Visų šalių proletarai, vienykitės!
scciDencas s VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1974 m. vasario 8 d.
Nr. 5 (864)
¥ iŽaSgajĮ
KOLEKTYVO LAIMĖJIMAS
į E
> «8S
GERIAUSIAI ŽIEMOS SESIJOS EGZAMINUS LAIKĖ
PRAMONĖS EKONOMIKOS, -GAMTOS IR TEISĖS
FAKULTETŲ STUDENTAI
Jūsų dėmesiui — keli Įdomesni sesijos skaičiai cc
OJ
Fakultetas
o S* Z! 2
.15 i-J
£3
Fizikos Matematikos ir mechanikos Chemijos Gamtos Medicinos Filologijos Istorijos Pramonės ekonomikos Prekybos Finansų ir apskaitos Teisės
Iš viso:
u. O 0£
Ii
C
O .S 0£ > — - O « ’S ec *-< (C >-4 OfiS
o$g > S..& Oho.
526 664 354 552 713 987 809 501 310 1097 461
466 592 335 543 658 941 762 495 300 997 449
92 46 86 87 98 84 109 30 34 73 64
150 156 141 218 224 301 282 126 74 175 213
17 85 10 10 52 45 24 12 11 110 26
60 72 19 9 55 46 47 6 10 100 12
6974
6538
803
2059
402
436
cn 5 -S ofi a s o n a u >N © fl U P a a
88,6 89,15 94,6 98,37 92,3 95,3 94,2 98,8 96,8 90,9 97,4
93,7
I S oa c
S ra fl ;x<
xn A) į a
85,78 83,80 91,78 95,07 89,68 92,04 93,07 94,63 87,83 86,70 88,98 89,91
— Išlaikėm paskutinės sesijos paskutinį egzami ną! Laukiam skirstymo į darbą! — sunkiai slepia džiaugsmą vokiečių kalbos ir literatūros specialybės penktakursės E. Jakštaitė (jai ši sesija atnešė vien penketus — paskuti nė, bet ne pirma tokia dosni už šaunias studi jas!), N. Saveljeva, R. Vaitiekūnaitė (nedaug at siliekančios nuo kolegės). Ir kitąmet ateikite į Uni versitetą, kurio kieme taip norėjosi jums pa kalbėti! (Nuotrauka vir šuje.)
O pirmakursėms dar daug kartų teks jaudintis prie egzaminų stalo... I. Svereikaitė — istorikė. Istorijos — storos kny gos. Storų knygų — ilgos lentynos... Dar visko ga li būti. Ne vien penketų ir ketvertų. Ir tegu ne l pažymiai būna tikro džiaugsmo pagrindas, o pačios studijos. (Nuotrau ka apačioje kairėje.)
UNIVERSITETO
KOMJAUNUOLIAI GERAI IŠLAIKĖ
EGZAMINUS — TAI JŲ
Šauni
dovana
LIETUVOS KOMJAUNIMO
XVIII SUVAŽIAVIMUI,
Tą patį, matyt, savo jauniesiems draugams pa tartų ir psichologijos spe cialybės trečio kurso stu dentė L. Ostrauskaitė. Svarbiausia — žinios vi sam gyvenimui, o ne išblėstančios su paskutine egzaminų sesijos diena. Tai, ką išmokote savo universitete, labai pra vers jūsų pasirinktoje profesijoje. (Nuotrauka apačioje dešinėje.)
KURIS PRASIDEDA
KITĄ SAVAITĘ.
A. STANEVIČIAUS ir V. BARTASEVIČIAUS nuotr.
METODINĖ KONFERENCIJA Universitete atliktas nema žas darbas įdiegiant naujus mokymo planus ir progra mas, tobulinant mokymo me todiką, savarankiškų studijų organizavimą ir kontrolę. Šio darbo efektyvumą geriausiai rodo studentų mokslo pažan gumas. Jis Universitete aki vaizdžiai pakilo. Jei 1969 1970 m. m. pabaigoje jis buvo 77,3 proc., tai praėju siais metais pasiekė 90,5 proc. Šios žiemos sesijos re zultatai dar geresni, net dvie juose fakultetuose pažangu mo procentas priartėjo prie 98. Universitete toliau stengia masi gerinti mokymo proce są. Tam pasitarnauja ir meto dinės dėstytojų konferenci jos. Viena tokių įvyko vasa rio 1 d. Ji vadinosi „Apie studentų savarankiško darbo organizavimą bei kontrolę". Konferencijoje kalbėję Universiteto dėstytojai pasi dalijo savo ir kitų respubli kos bei šalies aukštųjų mo kyklų patirtimi. Apie studen tų savarankiško darbo ir kontrolės organizavimą Filo logijos fakultete pasakojo doc. J. Balkevičius, fakulte tu tvarkaraščių higieninį įvertinimą davė prof. V. Kviklys, su kai kuriomis sa vikontrolės priemonėmis su pažindino doc. P. Gailiūnas, vyr. dėst. A. Bunikls — ką parodė nechemijos specialy bės studentų apklausos, kaip savarankiškai studijuojama, duomenys; apie studentų dar bą su knyga kalbėjo doc. K. Simaška ,apie informacinio darbo įgūdžių ugdymą — vyr. dėst. A. Kancleris. Konferencijoje taip pat kal bėjo Universiteto prorekto rius doc. B. Sudavičius ir doc. P. Steponėnas. „TS" inf.
Ar konkretus musų įsipareigojimai? Visuomeninė politinė praktika apima savyje visas susiklosčiusias visuomenei naudingo darbo formas, ji bazuojasi ant jų ir tuo pačiu metu šias formas sistemati zuoja, pakelia jas j kokybiš kai auktesnį lygį. Diegiant visuomeninę - po litinę praktikę mūsų fakulte te, atliktas tam tikras dar bas. Vienas iš visuomeninės-po litinės praktikos tikslų yra — teorijos ir praktikos vie nybė, marksizmo - leninizmo veikalų studijavimas ir visuo menei naudingas praktinis darbas. Tai įgyvendinti mums
NAUJA RUBRIKA NB (NOTA BENE!)
