VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
a
į
S K
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOM ITETŲ ORGANAS Nr. 5 (244) ir 1957 m. vasario mėn.
21 d.,
ketvirtadienis ir Kaina 20 kap.
■
ARTĖJA TARYBINES ARMIJOS 39-osios METINĖS ☆
☆
Buvę kariai — studentai Trečio kurso lituanistų tar pe Antanas Trakymas naudo jasi pelnytu autoritetu. Sis. juodbruvis, vidutinio ūgio, at letiško sudėjimo, trisdešim tuosius metus baigiąs jaunuo lis pažįstamas ir daugeliui ki tų studentų. Jau atėjęs į pir mąjį kursą, Antanas atkreipė draugų dėmesį. Rimtumas, santūrumas, didžiulis žinių bagažas, aštrus, sveikas pro tas stebino ne vieną tuome tinį pirmakursį ir kėlė simpa tiją naujajam draugui. Anta nas greitai įsijungė į kolek tyvo gyvenimą, draugų būrį. Tiesa, jis nemėgsta daug pa sakoti apie save, ir draugai tik nedidelėmis nuotrupomis sužinojo apie Antano praeitį. O ji paprasta: skurdi vaikys tė, didelių pastangų ir valios dėka aukso medaliu baigta vi durinė mokykla, po to tarny ba Tarybinėje Armijoje, grį žus — atsakingas partinis-tarybinis darbas, pagaliau uni versitetas. . . Kaip svarbiausią savo gy venimo etapą Antanas išski ria tarnybą Tarybinėje Armi joje. Taip, Antanui ji davė nemaža! Juk čia žmogus tvir čiau subręsta, užsigrūdina, susiformuoja tvirtas charakte ris, išugdoma valia, pagaliau, čia įskiepijami kolektyviš kumo, nuoširdumo, draugišku mo jausmai. Šie bruožai bū dingi Antanui. Jis jautriai rū pinasi kiekvienu jaunesniu kurso draugu, o jo, komunisto, svarus žodis dažnai padeda išspręsti ne vieną ginčytiną klausimą komjaunimo organi-
zacijos susirinkimuose ar šiaip diskusijų metu. Antanas Trakymas — akty vus visuomenininkas. Jis eina aukštųjų mokyklų ir moksio įstaigų darbuotojų profsąjun gos respublikinio komiteto kultmasinės komisijos pirmi ninko pareigas. Darbų ir rei kalų čia daug, tačiau tai ne trukdo Antanui būti mokslo pirmūnu. Jo studijų • knygutė je bevelk vien tik „labai ge rai”. . . Toks yra komunistas Anta nas Trakymas, buvęs Tarybi nės Armijos karys.O kas nepažįsta ketvirto kurso ekonomisto, universite to komjaunimo komiteto nario Rudolfo Kazbaro? Tai — irgi buvęs Tarybinės Armijos ka rys. Blaivus požiūris į gyve nimą, rimtumas, darbštumas, jautrumas draugams — visa tai, ko jį išmokė armija, — atnešė Kazbarui pelnytą auto ritetą. Tokių studentų, kaip Kazbaras ir Trakymas, mūsų uni versitete nemaža. Tai ekono mistai Stankevičius, Sldla, Inčiūra, Perlavičlus, filologai Vilutis, Dėnas, gamtininkai Toleikis, Zacharka ir daugelis kitų. Iš viso universitete studi juoja 31 buvęs Tarybinės Ar mijos karys. Švęsdami Tary binės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno dieną, jie pasiryžę ateityje dirbti su dar didesne energija, didinti laimėjimus moksle ir visuomeniniame dar be. Kl. Klemerauskas
*** Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno 39-osioms metinėms pažymėti š. m. vasario 23 d. 19 vai. Didžiojoje Aktų salėje rektoratas ir visuomeninės organizacijos šaukia dėstytojų ir studentų iškilmingą susirinkimą.
MUSŲ KANDIDATAI Kovo 3 d. Vilniaus miesto darbo žmonės rinks vietines Tarybas. Kandidatų tarpe yra ir mūsų Universiteto atstovai. Į miesto Tarybą balotiruosis doc. M. Natkevičaltė - Ivanauskienė, prof. S. Jankaus kas, prof. P. Slavėnas. Į Lenino rajono Tarybą — drg. drg. G. Kursevičienė, J. Palionis, P. Raslmavlčius.
us visuomenininkas Pirmą kartą artimiau susipaSinti su Raslmavičlum man teko 1954 metais, einant IFF komjaunimo biuro sekretoriaus parei gas. Raslmavičias tuomet buvo uni versiteto komja jnimo komiteto sek retoriaus pavaduo toju. Ne vieną va landą mes pralei dome drauge spręsdami opius studentų gyvenlmo klausimus. Nuo 1954 me tų Jis kasmet iš renkamas į universiteto kom jaunimo komitetą. Nuo 1955 metų jis — LLKJS Vilniaus miesto Leni no rajono komiteto biuro na rys. Aktyvi visuomeninė veikla nekliudo Pranui gerai moky tis, ruoštis tarybinio teisinin ko darbui. Jo egzaminų knygutėje mirguliuoja vien tik „labai gerai”. Jis skaito daug teisinės, politinės lite ratūros, giliai studijuoja mark sizmo-leninizmo klasikų veis
☆ PAS KARININKUS
Antradienį Karininkų na muose įvyko Vilniaus įgulos karininkų ir mūsų studentų draugystės vakaras. Generolas Ziburkus papasakojo apie šlo vingą Tarybinės Armijos kovos kelią.
