Žickio palikuonys.

Muziejus veikė iki 1939 m., kai Vilnius grąžintas Lietuvai.Tada J. Obstas buvo nušalintas. Jo likimas gana tragiškas.

J. Obstas Stepono Batoro universitetui buvo pažadėjęs testamentu po mirties palikti savo išpirktą dalį namo. Už tai prašė tik mokėti nedidelę pensiją. Bet mirė visų pamirštas, vienišas, skurde.

O koks buvo tolimesnis muziejaus likimas? Kada jis vėl atvėrė duris

lankytojams?

Dabartinis A. Mickevičiaus muziejus buvo iškilmingai atidarytas 1955 m. lapkričio 27 d.

Vieni iš pagrindinių iniciatorių buvo profesorius Levas Vladimirovas, rekto­ rius Jonas Bučas, taip pat profesorius Česlovas Kudaba. Muziejus buvo įkurtas trijuose kambarėliuose. Atidaryme da­ lyvavo ir pasirašė daug žymių žmonių, tarp jų„PonoTado" vertėjasVincas My­ kolaitis-Putinas. Muziejaus veikla buvo ribota, tik 30 kv. metrų. Jį pradėjo lankyti lenkų mokyklos, lietuviai domėjosi kiek mažiau, be to, nevyko intensyvesnė kultūrinė, švietėjiška veikla.

Nuo tol muziejus priklauso Vilniaus universiteto bibliotekai. Jo patalpos per šį dešimtmetį padidėjo kelis kartus. Tačiau vis tiek ekspozicijoms trūksta erdvės. Nėra galimybės turėti savos patalpos eksponatų rinkiniams.

Kasmet muziejų aplanko daugiau kaip 20 000 lankytojų. Dauguma jų-turistai iš Lenkijos Respublikos. Patalpose, kurių įrengimą finansavo lenkų me­ cenatai, Poezijos menėje ir Filomatų salėje, organizuojami įvairūs renginiai, parodos. Vertingiausi muziejaus eks­ ponatai yra poeto asmeniniai daiktai: stalelis, kėdė ir krėslas, kuriais poetas naudojosi Kaune ir Paryžiuje. Iš viso muziejuje rodoma daugiau kaip 200 eksponatų. Senamiestyje storomis sienomis atsitvėręs nuo triukšmo ir miesto šurmulio A. Mickevičiaus kie­ melis yra nuostabi vieta koncertams ir spektakliams rengti. Galima didžiuotis, kad šiame kiemelyje dainavo žinomas

Apie Adomo Mickevičiaus muziejų, jo istoriją ir veiklą kalbamės su muziejaus direktoriumi Rimantu Šalna, išleidusiu ne vieną knygą apie A. Mickevičių.

Adomo Mickevičiaus muziejaus interjeras ir eksponatai. Alicijos Dzisevič nuotr.

Europoje Lenkijos tenoras VVeslavas Ochmanas, vienas pirmųjų ir dosniau­ sių A. Mickevičiaus muziejaus mece­ natų. Lankytojų skaičius ir muziejaus populiarumas nuolat didėja. Jaunus ir pagyvenusius žmones traukia A. Mic­ kevičiaus dvasia. Čia lankėsi ir Lenkijos

Respublikos prezidentai, jų žmonos.

Muziejuje transliuojami garso įra­ šai trimis kalbomis (lietuvių, anglų ir lenkų).

Didelė šio namo problema - drus­ kos. Muziejus nuolat būdavo užda­ romas, nes kambariuose nukrisdavo tinkas. Pastatui reikėjo specialaus sanuojančio tinko, kuris nėra pigus.Tuo metu gal jo Lietuvoje ir nebuvo galima gauti. Nei man, nei mano kolegoms nepavyko nuosekliai atsekti, kas dirbo šiame muziejuje. Istorikė Reda Griškaitė kurį laiką jame dirbo ir taip pat bandė surinkti duomenis. Muziejus nuolat tai veikdavo, tai būdavo uždaromas remontui. Vykdavo kosmetinis remon­ tas, nors reikėjo kapitalinio. Kai 1990 m. pradėjau dirbti muziejuje, pirmas mano noras buvo kuo greičiau iš čia pa­ bėgti, taip liūdnai viskas atrodė. Paskui atsirado azartas ir užsispyrimas kažką padaryti, pakeisti. Pradėjau ieškoti mecenatų. Kol buvome prie Mokslo

muziejaus, tvarkos nebuvo, o prijungus prie VU bibliotekos, atsirado palaiky­ mas. Lenkijos Respublikos ambasados generalinis sekretorius Chudzikas Lipka, apsilankęs muziejuje, taip pat susirūpino jo būkle ir nutarė padėti. Jis padėjo ieškoti mecenatų. Pats Ch. Lipka nupirko specialaus tinko, organizavo atvežimą, o aš radau statybininkus.

Pažįstamas restauratorius nutinkavo vieną sieną, kad pasižiūrėtume, kaip tinkas laikysis. Kai pamatėme, kad puikiai laikosi, radome mecenatų, kurie ėmėsi padėti muziejui.

Bet dabar muziejus daug didesnis,

ne tik tie trys kambarėliai?

Kai baigėsi remontas, apžiūrėjome namo rūsį. Dar rektoriaus J. Kubiliaus lai­ kais buvo sudarytas rūsio restauravimo planas, kurį gavau iš buvusio muziejaus direktoriaus Eugenijaus Būtėno. Rūsys gotikinis, puošnios lubos su renesanso ir gotikos elementais. Kartu su Ch. Lip­ ka nuvykome į Varšuvą, pas garsų mecenatą W. Ochmaną. Jis - vienas žymiausių Europos tenorų, dabar jau nebekoncertuoja, organizuoja lenkų dailininkų ir savo paties tapytų pa­ veikslų aukcionus JAV ir remia įvairių kultūrinių objektų restauravimą. Šis

žmogus Vilniaus universitetui skyrė apie 50 000 dolerių (kai dolerio vertė buvo 4 litai) - A. Mickevičiaus muziejaus rūsio remontui ir kitiems dalykams.

Tas gotikinis rūsys pareikalavo nemažai darbo. Jame buvo susikau­ pęs poros metrų žemių sluoksnis.

Organizavom talką. Buvo išvežta apie 10 sunkvežimių žemės, ir tik tada pra­ sidėjo rimti restauravimo darbai. Buvo iškeltas ir čia žinybiniame bute gyvenęs sargas. Mecenatas W. Ochmanas skyrė lėšų jam įsikurti kitur. Restauravus rūsį (nors aš jį vadinu Poezijos mene, ne rū­ siu) atsirado erdvės edukacinei veiklai.

Tada praplėtėme muziejų, įrengėme Filomatų salę, biurą irtualetus. Filomatų salė įkurta 2000-aisiais. Filomatai - tai Vilniaus universitetas.

Kas yra muziejaus lankytojai, Lie­

tuvos gyventojai ar lenkai? Šis muziejus svarbus ir Lietuvai, ir Lenkijai. Mūsų tikslas - rengti akademinius renginius, susitikimus, vakarus. Muziejus užsiima ir leidy­ ba. Rėmėjai mums daug padeda ir remontuojant, ir leidžiant knygas, ir įsigyjant eksponatų. Muziejus yra ga­ vęs ne vieną apdovanojimą už aktyvią veiklą tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos

ir Vilniaus valdžios: Reimonto medalį, Lenkijos prezidento medalį, Vilniaus mero padėką etc.

Lietuvai A. Mickevičius brangus tuo, kad ją išgarsino. Lenkams jo reikšmė ypatinga kaip romantizmo pradinin­ ko. Manau, mes daug prisidedame prie lietuvių ir lenkų draugiškų santy­ kių. Mūsų rengiami seminarai, paskai­ tos, konkursai labai populiarūs.

Pavyko pritraukti ir lietuviškas mo­ kyklas. Dar 1990-aisiais dažniausiai čia lankydavosi lenkiškų mokyklų moki­ niai, o lietuviškų - vos keleto. Dabar jau lietuviškų mokyklų moksleivių lankosi daugiau nei lenkiškų: iš Petro Vileišio, Pavilnio, Užupio, Salomėjos Nėries gimnazijų ir kitų. Jei jau kartą užeina, paskui lankosi nuolat, nes jiems labai įdomu. Daugelis apie mus sužino iš poezijos konkursų skelbimų internete. Priimame tiek, kiek galime.

Vasarą jau ir negalėtume aptarnauti daugiau žmonių, nes muziejuje tik trys darbuotojai.

Ar muziejų lanko studentai?

Taip, labai noriai. Mūsų pagrindinis kontingentas - studentai. Daugiausia lankosi Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto, Mykolo Romerio universiteto studentai. Ypač aktyvūs polonistai. Jau tapo tradicija, kad Žurnalistikos instituto pirmo kur­ so studentams pirmąją paskaitą vedu aš. Muziejuje veikia ir Poezijos mėgėjų klubas, Vilniaus žurnalistų sąjungos Pokalbių klubas. Dažnai patys orga­ nizuojame susitikimus, ekskursijas.

Ypač dažnai muziejų lanko vyresnių klasių moksleiviai ir studentai. Nors nemažai ateina ir pensininkų, ypač buvusių vilniečių iš Lenkijos Respu­ blikos. Stengiamės, kad muziejaus švietėjiška veikla būtų probleminė, nagrinėjame lenkų romantizmo mokyklą, tyrinėjame A. Mickevičiaus amžininkų kūrybą. Šiais metais buvu­

sios Lenkijos ambasadorės Eufemijos Teichmann ir p. Jerzy Teichmanno iniciatyva atgaivinome literatūrinių trečiadienių tradiciją, kuri gyvavo nuo praėjusio amžiaus trečiojo de­ šimtmečio, o pokario laikotarpiu buvo pratęsta nuo pirmo pokarinio Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo apsilankymo Vilniuje. Į šią veiklą ban­ dome įtraukti ir mūsų studentiją.

A. Mickevičiaus kiemelis senamiestyje - nuostabi vieta koncertams ir spektakliams rengti. Alicijos Dzisevič nuotr.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

universitas

10

2009 m. spalis

vilnensis

f f Kstudijos_____________________________________________

Krepšelių surinkta daugiau, negu planuota, bet tai neišsprendžia visų problemų Šiemet į Vilniaus universitetą įstoję pirmakursiai atnešė į seniausią Lietuvos aukštąją mokyklą daugiau studijų krepšelių negu į kitus universitetus. VU gali pagrįstai didžiuotis pasiektais rezultatais, tačiau klausimas, kas slypi už surinktų krepšelių skaičiaus, lieka neatsakytas. Ar tai reiškia, kad Vilniaus uni­ versitetui jau nebaisus ekonominis sunkmetis? Šia tema kalbinome VU administracijos reikalų prorektorių dr. ALEKSĄ PIKTURNĄ.