NB Kubos Komunistų parti jos Centro Komiteto pir mojo sekretoriaus, Kubos Respublikos Revoliucinės vyriausybės ministro pir mininko Fidelio Kastro Rus kvietimu Tarybų Są jungos Komunistų parti jos Centro Komiteto Ge neralinis sekretorius Leo nidas Brežnevas buvo nuo 1974 metų sausio 28 d.
padės nuo šio semestro įtei sintos keturios per mėnesį visuomeninės politinės praktikos valandos, kurias turės kiekviena akademinė grupė. Jos bus diferencijuotos: I ir n kursai susipažins su vi suomeninės veiklos organiza cinėmis formomis, stengsimės sutelkti agitacinio - masinio darbo žinių; III—IV kursams užsiėmimai bus aukštesnės pakopos. Komjaunimo biuro nariams tinkamai pravesti šiuos užsi ėmimus padės fakulteto par tinė organizacija, katedros. Vienas iš svarbių visuo-
iki vasario 3 d. su ofi cialiu draugišku vizitu Kuboje. Pirmasis TSKP CK Ge neralinio sekretoriaus vi zitas į pirmąją Lotynų Amerikos šalį, kuri stato socializmą, sukėlė gyvai pasireiškusį revoliucinį Kubos darbo žmonių en tuziazmą ir draugišką so lidarumą, paženklino nau ją svarbų Tarybų Sąjun gos ir Kubos draugystės raidos etapą. Šiomis die nomis vėl ryškiai pasireiš kė neišardoma vienybė ir draugiškas solidarumas, jungiantys TSRS ir Kubą,
meninės - politinės praktikos momentų yra įsipareigojimų konkretumas ir tikslingumas. Sakykim, pasižada komjau nuolis „gerai mokytis". Iš pirmo žvilgsnio įsipareigoji mas ne toks jau blogas. Ta čiau pažiūrėkim, kas jį pri siima: atsiliekančiam tai nau dinga, o gerai besimokan čiam šis įsipareigojimas — nėra įsipareigojimas, nes jis
buvo numatyti būdai, kaip toliau stiprinti bro lišką jų bendradarbiavimą. Pasikeitimas abiejų šalių vidaus raidos patyrimu buvo naudingas ir vertin gas. Tarybų Sąjungos ir Kubos vadovai pareiškia, kad visiškai vieningos jų pažiūros į šiuolaikinę pa dėtį pasaulyje ir socialis tinių valstybių užsienio politikos uždavinius, vals tybių ir tautų laisvės, ne priklausomybės Ir suve renių teisių gynimo, tai kos ir tarptautinio bend radarbiavimo stiprinimo politiką.
---- .------------- ------ ------- - - ,
Atkaklaus ir sistemingo rezultatai darbo
SESIJOS AIDAI
Žiemos egzaminų sesi- mokymuisi. Per semestrą studentų aktyvumas. Jau jai Gamtos fakultetas pra- komisija patikrino, kaip ne pirmi metai aktyviai dėjo ruoštis jau nuo pir- katedros aprūpintos pro- dalyvauja fakulteto visuomųjų mokslo metų dienų, gramomis ir kitomis mo- meninėje veikloje mokslo Į studentų šeimą įsiliejo kymo priemonėmis, ap- pirmūnai II k. geologas didelis pirmakursių būrys, svarstė studentų savaran- V. Borovkovas, IV k. geoReikėjo jiems padėti grei- kiško darbo laiko biudže- grafai V. Šileikis, N. Gul čiau adaptuotis, priprasti tą ir jo racionalizavimo bytė, II k. biologai J. prie naujų, skirtingų nuo galimybes, aptarė labora- Naujalis, P. Vansevičiūtė, mokyklinių mokymosi for- torinių ir praktikos darbų IV k. biologas R. Kliminsmų. mokslinį ir metodinį ly- kas, Lenino stipendininkės Patirtis rodo, jog, no- gį, kontroliavo visų aka- diplomantės J. Bražėnairint pasiekti gerų rezulta- deminiais klausimais tė ir A. Mockutė. tų, mokymosi klausimus anksčiau priimtų nutariRimtai ruošiasi studibūtina spręsti kompleksiš- mų vykdymą. juoti pasirinktas specialykai — dekanato, katedrų Profesorių ir dėstytojų bes pirmakursiai geologas ir visuomeninių organiza- kolektyvo pastangos kelti S. Kiunovas, geografė A. cijų vieningomis pastan- paskaitų ir visų kitų už- Černiauskaitė, biologės gomis. Visos fakulteto siėmimų mokslinį — me- A. Vaičiulytė, G. Astrauskatedros skyrė didelį dė- todinį lygį, dekanato ir kaitė. mesį mokymo proceso grupių vadovų atliktas Aukštą pažangumą paorganizavimui: įdiegti ra- didelis organizacinis dar- siekė I k. biologai — gacionalizuoti mokymo pla- bas, studentų intensyvus mybininkai (4,55), V k. nai, naujos, atitinkančios mokymasis, paskatintas biologai (4,46), I k. geodabartinį mokslo išsivys- stipendijų skirstymo nau- grafai (4,36), IV k. geotymo lygį programos, to- jų principų, atnešė pui- grafai (4,28), IV k. geolobulesnė mokymo metodi- kius vaisius. Iš 552 stu- gų lietuvių grupė (4,37), ka, neužmirštas savaran- dentų, dalyvavusių žie- II k. geologų internaciokiškas studentų darbas ir mos egzaminų sesijoje, nalinė grupė (4,29). studijų eigos kontrolė. 543 išlaikė visus egzamiLyginant su ankstesniais Minėti klausimai buvo nūs. Iš jų vien labai ge- metais, sumažėjo ir dėl svarstomi katedrų posė- rais pažymiais išlaikė 87, nepažangumo „nubyrėjudžiuose, fakulteto Tarybo- labai gerais ir gerais pa- šių" studentų skaičius je, partiniame biure, kom- žymiais — 218, vien pa- (tik 4). jaunimo komitete. tenkinamai — 10; 9 stuGeri fakulteto akadeDekanatas organizavo dentai gavo po vieną ne- minio darbo rezultatai grupių seniūnų seminarą, patenkinamą pažymį, yra viso fakulteto kolekkuriame supažindino su Bendras fakulteto pažan- tyvo, vadovaujamo dekanauja egzaminų ir įskaitų gumas — 98,37 procento, no doc. R. Tarvydo ir laikymo tvarka. AkadeDžiugina didelis pirmu- prodekanės doc. I. Šarkiminėse grupėse lapkričio nų ir gerai besimokančių nienės, nuopelnas. Deka20 dieną atliktas studentų studentų skaičius. Darbas nato vadovai šiam svarperatestavimas, taikant su pirmakursiais taip pat biam darbui skiria labai pažangumo kontrolės sis- davė gerus rezultatus: sa- daug dėmesio, yra reiktemą 0—1—2. Pažangumas vo pirmąją sesiją pirmo lūs, nuolat pataria, kontgrupėse buvo svarstomas kurso biologai, geografai raliuoja ir padeda organidalykiškai, rimtai, ir tai ir geologai išlaikė visi iki zuoti visas akademiniam teigiamai atsiliepė sesijos vieno sėkmingai. Geogra- darbui skirtas priemones, rezultatams. fijos specialybėje ir vyFakulteto partinio biu- resniuose kursuose taip Doc. V. MATULEVIČIENE ro akademinė — metodi- pat nėra nė vieno skoliGamtos fakulteto nė komisija nuolat skiria ninko. akademinės - metodinės rimtą dėmesį studentų Padidėjo visuomeninis komisijos pirmininkė
