Universitas Vilnensis, 2004 m. gegužės mėn. Nr. 5 (1651)

hinc itur ad astra c

• universitas

vilnensis

2004 m.

\

Gegužės mėn.

Platinamas nemokamai \http://www. vilnensis. vu.U^

VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 5 (1651)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

NUMERYJE SKAITYKITE: p.

4-5

Darbdaviai vertina VU absolventų Įgytas žinias, bet pasigenda praktinių Įgūdžių

p 10-11 VU SA informacija

p.

12

Gegužės 10-14 dienomis vyks GaDi

MES - EUROPIEČIAI! Balandžio 30 diena Įeis į Universiteto istoriją. Vilniaus universiteto bendruomenė šalia senųjų rūmų iškėlė Europos Sąjungos vėliavą. Ir nors visa šalis tomis valando­ mis dar išgyveno laukimo jausmą, mes jau džiaugėmės šalia Universiteto ir Lietu­ vos plevėsuojančia Europos Sąjungos vėliava. „Jau ne pirmą kartą Universitetas įvykių priešakyje. Ir šį kartą mes pirmieji - ES vėliavą iškėlėme dvylika valandų anksčiau nei visa Lietuva", - džiaugėsi rektorius akad. B. Juodka.

Diplomo priedėlis naujovė, bet ne pranašumas p

14-15 Universiteto studentams nerimo sukėlė iki ga­

V tarptautinis jaunimo teatrų forumas.MES KARTU

lo neišaiškinta naujovė - diplomo priedėlis. Šių­ mečiai absolventai nerimauja, kad negavę šio di­ plomo priedo liks nuskriausti, o baigusieji studi­

jas vėliau - pranašesni. Iš tikrųjų nieko panašaus nėra. Dėl diplomo priedėlio niekas neturėtų bai­

mintis.

Plačiau apie tai skaitykite p. 3

Verta

Universiteto administracija dalyvavo ES vėliavos pakėlimo ceremonijoje V Naujiko nuotr.

žinoti:

•S Diplomo priedėlis NEPAKEIČIA originalių kvalifikacijos do­ kumentų ir NEGARANTUOJA AUTOMATIŠKO įgytos kva­

lifikacijos pripažinimo.

J Diplomo priedėlis - tai dokumentas, suteikiantis PAPILDOMOS informacijos apie kvalifikaciją tokia forma, dėl kurios buvo susitarta Europoje. v' Šį dokumentą sudaro aštuonios dalys: informacija apie kvalifi­

kacijos turėtoją, apie įgytą kvalifikaciją, jos lygmenį, įgytas ži­ nias, gebėjimus ir įgūdžius, kvalifikacijos suteikiamas įsidarbi­ nimo galimybes, papildoma informacija, diplomo priedėlio pa­ tvirtinimas, nacionalinės aukštojo mokslo sistemos aprašymas.

J Diplomo priedėlis nėra joks gyvenimo aprašymas (CV), jis ne­ pakeičia originalių kvalifikacijos dokumentų ar akademinių pa­ žymų ir negarantuoja automatiško pripažinimo.

J Pagal švietimo ministro įsakymą diplomo priedėliai bus išduo­ dami nuo 2005 metų tiems absolventams, kurie pageidaus, o nuo 2006 metų - visiems.

P. 18

Garbės daktaro vardas - už ypatingą veiklą

Apie TOEFL testą: kas, kur, kada?

Iškilmingame VU Senato posėdyje balandžio 16 dieną Šv. Jonų bažnyčioje pagerbti Slaptojo

P 19

archyvo mokslinis bendradarbis, Lietuvos Di­ džiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalie­ rius profesorius Švėnas Ekdahlis bei Hanoverio

Sporto naujienos

profesorius Peteris Ulrichas Taueris - jiems su­ teikti VU Garbės daktarų vardai.

Plačiau apie tai skaitykite p. 2

2

Universitas Vilnensis

Garbės daktaro vardas už ypatingą veiklą „Ar lengva tapti Vilniaus universiteto Garbės daktaru? - paklausė VU rektorius akad.

Benediktas Juodka balandžio 16 dieną Šv. Jonų bažnyčioje vykusiose iškilmėse. - Atsa­

kymas paprastas - labai sunku." Tądien du garsūs pasauliui ir Vilniaus universitetui nusipelnę mokslininkai tapo VU Garbės daktarais.

2004 m. gegužė

Vilniaus universiteto atvaizdas - kolekcinėje monetoje Jau galima įsigyti ir atsi­ skaityti proginiu pinigu, ku­ riame įamžintas Vilniaus universitetas. Balandžio 20 d. į apyvartą išleista 50 litų Lietuvos Respublikos proginė ir 1 lito apyvartinė proginė moneta, skirtos Vil­ niaus universiteto 425-erių metų sukakčiai.

Onutė MACKONYTĖ

Skambant varpams iš Centri­ nių rūmų per Didįjį kiemą nužy­ giavo togomis vilkintys ceremo­ nijos dalyviai. Rektoriui ir jo pa­ lydai įėjus į bažnyčią, visi atsisto­ jo. Senato sekretorius lotyniškai priminė, jog mokslas yra ne kas kita, kaip tiesos paveikslas. Baž­ nyčioje nuaidėjo „Gaudeamus“.

Taip iškilmingame VU Senato po­ sėdyje pagerbti Slaptojo archyvo mokslinis bendradarbis, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius profesorius Švėnas Ekdahlis bei Hanoverio profesorius Peteris Ulrichas Saueris. Garbės daktarai apvilkti to­ gomis ir papuošti kepurėmis kaip išminties ir žmogiškosios vertės simboliais. Švedų istorikas prof. habil. dr. Švėnas Ekdahlis domėjo­ si Žalgirio mūšio problematika.

Lietuvos mokslui yra svarbūs jo darbai, tiriantys Vokiečių ordino ekonominį ir karinį potencialą, padedantys įvertinti ne vieną Lie­ tuvos karybos istorijos klausimą.

Nuo 1991 m. vis atvykdamas į Lietuvą S. Ekdahlis bendradar­ biauja su Universiteto mokslo or­ ganizacijomis ir istorikais. Lietu-

1

Švedų istorikoprof habil. dr. Sverto Ekdahlio darbai, padedantys įvertinti ne vieną Lietuvos karybos istorijos klausimą, yra svarbūs Lietuvai

vos Respublikos Prezidentas jo darbą ir nuopelnus yra įvertinęs Gedimino ordinu. Profesoriaus darbai leido visiškai naujai pa­ žvelgti į lemtingą viduramžių epochos įvykį - Žalgirio mūšį - ir to meto Lietuvos karybą.

Hanoverio universiteto profe­

sorius Peteris Ulrichas Saueris yra žymus branduolių struktūros, daugelio dalelių sąveikos tyrėjas.

Nuo 1993 metų bendradarbiauja su VU Fizikos fakultetu. Jo pa­ stangomis 1994 m. Fizikos fakul­

Hanoverio universiteto profeso­ rius Peteris Ulrichas Sauerisyra žymus branduolių struktūros, daugelio dalelių sąveikos tyrėjas

tetas įtrauktas į Europos fizikos studentų mobilumo tinklą (EMSPS). Profesorius 1995 m. padėjo Fizikos fakultetų studen­ tams pasinaudoti galimybe studi­ juoti geriausiuose vakarų Europos universitetuose. Profesorius tai­ pogi vadovavo fakulteto studentų moksliniams darbams. „Laikas praeina, darbai išlie­ ka. Tekyla iš jų naujų darbų švie­ sa“, - užbaigė iškilmes prasmingi žodžiai.

VNaujiko nuotr.

Mokslo skyrius įsikėlė į buvusį prof.J.Lelevelio butą Nijolė BULOTAITĖ, VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja XX a. pradžioje lenkų istorikas V Tatarkevičius rašė: „Daugiau ži­ nome apie idėjas, kurios sklido iš Vilniaus universiteto, nei apie rū­ mus, kuriuose tos idėjos gimė ir sklei­ dėsi“. Atrodo, kad ir per prabėgu­ sius 100 metų nedaug kas tepasikei­ tė ir mūsų dar laukia įvairios paslap­ tys ir atradimai po storais tinko ir dažų sluoksniais.

Po kelis mėnesius trukusio re­ monto į buvusias Studijų užsienyje informacijos centro patalpas Cen­ trinių rūmų antrajame aukšte įsi­ kėlė Mokslo skyrius. Remontas už­ truko kiek ilgiau, nes teko restau­ ruoti XVIII a. pabaigos freskas, ku­ rias saugojo net 3 centimetrų sto­ rio tinko ir dažų sluoksnis. Freskas restauravo jau kelis dešimtmečius Universitete dirbantys restaurato­ riai, susibūrę į bendrovę „Senoji freska“. Darbų vadovas Vincas Stankevičius į mano entuziazmą ir susižavėjimą reagavo santūriai, teig­ damas, jog atidengtosios freskos nė-

Restauravimo darbų vadovas Vincas Stankevičius restauravo XVIII a. pabaigos freskas, kurias saugojo net 3 centimetrų storio tinko ir dažų sluoksnis

ra ypatingos meninės vertės irjų nėra ko nė lyginti su, tarkime, Šv. Jonų bažnyčios freskomis. Bet man, be­ sidominčiai VU pastatų istorija, at­ rodo, kad niekas negali likti abejin­ gas, išvydęs J. Lelevelio buto inter­ jerą. Bibliotekoje saugomuose XIX a. pradžios pastatų planuose pažymėta, jog čia buvo prof. J. Le­ levelio butas. Jis užėmė ir visą da­ bartinio Užsienio ryšių skyriaus plotą. Taigi profesorius gyveno gan erdviai.

Iš trijų Mokslo skyriaus kam­ barių dviejuose atidengti tik ne­ dideli dekoro fragmentai, o štai trečiajame kambaryje iš išlikusių fragmentų rekonstruotas visas in­ terjeras. Restauratorius teigė, kad tai galėjęs būti darbo kabinetas.

Mat kambarys labai nedidelis. Jis yra 1782-1786 metais statytame Observatorijos priestate, o per priestato vidurį buvo išmūryta stipri atraminė siena, padalijusi priestatą per pusę. Kambario sie-

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pirmąsias kolekcines monetas įteikė iškiliausiems ir labiausiai Universitetui nusipelniu­ siems mokslininkams, tarp jų - ilgamečiui Vilniaus universiteto rektoriui (1958-1991) akad. Jonui Kubiliui

monetas įteikė iškiliausiems ir la­ biausiai Universitetui nusipelniu­ siems mokslininkams. Jas gavo il­ gametis Vilniaus universiteto rek­ torius (1958-1991) akad. Jonas Kubilius, VU Tarybos narys, Me­ dicinos fakulteto profesorius akad. Vytautas Jonas Sirvydis, VU Senato narys, Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros isto­ rijos katedros profesorius akad. Edvardas Gudavičius, VU Senato narys, Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros vedėjas, profesorius akad. Algis Petras Piskarskas, VU Tarybos

narė, Lietuvos mokslų akademi­ jos narė-ekspertė Viktorija Dau­ jotytė Pakerienė, Filosofijos fakul­ teto Filosofijos katedros profeso­ rius, Lietuvos mokslų akademijos narys-korespondentas Arvydas Marijus Šliogeris, VU Senato na­ rys Jonas Mackevičius, VU Sena­ to narys, Lietuvos mokslų akade­ mijos narys-korespondentas Vy­ tautas Petras Rančelis, Teisės fa­ kulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas Sta­ sys Vancevičius, bendrosios ir ne­ organinės chemijos katedros pro­ fesorius Adulfas Abrutis. Taip pat moneta įteikta VU rektoriui aka­ demikui Benediktui Juodkai ir pačiam Vilniaus universitetui.

50 litų moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, jos kokybė proof, skersmuo 38,61 mm, masė 28,28 g. Ją galima įsigyti už 90 li­ tų reprezentacinėje dėžutėje arba už 75 litus be dėžutės. Tokių mo­ netų išleista 2 000 vienetų.

1 lito moneta nukaldinta iš va­ rio ir nikelio lydinio, jos sker­ smuo 22,3 mm, masė 6,25 g. Iš pažiūros ji niekuo nesiskiria nuo įprasto dabar apyvartoje esančio lito.

V. Naujiko nuotr.

nas puošia nuostabus romantiškas peizažas - gal koks Italijos ežero, apsupto kalnų, vaizdas, o lubų pie­ šinys klasicizmo stiliaus, prime­ nantis Universiteto bibliotekos patalpų dekorą. Freska kuria iliu­ ziją, jog iš kambario atsiveria tera­ sa, kurią nuo ežero skiria neaukš­ ta pertvara. Restauratoriai mano, kad freskas galėjo nutapyti užsie­ nio meistrai, gal italai. Tačiau tuo metu Vilniuje dirbo ir nemaža įgu­ dusių vietinių meistrų. Manoma, jog freska nutapyta pagal šeiminin­ ko pageidavimą. O tuo metu šei­ mininkas dar turėjo būti ne J. Le­

levelis, nes jis pradėjo dirbti Uni­ versitete XIX a. pradžioje (1815— 1818 ir 1822-1824). Restaurato­ riai spėja užsakovu buvus kokį po­ etą ar literatą. Ko gero, tokiame kambaiyje tikrai dėkinga aplinka kurti.

Kitų dviejų kambarių puošyba tamsių spalvų, karnizą puošia vy­ nuogių kekės. Kai restauratorių pasiteiravau, kodėl tokios tamsios spalvos, jie man priminė, kad tuo metu kambarius apšviesdavo žva­ kės, o baltos sienos ir lubos nuo jų aprūktų per kelias savaites.

VNaujiko nuotr.

Onutė MACKONYTĖ

Kaldama VU sukakčiai skirtą monetą Lietuvos monetų kalykla pirmą kartą šalyje pritaikė kintamo-paslėpto vaizdo technologiją.

Sidabrinėje monetoje, žvelgiant į ją išskirtingų kampų, matomos skirtingos datos: 1579 - Univer­ siteto įkūrimo ir 2004 - monetos išleidimo metai.

Naujosios monetos pristatytos Universiteto bibliotekos P. Smug­ levičiaus salėje. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pirmąsias kolekcines

C

Atmintis

Įvertinimai_____

Pagerbti senojo Universiteto profesūros kapai Balandžio 19-25 dienomis VU fakultetai tvarkė senojo Universiteto profesūros ka­

pus. Taip pagerbiami per 50 žymių ir Universitetui nusipelniusių profesorių, kurių kapai yra Rasų, Bernardinų bei kitose Vilniaus apylinkėse esančiose kapinėse. Kapų tvarky­ mo savaitė - vienas iš renginių, skirtų VU 425-erių metų jubiliejui.

Onutė MACKONYTĖ Ekonomikos fakulteto Ekono­ mikos sisteminės analizės kated­ ros lektorius Petras Venantas Ma­ čiekus, pradėjęs šią veiklą prieš 25 metus, rengiantis VU 400 metų ju­ biliejui, pasakojo, jog Universiteto profesorių kapų esama ir už Lietu­ vos ribų. Tačiau apie juos mažai

<-----

v

Aktualu

3

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

žinoma, nes palaikai yra sunyku­ siuose bei pokario laiku sunaikin­ tuose kolumbariumuose. Tad iš­ siaiškinti, kur koks žymus VU žmogus yra palaidotas, ganėtinai sunku. Anuo metu aktyviai veikęs kraštotyrininkų klubas „Romu­ va“ ir jo vadovas P. V. Mačiekus kapus globojo maždaug iki 1995 metų, vėliau šią veiklą perėmė fakultetai.

Kapų tvarkymo savaitę vyku­ sioje talkoje studentai iš naujo for­ mavo kapų sampilus ir juos tvar­ kė. Netrukus kapai bus apsodinti gėlėmis. P. V. Mačiekus vylėsi, kad tokia veikla nebus tik trum­ palaikė jubiliejinė akcija, bet nuo­ latinė fakultetų rodoma iniciaty­ va. „Juk tai mūsų kultūros dalis“, - teigė Universiteto lektorius P. V. Mačiekus.

J

Įteikta Sofijos Čiurlionienės premija Balandžio 23 d. VU Filolofijos fakultete jau penktus metus iš eilės buvo įteikta Sofijos Čiurlionienės premija

dviem Lietuvos aukštųjų mokyklų lituanistikos magist­ rantams. Premijos steigėjas - Akademinio skautijos są­ jūdžio Vydūno fondas, laureatų atrankos komisiją suda­

ro Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros ir Lietuvių kalbos katedrų dėstytojai.

y

Diplomo priedėlis - naujovė, bet ne pranašumas lis- tai dokumentas, suteikiantis Vos atėjus pavasariui daugelis studentų sunerimo, mat išgirdo apie PAPILDOMOS informacijos apie kvalifikaciją tokia forma, dėl ku­ naujovę - diplomo priedėlį. Kaip ir rios buvo susitarta Europoje. Ber­ bet kuris naujas dalykas, ši naujiena sukėlė sumaištį ir nesusipratimų, lyno Komunikatas (2003) iškėlė tikslą pasiekti, kad nuo 2005 me­ mat nedaugelis iki galo išsiaiškino tų visose šalyse Bolonijos Dekla­ ir suprato, kas yra tas diplomo prie­ racijos (1999) signatarėse diplo­ dėlis ir kam jo reikia. Kai kurie stu­ mo priedėlis būtų išduodamas au­ dentai neapgalvotai ir skubotai išsi­ tomatiškai ir nemokamai visiems gandę puolė imti akademines atos­ aukštąsias mokyklas baigusiems togas, nes išsigando, kad minėtus di­ plomo priedėlius gaus tik tie, kurie studentams. Taigi Lietuva tiesiog vėluoja į politinį traukinį, judantį baigs studijas kitais metais. To dary­ bendros Europinės erdvės sukūri­ ti tikrai nėra reikalo. mo link“.

Studijų kokybės vertinimo cen­ Oficialiai yra nurodoma, jog di­ tro darbuotojai ramina studentus ir plomo priedėlis yra Europos Ko­ tvirtina, kad naujuosius priedėlius misijos dokumentas, palengvinan­ gausiantys absolventai už šio doku­ tis diplomo pripažinimą. Taip pat mento neturinčiuosius anaiptol ne­ svarbu nesipainioti ir suprasti, kad bus pranašesni. Tiesiog diplomo diplomo priedėlis nėra joks gyve­ priedėlis pakeis senuosius iki šiol nimo aprašymas (CV), jis nepakei­ buvusius diplomo priedus. čia originalių kvalifikacijos doku­ Diplomo priedėlis bus oficialus mentų ar akademinių pažymų ir dokumentas, kuris bus pridedamas prie aukštojo mokslo diplomo sie­ negarantuoja automatiško pripaži­ nimo. Diplomo priedėlis buvo su­ kiant pagerinti tarptautinio akade­ kurtas tam, kad visoje Europoje vie­ minio ir profesinio kvalifikacijų pri­ ninga forma ir pažinimo skaidru­ apimtimi būtų mą.

Diplomo priedėlis buvo Tarptautinių teikiama infor­ sukurtas tam, kad visoje macija apie stu­ programų ir ryšių Europoje vieninga forma dijų, kurias as­ skyriaus vedėja ir apimtimi būtų teikiama meniui baigus Raimonda Mar­ informacija apie studijų, buvo išduotas kevičienė, nacio­ kurias asmeniui baigus diplomas, tipą, nalinė ECTS/DS buvo išduotas diplomas, lygmenį ir turi­ koordinatorė, tipą, lygmenį ir turinį. nį. Šiame doku­ teigia: „Tai 1998 metais sukurtas mente negali dokumentas, tu­ būti jokio pri­ rintis palengvinti įgytos kvalifika­ verstinio kvalifikacijos ekvivalen­ tiškumo ir jis neturi piršti nuomo­ cijos ar išsilavinimo pripažinimą užsienyje ir rodantis, ką konkre­ nės apie kvalifikacijos vertinimą.

Iki patogus, taupantis pinigus ir čiai studentas studijavo ir kokia kvalifikacija jam buvo suteikta to­ aukštosios mokyklos personalo darbo krūvį įrankis, kurį galima je šalyje, kurioje įgytas diplomas.

Tai dokumentas, kuriuo gali nau­ pritaikyti kiekvienos šalies specifi­ dotis piliečiai, darbdaviai ir švie­ niams poreikiams. timo institucijos darant sprendimus Anot R. Markevičienės, ar pri­ akademinio ir profesinio pripaži­ pažinti suteiktą kvalifikaciją, kiek­ nimo srityse. Reikia pabrėžti,jog viena užsienio šalis sprendžia pati. diplomo priedėlis NEPAKEIČIA Pagal švietimo ministro įsakymą di­ originalių kvalifikacijos dokumen­ plomo priedėliai bus išduodami nuo tų ir NEGARANTUOJA 2005 metų tiems absolventams, ku­ AUTOMATIŠKO įgytos kvalifi­ rie pageidaus, o nuo 2006 metų kacijos pripažinimo. Sprendimas visiems. priimamas kiekvienu konkrečiu Tiems, kurie baigia studijas atveju ir jis gali būti tiek teigiamas, šiais metais, nėra ko nerimauti. tiek neigiamas. Diplomo priedė­ „Realiai jie privalo gauti visas pa-

Vydūno fondo atstovė Rūta Kulikauskienė su premijos laureatais Aurimu Markevičiumi ir Lina Bačiūnaite

Modesta LIUGA1TĖ, VU Lietuvių literatūros katedros doktorantė

Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja Raimonda Markevi­ čienė, nacionalinė ECTS/DS koordinatorė, teigia, jog šiemet baigiantiems studentams nėra ko nerimauti

žymas ir norimą informaciją apie save iš Universiteto. Tik tai, kas diplomo priedėlyje bus sudėta į vieną dokumentą, vis dar bus gau­ nama atskiromis pažymomis ar aiškinamaisiais raštais“, - aiškino R. Markevičienė. Absolventams, baigusiems studijas iki 2005 m. ir norintiems tęsti studijas ar dirbti ES šalyse, kaip ir iki šiol, bus iš­ duodamas specialus Studijų koky­ bės vertinimo centro raštas. Jame paaiškinama Lietuvos aukštojo mokslo sistema ir kaip jos konteks­ te vertinamas įgytas diplomas. Ši paslauga bus nemokama.

Tam tikra prasme studentai tu­ rės naudos iš diplomų priedėlių.

Mat tokie įgyti diplomai bus leng­ viau suprantami ir pripažįstami už­ sienyje. Priedėlyje pateikiama tiks­ li ir išsami informacija apie išeitus akademinius kursus ir įgytas žinias, o tai padeda objektyviai ir sąžinin­ gai pripažinti akademinius pasie­ kimus ir kompetencijas. Studen­ tams lengviau dirbti ar mokytis už­ sienyje, ypač įsidarbinti, kadangi darbdaviai Europoje itin domisi studento įgyta kvalifikacija.

Diplomo priedėlis rengiamas pagal šabloną, sukurtą ir išbandytą Europos Komisijos, Europos Ta­ rybos ir UNESCO darbo grupės.

Balandžio 23 d. VU Filologi­ jos fakulteto L3 auditorijoje įvy­ ko Sofijai Čiurlionienei skirtas va­ karas. Jo metu buvo įteikta S. Čiurlionienės premija dviem Lietuvos aukštųjų mokyklų litua­ nistikos magistrantams - Linai Bačiūnaitei (VU KHT) ir Aurimui Markevičiui (VPU).

Vakarą pradėjo vos prieš mė­ nesį, kovo 25 d., LMA įvykusio Vojo Vincės Jonuškaitės-Zaunienės vokalistų konkurso, kurį taip pat remia Vydūno fondas, laurea­ tė Jurgita Adamonytė (II vieta).

Sofijos Čiurlionienės premijos konkurso komisijos pirmininkas, Lietuvių literatūros katedros ve­ dėjas doc. Giedrius Viliūnas įžan­ gos žodyje pristatė renginio tradi­ cijas. Iškilmingą sveikinimo kal­ bą pasakė konkurso komisijos na­ rė, Lietuvių kalbos katedros vedė­ ja prof. Regina Koženiauskienė.

Pasveikintieji lauretai auditorijai pristatė savo tyrinėjimų temas.

VU Kauno humanitarinio fakul­ teto Lietuvių kalbotyros I kurso

Šiuo metu priedėlis plačiai diegia­ mas Europoje. Šį dokumentą su­ daro aštuonios dalys: informacija apie kvalifikacijos turėtoją, apie įgy­ tą kvalifikaciją, jos lygmenį, įgytas žinias, gebėjimus ir įgūdžius, kva­ lifikacijos suteikiamas įsidarbini­ mo galimybes, papildoma informa­ cija, diplomo priedėlio patvirtini­ mas, nacionalinės aukštojo moks­ lo sistemos aprašymas. Aukštoji mokykla, pildanti diplomo priedė­ lį, privalo pateikti informaciją kiek­ vienoje iš šių dalių, o jeigu vis dėlto nepateikia - turi nurodyti pateisi­ namas priežastis.

magistrante Lina Bačiūnaite dau­ giausia yra domėjusis gimtojo Če­ kiškės krašto antroponimais ir Če­ kiškės parapijos XVIII-XX a. oikonimais, savo tema skaičiusi pranešimus įvairiose konferenci­ jose Kaune, Rygoje, Sankt Peter­ burge. Aurimas Markevičius, be kitų tyrinėjimų, yra parašęs darbą apie Vidiškių šnektos veiksmažo­ džių formas, už pranešimą šia te­ ma jam buvo skirta pirmoji vieta respublikinėje studentų konferen­ cijoje VDU. Aurimas Markevi­ čius yra publikavęs ne tik straips­ nių, bet ir prozos kūrinių. Akade­ minio skautijos sąjūdžio Vydūno fondo atstovė Rūta Kulikauskie­ nė papasakojo apie fondo veiklą, paminėjo fondo teikiamų stipen­ dijų pradžią ir ištakas.

Antroje vakaro dalyje skambė­ jo VU Filologijos fakultete besiburiančio folklorinio ansamblio „Vilkiaucinis“ atliekamos dainos ir baladės. Filologijos fakulteto „Erdvių teatras“ sukūrė ypatingą vakaro nuotaiką parodydamas etiudą. Renginį įamžino Lietuvių literatūros katedros docentas Re­ gimantas Tamošaitis.

Regimanto Tamošaičio nuotr.

„Europos šalių politika diplo­ mo priedėlio atžvilgiu skiriasi. Pvz., norvegai ir švedai diplomų priedė­ lius jau turi pasitvirtinę nacionali­ niame lygmenyje, kai kuriose šaly­ se šio dokumento diegimas buvo paliktas savieigai ir pačių aukštųjų mokyklų nuožiūrai. Po Berlyno komunikato tokia nuostata turės pasikeisti“,-aiškino R. Markevi­ čienė.

Studentams nereikėtų nuogąs­ tauti dėl ateities galimybių bendro­ je Europos aukštojo mokslo erdvėje bei darbo rinkoje.

„U. V.“ inform.

VNaujiko nuotr.

4

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

Darbdaviai vertina VU absolventų įgytas žinias, bet pasigenda praktinių įgūdžių Jau ne už kalnų birželis, kai Vilniaus universitetas išleis į gyvenimą savo auklėtinius. Kiekvienam absolventui diplomas - ne paprastas popierėlis, o jo žinių, pastangų ir siekių patvirtinimas. Kaip VU absolventus vertina darbdaviai, ko iš jų tikisi, ko absolventai gali tikėtis iš darbdavių? Į šiuos klausimus atsako žymių kompanijų, VU socialinių partnerių, vadovai ir personalo atrankos specialistai.

„Hansabankas": sudarant naujas studijų programas Universitetas turėtų konsultuo­ tis su pripažintais specialistais-praktikais

„GlaxoSmithKline": VU turėtų sudaryti sąlygas ir skatinti studentus aktyviai domėtis Lietuvos ir užsienio verslo praktika „GlaxoSmithKline“, vienos didžiausių farmacinių kompanijų pasaulyje ir rinkos lyderės Lietu­ voje, personalo vadybininkė Bal­ tijos šalims Ieva Butkutė teigia, jog jų kompaniją domina studentai su medicininiu ir farmaciniu išsila­ vinimu, taip pat pageidautini spe­ cialistai, galintys darbuotis ekono­ mikos, finansų, komunikacijų ir rinkodaros srityse.