l ERDVES! Organizuojamas parašiuti ninkų būrelis, kuris veiks visuose fakultetuose. Devy ni parašiutai visam unive"sitetui. Dvi užsiėmimų va landos į savaitę, ir gegužės mėnesį — jau praktiniai šoki mai. 5 šokimai — III atskyris, 10 šokimų — II atskyris, 25 šokimai — I atskyris, o toliau jau vyks kova dėl instrukto riaus teisių ir dėl sporto meist ro vardo. Sąlygos darbui labai geros, perspektyvos viliojan čios, tad nepraleiskite progos ir neatsisakykite galimybės tapti geru parašiutininku. Pa skraidyti ore ne tik naudinga, bet Ir labai malonu. Įsidėmėti na, jog mūsų technikos laimė jimai apsaugo nuo bet kokių avarijų. Būrelio steigėjai
Atžymėti studenty Praėjusią vasarą Vilniaus m. aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų apžiūroje mūsų universitetas pateikė 148 moks linius darbus. Neseniai gautas TSRS Aukš tojo Mokslo Ministerijos įsaky mas, skelbiąs tos apžiūros rezul tatus. Praėjusi apžiūra parodė, kad dauguma studentų, profesoriams ir dėstytojams vadovaujant, atlieka įdomius mokslinius tyri mus, kurie įgalina studentus gi liau įsisavinti mokomąsias dis ciplinas, padeda išugdyti sava rankiško kūrybinio darbo įgū džius ir daugeliu atvejų suteikia reikšmingą pagalbą liaudies ūkiui. Įsakyme pabrėžiama, kad Vilniaus miesto aukštųjų mokyk lų visuomeninių mokslų katedros mokslo-tiriamajam darbui skiria vis dar nepakankamai dėmesio. 300 rublių valstybine premija
MASKVOJE Žiemos atostogų metu Eko nomikos mokslų fakulteto IV kurso prekybos specialybės studentai buvo komandiruoti į Maskvą gamybinei ekskursijai. Tikslas — susipažinti su ge riausiomis Maskvos prekybinė mis įmonėmis, organizacijo mis, jų darbu ir visuomeniniu maitinimu. Mes lankėmės stam biausioje Europoje prekybinė je įmonėje — Centriniame unlvermage, susipažinome su vie nu iš geriausių gastronomų Nr. 2 ir dviejų naujai atida rytų maisto produktų parduo tuvių darbu, pabuvojome eilė je visuomeninio maitinimo įstaigų. Ekskursijos metu, apsilankę Maskvos Lomonosovo vardo universiteto studentų ir profe sorių valgyklose, fabrike-vlrtuvėje Nr. 4, „Paryžiaus Komu nos” fabriko darbininkų val gykloje ir kt. įsitikinome, kad visų jų būdingas požymis — didelis savo gamybos pro dukcijos kiekis (net iki 83%).
Savo gamybos produkcijos sa vikaina daug mažesnė. Virtuvėse visi svarbiausi darbai mechanizuoti. Cla nau dojamos elektrinės mašinos mėsai piaustyti, bulvių valy mo, indų plovimo mašinos, elektriniai maisto virimo ka tilai ir kt. Valgiui paruošti pagrindinai naudojamos dujos ir elektros energija. Kad pa ruoštas maistas neatšaltų, jis laikomas marmitlnėse krosny se. Valgyklose praktikuojamos savęs aptarnavimo formos. Greitam aptarnavimui yra sa lė, kur valgoma tik stovint. Bendrai, pietum pavalgyti su gaištama ne daugiau kaip 15 —20 minučių. Pietų pertrau ka darbininkams skelbiama skirtingu laiku. Tai daroma todėl, kad valgyklose nebūtų susigrūdimo. Mes šios gamybinės eks kursijos metu daug ką pama tėme ir pasimokėme. įgytos žinios padės mums tapti geres niais specialistais. L. Riauba V. Vilys Br. Cereška Sekanti prie žemėlapio iš Vieną akim'.rką Janinai pa EMF IV k. stud. sirodė, kart klasė padengta ėjo mergaitė. Visai netikėtai ji pilkšvo rūko uždanga, ir iš po storu balsu išbūbnijo: Teorines žinias jos sklinda keistas šnarėjimas, — Daugiausia kritulių iš bruzdesys. Sekundė, antra. .. krinta Sacharoje... — Pasakė pritaikiau praktikoje Rūkas tartum prasiblaivė, ir ir nutilo1 susigėdusi. Klasė su praktikai atlikti prieš Jos akis vienas po kito prunkštė. Toliau teko aiškintis aš Gamybinei buvau nukreiptas į Klaipė ėmė ryškėti smalsūs šeštokų bendromis jėgomis. dos