ir taip gerai mokosi. Kitas reikalas, jeigu tai sukonkre tinama, pvz.: „mokytis be trejetų, ateinančią sesiją baigti vidurkiu 4,4". Čia jau užsibrėžtas konkretus tikslas, kurio studentas ir privalo siekti. Taigi, fakulteto kom jaunimo biuro ir kiekvienos grupės komjaunimo organi zacijos uždavinys — priimti įsipareigojimus tik konkre
čius ir tikslingus. Ir pati or ganizacija turi duoti komjau nuoliams tik tokius Įpareigo jimus. Labai svarbu yra ugdyti studentų - komjaunuolių lektorinius sugebėjimus. Šis dar bas mūsų fakultete kiek ap leistas. Todėl galvojame jau nuo vasario—kovo mėnesių rengti lektorių grupes fakul teto studentų statybiniams būriams ir kuo geriau jas paruošti. Matyt, teks kviestis į talką Studentų mokslinę draugiją, katedrų dėstytojus: reikia, kad per šiuos užsi ėmimus lektoriai gautų šiek tiek oratorinio meno įgūdžių ir sugebėtų tinkamai paruoš ti paskaitas aktualiais res publikos politinio ir ekono minio gyvenimo klausimais. Čia gerą paslaugą mums da
ro ir visuomenės mokslų konkursas, tik reikia kuo ge riau išnaudoti jo galimybes. Nuo šio semestro Univer siteto pirmuosiuose kursuose bus įvesta „Visuomeninėspolitinės praktikos atestacijos knygelė". Ji mums paleng vins kontroliuoti šios prakti kos vykdymą. Kartu kiekvie nos grupės komjaunimo ak tyvui būtina atsiminti, jog vertinti komjaunuolį reikia principingai. Tik tada visuo meninė - politinė praktika duos didžiulę naudą kiekvie nam komjaunuoliui, kiekvie nai organizacijai — ugdys visapusiškai išsilavinusį, po litiškai subrendusį, kūrybin gą jaunąjį specialistą. E. SVIKLAS FAF komjaunimo biuro sekretorius
SESIJOS AIDAI
JAUDINA TAI, KAS NEPADARYTA Pasibaigė eilinė egzaminų sesija, studentai su palengvė jimu atsipūtė, dekanatai, ka tedros, grupių vadovai dar ir dar kartą peržvelgia egza minų žinių suvestines. Peržvelgiam ir mes, Prekybos fakulteto kolektyvo nariai.
Kokie reiškiniai mus džiu gina? Šiais metais fakulteto studentai egzaminų sesiją iš laikė geriau, negu praeitais metais (1972/73 m. m. žie mos sesijos pažangumas 94,6%, šiais metais — 96,8%). Teigiama ir tai, kad mokslo pirmūnų padaugėjo nuo 24 iki 34. Daugiau stu dentų egzaminus išlaikė ge rais ir labai gerai pažymiais. Visa tai džiugina, tačiau kar tu kelia nerimą ir tai, kad po sesijos iš fakulteto buvo pašalinti keturi pirmo kurso, du antro kurso bei du tre čio kurso nepažangūs studen tai. Tai labai rimtas signa las grupių kolektyvams, tiek ir visuomeninėms organizaci joms bei dekanatui: matyt, dar nebuvo padaryta viskas, kad žiemos sesijos rezultatai būtų geri.
Kaip ir kiekvienais metais, dekanatas bei studentų visuo meninės organizacijos pasi
ruošti sesijai skyrė nemaža dėmesio. Jau lapkričio — gruodžio mėnesiais dekanato ir visuomeninių organizacijų atstovai susitiko su visų aka deminių grupių studentais, buvo aptarti ruošimosi sesi jai rezultatai, numatytos kon krečios priemonės, įgalinan čios geriau pasiruošti sesijai. Šiais metais fakulteto kom jaunimo organizacija, vado vaujama S. Mažulytės, atli ko nemažą darbą, mobilizuo dama studentus rimtoms stu dijoms. Fakulteto komjauni mo biure buvo svarstomi studentai, kurie praleisdavo be pateisinamos priežasties užsiėmimus, keliems studen tams buvo pareikštos kom jaunimo, fakulteto bei rek torato administracinės baus mės. Kaip ir visada, daug dėme sio buvo skiriama pirmo kur so studentų pasiruošimui se sijai. Nemažą paramą jiems suteikė įvado į specialybę kursas. Studentai susipažino su informatikos pagrindais, savarankiško darbo pagrin dais, Medicinos fakulteto dėstytojai supažindino su protinio darbo higiena. Pa grindinė I kurso studentų da lis sesijai ruošėsi sistemin
gai, kruopščiai, todėl dauge lio jų rezultatai neblogi. I kurso prekybos ekonomikos spec. studentės: E. Laumens kaitė, D. Stulgytė, I. Šileikytė, V. Vaškaitė; prekių moks lo spec. stud. M. Bartašiūtė, D. Mažeikytė, D. Rumbauskaitė, D. Venskutė egzaminus išlaikė vien labai gerais pa žymiais. Deja, šito negalima pasakyti apie kai kuriuosmaterialinio aprūpinimo spec. I kurso studentus, kurie ne pakankamai gerai pasiruošė sesijai, ir todėl buvo privers ti apleisti Universitetą. Geriausiai egzaminų sesiją, išlaikė IV kurso prekių mokslo spec. studentai. Iš trisdešimt vieno grupės stu dento septyni yra mokslopirmūnai. Minėtoje grupėje pagrindinė dalis studentų mo kosi vien labai gerais ir ge rais pažymiais. Pasibaigusi egzaminų sesija verčia dar kartą peržiūrėti visą atliktą darbą, kritiškai įvertinti pasitaikančius ne sklandumus, — siekti, kad: ateityje studijos vyktų dar sklandžiau, o egzaminų re zultatai būtų dar geresni. Doc. L. BUTKEVIČIUS Prekybos fakulteto dekanas
Daugelis pirmakursių ge rai pasiruošė žiemos sesijai ir sėkmingai ją išlaikė. Tarpjų yra ir Prekybos fakultetoprekybos ekonomikos specia lybės studentė E. Laumens kaitė. Tikrai gražus seniūnės pavyzdys. Prekių mokslo specialybės antrakursė D. Stankutė ne tik nuoširdžiai rūpinasi sien laikraščio reikalais, bet ir gerai mokosi. Praėjusių mokslo metų geriausios Uni versiteto akademinės grupės narei ir ši sesija buvo kupi na malonių akimirkų.