Idealus kandidatas, ateinantis iš VU į „GlaxoSmithKline“, anot I. Butkutės, yra veržlus, darbštus ir ambicingas jaunas specialistas, sugebantis dirbti tarptautinėje ap­ linkoje, kruopščiai ir atsakingai kuriantis ir įgyvendinantis savo idėjas, turintis užtikrintą žinių ba­ gažą ir kryptingai siekiantis užsi­ brėžto tikslo. Kandidatas taip pat turi laisvai kalbėti angliškai, pui­ kiai dirbti kompiuteriu ir naudo­ tis kitomis informacinėmis tech­ nologijomis.

Pasirenkant darbuotojus, sten­ giamasi tinkamai įvertinti tiek kandidatų profesines žinias ir kompetencijas, tiek asmenines sa­ vybes. Tačiau, anot I. Butkutės, skirtingoms pareigoms keliami skirtingi reikalavimai. Štai medi­ cinos atstovui itin svarbios jo as­ meninės savybės - sugebėjimas bendrauti ir palaikyti šiltus santy­ kius su klientais, atkaklumas, ini­ ciatyva. Tuo tarpu pasirenkant fi­ nansų analitiką didesnis dėmesys

kreipiamas į jo technines kompeten­ cijas (analitinį mąstymą) ir finansų srities žinias.

Ar kompaniją „GlaxoSmithKline“ tenkina VU absolventų paren­ gimo kokybė? „Pagal Lietuvos ir Ry­ tų Europos standartus VU absolven­ tai yra palyginti aukštos kokybės spe­ cialistai, tačiau dažnai jaučiame prak­ tikos trūkumą ir nesugebėjimą pritai­ kyti teorijos realiame gyvenime. Tur­ būt su šia problema susiduria ne tik Lietuvos studentai, tačiau didesnė pa­ tirtis moderniame verslo pasaulyje bū­ tų didelis jaunų specialistų privalu­ mas“,-teigia I. Butkutė.

Kalbėdama apie opiausias problemas, su kuriomis susiduria pradėjęs kaijerą absolventas, perso­ nalo vadybininkė teigė pastebėjusi, kad universitetus baigę ir patirties neturintys studentai tikisi labai aukš­ tų pozicijų bei atlygio už darbą. Kita galimo nusivylimo priežastimi ji lai­ ko kai kurių absolventų įsitikinimą, jog kaijerą galima padaryti labai grei­ tai. Tačiau net jei ir sekasi kilti karje­ ros laiptais, jaunas specialistas ne vi­ sada susitvarko su padidėjusia atsa­ komybe. Ir galiausiai didelis tiek pra­ dedančių ambicingų, tiek prityrusių ekspertų trūkumas yra gebėjimo nu­ statyti prioritetus ir laiko planavimo įgūdžių stoka. Svarbu ir tai, kad dar­ buotojai ilgai neužsibūtų vienoje vie­ toje, nes taip, anot I. Butkutės, pra­ randama iniciatyva ir noras siekti daugiau.

Vilniaus universitetui „ GlaxoSmithKline “personalo vadybininkė Baltijos šalims Ieva Butkutė linki, kad teorija susidraugautų su praktika nuo pat studijų Universitete pradžios

Ar daug įmonė investuoja į jauną specialistą? „Atsakymas į šį klausimą slypi ne konkre­ čioje pinigų sumoje, o darbuo­ tojo rinkos vertėje, kurią dar­ buotojas gauna, dirbdamas mū­ sų organizacijoje“, - teigia šios kompanijos personalo vadybi­ ninkė. „GlaxoSmithKline“, kaip socialiniai VU partneriai, daly­ vauja ir remia Studentų medikų draugijos renginius ir šventes, kompanija dalyvavo VU Karje­ ros mugėje. Palaikydami glau­ džius santykius su VU, kompa­ nijos vadovai išsako šiuos pagei­ davimus aukštajai mokyklai VU turėtų sudaryti sąlygas ir skatinti studentus aktyviai domė­ tis Lietuvos ir užsienio verslo praktika - rinkos lyderė „GlaxoSmithKline Lietuva“ tokias pa­ stangas įvertintų kaip žymų ab­ solventų išsilavinimo kokybės pagerėjimą.

„Sintagma" iš Universiteto pageidautų specialisto,

kuris galėtų prisitaikyti ir mokytis UAB „Sintagma“ specializuo­ jasi informacinių sistemų ir pro­ graminės įrangos kūrimo srityje. Įmonei, kurios produktai kuriami naudojantis moderniausiomis technologijomis, nuolat reikia ta­ lentingų programuotojų, vadybi­ ninkų. Laukiami matematikai, in­ formatikai, finansų ir draudimo matematikai, ekonometrijos spe­ cialistai. Viena iš įmonės veiklos sričių - specializuoti IT sprendi­ mai: diegiamos įvairaus profilio specializuotos informacinės siste­ mos, pavyzdžiui, bibliotekoms.

Tad nenuostabu, kad įmonę domi­ na ir bibliotekininkystės ir infor­ macijos specialistai.

Ko įmonė tikisi iš studentų?

Pasak įmonės vykdomojo direk­ toriaus Alberto Šermoko, gerai, kad studentai Universitete gauna tam tikrus pagrindus ir tam tikras žinias. „Bet iš tiesų ne mažiau svar­ bu, kad pradedantis dirbti žmogus sugebėtų pats mokytis ir prisitai­ kyti. Informacinių technologijų pasaulis labai greitai kinta. Tai, kas

buvo nauja prieš trejus metus, šian­ dien jau praktiškai atgyvena. Svar­ biausia- sugebėti mokytis. Suprasti fundamentaliuosius dalykus - pa­ grindas. Vadinasi, reikia ne tik žino­ ti, kas yra kas, bet ir suprasti, kodėl taip reikia daryti“, - teigia vykdo­ masis direktorius. Įmonės vadovai sutinka - nerea­ lu reikalauti iš Universiteto užbaig­ to specialisto. Profesinei veiklai žmogus susiformuoja jau atėjęs dirb­ ti. Kuo jis tampa, paaiškėja darbe. „Mes manome, kad pas mus at­ ėjęs žmogus dar daug mokysis. Aš labai skatinčiau iyšius tarp fakultetų ar specialybių. Net labai geras pro­ gramuotojas neturėtų pirmą kartą iš­ girsti apie elementariausius finansi­ nius, vadybinius, marketingo ir kito­ kius dalykus tik pradėjęs dirbti“, teigia „Sintagmos“ generalinis direk­ torius E. Drąsutis. Iš Universiteto darbdaviai pageidautų tokio specia­ listo, kuris galėtų prisitaikyti ir mo­ kytis. Dauguma „Sintagmos“ projek­ tų ir padalinių vadovai - Vilniaus universiteto auklėtiniai. Įmonės va-

„Sintagmos“ generalinis direktorius Evaldas Drąsutis: „Dabartinė tendencija Universitete įsigyti dvi specialybes yra gera.

Universitetui linkiu, kad kokybė nedingtų kiekybės sąskaita“

dovai teigia, jog VU absolventai juos tenkina. Studentai turi pakankamai techninių ir profesinių bei funda­ mentaliųjų žinių.

Opiausia problema pradedant dirbti ir kopti karjeros laiptais - vi­ siems žmonėms reikia išmokti pri­ siimti atsakomybę, gebėti dirbti or­ ganizacinį darbą, išmokti prisitai­ kyti prie darbo aplinkos.

„Hansabanke“ dirba įvairiausi specialistai. Tačiau dažniausiai įsi­ darbina baigę bankininkystę, finan­ sų valdymą ir apskaitą, verslo va­ dybą ir administravimą, ekonomi­ ką, informacines technologijas, or­ ganizacinę psichologiją.

Ar banką tenkina VU absol­ ventų parengimo kokybė? „Daug kas priklauso nuo konkretaus žmo­ gaus, jo motyvacijos dirbti, pastan­ gų, siekių. Būtų idealu, jei jaunas žmogus pradėtų karjerą turėdamas pačių šviežiausių mokslinių žinių, supratimą, kas šiuo metu vyksta rin­ koje“, - teigia Personalo departa­ mento direktorius Saulius Būdvy­ tis.

Paklaustas apie opiausias pro­ blemas, su kuriomis susiduria ab­ solventai darbe ir siekdami karje­ ros, S. Būdvytis sakosi pastebėjęs dviejų rūšių kraštutinumus. Pirma­ sis - kai naujas darbuotojas, gerai nesupratęs organizacijos veiklos ypatumų ir organizacijos kultūros, skuba ją keisti, „tobulinti“, vado­ vaudamasis tik turimomis teorinė­ mis žiniomis. Antrasis kraštutinu­ mas - „pasakykite, ką turiu pada­ ryti“, t. y., darbuotojas tik laukia smulkmeniškų nurodymų, stokoja iniciatyvos, naujų idėjų. Geriausia, anot S. Būdvyčio, kai jaunas dar­ buotojas yra iniciatyvus, siūlo idė­ jas, tačiau taip pat atsižvelgia į ap­ linką, bando ją perprasti ir daug ko išmokti iš kolegų.

Parenkant darbuotoją darbui „Hansabanke“, įvertinamas jo po­ tencialas ne vien konkrečių darbų atlikimo, bet ir platesniu požiūriu. „Tarkime, prieš priimdami dar­ buotoją stengiamės išsiaiškinti to­ kias jo kvalifikacijas: orientaciją į klientą, iniciatyvumą, sugebėjimą dirbti komandoje, siekti tikslo, at­ virumą naujovėms ir 1.1. „Be abejo, kiekvienas mūsų darbuotojas turė­ tų ne tik turėti minėtas savybes, bet ir būti savo srities profesionalas“, pažymi S. Būdvytis.

Jauno žmogaus kelias į šią or­ ganizaciją labai dažnai prasideda

Karjeros jaunam specialistui niekas neatneša ant lėkštutės. Vis­ kas priklauso nuo specialisto. Jis turi būti iniciatyvus, žinoti, ko sie­ kia. Suprantama, kad 23 metų jau­ nuoliai dar nelabai žino, ko jie no­ ri, tam reikia laiko. Jei jaunuolis iniciatyvus, karjeros laiptais įmo­ nėje turi galimybę kilti maždaug po trejų ketverių metų nuo darbo pra­ džios, o įdėjęs nemažai pastangų gali tapti ir projekto vadovu - tai šioje įmonėje yra iš tiesų nemažas pasiekimas. Šios pareigos prideda ir tam tikrą atsakomybę. „Ketveri metai yra optimalus laikas pradėti

„Hansabanko “ Personalo departamento direktorius Saulius Būdvytis VU linki sėkmės išlaikant savo gerą vardą ir prestižą bei ruošiant paklausius rinkoje specialistus

dar studijų metais, atliekant prak­ tiką. „Turime šaunių pavyzdžių, kai sėkmingai praktiką atliku­ siam studentui buvo pasiūlyta dar­ bo vieta banke. Taip pat nuolat skelbiami viešieji konkursai. Ta­ čiau priimant sprendimą dėl tin­ kamiausio kandidato nebūtinai pagrindinis kriterijus yra patirtis.

Pasirinkdami darbuotoją mes įvertiname jo potencialą, norą mo­ kytis ir tobulėti, būti mūsų ko­ mandos nariu“, - teigia S. Būdvy­ tis.

Jauno specialisto kaijera šio­ je organizacijoje priklauso nuo pa­ ties darbuotojo siekių, pastangų, įdėto darbo, atkaklumo ir, kaip vi­ suomet gyvenime, dar nuo trupu­ čio sėkmės. Dažnam darbuotojui darbo patirtis „Hansabanke“ profesionalumo ir jo dalykinės kompetencijos patvirtinimas. „Hansabankas“, kaip VU so­ cialinis partneris, mano, jog tiek Universitetui, tiek studentams bei darbo rinkai būtų naudinga, jei VU, sudalydamas naujas studijų programas, kviestų pripažintus specialistus-praktikus teikti reko­ mendacijas, skaityti paskaitas, ves­ ti seminarus, pasidomėtų savo bu­ vusiais studentais - kokių žinių, įgūdžių jie pasigenda pradėję dirb­ ti. Ruošiant būsimus darbuotojus, be naujausių žinių, reikėtų daug dėmesio skirti ugdant jų sugebėji­ mus, kurie būtini versle. karjerą, per šį laiką specialistas jai tarsi subręsta. Ir, nors tai galbūt neatrodo labai greitas procesas, ta­ čiau iš patirties žinome, kad 23 metų jaunuoliai įsivaizduoja savo darbą visai ne taip, koks j is yra iš tiesų“, - teigia gamybos direkto­ rius Osvaldas Balandis. Taigi kar­ jera priklauso nuo paties žmogaus - nuo jo guvumo, sugebėjimo sa­ vo žinias paversti preke ir gerai organizuoti darbą. „Mes į žmogų daug investuojame - jis yra skati­ namas nuolat siekti žinių, tobulė­ ti“, - pažymi „Sintagmos“ vado­ vai.

„Sicor-Biotech": VU absolventai stokoja kolektyvinio darbo patirties Biotechnologijos įmonei „Sicor-Biotech“, kuri savo dar­ be naudoja moderniausias aukš­ tąsias technologijas, nuolat rei­ kia talentingų specialistų, turin­ čių didelį žinių bagažą bei norą įgytas žinias pritaikyti praktiko­ je. Čia laukiami absolventai, bai­ gę Vilniaus universitete bioche­ mijos, chemijos, biologijos stu­ dijas.

Kompanija pageidautų jaunų specialistų, kuriems svarbu ne tik didelis teorinių žinių bagažas, bet ir siekimas toliau mokytis ir tobulėti, siekti geriausių rezul­ tatų. Jaunas specialistas pats tu­ rėtų atsakyti į klausimus - ko jis siekia, ką jis gali duoti įmonei, ar jis pasiruošęs susidurti su di­ namiška aplinka, iššūkiais, ar jis norėtų lygiuotis į geriausius. Jam reikia išmokti prisiimti atsako­ mybę, gebėti dirbti organizacinį darbą ir - svarbiausia - mokėti prisitaikyti prie darbo aplinkos. Įmonėje yra vertinamos naujos idėjos, iniciatyva, atsakomybė. „Sicor Biotech“ vadovų nuomone, VU absolventų pa­ rengimo kokybė yra aukšta. Jau­ ni specialistai turi pakankamai techninių ir profesinių bei fun­ damentaliųjų žinių.

Priimant specialistą į darbą vertinama ne tik busimojo dar­ buotojo profesinė kompetenci­ ja, bet ir jo potencialas bei no­ ras tobulėti.

Įmonė siekia pritraukti ir iš­ laikyti geriausius specialistus.

Reikalaudami iš darbuotojų aukštos darbo kokybės, žinių, mainais siūlomos puikios dar­ bo sąlygos, darbas profesiona­ lioje komandoje, geros karjeros perspektyvos ir įvairiapusio profesinio tobulėjimo galimy­ bės.

Jauniems specialistams yra parengta įvadinė programa, ku­ rios paskirtis - kuo greičiau įtraukti naujus darbuotojus į bendrovės darbą. Visokeriopa kolegų pagalba, geranorišku­ mas, tiesioginis ryšys su aukš­ čiausios klasės specialistais pa­ deda iniciatyviam naujokui grei­ tai įsitraukti į bendrovės veik­ lą, kilti karjeros laiptais. Svar­ bu atsiminti, kad karjera pri­ klauso nuo paties žmogaus nuo jo sugebėjimo panaudoti sa­ vo žinias ir gerai organizuoti darbą.

Pageidautina, kad būsimas specialistas būtų įgijęs kolekty­ vinio darbo patirties, susipažinęs su darbine aplinka - o šito VU absolventai dažniausiai neturi.

Vilniaus universitetui linki­ ma ir toliau išlaikyti stiprias po­ zicijas rinkoje, pritraukiant kuo daugiau talentingų jaunuolių.

Tikimasi bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu netruks juos pamatyti bendrovės darbuo­ tojų gretose.

AB „Lietuvos telekomas": VU absolventams stinga praktinių įgūdžių Akcinę bendrovę „Lietuvos telekomas“ domina VU Ekono­ mikos, Fizikos, Matematikos ir in­ formatikos, Kauno humanitarinio fakultetų, taip pat Tarptautinės verslo mokyklos absolventai. Šios bendrovės generalinis direktorius Arūnas Šikšta tiki­ si, kad busimieji specialistai tu­ rės puikių savo specialybės ži­ nių ir nuolat jų sieks bei tobu­ lės, sugebės dirbti savarankiškai, prisitaikyti prie naujų aplinky­ bių ir dirbti komandoje.

Direktorius teigia, jog jų kompaniją tenkina VU absol­ ventų parengimo kokybė. Ta­ čiau direktorius neslepia paste­ bėjęs, jog absolventai neturi praktinių įgūdžių, ši stoka su­ kelia klaidingą įspūdį, kad turi­ mos teorinės žinios nereikalin­ gos. „Todėl siekiančiam karje­ ros labai svarbu stengtis derinti turimas teorines žinias ir dir­ bant įgyjamus praktinius įgū­ džius“, - teigia A. Šikšta.

Pasirinkdami darbuotojus AB „Lietuvos telekomas“ vadovauja­ si principu „reikiamas žmogusreikiamoje vietoje“, todėl svarbi yra asmens profesinė, verslo ir so­ cialinė kompetencija bei jo verty­ bės. Kompanija vertina idėjas, ini­ ciatyvą, kūrybiškumą, pastangas. „Jaunas žmogus turi galimybę pats pasirinkti kelią į mūsų ben­ drovę. Jis gali pretenduoti į viešai skelbiamas darbo vietas, gali at­ likti praktiką bendrovėje arba pre­ tenduoti į stažuotojų programą“,

5

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

Z

X

Atmintis

X ____ J

Vilniaus universitete įamžintas Onos Šimaitės atminimas Nijolė ŠULG1ENĖ

Balandžio 9 dieną Vilniaus universiteto Simono Daukanto kiemelyje buvo atidengta memo­ rialinė lenta Onai Šimaitei, Vil­ niaus universiteto bibliotekos darbuotojai (1940-1944), Vil­ niaus geto žydų gelbėtojai, Pasaulio Tautų Teisuolei. Į S. Daukanto kiemą susirin­ ko žydų bendruomenės nariai, žmonės, pažinoję O. Šimaitę, bendravę su ja laiškais ar tik gir­ dėję apie jos dvasios jėgą ir tvir­ tybę nacių okupacijos metais. Ce­ remonijoje įžangos žodį tarė dr. Rimantas Stankevičius, papa­ sakojęs apie O. Šimaitę ir jos pa­ siaukojimą gelbėjant Vilniaus ge­ to gyventojus ir kultūros verty­ bes, priminęs, kad lygiai prieš še­ šiasdešimt metų, taip pat balan­ dį, čia, Universitete, O. Šimaitė buvo suimta. Skambant smuiko melodijai, 1. e. Lietuvos Respub­ likos Seimo Pirmininko pareigas Č. Juršėnas atidengė paminklinę lentą. Izraelio valstybės ambasa­ dorius Lietuvoje Gary Korenas savo kalboje pabrėžė, kad „Ho­ lokaustas Lietuvoje, kaip ir viso­ je Europoje, buvo sąlygotas na­ cių genocidinės ideologijos ir primityvaus antisemitizmo. <...> Baisiausia buvo tai, kad netgi atsirado savanorių, kurie, vadovaudamiesi šia sadistine, an­ tisemitine ideologija prisijungė prie „mirties pokylio“. Buvo did­ vyrių ir teisuolių, tokių, kaip Ona Šimaitė, kuri išdrįso gelbėti žy­ dus. Šie žmonės savo kilniais dar-

Paminklinė lenta, kurioje įamžintas O. Šimaitės atminimas, atidengta ant Užsienio kalbų instituto sienos. V Naujiko nuotr.

bais ne tik gelbėjo žydų gyvybes, bet ir žmogiškąjį orumą, kuris bu­ vo visiškai dingęs per holokaus­ tą. Onos Šimaitės, kaip ir beveik 19 tūkst. kitų tautų teisuolių, var­ dai yra paminėti Yad Vashem centre Jeruzalėje. Jų didvyrišku­ mo pripažinimas ir paminėjimas yra didžiausias žydų tautos dėkin­ gumo ženklas tautoms už jų be­ veik dievišką gailestį ir aukštą moralę holokausto,metu“ (iš an­ glų k. išvertė R. Stankevičius).

Visi be išimties renginyje kal­ bėjusieji apie O. Šimaitę vienin­ gai pabrėžė, kad paprasta Lietu­ vos moteris pasižymėjo dviem ypatingais bruožais - begaliniu kuklumu ir didvyriškumu, paro­ dytu tada, kai to labiausiai reikė­ jo gete kalinamiems žmonėms.

Aktorė Virginija Kochanskytė perskaitė O. Šimaitės mintis, iš­ sakytas straipsnyje „Lietuviai ir žydai nacių okupacijos metais“, išspausdinto knygoje „Litą“ (Niu­

jorkas, 1951): „Puikiai suvokda­ ma kai kurių lietuvių kaltės laips­ nį naikinant Lietuvos žydus, aš esu kategoriškai prieš tai, kad būtų kaltinama lietuvių tauta. Aš nepa­ laikau įprastinių žodžių „lietuviai“, „vokiečiai“, „lenkai“, „žydai“ irt. t.

Taip sako tik tie, kurie ketina mus supykdyti. Jie užmiršta, kad kiek­ vienoje tautoje yra ne tik niekšų, bet ir gerų žmonių. Tai neleidžia pateikti bendro kaltinimo. Pagrin­ diniai žydų priešai yra ne apskri­ tai vokiečiai, o hitlerininkai; ant­ ras žydų tautos priešas yra ne lie­ tuviai, lenkai ir kitos tautos, o tie, kurie vienokiu ar kitokiu būdu pa­ dėjo hitlerininkams. Kaltindama lietuvių fašistus, aktyvistus, parti­ zanus, policininkus ir kitus, visiš­ kai atmetu kaltinimus lietuvių tau­ tai.“ Dailininko Vytauto Zarankos sukurta paminklinė lenta įamžino O. Šimaitės atminimą Vilniaus universitete.

Iii VILNIAUS UNIVERSITHAS

TARPTAUTINIU SANTYKIU IR POLITIKOS MOKSLU INSTITUTAS

KVIEČIAME STUDIJUOTI! AB„ Lietuvos telekomas“generalinis direktorius Arūnas Šikšta VU linki gauti rimtą paramą iš Europos Sąjungos fondą bei skatinti Universi­ teto profesorius ir dėstytojus mokytis užsienio kalbų - tai leistų pagilinti ne tik teorines, bet irpraktines žinias - bei būti geriausia universitetine aukštąja mokykla ne tik Lietuvoje ir Europoje, bet irpasaulyje

- tvirtina direktorius. Jauno žmo­ gaus karjera kompanijoje priklau­ so nuo jo paties, nuo jo pastangų, iniciatyvos, gebėjimo aiškiai su­ vokti ir įvardinti savo ambicijas bei įvertinti galimybes.

AB „Lietuvos telekomas“ yra vienas pagrindinių VU Karjeros centro rėmėjų; dalyvauja Univer­ siteto rengiamose Karjeros dieno­ se; remia VU SAorganizuojamus renginius ir mano, kad socialiniai partneriai turėtų aktyviau bendra­ darbiauti, kurdami ir tobulindami studijų programas: tai leistų geriau suprasti partnerių poreikius, lanks­ čiau derinti mokymo institucijų ir darbdavių interesus.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

NEAKIVAIZDINĖS POLITIKOS MOKSLŲ BAKALAURO STUDIJOS

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS VU TSPMI siūlo šias magistro programas:

Tarptautiniai santykiai ir diplomatija Baigę šias studijas įgysite politikos mokslų bakalauro laipsnį. Kaip ir dieninį skyrių baigusieji, studijas galėsite pratęsti

magistrantu roję.

Europos studijos Lyginamoji politika Europos viešasis administravimas Viešasis administravimas

Konkurse gali dalyvauti visi asmenys, baigę pagrindines universitetines studijas ir įgiję Lietuvoje pripažįstamą aukštąjį išsilavinimą.

Daugiau informacijos apie magistrantu ros bei neakivaizdines studijas teiraukitės VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 205 kab., Vokiečių g. 10; tel.: (5) 251 41 36, 251 41 30.

Informacija apie priėmimo tvarką teikiama

Vilniuje, Saulėtekio ai. 9,1 rūmuose, 103 kab., tel. (5) 236 62 51, (5) 236 62 55, ei. p.: alma.mater@cr.vu.lt arba VU Centriniuose rūmuose, I a., Universiteto g. 3, tel. (5) 268 71 76 DAUGIAU INFORMACIJOS APIE STUDIJAS VU TSPMI RASITE ADRESU http://www.tspmi.vu.lt

6

Universitas Vilnensis Mokslas

2004 m. gegužė

A

J

Ekonomikos studentai mokslinėje konferencijoje gvildeno opiausias ekonomikos problemas Šiais metais Ekonomikos fakulteto studentai savo mokslinės draugijos pranešimų ma­ ratoną pradėjo balandžio 20, baigė 23 dieną. Pirmoji savo darbą pradėjo teorinės eko­ nomikos sekcija pranešimu apie korupciją kaip ekonominę problemą. Studentai savo tyrinėjimuose ir pateiktuose jų rezultatuose aprėpė pačias svarbiausias ekonomikos, verslo ir vadybos problemas bei aktualijas. Konferencijoje buvo perskaityti 126 prane­ šimai, juos ruošė beveik 200 studentų. Pranešimų santraukos išleistos atskirais leidinu­ kais, jų bendra apimtis - gerokai virš 300 puslapių.

Jaunųjų ekonomistų konferencija truko keturias dienas

Doc. Jonas MARTINAVIČIUS, EF prodekanas Štai busimieji finansininkai ir bankų specialistai analizavo dabar­ tinę Lietuvos mokesčių sistemą, at­ liko jos lyginimus su kitų, pavyz­ džiui, Skandinavijos šalių ar JAV modeliais, pristatė tyrimus apie Lie­ tuvos ir Baltijos šalių komercinių bankų palūkanų normų tendencijas, nagrinėjo monetarinės politikos, biudžeto deficito, kapitalo valdymo, Lietuvos bankininkystės raidos ir daugybę kitų problemų. Didelis dė­ mesys ne vienoje sekcijoje (o sekci­ jų būta net dvylika) studentų skaity­ tuose pranešimuose buvo skirias su Europos Sąjunga susijusiais ir Lie­ tuvos prisitaikymo prie ES standar­ tų klausimams, pradedant nuo už­ sienio prekybos ypatumų, gilinan­ tis j ES biudžeto formavimo bei pa­ skirstymo klausimus, aiškinantis re­ gioninės, pinigų politikos vykdymo ypatumus, ES fondų panaudojimo galimybes.

Paminėtini ir kiti ekonomikos programos studentų pranešimai bei aptarti klausimai apie Lietuvos ūkio struktūros dinamikos tyrimus, Bal­ tijos šalių ekonominės ir socialinės raidos palyginamąją analizę, šešėli­ nės ekonominės veiklos Lietuvoje

ir kitose šalyse vertinimus, vertybi­ nių popierių, lizingo, finansinės, draudimo rinkų Lietuvoje veiklos ypatumus bei plėtros perspektyvas.

Busimųjų vadybininkų ir versli­ ninkų pranešimai buvo skirti pla­ čiam praktinių problemų spektrui.