miesto prokuratūrą bei veidukai... Bėgo brangios, taip kruopš I Klaipėdos Liaudies teis Susikaupus mažoji budinčio čiai suskaičiuotos minutės. Ar mą. gamybinės prak ji skaičiavo nesančius. Po tėjo antroji pamokos dalis. tikosPirmomis mane jaudino kiekvienos pavardės ji taip įti „Ar suspėsiu?” — šmėkštelė viena dienomis mintis: ar sugebėsiu pri kinančiai linkčiojo galva, mo jo galvoj mintis. taikyti universitete įgytas ži suodama mėlynais kaspinais, Aiškia, gražia rašysena už nias praktikoje. Visais neaiš jog Janina pasijuto seniai ją klausimais tekdavo kreip pažįstanti. Ir klasė neatrodo rašė lentoj temą — „Afrikos kiais tis į praktikos vadovus. Reikė upės ir ežerai ” ir pradėjo pa daugiau tokia balsi. jo skubėti, kad galėčiau pil šakoti. Neįprastas jai buvo Jau patikrino namų darbus, pabarė tinginius, Reikėjo lėtas pasakojimo tempas, ir žo nai įvykdyti plačią praktikos džius reikėjo parinkti neįpras programą. Dėl to daugelį klau kviesti atsakinėti. Bet ką? teiko paliesti gana pavir — Ročka, — pašaukė pa tai paprastus, suprantamus val simų neįsivardę. Liesas, su dideliais aki kams. Nuo jaudinimosi dar la šutiniškai, jilinant. Vienas iš biau paraudo skruostai. niais berniukas priėjo prie ap trūkumų, kuris draskyto žemėlapio, atsiduso, Į pamokos pabaigą ėmė jautėsi atliekant ir ėmė greitai berti žodžius. bruzdėti vaikai. Bet Janina ne Abejonių nebuvo — Afrikos nusiminė. Kas sunkiausia ir gamybinę prakti klimatą jis žinojo kaip eilė svarbiausia — jau išaiškinta. ką, tai silpnas Tei raštį. Ir smagu buvo Janinai, Dabar ji kalbėjo apie nuosta sės fakulteto ka vadovavi kad pirmas jos ranka rašytas bųjį Viktorijos krioklį, parodė tedrų mas. Man atlie pažymys buvo penketukas. paveikslus... kant praktiką, nei teisme, nei prokU’Kai ketvirtakursių geografų ratūroje nė karto būrelis išėjo iš II vidurinės mo moksliniai darbai nebuvo atvykęs kyklos, gilus vakaras gaubė ir TSRS Aukštojo mokslo minis Vilniaus gatves. Godžiai kvėp vadovas iš fakul terijos pagyrimo raštu apdova dama gaivų, lyg pavasariu teto. Katedra ne notas Fizikos-matematikos fak. kvepiantį orą, Janina dar ir įstengė net telefo pasiteirauti, studentas VYTAUTAS JASUTIS dar grįžo mintimis į mokyklą. nu už mokslinį darbą „Kadmio te- Tiesa, nemaža kritikos teko jai kaip atlieka prak lurido plonų sluoksnių fotolaidų- išgirsti, bet buvo ir šiltų, pa tiką Jų išsiųsti stu dentai. mas". Ekonomikos m. fak. stu guodžiančių žodžių. Nežiūrint to, dentas ALGIMANTAS MALI — Brinevičiūtė turi pedago kad ir silpnai va NIO NIS už darbą „Kolūkio pa jamos ir jų paskirstymas (pagal ginių gabumų, — rodos, girdi dovavo fakulteto Kapsuko rajono „Šešupės" ir ji pedagoginės praktikos va katedros, aš, pro Kalvarijos rajono „Bangos" kol dovo Cirvinsko žodžius, o mo kuroro ir liaudies ūkių darbo duomenis)" apdovano kyklos geografijos mokytoja teisėjo vadovavi tas 200 rublių vertybine premija Makarevičiūtė net nuoširdžia! mo dėka, sugebė pasisavinti ir TSRS Aukštojo mokslo minis stebėjosi, kaip Janina viską jau darbo suskubo atlikti laiku. Janina praktinio terijos pagyrimo raštu. jau užmiršo, kaip repetavo pa įgūdžius ir po me TSRS Aukštojo mokslo minis moką auditorijoje su drauge, tų kitų išeisiiu sa terijos pagyrimo raštais atžymė kaip ruošėsi, jaudinosi ir kaip varankiškai dirbti, turėdamas ne tik tas 31 mūnų universiteto studen iki gyvo kaulo jai buvo įgrįsu- teorinių žinių, bet sios vingiuotos Afrikos upės. tų darbas. Prieš akis — kitos penkios pa šiek tiek ir prakti mokos, kitos klasės, kiti dieny kos. /. IASILIONIS nai. St. Bernatonis Aspirantūros skyriaus Teisės m. f. IV vedėjas D. Kadžiulytė kurso stud.