Lietuvos chirurgijos autoritetas
DRAUGŲ UNIVERSITETE
Įsimintina praktika Odesoję Jei manęs paklaustų, kas paliko didžiausią įspūdį šiais mokslo metais, atsakyčiau — gamybinė praktika. Mes, pen kios merginos, ją atlikome Odesos Valstybinio I. Mečnikovo universiteto skaičiavimo centre. Jau vien tai, kad buvome mieste didvyryje Odesoje — įsimintina. Be to, kaip žino me, mūsiškis ir Odesos uni versitetai yra pasirašę drau gystės ir bendradarbiavimo sutartį. Per keturis su puse mėnesio mes susipažinome su miestu, su universitetu, jo istorija ir dabartimi. Odesos universitetas atida rytas 1865 metais. Dabar ja me yra 10 fakultetų. Stacio nariniame, vakariniame ir ne akivaizdiniame skyriuose mo kosi daugiau kaip 10 000 stu dentų. 62 universiteto katedrose dirba 4 UTSR Mokslų aka demijos nariai koresponden tai, 50 mokslo daktarų, 360 mokslo kandidatų. Prie uni versiteto veikia Fizikos insti tutas, astronominė observato rija, botanikos sodas ir moks linė biblioteka. Matematikos fakultete yra studentų skaičiavimo centras. Čia dirbantieji studentai lan ko specialius algoritmų teo rijos ir programavimo užsi ėmimus, atlieka įvairių ga myklų ir įstaigų užsakymus. Universitete nemažai stu dentų — užsieniečių. Mate matiką studijuoja vokiečiai, vietnamiečiai, lenkai; Chemi jos ir Biologijos fakultetuose yra studentų iš Kongo, Tan zanijos ir kitų Afrikos šalių, iš Čekoslovakijos, Kubos. Praktikos metu susidrauga vome su universiteto studen tais, kolegomis iš Užgorodo, Minsko, papasakojome jiems apie Lietuvą, Vilnių, apie sa vo universitetą, pasidalijome studijų metais susikaupusiais įspūdžiais. M. BAUBLYTE MMF V k. studentė
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME
Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir ak tyvią visuomeninę veiklą, ryšium su septyniasdešimtosio mis gimimo metinėmis, Lietuvos TSR nusipelnęs gydytojas, medicinos mokslų kandidatas, Vilniaus Valstybinio Dar bo Raudonosios Vėliavos ordino V. Kapsuko universite to docentas Kazys KATILIUS apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
mokslo pasiekimus, parodo didžiulį mokslinį ir praktinį dėstytojo* patyrimą. Doc. K. Katilius yra paruo šęs daug Medicinos fakulteto chirurginių katedrų dėstytojų ir aukštos kvalifikacijos chi rurgų. Doc. K. Katilius daugiau kaip 30 metų intensyviai na grinėja skydliaukės susirgimų ir jos chirurginio gydymo problemą. Turi atspausdinęs 30 su viršum mokslinių dar bų. Jis vienas iš autorių 1969 m išleisto vadovėlio „Klini kinė chirurgija". Doc. K. Katilius sėkmingai vadovauja studentų, katedros darbuotojų ir gydytojų chi rurgų mokslo tiriamajam dar bui. Jam vadovaujant ir kon sultuojant, katedroje apgintos 5 kandidatinės ir 2 daktarinės disertacijos. Nors ir sulaukęs garbingo
baruose TSRS istorijos katedros do centui Algirdui Šidlauskui su kako penkiasdešimt metų. Tai amžius, kurį jubiliatas pasitiko nemaža gyvenimo patirtimi ir jaunatviška ener gija, svariais darbais ir nau jom idėjom. Šiandien A. Šid lauskas savo moksliniais straipsniais ir paskaitomis ge rai žinomas Tarybų Lietuvos mokslininkų, gausaus būrio respublikos mokytojų. Dar 1944 m. eksterno tei sėmis baigęs Plungės gimna ziją, A. Šidlauskas ilgą laiką skaitė istorijos dėstymo me todikos kursą, nuolat vado vauja studentų pedagoginei praktikai.
NB Lietuvos Komjaunimo įkūrimo 55-ųjų metinių išvakarėse paskirtos Kom jaunimo premijos už ge riausius literatūros ir me no kūrinius: rašytojui Raimondui Kašauskui — už apysaką „Motociklininkai“; poetei Janinai Deguty
morfologijos sekcijo je — antrojo laipsnio diplo mai ir premija — R. Stuokaitei, A. Navickui ir V. Stalionytei už darbą „Vai kų su įgimtomis širdies ydomis lytinis brendimas" (vadovas — prof. S. Pavilonis); vidaus ligų sekcijoje — antrojo laipsnio diplo mas ir premija — V. Bud nikaitei už darbą „Lietu voje gaminamų buitinės chemijos produktų tokūkologinė charakteristika" (vadovas — doc. I. Mise vičius), trečiojo laipsnio diplo mai ir premija — A. Krūtiniui, L. Legat, A. Micku tei, K. Olsevič, I. Sabuty tei, N. Stonienei, G. Simkūnienei, M. Starkui ir J. Vilčikauskaitei už darbą „Mirčių ir ūminių apsi nuodijimų analizė respub likos mirties liudijimų duomenimis" (vadovas — doc. I. Misevičius).