Viktoras DENISENKO Surinkome daugiausia studijų krepšelių - ką tai reiškia Vilniaus universitetui? Ar dabar galime laisviau atsikvėpti?

Krepšelių surinkome apie 40 proc.

daugiau, negu iš pat pradžių buvo planuota. Tai labai geras rezultatas.

Anksčiau valstybiniai asignavimai mums buvo sumažinti 6,4 mln. litų maždaug tiek ir planavome surinkti krepšelių, tačiau galutinis rezultatas pranoko lūkesčius. Mūsų universiteto

stangų skirstant lėšas kamieniniams padaliniams ir bandant subalansuoti fakultetų biudžetus. Tai nebus labai sunku padaryti su dideliais fakultetais, pritraukusiais daug krepšelių, kurių dydis padės išlaikyti bendrą finansinį balansą, tačiau su mažesniais padali­ niais gali iškilti problemų.

Kiek laisvai mes galime nau­ doti gautas krepšelių lėšas? Ar jų panaudojimas griežtai reglamen­ tuotas?

Iš tiesų, naudojant krepšelių lėšas, mes turime labai nedaug laisvės.

Pirmiausia tai apribojimai dėl darbo užmokesčio. Mes negalime mokėti dėstytojui ar mokslininkui didesnio darbo užmokesčio, negu leidžia Vyriausybės nustatyta tvarką. Kaip tik praėjusiame Senato posėdyje pa­ tvirtinome naujus Vyriausybės nusta­ tytus apribojimus, leidžiančius peda­ gogams ir mokslininkams iš valstybės biudžeto mokėti ne didesnius nei 90 proc. priedus ar priemokas.

Iš gautų krepšelių lėšų mes taip pat negalime apmokėti investicinių pro­ jektų ar net tų projektų skolų. Negali­ me pirkti brangios įrangos. Šias lėšas

V. Naujiko nuotr. gautos studijų krepšelių lėšos - per

9,3 mln. litų. Yra tikviena problema -

šie pinigai ateina pavėluotai. Forma­ liai tuos pinigus turėjome pradėti leisti nuo rugsėjo mėnesio, tačiau dabar pabaigos link jau eina spalis, o jų vis dar mūsų sąskaitoje nėra. Taigi realiai lieka du mėnesiai - lapkritis

ir gruodis, per kuriuos turime gauti pinigus. Tai yra didelė problema, todėl dalį to, ką turėjome apmokėti iš valstybės biudžeto asignavimų, esame apmokėję iš specialiosios

programos lėšų.

Yra ir dar vienas su krepšeliais susi­ jęs niuansas. Nuo šių metų sausio 1 d. pagal Vyriausybės nutarimą turėjo būti 5,6 proc. didinami pedagoginio

personalo atlyginimai. Mes to nepa­ darėme, nes tuo metu apskaičiavome, kad iš turimų lėšų padaryti tai būtų labai sudėtinga. Dėl to, skaičiuojant per visus metus, darbuotojai prara­ do maždaug 67-68 proc. tarnybinio

atlyginimo dydžio sumą. Dabar, jei paaiškės, kad lieka sutaupytų darbo

užmokesčio fondo lėšų, gali būti kelia­ mas klausimas, kaip metų pabaigoje kompensuoti darbuotojams bent dalį tos sumos.

Spalio 9 d. Senato komisijoje jūs minėjote, kad bus tam tikras finan­ sinis disbalansas 2010 m. biudžete, kai krepšelių pinigų, kuriuos atne­ ša pirmakursiai, suma faktiškai lygi tai sumai, kurią valstybė planuoja skirti visų likusių kursų studen­ tams. Pakomentuokite šią situaci­ ją - kaip tai bus sprendžiama? Ši problema tikrai egzistuoja ir ji yra gana opi. Vykdydama savo įsiparei­ gojimus, Vyriausybė skyrė kitų metų

studijų krepšeliams 28 mln. litų, iš kurių apie 1,3 mln. litų skirta stipen­

dijoms. Tai yra nemaži pinigai.Tačiau visiems kitiems, ne pagal krepšelių sistemą studijuojantiems studentams numatoma skirti tik truputį daugiau kaip 26 mln. litų, t. y. vienam studen­ tui skiriama apie 30 proc. lėšų, kurias nustato dabar galiojanti metodika.Tai reiškia, kad mums teks dėti daug pa­

mes galime leisti tik vadinamosioms paprastosioms išlaidoms - pirkti prekes, kurių kaina neviršija 1 tūkst. litų, apmokėti eksploatavimo komu­ nalines išlaidas ir pan. Bandysime rasti patį geriausią būdą panaudoti valstybės asignavimus, ypač žinant, kad dėl esamos finansinės padėties dabar gana sunkiai renkamos specia­ liosios programos lėšos.

Taigi apibendrindamas galiu pa­ sakyti - visiškai laisvai disponuoti

biudžeto asignavimais mes negalime.

Valstybė yra nustačiusi tam tikrus ap­ ribojimus ir taisykles. Kadangi esame biudžetinė institucija, privalome tų taisyklių laikytis ir, manau, laikysimės, bandysim pagal jas gyventi.

Buvo kalbama ir apie tai, kad esa­ ma tam tikrų problemų su lėšomis skatinamosioms stipendijoms. Kas žinoma apie šią situaciją?

stipendijų fondas bus formuojamas

taip pat, kaip ir šiais metais įsto­ jusiems studentams. T. y. vienam studentui per metus yra skiriama 2,5 bazinės socialinės įmokos, arba, kitaip

sakant, 325 litai per metus, - apytiks­

liai 3-4 kartus mažiau, negu buvo iki šiol. Kitaip sakant, skatinamųjų

stipendijų fondas mažėja drastiškai, o

studentų, gaunančių šias stipendijas, skaičius Vilniaus universitete tikriau­

siai neviršys 5 proc. bendro studentų skaičiaus. Kita vertus, nemažai lėšų

skiriama socialinėms stipendijoms, tačiau nuo kitų metų jas skirstys ne

aukštosios mokyklos, o Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija.

Rugsėjo mėnesį Senatas patvirti­ no Įmokų už studijas Vilniaus uni­ versitete mokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo tvarką. Pagal ją univer­ sitetas gali skaičiuoti delspinigius ir reikalauti išieškoti nesumokėtas įmokas per teismą. Kaip Jūs mano­ te, ar ekonominio sunkmečio sąly­ gomis VU nepaskęs teisminiuose ginčuose dėl pinigų?

Viena vertus, tikiuosi, kad griežtų priemonių imtis neteks. Noriu tikėti,

kad studentui pakaks žinoti (tai bus nurodyta studijų sutartyje), jog uni­

versitetas gali naudoti tokio pobūdžio priemones. Kita vertus, galiu pasakyti, kad iki šios dienos vien studentai,

kurie turėjo sumokėti 520 litų įmoką

ir dėl įvairių priežasčių to nepadarė, iš viso yra skolingi universitetui apie 230-240 tūkst. litų. Čia nekalbu apie

tuos, kurie moka visą studijų kainą ir taip pat yra įsiskolinę.

Be to, nuostatos dėl skolų išieško­ jimo yra susijusios su tuo, kad nuo kitų metų sausio 1 d. VU pereina prie

naujos apskaitos tvarkos, kai visos sumos, kurias pagal pasirašytas įvai­

rias sutartis universitetas turėtų gauti, informacinėje sistemoje ir finansinėje apskaitoje bus automatiškai fiksuo­

jamos kaip gautinos pajamos. Jeigu

Švietimo ir mokslo ministerijos

pasibaigus metams šios sumos nebus

tinklalapyje yra paskelbtas projektas, pagal kurį vyresnių kursų studen­ tams - tiems, kas įstojo į aukštąsias mokyklas iki 2009 m. - skatinamųjų

surinktos, jos mūsų balanso eilutėse pavirs skolomis. Mes tiesiog buvome priversti ieškoti mechanizmų, kurie užtikrintų mums lėšų surinkimą.

Šiemet įstojusiems studentams - nauja studijų programos keitimo tvarka Spalio mėnesį Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią asmenys, studijuojan­ tys valstybės finansuo­ jamose vietose, gali pereiti į kitą studijų programą. Ši tvarka įsigalios nuo kitų metų pradžios. Ji bus taiko­ ma 2009-2010 studijų metais priimtiems studentams.

Pagal patvirtintą tvarką keisti stu­

sutartis; kartu su studijų programa

dijų programą galima ne anksčiau

pakeitus ir aukštąją mokyklą - studi­

kaip baigus pirmųjų studijų metų

jų programos keitimas įforminamas

pirmąjį semestrą (rezidentams - ne anksčiau kaip baigus studijų metus).

Studentas, norintis pasirinkti kitą studijų programą, negali turėti akade­ minių įsiskolinimų. Nusprendęs keisti

programą, jis turi raštu kreiptis į savo ar kitos aukštosios mokyklos studijas administruojantį padalinį. Prašymą

keisti programą reikia pateikti ne vėliau nei prieš 10 dienų iki naujojo studijų semestro (rezidentams - iki

nutraukiant esamą studijų sutartį ir pasirašant naują studijų sutartį

su ta aukštąja mokykla, į kurią stu­ dentas pereina. Programą keičiantis

studentas, gavęs sutikimą studi­ juoti pagal kitą studijų programą kitoje aukštojoje mokykloje, turi per 3 darbo dienas informuoti apie tai keičiamo universiteto ar kole­

gijos studijas administruojantį pa­ dalinį.

naujųjų studijų metų) pradžios. Pra­

Programą keičiantis studentas,

šyme dėl studijų programos keitimo turi būti nurodyta studijuojama ir

universitete arba kolegijoje. Vienin­

je nurodoma, kad apie sprendimą dėl

telis reikalavimas - nauja studijų

studijų programos keitimo prašymą

turintis studijų krepšelį,„nešasi" jį su savimi. Jeigu naujos pasirinktos studi­ jų programos kaina yra didesnė negu kaina tos programos, pagal kurią studentas iki šiol studijavo, valstybės finansavimą gaunantis studentas turi apmokėti studijų programų kainos skirtumą savo lėšomis.

programa turi priklausyti tai pačiai

pateikęs studentas informuojamas

Studijų programą gali keisti ir už

studijų programų rūšiai (universi­ tetinių ar koleginių studijų), kaip ir

per 5 darbo dienas nuo prašymo

studijas mokantys asmenys. Pasak

gali keisti programą po pirmo semes­

VU Studijų direkcijos vadovės Jūra­

tro, nepaisydami VU studijų nuostatų

programa, pagal kurią studijuoti

pateikimo datos. Pakeitus studijų programą kita toje pačioje aukšto­

tės Karaliūnienės, jie gali daryti tai

6 straipsnio 2.2 punkto, kuriame

studentas buvo įstojęs.

joje mokykloje - keičiama ir studijų

kur kas laisviau, nes nėra „pririšti"

nurodoma, kad „keisti programą

norima studijuoti programa ir patei­ Norintieji keisti savo studijų pro­

gramą galės rinktis naują programą ir savo aukštojoje mokykloje, ir kitame

kiami dokumentai, reikalingi studijų rezultatams įskaityti.