M
v-
Pradėjome Po žiemos ato stogų III kurso bibliotekininkai pirmą kartą išvyko į gamybinę prakti ką Maskvos, Le ningrado, Vilniaus bibliotekose. Aš ir dar keturi draugai gamybinę praktiką atliekame univer siteto Mokslinėje bibliotekoje. Suži nojome, su kokio mis leidyklomis ir bibliotekomis pa laiko ryšius mūsų biblioteka. Ilgesnį laiką teko dirbti periodikos skyriu je, kuriame, nekal bant apie sąjungi nę periodiką, yra užsienio šalių žy mesnieji žurnalai Ir laikraščiai. Praktika tęsis dar visą mėnesį. V. Venslovaitė, III k. bibliotekininkė
Y B I N
E
Pirmoji
pamoka
P
R A K T I K
A
Profesorius Paulius Slavėnas
P. Slavėnas astronomiją pa kalus. Šiuo metu jis sėkmingai mėgo dar būdamas gimnazi rašo diplominį darbą, ruošiasi jos suole. Noras sužinoti, kas vyksta visatoje, planetų pasau valstybiniams egzaminams. Pranui Rasima- lyje, vertė P. Slavėną gilinti vlčiui dabar 27 žinias astronomijoje. Tik ką metai. Jo biografi baigęs gimnaziją, 1918 m. jis ja nesudėtinga. įstoja į Maskvos universiteto Vaikystė, panašiai matematikos skyrių. Su malonumu prisimena P. kaip tūkstančių darbo žmonių vai Slavėnas, kada jis, būdamas kų, prabėgo sekio- prof. Kazakovo mokiniu, pir Jant paskui galvi mą kartą gavo leidimą per te jų bandą. Tuo jis leskopą stebėti planetų pasau padėdavo savo tė lį. Tai buvo tikra šventė. Bet vams uždirbti juo ta laime busimajam mokslinin dos duonos kąsnį. kui neilgai teko džiaugtis. Sun Vargais negalais kios materialinės sąlygos pri ■ Jis užbaigė pra vertė universitetą pakeisti tar džios mokyklą. nyba geležinkelyje. Galutinai Vėliau, atkūrus Tarybų va'- universitetą P. Slavėnas bai džią Lietuvoje, Pranas lanko gia Lietuvoje ir gauna moksli Ząslių progimnaziją, o 1952 nę komandiruotę į JAV specia m. išlaiko brandos atestato eg lizuotis astronomijos srityje. zaminus Kaišiadorių vidurinė 1930 m. jau vėl Lietuvoje je mokykloje ir po to pradeda P. Slavėnas gauna privatdo studijuoti universitete. cento vardą ir paskiriamas ast Aš esu tikras, jog Pranas ronomijos observatoriuml. dės visas jėgas ir energiją, Hitlerinės okupacijos me kad sąžiningai atliktų jam pa tais P. Slavėnas buvo pašalin tikėtą svarbų valstybinį depu tas iš universiteto. Kad nepa tato darbą. tektų į okupantų rankas, gar sus astronomas - mokslininkas P. Bernatavičius palieka Kauną ir apsigyvena
Vilniuje, kur gauna matemati kos mokytojo vietą, o vėliau žengti pirmuosius žingsnius kelyje į žvaigždes ir planetas. dirba ligoninėje buhalteriu. Už sėkmingą mokslinę, pe Po Tarybų Lietuvos išvada vimo P- Slavėnui Aukščiausio dagoginę ir visuomeninę veik ji atestavimo komisija pripaži lą prof. P. Slavėnas TSRS no fizikos-matematikos daktaro Aukščiausiosios Tarybos apdo laipsnį ir profesoriaus vardą. vanotas Darbo Raudonosios Ir vėl mėgiamas darbas — Vėliavos ir „Garbės ženklo” paskaitos studentams, tam žva ordinais. Prof. Slavėnas savo Ilgos liam jaunimui, kuriam tarybi nė santvarka plačiai atvėrė mokslinės bei visuomeninės aukštųjų mokyklų duris, moks liniai tyrimai. Prof. P. Slavėnas yra para šęs kelis šimtus straipsnių, ke liasdešimt mokslinių knygų ir vadovėlių. Pastaruoju metu šis žymus mokslininkas kartu su studen tais nagrinėja žvaigždžių evo liucijos klausimus, išleido eilę straipsnių mokslo istorijos Lie tuvoje klausimais. Jo buvę mokiniai dirba įvai riose Sąjungos vietose: Alma Kochanaitė specializuojasi Pulkove pas prof. A. V. Markovą, Jekaterina Kupo — Alma-Atoje pas akademiką G. A. Tichovą, kiti dirba Kijeve, moksli niais bendradarbiais ir pan. Vi si Jie su meile prisimena prof. P. Slavėną, kuris padėjo jiems Profesorius darbo metu.
veiklos metu įgijo didelį pasi tikėjimą ir pagarbą ne tik dės tytojų, studentų bei tarnauto ji! tarpe, jis yra plačiai žino mas mūsų visuomenei. Jo kan didatūra iškelta į Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų Tarybos deputatus 111 rinki minėje apygardoje. A. Mlnevičfus
A. Šarkio nuotr.
Ha KpbiJibflx
530-560 VALANDŲ SAVARANKIŠKAM DARBUI
He u3MepuTb yzoduū 0THU3HU. Moeū H B3ZAadoM ntuenuwbix tioneH He OKUHlįTb. nod CUHHUeM AyHHblX XOAodhblX ozneū ŪOK> u sedy a no Kypcy MūiuuHy: 3tot BūAbc nod Aynoii $Aa 0THU3Hbl podHOŪ Mbi C T060Ū HanUCAAU BHepa AUUb. Hah nee odnoū 3tot BūAbc noū, MuAbiū, daAenuū Tosapuių. BcnoMunaio: koaiohuū, cepdurbiū MODOS TpetyaA na BocToite b cedoū zayxoMaHu>;. EOMcoMOAbCKoe cepdųe na nodBUZ peaAOCb, ii 1 Abuz u necna zopanaa MOHUT. Ha A.v.ype 6oAbtuoM, lia liiupOKOM, CBHTOM, H to OemcuT ienp0Aa3Hoū raūzoio, MoAodou pyKoii Komcomoa moū ropod nOCTpOUA SUMOK). Bot Aeiy iiad BaūKūAOM, nad
privalomų užsiėmimų sąskaita * Kalba EMF dekanas
BpaTCKOK) T9C:
HoKpbiAacb Cu6upb npoBodaMU CTOAbHblMU, A KpyzoM, zde uiyjueA Herpeeostcennbiu Aec — Be3de zopoda BbipacratOT OTHblHe. Ha ypaae cedoM, Ha npocrope peuHOM ropodū B HOBOCTpOUKU odeAucb. HeAuna uiyMur, MoAodejtcb cnur — yrpoM, ųyrb coAHųe, 3a deao. 3aucKptiAacb, ceepKaa, 3ae:ida enepedu, jr v Ha CŪMOM BblCOKOM U3 3OŪHUU CTOAUųbl., Moti TOBaputy podnotl, moū dpycHcume, zaadu: UIaiatoU{Uti coaneųnbiu Aya 30AOTUTCa — Ha aocroKe Bcraer H zepodcKU uder no 3eMAe 3ūMeųaTeAbHou nauieu. Tbl B3ZAHHU BOKpyZ, Mou podnoū dpyz: CblUfetUb AU B MUpe Tbl Kpatue? r E H.
Mokymo planų racionaliza- ti dirbdamas savarankiškai. vimas Ekonomikos m. fakulte Gi ekonominės geografijos pa te buvo pradėtas jau šių moks skaitose turi būti dėstomi ir lo metų pradžioje. Rudens se nagrinėjami tik ekonominės mestre tai lietė tik atskiras geografijos klausimai, sustip disciplinas (liaudies ūkio pla rinant Jų studijavimą darbu navimą, pramonės įmonių or užpaskaitinėmls valandomis. ganizavimą ir planavimą, Greta to sekama, kad ekono TSRS valst. biudžetą ir kt.). minė geografija neslkartotų su Bet, mažinant atskirų dalykų liaudies ūkio istorijos kursu dėstymo valandas, dar nepa ir atvirkščiai. kankamai buvo suderintas kai Analogiškai pertvarkytas ir kurių disciplinų dėstymas spe statistikos kursas. Perkėlus cialybėmis ir semestrais, nebu pradinių matematinių išdėsty vo pasiekta Ištisinio gretuti mų dalį į matematinės statis nių disciplinų programų tema tikos kursą, kuris einamas III tinio suderinimo, siekiant iš semestre, o taip pat numačius vengti medžiagos pasikartoji darbą su literatūra ir namų mo, temų paralelizmo. darbus praktiniam statistinio S. m. sausio mėnesį Ekono metodo įsisavinimui, susidarė mikos ir Teisės m. fakultetų galimybė sumažinti statistikos Jungtinė Taryba patvirtino pagrindų savaitinį valandų Ekonomikos m. fakulteto visų skaičių aukštesniuose semest trijų specialybių naujus, racio ruose. Savaime suprantama, kad nalizuotus mokymo planus. Prieš Juos sudarant, kated paskaitų valandų skaičiaus ros apsvarstė galimumus tiks mažinimas nereiškia dėstomųliau paskirstyti disciplinas se jų dalykų programų trumplmestrais, Jungiant, bendruo nimo, studijų darbo mažinlsius kursus į vieningas sroves mo. Mokymo planas mažiną ir nustatant tikslingesnę jų studentų buvimo laiką auditodėstymo tvarką, o taip pat su rijose, bet reikalauja ne mamažinti savaitinį valandų žiau, o daugiau laiko skirti skaičių, patikslinant pasikar darbui su knyga skaityklose, namuose. Tik tojančių temų paskirstymą kabinetuose, taip gretutinių disciplinų šiuo atveju bus pasiekta aukš taip, kad tų temų nereikėtų tesnio studijų ir studentų iš lygio ir bus skaityti po keletą kartų. Kai simokslinimo kurios temos buvo perkeltos pateisinta pati racionalizacija. savarankiškam studentų dar Studentai turės sugebėti anks bui užpaskaitiniu metu. Tai tyvesniuose semestruose įgy leido sumažinti atskirų spe tas žinias pritaikyti vėlesniais nagrinėjamo klausimo cialybių mokymo planus metais : 530—'560 valandų, kas^suda- įsisavinimui ir sprendimui. 10 12,5 13,5% standartinių Didžiulis vaidmuo čia tenka sistemingam uždavinių atliki mokymo planų laiko. 1^Kartu ” --- • x _ mui, rimtam pasiruošimui pra pasiektac savaitinio privalomųjų valandų skaičiaus tyboms bei seminarams ir ak sumažinimo. Pastarasis nie tyviam juose dalyvavimui. kur neviršija 32 valandų, o at Mokymo planų raclonalizaskiruose aukštesnių kursų se vimas sudaro dirvą studentų mestruose sumažėjo iki 20— mokslinių būrelių veiklai su 24 valandų į savaitę. stiprinti ir plačiau išvystyti ir Paimkime, pavyzdžiui, eko tuo pagrindu pakelti semina nominės geografijos kursą. Iki rinių, kursinių ir diplominių šiol jame daug laiko buvo ski darbų lygį. riama fizinės geografijos klau Racionalizuoti mokymo pla simams dėstyti. Dabar iškeltas nai svarbius reikalavimus ke reikalavimas, kad fizinės geo lia ir fakultetų katedroms. grafijos žinių studentas pri Pirmoje eilėje reikia dar glau valo turėti iš vidurinės mo desnio kontakto tarp katedrų kyklos, arba turi jas prisimin- ir atskirų Jų narių, sudarant tematinius kalendorinius pa skaitų dėstymo planus ir pa tikslinant dalykų programas. Antra vertus, negalima leisti' jokio schematizmo, nepateisi namo svarbių klausimų siaurinimo „dėl laiko stokos”. Da lykų dėstytojai turi įsigilinti į mokslinius disciplinų pagrin-
Nebijokit —taryba jas užtars! Vasario 18 d. Čiurlionio 23-b bendrabutyje bendr. ta ryba svartstė Gamtos m. fakul teto II kurso studentų elgesį. Štai keletas epizodų. . . Kalba SIRVINSKAS, visas išraudęs (matyt jaudinasi): ........ Taigi, aš, Šlrvinskas Rimvydas, matote, (draugai taip sako) esu labai nervingas žmogus ir vos tik truputį (na, sakysim, alaus bonką) išgersiu, tuojau girtas. Bet, šeštadienį išgėriau ne tik alaus, bet ir ki tokio. .. Na, neprisimenu, Norėjau pašokti, bet, žinote, nukritau ant žemės, nepasiekęs nei durų. Sakote, kad kambaryje lau žiau kėdes, daužiau langus, kad užpykau ant radijo ir draugo, ir todėl pirmajam su daužiau skalę, o antrajam vos nenumušiau nosies. . . Bet ką padarysi, tokio aš charakterio žmogus, jei išgeriu. . . Aš ir negėręs. . . Na, jeigu ką nors padarau, tai neprisimenu". .. LECHOVICIUS (drąsiai). ,,. . .£š gėriau, bet buvau visai negirtas. Sirvinskas tai
palūžo, o aš ne. Aš Jį dar na mo parnešiau. Sakote, kad aš besikeikdamas pažadinau iš gi laus miego visas Vingio parko varnas. Žinote, viską gerai pri simenu, o to tai tikrai neprisi menu ir, tur būt, neprisimin siu. Iš tarybos daug kas kalbėjo, bet bendrai tai taip (šiek tiek abejodami): ,, . . .O mes, bendrabučio taryba, nors jūs, draugai, ir „neprisimenate", gerai žinome, kad jūs meluojate, girvinskai, jeigu negali pakelti gėrimo, tai negerk. Pernai tave svars-
tėme, šiemet vėl svarstome, jei dar pasigersi, tai vėl sušauksi me posėdį ir vėl svarstysime, žinok. Bendrai tau papeikimą reikėtų, nuimti. . . bet atsižvel giant į visas sąlygas...” Taip kalbėdami ramino Slrvinską bendrabučio tarybos na riai, kol vaikinas (nusirami no. O Lechovlčius nė kiek ne sijaudino, jis tur būt galvojo: „išleisklt mane greičiau, nusi keiksiu taip, kad varnos Vin gio panke visai nebeperės. P. S. Slrvinskui po ilgų de rybų nutarė įrašyti papeikimą su paskutiniu perspėjimu ir pasakė, kai jis tik patriukš maus, tai vėl jį svarstys. Tur būt, kitą kartą „atsižvelgda ma” į visas sąlygas"... Nebijokit — taryba jus užtars!
M. GUDAITIS
dus, iškelti juos prieš audito riją, sudominti studentus es minėmis mokslo problemomis, aiškinant jų sprendimo kelius marksistinės-lenininės teorijos šviesoje. Kartu turi būti ge rai pergalvota pratybų ir se minarų tematika, pakeliant ją į aukštesnį mokslo lygį; taip pat reikia toliau kelti reiklu mą pratybų ir seminarų pravedlmo kokybės atžvilgiu. Dabartiniu metu fakulteto katedros skiria ypatingą dėme sį esamiems šioje mokymo proceso formoje trūkumams pašalinti. J. Pauliukonls
USK —PSK
Draugiškas susitikimas
Žiemos treniruočių rezulta tams patikrinti, ruošiantis LTSR aukštųjų mokyklų var žyboms, vasario 17 d. įvyko draugiškos lengvosios atletikos varžybos tarp universite to ir Pedagoginio instituto sporto komandų. Varžybos vyko atvirame ore ir uždarose patalpose. Susumavus varžybų rezulta tus (į įskaitą buvo imami trys geriausi rezultatai kiek rungtyje) santykiu vienoje 170:119 laimėjo PSK sportinlnkai. J. Grybauskas
Viešintis Lietuvoje TSRS sunkumų kilnotojų rinktinės treneris, nusipelnęs sporto meistras I. Mechanikas vasario 13 d. ,,Žalgirio” salėje susitlko su universiteto sunkiaatlečiais. Svečias papasakojo, kaip Lietuvos sunkumų kilnotojai ruošiasi pirmajam tarptautiniam susitikimui su Suomija, pasidalino įspūdžiais iš XVI olimpinių žaidynių, da vė draugiškus patarimus. V. Vasiliauskas
vienas iš mažiausiai (žiūrovo pastabos) pavykusių. Akt. Anqija. 1930 metai... Šalis, Pakšto vaidyboje kurioje rafinuotas veidmainiš daug neapšlifuolukumas egzistuoja greta drą mo, jaučiasi prade saus polėkio, kur novatorių dąs nepatyręs akto ryžtas turi pakelti sunkią ko rius. Dar kol sėdi vą prieš užsispyrusį konserva- Jis, ir replikos, atro pasa tyvizmą. Mes pažįstame ją iš do, teisingai Dikenso, Golsuorsi raštų. Jai kytos, ir jis laisviau Bet Jo ju visą turiningą savo gyvenimą jaučiasi. skyrė rašytojas - humanistas desiai scenoje, netu kur dėti Kroninas. Kronino pjesė „Ju rėjimas piteris juokiasi” — skirta mė rankų (visų prade nelaimė!) dančiųjų i.. giamiausiai šio autoriaus temai rodo, kad Pakštui I — gydytojų gyvenimui. vaidJoje demaskuojama tariama dar prie šio dauq mens reikia mokslinio darbo „laisvė” bu-dirbti, pajusti, pažuazinėje visuomenėje. galiau, kad Jis savo Tikiuosi, kad dauguma drau judesių, vaidybos gų jau matė šį pastatymą mū šeimininkas. sų scenoje, pastatymą, kuris Pagaliau, teigia buvo žiūrovų šiltai sutiktas. Drąsiai pasielgė dramos mė mas herojus y*-a gėjų būrelis, pasirinkdamas Meri Nerrey (akt. patį veikalą. Jauniems akto riams teko sunkus uždavinys Midvikytė). Tai sun Nuotraukoje: iš kairės į dešinę — Pol'S — būti anglais (!) su jų subti kus vaidmuo. Akto Veneris (M. Kazlauskas), gydytojas Druetas reikia daug Pakštas) ir Džordžas Torogudas (S. Repšys). liu charakteriu, savotišku tem rei kad A. Šarkio nuotr. peramentu. Būrelio vadovas meistriškumo, beveik nebylios jos akt. Bautrėnas padėjo daug trūksta to „angliško šaltumo” scenos (1 pav.) ri^ųtų prasmę. pastangų, kad teisingai būtų Matosi, kad akt. Midv.kytė ge jos išraiškoje, dažnai Jude suprasti vaidmenys, sukurtos rai suprato savo charakteri, siuose. pilnakraujės mizanscenos. Prie Prie mažiau vykusių vaid savo temperamentą. Jos val”V‘ vykusių reikia priskirti akto ba patraukli, turininga akių menų galima priskirti Džordžo rių išsidėstymą arbatos metu išraiška, gražus balso tembras Torogudo vaidmenį (akt. S. (1 veiksmas, 1 paveikslas), kai Repšys). Tai, toli gražu, ne gy (tik vietomis per tylus), teisin atvykusi į kliniką jauna gydy dytojas. .. ir, deja, ne užsie ga intonacija. Tačiau ne VIS" toja Meri Nerrey arčiau susi kas patiko man jos vaidyboje. nietis futbolininkas! Tai grei pažįsta su busimaisiais bend Ir vėl 1 paveikslas. (Dar kartą čiau mūsų studentas... Akto radarbiais. Prie stajo (gal būt, kartoju, kad suprantu, kokia rius Repšys turi sceninius tai ir techniška kliūtis — vie sunki scena akt. Midvikyteii). duomenis, tačiau jie nepanau tos stoka?) neranda sau vietos Ji dėmesio centre. Į ją nukreip doti, kuriant gydytojo Torogu kaip tik gyd. Veneris ir tos ir veikėjų, ir žiūrovų akys. do vaidmenį. Panašiai galima gyd. Druetas. Geros, apgalvo būtų išsireikšti apie Alberto Jos santūrumas, kuklumas jau tos ir kitos mizans; anos. Tik, išeina iš savo rėmų: ji jau su Caiverso vaidmenį (akt. Andmano nuomone, pauzė (II veiks kaustyta. Per didelis įsitem riulevičius). Misis Foste*- (akt. mas, 1 pav.), kai kambarinė pimas — ir aktorės nenau; Medeišytė), Dženi (akt. J. Po denqia stalą, gavosi per ilga dai, žiūrovui atrodo, kad tai ciūtė). ir režisūriniu atžvilgiu ne vi daugiau jaudinimasis prieš Nepaisant nevienodo atliki sai pateisinanti save. Tiesa, ši žiūrovą, o ne prieš naujuosius pauzė buvo sutrumpinta jau koleqas... Suprantu, kad tai mo lygio, spektaklis įdomus, antrosios premjeros metu. Ge „angliška natūra”, bet vis dėl jaudinantis. Vis tik sunkios rai sceniškai sutvarkytas II to nebūtinas toks didelis įsi psichologinės scenos (sunkios veiksmo 2 paveikslas (bene ge tempimas. net profesionalams) mūsų sce riausias). noje nuskamba raiškiai, patai Ryškus ir gerai atliktas GlePjesė suprasta teisingai. Tei ko į žiūrovo emocijas. singai nukreipiami atlikėjai, dis Breg paveikslas (akt. N. kuriems tenka didžiausia atsa Tiesa. Keletas pastabų dėl Baužytė). Labai gera kulmina komybė: perduoti žiūrovui visa apsirengimo. Direktorius Edga tai, ką norėjo pasakyti Kroni cinė veiksmo scena (II veiksmo ras Bregan turėtų pakeisti nas. Pažiūrėjus „Jupiteris Juo 5 pav.). Misis Breg ant didelio savo darbo kostiumą šventės kiasi”, neišdrįsiu pasakyti, kad nusikaltimo slenksčio. Momen proga, kai jo žmona ir kolegos buvo „nedadirbtų” vaidmenų. šventiškai blizga. Nenatūraliai Atvirkščiai, kiekvienas vaid tas labai atsakingas. Kaip iš atrodo čaiversas: ne vietoje muo nepaprastai daug ir at spręs šį uždavinį akt. Baužy aptukimas... Tai, žiūrovo ma kakliai gromuluotas. Kai ku tė’ Salėje tylu... Už aktorę nymu, lengvai ištaisytina. rie šio darbo vaisiai man la labai daug kalba akys, ran Šiaip, nepaisant saviveiklininbai patiko, o kai kuriems no kos. .. Salėje kažkas sušnibž kiškų bėdų, sprendžiant apsi risi pareikšti vienų ar kitų da: „Niekšė...” Taip. Uždavinys rengimo klausimą, rūbai geri. atliktas labai gerai. Nė vienas žiūrovo pretenzijų. ... Mėgstu Kroniną-humanisaktorės gestas nekalbėjo jos Veikalo herojus — Polis Ve nenaudai. Tai, be abejonės, ga tą. Labai apsidžiaugiau, kad neris (akt. M. Kazlauskas). Tai mylimas Kronino herojus — bi aktorė! mūsų universiteto dramos bū Edqaro Bregan vaidmuo te gydytojas novatorius, didelio relis pasiryžo tokį sunkų už proto, sąmojingas žmogus. ko akt. R. Adomaičiui. Aktorius suprato savo vaidmenį. davinį, kaip „Jupiteris juokia Jam tenka daug kovoti už sa vo kilnios idėjos įgyvendinimą, Jis teisingai perduoda žiūro si”, spręsti. Jau vien repertua [tempta kova daro jį dažnai vui klinikos direktoriaus pa ro pasirinkimas rodo, kad sarkastišku. Veneris—Kazlaus veikslą. Bet rimtas trūkumas kas greit užkariauja žiūrovo Adomaičio kūryboje yra tas, centrinis dramos būrelis eina simpatijas: puiki veido, akių kad jis kartojasi savo visuose teisinga kryptimi, ugdydamas (turiu galvoje aktorių meistriškumą. Tik ne išraiška, laisvumas scenoje. vaidmenyse Tik, mano manymu, Kazlaus anksčiau statytas pjeses). Daug galima užmiršti dikcijos! Daž kui reiktų dar padirbėti prie kur jis monotoniškas, kalba dikcijos: jo dažnai nesigirdi tuo pačiu pakeltu, įtemptu to nai dėl to žiūrovas nesupran arba negalima suprasti reikš nu. Aišku, jo vaidmuo (pasta ta, kam puikūs vakariniai da mingos replikos. Bet visumoje rasis) sunkus. Daugelyje vietų mų rūbai (mat, negirdėjo, kad Venerio vaidmens sukūrimą jis visai nebloqas. Bet dirbti buvo aiškintas pasiruošimas reikia laikyti gražiu kūrybiniu dar reikia daug. Fani Liminga — akt. G. vakarui...). Bet tai pataisoma! Kazlausko laimėjimu. Tai vie nas iš tų aktorių, kurie sceno Vitkauskaitė. Sukurtasis vaid Daug darbo reikalavęs spek je tikrai gyvena, o ne vaidina, muo teisingai padeda žiūrovui „žmogiškame šiukšlyne”, suprasti tai, ką autorius no taklis davė gerus vaisius, žiū anot Venerio, yra dar vienas rėjo pasakyti šiuo personažu. rovas patenkintas. Daugiau to tikrasis žmogus — gydytojas Tik Vitkauskaitei dar trūksta kių drąsių sceninių sprendimų! Druetas (akt. A. Pakštas). La to kieto, žiauraus kitų (žemes V. VAIZDŽIOTĖ, bai įdomus vaidmuo, tačiau nių už ją) žmonių atžvilgiu,
76
Ė PRAKTIKA
***| Gauti USK ženkliukai. Studental-sportinlnkai gali juos įsigyti per savo fakulte tų sporto klubų pirmininkus.
„JUPITERIS JUOKIASI
padavė pareiškimus į nau jai įsikūrusį mūsų universite te liaudies kūrybos ratelį, or ganizuotą prie archeologijosetnografijos katedros. Vasario 15 d. įvyko steigiamasis susi rinkimas, kuriame dalyvavo įvairių fakultetų, įvairių kur-
merginos
sų atstovės. Būrelio seniūne išrinkta ekonomikos fakulteto V kurso studentė Ambraziejūtė. Būrelio tikslas — išmokyti mūsų studentes rankdarbių — austi juostas, siuvinėti, megzti. Be praktinių užsiėmi mų, kurie vyks du kartus per
savaitę, būrelio nariams bus skaitomos metodinės paskaitos. numato sukaupti Būrelis turtingą brėžinių archyvą, kuriuo naudotis galės kiekviena mergina.
S. Arūnaitė
MES ATSIPRAŠOME
MfMtSTtRU
gvVfnimo LV 01043
SPORTAS
„Tarybinio studento” re dakcija išplėstiniame posėdyje apsvarstė paskutinį lalkraščio numerį (Nr. 3—4). Numeryje daug korektūros ir turinio klaidų. Straipsnyje apie neakivaizdinį skyrių vie toje prorektoriaus A. Bendžiaus nurodoma Ūdro pavar dė, vietoje 1953 m. nurodomi 1950 m.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos- Gucevičiaus g., 3, telef. 2-10-38.
Spaudė lalkr;’
Ataskaitoje apie partinį suslrinkimą iškraipytos drg. drg. Uolos ir ' ■ Raguotlenės pavar ęs; išvardinant naujai išrink ta partinio biuro sąstatą, pra1; sta drg. Damldavičiaus paVu ’dė Nu; jatytos priemonės panašioms klaidoms ateityje išv- igti. Redakcija ų ir žurnalų leid. s
REDAKCINE KOLEGIJA
Ekonomikos mokslų fakulteto prekybos spec. I kurso studentai reiš kia užuojautą Staigvllui Petrui, jo motinai mirus.
Užs. Nr. 268