Universitas Vilnensis, 2010 m. gruodis Nr. 5 (1703) by Vilniaus universitetas

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas^

-1579-

vilnensiš 2010 m. gruodis

£ 4?

Nr. 5 (1703)

http://naujienos.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Q/f/i e /iej i, Adi’-eidi/n^u ędftub bu a K/ėj</ učie mib

Studentų dalyva vimo gerinant studijų kokybę aktualijos

(^'Ka.čiuubiumib metų b/i>e'uūė'mib. odCiuečiu /cuk/u fa džiaugi biuib

Skaitykite p. 2

^idmiuub umi^KbiŪeČui bėdmūntjųzib

rne/uib, nu/iLei/cūaib duK/uib, ędjfūbų

lubų /cŪK^Zib/cu’un-u Ūk aū/a/c/u mu. VU mokslo potencialą sustiprins mokslo institutai

APu dė/<> b ūk bė/cmėb nubifa/n<eŪ€

/cie/cmienub — dėbūifafaū fao^ebo—

Skaitykite p. 4-5

Kfuū medcb/c duKduoČc^aij /cuKių bųKueŪfa^uubėfa, adminibŪKefafab

^l eKbo na/ab

ūk

i/fae mie/i biudeniui,

ZuKiemb /in/ciu bė/mtūn^b bebifab ūk

VU biblioteka-ženklas istorijos žemėlapyje

bue/uūim.i& buKmu/io.

Skaitykite p. 11

oddiūečiu Q^ub^abidxfaf/(^/f

Čme u/ėmib bu bet/na, dKuuįųaib, amŪimaibiaib, /c a d afanųbūę /ebi/at:,-

fauKičeų melų Žemaityfaadėūamėme

Pirmo kurso studentų depresiškumasir suvokiama socialinė aplinka

Qū\afau<>biub metub naufaib bė/c-

mimyaib du K^aib.

Addin/ciu Q^umb džiugių bv.

Skaitykite p. 12

/ėdu Ūk

\ <f ffJųjU 20ii meūų b'iLem

čių. dde^u aŪeimamčiaib meūaib

ueb/f /uja Q^umb „Ateities lyderiai“: VU komandos dėmesys sutelktas j žaidimą

ūk

Q^ūbų aKŪim ie -

biemb bi/umcbj b vei/cuūob; bė/cmėb Ūk

/uimi^^ų a/cimik/cu.

Skaitykite p. 13

Oid/cademi/ceis A/dm.edi/cėab Q^ucd/ca V. Naujiko nuotr.

dd/niaus t/ //t iit'/'.ČMe re/ciertus

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

f f B studijos

Studentų dalyvavimo gerinant studijų kokybę aktualijos Atsižvelgiant į Bolonijos procesą, studentų vaidmens stiprinimo geri nant studijų kokybę svarba pabrėžta dar 2001 m. Prahos komunikate. Studentai, būdami viena didžiausių studijų kokybe suinteresuotų grupių, bendradarbiaudami su dėstytojais ir administracija, gali padėti atpažinti kylančias problemas ir prisidėti prie jų sprendimo. Skirtingų šalių aukštosios mokyklos naudoja įvairius studentų įtraukimo į kokybės užtikrinimo procesą būdus studentų dalyvavimas ir studentų nuomonės atstovavimas įvairiuose komitetuose, tarybose, studentų įtrau kimas į savianalizės, stebėsenos pro cesus ir kt.Tačiau vienas iš dažniausiai naudojamų būdų yra grįžtamasis ryšys organizuojant studentų apklausas ar diskusijų grupes. Ne išimtis ir Vilniaus universite tas - jau tris semestrus iš eilės, nuo 2008-2009 m. m. pavasario semestro, visiems universiteto studentams yra sudarytos galimybės išreikšti savo nuomonę dviejose apklausose - apie pasitenkinimą semestro studijomis ir konkrečius studijuotus dalykus. Stu dentai, prisijungę prie informacinės sistemos, gali užpildyti ten esančius klausimynus. Deja, kol kas Vilniaus universiteto stu dentai nėra labai linkę pasinaudoti jiems

tų apklausose, kuriomis renkama infor macija apie studento studijuojamos programos įgyvendinimo ir studijų

proceso organizavimo kokybę" (Stu dijų sutarties 3 skyriaus 15 punktas),

ir pritarus Vilniaus universiteto Stu dentų atstovybei, buvo tam tikrą laiką iš dalies apribota studentų galimybė

daugiau proc. nuo bendro studijų programos studentų skaičiaus ir pagal kurias apklausos vykdymo metu stu dijavo ne mažiau nei 5 studentai. Iš 78 bakalauro studijų programų atrinkta 71 programa, iš 112 magistrantūros studijų programų - 70 programų. Tą patį valstybinį kodą turinčios vienos

studijų programos teikiami keli varian tai pateikiamose lentelėse traktuojami kaip atskiros studijų programos. Vertinimo vidurkį sudaro teiginių ir klausimų apie pavasario semestre studijuotų dalykų turinio kokybę, dėstymo kokybę, studentų skatinimą reikšti savo nuomonį, tirti ir anali

zuoti įvairias problemas vertinimas (šiuos teiginius ir klausimus studentai vertino skalėje nuo 1 iki 5, kur 5 žymi palankią studentų nuomonę, 1 - ne palankią).

VU Kokybės vadybos centro inform.

naudotis informacine sistema, kol jie neužpildys klausimyno apie pasiten

1 lentelė. 25 procentai vu bakalauro studijų programų pagal studentų pasitenkinimą*

kinimą semestro studijomis. Apibendrinti studentų pasitenki

Apklausoje dalyvavu sių studentų skaičius

Studijuojančių studentų skaičius Bendras verti (2010 m. birželio 1 d. duome nimo vidurkis** nimis)

Eil. Nr.

Fakultetas

FilF

Lietuvių filologija ir reklama

4,06

FilF

Klasikinė (lotynų ir senovės graikų) filologija

3,97

studijomis patenkintų studentų

TSPMI

Politikos mokslai

446

570

3,87

procentas yra siektinas. Tai, kaip ir

ŪKI

Anglų ir rusų kalbos

3,81

Socialinis darbas

271

427

3,74

Rusų filologija

3,73

Filosofija

105

132

3,72

782

941

3,70

104

112

3,65

nimo studijomis Vilniaus universitete

Studijų programa

duomenys pagal semestrus pateikia mi 2 pav. Analizuojant studentų apklau sų rezultatus, kyla klausimas, koks

studijų kokybės sampratą, įvardija ir

FilosF

apibrėžia kiekviena aukštoji mokykla atsižvelgdama į savo misiją, strategiją

FilF

FilosF

Ekonomika (3 m., išlyginamosios studijos)

9-10

Vadyba ir verslo administravimas (3 m., išlyginamosios studijos)

ir tikslus. Palyginimui: remiantis BBC skelbiamais Jungtinės Karalystės na

cionalinės studentų apklausos duo menimis, paskutinių kursų studentų

pasitenkinimo studijomis 2010 m.

vidurkis yra 82 proc. Jungtinės Ka ralystės aukštųjų mokyklų studentų

pasitenkinimo vertinimo intervalas

9-10

Lyginamosios Azijos studijos

3,65

11-12

FilF

Lietuvių filologija

231

285

3,62

11-12

GMF

Biofizika

3,62

FilF

Lenkų filologija

3,58

14-16

Vadyba ir verslo administravimas (2 m., pokoleginės studijos)

178

255

3,57

14-16

GMF

Hidrologija ir meteorologija

100

3,57

14-16

KHF

Anglų ir rusų kalbos

3,57

184

270

3,56

107

128

3,54

svyruoja nuo 95 proc. iki 62 proc.

Pvz., Oksfordo universiteto studentų

Ekonomika (2 m., pokoleginės studijos)

FilF

Lietuvių filologija ir užsienio kalba

* Visas VU bakalauro studijų programų pagal studentų pasitenkinimą sąrašas skelbiamas internetiniame portale http://naujienos.vu.lt/. *♦ Bendrą vertinimo vidurkį sudaro teiginių ir klausimų apie pavasario semestre studijuotų dalykų turinio kokybę, dėstymo kokybę, studentų skatinimą reikšti savo nuomonę, tirti ir analizuoti įvairias problemas vertinimas (šiuos teiginius ir klausimus studentai vertino skalėje nuo 1 iki 5, kur 5 žymi palankią studentų nuomonę, 1 - nepalankią). 2 lentelė. 25 procentai vu magistrantūros studijų programų pagal studentų pasitenkinimą*

1 pav.

APKLAUSOSE APIE BENDRĄ PASITENKINIMĄ SEMESTRO STUDIJOMIS DALYVAVUSIŲ

Eil. Nr.

Fakultetas

Studijų programa

Apklausoje dalyvavusių studentų skaičius

Studijuojančių studentų skaičius (2010 m. birželio 1 d. duomenimis)

Bendras vertinimo vidurkis**

STUDENTŲ DALIS NUO BENDRO STUDENTŲ SKAIČIAUS (PROC.) PAGAL SEMESTRĄ

sudaryta galimybe tiesiogiai įsitraukti į studijų kokybės tobulinimo proce są. Pradedant nuo 2008-2009 m. m. pavasario semestro, apklausoje apie konkretų studijuotą dalyką vienam studentui vidutiniškai tekdavo 0,4 užpildytos anketos iš vidutiniškai 6 pildytinų. Pirmojoje apklausoje apie pasi tenkinimą studijomis 2008-2009 m. m. pavasario semestre dalyvavo 10,7 proc. visų studentų, 2009-2010 m. m. rudens semestre -16,2 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad studen tų dalyvavimas apklausoje 20092010 m. m. pavasario semestre buvo daug didesnis -71 proc. visų studentų (žr. 1 pav.). Tokį studentų aktyvumo padidėjimą lėmė tai, kad, remiantis studentų įsipareigojimu „vykdyti stu dijų programos reikalavimus, dalyvauti universiteto organizuojamose studen

pasitenkinimo studijomis vidurkis 93 proc., o Kembridžo - 91 proc.

(daugiau informacijos: http://www. bbc.co.uk/news/education-11001891)

Vilniaus universiteto stu dijų programos pagal studentų pasitenkinimą studijomis Toliau pateikiamos Vilniaus universi teto studijų programos pagal studen tų pasitenkinimą 2009-2010 m. m. pavasario semestre studijuotų dalykų turinio ir dėstymo kokybe bei ben drųjų gebėjimų ugdymu (žr. 1, 2, 3 lenteles). Pateikiamos tik tos studijų pro gramos, kurių studentų dalyvavimo apklausoje aktyvumas buvo 50 ir

MIF

Matematika

4,42

FilosF

Sociologija

4,27

Leidyba

4,18

Neurobiologija

4,16

5-6

GMF GMF

Mikrobiologija

4,15

5-6

Biofizika

4,15

GMF

Kartografija

4,13

FilF

Vertimas

4,09

FilF

Taikomoji kalbotyra

4,08

FilF

Intermedialiosios literatūros studijos

4,04

11-13

MIF

Matematikos ir informatikos dėstymas

4,03

11-13

Informacijos sistemų vadyba

4,03

11-13

Teorinė fizika ir astrofizika

4,03

KHF

Taikomoji kalbotyra

4,02

Tarptautiniai santykiai ir diplomatija

4,00

15-17

TSPMI

15-17

Paveldo informacija ir komunikacija

15-17

Aplinkos ir cheminė fizika

4,00

FSF

Klinikinė psichologija

3,97

* Visas VU magistrantūros studijų programų pagal studentų pasitenkinimą sąrašas skelbiamas internetiniame portale http://naujienos.vu.lt/. ** Bendrą vertinimo vidurkį sudaro teiginių ir klausimų apie pavasario semestre studijuotų dalykų turinio kokybę, dėstymo kokybę, studentų skatinimą reikšti savo nuomonę, tirti ir analizuoti įvairias problemas vertinimas (šiuos teiginius ir klausimus studentai vertino skalėje nuo 1 iki 5, kur 5 žymi palankią studentų nuomonę, 1 - nepalankią).

2008-2009 m.m. pavasario sem.

2009-2010 m.m. rudens sem.

3 lentelė, vu vientisųjų studijų programos pagal studentų pasitenkinimą

2009-2010 m.m. pavasario sem.

20%

40%

60%

80%

100%

Fakultetas

Studijų programa

Teisė (turintiems aukštąjį išsilavinimą)

Teisė

Odontologija

Medicina

Studijuojančių studentų skaičius (2010 m. birželio 1 d. duomenimis)

Bendras vertinimo vidurkis*

215

296

3,60

1035

1298

3,53

129

3,37

670

951

3,13

Apklausoje dalyvavusių studentų skaičius

e Nepatenkinti/greičiau nepatenkinti - Nei patenkinti, nei nepatenkinti » Patenjkinti/greičiau patenkinti

2 pav. BENDRAS STUDENTŲ PASITENKINIMAS STUDIJOMIS VILNIAUS UNIVERSITETE PAGAL

SEMESTRĄ

* Bendrą vertinimo vidurkį sudaro teiginių ir klausimų apie pavasario semestre studijuotų dalykų turinio kokybę, dėstymo kokybę, studentų skatinimą reikšti savo nuomonę, tirti ir analizuoti įvairias problemas vertinimas (šiuos teiginius ir klausimus studentai vertino skalėje nuo 1 iki 5, kur 5 žymi palankią studentų nuomonę, 1 - nepalankią).

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

vizijai n

Regioninė lyderystė siekis, svajonė, realybė? Kalbėdami apie universitetą neretai pabrėžiame jo poziciją viename ar ki tame reitinge. Pagal vidinius Lietuvos reitingus Vilniaus universitetas yra geriausias šalies universitetas, paliekantis toli užnugaryje visas kitas šalies aukštąsias mokyklas. Globaliu mastu irgi atrodome ne prasčiausiai, tačiau kukliau. Pagal agentūros QS reitingą VU yra tarp 550 geriausių pasaulio universitetų, arba, kitaip tariant, patenka į 5 proc. geriausių pasaulio aukš tųjų mokyklų sąrašą. Tačiau ar galime atsipalaiduoti, patenkinti užsimerkti ir nepastebėti kitų iššūkių? Jokiu būdu ne. Netgi atvirkščiai - tai turėtų tapti postūmiu siekti naujų aukštumų.

Viktoras DENISENKO

Regioninė lyderystė VU vertas iššūkis Apie galimą Vilniaus universiteto

regioninę lyderystę Vilniaus univer siteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidentas Liutauras Gudžinskas buvo užsiminęs viename savo interviu studentiškoje spaudoje. Kad ši mintis nėra tik abstrakti idėja, jis patvirtino ir „Universitas Vilnensis". Pasak L. Gudžinsko, Vilniaus universitetui vertėtų nepamiršti vaidmens, kurį jis atliko, kai tik buvo įsteigtas 1579 m.„Svarbu, kad universitetas atsimintų savo garbingą istoriją. Tai buvo vienas pirmųjų uni versitetų čia, Rytų Europoje. Nuo jo priklausė ne tik Lietuvos, bet ir Balta rusijos, Ukrainos raida. Kitaip sakant, tai buvo universitetas, kuris turėjo didžiulę regioninę reikšmę", - pažymi L. Gudžinskas. Pasak jo, grįžtant prie regioninės lyderystės idėjos, reikėtų pirmiausia apsispręsti, ar ši idėja uni versitetui šiandien reikalinga. VU SA prezidentas, kuris yra ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas, prisi minė Prezidento Valdo Adamkaus žodžius apie tai, kad Lietuva galėtų būti regioninės traukos centras. „Ga lima sakyti taip: niekada jokiu traukos centru negalėsime tapti, jeigu nebus stiprūs mūsų universitetai, kurie turi potencialą tapti varomąja žinių eko

Video

nomikos jėga", - teigia L. Gudžinskas. PasakVU SA prezidento, būti visų kitų šalies aukštųjų mokyklų priešakyje regioninės lyderystės kelyje - tai Vilniaus universiteto vertas iššūkis. „Jeigu mes save projektuojame tik kaip geriausią ir didžiausią Lietuvos universitetą, tai neturime galimybės tobulėti", - yra įsitikinęs L. Gudžins kas. VU SA prezidentas mano, kad tapti regiono lyderiu nėra nepasiekiamas uždavinys. Jis pabrėžia, jog pagal tarptautinį reitingą Vilniaus universi tetas Vidurio Rytų Europos regione yra 19-as, tuo tarpu Baltijos šalyse - pirmas.„Manau, kad mes tikrai galėtume pamėginti dar labiau pagerinti savo pozicijas", - yra įsitikinęs jis. PasakVU SA prezidento, Vilniaus universitetas tam turi visą reikalingą potencialą. L. Gudžinskas tikisi, kad aukščiausioji VU vadovybė nepabijos tokio iššūkio ir sieks, kad Vilniaus universitetas taptų regiono pirmūnu. „Atspirties taškas turėtų būti universiteto vadovybės ir akademinės bendruomenės mąsty mas. Jeigu mes iš tikrųjų vertiname savo palankią istoriją, tai galime į ją atsiremti ir sakyti, kad turime tam tikrą misiją. Galbūt ji dabar yra nepa kankamai įgyvendinama, tačiau mes galime pradėti ją plėtoti. Tai padės mums išeiti už dabartinės Lietuvos ribų, plėstis, bendradarbiauti", - mano L. Gudžinskas.

konkursas

„IŠ ČIA KYLAMA Į ŽVAIGŽDES“! Iki 2011 m. kovo 31 d. kviečiame kurti trumpus video, kuriuose būtų netradiciškai, naujai ir žaismingai pristatomas Vilniaus universitetas studentų akimis. Trijų geriausių video autoriams bus įteikti VU rektoriaus, VšĮ „Aviacijos pasaulio“ ir „Via Artis“ įsteigti prizai. Savo darbus pristatykite adresu: Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius, 354 kabinetas (atsakingas asmuo: Sandra Pikčilingyte), Universiteto g. 3, LT-01513, Vilnius. Konkurso taisykles ir daugiau informacijos apie konkursą rasite VU portale

Be tikslo - nieko nepasieksime Su mintimi apie regiono lyderystę sutinka ir VU mokslo reikalų prorek torius prof. habil. dr. Jūras Banys. Jis vertina tokį iššūkį kaip labai realų. „Artėja laikas, kai pradės funkcionuoti integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai, kurių veikloje Vilniaus uni versitetas aktyviai dalyvaus. Mūsų darbuotojai, mokslininkai tikrai yra labai protingi, labai geri. Turėsime modernią įrangą, kuri bus nupirkta slėniams.Tad galime kelti sau atitinka mus uždavinius. Vienas jų galėtų būti toks, kad mes privalome tapti regiono lyderiais mokslo srityje", - mano J. Ba nys. Pasak jo, nekeldami sau aukštų tikslų, nieko ir nepasiektume. Tačiau J. Banys perspėja nesitikėti greitų rezultatų. „Mokslas yra labai inertiška sistema. Galima paskaičiuo ti - jeigu norime, pavyzdžiui, pradėti plėtoti naują mokslo kryptį, pirmiausia reikia pradėti nuo bakalauro studijų. Reikia pereiti visą ciklą: bakalauras - 4 metai, magistras - 2 metai, dokto rantūros studijos - dar 4 metai. Tai jau dešimt metų. Tačiau tik baigęs doktorantūrą žmogus vienas irgi nieko negali padaryti.Turi būti kritinė masėbūrys bendraminčių, įranga. Kol bus matyti koks nors rezultatas, praeis dar mažiausiai 5-6 metai. Aš prognozuoju, kad, pradėjus rimtai dirbti šiandien, rezultatų galima tikėtis tik po kokių 15-16 metų", - sako J. Banys. Mokslo reikalų prorektorius siūlo ne pamiršti ir to, su kokiais universitetais regione VU tektų konkuruoti priėmus regioninės lyderystės iššūkį. Pasak jo, pirmiausia tai būtų Karlo universitetas Čekijoje, Jogailos universitetas Kroku voje, Karališkoji aukštoji techninė mo kykla ir Lundo universitetas Švedijoje, Kopenhagos universitetas Danijoje ir daugelis kitų. „Kiek žinau, Suomijoje dabar atlikta rimta reforma ir trys ar keturi universitetai sujungti į vieną labai stiprų Helsinkio universitetą. Čia pat reikia paminėti ir Rusijos Sankt Peterburgo universitetą bei, žinoma, Maskvos Lomonosovo universitetą. Tai yra labai rimti konkurentai", - sakė J. Banys. Nepaisant to, VU mokslo rei kalų prorektoriaus manymu, Vilniaus universitetas tikrai neturėtų bijoti mesti iššūkį stipriausioms regiono aukšto sioms mokykloms.

Trūksta ne noro, o laiko

Konkurso organizatorius:

Rėmėjai:

Vilniaus universiteto strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. habil.dr. Juozas Rimantas Lazutka mano, kad iškelti regioninę lyderystę į VU strateginius tikslus tikrai verta. Jis pa brėžia, jog, kalbant apie regioną, labai svarbu yra apibrėžti jį geografiškai. „Jeigu regioną tradiciškai suvoksime kaip tris Baltijos valstybes, tai šis siekis yra realus ir įgyvendinamas. Jeigu suvoksime plačiau, tai situacija atrodo sudėtingesnė", - mano J. R. Lazutka. Pasak prorektoriaus, Vilniaus uni versitetui pirmiausia reikėtų suvokti ir identifikuoti tas sritis, kuriose jis galė

tų būti lyderis. „Tokių sričių tikrai yra. Reikia žiūrėti, kur mes jau turime įdirbį ir kur turime gerų mokyklų. Vilniaus universitete tradiciškai stiprūs yra fiziniai mokslai, biomedicina irt.t. Kitą vertus, mūsų Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, mano ma nymu, ir taip yra regiono lyderis savo srityje. Šituos dalykus būtų galima

panaudoti", - mano J. R. Lazutka. Jis pabrėžia, kad yra sričių, kur Vilniaus universitetas galėtų dar labiau page rinti savo pozicijas. Pasak J. R. Lazutkos, kalbant apie regioninės lyderystės problemą, svarbiausia yra turėti ne tik galimybių siekti pirmaujančios pozicijos, bet ir norą tai daryti. Prorektorius teigia, kad lyderystės siekį galima aptikti daugelyje svarbių Vilniaus universi teto dokumentų. „Kitas reikalas, jog dažniausiai trūksta ne noro, o būtent laiko", - sako J. R. Lazutka. Prorektoriaus manymu, siekiant įsitvirtinti pirmaujančioje pozicijoje platesniame regione, Vilniaus uni versitetui reikėtų ilgai ir intensyviai dirbti. „Svarbiausiais dalykas - ne galvoti, kad pas mus viskas gerai. Nuo to momento, kai pradėsime taip galvoti, imsime atsilikinėti nuo kitų", - perspėja J. R. Lazutka. Pro rektorius atskleidė galimą „sėkmės formulę" siekiant lyderystės: „Noriu pabrėžti, kad tai yra ne universiteto ar jo vadovybės, bet tik mano asmeninė nuomonė. Aš manau, kad jeigu mes norime užsitikrinti pakankamą kiekį jaunų, protingų žmonių, savo aukš tojo mokslo sistemą turime atverti pasauliui lygiomis teisėmis.T.y. kviesti studentus iš kitų šalių ir suteikti jiems tas pačias sąlygas stoti į VU, kokias turi Lietuvos piliečiai. Tokio žingsnio tiks las būtų tik vienas - kad išsilavinimą gautų talentingiausi. Žinoma, reikėtų stengtis, kad jie paskui neišvažiuotų iš Lietuvos, o pasiliktų čia dirbti."