Studijų programos keitimo tvarko­

V. Naujiko nuotr. prie valstybės finansuojamo studijų

nebaigus pirmųjų studijų metų ne­

krepšelio. Jiems akademinius reika­

leidžiama".

lavimus keičiant programą nustato

Keisti studijų programą gali ir anks­

VU studijų nuostatų 6 straipsnio

čiau į universitetą įstoję studentai.

2 punktas. Be to, jie, kaip ir valstybės

Pasak J. Karaliūnienės, tie, kuriems

finansavimą gaunantys studentai,

netaikoma naujai patvirtinta tvarka, gali keisti studijų programą vadovau­ damiesi tebegaliojančiais VU studijų

nuostatais.

„U. V." inform.

11

2009 m. spalis

______________________________________________ studijos KKK Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema Lietuvos aukštojo mokslo kokybės gerinimui Naujaisiais mokslo metais Vilniaus universitetas kar­ tu su partneriais pradeda nacionalinės reikšmės pro­ jektą „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo siste­ mos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“. Jo esmė - suvienodinti Europos ir Lietu­ vos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą.

Tai užtikrintų vienodą krūvį tą patį dalyką skirtingo­ se aukštojo mokslo įstaigose besimokantiesiems ir palengvintų studentų mokymosi rezultatų perkėlimo procesą.

KAIP PARAŠYTI GERĄ KURSINĮ DARBĄ Spalio 15 d. viena iš Vilniaus universite­ to Teisės fakulteto auditorijų prisipildė šurmuliuojančių studentų. Ne, neatspė­ jote, ten nebuvo dalijami nemokami studentų dienoraščiai ar siūlomi nauji pigūs mobiliojo ryšio operatorių planai.

Tai ELSA Vilnius (Europos studentų tei­ sininkų asociacijos nacionalinės grupės Vilniaus filialas) tradiciškai surengė pas­ kaitą „Kaip parašyti gerą kursinį darbą“, kurią skaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas ir advokatas dr.

Rimantas Simaitis (nuotr.).

Aušrinė JURGELIONYTĖ Pasak Vilniaus universiteto prorek­ toriaus ir projekto vadovo doc. dr.

Juozo Galginaičio, tokio nacionalinio projekto reikalingumą diktuoja esa­ ma situacija. Dabar atskirų aukštųjų mokyklų ir net skirtingų tos pačios institucijos padalinių to paties dalyko kredito samprata skiriasi.Todėl Lietu­ vos aukštosios mokyklos, susidūru­ sios su kreditų perkėlimu, kaupimu, sunkiai susikalba ne tik su užsienio partneriais, bet net ir tarpusavyje, o jų studentai patiria papildomų problemų.

Šiame 2,5 metų trukmės projekte

beveik 86 proc. jo sudaro Europos

dalyvaus dešimties pagrindinių universitetų, dviejų kolegijų ir kitų aukštųjų mokyklų ekspertai - be­

Sąjungos lėšos.

Tikimasi, kad projekto metu su­ kurta ECTS nacionalinė koncepcija

veik 200 skirtingų sričių specialistų.

taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukšto­ siose mokyklose. Taip pat ji turėtų palengvinti tarptautinį bendradar­ biavimą bei akademinius mainus. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukš­

ECTS metodikos pritaikomumas

bus patikrintas šešiose pasirinktose kryptyse - biomedicinoje, humanita­ riniuose moksluose, meno studijose, fiziniuose, technologiniuose ir socia­ liniuose moksluose, taip pat atski­

tojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti

rose studijų pakopose (profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro) bei skirtinguose šių krypčių programų

Europos akademinėse iniciatyvo­ se, palengvins naujų absolventų lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų

profiliuose. Projekto įgyvendinimui skirtas beveik 5 mln. litų biudžetas,

Eglė MALONYTĖ

pripažinimą.

Nebijokite klausti. Jei nesate tikri dėl savo

darbo temos arba norite ją siaurinti ar plėsti,

Dr. Rimanto Simaičio patarimai: Turėkite planą. Neikite prašyti savo kursi­ nio darbo vadovo pagalbos ir patarimų, kol neapgalvojote, apie ką tiksliai norite rašyti, nesudarėte savo darbo plano ir nepaieškojote kursiniam darbui tinkamos literatūros. Mažai rasite tokių dėstytojų filantropų, kurie norės dirbti užjus.

Nesisavinkite svetimų idėjų. Nepamirškite parašyti kito autoriaus žodžius kabutėse, nes vėliau galima išgirsti labai „nesmagų ir negerą" kaltinimą plagijavimu. Taip pat ne­ derėtų pamiršti, kad cituoti reikia tik tiek, kiek būtina. Kartais citatų perteklius gali sugadinti jūsų darbą.

Nelaukite paskutinės minutės. Visiškas ne­ bendravimas su kursinio darbo vadovu arba darbas paskutinę naktį greičiausiai nebus palankiai įvertintas.

būtinai pasitarkite su savo kursinio darbo vadovu. Blogiausios pastabos, kurias galima

išgirsti, tai, kad nesupratote temos arba rašėte

ne apie tai, apie ką reikėjo.

Būkite originalūs. Jūsų darbo pridėtinę

vertę, kuri labai smarkiai paveiks jo kokybinį įvertinimą, labiausiai lemia jūsų originalu­ mas. Todėl pamirškite mokslinės literatūros perrašinėjimą ir savarankiškai ieškokite pro­ bleminių klausimų.

Nepataikaukite kursinio darbo vadovui.

Net didžiausias„kirvis" nori, kad jo nuomonė būtų argumentuotai pakritikuota. Mintis, kad

darbo sėkmę gali garantuoti atkartotos jūsų kursinio darbo vadovo idėjos, yra klaidinga.

Svarbu nepamiršti: kritikuokite neįžeidžiai, o

sutikite nelipšniai.

O dabar visi pirmyn prie kursinių darbų linkiu jums kūrybinės sėkmės!

Čia laikrodžiai skuba, arba Pratinamės prie akademinio gyvenimo Iš įvairių miestų ir miestelių rudenėjantis Vilnius į universitetą pašaukė 45 nuolatinių žurnalistikos bakalauro studijų pirmakursius. Žurnalistikos institutas, įsikūręs senamiestyje - Maironio g. 7 ir Bernardinų g. 11 (pa­ minkliniame name, kuriame buvo apsistojęs poetas Adomas Mickevičius), įpareigoja studijų naujokus, sukuria kūrybinę atmosferą. Ne kiekvienas pirmakursis gali pasigirti turtinga studijų vietos istorija, ne kiekvienas gali pasigirti studijomis trijose vietose.

Jogintė BUČINSKAITĖ,

Tradicija nebus laužoma Perkelti Žurnalistikos institutą į

Tvarkaraščio staigmenos

aktualiais klausimais kalbinome Komunikacijos fakulteto dekaną dr.

Andrių Vaišnį ir Žurnalistikos insti­ tuto direktorių doc. dr. (HP) Žygintą Pečiulį.

profesorės, kad sušilę ir pavargę kartais jie nusnūsdavo perjos paskaitą.„Niekas iš blogos valios nenori daryti nepato­ gumų. Tvarkaraštį visuomet galima to­ bulinti, tačiau, pastūmus vieną dalyką, stumiasi ir kiti", - sako Ž. Pečiulis.

jos suskaidomos j mažesnes ir laikas savaime prasitęsia.

Studijų skyriaus pagalba „Studijų skyrius yra atsakingas už tvarkaraščio koregavimą, mes esame tik tarpininkai", - teigia direktorius. Jis

ragina ne bambėti po nosimi, o reikšti nepasitenkinimą garsiai, nes tik ko­

žurnalistikos bakalauro pirmakursė

Atnaujinus studijų programą pir­ makursiai mokslo metų pradžioje turėjo galimybę pasirinkti studijuoti vieną iš kalbų - prancūzų arba vo­ kiečių. Pasirinkusieji prancūzų turėjo prisitaikyti prie tokio tvarkaraščio pirmoji paskaita Saulėtekyje, antro­ ji - senamiestyje. Kaip spėti? Per pus­ valandį nuo taško A iki taško B labai skubant galima suspėti, tačiau niekas nėra užtikrintas, o ir dėl vėlavimo į kitą paskaitą kaltas lieka pats studentas.

Dėl tvarkaraščio koregavimo mums buvo pasiūlyta kreiptis į studijų sky­ rių. Mūsų naudai jis buvo pakeistas.

Tačiau ar visada studijų skyrius gali pagelbėti tokiais atvejais? Ar mūsų dar laukia blaškymasis per kelias vie­ tas? Ar žurnalistikos institutas nežada persikelti į Saulėtekį? Šiais žurnalistikos pirmakursiams

ir prisimena savo studijų laikus, kai po fizinio lavinimo paskaitos reikėdavo spėti į profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės literatūros paskaitą. Šiandien Ž. Pečiulis nori atsiprašyti gerb.

Busimieji žurnalistai jau nuo pirmųjų kursų pratinami prie intensyvaus gyvenimo tempo. Autorės nuotr.

Bazinių paskaitų gali daugėti Kiekvienam, baigusiam VU Komuni­ kacijos fakultetą, suteikiamas komu­ nikacijos ir informacijos bakalauro laipsnis, tad dalis bazinių paskaitų yra bendros visiems fakulteto studen­ tams. Studijų įvadas pirmakursiams, mediologija trečiakursiams - šios pas­ kaitos srautinės ir vyksta Saulėtekyje.

Paklaustas, ar tokių paskaitų ateityje dar daugės, Ž. Pečiulis pabrėžė, kad

studijų planai yra nuolatos tobulina­ mi, todėl paskaitų, privalomų studijų pagrindui, gali šiek tiek daugėti. De­ kanas A. Vaišnys nemato problemos ir teigia, kad pirmakursiams reikia pamažu prisitaikyti prie akademinio gyvenimo ritmo ir greičio.

Pastūmus vieną dalyką, stumiasi kiti Instituto direktorius supranta blaš­ kymosi per kelias vietas nepatogumus

Saulėtekyje esantį Komunikacijos fakulteto pastatą reikštų sulaužyti tradicijas. Tai vieningai patvirtino KomF dekanas ir instituto direktorius.

Juk dar 1991 m. įsteigtas fakulteto pa­ dalinys jau aštuoniolika metų gyvena tarsi atskirą, individualų gyvenimą, taip grūdindamas savo studentus būti smalsius, judrius ir kūrybingus. Be to, kaip teigia A. Vaišnys, perkėlimas būtų sudėtingas ir dėl patalpų trūkumo. Di­ rektorius nusišypso ir pataria mažiau skųstis, o tik džiaugtis - juk mokomės pačiame Vilniaus centre.

lektyviai galima rasti kompromisą.