Tai verslo etikos, jaunimo nedarbo ir įdarbinimo, darbuotojų kompe­ tencijos, klientų poreikių tenkinimo problemos, reklamos, projektuoja­ mų prekybos tinklų efektyvumas, muitinės darbo aptarimas, marke­ tingo strategijos ir praktinio jos tai­ kymo, informacinių sistemų projek­ tavimo ir taikymo bei daugybė kitų klausimų.

Pranešimų turinį, mokslinį ir ty­ rimų brandumą, pristatymo koky­

bę priekabiai vertino komisijos, ku­ rių daugumą sudarė patys studen­ tai. Geriausi pranešimai buvo pre­ mijuoti, prizininkai gavo diplomus ir atminimo dovanėles.

Visi sutiko, kad dalyvauti tokio­ se konferencijose būtina ir naudin­ ga kiekvienam kvalifikuotam eko­ nomistui, vadybininkui, verslinin­ kui tobulinant savo sugebėjimus, siekiant savo profesijos aukštumų.

Eilinės 2004 metų Ekonomikos fa­ kulteto studentų mokslinės konfe­ rencijos dalyviai taip įgijo naujos pa­ tirties, būsimai profesinei veiklai naudingų įgūdžių ir sugebėjimų. O prieš akis jau nauja sesija, kur jau pravers ir gauta EF studentų moks­ linėje konferencijoje patirtis.

„IBM Lietuva“ ir LIKS rinks geriausius studentus Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos iki šių metų gegužės 31 d.

Pasaulinės IT kompanijos IBM padalinys „IBM Lietuva" ir Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) rinks geriausių aukš­ tųjų mokyklų absolventų darbų autorius. Į penktus metus iš ei­ lės tradiciškai vykstančio konkurso prizus galės pretenduoti vi­ si Lietuvos universitetų ir kolegijų studentai, rašantys baigia­ muosius bakalauro ar magistro darbus.

Konkursui turi būti pateiktas visiškai baigtas darbas popieriuje ir elektroniniu formatu bei darbo vadovo rekomendacija, patvirtin­ ta atitinkamos katedros vedėjo.

Konkurse dalyvaujantiems dar­ bams keliamas vienintelis reika­ lavimas - privaloma, kad darbų tikslams pasiekti būtų naudojama IBM programinė įranga. Esant poreikiui, „IBM Lietuva“ netgi yra pasirengusi pateikti studentams pageidaujamų programinės įran­ gos produktų demonstracines ver­ sijas „Studentai seka moderniųjų technologijų pasiekimus, o mes, būdami vieni iš inovacijų lyderių, jiems galime pateikti naujausius produktus, kurių pagrindu kuria­ ma ateitis“, - teigė R. Vaitkus.

Anot jo, konkursiniams darbams studentai gali naudoti IBM sukur­

tų „IBM Lotus“, „WebSphere“, „Tivoli“, „DB2“ ir „Rational“ šeimų produktus.

Studentų darbus tirs speciali komisija, į kurią bus pakviesti „IBM Lietuva“ ir LIKS atstovai.

Komisija vertins darbus atskirose absolventų grupėse. Po pirminės atrankos iš kiekvienos grupės du arba trys pretendentai bus kviečia­ mi į „IBM Lietuva“ pristatyti sa­ vo darbus.

Nugalėtojai bus apdovanojami kiekvienoje grupėje atskirai, pri­ zus gaus ne tik absolventai, bet ir jų darbų vadovai. Pirmųjų vietų nugalėtojams atiteks IBM lazeri­ niai spausdintuvai, darbų vado­ vams - atmintukai (Memory Key).

Atrankos turnyro dalyviai bus ap­ dovanoti specialiais IBM paska­ tinamaisiais prizais.

Teisininkai „STarfavo“ jau penktąjį kartą Teisminio proceso inscenizacija, visiems žinoma kaip „STart'as", šiemet buvo organizuojama jau penktą kartą „ELSA Lietuva"istorijoje. Balandžio 17 d. Apeliaciniame teis­ me buvo išrinkta geriausia, originaliausia bei iškalbingiausia studentų teisininkų komanda.

Jauniesiems teisininkams netruko nei iškalbos, nei argumentų, nei originalumo

Chemikai tiria aukštatemperatūrius superlaidininkus Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto žolių ir gelių chemijos grupė susintetino medžiagą, kuri pagal savo sudėtį gali būti nauja superlaidininkų klasė. Tyrimų rezulta­ tai bus tikrinami Vokietijos laboratorijose.

Jau prieš dešimtmetį Vilniaus universiteto chemikams pirmie­ siems pasaulyje įprastinėmis sąly­ gomis pavyko susintetinti itrio ba­ rio vario oksidą, kuriame metalų santykis buvo 1:2:4. „Tuomet itrio bario vario oksi­ dą susintetinome tik todėl, kad me­ talus maišėme žolių ir gelių pavi­ dalu“, - pasakoja Vilniaus univer­ siteto Chemijos fakulteto Bendro­ sios ir neorganinės chemijos kated­ ros vedėjas, žolių ir gelių chemijos grupės vadovas profesorius Aiva­ ras Kareiva.

Zoliai ir geliai - kietojo kūno savybių turintys skysčiai. Tokiu pavidalu medžiagas maišyti ir pas­ kui su jomis atlikti chemines re­ akcijas yra gerokai lengviau, negu maišyti įprasto kieto būvio me­ džiagas. Zoliuose ir geliuose skir­ tingos cheminės medžiagos arti­ miau susiliečia. Be to, reakcijos gali vykti žemesnėje temperatūro­

je - pavyzdžiui, vietoj 1600 laips­ nių užtenka 1000 laipsnių karš­ čio. Esant tokioms „žemoms“ temperatūroms susidaro mažesni kristaliukai, iš žolių ir gelių susin­ tetintos medžiagos įgyja savitų sa­ vybių.

Bendradarbiaujant su Helsin­ kio technologijos universiteto pro­ fesoriumi Lauriu Nynistu, lietuvių mokslininkams tuomet pavyko at­ skleisti labai įdomias itrio bario va­ rio oksido savybes. Maždaug mi­ nus 150 laipsnių Celsijaus tempe­ ratūroje šio oksido varža lygi nu­ liui. „Pradėjome svajoti apie fantas­ tines itrio bario vario oksido tai­ kymo galimybes, - pasakoja pro­ fesorius A. Kareiva. - Jeigu varža lygi nuliui, kaip tokiais laidais bū­ tų naudinga, pavyzdžiui, tiekti elektros energiją. Tikėtasi pasi­ naudoti ir itrio bario vario oksido diamagnetinėmis savybėmis. Šio

oksido išorinis magnetinis laukas stumia, tad medžiagą būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, elektro­ magnetinių traukinių linijų tiesi­ mui.“ Deja, itrio bario vario oksidas šiandien dar nėra labai plačiai nau­ dojamas. Kol kas šią medžiagą pa­ vyko pritaikyti tik kai kurių prie­ taisų gamyboje.

Vilniaus universiteto chemi­ kai naujai susintetintą aukštatemperatūrį superlaidininką išsamiai tirs drauge su vokiečių moksli­ ninkais. Bendradarbiaujama su Tiubingeno universiteto profeso­ riumi Hansu Jūrgenu Meyeriu. „Lietuvoje galime tik bandyti sin­ tetinti naujas medžiagas, išsa­ miam jų tyrimui neturime tech­ ninių galimybių“, - sako profe­ sorius A. Kareiva.

Parengta pagal www.delfi.lt inform.

Kas yra „STart'as“ ir kam jo reikia?

Kiekvieno studento tikslas - įgyti žinių būsimam darbui. Teisininko pro­ fesija susijusi su itin painių problemų sprendimu. Neretai tiesos paieškos baigiasi bylos nagrinėjimu teisme. Ta­ čiau universitetuose labiau akcentuo­ jami teoriniai dalykai, o studento prak­ tinių žinių gilinimui skiriama ne itin daug dėmesio. Universitete nedėsto­ ma retorika, teismo psichologija ir pan.

Matydama šias spragas „ELSA Lietu­ va“ (didžiausios pasaulio studentų tei­ sininkų organizacijos padalinys Lietu­ voje) nutarė organizuoti MOOT COURT COMPETinON - Teismi­ nio proceso inscenizacijos varžybas „STart“. Teisminio proceso insceniza­ cija kaip būdas mokyti studentus jau seniai pripažintas JAV ir Anglijoje. Ji suteikia studentui galimybę pabūti ad­ vokatu ar prokuroru, ieškovu ar atsa­ kovu bei patirti savo kailiu, kaip teisme jaučiasi profesionalūs teisininkai. „STart 2004“ tema - „DAIKHNĖ TEISE: gynimas ir įgyvendini­ mas“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria as­ menys, valstybės institucijos bei advo­ katai, įgyvendindami ir gindami šias teises teisme.

Kaip viskas vyksta?

„STart'e“ kviečiami dalyvauti stu­ dentai teisininkai iš VU Teisės fakul­ teto, LTU bei teisės kolegijų. Visi no­ rintys dalyvauti buriasi į komandas po

du asmenis ir užsiregistruoja. Atran­ kiniame ture paaiškėja komandos, da­ lyvausiančios pusfinalyje, kuris vyksta lokalinuose padalinuose. Finaliniame ture rungiasi 6 geriausios komandos.

Tradiciškai šis turas vyksta Apeliaci­ nio teismo Didžiojoje salėje, o tai su­ teikia galimybę studentams patirti tai, ką patiria tikri profesionalai. Čia tei­ sėjauja ir komandas vertina tikri tei­ sėjai, skiriami Lietuvos teisėjų asosiacijos, todėl finalo, kaip įdomiausio ir įspūdingiausio, visuomet nekantriai laukia tiek dalyviai, tiek žiūrovai. Šiemet finale varžėsi 3 komandos iš VU Teisės fakulteto, 2 komandos iš LTU ir viena komanda iš Utenos tei­ sės kolegijos. Jų žodžių dvikova buvo kaip niekad ugninga ir atkakli. Stu­ dentams netrūko nei originalumo, nei iškalbos, nei argumentų. Galų gale paskelbti nugalėtojai bei prizininkai buvo apdovanoti vertingais rėmėjų prizais. Pirmąją vietą šiemet iškovojo bei nugalėtoja buvo tituluota koman­ da iš LTU: Karolis Kačerauskas ir Ąžuolas Čekanavičius.

Taigi „STart'as“ nėra vien tik teisinkų žaidimas. Jis ne tik sudomina studentus teismo procesu, praktiškai patobulina jų teisės žinias, lavina iš­ kalbą ir originalumą, bet ir atkreipia potencialių darbdavių dėmesį į jų su­ gebėjimus bei paskatina siekti prizų ir nugalėtojų titulo. O be to, juk visada smagu save išbandyti ir kartais tiesiog pažaisti!

Universitas Vilnensis

2004 m, gegužė

7

Konferencijose X___________________ __________ /

Lietuvos DAAD klubo nariai diskutavo mokslo politikos klausimais jau antri metai veikiantis Lietuvos DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos)

stipendininkų klubas, kurio nariais yra asmenys, pagal Vokietijos mainų tarnybos pro­

gramą ilgesnį ar trumpesnį laiką studijavę, stažavęsi ar tobulinęs/ Vokietijoje, balandžio 16 d. surengė seminarą tema „Lietuvos mokslo ir mokymo politika, Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare". Seminaras, kuriame dalyvavo apie 40 DAAD klubo narių iš

visos Lietuvos, vyko Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Lina PLAUŠINA1TYTĖ

Renginio pradžioje įžanginį žo­ dį taręs klubo vadovas ir vienas pa­ grindinių seminaro organizatorių prof. V. Kažukauskas pasveikino da­ lyvius ir pasidžiaugė, kad DAAD klubo narių skaičius nuo pernai ge­ rokai išaugo. Vadovas tikisi, kad pa­ našūs renginiai vyks ir ateityje, o į aktyvią klubo veiklą įsitrauks visų Lietuvos universitetų atstovai. Vo­ kietijos ambasados atstovė spaudai ir kultūrai Simone Stemmler išreiš­ kė viltį, kad ateityje daugės ne tik Lietuvos studentų, apsilankiusių Vo­ kietijoje, bet ir daugiau Vokietijos studentų atvyks į Lietuvos universi­ tetus studijuoti pagal jau dabar siū­ lomas tarptautines programas.

VGTU infrastruktūros ir užsie­ nio ryšių prorektorius prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas Valiulis sa­ vo pranešime „VGTU plėtra ES kontekste“ atkreipė dėmesį į kai ku­ rias ne tik VGTU aktualias proble­ mas. Viena jų - ne visuomet geros universitetų absolventų galimybės rasti kvalifikuotą ir gerai apmoka­ mą darbą ir šio fakto nulemtas pro­ tų nutekėjimas, kurį ypač pajusime Lietuvai tapus ES nare. Didelį klau­ sytojų susidomėjimą sukėlė prorek­

toriaus pristatytas Saulėtekio moks­ lo ir studijų centro plėtros ir moder­ nizavimo projektas, kurį bendrai įgyvendina VU ir VGTU. Teritori­ joje aplink dabartinius VU ir VGTU pastatus ketinama sukurti vadinamąjį mokslo parką, kurio in­ frastruktūra bus puikiai pritaikyta studijuoti ir dirbti įvairių sričių mokslininkams. Tikimasi projekto įgyvendinimui pritraukti ir privatų kapitalą. Busimojo mokslo parko maketas kompiuteryje atrodė išties įspūdingai. Prorektorius patikino, per 10 metų šis projektas turėtų tap­ ti realybe.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akademikas Ze­ nonas Rokus Rudzikas pranešime „Lietuvos mokslų akademijos vieta mokslo ir studijų sistemoje“ siekė apibūdinti akademiją tarptautinėje perspektyvoje. Tikėtina, kad tapusi Tarptautinio mokslo fondo (ISF) nare, LMA aktyviai įsilies į kuria­ mą bendrą Europos mokslo erdvę.

Kalbėdamas apie problemas, su ku­ riomis susiduria LMA ir mokslas apskritai, akademikas visų pirma pa­ minėjo menką finansavimą. Lygi­ nant su Suomija, kurios mokslų aka­ demijai vyriausybė kasmet skiria 184 milijonus eurų, LMA biudže­ tas, nesiekiantis nė milijono, atrodo išties prastai. Koks svarbus yra

mokslui finansavimas, rodo JAV pa­ vyzdys. Mokslui čia kasmet skiria­ ma 2,69 proc. BVP (Europoje vidu­ tiniškai 1,96 proc.). Tad neverta ste­ bėtis, kad pastaraisiais dešimtme­ čiais vis daugiau Nobelio premijų atitenka JAV mokslininkams.

Pranešime „Lietuvos mokslo ta­ rybos vaidmuo eurointegraciniuose mokslo procesuose“ Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus pa­ brėžė, kad sėkminga Lietuvos moks­ lo ateitis nemaža dalimi priklauso ir nuo glaudaus ir efektyvaus visų Lietuvos mokslo ir švietimo įstaigų bei institucijų bendradarbiavimo.

Mokslo taryba, kurios nariais yra įvairių sričių mokslininkai ir svar­ biausių Lietuvos mokslo ir švieti­ mo institucijų atstovai: rektorių kon­ ferencijos ir mokslininkų ir jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkai, Lietuvos mokslo akademijos prezi­ dentas, gali daug prisidėti prie tokio bendradarbiavimo skatinimo.

Prof. Butkus pristatė mokslo tary­ bos struktūrą ir apibrėžė jos funkci­ jas, kurių svarbiausios - padėti Vy­ riausybei ir Seimui spręsti mokslo ir švietimo politikos klausimus, rengti įstatymų ir teisės aktų projek­ tus, atlikti jau esamų aktų eksperti­ zę, teikti pasiūlymus ir rekomenda­ cijas.

Seminaro dalyviai daug dėmesio skyrė mokslo problemoms

Kalbėdamas apie Lietuvos mokslo kokybę ir mokslininkų ver­ tinimą, prof. Butkus pasakė, kad re­ miantis pasaulyje pripažintos moks­ lo informacinės duomenų bazės ĮSI (Institute of Scientific Information')

duomenimis, Lietuvos mokslas pa­ saulio kontekste atrodo labai pras­ tai. Vos 2 lietuviški periodiniai mokslo žurnalai yra įtraukti į šią duomenų bazę. Pagal publikacijų skaičių 1 milijonui gyventojų Lietu­ va taip pat smarkiai atsilieka nuo ES valstybių. Ir nors Lietuvos mokslininkams keliami reikalavimai spausdinti publikacijas mokslo lei­ diniuose, registruotuose ĮSI duome­ nų bazėje, vis dar kelia nemenką mokslininkų nepasitenkinimą, šio reikalavimo rezultatai jau dabar aki­ vaizdūs: pvz., 2003 metais į ĮSI duo­

menų bazę įtrauktuose žurnaluose išspausdintų socialinių mokslų krypties straipsnių skaičius prilygo per prieš tai buvusius 10 metų iš­ spausdintų straipsnių skaičiui.

Prof. Butkus patvirtino, kad mokslas Lietuvoje finansuojamas nepakankamai. Realiai Lietuvoje mokslui skiriama vos 0,3-0,4 proc.

BVP tuo tarpu Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 1,89. Mokslui ski­ riama biudžeto dalis kasmet išauga vos keliais procentais, nepakanka­ mai įsisavinamos ir ES struktūrinių fondų lėšos.

Seminare daugiau dėmesio bu­ vo skirta mokslo problemoms.

Kaip Lietuvos narystė ES paveiks švietimo politiką - tai galėtų būti jau kito seminaro tema.

A. Jauniaus nuotr.

Jaunieji mokslininkai psichologai bunda iš letargo miego Balandžio 23 d. VU Filosofijos fakultete vyko jaunųjų

mokslininkų psichologų konferenciją „Psichologiniai ty­ rinėjimai: problemos ir perspektyvos".

Ramunė ŽARŽOJUTĖ „Psichologai panašėjo į miegan­ čią bendruomenę, ir tik dabar pa­ budo iš letargo miego, - atidaryda­ ma konferenciją sakė VU prorek­ torė doc. dr. Birutė Pociūtė. - Sis renginys - pirmas žingsnis po ilgos stagnacijos. Norisi dideles viltis dė­ ti į naują psichologų kartą, nes rei­ kia naujų veidų, naujų idėjų ne tik Lietuvoje“. Ir iš tiesų: ilgą laiką at­ rodė, kad Vilniaus universitete mo­ kosi vieni fizikai. Atėjo laikas ir psi­ chologams pasigirti tuo, ką yra pa­ siekę.

Idėja organizuoti šią konferen­ ciją kilo VU Klinikinės ir organi­ zacinės katedros doktorantui Eval­ dui Kazlauskui. Praėjusių metų lapkričio pabaigoje jo suburtas šau­ nus organizacinio komiteto kolek­ tyvas (trys doktorantai bei trys ma­ gistrantai), gavę šiltą katedros ve­ dėjos prof. dr. Danutės Gailienės palaiminimą, pradėjo darbą. Pir­ moji konferencija nebūtų tokia sėk­ minga, jei ne mokslinio komiteto

nariai, kurie nuoširdžiai palaikė jaunosios kartos siekius. Mokslinį komitetą sudarė pirmininkė prof. habil. dr. Danutė Gailienė, prof. habil. dr. Henrikas Vaitkevi­ čius, doc. dr. Dalia Bagdžiūnienė, Filosofijos fakulteto prodekanas doc. dr. Remigijus Bliumas ir Ben­ drosios psichologijos katedros ve­ dėja doc. dr. Laima Bulotaitė.

Dalyvavo 23 pranešėjai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų Lietuvos (ir ne tik) universitetų - VDU, LTU, ŠU, taip pat Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės. Dėl tokios pranešimų gausos konferencija vy­ ko dviejose sekcijose - klausytojai galėjo pasirinkti jiems įdomesnę te­ matiką. Pranešimų temos buvo la­ bai įvairios: psichikos sutrikimų ir psichoterapijos tyrimai, organizacijų psichologiniai aspektai, suicidologiniai bei gyvenimo baigtinumo ty­ rinėjimai, vaiko raida ir psichinė sveikata, stresinių situacijų poveikis bei įveikos mechanizmai, kognityviniai procesai.

Pranešimus vertino konferen­ cijos mokslo komitetas. Geriausi

VU Klinikinės ir organizacinės katedros doktorantai Vėjūnė Domanskaitė-Gota, pelniusi apdovanojimą už geriausią klinikinės psichologijos pranešimą, ir Evaldas Kazlauskas

pranešimai buvo premijuojami.

Trečioji mokslo premija paskirta VU klinikinės psichologijos antro kurso magistrantei Marijai Gied­ raitytei, pristačiusiai įdomų bei ver­ tingą tyrimą „Vaikų, turinčių ne­ įgalų brolį ar seserį, psichologinė adaptacija“. Antroji mokslo premi­ ja atiteko VU Klinikinės ir organi­ zacinės katedros doktorantei Jele­ nai Trojimovai, skaičiusiai išsamų pranešimą „Nuostatos nusižudžiu­ siųjų artimųjų atžvilgiu“. Pirmoji mokslo premija buvo įteikta taip pat VU Klinikinės psichologijos antro kurso magistrantui Pauliui Skruibiui, pristačiusiam tyrimą „Kokybinis Lietuvos ir Norvegijos politikų nuostatų savižudybių at­ žvilgiu tyrimas“. Matyt, neatsitik­ tinai dvi pirmąsias vietas užėmę pranešimai siejasi su savižudybių tematika: jau kurį laiką Lietuva pir­ mauja Europoje pagal savižudybių

skaičių. Todėl jaunųjų tyrėjų min­ tys šioje srityje yra tikrai vertingos ir turi būti išgirstos. Ypač dėl to, kad mūsų visuomenėje vis dar vy­ rauja klaidingos nuostatos tiek pa­ čios savižudybės, tiek nusižudžiusio žmogaus artimųjų atžvilgiu.

Vienas iš konferencijos rėmėjų - Respublikinė Vilniaus psichiatri­ nė ligoninė - ir jos direktorius med. dr. Valentinas Mačiulis įsteigė premiją už geriausią klinikinės psi­ chologijos pranešimą, kuri pelnytai atiteko VU Klinikinės ir organiza­ cinės katedros doktorantei Vėjūnei Domanskaitei-Gotai už tyrimą „Da­ lyvavimo kare psichologiniai pada­ riniai Lietuvos Afganistano karo da­ lyviams“. Kitas konferencijos rėmė­ jas - Organizacijų vystymo centras - įsteigė prizą už geriausią organi­ zacinės psichologijos pranešimą, kuris buvo įteiktas Technische Universitdt Dresden doktorantei Irmai

Konferencijos akimirka

Ryhnikovai už pranešimą „Laikinieji vadovai - ateities darbo santykių prototipas“.

Labiausiai už paramą esame dėkingi Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui, taip pat jaunųjų mokslininkų psichologų iniciatyvą surengti konferenciją mielai parėmė Žmogaus studijų

centras.

Po konferencijos vyko vakarė­ lis, kuriame iš skirtingų universi­ tetų susirinkę jaunieji tyrėjai galė­ jo artimiau susipažinti, pasidalyti idėjomis, galiausiai - atsipalai­ duoti bei pasilinksminti. Nes, anot konferencijos mokslinio komite­ to primininkės prof. dr. Danutės Gailienės, „geras ūpas - funda­ mentali sąlyga moksliniam dar­ bui, o ūpą labiausiai pakelia drau­ gystė“. Tikimasi, kad ši konferen­ cija taps tradicine.

8

Universitas Vilnensis Konferencijos

2004 m. gegužė

J--------------------------------------------------------------------------------

Trečioji mokslinė konferencija Gamtos mokslų fakultete apibendrino naujausius pasiekimus Prof. Kęstutis KILKUS, konferencijos „Mokslas Gamtos mokslų fakultete“ organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas Idėja rengti fakulteto moksli­ nes konferencijas kilo prieš šeše­ tą metų svarstant, kaip prasmin­ giau pažymėti Vilniaus universiteto 420 metų jubiliejų.

Renginys fakulteto bendruome­ nei patiko, todėl po pirmosios konferencijos (1999 m.) sureng­ ta antroji (2001 m.), o po jos - tre­ čioji (2004 m.), t. y. gimė nauja tradicija, kurios reikalingumu ir perspektyva šiandien jau niekas neabejoja. Natūralu, kad ši tradi­ cija gimė būtent Gamtos mokslų fakultete, sujungusiame įvairias

mokslo sritis (biomedicinos, fizi­ nių ir socialinių mokslų) ir dar margesnėms mokslo kryptims bei šakoms atstovaujančius tyrėjus.

Visiškai suprantamas geografo ar geologo noras suprasti, ką daro jo kolegos botanikai ir zoologai, genetikai, biofizikai ir biochemi­ kai, kraštotvarkininkai ir ekolo­ gai, juolab kad diskusijose nere­ tai išryškėja ir galimi sąlyčio taškai. Beje, apie juos labai daug ir įdomiai kalbėjo trečiosios kon­ ferencijos atidaryme dalyvavęs VU mokslo reikalų prorektorius prof. J. Vaitkus. Šių metų konferencija buvo

skirta Vilniaus universiteto 425erių metų sukakčiai pažymėti ir vyko dvi dienas. Pirmąją - plena­ rinių posėdžių - dieną Universi­ teto Didžiojoje auloje buvo per­

skaityta 10 pranešimų, kuriuose aptarta fakulteto raida per 20012004 m. laikotarpį (prof. J. Nau­ jalis), pateikti naujausių biologi­

nių, hidrogeologinių, ekologinių ir geografinių tyrimų, atliktų įvai­ riose fakulteto katedrose, rezulta­ tai. Kitą dieną vyko posėdžiai spe­

Norvegijos Telemark universitetinio koledžo rektorius dr. Dagas K. Bjerketvedtas ir GMF dekanasprof. J. Naujalis diskusiją pratęsė neformalioje aplinkoje

cializuotose biomokslų ir geomokslų sekcijose (iš viso 16 pra­ nešimų), kur greta žinomų fakul­ teto mokslininkų aktyviai reiškėsi ir doktorantai, ypač - geografai ir geologai (T. Kairys, J. Kažys, S. Radzevičius, J. Vaitkevičienė).

Konferencija baigėsi nuotaikinga vakarone, kurioje nestigo dainų (dalyvavo VU ansamblis „Jauni­ mėlis“), šokių, garbingų svečių sveikinimų (Norvegijos Telemark universitetinio koledžo rektoriaus dr. Dago K. Bjerketvedto; Vytau­ to Didžiojo universiteto Biologi­ jos katedros vedėjo doc. A. Pau­ lausko) ir, žinoma, alaus. Liko ir prisiminimas - dar konferencijos išvakarėse pasirodžiusi solidi kny­ ga Mokslas Gamtos mokslų fakul­ tete (VU leidykla, 255 p.), kurio­ je išspausdinti visų konferencijos dalyvių išsamūs straipsniai.

■v

Tarptautinėje konferencijoje „Šeimos politika ES erdvėje“ Dr. Lijoną STUNDŽIENĖ Konferencijos dalyvius pasvei­ kino Seimo pirmininko pavaduo­ tojas Vytenis Andriukaitis, kuris teigiamai įvertino politikų ir mokslininkų bendradarbiavimo idėją. Konferencijos dalyvius VU vardu pasveikino prorektorius prof. Algimantas Raugale. Pirmo­ joje konferencijos dalyje šeimos politikos programas ir vizijas pri­ statė Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai. Latvijos Respublikos Seimui atstovavo Inese Slesere, kuri vadovauja Vaikų teisių pako­ mitečiui prie Žmogaus teisių ir socialinių reikalų komiteto. Esti­ jos šeimos politikos programą pristatė Estijos Parlamento narė Eile Kuli (AIDS, ŽIV, narkoma­ nijos prevencijos komitetas). Lie­ tuvos socialdemokratų partijos šeimos politikos koncepciją pri­ statė Šeimos ir vaiko reikalų ko­ misijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė, o konservatoriškąjąSeimo narė Irena Degutienė.

Antroje konferencijos dalyje pranešimus skaitė mokslininkai, tiriantys šeimos, vaikų problema­ tiką. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Vio­ leta Murauskaitė skaitė praneši­ mą tema „Šeimos politika Lietu­ voje“, kuriame analizavo šeimos socialinę politiką Lietuvoje; pa­ ramą šeimai ES šalyse; šeimos po-

Balandžio

16 d.

Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptauti­ nė konferencija „Šei­

mos politika Europos Sąjungos erdvėje", ku­

rią suorganizavo Vil­ niaus universiteto Ly­ čių studijų centras ir LR Seimo Šeimos ir

vaiko reikalų komisija. litikos raidą Lietuvoje; santuokų, gimstamumo dinamiką 19902003 m.; Lietuvos piniginės socia­ linės paramos šeimai ir vaikams sistemą; Lietuvos šeimos politikos neišspręstas problemas. V. Mu­ rauskaitė pabrėžė, kad po LR vals­ tybingumo atkūrimo šeimos po­ litikos raida Lietuvoje nebuvo kryptinga. Buvo fiksuojami „pa­ kilimai“ ir „nuopuoliai“, kuriems įtakos turėjo šalies ekonomika bei permainos įvairiose srityse, o taip pat pačios visuomenės besikei­ čiantis požiūris į tam tikras mo­ ralines ir kultūrines vertybes. Šian­ dien, pasak pranešėjos, matyti akivaizdūs Lietuvos šeimos poky­ čiai: aukštas šeimos prestižas vi­ suomenėje, liberalėja nuostatos į

vyro ir moters vaidmenis, tačiau mažėja santuokų, mažėja gimsta­ mumas, didėja skaičius vaikų, gi­ musių ne santuokoje.

VU docentas Dainius Pūras sa­ vo pranešime „Nedarni šeima: op­ timalūs sprendimo būdai“ anali­ zavo, kodėl per 14 metų nepavyko sukurti prevencinių paslaugų sis­ temos rizikos grupių šeimoms ir vaikams; socialinės patologijos prevenciją ir visuomenės sveikatos paradoksus; socializacijos sutriki­ mus, kaip visuomenės sveikatos problemą; naujų psichosocialinių paslaugų šeimai ir vaikams plėt­ ros krizę. D. Pūras teigė, kad sie­ kiant išspręsti šias problemas yra būtina: priimti politinius spren­ dimus, peržiūrint prioritetus ir iš­ teklių investavimo strategiją svei­ katos ir socialinės politikos srityje; nepriklausoma vykstančių procesų ir krizės įveikimo būdų analizė; politinis susitarimas dėl vaikystės ir šeimos politikos tiks­ lų ir pamatuojamų rezultatų; pre­ vencinių programų, nukreiptų į socialinės atskirties mažinimą, tęstinio finansavimo užtikrinimas; didesnė valstybės parama nevyriau­ sybinio sektoriaus teikiamoms pa­ slaugoms ir stiprėjančioms ben­ druomenėms.

Lietuvos teisės universiteto do­ centė Sarmitė Mikulionienė skai­ tė pranešimą „Vaikai ir tėvai: kin­ tančios paramos galimybės“.

Mokslininkė, remdamasi kitų ša­

Lietuvos ir Čekijos draugija kviečia į susitikimą ^Vilniaus universiteto 425-osioms metinėms

Apie dalyvavimą prašome pranešti:

paminėti birželio 3 d. 18 vai. Vilniaus universiteto Kolonų salėje Lietuvos ir Čekijos draugija organizuoja susitikimą su Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenės nariais, studijavusiais Čekoslovakijos ir Čekijos universitetuose. Kreipiamės į visus Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenių narius ir kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimekoncerte. Laukiame visų buvusių absolventų! .

Lietuvos ir Čekijos draugija

V______

Janinai Balsienei,

tel. (4-370 5) 271 45 96, ei. paštas: vremsc@ltu.lt.

Silvijai Stakulienei,

tel. (+370 5) 239 87 43, ei. paštas: silvija.stakuliene@mf.vu.lt

y

A

lių mokslininkų teoriniu įdirbiu ir negausiais mūsų šalies kartų so­ lidarumo tyrimais, siekė progno­ zuoti šeimos globos funkciją bei vaikų ir tėvų tarpusavio paramos galimybes.

VU docentės Irenos Juozeliūnienės pranešime „Šeimos api­ brėžtis kaip problema“ supažindi­ nama su įvairiomis nuomonėmis apie valstybės paramą šeimoms; pabrėžiama, kad kiekviena epo­

tokia iniciatyva būtų iškelta, jie ją palaikytų.

VU docentė Dalia Marcinke­ vičienė pranešime „Istorijos pa­ mokos: keletas šeimos politikos modelių“ pristatė konferencijos dalyviams du šeimos modelius: vienas jų siekė reformuoti XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios Lietuvos inteligentų šei­ myninį gyvenimą, o kitas - daug globalesnis - siekė reformuoti vi­

Konferencijoje skaityti pranešimai (vairiais šeimos politikos klausimais

cha iš naujo atranda šeimos konstruktą; parodoma, kad šeimos samprata, vartojama įvairiuose kontektuose, yra skirtingai api­ brėžiama; aptariamos šiuolaiki­ nės diskusijos, kuriose siūloma at­ sisakyti požiūrio į branduolinę šeimą kaip normatyvinę; patiekia­ mi sociologinių tyrimų rezultatai apie tai, kaip jaunimas Lietuvoje vertina šeimą.

Socialinių tyrimų instituto dar­ buotoja Lilija Kublickienė skaitė pranešimą „Tėvystės atostogosšeimos politikos dalis“, parengtą remiantis atliktu tyrimu, kuriuo buvo siekiama surinkti kiekybinę informaciją apie Seimo narių po­ žiūrį į įstatymo, įteisinančio dides­ nį vyrų dalyvavimą vaiko priežiūroje, priėmimo galimybes.

Apibendrinus gautus apklausos rezultatus, tyrimo iniciatorė tei­ gia, kad teoriškai lyg ir galima bū­ tų teigti, kad Seimo nariai nėra lin­ kę imtis iniciatyvos įstatymiškai paskatinti vyrus pasinaudoti bent dalimi tėvystės atostogų, tačiau, jei

sos bolševikinės Rusijos gyven­ tojų privatų gyvenimą ir buvo pradėtas įgyvendinti Rusijoje iš karto po Spalio socialistinės re­ voliucijos. Šavo pranešime prele­ gentė pabrėžė, kad konstruojami šeimos modeliai ir jų įgyvendini­ mas įstatymų pagalba, gali labai greitai radikaliai paliesti ir keisti šimtus ir tūkstančius žmonių gy­ venimų.

VU Lyčių studijų centro dar­ buotojų iniciatyva prieš konferen­ ciją ir per pertraukas skambėjo pianisto Richardo Clydermano at­ liekamos kompozicijos, kurios nuteikė betarpiškam bendravimui oficialioje Seimo aplinkoje ir su­ laukė konferencijos dalyvių susi­ žavėjimo. Taip pat buvo demonst­ ruojami VU Lyčių studijų centro darbuotojos dr. L. Stundžienės su­ rinkti statistiniai duomenys, vaiz­ duojantys įvairius šeimos aspek­ tus. Statistiką vaizdžiai papildė retro stiliaus nuotraukos, kuriose sustabdytos įvairios šeimos, mo­ terų, vaikų gyvenimo akimirkos.

9

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

„Ateistinė propaganda skaičiais ir faktais“ rašoma: „V. Skuodžio „Dvasinis genocidas Lietuvoje“ yra sukurtas pačiame istorinių įvykių epicentre. Toks darbas gali koreguo­ ti pačią istoriją.“ („Aušra“, 1981, •Nr. 28/68) 1980 m. gruodžio mėn. 15-22 d.

LTRS Aukščiausiasis teismas teisė „ypač pavojingus valstybinius nusi­ kaltėlius“: Gintautą Iešmantą, Po­ vilą Pečeliūną ir Vytautą Skuodį.

Pastarąjį teismas nuteisė 7 metams laisvės atėmimo ir 5 metams ištrė­ mimo bausme. Mordovija, Baraševo griežto režimo lageris, politinių kalinių zona. Ir toliau tiek pogrin­ dį, tiek Vakarų žiniasklaidą pasiek­ davo žinios iš Vytauto Skuodžio.

JAV valstybės departamentas dė­ jo daug pastangų išlaisvinti Vytautą Skuodį kaip JAV pilietį (V. Skuodis gimė 1929 m. Čikagoje, 1930 m. su tė­ vais parvažiavo į Lietuvą. 1987 m. pa­ sibaigus įkalinimo laikui, Vytautas Skuodis iš Mordovijos buvo vežamas 5 metų tremčiai į'Magadano sritį, kai Čeliabinsko kalėjime jam buvo pra­ nešta, kad atleidžiamas nuo tolimes­ nės bausmės ir gali su šeima išvykti į bet kurią užsienio šalį).

Atvykęs į JAV Vytautas Skuodis ėmė aktyviai veikti: susitikinėjo su JAV ir kitų Vakarų šalių aukštais valdžios atstovais, politikais ir žurnalistais; ap­ lankė daugelį lietuvių išeivių koloni­ jų, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose; kalbėjo įvairių radijo stočių laidose; spaudoje paskelbė ne­

mažai straipsnių; buvo vienas iš ini­ ciatyvinės grupės, įkūrusios koordi­ nacinį centrą „Demokratija ir nepri­ klausomybė“, narių. Paniekinęs tarybinės prievartos sistemą, dekla­ ravo humanizmo ir laisvo tautų apsi­ sprendimo principus.

Karų, marų ir revoliucijų, net ir dainuojančių, laikotarpiu daug pur­ vo išplaukia į paviršių ir mėgina iš­ tepti kitą. Kliuvo ir Vytautui Skuo­ džiui, 1992 m. grįžusiam į Lietuvą, į Vilniaus universitetą, ir 1994 m. su­ tikusiam dirbti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro di­ rektoriumi. Dirbdamas Lietuvos gy­ ventojų genocido ir rezistencijos centre (iki 1997 m.) išleido atsimini­ mų knygą „Žaidimai KGB tinkluo­ se“ (1996), dar kartą (jau ne pogrin­ dyje) išėjo monografija „Dvasinis genocidas Lietuvoje“ (1996), paren­ gė leidinius „Baltijos kraštų kelias į nepriklausomybę. 1987-1989 metai: įvykių kronika“ (1997) ir „Baltijos kraštų kelias į nepriklausomybę. 19901991 metai: įvykių kronika“ (1997). At­ leidus jį iš direktorių, netrukus buvo nutrauktas ir populiaraus žurnalo „Tautos atmintis“, kurio įsteigimu ir leidimu jis rūpinosi ir apie kurį buvo susitelkę žymiausi Lietuvos disiden­ tai ir rezistentai, leidimas.

1999 m. Vytautas Skuodis apdo­ vanotas Vyčio kryžiaus III laipsnio or­ dinu. 2002 m. už asmeninį indėlį plė­ tojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga Vytautas Skuodis ap­ dovanotas Atminimo Ženklu.

Dr. doc. Vytautas Skuodis dir­ ba Vilniaus universitete, Geologijos ir mineralogijos katedroje. 2003 m. išleido istorinę apybraižą „Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jų likimai“. Toliau aktyviai reiškiasi spaudoje bei visuomenės gyvenime.

Parengė ir šiais metais planuoja iš­ leisti knygas: „Balsas iš Lietuvos po­ grindžio“, „Lietuva iš anapus. 19871989 metai“ ir „Lietuva iš anapus.

1990-1992 metai“; baigia ruošti kny­ gą „Vienos įstaigos [Lietuvos gyven­ tojų genocido ir rezistencijos cen­ tro] istorija (Melo ir šmeižto kronika)“; pradėjo rašyti atsimini­ mų knygą „KGB voratinklyje“.

dr. J. Miliaus, buvę studentai jį pri­ simena kaip ypatingą dėstytoją Mokytoją. „Jo paskaitos buvo išsa­ mios, turiningos ir įdomios, su stu­ dentais bendravo nuoširdžiai ir pa­ prastai, todėl buvo jų mylimas ir gerbiamas. Pabendravęs su profe­ soriumi, pasijusdavai paskatintas, įkvėptas ir pakylėtas“ (Geografijos metraštis. V., 1999).

Garsaus mokslininko plunksnai priklauso nemažai geografijos ir bendrų mokslų apie Žemę popu­ liarių knygų, straipsnių.

Ilga ir vaisinga profesoriaus vi­ suomeninė veikla - nuo 1967 m. jis buvo Lietuvos geografų draugijos pir­ mininkas, Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos Mokslinės tarybos na­ rys, priklausė daugeliui kitų tarybų bei komisijų. 1979 m. prof. A. Basalykui

suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.

Didžiausias profesoriaus kom­ pleksinio pobūdžio darbas - „Lie­ tuvos TSR atlasas“, išleistas 1981 m. Daugelio organizacijų ir specialistų pateikta medžiaga kar­ tografiškai buvo parengta prof. A. Basalyko vadovaujamos ka­ tedros Kartografijos laboratorijo­ je. Profesorius buvo atlaso moksli­ nės komisijos pirmininkas, „Įvado“ (kartu su prof. V. Chomskiu), straipsnių „Reljefas ir jo vystyma­ sis“, „Landšaftai ir gamtinių sąlygų ūkinis įvertinimas“ autorius.

Kaip rašo prof. Č. Kudaba, pro­ fesorius A. Basalykas išsiskyrė iš ki­ tų darbštumu, kuklumu, reiklumu sau, buvo atsidavęs pareigai, kolek­ tyvui ir gimtajam kraštui žmogus.

Vilniaus universiteto bibliotekoje Lietuvos kovos už Nepriklausomybę istorija Loreta DAUKŠYTĖ, VUB RS redaktorė Mūsų universiteto bibliotekos fon­ dus papildė vieno iš ryžtingiausių ir nuosekliausių Lietuvos dvasinio pa­ sipriešinimo kovotojų, atkakliai sieku­ sių tautos laisvės ir nepriklausomy­ bės - Vytauto Skuodžio - asmens fondas. Tai asmenybė, nesitenkinusi profesiniu mokslininko ir pedagogo darbu, o dariusi viską, kas įmanoma, kad būtų puoselėjama Lietuvos kul­ tūra ir istorinė sąmonė.

Vytautas Skuodis suprato: gin­ kluoto pasipriešinimo nesėkmė nė­ ra tautos kovos dėl laisvės ir nepri­ klausomybės pralaimėjimas, šią kovą galima ir būtina tęsti, ji turi virsti ko­ va dėl dvasinių vertybių, tautos kul­ tūros išsaugojimo, be kurių, susida­ rius palankioms istorinėms aplinkybėms, neįmanoma atkurti valstybingumo.

Gyvenimo mokykla formavo kie­ tą Vytauto Skuodžio būdą. Sunkio­ mis gyvenimo sąlygomis jis baigė mokslus Vilniaus universiteto Gam­ tos mokslų fakultete ir įgijo geologo kvalifikaciją. Keliolika metų dirbo Lie­ tuvos, Latvijos ir Sibiro geologinių ty­ rimų ekspedicijose, dalyvavo rengiant projektus hidroelektrinių ir kitų stam­ bių hidrotechninių objektų statybai.

Savo disertacijoje „Reliktinės karsti­ nės sufozinės erozinės įgriuvos Dau­ guvos upės slėnyje“ nagrinėja geolo­ ginį reiškinį, nežinomą geologijos mokslui. 1969 m. įgijo geologijos-mi­ neralogijos mokslų kandidato laipsnį ir buvo pakviestas dėstyti Vilniaus uni­ versiteto Gamtos mokslų fakultete, kur po kiek laiko jam buvo suteiktas pedagoginis docento vardas.

Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje ir Amerikoje leidžiamuose leidiniuose V. Skuodis paskelbė apie 40 moksli­ nių straipsnių, kuriuose gvildeno ak­ tualias geologijos problemas, skaitė

pranešimus mokslinėse konferen­ cijose Vilniuje, Leningrade (Sankt Peterburge), Permėje. „Mokslas ir gyvenimas“ spausdino V. Skuodžio mokslo populiarinimo straipsnius.

Jam buvo siūlomos visos sąlygos mokslininko karjerai, tačiau Vytau­ tas Skuodis negalėjo susitaikyti su skaudžiausiu Lietuvos gyvenimo faktu - okupacija. Tai buvo didžiau­ sias jo širdies skausmas, kuriam ap­ maldyti jis pradėjo pavojingą po­ grindžio veiklą. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ Vytautas Skuodis gauda­ vo reguliariai, padaugindavo ir pla­ tindavo. Tautinio, politinio ir isto­ rinio turinio leidiniui „Aušra“ teikdavo informaciją ir parašydavo straipsnių. Aktyviai bendradarbia­ vo ir Povilo Pečeliūno leistame lei­ dinyje „Alma Mater“. Atnaujino „Lietuvių archyvo“ leidimą.

Pastebėjęs, kad „Lietuvos Ka­ talikų Bažnyčios kronika“ ir „Auš­

Gegužės 5-30 d. Vilniaus universiteto bibliote­ kos Baltojoje salėje veikia paroda „O tikinčių lais­

ve buvo tūkstančiai... jie paprasčiausiai atliko pa­

reigą Tėvynei", skirta dr. doc. Vytauto Skuodžio 75-

mečiui paminėti.

ra“ negali aprėpti visų temų, visų Lietuvos gyvenimo problemų, Vy­ tautas Skuodis nusprendė leisti mė­ nesinį politinį ir filosofinį žurnalą, kurį pavadina „Perspektyvomis“.

Leidėjo ir jo bendraminčių pastan­ gos duoti Lietuvos visuomenei in­ telektualinio peno, ruošti ją esmi­ nėms politinėms, ideologinėms ir ekonominėms permainoms buvo komentuojamos Vakaruose. Dau­ gelis straipsnių buvo perspausdina­ mi ar skaitomi per užsienio radijo stočių lietuviškąsias laidas, pateikia­ ma informacija telkė Lietuvos žmones ne tik opozicinei intelektuali­ nei veiklai, bet ir kėlė laisvės bei nepriklauso­ mybės idėjas, valstybin­ gumo atkūrimo tikslus.

Net ir po to, kai Vytautą Skuodį suėmė saugu­ mas, „Perspektyvų“ bendraminčiai, naudo­ damiesi jo parengta ir perduota medžiaga, išleido dar penkis šio leidinio numerius.

Ar ateistai gali įro­ dyti, jog Dievo nėra, ar religija prieštarauja mokslui, ar „mokslinis“ ateizmas gali vadintis moksliniu? Tokius klau­ simus iškėlė V. Skuodis monografijoje „Dvasinis Vytautas Skuodis niekuomet nesusitaikė genocidas Lietuvoje“.

K. Švitrio straipsnyje su Lietuvos okupacija bei dvasiniu genocidu

l

/

:X

.."

Universiteto bibliotekoje paminėtas profesoriaus Alfonso Basalyko jubiliejus Virginija BAGDONAVIČIENĖ, VUB Rankraščių skyriaus darbuotoja Alfonsas Basalykas anksti ir la­ bai produktyviai įsitraukė į pedago­ ginę ir mokslinę veiklą. Studijų me­ tais išvertė prancūzų geografo E. Martono „Fizinės geografijos pa­ grindų“ I ir II tomus, o 1949 m. rusų geografo prof. S. Kalesniko „Bendrosios geografijos pagrin­ dus“. 1947 m. buvo pakviestas ištirti Kauno miesto geomorfologines są­ lygas, nes tada buvo daroma inžine­ rinė geologinė nuotrauka. Tirdamas pokario metais aktualią upių ener­ gijos panaudojimo vadinamajai „mažajai“ energetikai temą, pradė­ jo morfologiškai tirti upių slėnius ir 1953 m. apgynė geografijos kandi­ dato disertaciją „Nemuno upyno slė­ niai Lietuvos TSR ribose (slėnių sis­ temos geomorfologinė analizė)“.

Kompleksiniams tyrimams subūręs Universiteto, Mokslų akademijos bei kitus respublikos geografus, su­ darė ir redagavo „Lietuvos TSR fi­ zinės geografijos“ I tomą. Knyga, kurios atsakinguoju redaktoriumi ir svarbiausių skyrių autoriumi buvo

VU biblioteka tęsia gražią tradiciją - jubiliejine paroda pagerbti Universiteto žmones, kurių fondai saugomi bibliote­ kos Rankraščių skyriuje. Šį kartą paroda skirta profesoriui, landšaftotyros pradininkui Lietuvoje, ilgamečiui Vilniaus uni­ versiteto Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros ve­ dėjui, Lietuvos nusipelniusiam mokslo veikėjui, dviejų Lietu­ vos valstybinių premijų laureatui, Lietuvos geografų draugi­ jos pirmininkui, daugelio ekspedicijų organizatoriui ir vado­ vui, penkių gamtamokslinių knygų ir daugybės mokslinių ir populiarių straipsnių autoriui Alfonsui BASAL YKUI.

A. Basalykas, - pirmas tokio pobū­ džio veikalas, paskatinęs mokslinin­ kus plačiau tyrinėti krašto gamtą, plėtoti taikomąją geografiją.

1959 m. ši knyga apdovanota Lie­ tuvos TSR valstybine premija.

1965 m. išėjusios „Lietuvos TSR fizinės geografijos (fiziniai geografiniai rajonai)“ II tome pa­ naudota nauja Alfonso Basalyko 1958-1963 metais daugybės eks­ pedicijų ir kelionių metu surinkta medžiaga, atskleidžianti respubli­ kos teritorijos geomorfologinės sąrangos, paleografinio vystymo­ si bei tarpkomponentinių ryšių vaizdą. Šis darbas 1966 m. apgin­ tas kaip geografijos mokslų dak­ taro disertacija.

Už darbus apie Lietuvos gamti­ nius teritorinius kompleksus ir kraš­ totvarkos geografinius aspektus 1979 m. profesorius antrą kartą bu­ vo apdovanotas Lietuvos valstybi­ ne premija.

Didžiulis jo nuopelnas Lietuvos geografijai - redaktoriaus darbas.

Nuo 1961 m. iki 1982 m. jis buvo kasmetinio Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų mokslo darbų „Geografija ir geologija“ (vėliau „Geografija“) lei­ dinio (išviso 19 tomų), Lietuvos ge­ ografų draugijos metraščio, kai ku­ rių vienkartinių leidinių atsakingasis redaktorius.

Svarbus A. Basalyko ir pedago­ ginis indėlis į geografų universitete rengimą. Pasak prof. V Dvarecko ir

Prof. A. Basalyko mokslo darbus galima pamatyti VU bibliotekoje surengtoje jubiliejinėje parodoje

10

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Aplankykite

www.vusa.lt Ypatingas TELE2 pasiūlymas studentams!!!

Karštos pavasarinės kainos!!!

Mobilieji telefonai NOKIA 3100, SAMSUNG C100, SIEMENS M55, SONY ERICSSON T230 tik po 1 Lt!!! ** Nėra 35 Lt vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio ** Užtenka rekomendacijos

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Ją gali atsiimti atėjęs į Vilniaus universiteto Studentų atstovybę (VU SA), Universiteto g. 3 (Observatorijos kiemelis), tel. 26 87144, 26 87 145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybėje galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygomis.

Dėl rekomendacijos kreipkis į VU SA darbo dienomis nuo 9 vai. iki 16 vai.

' Klausiate - atsakome^

Informacija: tele2@vusa.lt Paskubėk, tai galbūt paskutinė galimybė įsigyti mobilųjį telefoną tokiomis palankiomis Tau sąlygomis!!!

Atsakymai į dažniausiai studentų užduodamus klausimus

VU SA inform.

k_________________________ J

VU SA toliau savo puslapiuose pateikia atsakymus į

A. Kucenkospieš.

klausimus, su kuriais studentai dažniausiai kreipiasi į at­ stovybę. Tikimės, kad tai padės geriau ir greičiau susi­

rio finansuojami įvairūs projektai,

gaudyti Vilniaus universiteto studijų sistemoje, Studijų nuostatuose ir VU SA veikloje. Naudingo skaitymo!

nimo, organizuojami įvairūs semina­ rai, laisvalaikio renginiai ir 1.1. Su­

pvz., studijų kokybės tyrimo ir geri­

mokėdami šį mokestį, Jūs bent maža

dalele prisidedate prie šių dalykų.

Ar už studijų metu paimtas pasko­

Visuomenės Nuomonės Teatras - interaktyvus. Šis teatras vaizduoja situacijas, atspindinčias aktualias

visuomenės problemas.

studentams pinigai labai reikalin­

las procentai yra skaičiuojami dar

gi? Kodėl negalima padaryti, kad

Ar pirmąjį semestrą gausiu kokią

studijuojant?

už LSP pratęsimą reikėtų mokėti tik

nors stipendiją? Įstojau į iš dalies

rugsėjo mėnesį?

valstybės finansuojamą vietą.

Jei paskolą imate iš banko, tai

Visuomenės Nuomonės Teatras

Tokiu būdu tai - galimybė

diskutuoti ir susimąstyti apie mums visiems aktua­

Užsiėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį nuo 18.00 vai.

Gamtos mokslą fakultete (Čiurlionio g. 21), Hidrogeologijos auditorijoje (221)

procentai skaičiuojami ir studijuo­

Dėl to, kad vasarą Jūs pereinate

Pirmą semestrą, remiantis VU

jant. Jei iš Valstybinio studijų ir

į aukštesnį kursą. O rudenį negali­

stipendijų nuostatais, Jums akade­

mokslo fondo, tai procentai prade­

ma mokėti ir dar dėl vienos prie­

minė stipendija nebus mokama. Pir­

sia, jog sprendimo būdai

dami skaičiuoti tik praėjus dvejiems

žasties: studentai, pabaigę studijas, dar norėtų kurį laiką naudotis savo pažymėjimu, o tai draudžia Švieti­

mo kurso studentai stipendijos už

yra demonstruojami čia

mokymosi rezultatus negauna visą

pat, scenoje, ir taip moko­

Taigi norinčius dalyvauti kviečiame registruotis:

masi naujos elgsenos.

EI. paštas: ruta@vusa.lt

metams po studijų baigimo.

Noriu paklausti apie stipendijų

pirmąjį semestrą.

mo ir mokslo ministerija.

mokėjimo vasarą tvarką. Ar tikrai stipendija už rugpjūtį bus pervesta

Ar naują LSP atsiųs į mano fakul­

Ar Vilniaus universitete, magistra­ tūroje, nemokamai gali studijuoti

rugsėjo mėnesį?

tetą, ar turėsiu eiti į banką?

tik VU bakalauro studijas baigę stu­

Rugpjūčio mėnesio stipendija jau

lius klausimus. Svarbiau­

Reikės pačiam eiti į banką.

priklauso naujam semestrui, tad jei

dentai? Tarkime, mokausi VDU, tai ar pas jus mokytis galiu tik moka­

Jums ir toliau bus skirta stipendija,

Koks yra VU SA nario mokestis? Už

tai ją tikrai gausite rugsėjo mėnesį.

ką jis?

patenka į nemokamas vietas, t. y. pa­

Kodėl reikia mokėti už LSP pratę­

Narystės mokestis yra 10 Lt vi­ sam studijų laikotarpiui. Šis mokes­

simą, ir dar vasaros viduryje, kai

tis patenka į VU SA biudžetą, iš ku-

tai, ar Jūs baigėte VU, VDU ar KTU.

moje vietoje?

Visi gali studijuoti nemokamai, jei gal balą. VU nėra skirstoma pagal

I

Turėk ir Tu Vilniaus universiteto serveryje

savo ei. pašto dėžutę! ♦ ♦ ♦ ♦

Prestižinė vardinė dėžutė su galūne vu.lt; Ji gerokai didesnės talpos nei kuri nors kita; Tavo informacija niekam kitam neprieinama; Patogus ir greitas veikimas bei valdymas.

Ir visa tai tik dėl to, kad esi VU studentas!

Norėdami tapti VU ei. pašto vartotoju, parašykite pareiškimą Skaičiavimo centro direktoriui, gaukite dekanato žymą apie tarpininkavimą ir pateikite Saulėtekio ai. 9, SC 302, 305 kab.

Daugiau informacijos ieškok: www.sc.vu.lt

k_________________________________________ 7

Debatų klubas VU SA dėka dabar jau ir Vilniaus universitete Neseniai Vilniaus universitete gi­ mė tradicija, puoselėjama ir dauge­ lyje garsiausių Europos universitetų -

buvo įsteigtas VU SA Debatų klubas.

Klubo pagrindinis tikslas - suburti vi­ sus žodžio laisvę gerbiančius, turin­ čius savo nuomonę ir pasiruošusius ją

ginti studentus. Klubas turėtų tapti vie­ ta, kur studentai tobulintų sugebėji­ mą argumentuoti bei kalbėti, aptar­

dami juos dominančias temas tiek tar­ pusavyje, tiek su Universiteto dėsty­ tojais, politikais, verslininkais ir kitais

įvairių sričių ekspertais.

Jurijus ROMANEKOVAS A. Kucenkospieš.

Klubo nariai tu­ rės progą ne vien iš­ mokti kažką naujo, bet ir parodyti ki­ tiems studentams iš VU ir kitų universi­ tetų, ko jie yra verti.

Pastaruoju metu or­ ganizuojama daug regioninių debatų turnyrų, taip pat Eu­ ropos ir pasaulio uni­ versitetų debatų čempionatai (beje, Pasaulio universitetų

debatų čempionatas yra didžiausias pasaulyje studentų renginys po Pa­ saulio studentų rungtynių), kur stu­ dentai iš įvairių universitetų rungia­ si, kad išsiaiškintų, kas pasiekė ge­ riausių rezultatų mokydamiesi ar­ gumentacijos ir oratorystės meno.

Debatų klube studentai galės suži­ noti daugiau apie debatų turnyrus, kartu ruoštis, dalyvauti ir laimėti.

Dalyvavimas VU SA Debatų klu­ bo veikloje yra puiki galimybė tapti pačių šviesiausių pasaulio studen­ tų bendruomenės dalimi, turinin­ gai ir linksmai praleisti laiką.

11

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

„Operacija O“: misija įvykdyta Aistė ARAMINAITĖ, Justina ŠILE1KYTĖ

Prologas Organizacinis Komitetas (O.K.) generavo Dino Zauro gelbėjimo operacijos idėją, tuo tarpu Fizikos fakultete vyko tradiciniai prieššven­ tiniai renginiai: „Juzikas“, „Pressa“ ir LIK’as. „Juzikas“ - JUmoristinis fiZIKos simpoziumAS, kuriame pranešėjai analizavo fizikinius reiš­ kinius eilinių žmonių gyvenime. FiDi Čepas perskaitė nesavos kūrybos poemą „Silkės ir oscilografas“, iš­ nagrinėta susietų antidalelių (filolonų ir fizikonų) metastabili anihiliaci­ ja, pademonstruotas „Juodosios skylės modelis“ ir 1.1. „Pressa“ metu fizikai turėjo uni­ kalią galimybę pateikti dėstytojams ne­ protingus, nelogiškus klausimus, ku­ rie, kaip, beje, ir dėstytojų atsakymai, sukėlė audringą juoką auditorijoje.

Iš karto po spaudos konferen­ cijos vykusiame LIK’e grūmėsi stu­ dentai, dėstytojai ir fuksai. Sąžinin­ goje kovoje, kurioje rezultatas matuojamas juoko dozėmis, nuga­ lėjo dėstytojai.

Ryto linksmybės Šeštadienį nuo pat ankstyvo ry­ to Fizlende prie Fizikos fakulteto bu­ vo intensyviai ruošiamasi misijai ko­ diniu pavadinimu „Operacija <D“.

Buvo telkiamos pajėgos Dinui Zaurui vaduoti, į pagalbą atvyko net Kraš­ to apsaugos ministerijos (KAM) at­ stovai su tanku. Begalėje tradicinių, netradicinių, sportinių ir humoristi­ nių atrakcionų („Pakrikštyk fuksą“, „Dino krepšinis“, „Fizikinių tyrimų centras“, „Vežimėlių varžybos“ ir pan.) buvo tobulinami naujų FiDi agentų įgūdžiai. Išalkusius ir ištroš­ kusius netradicinių pojūčių vaišino, puošė ir fotografavo krišnaitai.

Išvargusius agentus scenoje linksmino grupės „Bacefalai“ ir

Šiemet atūžęs pava­ saris anksti pažadino žmones, o kartu visas

gerąsias ir blogąsias pa­ saulio jėgas. Pastarosios

skaudžiausiai smogė fi­

zikams, nes siautėjanti antifidistinių jėgų orga­

nizacija pagrobė visų mylimą, didelį ir žalią Fiziko dienos simbolį Diną Zaurą. Todėl net nuo 1969 m. švenčiamą giliausias tradicijas tu­ rinčią studentų šventę iš

pirmo balandžio šešta­ dienio teko nukelti į ba­

landžio 17 d. „The Chemicals“, o mini spektakly­ je buvo atskleista mistiška Dino Zauro pagrobimo istorija ir iškel­ tos trys jo dingimo hipotezės.

Studentų šventėje, oficialiai pa­ skelbtoje Vilniaus miesto švente, fi­ zikus ir renginio dalyvius sveikino sostinės meras Artūras Zuokas, Fi­ zikos fakulteto dekanas Jūras Ba­ nys bei pirmasis ir dabartinis FiDi pirmininkai.

Dienos darbai

Dinas Zauras vėlpasirodė Vilniaus gatvėse.

Justinos Ščiožinytės nuotr.

Jau 36 metus fizikai keliauja aplankyti filologių. Justinos Ščiožinytės nuotr.

Agentų mokymai pavyko, misi­ ja buvo įvykdyta sėkmingai - Dinas Zauras išvaduotas. Pastarasis už būtas ir nebūtas savo nuodėmes tra­ diciškai paupiu bei Senamiesčio gat­ vėmis traukė Filologijos fakulteto link išpirkti savo kaltės. Audringai palaikomas fizikų, sulipusių į auto­ busus, mašinas, sunkvežimius ir ki­ tas riedančias transporto priemo­ nes, ir praeivių, Dinas Zauras sėkmingai pasiekė tikslą. Bepraran­

Kai kuriems FiFi agentams kelionė pasirodė vaiginanti. V Naujiko nuotr.

dančios viltį filologės džiaugsmin­ gai sutiko amžinos meilės su jomis susaistytus fizikus spektakliu.

Vakaro gėrybės Fizikai ir jų draugės filologės už­ kasė karo kirvį ir, tikėkimės, jį iškas negreit. O jei taip ir atsitiktų, visada bus kitas pavasaris. Tačiau, kol mei­ lė ir draugystė triumfavo, atšvęsti Dino Zauro išvadavimo šventės

Gyvavusi tik popieriuose TF SA pagaliau atstovaus Teisės fakulteto studentams Edita NAUJOKAITĖ Įpusėjus lemtingajam kovo 25osios ketvirtadieniui, į TF SA rinkiminę-ataskaitinę konferenciją susi­ rinkę Teisės fakulteto studentai uoliai siūlė savo kandidatūras, kiti be mažiausio prieštaravimo už jas balsavo. Prabėgus keletui įtampos kupinų valandų, TF SA jau turėjo naują valdybą su kupinu entuziazmo ir energijos jos pirmininku Mariumi priešakyje. Įgytu ypatingu titulu di­ džiavosi TF atstovai į VU SA parla­ mentą; nebuvo pamiršta išsirinkti ir studentų teises ginsiančių žmonių Teisės fakulteto Taryboje.

Kitą dieną šviežumu kvepianti TF SA valdyba nulėkė apžiūrėti sa­ vo darbo ir beveik gyvenamosios vie­ tos (Saulėtekyje, Jungiamuosiuose Rūmuose tarp Ekonomikos ir Tei­ sės fakultetų, greta kolegų - Eko­ nomikos fakulteto Studentų atsto­ vybės), kur vyks karštos diskusijos, kur džiaugsmingai šypsosis jauni veidai, suradę naujų draugų, kur bus išklausytas kiekvienas besiskun­ džiantis tądien blogai nusiteikusiu dėstytoju ar šiaip nenusisekusia diena.

Ką gi veikia TF SA ? Iš tikrųjų labai daug: rūpinasi TF studentų socialine, akademine ir kultūrine

gerove, atstovauja ir gina Teisės Vieną dar ne visai šil­ fakulteto studentų teises bei laisves ir fakultete, ir už jo ribų. tą pavasario dieną pa­ Viena iš prioritetinių veiklos sri­ galiau baigėsi ilgokai čių - įgyvendinant VU SA vykdomos trukęs štilis Vilniaus uni­ studijų kokybės gerinimo programą siekiama tobulinti studijas Teisės fa­ versiteto Teisės fakulte­ kultete. Ruošiamasi kiekvieną se­ te (TF) - 2002 m. spalio mestrą platinti studentams anketas mėnesį įkurta Studentų apie paskaitų dėstymo teigiamus atstovybė (TF SA), gy­ (neigiamus) aspektus, taip pat bus rengiamos apklausos apie praėjusias vavusi tik popieriuose, sesijas. Be to, kiekvienas kuo nors nusprendė atsikurti, pa­ nepatenkintas jau dabar gali pareikš­ rodyti visiems savo nau­ ti atstovybei savo nusiskundimą, ku­ ris nedelsiant bus sprendžiamas ir, jąjį veidą ir visu smar­ jei prireiks, bus kreipiamasi į pasi­ kumu kibti į darbus. ruošusią padėti TF administraciją.

O galbūt nori pasakyti ką nors labai gero? TF SA laukia ir tokių mielų žodžių, pasaldinančių dieną. Štai šio­ mis ir kitomis efektyviomis (išbandytomis laiko) priemo­ nėmis tikimasi sukurti maksi­ maliai nau­ dingą studen­ tų ir dėstytojų bendradarbia­ vimą tam, kad nebereikėtų Atsikūrusi TF SA ketina aktyviai kibti į darbus prabusti ryte

dalyviai rinkosi buvusiame „Perga­ lės“ kino teatre, kuriame iki pat ry­ to trypė pagal „Išjunk šviesą“, „Shmėkla&Vaiper“, „Konekto“ ir DJ Trick muzikos ritmus.

su skaudančia galva nuo minties: „Oi, ir vėl į univerą...“ TF SA siekia sudaryti galimybes kiekvienam norinčiam Teisės fakul­ teto studentui realizuoti studijuojant įgytas teorines žinias, pavyzdžiui, ku­ riant teisės aktus, būtinus TF SA veik­ lai. Ateityje planuojama bendradar­ biaujant su fakulteto administracija ir įvairiomis įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis teikti visiems būsi­ miems teisininkams informaciją bei pagalbą ieškant darbo.

TF SA kiekvienam studentui yra pasirengusi teikti informaciją įvai­ riais klausimais: kaip parašyti mo­ tyvuotą apeliaciją (nes labai dažnai nuo to priklauso, ar ji bus paten­ kinta, ar ne), kaip gauti stipendiją ar pašalpą (ir, aišku, informuos vi­ sus jas gavusius), kaip gauti ar ką daryti pametus savo LSP (Lietuvos studento pažymėjimą), be kurio lyg be rankų ir kojų ar - dar blo­ giau - kaip be galvos. Svarbiausia klausti, ir tau tikrai bus atsakyta!

Taipjau yra, kad studentams (ne išimtis ir teisininkai) ne vien tik moks­ las, paskaitos ir knygos galvose. At­ stovybėje dirbantys žmonės - tokie

Epilogas FiDi įspūdžiai, kaip ir su šven­ tėmis atpūtęs gaivus ir šiltas pava­ sario vėjas, dar ilgai džiugins stu­ dentų širdis. FiDi baigėsi, tegyvuoja FiDi!

patys studentai, norintys šėlioti ir linksmintis, todėl TF SA organizuo­ ja įvairiausias šventes, pažymint vi­ sam pasauliui ypatingas dienas (ne tik Lietuvos įstojimą į Europos Są­ jungą ir Šv. Valentino dieną) arba šiaip - prireikus, juoku ir dainomis yra pasiruošusi praskaidrinti studi­ juojančiųjų gyvenimą. Kartą per me­ tus būtinai bus švenčiamas ir TF SA gimtadienis, kurio metu IT studen­ tai susipažins su jų atstovybės veik­ los rezultatais (bus išklausoma ir studentų kritika bei pagyrimai), o po to visus pasiglemš svaiginantis pra­ mogų sūkurys.

O pabaigai - svarbiausia infor­ macija: TF SA nariais gali būti visi, studijuojantys VU Teisės fakultete (dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose), todėl ir rūpinamasi kiek­ vieno būsimo teisininko interesais, nesvarbu, jis mažas ar didelis, labai gerai besimokantis ar tiesiog gerai.

Kiekvienas žmogiukas yra labai laukiamas TF SA - nes visada rei­ kia Tavo minčių, norų, entuziazmo, energijos. Čia Tu galėsi realizuoti

save, prisidėti efektyviau ginant kiekvieno iš mūsų teises, susirasi daugybę naujų draugų, gausi bega­ lę svarbių žinių ir puikiai praleisi laiką. Nelikim abejingi - kurkime rytojų patys!

Puslapius rengia Audrius RADZEVIČIUS (VU SA). laikrastis@vusa.lt

12

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

fakultete Artėja žaliausia metų šventė Gegužės 10-14 dienomis - GaDi Pirmoji diena Gamtininkų dienos vyks net penkias dienas ir prasidės tradici­ niu vėliavos pakėlimu bei iškilmin­ gu GaDi atidarymu prie studentų bendrabučių „Čiurlionkėje“.

Taip pat pirmąją gamtininkų šventės dieną bus ne mažiau iškil­ mingai padėta atmintinė plytelė Gamtos mokslų fakultete bei atida­ ryta paroda.

Vėliau bus atidaryta ir paskuti­ nių puslapių paroda. Tad jei kartais per paskaitas dėl skaisčios saulutės ar dėl neįdomios dėstytojo kalbos atsiverčiate paskutinį sąsiuvinio la­ pą ir piešiate, tai GMF studentų at­ stovybė laukia jūsų darbų ir dar ža­ da puikius prizus.

nereikalingų daiktų, tempk juos iki gegužės 7 dienos į GMF SA. Vienas iš rimčiausių GaDi ren­ ginių bus tarptautinė konferencija „Mokslas ir gamtos apsauga“, ku­ rios pagrindinis tikslas - skatinti gamtos mokslų studentų bendra­ darbiavimą ir leisti savo darbų džiaugsmais ir vargais pasidalinti su kolegomis iš kitų šalių. Pirmą kartą

Trečioji diena Trečiąją GaDi dieną teks atverti kad ir skylėtą piniginę, nes vyks aukcionas-mugė. Bus galima įsigyti dės­ tytojų asmeninių daiktų, o studen­ tų sunki mokslų našta turėtų palengvėti įsigijus paskaitų kon­ spektų, špargalkių ar augalų, vabz­ džių kolekcijų. Jei nori atsikratyti

akcijos metu rinksime šiukšles, so­ dinsime medelius, o po sunkių dar­ bų bus galima pasistiprinti pačia skaniausia kareiviška koše ir paklau­ syti gyvos muzikos. Norintys gelbėti gamtą kviečiami registruotis iki ge­ gužės 7 d. el.paštu info@gmfsa.lt.

Gamtininkų eisena centrine Vilniaus gatve jau tapo tradicine

12-00-1 t on ■ GaDi 2004 atidarymas ! Vieta: Prie Čiurlionio bendrabučių

13’00-13’30 ■ Atmintinės plytelės atidengimas J Vieta: GMFfojė ; Parodos atidarymas 14-00-15-00 • i’oto8rafijos bei „Paskutinių puslapių’1 parodos ; atidarymas.

J Vieta: GMF koridorius ; GaDi sportas ir žaidimai 12:00-16:00 ; Krepšinio varžybos ir įvairios atrakcijos j Vieta: GM^entonj^^ ■ Konferencija „Aplinkos apsauga ir Lietuvos 14:00-17:30 ; ekologinė situacija“ ; Vieta: GMF Didžioji auditorija .... • Protmušio čempionato finalo ketverto turnyras :.W-Z0:UV ; v.eta GMp Didžioji auditorija

Pirmadienis (0510)

Penktoji diena

Antroji diena Antroji GaDi diena prasidės da­ rant apšilimą prieš svarbias ir links­ mas sporto varžybas. Vyks GaDi krepšinio varžybos „3 prieš 3“.

O pamankštinus kūną, bus gali­ ma pamankštinti ir savo smegenis, nes antrąją GaDi dieną vainikuos „Protmušio“ finalas. Šių metų GaDi naujovė - raši­ nių ir projektų konkursas „Gam­ tos apsauga“, kuriame dalyvauti gali Vilniaus miesto 8-12 klasių moks­ leiviai. Nugalėtojai bus apdovanoti per konferenciją „Aplinkos apsau­ ga ir Lietuvos ekologinė situacija“, kurios metu pranešimus skaitys VU mokslininkai, LR Aplinkos minis­ terijos atstovai ir kiti. Konferenci­ joje yra laukiami visi, kurie domisi šia tema ir nori daugiau sužinoti apie Lietuvos ekologine būklę.

vysti daug gražių ir stilingų žmoge­ liukų, nes antrus metus iš eilės vyks „Madų šou“. Renginyje laukiami ne tik GMF jaunieji dizaineriai, bet ir visi norintieji.

Tie, kuriems labiau patinka ne konferencijos, o aktyvi veikla gelbė­ jant gamtą, yra kviečiami gegužės 13 d. 12 vai. į Vingio parką. Švaros

Varlių lenktynės pritraukia daug smalsuolių

vykstanti tarptautinė konferencija jau sulaukė svečių iš Lenkijos, Lat­ vijos ir Estijos dėmesio.

Jei trečiadienį po visų linksmy­ bių dar nesinorės miego, GaDi jus visus kviečia į kino naktį. Naktelę „Pižamų seansas“ galėsite praleisti kino teatre „Forum Cinemas“, be tri­ jų filmų jūsų dar lauks įvairūs siur­ prizai, nuolaidos ir puiki atmosfera.

Bilietų kaina 15-20 Lt. Beje, atėjęs į kino naktį galėsi įsigyti bilietą į bai­ giamąjį GaDi vakarą tik už 9 Lt.

Ketvirtoji diena Priešpaskutinę gamtininkų šventės dieną GMF bus galima iš­

Paskutinę GaDi dieną 12 vai. nuo Katedros aikštės GMF link pa­ judės triukšmingiausia ir žaliausia kolona, o finalinis vakaras vyks mu­ zikiniame klube „Mulen Ružas“. Ja­ me akcijos-atrakcijos, gyvos muzi­ kos koncertai, diskoteka iki ryto ir, žinoma, visų laukiamo miuziklo premjera. GMF Muzikinis teatras, visus sužavėjęs miuziklu „Košmaras per Kalėdas“, šįkart žada nustebin­ ti bei giliai paliesti visų įsimylėjėlių širdis moderniu miuziklu „Gražuolė ir Pabaisa“. Kaip ir visada - įvairūs muzikos instrumentai (nuo klasiki­ nių iki šiuolaikinių), daug juoko, puikios vaidybos ir dainų. Ir visa tai tavęs laukia finaliniame GaDi vaka­ re gegužės 14 dieną!

Bilieto kaina tik 10 Lt!!! Skubė­ kite įsigyti - renginio dieną bilietai gali brangti!

Tad nesnausk, o dalyvauk!

Antradienis (05.11)

,,,, I Aukcionas-mugė 12:00-14:00 ;Viela: GMF kilnelis

I Oficialus tarptautinės mokslinės konferencijos 18’00-19’00 ' ”^c*ence ancl Pmtection of the Environment“ Z atidarymas ■ Vieta: GMF Didžioji auditorija I Kino naktis „Pižamų seansas“. Bilietų kaina 22:00-05:00 I J.5“20 , , _ _.

■ Vieta: Kino teatras „ Forum Cinemas , laikas • gali nežymiai keistis Z Tarptautinė mokslinė konferencija „Science and 10:30-15:00 i Protection of the Environment“ Z Vieta: GMF Didžioji auditorija jTvarošTkčija ir medelių sodinimas 12:00-15:00 ! Vieta: Vilniaus Vingio parkas (renkamės prie ^^tgagrindinio įėjimo)

Trečiadienis (05.12)

Ketvirtadienis (05.13)

f ” J Vieta: GMFfojė ; Tarptautinė mokslinė konferencija „Science and 10:30-16:30 ; Protection of the Environment“ j Vieta: GMF Didžioji auditorij^^

16:00-18:00

Daugiau informacijos: www.gadi.vu.lt

Gamtos mokslų fakulteto Studentų Atstovybė Čiurlionio g. 21/27, ei. paštas: gmfsa@gmfsa.lt Informaciją parengė: Akvilė Kamarauskaitė, Tadas Jakočiūnas

Penktadienis (05.14)

.....................

J

12’00-13-00 : GaDi uždarymo eisena • Vieta: Katedros aikštė - Čiurlionio bendrabučiai I GaDi 2004 baigiamasis vakaras: Modemus . miuziklas „Gražuolė ir Pabaisa“, gyvos muzikos 19:00-05:00 ; koncertai, nominacijų įteikimas, šou ir diskoteka ; Vieta: Muzikinis klubas „Mulen Ružas" (ant ; Tauro kalno)

Kauno humanitariniame fakultete Atvirų durų dienos padeda apsispręsti Joana LOPUŠINSKAITĖ

Kas lemia moksleivių pasirinkimą?

Kaip teigė busimieji studentai, jų pasirinkimą stoti į VU KHF lėmė palankūs atsiliepimai apie šį pada­ linį bei galimybė studijuoti ne tik tra­ dicines, bet ir novatoriškas dvigu­ bas specialybes, garantuojančias būsimų absolventų profesinį lanks­ tumą, sugebėjimą priimti įvairiapu­ siškai pagrįstus sprendimus. Impo­ nuoja ir tai, jog pasirinktas studijas siūloma tęsti kitų šalių universite­ tuose (Vokietijoje, Danijoje, Aust­

Pavasaris - nelengvas metas visiems abiturientams, nes ne tik teks laikyti vals­ tybinius brandos egzaminus, bet ir pasi­ rinkti studijas aukštosiose mokyklose bei kitose mokymo įstaigose. O apsispręsti, kurioje iš jų įgyti norimą specialybę, pa­ deda Atvirų durų dienos. Ne išimtis ir VU Kauno humanitarinis fakultetas.

rijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir kt.), su kuriais KHF yra pasi­ rašęs bendradarbiavi­ mo sutartis.

Bene daugiausia klausimų buvo užduota Lietuvių fi­ lologijos bei Filosofijos ir kultūros studijų katedrų vedėjams, pristačiusiems lietuvių filologijos ir rekla­ mos, kultūros vadybos specialybes.

Abiturientės iš Garliavos J. Lukšos gimnazijos domėjosi šių studijų programų konkursiniu balu, jų perspektyvomis darbo rinkoje. Ta­ čiau populiarumo nepraranda ir vadyba bei verslo administravimas, pasižymintis plačiu specializacijos

profiliu. Moksleiviai domisi ir eko­ nomikos, verslo informatikos stu­ dijomis.

Studentai viliojo būsimus kolegas Po fakulteto dekano doc. S. Gir­ dzijausko kalbos ir katedrų vedėjų agitacijos pradžiamokslį busimie­ siems studentams išdėstė dabarti­ niai pirmakursiai. Pagyrimo nusipel­ nė ir VU KHF SA nariai, kurie ypač

aktyviai bendravo su dvyliktokais: da­ lijo informacinę medžiagą (lanksti­ nukus apie studijų programas, leidininį apie Vilniaus universitetą, stu­ dentiškus laikraš­ čius), supažindino juos su atliekamais projektais, kvietė įstojusiuosius įsi­ traukti į Studentų atstovybės veiklą bei atsakinėjo į f KHF sugužėję abiturientai norėjo kuo daugiau klausimus. sužinoti apie šį fakultetą Į atvirų durų so kultūros vadybininkių VU KHF dieną atvykusiems moksleiviams jubiliejinei keturiasdešimtmečio įspūdžių tikrai netrūko, nes jie ne progai sukurtą filmą apie padalinį, tik galėjo pabendrauti su fakulteto jo įkūrimo istoriją bei nuostabų ar­ akademinės bendruomenės nariais, chitektūrinį ansamblį. bet ir vieni iš pirmųjų pamatė I kur­

Universitas Vilnensis

2004 m. gegutė

Z \____

Kultūra

/

Odeta VASILIAUSKAITĖ

Aplankyti Ciūrichas ir Ženeva Choras „Virgo” Šveicarijoje lankėsi jau nebe pirmą kartą. Per­ nai čia koncertavo VU mišrus cho­ ras (vadovė Rasa Gelgotienė). Iš vi­ so per ilgus savo gyvavimo metus VU chorai Šveicarijoje surengė apie dešimt koncertinių turų. Teko dai­ nuoti ir visame pasaulyje žinomoje „Auditorium Stravinsky“, Nenchatel konkurse užimta II vieta, Landeron miestelyje įrašytas kompak­ tinis diskas. Tačiau pirmą kartą cho­ ro gyvavimo istorijoje lietuvės kon­ certavo Ženevoje ir Ciūriche. Šią kelionę organizavo buvęs VU mišraus choro narys, dabar Šveica­ rijos Bazelio universiteto doktoran­ tas Audrius Alkauskas. Choristės buvo apgyvendintos šveicarų, lietu­ vių, islandų, anglų, prancūzų, rusų šeimose, todėl džiaugėsi galėdamos pažinti svetimų tautų ypatybes.

Nėra scenos baimės Koncertuojant bažnyčiose, visa­ da jaučiama ypatinga sakralinė erd­ vė, kuri padeda susikaupti prieš koncertą. „Jautiesi dvasiškai tobu­ lesnis, gal todėl ir nėra baimės su-

13

■v

„Virgo“sugraudino Šveicariją iki ašarų VU merginų choras „Virgo" toliau tęsia savo gastroles po pasaulį. Vos prieš mėnesį grįžusios iš Japonijos, balandžio 1320 dienomis choristės lankėsi kalnuotoje Šveicarijoje. Iš viso buvo surengti 4 koncertai: Ciūricho bažnyčioje Alte Kirche, didžiausioje Ženevos katalikų bažnyčioje Basilique Notre Da­ nte, didžiausioje Bazelio katalikų bažnyčioje St. Claras Kirche bei Riehene esančioje St. Franziskus bažnyčioje.

klysti“, - teigia solistė Julija Karaliūnaitė. Šįkart choras pasiro­ dė naujos sudėties, nes vos prieš mėnesį nuo „Virgo“ atsisky­ rė senosios choristės ir susibūrė į naują VU kamerinį chorą „Pro musica“. Nepaisant „netekties“, jauno­ sios dainininkės pui­ kiai atliko parengtą repertuarą, ypač daug plojimų susilau­ kė solistės: Julija Ka­ raliūnaitė, Natalija Dutkevič ir Milda Rasakackaitė.

šūksniai. Po koncerto Ciūriche vie­ tos lietuvių bendruomenė juokavo, jog turbūt dar niekada vienu metu didžiausiame Šveicarijos mieste ne­ buvo tiek lietuvių. Ypač sėkmingas buvo antrasis koncertas Ženevoje, kurį organizavo Lietuvos Generali­ nis Konsulas prie Jungtinių Tautų misijos Ženevoje p. Algimantas Rinkūnas. Koncerto pasiklausyti atvyko ne tik šis garbus svetys, bet ir dar aštuonių šalių ambasadoriai. Po pasirodymo lietuvių garbei buvo su­ rengtas priėmimas, kur visi norintys galėjo pa­ ragauti lietuviško šako­ čio. „Šakočius ant stalo dedame tik ypatingomis progomis, kadangi ne taip paprasta jį parsi­ siųsdinti iš Lietuvos“, koncerto svarbą įvertino ambasadorius.