VU žvalgosi ne vien į savo regioną Pasak Vilniaus universiteto tarp tautinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Rimanto Vaitkaus, apie regioninę VU lyderystę netiesiogiai užsimenama praėjusiais metais patvirtintame Vilniaus universiteto tarptautinės veiklos stiprinimo plane. Šiame doku mente nurodoma, kad universitetas galėtų būti vienas iš stipriausių regio ne, kad jo tarptautiškumo stiprinimo uždavinys yra susijęs su dėstytojų ir studentų iš užsienio pritraukimu. „Taip pat reikėtų plėsti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir visomis šiomis priemonėmis didinti Vilniaus universiteto tarptautinį pripažini mą", - pažymi R. Vaitkus. Prorektoriaus manymu, dirbti re gione VU sekasi neblogai. „Vilniaus universitetas dalyvauja Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo procese. VU tampa visų Baltijos jūros šalių univer sitetų bendradarbiavimo veiklos koor dinatoriumi. Iš esmės mes užsiimame viso Baltijos jūros regiono universitetų tinklo bendradarbiavimo projektais", -

sako R. Vaitkus. Prorektoriaus manymu, taip Vilniaus universitetas rodo savo, kaip lyderio, ambicijas. R. Vaitkus pabrėžia, kad, kalbant apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos erdvę, šiame mažajame regione Vilniaus universitetas ir taip užima pačias ge riausias pozicijas.Tačiau tai nereiškia, kad niekas nesikėsins į šią VU poziciją. R. Vaitkaus manymu, įsitraukti į kon kurencinę kovą su Vilniaus universite tu regiono mastu gali ne tik Latvijos nacionalinis universitetas bei Estijoje esantys gana ambicingiTartu ir Talino universitetai, bet ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, tokios kaip Kauno technologijos universitetas ar Lietuvos sveikatos universitetas. Pasak prorektoriaus, Vilniaus uni versitetas dairosi galimybių plėtoti savo veiklą ne tik regioniniu, bet ir tarpregioniniu mastu. „Mes aktyviai dirbame Tolimųjų Rytų kryptimi. Šiuo metu jau pradėjome glaudžiai bendradarbiauti su Kinija - pasi rašyta bendradarbiavimo sutartis su Liaoningo universitetu, Vilniaus universitete atidarytas Konfucijaus institutas. Tikimės, kad antroji šalis, į kurią šiame regione įkelsime koją, bus Indija", - sako R. Vaitkus.Tarptautinių reikalų prorektoriaus manymu, tai, ar Vilniaus universitetas taps lyderiu ko kioje nors srityje ir ar sugebės užimti pirmaujančias pozicijas regione, pir miausia priklauso nuo mūsų pačių VU bendruomenės - aktyvumo.

Dar kelios mintys apie lyderystę Žinoma, kiekvienas gali padaryti savas išvadas apie realias Vilniaus uni versiteto galimybes kovojant dėl re giono lyderio statuso. Tačiau ar tikrai reikia to siekti? Galima konstatuoti, kad nors dar prieš porą metų kalbos apie regioninę Lietuvos lyderystę buvo gana populiarios, šiandien ši tema jau beveik pasitraukusi iš poli tinės kasdienybės diskurso. Ją pakeitė didesnio užsisklendimo savyje ir savo interesuose tematika.Tačiau vargu ar tai tiktų Vilniaus universitetui. Kaip pažymima, VU yra geriausias ne tik Lietuvoje (vidinių reitingų duomeni mis), bet ir Baltijos šalyse (QS agen tūros duomenimis). Užsisklendimas savyje tokiu atveju reikštų stagnaciją ir, ko gero, paties universiteto interesų nepaisymą, o siekis išeiti į platesnius vandenis - išbandyti savo jėgas regio no lygiu - atrodo natūraliai. Kiekvienas iš kalbintų pašnekovų savaip įvardijo žingsnius, kurie būtini siekiant regioninės lyderystės, tačiau visus juos būtų galima apibūdinti keliais pagrindiniais žodžiais: užsi brėžtas tikslas, aktyvus darbas, atviru mas (pasauliui), kantrybė (nes kelias lyderystės link nėra trumpas). Galbūt kaip tik tai ir yra lyderystės „sėkmės formulės" sudedamosios dalys, ku riomis Vilniaus universitetas galėtų pasinaudoti, jeigu ryžtųsi įgyvendinti šį ambicingą siekį. Išsami„sėkmės for mulė" galėtų būti atrasta tik tikslingai einant regioninės lyderystės link.

universitas

vilnensis

2010 m. gruodis

11/aktualijos

VU mokslo potencialą su Mokslo institutų prisijungimas prie Vilniaus universiteto, be abejonės, tapo vienu iš svarbiausių universiteto pastarųjų metų įvykių. Šių metų pradžioje į VU sudėtį įėjo Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, o nuo lapkričio 1 d. Vilniaus universiteto kamieniniais padaliniais tapo Biotechnologijos institutas, Biochemijos institutas bei Matematikos ir informatikos institutas. „Universitas Vilnensis“ domėjosi, kaip naujieji padaliniai jaučiasi, tapę VU dalimi, kuo jie gali didžiuotis ir kokią mato savo ateitį Vilniaus universitete.

Viktoras DENISENKO

Biochemijos institutas - medžiagų sin tetinimo profesionalai Biochemijos institutas skaičiuoja savo amžių nuo 1968 m. Pasak instituto direktoriaus prof. habil. dr. Valdo Stanislovo Laurinavičiaus, instituto at siradimas susijęs su biocheminių mokslų pažanga, jų proveržiu buvusioje Sovietų Sąjungoje.„Įsteigus institutą, jam buvo suformuluotas ypatingos svar bos uždavinys-sintetinti priešvėžinius preparatus, tirti jų poveikį gyvūnams ir rekomenduoti juos gydymui", - sako V. S. Laurinavičius. Tuo metu į institutą buvo pritrauktos gausios chemijos ir bio logijos specialistų pajėgos. Šiame institute buvo sukurti tokie preparatai vėžiui gydyti kaip heksofosfamidas, lofenalis, fenalolas ir pafencilas. Institutas ir šiandien vykdo savo misiją. Pasak V. S. Laurinavičiaus, dabar Biochemijos instituto veikla labiau pakrypo į fizikinės biochemijos sritį ir ląstelės veikimo bei šio proceso valdymo tyrimus. „Svarbu tai, kad pastaruosius 20 metų mes buvome jau ne po Mokslų akademijos stogu, o turėjome valstybinio instituto statusą. Mūsų uždavinys buvo užtikrinti valstybės kompetenciją šiuolaikinių biocheminių mokslų kryptyje", - sako V. S. Laurinavičius. „Fizikinė biochemija tiria įvairius aspektus pavyzdžiui, kaip biomolekulės elgiasi ant įvairių paviršių, kaip vyksta elektronų pernaša baltymuo se, kaip galima panaudoti biologines sistemas biosensorių bei bioreaktorių kūrimui ir 1.1.", - pasakoja direktorius apie Biochemijos institute vykdomą veiklą. Laikui einant keitėsi ir biologinės krypties tyrimai. „Dabar mes daugiau dėmesio skiriame signalinių sistemų tyrimui ląstelėse ir kamieninių

ląstelių technologijoms. Pavyzdžiui, mes tiriame, kaip ląsteles veikia teršalai, kaip informacija apie išorėje esančią medžiagą perduodama į ląstelės vidų ir kokius sprendimus ląstelė priima", - aiškina V. S. Laurinavičius. Ypatingas Biochemijos instituto pasididžiavi mas - modernus Proteomikos centras. Centras yra aprūpintas pačia geriausia įranga, kurios vertė siekia 4-5 mln. litų.„Dabar tai yra stipriausias proteomikos centras visame Baltijos regione", pabrėžia V. S. Laurinavičius. Biochemijos instituto mokslininkai sugeba sėkmingai konkuruoti su kolegomis iš kitų šalių. Ypač paklausios yra instituto chemikų sintetikų ir biotechnologų paslaugos.Tarp Biochemijos insti tuto klientų - nemažai žinomų farmacinių firmų, netgi tokie farmacinės pramonės gigantai kaip „Merck" ir„Bayer".„Mūsų sintetikai šiandien konku ruoja su japonais, kinais, indais, kurie irgi siūlo savo chemikų sintetikų paslaugas. Mes negalime nu konkuruoti jų kainomis, kai kalbama apie paprastų junginių sintezę, bet sugebame labai sėkmingai konkuruoti, kai reikia susintetinti tai, kas nėra trivialu. Pavyzdžiui, jeigu reikia susintetinti 99,95 proc. švarumo junginį, kai jis greitai oksiduojasi ir genda ore, - mūsų sintetikai sugeba tai padaryti. Tokių paslaugų paklausa farmacinėje pramonėje šiandien yra labai didelė. Didelę paklausą turi ir mūsų biotechnologų išskirti bei sukonstruoti fermentai", - teigia V. S. Laurinavičius. Instituto direktorius neslepia, kad sprendimas atsisakyti instituto nepriklausomybės ir tapti

Biochemijos institutas: įkurtas 1968 m. Darbuotojų skaičius - 148, iš jų mokslo darbuotojų - 54 ir 16 doktorantų. Pagrindinės veiklos kryptys: Mikroorganizmų genų struktūros ir ekspre sijos bei ląstelės metabolinių sistemų regulia vimo tyrimai. Eukariotinės ląstelės signalinių sistemų veikimo ir reguliavimo tyrimai. Biologinių katalizatorių struktūros, funkcio navimo ir praktinio naudojimo tyrimai. Aminorūgščių, angliavandenių ir heterociklų darinių - biologinių procesų moduliatorių sintezės ir savybių tyrimai.

Biochemijos instituto direktorius prof. habil. dr. Valdas Stanislovas Laurinavičius dirba Biochemijos institute nuo 1974 m., direktoriaus pareigas eina nuo 2004 m. V. Denisenko nuotr. Vilniaus universiteto dalimi nebuvo lengvas. „Instituto bendruomenėje vyravo dvejopas požiūris. Buvo tam tikrų baimių. Kai buvome valstybinis institutas, vyriausybė skirdavo mums

lėšų ir pernelyg nesikišo į mūsų veiklą. Tapus VU padaliniu, lėšos mums ateina per universitetą, o jis jau norės - duos, norės - neduos", - sako V. S. Laurinavičius.Tačiau, nepaisant baimių, kaip patikino instituto direktorius, susijungimą galima

laikyti sėkmingu.„Kiek galime dabar vertinti, mūsų nuogąstavimai nepasitvirtino. Universitetui reikia mūsų publikacijų, mūsų daromo mokslo. Mes tai matome", - pabrėžia V. S. Laurinavičius.

Matematikos ir informatikos institutas - istorinių įvykių sūkuryje Matematikos ir informatikos instituto (MII) direktoriaus kabineto kampe stovi senas didelis spausdintuvas. Pasak instituto direktoriaus prof. habil. dr. Gintauto Dzemydos, tai ne tik institutui, bet ir visai Lietuvai svarbi relikvija.„Prieš dvide šimt metų šiuo spausdintuvu čia - Matematikos ir informatikos institute - buvo išspausdintas Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas", - sako G Dzemyda.Tai byloja apie tai, kad visais laikais MII bendruomenė pa sižymėjo tam tikra laisvamanybe ir drąsa.„Mes niekada nebuvome abejingi įvykiams, kurie skatino Lietuvos Nepriklausomybę ir pažangą", pabrėžia G. Dzemyda. Šiandien MII plėtoja mokslinius tyrimus trimis

kryptimis - matematikos, informatikos ir infor matikos inžinerijos. Šiomis kryptimis vykdomos

ir doktorantūros studijos. Pasak G. Dzemydos, šiuo metu institutas turi apie 70 doktorantų. Pats direktorius irgi vadovauja jauniesiems moks lininkams. Vien šiemet disertacijas sėkmingai apsigynė keturi jo vadovaujami doktorantai. „Šalia administracinės veiklos vadovavimas dok torantams - irgi labai didelis ir sunkus darbas. Neužtenka tik atsirinkti doktorantūros studijoms tinkamus studentus - reikia vykdyti pagrindinę vadovo misiją: generuoti idėjas. Tai yra labai malonus kūrybinis darbas, tačiau jam reikia skirti nemažai laiko", - sako G. Dzemyda. Doktorantūros klausimas pokalbyje su institu to direktoriumi buvo pabrėžiamas neatsitiktinai. MII tai yra labai svarbi tema. Pasak G. Dzemydos, visą šį laiką institutas vykdė bendrą doktorantū rą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu. Dabar, kai MII tapo Vilniaus universiteto padaliniu, jis planuoja vykdyti doktorantūros studijas kartu su VU Ma tematikos ir informatikos fakultetu bei VU Kauno

Matematikos ir informatikos instituto įkūrimo data laikytina 1956 m. spalio 1 -oji. Savo dabar tinį pavadinimą institutas gavo 1990 m. Mokslinių darbuotojų skaičius -121, tarp jų 29 - habil. daktarai, 48 - daktarai, iš jų 12 praėję habilitacijos procesą. Iš habil. daktarų arba daktarų (HP) - 31 profesorius, iš daktarų - 17 docentų.

humanitariniu fakultetu. „Suprantama, kad čia atsiranda tam tikrų probleminių aspektų - mes turėjome doktorantūras su kitais universitetais ir dabar tarsi ateiname į VU su tokių pat krypčių doktorantūromis, kokias turi ir VU MIF. Gali atsi rasti nesutarimų dėl truputį skirtingo fakulteto ir instituto požiūrio į doktorantūros organizavimą. Manau, kad sugebėsime atrasti sankirtos taškus ir bendrą doktorantūrą plėtoti sėkmingai", sako G. Dzemyda. Instituto direktorius mano, kad tarp MII ir atitinkamų VU padalinių stiprės abipusis bendra darbiavimas ir kitose srityse. Pasak G. Dzemydos, MII ir anksčiau jautė ypatingą ryšį su Vilniaus uni versitetu. „Tarp instituto ir universiteto galima atrasti labai glaudaus bendradarbiavimo pavyz dį vienoje konkrečioje matematikos kryptyje tikimybių teorijos ir matematinės statistikos. Šioje srityje buvo susiformavę du stiprūs centrai. Vienas centras, kurį sukūrė akademikas Vytautas Statulevičius, buvo Matematikos ir informatikos institute, o kitas, kurio kūrėjas yra akademikas Jonas Kubilius, - kaip tik VU Matematikos ir informatikos fakultete. Abu šie centrai labai daug nuveikė - taip pat ir bendradarbiaudami tarpusavyje", - pažymi G. Dzemyda. MII didžiuojasi dalyvaudamas įvairiuose projektuose.„Institutas buvo inicijavęs projek tą RAIN, kuris vykdytas už Europos Sąjungos pinigus. Įgyvendinus šį projektą, plačiajuostis internetas pasiekė 550 Lietuvos seniūnijų. Tai kertinis projektas net ir ES mastu. Jis buvo pri pažintas vienu sėkmingiausių interneto plėtros projektų Europoje", - pabrėžia G. Dzemyda. Direktorius pasidžiaugė, kad 2006 m. MII indėlis į informacinių technologijų plėtrą Lietuvoje buvo įvertintas suteikiant institutui konkurso „Naujasis knygnešys" laimėtojo vardą.

Instituto prijungimą prie Vilniaus universiteto galima vertinti ir kaip tam tikrą instituto grįžimą prie ištakų. „Priklausydami universitetui, mes esame arčiau akademinių bei fundamentinių mokslo tyrimų, arba, kitaip sakant, arčiau to, ką geriausiai mokame ir išmanome. Kita vertus, orientuodamiesi į fundamentinį mokslą, mes dabar taip pat esame ir arčiau studentų, o tai reiš kia - arčiau galimybių atnaujinti savo personalą, pakviesti į mūsų instituto komandą naujų žmonių. Dabar mes turime ir platesnių galimybių pasirinkti būsimus doktorantus. Tai, be jokių abejonių, yra teigiami prisijungimo prie VU bruožai", - konsta tuoja V. S. Laurinavičius. Instituto direktorius ypač pabrėžia tą geranoriškumą, su kuriuo į Biochemi jos institutą žiūri Vilniaus universiteto vadovybė. „VU administracija mums labai padeda, kai reikia spręsti įvairias problemas. Mes tikrai nesijaučia me svetimi", - sako V. S. Laurinavičius.

Pagrindinės veiklos kryptys: Tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferenciali nių lygčių ir jų skaitinių sprendimo metodų bei matematinės logikos, algoritmų sudėtin gumo irdiskrečiosios matematikos problemų tyrimai. Atpažinimo procesų, duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyviųjų sistemų tyrimai. Informatikos teorinių ir metodinių pagrin dų, programų sistemų inžinerijos metodų, mokyklinės informatikos problemų, kompiu terizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inži nerijos metodų tyrimai bei taikymai naujoms informacinėms technologijoms kurti; kultūros paveldas skaitmeninėje erdvėje.

Matematikos ir informatikos instituto direk torius prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda institute dirba nuo 1980 m. Direktoriaus pareigas eina nuo 2005 m. Apdovanotas Lietuvos valstybine mokslo pre mija (2001), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007). V. Denisenko nuotr.

nuogąstavimai, lydėję šį procesą.„Šią akimirką

Institutas yra aktyvus ERASMUS programos narys. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 31 universitetu iš 15 valstybių. Institutas rengia ir leidžia 7 mokslinius žurnalus, keturi iš jų yra įtraukti į ĮSI Web ofScience duomenų bazę, o trims skaičiuojamas citavimo indeksas Ųmpact factor). MII direktorius pabrėžia, kad, institutui prisi jungus prie Vilniaus universiteto, nepasitvirtino

galiu tik pasidžiaugti, kad Vilniaus universiteto bendruomenė priėmė mus labai šiltai ir sve tingai. Ji stengiasi padėti mums pažinti veiklos procesus, kurie yra nusistovėję Vilniaus univer sitete. Vienaip ar kitaip mes dabar turime prie tų procesų derintis", - sako G. Dzemyda. Jo teigimu, instituto darbuotojai pajuto, kad tikrai tapo di delės ir draugiškos akademinės bendruomenės nariais. „Privalumų tikrai matau daugiau negu trūkumų", - teigia MII direktorius.

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

aktualijos! 11

stiprins mokslo institutai Teorinės fizikos ir astronomijos institutas - jau metai VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

Lietuva negali mums sukurti visos moksliniams

(TFAI) pirmasis iš keturių valstybinių mokslo institutų prisijungė prie Vilniaus universiteto.

tyrimams reikalingos infrastruktūros, todėl

TFAI kamieninio padalinio teisėmis įėjo į VU

intensyviai bendradarbiaujame su kolegomis iš kitų šalių. Mes dirbame ir su Europos bran

sudėtį šiemet sausį. Jau vienerius metus insti tutas funkcionuoja kaip visavertis VU padalinys

duolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN), ir su Eksperimentinio termobranduolinio

ir gali įvertinti tuos pokyčius, kuriuos per šiuos

reaktoriaus projektu. Didelės skiriamosios gebos spektrinius žvaigždžių mūsų galaktikoje ir kaimyninėse galaktikose tyrimus vykdome

metus pajuto savo gyvenime. Institute yra sutelktos puikios teorinės fizikos

ir astronomijos specialistų pajėgos. „Pas mus sukurtos labai stiprios teorinės fizikos ir astro nomijos mokyklos, tad manau, kad Vilniaus uni

su Europos pietų observatorijos teleskopais Čilėje, šiaurės optiniu teleskopu Kanarų

versitetas tikrai sustiprėjo į mokslo darbuotojų gretas įsiliejus mūsų darbuotojams", - teigia

G. Tautvaišienė.

TFAI direktorė habil. dr. Gražina Tautvaišienė. TFAI vykdo plataus masto mokslinius tyrimus, kurie atliekami ne vien instituto mokslininkų

jėgomis, bet ir bendradarbiaujant su partne riais - taip pat ir užsienyje. „Mes, instituto dar

Teorinės fizikos ir astronomijos institutas įkurtas 1990 m. 5 mokslinių skyrių, anksčiau buvusių Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute, pagrindu. 109 darbuotojai, iš jų 66 mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai (13 habilituotų daktarų, 2 atlikę habilitacijos procedūrą ir 36 mokslų daktarai) ir 11 doktorantų. Institutas turi astronominių stebėjimų bazę Lietuvoje - Molėtų astronomijos observatoriją ir planetariumą.

salose ir daugeliu kitų teleskopų", - aiškina

Kartu su institutu į universitetą įsiliejo ir planetariumas. „Tai įstaiga, kuri yra labai svarbi žinių sklaidai visuomenėje. Kasmet ten

apsilanko apie 40 tūkst. žmonių.Tai vienintelis

planetariumas Baltijos šalyse. Didžiuojamės

Habil. dr. Gražina Tautvaišienė Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės par eigas eina nuo 2003 m. (nuo 1998 m. instituto direktoriaus pavaduotoja). V. Denisenko nuotr.

buotojai, esame pastatę Molėtų astronomijos

tuo, kad prižiūrėjome ir išlaikėme šią įstaigą ir per blokadą, ir per visas krizes", - sako

observatoriją. Joje veikia vienas didžiausių Šiaurės Europoje teleskopų. Observatorija jau

G.Tautvaišienė.Tiesa, direktorė pripažino, kad šiuo metu, išlaikant tokią visuomenės švietimui

daugelį metų yra įsitraukusi į didelį tarptauti nį, apimantį beveik 20 observatorijų visame pasaulyje, tinklą. Vykdomi bendri žvaigždžių

svarbią įstaigą, atsiranda tam tikrų finansinių

mokslinį instituto potencialą. Mes pasinaudo

problemų. Per krizę pastebimas planetariumo

jome šia reforma tam, kad, sumažinę aptar

lankytojų atoslūgis.

astroseismologijos stebėjimai, ieškome mažų

TFAI direktorės teigimu, sprendimas dėl ins tituto prisijungimo prie Vilniaus universiteto

naujantį personalą, išsaugotume visus mūsų mokslininkų etatus. Čia buvo vienas iš reformos

Saulės sistemos kūnų, ypač svarbu surasti visus pavojingus asteroidus. Šiuo metu jau atrasta

biavimas tarp instituto ir VU vyko ir anksčiau.

privalumų", - pabrėžia G. Tautvaišienė.

nebuvo lengvas. „Aišku, kad visi darbuotojai buvo gerokai išsigandę dėl tokios pertvarkos.

Instituto direktorė ypač džiaugėsi tuo, kad nuogąstavimai nepasitvirtino ir centrinė Vil

tyrimai, tamsiųjų debesų išdėstymo galaktikos

Niekas negalėjo mums garantuoti, kad po šios reformos bus sudarytos geros darbo sąlygos

niaus universiteto administracija draugiškai ir

diske ir kiti moksliniai tyrimai", - pasakoja G. Tautvaišienė.

apie 340 asteroidų, tikslinamos jų koordinatės. Taip pat vykdomi padrikųjų žvaigždžių spiečių

Pagrindinės veiklos kryptys: Efektyvių matematinės fizikos metodų plėtojimas ir taikymas daugiadalelių sistemų, jų netiesinės dinamikos ir kvantuotų laukų teoriniam tyrimui. Atomų, subatominių dalelių, molekulių, jų darinių ir plazmos spektroskopijos tyrimai, jų taikymas nanofizikoje ir astrofizikoje. Galaktikos, žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos struktūros ir evoliucijos tyrimai.

„Mūsų instituto mokslininkai labai glaudžiai

bendradarbiavo su VU Matematikos ir infor

matikos fakultetu. Mes ne vienerius metus

kartu vykdėme„BalticGRID" projektą, daug toje srityje nuveikėme. Sukurta GRID skaičiavimo

infrastruktūra Lietuvoje, kuri sujungta su tokia

pat infrastruktūra kitose Baltijos šalyse bei Lenkijos ir Švedijos kompiuteriniais tinklais", -

supratingai priėmė dar vieną naują padalinį.

pasakojo G. Tautvaišienė. Ji tikisi, kad institutui

mokslininkams (o jiems tai yra svarbiausia). Jungiantis prie VU buvo iškilusi ir tokia mintis,

„Vilniaus universiteto centrinių rūmų persona

prisijungus prie Vilniaus universiteto mokslinis

las iš tikrųjų visą laiką buvo labai geranoriškai

bendradarbiavimas tarp TFAI ir atitinkamų fa

Didžioji dauguma instituto darbuotojų dirba pačiose pažangiausiose tyrimų srityse. Labai svarbu tarptautinis instituto mokslininkų

kad universiteto prioritetas vis dėlto yra stu dijos ir galbūt, atsiradus finansinių problemų,

nusiteikęs - mus konsultavo, dalijosi patirti mi", - patikino G. Tautvaišienė.

jis negali būti sankcionuotas „iš viršaus“. „Jeigu

bus siekiama išlaikyti studijų barą, o moksliniai

Direktorės teigimu, Vilniaus universitetas

bendradarbiavimas tarp mokslininkų yra, tai jis

bendradarbiavimas su savo kolegomis. „Mes

tyrimai liks antrame plane.Tenka tik džiaugtis,

iš esmės niekada nebuvo svetimas Teorinės

puikiai suprantame, kad tokia maža šalis kaip

kad mums pavyko išsaugoti visą mūsų turėtą

fizikos ir astronomijos institutui. Bendradar-

ir bus. Administraciniai sprendimai jam poveikio nedaro", - yra įsitikinusi G. Tautvaišienė.

Biotechnologijos institutas - sėkminga kova su protų nutekėjimu Prieš 35 metus buvo įkurtas Sąjunginis

Nemažai studentų pradeda vaikščioti į mūsų

taikomosios enzimologijos institutas, kuris

laboratorijas jau nuo antro kurso. Paskui jie

1990 m. pavadintas Biotechnologijos insti

daro pas mus savo bakalaurinius, magistrinius

tutu. Lapkričio 1d. šis institutas kamieninio

padalinio teisėmis įėjo į Vilniaus universiteto

darbus", - pasakojo K. Sasnauskas. Instituto direktorius nesiryžo prognozuoti,

sudėtį. Pasak instituto direktoriaus prof. habil.

kada instituto prisijungimas prie universiteto

dr. Kęstučio Sasnausko, toks susijungimas su

atneš apčiuopiamą abipusę naudą, tačiau

universitetu vyko pačios instituto bendruo menės iniciatyva. Šią iniciatyvą paskatino tai,

funkcionavimo pradžia. „Manau, jog apie

kad naujajame Jungtiniame gyvybės mokslų

konkrečią naudą bus galima kalbėti po kokių

centre, iškilsiančiame „Saulėtekio" integruota

5-6 metų, kai visi persikelsime į vieną pastatą,

me mokslų, studijų ir verslo slėnyje, po vienu

suformuosime su fakultetu ir Biochemijos ins

stogu bus sutelktos VU Gamtos mokslų fakul

titutu vieną centrą, kuriame bus kritinė masė

teto, Biotechnologijos instituto ir Biochemijos

mokslininkų", - sako K. Sasnauskas.

instituto mokslininkų pajėgos.

kultetų tik sustiprės, tačiau, direktorės manymu,

Biotechnologijos institutas įkurtas 1990 m.,

reorganizavus Sąjunginį taikomosios enzimo logijos institutą, veikusį nuo 1975 m. Darbuotojų skaičius - 145, mokslo darbuo tojų - 76, mokslininkų - 49.

Pagrindinės veiklos kryptys: Biomedicininės paskirties baltymų ir chemi nių junginių tyrimai. Struktūrinė biologija ir bioinformatika.

pabrėžė, kad tai būtų galima sieti su slėnių

VU Biotechnologijos institutas taiko labai

K. Sasnausko teigimu, būtinybė susijungti

griežtus mokslinius reikalavimus savo dar

su Vilniaus universitetu buvo padiktuota

buotojams. Instituto direktorius pabrėžia, kad

konkursą ir atrinkome aštuonis mokslininkus.

Noriu pabrėžti, kad daugiausia tai anksčiau iš Lietuvos išvykę tyrinėtojai. Daugelis jų tikrai Prof. habil dr. Kęstutis Sasnauskas Biotech nologijos instituto direktoriaus pareigas eina nuo 2007 m. V. Denisenko nuotr.

nori grįžti namo, tačiau dažniausiai tiesiog neturi kur", - pasakojo K. Sasnauskas. Pasak

jo, Lietuvoje labai daug kalbama apie moks lininkų sugrąžinimą, tačiau mažai kas daroma

realiai. „Biotechnologijos institutui pavyksta

praktinių sumetimų. „Persikeliant į Gyvybės

per metus instituto mokslininkai parengia

dirbti šioje srityje tikrai sėkmingai", - pabrėžia

mokslų centrą galėjo iškilti problemų, susi

apie 20-25 tarptautines publikacijas, kurios

K. Sasnauskas.

jusių su skirtingos priklausomybės padalinių darbu viename pastate. Būtų logiška, kad tai

spausdinamos moksliniuose žurnaluose su

Biotechnologijos institutas gali pasigirti ir

aukštu citavimo indeksu. Institutas taip pat

jaunu kolektyvu.„Mūsų institutas išsiskiria tuo,

būtų vientisas darinys. Prisijungę prie Vilniaus

gali pasigirti ir tarptautiniais patentais. Tarp

kad mūsų darbuotojų amžiaus vidurkis yra apie

universiteto mes tą problemą išsprendėme", -

instituto laimėjimų K. Sasnauskas įvardija ir

37 metus. Man atrodo, Lietuvoje tarp mokslo

teigia K. Sasnauskas. Pasak jo, susijungimas

labai sėkmingą dalyvavimą Europos Sąjungos

institutų nėra kito tokio jauno kolektyvo. Be to,

su universitetu vyko sklandžiai, nors ir buvo

ir JAV mokslo programų konkursuose. Pasak

kalbant apie protų nutekėjimo problemą - pas

visokių baimių.„Vyksta didelis administracinis

instituto direktoriaus, vien pastaruoju metu,

mus per pastaruosius 10 metų 22 mokslininkai

darbas. Kas dėl paprastų darbuotojų, moks

dirbant su Europos Bendrijos 7-ąja programa,

grįžo po ilgalaikės stažuotės užsienyje. Tad

lininkų - mes stengiamės, kad jie jaustų kuo

jiems pavyko laimėti projektų už 8,8 mln. litų.

drįsčiau teigti, kad institute vyksta ne protų

mažiau permainų, kad galėtų ir toliau ramiai dirbti", - sako instituto direktorius.

„Ypač norėčiau išskirti REGPOT programos

nutekėjimas, o grįžimas", - sako K. Sasnauskas.

projektą MoBiLi, kuris skirtas mūsų integracijai

Jis pabrėžia, jog kolektyve susidarė gana gera pusiausvyra, kai patyrę mokslininkai dirba

Susijungimas nebuvo skausmingas ir dėl to,

į mokslinę Europos erdvę. Viena iš to projekto

kad Biotechnologijos institutas jau anksčiau

priemonių - mokslininkų atvykimas į Lietuvą.

kartu su jaunais mokslininkais, žengiančiais

noriai bendradarbiavo su Vilniaus universitetu. Tarp instituto darbuotojų yra nemažai buvusių iresamųVU studentų. „Šiandien pas mus dirba

Iš šio projekto lėšų mes 2-3 metams priim

tik pirmus žingsnius savo mokslinėje karjeroje.

sime į savo institutą dirbti 9 mokslininkus iš

Pasak instituto direktoriaus, tai užtikrina naujų

užsienio. Tikimės, kad vėliau jų darbas pas

mokslinių kadrų rengimą ir aukšto mokslinio

48 įvairių kursų Vilniaus universiteto studentai.

mus bus pratęstas iš kitų lėšų. Jau surengėme

lygio išlaikymą institute.

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

f'Kt atmintis

Prof. Henriko Zabulio lotyniškas eilėraštis Šį rudenį, rugsėjo 11 d., mus paliko žymus klasikinės filologijos specialis tas, senovės graikų ir lotynų literatūros žinovas ir vertėjas, buvęs švietimo ministras profesorius Henrikas Zabulis (1927-2010).

Dr. Mindaugas STROCKIS, FilF Skaitmeninės filologijos centro vedėjas Visiems Lietuvos klasikinės filologi jos specialistams žinomi jo darbai, o girdint ar skaitant spaudoje ar interne te tuos gerus žodžius, kuriais jis buvo palydėtas, ypatingą įspūdį daro tai, su kokia meile ir pagarba jį prisimena buvę studentai. Kadangi pats buvau H. Zabulio mokinys, mielai galiu patvir tinti, kad jo noras ir sugebėjimas ko legiškai bendrauti su studentais buvo nepaprastas. Užteks tokio pavyzdžio: kai studijavau klasikinę filologiją antra me kurse, o mums dėstęs profesorius tuo metu ėjo ir švietimo ministro parei gas, galėdavau ateiti pas jį į ministeriją aptarti fuksų krikštynų scenarijaus ar panašių studentiškų reikalų, kuriais jis nuoširdžiai domėjosi ir prisidėdavo juos rengiant; atėjus į ministeriją atro dė, kad darbuotojai būdavo įspėti apie studento vizitą ir maloniai palydėdavo į ministro kabinetą.Tuo metu mums tai atrodė natūraliausias dalykas.

Vis dėlto dabar, pagerbdamas profesoriaus atminimą, norėčiau papasakoti kitą epizodą. Visai neseniai, po mirties tvarkyda mi H. Zabulio daiktus, artimieji rado jo rankraštį su lotynišku tekstu. Tikslios rankraščio datos nežinome, bet iš įvairių aplinkybių galima spręsti, kad profesorius tai parašė prieš pat mirtį. Kadangi buvau profesoriaus mokinys, jo žmona Laima Zabulienė manęs paprašė rankraštį išversti. Rankraštis buvo sunkiai įskaitomas; profesorius jį surašė greita savita rašy sena, o redaguojant tekstas vietomis buvo taip subraukytas, kad iššifruoti buvo nelengva. Įsigilinus į rankraštį pasirodė, kad tai yra lotyniškas eilė raštis. Profesoriaus artimieji leido jį paskelbti, tad štai jis: Favete linguis! Nil humili iuvat cantare buxo, nil popularibus nervis verecundaųue functum barbiton ingeminare voce, dum floreant nostra in Lituania artės et alma lux Academiae, hortoque musarum venusto nulla vageturiniqua fama.

Norint suprasti eilėraščio skambesį, reikia turėti galvoje, kad lotynų eilė dara buvo iš principo kitokia nei da bartinių kalbų. Senovės romėnai kūrė iš graikų perimtomis eilėdaros formo mis, kurios buvo paremtos skiemenų ilgumais. Dabartinėse kalbose, kaip žinome, eilėdara yra visiškai kitokia, paremta žodžių kirčiais ir rimavimu. Norint mūsų laikais teisingai pade klamuoti lotynišką eilėraštį, reikia specialiai studijuoti antikinės eilėda ros principus; be specialių studijų, vos pamačius užrašytą tekstą, lotyniško eilėraščio ritmas gali pasirodyti nesu prantamas ar net laisvas. Iš tiesų yra priešingai: lotynų eilėdara yra labai griežta ir sudėtinga; romėnų poetai eilutes sudėstydavo tarsi ornamentus iš ilgų ir trumpų skiemenų pagal labai griežtas ir tikslias taisykles. Šis eilėraštis parašytas vadina mosiomis Alkajo strofomis, kurios priklauso ajoliečių lyrikos tradicijai. Jomis kūrė senovės graikų poetas Alkajas (VII—VI a. pr. Kr.), o po kelių šimtmečių graikų eilėdaros principus perėmė romėnai. Žymiausias romėnų

poetas, kūręs ajoliniais metrais, buvo Horacijus (65-8 m. pr. Kr.). Lotyniška poezija buvo kuriama ir naujaisiais laikais, imituojant senovės romėnų poetų stilių ir eilėdarą. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniš kai kūrusių poetų žymiausias buvo Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640). Norint adekvačiai įvertinti naujųjų laikų lotynišką poeziją, reikia turėti galvoje, kad čia galioja kitokia origi nalumo samprata, nei kuriant gimtąja kalba. LDK poeto M. K. Sarbievijaus kalba ir stilius nuostabiai tiksliai imituoja Horacijaus kalbą ir stilių, o, pavyzdžiui, lietuvių poeto Jono Radvano, sukūrusio poemą „Radviliada" (1592), stilius imituoja Vergilijų (70-19 m. pr. Kr.); imitacija tokia tiksli, kad kai kada sutampa ištisos frazės ar net eilutės. Mūsų laikais sunkiau suprasti, kodėl būtent tikslus imitavimas, o ne originalumas laikomas siektinu meistriškumu. Manau, tai galima suvokti mąstant maždaug taip: loty nų kalba yra mirusi, todėl niekas jau nebeįvertins jos taip, kaip gimtosios kalbos.Tie, kas kalbėjo ja kaip gimtąja ir galėjo ja kurti nuostabaus grožio eiles, mirė prieš tūkstantmečius. Vadinasi, naujaisiais laikais sukurtas lotyniškas eilėraštis niekada neprilygs klasikiniams kūriniams, bet jis bus tuo gražesnis ir taisyklingesnis, kuo bus panašesnis į senuosius pavyzdžius. J. Radvano „Radviliada" yra puiki, nes jos lotyniškas stilius, žodžiai ir posakiai labai panašūs į Vergilijaus „Eneidą", bet turinys yra naujas;

M. K. Sarbievijaus lyrika yra nuosta bi, nes jos stilius, nuotaika, sakinių ritmas, žodžiai ir posakiai nepapras tai panašūs į Horacijaus eilėraščius, bet mintys yra naujos. Naują turinį sudėstyti iš senųjų poetų posakių ir yra tai, ko verta siekti, kuriant eilėraštį senovine kalba. Matome, kad H. Zabulis savo ei lėraštyje tokio principo ir laikėsi. Romėnų literatūros ir Lietuvos Di džiosios Kunigaikštystės lotyniškosios literatūros žinovai iš karto pažins, kad pirmoji šio eilėraščio strofa labai pa naši į Sarbievijaus odės III. 1 pradžią, o kai kurie posakiai paimti iš Horacijaus odės 111.1, bet visa tai sudėstyta į savitą mintį. Kuo tiksliau išvertus, eilėraščio turinys yra toks: Nereikia kalbų! Visai nebūtina nei paprasta švilpyne groti, nei skardenti tautiškomis stygomis pagarbiu bal su skambančių lyrų; tegul tik mūsų Lietuvoje klesti menai ir gaivinanti Akademijos šviesa; ir tegul po malonų mūzų sodų neklajojajokios nepelnytos apkalbos. Dabar jau nesužinosime, kokia intencija lotynų poezijos specialistas prieš mirtį pats parašė eilėraštį loty nų kalba, bet atrodo, kad šios eilės sako, kokio atminimo ir paminėjimo Profesorius būtų norėjęs susilaukti: nereikia nei skambių pagyrimų, nei nepelnytų apkalbų; tegul tik mūsų Lietuvoje klesti mokslai ir menai, o akademinė bendruomenė tesklei džia gaivinančią pažinimo, išminties ir kolegiško bendravimo šviesą; ir to bus daugiau nei pakankama jo atminimui pagerbti.

Prisimenant Mokslininko T. Grotthusso doc. dr. Zenių Blizniką idėjos aktualios ir šiandien Lapkričio 8 d. į Rokantiškių kapines atlydėjome Vilniaus universiteto Taiko mųjų mokslų instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją, Puslaidininkių fizikos katedros docentą daktarą Zenių Blizniką. Kai jis išėjo amžinybėn, tarsi iš naujo įvertinom - koks jis buvo, kaip mylėjo savo kraštą, kaip dirbo neskaičiuodamas valandų, kaip mylėjo savo šeimą, kaip rūpinosi savo vaikais ir anūkais, siekdamas, kad gyvenimas būtų lengvesnis ir geresnis. Mes, jo kolegos, matėm, kad jis niekada neatsisakydavo padėti draugams, kad jautriai išgyvendavo dėl savo ir kitų nesėkmių. Z. Bliznikas gimė 1946 m. balandžio 1 d. Radviliškio rajono Juodupiu kaime, Nepriklausomybės kovų dalyvio šeimoje. 1963 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais pradėjo in žinerijos studijas Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. 1968 m. baigė šios aukštosios mokyklos Prietaisų gamybos fakultetą. Jo pirmoji ir vienintelė darbovietė, kuriai atidavė42 savo gyvenimo metus-Vilniaus universitetas. Čia jis 1968 m. pradėjo dirbti inžinieriumi Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos probleminėje laboratorijoje. 1986 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Daugiaelemenčių integrinių spinduliuotės keitiklių sukūrimas ir tyrimas". Nuo 1974 m. - Fizikos fakulteto vyresnysis mokslinis bendradarbis, nuo 1992 m.-universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, sektoriaus vedėjas. Nuo 1996 m. kartu dirbo ir pedagogi nį darbą Vilniaus universitete, talkino Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Pastaraisiais metais dirbo Taikomųjų mokslų instituto vyresniuoju moksliniu darbuotoju ir docentu Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje, dėstė vertybių techninės apsaugos, technologinių vyksmų ir matavimų kursus. Vadovavo studentų bakalauro ir magistro baigiamiesiems darbams, doktoranto disertacijai. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys - optoelektriniai keitikliai ir sistemos, spalvos atpažinimo ir matavimo technika, spalvos subjektyviojo pažinimo tyrimai ir fiziologinių signalų jutikliai, apsaugos sistemos, šviesos diodų taikymai, taip pat kūrė šiuolaikinių kietakūnių šviestuvų valdymo įtaisų konstravimo ir diegimo darbus, tyrė spalvų suvokimo reiškinius. Z. Bliznikas su bendraautoriais paskelbė daugiau nei 100 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, dalyvavo Lietuvos ir užsienio mokslinėse konfe rencijose, sukūrė per 20 išradimų ir patentų, vykdė darbus Valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamose programose ir projektuose ir jiems vadovavo. Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto, Fizikos fakulteto Puslaidi ninkių fizikos ir Kietojo kūno elektronikos katedros bendradarbiai ir draugai reiškia nuoširdžią užuojautą Z. Blizniko žmonai Jadvygai, sūnui Kastyčiui, dukrai Jūratei ir anūkams. Nedideliame ir jaukiame Rokantiškių kapinių slėnyje supylėme Zeniui Bliznikui kapą, o išeidami iš kapinių išsinešėme skausmingą suvokimą, kad mums buvo gera būti šalia jo ir kad mes privalome išsaugoti jo šviesų atminimą. Kolegos

Vilniaus universiteto biblioteka ir

Chemijos fakulte tas lapkričio mėnesį surengė žymaus

mokslininko Theodoro Grotthusso

225-ųjų gimimo metinių minėjimą.

Snieguolė MISIŪNIENĖ Theodoras Grotthussas (1785— 1822) - žymiausias Lietuvos fizikas ir chemikas, pirmosios pasaulyje elektrolizės teorijos, kurią 1805 m. paskelbė mokslinėje studijoje „Mėmoire sur la dėcomposition de l'eau et dės corps, qu'elle tient en dissolution a Laide de l'ėlectricitė galvanique", kūrėjas, fotochemijos teorijos pradi ninkas. T. Grotthussas nustatė, kad medžiagos sugerta šviesa gali sukelti joje fotocheminę reakciją, sukūrė šviesos sąveikos su medžiaga ir spalvų atsiradimo teoriją, tyrė grandinines užsiliepsnojimo ir sprogimo reakci jas, meteoritus, Smardonės (Likėnų) mineralinius šaltinius ir atliko daugelį kitų darbų. Reikšmingi T. Grotthusso nuopelnai ir fizikai. Žinoma, kad

T. Grotthusso estafetinės materia liųjų dalelių slinkties modelis labai sudomino M. Faraday'ų. Pastarasis jį išplėtojo ir sukūrė jėgų lauko įvaizdį, tapusį pagrindine elektrodinamikos sąvoka. T. Grottthusso cheminio šviesos veikimo teoriją vėliau plėtojo J. Draperis ir A. Einšteinas. Į renginį VU bibliotekos Balto joje salėje susirinko gausus būrys

Kalba prof. Libertas Klimka. Raimondo Malaiškos nuotr. žmonių, suprantančių T. Grotthus so mokslinio palikimo vertę. VUB generalinė direktorė I. Krivienė atidarė parodą „Mokslininkui Theodorui Grotthussui - 225". Paroda parengta ne vien iš VU bibliotekos fondų - eksponuojami įvairūs se noviniai indai ir prietaisai iš VU Che mijos fakulteto muziejaus, Chemikų studentų mokslinės draugijos narės I. Lebedytės pieštas T. Grotthusso mechanizmas, T. Grotthusso por tretas (A. Makūnaitės lino raižinys) iš T. Grotthusso fondo, medžiaga iš M. Čiurlienės, VU teatro režisieriaus L. Ciunio asmeninių archyvų. Minė tina, kad 1979 m. gruodžio 29 d. VU teatre įvyko Juozo Marcinkevičiaus 3 dalių dramos „Keistuolių akade mija" premjera, kurios pagrindinio

herojaus Teodoro Grotovskio (akt. Juozas Kaminskas) prototipas yra T. Grotthussas. Per parodos atidarymą buvo pa rodytas archeologo V. Urbanavičiaus 1972 m. sukurtas dokumentinis filmas apie T. Grotthussą. Kino filme pristatoma ne tik dokumentinė medžiaga, bet ir Voltos stulpo pa gaminimo procesas ir elektrolizės reiškinys. Prof. A. J. Krištopaičio nuomone, jeigu Nobelio premija būtų buvusi skiriama šimtmečiu anksčiau, tai T. Grotthussas būtų ją gavęs du kartus. Mokslininko, gamtos tyrinė tojo T. Grotthusso idėjos buvo ir yra aktualios, nagrinėjamos, plėtojamos, apie jas rašoma nuo XIX a. pradžios iki šių dienų.

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

pokalbiai rektorato koridoriuose o o *

Universitetas stiprus dėl savo intelekto, mokslinių pajėgų ir studentų Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius (nuotr.) puikiai žinomas ne tik akademinėje erdvėje, bet ir visuomenėje, jis viešai kalba aktualiais Lietu vos teisinės sistemos klausimais, visada turi savo nuomonę ir ją aktyviai gina. Profesoriaus moksli nių interesų sritis - romėnų teisė (civilinė teisė), civilinis procesas, notariatas. V. Nekrošius yra paskelbęs mokslo darbų lietuvių, lenkų, vokiečių kalbomis, yra monografijos, mokymo priemonių, dviejų vadovėlių - „Romėnų teisė“, „Teisėsaugos institucijos“ - autorius, vadovėlio „Įvadas į lygi namąją teisę“ vertimo bendraautoris, LR civilinio proceso kodekso komentaro bendraautoris. Nijolė BULOTAITĖ Jums dar tik 40 metų, tačiau esate pasiekęs jau labai daug. Esate pro

fesorius, žymus teisininkas, puikiai žinomas visuomenėje, o daugelį pozi

cijų pasiekėte būdamas labaijaunas,

tapote jauniausiu Lietuvos aukštųjų mokyklų dekanu (būdamas 32 m.), jauniausiu LMA nariu korespondentu

(būdamas 36 m.). Ar tokią karjerą

buvote suplanavęs, ar tiesiog taip

susiklostė gyvenimas? Kokie Jūsų tolimesniplanai, ar dar liko Lietuvoje

pozicijų, kurių norėtumėte siekti?

Nesijaučiu labai jaunas, juk man jau 40. Matyt, gyvenimas taip susiklosto. Universitetas mano gyvenime užima ypatingą vietą. Aš čia tikrąja to žodžio prasme užaugau, nes tėtis buvo pro fesorius ir atsivesdavo mane čia nuo kokių penkerių metų. Mokslinė veikla man visada patiko, o kai darai, tai ir pa vyksta. Pretenduodamas būti dekanu 2002 m. sau pasakiau, kad norėčiau, jog pabaigus kadenciją nebūtų gėda žmonėms žiūrėti j akis. Liko dar dveji metai - tad pagrindinis tikslas pada ryti viską, kad nebūtų gėda. O paskui žiūrėsiu. Gera perspektyva būti tik profesorium, pailsėti nuo visų adminis tracinių reikalų. Nors gali būti ir kitokių sprendimų. Gyvenimas parodys. Esate iš teisininkų dinastijos, Jūsų tėvas VU profesorius, jo pėdomis

pasekėte ir Jūs. Mama taip pat teisi ninkė. Ar tėvai Jus paskatino rinktis

teisininko kelią? Kas Jums yra Vil niaus universitetas?

Tėvai man niekad nenurodinėjo, kur eiti mokytis. Tai buvo mano pasirinki mas. Na, bet jau nuo septintos klasės nekilo klausimas, kur mokysiuos. Visa aplinka, visi pažįstami, tėvų drau gai - teisininkai. Namuose - teisinė biblioteka, brolis-taip pat teisininkas.

biausi gyvenimo metai. Kartu buvo žmonės, kurių interesų kryptis ta pati, buvome labai geri draugai. Turėjome puikią profesūrą, nuostabius dėsty tojus, fantastišką atmosferą. Tai buvo 1988-1993 metai - puikus laikas. Ar dabartiniai studentai skiriasi nuo Jūsų studijų metų? Jei taip, kuo

labiausiai?

Dabartiniai studentai tikrai skiriasi. Pasakysiu tai, ko viešai daugelis ne pasako: manau, kad jie daug geresni, nes suvokia, kad investuoja į savo ateitį, kad paskaita yra ne tam, kad at būtum, o kad gyvenime tų žinių jiems tikrai prireiks.Taigi kyla ir reikalavimai. Studentai daug kryptingesni, labiau motyvuoti. Jie supranta, kad niekas už juos namų darbų nepadarys. Ir dėl to aš matau ateitį. Mūsų studentai nelaukia, kad valstybė jais pasirūpins, kaip dauguma, kurie nuolat dejuoja. Jei atsiras karta žmonių, kurie suvoks, kad valstybė neprivalo ką nors duoti, o jie patys turi tuo pasirūpinti, tai atsiras tikra vidurinė klasė. Tada ir valdžia bus formuojama iš tokių žmonių, iš kurių bus reikalaujama ne ką nors duoti, o sudaryti sąlygas gyventi ir kurti, apsau goti tai, kas jau sukurta. Šiandieniniai studentai, manau, turi šį potencialą.

Neturėjau tokių problemų, kaip kiti, kai kartais nežino, ką pasirinkti. Man Vilniaus universitetas - tai ne pastatai, o žmonės ir dvasia, kuri čia tvyro. Ką tik buvau pasitarime Prezi dentūroje ir pagalvojau: ten sėdi daug valdininkų, biurokratų, aukštų žmonių, bet jie kalbėdami privalo labai gerai apgalvoti, ką sako. O aš, kaip VU atsto vas, galiu tiesiai sakyti, ką galvoju.Tai labai didelė universiteto vertybė, kurią būtina ginti visomis priemonėmis. La bai svarbu, kad čia dirbantys žmonės būtų laisvi, kad rašydami ar kalbėdami negalvotų apie tai, ar jų žodžiai patiks valdžiai. Man taip pat labai svarbus dalykas, kad universitetas būtų vieta, kur laisvi žmonės laisvai dirbdami ga lėtų oriai gyventi. Tai jau priklauso ne tik nuo valstybės, bet ir nuo paties universiteto. Jis yra institucija, kuri gali ir turi uždirbti pinigus ir žmonėms sudaryti sąlygas normaliai užsidirbti. Jei sujungsime tuos dalykus - laisvą dvasią, bendravimą, diskusiją (nors kartais daug paprasčiau yra greit priimti sprendimą ir negaišti laiko aptarimams) su galimybe dirbti tam tikra prasme ir finansiškai nuo valsty bės nepriklausomame universitete, tai bus ideali darbo vieta. Kad tai tikrai yra įmanoma, liudija Teisės fakulteto pa vyzdys. Per 8 metus fakulteto koman dai pavyko padaryti tai, kad fakultetas 60 procentų yra nepriklausomas nuo valstybės finansavimo. Todėl galime sau leisti kalbėti, ką galvojame, galime nedirbti kitose institucijose, profeso riams ir pagalbiniam personalui mo kėti normalias algas, užtikrinti padorias darbo sąlygas. ArJūs visų pirma administratorius, ar dėstytojas? Kuri darbo dalis jums

mielesnė, artimesnė?

Tai labai sudėtingas klausimas. Nepasakysiu, kas mieliau. Jei saky

Rektoriui B. Juodkai Maskvos M. V. Lo monosovo universite to garbės profesoriaus vardas Maskvos M. V. Lomonosovo univer siteto mokslo taryba už didelį indėlį chemijos srityje ir vaisingą bendra darbiavimą VU rektoriui akademikui Benediktui Juodkai suteikė garbės profesoriaus vardą. Šiame universite te 1965 m. jis baigė chemijos studijas, po septynerių metų - aspirantūrą ir vėliau apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją.

čiau, kad man kančia būti dekanu, tai, matyt, meluočiau, nes jei darbas ne patinka, nėra kojį dirbti. Universitetas nėra prievartos įstaiga. Gali būti eilinis profesorius, rašyti, skaityti paskaitas, dirbti mokslinį darbą. Administracinė veikla atima labai daug laiko. Galiu pasakyti iš patirties, nes nuo 1998 m. buvau prodekanas, paskui kolektyvas išrinko dekanu. Kol dirbi administracinį darbą, mokslinei veiklai gali skirti ne daugiau kaip 20 procentų savo laiko. Kaip sakė vienas mano kolega pro fesorius, „mokslas yra tokia bjaurybė, kuri gimsta tinginystėje, gulint lovoje ir skaitant knygeles". Būdamas deka nas šito sau leisti negaliu. Man miela ir viena, ir kita - tiek administracinis, tiek mokslinis darbas ir dėstymas. Džiaugiuosi, kad dekanu galima būti tik dvi kadencijas, nes baisiausia, kai žmogus pradeda manyti, kad jis ne pakeičiamas, suauga su kėde.Turi vykti kaita, tai natūralu. Kai žmonės tavimi pasitiki, jauti pareigą dirbti, bet jei nepatiktų ta veikla, galėtum atsisakyti. Nepasakysiu, kaip sakytų klasikinis profesorius, kad man administracinis darbas yra košmaras. Man patinka veikti ir patinka matyti rezultatus.Turiu pasakyti, kad dirbu idealiame kolekty ve, nes visada aptariame sprendimus ir rezultatus greit pavyksta pasiekti. Tai, kad fakultete susikūrėme gerovę, normalias darbo sąlygas, yra ne mažiau svarbu, nei parašyti gerą knygą. Kokie buvo Jūsų studijų metai?

Ar labai buvote įnikęs į mokslą, ar

užtekdavo laiko ir studentiškam gyvenimui?

Buvau normalus studentas. Turėjau laiko ir mokslui. Galiu pasakyti tik tiek, kad į mokyklą grįžti nenorėčiau, o į fakultetą grįžčiau mielai. Nors kai pa galvoju, kad vėl tiek reikėtų mokytis... Bet tai buvo patys geriausi, nuosta

O kiek tam reikia laiko?

Rinkos ekonomikai įvesti reikia vienos nakties, o tam, kad pasikeistų žmonių suvokimas, reikia daugiau nei 20 metų. Anas požiūris buvo formuoja mas 50 metų ir žmonėms įaugo giliai į sąmonę.Taip, šiandieninė sistema nėra saugi, bet, kaip sakė Čerčilis-geresnės

nėra. Ji turi būti pagrįsta asmenybe, kuri pasiryžusi pati kurti ir ką nors daryti. Vienas kuria, šluodamas gatves, kitas - rašydamas knygas, trečias prie staklių, bet reikia suvokti vieną esminį dalyką: kuriu ir darau aš, ne kažkas už mane, ir aš suinteresuotas, kad tie, kurie man atstovauja Seime, vyriausy bėje, mane apsaugotų.Tai kartų klau simas. Šiandieninė situacija žmonėms padeda suprasti, kad nereikia laukti kažkokių stebuklingų gelbėtojų, reikia patiems keisti savo gyvenimą. Pamažu suprasime, kad svarbu apsaugoti ben druomenės interesą. Koks, Jūsų nuomone, Lietuvos aukštojo mokslo lygis? Dabar daug

kalbama apie tai, kad užsienyje gau tas išsilavinimas yra geresnis.

Aš manau, kad Vilniaus universitetas yra pats geriausias Lietuvoje. Jis įeina į 550 geriausių pasaulio universite tų sąrašą. Nemanau, kad neturime problemų, bet parodykite man nors vieną instituciją ar pačią mažiausią bendruomenę, kuri neturi jokių bėdų. Nevertindamas kitų galiu pasakyti, kad universitetas yra stiprus dėl intelekto, mokslinių pajėgų ir savo studentų, ir tokie mes neabejotinai išliksime, kad ir ką kas nors šnekėtų. Man Lie tuvos aukštojo mokslo sistema ir jos problemos nelabai įdomios. Domina tik Vilniaus universiteto problemos ir siekis išlikti geriausiais ir būti dar geresniais. Lietuvoje teisininkus rengia ne tik VU. Peršasi mintis, kad Lietuvoje

tik Lietuvai ar tai bendra šiuolaikinė

tendencija?

Na, tikrai nėra būtinybės turėti teisinį išsilavinimą. Bet kuo patraukli teisininko profesija, ir kodėl visi, kas netingi, bando rengti šios srities specialistus? Kaip pavyzdį pateikiu savo paties kursą, iš kurio tikrai ne visi šiandien dirba teisinį darbą. Septyni kurso draugai - labai geri verslininkai, kiti dirba diplomatinėje tarnyboje, įvairius kitokius darbus. Teisininko profesija išmoko kelių dalykų. Visų pirma - identifikuoti problemą, ir tuo mes skiriamės nuo fizinių mokslų atstovų, kurie mato globalų pasaulį. Siekdami globalaus tikslo, mes ma tome ir konkrečių žmonių konkrečias problemas, kurias reikia išspęsti ke liaujant į tikslą. Tada tas kelias bus ne toks skausmingas, galbūt ilgesnis, bet tikslą pasieksime.Teisininkai išmoksta identifikuoti problemą, ją sukonkre tinti, rasti sprendimo būdus ir išspręs ti. Mes jau seniai nebesakome savo studentams, kad baigęs studijas tapsi teisėju, prokuroru ir pan.Tiesiog žmo gus turi visą paletę pasirinkimų. Šios žinios suteiks plačias galimybes. Pvz., mano kurso draugas Algis Greitai. Mokslų nebaigė, bet puikus pramogų verslo atstovas, taip pat Arūnas Va linskas, velionis Hubertas Grušnys. Tai žmonės, ragavę teisės mokslų. Pritaikyti juos galima labai plačiai, iš čia kyla ir populiarumas. Kuo mūsų absolventai skiriasi

nuo kitų universitetų parengtų tei sininkų? Ar Jūs patenkintas savo

absolventais? Ko palinkėtumėte studentams?

Mūsų absolventai - geriausi Lie tuvoje. Jie pasižymi nepriklausomu mąstymu. Geriau jie bus nemieli viršininkui, visuomenei, bet sakys tai, ką galvoja. Mano supratimu, tai pats didžiausias mūsų absolventų pliusas, nekalbant apie kvalifikaciją. Linkėčiau visada turėti stuburą ir nebijoti sakyti savo nuomonės. Kokį VU įsivaizduojate po 50 metų?

Na, geriausių pasaulio universitetų sąraše bus jau ne 550, o 250 vieto je. Tai pasiekiamas tikslas. Vilniaus universitetas, be abejonės, bus dar stipresnis, dar autonomiškesnis, turintis savo vertę. Tai turėtų tapti viena iš pačių įtakingiausių Lietuvos institucijų, į kurios nuomonę būtų visada atsižvelgiama. Juk iš istorijos žinome, kad naujai išrinktas Lietu vos ir Lenkijos karalius pirmiausia ateidavo j Krokuvos universitetą. Manau, kad pamažu turime suvokti savo reikšmę, turėti savo poziciją ir jai atstovauti, nebijoti politikų, ginti savo nuomonę, žodžio laisvę, taip pat čia dirbančių žmonių laisvę mąstyti ir kalbėti. Universiteto pozicijos turi būti gerbiamos, aiškiai suformuluotos, jų turi būti išklausoma. Mes esame ta institucija, kuri daro mokslą ir jauni mą ruošia tapti gerais specialistais, o politikai - laikini.

3 metus ir yra ženklas, leidžiantis tikėtis kokybiškos informacijos apie absolvento įgytą kvalifikaciją, taip pat rodantis aktyvią priedėlį išdavusios institucijos poziciją naujausių europinių iniciatyvų klausimais. Kita svarbi ir susijusi iniciatyva - vadi namoji Europos kreditų perkėlimo sistemos etiketė (ECTS Label) - siekia paspartinti ECTS sistemos diegimą nacionalinėse aukštojo mokslo sistemose. (Šiuo metu vykdomas

Vilniaus universitetui diplomo priedėlio etiketė Spalio 5-6dienomis Antver pene (Belgija) vyko konferencija„Judus jaunimas - siekiant mobilumo visiems" (Youth on the Movė - Achieving mobility for all), kurios metu Vilniaus universitetui įteikta Diplomo priedėlio etiketė (DS Label). Diplomo priedėlio etiketė (DS Label) suteikiama aukštojo mokslo

teisininko išsilavinimas - būtinybė.

Jūsų nuomone, tai laikina ir būdinga

institucijoms, kurių išduodamas priedėlis atitinka šiam dokumentui

keliamus formos, turinio ir išdavi

mo sąlygų reikalavimus. Ji galioja

nacionalinės reikšmės ECTS siste mos perkėlimo į Lietuvos aukštąjį mokslą projektas, kuriam vadovauja VU akademinių reikalų prorektorius doc. dr. J. Galginaitis.)

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

t K kronika Vilniaus universitetas ir Seimo kanceliarija susitarė bendradarbiauti Gruodžio 14 d. Vilniaus universite

Trijuose Ekonomikos fakultete įrengtuose informacijos centruose (netoli įėjimo į fakultetą, jungia muosiuose rūmuose ir ketvirtajame aukšte) vartotojai gali rasti informa cijos, publikuojamos universiteto ir fakulteto tinklalapiuose, prisijungti prie universiteto vidinio tinklo, nau dotis elektroniniu paštu. Artimiausiu metu planuojama įdiegti interaktyvią auditorijų užimtumo vaizdavimo siste mą - bus galima išsiaiškinti auditorijų užimtumą, dėstytojų darbo grafikus. Auditorijų fondų valdymo programą jau yra sukūręs fakulteto vadybos informacinių sistemų specialybės IV kurso studentas A. Leonavičius. Šiuo

tas pasirašė plataus bendradarbiavi

mo sutartį su Lietuvos Respublikos

Seimo kanceliarija.

Sutartis buvo sudaryta siekiant plėsti naujausiųjų laikų Lietuvos vals tybingumo istorijos tyrimus, kaupti

atitinkamą autentišką medžiagą ir

prisidėti prie Lietuvos valstybingumo ir parlamentarizmo istorijos išsaugo jimo ir tradicijų stiprinimo. Vilniaus

universitetas ir Seimo kanceliarija

numato dalyvauti bendruose valsty bingumo ir parlamentarizmo istorijos tyrimo projektuose, taip pat veikloje, skirtoje pilietiškumui stiprinti.Tikima si, kad tokia sutartis skatins akademi

nę bendruomenę atlikti nuodugnius

Lietuvos valstybės kūrimo ir atkūrimo istorijos tyrimus.

Ekonomikos fakultete įrengti nauji informacijos terminalai

Sutartį pasirašė VU rektorius akad. Benediktas Juodka ir Seimo kancleris Jonas Milerius. V. Naujiko nuotr.

NAUJOS AUDITORIJOS

Ekonomikos fakultete - moderni auditorija, skirta prof. A. Žilėnui atminti Ekonomikos fakultete atidaryta

tuvos skyrius. Atnaujintoje audito

televizorius, kompiuteris, elektroni

moderni„UniCredit Bank" auditorija, skirta profesoriui Alfonsui Žilėnui

rijoje studentams sukurtos puikios

nis ekranas.

mokymosi sąlygos - pastatyti nauji

Auditorija yra skirta pagerbti

atminti. Jai sutvarkyti 35 tūkst. litų

stalai ir suolai, sumontuota naujausia

paramą skyrė „UniCredit Bank" Lie

multimedijos įranga - projektorius,

ekonomikos mokslų daktarą prof. Alfonsą Žilėną (1921-2005). Šis

metu jo projektą teieikia pritaikyti informacijos terminalams. Informaciios centrai veikia visą parą. Fakulteto vadovybė gali saugiai nustatyti informacijo. šalti ius, kuriais galima naudotis, instaliuoti savo sukur tas programas. UAB „Novakopa", įdiegusios šiuos centrus, Vilniaus padalinio prekybos vadovas Julijus Liška teigia, kad šiuos įrenginius galima labai įvairiai panaudoti. VU EF vadovybė iš savo bendruomenės tikisi sulaukti pasiūlymų ir pastabų, kaip dar būtų galima patobulinti šiuos įrenginius.

Intelektuali diskusija bibliotekoje: tradicinės Vilniaus universiteto dienos Šilutėje '2010

vienas iškiliausių šalies ekonomikos ir finansų tyrinėtojų Vilniaus universi tete praleido svarbiausius gyvenimo metus. A. Žilėnas įnešė didelį indėlį į

šalies finansų istorijos tyrinėjimus parašė keletą svarbių monografijų apie pinigų sistemos funkcionavimą

Lietuvoje. 1964-1990 m. profesorius

vadovavo Finansų ir kredito kate

drai, 1970-1979 m. buvo Finansų

ir apskaitos (Ekonominės kiberne tikos ir finansų) fakulteto dekanas, 1967-1982 m. - fakulteto Tarybos

moksliniams laipsniams teikti pir mininkas, 1982-1987 m. - Lietuvos

mokslinės ekonominės draugijos pirmininkas.

Komunikacijos fakultete įamžintas prof. A. Glosienės atminimas Minint žymios bibliotekininkės ir mokslininkės prof. Audronės Glosienės 52-ąsias gimimo metines, VU Komunikacijos fakultete atidaryta jos vardo auditorija ir pasitikta jos knyga „Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių vi suomenėje: idėjų žemėlapis". Prof. A. Glosienė buvo naujo požiūrio į bibliotekas vedlė, skatinusi sugriauti vyraujančius stereotipus apie šią instituciją ir raginusi žvelgti j bibliotekininkys tės ir informacijos mokslą ir praktiką kaip į itin aktualų Lietuvos ir tarptautinei visuomenei reiškinį, į pamatinę ateities informacijos paslaugų sistemą. 1991 m. įkūrus Komunikacijos fakultetą, profesorė daug prisidėjo prie naujos kartos komunikacijos ir informacijos specialistų rengimo. Jos pastangomis Lietuvos bibliotekininkystės raida tapo žinoma daugelyje valstybių. Ji buvo daugybės projektų („Nuotolinės studijos bibliotekininkams: kompetentingos informaci nės visuomenės kūrimas", „BIBLIOTEMLINK: bibliotekininkų tęstinis mokymas Lietuvos informacinės visuomenės kompetencijai") iniciatorė ir vadovė. Profesorės mokslinę ir pedagoginę veiklą žymi išleistos knygos: kolektyvinės monografijos„Lietuviškoji knyga: istorijos metmenys" ir„Lietuviškoji knyga: nuo rašto atsiradimo LDK iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais", mokomosios knygos „Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams", „Projektų valdymo ABC bibliotekininkams" ir daugelis kitų.

Įsikūrė Filologijos fakulteto Alumnų draugija Lapkričio 20 d. Filologijos fakulteto Alumnų draugijos steigiamajame susirinkime pasirašyta steigimo sutartis, aptarti

ir patvirtinti Alumnų draugijos įstatai, išrinkti tarybos, valdybos, revizijos komisijos nariai. Naujai įkurtos draugijos prezi dentu tapo Filologijos fakulteto dekanas doc. Antanas Smetona, pirmininku - Vokiečių filologijos katedros doktorantas Daumantas Katinas.

Daugiau informacijos apie Filologijos fakulteto Alumnų draugiją rasite www.flf.vu.lt/alumnai.

VU dekanai, administracijos atstovai ir bibliotekininkai ant Nemuno kranto Rusnėje

Lapkričio 5-6 d. Šilutėje penktą kartą vyko tradicinis Vilniaus uni versiteto dekanų ir dėstytojų susibūrimas, kurį organizavo Fridricho Bajoraičio viešoji bibliote ka ir VU Komunikacijos fakultetas.

Dalia PUPŠYTĖ VU dekanai Šilutės pirmosios gim

nazijos gimnazistams pristatė stu dijavimo galimybes, studijų progra mas, konsultavo aktualiais studijų klausimais. Fridricho Bajoraičio viešojoje bib liotekoje VU dekanai kartu su biblio teka surengė intelektualią diskusiją „Universitetas ir visuomenė". Disku sijoje dalyvavo VU administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Piktur na, Akademinių reikalų koordinavimo skyriaus vedėja Sandra Trumpulytė, Filosofijos fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Dubnikas, Teisės fakul teto prodekanas studijoms doc. dr. Haroldas Šinkūnas, Matematikos ir

informatikos fakulteto dekanas prof. Gediminas Stepanauskas, VU Tarp tautinio verslo mokyklos direktorius Julius Niedvaras, Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona, Šilutės pirmosios gimnazijos direk torė Laima Spirgienė ir gimnazijos istorijos ir politologijos ekspertas

Algirdas Gečas. Diskusiją vedė VU Komunikacijos fakulteto dekanas doc. dę. Andrius Vaišnys. Doc. dr. A. Vaišnys dėkojo biblio tekai už iniciatyvą rengiant tokio pobūdžio diskusijas. Pasak dekano, kadangi universitetas - tai visos visuomenės kūrinys, bendruomenė padeda kurti universitetą, tai džiugu, kad biblioteka organizuoja panašias diskusijas rajono gyventojams, kur susitinka mokslas ir intelektas. Taip gimsta idėjos, kuriama gerovė. Dekanai dovanojo bibliotekai Vil niaus universiteto leidykloje išleistų vertingų akademinių knygų, kurios labai pravers studijuojantiems ir bū simiems Šilutės studentams, siekian

tiems mokslo aukštumų. „Knygos didelė vertybė, žiūrėkite į jų turinį, o ne į įpakavimą, kadangi tamsų žmogų lengva valdyti", - įteikdamas knygas kalbėjo Teisės fakulteto prodekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas. Fridricho Bajoraičio viešosios bib liotekos direktorė Dalia Užpelkienė dėkojo Vilniaus universiteto dekanams už gražią, nuoširdžią, ilgametę drau gystę ir bendradarbiavimą, kuris, be abejonės, bus tęsiamas ateityje ir tarsi tiltas jungs knygos ir mokslo žinias. Vilniaus universiteto dekanų ir dėstytojų viešnagę Šilutėje vaini kavo kelionė į Rusnės salą. Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė svečius vedžiojo po Rusnės žvejų miestelį, Rusnės bažnyčią, unikalią Uostadvario vandens kėlimo stotį ir XIX a. pabai

gos Uostadvario švyturį.

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

kronikai i

Vilniaus universitetas stiprina ryšius su Kinija Sparčiai besivystanti, milžinišką ekonominį pagreitį įgavusi, didžiausius žmogiškuosius išteklius pasaulyje turinti Kinija yra vienas ryškiausių šian dieninės globalios pasaulio scenos veikėjų. Vilniaus universitetas žiūri į Kiniją kaip į labai perspektyvų partnerį plėtojant akademinį ir mokslinį ben dradarbiavimą. Šiandien jau žengti pirmi žingsniai santykių tarp Vilniaus universiteto ir Kinijos aukštųjų mokyklų užmezgimo ir įforminimo kelyje.

Viktoras DENISENKO

„Kinų savaitės“ kronika Paskutinę lapkričio savaitę Vilniaus universitete drąsiai būtų galima pavadinti„kinų savaite". Lapkričio 24 d. į VU atvyko gausi Kinijos Liaoningo univer siteto delegacija. Savo vizitą ji pradėjo nuo susitikimo su Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektoriumi doc. dr. Rimantu Vaitkumi. Susitikime daug dėmesio skirta universiteto tarptautiškumo problemoms. Pasak R. Vaitkaus, šiandien Vilniaus universi tete yra apie 500 studentų, atvykusių iš užsienio. Da ug u ma jų atvažiavo į VU dalinių studijų, tačiau yra ir siekiančių

būtent Vilniaus universiteto diplomo. R. Vaitkus apgailestavo, kad kol kas į VU atvažiuoja labai nedaug studentų iš Kinijos. Pasaktarptautinių reikalų pro rektoriaus, dar 1995 m. tarp Lietuvos ir Kinijos buvo susitarta dėl studentų mainų. Vilniaus universitetas naudojasi šiuo susitarimu labai aktyviai, tačiau to paties negalima pasakyti apie Kinijos universitetus. R. Vaitkus paragino Liaoningo universiteto delegacijos atstovus, grįžus į Kiniją, pranešti savo studentams apie egzistuojančią gali mybę atvykti dalinių studijų į VU. Lapkričio 26 d. Vilniaus universitete oficialiai buvo atidarytas Konfucijaus institutas, kuris tapo dar vienu edu kacijos centru globaliame šių insti-

tūtų tinkle (šiuo metu tokių institutų pasaulyje yra gerokai per 200). „Šis institutas mums labai svarbus. Mes turime Orientalistikos centrą, kurio programos yra itin populiarios tarp stojančiųjų. Konfucijaus institutas padės Orientalistikos centrui dar efektyviau vykdyti savo misiją. Stu dentai turės galimybę geriau pažinti ne tik kinų kalbą, bet ir kultūrą", - per atidarymo ceremoniją sakė Vilniaus universiteto rektorius akad. Benedik tas Juodka. Konfucijaus instituto atidarymo iškilmėse dalyvavo daug garbių sve čių. Tardamas sveikinimo žodį Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvos Respublikoje J. E.Tong Mingtao pabrėžė, kad Konfucijaus insti tutas yra „puiki edukacinė įstaiga". Pasak ambasadoriaus, tai bus patogi platforma studentams mokytis kinų kalbos, pažinti kinų kultūrą ir gera priemonė statyti tvirtus bendravimo tiltus tarp Kinijos ir Lietuvos žmonių.

Svarbus prioritetas

VU Konfucijaus instituto atidarymo akimirka: svečiai, VU vadovai ir mūsų studentai, studijuojantys kinų kalbą. V. Naujiko nuotr.

R. Vaitkaus nuomone, bendradar biavimas su Kinijos aukštosiomis mokyklomis yra labai svarbus Vilniaus universiteto prioritetas. Prorektorius džiaugėsi, kad VU pavyko užmegz ti draugiškus ryšius su Liaoningo universitetu. „Nė viena kita Lietuvos aukštoji mokykla kol kas neturi tokio partnerio, kokį įsigijome mes", - sakė

DOMUS PHILOLOGIAE - dar vieni filologų namai Vilniaus universiteto bibliotekoje Lapkričio 30 d. Filologijos skaityklos ati darymas VU bibliotekoje, mininčioje 440 metų sukaktį, tapo ryškiu ir prasmin gu šventinių metų pabaigos akcentu. Naujoji Filologijos skaitykla įsikūrė istorinėje bibliotekos salėje, menan čioje jėzuitų akademijos laikus. Šioje salėje buvo įkurta ir pirmoji skaitykla. Istorijos vingiuose viena didžiausių bibliotekos salių keitė interjerą, funk cijas ir pavadinimus (pastaraisiais dešimtmečiais ji vadinta Bendrąja skaitykla), bet visada buvo viena labiausiai lankomų bibliotekos skaity klų. Rengdamas salės rekonstrukcijos projektą, architektas G. Pamerneckis išsaugojo išlikusias autentiškas dekoro detales, prie 1997 m. vykdyto salės restauracijos projekto derino moder nias apšvietimo, kompiuterinio tinklo dėstymo galimybes, paliko istoriškai susiformavusį, tik šios salės erdvei tin kamą interjerą, baldų išdėstymą. Į naująją Filologijos skaityklą po rekonstrukcijos perkelti filologijos studijų leidiniai iš trijų Filologijos fa kulteto skaityklų - Lietuvių filologijos, Užsienio filologijos ir Slavų filologijos bibliotekų. Visi leidiniai - atvirose lentynose. Sesijų metu skaitykla dirbs ir sekmadieniais. Skaitykloje yra 51 darbo vieta, 11 kompiuterinių darbo vietų, veikia belaidis internetas, galima atsinešti savo kompiuterį. VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė dėkojo visiems prisidė-

jusiems prie Filo logijos fakulteto bibliotekų inte gravimo į centri nę biblioteką, o skaityklai linkėjo, kad joje visada būtų skaitytojų. „Viskas keičiasi, fakultetas taip pat. Tikiuosi, į gerąją pusę. Pagaliau turime tikrai europietiško lygio skaityklą su atvira prieiga prie knygų, su internetinėmis darbo vietomis ir galimybe kartu naudotis visais bibliotekos ište kliais. Akį džiugina estetiška aplinka. Manau, dabar mūsų skaitykla prilygsta geriausioms universitetų skaitykloms. Taip pat reikia nepamiršti ir filologijos universalumo - naujoje vietoje skaity kla daug patogesnė ir prieinamesnė ne tikfilologams, bet ir visiems VU stu dentams, kuriems nesvetima humanistika", - kalbėjo VU Filologijos fakulteto dekanas doc. Antanas Smetona. Skaityklos atidarymo proga bibliote ka kartu su VU Informacinių technolo gijų taikymo centru parengė neįprastą parodą „Informacija ir poezija, arba apie amžiną fizikų ir filologių meilę". Riba, skirianti tiksliuosius ir humanita rinius mokslus, kartais gali būti labai neryški ar net visai nusitrinti. Fizikų

Konfucijaus instituto atidarymo iškilmės. V. Naujiko nuotr.

Renginio dalyviai turėjo galimybę išbandyti savo meninius sugebėjimus. Šokėjas VU rektorių moko atlikti vieną iš šokio judesių. V. Naujiko nuotr.

R. Vaitkus. Prorektoriaus teigimu, iš bendradarbiavimo su Liaoningo universitetu Vilniaus universitetas tikisi tam tikrų apčiuopiamų rezultatų. „Būtų gerai, kad suaktyvėtų studentų mainai. Norėtųsi, kad šis bendradar biavimas padėtų pritraukti daugiau studentų iš Kinijos į Vilniaus universi tetą", - vylėsi R. Vaitkus. Tarptautinių reikalų prorektorius kaip svarbų žingsnį įvertino ir Kon fucijaus instituto įsteigimą VU. „Mes tapome tam tikro pasaulinio tinklo nariu. Konfucijaus institutas skleidžia kinų kultūros idėjas, moko kinų kalbos ir 1.1. Tai labai svarbi įstaiga plečiant ryšius su tokia didžiule šalimi kaip Kinija", - teigė R. Vaitkus. Jis pasisakė už glaudesnius ne tik universiteto, bet ir Lietuvos santykius su šia Rytų regiono milžine. „Lietuva, nors ir yra

maža šalis, pagal gyventojų skaičių prilygstanti kokiam nors nedideliam Kinijos provincijos miesteliui, turi ką pasiūlyti Kinijai. Mes galėtume labai gerai bendradarbiauti, nes tarpusavio santykiuose neturime jokios karčios istorinės patirties, mūsų nesaisto jokios praeities šmėklos", - pabrėžė R. Vaitkus. Pasak jo, tokio bendra darbiavimo galimybių pirmiausia galėtų atsirasti mokslo srityje. „Mes neturime pamiršti, kad ir mūsų žinios bei mokslas irgi gali būti traktuojami kaip eksporto prekė", - sakė R. Vaitkus. Nors Liaoningo universiteto atstovai labiau domėjosi socialinės krypties mokslais, R. Vaitkaus teigimu, Vilniaus universitetas lygiai taip pat sėkmingai gali sudominti kinų kolegas laimė jimais tiksliųjų mokslų ir aukštųjų technologijų srityse.

Vilniaus universiteto vizitai į gimnazijas partneres Vilniaus universitetas tęsia tradiciją apsilankyti gim nazijose partnerėse. Tikimasi, kad vizitai į gimnazijas ne tik paskatins abiturientus rinktis studijas Vilniaus universitete, bet ir bus naudingi patiems gimnazis tams priimant reikšmingus sprendimus ateityje. Jau įvyko trys vizitai, kiekvienas jų nepaprastai svetingas ir šiltas, o kartu ir išskirtinis.

ir filologių meilė - sąmojis, turėjęs reikšti visiškų priešybių, nesuderinamų dalykų trauką, dabar gali būti interpre tuojamas jau be jokios ironijos ar hu moro. Fizika, matematika, informatika, istorija ar filologija - visi mokslai grįsti tam tikrais dėsniais, sistemomis, jų pažinimu, kūrimu ar vertinimu. Viskas iš ženklų, simbolių, skaičių, raidžių, jų kombinacijų ir kuriamų struktūrų. Ekspozicijoje surinkti daiktai, mecha nizmų ar įrangos detalės, liudija, kaip „pažinome" įvairias sistemas: kaip mokėmės skaityti, kas kompiuterio viduje, kaip rašėme laiškus, kol nebuvo ei. pašto. Parodos tikslas parodyti, kad viskas susiję, svarbiausia - įžvelgti ryšius ir sąsajas, kūrybiškai bendra darbiauti. Fakultetų bibliotekų integracija cen trinėje bibliotekoje - tokio kūrybiško bendradarbiavimo rezultatas ir kartu strateginių bibliotekos, universiteto tikslų įgyvendinimo garantas.

Lapkričio 23 d. VU delegacija ap lankė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją. Susitikime su gimnazistais dalyvavo Kauno humanitarinio, Gamtos mokslų, Matematikos ir informatikos, Teisės fakultetų, Tarp tautinio verslo mokyklos, Užsienio kalbų instituto, Studijų direkcijos atstovai. Ilgiausiai prisistatydami užtruko Filosofijos fakulteto studen tai, kurie teigė, kad jų pranešimas abiturientams turėjo skambėti labai gąsdinamai. Chemijos fakulteto stu dentai klasėje atliko keletą bandymų. Visa delegacija yra dėkinga mokyklai už lauknešėlį, kuris pravertė ilgoje kelionėje į Vilnių. Gruodžio 2 d. gausią VU delega ciją svetingai ir nuoširdžiai pasitiko Druskininkų „Ryto" gimnazija. Teisės fakulteto dekanas prof. V. Nekrošius įteikė fakulteto įsteigtą stipendiją geriausiai besimokančiai gimnazijos moksleivei Viktorijai Žemaitytei. Iškalba pasižymėjo ne vienas prane

šėjas, nedaug trūko, kad užvirtų rimti

akademiniai ginčai. Iš kaip niekad gausaus universiteto padalinių būrio (trūko tik chemikų ir orientalistų) bu simieji studentai galėjo pasirinkti juos dominančias studijas. Šios gimnazijos

moksleiviai pirmieji gavo naująjį„Universitas Vilnensis" numerį. Gruodžio 6 d. VU autobusiukas pa judėjo į Kauno „Santaros" gimnaziją. Gimnazistams prisistatė Chemijos, Ekonomikos, Filologijos, Komunikaci jos fakultetų studentai, Matematikos ir informatikos, Filosofijos, Gamtos mokslų, Kauno humanitarinio, Teisės fakultetų,Tarptautinio verslo mokyklos ir Užsienio kalbų instituto atstovai. Daugiausia dėmesio sulaukė studijų Kauno humanitariniame ir Gamtos mokslų fakultetuose pristatymai, Chemijos fakulteto studentų eksperi mentai ir Studijų direkcijos pranešimai „Kaip pasirinkti studijas" bei „Studijos Tarptautinių santykių ir politikos moks lų institute".

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

tKKsukaktis VU Ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Birutė GALINIENĖ:

„Fakultetas - mano namai“ Ekonomikos fakultetas (EF) yra vienas popu liariausių tarp abiturientų, stojančių į Vilniaus universitetą. Rugsėjo 22-24 d. jis paminėjo savo 70 metų jubiliejų. Rugsėjo 22 d. fakulte te šurmuliavo Studentų diena, rugsėjo 23 d. fakulteto absolventai rinkosi į EF Alumni narių vakarą VU Botanikos sode. Šventinius renginius vainikavo rugsėjo 24 d. vykęs iškil mingas VU EF 70-mečio minėjimas. Ekonomikos fakultetas užima tvirtas lyderio pozicijas reng damas ekonomistus ir vadybininkus, yra vienas populiariausių ir didžiausių fakultetų tiek pagal studentų skaičių, tiek pagal progamų įvairovę ne tik Vilniaus universitete, bet ir tarp analogiškų Lietuvos aukštųjų mokyklų fakultetų. Šiuo metu EF studijuoja daugiau kaip 5400 studentų ir klausytojų, devyniose katedrose dirba 20 profe sorių, 63 docentai ir mokslo daktarai, 60 asisten tų ir lektorių, socalinių mokslų daktaro laipsnio V. Naujiko nuotr. siekia daugiau nei 40 doktorantų. VU EF studijų programos daug metų yra tarp pačių patraukliausių ir paklausiausių Lietuvoje, jas noriai renkasi geriausi šalies moksleiviai. Šia proga „Universitas Vilnensis“ kalbi no EF dekanę prof. dr. Birutę Galinienę (nuotr.). Su kokiomis mintimis pasitikote fakulteto jubiliejų?

Kiekvienas jubiliejus verčia susimąsty ti apie tai, kas nuveikta, kokie rezultatai pasiekti, ką galėjome padaryti geriau ir kas mūsų laukia ateityje. Dekanė esate jau aštuonerius me tus. Kaip priėmėte fakulteto ben druomenės pareikštą pasitikėjimą vadovauti fakultetui? Juk esate pir moji moteris, tapusi dekane per visą šio fakulteto gyvavimo istoriją, ir pirmoji Ekonomikos fakulteto mote ris profesorė po Nepriklausomybės atkūrimo. Ką Jums tai reiškia?

Pirmajai kadencijai buvau išrinkta 2002 m. spalį. Fakulteto bendruomenės pareikštą pasitikėjimą priėmiau su dė kingumu ir, be abejonės, su dideliu ne rimu. Nerimą kiek sumažino tai, kad 10 metų buvau prodekanė. 1992 m. buvęs dekanas prof. habil. dr. Stanislovas Mar tišius mane pakvietė į prodekanų būrį ir patikėjo bene svarbiausią sritį - studijų. Taigi dekanato darbas buvojau žinomas, tačiau vadovavimas fakultetui įpareigoja dešimteriopai daugiau-prisiimti atsako mybę už viso fakulteto veiklą. Dėl moters - dekanės ar profesorės išskirtinio vaidmens dabartinėje visuo menėje net nesusimąsčiau, nemanau, kad tai reikėtų sureikšminti. Ką Jums reiškia universitetas, fakultetas?

Labai daug. Galima sakyti, tai mano namai. Čia aš įgijau ekonomisto (darbo

ekonomikos) diplomą, studijavau dok torantūroje (tada aspirantūroje) ir likau dirbti fakultete. Dirbu jau 38 metus ir tuo didžiuojuosi. Kokie, Jūsų manymu, EF istorijos momentai verti didesnio dėmesio?

Istoriškai, laiko požiūriu, galima išskirti tris etapus. Pirmasis - nuo Ekonomikos fakulteto Vilniaus universitete įkūrimo 1940 m., kuris truko 30 metų (būstinė buvo VU centrinių rūmų ansamblyje dabartiniame Istorijos fakultete). Antra sis prasidėjo 1970 m., kai persikėlėme į Saulėtekį ir išsiskaidėme į tris fakulte tus - Pramonės ekonomikos, Prekybos, Finansų ir apskaitos (1969-1977), pas tarasis vėliau pervadintas į Ekonominės kibernetikos ir finansų (1977-1991). Trečiasis etapas prasidėjo nuo atkur tos nepriklausomybės Lietuvoje, kai 1991 m. trys fakultetai vėl susijungė į vieną Ekonomikos fakultetą. Visi trys etapai paženklinti fakulteto kiekybiniais ir kokybiniais pokyčiais- nuo nelabai sa varankiško ekonominio mąstymo metų iki fakulteto mokslininkams atsivėrusių mokslinės tiesos paieškų galimybių. Ekonominės minties raidai Lietuvoje ir Vilniaus universitete būdingas jos plėtros netolygumas (nuo stagnacijos iki spartaus pakilimo). Kuriant fakulteto istoriją dalyvavo ir dalyvauja daugybė mokslo ir pedagoginės srities šviesuo lių, kurių pasakyti ar parašyti žodžiai visuomet vertingi Lietuvos ekonomi nei raidai. Fakulteto istorija yra labai

svarbi ir žinotina, tačiau svarbiausias laikas tas, kuriame gyvename mes. Tai nuolatinis atsinaujinimas, ekonomikos studijų modernizavimas, nauji iššūkiai, neišvengiamai kylantys nuolat modernėjančioje aplinkoje. Ekonomikos fakultetas vakar ir šiandien. Kaip jis keičiasi?

Kaip ir šalies ekonominė sistema, fakulteto studijų programos patiria dinamišką transformacijų, tobulėjimo ir reformų laikotarpį, priartinimo prie ge riausių pasaulinių standartų laikotarpį. Fakulteto bendruomenė aktyviai siekia naujų aukštumų moksle, aukštesnės, šalies poreikius atitinkančios studijų kokybės. Esu įsitikinusi, kad Ekonomikos fakultetas buvo, yra ir bus ta vieta, kur puoselėjamos dvasios, išminties ir žinių vertybės. Kuo fakultetas šiandien gali di džiuotis? Kas, Jūsų nuomone, yra fa kulteto varomoji jėga, jo stiprybė?

Didžiuojamės puikiais absolventais, kurie sugeba konkuruoti su kitų univer sitetų analogiškų specialybių studentais savo žinių gilumu, imlumu ir gebėjimu prisitaikyti darbo rinkoje. Didžiuojamės savo absolventais, daugelį konkurentų pranokstančiais profesinio ir pasaulėžiū ros akiračio platumu, mokėjimu įgytas žinias pritaikyti ne tikšalies darbo rinkoje, bet ir visoje Europos ūkinėje erdvėje. Fakulteto studentai yra ir bus pati kimi fakulteto vadovybės akademiniai partneriai,taip pat irvaromoji jėga priar-

tinant studijų programas prie geriausių pasaulinių standartų. Fakultetas didžiuojasi katedrose dirbančiais aukščiausios kvalifikacijos dėstytojais, kurie ne tik atlieka pedago ginį darbą, bet kartu vykdo mokslinę veiklą, dalyvauja Lietuvos ir pasaulinio lygio projektuose. Aš džiaugiuosi ir dė koju darniai dirbančiai administracijai. Turiu puikią prodekanų komandą, ku rios darbas turi įtakos ir dekanės darbo rezultatams. Kas Jums kelia daugiausia nerimo kaip fakulteto vadovei, kaip moks lininkei?

Vangiai keičiasi vyriausybės požiūris į mokslą ir studijas. Socialinių mokslų plėtra šiandien skatinama nepakan kamai, pirmenybę atiduodant tiksliųjų mokslų plėtrai. Nerimą kelia dėl ekonominių aplin kybių atsiradę papildomi fakulteto personalo darbai kituose universite tuose ir verslo struktūrose, dėl to kartais nukenčia mokslo tiriamieji darbai ir pedagoginės veiklos kokybė. Kokios studentiško ar akademinio gyvenimo tradicijos susiformavo per septynis fakulteto gyvavimo dešimtmečius?

Entuziazmu trykštantys EF studentai visada suranda būdų, kaip turiningai ir linksmai praleisti laisvalaikį.Tam aktyviai talkina studentiškos organizacijos: EF studentų atstovybė, AIESEC ir kitos. Gana produktyviai fakultete veikia kura torių (vyresnieji studentai), padedančių pirmakursiams susigaudyti universitete, programa. Fakulteto studentai kartu su dėstytojais išradingai ir netradiciškai organizuoja pirmakursių pažintines stovyklas, fuksų krikštynas, karjeros die nas, kokybės dienas, įvairius konkursus, kasmetines studentų darbų parodas „Idėja", šauniausio dėstytojo rinkimus ir, žinoma, svarbiausią ekonomistų šven tę - Merkurijaus dieną.Tradicija jau tapo jaunojo verslininko konkursai, kuriuose mūsų studentai užima prizines vietas. Partnerystės dvasios palaikymas su studentais, kitais fakultetais (ypač esančiais Saulėtekio alėjoje), socialiniais partneriais, alumnais ir absolventais tapo fakulteto kasdienybe. ArJus tenkina dabartinis ekonomis tų vaidmuo, jų pozicijos šiandieni niame ekonominiame irpolitiniame Lietuvos gyvenime?Ar ne per mažai įsiklausoma į ekonomistų išvadas, ar pakankamai girdimas jų balsas ?

Nedrįsčiau būti ekonomistų vaidmens ekspertė. Be jokios abejonės, jis turėtų būti didesnis. Fakulteto dėstytojai, be savo pagrindinės veiklos, dalyvauja šalies visuomeniniame gyvenime kuria įstatymus, rengia šalies plėtros strategijas, viešai diskutuoja aktualiais šalies ūkio ir Europos integracijos klausi

VU - dar viena studijų programa anglų kalba Adomas TARAŠKEVIČIUS Nuo vasario VU Komunikacijos fa kultete pirmieji penki studentai pradės studijuoti pagal tarptautinės komu nikacijos magistrantūros programą anglų kalba. Programa buvo parengta kartu su Budapešto verslo mokykla (Vengrija), Milano kalbų ir komunikacijos universi tetu (Italija), Lydso universitetu (Didžioji Britanija), Naujuoju Bulgarijos universi tetu ir Hanzos Groningeno universitetu (Nyderlandai). Naujosios programos studentai 1,5 metų trukmės studijų metu studijuos mažiausiai dviejuose iš partnerių uni versitetų. Sėkmingai baigę studijas, jie gaus dviejų iš šešių universitetų diplomus. Kad studentai, baigę studijas, gautų ir Vilniaus universiteto diplomą,

baigiamąjį darbąjie turės gintis Vilniaus universitete. Nuo vasario VU Komunikacijos fa kultetas priims du studentus iš Lydso universiteto ir tris iš Hanzos Gronin geno universiteto. Prie šių 5 studentų prisijungs ir pagal ERASMUS programą studijuojantys magistrantai iš ES šalių, kurie atvyks mainų semestrui į Vilniaus universitetą. Visuose projekte dalyvaujančiuo se ir studijų programą teikiančiuose universitetuose pirmą semestrą bus dėstomi tie patys studijų dalykai (studijų pagrindų dalykai). Studentai sužinos, kokius vaidmenis atlieka ir už ką yra atsakingas komunikacijos specialistas organizacijoje strateginiu požiūriu, kokią įtaką kultūra daro komunikacijai, koks santykis tarp organizacijos ir jos tarptautinės irtarpkultūrinės aplinkos.

Antrąjį semestrą studentai spe

cializuosis, rinksis pasirenkamuosius dalykus. Tarptautinės komunikacijos studijų metu antrąjį semestrą studentai privalo studijuoti kitame universitete partneryje. Atskirus šios studijų progra mos dalykus galės klausyti ir specialistai, kurie nori gauti komunikacijos žinių. Specializacijų metu studentai analizuos ir bandys spręsti išorės partnerių (t. y. įmonių) komunikacijos problemas. Trečiąjį semestrą bus rašomi magis tro baigiamieji darbai, kurie bus orien tuoti į taikomuosius tyrimus ir kuriais bus analizuojamos ir sprendžiamos realių partnerių (įmonių) problemos. Studijos bus vykdomos taikant kom petencijų ugdymu grįstą mokymąsi. Studentai dirbs su „realaus gyvenimo" situacijomis, kurias pasiūlys įvairios tarp tautinės kompanijos. „Studijų progra-

moje lygiomis dalimis bus siūlomi tiek privalomi, tiek pasirenkamieji dalykai. Taip mes bandome kurti lanksčią moky mosi sistemą",-teigiaVU Komunikacijos fakulteto studijų reikalų prodekanė doc. dr. R. Matkevičienė. Daugiau kaip dešimtmetį fakultete ši programa dėstoma lietuvių kalba. Pro grama skirta tarptautine komunikacija besidomintiems studentams, kurie yra baigę komunikacijos ir informacijos krypties ar panašios srities (humani tarinių ar socialinių mokslų krypties) bakalauro studijas. Baigę tarptautinės komunikacijos studijas absolventai ga lės dirbti komunikacijos vadybininkais ir specialistais privačiose irvalstybinėse įmonėse. Daugiau informacijos: http://www. masterinternationalcommunication.eu/.

mais.Tačiau negalima teigti, kad visiškai panaudojame savo mokslinio pedago ginio potencialo privalumus, be to, ir išorės aplinka ne visada mums palanki, ne visada girdima mūsų mokslininkų reiškiama nuomonė ir profesionalūs patarimai. VUEFstudijųprogramos daug metų yra tarp pačių patraukliausių ir paklausiausių Lietuvoje, jas noriai renkasi geriausi šalies moksleiviai. Kokia šio populiarumo priežastis? Kaip Jūs galėtumėte paaiškinti esa miems ir būsimiems studentams, kodėl verta studijuoti Vilniaus uni versiteto Ekonomikos fakultete?

VU reitingas aukščiausias Lietuvoje ir gan aukštas tarp pasaulio universitetų, o Ekonomikos fakultetas yra universi teto dalis - didžiausias ir vienas patrau kliausių fakultetų. Patrauklumą lemia įgyjamų žinių ir įgūdžių universalumas, studijų įvairiapusiškumas, programų dinamiškumas, teikiamų žinių paklau sa darbo rinkoje, fakulteto studijų ir mokslo lygis. Studijų programų kokybė, studijų ir mokslo vienovė, jų vertinimas ir materialinis aprūpinimas - svarbiau sias mūsų fakulteto kokybės ir raidos matmuo. Nuolat tobulindami studijų programas, siekdami studijų kokybės stengiamės prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, besikeičiančių studentų ir klausytojų poreikių. Kokią Ekonomikos fakulteto ateitį matote? Ir ko norėtumėte palinkė ti fakulteto bendruomenei?

Ateitis nežada poilsio, juk esame Europos akademinėje erdvėje, kurioje ne tik atsiveria galimybės, bet ir kyla konkurencijos grėsmė. Mūsų nuolati nis rūpestis - įvertinti, kur esame, ko siekiame, su kokiomis problemomis susiduriame, kaip jas sprendžiame. Tad nuoširdžiai linkiu fakulteto kole goms dėstytojams, studentams ir visai bendruomenei optimizmo, kūrybinės sėkmės, naujų idėjų ir jų pavertimo realybe. Vis dar patiriami sunkumai tegu neužgožia mūsų bendruomenės tikėjimo tikrosiomis vertybėmis - meile, nuoširdumu ir gėriu.

TEISĖS FAKULTETENAUJA MAGISTRO STUDIJŲ PROGRAMA UŽSIENIEČIAMS Teisės fakultetas šiais metais siūlo naują magistrantūros studijų programą užsienie čiams - tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę (LLM). Ši studijų programa tęsis tris se mestrus, pusantrų metų. Per pirmus du semestrus studentai studijuos po tris privalomuosius ir du pasirenka muosius dalykus, įvertintus Europos Sąjungoje pripažintais ECTS kreditais, prie kurių yra siekiama pereiti ir Lietu voje. Studentai galės studijuoti tokius dalykus kaip tarptautinė organizacijų ir institucijų teisė Europos Sąjungoje, Europos privatinė teisė, žmogaus teisių apsauga Europoje, mokesčių teisė Europoje ir daugelį kitų. Magistro mokslinis laipsnis busįgyjamastradiciniu būdu - parašant ir apsiginant rašto darbą pasirinkta tema. Į tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės programą yra priimami asme nys, baigę teisės bakalauro studijų programas, puikiai mokantys rusų arba anglų kalbą (atsižvelgiant į tai, kokia kalba bus studijuojama).

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

sukaktism

Vilniaus universiteto biblioteka ženklas istorijos žemėlapyje 2010-aisiais viena seniausių bibliotekų Europoje švenčia 440 metų sukaktį. Neatsiejama nuo universiteto, Lietuvos ir Europos istorijos, sauganti ir puoselėjanti šimtmečių akademinės bibliotekos tradicijas, bet atvira naujoms idėjoms ir patirtims - tokia šiandien yra Vilniaus universiteto biblioteka. Žemėlapio simbolika sukakties metų kontekste nėra atsitiktinė. VU biblioteka 440 metus pasitinka tuose pačiuose pastatuose, toje pačioje žemėlapio vietoje. Žemėlapiai - viena

vertingiausių ir unikalių bibliotekos kolekcijų. Ir jos istorija - lyg žemėlapis, kuriame veriasi mokslinės minties ir kūrybinių ieškojimų erdvės, ryškėja žymės, paliktos krizių ir istorijos lūžių metais, čia įrašyti iškiliausių epochos žmonių vardai. Lyg žemėlapio kontū rai biblioteka nuolat keičiasi. Universiteto bibliotekos pradžia 1570 m. spalio 15 d., kai steigiant

VU Botanikos sodo alėjai suteiktas Bibliotekos vardas Naujas bibliotekos istorijos etapas - busimasis Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras

Jėzuitų kolegiją, vėliau tapusią uni versitetu, buvo įkurta ir biblioteka. Per šimtmečius sukaupto kultūros paveldo unikalumas ir vertė, spren dimų kūrybiškumas jį aktualinant, atvirumas ir inovacijos teikiant infor macijos paslaugas parodo išskirtinę VU bibliotekos vietą Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje. Šventiniai metai prasidėjo oficialiu pasikeitusių Vilniaus universiteto bibliotekos erdvių pristatymu akade minei bendruomenei, bibliotekos sve čiams ir skaitytojams. Po trečiojo re konstrukcijos etapo atnaujintose dvie-

Mokslinės konferencijos, skirtos VUB 440 metų sukakčiai, akimirka

440 metų sukakties proga biblioteka visuomenei suteikė galimybę dar kartą pamatyti M. Mažvydo katekizmo originalą

Atnaujinta VUB elektroninių išteklių paieškos sistema VU biblioteka (VUB), siekdama palengvinti savo varto tojams susirasti reikalingus elektroninius infomacijos išteklius, atnaujino jų pateikimo ir paieškos tvarką. Nuo šiol visus elektroninius informacijos išteklius - pre numeruojamas duomenų bazes, elektronines knygas, elektroninius žurnalus, enciklopedijas, žinynus, žodynus ir atviros prieigos talpyklas galima rasti vienoje vietoje prisijungus ei. adresu http://www.mb.vu.lt/istekliai/. Nauja paieškos sistema leidžia lengviau iš bibliotekos turimų ar reko menduojamų elektroninių išteklių at sirinkti reikalingiausius dokumentus. Siūlomos įvairios paieškos galimybės: išteklių galima ieškoti pagal reikš minius žodžius, rezultatus tikslinti ir rūšiuoti pagal reikalingus kriterijus, vykdyti teminę paiešką pagal moks lo dalykus. Svarbu tai, kad pateikus užklausą vartotojui bus pasiūlomas bendras įvairių (duomenų bazių, elektroninių knygų, enciklopedijų ar žodynų) temą atitinkančių išteklių sąrašas. Tiesa, paieška nevykdoma išteklių viduje. Todėl norintieji duo menų bazėje rasti konkretų žurnalą arba straipsnį žurnale jų ieškoti turės savarankiškai. Paieška pagal reikšminį žodį taip pat bus vykdoma ir VU bibliotekai priklausančių elektroninių knygų ko lekcijoje, kurią sudaro apie 800 įvairių mokslo sričių elektroninių knygų. Prie kiekvieno ištekliaus vartotojas taip pat ras simbolius, kurie informuos apie prieigos galimybes: žalia spyne lė - laisva prieiga, oranžinė - ribota

jų bibliotekos aukštų patalpose įsikūrė Filosofijos, Retų spaudinių, Rankraščių, Laikraščių skaityklos ir Grafikos kabi netas, duris atvėrė poilsio kambarys, kuriame galima pasišildyti valgį, išsivirti puodelį kavos ar arbatos, bendrauti neformalioje, jaukioje aplinkoje. VU bibliotekoje saugoma pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba M. Mažvydo „Catechismusa prasty szadei..." (Karaliaučius, 1547). Pasaulyjeyra žinomi tik du šios nepaprastai reikšmingos mūsų raštijai knygos eg zemplioriai. M. Mažvydo katekizmo originalas dėl jo ypatingos vertės ir

(VU tinkle ar su slaptažodžiais). Pri mename, kad tūkstančiais mokslinių elektroninių žurnalų ir knygų galima naudotis ir namuose, bet reikalinga VPN paslauga (daugiau informacijos: http://www.mb. vu.lt/vpn). Studentai ir mokslininkai, prisi jungę prie elektroninių išteklių, ras naujovę - atviros prieigos šaltinius. Iki šiol atvira prieiga - tai mažai kam žinoma sąvoka, reiškianti nemoka mą ir nevaržomą interneto prieigą prie mokslinių tyrimų produkcijos

(mokslinių straipsnių, tyrimų duo menų, konferencijų pranešimų ir kitos publikuotos bei nepublikuotos medžiagos), kurią kiekvienas varto tojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti nedidelį skaičių kopijų, įsirašyti į savo kompiuterines laikme nas, platinti, atlikti paiešką ar pateikti nuorodas į viso teksto straipsnius nepažeisdamas autorinių teisių. Ateityje planuojama išteklių lentelę papildyti virtualiais duomenų bazių paieškos vadovais. Daugiau informacijos: http://www. mb.vu.lt/istekliai/.

saugumo nėra dažnai rodomas vi suomenei. Todėl galimybė pamatyti knygos originalą tampa reta proga geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą ir pirmąją lietuvišką knygą. 440 metų sukakties proga biblioteka visuomenei suteikė galimybę dar kar tą pamatyti M. Mažvydo katekizmo originalą. 2009 m. balandžio 1 d. jis buvo parodytas Vilniaus universitetui minint 430-ąsias įkūrimo metines. Vieni įsimintiniausių ir palikusių gilią žymę bibliotekos istorijoje buvo gegužės 20 d. įvykiai. Minėdama 440 metų sukaktį, biblioteka pradėjo nau ją istorijos etapą, (betonuota kapsulė j būsimo Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informaci jos centro (MKIC) pamatus ir atidaryta bibliotekos 440 metų sukakčiai skirta paroda P. Smuglevičiaus salėje. 1570-ieji - VU bibliotekos įkūrimo metai. 2010-ieji tapo naujosios VU bi bliotekos - Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimo pradžia. Du svarbūs įvykiai šiais metais pažen klinti skaičiumi 440. Pagarba praeičiai, istorijai ir naujų iššūkių, idėjų lauki mas ir įgyvendinimas. Spalio 15-ąją, bibliotekos įkūrimo ir atidarymo visuomenei dieną, biblio

teka kvietė dalyvauti renginiuose, atspindinčiuose jos istorijos eta pus, veiklos kryptis. Šventinė diena

prasidėjo mokslinės konferencijos „VUB - ženklas istorijos žemėlapyje: paveldas - iššūkiai, postūmiai ir ga limybės" atidarymu. Konferencijos tikslas - bendros naujų kultūros pa veldo apsaugos ir sklaidos paradigmų paieškos. Buvo skaitomi pranešimai ir diskutuojama apie mokslinius kul tūros paveldo tyrimus ir modernių technologijų teikiamas galimybes jam saugoti ir aktualinti. Šventinę

dieną vainikavo Bibliotekos vardo suteikimo VU Botanikos sodo alėjai ceremonija. Tai pirmoji vardinė alėja VU Botanikos sode ir, tikėtina, gražios tradicijos pradžia. Šventinių metų pabaigoje, lapkričio

30 d., oficialiai atidaryta Filologijos skaitykla. Šios skaityklos atidarymas ryškus ir prasmingas šventinių metų pabaigos akcentas. Suvokti savo vietą, reikšmę ir svar bą, būti prasmingu ženklu istorijos žemėlapyje - Vilniaus universiteto bibliotekos misija ir pareiga. Vilniaus universiteto bibliotekos inform. R. Malaiškos nuotr.

knygų pristatymai/ u

Sovietmečio moterų likimai knygoje anglų kalba Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro profesorė Dalia Leinarte pa rengė ir išleido knygą, kurioje apie sovietinės propagandos paženklintus moterų likimus prabylama anglų kal ba. Nuo šiol su tokia moksliniu požiūriu įdomia tema, kaip žmonės prisimena sovietmetį, susipažinti galės ir tarptau tinė akademinė bendruomenė. „Garsiausi pasaulio universitetai daug dėmesio skiria atminties istorijai. Praėjusiais metais buvau pakviesta į Stenfordo universitetą (JAV) pristatyti savo knygą„Prijaukintos kasdienybės: 1945-1970 metai (biografiniai Lietu vos moterų interviu)". Ji sulaukė didelio susidomėjimo ir amerikiečių istorikai paragino knygą išleisti anglų kalba", kalbėjo knygos autorė. Profesorė pažymėjo, kad tai - svar bus žingsnis tarptautinėje mokslininkų bendruomenėje: pristatyti lietuvių is-

Prof. D. Leinarte (centre) su kolegomis. V. Naujiko nuotr. toriografiją, skleisti žinią apie Lietuvos moterų istoriją. Anglų kalba išleista knyga nėra tiesioginis lietuviškos knygos „Pri jaukintos kasdienybės: 1945-1970 metai (biografiniai Lietuvos moterų interviu)", išspausdintos 2007 m., ver timas. Ją sudaro angliakalbiams skai tytojams pritaikyta moterų biografijų interpretacija. Unikaliuose dešimties moterų pasakojimuose atsiskleidžia

jų išgyvenimai, tai, kaip jų gyvenimą paveikė antroji Lietuvos okupacija. Knygą „Adopting and Remembering Soviet Reality. Life Stories of Lithuanian VVomen, 1945-1970" („Sovietinės tikrovės įsisąmoninimas ir prisimini mas: Lietuvos moterų gyvenimo isto rijos, 1945-1970") išleido tarptautinė akademinių knygų leidykla „Rodopi" (Amsterdamas), savo padalinį turinti ir Niujorke.

Nauja VU leidyklos knyga fundamentalus leidinys apie Lietuvos olimpinį judėjimą Gruodžio 10 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) buvo pristatyta monografija „Olimpinė Lietuva 1918-2008 m.: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai", kurios autorius yra LTOK prezidentas Artūras Poviliū nas. Šį fundamentalų veikalą, svarbų visos Lietuvos sporto istorijai, išleido Vilniaus universiteto leidykla. Knyga buvo rengiama ne vienerius metus, jos juodraštį kelis kartus teko perrašyti. Monografijoje pateikta daug vertingų ir įdomių faktų apie Lietuvos olimpinį judėjimą. Vienas iš knygos idė jos įkvėpėjų buvo Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas.

Prof. A. Bumblauskas - vienas iš monografijos apie Lietuvos olimpinį judėjimą įkvėpėjų. V. Naujiko nuotr. Knygos pristatyme dalyvavo ne mažai garbingų svečių. Prezidentas Valdas Adamkus, tardamas sveikini mo žodį, pabrėžė, kad tokios knygos pasirodymas yra valstybinis įvykis.

Buvęs valstybės vadovas pažymėjo, kad šis leidinys papildo istorinį šalies gyvenimo paveikslą. „U. V." inform.

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

fff

Modulinės studijos - daugiau lankstumo, daugiau laisvės Senato komisija pritarė modulinių studijų koncepcijai. Pasak A. Račkausko, specialios darbo grupės nario, Vilniaus universiteto Stu dijų komiteto pirmininko, modulinės

kurie yra siūlomi, kur yra vietų, kur sutampa tvarkaraštis ir 1.1. Šiandien

platesnes bendradarbiavimo galimy

yra atviri naujovėms, nemažai sunku

palaimino tolesnį koncepcijos įgy

bes. Darbo grupė tvirtina, kad moduli

mų laukia dirbant su tais akademinės

dėl sistemos nelankstumo studentai

nės studijos leistų optimizuoti studijų

bendruomenės atstovais, kuriems

negali rinktis jiems aktualių dalykų iš

kalendorių trumpiau ir intensyviau

būtina iš esmės keisti požiūrį į studijų

gretimos srities ir taip įgyti gretutinę

išdėstant konkrečius modulius.

proceso įgyvendinimą.

vendinimą. Kaip„U.V." teigė prof. A. Račkauskas, dabar bus sudaryta nauja darbo gru pė, kuri parengs pateiktų metmenų įgyvendinimo projektą.„Svarbu irtai, kad šis projektas yra neatsiejamas nuo ECTS kreditų įdiegimo proceso. Visa tai reikėtų daryti kartu", - sakė A. Rač kauskas. Diegti modulinę sistemą bus siūloma laipsniškai, pradedant nuo bendrojo universitetinio lavinimo dalykų modulio. Kaip prognozuoja A. Račkauskas, pirmas žingsnis galėtų būti žengtas jau kitų metų rugsėjo 1 d. „Įgyvendinant modulinių studijų die gimo procesą mūsų laukia visų studijų programų pertvarkymas į modulius. Tai yra didžiulis iššūkis visam univer sitetui, nes jis susijęs ir su tvarkaraščio, ir su auditorijų problema", - pabrėžė A. Račkauskas. Tačiau Studijų komi teto pirmininkas ragino universiteto bendruomenę nebijoti sunkumų ir deramai priimti modulinės studijų sistemos diegimo iššūkį. „U. V."inform.

specializaciją. Egzistuojanti sistema yra gana už

Darbo grupės nuomone, modu

Pristatydamas modulinės sistemos

linių studijų idėja atitinka Vilniaus

matmenis A. Račkauskas pabrėžė,

dara, ji neskatina platesnio akademi nio bendradarbiavimo tarp fakultetų.

universiteto strategijos, Lietuvos ir

kad įgyvendinant šią koncepciją ir

Europos Sąjungos švietimo politikos

dėstytojams, ir universiteto adminis

Kai kuriais atvejais ji apsunkina stu dentų ir dėstytųjų mobilumą. Darbo

prioritetus. Tokios sistemos įvedimas

tracijos darbuotojams teks įdėti labai

leis siekti kelių uždavinių - viena ver

daug pastangų ir juodo darbo.Tačiau,

tus, skatinti studijų tarpdalykiškumą ir tarptautiškumą, o kita vertus - išsau

pasak VU studijų programų komiteto

daro studentams galimybių racionaliai

grupė pabrėžė, kad dėl tradicinio studijų organizavimo - dėstymo visą

diferencijuoti ir individualizuoti stu dijas pagal savo polinkius, gabumus,

semestrą - dėstytojams yra mažiau galimybių tobulinti kvalifikaciją.

goti nacionalinius prioritetus irakade-

interesus ir planuojamą karjerą.

Modulinės studijos kaip tik rodo išeitį iš tokios situacijos. Darbo grupė,

sistema padės įgyvendinti ir vieną tikslų - pagerinti studijų kokybę.

renkamųjų ir laisvųjų dalykų kreditai

parengusi modulinių studijų Vilniaus universitete matmenis, mano, kad

skiriami formaliai ir nesistemingai, o

modulinės studijos leistų atnaujinti

laukia ir nemažai rimtų iššūkių. Modu

ir išsakė tam tikrus nuogąstavimus. Buvo kalbama apie tai, kad modulinių

tai neleidžia studentams kryptingai

ugdymo turinį orientuojantis į ugdo

linių studijų metmenyse nurodoma,

studijų principas gali būti nepriim

specializuotis ir peržengti vieno

kad ypač svarbus uždavinys - daugiau

tinas tam tikroms studijų kryptims

dalyko ribų. Pažymima, kad dažnai

mas kompetencijas ir integruojant kelis studijų dalykus. Numatoma, kad

bendradarbiauti ir dirbti naujoviškai -

studentai priversti rinktis ne tuos

poveikis būtų dvejopas - studentams

laukia dėstytojų. Nors, kaip pabrėžia

(pvz., medicinai, teisei). Taip pat pažymėta, kad numatoma pertvarka

pasirenkamuosius ar laisvuosius

tokia studijų sistema užtikrintų dides

ma darbo grupės išvadose, daugelis

savo mastu prilygsta rimtai reformai.

dalykus, kurie juos domintų, o tuos,

nę pasirinkimo laisvę, o dėstytojams

dėstytojų tai jau daro arba bent jau

Nepaisant to, Senato komisijos nariai

studijos Vilniaus universitete koky biškai pagerintų visą studijų procesą. Pabrėžiama, kad dabartinė studijų

sistema yra uždara ir nelanksti. Ji nesu

Tarp esamos studijų sistemos ydų

įvardijama tai, kad dažniausiai pasi

minės tradicijos tęstinumą. Modulinė

svarbiausių VU iškeltų strateginių

Diegiant modulinių studijų sistemą,

pirmininko, siūloma studijų sistema paremta kūrybine laisve, atveriančia studentams galimybes gauti geresnį išsilavinimą. Senato komisijos nariai palankiai įvertino parengtą koncepciją, nors

Pirmo kurso studentų depresiškumas ir suvokiama socialinė parama Ugnė KABELKAITĖ, klinikinės psichologijos magistrė

Roma JUSIENĖ, Bendrosios psichologi jos katedros docentė, psichologė-psichoterapeutė Pirmieji studijų metai universi tete - svarbus ir ypatingas laikas

jauno žmogaus gyvenime. Daugumai

pirmo kurso studentų jis susijęs ne tik su pasikeitusia mokymosi aplin ka ir naujais reikalavimais, bet ir su

prasidedančiu suaugusio žmogaus gyvenimu, nauja atsakomybe ir pa reigomis, besikeičiančiais interesais

ir vertybėmis. Manoma, kad visos šios aplinkybės yra būtinos jauno

žmogaus brandai ir tapatybės for mavimuisi, turi įtakos jo profesiniam pasirinkimui ir santykių su kitais

žmonėmis kūrimui. Tačiau pirmieji studijų metai pasi

reikšmingų jo aplinkos žmonių pa

Taip pat rezultatai atskleidė, kad kuo

gali būti naudinga ir reikalinga

galba, patarimai ir palaikymas - yra vienas iš būdų, padedančių išvengti

depresiškesni studentai, tuo mažiau jie vertina suvokiamą socialinę paramą.

profesionali psichologinė pagalba. Tai galėtų būti ir individualus stu

depresijai būdingų simptomų pasiro

Tai gali reikšti, kad esant didesniam

dentų konsultavimas, ir dalyvavimas

dymą nulemiančių sunkumų. 2009 m. rudenį ir 2010 m. pavasarį

depresiškumui asmuo mažiau tiki

problemų sprendimo, streso įveikimo

galimybe gauti socialinės paramos iš

įgūdžių ugdymo arba savęs pažinimo

RIMŲ MOKYMO CENTRAS

atliktu tyrimu siekta nustatyti pirmo kurso studentų depresiškumo, so

savo socialinio tinklo narių ir naudoja

grupėse. Todėl informavimas apie

(PTMC) ĮKURTAS SIEKIANT

kitus būdus sau padėti.

psichologinę pagalbą - kas tai yra,

cialinės paramos ir stresą keliančių gyvenimo įvykių sąsajas ir jų kaitą per

Paradoksalu, tačiau kuo studentai

mokslo metus. Tyrimas buvo vykdo mas lapkričio ir balandžio mėnesiais.

Pirmame etape dalyvavo 180 Vilniaus universiteto studentų iš keturių skirtingų fakultetų (160 merginų, 20 vaikinų, amžiaus vidurkis 19,06 metų), antrame tyrimo etape iš dalyvavusių pirmame etape atsiliepė 117 studen

kada galima kreiptis, kas vyksta psi

PSICHOLOGINIŲ INOVACIJŲ IR EKSPERIMENTINIŲ TY

INTEGRUOTI PRAKTINĮ PSICHOLOGIJOS ŽINIŲ TAI

jaučiasi labiau prislėgti, turi daugiau

chologinių konsultacijų metu, kuo

kitų depresijai būdingų simptomų,

tai gali būti naudinga ir reikalinga,

KYMĄ, MOKYMĄ IR MOKS

tuo jie jaučiasi gaunantys ir mažiau

kur galima kreiptis, paskatinimas tą

LINIUS TYRIMUS. CENTRAS

socialinės paramos. Visai gali būti,

daryti - pirmosiomis mokslo metų

kad jie patys dėl patiriamų sunkumų

savaitėmis gali padėti pagerinti pirmo

ir prastos nuotaikos linkę atsiriboti,

kurso studentų psichikos sveikatą.

mažiau bendrauti, o tai, deja, nepa

deda jiems pasijausti geriau.

Siekiant pasirūpinti studentų

psichikos sveikata ir informavimu

LYGIAGREČIAI VYSTO DVI KRYPTIS: PROFESINIO UG DYMO IR PROFESIONALIŲ

PSICHOLOGINIŲ PASLAUGŲ

tų (105 merginos, 12 vaikinų, amžiaus vidurkis 19,14 metų). Tyrimo metu

Tyrimas atskleidė, kad pirmo kurso

apie specialistų pagalbos galimy

studentai patiria daugiau depresijai

bes, reikia atkreipti dėmesį į tuos,

studentai pildė klausimyną, matuo jantį depresijos simptomų išreikštu-

būdingų simptomų pirmą mokslo

metų pusmetį. Negalima sakyti, kad

k uriems profesionali pagalba galėtų būti reikalingiausia. Šio tyrimo rezul

pirmo kurso studentai yra paliekami

tatai rodo, kad pirmąjį mokslo metų

PTMC veikla:

visai vieni naujoje aplinkoje. Kaip

pusmetį didesniais depresiškumo

Psichologinis konsultavimas

žinoma, kiekvienais metais Vilniaus

įvertinimais pasižymėjo studentai,

universitete vykdoma kuratorių

kurie iki studijų pradžios gyveno ne

programa, kurios pagrindinis tikslas —

Vilniuje, kurie jau iki studijų pradžios

padėti pirmo kurso studentams inte

ar pradėję studijas patyrė daugiau

mą, streso įveikos klausimyną, stresą keliančių gyvenimo įvykių skalę ir klausimyną, skirtą įvertinti suvokiamą socialinę paramą iš 6 galimų socia linės paramos šaltinių (motinos, tėvo, brolio arba sesers, geriausio draugo,

TEIKIMO.

Psichologinis įvertinimas

gruotis į universiteto bendruomenę,

stresą keliančių gyvenimo įvykių,

kai keičiasi mokymosi sąlygos ir

partnerio, bendrakursių). Apibendrinus gautus duomenis

Psichologinio įvertinimo me todikų kūrimas ir adaptavimas

supažindinti juos su universiteto

tie, kurie turėjo mažiau socialinės

Psichologiniai tyrimai

aplinka, santykiai su šeimos nariais,

galima teigti, kad per pirmuosius

taisyklėmis ir tvarka, atsakyti į jiems

paramos šaltinių.

bendraamžiais ir kitais žmonėmis, rei

studijų metus pasikeičia studentų

kylančius klausimus. Taip pat tikėti

kalavimai sau ir kitiems, dalis studen

na (ir tą iš dalies patvirtina tyrimo

kad pirmo kurso pradžioje, kai stu

rezultatai), kad tuo metu jie gauna

dentų depresiškumas yra didesnis,

daugiau dėmesio, palaikymo, rūpes

jie gauna daug naujos informacijos,

tinkamai, jie rizikuoja patirti daugiau

savijauta: jie jaučia patiriantys ma žiau depresijai būdingų simptomų antrąjį mokslo metų pusmetį nei pirmą. Kartu su šiuo pokyčiu kinta

ir jų suvokiamos socialinės paramos

čio iš savo artimųjų - tėvų, draugų, kitų svarbių žmonių. Visi šie dalykai

kurios gausa irgi gali kelti sumaištį,

psichikos sveikatos sutrikimų, tarp

nerimą, baimę ko nors nespėti ar

Universiteto g. 9/1,

jų pasireiškia ir depresijai būdingų

turėtų sumažinti studentų patiriamą

neatsiminti, įsitikinimą, kad visko yra

114kab„ 116kab.

nerimą ir galbūt iš jo kylantį depre-

labai daug,otai gali lemti nusivylimą

Vilnius

siškumą, tačiau, kaip parodė tyrimo

ir nepasitikėjimą savimi. Struktūriš

rezultatai, negalima tvirtai sakyti, kad socialinė parama apsaugo nuo

kas ir aiškus būtinos informacijos

depresijai būdingus simptomus:

poreikis ir įvertinimai: jie taip pat mažėja. Tokie rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad tuo metu, kai studentai prasčiau save vertina, mažiau savimi tiki ir jaučiasi labiau prislėgti, jų jau

nusivylimą savimi, kaltę, baimę dėl

trumas kitų paramai ir palaikymui

depresijai būdingų simptomų. Vadi

ateities. Socialinė parama - studentui

būna padidėjęs.

nasi, tuo laikotarpiu pirmakursiams

iš būdų sumažinti studentų patiriamą depresiškumą.

žymi ir savais sunkumais. Kadangi tai yra reikšmingų permainų laikotarpis,

tų susiduria su įvairiomis problemo mis. Neturėdami galimybės jų įveikti

simptomų. Lietuvoje ir kitose šalyse

atliekami tyrimai rodo, kad apie pusę visų pirmo kurso studentų gali patirti

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai,

išdėstymas taip pat gali būti vienas

Psichologų profesinės kvalifikacijos kėlimas

Psichologinis švietimas ir ugdymas

ei. paštas

PTMC@fsf.VU.lt,

tel. +370 5 268 7254

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

__________fff

„Ateities lyderiai": VU komandos dėmesys sutelktas į žaidimą Po truputėlį įsibėgėjančioje LTV transliuojamoje Lietu vos universitetų žinių lygoje „Ateities lyde riai“ pradeda aiškėti tikrieji favoritai, tarp kurių - ir Vilniaus uni versiteto komanda (nuotr.). Kol kas VU ko manda žengia pergalių keliu ir užtikrintai siekia tikslo - tapti nugalėtojais ir laimėti lyderystės simbolį krištolinę piramidę.

Erildas BUDRAITIS Iš septynių asmenų - Šarūno,

Giedrės, Kornelijos, Jurijaus, Kirilo, Gintauto ir Liutauro - sudaryta VU komanda papasakojo apie pirmuo sius „Ateities lyderių" žaidimus, pasi ruošimą, varžovų pajėgumą irtai, kas lieka už kadro. Kaip buvo formuojama Vilniaus universiteto „Ateities lyderių"

komanda?

Atranka buvo labai paprasta. Pir miausia atrinkome geriausius „Pro-

tmušio" žaidėjus.„Protmušis" - tai žai dimas, žaidžiamas VU Gamtos mokslų fakultete, bet jame gali dalyvauti ne tik VU studentai. Žaidimo formatas panašus į „Ateities lyderių", todėl pirmiausia taip ir buvo atrenkami žaidėjai. Antras atrankos etapas buvo „Tūkstantmečio vaikai" - žinomas televizijos žaidimas. Pora komandos dalyvių buvo kaip tik jame dalyva vę - tai Kornelija ir Jurijus. O Šarūnas

pasižymėjo stipria motyvacija, tad mielai juos visus priėmėm. Taip ir susiformavo mūsų komanda.

Kuriama europinė socialinio darbo magistro programa Spalio 25-28 d. Filosofijos fakultete vyko kon sorciumo „Europos socialinio darbo magistras“ („European Master in Sočiai Work“) susitikimas. Projekto tikslas - sukurti europinę socialinio darbo magistro studijų programą.

Doc. Jolita BUZAITYTĖKAŠALYNIENĖ, FilosF Socialinio darbo katedros vedėja Konsorciumą sudaro septyni par tneriai iš šešių šalių: Vokietijos, Dani jos, Bulgarijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Lietuvos-Vilniaus universitetui ats tovauja Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra. Projekte dalyvauja šie katedros dėstytojai: prof. Romas Lazutka, prof. Laimutė Žalimienė, doc. Jolanta Aidukaitė ir doc. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Projektas finansuo jamas iš Mokymosi visą gyvenimą programos ERASMUS lėšų. Šie metai yra antrieji projekto vyk dymo metai. Jau parengta būsimos

magistro studijų programos sandara, kompetencijų sąrašas ir pirminiai mo dulių aprašymų variantai. Vilniuje vyko magistro studijų programos dėstyto jų - kūrėjų, konsultuojančių ekspertų ir valdymo grupių darbiniai posėdžiai. Dėstytojai - kūrėjai grynino ir derino studentų pažangos vertinimo būdus ir kriterijus, rengė pastabas dėl sukurtų modulių, tikrino, ar moduliai sudaro vi sumą ir ar užtikrins visų numatytų kom petencijų lavinimą. Ekspertai išsakė savo pastabas dėstytojams - kūrėjams dėl parengtų modulių, taip pat dalyva vo valdymo grupės posėdyje. Projekto valdymo grupė sprendė naujos studijų programos akreditavimo, viešinimo, studentų pritraukimo, konsorciumo valdymo, studijų programos adminis travimo ir kitus klausimus.

Gal galėtumėte ją pristatyti? Šarūnas Narbutas studijuojaTeisės

fakultete, ketvirtame kurse, iryra labai aktyvus visuomenininkas. Išskirtinis faktas yra tas, kad dar būdamas vie nuoliktokas jis buvo pakviestas atlikti praktiką Vyriausybės kanceliarijoje. Šarūnas praktiką atliko sėkmingai ir

tai yra unikalus reiškinys. Giedrė Užkurėlytė - geografijos trečiakursė, įvairių olimpiadų dalyvė. Giedrė sugalvoja daugiausia klausimų „Protmušio" žaidimui. Ji pateikia po 50-60 klausimų per sezoną - tai di

džiulis skaičius. O sugalvoti gerą klau simą yra tikrai sunkus uždavinys. Kornelija Dūdaitė - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto antro kurso studentė. Ji laimėjo antrą vietą 2009 m. „Tūkstantmečio vaikų" finale, gerai išmano meną, istoriją, visuomeninius procesus. Kornelija yra kūrybiškas žmogus, labai pasitikintis savimi. Jurijus Danilovas - Gamtos moks lų fakulteto antro kurso studentas, studijuoja biologiją, yra dalyvavęs įvairiose olimpiadose. Pasaulio geo grafijos olimpiadoje jis užėmė antrą vietą. Plataus akiračio žmogus, kuriam kelis kartus teko gelbėti komandą savo žiniomis. Kirilas Lanevskis - biochemijos magistras, Gamtos mokslų fakul teto doktorantas. Viena didžiausių žvaigždžių„Protmušio" žaidime, labai jam atsidavęs - sugalvoja begalę klausimų ir prisideda prie paties žai dimo organizavimo. Pasižymi stipriu, išlavintu loginiu mąstymu, o tai jam padeda įminti įvairiausias mįsles, rebusus ir galvosūkius. Turi fizikos ir chemijos žinių. Gintautas Bagdžiūnas - Chemijos fakulteto doktorantas, organizuoja treniruotes. Galima sakyti, kad jis yra treniruočių vadovas. Taip pat yra dalyvavęs įvairiose olimpiadose. Ži noma, išmano chemiją ir aplinkinius mokslus, plačios erudicijos. Liutauras Gudžinskas - VU Stu dentų atstovybės prezidentas, stu dijuoja politikos mokslus. Komandos draugai apibūdina kaip žmogų, „dalyvavusį visuose įmanomuose žaidimuose". Ką patartumėte VU studentui,

kuris norėtų prie komandos prisi jungti kitąmet?

Petro Vileišio vardo apdovanojimai iškiliems valstybės piliečiams Lietuvos pramonininkų konfederacija, siek dama pagerbti Petrą Vileišį, pabrėžti ir priminti visuomenei jo didžiulius nuopel nus Lietuvos valstybei ir pakviesti Lietuvos žmones puoselėti šio iškilaus lietuvio atminimą, šventiniame renginyje teikia jo vardo apdovanojimus.

Kaip vertinate VU komandos ga

limybes tapti nugalėtoja? Ar galima ją vadinti žaidimo favorite?

Galiu pasakyti, kad mano maty tuose žaidimuose VU komanda buvo viena iš stipriausių. Tačiau tai nėra netikėta - kai kas, pamatęs komandos sudėtį, juos pavadino vos ne profesio nalais, nes jie dalyvauja„Protmušyje". Matyti, kad jie metodiškai moka perskaityti klausimą ir su juo dirbti. Tačiau jau antrajame žaidime itin gerai pasirodė tos komandos, kurios pirmajame atrodė gana liūdnai. Ar vedant žaidimą sunku išlikti

nešališkam?

Giliai širdyje norėtųsi, kad laimėtų VU, nes sava Alma materyra sava Alma mater. Vis dėlto žaidimo taisyklės man nelabai ką leidžia padaryti. Nebent kaip nors sugebėtum sufleruoti, bet tai vargiai įmanoma ir nebūtų garbinga. Man atrodo, kad mūsų universiteto komanda gali pati žaisti ir nugalėti. Plačiau skaitykite http://naujienos.vu.lt

Prof. K.Strupui garbingas apdovanojimas Gruodžio 17 d. Vilniaus rotušėje pagerbti labiausiai miestui nusipelnę vilniečiai. Jiems įteiktos Šv. Kristo

foro statulėlės. Apdovanojimas „Už išgelbėtas žmonių gyvybes" skirtas Vilniaus universiteto Medicinos fakul teto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos profesoriui Kęstučiui Strupui. Jo dėka nuo 2008 m. Lietuvoje atliekamos kasos ir inkstų transplantacijos. Profesorius - pirmasis chirurgas Baltijos šalyse, kuriam pavyko persodinti šiuos organus.

VU teisininkai geriausi Rytų Europos regione

Gruodžio 17 d. šia nominacija vers

idealų skleidimą, ilgametį kūrybingą

lo bendruomenė pagerbia Lietuvos

darbą akademinėje bendruomenėje,

ir užsienio piliečius už asmeninius

ruošiant aukštos kvalifikacijos specia

nuopelnus versle bei visuomeninėje

listus Lietuvai.

veikloje ir jaunosios kartos atstovus

Kiekieną studentą, norintį save išbandyti tokiuose žaidimuose, kvie čiame į„Protmušį", kuris vyksta Gamtos mokslų fakultete - jis yra atviras vi siems. Daugiau informacijos galite rasti www.protmusis.info. Per „Protumušį" galima atrinkti pačius stipriausius žaidėjus. Atstovauti mūsų universitetui yra didžiulė atsakomybė ir komandą reikia parinkti neatsitiktinai, žaidėjai turi būti įrodę savo pajėgumą. VU„Ateities lyderių" komanda nėra vienintelis laidos dalyvis iš VU. Laidos vedėjas humanitarinių mokslų dak taras Alfredas Bumblauskas - puikiai žinomas Vilniaus universiteto profe sorius. A. Bumblauskas pripažino, kad VU komanda - viena iš pretendenčių tapti nugalėtoja.

Petro Vileišio nominacijos skulp

už studijų bei mokymosi laimėjimus.

tūriniu portretu ir pinigine premija

Tarp šiemetinių Petro Vileišio no-

apdovanotas MARTYNAS RADZE

minantų - ir VU akademinės ben

VIČIUS, Vilniaus universiteto Kauno

druomenės nariai. Petro Vileišio

humanitarinio fakulteto studentas -

nominacijos skulptūriniu portretu

už aukštus akademinius rezultatus,

ir aukso medaliu apdovanotas ilga

aktyvų dalyvavimą ruošiant projek

metis Vilniaus universiteto rektorius

tus Lietuvos tūkstantmečio minė

akademikas profesorius JONAS

jimui ir juos įgyvendinant, aktyvų

KUBILIUS - už lietuviškos matema

dalyvavimą akademiniuose projek

tikos mokyklos kūrimą, tikimybinės

tuose, kryptingą veiklą ruošiantis

skaičių teorijos - naujos matematikos

praktinei profesinei veiklai, dėmesį

šakos pagrindimą, tautinių vertybių ir

Lietuvos istoriniam paveldui.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai Karolis Liutkevičius ir Asta Augutytė, vadovaujami VU TF lektorės <■ dr.Vygantės Milašiūtės,,,Pasaulio žmo gaus teisių ginčytinų klausimų teismo va ržybų 2010" fi na I i nia me eta pe Pretorijoje (Pietų Afrikos Respublika) buvo pripažinti geriausiais Rytų Europos regione ir pateko tarp penkių geriausių pasaulio komandų.

Paskirtos TF Alumni draugijos stipendijos VU Teisės fakulteto Alumni draugija gruodžio 3 d. fakulteto ketvirtakurses Aureliją Žiogaitę ir Mildą Markevičiūtę kaip pažangiausias ir aktyviausias visuomeniniame gyvenime, apdova nojo profesoriaus Jono Žėruolio vardo stipendijomis. Stipendijoms išmokėti Teisės fakulteto Alumni draugija Vil niaus universitetui skyrė 4000 litų paramą.

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

///kultūra Pirmieji „Kalvelio" žingsniai pokario Vilniaus universitete Redakcija gavo prof. Algirdo Jackevičiaus, buvusio universiteto šokių ansamblio da lyvio, laišką, kuriame jis rašo: „Buvo malonu klausyti ir žiūrėti Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio koncertą kovo 27 d. Aukso paukštės įteikimo proga. Puikiai skambėjo lietuvių liaudies dainos, gražiai sukosi šokėjų poros. Buvo daug sveikinimų ir buvo malonios valandos, klausantis šio koncerto. Tačiau, perskaitęs leidinį apie VU dainų ir šokių ansamblį, buvau nustebęs, kai neradau jokių žinių apie buvusį VU šokių ansamblį, kuris gyvavo nuo 1944 metų ir buvo pasiekęs gerų rezultatų, nes net dalyvavo su savo programa Maskvos Didžiajame teatre, taip pat gastroliavo 1947 m. Latvijoje. Šiame šokių ansamblyje dalyvavo ir buvę Valstybinio dainų ir šokių ansam blio artistai, tai liudija, kad ši šokėjų grupė buvo gana profesionali ir tuo metu buvo vienas populiariausių šokių ansamblių Lietuvoje. Tų laikų šokių ansamblio nariai gali paliudyti apie šio ansamblio veiklą. Dr. Vladas Minius, muzikinės grupės dalyvis, aprašo šio pokarinio šokių ansamblio, kuriam tuo metu vadovavo Medicinos fakulte to studentas Fridrichas Kantoravičius, istoriją. Manau, kad nereiktų šiuo pokariniu laikotarpiu gyvavusio meno kolektyvo išbraukti, nes šis universiteto šokių ansamblis šoko pagrindinius tų metų šokius, kaip antai „Rugelius“, „Oželį“, „Mikitą“, „Malūnė lį“ ir kitus, o merginos - „Sadutę“, „Kepurinę“.“ Profesoriaus Algirdo Jackevičiaus prašymu spausdiname to meto ansamblio dalyvio medicinos mokslų daktaro Vlado MINIAUS prisiminimus. Dar nepasibaigus Antrajam pasau liniam karui, į Vilniaus universitetą ėmė plūsti jauni vaikinai ir merginos busimieji įvairių fakultetų studentai. Daugelis ketino stoti į Medicinos fa kultetą. Ne vienas vaikinas ir dėl to, kad studentai medikai nebuvo šaukiami į tarybinę armiją. Taip buvo įmanoma išvengti ne tik fronto mėsmalės, bet ir sutaupyti metus kitus, reikalingus studijoms. Jau po gero pusmečio į tautinių šokių ansamblį (tada vadinamą šokių grupe) studentus ėmė burti Šiaulių gimnaziją

baigęs pirmo kurso medikas Fridrichas Kantoravičius, kuris jau Šiauliuose vadovavo gimnazijos tautinių šokių bū reliui. Į pirmą repeticiją susirinko per dvi dešimtis studentų, kai kurie jau turėjo „Kalvelio" žingsnio patirtį. Dauguma jų buvo medikai, prie jų prisidėjo filologai, ekonomistai, chemikai, miškininkai (tuo metu universitete buvo Miškų fakultetas), daugiausia pirmakursiai. Prasidėjo repeticijos. Akordeonu iš pradžių grojo Algirdas Ločeris, paskui jį pakeitė medikas Vladas Minius su ar monika. Repetavome kas antrą vakarą mažoje Tauro bendrabučio salytėje. Už sienos buvo valgykla, joje valgyda vome studentiškus pietus, nuo kurių, kaip patys sakydavome, badu nemirsi, bet ir sotus nebūsi. Pirmas šokis, į kurį kibom, buvo populiarusis, visų mėgstamas„Kalvelis". Po to išmokome „Šustą", „Rugučius". Sunkiau sekėsi įveikti „Malūnėlį" su jo įvairiomis sudėtingomis figūromis. Bet už tai publika jam daugiausia plojo. Merginos jau visai dailiai linga vo lyriškąją „Sadutę". Susidarė šokėjų poros, kurios nesiskyrė visą studijavi mo laikotarpį, o kelios - ir baigę jas. Repeticijose studentišką entuziazmą puikiai mokėjo įžiebti ir palaikyti visada pakiliai nusiteikęs, visų mėgstamas mūsų vadovas Fridrichas Kantoravičius (vadintas tiesiog Fricu). Baigęs su pa gyrimu Medicinos fakultetą netrukus buvo paimtas rekrūtu į tarybinę armiją ir užgaišo joje (tikrąja prasme) kelerius metus. Grįžęs ėmė dirbti oftalmologu ligoninėje, buvo akių ligų skyriaus ve dėjas, Vilniaus oftalmologų draugijos pirmininkas. Būdamas Kaune oftal mologų konferencijoje 1967 m. staiga mirė nuo širdies smūgio. Jam buvo tik keturiasdešimt septyneri metai... Tai buvo didelė netektis visiems jo draugams ir bendradarbiams, šeimai. Gal dvidešimt metų būrelis ansamblio narių kasmet lankėme jo kapą, kol ir pačių gretos gerokai išretėjo.

Neilgai trukus po ansamblio įsi kūrimo kilo mintis suburti nedidelį muzikantų būrelį, tokią lyg ir kaimišką kapeliją, kuri talkintų mūsų šokėjams. Tuo tikslu trys delegatai - pirmakursiai medikai Vladas Minius su armonika, Vytautas Raginis su smuiku ir konserva torijos studentas, vėliau kompozitorius Vitolis Baumilas su klarnetu patraukėm pas Lietuvos valstybinio liaudies an samblio vadovą Joną Švedą konsul tuotis, kaip mums pradėti liaudiškai muzikuoti. Jis labai maloniai priėmė mus savo bute, sustygavo mūsų jauną muziką, pasidžiaugė, kad puoselėjame lietuvių liaudies šokius, ir palinkėjo sė

linksmasis vadovas Fricas! Išmokome ir tikrų vyriškų šokių: scenoje ragais badėsi ožiai, lazdomis švaistėsi Mikita su bernais, gaidžiukus auklėjo išdidus Gaidys. Koncertus paprastai pradėdavo merginos, dailiai pašokdamos „Kepuri nę". Tai buvo lyg ir smagiai nuteikiantis pasisveikinimas su žiūrovais. Ansamblis dažniausiai koncertuo davo Vilniuje, universiteto aulose, mokyklose, gamyklose. Pasitaikydavo komiškų situacijų, ku rių padariniai ne visada būdavo komiš ki. Mažytėje Žiežmarių kultūros namų scenoje šokėjai taip smagiai šokdami trepsėjo, kad nukrito ant sienos paka

Universiteto šokių ansamblio šokėjai su latvių šokėjais 1946 m. lapkričio 8 d. Maskvoje, Didžiajame teatre. Pirmoje eilėje atsiklaupę Rygos universi teto šokėjai. Fridrichas Kantoravičius - grupės vadovas, Medicinos fakulte to studentas - pirmas iš kairės trečioje eilėje. Nuotr. A. Jackevičiaus niekas neregėjo. Nestigo ir rankinių bei lagaminų. Taip šauniai pasiruošę sėdome į traukinį, žinoma, vagonai buvo bendri, be kupė, todėl buvom apdairūs. į Maskvą važiuoti reikėjo beveik visą parą. Kitą dieną po vidudienio stovime prie Baltarusijos stoties ir laukiame au tobuso, kuris nuvežtų mus nakvynvietėn. Pro šalį praeina maskviečiai, dažnas nužvelgia mus ir, girdime, svarsto, iš kur čia tie atvykėliai. Kai kurie spėja - tai suomiai, kiti tvirtina - švedai. Dailiai apsirengę ir šneka kažkokia negirdėta kalba. O mes stebimės jais: kai kurie laižo ledus, prilaikydami pirštinėtomis rankomis. Oro temperatūra minus 25 - pati tikroji rusiška žiema. Pas mus neteko matyti žiemą ledus laižant. Pagaliau sulaukiame autobuso, žinoma, šalto. Nuveža j gamyklos „Trechgornaja manufaktūra" darbi

esame festivalio dalyviai ir turime teisę įeiti į Didįjį teatrą. Mums labai padėjo

pasiruošti ir būnant Maskvoje nuolat talkino Lietuvos valstybinio dainų ir šokių ansamblio meno vadovas Juo zas Lingys. Jis sukūrė daugelio šokių choreografiją, kantriai šlifavo mūsų šokiųtechniką.Vakarejau įvyko pirmasis koncertas - atranka į finalinį etapą. Pa sirodė daugelio tautų ir tautelių šokių kolektyvai. Mūsų šokėjai pašoko„Malūnėlį" ir„Rugučius". Publikai patiko ir komisija mums leido dalyvauti baigia majame koncerte Didžiajame teatre. Pasirodymą pradėjome tradiciniu pasveikinimu -„Kepurine" ir baigėme „Lenciūgėliu". Pasibaigus koncertui buvo skiriami laureatų diplomai - to kius gavome ir mes. Grįžome į Vilnių pakeltomis galvomis. O vyresnybė padėkojo mums tokia lyg ir vakariene,

lyg banketu. Buvusiuose Mokytojų namuose radome už stalo besėdinčius vyriausybės atstovus, o centre - patį Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Justą Paleckį. Išalkę studentai taip įniko į užkandžius, kad vienas stalo tvarkytojų perspėjo: neskubėkite, pas mus užkandžių užteks.

Vilniaus universiteto tautinių šokių ansamblis Latvijoje, Dzintari, 1947 m. Nuotr. A. Jackevičiaus kmės mūsų studentiškam ansambliui. Netrukus prie mūsų kapelijos prisidėjo dar vienas smuikas - filologas Anta nas Paulavičius. Tik neilgai jam teko smuikuoti - 1948 m. buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą ir grįžo tik po aštuonerių metų. Grįžęs vadovavo trem tinių chorui, sukūrė įsimintinų dainų, parašė poezijos ir prozos knygų. Savo koncertinę veiklą pradėjome debiutu Švietimo ministerijos salėje: pašokome„Šustą",„Rugučius",„Malūnėlį", merginos -„Sadutę". Sulaukėme karštų katučių. Repertuarą toliau plėtėme, tobulinome šokių techniką. Ypač karštai žiūrovai palydėdavo„Lenciūgėlį", kuriuo dažniausiai baigdavome savo koncertus. Kaip šelmiškai vaikėsi keturias merginas kuris nors padūkęs vaikinas, ypač mūsų

bintas Stalino portretas. Dvi šmaikštuolės pajuokavo: tai šokom, kad net Stalinas nukrito. Tas pajuokavimas joms skaudžiai atsirūgo: po kiek laiko buvo iškviestos į dekanatą pasiaiškinti, joms atimtos studijų knygelės. Išskirtinis įvykis tuometiniame an samblio (šokių grupės) gyvenime buvo išvyka į Maskvą, į sąjunginį liaudies ansambliųfestivalį. Kad neatrodytume kaip driskiai studentai iš buržuazinės šalies, rektorius Žemaitis prisakė išduoti mums aprangą iš gauto Amerikos lietuvių paramos fondo. Rinkomės gražiausius, nors ir ne naujus, paltus ir kostiumus, batus ir skrybėles. Ypač šauniai pasipuošė mūsų merginos, ne regėtomis skrybėlaitėmis ir moderniais paltukais, kokių per tuos karo metus

ninkų bendrabutį. Kambariai vėsoki, nors žymu, kad kūrenta - ant grindų mėtosi skiedros ir anglių gabalai. Įsikuriame dviejuose kambariuose: atskirai merginos ir vaikinai. Žinoma, nenusėdime vietoje - norime tuoj pat pamatyti Maskvą, pavažinėti tuo išgarsintu požeminiu metro traukiniu. O žmonių - begalybė. Ir visi skuba, lenkia vieni kitus. Gerokai pasistumdę ir pasivažinėję, kaip tikri maskviečiai, grįžtame į savąjį bendrabutį. Čia jau staigmena: vienai smalsuolei pavogė rankinę, tiesiog nupjovė nuo dirželių. Išvada paprasta: nepatartina rankinę kabinti ant peties. Pagaliau repeticija Didžiajame tea tre. Visiems išdavė specialius leidimus su antspaudais, patvirtinančiais, kad

Kita didesnė mūsų išvyka buvo po metų į Latviją. Rygos poligrafijos institutas, su kurio tautinių šokių ansambliu susipažinome Maskvoje, pakvietė Vilniaus studentus gastrolių j Rygą. Vykome gerai nusiteikę, nes ir vagonai buvo apšildomi, ir kelionė tetruko kelias valandas. Rygoje mus labai nuoširdžiai globojo spaustuvi ninkai: sočiai maitino ir saikingai vaišino„Rygos balzamu". Koncertavome Rygos valstybiniame operos teatre. Vaikinai ir merginos pašoko keliolika šokių, tarp jų ir latviškąjį „Rucavietį". Kitą dieną nukakome į Liepoją, ten mūsų laukė laivų statybos įmonių dainų ir šokių mėgėjai. Apgailestavo, kad neteks išgirsti gražių lietuviškų dainų. Žinoma, mes jų nenuvylėme:

vakare bendraudami užtraukėme ne vieną dainą, latviai atsidėkodami traukė savo dainas. Kai kurioms ir mes, kaip mokėdami, pritarėm. Buvo tikras broliškas mūsų tautų vakaras. Nuo 1950 m„ daugeliui šokėjų baigus universitetą, mūsų tautinių šokių grupė ėmė transformuotis į tikrą liaudies ansamblį, su dainininkais ir liaudies instrumentų muzika. Ansam bliui ėmė vadovauti profesionalūs liaudies meno žinovai.Tačiau mes dar ilgai išlaikėme buvusios šokių grupės tradicijas, šventėme savo„gimtadienių" penkmečius ir dešimtmečius. Tomis progomis senieji (tikrąja žodžio pras me) šokėjai, nors ir lėtesniu tempu, pašokdavo kadaise išmoktą pirmąjį „Kalvelį".

universitas

2010 m. gruodis

vilnensis

kultūra ttt Vilniaus universiteto dainų ir Rudeninis teatro šokių ansambliui - 70 metų maratonas Rimantas VENCKUS

Tautvydas ŽĖKAS, ansamblio šokėjas Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis šiemet paminėjo savo 70 metų jubiliejų. Jubiliejiniai metai buvo kaip niekad turiningi - koncertai keitė vieni kitus, daugėjo įspūdžių, vis dar tebeaidi aplodismentai, žiūrovų žvilgsniai nenustoja šildyti, o meilė tautiniam menui veda į priekį tarsi kelrodė žvaigždė. Įvertinimai, kurių šiemet susilaukė ansamblis, yra ypatingi ansamblio bendruomenei, nes tai pats puikiau sias atspindys to pakylėto jausmo, kurį jaučiame viduje. Jubiliejinių metų pradžioje Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis tapo geriausiu 2009 m. dainų ir šokių ansambliu tau tinių ansamblių kategorijoje ir laimėjo Lietuvos liaudies kultūros centro ir Kultūros ministerijos įsteigtą „Aukso paukštės" apdovanojimą. Šis „Aukso

paukštės" plunksnos palytėjimas garbės ir pripažinimo ženklas, kuris ne tik nuspalvina praeities darbus ryškiomis spalvomis, bet ir įkvepia naujoms idėjoms, iniciatyvoms ir kūrybos polėkiui. 2010 m. lapkričio 13 d. vykusiame liaudiškų ansamblių konkurse „Kadagys 2010" Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis savo kategorijoje buvo išrinktas lau reatu. Ansamblio nariai vėl džiaugiasi, nenustygsta, nes tautinis menas reikalingas, lietuviškumas mums ne svetimas, o originalumo ir subtilaus jo pateikimo ieškojimai yra vertinami. Atlikėjui - didžiausia dovana, kai jo iš širdies skriejanti daina, išgrota nata ar atliktas judesys pavirsta žiūrovo ašara, tyliu atodūsiu ir pasigėrėjimo kupinu palaikymu. Šie jubiliejiniai ansamblio metai vainikuoti koncertais, kuriuose dar kartą įsitikinome, kad keičiantis ansamblio kartoms nesikeičia meilė liaudies muzikai, šokiui ir dainai. Pir masis ansamblio jubiliejinis koncer tas vyko lapkričio 6 d. M. K. Čiurlionio

Teatro trupė „Minimum" naująjį se zoną pradėjo labai intensyviai. Rugsėjo 24 d. pristatytas premjerinis spektaklis „Sparnai" pagal to paties pavadinimo M. Šikšnio pjesę, parašytą dar 1906 m. Šis spektaklis apie mechanikos docentą

Dabartiniai ansamblio vadovai

menų mokyklos Šokio teatre. Dviejų dalių koncertas„Užaugs vėl ąžuolai" tai dabartinio ansamblio kūrybinių interpretacijų ir galimybių meninė išraiška. Antrasis jubiliejinis kon certas, vykęs gruodžio 4 d. Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje - tai visų kartų ansamblio dalyvių rengi nys, kuris parodė ne tik dabartinio ansamblio meninį„užtaisą", bet ir tai, kad buvę nariai nei šokio, nei dainavi mo ar grojimo įgūdžių nėra praradę, o svarbiausia - kad jie grojo, šoko ir dainavo su tokiu pačiu užsidegimu kaip kadaise.

Kartais žodžių lavina gali būti bejė gė, nesugebanti išreikšti visų minčių ir patyrimų, nesugebanti išsakyti padėkos, kurią jaučiame. Todėl gal ir banaliai, bet nuoširdžiausiai AČIŪ mūsų vadovams, ir esamiems, ir bu vusiems, taip pat visiems ansamblio nariams, tiek mažiems, tiek dideliems. Ačiū visam ANSAMBLIUI už nepakar tojamai turtingus metus! Dalydamiesi įspūdžiais, prisimindami vakarykštes pakilias nuotaikas, nepa mirštame ir rytojaus. Ansamblis rengiasi XVI „Gaudeamus" šventei, kuri vyks 2011 m. birželio 24-26 d. Vilniuje.

Dainų ir šokių ansamblio jubiliejinio koncerto akimirka. Justės Kudžmaitės nuotr.

Goštautą, trokštantį suteikti žmonijai sparnus, - tai Jaunųjų mokslininkų sąjungos projekto „Tyrėjų naktis" pro gramos dalis. Ieškodami tinkamos pjesės mokslo ar mokslininko tema, supratome, kokia opi yra studentiškos dramaturgijos problema.Ta proga norėtume paskatinti studentus rašyti pjeses apie universitetą, studentišką gyvenimą, apie jaunuo sius mokslininkus. Norėtume ateityje bendradarbiauti su autoriais, rašančiais šiomis temomis. Rugsėjo pabaigoje su spektakliu „Sveiki, aš Hamletas" dalyvavome tarp tautiniame universitetų teatrų festivalyje „Teatralnyj kufar" Baltarusijos valstybi niame universitete Minske. Tai didžiulis studentiškų teatrų forumas, kuriame šiemet dalyvavo trupės net iš šešiolikos šalių. Buvome pakviesti į televiziją ir Baltarusijos radijo kultūrinę laidą, kur išsamiai pristatėme savo teatrą. Grįžę iš Minsko pasirodėme Muzikos rėmimo fondo renginyje „Alma mater musicalis". Spalio 21-24 d. dalyvavome studentiškų teatrų festivalyje „Universoteatro" Italijoje, nedideliame, bet labai gražiame ir jaukiame Benevento miestelyje. Festivalyje, be mūsų, dar pa sirodė trupės iš Čekijos, Indijos ir Italijos. Mūsų spektaklis apie lietuvišką Hamletą italams paliko labai gerą įspūdį. Ir ne tik todėl, kad prologą vaidinome itališkai. Buvome giriami už aukštą sceninę kul tūrą, puikią spektaklio stilistiką, aktorių vaidybą. Lapkričio 25 d. Šiaulių universitete vyko Laimono Noreikos skai-

Laimono Noreikos skaitovų konkurso pirmos vietos laimėto jas Gediminas Kaminskas tovų konkursas, kuriame dalyvavo ir te atro trupės„Minimum" artistai - Karolina Adelbergytė, Gediminas Kaminskas ir Justas Stanionis. Meninių kompozicijų kategorijoje K Adelbergytė ir G. Kamins kas laimėjo diplomą, o individualių skaitovų kategorijoje G. Kaminskas tapo laureatu. Lapkričio 27-28 d. mūsų teatro salėje vyko Respublikinės mėgėjų teatrų apžiūros„Atspindžiai" Vilniaus zonos turas, kuriame dar kartą sėkmingai suvaidi nome spektaklį„Sveiki, aš Hamletas". Po teigiamų kvalifikacinės komisijos verti nimų tikimės, kad pavyks išlaikyti pernai mums suteiktą pirmąją kategoriją. Šiuo metu „Minimum" tęsia savo maksimalistinį maratoną - repetuojame naują spektaklį, kuris taip ir vadinsis: „Maratonas". Tai bus dviejų Arvydo Ambraso pjesių„Duobė" ir„Maratonas" inscenizacija -vaidinimasapie žmogaus pastangas susigaudyti beprotiškai inten syviame šiuolaikiniame pasaulyje. Beje, šį rudenį mūsų trupę papildė net 20 naujų narių ir dabar joje yra net 45 artistai. Kad visi galėtų vaidinti, vieno režisieriaus jau nepakanka. Todėl teatro narys Atas Žvirblys, eksperimentinėje salėje (rūsyje) jau pastatęs dvi savo paties pjeses, vėl repetuoja naują spektaklį„Dė- ' žius" pagal Daniilo Charmso kūrybą. Ateinančiais metais su šiais naujais spektakliais jau esame pakviesti dalyvau ti festivaliuose Latvijoje ir Serbijoje.

Scena iš spektaklio „Sveiki, aš Hamletas“. M. Rimšelio nuotr.

_____________________________________________ sportas 111

įpusėjo tarpfakultetinių Rektoriaus taurės varžybų maratonas Įpusėjus mokslo metams, įpusėjo ir tarpfakultetinių Rektoriaus taurės varžybų maratonas. Kol kas iš lyderių pozicijų nesitraukia Matematikos ir informatikos fakultetas, šį pusmetį savo sąskaitoje sukaupęs daugiausia aukštų rezultatų.Tačiau prizininkų ap dovanojimus aktyviai renka ir Ekono mikos fakulteto studentai, siekiantys laimėti pagrindinę čempionų taurę. Kroso varžybose prizininkų gretose rikiavosi Ekonomikos (I vieta), Gamtos mokslų (II vieta) ir Fizikos (III vieta) fakultetų studentų komandos. O kaip niekad gausiose plaukimo varžybose, kuriose dalyvavo visi be išimties universiteto fakultetai, pirmi buvo matematikai ir informatikai, antri - gamtininkai ir treti - būsimieji medikai. Susitikime dėl rankos lenkimo čempionų vardo taip pat stipriausi

buvo Matematikos ir informatikos fakulteto studentai. Fizikos fakulteto komanda iškovojo sidabro, o Gamtos mokslų fakulteto rinktinė - bronzos medalius. Merginų krepšinio varžybose po metų pertraukos Komunikacijos fakulteto studentės susigrąžino čem pionių vardus, finalines rungtynes laimėjusios prieš puikiai žaidusią Matematikos ir informatikos fakulteto rinktinę.Tarptautinio verslo mokyklos studentės, nugalėjusios Filosofijos fakulteto merginas, džiaugėsi trečiąja vieta. Aiškinantis dėl geriausiųjų universi teto stalo tenisininkų vardo, geriausiai pasirodė Ekonomikos fakulteto stu dentai. Matematikos ir informatikos fakultetas šiose varžybose liko antras, o Tarptautinio verslo mokykla - tre čioje vietoje.

Rankos lenkimo varžybų akimirka

Vyrų krepšinio varžybose šį pus metį išaiškintas finalinis ketvertas: pavasarį dėl čempionų vardo kovos Is torijos ir Matematikos ir informatikos fakultetų rinktinės, o dėl bronzinio apdovanojimo susitiks Komunikacijos ir Ekonomikos fakultetų studentai. Futbolo varžybų maratonas taip pat gerokai įpusėjo, tačiau iki finalinių rungtynių komandoms dar reikia pa

Komunikacijos fakulteto studentės - merginų krepši nio Rektoriaus taurės varžy bų čempionės sistengti. Kol kas daugiausia pergalių pogrupiuose turi Ekonomikos ir Medi cinos fakultetų futbolininkai. Džiugu, kad iki šiol tik plaukimo varžybose dalyvavęs Kauno humani tarinis fakultetas vis aktyviau įsitraukia į universiteto sportinį gyvenimą - šiais metais suburta ir fakulteto futbolo ko manda, specialiai iš Kauno atvykstanti į visas pogrupio varžybas.

Kitą pusmetį studentus susitiksime vyrų krepšinio finaluose, svarsčių kilnojimo, aerobikos, lengvosios atle tikos ir keliautojų sporto varžybose. Tad linkime studentams sėkmingų pasirodymų ir toliau ginant savo fakultetų garbę bei kovojant dėl pa grindinio prizo - Rektoriaus taurės. SSC inform.

universitas

vilnensis

f f f paskutinis

puslapis

Atvirų durų diena - pirmas žvilgsnis į Vilniaus universitetą Gruodžio 4-ąją Vilniaus universiteto rūmuose Saulėtekyje šurmuliavo gausi minia jaunų žmonių, savo ateitį siejančių su studijomis didžiausiame ir seniausiame Lietuvos universitete. Erlend DIAGILEV Ryškūs stendai ir garsi muzika viliojo labiausiai neapsisprendusius mokslei vius, tuo tarpu konkrečių ketinimų turintys abiturientai atkakliai brovėsi jau galbūt ne vienerius metus juos dominančių fakultetų „bazių" link. Į visus rūpimus klausimus buvo pasiruo šę atsakyti studentai ir dėstytojai. Jau nieji VU akademinės bendruomenės nariai, jau spėję perprasti studentišką gyvenimą, ne vien dalijosi sausais fak tais apie stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką arba siūlomas studijų progra mas, bet ir aktyviai ragino stoti būtent į savo studijuojamą specialybę. Moksleiviai, atvykęį Vilniaus univer sitetą, demonstravo stiprią motyvaciją. Štai, pavyzdžiui, Monika iš Alytaus

prisipažino net nesvarstanti apie galimybę studijuoti kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje. „Neįstojusi į Vilniaus universitetą, išvažiuočiau studijuoti j užsienį", - savo planus atskleidė moksleivė. Svečius sveikino Vilniaus univer siteto rektorius akad. Benediktas Juodka kartu su studijų direktoriu mi dr. Linu Bukausku ir Priėmimo skyriaus vedėju doc. dr. Aloyzu Pažėra. Paskaitoje-diskusijoje „Kodėl verta ir kaip tapti Vilniaus universiteto studentu" moksleiviai buvo išsamiai supažindinti su Vilniaus universitetu, jo laimėjimais ir ateities planais, uni versiteto vieta Lietuvos ir Europos aukštųjų mokyklų sistemoje, trumpai

aptartas 2010 m. priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas, konkursai į tam tikras Vilniaus universiteto studijų programas. Moksleiviams stengtasi padėti suprasti, ko jie gali pasiekti pasi rinkę studijas Vilniaus universitete ir ko galima tikėtis įstojus į populiariausią Lietuvos aukštąją mokyklą. Po pirmos paskaitosfakultetų„bazių" puolimas dar pasmarkėjo. Prie atskirų stendų susirinko dvigubai, kai kur net trigubai daugiau žmonių negu prieš diskusiją. Apie vidurdienį daugiausia jaunuolių buvo susibūrę prie Fizikos ir Chemijos fakultetų staliukų, mat gamtos mokslų studijos pristatytos itin vaizdžiai - gyvai demonstruotos praktinės skystojo azoto pritaikymo galimybės ir nesudėtingos cheminės reakcijos.Tačiau ir kitų fakultetų atsto vai nenusivylė jų siūlomomis studijų programomis susidomėjusių svečių gausa, net jeigu jų stendai ir nebuvo labai išsiskiriantys. Teisės fakulteto „bazėje" teisinin kams atstovaujančios studentės pirmakursė Marija ir antrakursė Ieva papasakojo, kad atvirų durų dienoje pasirodyti jas paskatino noras para ginti abiturientus stoti į fakultetą, kuriame studijuoja pačios, ir skleisti informaciją apie savo studijų progra mas. „Dalyvauju tam, kad paskatinčiau moksleivius stoti į teisę ir paneigčiau tam tikrus stereotipus, ypač apie tai, kad čia vien grynas kalimas.Teisės stu dijos nėra sausas mokslas, jos aprėpia kur kas plačiau", - apie savo veiklos

motyvus atviravo Ieva.„Moksleiviams, bijantiems, kad dėl mokslų universite te studentai neturi gyvenimo, atsakau, kad suderinti galima viską", - opti mizmu spinduliavo Marija. Merginos prisipažįsta, kad būdamos moksleivės jos Lietuvos universitetų rengiamose atvirų durų dienose nedalyvavo, nes trūko informacijos apie tokius renginius. Universiteto rektorius akad. Bene diktas Juodka pažymėjo, kad kasmet didėja kiekvieno iš fakultetų atstovų pastangos išsiskirti iš kitų.„Manau, kad fakultetai rodo labai geras pastangas pateikti informaciją ir pasireklamuo ti", - fakultetų pasiruošimą renginiui įvertino universiteto vadovas. Rekto rius pastebėjo, kad, palyginti su anks tesniais metais, šiemet Vilniaus univer siteto atvirų durų dienose apsilankė šiek tiek mažiau žmonių. „Gali būti keli šio reiškinio paaiškinimai: pirma, mažėja gimnazistų skaičius, antra, gim nazistai naudojasi virtualioje erdvėje esančia informacija - tam universitetas yra labai daug padaręs, turime daug įvairiausių naujų projektų", - savo mintimis pasidalijo B. Juodka. Kaip dar vieną lankytojų skaičiaus sumažėjimo priežastį jis įvardijo ne itin palankias oro sąlygas - šeštadienio rytą Vilniaus apylinkėse gausiai pasnigo ir atvažiuo ti iš priemiesčių tikrai nebuvo lengva. Popiet Saulėtekyje į paskaitas kvietė keli universiteto padaliniai Ekonomikos, Fizikos, Filosofijos, Teisės, Matematikos ir informatikos, Komu nikacijos fakultetai ir Užsienio kalbų institutas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute atvykusiems buvo žadamas greitųjų paskaitų ciklas, o Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atvirų durų die nos proga surengta Martyno Mažvydo „Katekizmo" originalo ekspozicija. Medicinos fakultetas kvietė aplankyti Medicinos istorijos muziejų, Anato mijos, histologijos ir antropologijos ir Patologijos ir teismo medicinos kated ras. Gamtos mokslų fakultetas ragino užsukti į Zoologijos ir Geologijos muziejus ir garsųjį herbariumą. Vakare visi moksleiviai buvo kviečia mi į Šv. Jonų bažnyčią pasiklausyti Artūro Bumšteino kūrinio „Šešėlių šešėliai", sukurto specialiai šios baž nyčios vargonams šių metų rudenį. Kiek šių atvirų durų dienų dalyvių kitąmet pamatysime Vilniaus uni versitete, nežino niekas. Tačiau aišku viena - renginys padėjo apsispręsti toli gražu ne vienam jį aplankiusiam moksleiviui. IX Naujiko nuotraukose akimirkos iš VU atvirų durų dienos.

ISSN 1822-1513 Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321

Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

2010 m. gruodis