Mokytojaudamas Kalvari jos vidurinėje mokykloje, A. Šidlauskas neakivaizdiniu bū du studijavo Vilniaus Peda goginiame institute. Jį baigė 1958 m. ir įstojo į LTSR MA Istorijos instituto aspirantū rą. Paskelbė spaudoje keletą straipsnių ir parašė disertaci ją tema „Švietimas Lietuvo je XVIII a. paskutiniame ket virtyje". Disertacija, nušvie tusi iki tol mokslinėje spau doje mažai liestą Lietuvos kultūros istorijos klausimą ir susilaukusi gero įvertini mo, buvo apginta 1962 m. Tais pačiais metais A. Šid lauskas ateina dirbti į mūsų
tei ir dailininkei Sigutei Valiuvienei — už knygą vaikams „Saulėtos daine lės“; aktorei Doloresai Kazragytei — už vaidmenis sukurtus Kauno dramos teatre, ir koncertinę veik lą: Vilniaus styginiam kvartetui (Audronei Vainiūnaitei, Petrui Kuncai, Donatui Katkui, Augusti nui Vasiliauskui) — už
Doc. R. KRUTULYTE, doc. K. STRUMSKIS
aktyvią koncertinę veik lą ir aukštą profesinį meistriškumą; poetui Vytautui Baraus kui — už tekstus dai noms patriotine ir kom jaunimo tematika; žurnalistams Vladui Vai cekauskui ir Michailui Mirskiui — už aktyvią žurnalistinę veiklą jau nimo spaudoje ir lenini nio palikimo propagandą; architektui Aloyzui Gei-
būnui — už aukštos ko kybės vaikų lopšelių-dar želių ir mokyklų tipinių projektų paruošimą. Visuomenės mokslų sri tyje Komjaunimo premija paskirta einančiam docen to pareigas Vilniaus Peda goginio instituto lietuvių ir užsienio literatūros ka tedros dėstytojui Kęstu čiui Nastopkai — už stu diją „Lietuvių ir latvių literatūriniai ryšiai“.
NAUJA STIPENDIJŲ
IŠMOKĖJIMO TVARKA Nuo š. m. vasario I d. Uni versitete įvedama nauja sti pendijų išmokėjimo tvarka. Studentams skirtos stijiendijos bus išmokamos be žinia raščių ir parašų juose. Iki šiol buvę išmokėjimo lapai pakei čiami stipendininkų sąrašaisįsakymais, kuriuos grupės seniūnas-įgaliotinis gauna kaso je, paimdamas studentų sti pendijas. Šiame sąraše-įsakyme nurodomos studentų-stipendininkų pavardės ir išmo kamos sumos. Gavę kasoje pinigus, grupių įgaliotiniai juos išdalina sąraše nurody tiems studentams, nereikalau dami jų parašų. Tačiau prieš kiekvieno semestro pirmąjį stijjendijų išmokėjimą stu dentai pasirašo nustatytos formos įgaliojime, kad jie pa tiki grupės seniūnui-įgaliotiniui paimti iš kasos ir išmokė
amžiaus, doc. K. Katilius, be pedagoginio ir mokslinio dar bo, intensyviai dirba gydomą jį ir konsultacinį. Jis visuo meniniais pagrindais vado vauja fakultetinės Chirurgijos katedros klinikinei bazei — Vilniaus Respublikinės „Rau donojo kryžiaus" klinikinės ligoninės torakalinės chirur gijos skyriui, operuoja sun kiausius ligonius, konsultuoja miesto ir Vilniaus zonos li goninėse. Doc. K. Katilius aktyvus visuomenininkas. 1948 m. bu vo miesto DŽDT deputatu. Nuo 1948 iki 1973 m. vado vavo Vilniaus miesto ir Vil niaus zonos chirurgų moksli nės draugijos veiklai. Yra nuolatinis „Žinijos" draugijos ir žurnalo „Sveikatos apsau ga" redakcinės kolegijos na rys. Doc. A. SUCILA
universiteto TSRS istorijos katedrą. A. Šidlauskas — patyręs ir reiklus dėstytojas. Jo pa skaitos visada pasižymi kruopščiai surinkta ir api bendrinta medžiaga, todėl studentų mėgiamos. Būdamas draugiško būdo, visada pasi ruošęs padėti ar patarti, do centas yra gerbiamas studen tų ir savo kolegų. Sakoma, 50 metų istorikuimokslininkui — tai tik dide lio, brandaus mokslinio dar bo pradžia. Jubiliatas, būda mas reto darbštumo, ne tik aktyviai darbuojasi rašyda mas Vilniaus universiteto is toriją, bet ir dažnas moksli nių konferencijų tiek respub likoje, tiek už jos ribų daly vis, baigia ruošti daktarinę disertaciją apie istorijos mokslo vystymąsi senajame Vilniaus universitete.
Istorijos mokslo
SMD RESPUBLIKINĖJE APŽIŪROJE Gruodžio mėnesį Lietu vos žemės ūkio akademi joje vyko respublikinė aukštųjų mokyklų studen tų geriausių mokslinių darbų apžiūra. Mūsų uni versiteto Medicinos fakul tetas jai buvo pateikęs 23 darbus. Apžiūros organi zavimo komisijos nutari mu premijuoti šie WLJ studentų darbai: akušerijos - ginekologi jos sekcijoje — antrojo laipsnio diplo mai ir premija paskirti E. Jurui, N. Šileikaitei ir J. Vaišnytei už darbų „Tie sioginė vaisiaus EKG nor malaus gimdymo metu" (mokslinis vadovas — doc. A. Venclauskas), trečiojo laipsnio diplo mai ir premija — D. Liepui, J. Merkiui ir R. Sušinskui už darbą „Širdies ydos Vilniaus klinikinės ligoninės 1959—1972 m. akušerinio skyriaus duo menimis" (vadovas — doc. P. Steponėnas);
Doc. K. Katilius yra žino mas kaip vienas iš LTSR chi rurgijos autoritetų, puikus pedagogas ir geras administ ratorius. Ši sukaktis yra didelė šventė jo bendradarbiams ir mokiniams — įvairių specia lybių gydytojams, kuriuos jis paruošė ir išauklėjo per 30 savo pedagoginio darbo Me dicinos fakultete metų. Kartu švenčia ir linki jam daug sveikatos buvę ligoniai, kuįiems jis, dirbdamas daugiau kaip 40 metų sunkų ir atsa kingą gydytojo darbą, grąži no sveikatą. Doc. K. Katilius yra myli mas ir gerbiamas studentų bei gydytojų. Jo skaitomos paskaitos ir pravedami prak tikos darbai yra aukšto moks linio pedagoginio ir idėjinio lygio, nušviečia naujausius mūsų šalies ir pasaulinio