Neplanuotas koncertas

Vėlų šeštadienio va­ karą nedidukas Bazelio skverelis net virpėjo nuo Prie didžiausios Ženevos katalikų bažnyčios Basiliųue Notre lietuviškų dainų. Visai Dame, kurioje koncertavo „ Virgo “ atsitiktinai būrelis „Vir­ Garbūs svečiai go“ chorisčių atsisėdo Šveicarai, pasižymintys kuklumu mų audra. Choristės teigė, jog taip pailsėti ant suoliuko. Keletas „nety­ ir jautrumu, puikiai priėmė chorą parodyta pagarba lietuvių atvežtai čia“ pradėjo niūniuoti jau į kraują iš Lietuvos. Po kiekvieno koncerto muzikai yra žymiai labiau širdį pa­ įaugusias dainas ir netrukus paste­ šventovių rimtį sudrumsdavo plojimaloninantis dalykas nei garsūs bėjo, jog praeiviai stoja aplink ir gė­

risi. Nebeliko nieko kito, kaip tik at­ sistoti ir padainuoti keletą lietuviškų dainų iš atsivežto repertuaro. Kaž­ kas dar padėjo kuprinę su keletu centų... Chorisčių nuostabai žmo­ nių vis daugėjo, o į kuprinę krito ne tik monetos, bet ir banknotai. „Reikėjo prieš išvykstant išmokti daugiau lietuviškų dainų, būtų nereikėję penkis kartus tų pačių dainuot“, - kvatojo choristės. Už „uždainuotus“ pinigus merginos smagiai pasilinksmino paskutinę naktį Šveicarijoje.

Nematei Alpiųnebuvai Šveicarijoje Po kelionės dar daugelis gyveno įspūdžiais ir prisiminimais. Stebino ne tik visai kitoks šveicarų suprati­ mas apie aplinką, bet ir didžiulė pa­ garba kitam. Nacionaliniu šveicarų šūkiu beveik galima vadinti teiginį „Kito miegas man - šventas“. 22 vai. Šveicarijoje - gili naktis, todėl visi stengiasi gerbti vienas kito poilsį. Su tuo teko susitaikyti ir lietuviams.

Daugelio nusivylimui, įspūdingosios Alpės taip ir liko neaplankytos, nes dėl itin įtempto koncertų grafiko ne­ buvo įmanoma nuvykti į itališkąją Šveicarijos dalį. Ką gi, nematei Al­ pių - nebuvai Šveicarijoje. Tačiau merginos buvo labai patenkintos, kad galėjo aplankyti žymiausias Ba­ zelio ir Ženevos vietas.

Nuotr. iš asm. albumo

Daina „Kur giria žaliuoja“ Sardinijoje buvo palydėta ovacijomis Justas MORKŪNAS, GMFIV k. studentas Vienas pirmųjų kelionės akcen­ tų - apsilankymas, kaip manoma, gimtame Kolumbo mieste, sename Italijos uoste - Genujoje. Apsup­ tas ant stačių šlaitų stūksančios, šiuolaikiniu gyvenimo ritmu alsuo­ jančios moderniosios miesto dalies, apačioje glūdi senamiestis, kerintis savo painių siaurų gatvelių labirin­ tu, senąja architektūra. Šiuolaikinė miesto įžymybė - Jūrų akvariumas su daugiau nei 48 akvariumų ir 500 skirtingų gyvūnų rūšių. Įsimintina kelionė keltu iš Ge­ nujos į Sardiniją. Greičiau 9 aukš­ tų viešbutį primenantis keltas 500 km atstumą jūra įveikė per 12 vai.

Naktį smarkaus vėjo įsiūbuota jū­ ra parodė stichijos galią - stipraus trenksmo pažadinti keleiviai nejau­ kiai stebėjo langus plaunančius bal­ tus purslus. Kai kurie choristai ga­ lėjo įsitikinti, kokia nemaloni yra „jūros liga“.

Kovo 21-31 dienomis VU akademinis choras, vadovauja­ mas Rasos Gelgotienės, lankėsi Sardinijoje (Italija). Kelionės metu buvo surengti 3 koncertai: be individualios programos, VU akad. choras kartu su Oristano miesto savivaldybės choru (vad. Massimo Dotto), atliko Faurė „Reųuiem". Choras aplan­ kė seną Italijos uostamiestį Genują bei Sardinijos miestus Oris­ tano, Alhgero, Caglari.

Ne mažiau įspūdingi Sardinijos miestai ir miesteliai. Nepaprasto gro­ žio paplūdimiais, koralų dirbiniais, sa­ vo architektūra bei sena istorija gar­ sėja Oristano miestas. Sardinijos sos­ tinė - Caglari, dar vadinama saulės miestu, žavi savo rūmais, bažnyčiomis, pilimis. Važiuojant Sardinija į akį iš karto krito pavieniai apgriuvę akmens pylimai - nuragiai. Tai ankstyvame bronzos amžiuje gyvenusios vietinės tautos architektūrinis palikimas. To­ kių statinių Sardinijoje gausu, tačiau gerai išsilaikiusių tik keletas. Choris­ tų aplankytas Buramini Su Nuraxi vienas gražiausių ir didžiausių išliku­ sių nuragių. Archeologai iki šiol ne­ gali įminti, kaip šie viduramžių pilis

primenantys statiniai galėjo būti pa­ statyti Į vidines statinio sales vedan­ tys koridoriai ir laiptai tokie siauri, jog sunku prasilenkti - tikrai ne klaustrofobija sergantiems žmonėms.

Vizito metu jungtinio italų-lietuvių choro atliekamą Faurė „Reųui­ em“ abiejų chorų vadovų susitarimu dirigavo Massimo Dotto (vasarą abiem chorams Lietuvoje diriguos R. Gelgotienė). „Italų muzikantai la­ bai rimtai žiūri į muzikavimą - kruopš­ čiai repetuoja, atidžiai derina akom­ panimento ir vokalo santykį, - gerą Oristano mieto choro pasiruošimą komentavo R. Gelgotienė.

Be minėto kūrinio, VU akad. choras atliko ir atskirą bažnytinės

„Virgo“ senbuvės susibūrė j naują chorą Odeta VASILIAUSKAITĖ Vilniaus universiteto meno ko­ lektyvų grupę papildė naujas narys.

Tai - choras „Pro musica“. Choras susikūrė atsiskyrus VU merginų choro „Virgo“ senosioms choris­ tėms, kurios susibūrė į atskirą ka­ merinį chorą. Trisdešimties daini­ ninkių grupė, vadovaujama Rasos Gelgotienės (chormeisterė taip pat vadovauja VU merginų chorui „Vir­ go“ ir VU akademiniam chorui), pradėjo savo veiklą 2004 m. balan­ džio mėnesį ir jau šiais metais keti­ na prisistatyti Vilniaus visuomenei, surengdama 3 teminius koncertus.

Neformalus atsiskyrimas nuo „Virgo“ choro vyko balandžio 2 die­ ną. Kadangi daugelis chorisčių dar gyveno gastrolių po Japoniją nuo­ taikomis, vakarėlis taip pat vyko Te­ kančios saulės šalies kultūros tema.

Japoniškus kimono dėvinčios „ve­ teranės“ paruošė programą pagal preciziškai tiksliai nustatytą laiką. Va­ karėlyje ne tik skambėjo dainos, lie­ josi kalbos, bet ir dzingsėjo taurės.

Jaunosios „Virgo“ choristės taip pat neliko skolingos: išeinančioms paruošė choro baigimo atestatus, sukūrė šokį bei padainavo atsisvei­ kinimo dainą. Prie vaišių stalo mer­ ginos dalijosi įspūdžiais apie kartu praleistus metus bei nuotykius ke­ lionėse.

Pagrindinės choro „Pro musi­ ca“ veiklos kryptys - koncertai, ku­ riuose bus pristatomas geriausias moterų balsams skirtų kūrinių reper­ tuaras bei atskiri stambių formų kū­ riniai. „Pradedame choro veiklą jau parengusios įvairiapusį repertuarą ir sukaupusios keliolikos metų kon­ certinę patirtį“^ - teigia choro prezi­ dentė Loreta Žeimytė. Pasak jos, į naująjį kolektyvą susibūrė patyrusios VU merginų choro „Virgo“ choris­ tės, kurių nemaža dalis jau keliolika metų atstovauja šalies chorinei mu­ zikai ne tik Lietuvoje, bet daugelyje pasaulio šalių. Reikalavimai, norin­ tiems dainuoti chore „Pro musica“ ne mažiau kaip aštuonerių metų pa­ tirtis VU choruose bei amžiaus cen­ zas - 26-eri metai.

Italai VU akademinio choro pasirodymus palydėdavo gausiomis ovacijomis

muzikos programą. Skambėjo Rachmaninovo, M. K. Čiurlionio, Sisasko, Casalso ir kt. kūriniai. Jautrūs ir visad gerą vokalą bei nuoširdumą vertinantys italų klausytojai visus koncertus palydėdavo gausiomis ovacijomis. Oristano mieste vykusio koncerto metu buvo daromas įra­ šas, kurį Oristano miesto choras ke­ tina išleisti kompaktinėje plokštelė­ je. Paskutinio koncerto Samugheo miestelyje klausytojai daugiausia bu­ vo vaikai. Dėl skurdaus kultūrinio gy­ venimo apgailestavęs miestelio me­

ras dėkojo svečiams už vaikams su­ teiktą muzikinę dovaną. Tikrą staig­ meną pateikė vienas iš koncerto klau­ sytojų, paprašęs sudainuoti kokią nors tipišką lietuvišką dainą: mūsų atlikta „Kur giria žaliuoja“ buvo pa­ lydėta ovacijomis. Visų koncertų me­ tu trumpai su Lietuva supažindina­ ma publika plojimais sveikino lietu­ vius prisijungimo prie ES proga.

Vasarą Oristano miesto choras žada svečiuotis Lietuvoje, kur kar­ tu su VU akademiniu choru vėl ke­ tinama atlikti Faurė „Reųuiem“.

Kviečiame į koncertą S. Moniuzskos gimimo sukakčiai paminėti Gegužės 8 d. 18 vai. „Muzikos valanda Šv. Jonų bažnyčioje“ skirta žymaus lenkų muzikos klasiko, pir­ mosios nacionalinės operos „Halka“ kūrėjo Stanislawo Moniuzskos gimimo 185 metų sukakčiai pami­ nėti. Tai XIX a. lenkų kompozito­ rius, dirigentas, vargonininkas. Dir­ bo Vilniuje 1840-1858 m., vėliau di­ rigavo Varšuvos operoje ir dėstė Muzikos institute. S. Moniuzskos kūrybinė veikla paliko žymų pėdsa­ ką XIX a. Vilniaus muzikiniame gy­ venime. Jo romansai nuolat skam­

bėdavo miesto aukštuomenės salo­ nuose, o Mišios e-moll beveik pusę šimtmečio būdavo kasmet atlieka­ mos per Švč. Mergelės Marijos at­ laidus prie Aušros Vartų koplyčios. Šeštadienio koncerte žymiąsias Mišias e-moll atliks VU merginų choras „Virgo“. Koncerte taip pat skambės solinės bei chorinės dainos lenkų kalba. Jas atliks solistai Ne­ rijus Masevičius ir Andrejus Bobrovas bei VU Akademinis choras.

VU Kultūros centro inform.

14

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

V tarptautinis jaunimo teatrų forumas

MES - KARTU

Skiriama Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje 2004 m. gegužės 10-15 d.

Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3 Rengėjai: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Universitetų teatrų asociacija

Bendros kūrybos akcija SAVAITĖ SU HAMLETU 2004 m. gegužės 7-15 d.

Drauge darbuojantis, naudojant Šekspyro tekstą, pantomimą, šokį, muziką, piešinius, vaizdo medžia­ gą tarptautinė jaunimo grupė bendraus su virtualiu svečiu - Hamletu. Kūrybinių dibtuvių dalyviai disku­ tuos moralės, tolerancijos, šeimos, meilės, politikos, gyvenimo prasmės klausimais. Jie bandys išsiaiškin­ ti, ar maksimalistiniai Hamleto principai priimtini šiuolaikiniam jaunimui. Ar jam artima Hamleto hu­ manizmo samprata? Ar įmanoma jo integracija į XXI amžiaus dvasinę erdvę? Ar egzistuoja kokios nors universalios europinės vertybės? Ar mes jas puose­ lėjame? Ar kuriame naujas?

Nemaža visuomenės dalis baiminasi, kad įstojus į Europos Sąjun­ gą gresia kultūrinė, asmenybių niveliacija, sustiprės neigiama Vakarų įtaka, bus prarastas mažų tautų identitetas ir kt. Projekto rengėjai ma­ no, kad pats laikas įvairiomis priemonėmis šias problemas gvildenti, pasitelkiant įvairiataučio jaunimo patirtį bei lūkesčius - tai padėtų keisti jaunimo požiūrį į savo galimybes bei vietą naujojoje Europoje.

Kad šias problemas gvildenti būtų įdomu ir nekasdieniška, nuspręs­ ta atlikti kūrybinį eksperimentą - į šią akciją įtraukti virtualų herojų, Šekspyro Hamletą, kurį įkūnytų vienas iš dalyvių, lokiu būdu šiuolaiki­ nis jaunimas iš įvairių šalių bendraus su savotišku visų laikų ir visų tautybių ambasadoriumi, apibendrinta asmenybe, į kurią Šekspyras įdė­ jo didžiulį dvasinį humanistinių vertybių potencialą. Projekto rengėjai yra įsitikinę, kad diskutuoti su tokiu herojumi apie šiuolaikinį pasaulį būtų tikrai prasminga ir originalu. Hamletas gali atsakyti į daugelį rūpi­ mų klausimų - kokios vertybės yra amžinos, pozityvios, o kas mūsų siekiuose yra vienadieniška, smulkmeniška. Klasiko išmintis taip pat pajėgi įveikti daugelį fobijų, sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis bei įsitikinimą, jog tik nuo mūsų pačių priklauso, kokiame pasaulyje gyven­ sime rytoj ir kokias vertybes išsaugosime, o ką prarasime.

Projekte dalyvauja studentų teatrų atstovai iš Vokietijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos ir Lietuvos.

FORUMO PROGRAMA Gegužės 10 d.

18.00 19.00

16.00

FORUMO ATIDARYMAS KLUŽO NACIONALINIS TEATRAS, RUMUNIJA I. Welshas, TRAUKINIŲ ŽYMĖJIMAS

Gegužės II d.

PIERROT IN GLOBALISATION, SUOMIJA

Gegužės 12 d.

MIMO MARKKU LAITINEN KŪRYBINĖ LABORATORIJA, SUOMIJA 16.00 VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO TEATRAS KIBIRAS V. V. Landsbergis, UODAS 18.00 ŠIAULIŲ UNIVERSITETO EDUKOLOGIJOS FAKULTETO TEATRO STUDIJA IMPROVISUS AMŪRO IŠDAIGOS (pagal H. K. Anderseno pasakas) 20.00 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO ANDRIAUS PULKAUNINKO TRUPĖ ________ DUONAGALVIO SUGRĮŽIMAS___________________________ Gegužės 13 d.

13.00

12.00 18.00

20.00

13.00

15.00

12.00 15.00 18.00 19.00 20.00

LEIFO OLSONO KŪRYBINĖ LABORATORIJA, ŠVEDIJA LJEŽO KARALIŠKASIS UNIVERSITETO TEATRAS, BELGIJA RAUDONIEJI BATELIAI (pagal H. K. Anderseną) VANNSELGERNE, OSLAS, NORVEGIJA H. Štormas, ŠOKUOJANTI PELĖ (tautosakos motyvais)

Gegužės 14 d.

VILNIAUS UNIVERSITETO KIEMO TEATRAS IŠEIDAMI IŠ NAMŲ NUSIAUKITE BATUS Kūrybinė akcija gamtoje (pradžia VU Sarbievijaus kieme) KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TEATRAS DRAMOS KLASĖ B. Brechtas, KAUKAZO KREIDOS RATAS Gegužės 15 d.

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO TEATRAS K. Goldonis, MIRANDOLINA VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA PALĖPĖ VIENA (pagal F. G. Lorką), Trakų g. 1 Diskusija EUROPA IRAS FORUMO UŽDARYMAS Projekto SA VAITESU HAMLETU kūrybinio rezultato pristatymas

Penktasis tarptautinis universitetų teatrų forumas MES - KARTU yra tęstinės programos UNIVERSITETAS IR JAUNIMO KULTŪRA dalis. Šiuo projektu, kurio įgyvendinimo data reikšmingai sutampa su Lietuvos Respublikos naryste Europos Sąjungoje, mes siekiame plėsti jaunimo akiratį ES ateities klausimais; prisidėti prie ES vizijos kūrimo, ugdyti jaunimo tau­ tinę savigarbą ir toleranciją kitų tautų bei kultūrų atžvilgiu; parodyti kultū­ ros svarbą globalizacijos procesams; aktyvinti individo veiklą naujojoje Eu­ ropos visuomenėje; puoselėti senąsias Europos dvasines vertybes bei prisi­ dėti prie naujųjų kūrimo ir skatinti įvairiataučio jaunimo kultūrinį bendra­ darbiavimą.

Projekte dalyvauja profesinės ir studentiškos teatrų trupės iš Rumunijos, Belgijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Lietuvos.

Penktojo teatrų forumo metu bus parodyti naujausi trupių spektakliai, veiks kūrybinė laboratorija, skirta Europos jaunimo dvasinių vertybių būklei atskleisti, vyks diskusija EUROPA IR AŠ apie kūrybinės asmenybės vietą kuriant ateities Europos viziją.

Linkiu visiems dalyviams, svečiams, stebėtojams kuo daugiau prasmingų akimirkų.

Rimantas VENCKUS,

projekto vadovas, Universitetų teatrų asociacijos pirmininkas

KLUŽO NACIONALINIS TEATRAS RUMUNIJA

LJEŽO KARALIŠKASIS UNIVERSITETO TEATRAS BELGIJA

lrwine'as Welshas TRAUKINIŲ ŽYMĖJIMAS Režisierius Sorinas Misiriantu Irwine’o Welsho pasi­ rinkta tema ir kalbos forma yra nelabai priimtinos dau­ geliui. Nepaisant to, Nacio­ nalinis Kiužo miesto teatro spektaklis „Traukinių žymė­ jimas“ sulaukė milžiniško pasisekimo ir bilietai į jį vi­ sada parduodami gerokai prieš spektaklį. Tokią sėkmę galima paaiškinti publikos noru atrasti naują tekstą, aktorių profesionalumu bei režisieriaus darbo sėkme. Sorinas Misiriantu yra jaunas menininkas, pristatantis savo naują dar­ bą, kuris tikrai vertas dėmesio. Režisierius įdo­ miai atskleidžia individo ir kolektyvines transfor­ macijas ir žmogiškuosius santykius, kuriuos vei­ kia žiauri realybė. Be to, Misiriantu subūrė didelę jaunų bet talentingų aktorių komandą.

Siaurame tarpe tarp gyvenimo ir mirties spek­ taklio veikėjai patiria skirtingus įspūdžius, stip­ riai pasikeičia ir kenčia neviltį. Aktoriai įtaigiai atskleidžia žmogiškąją prigimtį. Būtent todėl spek­ taklis traukia publikos dėmesį.

(Demostene Sofron, „Adevarul de Cluj“, 2003 m. gegužė)

PIERROT IN GLOBALISATION

RAUDONIEJI BATELIAI Pagal H. K. Anderseną Režisierė Dominiąue Donnay Teatro vadovas prof. Robertas Germay Karališkasis Lježo universiteto teatras įkurtas 1941 metais. Karališkojo titulas jam suteiktas 2002aisiais. Aktyviai teatro veikloje dalyvauja apie 100 žmonių (aktorių, režisierių, technikų), kurie dau­ giausia vaidina prancūziškai, bet ir vokiškai, an­ gliškai, valoniškai. 75 procentai teatro narių yra studentai. Nuo įkūrimo teatras yra pastatęs dau­ giau nei 130 pjesių nuo graikų klasikų, Šekspyro, Machiavelio ar Moljero iki dabartinių autorių bei kolektyvinės kūrybos pjesių.

Teatras dažnai dalyvauja tarptautiniuose festi­ valiuose: yra pasirodęs daugiau nei 30 šalių ketu­ riuose žemynuose - nuo Lietuvos iki Portugalijos, nuo Jordanijos iki Nyderlandų, nuo Senegalo iki Meksikos. Jo vizualiai paveikūs ir dinamiški pa­ statymai visuomet įveikia kalbos barjerus. Nuo 1983 metų teatras Lježe rengia garsius universite­ tų teatrų susitikimus: juosėjau dalyvavo apie 150 trupių iš daugiau nei 30 šalių. Tokių susitikimų metu vyksta ir teatro mokslo simpoziumai. 1994 metais teatras tapo pagrindine Tarptautinės uni­ versitetų teatrų asociacijos būstine (www.aitu.suroit.com).

Be daugelio pastatymų, teatras rengia kūrybi­ nes laboratorijas įvairaus amžiaus žmonėms - nuo 5 metų amžiaus iki suaugusiųjų - prancūzų ir an­ glų kalbomis.

SUOMIJA

Markku Laitinen (Pje­ ro) mokėsi Desmondo mimų mokyk­ loje ir fizinia­ me teatre Londone bei teatro akade­ mijoje Helsin­ kyje. Jis dirba aktoriumi ir dėstytoju Suomijoje ir užsienyje.

PJERO GLOBALIZACIJOS AMŽIUJE Vienas klounas. Vienas pasaulis. Viena misija.

Pantomimos ir fizinio teatro priemonėmis Markku pasakoja istoriją su klasikiniu commedia dell arte personažu. Šiame jaudinančiame ir labai

linksmame spektaklyje Pjero susitinka ašluonkojį, ir šis susitikimas pakeičia jo gyvenimą.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA PALĖPĖ Edmondas Rostandas SIRANO DE BERŽERAKAS Režisierius Olegas Kesminas palepe@mail.lt

2004 m. gegužė

VANNSELGERNE OSLO, NORVEGIJA

Hyemeyohstsas Štormas ŠOKUOJANTI PELĖ Tautosakos motyvais RežisieriusTogrimas Meilumas Stene'as „Vanselgerne“ trupę 2002-ųjų pavasarį

subūrė Oslo laisvalaikio mokyklos Esteti­ kos skyriaus dramos ir teatro komunikaci­

jos studentai. Trupės narių skaičius nuolat kito, bet branduolys tebevaidina iki šiol.

Teatras neturi režisieriaus, tad pastatymams

vadovauja vienas ar du aktoriai. Trupės te­

atrinės išraiškos priemonės yra grupinė pantomima, pasakojimas, lėlių ir kaukių te­

atras.

Grupinė pantomima - tai teatro išraiš­

kos forma, kai tuščioje erdvėje aktoriai ku­ ria veiksmą. Jie patys ir garso efektai, ir

scenografija, ir veikėjai. Naudojamos kino

išraiškos priemonės, tokios kaip panora­ minis vaizdas, sulėtintas vaizdas, stambus planas ir muzika. Grupinė pantomima yra

linksma, netradicinė ir atvira teatro forma, kur žiūrovai taip pat tampa scenoje kuria­ mos iliuzijos dalimi.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TEATRAS DRAMOS KLASĖ Bertoldas Brechtas KAUKAZO KREIDOS RATAS Režisieriai Vytautas ir Velta Anužiai Rita: Šmaikštūs ir drąsūs, kūrybingi ir kartais net įkyrūs, pašėlę ir velnių priėdę tai mes, LLR IV kursas, studijuojantis lietu­ vių filologiją ir režisūrą.

Donata: Prieš trejus metus, rugsėjį, į Klai­ pėdos universitetą susirinko grupelė gelton­ snapių - pirmakursių, norinčių vaidinti ir režisuoti.

Simas: Tada dar „žali“ ir bailūs, trum­ piau tariant, nekokie. Pradėjom nuo nulio, bet diena po dienos ėjom į priekį paskui tuos, kuriais tikim. Daug dirbom, pykomės ir drau­ gavom, kol tapom viena komanda. Šiandien darom tai, ką labiausiai mėgstam, ir stengia­ mės, kad į mus žiūrintiems būtų gera.

Kristina: Mes, penkiolika studentų, su­ darom vientisą organizmą. Organizmą, ku­ ris pilnas įvairių skirtingų ląstelių - mūsų kiekvieno atskirai.

Paradoksas - didelis ir margas mišinys sudaro vientisą kūną.

Rita: Pradėję savo studijas pratimais ir etiudais, galiausiai pribrcndom ir spektak­ liui, be to, turėjom priešaky gražų pavyzdį Klaipėdos universiteto teatrą DRAMOS KLASĖ, įkurtą ir vadovaujamą mūsų dėsty­ tojų doc. Vytauto ir Veltos Anužių.

Donata: DRAMOS KLASĖ - Tarptau­ tinės universitetų teatrų asociacijos narys.

Trupė jau yra pabuvojusi Prancūzijoje, Tuni­ se, Belgijoje, Kanadoje ir pelniusi gausybę apdovanojimų ir pagyrimų.

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO EDUKOLOGIJOS FAKULTETO TEATRO STUDIJA IMPROVISUS AMŪRO IŠDAIGOS Žaisminga fejerija pagal H. K. Anderseno pasakas Režisierė Silvija Povilaitytė Bjaurusis ančiukas... Sniego karalie­

nė... Mergaitė su degtukais... Tai vis neiš­ galvotos, taurios ir amžinos istorijos... Ar bepamename jas?

Mes, Šiaulių universiteto Edukologi­

jos fakulteto teatro studija IMPROVISUS, kartu su Nelabuoju berniūkščiu, Dru­

giu ir Hansu Kristianu Andersenu kvie­

čiame sugrįžti į vaikystę ir slėpiningą pa­ sakų pasaulį.

VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRAS Andriaus Pulkauninko trupė DUONAGALVIO SUGRĮŽIMAS Režisierius Andrius Pulkauninkas

Karlas Goldonis MIRANDOLINA Režisierius Robertas Vaidotas Kompozitorius Raigardas Tautkus

VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO TEATRAS KIBIRAS

vauti ėmėsi režisierius P. Likša. Nuo tos dienos ne kartą pasikeitė ir būrelio vado­

vai, ir vaidinančių studentų kartos, ir pats

studijos pavadinimas. Vienas po kito gi­ mė daugiau nei 60 spektaklių, trupė kelia­ vo ir dalyvavo įvairiuose teatrų festivaliuo­

se Lietuvoje ir užsienyje. 1986 m. Pabalti­ jo mėgėjų festivalyje Viljandyje KPI liau­

dies teatras su V. Grigolio režisuotu K. Bo­

rutos „Baltaragio malūnu“ iškovojo „Grand Prix“. 1999 m. rudenį pusiau

įrengtame KTU meno ir kultūros centro rūsyje prasidėjo naujas teatro-studijos gy­

vavimo etapas. Dabar į teatro rūsį susiren­

ka daugiau nei 20 studentų iš KTU ir

VDU, o jiems vadovauja Kauno valstybi­ nio akademinio dramos teatro aktorius Robertas Vaidotas. Pavyko jaukiai įsikur­

ti sename rūsyje, pažinti ir pamilti vienas kitą bei išleisti į dienos šviesą S. Mrožeko „Serenadą“ ir „Lapino medžioklę“, Dalios Kasperiūnaitės „Skaidres šešėlius“ bei Ag­

nės Dilytės „Medaus dieną“.

VILNIAUS UNIVERSITETO KIEMO TEATRAS IŠEIDAMI IŠ NAMŲ NUSIAUKITE BATUS Kūrybinė akcija gamtoje Režisierė Marija Misiūnaitė Vilniaus universiteto teatro veikla pra­ sidėjo dar prieš įsikuriant pačiam Univer­ sitetui, kai 1570 m. Vilniaus kolegijoje bu­ vo suvaidinta italo S. Tucci drama HERCULES. Vilniaus universiteto teatras visą laiką iš­ liko vienu iš šalies kultūrinių centrų, kur vi­ suomet buvo puoselėjamos kultūrinės tradi­ cijos.