Nuolatos stengiamasi bendrauti su

kursų kuratoriais ir seniūnais, tačiau kartu pabrėžiama, kad niekas nie­

kada negali būti idealu. „Nenorėkite amžinos vasaros ir smėliuko", - nusi­ šypso Ž. Pečiulis.

Pasinėręs į akademinį gyvenimą supranti, kad universitetinis išsilavi­

nimas - tai universalus išsilavinimas.

Važinėjimas per kelias vietas tik dar

labiau suintensyvės, kai reikės lan­ kyti paskaitas iš pasirenkamų dalykų

sąrašo, kuriame ne tik Vilniaus univer­ siteto fakultetų, bet ir kitų aukštųjų mokyklų pasiūlymai. Žinoma, galima perbėgti per gatvę į Vilniaus dailės akademiją, tačiau ar nebus gėda

Iškyla kitų problemų Yra ir kitų problemų, dėl kurių, kaip sako direktorius Ž. Pečiulis, pats

ir išprovokavo pasiskųsti studentus.

Kartą sutikęs apsnūdusį studentą ir paklausęs, kaip sekasi, o šis pri­ sipažino negalintis priprasti prie vakarinio paskaitų ciklo. Tai taip pat viena iš problemų, tačiau ją kur kas sudėtingiau spręsti, kadangi dirbti didelėse grupėse nėra patogu, todėl

ketverius metus studijuojant Vilniuje jo nepažinoti? Juolab kad kas jau kas,

bet žurnalistas Vilniaus universitete turi būti tas studentas, kuris nebijo skubėjimo, greito ritmo ir kelionių

troleibusu, juktikten gali prisigaudyti geriausių temų, problemų ir gyveni­

mo istorijų. Tad, mieli kolegos, nesibodėkime aktyvaus gyvenimo, juk šiaip ar taip fizinio lavinimo paskaitų

nebeturime.

universitas

12

2009 m. spalis

vilnensis

tumes - studentai_______________________________________

VU fukso akimis Kiekvienais metais Lietuvos aukštųjų mokyklų slenkstį peržengia apie dvidešimt tūkstančių busimųjų studentų. Dauguma jų pasirenka būtent Vilniaus universitetą. Nuo studijų pradžios jau praėjo beveik du mėnesiai, tad smalsu, kokie gi pirmieji „fuksų“ potyriai naujoje mokykloje. Kas juos stebina, kas kelia nerimą, ko pasigenda, kuo žavisi, o kas - tiesiog pribloškia?

Agnė VAREIKAITĖ, Vytenis KUDARAUSKAS Apklausę įvairių specialybių pirma­ kursius, įsikūrusius VU fakultetuose, esančiuose Saulėtekyje, centriniuose rūmuose, Čiurlionio bei Naugarduko gatvėse, išgirdome įvairiausių nuo­ monių. Taigi stengdamiesi, kad nedrą­ sieji universiteto naujokai būtų geriau suprasti ir šilčiau priimti, jų įspūdžius ir nuotaikas pristatome „Universitas Vilnensis" skaitytojams.

Kas stebina?

Daugumąfuksų stebina kiek kitokia nei mokykloje tvarka. Paskaitos kur kas ilgesnės nei pamokos mokykloje, o apie jų pabaigą nebepraneša įgrisęs skambutis. Gamtos mokslų fakulteto fuksai mokyklinį skambutį įvardijo kaip laisvės ribojimo simbolį. Tad jo nebuvimas universitete suteikia daugiau laisvės, tačiau tai nereiškia, kad sumažėja atsakomybė.

Galima išskirti medikus, kuriems mokymosi tempas atrodo kiek per greitas, o adaptacijos prie univer­ siteto laikas nepakankamas. Mate­ matikus truputį stebina dėstytojai, tačiau gerąja prasme. Chemikams mokymasis atrodo įdomus, o kai kurių „fuksų" teigimu, jų lūkesčius netgi pranoko. Žinoma, be gilinimosi į studijų koky­ bę, svarbūs ir kiti aspektai. Pavyzdžiui, busimoji ekonomistė Justė Rumšaitė džiaugėsi sutiktais vaikystės draugais: „Tai tik dar kartą buvo įrodyta, koks vis dėl to mažas pasaulis."

Komunikacijos fakulteto studentai pasirodė racionaliausi ir praktiškiau­ si -juos labai nustebino knygų gausa ir VU bibliotekos salių įvairovė. O filologai stebisi neįprastu bendravimu

tarp dėstytojų ir studentų - pirmieji į studentus kreipiasi įvardžiu „Jūs".

Kas nepatogu?

Daugiausia problemų pirmakur­ siams sukelia kelionės iš bendrabučių į fakultetus - juk troleibusai ar auto­ busai visad perpildyti, o ypač rytais.

Taip pat kaip vienas iš didžiausių nepatogumų įvardijamas kokybišką ir pakankamai pigų maistą gaminančių valgyklų trūkumas.

Chemijos fakulteto studentai pasi­ genda rūbinės, kurioje būtų galima palikti striukes ar paltus. Daugumai jų šiuos daiktus tenka nešiotis kartu su savimi į paskaitas, o tai nepatogu.

Filologijos studentams rūpesčių kelia ir nepatogus tvarkaraštis. Jie gali pasidžiaugti nebent tuo, kad„langus" gali praleisti naudingai - skaitydami literatūrą skaityklose ar ruošdamiesi kitoms paskaitoms.

Psichologijos studentus ypač erzina literatūros trūkumas, tačiau ši proble­ ma, anot studentės Vaivos Štaraitės, turi ir teigiamų aspektų:„Mums nieka­ da neužtenka vadovėlių, tad tenka nuolat kopijuoti įvairią medžiagą, bet būtent tai mus suartina ir padeda pažinti vienas kito tikruosius veidus."

Prajuokino kuriozas vienoje eko­ nomikos grupėje - joje studijuoja net keturios bendravardės.Tad pakvietęs atsakinėti vieną merginą dėstytojas gali... sulaukti net keturių.

Kas žavi?

Vilniaus universitete tvyro ramybės ir atsipalaidavimo atmosfera. Būtent taip teigia Gamtos mokslų fakulteto pirmakursiai, jiems pritaria ir kalbinti kitų fakultetų atstovai. Bet tai gali būti tik pirminis įspūdis - konkurencin­ gumui tarp pirmakursių dar nebuvo

Pirmakursiai... A. Vareikaitės nuotr. laiko įsivešėti. Taip pat„fuksai" žavisi tuo, kad jie yra mokomi konkrečių dalykų, kurių jiems būtent ir reikia.

Matematikai ir informatikai patenkin­ ti, kad daugiausia dėmesio studijose skiriama būtent matematikos ir infor­ matikos mokslams. Būsimieji medikai ir psichologai žavisi savo dėstytojais jie neeilinės asmenybės, turi patirties įvairiausiose srityse. Chemikams be galo įdomūs praktiniai užsiėmimai, darbas labaratorijose. Filologai taip pat jau pasinėrę į studijas - jiems patinka dėstymo metodai, tad sten­ giasi kuo daugiau pasisemti iš paskaitų ir aktyviau reikštis per semi­ narus. Ekonomikos pirmakursiai žavisi Vilniaus universiteto atmosfera, nauju „studentavimo" diktuojamu gyveni­ mo ritmu, žmonėmis, kurių dauguma yra motyvuoti, žinantys, ko nori, savo energija ir aktyvumu sugebantys „apkrėsti" ir aplinkinius.

Tačiau visuomet pasitaiko ir kitaip mąstančių žmonių. Štai Teisės fakulte­

to studentė Aistė Bartašiūnaitė teigė: „Kol kas viską stebiu. Tiesiog bandau suvokti, kas vyksta aplink, ir tai, kas vyksta iš tikrųjų. Juk studijuoti VU - mano gyvenimo svajonė ir man pavyko ją įgyvendinti."

Kas pribloškė?

Atsakydami į šį klausimą dauguma pirmakursių pirmiausia pradėdavo pasakoti apie gyvenimą bend­ rabučiuose. Bejuokaudami gamti­ ninkai prasitarė, kad juos pribloškė

Mis Lietuva pasirinko filologijos studijas Arnas MAZĖTIS

Norėjo būti žurnaliste Pasirinkti lietuvių filologijos studi­

jas merginą paskatino buvęs lietuvių kalbos mokytojas. „Mane visuomet

žavėjo ne tik pasaulio senoji, bet ir naujoji literatūra, todėl ir nuspren­

džiau keliauti, galima sakyti, žodžių

keliu. Mokausi geriausiame Lietuvos universitete, tikrai nesigailiu ir nė kiek

Gabrielė (pirma iš kairės) rugsėjo 1-ąją su kurso draugais.

L. Binkauskienės nuotr.

Kai Gabrielė Martirosianaitė tapo „Mis Lietuva 08“ konkurso nugalėtoja, ji dar buvo abiturientė. Šiandien ji - Vilniaus universiteto studentė. Nuo rugsėjo gražuolė studijuoja lietuvių filologiją.

nesijaudinu dėl savo naujojo gyveni­

mo etapo", - šypsosi Gabrielė.

Mergina prasitarė, kad kadaise

svajojo ir apie žurnalistikos studijas, tačiau rinktis jas ją atkalbėję draugai

žurnalistai:„Aš norėjau stoti į žurnalis­ tiką, bet paklausiau protingų žmonių ir supratau, kad dirbti žurnalistinį

darbą sugebėsiu baigusi ir lietuvių fi­

bendrabučių dušai. Pasak jų, eiti į juos ir nusiprausti sūrų mokslų pra­ kaitą yra tarytum nuotykis. Anglų filologijos studentei Neringai Skrolytei bendrabučiai irgi buvo sukėlę šoką, tačiau vėliau ji pradėjo įžvelgti vien teigiamybes:„Nors sąlygos nėra „auksinės", bet kaina optimali, žmonės draugiški, kambariokės taip pat pui­ kios. Manau, gyvenant bendrabutyje žmonės ir yra svarbiausia, mat gyve­ nimo sąlygos ne pačios puikiausios, tad ieškai„paguodos" bendraudamas su kitais „Ii kimo draugais". Smagu tai, kad lengva susipažinti."

Tuo tarpu chemikai džiaugiasi, kad mokymasis pranoko lūkesčius, jie gavo daugiau, nei tikėjosi. Medikams patinka tai, kad atsikrausčius gyventi į bendrabučius nereikėjo rūpintis paprastais, tačiau gyvenimo kokybę gerinančiais dalykais. Kaip vieną didžiausių privalumų jie įvardija inter­ netą bendrabučio kambariuose.