ti jiems priklausančias sti pendijas. Išmokėjus stipendijas, stistijiendininkų sąrašai-įsakymai turi būti grąžinami buhalteri jai, kur atžymimi visi sekan čio mėnesio pasikeitimai. Apie papildomai skirtas stipendijas bei jų mokėjimoi nutraukimą skelbiama fakul tetuose, tai žino grupės, ir seniūnas-įgaliotinis galėtų pats atžymėti šiuos pakeitimus, ta čiau susitikrinti sąrašus su buhalterijos duomenimis bū tina. Todėl sąrašai-įsakymai turi būti grąžinami buhalteri jai per tris dienas. Be to, neišmokėtos stipendi jos bus priimamos atgal į ka są tik tuo atveju, jeigu stu dentas grupėje jau nebesimo
PASALINTI
NEPAŽANGŪS STUDENTAI Filologijos fakulteto I k. studentai P. Bučionis, A. Gudonis, D. Petronytė,
Gamtos fakulteto II k. stud. R. Adomaitis,
Fizikos fakulteto I k. stud. G. Bautrėnas,
Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. studentai R. Noreika, A. Keras, K. KvaI k. studentai R. ko. Visais kitais atvejais pi fakulteto nigus seniūnas-įgaliotinis pri Salanovič ir A. Darbutas, valo išmokėti asmeniškai, iš Prekybos fakulteto I k. stu siųsti paštu pinigų gavėjo dentai A. Daugirdaitė ir B. sąskaita esant studentui trum Sinkevič, III k. stud. A. Kuz palaikėje komandiruotėje, lai mickas, kinai išvykus saugoti pas sa ve ir išmokėti jiems sugrįžus. Pramonės ekonomikos fa Todėl būtinas glaudus ryšys kulteto I k. studentai I. Baltarp studentų ir įgaliotinio, taragytė ir B. Miškinytė, kad pastarasis, reikalui esant, Finansų ir apskaitos fakul žinotų, kokiu adresu išsiųsti teto I k. studentai V. Bilostipendiją, kur išvykęs ir ka tienė ir R. Juozaponis, III k. da sugrįš studentas. Tik ta stud. V. Kaliukevičiūtė, da bus galima sėkmingai tai kyti naują stipendijų išmokė Istorijos fakulteto I k. jimo tvarką ir bus išvengta stud. I. Liaudonskaitė, II k. nesusipratimų. stud. I. Skendelytė, III k. J. AKROMAS stud. R. Svetlikauskas, IV k. Vyriausiasis buhalteris stud. J. Naujokaitis.
KELIONES PO SALĮ PRISIMINUS
Ką mes giedam, ką dainuojam — Tai nuo Veinemeino diržo, Tai nuo Ilmarino žaizdro, Tai nuo Kaukomielo kardo, Tai nuo Joukahaind lanko, Nuo toliųjų Šiaurės žemių, Nuo smėlynų Kalevalos. („Kalevala", Pirmoji giesmė) . . .Neaprėpiamos platumos ir snaudžiantys miškai, di dingai stūksančios uolos ir nykūs pelkynai. Karelija — miškų ir ežerų kraštas: daugiau kaip 50 tūkstančių ežerų lyg perlai dabina jos žaliąjį miškų rūbą. Karelijoje gausu ir upių: jos nedidelės, bet sraunios ir vandeningos, su slenksčiais ir kriokliais. Kaip mena istorijos šaltiniai, pir mieji gyventojai tarp Ladogos ir Onegos ežerų pasirodė dar 2—3 amžiuje prieš mūsų erą: tai vėpsai, toliau šiau rėje — saamai. Karelijos širdis — jos sostinė Petrozavodskas, vienas gražiausių mūsų Šiaurės miestų. Miestas įsikūręs Lososinkos upės, įtekančios į nuostabiai skaidrius Onegos eže ro vandenis, žiotyse. Miesto architektūra puikiai derinasi prie rūstaus šiaurietiško landšafto. Petrozavodskas — jaunas miestas: jis šiemet atšventė savo kol kas dar kuk lų 270-ųjų metinių jubiliejų. Miesto įkūrėju laikomas ca ras Petras I, kurio parėdymu 1703 metais šioje vietoje buvo pastatyta viena pirmųjų valstybinių Rusijoje patran kų liejimo gamyklų, apie kurią auganti gyvenvietė ilgai niui ir tapo miesto užuomazga. Svarbiausias išlikęs iki
SENOSIOS KARELIJOS MERIDIANAIS šių dienų senamiesčio paminklas — Apvaliosios aikštės architektūrinis ansamblis, kurio pirmieji pastatai buvo su ręsti 1774—1775 metais pagal architekto E. Nazarovo projektą, o vėliau 1785—1789 m. jie buvo perstatinėjami. Sis statinys specialistų laikomas vienu iš įdomiausių XVIII a. rusų provincijinio klasicizmo ansamblių Rusijoje. Mieste taip pat yra ir vėlesniojo klasicizmo stiliaus ____ jų — 1826 m. statyta _-----------------pastatų. Vienas cerkvė, kurioje šiuo metu įsikūręs Valstybinis muziejus. Prie jo fasado .____ . ---------- k,—. xi—a- i_ stūksančios patrankos mena Napoleono šlovės ir negar. bingo žlugimo dienas. Pirmuoju Oloneco ir Petrozavodsko gubernatoriumi buvo didysis rusų poetas G. Deržavinas (1743—1816), kuris, kaip žinia, savo laiku buvo Jekaterinos II teisingumo minist ru ir net senato nariu. Poeto rūpesčiu Petrozavodske ir Olonece buvo atidarytos 1789 m. pirmosios mokyklos. Su miesto vardu siejasi ir daugelis kitų istorijos puslapių. 1826 metais, numalšinus dekabristų sukilimą, į Petrozavodską buvo ištremti aktyvūs šio sukilimo organizatoriai ir dalyviai F. Glinka ir S. Rajevskis. Tai pirmosios ištrem tys Petrozavodske. Jau žymiai vėliau, 1904—1905 metais Karelijoje ištremtas buvo M. Kalininas. Apie šiuos istori jos puslapius nūnai byloja memorialinės lentos. Šiandieninis Petrozavodskas — stambiausias respublikos mokslo ir kultūros centras: čia yra TSRS Mokslų Akade mijos Karelijos filialas, keletas aukštųjų mokyklų (taip pat ir O. Kuusineno valstybinis universitetas), du muzie jai — Valstybinis ir vaizduojamojo meno. Pastarasis gar sėja XV—XVIII a. ikonų rinkiniais. Petrozavodskas — nacionalinės karelų kultūros lopšys: šiame mieste 1948 metais buvo pastatyta G.