Dabartinis VU Kiemo teatras siekia de­ rinti senojo Universiteto tradicijas su moder­ naus teatro atradimais. Teatre studentai gauna scenos judesio, scenos kalbos bei vaidybos pa­ grindus, patirties įgauna vaidindami ir bendrau­ dami su kitų teatrų, kitų šalių atlikėjais. Be to, VU Kiemo teatras ir pats periodiškai organi­ zuoja studentų teatrų festivalį HERCULES.

VILNIAUS UNIVERSITETO KAMERINIS TEATRAS MINIMUM Wolfgangas Borchertas LAUKE, UŽ DURŲ Režisierius Rimantas Venckus Vilniaus universiteto teatras gyvuoja jau penktą šimtmetį. Šiuo metu senas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO TEATRAS

1948 metais įvyko pirmieji stojamieji egzaminai į Kauno valstybinio universite­ to Centrinį dramos būrelį, kuriam vado­

15

Universitas Vilnensis

Vytautas V. Landsbergis UODAS Režisierius Albertas Vidžiūnas agnas@takas.lt Vilniaus pedagoginio universiteto teat­ ras gyvuoja jau septynerius metus. Kad tradi­ cija ir kūrybingumas nepamintas, teatras įro­ dė atsinaujindamas ir nariais, ir vadovu. O pasvėrę nueitą kelią studentai turėjo drąsos savo teatrui suteikti pavadinimą KIBIRAS. Šiuo metu teatrui vadovauja jaunas reži­ sierius Albertas Vidžiūnas. Jo pirmasis dar­ bas buvo japonų dramaturgo Yukio Mishimos pjesė „Panelė Chan“. Su šiuo spektakliu teatras dalyvavo tarptautiniame Universitetų teatrų asociacijos forume „Skirtingi, bet pa­ našūs“. Po to teatro mylėtojams pristatyta nau­ ja premjera pagal šiuolaikinės dramaturgės Caryl Churchill pjesę „Tai yra kėdė“.

2003 metais tarptautiniame UTA foru­ me teatras parodė spektaklio ištrauką pa­ gal Jošua Sobolio pjesę „Getas“.

Jei šiuolaikinio šokio kontekste ga­

lima kalbėti apie alternatyvųjį meną, tai A. Pulkauninko trupė tokia yra iki pat

panagių, nekalbant jau apie tai, kad tai nėra vien šokis ar video menas, neban­

dant įsisprausti į pernelyg plačius scenos menų rėmus. Šis teatras jau užsitarnavo nepataisomų alternatyvininkų statusą, o

„Duonagalvio sugrįžimas“ - puikus to įrodymas. Silpnų nervų žiūrovams ir kri­

tikams, vyresniems nei 40 metų, žiūrėti nerekomenduojama. Spektaklis prasiver­ žia brutaliomis formomis: į galvą kala­ mos vinys, ant kabliuko supasi kraupus

kepalo formos masalas žuviai, kuri pati

to nežinodama pasiduoda aukos likimui - gal ir ne kiekvienam priimtina duonos desakralizacija. Spektaklio autorius sa­

ko: „Tas pats žmogus, kuris sėjo ir augi­ no duoną, parėjęs namo ją sušeria kiau­ lėms“. Tačiau visa tai atsveria dieviška­ sis naivumas ir žinojimas, kad Duona-

galvis yra tas, kuris greta (ir ačiū Dievui, kad tik greta, o ne viduje), kad jis visuo­ met gimsta ir miršta toks pat, kad jis val­ go ir miega be emocijos ir vilties pasi­

keisti, kad jo balzganoje egzistencijo­ je galimas tik vienas pasikeitimas, kad kada nors gimsi kitoks. Tačiau tam pa­ prasto paplekšnojimo per galvą nebeuž­ tenka.

Universiteto teatro tradicijas sėkmingai tęsia dvi trupės.

Viena iš Kiemo teatro trupių, vado­ vaujama Rimanto Venckaus, 1990 m. ta­ po savarankišku teatru MINIMUM. Tai nuolat atsinaujinantis studentų teatras, nevengiantis eksperimentų, originaliai traktuojantis klasiką. Ypač daug dėme­ sio skiriama V. Šekspyro interpretaci­ joms. Spektaklį PROMETĖJAS, JUDAS IR KITI LIETUVIAI nufilmavo Lietu­ vos televizija.

Teatro vadovo nuomone, aktoriai yra tas didysis minimumas, be kurio teatras negali egzistuoti. Kitko galima atsisa­ kyti.

MINIMUM vaidino Londone, Pary­ žiuje, Insbruke, dalyvavo tarptautiniuose universitetų teatrų festivaliuose Puebloje (Meksika), Mursijoje, Alikantėje (Is­ panija), Lione, Bezansone (Prancūzija), Lježe (Belgija), Potsdame, Erfurte, Rudolštate, Paderborne (Vokietija), Zagre­ be (Kroatija).

Apie MINIMUM spektaklius daug ra­ šyta spaudoje, palankių kritikos vertini­ mų sulaukta ne tik Lietuvoje, bet ir už­ sienyje (Austrijoje, Vokietijoje, Anglijo­ je). Pasak estų teatro kritiko Boriso Tuho, trupė MINIMUM ieško savitos teat­ rinės kalbos, nieko nemėgdžiodama, ne­ bijodama rizikuoti, bandydama kurti in­ telektualiojo teatro modelį.

16

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

Matematikos ir informatikos fakultete Kuo skiriasi Dekanas nuo dekanamobilio, o sekretorius nuo sekretorės, arba MIDI turi naują sekretorių Laima BENDŽIŪNAITĖ Viskas prasidėjo spalvingoje Meksikos motyvais dekoruotoje 101 auditorijoje, o baigėsi taip, kaip nieko nenutuokiantis tūlas MIF stu­ dentas vargu ar galėjo prognozuo­ ti... Bet visų pirma leiskite jums pri­ statyti (buvusiems šiame šou - pri­ minti) trumpas dalyvių dosjė: Marija Ana Rosa Chuanita Suaresa Rodriges, arba DONJA KUKA. Paprastas slapyvardis slepia gana ekstravagantišką per­ soną, kurios idealo - Pamelos Anderson - vizija padeda gilintis į didelių paraboloidų ir jų kuklių unikalumų pritaikymus prakti­ koje (čia jau reikėtų atkreipti dė­ mesį į įspūdingus dalyvės para­ metrus trimatėje erdvėje...).

Pasak Donjos Kukos, standžios Dekano ir dekanamobilio sėdynės yra lengvai užvedamos: dekanamobilį užveda Dekanas, o pastarąjį supratinga sekretorė. Kita vertus, „dekanamobilis žydras, tad prie de­ kano kur kas maloniau prisiglaus­ ti“.

Naująjį Dekaną veržėsi paverg­ ti ir... NAUJOJI SEKRETORE, kurios mėgstamiausias herojus taikusis Karlsonas, kuris gyvena ant stogo. Dvi jos svarbiausios sa­ vybės: įstabus didžiavimasis savo putliomis lūpytėmis ir neišdildo­ mus malonumus teikiantis vyriš­ kosios lyties simbolis - tortas „Na­ poleonas“ - turėtų be jokių abejo­ nių atskleisti faktą, kad „šioje tra­ pioje būtybėje darniai pinasi pa­ girtinas ryžtas dirbti su viliojančiu moterišku žavesiu“.

Šias dvi dailiosios lyties atsto­ ves nukonkuravo žavus jautrios sielos, aštraus liežuvio, tvirtų ran­ kų ir ištvirkusios galvelės (!!!) sa­ vininkas AURELIJUS PET­ RAUSKAS (matyt, pernykštės sekretorės Aurelijos Petrauskai­ tės „blatą“ gavo). Šio vaikino superherojus - mažai kam girdėtas Terminatorius, o svajonių Deka­ ną jis vadina paprastai - Indėnu (čia naujasis herojus Aurelijus gi­ liai atsidūsta ir mirkteli). Šių trijų pretendentų kova bu­ vo nuožmi ir atkakli, buvo viešai kėsinamasi, draugiškai šypsomasi komisijai ir subtiliai glamonė­ jama (išskirtinis Aurelijaus ir mek­ sikiečio šokis vertas jei ne milijo­ no, tai bent tūkstančio). Dalyviai savo sumanumą demonstravo pri­ sistatyme, bandė sukompromituo­

Roko opera: nuo auditorijos iki Sporto rūmų Jurgita BUTANAVIČIŪTĖ Renginio „tėvui“ ir idėjos au­ toriui Tadui Daujotui mintis pasta­ tyti roko operą kilo dar mokyklo­ je. Įstojęs į MIF jaunuolis nieko ne­ laukė ir pasiūlė operą sukurti per tuometines MADI (anksčiau Ma­ tematikos ir informatikos fakulte­ tas vadinosi tiesiog Matematikos fakultetu). Organizatoriams suti­ kus, Tadas 1998 m. pavasarį paban­ dė įgyvendinti savo viziją. Mūsų fa­ kultete norinčiųjų dalyvauti buvo nedaug, todėl jis surinko būrelį pa­ žįstamų muzikantų (ne iš MIF) ir pasikvietė kelias dainuojančias kursiokes. Klube „Argus“ linksma muzikuojanti kompanija pristatė penkių dainų programą apie dės­ tytojus ir studentišką gyvenimą.

Renginys pavyko.

Vienerių metų pertrauka.

2000 m. atrodė, kad vėl nieko ne­ bus, nors scenarijus parašytas, dai­ nos parinktos. Netikėtai Tadui pa­ siskambino pirmakursė Kristina ir pasisiūlė su drauge prisidėti prie roko operos. Trys savaitės repeti­ cijų ir... 102 auditorijoje - „Rau­ donkepuraitė“! Ši roko opera su­

laukė didžiulio susidomėjimo ir buvo puikus startas.

Tačiau ne Tadas buvo muziki­ nių pasirodymų per MIDIMADI pradininkas. Pasirodo, 1986 ir 1987 metais mūsų fakul­ tete taip pat organizuoti muziki­ niai renginiai, panašūs į dabarti­ nes roko operas. Juos statė dėsty­ tojas Aldas Glemža, komikas Rai­ mundas Bingelis ir Jaunius Atko­ čiūnas. Šie renginiai buvo skirti mažesnei auditorijai nei dabarti­ nės roko operos.

Populiarioji roko opera išstū­ mė LIK’ą (linksmųjų ir iš­ radingųjų klu­ bą) iš MADI baigiamojo va­ karo pagrindi­ nio akcento po­ zicijos. „Rau­ donkepuraitė“, „Juodas katinas supermatematikas“, „Felixo katinai“, „Byla Nr. 4“ - tai visos nuo MIDI atkū­ rimo parodytos roko operos. Šiemet atlikta

Šis „ vyriškas “ šokis garantavo

Aurelijui pergalę

kai lėmė III vietą, Naujoji Sekre­ torė garbingai iškovojo II ir „Miss Publikos“ titulą, o MIDI Sekre­ toriumi 2004 skelbiamas Aureli­ jus Petrauskas. Sveikiname nuga­ lėjus ir linkime sėkmės šokdinant Dekaną...

Linksmųjų ir išradingųjų klubas 2004, arba Ko dar MIDI istorijoje nebuvo jei Sekretorės rinkimus laimi vaikinas, tai beveik never­ ta stebėtis, kai LIK'ą laimi fuksai (iki šiol egzistavo nerašyta taisyklė, kad jiems ne tik teoriškai, bet ir praktiškai uždraus­ ta laimėti...).

Laima BENDŽIŪNAITĖ

Roko operos rengėjai pasirūpino ne tik garso ir atlikimo, bet ir kostiumų kokybe

jubiliejinė, penktoji, kuri sujungė ankstesnią­ sias. Veiksmo vieta - Vilniaus kon­ certų ir sporto rūmai.

„Mifiečiai“ užkariauja Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, arba Kas geriau už „Radiocentro“ apdovanojimus?

Pa-ga-liau!!! Linksmybės, ne­ tikėtumai, fantastiški renginiai ir dar daug visko. Tai - MIDI! O ko­ kia MIDI be roko operos?.. Šis renginys pakeri tiek jauną

studentą, tiek vyresnio amžiaus žmogų. Gyva muzika, vaidyba, šo­ kis, kostiumai, fejerverkai, vaizdo projekcijos sužavėjo net abejingiau­ sius.

Studentų sukurtame scenariju­ je atsispindi jiems rūpimos temos, visuomenei svarbūs reiškiniai.

Koncerte skamba gerai žinomi už­ sienio atlikėjų kūriniai. Jie paren­ kami atsižvelgiant į žanrą (tai gali būti pasaka, detektyvas ar kita) ir nuotaiką, kurią norima sukurti.

Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybė Naugarduko g. 24; tel. 233 60 27, ei. paštas mifsa@mifsa.lt Rengė Gabrielė Mockutė, ei. paštas pr@mifsa.lt

ti vienas kitą trikdančiais klausi­ mais (Naujoji Sekretorė išties su­ triko išgirdusi klausimą apie būti­ nas ir pakankamas sąlygas, kad įvyktų tarnybinis romanas tarp de­ kano ir sekretorės, bet greitai pasi­ taisė tolesniame rinkimų etape pasirodo, spausdintuve yra „pen­ ki“ skylės popieriui kišti). Parodę savo raštingumo ir šmaikštumo ly­ gį rašydami atleidimo raštus dės­ tytojams, jie dar parodė, kaip mo­ ka šokti. Painūs ir visai netrivialūs namų darbai išduoda, kad Mate­ matikos ir informatikos fakultete retas studentas sunkiai pluša na­ muose, tačiau viską atpirko situa­ cijos, kuriose pretendentai išdavė, kad jie moka pasiekti, ko nori. Špeciali padėka turėtų būti skir­ ta vakaro vedėjams ir organizato­ riams - publika kvatojosi iki aša­ rų, išrinktieji dalyvavo originaliuo­ se konkursuose, o sekretorės ir sek­ retorius kovėsi iki pergalės.

Taigi dar nesutemus paaiškė­ jo, kad intervale [272,298] pasi­ skirstę komisijos balsai Donai Ku-

Yra senų gerų dainų, yra ir nau­ jausių hitų, kuriuos žūtbūt norisi įtraukti į repertuarą. Dainų žo­ džiai ir aranžuotės - vėlgi studen­ tų darbo vaisius.

Muzikantų groja tikrai nema­ žai: roko ritmo grupė, pučiamų­ jų sekcija, styginiai, disko žokė­ jai. Muzika, tiksliau, rokas liejasi laisvai. Šių metų roko opera vadinosi „Žaidimo pabaiga“. Tai istorija apie netikėtai sugadintą MIF pa­ sididžiavimą - MIDI himną (be­ je, prodiusuotą Lino Adomaičio).

Dainą sugadino nelemtieji viru­ sai. Ją sugrąžinti - ankstesnių ro­ ko operų superherojų tikslas.

Kaip jiems sekėsi ir ar misija bu­ vo įvykdyta, pamatė ir išgirdo vi­ si klausytojai.

MIDI baigiamojo vakaro sve­ čiai išvydo ne tik legendinę roko operą, bet ir mergaičių numylėti­ nį Amberlife’ą, grupes „Axis“, „Happyendless“, „Tema“, „Spor­ tas“ bei „Frekenbok“, berniukų numylėtinius „Relanium“. Visi susirinkusieji linksminosi dviejo­ se muzikos salėse bei Vilniaus koncertų ir sporto rūmų fojė.

Šiemet LIK’as buvo nemoka­ mas, tad žiūrovų tikrai netrūko.

Balso teisė, laikantis tradicijų, bu­ vo suteikta kompetentingai komi­ sijai. Komandos iš tiesų buvo pa­ čios šmaikščiausios, išradingiausios irnepakartojamiausios. Keistuolių fuksų „Pusė velnio“, rinktinė „U2B4“, improvizacinė „Noriu torto“ bei mylimiausia „Amžinųjų studentų“ komandos turėjo rungtis penkiose rungtyse.

Pirmoji rungtis buvo prisistaty­ mas (prisistatyti pageidautina sąži­ ningai, originaliai ir patraukliai).

Komisijos simpatijas pelnė rinkti­ nė „U2B4“ bei, Amžinieji studen­ tai“, surinkę po lygiai balsų. Antro­ ji rungtis - klausimų ir atsakymų mankštelė. Šmaikščiausiai ir išra­ dingiausiai pasirodė „Amžinieji studentai“... Ilgametė patirtis im­ provizuojant su dėstytojais, matyt, vis dėlto kartais praverčia.

Muzikiniame konkurse „Sene, sene, duok man pieno“ paaiškėjo,

kad dainingiausi MIF yra fuksai...

Turbūt dėl to toks gausus šių metų roko operos atlikėjų būrys. Nuo šios, t. y. trečiosios rungties pirmakur­ siams fortūna šypsojosi vis labiau.

Rungtyje „Žaidimo pabaiga“ kapitonai rungėsi pasitelkę savo ko­ mandas. Čia net vieno taško persva­ ra į priekį išsiveržė jaunėliai „Pusė velnio“.

Pademonstravę nepakartoja­ mus namų darbus tema „Paskuti­ niai MIFmano nuotykiai“ komi­ sijos simpatijas vieningai pavergė ilgakasės Blondinės (Lukas J.) ir „gaidelio“ (Jonas T.) komanda „U2B4“.

Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad linksmiausi ir išradingiausi šiais metais yra fuksai. Surinkę 106 balsus „U2B4“ komandą jie aplen­ kė 3 balsais, o „Amžinieji studen­ tai“ liko vis dar garbingoje trečioje vietoje (101 balas). Tiesa, komisi­ ja nusprendė nelikti skolinga savo favoritei Blondinei iš „U2B4“ ko­ mandos ir apdovanojo ją (tiksliau, jį) atskiru prizu už geriausią vaid­ menį.

Pirmą kartą istorijoje LIK’ą laimi pirmakursiai

17

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute

DIPLOMŲ ĮTEIKIMAS 2004 METŲ PAGRINDINIŲ, VIENTISŲJŲ, MAGISTRANTUROS IR SPECIALIŲJŲ PROFESINIŲ STUDIJŲ ABSOLVENTAMS

Auditorijos atidaryme dalyvavo LECHAS WALĘSA Gegužės 5 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins­ titute vyko susitikimas su Lenki­ jos judėjimo „Solidarnošč“ kūrė­ ju, 1990-1995 metų Lenkijos Respublikos prezidentu Lechu Walęsa.

Prezidentas Lechas Walęsa da­ lyvavo Gegužės 3-osios Konstitu­ cijos auditorijos atidaryme (VU TSPMI, 102 aud.), susitiko su VU TSPMI dėstytojais ir studentais.

Pasak VU TSPMI direktoiaus Raimundo Lopatos, pavadi­ nant vieną iš VU TSPMI audito­ rijų Gegužės 3-osios Konstitucijos

vardu, „pirmiausia buvo siekiama prisiminti ir pagerbti savo protė­ vius. Prieš daugiau nei 200 metų Lenkijos ir Lietuvos valstybėje pa­ skelbta Konstitucija buvo pirmo­ ji Europoje. Kita vertus, Gegužės 3-osios Konstitucijos vardo sutei­ kimas auditorijai yra ir žvilgsnis j priekį. Bendra mūsų tautų patir­ tis skatina mus šiandien palaikyti gerus kaimyninio bendradarbiavi­ mo santykius - šiandien Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris“.

Gegužės 5-osios renginiai VU TSPMI buvo skirti Lietuvos Res­ publikos ir Lenkijos Respublikos

draugiškų santykių ir gero kaimy­ ninio bendradarbiavimo sutarties 10-mečiui pažymėti.

Vardų suteikimo auditorijoms tradiciją VU TSPMI pradėjo 2002 metais, persikėlus į naujas patalpas Vilniaus senamiestyje. Šiuo metu VU TSPMI yra VLIK (Vyriausiojo Lietuvos išlaisvini­ mo komiteto) auditorija, tragiškai žuvusios Švedijos užsienio reika­ lų ministrės Annos Lindh vardu pavadinta auditorija bei politinei satyrai skirta Juozapo Šveiko au­

Galina VAŠČENKAITĖ Šių dienų tradicija - atidaryti šventę Metų dėstytojo paskaita. Šiais metais geriausiu dėstytoju bu­

vo išrinktas žmogus, kuris dvejus metus iš eilės buvo antroje vietoje ir šiais metais pagaliau laimėjo prof. Egidijus Kūris. Kadangi gerb. dėstytojas gegužės 3 d. bu­ vo išvykęs, Politologų die­ nos prasidėjo šventiniu bė­ gimu su alaus barjerais nuo studentų bendrabučių Olandų gatvėje iki TSPMI Vokiečių gatvėje.

Iš karto po šventinio bėgimo visus išalkusius, badaujančius ir besočius pamaitino kulinarinio šou „Bet mes vis tiek norim valgyt savo Vokiečių gat­ vėj“ dalyviai. Keturios ko­ mandos demonstravo sa­

„Kepsnys“ su politiniu atspalviu

niaus politologai.

Laimėjo vilniečiai.

Po varžybų studen­ tai, pagerbdami Eu­ ropos Sąjungą ir Lietuvą Europos Sąjungoje, sakė tos­ tus nuo bačkos, ku­ riems klausytojai neliko abejingi. Vė­ liau vyko interakty­ vi politinė simulia­ cija rinkimų tema TSPMI studentai ne tikprotingi, bet ir sportiški Vokiečių gatvėje, o

r I I I I I Kviečiame įsigyti Jums reikalingų I kanceliarinių prekių ir kitų suvenyrų su I Vilniaus universiteto simbolika VU I Informacijos ir ryšių su visuomene skyriuje I (CR, 54 kab.), I tel.

268 70 01, I ei. paštas: infor@cr.vu.lt I L

KONFERENCIJŲ RENGĖJAMS

bakalaurams

ditorija.

VU TSPMI infonn.

Politologai įrodė, jog menas jiems nesvetimas vo politologišką vaizduotę kepda­ mos blynus. Kompetentinga ko­ misija, sudaryta iš TSPMI dėsty­ tojų bei administracijos, paskanavusi blynų nusprendė, jog ne tik skaniausi, bet ir originaliausi buvo pirmakursių iškepti blynai.

Pasisotinus neapsieita be na­ cionalinio džiaugsmo - krepšinio.

Rungtynėse varžėsi Kauno ir Vil­

PADALINYS, studijų pakopa CHEMIJOS EKONOMIKOS magistrams

FILOSOFIJOS magistrams bakalaurams FILOLOGIJOS bakalaurams magistrams ir spec. profesinių studijų absolventams FIZIKOS

GAMTOS bakalaurams magistrams ir spec. profesinių studijų absolventams ISTORIJOS

Gegužės 3 dieną Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins­ tituto studentai, dėsty­

data 06.22

Diplomų įteikimo vieta laikas Šv. Jonų bažnyčia 14.00

06.15

14.00

Šv. Jonų bažnyčia

06.15

15.30

Šv. Jonų bažnyčia

visos (neakivaizdinės) ekonomika, vadybos informacinės sistemos (dieninės) vadyba ir verslo administra­ vimas (dieninė)

06.23 06.23

13.30 15.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

06.23

16.30

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

06.30 06.30

12.30 13.20

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

06.26 06.29

10.00 10.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos

06.28

16.00

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

06.22 06.22

12.00 14.00

Didžioji aula Didžioji aula

visos

06.29

16.00

Šv. Jonų bažnyčia

filologinės ir verslo informatika vadyba ir verslo administravimas visos

06.25

11.00

06.25

15.00

06.25

13.00

visos visos

06.26 06.26

13.00 15.30

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos visos visos teisės (dieninės) teisės (neakivaizdinės)

06.16 06.25 06.28 06.25 06.25

10.00 14.00 10.00 10.00 12.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos

06.29

12.00

Šv. Jonų bažnyčia

religijos studijos

06.22

10.00

Šv. Jonų bažnyčia

lyginamosios Azijos studijos

06.18

10.00

Šv. Jonų bažnyčia

visos

06.22

14.00

Didžioji aula

visos

06.18

15.00

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

06.23 06.28

10.00 13.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos

06.30

10.00

Šv. Jonų bažnyčia

Studijų programos

visos visos (dieninės) (neakivaiz­ dinės) ir Europos ekonomi­ nės studijos (vakarinė) apskaita ir auditas (dieninė) visos (vakarinės)

tojai bei administraci­ ja šventė Politologų dienas (PoDi'04).

paskutinis dieninės dalies akcen­ tas buvo šachmatų turnyras, kurį jau kelintus metus laimi studentė Šarūne Lapinskaitė.

Galiausiai klube „Tango Are­ na“ vyko vakarinė politologų dienų dalis, čia buvo teikiami apdovanojimai gudriausiems, žaviausiems, gražiausiems, fatališkiausicms TSPMI studentams.

Neapsieita ir be jau tradicija tapu­ sių alaus gėrimo pro šiaudelį var­ žybų. Aukcione buvo parduoda­ mi daiktai tų, kuriuos studentai labiausiai myli, ir tų, kurie labiau­ siai myli studentus. Didžiausią pa­ klausą turėjo dėstytojo E. Kūrio dovanoti Konstitucinio Teismo aktai su visų šio teismo teisėjų pa­ rašais bei galimybė papietauti kar­ tu su dėstytoju V. Dumbliausku.

Drąsiausi TSPMI studentai dai­ nuodami bei grodami įrodė, jog politologams menas išties nesve­ timas. Tuo tarpu dėstytojai rodė savo drąsą sutikdami dalyvauti im­ provizacijose bei prajuokino visus demonstruodami savo lakias vaiz­ duotes bei meniškas sielas. Vaka­ rą užbaigė diskoteka.

1 I I I I I I I I I I I I

KAUNO HUMA­ NITARINIS bakalaurams

magistrams KOMUNIKA­ CIJOS bakalaurams magistrams MATEMATIKOS ir INFORMA­ TIKOS magistrams bakalaurams MEDICINOS TEISĖS

TARPTAUTINU SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS RELIGIJOS IR STUDIJŲ TYRI­ MO CENTRAS magistrams ORIENTALISTI­ KOS CENTRAS bakalaurams

APLINKOS STU­ DIJŲ CENTRAS magistrams TARPTAUTINIŲ ŽINIŲ EKONO­ MIKOS IR ŽINIŲ VADYbOS CENT­ RAS magistrams TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA bakalaurams spec. profesinių studijų absolventams magistrams

Kauno liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia

Parengė Studijų direkcija

Universitas Vilnensis

18

2004 m. gegužė

Studijų užsienyje informacijos centre

Apie TOEFL testą: kas, kur, kada?

TOEFL testas (Tęst of En-

pačiu būdu galite užsiregistruoti ir

card, American Express) arba

glish as a foreign language) yra

GRE (Graduate Record Examina-

banko čekiu (čekio vertė - 130

būtinas kiekvienam, stojančiam

tiori) testo, būtino stojant į magist-

USD).

j aukštąją užsienio mokyklą, sie­

rantūrą, laikymui). Jums tereikia

kiant visapusiškai įvertinti aka­

puslapyje http://www.ets.org/regis-

deminės anglų kalbos mokėjimą

ter.html pasirinkti norimą testą,

(sugebėjimą klausyti, skaityti, rašyti angliškai). Šis testas susi­

laikymo vietą, jums patogiausią lai­

Studijų užsienyje informaci­

ką, pateikti kreditinės kortelės nu­

jos centre parduodami naujausi

deda iš keturių dalių: •

•

•

•

‘Kur gauti medžiagos pasiruošti testui?

merį (jeigu pageidaujate ja mokė­

vadovėliai, kurie jums leis sėk­

klausymo dalies (vertinamas

ti). Registracijos pabaigoje jums

mingai pasiruošti testui. Taip pat

gebėjimas suprasti šnekamą­ ją Šiaurės Amerikos anglų

bus pateikiama testo laikymo da­

galite atlikti ir bandomuosius

ta, vieta, patvirtinimo numeris bei

TOEFL Tęst powerprep testus,

kalbą, 40-60 min.);

patvirtinimas, kad kreditinės kor­

kuriems reikia užsiregistruoti iš

kalbos struktūros dalies

telės numeris, kuria jūs laiduojate

anksto telefonu. Be abejo, galite

(įvertinamos gramatikos ži­

mokestį už testo laikymą, yra pri­

naudotis Centro skaitykla bei vi­

nios, 15-20 min.);

imtas.

sa gausia čia esančia biblioteka.

skaitymo dalies (įvertinamas

Taip pat galite TOEFL egza­

Jeigu norėsite pasiimti vadovėlį

sugebėjimas suvokti ir ana­

mino registracijos formą atsi­

namo, galėsite jį nuomotis 2 sa­

lizuoti tekstus, 70-90 min.);

spausdinti iš puslapio http://

vaitėms palikę piniginį užstatą

rašinėlio (tam tikra tema, 30

www, to e f 1 .org/toeflcbt/

(nuomos kaina -10 Lt).

min.).

cbschtak.html arba ją pasiimti

Studijų užsienyje informacijos

Studijų užsienyje informacijos

centras organizuoja TOEFL pa­

centre.*

siruošimo kursus. Jums tereikia

lĄur

ir kada vyksta?

Testas yra laikomas Vilniaus

Jeigu TOEFL egzaminui re-

testavimo centre (Vilniaus uni­

gistruojatės telefonu Olandijoje,

versitetas, Skaičiavimo centras,

patvirtinimą gausite po 3 dienų.

Saulėtelio ai. 9,106 kab.) kiek­

Registracija faksu trūnka 7 die­

vieną antradienį ir ketvirtadie­

nas, paštu - 4 savaites. Smulkes­

nį bei antrąjį kiekvieno mėne­

nę informaciją, kontaktinius duo­

sio šeštadienį. Testo laikymo da­

menis galite rasti Studijų užsie­

tą galite rinktis patys, tačiau ne­

nyje informacijos centre.*

pamirškite, kad vietų skaičius te­

Tad greičiausias būdas yra re­

stavimo centre yra ribotas, o

gistravimasis interneto puslapy­

daugiausia lankytojų yra lapkri-

je tiesiogiai.

čio-kovo mėnesiai.

Egzamino rezultatai papras­ tai Lietuvą pasiekia po mėnesio

registruotis?

nuo testo laikymo dienos (jei ra­

Registruotis galite interneti-

šinėlį rašėte kompiuteriu), tačiau

niame puslapyje, telefonu, fak­

jei rašinėlis buvo rašytas ranka,

su bei paštu.

rezultatai Lietuvą pasieks tik po

Greičiausias būdas užsiregist­

2 mėnesių.

ruoti laikyti šį testą yra registraci­

Mokėti galite kreditine kor­

ja interneto puslapyje (beje, tokiu

tele (Visa (ne Electron), Master

kreiptis į Centrą naujuoju adresu: ‘Vilniaus universitetas, Skaičiavimo centras, Saulėte­ lio ai. 9,107 kab., tel.(8-5) 269 97 88, faks. (8-5) 269 97 88, el.paštas: eac@cr.vu.lt, interneto adresas: http://eac.osf.lt

Studijų užsienyje informa­ cijos centre jūs ne tik galėsite gauti rūpimos informacijos įvairių testų laikymo klausi­ mais. Centro darbuotojai jus mielai informuos apie įvairius vykstančius konkursus, stipen­ dijų gavimo galimybes, gali­ mus finansavimo šaltinius. Čia būtiniausią informaciją ras vi­ si: vis dar svajojantys bei jau pirmuosius žingsnius į savo tikslą žengiantys moksleiviai ir studentai.

Mums rašo k______________________ /

„Vetykiniai* paUntęėjimai Antrąją Velykų dieną (balan­ džio 12 d.) teko važiuoti iš gele­ žinkelio stoties į Antakalnį. Įlipu­ si į antrojo maršruto troleibusą pro priekines duris, dairiausi, kur čia atsisėsti (seniai esu močiutės amžiaus, vaikštau jau su lazdele).

Pamačiusi tuščią vietą, yriausi pro stovintį jaunimą, matyt, grįž­ tantį j mokslus ir važiuojantį į Sau­ lėtekį.

Kai, atsiprašiusi šalia tuščios vietos stovinčio studento, jau sė­ dausi, staiga išgirdau: „Sėsk, gal greičiau numirsi“. Tokio palinkė­ jimo (velykinio...) nesitikėjusi, su­ trikau, juolab kad jo „autorius“ buvo negirtas, gražiai nuaugęs jau­ nuolis. Atsitokėjusi, žvelgdama į

būtų nutikę anksčiau, prieš Ne­ dailų veidą, pasakiau: „Aš tokia priklausomybę, o, kaip būtų su­ kaip jūs jau nebūsiu, bet jūs kaip kilę tai girdėjusieji, rastų ką pa­ aš - būsite“. Ir pataikiau, matyt, tiesiai į dešimtuką. Amžino, neiš­ sakyti!

Važiavau to­ vengiamo gam­ liau (nenumi­ tos dėsnio pri­ minimo jau­ riau), galvojau.

Nejaugi graži jaunystė Nejaugi graži jau­ nuolio nervai iš Saulėtekio tėra nystė iš Saulėte­ neišlaikė, tam kaukė, pridengianti jis buvo visai kio tėra kaukė, buką raumenų galią ir pridengianti buką nepasirengęs. silpnus nervus, Rytų Ant mano gal­ raumenų galią ir žodyno „puošmenas" silpnus nervus, vos pažiro rai­ ir dvasinę tuštumą? dėmis „b“, „ch“ Rytų žodyno prasidedantys „puošmenas“ ir dvasinę tuštumą? žodelyčiai, jų deriniai.

Nejaugi čia važiavo busimieji Ką turėjau daryti? Aplink sto­ XXI a. įvairių mokslo šakų spe­ vėjo toks pat gražus jaunimas. Sto­ cialistai (gal busimosios garseny­ bės?), visuomenės veikėjai? Ži­ vėjo ir abejingai tylėjo. Kodėl? Iš baimės, savimeilės ar prieraišu­ nau viena - liūdna... mo tam pačiam žodynui? Neži­ Genovaitė GUSTAITĖ nau, žinau tik viena-jei panašiai

Šveicarijos „Swiss Baltic Net“ programos siūlomos stažuotės puikus indėlis į kiekvieno profesinę karjerą Balandžio 23 d. Vilniuje buvo atidaryta šveicarų Geberto Rūfo fondo „Swiss Baltic Net“ programos atstovybė. Šios programos koordi­ natoriumi Vilniuje tapo Studijų už­ sienyje informacijos centras, įsikū­ ręs VU Skaičiavimo centre, Saulė­ tekio ai. 9.

Fondas įkurtas 1997 m., sie­ kiant stiprinti Šveicarijos moksli­ ninkų tarptautinį bendradarbiavimą.

Dėl to fondas, kurio metinį biudže­ tą sudaro apie 10 milijonų Šveicari­ jos frankų (apie 6,5 milijono eurų), remia mokslinių tyrimų, švietimo, mokymo projektus, įgyvendinamus Šveicarijos aukštosiose mokyklose.

Siekiant kuo glaudesnių santykių su Baltijos valstybėmis, 2000 m. buvo sukurta programa „Swiss Baltic Net“, pagal kurią remiami jauni mokslininkai, abipusiai kontaktai mokslo srityje. Ši programa suteikia galimybę ta­ lentingiems bei perspektyviems aukš­

Nauji klubai

tųjų mokyklų absolventams studijuoti bei atlikti mokslinius tyrimus Švei­ carijos aukštosiose mokyklose. Pro­ grama siūlo trumpalaikes stipendi­ jas, apmoka kelionės išlaidas įvairių konferencijų, seminarų dalyviams.

Taipogi yra siūlomos ir vieno-trijų mėnesių Irukmėsjaunųjų mokslinin­ kų stipendijos (Junior Research Fellowships) bei vienerių metų Euro­ pos mokslų srities stipendijos aukš­ tesnės pakopos studijoms (Master of Advanced European Studies).

Kiekvienais metais fondas ski­ ria apdovanojimus („Swiss Baltic Net Prize“) žmonėms, labiausiai nusipelniusiems plėtojant Baltijos šalių bei Šveicarijos mokslinį ben­ dradarbiavimą. Net 15 Baltijos ša­ lių aukštųjų mokyklų gali suteikti aukštus „Swiss Baltic Net absolven­ tų apdovanojimus“ („Swiss Baltic Net Graduate Awards”) labiausiai pasižymėjusiems absolventams.

J-----------------

Kuriamas Lietuvos jaunimo verslo klubas Loreta GADLIAUSKAITĖ Lietuvos jaunimo verslo klubas ugdys jaunų žmonių verslumą, skatins gilintis į verslo pasaulį, įgyvendins narių verslo idėjas.

Klubo veikloje bus taikomi nestandartiniai mokymo ir darbo metodai, orientuojamasi į verslininko charakterio savybių bei gebėjimų ugdymą. Domėsimės, kaip veikia akcijų biržos, kokius

žingsnius reikia žengti pradedant verslą, rengsime projektus kartu su kitomis jaunimo organizacijomis, bendradarbiausime su verslo struktūromis. Ir tai dar ne viskas, ką mes galime veikti!

Jeigu nori pažinti žaismingąją verslo pusę, turi įdomių idėjų ar nori išbandyti save, veikdamas su šaunia komanda, visuomet esi laukiamas Lietuvos jaunimo verslo klube. Susidomėjai, nori sužinoti daugiau? Tuomet rašyk mums

verslas@mail.com.

______ Sportas______

19

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

J---------------------------------------

Tarpfakultetinių krepšinio varžybų Rektoriaus taurei laimėti finalą laimėjo gamtininkai ir matematikės Kovo 30 d. VU Sveikatos ir sporto centro salėje įvyko tarpfakultetinių krepšinio var­

žybų Rektoriaus taurei laimėti finalai.

Rimantas KAMINSKAS, SSC lektorius, varžybų vyr. teisėjas

Merginų finale susitiko Mate­ matikos ir informatikos bei Komunikacijos fakultetų studentės.

Rungtynių pradžia nieko gero ne­ žadėjo KF krepšininkėms. Nuo pirmųjų rungtynių minučių MIF studentės įsiveržė į priekį ir užtik­ rintai nugalėjo varžoves rezultatu 86:52.

Vaikinų finale susitiko Medi­ cinos ir Gamtos mokslų fakulte­ tų studentai. Tai buvo kvapą gniaužiančios rungtynės, kurių nugalėtojas paaiškėjo tik po var­ žybų pratęsimo. Pirmąją rungty­ nių dalį pirmavo GMF krepši­ ninkai ir po dviejų kėlinių jų pra­ našumas buvo 17 taškų. Tačiau MF krepšinio atstovai ginklų ne­ sudėjo ir trečiame kėlinyje rezul­ tatą išlygino. Ketvirtasis kėlinys vyko „taškas taškan“, pirmavo tai viena, tai kita komanda. Pasibai­ gus pagrindiniam rungtynių lai­ kui švieslentė rodė lygų rezulta­ tą. Per pratesimą keletas iš eilės MIF studentų klaidų neleido jiems užlipti ant aukščiausios nu­ galėtojų pakylos. 6 taškų persva-

Balandžio pabaigoje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būsti­ nėje buvo įteiktos Tarptautinio olim­ pinio komiteto solidarumo ir Tarp­ tautinės olimpinės akademijos lite­ ratūrinio konkurso „Švietimas ir olimpinis judėjimas“ premijos.

Jas laimėjo Radviliškio Lizdei­ kos gimnazijos mokinė Inga Duglas (vadovė mokyt. A. Rimeikienė), kuriai už rašinį „Gyvenkime taikiai po saule!“ pripažinta pirmoji vieta.

Antrąją vietą užėmė VU anglų filologijos II k. studento Manto Mar­ cinkevičiaus (vadovas prof. habil. dr. Jonas Jankauskas) darbas „Olimpinis judėjimas ir olimpinis švietimas“.

Nugalėtojai ir jų pedagogai bu­ vo apdovanoti Švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos tautinio olimpi­ nio komiteto prezidento padėko­ mis, piniginėmis premijomis ir dvie­ jų savaičių kelione į olimpinių žai­ dynių sostines Olimpiją ir Atėnus.

GMF komanda - Rektoriaus taurės 2003-2004 m. nugalėtojai

ra nugalėjo Gamtos mokslų fakul­ teto krepšininkai.

Per didžiąsias rungtynių per­ traukas vyko metimų j krepšį kon­ kursai. Merginos varžėsi nuo bau­ dų metimo linijos. Žaidėjų porai per vieną minutę reikėjo kuo dau­ giau pataikyti į krepšį. Nugalėjo Ekonomikos fakulteto studentės Vilma Martinonytė ir Simona Buivydaitė. Vyrai varžėsi mesda­ mi į krepšį nuo 6 m linijos. Taik­ liausi buvo taip pat EF studentai Artūras Demidovas ir Mindaugas Žilinskis.

Apdovanoti literatūrinio konkurso nugalėtojai

Po apdovanojimo (iš kairės į dešinę): prof. habil. dr. J. Jankauskas, M. Mar­ cinkevičius, I. Duglas, A. Rimeikienė, LTOKprezidentas A. Poviliūnas, J. Varkulevičius

Balandžio 17 d. Vilniuje, Lietuvos teisės universiteto sporto komplekse vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų dziudo čempionatas, kuriame dalyvavo virš 150 dziudo mėgėjų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Mūsų Alma Mater atstovavo dvi (vyrų ir merginų) komandos - 20 studentų.

Kadangi šie metai - olimpi­ niai, ir šioje imtynių rūšyje mūsų šaliai Atėnuose (Graikija) vasa­ ros olimpinėse žaidynėse atsto­ vaus du stipruoliai - studentai iš

Teresė GRITĖNIENĖ, VU sportinės aerobikos rinktinės trenerė Šiais metais sportinė aerobika Lietuvoje baigia skaičiuoti savo pir­ mą dešimtmetį. Lietuvos aukštųjų mokyklų iniciatyva 1992 m. buvo pradėtos organizuoti aerobikos var­ žybos, o 1994 m. įvyko pirmasis Lietuvos sportinės aerobikos čem­ pionatas Klaipėdoje. Sveikatingumo aerobikos parodomoji grupė, Uni­ versitete dirbusi visą dešimtmetį, ta­ Šešeto rungčių čempionės: po sportinių rezultatų siekiančia ko­ Giedrė Norviliūtė, Aurelija Švėgždaimanda. Nuo II respublikos čempio­ tė, Inga Konstantinovaitė, Gabija nato VU rinktinė aktyviai dalyvau­ Bingelytė, Olga Pozlevič, Rūta ja visose varžybose, nuolat kelia sa­ Baranauskaitė vo meistriškumą. Taip atsiskyrė sportinė aerobika nuo sveikatingumo aerobi­ kos. Neviena studentų karta kovojo už prizines vietas respublikoje.

Nuo 1997 iki 2000 m. buvome trečioje, 20012003 m.-antrojevieto­ je, pagaliau antri metai VU sportininkai į na­ mus grįžta su čempio­ nų diplomais ir meda­ liais. VU sportinės ae­ robikos komandos pra­ ėjusiais metais pelnyti SELL (Suomijos, Esti­ 2004 m. aukštųjų mokyklų sportinės aerobikos jos, Latvijos, Lietuvos) trejeto nmgties čempionės - Inga Konstantinovaitė, žaidynių čempionės ir Giedrė Norviliūtė irAurelija Švėgždaitė šių metų Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų šešeto ir trejeto rung­ tais, sėkmingai siekti karjeros ir bū­ ti dorais žmonėmis. Šalia įgyto VU ties čempionės vardai - tai ilgo, nuo­ latinio, atkaklaus bei nuoseklaus magistrinio laipsnio ne vienas turi darbo rezultatas. Treneriai puikiai ir sportinės aerobikos nacionalinės žino ir supranta, kad tik nuoširdūs kategorijos teisėjo pažymėjimą ir to­ ir šilti santykiai, reiklumas sau, at­ liau dalyvauja sportiniame gyveni­ sakingumas leidžia pasiekti gerų re­ me. zultatų sporte. Šiandien aš, koman­ Linkiu šių metų trejeto ir šeše­ dos trenerė, galiu džiaugtis savo bu­ to rungčių čempionėms: Giedrei Norviliūtei, Aurelijai Švėgždaitei, vusiais ir esamais komandos nariais.

Tai atsakingi, labai gabūs, darbštūs, Ingai Konstantinovaitei, Gabijai talentingi ir gražūs jauni žmonės.

Bingelytei, Olgai Pozlevič, Rūtai Esu tikra, kad sportinė ištvermė ir Baranauskaitei sėkmingos pavasa­ sėkmė jiems padės tapti savo pasi­ rio sesijos, puikios nuotaikos, ge­ rinktos profesijos gerais specialis­ ros sportinės formos.

MIF svarsčių kilnojimo varžybose Rektoriaus taurei laimėti laimi ketvirtą kartą iš eilės

VU studentų sėkmė ant dziudo tatamio

Remigijus NAUŽEMYS, VU dziudo rinktinės treneris

Kokios varžybos būtų be gausių rėmėjų dovanų. Už paramą rengiant šias varžybas Sveikatos ir sporto cen­ tras nuoširdžiai dėkoja Medicinos centrų tinklams ir jų vadovui Vytau­ tui Dambravai, UAB „Constructus“ ir jos prezidentui Virgaudui Juocevičiui, „Žirmūnų boulingui“, kino teatrui „Lietuva“, kino centrui „Coca-Cola Plaza Vingis“.

Naudingiausiais rungtynių žaidė­ jais buvo pripažinti MIF studentė Eg­ lė Trimailovaitė ir GMF studentas Benas Steponėnas. Jiems vertingus prizus įteikė UAB „Constructus“.

Sportinė aerobika Lietuvoje švenčia dešimties metų sukaktį

Kauno, todėl konkurencija tarp aukštųjų mokyklų komandų buvo didžiulė. Šioje įtemptoje kovoje mūsų Universiteto dziudo imtyni­ ninkai pasirodė ganėtinai gerai.

Merginos komandinėje įskaitoje iš­ kovojo II vietą, o vaikinai - IV vie­ tą. Merginų grupėje čempionėmis ir prizininkėmis tapo: aukso me­

dalį iškovojo Renata Tekoriūtė ChF, MA II k., trečiąsias vietas: Ire­ na Siniauskaitė - 48 kg, MIF, I k., Ieva Urbonavičiūtė - 52 kg, GMF, III k., Edita Vaitechovič - 70 kg, ChF, II k., Alma Linkovičiūtė - 70 kg, GMF, II k., Kristina Baužaitė +78 kg, EF, III k., Rūta Banytė +78 kg., MF, II k.

Vyrų grupėje prizininkais pa­ gal svorio kategorijas tapo: An­ drius Gasiūnas -100 kg, FF, II k., Olegas Detiukevičius - +100 kg, MF, II k.

Nors ne visi varžybose dalyva­ vę studentai tapo prizininkais, bet visi kovojo entuziastingai ir garbin­ gai. Visi pelnė įskaitinių taškų, ku­ rie lėmė ganėtinai aukštas koman­ dines vietas tokiose prestižinėse varžybose.

Rimantas CIJŪNĖLIS, varžybų teisėjas Kovo pabaigoje Universiteto sunkumų kilnojimo sporto salėje susirinko gausus stipruolių būrys.

Studentai varžėsi trijose svo­ rio kategorijose: iki 70 kg nugalė­ tojo vardą iškovojo MIF III k. stu­ dentas A. Audickas, antroji vieta teko ChF III k. studentui V Pudžaičiui, trečioji - ChF IV k. stu­ dentui R. Aleksejevui.

Svorio kategorijoje iki 80 kg nepralenkiamas buvo GF III k. studentas A. Mačiulis, antra vieta atiteko to paties fakulteto I k. stu­ dentui M. Vaičekauskui, trečioje vietoje liko FFI k. studentas J. Ragelskis. Įdomiausia kova vyko didžiau­ sio svorio kategorijoje, kur varžė­ si seni Universiteto rinktinės stip­ ruoliai - MIF IV k. studentas D. Lučiūnas ir MF rezidentas A. Tamošiūnas. Šį kartą laimėjo busimasis medikas, džiugu, kad šis sportininkas iki baigdamas stu­ dijas ne tik sėkmingai gynė fakul-

Busimasis medikas A. Tamo­ šiūnas daugelį metų sėkmingai atstovavo Universitetui

teto garbę, bet ir daug metų atsto­ vavo Universiteto rinktinei. Jis net šešis kartus tapo Lietuvos aukštų­ jų mokyklų čempionu, laimėjo daug įvairių turnyrų. Treneris jam taria nuoširdų ačiū! Trečias var­ žybose liko MIF III k. studentas R. Žuravliovas.

Susumavus komandinius re­ zultatus I vieta teko MIF - 48 taškai, II vieta - GMF (46 taškai), III vieta - TF (31 taškas).

20

Universitas Vilnensis

2004 m. gegužė

Universiteto gimtadienio proga studentų fiesta Vilniaus universitetui 425-eri. Nepaisant jo istorijoje įrėžtų pertraukų, karų, val­ džių spaudimo, pavadinimo keitimo, vienas dalykas šioje mokslo šventovėje amžinas - Universiteto niekad nepaliekantis jaunimas. Tuo galėjo įsitikinti kiekvienas, balan­ džio 1-ąją atėjęs į Gamtos mokslų fakulteto Didžiąją aulą. Čia studentai surengė linksmą fiestą.

Paulius ŠIRONAS, VU Žurnalistikos instituto III k. stud.

Nors salė ir nebuvo sausakim­ ša, tačiau tie, kurie atėjo - patys linksmiausi ir kūrybiškiausi Uni­ versiteto studentai. Gimtadienyje dalyvavo ir visų fakultetų dekanai, kurie ne tik sveikino jaunimą, bet ir šmaikščiai pristatė savo vado­ vaujamų fakultetų komandas. O linksmybių netrūko...

Matematikų komanda savo specialybės simboliu pasirinko katiną, kuris įrodė, jog matema­ tika yra geriausias pasirinkimas.

Istorikai scenoje glaustai papasa­ kojo VU gyvenimą nuo pirmųjų dienų iki šiandienos. Žiūrovai iš­

vydo tikrą lietuvio ir lenko dvikovą.

Magiškai Chemi­ jos fakulteto ko­ mandai VU 425erių metų sukak­ tis - ne vieninte­ lis jubiliejus. Šie­

Fiestos „artistai" įsiamžino Universiteto istorijoje

met sukanka ir 220 metų, kai chemija gyvuoja kaip mokslo šaka Lietuvoje. Šiuolai­ kiškai nuskambė­ jo ir filologai.

Taip, būtent nu­ skambėjo, mat jie Studentai prorektorių R. Vaitkų pradžiugino natūraliomis dovanomis savais žodžiais perdainavo grupės „Rcbelhekartais neįtikėtinai gimsta kursi­ art“ dainą „Su tavim kartu“. Ko­ nis darbas. Tuo tarpu medikai į munikacijos fakulteto studentai Didžiąją aulą pakvietė tikrų tik­ demonstravo, kaip pašėlusiai ir riausią „Homo erectus habilis“.

Fiestą šauniai papildė ir Ekono­ mikos, Teisės, Fizikos, Filosofi­ jos fakultetų jaunimas. VU jubi­ liejui skirtoje fiestoje netrūko ir muzikos su šokiais. Šventės daly­

Scenoje -filologai

Universiteto gimtadienį šventė patys linksmiausi kūrybiškiausi studentai

vius pasitiko liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“, scenoje šė­ lo Universiteto diksilendas, šoko sportinės aerobikos grupė, o VU dainų ir šokių ansamblis koncer­ tą užbaigė linksmuoju „Subatvakariu“, tarsi sujungdamas anks­ čiau ir šiandien Universiteto du­ ris varstančias kartas.

V Naujiko nuotr.

_.. Ahekpctai_

VU dainų ir šokių ansamblis dūko su vėjeliu

Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros darbuotojai

nuoširdžiai užjaučia profesorių Antaną ORLIUKĄ dėl Mamos mirties.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Studentas po gero vakarėlio at­ ėjo laikyti pediatrijos egzamino.

Reikia atsakyti į testo klausimus.

Prie užduoties „Išvardykite 4 mo­ tinos pieno privalumus palyginti su dirbtiniais mišiniais“ jis už­ stringa ir nebesugalvoja, ką rašyti.

Kiek pamąstęs, parašo: 1) nereikia virinimo; 2) negali pakenkti kūdikio sveikatai; 3) jo yra visada, kai tik reikia.

Tačiau niekaip negali sugalvoti ketvirtos priežasties. Šalia studen­ to rašanti mergina jau atsistojo, no­ rėdama atiduoti darbą, ir staiga studentas pažvelgęs į ją, pagauna mintį: 4) turi labai gražų, skirtingų formų įpakavimą. © © © Ateina studentas laikyti mate­ matikos egzamino, tačiau jam taip nesiseka - jau trečią kartą pas tą patį dėstytoją laiko ir niekaip ne­ išlaiko. Dėstytojas tą studentą pa­ matęs paprašo prieiti ir klausia: - Koks tavo vardas ir pavar­ dė?

Studentas išsišiepia iki ausų ir patenkintas atsako: - Antanas Petuchauskas.

Dėstytojas pažvelgia į jį ir klau­ sia: - Ko čia taip apsidžiaugei?

Žiūrovai išvydo tikrą lietuvio ir lenko dvikovą

Studentas: - Džiaugiuosi, kad teisingai at­ sakiau į jūsų pirmą klausimą... © © © Troleibuse kontrolierius: -Laba diena.

Keleivis: - Laba diena. Ar mes pažįsta­ mi? Gal aš jums skolingas?

- Ne, bilietas...

- Bilietas?

- Taip, bilietas.

-Jūs?

-Ką aš?

- Bilietas.

-Taip...

-Jonas.

-Bilietas!

-Jonas!

- Jūsų bi-lie-tas.

-Jonas Pet-rai-tis.

- Bilietas.

- Taip, bilietas, bilietas, jau sa­ kėt. Ko jūs toks išraudęs?

-Bilietas!!!

- Aš gal lipsiu... Kimba čia vi­ sokie... © © © Vaikšto Dievas su angelu po baraką ir žiūri, kaip studentams sekasi mokytis. Mato, vienam kambary studentai nerealiai mo­ kosi; angelas ir klausia Dievo: - Sakyk, Dieve, ar jie išlaikys egzaminą?

- Ne, - atsako Dievas.

Eina toliau. Žiuri , kitam kamba­ ryje studentai daro špargalkes. An­ gelas ir klausia Dievo: - Sakyk, Dieve, ar jie išlaikys egzaminą?

- Ne, ir šitie neišlaikys.

Na, angelas sutriko, nesupranta, kaip gi čia taip. Užeina į trečią kambarį, žiūri - studentai geria, linksminasi. Na, angelas vėl klau­ sia: - Na, o šitie ar išlaikys egza­ miną?

- Taip, šitie tai tikrai išlaikys.

-Bet kodėl, Dieve, juk jie ne­ simoko!?

- Taip, bet jie tikisi mano pa­ galbos. © © © Studentas viešajame tualete intensyviai krapšto ir makaluoja po išvietės skylę, visas jau toks iš­ sitepęs, kiaurai šlapias. Ir čia įei­ na kitas studentas ir sustingsta tarpduryje: -Ei, tu ką ten darai?

- Tai va, dariau čia „dielą“, švarkas įkrito, ir įtraukė...

- Durnas tu, kam tau dabar tas švarkas bus reikalingas?

- Na, švarko tai nereikia, bet ten kišenėje... sumuštinis buvo...