Bet ne visiems studentams kalbant apie nustebti privertusius dalykus iš­ nyra bendrabučio vaizdas. Pavyzdžiui, teisininkai stebisi, kad taip greitai jau skina pirmuosius mokslo vaisius, ir džiaugiasi įvertinimais. O Komunika­ cijos fakulteto studentus pribloškė gardus fizikų kavinės maistas.

svarbiausi besimokant viename ar kitame fakultete. Medikams nera­ mu dėl kiek per didelių mokymosi krūvių. Studijuoti tenka nemažai, o laiko tam nėra tiek, kiek norėtųsi.

Gamtininkams kelia nerimą mate­ matikos paskaitos. Pasak jų, tai nėra pats būtiniausias mokomasis dalykas, tačiau jis ganėtinai sunkus ir reikalau­ ja nemažai laiko bei pastangų. Mate­ matikams neramu dėl to, kad besiruo­ šiant egzaminams nemažai dalykų reikia tiesiog išmokti mintinai.Tuo tar­ pu chemikai junta mažiausiai nerimo, nes, pasak jų, studijuoti įdomu ir nėra per daug sudėtinga. Abejonių apimti

psichologiją, filosofiją, teisę, filologiją ar ekonomiką studijuojantys„fuksai".

Visų pirmakursių baimes taikliau­ siai apibūdino informologė Greta Bačenskaitė:„Daugiausia nerimo kyla dėl to, ar sugebėsiu mokytis savaran­ kiškai, ar sugebėsiu atsispirti pra­ mogoms ir protingai paskirstyti savo laiką. Baisu ir dėl to, kad dar neaišku, ko iš mūsų tikisi dėstytojai..." Štai kokie tie mūsų „fuksai". Svar­

biausia, kad jie nepasiduotų savaran­ kiško gyvenimo pagundoms ir skirtų pakankamai laiko studijoms. Tai nebus

lengva, bet tiesiog būtina, nenorint,

Kas kelia nerimą?

Bent šiuo klausimu pirmakursiai vieningai sutaria - nerimą kelia atsis­ kaitymai, o ypač iš tų dalykų, kurie nėra patys įdomiausi ar, jų nuomone,

kad kada nors tektų pakartoti šiuos A. Škėmos žodžius: „Aš pamiršau, kad gyvenu tik vieną kartą. Gyvenau lyg

ruoščiausi naujiems gyvenimams. Ir praradau daug laiko."

lologijos studijas. Manau, svarbiausia turėti pašaukimą kurti ir rašyti." „Praėjo dar tik šiek tiek daugiau nei mėnuo ir nežinau, ar jau susi­ gyvenau su naująja aplinka. Galiu pripažinti, kad studijos yra įdomios.

Noriu paskatinti jaunus žmones rinktis šias studijas, nes kiekvienas privalo domėtis literatūra ir lietuvių kalba", - tikino Gabrielė ir pridūrė, kad jai labiausiai patinka filosofijos ir kalbotyros dalykai.

Jaučiasi nejaukiai „Niekada nenorėjau, kad mane kur nors priimtų vien dėl to, kad esu Mis Lietuva. Aš jaučiuosi nejaukiai, kai ga­ tvėje ar kur universiteto koridoriuose išgirstu man už nugaros šnabždant mano pavardę", - pasakoja mergina. „Naiviai tikiuosi, kad mano kurso draugai nežino, kokį titulą esu lai­ mėjusi, tačiau po šios publikacijos, manau, viskas gali pasikeisti", - juo­ kiasi gražuolė.

Paklausta, ar laukia vadinamosios „cementuotės" ir „krikštynų", G. Mar­ tirosianaitė nusijuokė: „Krikštynų" ir laukiu, ir ne, nes šiek tiek net ir

Mis Lietuva’08 - Gabrielė Martirosianaitė. LNK archyvo nuotr. bijau - draugai pripasakojo įvairiau­ sių istorijų, tačiau manau, kad viskas praeis labai šauniai, o kurso„cementuotė" - labai smagi šventė."

Kaip ji jaučiasi perdavusi gražuolės karūną?„Jaučiuosi labai paprastai. Juk aš tos karūnos kasdien ir nenešiojau.

(Juokiasi.) Naujajai savo kolegei noriu palinkėti viena: atmink, kad titulas ne tik puošia, bet ir įpareigoja sunkiems ir nuoširdiems darbams."

universitas

2009 m. spalis

13

vilnensis

______________________________________________ minėjimaiui

Konstitucijos taurė Paminėtos buvusio VU kadenciją baigusiam rektoriaus profesoriaus Prezidentui Zigmo Žemaičio 125-osios gimimo metinės Spalio 22 d. Vilniaus universitete buvo minimos Lietuvos švietėjo, mokslo ir kul­ tūros veikėjo, matematikų patriarcho, VU rektoriaus profesoriaus Zigmo Žemai­ čio 125-osios gimimo metinės. Šia proga universitete įvyko net keli renginiai, skirti šiai iškiliai šalies mokslo ir visuomeninio gyvenimo asmenybei prisiminti.

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidaryta paro­ da „Zigmas Žemaitis. 1884-1969".

Atidaryme dalyvavo daug svečių, universiteto atstovų. „Šiandien mes prisiminsime, koks gi buvo profe­ sorius, pakalbėsime apie tai, ką jis nuveikė Vilniaus universitete, kuo svarbus buvo Lietuvos mokslui, kul­ tūrai ir istorijai", - pradėdama renginį profesoriaus gimimo metinėms pami­ nėti kalbėjo VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Sakydamas kalbą parodos atidary­ mo proga mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys pažymėjo Vilniaus universiteto istorijos ir ją kū­ rusių mokslininkų vaidmens svarbą. „Universitetas yra garsus ne salėmis, ne paveikslais, ne įranga, o žmonė­ mis", - sakė jis. J. Banys pabrėžė, kad būtent tokių žmonių kaip Z. Žemaitis dėka VU šiandien užima svarbią vietą šalies moksliniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Į minėjimą susirinko daug vyresnio amžiaus žmonių, kadaise pažinojusių profesorių asmeniškai. Savo atsimini­ mais apie bendravimą su Z. Žemaičiu pasidalijo buvęs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius prof. Jonas Kubilius.

Per parodos atidarymą pristatyta knyga „Profesorius Zigmas Žemaitis (Bibliografijos rodyklė ir fotografijų rinkinys)". Šį leidinį, išleistą Vilniaus universiteto leidykloje praėjusiais metais, sudarė Vytautas Bogušis, Rita Kivilšienė, Salomėja Pečiulienė ir Jū­ ratė Zvėgienė.Trumpoje biografinėje apybraižoje, publikuotoje knygoje, prof. J. Kubilius prisimena:„Z. Žemaitis mokėjo bendrauti su žmonėmis, su jaunu ir senu. Visada buvo geranoriš­ kas, stengėsi padėti kitam kuo galė­ damas. Užtat visų buvo mėgstamas.

Spalio 23-ąją, Konsti­ tucijos dieną, penktus metus iš eilės Vilniaus universiteto Teisės fa­ kultete įteikiama Kons­ titucijos taurė.

VU rektorius, profesorius, matematikų patriarchas Zigmas Žemaitis.

Nuotr. iš VUB archyvo Tokia asmens savybė labai svarbi visuomenininkui, organizatoriui, administratoriui ir politikui."

Svarbiu renginio akcentu tapo Zigmo Žemaičio medalių įteikimas.

Juos gavo Švenčionių Zigmo Žemai­

čio gimnazijos pedagogai, Vilniečių ainių klubo atstovai. Medalis buvo įteiktas ir VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėjai Nijolei Šulgienei, prisidėjusiai prie knygos apie profe­ sorių rengimo.

Užbaigiant renginį VU bibliotekos Baltojoje salėje žodį tarti buvo paprašy­ ta Z. Žemaičio dukra Irena ŽemaitytėGeniušienė. Ji išreiškė didžiulę pagarbą Vilniaus universiteto bendruomenei, saugančiai ir puoselėjančiai savo uni­ versiteto istoriją. „Aš gerai žinau, kaip čia renkamas kiekvienas mažiausias dokumentėlis, smulkiausias popierėlis, vos vos įžiūrima nuotrauka - visa tai, kas byloja apie universiteto istori­ ją", - sakė ji. I. Žemaitytė-Geniušienė

Buvęs ilgametis VU rektorius prof. Jonas Kubilius dalijosi prisiminimasi apie prof.

Z. Žemaitį. V. Naujiko nuotr. pasidžiaugė, kad Vilniaus universitete saugomos knygos, reti ir svarbūs do­ kumentai „ne rakinami po septyniais užraktais, o yra prieinami visuomenei".

Dėkodama bibliotekai už puikų renginį ir didelį dėmesį, rodomą VU istorijai, Z. Žemaičio dukra perdavė į bibliote­

Šiemet Konstitucijos taurė - vardi­ nė Konstitucija skirta kadenciją baigu­ siam Lietuvos Respublikos Preziden­ tui Valdui Adamkui už konstitucinių vertybių puoselėjimą (nuotr.).„Kons­ titucijos taurė visus ketverius metus buvo teikiama išskirtinai už drąsą. Už drąsą ginti savo ir kitų teises. Ši Kons­ titucijos taurė - ne išimtis. Ji įteikiama už atstovavimą visiems žmonėms, jų teisių gynimą kreipiantis į Konstitucinį teismą", - sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Studentų atstovybės pirmininkė Jelena Larionova.

2005 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai pirmą kartą Kons­ titucijos taure„už indėlį į Lietuvos Res­ publikos Konstitucijos taikymo plėtrą" apdovanojo vilnietę Mariją Simonovą.

Ji Konstituciniame teisme laimėjo bylą prieš valstybę dėl kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio. 2006 m. ši taurė atiteko kaunietei Aldonai Gramauskienei su dukra Renata už laimėtą bylą prieš valstybę dėl kompensacijų už turtinės ir moralinės žalos atlyginimą po vyro ir tėvo mirties. 2007 m. apdovanoti pro­ fesoriai Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir Edvardas Gudavičius. Jų iniciatyva Konstitucinis teismas išaiškino ir pa­ neigė Vyriausybės nutarimą, kuris dis­ kriminavo humanitarinių ir socialinių

Aurelija Žiogaitė V. A. Dambravos stipendininkė mokslų atstovus. Pernai garbingas ap­ dovanojimas įteiktas teisininkui Dariui Jušinskui. Jo iniciatyva Konstitucinis teismas išaiškino, kad konkursui valsty­ bės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai ir ne­ užtikrina Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto skaidrumo principo.

Konstitucijos taurė buvo įteikta Teisės fakultete vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Konstituciniai reikalavimai įstatymų leidybai". Čia taip pat pirmą kartą ambasado­ rius Vytautas Antanas Dambrava savo vardo stipendijomis iratminimo raštais už gerą mokymąsi ir puikų studijų deri­ nimą su pilietinės visuomenės kūrimu apdovanojo III kurso studentus Aureli­ ją Žiogaitę ir Justiną Jaruševičių.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt/studijos K Naujiko nuotr.

TF inform.

kos fondus kelis įdomius dokumentus iš savo šeimos archyvo.

Vėliau Šv. Jonų bažnyčioje įvyko

koncertas, kuriame dalyvavo profe­ soriaus Z. Žemaičio vaikaitis Petras

Minėjimo VUB Baltojoje salėje akimirka. V. Naujiko nuotr.

Alvydas VAIČIULIS

Geniušas su žmona Ksenija Knorre ir provaikaičiais Marija Geniušaite ir Luku Geniušu. Koncerte skambėjo Lud wigo van Beethoveno, Frederico Chopino, Sergejaus Rachmaninovo, Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiur­ lionio kūriniai fortepijonui. „(J. V."inform.

Ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava apdovanoja studentą Justiną Jaruševičių

-------------- in memoriamiti

Spalio 6 d. staiga mirė buvęs ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas Alvydas Vaičiulis, sulaukęs 65 metų.

A. Vaičiulis gimė Marijampolės apskrityje 1944 m. liepos 20 d. Mokėsi Kalvarijos vidurinėje mokykloje. 1962 m. pradėjo studijuoti Maskvoje, Geležinkelių transporto inžinierių institute.

Kadangi studijų jis buvo siųstas Lietuvos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos, tai jas baigęs ir įgijęs ekonominės informacijos mechanizuoto apdoro­ jimo organizavimo inžinieriaus ekonomisto kvalifkaciją 1967 m. grįžo į Lietuvą ir pagal paskyrimą pradėjo dirbti dėstytoju Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete.

Ilgą laiką (iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) buvo Ekonominės informatikos katedros asistentas, vyresnysis dėstytojas, lektorius.

A. Vaičiulis buvo puikus dėstomų informatikos ir informacinių sistemų dalykų žinovas, besidomintis naujausiomis informacijos technologijomis ir savo žinias sumaniai perteikiantis studentams, kurių buvo mėgstamas ir gerbiamas, kaip ir visų artimiausių kolegų iš Ekonominės informatikos katedros. Velionis daug prisidėjo prie to, kad Vilniaus universitete būtų sėkmingai diegiama naujausia kompiuterinė ir programinė įranga.

Ekonominės informatikos katedros ir laboratorijos kolektyvas

universitas

14

2009 m. spalis

vilnensis

i f k kultūra

_____________________________________________

Tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse - „Virgo chorui antroji vieta II

Spalio 16-18 d. Klaipėdo­ je vykusiame tarptautinia­ me Stasio Šimkaus chorų

goginio universiteto choras „Avė vita" surinko 76,3 balo, o Mykolo Romerio universiteto choras - 71,9 balo.

Tarptautinis S. Šimkaus konkursasyra

konkurse VU merginų choras „Virgo“ laimėjo antrąją vietą.

vienas prestižiškiausių Lietuvos chorų konkursų, vykstantis kas antri metai jau septynioliktąjį kartą. Šiais metais jame

Mūsų choras, surinkęs 80,1 balo,

nuo nugalėtojų Klaipėdos universi­

komisijoje buvo žymūs chorų dirigen­ tai Dolfas Rabusas, Romanas Vanagas,

teto Menų fakulteto merginų choro

Hirvo Surva ir kiti.

dalyvavo 15 chorų iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Rusijos. Konkurso vertinimo

„U. V." inform.

atsiliko vos 0,9 balo. Vilniaus peda­

Atminimo medaliai - ir VU meno kolektyvų vadovams

vams buvo įteikti atminimo medaliai.

Vienas medalis buvo įteiktas ir atskirai VU - už tai, kad universitetas buvo

Universiteto biblioteka turi 2 leidi­

atsiradus kelioms laisvoms minutėms.

Festivalio organizatorių surengtų eks­ kursijų metu aplankėme šalį nykštukę San Mariną, sužinojome, kaip gamina­ mas ir brandinamas sūris, išmokome atskirti gerą alyvuogių aliejų, pasi­ vaikščiojome po jaukius viduramžių kaimelius.

įsigytas egzempliorius yra geros fizi­

laida. Pirmoji laida turėjo nemažai

nės būklės, nors knygos viršelis, deja, jau nėra originalus. Lietuvoje žinomi

trūkumų ir netikslumų, kurie paskes­

taip pat Kęstutis, Algirdas, Traidenis, Švitrigaila ir kiti kunigaikščiai. Ši

nėse, išėjusiose po jo mirties, buvo

medžiaga atskleidžia, kiek Lietuva ir

6 šio leidinio egzemplioriai, bet visi defektuoti. VU biblioteka įsigijo pir­ mąjį pilną egzempliorių.

laipsniškai taisomi, o pats žodynas nuolat papildomas. Geriausia laikoma

jos istorija buvo žinoma tuometinei

dešimties tomų paskutinė 20-oji laida,

spaudinių skyriaus vedėja Virginija

pasirodžiusi Paryžiuje 1759 m. „Šis žodynas davė postūmį leisti

Galvanauskaitė.

panašius žodynus ir kitomis naciona­ linėmis kalbomis, o ne lotynų kalba.

dvitomį, išleistą 1683 m., biblioteka

Kitas leidinys - tai prancūzų dvasi­ tarp įstaigų, delegavusių į šventę daugiausia kolektyvų.

„U. V." inform.

Iš kai kurių šalių atvyko net po kelis kolektyvus.

kranto, vaišino tradiciniais patiekalais.

Maudytis bėgdavome kasdien, tik

apie Lietuvą, jos valdovus Jogailą,

antraštinio lapo ir pabaigos. Naujai

jos pakrantę, kur rugsėjo 25-27 d. Riminio kurorte, Ričionėje, vyko II tarptautinis folkloro festivalis „Le Spiagge d’ltalia“. Festivalyje dalyvavo ansambliai iš Estijos, Bulgarijos, Graikijos, Švedijos, Vengrijos ir Portugalijos.

Italai mus pasitiko svetingai, buvo

kinys"), kuriame sudėti straipsniai iš religijos ir pasaulietinės istorijos bei žymių asmenybių biografijos, trečioji

egzempliorius, bet abu yra defektuo­

Jau kelerius metus is eilės Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio nariai turi galimybę pratęsti vasarą ir pasimėgauti šiluma. Šiemet jie keliavo į rytinę Itali­

„užsakę" nuostabų orą, apgyvendino viešbutyje ant paties Adrijos jūros

dietionnaire historiųue...“, 1683 m.

ti - vienam trūksta antraštinio lapo, pradžios ir pabaigos, kitas - be dalies

Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės atminimo medalis - meno vadovės Mildos Riekutės rankose.

V. Naujiko nuotr.

Į koncertus susirinkdavusiems aplodismentų negailintiems žiūro- į vams stengėmės perteikti lietuvių | liaudies šokio, dainos, muzikos grožį ir išskirtinumą. Džiaugėmės, kad galime susipažinti su kitų tautų tradicinio meno formomis, pamatyti, kokie mes skirtingi, tačiau tuo pat metu panašūs meile savo šalies kultūrai.

Grįžus daugeliui dar kurį laiką dėkojant norėjosi sakyti ne „ačiū", o „grazie".Tikimės, kad ateinantis ruduo leis mums vėl įkvėpti naujų įspūdžių, dalytis savo šalies meno grožiu su ki- Į

tomis tautomis ir mintyse su šypsena vis sugrįžti į prisiminimus.

ninko, istoriko, erudito, enciklopedisto Louis Morėri (1643-1680) 1674 m.

Lione išleisto populiariaus vieno tomo

historiųue, ou mėlange curieux de

Jo svarbą ir populiarumą rodo ir tai, kad jis buvo išverstas į anglų, ispanų, italų, olandų ir vokiečių kalbas. Mums

l'histoire sacrėe et profane" („Didysis

jis svarbus tuo, jog pateikia žinių ir

enciklopedinio istorinio ir biografi­ nio žodyno „Le grand dietionnaire

Kazimierą, Kazimierą Joną, minimi

Europai", - sakė VU bibliotekos Retų

Nusipirkdama L. Morėri žodyno įsigijo vertingą kultūrinio paveldo leidinį ir savotiškai papildė turimą

nepilną vėlesnės laidos (1702) dau­ giatomį žodyną.

VUB inform.

VU kinetinė trupė vėl džiugins žiūrovus „Penktadienio menais" Vilniaus universiteto kinetinės trupės gerbėjai dar prisimena praėjusį sezoną šios trupės vykdytą interak­ tyvaus teatro projektą „Penktadienio menas“.

A. Pulkauninko kinetinė trupė savo žiūrovams vėl siūlo nepakartojamą galimybę kartu su trupės aktoriais daly­ vauti interaktyviame teatro veiksme ir pamatyti teatro gyvenimą iš arti.

Aktoriai dalyvauti teatriniuose žaidimuose kvies ir žiūrovus erdvėse, todėl kiekvieną penktadie­ nio vakarą VU kinetinė trupė ne

Viktorija JONKUTĖ

tik rodys improvizacinius etiudus,

Pirmasis šio sezono „Penktadie­ nio menas" įvyks jau spalio 30 d.

19 vai. universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3). Tai bus eksperi­ mentinis menų sintezės projek­ tas, todėl žiūrovai galės susipažinti su skirtingomis meno formomis, naujausiomis kultūrinio gyvenimo tendencijomis, netikėtais kūrybinias eksperimentais. Visi norintieji bus kviečiami kartu su trupės aktoriais dalyvauti teatriniuose žaidimuose, improvizacijose, provokacijose. Pa­ sirodymai vyks skirtingose teatro

trumpametražių ir animacinių filmų

spektaklius, bet ir rengs parodas,

VU dainų ir šokių ansamblis rudenį šiluma mėgavosi ir koncertavo Italijoje

Enciklopedinis žodynas „Le grand

istorinis žodynas arba šventosios ir pasaulietinės istorijos įdomybių rin­

nio,,Au ksa altorius...", išleisto 1840 m.,

Rudenėjančiame Italijos kurorte - lietuviškų dainų ir šokių spalvos

Reda STANKEVIČIŪTE

Vilniaus universiteto biblioteka už univer­ siteto bendruomenės narių 2 proc. pajamų mokestį įsigijo du leidinius - „Auksą altorių...“, išleistą Vilniuje 1840 m., ir L. Morėri enciklopedinį žodyną „Le grand dietionnaire historiųue...“, išleistą Lione 1683 m. „Auksą altorius...“, 1840 m.

Rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo pagerbti 2009 metų Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ Vilniaus miesto meno kolektyvų vadovai.

Dainų šventėje iš viso dalyvavo per 200 sostinės meno kolektyvų, iš kurių net aštuonis delegavo Vilniaus universitetas. Šių kolektyvų vado­

VU biblioteka įsigijo du retus XVII ir XIX a. leidinius

peržiūras. „Penktadienio menuose"

dalyvaus ne tik trupės nariai, bet ir

kviestiniai šokėjai, atlikėjai, prade­

dantys ar jau žinomi menininkai ir tiesiog menu besidomintys žmonės. „Penktadienio menas" suteikia

Kiekvieną penktadienį žiūrovams bus siūloma vis kitokia programa.

Trupės vadovas A. Pulkauninkas ir trupės nariai džiaugiasi, kad praėjusį sezoną jiems pavyko suburti menu besidominčių žmonių bendruome­ nę, kuri buvo išties atvira ir noriai įsitraukė į teatrinius žaidimus bei eksperimentus. O kai kurie jų taip susidomėjo šiuo projektu, kad tapo nuolatiniais jo dalyviais ir trupės nariais.

galimybę visiems norintiems pristaty­ ti savo kūrybą, tad susidomėjusieji

jau dabar gali tapti šio projekto daly­ viais. Planuojama, kad„Penktadienio

menų" paskutinis pasirodymas įvyks gruodžio 18 d.

;

Kiekvieno „Penktadienio meno"

: programą galėsite rasti internete: www.fvt.vu.lt/teatras.htm.

universitas

2009 m. spalis

15

vilnensis

______________________________________________sportasui

Universiteto jubiliejų studentai paminėjo sportiškai Doc. dr. Jūratė ARMONIENĖ Jau po vidurdienio varžybų dalyviai galėjo stebėti draugiškas futbolo rungtynes, kuriose sportinį meistriš­ kumą demonstravo Vilniaus„Žalgirio"

komanda ir VU rinktinė, treniruojama sporto meistro, praeityje garsaus fut­ bolininko lektoriaus Rimanto Turskio.

Varžybos baigėsi lygiosiomis 3:3, nors po pirmojo kėlinio 2:0 pirmavo univer­ siteto futbolininkai. Šventės programa prasidėjo iškil­ mingu varžybų atidarymo paradu, kuriame žygiavo tarpfakultetinių Rek­ toriaus taurės kroso estafečių dalyviai ir kiti fakultetų sportininkai ir sirgaliai.

Paradui vadovavo VU pučiamųjų orkestras (vad. A. Kučinskas) ir chore­ ografinė grupė„Oktava" (vad.T. Gritėnienė). Susirinkusiuosius pasveikino Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius R. Vaiginas bei Sveikatos ir sporto centro direktorė doc. R. Žilinskienė.

Sportinė šventės dalis prasidėjo pir­ mosiomis 2009-2010 m. m. tarpfakultetinėmis Rektoriaus taurės varžybomis kroso estafetės bėgimu. Visas šių mokslo metų Rektoriaus taurės varžybas kartu su SSC organizuoja Istorijos fakultetas.

Estafetės 4x430 m bėgime dalyvavo 12 fakultetų komandos ir absoliučia rung­ ties nugalėtoja tapusi, tačiau į bendrą komandų įskaitą nepatekusi svečių iš VGTU komanda.Taigi tarpfakultetinėse varžybose I vietą iškovojo Ekonomikos fakulteto (Martas Skrabulis, Vaida Žūsinaitė, Karolis Didžiulis, Justina Abariūtė), II - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, III - Gamtos mokslų fakulteto komandos. Varžybų nuga­ lėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti medaliais, diplomais ir asmeninėmis dovanėlėmis.

Sporto ir meno šventės parodomo­ joje programoje dziudo kovinę tech­ niką demonstravo VU dziudo rinktinės nariai, vadovaujami doc. R. Naužemio, pasirodė ir kiokušin karatė klubo „Saulės ženklas" sportininkai, iš kurių daugelis - mūsų universiteto studentai.

Universiteto 430 metų sukakties renginių virtinėje vietos rado ir šiai progai skirta studentų sporto ir meno šventė. Ji vyko rugsėjo 24 d. Saulėtekio stadi­ one. Į Sveikatos ir sporto centro organizuotą renginį atvyko daugiau nei 300 sportininkų ir sporto sirgalių.

Konferenciją rengė VU Sveikatos ir sporto centras, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriau­ sybės, Lietuvos rektorių konferencijos

Studentų sporto ir meno šventės akimirka. V. Naujiko nuotr.

Aikštėje įvyko masinis aerobikos pra­ timas, kuriame dalyvavo 50 merginų iš įvairių fakultetų. Pratimą sukūrė ir dalyves paruošė lektorė T. Gritėnienė.

Parodomąsias programas demonstra­ vo ir breiko bei argentinietiško tango šokėjai. Visus dalyvius renginio pabai­ goje linksmino VU studentų ansamblis „Jaunimėlis" (vad. B. Glovickis).

Sporto šventės metu vyko įvairios varžybos: estafetės bėgimas (tarpfakultetinės varžybos), virvės traukimas, svarsčių kilnojimas, olimpinės mylios ir „Palestra" bėgimai, prisitraukimų var­ žybos, universiteto žygeivių paruošto kliūčių ruožo įveikimas.

Virvės traukimo varžybose nugalėjo Istorijos fakulteto komanda. Daug žiūrovų dėmesio susilaukė svarsčių kilnojimo varžybos, kuriose nugalėjo Andrius Strazdas, VGTU studentas.

Sporto šventės metu studentai varžėsi ir olimpinės mylios bėgime. Šioje rung­

tyje nugalėtojais tapo ir apdovanoji­

mus pelnė: tarp merginų - Medicinos fakulteto studentė Lina Batulevičiūtė, o tarp vaikinų - ekonomistas Vilius Alei iūnas ir matematikas Jonas Vytautas Gvi Idys.„Palestra" bėgime nugalėjo Marina Čepenko (ChF) ir Evaldas Laulis (GMF), prisitraukimų varžybose - Filosofijos fakulteto studentė Rūta Aksionova ir istorikas Gediminas Svitojus. Visos šventės metu buvo galima dalyvauti žygeivių paruoštame kliūčių ruože, kur nugalėtojais tapo Linas Navasaitis (MF) ir Vilius Juodvalkis (FF). Šventę kūrėme drauge - ir organiza­ toriai, ir studentai, todėl dalyvių šurmu­ lys ir aktyvumas džiugino, o svarbiausia, kad buvo išlaikytas olimpinis principassvarbu dalyvauti, o ne nugalėti.

Tarpfakultetinių varžybų rezultatai ir daugiau renginio nuotraukų VU Sveikatos ir sporto centro tinklalapyje www.ssc.vu.lt.

Plačiau apie renginį www. vilnensis. vu. It/sportas

Spalio 3-iąją Lietuvos kūno kultūros akademi­ jos manieže vyko Lietu­ vos studentų olimpinis festivalis, į kurį atvyko universitetų atstovai iš visų Lietuvos regionų.

Daug azarto ir sirgalių palaikymo susilaukė virvės traukimo rungtis.

VU komandos sirgalės buvo pripa­ žintos pačiomis aktyviausiomis, o virvės traukikai - Olegas Kolcovas (MIF), Marius Valkevičius, Mindaugas Jaras (MIF), Marius Morkūnas (ChF), Aurius Kairys (FF), Karolis Šimonis

lenkikui Edgarui Elmokui, taip pat pasagos metimo rungtyje sekėsi ir Daumantui Stulgiui (MIF).

Kūno kultūros ir sporto komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija.

Konferencijoje dalyvavo garbūs svečiai - Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sekretorius A. Gudiškis, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Č. Garbaliauskas, moks­

lininkai, pedagogai, kūno kultūros ir sporto specialistai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokymo įstaigų ir gausus VU Sveikatos ir sporto centro pedagogų kolektyvas.

Prieš prasidedant konferencijai Olimpinės akademijos prezidentas prof. habil. dr. Povilas Karoblis iš­ raiškinga kalba pasveikino šio neei­

linio renginio dalyvius ir drauge su A. Gudiškiu (kuris yra ir LOA dekanas) VU SSC vadovybei įteikė Lietuvos olimpinės akademijos vėliavą linkėda­ mas, kad „Vilniaus universitete kūno kultūra ir sportas klestėtų ir išaugtų iki olimpinių aukštumų".

Mokslinius pranešimus, susiju­ sius su kūno kultūros ir sporto bei tautinio pilietinio ugdymo proble­ momis, skaitė Vilniaus Gedimino

technikos universiteto profesorius habil. dr. P. Tamošauskas („Kūno kul­ tūra kaip pilietiškai angažuotos asmenybės ugdymo prielaida"), pro­ fesorius habil. dr. V. Januškis („Vilniaus universiteto žygeivių judėjimas"), VU Sveikatos ir sporto centro docentės dr. R. Žilinskienė ir dr. J. Armonienė („Ugdymo ir socialinių sąlygų įtaka mokinių ir studentų sveikatai"), pro­ fesorius habil. dr. J. P. Jankauskas, lėkt. R. Turskis, Higienos instituto mokslininkė N. Jatulienė („Studentų gyvenimo kokybės vertinimas uni­ versiteto aplinkoje"), VU SSC docentė dr. L. Samsonienė („Neįgaliųjų sportas lygių galimybių aspektu"). Tylos mi­ nute buvo pagerbtas netikėtai miręs kolega Česlovas Kandratavičius ir per­ skaitytas jo paskutinis darbas - kon­ ferencijai parengtos tezės. Klaipėdos universiteto mokslininkė A. Šarkauskienė savo pranešime argumentuotai gvildeno neformaliojo fizinio ugdymo mokykloje tikslus teoriniu ir praktiniu požiūriais, o VU SSC docentas dr.

R. Naužemys supažindino su vyres­ nio ir pagyvenusio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo ypatumais ir verti­ nimais, glaudžiai susijusiais su kūno kultūra ir sportu.

Konferenciją užbaigė aktyvios diskusijos konferencijos tema ir ki­ tomis aktualiomis sporto ir ugdymo temomis.

VU studentai dalyvavo Vilniaus miesto dziudo čempionate Spalio 18 d. Algirdo Žulono sporto klubo „Pelėda“ specializuotoje imtynių salėje vyko Vilniaus mies­ to dziudo čempionatas, į kurį susirinko gausus dziudo mėgėjų būrys iš įvairių sostinės dziudo klubų, kolegijų ir aukštųjų mokyklų - iš viso apie 60 sportininkų.

Teresė GRITĖNIENĖ

(MIF), svarsčių kilnojime I ir III vietas iškovojo Nerius Strelkauskis ir Karolis Šimonis (MIF), II vieta atiteko rankos

Rugsėjo 24 d. VU Senato salėje vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Tautinis ir pilieti­ nis ugdymas per sportą“ universiteto 430-osioms metinėms paminėti.

Doc. dr. Remigijus NAUŽEMYS

Iš olimpinio festivalio VU studentai grįžo su medaliais

(MIF) - iškovojo bronzos medalius.

Universiteto studentai ir kitose varžy­ bose užėmė prizines vietas: smiginio rungtyje III vietą užėmėTomas Šimkus

Sporto mokslo konfe­ rencija -VU 430-osioms įkūrimo metinėms pažymėti

Šiame sportiniame renginyje daly­

Baptiste'as Menetrier (TVM II k. Eras-

ir iš mūsų universiteto - 15 studentų.

mus studentas).

Iškovoti 7 medaliai: 2 aukso, 3 sidabro

Čempionato nugalėtojai ir prizinin­

ir 2 bronzos. Nugalėtojais tapo Povilas

kai, turintys 2 KYU sportinę kvalifikaci­

Gruodis (TFIV k.) irVaiva Bruklytė (MF II

ją (mėlyną diržą), įgijo teisę dalyvauti

k.). Vicečempionų titulus iškovojo Rūta VU atstovai su treneriais Lietuvos studentų olimpiniame festivalyje

Aksionova (FsF III k.), Danas Jaučeras (TF II k.), Klimentijus Olechnovičius

Aerobikos laisvosios programos pasirodymuose dalyvavo 7 aukštosios mokyklos. VU aerobikos komanda (vadovė T. Gritėnienė, komandos narės - Jolanta Aviženytė (FilF), Eglė Vazytė (EF), Ema Norvidaitė (FsF), Valda Ivanauskaitė, Renata Jarmolavičiūtė, Robertą Navickaitė, Viktorija

Miliauskaitė, Inga Silvanavičiūtė (MIF), Lina Miliauskaitė (KF), Jekaterina Romanovą (MF)) pelnė stilingiausios komandos apdovanojimą ir vieną iš trijų taurių parvežė į namus. Tai pirmasis VU bendrosios aerobikos pasirodymas„Sporto visiems" ir LSSA rengiamame festivalyje.

rolis Malinauskas (MIF II k.) ir Jeanas

vavo nemažas būrys dziudo kovotojų

(MIF absolventas). Bronzos medaliai

atiteko Vitai Markauskaitei (MF II k.) ir Laurynui Valasinavičiui (MF IV k.). Įvairiose svorio kategorijose penk­

tą vietą laimėjo Vitalijus Timošen-

ko (MF IV k.), Tomas Petrušis (GMF II k.), Giedrius Maluška (IF IV k.), Ka-

Lietuvos dziudo čempionate, kuris vyks lapkričio 6-7 d. Kaune. Tikėki­ mės, kad mūsų universiteto studentai

ir ten pasirodys sėkmingai.

VU sambo mėgėjų lapkričio 21 d.

Kaune laukia atsakingos varžybos -

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sambo čempionatas.

SSC inform.

universitas

16

2009 m. spalis

vilnensis

f f f paskutinis puslapis

Senųjų herbariumo unikalūs e atai VU Gamtos mokslų fakul­ teto herbariume pristatoma 4800-1842 m. kolekcijų paroda, skirta universiteto 430 metų sukakčiai pami­ nėti. Tai unikali galimybė pamatyti senuosius doku­ mentuotus augalų pavyz­ džius, kurie eksponuojami pirmą kartą per 200 metų.

Žąsine sidabražolė (Potentilla anserma L.)

Herbariumo kolekcija - apibūdintų, su duomenų etiketėmis, sudžiovintų ir pritvirtintų ant popieriaus arba tik sudėtų tarp popieriaus lapų grybų, dumblių ar augalų rinkiniai. Tai yra mokslinis dokumentas ir svarbi pagal­ binė priemonė juos tiriant, nustatant jų rūšis ir paplitimą. Nei piešinys, nei nuotrauka negali taip gerai pateikti augalo ar grybo požymių, kaip jo her­ bariumo pavyzdys.

VU herbariumas patenka į pirmąjį seniausiųjų pasaulio herbariumų pen­ kiasdešimtuką iryra seniausias Lietuvo­ je. 1781 m. prancūzų mokslininkas prof. Ž. E. Žiliberas surinko Lietuvos augalų

Bendras parodos vaizdas VU herbariume Pievinis duonis Eleocharis uniglumis' Pievinis šalavijas (Salviapratensis L.)

kolekciją, davusią pradžią herbariumo įkūrimui. Po universiteto uždarymoŽ. E. Žilibero kolekcija patekoį Šv. Vladimiro universitetą Kijeve.

Nuo 1949 m. VU herbariume sis­ temingai kauptos kolekcijos, kuriose šiuo metu yra daugiau nei 200 tūkst. herbariumo pavyzdžių. Seniausia her­ bariumo kolekcija sukaupta pirmojoje XIX a. pusėje.

•

Sudaryta pagal K. Linėjaus sistemą seniausia kolekcija, surinkta M. Szukievvicz 1814 m. iš Gardino apylinkių.

Rimos Briškaitės ir Aldonos Meldžiukienės nuotr.

Paroda veiks iki lapkričio 1 dienos.

Gyvenimas tarp skaičių ir natų Eglė RAČKAUSKAITĖ Giedriaus Alkausko kūrybos koncerte nuskambėjo trys dainos bosui ir forte­ pijonui „Valpurgijos naktis", trys dainos mecosopranui irtrys dainos iš siuitos„Užburta vieta". Kūrinius atliko Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros doktorantė, Lietuvos muzikos akademijos studentė, Irenos Milkevičiūtės auklėtinė Julija Karaliūnaitė (mecosopranas) ir buvęs LRT projekto „Triumfo arka" dalyvis Tadas Gi­ rininkas (bosas). Fortepijonu grojo Marija GrikevičiūtėirKristinalvanauskaitė-Jucienė, trombonu - Pranas Dapšauskas.

Pirmieji prisilietimai prie muzikos G. Alkauskas Anykščiuose baigė mu­ zikos mokyklą, tačiau tuomet jį traukė tik

roko stiliaus muzika. Vėliau buvo įstojęs į Lietuvos muzikos akademiją, bet buvo priverstas greitai mesti, kadangi išvyko studijuoti matematikos doktorantūros Notingemo universitete. Klausytis popu­ liarios muzikos jam greitai atsibodo, todėl vieną dieną nutarė nueiti į Mažvydo bibli­ oteką paklausyti to, apie ką buvo girdėjęs labai seniai muzikos mokykloje.„Pirmasis kūrinys buvo Stravinskio baletas„Petruška", ir jis tikrąja to žodžio prasme pribloš­ kė ir užbūrė - nesitikėjau, kad tokioje muzikoje yra tiek spalvų, jausmo, grožio, humoro, gelmės",-sako G. Alkauskas. Tai buvojo pirmasis žingsnis klasikinės muzi­ kos link ir nuo to laiko jis ėmė klausytis tik tokios muzikos. Kompozitorius prisipažįs­ ta, kad tie pirmieji studijų metai Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete jam buvo patys gražiausi. Dabar jis sako nebegalįs pajausti tokių emocijų, kurias jam suteikdavo Rimskio-Korsako-

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.it

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Spalio 4 d.

Vilniaus uni­ versiteto Ma­ tematikos ir informatikos fakultete, Zigmo Žemai­ čio auditorijoje, aidėjo gausūs plojimai - čia vyko matemati­ ko ir kompozi­ toriaus Giedriaus Alkausko muzi­ kos koncertas.

G. Alkauskas teigia, kad muzikuojančių matematikų yra ne vienas ir ne du.„Kad matematikas - muzikantas, tai visiškai nieko keisto. Daugybę tokių pažįstu", ranka numoja G. Alkauskas. Norėdamas tai įrodyti dar priduria, kad kai gyveno Anglijoje viename kambaryje su septy­ niais doktorantais, net keturi iš jų buvo muzikuojantys. „Tarp fizikų ir chemikų kur kas daugiau technokratų nei tarp matematikų", - sako G. Alkauskas. Tačiaujis teigia, kad matematika ir muzika jam - visiškai skirtingos sritys, kurias jis stengiasi atskirti. „Aš nepainioju emocinių ir intelektinių dalykų", - sako matematikas ir kompozitorius.

Muzika - puiki alternatyva

Matematikos mokslų daktaras Giedrius Alkauskas (dešinėje) save išreiškia ne tik skaičiuodamas, bet ir kurdamas muziką. Nuotr. iš asm. albumo vo, Borodino, Musorgskio operos. Jose buvo viskas, kas brangiausia - gamta, archaika, liaudies muzikos grožis", - ne­ slepia G. Alkauskas.

Kaip tampama kompozitoriumi G. Alkauskas teigia, kad muzikos žinios atsiranda pamažu: „Juk kompo­ zitoriumi tampama ne studijuojant teoriją, o studijuojant meistrus - kla­ sikus." Jis sako pasiimąs operos klavyrą, pavyzdžiui, Vagnerio „Parsifalį", ir klausydamasis randąs begalę vietų, iš kurių galima mokytis. Kompozitorius teigia, kad kūryboje svarbiau skonis, estetinis pojūtis nei sausos teorinės žinios.Tačiau pripažįsta, kad harmoniją

reikia studijuoti, todėl dabar jis dirba su Schoenbergo vadovėliu. Vis dėlto pats Schoenbergas, anot jo, yra pasakęs: „Geriau paskaitykite Dostojevskį, užuot visą laiką į kontrapunktą gilinęsi." Dar G. Alkauskas skuba pasikuklinti, kad savo kuriama muzika perdaug nesididžiuoja, tiesiog daro tai, kas išeina.„Kai tolumoje šviečia Bartoko, Musorgskio žvaigždės, vis stengiesi padaryti geriau", - nusišyp­ so kompozitorius ir priduria:„Aišku, tos žvaigždės lieka labai toli ir ne mums, mirtingiesiems, tai suprasti."

Matematikus traukia muzika?

Iš pažiūros du skirtingus dalykus, matematiką ir muziką, derinantis

Prieš kelias savaites Tikimybių teo­ rijos ir skaičių teorijos katedroje G. Al­ kauskas apsigynė daktaro disertaciją, tačiau įtemptas mokslas nesustabdė muzikavimo. Kompozitorius teigia, kad būtent tuomet, kai nesiseka mokslai ir į galvą nelenda jokios mokslinės idėjos, jis, norėdamas atsipalaiduoti, sėda prie fortepijono irtaip gimsta nauji kūriniai. „Šiaip tai aš, kaip ir kiekvienas žmogus, 95 proc. laiko praleidžiu visiškai tuščiai, todėl po trijų dienų tingėjimo ko nors griebiuosi, kad neišprotėčiau", - pusiau juokais sako tiksliuosius mokslus ir klasikinę muziką spėjantis suderinti G. Alkauskas.

Prioritetų skalė Nuo atsakymo į klausimą, kas jam gyvenime yra svarbiau - matematika ar muzika, G. Alkauskas gudriai išsisuka: „Svarbiausia yra būti geru žmogumi, o visa kita - antraeilis dalykas." Sekundę patylėjęs dar priduria, kad jo gyvenime svarbiausią vietą užima ne kas kita, o pasivaikščiojimai po gamtą. Būtent tai šiam mokslų daktarui ir kompozitoriui suteikia didžiausią laimę.