—R. Sinisalo simfonija „Miško karžygiai" — pirmoji karelų nacionalinė simfonija, čia 1959 m. rampos šviesą išvydo pirmasis karelų nacionali nis baletas „Sampo". Respublikos valstybinė kalba — suomių ir rusų. Suo mių kalba leidžiamas laikraštis „Neuvosto Karjala" („Ta rybinė Karelija"), žurnalas „Pinalippu" („Raudonoji vėlia va"). Karelija seniai garsėja savo liaudies kūrybos šedev rais. Kas neskaitė „Kalevalos" — šio nuostabaus karelų — suomių liaudies epo, kurį poetas Just. Marcinkevičius 1972 m. išvertė į lietuvių kalbą. Deja, originalo kalba šio kūrinio mums įsigyti nepavyko. , .. .Tarp amžinai žaliuojančių pušų, samanų ir brūzgy nų netvarkingais luitais ir gurvuoliais kyla tikrai įspūdin gas kalnas, kurio viršūnė iš apačios atrodo lyg gulinčio bizono nugara. Tai garsusis „Sampo" kalnas. „Kalevalo je" sampas — tai stebuklingas malūnas, turto ir gėrybių šaltinis, šaunuolio meistro kalvio Ilmarino rankų kūrinys. Kai užlipi į kalno viršūnę, prieš akis atsiveria nuostabi panorama: ežerai ežerėliai, salos, įlankos ir miškai miškai. O apačioje — raudonos uolos, stačios kaip siena ir lygios lyg stalas, plyšiai tarp jų, prasmengantys kažkur labai žemai, apačioje. Atgyja eilutės iš „Kalevalos" apie tai, kaip Veinemeinas, pagrindinis epo herojus, ir jo bendra žygiai Leminkeinas, Ilmarinas, Kulervas ir kiti saulėtosios Kalevalos šeimininkai narsiai kaunasi prieš Pohjolos, šal čio ir tamsos krašto, gyventojus ir juos nugali... Kelias, nors ir vingiuotas, bet nenuobodus: tai, žiūrėk, kairėje mažytis ežerėlis, kurio veidrodiniame paviršiuje, rodos, sustingo miško siena, tai dešinėje šmėkšteli pake lės kaimo panorama. Karelišku papročiu namai statomi ga lais į gatvę. Mums pasakojo, esą, kiek langų yra paradi niame namo gale, — iš to sprendžiama apie šeimininko tur tingumą. Ir iš tikrųjų, namas, beveik ir namelis, siaurutė lis toks, o gale keturi langeliai beblizgą... Kelias mus veda tolyn į šiaurę. Sustojame Kasalamos kaime. Čia palaidotas didysis ru sų kalbininkas, slavų ir baltų kalbų specialistas F. FortuLAIKRASTIS EINA NUO 1050 METŲ
KAINA 2 KAP.
natovas (1848—1914). Mokslininko gyvenimas glaudžiai siejasi su Karelija: jo tėvas buvo Petrozavodsko gimnazi jos direktorius, vėliau mokslininkas dažnai lankydavosi Karelijoje, atostogaudavo, Kasalamos kaime net kurį lai ką gyveno. Malonu prisiminti, kad mokslininkas buvo artimas ir Lietuvai: vienas jo mokinių buvo žinomas mūsų kalbininkas J. Jablonskis. Mokslininkas daug prisidėjo prie A. Juškos žodyno leidimo ir redagavimo, paskelbė lietuvių liaudies dainų rinkinį, parengė spaudai M. Daukšos „Postilę". Kuklus paminklinis akmuo mena ne tik laikus, įvykius, žmogų, bet ir tautų bei kultūrų sąsajas. Keliaudami Karelija, jos ūksmingais miškais, mes, kaip ir visi šio krašto turistai, susidūrėme, kaip sakoma, akis į akį su Karelijos beržu, nors apie jį anksčiau šiek tiek ir teko girdėti. Karelijos beržas — miškų unikumas ir papuošalas. Tai gana savotiškas šio atšiauraus krašto flo ros atstovas. Nuo kitų beržų jis skiriasi tiek medienos piešiniu (tekstūra), tiek ir jos spalva. Karelijos beržo me diena blizga, ji^būna balta su gelsvu, gelsvai rudu, o kai kada ir švelniai rusvu atspalviu. Medienos piešipieši nys susideda iš tamsiai rudų juostų, linijų ir štrichų rašto, turinčio įvairiausių kilpų ir skridinių formą, ir tuo labai primena marmurą. Šio beržo mediena naudojama baldų apdailai, muzikos instrumentų, sporto inventoriaus ir įvairių meninių dirbinių gamybai. Nors beržas vadina mas Karelijos, tačiau, kaip mums pasakojo, jis sutinka mas ir Suomijoje, Švedijoje, Pabaltijo respublikose, Bal tarusijoje. Kelionės metu lankėmės vienoje šių berželių plantacijoje, kur išgirdome, kad šiuo metu Karelijoje priskaičiuojama tik 7 tūkstančiai šio vertingo medžio ka mienų. Todėl nenuostabu, kad jis taip vertinamas: res publikoje priimtas įstatymas, kuriame numatyta, kad už kiekvieną naujai rastą Karelijos beržo kamieną radėjui įteikiama 10 rublių premija, o už kiekvieną sunaikintą kamieną skiriama 50 rublių bauda. Tik tokiomis priemonė mis galima išsaugoti šį retą floros pavyzdį nuo visiško sunaikinimo. Toliau mūsų maršrute — Kivač draustinis, išsidėstęs prie vaizdingų Sune upės krantų. Draustinio teritorijoje susipažinome su muziejumi, aplankėme garsųjį Kivač krioklį, apdainuotą G. Deržavino odėje „Krioklys" ir F. Glinkos poemoje „Karelija". Krioklio vanduo krinta kas kadomis beveik iš 11 metrų aukščio, virš jo tvyro van dens purslų debesis, o garsų simfonija žodžiais nenusako ma — krioklio vaizdas iš tikrųjų apstulbina. Iš drausti nio, pasimėgavę puikia laukinės gamtos panorama, pasu kame į Dvorcy kaimą. Jame įsikūręs didelis šiuolaikinis kurortas Marsialnyje Vody. Čia dar 1714 m. buvo ap tikti gausūs geležimi mineralinio vandens šaltiniai. Kuror tas įkurtas Petro I nurodymu ir pavadintas kažkodėl ka ro dievo Marso vardu. Kaime išlikusi gana įdomi medi nė cerkvė, esą, pastatyta pagal Petro I brėžinius... Pabuvoti Karelijoje ir neaplankyti garsiųjų Kiži tai tolygu būti Romoje ir nepamatyti popiežiaus. Vasara — kelionių metas, todėl Kiži mūsų apsilankymo metu pri minė daugiau