i* ŠIAME NUMERYJE
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENVIETES!
Nr. 5 (316)
Vilnius,
SKAITYKITE
1959 m. Vasario mėn,
KETVIRTADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Išplėstinis partinio biuro posėdis Vasario 11 dieną įvyko išplėstinis Universiteto parti nio biuro posėdis. Apsvarstytas klausimas apie rimtas klaidas paruo šiant Universiteto jaunųjų literatų kūrybos almanachą. Ryšium su tuo, biuro posėdyje buvo plačiai išnagrinė tas lietuvių literatūros katedros mokymo-auklėjamasis dar bas, atskleisti esminiai trūkumai kai kurių šios kated■ ros dėstytojų pedagoginiame ir moksliniame darbe.
Plačiau apie šį posėdį skaitykite sekančiam® mūsų laikraščio numeryje Krebžda plunksnos, sušlama Universiteto studentams prasidėjo pedagoginė praktika verčiamas sąsiuvinio lapelis. Ir vėl klasėje vien Juditos Mūsų spec. korespondentas balsas. praneša iš Kauno: O štai jos žvilgsnis, apibėERTRAUKA. Kauno III Salomėjos Nėries vardo vidurinės mokyklos mo kytojų kambaryje gyvos šnekos, pamokų įspūdžiai, pastaboss apie mokinius. Varstosi durys. Sušlama dedami į pin- gęs mokinukų suolus, aklmir, tinėlę rašomųjų darbų sąsiu kai sustoja ties draugės Alviniai. Prabėga ~ " jjuoko ‘ mos akimls. Alma linkteli galmaža bangelė. Tik viename mokyto vą: gerai, tęsk. Juditos veidu jų kambario kamputyje tyla. prabėgo vos pastebima moNet sulaikiusios kvėpavimą mentinė šypsenėlė, ir vėl mojaunosios Universiteto ketvir kytoja rimta, susikaupusi, alšto kurso anglistės laukia kiai aiškiai taria sakinio žoskambučio. Slenka grėsmingos džius. minutės, o mintys tai čia, tai Bet štai mokinukas neatsar ten. . . Sunku sugauti, sunku giai pasuko alkūnę, ir suolu sulaikyti. ėmė riedėti pieštukas. Dar se — Eikime, — paragina kundė ir jis nukris ant žemės. praktikantes anglų kalbos mo Didžiulis mokytojos įtempi kytoja drg. Churginaitė, kai mas bus sutrikdytas. Gal iš visus mokyklos rūmus pripildo blaškys mintį? Gal pasimes? garsūs varinio skambučio ai Bet ne. Pieštukas nukrito, o dai. mokytoja diktuoja toliau. Judita truputį išbąlą. Pir Judita eina tarp suolų, pa moji pamoka. Iki šiol prakti kantės tik stebėdavo, o dabar žvelgdama čia į vieną, čia į pamokas teks vesti pačioms. kitą sąsiuvinį. Vėl akys vog Ir pirmoji pamoka — Juditos čiomis krypteli į Almos pusę. Jurgaitytės. Sį kartą draugė pasilenkusi; Praktikantų grupė jau kori kažką užsirašinėja. Dvasinės doriuje. Jau kopia laiptais. paramos nėra. Bet jos jau ir ; ! — Eik solidžiau, — drau Diktantas baigtas, giškai pastebi Alma, ir Judita nereikia. pakelia galvą, laisviau paima Mokiniai užverčia sąsiuvinius. j žurnalą, sąsiuvinėlį. Tik prieš Surenka. akimirką buvusi šviesiaplaukė Per antrą pamokos dalį mo 5 mėlynu megztinuku mergytė virsta rimta, savim pasitikin komasi mėnesių pavadinimų. čia mokytoja. Tokia ji ir atsi Pamoka darosi gyvesnė. Kyla stoja prieš .mokinius 6 „b” rankos. Kartoja visa klasė. klasėje. — Džun, — taria parašytą „Good afternoon teacher”, žodį Judita. erdviame klasės kambaryje su — Džun, — kartoja visi skamba kolektyvinis pasisvei choru. kinimas. — Džun, — surinka moki Tyla. nukas iš paskutiniojo suolo. Lentoje atsiranda baltos Juokas. raidės. Judita prikanda lūpą: Tęst No 6 — Ramiau. . . Dictation Ir Vaikai palinksta prie sąsiu- vėžėse.pamoka vėl normaliose vinių. Rašo. — Kuo mums žymus rug Jaunosios mokytojos balsas lygus. Rūpestingai ištardama sėjo mėnuo? — klausia mo kiekvieną svetimos kalbos kytoja. skiemenį, Judita stengiasi ma — Pradedam eiti į mokyk tyti visą klasę, matyti moki nius. Nesuspėjat? Gerai, pa lą, — atsako pakėlusi ranką kartosime. moksleivė.
P
Kaina 20 kap.
KVALIFIKACIJOS KĖLIMASPARTINIS ĮSIPAREIGOJIMAS S. m. vasario 13 dieną FMF įvyko atviras partinės or ganizacijos susirin kimas. Susirinkime vienbalsiai buvo pri imti kandidatais į TSKP narius stu dentai P. Rumšas ir Z. Charlušas. Ant roje dienotvarkės dalyje buvo svars tomas mokslo perso nalo kvalifikacijos kėlimo klausimas.
FMF dekanas drg. Kybartas padarė iš samų pranešimą apie mokslo perso nalo kvalifikacijos kėlimo eigą. Vienu iš didžiausių trūku mų pranešėjas laiko tai, kad eilė kated rų vedėjų silpnai ar ba visai nekontro liavo katedros dar buotojų kvalifikaci jos kilimo eigos. Diskusijose pasisakė
FMF partinės orga nizacijos sekretorius drg. Bolotinas, vyr dėst. Matuzevičiius ir kiti. Susirinkimas nu tarė į kvalifikacijos kėlimą žiūrėti kaip į partinį įsipareigo jimą ir tuo klausi mu žymiai sustiprin ti kontrolę. R. Baltrušaitis
kurnu nevisuomet pasižymėjo. Bet juk tai — pirmoji pa moka. Visumoj — debiutas pavyko. Ir tegul šios kelios pastabėlės nedrumsčia puikaus įspūdžio. Judita bus gera ang lų kalbos mokytoja. — Gerai, — tepasako mo -----©----kytoja. O galėjo patikslinti: rugsėjo pirmąją mūsų mokyk lose prasideda naujieji mokslų metai. Gražiai, taisyklingai kalbėti reikia mokytis nuo pat pirmųjų klasių. 19 vai. agitpunkto patal — November. Kirtis antra pose (Stalino pr. 3) įvyks me skiemenyje. Anksčiau bu agitatorių susirinkimas — vo tariama kitaip, bet pasku instruktažas. tiniuose žodynuose taip. Judita gerai moka anglų kalbą, moka sudominti moki 19 vai. Istorijos-filologijos nius, bet reikėtų pakontroliuo 7 aud. kviečiamas ti savo lietuvių kalbos ži fakulteto akademinio literatūros ir kri nias. Kalbos kultūra būsimam tikos būrelio susirinkimas. pedagogui labai svarbus daly Bus apsvarstyti naujausi kas. O Juditos pamoka — R. Ozolo apsakymai ir jau Universiteto literatų kū gražia, taisyklinga kalba, sa nųjų rybos almanacho leidimo kinių išbaigtumu, netgi loglš- klausimai.
Šeštadienio vakare Apie užsienio kalbų studijavimų
DEBIUTAS
tekų skaitytojų in teresus, akcentuoja tuos bibliotekininkų uždavinius, kurie iš kyla aptarnaujant įvairių grupių skai tytojus. Autorius pabrėžia, kad bib liotekininkas, dirb damas su grožine literatūra, turi dirb ti kūrybiškai ir pla ningai, turi siekti, kad į skaitytojų rankas patektų tik reikšmingiausia li teratūra, o pats skaitymas ne tik gausintų žinių ba gažą, turtintų jaus mus, meninį' skonį, bet ir įpratintų skai tytoją dirbti bei
DAILIOJO SKAITYMO KONKURSAS STUDENTIŠKAS „TARPPLANETINIS" 'JUMORAS X
Praėjusią savaitę Vilniaus Valstybinės konservatorijos studentų kvietimu Lietuvoje viešėjo 15 estų — Talino Valstybinės konservatorijos studentų. Valstybinės konservatori lioBikiirsua besiriaošhant jos salėje estai surengė koncertą, kuriame dalyvavo Estijos radijo solistai Linda Krėgard, Mivro Mespak, Teo Maiste Perskaitę „Tarybiniame stu geriausių studentų — O. Jurkir „Estonija” teatro tenoras Medrikas Krūmas. Susirinku dente” konkurso pirmaujančiai šaitės, J. Vainauskaitės, D. sieji išklausė naujausius estų kompozitorių Lettis, Erne- grupei išaiškinti sąlygas, pir Striogaitės, A. Žiurlytės. sakso ir Kapo kūrinius. mo kurso lituanistai sušaukė Lituanistai tikisi laimėti abiejų grupių bendrą susirin konkurse pirmą vietą. O tam kimą. Pagrindinis klausimas, neužtenka vien gerai mokytis. kurį jie svarstė — žiemos se Todėl ir buvo nutarta aktyviai sijos rezultatai. Kalbėjo gru dalyvauti saviveikloje, suruoš pių seniūnai ir patys studen ti susirinkimus su lituanistaistai. Sesija išlaikyta neblogai diplomantais ir su Pedagogi — iš viso tik trys trejetai. nio instituto I kurso lietuvių Keistoka, kad tuos trejetus ga kalbos specialybės studentais. vo vyrai — Kairys, Bukaus Pagal nutarimą, pavasarį turi kas, Butkevičius. Priežastys išvysti pasaulį ir savo kūry paprastos — paskaitų nelankė, bos almanachas. Po to jis bus silpnai ruošėsi seminarams. aptartas, pasikvietus į pagal Pirmos grupės seniūnė Kalpo bą kurį nors iš rašytojų. kaitė negalėjo nepaminėti ir D. Eglinytė
/ pagalbą bibliotekininkams Bibliotekininkystės katedros dėstytojų kolektyvas, jausda mas didelį specia lios bibliotekinės li teratūros trūkumą, išleido . straipsnių rinkinio „Bibliote kų darbo klausi mai’- I dalį. Rinkinyje patai-, pinta visa eilė įdo mių ir naudingų straipsnių bibliote kininkams, tiek be simokantiems, tiek dirbantiems praktinį darbą. Vyr. dėst. V. Žukas savo straips nyje „Vadovavimas grožinės literatūros skaitymui masinėje bibliotekoje” anali zuoja masinių biblio
\MUSU DRAUGU DARBAI \ IR DIENOS
Nuotraukoje: Valstybinės konservatorijos direktorius skaityti metodiškai, J. Karnaviėius (pirmas iš kairės) ir grupė estų studentų susipasistemingai. žįsta su naujaisiais estų kompozitorių kūriniais. .. Darbo su vaikais Į L. ruiko nuotr. kaimo ypatumus bibliotekoje nagrinėja dėst. G. Raguotienė. Ji aptaria darbo organizavimo specifiką, knygų Komjaunimo ir studentų profsąjungos komitetai skelbia fondo komplektavi bendrabučių sienlaikraščių konkursą, kuris tęsis iki balan mą, individualų dar džio 15 dienos. bą su valkais, ma Konkurso reikalavimai: sinio darbo formas, 1. Sienlaikraštis turi atspindėti bendrabučio gyvenimą, vaikų skaitymo kul būti kovingas, tūros ugdymą, bib 2. Sienlaikraščio išleidime privalo dalyvauti dauguma liotekos ir mokyk bendrabučio gyventojų, los sąveiką. 3. Sienlaikraštis privalo eiti reguliariai. Nemažiau svar Bus kreipiamas dėmesys į sienlaikraščio kokybę iki kon bius klausimus nag kurso paskelbimo. Premijos: rinėja dėstytojai V. Lyrovas, K. Sinke Pirmoji premija — 150 rublių. Antroji premija — 100 rublių. vičius, V. Puzinaitė ir kiti. Komjaunimo ir studentų A. Petrauskas profsąjungos komitetai
Bendrabučiu sienlaikraščiu konkursas
INDONEZIJA Neseniai įvykusi Indonezijos Jungtinio Studentų Judėjimo ple narinė sesija apsvarstė klausi mą apie reikalingas studijavimui sąlyųas ryšium su Indonezijos vyriausybės planu dėl studijavi mo universitetuose ir kitose aukštosiose mokslo įstaigose. Sesija taip pat apsvarstė pa siruošimą Indonezijos Jungtinio Studentų Judėjimo kongresui, kuris turi įvykti 1959 kovo mė nesį.
Šis darbas gali vykti kaimo mokyklose, kooperatyvuose, kai mo ambulatorijose arba pramo nėje, žemės ūkyje, melioraci joje, miškų želdinimo darbuose.
URUGVAJUS
Baigusieji aukštąjį mokslą už siims žemės ūkiu, ekonomika, technika ir kitais mokslais, o baigusieji vidurinį mokslą spe cializuosis rusų kalboje ir lite ratūroje, kurią dėstys savo ša lyje, baigę studijas Tarybų Są jungoje.
Solidarumo su Kubos liaudimi komitetas, įkurtas Urugvajaus Universitetų Studentų Federaci jos iniciatyva, surinko pasižadė jimus 100.000 pezų įplaukoms, kurios padidins revoliucinių Ku bos jėgų lėšas. Surinkti pinigai bus padėti į banką revoliucinės valdžios var du. Komitetas sudarytas iš keleto fakultetų studentų, profsąjungi nių organizacijų ir kitų Urugva jaus populiarių organizacijų.
INDIJA Indijos vyriausybė iškėlė pa siūlymą, kad kiekvienas indų studentas atliktų privalomą dar bą per akademinius metus, kad gautų Universiteto baigimo laips nį. ši mintis ankščiau bu o iš kelta premjero ministro Neru.
JAR Ryšium su Jungtinės Arabų Respublikos Švietimo Ministeri jos nutarimu daugiau kaip 120 baigusių Universitetą ir 30 bai gusių vidurinį mokslą žmonių šiais metais studijuos Tarybų Są jungoje.
VFR
Vakarų Vokietijos gydytojas Heinz Stroh pareikalavo pravesti reformą meciicinos studijavime. Jis pasakė, kad turi būti krei piamas didesnis dėmesys į prak tinį darbą negu anksčiau. Jis iš kėlė tai, kad per daug dėmesio skiriama teoriniam-moksliniam studijavimui. Studijų pabaigoje iš studentų buvo reikalaujama daug teorinių žinių ir labai mažai praktinių. O tai atneša daug žalos pradedančiam specia listui.
Mūšy draugu darbai ir dienos usų dienomis devyni šimtai kilomet rų — netolimas kelias, lagaminuką į RANKĄ IR PO AŠTUONIOLIKOS VALANDŲ JAU LENINGRADE. IR KAI EINI ŠIO MIESTO GATVĖ MIS, PRISIMENI. KAD .JĮ PAGIMDĖ PETRO 1 MUŠ TRAS, UŽGRŪDINO TRYS REVOLIUCIJOS IR NEPAJĖ GĖ NUMARINTI ARŠIAUSIOS PASAULYJE DIDŽIOJO TĖVYNĖS KARO BLOKADOS BADAS. BET VISA TAI JAU ISTORIJA, ŠLOVINGA IR DIDI, KAIP IR JOS KŪ RĖJAI. O MES ATKELIAVOM DABARTIES PASIŽIŪRĖTI. TOS, KURI VERŽLIAIS NAUJŲ SEPTYNMEČIO UŽMO JŲ ŽINGSNIAIS EINA PER VISĄ SALĮ Į KIEKVIENĄ, NET PATI TOI IMIAUSIĄ MŪSŲ GYVENIMO NARELĮ. APIE JĄ, TĄ NAUJĄJĄ LENINGRADIEČIŲ STU DENTŲ DABARTĮ, TRUMPAI PAVIESEJE ŽIEMOS ATOSTOGŲ METU, MES IR NORIME PAPASAKOTI SIA ME LAIKRAŠČIO PUSLAPYJE.
M
A p ie tris studentiško gyvenimo bruožus KUR MOKĖSI. LENINAS Kaip universitetiškiai pirmiau sia ir patraukėme į Leningrado Lenino ordinu apdovanotą Vals tybinį A. Ždanovo vardo Uni versitetą. . Tylus žengi šios mokslo kal vės ilgais koridoriais ir mąstai apie tuos didžius genialiosios prigimties žmones, kurie čia praėjo. Mini Mendeliejevą, Pav lovą, Gogolį ir černyševskį, pri simeni ir savo brangų tautietį Praną Vaičaitį. Palypėjęs į antrą aukštą, per visą galutinę kori doriaus sieną matai didžiulį pa veikslą: puošnioje pilnoje stu dentų Aktų salėje už egzaminų komisijos stalo sėdintieji seni profesoriai klausosi Šviesiaplau kio jaunuolio atsakinėjimo. Tai Vladimiras Leninas 1891 metais laiko valstybinius teisės egzami nus. O šiandien čia trylikoje fakul tetų semia mokslus visa dešim tis tūkstančių jaunų galvų.
viską — paskaitų pirmiau už Neseniai visuose lankomumas, buvo pravestas fakultetuose komjaunimo komiteto reidas neFakultetų silankančių nenaudai. L________ biurai davė jiems gerokai pipi rų, ir dabar šis reikalas pas mus, galiu pasigirti, visai puikiai susi tvarkęs.
du vienas priešais kitą esą kam bariai ir prižiūri atitinkamą grindų plotelį: vieną dieną vie ni, kitą — kiti, pagal susitari mą. Tinginiams vietos nėra: juos čiumpa kaimynai
VIEŠNAGĖS LENINGRADE PĖDSAKAIS
Teko keletą naktų praleisti Universiteto bendrabutyje Nr. 2. Rytais čia visada matyda vai lengvais tre ningais apsivil kusius vyrukus ir merginas da rant kad ir ne sudėtingus gim Dar miesto nastikos pra timus. komjaunimo — Daug žva lesnis žmogus komitete mums prasimankšti pasakė: nęs jautiesi, — pritaria drau gams ir istorikas Olegas Gud— Jau jeigu kovas. labai Iš karto buvo sumanyta daryti jūs taip paslžiūmankštą bendrai kiekvienam norite aukštui, betgi nevisiems kartais rėti, kaip mūsų reikia prieš pirmą paskaitą kel studentai patys tis, tai ir buvo nutarta mankš bend tintis kiekvienam kambariui at tvarkosi .. Stanislavas Karpovas ir Renata Altšteter rabučiuose, tai skirai. Irenai Filonovaitei apie savo bendravisų pirma nu pasakoja būtį. K,
Antrasis bendrabučio komendantas
važiuokite pas tekstilininkus, ten, jeigu žino — Renata, — Ištiesė ji rante, į tą bendrabutį — Majo- ką. AUDITORIJŲ rovo ir Sadovaja gatvės kam Kitos jos draugės buvo išSIENŲ pe. ėjusios į konsultaciją. Poryt Kai kurios qruS. Kirovo vardo Tekstilės — egzaminas. pės jau buvo užbai Visur, kur tik akį mestum, instituto bendrabutį iš tikrųjų gusios žiemos sesi verta pasižiūrėti. Juk jo gy jaučiasi maloni moteriškų ran ją. Daugelis važia ventojai laimėjo pirmą premi kų sukurta jaukumą: ir rank vo į namus, o kas pasiliko, irgi ne ją visasąjunginiame bendrabu darbių ant baldų ir sienų, ir nuobodžiavo. Mums čių priežiūros ir tvarkos kon kiekviename daiktelyje. buvojant, į kultūriMes pradėjome atsipraširfėkurse (mes - antri). . Kiek nius-agitacinius žy gius jau buvo išėję nustebome, kai bendrabučio ti, kad nelaiku sutrukdėme, o penkios agitbrigakomendantė, jau pagyvenusi Renata, tarusi, kad svečiams dos po dešimtį moteris Nina Šergiejevna, su ji niekada laiko negailinti, žmonių ir po die nos kitos ruošėsi į žinojusi mūsų atėjimo tikslą, įjungė dovanotąjį kambariui Studentiškas gyvenimas tuo ir kelionę dar šešetas tarė: — už tvarkingumą radijo apara ypatingas, kad juo, labiau nesi tokių grupių. Jų — Tai jūs geriau kreipki- tą ir suieškojo smagią muzi gilinant į atskiras specialybes, tikslas — geriau galima pasidomėti visu iš kar susipažinti su Le tės į Stasiką. Jisai čia viską ką. to, aplamai. Mat, jis turi labai ningrado sudėtimi, Aš daugiausia geriau žino, — Malonu būtų ilgiau sve daug visiems aukštosios mokyk paskaitos, koncertai tvarkau tiekimą. čiuotis, bet laiko tiek maža... los suole sėdintiems bendrų ir draugystės vaka bruožų, kuriuos vienija mokyma rai su kaimo jau Stanislavas Karpovas mo Išėjus StŽsikas šypsosi: . Prie kiekvienos Leningrado aukštosios mokyklos veikia sis, visuomeninė veikla ir buitis. nimu. kosi ketvirtame technologijos sava čiuožykla. Jas įrengia patys studentai. Šioje nuotraukoje — Na, kaip? _ Šiais dalykais pasidomėti — Nors dar šio matome Politechnikos instituto studentus valančius aikštelę sa fakulteto kurse. Ilgą laiką bu — Tai gal pas jus visi kam jūsų padangėje mes ir atvyko kia tokia ,, pa vo čiuožyklai. vęs studentų profkomiteto na bariai priziniai? me, — tarėme, įėję į Leningra slaptis”, bet jums pasakysiu, ,_____ #___, do Universiteto komjaunimo ko — juokauja Profkomiteto pirmi riu, Stasikas jau lygiai metai — Ne-e. Yra trys pereina mitetą, akiniuotam jaunuoliui, ninko pavaduotojas Volodia Prieina antrojo bendrabučio ko mieji televizoriai ir dvi radlkuris pasisakė laikinai pavaduo valovas. — Pradžia matote, vi mendanto pareigas. Jį, kuklų, jolos. Bet ir visais kitais nei jąs sekretorę Svetlaną Ikonni- sada sunkoka. Lipdome „įdomių kovą. bet veiklų gerbia visi bendra kiek nesiskundžiame. { kurį susitikimų klubą”. Mes pakvietė me daugelį savo Universiteto, ki bučio gyventojai. Ir Stasikas — KOVA SU tų aukštųjų mokyklų dėstytojų dieną visus juos gerai pažįsta, žino dabar? DVEJETUKININKAIS? Kiek nusileidę žemyn, pair studentų, įvairių visuomeninių io gyventojai kiekvieno draugo būdą ir klebenom 59 kambario duris. matyt, norėdamas susikaupti pa- ir kultūros veikėjų, darbininkų švęs metines, būti tikraisiais jo nariais. Re reikmes. kartojo musų klausimą Valenti — Įeikite, — paprašo iš taip bendrabu nas Petrovas. — Taip, aišku, tai guliariai — kas savaitę, ar kas — Sakote, plačiau apie sa karto keli balsai. Čia diplo dabar, kai pas mus pati sesija, dvi — jų padedami, ruošime su tį pradėjo pil vo darbą. Na, visais bendra ir yra svarbiausia. Na, sakysim, sitikimus - pokalbius apie pačius iai aptarnauti bučio organizaciniais reikalais mantai. Visi iš Kinijos. kurioje nors grupėje kas nors įvairiausius ir įdomiausius mums — Mūsų buitimi domitės. patys studen rūpinasi tarybos pirmininkas gavo dvejetą. Ir tai grupei ne rupimus dalykus. tai. Už kiekvie. Genadijus Jakičevas, o aš Štai, ji tokia, kaip matote. smagu, ir jam pačiam ne kas. APIE GRINDIS IR MANKŠTĄ Svarsto jį tada draugai, bara, Sėdėjome bendrabučio Nr. 6 no objekto kaip pasakius, esu bendrabu O ji — bepriekaištinga, patys kalti jaučiasi, žmogus mu svečių kambaryje ir šnekučiavo tvarką ir švarą čio tarybos akys ir ausys. Iš visur žymu tikrai kinietiškasis šasi į krūtinę — pasitaisysiąs. mės su tarybos nariais Lida atsako atskiri klausau visus draugų reikala kruopštumas. Gerai, kad taip ir būtų. Bet, sa Ivanovą ir Kažubeku Mongolovu, kysim, gauna jis antrą dvejetą. Rytų fakulteto trečiakursiais. kambariai, ku vimus ir stengiuosi kuo grei Beeidami koridoriumi, pa Arba dar blogiau: iš semestro į Lietėme šį bei tą: ir spaudos rie po tam tik čiau juos įvykdyti. Kartais, stebėjome sanitarinį (kaip ir semestrą velka perlaikomų dve platinimą, ir masinį darbą, dau ro laiko, pagal žinoma, mano ir Genadijaus pas mus) bendrabučio švaros jetų uodegą. Ką su tokiu dary giausia, žinoma, bendrabučių apti? Jau iš jo geras specialistas, sitarnavimą (iš šešių jau ketu nustatytą gra pareigos beveik visai sutam biuletenį. Per visą tą lakštą kokio tikisi liaudis už savo įdėtą riuose Universiteto bendrabu fiką keičiasi pa. Bet tai mums nesukelia tik pora juodų trikampių (mū gerą, nebus. Tai ir keliame čiuose studentai — patys gasobjektais. jokios painiavos. Kai papra siškai dvejetų). O kas tikrai klausimą — braukti tokius iš padoriai), ir apie viską, kas mū Universiteto. Ir braukiame. sų buičiai būdinga. šėme leisti užeiti į kokį nors gerai, tai, kad prie kiekvieno Kuriame nors — Bet. . . Nedrąsiai užsiminėme, ar ki kambaryje ra pirmaujantį kambarį, Stasikas tokio trikampio įrašyta tą die — Pilnai sutinku su jumis: bet tais sykiais nebūna nesusiprati pirmiausia reikia pradėti ne nuo mų. dus netvarką, mus pastatė į tikrai „keblią” ną budėjusio kambaryje pa vardė. dvejetukininkų. Taip, iš anksto — O pas mus taip priprasta, tą pačią valan padėtį. dvejetams užtrenkti duris. O čia — sako Kažubekas, — kiekvieni Aprodęs visas savo ..val — Prašom, — sako, dą pasirodo das”, Stasikas tik skėsteli ran .Žaibas”. Ja kurį tik patinka. me atsispindi Pasibeldėme į 112-Jį. Jame, komis: — Tai va, kaip matote. ant storo tiek geri, tiek užsikniaubusi O matėme tikrai daug gero blogi bendra „Pluoštinių medžiagų mecha bučio gyvento ninės technologijos” vadovė ir naujo. Verta F.pasimokyti. Anerytė lio, sėdėjo nedidukė mergina. jų poelgiai. VISĄ LENINGRADO SRITĮ STUDENTAI TEISINGAI VADINA SAVAISIAIS PLĖŠINIAIS. RTFSR MINISTRŲ Instituto prof TARYBOS NUTARIMU PER ARTIMIAUSIUS TREJUS sąjungos bei Mane, žinoma, labiausiai komjaunimo komitetai vei METUS NUMATYTA APLINKINIUOSE NEVOS ŽEMU ILGAM ATSIMINIMUS MOS RAJONUOSE SUKURTI TVIRTĄ DARŽININKYS domino Leningrado aukštųjų kia išvien su bendrabučio ta Yra ryba. Jos nariai dalyvauja vi Tūkstančių tūkstančiai, kas tik buvojo Leningrade, ėjo TES BAZĘ, KURI PILNAI APRŪPINTŲ DIDMIESTĮ mokyklų bendrabučiai. ko pasimokyti pas draugus le suose abiejų tų komitetų po pasižiūrėti šių rūmų, kur jungėsi visi legendarlnės Spalio ŠVIEŽIOMIS DARŽOVĖMIS. ningradiečius. sėdžiuose. Tai reikia įgyven nakties šturmo nervai. Tai — Smolnis. Nors mažą gabalėlį Ir studentai čia vieni pir lybes įsisavina 500 studentų. dinti ir pas mus. Ypač tai lie to, ką čia pamatė, kiekvienas nori išsivežti fotojuostoje į Pirmiausia mes susipažino mųjų. Iniciatoriai — miškų Srities komjaunimo komite me su S. Klrovo vardo teksti čia musų bendrabutį, kur gy savo namus. , , , x ūkio technikos akademijos jau to studentų skyriuje didžiulis Žiemos atostogų metu Leningrade lankėsi daug įvairių lės Instituto studentų bendra vena viefi Istorijos-filologijos nuoliai. 1957 metų pavasarį studentai. Todėl Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. per srities jaunimo laikraštį srities žemėlapis visįs raudo bučiu, pirmaujančiu šalyje. fakulteto mums reikia veikti su fakulte „Smieną” jie kreipėsi į visus nuoja susmaigstytas mažutė to komjaunimo ir profsąjungos 105.000 Leningrado studentų mis gairelėmis. Tai tie kol biurais. Reikėtų pasiekti to, važiuoti į Nevos žemumos ūkiai ir tarybiniai ūkiai, ku kad būtų galima dalyvauti pagalbą komunistinio darbo Karelijos sąsmaukos meliora nors tuose posėdžiuose, ku riuose pernai dirbo studentai. brigadoms. Jie nusprendė eiti į ciją ir kolūkinės statybos ra svarstomi įvairūs mū jonus, savu darbu padėti liau O jų, tų gairelių, net 260. šaunius to garbingo vardo nu riuose sų bendrabučio reikalai. De džiai. Pusšešto milijono rublių už sipelniusius darbininkų būrius, ja, pas mūs to dar nėra. Prie srities komjaunimo ko dirbo valstybei leningradiečiai padėti jiems darbe, moksle ir Į Leningrado universiteto miteto buvo sudaryta staty studentai per visą pernykštę kasdieninėje buityje. Tose Leningrado aukštosio bet kurį studentų bendrabutį bos taryba ir pagrindinis me se mokyklose, kur busimosios galima įeiti tik su pažymėji lioratorių štabas, kurie ir va vasarą. dovavo visam studentų vasa Puikų pavyzdį parodė drau specialybės betarpiškai siejasi mu, o to pas mus dar nėra. ros darbui. Tą vasarą į miš gai kiniečiai, iškėlę tiesiog su gamyba, studentams sutel Čia labai gera priemonė kovai kiamos pastovios darbo vie bendrabučio taisyklių pa kininkų kreipimąsi atsiliepė paradoksišką ' šūkį: ,,Kiekvie tos, Ir jie, glaudžiai jungda su žeidinėjimu yra vieši gyvento 15.000 studijuojančio jauni- J nam žmogui po procentą!” mi studijų žinias su praktika, jų teismai. Bendrabučio tary mo. Taip ir buvo: visi 450 kinų dirba kartu su visais ir vaka boje yra atsakingas narys O nuo pernai statybos tary rais mokosi. O tie, kurie, tik bos susikūrė beveik visose Le- studentų ■ įvykdydavo dienos užbaigę visą aukštąjį mokslą šiam reikalui. Laikas ir visiems mūsų Uni ningrado aukštosiose mokyk išdirbio normas ne mažiau (imkim — teisininkai, filolo lose. Vien tiktai Universitete .kaip po 450 proc. Tai bent gai), pradės dirbti savoje sri versiteto bendrabučiams pa Leningrado studentų pa Ermitažui, Puškino ir Rusų muziejams, panoraminiam dailidžių ir mūrininkų specia- ' tyje, padeda darbininkams sekti paradoksas. vyzdžiu — pereiti prie apsi- kinoteatrui — šiems senosios ir naujosios kultūros žymiau mokymosi ir kultūros reika tarnavimo. slems židiniams buvo skiriama daugiausia viešnagės laiko: Leningradiečiai studentai atsi luose. sakė įvairių skambių pavadi Nuotraukoje kaip tik ir matome grupę Vilniaus Vals Irena Filonovaitė Ateities dienų romantika — tybinio pedagoginio instituto ir mūsų Universiteto studen VVU bendrabučio Nr. 6 nimų. Savo dėmesį jie kon įtempto darbo romantika. tų, nusifotografavusių prie Smolnio rūmų. tarybos pirmininkė K. Paulius centruoja į įmonių šefavimą,
YRA KO PASIMOKYTI
SAVIEJI PLĖŠINIAI
Knyga, uri aėda išugdyti charakterį Dar neperseniausiai niekas; iš mūsų nebuvo girdėjęs Andrlejaus Sokolovo vardo. Oi šiandien šitas vardas įsiminėi šimtams tūkstančių skaitytojų, Jis tapo nepalaužiamos tarybinio žmogaus valios, ryžto gy' venti ir nugalėti, tarybinio humanizmo simboliu. Čia, visų pirma, didžiojo mūsų tarybi nio rašytojo M. Šolochovo nuopelnas, kuris savo nedide lės apimties knygutėje „Žmo gaus dalia” sukūrė nepamirš tamą Žmogaus iš didžiosios raidės paveikslą. Koks rūstus buvo Tėvynės karas! Andriejus Sokolovas vienas iš tūkstančių, iš milijo nų tarybinių žmonių, kuriems lemta patirti, išnešti ant savo pečių visas karo pagimdytas nelaimes. . . Jis turėjo namus, žmoną, vaikus, savo nedide lį asmeninės laimės židinį, sa vo lūkesčius, svajones, viltis — ir štai, atūžusi karo audra išplėšė jo šeimos židinį, išro vė jį iš šeimos, sudaužė į ši pulius jo svajones ir lūkes čius. Jų dalinį fronte apsupa priešas, Sokolovas patenka į nelaisvę — ir čia prasideda ištisa virtinė kančių, nežmo niškų kančių ir sunkiausiųjų išbandymų kelias. Hitlerinin kų koncentracijos stovykloje jis dirba akmens skaldykloje — rankomis skaldo, pjausto, trupina vokiečių akmenį. Nor ma — keturi kubiniai metrai vienam žmogui, žmogui išsę-
kušiam nuo dieninio maisto davinio — pusantro šimto gramų erzac-duonos pusiau su piuvenomis ir skiesta grieščlų buiza. Sokolovą, kaip ir daugumą belaisvių, muša, kankina, ba du marina. Bet jokiom kan čiom tikro žmogaus nepriver si išsižadėti savo pareigų, įsi tikinimų, palaužti jo valią. Viena stipriausiųjų knygoje scenų, kai lagerfiurerls Miu leris siūlo jam gero užkandžio Ą Snapso stiklinę už tai, kad Sokolovas išgertų už vokie čių pergalę. Bet jo orumo, jo įsitikinimų, jo žmogiško iš didumo nepalauši. Jis bėga iš hitlerininkų stovyklos vieną kartą, sugaunamas, mušamas ir šunų apkandžiotas sugra žinamas į stovyklą. Ir šįkart nepalaužiama jo plieninė valia — jis bėga antrąkart. Tarybinės armijos gretose A. Sokolovas pasiekė Berly ną, sulaukė pergalės. Jis su grįžta iš karo nugalėtoju, bet ir vėl sunkūs smūgiai. . . jis sužino, kad hitlerininkų bom ba nušlavė nuo žemės pavir šiaus namus, kuriuose gyveno jo šeima. Žuvo žmona, valkai. O vienintelis išlikęs sūnus žūsta pergalės dieną Berlyne. Bet ir šituos naujus smūgius didvyriškai atlaiko Žmogaus — Andriejaus Sokolovo širdis, šie smūgiai tik labiau užgrudlna jo valią, ryžtą gyventi. Ryš-
klausias to pavyzdys — Jo iš likęs žmoniškumas, humaniš kumas. Neilgai ištveria vie natvėje žmogaus širdis, kurio je kunkuliuote kunkuliuoja meilė žmonėms, šiluma, geri kilnūs jausmai. Suradę vaiką, karo meto našlaitį Vaniušą prie arbatinės — Sokolovas įsūnija jį. Norisi pacituoti vieną, bene gražiausią, šios knygos vietą, kaj juodu susitinka. „Nukrito man karšta ašara, ir aš išsyk nusprendžiau: „Kam mums atskirai vargti! Paimsiu jį, įsū nysiu”. Ir beregint man širdis palengvėjo, pasidarė kažkaip šviesiau. Pasilenkiau prie jo, tyliai klausiu: „Vaniuša, o tu žinai, kas aš? Jis atsidusda mas paklausė: „Kas?” Aš irgi
tyliai jam sakau: „Aš tavo tėvas”. M. Šolochovo knyga „Žmo gaus dalia” — tai pasakoji mas apie tikrą Žmogų, apie Žmonės, suteikiantieji laisvano idėjinį žmogų — humanistą. Kiekvienas šios knygos pusla riškai savo kraują gydymo tiks pis dvelkia didele meile žmo lu, vadinami donorais. Donorystė nėms, šiluma, didele dvasios — tai vienas ryškiausių mūsų jėga. Jau nekalbant apie di žmonių aukštos moralės pasi džią idėjinę-auklėjamąją kny reiškimų. Buvimas donoru reiš gos reikšmę, apie tai, kad ši kia meilę savo Tėvynei ir savo knyga ugdo charakterį, ryž liaudžiai. Donorystė yra garbin tą, valingumą, meilę tėvynei, gas, kilnus, patriotiškas reika humaniškumą, kilniausius ta las, negresiantis nei donoro gy rybinio žmogaus bruožus, no vybei, nei jo sveikatai. risi atskirai, nors keliais žo Kraujo perpylimas yra galin džiais užsiminti apie puikią, gas gydymo metodas. Dėl to Jis nepaprastai turtingą rašytojo taip masiškai taikomas Tarybų kalbą,didelį literatūrinį meist Sąjungoje. šiuometinė medicina riškumą, taip būdingą visai be kraujo perpylimo negali apsi Šolochovo. kūrybai. eiti, šis metodas naudojamas vi Šios nedidelės apimties kny sose mūšų gydymo Įstaigose ne gutės išėjimas lietuvių kalba tik miestuose, bet ir tolimiau yra reikšmingas, džiugus įvy siuose mūsų neaprėpiamos Tėvy kis mūsų literatūriniame gyve nės pakraščiuose. Beveik nėra nime, ' ją mielai perskaitys susirgimo, kur negalima pritai kiekvienas jaunuolis, kiekvie kyti kraujo perpylimo. O ypa nas studentas. reikšmę šis metodas turi Doc. J. Skliutauskas tingą prie staigių nukraujavimų, kai
Šeštadienio vakare Aktu salė, kaip ir visada, buvo pilnutėlė. Vyko Roberto Bernso 200 gimimo metinių minėjimas. Apie poeto gyve nimą labai įdomiai pasakojo filologijos mokslų kandidatas doc. Judelevičius. Rašytojas A. Churginas skaitė savo at liktus R. Bernso epigramų ir eilėraščių vertimus. Po to — Operos solistų koncertas.
Apie užsienio kalbų studijavimų
sų Universiteto liaudies meno ir papročių mylėtojų. Mūsų kraštotyrininkų burelio vadovas istorijos mokslų kandidatas B. Milius papasa kojo, gausiai iliustruodamas epidioskopu, apie Dievenlškio turtingą liaudies dvasinę kul tūrą, meninę išorę ir kaimo architektūrą, apie daugelį se novinių, tik tose vietose išli kusių papročių. Biologijos mokytoja Marija Trainavičienė — entuziastin ga etnografė, liaudies meno rinkėja, žodinės kūrybos ir se nų papročių užrašinėtoja. Jau dešimt metų Dievenlškio apy linkėse ji dirba savo mėgiamą darbą. Gausiomis katutėmis dėkoja susirinkusieji mylimai liaudies menininkei Zosei Slliukienei už kiekvieną sudainuotą dai ną ir senovinius padavimus, porinamus apie Dieveniškių atsiradimą, sesę-devyniabrolę. Universiteto kraštotyrininkų būrelio pirmininkas A. Stra vinskas visų vardu pasveikino
per trumpą laiko tarpą neten kama daug kraujo. Efektingai veikia ir prie ilgalaikių kraujavimų (opinė liga ir t. t.). Jau septynioliktame amžiuje. Harvėjui atradus kraujo apyta ką, kilo mintis dėl kraujo per pylimo į kraujagysles. Pradžlo je buvo bandyta perpilti žmogui gyvulio kraują. Perpylimas buvo nesėkmingas, nes gyvulių krau jas neatitinka žmogaus kraujo. 1832 m. Rusijoje pirmą kartą buvo sėkmingai perpiltas krau jas gimdyvei motinai, žūstančiai nuo nukraujavimo. Bet platų kraujo perpylimo pritaikymą kliudė kraujo grupių atitinkamumo dėsnių nežinojimas ir ne mokėjimas išvengti kraujo sukrešėjimo. Todėl perpylimas baigdavosi nesėkmingai, 1907 metais, atradus kraujo grupeš, buvo užtikrintas to gydymo metodo nepavojingumas. 1919 m. Petrograde buvo pirmą kartą Tarybų Sąjungoje padarytas kraujo perpylimas. pagrįstas naujais mokslo dėsniais. 1926 m. Maskvoje buvo Įkurtas pirmasis pasaulyje specialus mokslinio tyrimo institutas, dabar vadina mas Centrinis Lenino ordino he matologijos ir kraujo perpylimo institutas, šiuo metu institutas yra tas mokslinis centras, kuris organizuoja kraujo perpylimą visoje Tarybų Sąjungoje. Be Š1-. to, kiekvienoje respublikoje yra moksliškai pagrįstos kraujo per pylimo stotys. Kraujas susideda iš skystos dalies (plazmos), raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių. Viename kubiniame milimetre sveiko žmo gaus kraujo yra 4—4,5 milijono eritrocitų ir 4 —8 tūkstančiai leukocitų. žmogaus organizme kraują gamina kaulų čiulpos, blužnis ir limfmazgiai. Kraujo spalva priklauso nuo eritrocituose esančio hemoglobino, kuris yra raudonos spalvos. Raudonie ji kraujo kūneliai — eritrocitai yra pernešėjai deguonies, be ku rio negalimos gyvybinės funkci jos organizme ir išskiria iš or ganizmo Jam nereikalingą angliarūkštę. Baltieji kraujo kūneliai — leukocitai apsaugo žmogų nuo mikrobų — įvairių infekcinių susirgimų, sukėlėjų, prarydami juos.
Kraujas turi savybę krešėti, Todėl normaliai susilaiko žmogus kraujavimas. Sveikas turi apie 5 litrus kraujo. Stai gus nukraujavimas, kai žmogus netenka pusės arba dviejų treč dalių kraujo, duoda mirtį. Išgel bėti gyvybę gali tik savalaikis kraujo perpylimas. Kraujo per pylimas galimas tik prieš tai nustačius grupę. Visus žmones pagal jų kraujo savybes galima suskirstyti į keturias grupes: I (O|). II (A). III (B), IV (AB). Visų keturių grupių kraujas yra ly giai pilnavertis pagal kokybę. Perpylus kraują, įvedus eritrocitus Ir kitas sudėtingas krau jo dalis, kraujas atsistato lt' at stoja netekto kraujo veikimą. Reiškia, pašalina deguonies badą organizme, skatinančiai veik’a centrinę nervų sistemą, o per įą ir visą organizmą. Todėl pagyvėja veikla ir atsparu mas infekcijoms, sustiprėja me džiagų apykaitą ir kraujo gamy ba. Kraujo perpylimas yra ne pakeičiama priemonė sustabdyti staigų kraujavimą. Donoru gali būti tik visai sveikas žmogus su normalia kraujo sudėtimi. Donorystė svei kam žmogui visiškai nekenks minga. Norintieji duoti kraują, turi praeiti pilną medicininį pa tikrinimą. Donorais gali būti tik tie asmenys, kurių viename ku biniame milimetre yra nemažiau 4—4,5 milijono raudonųjų krau jo kūnelių. Moterims turi būti ne mažiau 65 proc., o vyrams 70 proc. hemoglobino. Donoru gali būti žmogus ne jaunesnis 18 metų amžiaus, o jo organizmas turi būti pilnai fiziškai išsivys tęs. Be gydytojo apžiūrėjimo ir kraujo tyrimo, busimasis dono ras tikrinamas rentgenologiškai, daromi kiti analizai. Donoru ne gali būti sergąs tuberkulioze, širdies ydomis, piktybiniais na vikais, psichinėmis ligomis, opa lige, brucelioze, kepenų uždegi mu. stenokardija, arteriosklerioze ir t. t. Moterys negali telkti kraujo nėštumo ir kūdikių mai tinimo laikotarpiu. Negali būti imamas kraujas ir gripo bei an ginos metu. Donorai turi pasirašyti pasiža dėjimą, kad jie nesirgo ir neser ga sifiliu, tuberkulioze, epidemi niu nepatitu (Botklno liga) ir ki tais Infekciniais susirgimais. Pa sižada susirgimo atveju apie tai tuojau pat pranešti ir už slėpi mą šių susirgimų gali būti pa traukti teismo atsakomybėn. Prieš duodant kraują, donoras gauna pusryčius, ilsisi. Jį dar pakartotinai apžiūri gydytojai. Pirmą kartą imama ne daugiau kalp 250 kobinių milimetrų. Po kraujo paėmimo donoras gauna sočius pietus. Be to. kad galėtų geriau maitintis, išskiriama pini ginė kompensacija. Kompensaci jos dydis yra 225 rb. už 450 milimetrų kraujo. Paimtas kraujas žmogaus or ganizme atsistato 10—15 dienų bėgy. Daugelis donorų po krau jo davimo jaučia bendro stovio pagerėjimą, pasitaiso miegas, apetitas. pakyla darbingumas, atsigauna jėgos. Iš donorų kraujas imamas ne dažniau kaip kas 6 savaitės, o po šešių kartų kraujo davimo donoras turi 3 mėnesius ilsėtis. Yra donorų. kurie 20 ir dau giau metų duoda kraują, yra ati davę virš 100 litrų ir yra pil nai sveiki. Tas viskas rodo, kad donorystė yra visiškai nekenks minga žmogaus sveikatai. 1935 m. balandžio 22 d. RTFSR Liaudies komisarų tary bos nutarime yra pasakyta: ..įpareigoti įmones, įstaigas ir mokyklas, kuriose dirba ir mo kosi donorai, atleidinėti donorus kraujo duoti ar atitinkamoms procedūroms pagal tvarkaraštį, kurį gydymo įstaiga praneš joms iš anksto, o taip pat ypa tingais atsitikimais pagal specia lų gydymo įstaigos kvietimą. Nustatyti, kad už laiką, kurį donoras pertraukia darbą ry šium su donoro funkcijų atliki mu, jam pagal gydymo įstaigos, panaudojančios donorą, pažymė jimą paliekamas vidutinis uždar bis”.
Medicinos Didžiojoje audi torijoje drg. Pečiūra skaitė apie estetiką buityje. Tai jau antra paskaita studentams me dikams iš ciklo apie estetinį PAS MUS YRA ĮSIGALĖJUSI KLAIDINGA NUOMO NE KAD UNIVERSITETE STUDIJUOJANČIŲ GERMA skonį ir jo auklėjimą. NISTŲ ROMANISTŲ, AR ANGLISTŲ SVARBIAUSIAS TIKSLAS ESĄS IŠMOKTI GERAI KALBĖTI IR RAŠY Svečiuose — mieli dieveniškiečiai TI VOKIŠKAI, PRANCŪZIŠKAI AR ANGLIŠKAI, MA NOMA. KAD ČIA, UNIVERSITETE, STUDENTAS TURI Praeitą šeštadienį į Istori IŠMOKTI PASAKYTI ANGLIŠKAI: „KURI VALANDA? SKAUDA DANTĮ, jos-filologijos fakulteto kraš KAIP JŪSŲ SVEIKATA? MAN KIEK KAINUOJA BULVIŲ KILOGRAMAS?” totyrininkų suruoštą subatvakarį iš tolimos Dievenlškio specialistas be senųjų kalbų Žinoma, labai bloga yra, jei bebaigiąs Universitetą anglis privalo pažinti dar kelias ro apylinkės, esančios Šalčininkų tas vis dar laisvai nešneka an maniškas kalbas (italų, ispanų). rajone, atvažiavo gabi audė gliškai. Žinoma, kiekvienas Vokiečių kalbos specialistas, ja, liaudies dainininkė ir pa privalo gerai praktiškai mokė sekdamas vokiečių kalbos vys ti anglų kalbą. Bet to dar ne tymosi kelią, susipažins su sakotoja Zosė Siliukienė, vidupakanka. Tai yra daug mažiau daugelio kitų kalbų fonetine už patį mažiausią minimumą. ir gramatine struktūra. Nuolat Studentas — užsienio kal lyginant atskiras kalbas, ge bų specialistas privalo atsimin riau, reljefingiau pažįstami ti, kad jis lanko ne kokius yra ir studijuojamos kalbos nors paprastus užsienio kalbų ypatumai. Tik šia sąlyga stu gOr --y ’ kursus, o eina universitetinį dentas tenkina pagrindinį marksistinio dialektinio meto mokslą. Jam reikia studijuoti ne tik kalbą, bet ir kalbotyrą do reikalavimą — studijuoti x t — didelį, platų, turiningą kiekvieną reiškinį Jo istorinia me judėjime, sąryšyje su mokslą. reiškiniais. O kalbotyra yra visų pirma kitais Lyginamasis istorinis kalbų istorinis mokslas. Tarybiniai tyrinėjimo metodas daug pade kalbininkai negalvoja, kaip kai da lingvistui giliau praktiškai kurie amerikiniai struktura- išstudijuoti kalbos listal, pavyzdžiui, Blumfildas, Jis padeda nustatyti struktūrą. istorinius kad „norint aprašyti kalbą, ne ir negiminlngų, bet reikia jokių istorinių žinių”. giminingų bendravusių kalbų Suprasti kokį nors lingvis tarpusavyjeJis nustato foneti tinį faktą — reiškia .išsiaiškin santykius. nius morfologinius ir sintaksi rinės mokyklos mokytojai Ma mokytojus Trainavičius pėda ti jo istoriją, jo kilmę, jo vys nius atitikimus įvairiose kal tymosi kelią. Istorizmas kalbo bose, ieško atskirose kalbose rija ir Adomas Trainavičiai, goglnio darbo dešimtmečio Skystoje kraujo dalyje — plazmoje^yra ištirpusios įvairios tyroje labai stipriai šiuo metu bendrų ir skirtingų bruožų. jauna audėja, Daugų rajoninės proga. kurios mitybinės medžiagos, pabrėžiamas daugumos tarybi Jis padeda įsiskverbti į vidinį bibliotekos vedėja Onutė Čes Iki vėlaus laiko dieveniš- patenka iš virškinamojo trakto nių kalbininkų. Nepažindamas žodžio turinį, į pirminę žodžio kalbinio fakto istorijos, t. y. reikšmę. Jis padeda vienos kal nulevičiūtė. Susirinko daug kiai viešėjo linksmame studen- ir yra pristatomos narveliams ir audiniams. kurio nors fonetinio ar morfo bos faktus aiškinti kitos, jau Pedagoginio instituto ir mū- tų būryje. loginio reiškinio kilmės, kal išnykusios ar tebegyvuojančios bininkas gali tik tuščiai spėlio kalbos faktais, žodžiu, lygina ti, jis neįstengia suvokti reiš masis ir istorinis kalbų tyrimo kinio esmės. metodas nustato kalbų studi Svarbiausias kalbotyros už joms tvirtą mokslinį pagrindą. davinys yra vidinių kalbos vys Štai kuo dera užsiimti užsie Iš to aišku, kad donorams da romą viskas, kas galima. Todėl tymosi dėsnių studijavimas. nio kalbų specialybės studen stojimas į donorus Tarybų Są TSKP XXI suva kai mokomųjų auto jungoje Kalba yra pažįstama ne sustin tui! yra masinė darbo žmo 17 vai. Centrinių rūmų Ko ŠIAULIAI žiavimo medžiaga. mašinų, o-taip.i pat nių, savanoriškai Savaime suprantama, kad jis gusioje būsenoje, o judėjime, atiduodančių ir bendrabučiai stu savo kraują gelbėti kitų sveikaNeseniai Šiaulių savo formų pakitime. Tasai ju ir praktiškai gerai turi mokėti lonų salėje įvyks studentų-litą ir gyvybę, solidarumo išraišdentams. dėjimas išaiškinamas tik isto savo specialybės kalbą. Beit tuanistų ir dėstytojų susirin- pedagoginio institu- KAUNAS ka. to centrinis dramos riškai lyginant įvairias kalbas, jis ją praktiškai gerai privalo klmas. Norint užtikrinti IRKUTSKAS Visai kitaip yra kapitalistiniabūrelis nudžiugino t. y. naudojant lyginamąjį is būti išmokęs dar prieš stoda me pasaulyje. Ten donoras yra Prof. B. Pranskus skaitys studentus aukštos nauja tinkamą mas į Universitetą. Ateityje torinį metodą. 'priverstas būti profesionalu (už že Valstybiniame Ir pinigus Lyginamasis istorinis meto reikėtų priimti į Universitetą pranešimą apie Universiteto premjera — A. Bie kvalifikacijos pardavinėti kraują). das turi vieną labai rimtą trū užsienio kalbų studijuoti tik partinio biuro nutarimą dėl liausko pjese „Eg mės ūkio specialis kutsko Universitete Yra tokių šalių, kur kraujo da vimas priverstinė prievolė. Do kumą. Jis nėra prieinamas tokius žmones, kurie gerai yra rimtų klaidų, padarytų ruo zaminas”. Tai jau tų paruošimą, išug performuotas Geo norystei pritaikoma net religija. tiems tyrinėtojams kurie nepa su jomis susipažinę vidurinė šiant studentų kūrybos alma ne pirmas būrelio dyti jų gamybinius grafijos fakultetas. Kapitalistinėse šalyse donoro įgūdžius, būtina Dabar pastatymas. niekas nesirūpina, krau žįsta kalbų. Norintiems juo je mokykloje ir savarankiškai nachą. stacionare sveikata jas imamas neribotais kiekiais. Atostogų dieno juos ruošti gamybi pasinaudoti, reikia išstudijuoti mokydamiesi iš gyvenimo, ben mis daugelis SPI nėje aplinkoje. To reikės mokytis pen Ten svarbiausia yra pelnas. ne vienos, bet dešimties kalbų draudami su užsieniečiais žo ikademinių grupių dėl nutarta Žemės kis su puse metų, Tas viskas tarybiniams žmo gramatines ir leksikines struk džiu ir raštu, daug skaitydami Centrinių rūmų Aktų sa ėmėsi kilnaus darbo ūkio akademiją šia o yra svetima. Duoti kraują neakivaizdiniu nėms tūras. Todėl ir mūsų užsienio grožinės, politinės ir mokslinės čia skatina svarbus donoro vaid kalbų studentams negalima literatūros, lankydami užsienio lėje bus skaitoma paskaita — šefuoti Šiaulių me septynmetyje iš būdu — šešis, pail muo, aukšta paskirtis, kilnus tikslas. tenkintis vienos, pavyzdžiui, kalbų kursus, būrelius. Tik to „Kibernetika ir mašininio ver miesto įmonių ko Kauno miesto per ginant mokomąją Gyd. GARNELIENĖ mokomąjį munistinio darbo kelti į anglų kalbos žinojimu. Norint kie žmonės bus rimtai pasiruo timo problemos”. brigadas. Nemaža ūkį. Bus pastatyti ir gamybinę prakti iki galo suprasti anglų kalbą, šę mokslui, galės rimtai stu Skaito Universiteto Rekto dudentų vedė aiški du mokomieji pasta ką. Teorinių discip reikia būtinai mokėti senąsias dijuoti pačią kalbą. Fizikos-matematikos namąjį darbą gim tai, žemės ūkio ir linų paskaitų skai kalbas (lotynų, graikų, gotų, Reikia nuolat kelti reikala rius anglosaksų), prancūzų kalbų vimus ateinantiems į Universi mokslų daktaras J. Kubilius. tuosiuose kolūkiuo hidromelioracinių čius gerokai su se, supažindindami mašinų paviljonai ir bent porą moderniųjų ger tetą studijuoti užsienio kalbų.. kolūkiečius su bei garažas dvyli- trumpintas. Doc. R. Mironas Pradžia 20 vai. manų kalbų. Prancūzų kalbos
i
AU»IOSL MimLOSE
M. UiCHTAt 3
SPORTINE KRONIKA
SPORTUI-DAUGIAU DĖMESIO
studentų sportinis meistrišku mas. VLKJS CK priimtame nu tarime numatoma daug priemo Praėjusią savaitę nių, kurios prisidės prie fizi pasibaigė LTSR nės kultūros ir sportinio dar aukštųjų mokyklų slidinėjimo varžybo pagerinimo. Kad būtų sėkmingai įvyk bos.Štai jų geriausi dyti Iškelti uždaviniai, reikia komandiniai rezul pagerinti fizinės kultūros ir tatai: sporto, kaip svarbių jaunimo I —VPI —75 t., II — KKI — 72 t., komunistinio auklėjimo, jo III — VVU — 53 t., sveikatos stiprinimo, darbingu IV — KPI — 46 t., mo kėlimo ir ruošlmosi Tė Iš mūsų slidinin vynės gynybai priemonių, dar kų geriausiai pasi rodė A. Baublys bą. (antra vieta slalo-
Musų slidininkai—treti me), D. Lukošiūtė (trečia vieta slalome). Du sportininkai įvykdė pirmojo atskyrio reikalavimus — A. Blažys ir L. Barkauskas. Pasta rasis pirmąjį atsky rį įvykdė pirmą kartą. Universiteto sli dininkai galėjo pasi rodyti geriau, bet tam pakenkė silpnas technikinis pasiruo-
Šimas. Fiziškai mū sų sportininkai be ne buvo stipriausi. Kažin, ar nerei kėtų pasekti VPI ir KKI pavyzdžiu ir prieš varžybas su organizuoti treni ruočių stovyklas. Tai, žinoma, prisidė tų prie geresnio sli dininkų paruošimo, o taip pat leistų iš kovoti geresnę vie tą.
Artėjančioms Tarybi nės Armijos keturiasde šimt pirmosiomis meti nėms pažymėti Univer siteto LDAALR komite tas organizuoja tarpfakultetines šaudymo var žybas. Šiuo metu šauliai tre niruojasi.
VLKJS CK priėmė nutari- gai kovoti prieš išlaikytinio t)t mą dėl komjaunimo organiza nuotaikas ir išpuikimą, prieš cijų dalyvavimo vykdant visuomeninio elgesio normų Įvyko Vilniaus miesto TSKP CK ir TSRS Ministrų pažeidimą ir amoralų elgesį. „A” grupės krepšinio Tarybos nutarimą „Apie va VLKJS CK atkreipia kom pirmenybių rungtynės, dovavimą fizinei kultūrai ir jaunimo organizacijų dėmesį sportui šalyje”. Universiteto merginos į būtinumą pašalinti rimtus TSKP CK ir TSRS Minist trūkumus fiziniame moksleivių rezultatu 60:27 įveikė rų Tarybos nutarimas, sakoma lavinime, pasiekti, kad pakiltų „Mediką”. VLKJS nutarime, yra nauja Komunistų partijos ir Tarybi nės Vyriausybės rūpinimosi tolesniu flzkultūrinio judėjiPRAEITĄ SAVAITĘ DIRBSIM mo vystymu šalyje, jaunųjų nusprendė plaukikai antra Ateities planų sąraše taip PRAEITĄ SAVAITĘ res komunizmo statytojų fiziniu dienį įvykusiame sekcijos su pat numatoma plačiau propa publikos profsąjungų Centro lavinimu išraiška. sirinkime. O darbo prieš akis guoti šią sporto šaką Uni Tarybos Instruktažo visuome VLKJS CK įpareigojo są jiems tikrai daug: kontrolinės versitete, aktyviai dalyvauti niniams transporto kontrolie junginių respublikų CK, kom ir Vilniaus miesto plaukymo riams paruošti klausė ir kai vasaros sportinėje stovykloje kurie mūsų studentai. jaunimo kraštų, sričių, miestų, varžybos, išvyka pas Minsko NUOSTATAI ir t. t. Plaukymo ir vanden Po to jie kelias valandas rajonų komitetus aktyviai da kolegas, ruošimasis devintajai svydžio sekcijos pirmininku tikrino Vilniaus miesto tro lyvauti aiškinant TSKP CK respublikos aukštųjų mokyk leibusų ir autobusų konduk Siekiant pakelti dailiojo vių tarybinių rašytojų ir bro išrinktas A. Lipnevičius. ir TSRS Ministrų Tarybos nu torių darbą. skaitymo lygį ir populiarinti liškų respublikų rašytojų kū lų spartakiadai. J. Sadauskas Studentai J. Glmžauskaitė tarimą „Apie vadovavimą fi ir J. Žilinskas pareiškė norą tarybinių rašytojų kūrybą rinių arba ištraukas iš jų. zinei kultūrai ir sportui šaly visuomeninėje kontrolėje dirb LTSR Kultūros ministerija, Konkurso dalyviai atlieka je”, užtikrinant besąlygišką ti visą laiką. LTSR Švietimo ministerija ir nemažiau dviejų kūrinių. jo vykdymą. Lietuvos Respublikinė Profe Pasirodymo laikas — ne il Vienas svarbiausių uždavi sinių sąjungų taryba 1959 m. gesnis kaip 15 minučių. nių, susijusių su komjaunimo praveda respublikinį Salomė Nemalonus dalyvavimu sporto draugijų jos Nėries ir Petro Cvirkos a) Įvairių literatūros žanrų ir sąjungos veikloje, — ryž Auklėjant studentus, tenka čios dėžės visada vestibiulyje vardo dailiojo skaitymo kon kūrinius atliekantieji dalyviai finalas tingai pagerinti idėjinį-auklė- nemažai dėmesio skirti ir laikomos net keletą savaičių. kursą, skirtą lietuvių tarybinių pasirenka vieną kūrinį iš Sa jamąjį darbą sportininkų tar tvarkingumui bei estetiniam jų Tokiu būdu, gana gražus Par rašytojų — Salomėjos Nėries lomėjos Nėries kūrybos (poe pe, skiepyti jiems komunisti skoniui išvystyti. Šito atveju, tizanų 20 rūmų 55-rių metų ir Petro Cvirkos zija) ir vieną — iš Petro vestibiulis nę moralę, tarybinį patriotiz kaip ir visame auklėjimo dar nuolat prikrautas dėžių, 50-ties metų gimimo sukak Cvirkos kūrybos (proza). Jei mą, socialistinę pažiūrą į be, labiausiai veikia konkre atvažiuotų svečiai išpokavimo čiai paminėti. b) Atliekantieji kūrinius tik darbą, kolektyviškumo, drau tus pavyzdys. Tačiau ne visur dienomis, būtų didžiausia gė Konkurse dalyvauja kultū proza arba tik poezija, pasi giškumo ir draugystės jaus mokslo personalas ir administ da juos atvesti į Chemijos-firos-švietimo įstaigų, įmonių, renka vieną kūrinį iš Salomė mus. Komjaunimo organizaci racija parodo tvarkingumo pa zikos fakultetus, nes visas gamyklų, įstaigų, klubų, vidu jos Nėries kūrybos arba Petro jos, sakoma nutarime, turi su vyzdžius. Jau kelinti metai, vestibiulis ir koridoriai tuomet rinių, specialių vidurinių, Cvirkos kūrybos ir vieną kū tvarkyti auklėjamąjį darbą kaip administracija pradėjo būna pilni dulkių, popierių ir aukštųjų mokyklų ir teatrų rinį iš kitų lietuvių tarybinių kiekvienoje sporto sekcijoje, Chemljos-fizikos fakultetų pa medžio skiedrų^ skaitovai bei deklamatoriai. rašytojų arba broliškų respub kiekvienoje komandoje, ryžtin- talpų vestibiulyje prie paradi suspėsiu! Dalyviai skirstomi į keturias likų tarybinių rašytojų kūry Reikėtų kategoriškai nių durų iškrauti ir išpakuoti drausti vestibiulius paversti kategorijas: bos. gaunamus chemikalus ir apa iškrautos taros sandėliais. 1. Kultūros-švietimo įstaigų 1. Skaitovams ir deklamato. ratūrą. Išpokavimas atlieka (klubų-skaityklų, kolūkinių TRUMPAI riams, Respublikiniame kon mas labai lėtai, o likusios tušDoc. V. Kaikaris apylinkių, rajoninių, miestų kurse laimėjusiems I-sias, Il kultūros namų meno saviveik sias ir IlI-sias vietas, sutei GAMTOS FAKULTETE los dalyviai). kiamas Salomėjos Nėries ir Komjaunimo biuro su 2. Profesinių sąjungų (įs Petro Cvirkos vardo dailiojo rengtame mitinge buvo taigų, įmonių, aukštųjų mo skaitymo konkurso laureato svarstomi neeilinio kyklų klubų meno saviveiklos vardas. Jie'apdovanojami ati TSKP XXI suvažiavimo nutarimai. Studentai ir dalyviai). tinkamo laipsnio diplomais ir dėstytojai karštai prita 3. Vidurinių mokyklų (vi vertingomis dovanomis. rė partijos iškeltiems už. durinių bendro lavinimo ir daviniams 1959—1965 2. Skaitovus ir deklamato metų planui įvykdyti. specialių mokyklų meno savi rius, rajoniniuose ir vietiniuo veiklos dalyviai — mokiniai). se konkursuose laimėjusius I4. Teatrų (aktoriai profesio sias, II-sias ir IlI-sias vietas, nalai, Konservatorijos teatri garbės raštais ir dovanomis Naujasis fakulteto ... „atėmė” sti LDAALR komitetas (pir pendiją. nio fakulteto studentai, Kultū savo nuožiūra atžymi atitin mininkas dėst. Ščeme ros-švietimo technikumo, muzi kamų vietos organizacijų va liovas) šiais metais ak kos mokyklos teatrinių klasių dovybė. tyviai veikia. Prie fa moksleiviai). kulteto LDAALR orga Organizacinis komitetas nizacijos sukurti šofeKonkurso dalyviai repertua rių-mėgėjų kursai, ku rą pasirenka iš Salomėjos Nė riuose pareiškė norą da ries kūrinių arba ištraukas iš ’' lyvauti apie 30 žmonių. Red. pavaduotojas Šiuo metu pravedamos jų, Petro Cvirkos kūrinių ar A. LOZURAITIS fakulteto šaulių atranki Kur išsiruošėte? ba ištraukas iš jų, kitų lietunės varžybos, kurių ge — Ogi Marsą! Šiandien bend-rabutyje švaros riausieji atstovaus fakul komisija. Teisės mokslų fakul tetą 41-sioms Tarybinės Administracijos dar teto I kurso studentai Armijos metinėms ren buotojų kolektyvas reiš reiškia gilią užuojautą giamose Universiteto kia gilią užuojautą kurso draugei šaudymo varžybose. Juozui VARANAUSKUI v NINAI dėl jo mylimos motinos ZALOTUCHINAITEI, mirties. jos mylimam tėveliui mi Aktyviai veikia fakul rus. teto SMD (pirmininkas Lekevičius). Čia dažnai rengiami įvairių būrelių susirinkimai, tarybos posėdžiai. Taryba priė ALYTAUS I—II VIDURINIŲ MOKYKLŲ 1953—54 M mė nutarimą kovoti dėl M. ABITURIENTAI, geriausios SMD Univer Trijose žemės aukštosiose mokyklose manęs sitete vardo, nutarė su nesuprato... Gal jūsų vadovaujamame Veneros DĖMESIO! jungti keturis geografi jos būrelius į vieną su Universitete pritapsiu... KPI studentas Eimutis Uloza prašo Jus prisiųsti tiks atskiromis sekcijomis. lius savo adresus. Adresuokite laiškus: Jau dabar studentai ruo šiasi XII studentų moks linei konferencijai. Kaunas, Donelaičio 8, KPI Ulozai Eimučiui
DAILIOJO SKAITYMO KONKURSAS
Netikusi praktika
STUDENTISKAS TARPPLANETINIS' JUMORAS
LV 06037
Redakcijos adresas:
Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuvė
Užs. Nr. 255-