piligrimų sueigą, negu muziejų. Kiži mu ziejus po atviru dangumi įkurtas tik 1966 m. Kiži archi tektūrinio ansamblio bazėje, bet faktiškai muziejus pradė jo formuotis jau nuo 1951 metų, kai į salą pradėta vež ti įvairūs statiniai. Kiži — mažytė ištiso archipelago sa lelė, kurioje išsidėstęs garsusis medinės senosios archi tektūros šedevras, susidedantis iš 3 dalių: Preobražensko cerkvės (1714 m.) — pagrindinė dalis, mažesnės Pokrovsko cerkvės (1764 m.) ir tarp jų stovinčios varpinės (1874 m.). Visi šie trys statiniai sudaro vieningą archi tektūrinę visumą, ansamblį. Preobražensko cerkvė suręs ta iš trijų aštuoniabriaunių, lyg ir sukeltų vienas ant ki to, jo forma — laiptinė. Cerkvę vainikuoja 22 kupolai. Senieji gyventojai pasakoja, kad esą visi Kiži architektū rinio ansamblio pastatai suręsti, nepanaudojus nė vienos vinies, tačiau, kai apie tai paklausėme gidės, pastaroji mįslingai nusišypsojo... Kiži — istorinis — architektūri nis ir etnografinis muziejus draustinis, kuriame šiuo me tu jau yra apie trisdešimt medinės architektūros XIV— XIX a. statinių. Kita gausiausiai turistų lankoma vietovė Karelijoje — tai Valaamos sala. Tai didžiausia iš archipelago šešiasde šimties salų, esančių Ladogos ežero šiaurės vakarų daly je. Beje, ežeras — didžiausias Europoje: jo ilgis — 208 km, plotis — 140 km, plotas — 18000 kv. kilometrų, di džiausias gylis — 380 metrų. Taigi, Ladogoje yra Valaa mos sala — beformių granito luitų ir riedulių krantais, vaizdingomis įlankomis, salelėmis ir... mišku. Sala aukš tai iškilusi virš vandens, gal dėl to jos toks ir pavadi nimas — suomiškai „Valamo" — „Aukštoji žemė“. Va laamos saloje lankėsi P. Čaikovskis, kuris, įspūdžių joje sukrėstas, parašė savo pirmosios simfonijos antrąja dali. Bet įdomiausia saloje — tai architektūriniai paminklai. Nuo XII a. sala priklausė rusų feodalams, kurie 1393 me tais čia įkūrė vienuolyną. Jis buvęs anuomet ne tik kul to įstaiga, bet ir raštijos centru bei didžiausiu valstie čių išnaudotoju. Užtenka pasakyti, kad, anot istorinių šaltinių, 1523 m. vienuolynas valdė 537 valstiečių kie mus. Karų ir įvairiausių negandų metais vienuolynas daugel kartų buvo sugriaunamas ligi pamatų ir vėl at statomas. 1715 metais, Petro I parėdymu, Valaamos vienuolyno Preobražensko cerkvė atstatoma tokiu pavidalu, kokią ją matome ir dabar. Vienuolynas saugomas valstybės kaip architektūrinis paminklas. Valaamos saloje yra ir daugiau statinių. Saloje savo laiku dirbo A. Briulovo mokinys architektas A. Gornestajevas. .. .Nedidelis laivukas tyliai dūzgia savo motorais lygiu Ladogos ežero paviršiumi. Pro šalį praplaukia paskutinė salelė, o priekyje — Sortavala, paskutinis svetingas mies telis kelionėje po Kareliją. Nepastebimai prabėgo de šimt dienų, tokių saulėtų, kad net stebėjomės, juo la biau žinodami, kad per metus Karelijoje daugiau saulėtų dienų ir nebūna. . . .O Ladogos ežero dugne, tarp didžiulių akmens lui tų, skalaujamų nerimstančių bangų, guli moneta, lyg kvietimas vėl aplankyti Kalevalą. A. KARKA
MIRĖ A. JUCYS Vasario 4 dieną, eidamas 70-uosius metus, stai ga mirė Lietuvos TSR Mokslų akademijos akade mikas, Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas, respublikinės premijos laureatas, fizikos-matemati kos mokslų daktaras, profesorius Adolfas Jucys. Mirė mokslininkas, išvaręs gilią vagą respublikos fizikos mokslo baruose, organizatorius, su kurio vardu nenutrūkstamai susijęs Tarybų Lietuvos mokslo suklestėjimas, mokymo ir mokslo įstaigų kūrimasis bei mokslinių kadrų ruošimas. Velionio vardas brangus ir mūsų aukštajai mo kyklai. A. Jucys nuo 1940 metų pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedroje docentu, o nuo 1952 m. — profesoriumi. Nuo 1944 m. iki 1971 m. jis buvo šios katedros vedėjas. Pokario metais Vilniaus universitete ir Pedagoginiame insti tute jis skaitė visus teorinės fizikos kursus, vadovavo seminarams, pratyboms ir diplominiams darbams. Akademikas A. Jucys yra šiuolaikinės teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje, sukūręs gausią Lletuvos fizikų teoretikų mokyklą, kuriai nenuilsta mai vadovavo iki mirties. Vilniaus universiteto rektoratas ir visuomeninės organizacijos giliai liūdi dėl akademiko A. Jucio mirties ir užjaučia velionio šeimą.
PIRMĄJĄ PERTRAUKĄ PO ATOSTOGŲ... P. SURBLIO nuotr
Vasario 11 dieną, 15 va landą, LLKJS Universiteto komitete renkasi fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai ir LLKJS XVIII suvažiavimo delegatai.
LLKJS
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas* Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
JAUNIMO TEATRE VASARIO MENESĮ
8, 9 d. 19,30 vai. — Prem jera. E. Niziurskis. Mes, džia (dviejų Universitete komitetas zas ir vaiduokliai dalių fantastinė komedija). 17 d. 12 val. — A. Lindgren. Pepė ilgakojinė. 17,26 d. 19,30 val. Premjera, Mes, džiazas ir vaiduokliai. 20 d. 19,30 vai. — V. zovas. Nuo šeštadienio sekmadienio. 23 d. 19,30 vai. — Dž. bornas. Atsigręžk rūstybėje. 27 d. 19,30 vai. — A. Osecka. Trešnių skonis.
Užs. Nr. 542
LV 00095
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA