Universitas Vilnensis, 2001 m. birželis Nr. 5 (1622)

%\jniv^

/—j i $

hinc itur ad. astra

universitas

Birželis

? vilnensis

Vilniaus

universiteto

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS DURYS PAMINKLAS RAŠTIJAI Gegužės 21 dieną buvo atidengtos paminklinės

durys į Vilniaus universiteto biblioteką, skirtos pir­ mosios lietuviškos knygos - M. Mažvydo „Katekiz­ mo" 450 metų jubiliejui. Šios durys nėra atsitiktinė Vilniaus universiteto architektūros detalė - Biblio­

tekoje saugoma pirmoji lietuviška knyga.

2001 m.

Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt

\______ 7

laikraštis Nr. 5 (1622)

SIAME NUMERYJE: 5 p.

Gaisras bendrabutyje buvo netikras

7p:

VU Vertimo studijų katedroje rengiami profesionalūs vertėjai

8

p.

Už parašo padirbimą šalinti iš Universiteto

Universiteto absolventai gaus naujus diplomus

10

p.

Gegužę pasikeitė VUSA prezidentai

11 p Susirinkę į iškilmes VU Bibliotekos kieme tarsi netyčia tapome istorijos liudininkai. Mūsų akyse buvo sukurtas paminklas raštijai - Universiteto Bibliotekos durys, ku­ rios liks kartų kartoms.

Plačiau apie tai - 3 p.

MIUNSTERIO PREMIJOS UNIVERSITETO MAGISTRANTAMS IR DOKTORANTAMS

Studentų pažymėjimai renkami teisėtai

19 P. Viskas apie studijas užsienyje

VASARA PRASIDEDA SESIJA

Gegužės 21 d. VU Rektoriaus auloje „Balticum" fondo pirmininkė, VU Garbės daktarė, prof. habil. dr. Marija Vasna teikė Miunsterio pre­ mijas mūsų Universiteto magistrantams ir doktorantams.

V Naujiko nuotr. Stipendiatai su prof. M. Vasna ir Universiteto vadovais.

Plačiau apie tai - 2 p.

Pavasario pabaiga ir vasaros pradžia daugumai studijuojančiojaunimo neteikia ypatin­ go džiaugsmo. Saulės spinduliai vilioja pasikaitintiparkelyje - negalima, draugai kviečia į kiną - nėra laiko, televizorių žiūrėti - per didelė prabanga... Diagnozė viena - akademi­ niam jaunimui prasidėjo sesija. Geriausiu draugu vėl tampa knyga, o lankomiausia vieta biblioteka. Ypač sunku tiems, kurie studentavo...

Bet birželio mėnuo, taip pat ir sesija, netrukspraeiti - studentai vėl galės visomisjėgomis pasinerti į poilsio glamones. Iki rugsėjo...

2

Universitas Vilnensis

AKAD. B. JUODKAI - APDOVANOJIMAS UŽ NUOPELNUS LATVIJOS MOKSLUI Gegužės 29 dieną VU Tarybos posėdyje 1. e. rektoriaus pareigas akad. prof. Benediktui Juodkai už nuopelnus Latvijos mokslui įteiktas Trijų žvaigždžių ordinas ir diplomas, pasirašytas Latvijos respublikos Pre­ zidentės. Ordiną ir diplomą įteikė Ne­ paprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje J. E. p. Maira Morą. „Esame mažos valstybės, todėl pa­ saulyje garsinti ir skelbti savo vardą galime pirmiausia pasitelkę savo švie­ siausius protus“, - teigė ambasado­ rė. Ji išreiškė viltį, kad sėkmingas Lat­ vijos ir Lietuvos mokslininkų bedradarbiavimas netolimoje ateityje susi­ lauks sėkmingesnio rezultato ir mū­ sų kilmės bendros šaknys įkvėps ben­ driems darbams ne tik Latvijos ir Lie­ tuvos baltistus ir biochemikus, bet ir kitų sričių mokslininkus.

Akad. B. Juodka 10 metų buvo Latvijos Organinės sintezės instituto mokslinių disertacijų gynimo tarybos naiys, jis yra Latvijos MA užsienio narys. Lietuvos ir Latvijos mokslų akademijos yra pasirašę mokslinio bendradarbiavimo sutartį.

„U.V." inform.

VIENIJASI BALTIJOS SALIŲ UNIVERSITETŲ ADMINISTRATORIAI Gegužės 7-8 d. Kauno technologijos universitete surengtas ant­ rasis Baltijos šalių universitetų administratorių seminaras. Pirma­ sis vyko pernai Rygoje, Latvijos universitete. Šio seminaro idėjos iniciatorius - Turku universiteto administracijos direktorius Karis

Hyponenas. Suomijos universitetų administratoriai jau keliolika metų rengia bendrus seminarus, dalijasi patirtimi. Pernai buvo nu­ tarta pradėti rengti ir Baltijos šalių universitetų administratorių

seminarus.

Nijolė BULOTAITĖ,

dr. Eugenijus STUMBRYS

Ordiną ir diplomą akad. B. Juodkai įteikia Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje J. E. p. Maira Morą.

V Naujiko nuotr.

PASAULINIO GARSO MOKSLININKO PASKAITOS PROFESORIAUS MARTYNO YČO FONDO

DOVANA AKADEMINEI BENDRUOMENEI Gegužės 21 ir 22 dienos Vilniaus universiteto akade­ minės bendruomenės gyve­ nimą praturtino dar vienu ne­ eiliniu įvykiu - tomis dieno­ mis profesoriaus Martyno Yčo fondas surengė viešas pa­ skaitas Vilniaus universitete - „Laiko mašina kaip Hermanno Minkovvskio idėjų raidos išdava" ir „Juodosios

skylės".

Liana BINKAUSKIENĖ

Martyno Yčo pavardė Vilniaus universitetui gerai žinoma - jis yra VU Garbės daktaras, Universitetui paaukojo 50 tūkstančių JAV dolerių.

Kalbėdamas apie prof. M. Yčo dar­ bus ir nuopelnus, akad. B. Juodka iš­ reiškė viltį, kad profesoriaus fondo paskaitos Vilniaus universitete taps tradicija.

Paskaitas skaitė Kopenhagos universiteto profesorius, Teorinės astrofizikos centro Kopenhagoje direktorius, vienas žymiausių šiuo­ laikinių astronomų Igoris Noviko­ vas. Jo moksliniai darbai apie relia­ tyvistinės astrofizikos, kosmologijos, gravitacijos teorijas yra paskelbti maždaug 200 mokslinių straipsnių ir 8 monografijose. Pažymint jo nuopelnus mokslui, 1996 m. buvo surengta Tarptautinė reliatyvistinės astrofizikos konferencija. Pastaruo­ ju metu Igoris Novikovas teoriškai tyrinėja ypatingą žvaigždžių būseną, kuri susidaro galutiniame itin dide­ lės masės žvaigždžių raidos etape juodąsias skyles.

Juodoji skylė yra kosminis objek­ tas, kurio gravitacijos laukas yra toks stiprus, kad išjos negali išsiveržti nei spinduliai, nei medžiaga. Manoma, kad juodoji skylė gali susidaryti itin didelės masės žvaigždės raidos pa­ baigoje, kai jos gelmėse baigiasi bran­ duolinės reakcijos ir nutrūksta ener­ gijos gamyba. Netekusi vidinės ener­ gijos šaltinio žvaigždė, veikiama savo gravitacijos jėgų, ima staigiai trauk­ tis. Ji turėtų susitraukti į labai didelio tankio kūną. Tačiau dar nepasieku­ sios šios stadijos žvaigždės spindu­ liavimą sulaiko jos gravitacijos laukas ir tolesnis jos traukintasis nemato­ mas. Tiesiogiai stebėti juodųjų skylių

2001 m. birželis

Iš kairės: Fondo pirmininkas prof. M. Yčas, prof. I. Novikovas ir akad. B. Juodka. neįmanoma. Tačiau juodosios skylės gravitacijos laukas gali siurbti aplink ją esančią medžiagą (pvz., aplink ją skriejančios kitos žvaigždės medžia­ gą). Į juodąją skylę spirale krintanti medžiaga ima skleisti rentgeno spin­ dulius, kuriuos galima stebėti iš kos­ minių observatorijų. Paskaitoje buvo apžvelgti teorinių juodųjų skylių tyri­ mų rezultatai.

Paskaitoje „Laiko mašina kaip Hermanno Minkovvskio idėjų raidos išdava“ buvo nagrinėjama galimybė sukurti laiko mašinas, kuriomis nu­ keliaujama į praeitį, aptarta įvykių priežastinio ryšio problema. Žymaus fiziko ir matematiko Her­ mano Minkovskio darbuose pradėta aiškinti šiuolaikinė tikrovės sampra­ ta, kad praeitis, dabartis ir ateitis yra suvienyti į keturmatę būtį, vadinamą erdvėlaikiu. Plėtojant jo idėjas buvo prieita prie išvados, kad galima su­ kurti laiko mašiną. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kelionė į praeitį atveria galimybes ją pakeisti, pažeidžiant įvy­ kių priežastinį ryšį. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Paskaitoje buvo aptarta, kaip taikomifizikos dėsniai nagrinėjant lai­ ko mašinas.

Abi paskaitos buvo skirtos Her­ mano Minkovskio atminimui. Žymus mokslininkas yra kilęs iš Lietuvos, vė­ liau su tėvais persikėlęs gyventi j Ka­ raliaučių. Pažymėtini jo geometrinių metodų taikymo skaičių teorijoje dar­ bai, matematinės fizikos ir hidrodina­ mikos veikalai Mokslininko idėja apie keturmatę erdvę (ji dar žinoma kaip Minkovskio erdvė) sujungė trimatę fizikinę erdvę su laiku, ja remiantis

sukurti matematiniai A. Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos pa­ grindai.

Laikraščiui „Universitas Vilnen­ sis“ prof. M. Yčas sakė, kad anksčiau jis atvykdavo į Lietuvą dažnai. Tačiau dabar nuo jo paskutinio vizito į Lie­ tuvą praėjo jau 8 metai. Pirmą kartą Lietuvoje po karo jis buvo 1970 ir 1979 metais, vėliau lankėsi dar keletą kar­ tų. „Dabar jau pasenau, sunku ke­ liauti“, - juokėsi profesorius. Profe­ soriaus nuomone, Universiteto pa­ reiga, funkcija ir tikslas - ugdyti ir kel­ ti bendrą Lietuvos intelektualinį lygį. „Kadangi aš prieš 60 metų buvau šio Universiteto studentas, jaučiu tam tik­ rus sentimentus. Man kilo mintis, kad būtų naudinga, jeigu kuo daugiau įvai­ rių sričių žmonių bendrautų vienas su kitu. Humanitarai turėtų daugiau dėmesio kreipti į tiksliuosius moks­ lus. Po dviejų trejų metų tai bus tie­ siog būtinybė. Reikia eiti pirmyn, ne­ žiūrėti, kas vyksta Amerikoje ar Pran­ cūzijoje.“ Profesorių stebina šiandie­ ninis mūsų žmonių žavėjimasis viskuo, kas vakarietiška., Aš, gyvendamas Va­ karuose, matau, kad ten ne viskas yra gerai“, - sakė profesorius. Gana ilgai nebuvęs Lietuvoje, profesorius sakė ypatingo pokyčio čia nepastebėjęs, „gal tik vitrinos gražesnės“.

Profesorius negalėjo pasakyti, ar tokios paskaitos taps kasmete tradi­ cija. ,Jeigu turėčiau daugiau pinigų, būčiau galėjęs padaryti jas kasmetes, bet tos paskaitos daug kainuoja. Vie­ na paskaita kainuoja apie 5 tūkst. do­ lerių“, - „U.V.“ sakė profesorius M. Yčas.

Į seminarą susirinko Lietuvos, Lat­ vijos ir Estijos aukštųjų mokyklų ad­ ministratoriai. Dalyvavo svečiai iš Suomijos, Švedijos. Seminarą pradėjo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. R. Bansevičius, trum­ pai pristatęs savo aukštąją mokyklą, techninių universitetų specifines pro­ blemas, kylančias prisitaikant prie Bo­ lonijos deklaracijos reikalavimų. Apie pertvarkymus Latvijos universiteto struktūroje kalbėjo Latvijos universi­ teto administracijos direktorius Janis Stonis. Daugelį sudomino latvių eks­ perimentai, perėjimas prie šakinės struktūros, administracijos mažini­ mas. Pranešimą apie Kauno techno­ logijos universiteto administravimą ir valdymo strategiją parengė Tarptau­ tinių ryšių ir infrastruktūros prorek­ torius doc. Petras Baršauskas. Jis kal­ bėjo apie valdymo decentralizaciją, mažinamą finansavimą, kokybės kon­ trolę, didėjančią tarptautinę konku­ renciją ir sąlygas išsaugoti savo moks­ linį potencialą rinkos sąlygomis.

Skaitydamas pranešimą apie uni­ versitetų administratorių tarptautinį profesinį tobulinimąsi, Turku univer­ siteto administracijos direktorius K. Hyponenas sakė, kad aukštojo mokslo intemacionalizavimas - glo­ balizacijos pasekmė. Pranešėjas išvar­ dijo daugumą Europos ir pasaulinių profesinių universitetų administrato­ rių organizacijų, trumpai jas apibūdino.Tarptautinių akademinių organi­ zacijų skaičius labai sparčiai didėja.

Norint žinoti, kas vyksta pasaulyje, ir neatsilikti konkurencijos sąlygomis,

labai naudinga pasisemti patirties iš savo kolegų.

Jis pabrėžė, kad labai svarbu yra administratoriams bent kartą per me­ tus dalyvauti savo srities specialistų susitikime ar tobulinimosi kursuose Tokioms kelionėms išleisti pinigai pa­ prastai tikrai atsiperka, nes pagerėja darbo kokybė, kyla profesinė kvalifi­ kacija.

Kita seminaro diena buvo skirta fakultetų administravimo proble­ moms aptarti. Turku universiteto Me­ dicinos fakulteto administratorius Ristas Knutis savo pranešime akcen­ tavo profesionalaus fakulteto admi­ nistravimo būtinybę, nubrėžė skiria mąją ribą tarp fakulteto administra­ vimo ir akademinio vadovavimo fa­ kultetui. Tiirku universiteto administ­ ratorė Karina Koskinen pasidalijo pa­ tirtimi, kaip Suomijoje universitetų administratoriai kelia savo kvalifika­ ciją, susipažįsta su problemomis ir jų sprendimo būdais kituose Suomijos universitetuose. KTU Socialinių mokslų fakulteto prodekanė doc. Raimonda Minkutė-Henrikson pristatė fakulteto viziją.

Popietė buvo skirta informacinių technologijų taikymui valdant ir ad­ ministruojant universitetą. Praneši­ mus skaitė VGTU prorektorius doc. Arūnas Komka bei docentas Jo­ nas Daunoravičius, Lundo universi­ teto asocijuotas profesorius, geras Vilniaus universiteto bičiulis KjelisAkė Holmbergas, VU administraci­ jos reikalų prorektorius Aleksas Pik­ turna.

Nuspręsta kitą universitetų admi­ nistratorių seminarą surengti Tartu universitete kitų metų gegužės pra­ džioje.

MIUNSTERIO PREMIJOS UNIVERSITETO MAGISTRANTAMS IR DOKTORANTAMS Liana BINKAUSKIENĖ

Pradžia 1 psl. Šiemet Miunsterio premijos lau­ reatais tapo šešios magistrantės (As­ ta Murauskaitė (KHF), Jekaterina Lavrinec ir Agnė Jurgaitytė-Avižienė (FilosF), Kristina Vasiliauskaitė (EF), Indrė Klimkaitė ir Jolita Giedrytė (FilF)) ir dvi doktorantės (Daiva Sin­ kevičiūtė (FilF) ir Roma Jusienė (Fi­ losF)). Šie stipendiatai papildė jau nuo 1995 m. pradėtą Miunsterio stipen­ diatų sąrašą - iki dabar tokias stipen­ dijas gavo jau 56 mūsų studentai.

Vilniaus universiteto magistran­ tus ir doktorantus skatina 1995 m.

Miunsteryje prof. M. Vasnosiniciaty­ va įsteigtas Miunsterio fondas BALTICUM. Fondas remia humanitari­ nių mokslų studentus už geriausius jų baigiamuosius darbus. Stipendijos taip pat skiriamos našlaičiams, sun­ kiai materialiai besiverčiantiems ar neįgaliems studentams.

Po premijų įteikimo prof. M. Vasna sakė, kad ji labai džiaugiasi, galėda­ ma įteikti šias premijas Vilniaus uni­ versiteto studentams - jai šis universi­ tetas labai brangus ir jau ne pirmą kar­ tą šioje auloje profesorė įteikia stipen­ dijas mūsų studentams. „Fondo va­ dovybė mano, kad šios premijos jus padrąsins ir jūs tapsite pavyzdžiu ki­

tiems. Aš už savo pirmąjį darbą taip pat gavau premiją. Galbūt tai buvo ma­ no karjeros pradžia“.

Prof. M. Vasna pasakojo apie pir­ mą viešnagę Lietuvoje. Tai buvo 1993 m. gegužės mėnesį. „Universite­ to rektorius atvėrė man Vilniaus uni­ versiteto duris. Po kelių savaičių aš vėl lankiausi jūsų Universitete kartu su Vokietijos federaliniu prezidentu. Vė­ liau rektorius R. Pavilionis atvyko pas mus įMiunsterįirmespasirašėme Uni­ versitetų bendradarbiavimo sutartį“,paprastai apie šių prasmingų darbų pradžią kalbėjo profesorė. Tačiau ji, kaip ir kiekvienas žmogus, dirbantisdidelius ir prasmingus darbus, žino, kad ..sutartį nesunku pasirašyti, tačiau tai dar nereiškia, kad sutartis yra gyva. Be darbo ji yra mirusi“. Tas darbas ir buvo BALTICUM fondas - savotiškas til­ tas tarp Vilniaus ir Miunsterio univer­ sitetų, „o šios stipendijos yra tarsi to tilto sudedam osiosdalys, statybinė me­ džiaga“,-teigė prof. M. Vasna. Ne kar­ tą profesorės kalboje skambėjo žodžiai: , jūs turite draugų kitoje tilto pusėje Miunsteryje“.

Stipendiatų vardu kalbėjusi EF ma­ gistrante Kristina Vasiliauskaitė teigė, kad ši stipendija - didelis pasitikėjimas jais irjų įvertinimas. „Tai-ne tik džiaugs­ mas, tai - ir įpareigojimas“, - teigė ma­ gistrante.

Prof. M. Vasnos stipendijos ne vienam absolventui buvo paska­ tinimas dirbti mokslinį darbą.

UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS DURYS PAMINKLAS RAŠTIJAI Liana BINKAUSKIENĖ

Gausiai į iškilmes susirinkusius svečius pasveikino l.e. rektoriaus pa­ reigas akad. B. Juodka. Tiems, ku­ rie abejoja, ar Universitetas racio­ naliai naudoja savo lėšas, akad.

B. Juodka priminė, kad „jeigu taip būtų mąstę žmonės, kūrę Universi­ teto istoriją, šiandien nebūtų nei bažnyčios, nei daugelio kitų archi­ tektūros paminklų“. „Šios durys yra jrodymas, kad Vilniaus universite­ tas galvoja apie savo ateitį, kultūrą ir išlikimą“, - pažymėjo rektorius.

Iškilmių metu 1. e. rektoriaus pa­ reigas akad. B. Juodka įteikė Padė­ kos raštus skulptoriui Jonui Meš­ kelevičiui, architektei Aldonai Švabauskienei, viešosios įstaigos Daili­ ninkų skulptūros ir vitražo centro kolektyvui, UAB „Elvora“. „Iš tikrųjų labai reikšminga būti istorijos liudininkais. Tačiau dar reikšmingiau - būti istorijos ben­ drininkais. Nėra tauresnio dalyko, nei gerbti savo tautos istoriją, pa­ reikšti pagarbą tiems, kurie ją kū­ rė, tiems, kurie ir mums suteikė ga­ limybę dalyvauti istorijoje ir ją kur­ ti. Nėra tauresnio dalyko, nei gerbti savo Universiteto istoriją ir patiems joje dalyvauti“, - kalbėjo susirin­ kusiesiems prof. R. Pavilionis. Kal­ bėjo ne kaip Seimo komiteto pir­ mininkas, bet kaip Universiteto rektorius, „kuriam tenka prisiimti kaltę dėl šio įvykio“. Pirmosios lie­ tuviškos knygos kūrėjo Martyno Mažvydo atminimas ir „Katekiz­ mo“ 450 metų sukaktis įamžinta „durimis, vedančiomis į Universi­ teto Biblioteką. DURIMIS - auten­ tišku meno kūriniu, simbolizuojan­ čiu ĮĖJIMĄ į pačią Universiteto is­ toriją, j knygos, sukurtos Karaliau­ čiuje ir atneštos į Lietuvą, istoriją, j dviejų seniausių Rytų Europoje Karaliaučiaus ir Vilniaus universi­ tetų - istoriją“. Prof. R. Pavilionis išreiškė viltį, kad „šios durys ir po mūsų ves kartas į ŠVIESĄ“. Jis pa­ dėkojo žmonėms, kurie savo dar­ bu ir tikėjimu padėjo atsirasti du­ rims: skulptoriui J. Meškelevičiui, VU reikalų valdytojui doc. S. Sunelaičiui, Bibliotekos direktorei B. Butkevičienei, architektams, konstruktoriams, inžinieriams ir paprastiems darbininkams. „Jie ne tik įamžino „Katekizmą“. Jie įam­ žino save Universiteto, tautos, Lie­ tuvos istorijoje“.

Iškilmėse kalbėjęs poetas Just. Marcinkevičius sakė nesijaučia esąs svetimas Universitetui, kny­ goms, bibliotekai: „Čia studijavau ir mokiausi. Paskaitęs durų aprašymą

3

Universitas Vilnensis

2001 m. birželis

PROF. MEČISLOVUI JUČUI - 75 Balandžio 26 d. garbingą ju­ biliejų šventė vienas autoritetin­ giausių ir produktyviausių nūdie­ nos Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės istorijos tyrinėtojų Vilniaus universiteto profesorius, humanitarinių mokslų habilituo­ tas daktaras Mečislovas Jučas (gim. 1926 m. Vabaliuose, Šiau­ lių apskrityje). Tądien Profeso­

riaus garbei buvo sušauktas spe­

L. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka Įteikia padėkos raštą skulptoriui J. Meškelevičiui.

cialus Vilniaus universiteto Isto­ rijos fakulteto Tarybos posėdis, Universiteto bibliotekos Baltojo­ je salėje atidaryta išsami Profe­ soriaus gyvenimo ir kūrybos dar­ bų paroda, o vakare Lietuvos sostinės kultūros visuomenė, Profe­ soriaus bičiuliai, studentai gausiai rinkosi į Lietuvos dailės muzie­ jaus Vilniaus paveikslų galerijos (buv. Chodkevičių rūmų) salę. Čia profesorius Mečislovas Jučas, keldamas hamletišką klausimą

„būti ar nebūti Lietuvai istorijoje", pasidalijo mintimis apie svar­ biausius Lietuvos istorijos įvykius ir procesus, lemtingai paveiku­

sius ar galėjusius paveikti visos valstybės ir tautos raidą.

•*

.- /

OI Akad. R. Pavilionis, Bibliotekos direktorė B. Butkevičienė ir a kad. B. Juodka perkerpa juostelę.

aš supratau - prieš šias duris galė­ čiau atsiklaupti ir ištiesti rankas.

Duryse - visa mūsų raštijos, kultū­ ros istorija, vedanti, šaukianti, kvie­ čianti pakilti j žvaigždes“. Savo sveikinimą poetas baigė eilėraščiu „Mes“.

Akad. B. Juodkai perkirpus juostelę žemyn nusileido vėjo plaikstomas baltas audeklas, dengęs duris. VU chorams giedant „Salve Alma Mater“ buvo atrakintos du­ rys į Universiteto biblioteką.

Durų autorius skulptorius Jonas Meškelevičius „U.V.“ pasakojo, kaip kilo idėja sukurti tokias duris. „1996 m. buvo paskelbtas konkur­ sas sukurti paminklinei lentai, kuri Vilniaus universitete įamžintų pir­ mąją lietuvišką knygą. Aš atėjau į Universitetą ir vaikščiodami kartu su direktore ieš­ kojome vietos paminklinei len­ tai. Vaikščiojome viduje - salėse ir koridoriuose neradome len­ tai tinkamos vie­ tos. Išėjome į lauką. Einant pro Donelaičio paminklą kilo mintis - durys.

Komisijai patei­ kiau tik aprašy­ mą, eskizui buvo per mažai laiko.

Komisija šią idė­ ją palaimino.

Komisija iškeliu mano pateiktų eskizų atrinko šį - paminklines duris, įėjimą į biblioteką, ku­ riose būtų pa­ vaizduoti svar­ biausi Lietuvos Durys į Vilniaus universiteto biblioteką - jau atviros.

kultūrai įvykiai ir žmonės, ir aš pra­ dėjau dirbti.“ Paklaustas, ką jam reiškia šis darbas, J. Meškelevičius atsakė: „Man dabar jau 50 metų, aš gavau pirmą užsakymą savo gyvenime, kurį galėjau įvykdyti nuo idėjos iki galo“. Sunkiausia, sakė dailininkas, buvo ne darbas, o laukti, kol KVAD leis statyti duris. „Tam paaukojau daug nervų, net susirgau.“ Darbas buvo vilkinamas beveik šešerius me­ tus.

Rektoriaus įsakymu buvo suda­ ryta komisija (prof. D. Kaunas, prof. A. Šidlauskas, prof. V. Pšibils­ kis, prof. E. Ulčinaitė), turėjusi nuspręsti, kas turi būti atvaizduota duryse. Komisijos pasiūlymu durų viršutinėje dalyje išlieti bronziniai Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Vil­ niaus vyskupo V. Protasevičiaus, Po­ piežiaus Grigaliaus XIII, kardino­ lo Jurgio Radvilos, karalių Stepo­ no Batoro ir Žygimanto Augusto atvaizdai. Viduryje - Vilniaus uni­ versiteto herbas, po juo yra užrašas „Pirmajai lietuviškai knygai 450 metų“. Durų viršutinėje dalyje M. Mažvydo „Katekizmo“ pirmasis puslapis, greta - M. Daukšos „Po­ stilė“, žemiau - Karaliaučiaus ir Vil­ niaus universitetų vaizdai, K. Sirvy­ das - pirmasis lietuvių kalbininkas, S. Daukantas - Lietuvos istorijos tėvas, J. Basanavičius ir J. Bielinis, V. Kudirka, Vaclovas ir Mykolas Bir­ žiškos, V. Mykolaitis-Putinas - raš­ tijos tyrėjai ir literatai. Pabaigoje yra Justino Marcinkevičiaus žodžiai: „Tiems žmonėms žodžio stogą kėlusiems, toms knygoms mūsų lopšį supusioms“ (iš knygos „Pažinimo medis“).

Duris sudaro kalto granito por­ talas ir bronzos vartai. Viršutinis du­ rų portalas sveria apie 9 tonas, gra­ nito šonai - apie 6 tonas, varsto­ mos durys - apie 300 kg.

V. Naujiko nuotr.

Profesorius M. Jučas, 1951 m. bai­ gęs Vilniaus universitetą, po metų įstojo j Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantūrą, netru­ kus išvyko į TSRS MA Istorijos insti­ tutą Maskvoje, kur, vadovaujamas V. Pašutos, parašė ir 1956 m. apgynė Istorijos kandidato disertaciją „Lie­ tuvos Didžioji Kunigaikštystė XIV a. antroje pusėje - XV a. pradžioje ir lietuvių tautos kova dėl nepriklauso­ mybės“. 1971 m. apgynė daktaro (po nostrifikacijos - habilituoto daktaro) disertaciją. 1956-1985 m. dirbo Lietu­ vos istorijos institute, nuo 1972 m. bu­ vo instituto direktoriaus pavaduoto­ jas. 1970 m. M. Jučas pradėjo dėstyti Vilniaus universitete, 1976 m. jam su­ teiktas profesoriaus vardas.

Per 300 Profesoriaus studijų, pa­ skelbtų keliomis kalbomis, tapo klasi­ kiniais lietuvių istoriografijos veikalais; jos didžiai vertinamos pasaulio moks­ lininkų. Profesorius nuolat dalyvauja mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Pagrindinės jo tyrinėji­ mų kryptys - Lietuvos kovos su Vo­ kiečių ordinu, Lietuvos santykiai su Lenkija ir LDK valstybingumo pro-

blemos, LDK ūkio raida ir baudžiavi­ niai santykiai, Vilniaus universiteto is­ torija, Švietimo epocha Lietuvoje, Lietuvos Bažnyčios ir kultūros istori­ jos problemos. Profesorius parengė ir išleido monografijas „Žalgirio mū­ šis“ (keturileidimai-1959,1960,1990, 1999m.), „Lietuvos metraščiai“ (1968 m.), „Nuo Krėvos sutarties iki Liubli­ no unijos“ (1970 m.), „Baudžiavos iri­ mas Lietuvoje“ (1972 m.), „Lietuvos ir Lenkijos unija“ (2000 m.), „Krikš­ čionybės kelias į Lietuvą“ (2000 m.), dalyvavo rengiant kelias Lietuvos is­ torijos šaltinių publikacijas, vadovė­ lius ir enciklopedijas. Spausdinti ati­ duotas ir naujas pataisytas bei papil­ dytas studijos „Lietuvos metraščiai“ leidimas. Profesoriaus Mečislovo Ju­ čo tyrinėjimai pasižymi ypatingu pro­ fesiniu įžvalgumu, išvados plačiai grin­ džiamos gausiais, kritiškai vertinamais šaltiniais.

Už svarų indėlį į Lietuvos istorijos mokslo raidą M. Jučui buvo paskirta Simono Daukanto premija, jis yra ap­ dovanotas Didžiojo Lietuvos kuni­ gaikščio Gedimino ordinu.

Istorijos fakulteto kolektyvas

Universiteto Taryboje

v_____________ _____ /

MF Higienos katedros vyr. asisten­ tui dr. SAULIUI VAINAUSKUI (MF

Gegužės 29 d. Universiteto Tary­ ba patvirtino pedagoginius mokslo vardus.

Profesoriaus pedagoginiai mokslo vardaipatvirtinti: Klaipėdos universiteto Geogra­ fijos katedros e. prof. p. doc. ha-

tarybos sprendimas); MF Fiziologijos, biochemijos ir la­ boratorinės medicinos katedros e.

bil.dr. MARIJAI EIDUKEVIČIENEI (GMF tarybos sprendimas); Visuotinės literatūros katedros vedėjai doc. habil. dr. MARIJAI

AUŠRINEI PAVILIONIENEI (FilF Tarybos sprendimas); Edukologijos katedros vedėjui

doc.habil.dr.RIMANTUI ŽELVIUI (FilosF Tarybos sprendimas); Klaipėdos universiteto Istorijos katedros doc. habil. dr. VLADUI

ŽULKUI (IF Tarybos sprendimas).

Docento pedagoginiai mokslo var­ daipatvirtinti: KHF Verslo ir vadybos katedros

e. doc. p. dr. REMIGIJUI ČIEGIUI (KHF Tarybos sprendimas); ChF Analizės ir aplinkos chemijos katedros m. darbuotojui dr. ARŪNUI

RAMANAVIČIUI (ChF Tarybos sprendimas); GMF Augalų fiziologijos ir mik­ robiologijos kat. vyr. m. d. dr.GRAŽINAI GIEDRAITYTEI (GMF ta­ rybos sprendimas);

doc. VALERIJAI VORONECKIENEI (MF tarybos sprendimas); MF Propedeutikos ir slaugos stu­ dijų centro vyr. asistentui dr. VID­ MANTUI ALEKNAI (MF tarybos sprendimas); MF Pediatrijos centro vyr. asisten­ tui dr. VAIDOTUI URBONUI (MF tarybos sprendimas).

Nekonkursinio profesoriaus sta­ tusas suteiktas FilosF Politologijos katedros vedėjui prof. habil. dr. VY­ GANTUI PŠIBILSKIUI.EFMarketingo katedros vedėjui prof. habil. dr. VYTAUTUI PRANULIUI, MF Stomatologijos klinikos vadovei

prof. habil. dr. IRENAI BALČIŪ­ NIENEI, M1F Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros profesoriui habil. dr. ANTANUI LAURINČI­ KUI, FF Kietojo kūno elektronikos katedros vedėjui prof. habil. dr. GY­ ČIUI JUŠKAI. MIF ir FilosF siūlymu buvę rek­ toriai prof. habil. dr. V. Kubilius ir prof. habil. dr. R. Pavilionis išrinkti Garbės tarybos nariais.

Universiteto Taryboje svarstytas ir patvirtintas Vilniaus universiteto Statutas.

„U.V." inform.

4

r

k

Universitas Vilncnsis Pristatymai

2001 m. birželis

3

DAILININKAS PROF. A. KMIELIAUSKAS ALBUMĄ PRISTATĖ ŠALIA SAVO FRESKŲ Gegužės 17 dieną į VU Rektoriaus aulą netilpo visi norintieji - čia buvo pristatoma pasaulinio garso dailininko, Vilniaus dailės akademijos profesoriaus, Lietuvos nacionali­ nės premijos laureato Antano Kmieliausko darbų knyga „A. Kmieliauskas. Skulptūra, fres­ ka, tapyba, grafika". Rektoriaus aula pasirinkta neatsitiktinai - dailininko freskos puošia šią aulą ir Universiteto knygyną „Littera".

Liana Binkauskienė

Vakaro vedėja „Dienovidžio” re­ daktorė Aldona Žemaitytė, pristaty­ dama A. Kmieliausko darbus, jo nuopelnusLietuvos kultūrai, pabrėžė dai­ lininko unikalumą. Jis unikalusne tik tuo, kad dirbo daugelyje meno sri­ čių, bet ir tuo, kad sovietmečiu buvo tarp „atstumtųjų“(didžioji jo kūry­ bos dalis, ypač religinė dailė, ilgą lai­ ką buvo nepelnytai ignoruojama), ne­ nuleido rankų, neišnyko iš Lietuvos meno padangės - dirbo daug ir pla­ čiai. Knygoje sudėti visi jo kūrybos žanrai. Šiandien retas dailininkas gali pasigirti taip puikiai išleistu savo kū­ rinių albumu. Knygos sudarytojas Ri­ mantas Dichavičius teigė, kad nors ir labai stora ir graži yra ši knyga, j ją netelpa visi šio genialaus menininko darbai. Jis nukalęs virš 60 granito skulptūrų, sveriančių po 15-20 tonų, sukūręs virš 800 grafikos darbų, freskų išklotinė būtų virš 1500 kvad­ ratinių metrų. Universiteto freskos - tik maža A. Kmieliausko šios sri­ ties darbų dalis. „O dar tapyba?“, retoriškai klausė sudarytojas.

Dailininkas Antanas Kmieliaus­ kas, atsakydamas į klausimą, kodėl ir

kaip atsirado ši freska, tarsi netyčia išsakė savo gyvenimo ir kūrybos credo: „Man norėjosi palikti atminimą, kada žmonės, dirbdami bet kokį paprastą darbą, dirba jį labai nuoširdžiai, su di­ dele meile“. Freskoje nerasime ne vie­ no tuščio plotelio - viskas užpildyta.

Taip padalyta irgi neatsitiktinai. Daili­ ninkas norėjo, kad neliktų nė vieno balto plotelio, tuomet, anot jo, nerei­ kės remonto ir niekas neužtaškys fres­ kos, kaip nutiko jo vieno draugo dar­ but Freską nutapyti dailininką įkalbė­ jo VU audiovizualinės laboratorijos vedėjas Albinas Kentra, talkinęs ta­ pant freskas ne tik A. Kmieliauskui, bet ir dailininkui P. Repšiui. „Soviet­ mečiu buvo daug šviesių žmonių, ku­ rie suprato, kaip išsaugoti mūsų pa­ veldą“, - sakė A. Kentra. Antaną Kmieliauską jis pavadino pasišventė­ liu, kuris darė viską, kad būtų Lšsaugotas mūsų tautos atminimas, jo dar­ bai buvo savotiška kova tarp blogio ir gėrio.

Knygą išleidusios „Vilniaus dailės akademijos leidyklos“ direktorius V. Janulevičius tvirtino, kad ši knyga unikali - bene pirmoji tokios apimties knyga, išleista darbų autoriui esant gy­ vam.

EGLES JUODVALKES KNYGOJE-ATVIRAI APIE NEGALIĄ VU Moterų centre išeivijos lietuvė rašytoja Eglė įuodvalkė pristatė naujausią savo knygą „Cukraus kalnas".

Tai pirmasis tris poezijos rinkinius išleidusios poetės ban­ dymas į skaitytoją prabilti proza.

Vilmantė ŽVINYTĖ Eglė Juodvalkė gimė 1950 m. sau­ sio 28 d. JAV. Čikagos universitete stu­ dijavo slavistiką, vėliau - teatro meną Pietų Ilinojaus universitete. Išleido rinkinius „Jei tu paliesi mane“ (1972 m.), „Pas ką žiedas žydi“ (1982 m.) ir „Mnemosinės vėrinys“ (1996 m.). „Cukraus kalnas“ - beletristiniai memuarai, kuriuose pasakojama apie neįgalumo pripažinimą. Šioje knygoje aprašomas neįgalumas - dia­ betas. Autorė pasakoja apie būdus, kaip įveikti ligą, pateikia žinių apie svei­ katos apsaugą JAV ir Vokietijoje. „Lai­ kas lietuviams atvirai prabilti apie sa­ ve. Dėl tylėjimo kyla ta problema, kad negalime atvirai priimti žmonių ne­ galios“, - kalbėjo E. Juodvalkė.

Keisčiausiai knygą apibūdino vie­ nas skaitytojas. Jis sakė, kad autorė „per lengvai“ rašo apie diabetą. Su šia liga nėra taip paprasta gyventi, kaip tai sekasi Eglei. „Tai priklauso nuo žmogaus požiūrio. Juk juoktis vi­ sada geriau nei verkti“, - šypsojosi E. Juodvalkė.

Rašytojos nuomone, viena iš prie­ žasčių, kodėl knyga taip gerai perka­ ma ir skaitoma, yra ta, kad joje atvirai kalbama apie neįgalų kūną. Lietuvių literatūroje - tai nedažnas reiškinys.

Be to, „Cukraus kalne“ pateikiama įdomių žinių apie išeivių kultūrinę

E. Juodvalkė atvirai kalba apie negalią, V. Naujiko nuotr.

veiklą, aprašomi autorės kelionių įspū­ džiai.

Susitikime rašytoja taip pat pasa­ kojo apie feminizmo idėjas, draugus, prisiminė darbą Laisvosios Europos radijuje.

Susitikimą su rašytoja Egle Juodvalke organizavo VU Moterų studijų centras, vakarą vedė Solveiga Daugir­ daitė.

Vienas iš dailininko mokinių, ad­ vokatas K. Katauskas, dalydamasis prisiminimais apie savo mokytoją, klausė ne jam vienam rūpėjusio klau­ simo: ar tiek daug tokių darbų buvo įmanoma padaryti vienam žmogui ir kaip jis taisugebėjo? „Tai-pono An­ tano gyvenimo būdas. Jis turi savo principus, jį supa daug gerų žmonių.

Aš iš jo mokausi, kaip būti nuošir­ džiam, tyram.“ Šie K. Katausko žodžiai - tarsi bandymas atsakyti į sa­ vo paties klausimą.

Dailėtyrininkė Nijolė Purėnienė, vertindama A. Kmieliausko kūrybą, teigė, kad dailininkas labai gerai su­ vokia Universitetą ir jo istoriją. Jis nepakenčia tuščios erdvės, jam rei­ kia viską užpildyti. Pakvietusi ati­ džiau apžiūrėti freską, dailėtyrinin­ kė joje įžiūrėjo įvairių kultūrų ir epochų sluoksniavimą - tai, pasak dailėtyrininkės, labai būdinga Uni­ versitetui, kuris yra mūsų istorijai reikšmingas kaip kultūrų tąsa. Kny­ ga taip pat yra sodriai užpildyta, jo­ je nėra jokios tuščios erdvės. Tai knygos sudarytojo R. Dichavičiaus nuopelnas. Vartydamas knygą, pra­ dedi geriau suprasti patį dailinin­ ką. Nors be galo sunku suvokti, kaip tiek darbų gali padaryti vienas

Antanas Kmieliauskas - savo paties puoštoje auloje VNaujiko nuotr.

žmogus? I šį klausimą ne kartą bu­ vo mėginta atsakyti. Daugelis daili­ ninko kolegų minėjo nepaprastą dailininko nuoširdumą, meilę kiek­ vienam žmogui, paprastumą. „Jis žavi mus savo pasaulėžiūra, nuosek­ lumu, tikru katalikiškumu“, - teigė Dailės akademijos rektorius A. Šal­ tenis.

Fotografas Vytautas Suslavičius bandė suskaičiuoti, kiek metų dirbta rengiant šią knygą ir kiek nuvažiuota kilometrų fotografuojant po visą Lie­

tuvą Išsibarsčiusius dailininko kūrinius - prie knygos dirbta apie 3 metus, nu­ važiuota apie 5000 km.

Dailininkas Antanas Kmieliaus­ kas, paprašytas atsakyti, kokia me no rūšis jam mieliausia ir jei reikėtų pasirinkti vieną, kurią rinktųsi, at­ sakė: „Tai yra mano vaikai ir aš juos visus labai myliu. Negalėčiau nė vie­ no atsisakyti“. Tai galbūt ir yra atsa­ kymas į ne kartą užduotą klausimą - kaip tiek daug gali padaryti vienas žmogus.

VILNIAUS BIBLIOGRAFIJA - JAU UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE Nijolė BULOTAITĖ,

Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Gegužės 30 d. Vilniaus universi­ teto bibliotekos Lelevelio salėje vy­ ko dr. Henriko Baranovskio (Henryk Baranowsky) knygos „Vilniaus bibliografija“ pristatymas. Tai jau antras žymaus lenkų bibliografo, il­ gamečio Torūnės universiteto bib­ liotekos darbuotojo, „Vilniaus bib­ liografijos“ tomas, išleistas Lenki­ joje 2000-siais metais. Pirmasis, pa­ sirodęs 1996 m., buvo skirtas Vil­ niaus universitetui. Jame buvo 3659 pozicijos, apimančios 1579-1939 m. laikotarpį. Autoriaus darbas ypač re ikšm ingas V ii n iau s u n ive rsite to is­ torijos tyrinėtojams ir vertintojams.

Nors H. Baranovskis neaptaria lie­ tuviškojo Universiteto periodo, ta­ čiau naudojasi ir lietuvių autorių dar­ bais. Bibliografijoje suregistruoti spaudiniai lenkų, lietuvių, rusų, vo­ kiečių, anglų, lotynų, prancūzų, bal­ tarusių kalbomis.

Antrasis tomas skirtas Vilniui ir dedikuotas „Tėvams, žmonai, vai­ kams ir mylimam Miestui“. Jame su­ kaupta per 7700 pozicijų. Autorius, šįmet atšventęs 80-metį ir bibliogra­ finės veiklos 55-metį, beveik netekęs regėjimo, bet nepraradęs profesinio darbingumo ir meilės Vilniui, teigė stengęsis sukaupti visą jam prieina­ mą Vilniaus bibliografiją, neregist­ ruodamas tik laikraščių, kuriuos lai­ ko nelabai patikimu informacijos šal­ tiniu. Henrikas Baranovskis dar yra išleidęs nedidelę bibliografiją „Auš­ ros vartai“, taip pat dvitomę „Koper­ niko bibliografiją“, „Torūnės miesto

bibliografiją“. Vilnius - II. Baranov­ skio gimtasis miestas, kuriame jis bai­ gė gimnaziją ir studijavo Stepono Ba­ toro universitete. Į bibliografiją įtrauk­ tos publikacijos, pasirodžiusios iki 1998 m. Joje aprašomas laikotarpis nuo seniausių laikų iki 1945 m. Auto­ rius medžiagą rinko Torūnės biblio­ tekoje, naudojosi Varšuvos universi­ teto bibliotekos, Lenkijos nacionali­ nės bibliotekos, kitų Lenkijos biblio­ tekų sukaupta medžiaga, o 19971998 metais - ir Vilniaus bibliotekų fondais. Bibliografijoje apžvelgiamas visuomeninis miesto gyvenimas, ūkis, švietimas, kultūra, mokslas, architek­ tūra ir jos paminklai, grožinė literatū­ ra apie Vilnių, dailė, įžymios miesto asmenybės ir t.t. Dėl suprantamų prie­ žasčių (autorius lietuviška medžiaga naudojosi padedamas kitų) bibliog­ rafija nepilna, yra spragų, ypač iš pas­ tarųjų metų Vilniaus istorijos, arche­

ologijos, architektūros tyrinėjimų.

Autorius tikisi, kad po šio apsilanky­ mo Vilniuje sulauks vilniečių paramos ir papildys savo gimtojo miesto isto­ rijos tyrimų registracijos puslapius. Ši knyga - unikalus Vilniaus bibliografi­ jos leidinys - bus reikalinga ne tik is­ torikams, bet visiems, kurie domisi Vilniaus praeitimi.

Pristatant bibliografiją Vilniaus universitete dalyvavo autorius, taip pat Torūnės universiteto rektorius prof. Voicechas Poplavskis. H. Bara­ novskis dovanojo abu „Vilniaus bib­ liografijos“ tomus Vilniaus univer­ siteto bibliotekai. TUrint omenyje, kad jos tiražas yra vos 470 egzem­ pliorių, ši dovana tikrai labai vertin­ ga. Dabar ja galės naudotis Univer­ siteto dėstytojai ir studentai, visi, ku­ riems rūpi Vilniaus ir Vilniaus uni­ versiteto istorija.

V. Naujiko nuotr.

Universitas Vilncnsis

2001 m. birželis

GAISRAS BENDRABUTYJE BUVO NETIKRAS Gegužės 11 dieną 10 vai. Saulėtekio 16-ame bendrabutyje kilo gaisras. Iš devinto aukšto balkono veržėsi dūmai, viena po kitos kaukdamos lėkė gaisrinės, greitosios, policija. Iš bendrabučio į lauką bėgo tuo metu viduje buvę studentai. Taip prasidėjo Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos pratybos „Studentų apsaugos organizavimas ir evakavimas kilus gaisrui daugiaaukščiame bendrabutyje".

Liana Binkauskienė

Pratybose dalyvavo priešgaisri­ nė gelbėjimo, civilinės saugos, miesto pastovios parengties tarny­ bos ir kitos Vilniaus miesto spe­ cialiosios paskirties pajėgos. Vil­ niaus universitete buvo sudarytas civilinės saugos pratybų planas, pratyboms vadovavo VU reikalų valdytojas, ekstremalių situacijų valdymo centro vadovo pavaduo­ tojas doc. Sigitas Sunelaitis.

Pratybos prasidėjo labai tikro­ viškai. Iš devinto aukšto besiver­ žiantys dūmai taip pat buvo tikri.

Aplink bendrabutį zujo sušilę gaisrininkai, iš bendrabučio vie­ nas po kito buvo išnešami „sužeis­ tieji“, gydytojai skubėjo suteikti pirmąją pagalbą, ir greitosios vie­ na po kitos vežė „sužeistuosius“ į ligonines. Išbėgę iš bendrabučio studentai, stebėdami į viršų kylan­ čius dūmus, džiaugėsi, kad tai tik pratybos, o ne tikras gaisras.

Pratybų tikslas buvo patikrinti

kaip realiai veikia VU civilinės saugos pa­ rengties ekstremalio­ mis sąlygomis planas, ar Universitetas suge­ ba organizuoti darbuo­ tojų ir studentų apsau­ gą, kaip veikia infor­ mavimo ir ryšių siste­ ma, patikrinti, kaip vykdomas Vilniaus miesto mero potvarkis „Dėl gyventojų perveži­ mo iš Ignalinos AE 30 kmzonos ir laikino­ jo apgyvendinimo“.

Miesto tarnybos patik­ rino ir savo darbą kaip veiktų kilus nelai­ mei. Į įvykio vietą atvyku­ sioms tarnyboms teko iš peties paplušėti gesi­ nant tariamą gaisrą ir likviduojant avarijos pa­ sekmes. Čia viskas buvo suplanuo­ ta ir vyko pagal scenarijų. Tačiau tikras gaisras galėjo kilti iš tiesų. Ug-

5

DELEGACIJA IS ŠVEDIJOS DOMISI VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA Gegužės 5-8 dienomis Lietuvoje lankėsi švedų delegacija, pasivadinusi „Bibliotekos bičiuliais". Vizito metu švedai aplan­ kė Įsimintinas Lietuvos vietas, svečiavosi VU bibliotekoje.

Vilmantė ŽVINYTĖ

Kas patikės, kad gaisras - netikras ?

niagesiai 14 aukšto virtuvėje rado be priežiūros paliktą puodą, užvi­ ręs vanduo jau buvo išbėgęs ir už-

„Bibliotekos bičiuliais“ švedų delegacija pasivadino neatsitikti­ nai. VU bibliotekos direktorė Bi­ rutė Butkevičienė pasakojo, kad dar 1992 metais lankydamasis bib­ liotekoje Švedijos karalius Gusta­ vas XVI pažadėjo finansiškai pa­ dėti. Jis savo pažadą ištesėjo - pa­ aukojo lėšų naujos bibliotekos pa­ stato projektui. Tuo tarpu Švedijo­ je gyvenantis, dažnai į Lietuvą grįž­ tantis VU garbės daktaras profe­ sorius Edvardas Varnauskas su­ rinko 12 žmonių, galinčių būti bib­ liotekos bičiuliais, grupę. „Pagrindinis susitikimo tikslas buvo papasakoti „Bibliotekos bi­ čiuliams“ apie bibliotekos proble­ mas. Užsiminta apie naujosios bib­ liotekos statybai reikalingas lėšas“, - aiškino B. Butkevičienė. Kon­ krečios pagalbos švedai nepažadė­ jo. Švedus sudomino planuojamas viešbutis ir konferencijų centras, kurie turėtų stovėti prie naujosios bibliotekos.

Vizito metu delegacija susipa­ žino su VU bibliotekos istorija, ap­ žiūrėjo Universitetą. Juos priėmė rektorius. Pokalbis P. Smuglevi­ čiaus salėje „bičiulius“ maloniai nustebino. Skandinavistikos kated­ ros dėstytoja Raimonda Jankutė pokalbius vertė ne į anglų, o į šve­ dų kalbą. Kultūrinė dalis vyko Operos ir baleto teatre, Taikomo­ sios dailės muziejuje, Arsenale. Švedus sužavėjo VU dainų ir šo­

kių ansamblis „Ratilio“. Svečiai dar aplankė Trakus, Kernavę, Rumšiškes. „Jautėmės kaip na­ mie“, - išvažiuodami sakė skandi­ navai.

Delegacija atminimui bibliote­ kai paliko knygą. Jie taip pat su­ rinko 27 naujų knygų siuntinį, ku­ rį išsiuntė Švedijos akademijos bib­ lioteka - dovaną Vilniaus univer­ siteto bibliotekai. Visos knygos yra švedų kalba, todėl bus perduotos Skandinavistikos katedrai. „Tolesnį mūsų bendradarbiavi­ mą lems diplomatija. Tikimės ge­ rų rezultatų“, - apibendrino susiti­ kimą B. Butkevičienė.

ANGLŲ FILOLOGŲ KONFERENCIJA - REPETICIJA PRIEŠ DARBŲ GYNIMĄ Balandžio 27 d. jau trečiąkart iš eilės Anglų filologijos ka­ tedros studentai organizuoja konferenciją „Protų dialogas", ku­ rioje pristato bakalauro ir magistro darbus. Studentai šią konfe­ renciją laiko naudinga repeticija prieš bakalauro ir magistro darbų gynimą, o dėstytojai ją vadina savotišku akademiniu krikš­ tu, kurio metu studentams tenka ne tik pristatyti bet ir apginti savo mokslinius tyrimus.

Konferenciją rengia patys studen­ tai Šių metų organizacinio komite­

to narės Elviną Gaidamavičiūtė ir Rūta Jasaitienė rūpinosi konferen­ cijos programa ir knygelių su pra­ nešimų tezėmis sudarymu bei lei­ dyba, o Ieva Stasiūnaitė ir Irina Šei-

Kilo tikra sumaištis.

Išnešami „ nukentėjusieji “.

gesinęs dujas. Dujų avarinė tarny­ ba pratybose nedalyvavo. Tad ug­ niagesiai pagrįstai didžiavosi, kad dėl jų atidaus darbo bendrabučio gyventojai išvengė tikro gaisro.

Tokios pratybos Vilniaus uni­ versitete buvo surengtos pirmą kartą. Doc. S. Sunelaitis sakė: „Gerai, kad dar turime laiko mo­ kytis“. Aptariant pratybų rezulta­ tus buvo pažymėta, kad tokios ne­ laimės metu daug kas priklauso nuo studentų elgesio: jų drausmin­ gumo ir susiklausymo. Buvo pa­ siūlyta net j mokymo programas įtraukti civilinės saugos kursą. Ki­ lus nelaimei turime žinoti, kaip elgtis, nes mokytis bus vėlu.

Medikai traukia „ nukentėjusiuosius“ iš mirties nagų.

V. Naujiko nuotr.

kina buvo atsakingos už skelbimus, auditorijas, dalyvių registravimą, pertraukėles, kurių metu pranešėjai ir klausytojai galėjo pasivaišinti.

Nors konferencijos organizatorės prisipažino, kad organizaciniai rū­ pesčiai išvargino ir atėmė daug lai­ ko, tačiau sklandi konferencijos ei­ ga ir įgyta patirtis, kolegų dėkingu­ mas buvo pakankamas atlygis.

Konferencijos metu perskaityta 30 pranešimų. Darbas vyko dviejo­ se sekcijose, kurioms pirmininkavo Rūta Jočytė ir Eglė Petrauskaitė.

Pranešimai buvo turiningi ir įdo­ mūs, tad diskusijos tęsdavosi net per pertraukas. Studentai ir dėstytojai bendravo kaip lygiaverčiai partne­ riai, dalydamiesi įspūdžiais, pasta­ bomis ir konstruktyvia kritika.

Maloniai nustebino pranešimų temų įvairovė. Akivaizdu, kad stu­ dentai patys aktyviai ieško naujų erd­ vių moksliniams tyrimams, neapsi­ ribodami vien lingvistinėmis studi­ jomis.

Nors konferencija buvo skirta IV kurso bakalaurams ir II kurso magistrantams, joje galėjo dalyvauti ir jaunesnių kursų studentai. Šiais metais savo pranešimą „Santuokos samprata lietuviškoje ir angliškoje „Cosmopolitan“ versijose“ skaitė anglų kalbos trečiakursė Aistė Ptakauskaitė ir įrodė, kad mokslinis darbas gali būti pateiktas populia­ riai ir su humoru, suprantamai ne tik akademinei visuomenei. Tiki­ mės, kad kitais metais konferenci­ joje dalyvaus daugiau studentų, ne­ bijančių reikšti originalaus požiūrio į savo mokslinį darbą.

Konferencijos sėkmę liudija ir tai, kad Anglų filologijos katedros dės­ tytojai nutarė visus dalyvius atleisti nuo bakalauro ir magistro darbų gy­ nimo. Konferencija parodė, kad pats didžiausias studijų privalumas yra malonumas bendrauti ir mokytis vieniems iš kitų.

Apimta pakilios konferencijos nuotaikos Anglų filologijos kated­ ros dėstytoja B. Ryvitytė po konfe­ rencijos dalijosi įspūdžiais: „Saky­ dama baigiamąjį žodį, norėjau su­ šukti ,Jūs patys geriausi“, bet pama­ niau, kad tobulėti ribų nėra“.

FilF Anglų filologijos

katedros inform.

6

Universitas Vilncnsis

2001 m. birželis

Portretai

MOTERIS, KURIAI PASIRODŽIUS PRAŽYSTA GĖLĖS Moteriškai šilta, docentiškai išmintinga, vieną akimirką žavinti kosmopolitiškumu, kitą - pasisakanti už tautines vertybes, VU Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros docentė Regina Siniūtė-Ayre teigė, kad jos gyvenime nėra nieko, apie ką būtų verta kalbėti. Tačiau. Sunku ištardyti visus Reginos Siniūtės-Ayre ir jos vyro Michaelio darbus: Kanados auditorija, restauruotos kelios VU auditorijos, tėviškėje įrengta vaikų biblioteka, atgaivintas knygynas „Akademinė knyga", ir gėlės, gėlės, gėlės...

Ne veltui Michaelis Ayre'as savo žmoną vadina moterimi, kuriai pasirodžius aplink pražysta gėlės.

Visi išvardyti darbai - tik faktai, raginantys, R. Siniūtės-Ayre žodžiais tariant, sekti jiems iš paskos.

Neringa VELIČKAITĖ

Neklausk, ką kraštas gali padaryti dėl tavęs...

Dešimtojo dešimtmečio pradžio­ je Niujorko lietuviai buvo pasinėrę į Lietuvos nepriklausomybės proble­ mas: rūpinosi moraline ir materiali­ ne parama, rengė mitingus, rašė atsi­ šaukimus, vienas kito klausė: ką tu da­ rai dėl Lietuvos? „Buvo šaltas 1992jų blokados ruduo. Dėsčiau vokiečių viduramžių literatūrą ir vokiečių mo­ derniąją literatūrą. Nors dirbom la­ bai sunkiai, neturėdami reikiamų kny­ gų (vėliau jas kiekvienam studentui nupirko Michaelis Ayre’as - aut. past.), man tai padarė neapsakomą įspūdį.

Mačiau, kad studentai į mano paskai­ tas ateina ne iš pareigos ar norėdami gauti gerą pažymį. Jiems iš tiesų įdo­ mu. Per paskutinį susitikimą vienas studentas įteikė puokštelę, perrištą violetiniu kaspinu, ir nuoširdžiai pa­ dėkojo viso kurso vardu. Tuomet pa­ maniau: gal yra skirtumas, kur ir kam dėstau, gal manęs labiau reikia čia?“ - pasakojo Regina Siniūtė apie savo pirmąją viešnagę Lietuvoje. Praėjo

dar keletas metų, kol jiedu su vyru galutinai apsisprendė atvykti į Lietu­ vą. Šiuo metu ji šeštus metus dėsto, kaip mokytis anglų kalbos pasitelkiant literatūrą ir leksiką. Nors R. Siniūtė labai mielai dirba su studentais, ta­ čiau paskaitos nėra vienintelis rūpes­ tis jai atvykus į Lietuvą. „Neklausk, ką kraštas gali padaryti dėl tavęs. Klausk, ką tu gali padaryti dėl savo krašto“, teigė septintojo dešimtmečio Kene­ džio filosofija, akivaizdžiai tapusi dau­ gelio amerikiečių, taip pat Reginos Siniūtės ir jos vyro Michaelio pasau­ lėžiūros dalimi.

Gyvenimo apdovanota Regina Siniūtė apdovanota išskir­ tiniu gyvenimo džiaugsmu, gebėjimu matyti mažus pasaulio stebuklus, pa­ stebėti Dievo jai siunčiamus darbus, mylėti irpuoselėtiaplinkąateičiai „Esu laimingas žmogus, kad galiu visa tai pastebėti. Iš kur tai atsirado, nežinau.

Gal iš vaikystės. Esu iš Utenos, kur neapsakomai gražios vietos. Tėveliai vesdavosi mus pasivaikščioti po apy­ linkes, pievas, pilnas gėlių. Visas jas pažinojau. Tai - didžiausias mano pa­ veldas, kurio niekas negali atimti. Kai išvažiavome iš Lietuvos, buvau dar vai­ kas. Keletą mėnesių važiavome arkliu, kol atsidū­ rėme Gdans­ ke. Iš kelionės prisimenu aguonų lau­ ką, nuostabų dangų ir ka­ bančius žvejų tinklus.“ Gimusi tikrame gam­ tos prieglobs­ tyje, R. Siniū­ tė pamažu mokėsi gy­

Doc. R. Siniūtė savo buto balkone. Prieš ketverius metus R. Siniūtė buvo Vilniaus miesto balkonų apželdinimo konkurso iniciatorė.

venti betoniniame mieste. Ji pasako­ jo, kad trejus metus iš eilės Niujorko balkone sodino tulpes, kol pagaliau sulaukė žiedų. Ne geriau sekėsi ir grį­ žus į Lietuvą. Tačiau po kelerių metų balkonėlis Vilniaus centre džiugino ne tik Reginą Siniūtę ir jos vyrą Michaelį, bet ir praeivius. Kilo mintis: o kodėl nepadarius šito plačiau? Su keletu ko­ legių surengė apželdintų balkonų kon­ kursą „Žydintis Vilnius“. „Vilnius tuo metu dar buvo plikas miestas, o šian­ dien, regis, visiems savaime supran­ tama, kad balkonėlyje galima auginti gėles“, - su džiaugsmu konkursą pri­ simena R. Siniūtė. Docentę be galo stebina, kad Lietuvoje nebranginama žalioji miesto zona, be gailesčio ap­ karpomi ar ne t visai iškertami medžiai. „Vaikų vaikai mūsų klaus, kur padė­ jome vejas ir medžius?“ - retoriškai svarsto R. Siniūtė. Žmogus savo bū­ timi įsipareigoja išsaugoti ir puoselėti ryšį su gamta. Žinoma, ne kiekvienam skirta tokio didelio rūpesčio aplinka ir aplinkiniais dovana.

„Mažų žingsnelių“ filosofija Žvelgiant iš šalies atrodo, kad vis­ kas Reginos Siniūtės gyvenime atsi­ tinka netyčia, be didelių pastangų. „Per vieną Kanados ambasados priėmimą ambasadorius užsiminė, kad norėtų kurso apie Kanadą. Atsiuntė ir knygų už 1000 dolerių. Kanados auditorijos iniciatorė - Kanados vyriausybė skyrė didžiąją pinigų dalį auditorijai restau­ ruoti. Likusią dalį padengė mano vy­ ras Michaelis“, - taip paprastai apie didelį darbą pasakoja docentė. „Krikščioniškoji filosofija teigia, kad mes būsime įvertinti ne tik už tuos darbus, kuriuos padarėme, bet ir už tai, ko nepadarėme, nors galėjome.

Taigi turime stengtis pastebėti mums siunčiamas užduotis ir su džiaugsmu jas vykdyti, turime leisti atsiskleisti ta-

Su vyru Michaeliu Ayre ’u prie vieno iš savo gerųjų darbų - restauruotos FilF mažosios auditorijos Stanevičiaus kiemelyje. V Naujiko nuotr.

Kanados studijos Kanados auditorijoje.

lentui, kuris yra mums duotas. Tam, kad būtum laimingas, nereikia dide­ lių pasiekimų. Žiūriu į pasaulį su mei­ le, entuziazmu ir optimizmu. Aš ža­ viuosi „mažų žingsnelių“ filosofija, ku­ ri moko kiekvieną dieną priimti kaip Dievo dovaną, ją praleisti prasmin­ gai ir džiaugsmingai, o rytojų patikėti tam, kam jis priklauso.“ Tai kertiniai Reginos Siniūtės pasaulėžiūros ak­ menys. „Studijuodama vokiečių lite­ ratūrą (docentė yra įgijusi mokslinius vokiečių ir anglų literatūros laipsnius - aut. past.) negalėjau išvengti vokie­ čių idealistų Gėtės, Šilerio, daugelio kitų įtakos. Taip pat teko studijuoti viduramžių literatūrą. Manovyras juo­ kiasi, kad esu ne viduramžių specia­ listė, o gyvenu viduramžiuose“, - apie didžiuosius savo gyvenimo mokyto­ jus pasakoja R. Siniūtė.

Aktyvūs knygos žmonės „Esu labai laiminga būdama dės­ tytoja. Nuolat mąstau, ką galėčiau pa­ pasakoti studentams, kas būtų įdo­ mu ir vertinga. Stengiuosi perduoti žinias ir patirtį. Gal ne visuomet pa­ vyksta, bet visuomet stengiuosi papa­ sakoti plačiau ir savo studentams kar­ toju: skaitykite, nes tai įdomu. Jei iš­ moksite skaityti, niekuomet nebūsite vieniši. Reikia priprasti prie knygos, kad galėtum pasisemti išminties. Ta­ čiau nereikia pasinerti vien į knygas, nebent esi filosofas ar rašytojas. Ži­ noma, yra įdomu persikelti į visai kitą pasaulį, tačiau patirtis, įgyta skaitant, turi pasitarnauti ateičiai.“ R. Siniūtės ir jos vyro darbai pa­ tvirtina, kad ši šeima - aktyvūs kny­ gos žmonės. Niujorke likusi 8000 kny­ gų biblioteka, R. Siniūtės tėviškėje įrengta vaikų biblioteka, Vilniuje at­ gaivintas „Akademinės knygos“ kny­ gynas, Kanados auditorija, kurioje gausu knygų apie Kanados literatū­ rą, istoriją, kultūrą - tai tik maža da­ lis, įrodanti, kad knyga gali tapti ne vien puikia draugija, bet ir gyvenimo

džiaugsmu, kuris dalijamas be palio­ vos auga.

Studentijai stinga ambicingumo Docentė Regina Siniūtė baigė mokslus ir vėliau dirbo garsiojoje Ko­ lumbijos universiteto Bamard kole­ gijoje Niujorke. Sukaupta solidi aka­ deminio bendravimo patirtis, lei­ džianti analitiškai svarstyti, kokia at­ eitis laukia šių dienų akademinės vi­ suomenės, po kelerių metų išeisian­ čios iš universitetų auditorijų. Iš jų susidarys naujas, be galo svarbus, kol kas Lietuvoje dar tik besiformuojan­ tis vidurinysis visuomenės sluoksnis. „Manau, ateitis bus labai gera. Ma­ tau, kaip nuoširdžiai visi dirba ir kiek daug turi galimybių. Tačiau daugelis kelia sau per daug mažus tikslus. Žmogus, įgijęs aukštąjį filologinį iš­ silavinimą, gali dirbti ne tik vertėju ar sekretoriumi, bet ir užimti aukštus tarnybinius postus. Aš labai gerbiu savo studentus, tačiau jie privalo pa­ sakyti: „Pasaulisyramano!“ Irne kur nors Čikagoje dirbant juodus darbus, bet čia, Lietuvoje, siekiant įgyvendin­ ti kuo daugiau galimybių.“ Klausy­ damasis R. Siniūtės negali abejoti jos nuoširdumu ir nepaliauji žavėtis gy­ venimišku entuziazmu. „Nemanyki­ te, kad aš matau vien gražiąją pusę, šypsosi docentė, - gyvenime patyriau daug prieštaringumų, tačiau žmogus turi pasirinkti, ką verta matyti ir ko ne“. Klausydamasi Reginos Siniūtės vis bandžiau išgirsti jos gyvenimo cre­ do, padėjusį išgyventi pačiomis sun­ kiausiomis akimirkomis. Deja... Te­ ko paklausti tiesiai. „Mūsų gyvenimas anksčiau buvo labai sunkus. Šiandien gal lengvesnis, nes viskas taip susi­ klostė, tačiau reikėjo labai stengtis.

Manau, kad kuo sunkesnę gyvenimo mokyklą žmogus išeina, tuo daugiau išmoksta. Ačiū Dievui, kad turiu daug energijos, antraip būtų nepalygina­ mai sunkiau. Dažnai pagalvoji, kad jeigu jau tokius dalykus išgyvenai, tai šiandienos rūpesčius tikrai pakelsi.“ Nuotr. iš asm albume

Prie restauruotų Reginos tėvų J. ir M. Sinių namų Utenoje, kuriuose prieš metus įkurta Vaikų biblioteka (dabarjoje yru virš 10 tūkst. naujų knygų, iš kurių 4 tūkst. knygų anglų kalba atsiųsta iš Škotijos - šios šalies vaikų dovana Utenos vaikams). R. Siniūtė su šeštadieninės anglų kalbos mokyklėlės lankytojais.

Universitas Vilnensis

2001 m. birželis

Aktualu

7

j-------------------------------------------------------------------------------

VU VERTIMO STUDIJŲ KATEDROJE RENGIAMI PROFESIONALŪS VERTĖJAI Šiuo metu Europos Sąjungos institucijose 11 kalbų vartojamos kaip oficialios kalbos. Įstojus į Europos Sąjungą dabartinėms šalims-kandidatėms, jų kalbos (ir lietuvių) taip pat bus pripažintos oficialiomis derybų bei posėdžių kalbomis. Europos Komisijos Kon­ ferencijų vertėjų tarnybos (SCIC) duomenimis, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, dar­ bui Europos Sąjungos institucijose prireiks 80 profesionalių konferencijų vertėjų, galin­ čių versti iš užsienio kalbų į gimtąją ir iš gimtosios j oficialiąsias Europos Sąjungos kal­ bas. Vertėjus šiam darbui atrenka Konferencijų vertėjų tarnyba egzaminų metu, kurie yra rengiami atskirose valstybėse. Lietuvoje tokie atrankos egzaminai vyko 1996, 1998 ir 2001 metais. Šiuo metu šį egzaminą yra išlaikę 23 vertėjai, iš kurių teisė versti iš gimtosios kalbos į užsienio kalbą yra suteikta tik 18 vertėjų.

Doc. dr. Vytautas VAIŠNORAS, Vertimo studijų katedros vedėjas

Turint omenyje, kad egzaminai jau vyko tris kartus ir juose daly­ vavo daugiau kaip 100 kandidatų, galima manyti, kad dauguma Lie­ tuvos vertėjų žinojo apie atranką ir išbandė savo galimybes. Todėl būtų nerealu tikėtis, kad nesiimant papildomų skubių priemonių profesionaliems vertėjams ruošti Lietuvai per kelerius metus iki stojimo į Europos Sąjungą pavyks deleguoti reikalingą konferencijų vertėjų skaičių Į Europos Sąjun­ gos struktūras.

Europos Komisijos vertimo raštu tarnybos duomenimis, Lie­ tuvai įstojus į Europos Sąjungą darbui Europos Sąjungos insti­ tucijose taip pat bus atrinkta apie 80 profesionalių vertėjų, ver­ čiančių raštu iš dviejų Europos Sąjungos oficialių kalbų į lietu­ vių kalbą ir gerai išmanančių teisę bei ekonomiką. Iki šiol mi­ nėta tarnyba atrankos egzaminų Lietuvoje nevykdė, todėl sunku prognozuoti, kiek Lietuvos ver­ tėjų galėtų atitikti vertėjams raš­ tu keliamus kvalifikacinius rei­

kalavimus. Tikėtina, kad sėk­ mingai atrankos egzaminus išlai­ kys tik nedaugelis Lietuvos ver­ tėjų, kadangi dėl objektyvių prie­ žasčių dauguma nūdienos Lietu­ vos vertėjų gali versti tik iš vie­ nos užsienio kalbos j gimtąją kalbą ir iš gimtosios kalbos į už­ sienio kalbą. Be to, į vertėjo raš­ tu darbą Europos Sąjungos struktūrose galės pretenduoti ne vyresni kaip 45 metų asmenys, o tai gali tapti papildoma kliūtimi užtikrinant reikalingą kvalifi­ kuotų vertėjų skaičių.

Viena iš būtinų Lietuvos pasi­ ruošimo narystei Europos Sąjun­ goje sąlygų yra Europos Sąjungos teisės suderinimas su nacionaline teise. Tokio derinimo prielaida Europos Sąjungos teisyno verti­ mas į lietuvių kalbą. Bendra ES teisyno apimtis yra 80 000 pusla­ pių. Šį vertimo darbą atlieka vie­

šoji įstaiga Vertimo, dokumenta­ cijos ir informacijos centras. Iki šiol yra išversta apie 25 000 pus­ lapių. Norint, kad visi ES teisės dokumentai būtų išversti iki Lie­ tuvos įstojimo į Europos Sąjungą, reikėtų į šį darbą įtraukti apie 200 profesionalių vertėjų. Šiuo metu Vertimo, dokumentacijos ir infor­ macijos centras naudojasi 50 ver­

TRUMPAI APIE AKADEMINĖS SIELOVADOS CENTRĄ Atgaivinti akademinės sielovados tradiciją Lietuvoje ryžosi daugeliui ge­

rai pažįstamas kunigas jėzuitas Anta­ nas Saulaitis. Centras išsivystė iš Pa­ storacinės tarnybos, esančios Šv. Jonų

bažnyčioje, jo tikslas - rūpintis studen­ tų, studentiškų šeimų, universitetų dės­ tytojų bei darbuotojų dvasiniais porei­ kiais, rengti akademines programas.

Centro veikla labai plati: konferenci­ jos, seminarai krikščioniškojo dvasingu­ mo temomis, metodinės medžiagos kau­ pimas ir rengimas, akademinis kursas „Krikščioniškasis dvasingumas ir šiuolai­ kinė kultūra“ penkiose aukštosiose Vil­ niaus mokyklose, rekolekcijos studen­ tams ir dėstytojams, vasaros stovyklos stu­ dentams, įvairios sielovadinės programos (pvz., asmeninio konsultavimo, studen­ tiškų šeimų ir kt.), socialiniai projektai, Vaikų dienos centras prie studentų ben­ drabučių (paskaitų metu čia globojami ikimokyklinio amžiaus studentų vaikai), įvairūs būreliai, diskusijų klubai.

Išsamesnė informacija teikiama tele­ fonu 221715

tėjų, verčiančių daugiausiai iš an­ glų kalbos, paslaugomis. Profesio­ nalių vertėjų raštu poreikis šiame centre išliks ir po Lietuvos įstoji­ mo į Europos Sąjungą, kadangi naujai priimami Europos Sąjun­ gos teisės aktai bei kiti oficialūs dokumentai ir toliau turės būti verčiami į lietuvių kalbą, o Lietu­ vos įstatymai - į oficialias Euro­ pos Sąjungos kalbas.

Tikėtina, kad nemaža dalis šiuo metu Lietuvos Seime, Vyriau­ sybėje, Prezidentūroje, ministeri­ jose ir departamentuose dirbančių vertėjų artimiausiu metu sieks tap­ ti Europos Sąjungos oficialių struktūrų vertėjais. Galima prog­ nozuoti, kad po to, kai dalis šiuo metu Lietuvoje dirbančių vertėjų pradės dirbti Europos Sąjungos struktūrose, Lietuvos valstybės institucijoms pritrūks kvalifikuo­ tų vertėjų.

VU Vertimo studijų katedra Šiuo metu Lietuvoje profesio­ nalūs konferencijų vertėjai ir ver­ tėjai raštu yra ruošiami tik Vil­ niaus universiteto Vertimo stu­ dijų katedroje, kurią Europos Komisijos Konferencijų vertėjų tarnyba (SCIC) oficialiai pripa­ žįsta kaip vienintelį ES vertėjų

profesinius reikalavimus atitin­ kantį vertėjų ruošimo centrą Lie­ tuvoje. Kadangi VU Vertimo stu­ dijų katedros mokymo progra­ mos yra suderintos su giminin­ gų Europos Sąjungos vertėjų ruo­ šimo centrų bei institutų progra­ momis bei kvalifikaciniais rei­ kalavimais, šios katedros išduo­ tas diplomas yra laikomas viena iš sąlygų, suteikiančių kandida­ tams teisę laikyti anksčiau mi­ nėtus atrankos egzaminus. Iš SCIC egzaminą išlaikiusių 23 vertėjų dauguma yra baigę VU užsienio kalbų filologines studi­ jas arba Vertimo studijų kated­ ros programą.

VU Vertimo studijų katedra buvo įkurta 1997 metais. Iki šiol vertimo magistrantūros studijas baigė 35 studentai, specialiąsias profesines studijas-33 studentai. Šiais mokslo metais baigiamuo­

sius egzaminus laikys 21 magist­ rantūros studentas ir 11 specialių­ jų profesinių studijų klausytojų.

Kitais mokslo metais į vertimo magistrantūrą planuojama priim­ ti 33, į specialiąsias profesines ver­ timo studijas -16 studentų. Šiuo metu yra vykdomos dvi vertimo studijų programos: dviejų metų vertimo magistro programa irvienerių metų specialiųjų profesinių studijų programa.

Pagal magistro ir specialiųjų profesinių vertimo studijų progra­ mą studentai privalo versti iš dvie­ jų užsienio kalbų j lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į vieną užsie­ nio kalbą: anglų, prancūzų, vokie­ čių, rusų, lenkų. Nuo kitų mokslo metų planuojama į studijų progra­ mas įtraukti ir ispanų bei italų kal­ bas.

Vertimo studijų katedroje dir­ ba aukštos kvalifikacijos pedago­ gai, dauguma jų yra išlaikę Euro­ pos Komisijos Konferencijų ver­ tėjų tarnybos atrankos egzaminą.

Du dėstytojai turi Ženevos vertė­ jų instituto vertimo dėstytojų di­ plomus, vienas baigęs Paryžiaus konferencijų vertėjų institutą (ESIT), kiti baigę įvairius meto­

dikos kursus Vokietijoje, Angli­ joje, Prancūzijoje. Pagal bendra­ darbiavimo sutartis trumpalai­ kiam darbui į Vertimo studijų ka­ tedrą yra kviečiami Europos Ko­ misijos SCIC vertėjai, Danijos Kopenhagos ir Aarhus aukštųjų verslo mokyklų dėstytojai, taip pat teisės, ekonomikos, politikos ekspertai iš Lietuvos bei užsie­ nio.

1999-2000 m. buvo vykdomi Lietuvos - Danijos tarpvyriausy­ biniai projektai „Konferencijų vertėjų mokymo gerinimas ir stip­ rinimas Lietuvoje“ (Kopenhagos aukštoji verslo mokykla) ir „Ver­ tėjų raštu mokymo gerinimas ir stiprinimas Lietuvoje“ (Aarhus aukštoji verslo mokykla). Šiuo

metu tęsiamas ilgalaikis projek­ tas VINETA - „Kompiuterinės programinės įrangos taikymas vertimo procese“ (Flensburgo aukštoji technikos mokykla, Vo­ kietija) ir projektas SMALLINK - „Kompiuterinės programinės įrangos taikymas nuotolinio kal­ bų mokymo procese“ (Antverpe­ no universitetas, Belgija). Nuolat palaikomi ryšiai su EK Vertėjų tarnyba SCIC ir jos koordinaci­ niu padaliniu BALTIC DESC, su Europos Parlamento Vertėjų tar­ nyba, su AIIC (Pasaulinė vertėjų asociacija) ir daugeliu ES valsty­ bių ir šalių kandidačių vertimo institucijų bei vertėjų ruošimo centrų.

Vertimo studijų katedroje yra moderni konferencijų vertėjų sa­ varankiško darbo auditorija, ku­ riama kompiuterizuota termino­ loginių duomenų auditorija, kom­ plektuojami katedros bibliotekos fondai.

Stoti j vertimo magistran­ tūrą ir specialiąsias profesines vertimo studijas gali asmenys, turintys bakalauro diplomą (nebūtinai filologo!). Prašy­ mai priimami birželio 21-28 dienomis. Stojamieji egzami­ nai (užsienio kalbų egzami­ nai žodžiu ir raštu) vyks bir­ želio 29-liepos 2 dienomis.

AKADEMINĖS SIELOVADOS CENTRO INFORMACINIAI SKELBIMAI Kunigų jėzuitų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų susikaupimo savaitė

Krikščioniška vasaros stovykla studentams

Liepos 15-20 dienomis Kulautuvoje vyks kunigų jėzuitų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų susikaupimo savaitė, kurią ren­ gia Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija bei Akademinės sielovados centras. Pro­ gramoje - konferencijos, seminarai krikš­ čioniškojo dvasingumo temomis, pokalbiai, apmąstymai, meditacijos. Rekolekcijų va­ dovas - kun. Gediminas Kijauskas SJ (Klyvlendas, JAV). Maloniai kviečiame vi­ sus norinčiuosius.

Rugpjūčio 5-12 d. Šv. Jonų bažnyčios bendruomenė rengia stovyklą ir kviečia jus kartu praleisti keletą dienų krikščioniška dvasia. Stovyklos programoje - smagūs po­ kalbiai, karštos diskusijos jus erzinančio­ mis temomis, susikaupimo rytmečiai ir iš­ siblaškymo vakarai, nauji draugai ir savęs pažinimas sėdint prie laužo, valgant prie bendro stalo, skutant bulves, tempiant kito kuprinę, dainuojant kitokias dainas, šokant visokius šokius... Laukiame!

Užsirašyti galite Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono 12) po sekmadienio 11 vai. šv. Mi­

Smulkesnė informacija teikiama telefo­ nais 22 17 15; 8 (287) 90092.

Akademinės sielovados centras

šių. Smulkesnė informacija tel. 22 17 15; 22 47 63 arba bažnyčios skelbimų lentoje. Šv. Jonų bažnyčios bendruomenė

Saulėtekio alėjoje 41 jau veikia Vaikų dienos centras, įkurtas Akademinės sielovados centro!

Kol jūs būsite paskaitose ar skaityklose, jūsų ikimokyklinio amžiaus vaikučius sau­ gos, linksmins ir mokys Vaikų dienos cen­ tro darbuotojai bei savanoriai. Be to, net va­ saros mėnesiais ten vyksta: tikėjimo pažinimo diskusijų klubas - tre­ čiadieniais 18 vai.; kūrybinės pamokėlės 7-14 m. vaikams - penktadieniais 17 vai.

Pageidavimai dėl vaikučių priežiūros ki­ tiems mokslo metams priimami ir plates­ nė informacija teikiama tel. 77 35 50.

Kreiptis į Liudą arba Lilijaną.

Sv. Jonų bendruomenės pastoracinė tarnyba

Kviečiame į VU Religijos studijų ir tyrimų centro bei Akademinės sielovados centro parengtą akademinį kursą „KRIKŠČIONIŠKASIS DVASINGUMAS IR ŠIUOLAIKINĖ KULTŪRA“ Ar žinote, kad ateinančiais mokslo metais jūs galite užsirašyti į laisvai pasirenkamą aka­ deminį kursą „Krikščioniškasis dvasingumas ir šiuolaikinė kultūra“?

Kurso programoje: 1. Krikščioniškasis dvasingumas kasdienybė­ je. Religiniai išgyvenimai W. James’o, A. Maslowo, V Franklino, C. G. Jungo įžvalgų perspektyvoje.

2. Dievo ir žmogaus klausimas XXI a. Krikš­ čioniškas žvilgsnis į žiniasklaidą.

3. Asmens, laisvės, sąžinės ir Dievo valios dialektika.

4. Krikščioniškasis dvasingumas kaip kelias į asmenybės brandą.

5. Krikščioniškoji moralė ir socialinis moky­ mas.

6. Didžiosios religijos ir pasaulėjimas.

7. Katalikų Bažnyčia kaip institucija, ben­ druomenė, kelias. Pasauliečių vaidmuo ir tarnystė Bažnyčioje. Parapijos kaip ben­

druomenės suvokimas. Šiandieninės kata­ likybės srovės. Naujieji judėjimai Katalikų Bažnyčioje.

8. Tikėjimas ir mokslas. Mokslinis metodas ir teologijos stud ijos bei įžvalgos. Žmonijos vys­ tymasis ir krikščionybė Teilhardo de Chardino perspektyvoje.

Kurso vadovas - kun. A. Saulaitis SJ. Smulkesnė informacija tel. 8 (287) 90092 Akademinės sielovados centrus

8

Universitas Vilnensis

-

Sludiios -J

2001 m. birželis

NERVŲ TAUPYMAS KAINUOJA

Sesija - baisiausias studijų metas. Sąžiningas ruošimasis egzaminams, temų, kursinių ir kitokių darbų rašymas atima be galo daug laiko ir

pastangų, tad studentai paprastai ieško lengvesnių būdų geresniam pažymiui gauti. Įvairios subjektyvios priežastys juos verčia ieškoti pagal­ bos, kuri noriai suteikiama, bet už tam tikrą sumą...

Inga RAZMAITĖ, Milda ŠEPUTYTĖ, Žurnalistikos instituto I k. studentės

Akademinėje visuomenėje klesti ypa­ tingas verslas - pagalba studentams. In­ ternete, skelbimų lentose galima rasti in­ formacijos apie tai, kas parduoda ar net individualiai parašo semestrinius, kursi­ nius ar kitokius darbus. Siūlomi konspek­ tai, „špargalkės“, išnuomojama nusiraši­

ma 10-20 litų už vieną balą. Galutinė kai­ na priklauso nuo dėstytojo įvertinimo. In­ dividualiai sukurto darbo paprastai pigiau nei už 200 litų neįsigysite.

Jeigu jūs neturite laiko, noro ar gali­

mybių kompiuteriu susirinkti tekstą, tai gali padaryti kiti. Žinoma, jeigu jiems su­ mokėsite. Vieno lapo spausdinimas kai­ nuoja nuo 50 centų iki 3 litų. Už tekstą

užsienio kalba ar su grafinėmis iliustraci-

jomis teks mokėti daugiau.

Prieš egzaminus sparčiai plinta kon­ spektai ir „špargalkės“. Išsamūs kon­ spektai kainuoja apie 30 litų. Kompiute­ riu surinktų „špargalkių“ galima įsigyti už 10 litų.

Vis dažniau per egzaminus naudoja­ mi techniniai sufleriai: racijos, ausinės,

mini siųstuvai. Ausinės jungiamos prie racijos arba mobiliojo telefono. Iš anks­ to užsisakius galima išsinuomoti ne tik ausines, bet ir telefoną. Deja, šį nusiraši­

nėjimo technika, kompiuteriu surenkami tekstai. Taigi apie kiekvieną paslaugą pla­

nėjimo būdą ne tik gerai įvaldė studen­ tai, bet ir lengvai perprato dėstytojai.

čiau.

Vienintelė nemokama paslauga - tai in­ ternete pateikti darbai ir įvairios temos.

Tiksliųjų mokslų fakultetuose dažniau­ sia geriau nė nerizikuoti. Tačiau jei mo­

Tačiau nereikėtų aklai pasitikėti šia in­ formacija, nes nėra aiški autorių kompe­ tencija, darbai dažnai būna nekokybiški, šimtus kartų perrašyti, ir dėstytojas gali

kotės humanitariniame ar socialinių mokslų fakultete, mėginti galima. Deja, šis malonumas brangiai kainuoja. Raci­ jų nuoma - 70 litų, ausinių - 40 litų. Ži­

juos lengvai atpažinti. Patikimesnis bū­ das - pirkti darbus iš konkrečių žmonių,

noma, už mobiliojo ryšio paslaugą taip pat teks susimokėti.

kurie juos buvo rašę sau. Tik derėtų išsi­

Tad jei nusprendėte nesigadinti nervų

aiškinti, kaip jie tada buvo įvertinti. In­

lakstydami po bibliotekas, rinkdami in­

ternete ir Universiteto skelbimo lentose dažnai siūlomos konkrečios temos. Nors

formaciją, kankindamiesi dėl įkvėpimo stokos, išsirinkite tinkamiausią būdą... nu­ sirašyti pagal savo kišenę.

Sesija pareikalauja daug nervų ir sveikatos.

VNaujiko nuotr.

kainos yra sutartinės, dažniausiai moka­

UNIVERSITETO ABSOLVENTAI GAUS NAUJUS DIPLOMUS Naujieji šiemetiniai VU bakalauro, magistro,

aukštojo mokslo studijų diplomai atrodys kitaip. Diplomų meniniame fone puikuosi

seniausio Universitete išlikusio antspaudo kopija. Studentai už naująjį diplomą su aplanku privalės mokėti 10 litų.

Vilmantė ŽVINYTĖ

ta Universiteto Vaizdinės vienybės pro­

gramai įgyvendinti, herbo bei ženklo nau­ dojimui sutvarkyti komisija.

Tai, kad bus išleisti naujo pavyzdžio di­

Antspaudas jau pagamintas. Nuo bir­

plomai, lėmė keletas priežasčių. Įsigaliojus

želio 1 dienos įsigaliojo rektoriaus pasi­

naujam Aukštojo mokslo įstatymui bei ren­

rašytas įsakymas, pagal kurį Vidaus rei­

giamam Vyriausybės nutarimui „Dėl aukš­

kalų ministerijos nurodymu bus apibrėž­

tojo mokslo išsilavinimo dokumentų išda­

ta reljefinio antspaudo naudojimo sfera.

vimo“, senieji diplomai nebeatitiko reika­

Iki naujųjų diplomų teikimo dar nebus

lavimų. Dokumentai neturėjo ypatingų sau­

įvykę VU rektoriaus rinkimai. Dabar šias

gumo garantijų, nebuvo patogios formos.

pareigas laikinai eina akad. Benediktas

Studijų skyriaus vedėjas dr. Eugenijus

Juodka. Senate nuspręsta diplomuose

Stumbrys paminėjo keletą diplomo naujo­

B. Juodką įvardyti kaip rektorių, o ne

vių. Diplomo meniniam apipavidalinimui

kaip laikinai einantį rektoriaus pareigas.

panaudotas pirmo išlikusio Universiteto

Diplomai atspausdinti VU Studijų sky­

diplomo (1728 m.) vaškinio antspaudo pa­

riuje. Dokumentų įrašai bus spausdinami

vyzdys, kuris saugomas VU bibliotekoje.

Studijų skyriuje naudojantis Studentų

Konsultuojant Lietuvos heraldikos komi­

duomenų bazės informacija.

sijos prie Lietuvos Respublikos Preziden­

Diplomų spausdinimas Universitetui

to pirmininkui humanitarinių m. dr. Ed­

kainuos virš 30 000 litų. Kadangi Univer­

mundui Rimšai, dailininkas Saulius Bajo-

sitetas neturi pakankamai lėšų, nuspręsta

rinas rekonstravo linijinį brėžinį.

įvesti mokestį už diplomo meninį aplan­

Mintis pagaminti reljefinį antspaudą ki­

ką. Studentai galės pasirinkti: į VU atsi­

lo pamačius Kuopio universiteto (Suomi­

skaitomąją sąskaitą sumokėti 10 litų ir gau­

ja) diplomus. Toks antspaudas turėtų su­

ti diplomą bei jo priedą su meniniu aplan­

mažinti dokumento klastojimo galimybes.

ku. Nesumokėjus šios sumos, bus išduo­

Antspaudo formą aprobavo, apipavida­

dama tik diplomas ir jo priedas. Anksčiau

linimą, spalvas derino rektoriaus sudary­

dokumentų komplektas buvo nemokamas.

UŽ PARAŠO PADIRBIMĄ SALINTI IS UNIVERSITETO KeliTSPMI politikos mokslų bakalau­ ro studijų programos IV kurso studentai (redakcijai pavardės žinomos) suklastojo dėstytojo parašą. Situacija, kurioje savo no­ ru atsidūrė studentai, išties įdomi-išlaikę egzaminą ir neturėdami to dėstytojo para­ šo studijų knygelėje, studentai, matyt, pa­ tingėjo jo paprašyti ir už dėstytoją pasirašė patys, nors dėstytojas jiems buvo paskyręs priėmimo laiką.

Padirbtą parašą bematant pastebėjo Ins­ tituto sekretoriato darbuotojai-jis akivaiz­ džiai skiriasi nuo tikrojo. Studentai savo poelgį teisino įtampa prieš bakalauro dar­ bų gynimą. Instituto direktoriaus pavaduo­ toja Aušra Rauličkytė redakcijai sakė, kad tokie studentų veiksmai yra netoleruotini.

Pirmiausia - tai šiurkštus akademinės eti­ kos pažeidimas, antra, jie yra būsimi vals­ tybės tarnautojai.

Instituto administracija nusprendė stu­ dentus nubausti pagal Studijų nuostatų 7.6.5. punktą - birželio 5 dienos įsakymu jie yra pašalinti iš Vilniaus universiteto.

Bakalauro darbus galės gintis tik kitą pa­ vasarį.

Direktoriaus pavaduotoja sakė, kad pa­ našus atvejis jų institute yra buvęs 1993 metais, kada studentas suklastojo ne tik parašą, bet ir pažymį. Tada studentas buvo pašalintas iš Instituto be teisės grįžti. Po nutikusio įvykio TSPMI nuspręsta su­ griežtinti studentų studijų knygelių ir eg zaminų lapelių tikrinimą. Universiteto va­ dovybė pritaria TSPMI Tarybos principin­ gam požiūriui.

Studentai kreipsis į Apeliacinę komi­ siją. „U.V." inform.

NUO ŠIOL LIETUVOS STUDENTŲ NAMAI - PASAULINIAME TINKLE Balandžio viduryje savo veiklą pradėjo pirmoji Lietuvoje specializuota infor­ macinė svetainė-portalas Studentas.lt, skirta Lietuvos akademiniam jaunimui.

Erikas VIRŠILAS, projekto vadovas, Vaida BIELSKYTĖ,

projekto koordinatorė ryšiams su visuomene

Naujoje svetainėje www.studentas.lt lanky­ tojai gali naudotis „Studentopaštu“-nemo­ kama elektroninio pašto dėžute, sužinoti „karščiausias“ naujienas iš visų Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų, naudotis paieškos sistemomis bei visos Lietuvos studentų akademinių dar­ bų duomenų baze. Svarbiausia svetainės ypa­ tybė -čia pateikiama informacija, gauta iš pa­ čių studentų, todėl jos negalima rasti kitur.

Informacinėje svetainėje studentai kviečia­ mi dalyvauti netradiciniuose kūrybiniuose konkursuose, reikšti savo nuomonę įvairiais klausimais. Svetainėje bus nuolat papildomas naudingų studentams nuorodų sąrašas.

www.studentas.lt artimai bendradarbiauja su Lietuvos informaciniu studentų tinklu LĮST Didžioji dalis naujausių duomenų ir rašiniu, publikuojamų svetainėje, gaunami iš LĮST agentūros.

Naujasis portalas Studentas.lt vystysis taip, kaip norės svetainės lankytojai, jų nuomonių ir pasiūlymų bus paisoma labiausiai Šios sve­ tainės kūrėjų tikslas-Stude.ntas.lt padaryti to­ kiu interneto puslapiu, kurį kiekvienas Lietu­ vos studentas, įsijungęs kompiuterį, pasižiū­ rėtų pirmiausiai, neabejodamas, kad ten ras įdomios ir naudingos informacijos.

Portalą beveik pusmetį kūrė penkių ini­ ciatyvių studentų iš Vilniaus ir Kauno tech­ nologijos universitetų komanda „eSTa grupė“ Studentas.lt yra vienas iš Lietuvos studen­ tų sąjungos kuruojamų projektų, kuriuo stu­ dentija skatinama aktyviau kurti informacine visuomenę.

2001 m. birželis

SUOMIŲ MOKSLININKO PASKAITOS SULAUKĖ DIDŽIULIO SUSIDOMĖJIMO Gegužės 5-9 dienomis Vilniuje viešėjo Helsinkio universiteto profesorius, Suomi­ jos biochemikų, biofizikų ir mikrobiologų draugijos pirmininkas Denis Bamfordas.

R. DAUGELAVIČIUS

Profesorius svečiavosi VU Išskirtinio mokslo centre - jis yra centro patarėjų ta­ rybos narys. Prof. D. Bamfordas yra Viru­ sų struktūrinės biologijos grupės Helsin­ kio universitete vadovas. Ši grupė yra vie­

na iš 25 stipriausių Suomijos mokslinių kolektyvų (nacionaliniai Išskirtiniai mokslo centrai), publikuojanti savo dar­ bus geriausiuose ir populiariausiuose moksliniuose žurnaluose „Nature“, „Cell“, „Journal of Cell Biology“. Beveik 10 metų mokslininkas bendradarbiauja su VU GMF Membranų biochemijos labo­ ratorija. Šiuo metu jo vadovaujamoje gru­ pėje dirba du VU studentai. Viešėdamas Lietuvoje profesorius skaitė paskaitas (dvi -VU Gamtos mokslų fakultete, vieną VDU Aplinkotyros fakultete), domėjosi Lietuvos mokslininkų darbais. Paskaito­ se prof. D. Bamfordas stebino klausytojus savo sugebėjimu paprastais žodžiais at­ skleisti sudėtingų procesų esmę, populia­ riai pateikti tyrimų medžiagą. Lietuvos

mokslininkai ypač domėjosi šiomis pa­ skaitomis. Pritrūkus vietų paskutinę pa­ skaitą teko nutraukti ir persikelti į erd­ vesnę auditoriją. Bendraudamas su suomių mokslininku ne vienas kolega galėjo įsiti­ kinti, kad pasakojimai apie šaltą ir uždarą šiauriečių charakterį tėra mitas.

Svečiui išvykus, jį lydėjusių asmenų bu­ vo klausiama, kokį įspūdį jam padarė Lie­ tuva, mūsų Universitetas. Manau, kad tik­ rai neblogą, nors iš prestižinių gatvių ir tu­ ristų pramintų takų prof. D. Bamfordas nuolat verždavosi j labiausiai aprūkusius ir apgriuvusius Vilniaus kiemus. Jis žavė­ josi medeliais, augančiais ant apleistų pa­ statų stogų, pastebėjo ir lietuvaičių grožį.

Deja, nepaisant išlavinto analitinio masty­ mo, prof. Bamfordui sunkiai sekėsi supras­ ti kai kuriuos elementarius dalykus -pvz., finansavimo ir mokslo kokybės ryšį ar tai, kad VU Centriniuose rūmuose ir Gamtos mokslų fakultete gražieji tualetai yra užra­ kinti. Penkių viešnagės dienų nepakako įvertinti lietuviškų įpročių ir papročių ža­ vesį. Bet dar ne viskas prarasta. Kitų metų vasarą jis žada vėl mus aplankyti.

9

® (įAM'TO'V'ĖJA

Universalas Vilnensis

GMF IŠRINKTA STUDENTŲ VALDŽIA Balandžio 29 d. vyko rinkimai į VU GMF SA valdybą. Pirmininku išrinktas Alvy­ das Donėla (jis yra ir VUSA valdybos narys). Valdybos nariai: Andrius Minkšta ir

Romualdas Griškevičius (VUSA Parlamento nariai), Jūratė Gintalaitė, Nerijus Zab-

leckis, Rimutis Tamulevičius, Paulius Sakalauskas.

Iškilus problemoms galite kreiptis į šiuos žmones. Jie atstovauja studentų intere­

sams.

Z

v__

Nuomonė

J

MOKSLŲ DIFERENCIACIJA DABARTIS IR ATEITIS Prabėgo jau daug metų nuo to laiko, kai biologija, fizika, geografija ar chemija nesunkiai sutilpdavo vieno žmogaus galvoje. Šiuo metu tai jau nebeįmanoma. Tai, kas prieš šimtą ar daugiau metų buvo suprantama kaip vienas ir nedalomas mokslas, dabar jau yra daugybės atskirų mokslų siste­ ma, pvz., sąvoka „biologija" dabar jau suprantama kaip botanikos, ekolo­ gijos, mikrobiologijos ir 1.1, mokslų sintezė. Mokslininkai, prieš porą šimtų metų darę revoliucijas atskiruose moksluose, šiandieniniam savo srities specialistui gal ir neatrodytų neišmanėliai ar diletantai, bet atrodytų gana silpnai nutuokiantys apie savo sritį.

A. AL1UKONIS

vis daugės, o žmogus proporcingai žinių Kodėl taip yra, aišku visiems. Tiesiog

...mūsų fakultete biochemikai negamina ekstazi, amfetaminų, LSD ir kitų sinteti­ nių kvaišalų? Laboratorijose esančios medžiagos gali atrodyti „nekaltos“ tik nieko ne­ nusimanančiam studentui Kofeinas, paracetamolis, natrio bikarbonatas, metanolio tir­ palai kuo puikiausiai tinka gaminti gana geros kokybės „kaifą“. Įtarimų gali sukelti ir biochemikų skundai, kad nuolat trūksta gana paklausaus GMF narkotiko-C2H5 OH. *♦* *♦* *♦* ...zoologai neužsiima ginklų kontrabanda? VBS duomenimis, beveik kiekvienas Zoologijos katedros darbuotojas turi namie šaunamąjį ginklą, neminint plataus šaltųjų ginklų arsenalo. Iki dantų ginkluotas katedros personalas ištikimas T. Ivanausko me­ todams: „Ką pamatei, tą nušauk“. *♦* *♦* *♦* ...madų klyksmo tarp studentų aktvviausiai nesivaiko Pedagoginio universiteto auklėtiniai? Birželio 1 d. įvykusioje PeDi šventėje jaunieji pedagogai žingsniavo Vil­ niaus gatvėmis, pasipuošę specialiai iškilmėms pasiūtais žydros ir rožinės spalvos drabužiais. Turint omenyje, kad vaikinų „pedagoginiame“ nėra, gal būtų geriau PeDi pavadinti LeDi? ❖❖❖ ...GMF neugdoma demokratija? Čia daugpadarė fakulteto dekanasprof. J. R. Nau­

jalis. Balandžio 23 dienos įsakymu dekanas patvirtino demokratišką pasiūlymą Eko­ loginės ir Molekulinės biologijos studijų programų III kurso studentams padėti tvar­ kyti Pakalnės ir Geležinio Vilko gatvių šlaitus. Talkos dieną ne tik studentai pareiškė įvairių nuomonių, bet ir oras pasiūlė savo „paslaugas“ - pradėjo lyti.

GMFNegative Neigiu@takas.lt

gausai gudresnis tikrai nesidarys. Taigi at­

nuo to laiko, kai pasaulis dar turėjo to­

eities studentas bus priverstas „kasti“ dar

kius „universalius“ mokslininkus kaip Li­

siauriau, bet dar giliau. Vyks tolesnė

nėjus, Mendelejevas ar Niutonas, moks­

kaupta daugybė žinių, sužinota daug nau­

mokslų fragmentacija, kadangi viską ap­ rėpti bus vis sunkiau ir sunkiau (galbūt išnyks dalis mus dabar kankinančių dis­

jo tiek apie žmogų, tiek apie gyvūnus, tiek

ciplinų, pvz., lauko praktikos - gali nebe­

apie mus supantį pasaulį. Vis besiplečian­

likti kur praktikuotis). Tuomet jau ir gi­ miningų mokslų atstovų profesinis pokal­ bis, pvz., biofiziko su genetiku, bus visiškai

las sparčiai pasistūmėjo į priekį, buvo su­

KAS GALI PANEIGTI, KAD...

Kas mūsų laukia ateityje? Manyčiau, tai prognozuoti nėra labai sunku. Žinių

tis žinių lobynas, žmonės, skatinę jo vys­ tymąsi, ir buvo naujų mokslų atsiradimo

iniciatoriai.

Kyla klausimas, ar tai yra gerai? Šian­ dieniniam mikrobiologui ar genetikui jau

beprasmis, nes jie vienas kito nesupras.

Aišku, galima ir kitokia perspektyva. Žinoma, kad žmogus panaudoja daugmaž

sunku tuo pačiu lygiu diskutuoti su zoo­

penkis procentus savo atminties. Kiti de­

logu ar botaniku, kadangi kryptingai ir

vyniasdešimt penki procentai nenaudoja­ mi. Gali būti, kad toliau taip sparčiai be­ sivystant neurobiologijos mokslui, kada

nuosekliai studijuodamas genetiką studen­ tas vargu ar dar turi laiko gilintis į vadi­

namuosius „ekologijos krypties“ moks­

lus, nes jam ateityje jų turbūt neprireiks.

O pirmuose kursuose gautos bendros ži­

nios labai greitai aptirpsta ir iš jų lieka tik varganos draiskanos. Štai ir susidaro situ­ acija, kad biologas su biologu kartais ben­ drų temų randa taip pat „sėkmingai“, kaip

poetas su topologu. Tai turi teigiamų as­ pektų, kadangi atsiribodamas nuo to, ko jam turbūt nereikės, žmogus gali daugiau laiko skirti tam, kas yra reikalinga, taip

nors galėsime panaudoti ir tuos kitus pro­ centus, kas leistų įsisavinti ir įsiminti dvi­ dešimt kartų daugiau informacijos. Tokiu būdu kurį laiką būtų galima sumažinti

nuotolį tarp giminingų mokslų atstovų, aišku, jeigu mokslininkas, turintis galimy­

bę žinoti dvidešimt kartų daugiau, „ne­ puls semti savojo mokslo aruodų, kiek tel­

pa“, kas labai tikėtina. Galbūt bus išrasti kitokie būdai, apie kuriuos galime per­

skaityti kol kas tik fantastikos leidiniuo­

pat tapti geresniu tos, nors ir siauros, sri­

se, leisiantys žmonėms tapti „visažiniais“.

Gal to ir nereikia, gal tai yra netikslinga.

ties specialistu, duoti kažką naujo, kas iki

Bet kol kas yra taip, kaip yra.

šiol buvo nežinoma. Kitaip sakant, užuot

Tai buvo gamtininko, kol kas save dar

„kasinėję“ plačiai ir negiliai, „kasame“

laikančio biologu, svaičiojimai. Gal daug

siaurai, bet giliai. Kita vertus, kartais bū­

kas abejos tuo, kas čia svaičiojama, gal ne­

na juokinga, kai biologas neskiria, tarkim,

tikės, gal prieštaraus. Bet tai-mano nuo­

blakės nuo vabalo (ar išvis nežino, kad jie

monė.

skiriasi).

Rengėjas Nerijus Zableckis

Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, Lt-2009. i.lt

10

Universitas Vilncnsis &VUSA

2001 m. birželis

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas: vusa@cr.vu.lt

GEGUŽĘ PASIKEITĖ VUSA PREZIDENTAI

Prezidentų tango.

Cegužės 10 dieną įvyko VUSA ataskaitinė rinkiminė konferencija. Pasikeitė valdžia.

Naujuoju VUSA prezidentu tapo busimasis istorikas Mindaugas Reinikis. Chemikas An­ drius Augulis buvo palydėtas šiltais ir audringais plojimais, už darbą VUSA apdovanotas pienu ir bandelėmis. Naujasis sutiktas taip pat šiltai.

APIE PREZIDENTĄ KALBA...

Tėvai: Mama Dalia:„Jis nekrėtė šuny­ bių, nors buvo labai judrus. Teigia­ mas vaikas. Buvo geras skaitovas“.

Tėvas Valdemaras: „Mindaugas mokėsi gerai. Jo nereikėjo kontro­ liuoti, ries jau nuo 9-10 klasės ta­ po savarankiškas. Dėl jo nebuvo ypatingų problemų. Sesers jis ne­ skriaudė. Bet ši turėdavo jam tepti sumuštinius“.

Kambario draugai: 1. Kalba naktimis ir labai sun­

kiai rytais keliasi.

2. Neturi merginos (nors širdis gal užimta).

3. Jo skrandis talpus ir nereik­ lus (telpa keptos bulvės su kečupu, žirneliais, majonezu...).

4. Žiaurus „Žalgirio“ gerbėjas (kartą net verkė dėl jų nesėkmių).

5. Mėgsta pristatymus, su juo sunku eiti į parduotuvę, nes jis vis­ ko nori.

6. Skaito rytietišką poeziją.

7. Miega su šortais. Miegoti neina nesiprausęs.

8. Žiūri „Snobo“ ki­ ną ir „Be namų nege­ rai“.

9. Kambaryje žai-

džia ,Jtašj“ ir nervina Šaltį.

10. Skaito tualete (ten ruošėsi L Šabajevaitės „egzui“).

11. Dažnokai grįžta namo į Kau­ ną (kartais du kartus per savaitę).

12. Jam nieko nereiškia su pei­ liu išgąsdinti nekaltai kiaušinienę kepančią merginą arba 5 vai. ryte prikelti kambario draugus, kad ga­ lėtų pakalbėti apie futbolo čempio­ natą.

P. S. Dėkojame Jo Ekscelenci­ jos kambario draugams, su malonumu vardijusiems Reinikio savy­ bes, bet, deja, nedavusiems jį kom­ promituojančių nuotraukėlių. Re­ dakcijai jų turinys žinomas...

Nuotr. iš asmen. alb.

Sveiki!

LKL finalai baigėsi, UEFA taip pat, o štai visų mūsų, studen­ tų, metų finalas - sesija - dar tik įsibėgėja. Nieko blogo nežadantis ir nekaltai besivadinantis laikotar­ pis dažnam tampa nepakenčiamu galvos skausmu, verčiančiu grieb­ tis įvairių priemonių: nuo papras­ čiausių „paruoštukių“ (cenz.) iki belaidžių garso siųstuvų, kuriuos kai kas įsigudrina paslėpti pačio­ se intymiausiose vietose.

Pradžia kaip kokio „I Iarpcr’s Ieva Bazaar“ vedamasis, ar ne? Ta­ čiau dabar ne tai svarbiausia. Svar­ biausia yra tai, kad Jūs, studentai, besistengiantys į galvas prisikimšti skaičių, datų, formulių, kūno da­ lių pavadinimų, algoritmų ir dar begalę kitų faktų, kurių, tikiuosi, jau birželio pabaigoje nebūsite pa­ miršę, turėtumėte įsiminti ir dar vieną elementarų dalyką - Vil­ niaus universiteto Studentų atsto­ vybę, dar liaudies vadinamą VU­ SA. Tai yra keturios raidės, po ku­ rių priedanga Jūs galite ramiai jaustis ir žinoti, kad Jūs visi ir lai­ kote šias keturias raides. Kuo dau­ giau Jūsų stengsis tai daryti - lai­ kyti ar bent jau pasiremti, tuo tvir­ tesnės bus tos raidės, tuo saugiau jausitės už jų.

Tai nėra NATO, kad galėtų į Jū­ sų konfliktus su dėstytojais reaguo­

ti ginklais. Juo labiau tai nėra Eu­ ropos Sąjunga, kad reaguotų pini­ gais. Tai yra VUSA. Ji reaguoja Ju mis. Jūsų išsirinktais atstovais. Ge­ ri atstovai-gerai reaguoja, bloginelabai gerai. Arba blogai.

Viso to esmė: kaip pasiklosi, taip išsimiegosi arba ką pasėjai, tą ir pjausi.

Pasistenkite sesijos metu veng­ ti stresų, gerai išsimiegokite, daug ir sveikai maitinkitės, juk „in corpore sano spiritus sanus“.

Sėkmės Jums!

Su pagarba Mindaugas Reinikis, VUSA prezidentas

Naudingas darbas jam nėra svetimas.

Reinikis visuomenei nepavojingas - vaikystėje persirgo kai kuriomis užkrečiamomis ligomis.

Su kambario draugais - bendrabučio „kašio“ komanda

11

Universitas Vilnensis

2001 m. birželis

Klausiate - atsakome^-------------------------------

„SKYDERS" - TRETI TARP UNIVERSITETŲ

STUDENTŲ PAŽYMĖJIMAI RENKAMI TEISĖTAI Į„Universitas Vilnensis" redakciją kreipėsi bakalauro stu­ dijų studentai. Juos domino, ar VUSA turi teisę iš jų surinkti dar galiojančius studentų pažymėjimus.

Atsako VUSA viceprezidentas bei LSP koordinatorius Ar­ tūras Šaltis.

Studentas, turintis Lietuvos stu­ dento pažymėjimą (toliau - LSP), pabaigęs arba nutraukęs studijas, privalo jį grąžinti, remiantis LSP turėtojo sutarties su Nacionaline jaunimo ir studentų agentūra (to­ liau - NYSA) punktu 2.1.6., ku­ riame sakoma: „Pasibaigus LSP galiojimo terminui arba nutraukus studijas aukštojoje mokykloje, grą­ žinti LSP bankui“, bei remiantis Švietimo ir mokslo ministro pa­

Vaida MORKŲNA ITĖ

„Skyders“? Kas tai ir su kuo val­ goma? Ogi „undergraund’o“ gru­ pė, kurioje galima rasti ir vieną VUSA atstovą - Tomą Šileiką.

„Skyders“ laimėjo trečią vietą pavasarį VPU SA surengtame au­ torinės dainos konkurse „Durys“.

Pirmąsias dvi vietas užėmė „Skieps“ iš KTU (vienas instru­ mentų - trimitas) ir „Bryners“ iš ŠU (grojo lietuvišką roką su im­

provizacijomis).

Konkurse dalyvavo apie 30 gru­ pių. Komisija, sudaryta iš muziko­ logų, radijo stočių „didžėjų“ ir mu­ zikantų, reikalavo, kad nors vienas grupės narys būtų studentas.

Visi nugalėtojai gavo glėbį pri­ zų: kompaktinių plokštelių, gar­

PLANUOJANTIEMS VASAROS POILSĮ Studentai, no­ rintys vasarą pailsė­ ti prie jūros Palangoje ar Pervalkoje, kreipkitės į VUSA (tel. 68 71 44, 68 71 45, arba el.p. soc@vusa.lt)

so kasečių, fantastinės literatū­ ros. Pagrindinis prizas - teisė da­ lyvauti „Muzikiniame viešbuty­ je“ Per apdovanojimus „Pepsi Zet“ klube koncertavo „Skamp“.Visi dalyviai grojo savo kūrinius - dau­ giausia amerikietiško ir europie­ tiško stiliaus roką. Čia buvo gali­

ma sutikti atstovų iš beveik visų aukštųjų ir kai kurių aukštesniųjų mokyklų. Vien iš VU dalyvavo keletas grupių („Zoom“, „Turbi­ nos“ irkt.)

Na, o kokie tie „Skyders“?

Kartu su vokalistu, vadybinin­ ku, tekstų ir muzikos autoriumi Tomu Šileika čia groja gitaristas Vladas Kukulskis, būgnininkas Tomas Jankauskas, bosistas Sta­ nislavas Kropą. „Esame seni draugai Repetuo­

jame garaže. Nesvarbu, ar lauke penkiolika laipsnių šalčio ar pen­ kiolika laipsnių šilumos - renka­ mės kiekvieną trečiadienį“,-sa­ kė Tomas.

Grupės lyderis džiaugėsi: „Dar kartą įsitikinau, kad pats didžiau­ sias malonumas - stovėti scenoje, kai visi šėlsta aplinkui“.

Anot jo, verta tobulėti, bet ne­ verta „pasikelti“. „Skyders“ lyde­ ris tvirtina, kad tokioms mažoms grupelėms labai svarbu daug kon­ certuoti, tačiau pinigai čia nėra svarbiausia. Tomas tikina: „Jei už malonumą dar ir pinigus moka, tai - pati geriausia dovana“. „Skyders“ šiemet buvo galima daug kur sutikti. Jie koncertavo per Fizikų dienas, per Chemikų dienas ir dar daugelyje mažų vie­ telių.

Sveikiname žeidimo laimėtoją!

LSP turėtojai nuo balandžio 1 iki gegužės 31 dienos galėjo dalyvauti AB banko „Snoras“ ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos organi­ zuotame žaidime „Naudokis ir turėk“. Žaidėjais tapo LSP turėtojai, aktyvavę „eLito Card“ mokėjimo kortelės funkciją, ir peržaidimuiskirtą

laiką išleidę ne mažiau kaip 250 Lt. Birželio 7 d. burtų keliu išaiškinta pagrindinio prizo laimėtoja. Ja tapo VU Istorijos fakulteto I k. magist­

rante Rita Pundziutė (LSP Nr. 9610752), laimėjusi AB banko „Snoras“ įsteigtą prizą - personalinį kompiuterį „APM Legenda 700“. Sveikina­

me laimėtoją ir dar kartą primename - LSP turėti naudinga!

SIŪLO ATLIKTI PRAKTIKĄ AB „Lietuvos Telckomas“ siūlo atlikti vasaros praktiką įvairių studijų krypčių studentams, baigu­ siems II, III kursus ir magistrantams. Informacijos ieškokite www.tclccom.lt/kariera arba teiraukitės telefonu 36 72 51 (kviesti Aureliją).

VUSA inf.

Parengė Vaida MORKUNAITĖ ir Gerda INČIURAITĖ

Amerikos lietuvių tautinė sąjunga ir Lietuvių tautininkų sąjunga skelbia konkursą: „Tautininkų premijos Lietuvos studentams “ Temos:

1. Lietuvos integracijos į Europos sąjungą ekonominės problemos.

2. Lietuvos integracijos į Europos sąjungą socialiniai, teisiniai irkt. klausimai.

3. Darbai, nagrinėjantys Lietuvos tautines problemas arba Tautininkų sąjungą ar jos narių veiklą.

Konkurse dalyvauja studentų bakalauro darbai.

Už pirmąją vietą skiriama 200 JAV dolerių premija.

Už antrąją vietą skiriama 100 JAV dolerių premija.

Darbus prašome iki birželio 20 d. siųsti šiuo adresu: Lietuvių tautininkų sąjunga, Gedimino pr.22, LT-2600 Vilnius.

Kontaktinis tel.(8*22) 62 49 35 arba (8*22) 150 82.

Projekto koordinatorius Ričardas Garuolis.

tvirtintu 2000 rugsėjo 1 d. Nr.1098 įsakymo „Dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų pažymėjimų nuostatų patvirtinimo“ 27 punktu, kuriame sakoma: „Studentas, bai­ gęs ar nutraukęs studijas aukštojo­ je mokykloje, LSP privalo grąžinti administratoriui pagal jo nustaty­ tą tvarką“.

Kaip bus surenkami LSP? Šiais mokslo metais LSP bus su­

renkami AB banko „Snoras“ ir jo filialų, taupomųjų skyrių. Studen­ tas, pateikęs LSP banko darbuoto­ jui, pasirašo priėmimo-perdavimo aktą. Akte banko darbuotojas nu­ rodo LSP numerį. Antras akto eg­ zempliorius su banko spaudu ir darbuotojo parašu atiduodamas studentui Jeigu LSP buvo prarastas ir stu­ dentas negali jo grąžinti, tada jis banko filiale turi sumokėti įmoką už negrąžintą LSP Antras mokes­ čio kvito egzempliorius su banko spaudu ir darbuotojo parašu ati­ duodamas studentui Studentas, gavęs iš banko LSP priėmimo-perdavimo aktą ar mo­ kesčio kvitą, nešajį į VU Studentų atstovybę (VUSA), pateikia jį VU­ SA įgaliotam asmeniui, kuris pa­ sirašys ant atsiskaitymo lapelio ir uždės VUSA anspaudą. Studen­ tams, kurie nėra pasidarę LSP, rei­ kės tik ateiti į VUSA parašo.

Ar bakalaurai, stojantys į magist­ ro studijas, vasarą galės naudotis LSP? Įstojusiems į magistro studijas bakalaurams reikės vėl pildyti LSP anketą ir ją atiduoti bet kuriuose AB banko „Snoras“ filialuose ar taupomuosiuose skyriuose. Pažy­ mėjimai bus išduodami rugsėjo 1 d. Iki to laiko LSP teikiamomis nuolaidomis būsimi magistrantai negalės naudotis.

Iki kada iš tikrųjų galioja LSP? LSP yra išduodami visam studi­ jų laikotarpiui Kasmet LSP reikia

pratęsti sumokant nustatytą įmoką. Šiais metais studentų pažymėjimų pratęsimas kainuos 15 U. Pemaipažymėjimas galiojo iki spalio 1 die­ nos. Šiais metais galiojimo laikas su­

trumpintas iki liepos 10 dienos.

Kokia yra LSPpratęsimo tvarka ?

Nuo liepos 1 dienos studentai pažymėjimą galės prasitęsti bet ku­ rioje Lietuvos dalyje esančiuose AB banko „Snoras“ filialuose ar taupomuosiuose skyriuose.

Jeigu LSP mokėjimo kortelė nebuvo aktyvuota, įmoka sumoka­ ma grynaisiais pinigais AB banko „Snoras“ filialuose ar taupomuo­ siuose skyriuose.

Jeigu LSP mokėjimo kortelė buvo aktyvuota ir kortelės sąskai­ toje yra pakankamai pinigų, LSP galiojimas pratęsiamas AB banko „Snoras“ bankomatuose.

LSP galiojimo pratęsimo AB banko „Snoras“ bankomatuose tvarka: LSP turėtojas įkiša LSP į ban­ komatą ir įveda PIN kodą. Tokiu būdu jam pakraunama informaci­ ja j mikroprocesorių apie LSP ga­ liojimo laiką, t.y. pratęsiama dar kitiems mokslo metams.

Kas bus,jei LSPneprasitęsime?

Nieko nebus. Studentų prievar­ ta niekas neverčia prasitęsti LSP Tik noriu priminti, kad pažymė­ jimų galiojimo laikas bus tikrina­ mas specialiu prietaisu biblioteko­ se, troleibusuose ir kitose vietose.

Kilus neaiškumams dėlstudentųpa­ žymėjimų, galima kreiptis elektroniniu paštu soc@vusa.lt arba į VUSA (CR, Observatorijos kiemelis, teL 68 7144, 68 71 45) į VU Studentų atstovybės LSPkoordinatorių Artūrą Šaltį.

Studentai užsienyje j---------------------------------------

Lenkų studentų rekordas Lenkijos pajūrio miesto Ščecino universiteto studentai pasiekė nau­ ją Lenkijos rekordą.

Gegužės 11 dieną iš metalinių Lenkijos zlotų jie pastatė 127 centi­ metrų aukščio piramidę. Piramidei jie sunaudojo 3 tūkstančius 562 mo­ netas.

Pagal BNS inform.

12

Universitas Vilnensis

2001 m. birželis

KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO PUSLAPIS

/=N

5 *lJv]] g 5 £ o «snraar '/■/ARI'''"'

Laukiame Jūsų pasiūlymų, kaip pavadinti šį puslapį. Rašykite ei. paštu neringa.velickaite@takas.lt

STUDENTŲ SAVIVALDOS DEŠIMTMETIS - KELIO J ATVIRUMĄ IEŠKOJIMAI Šį pavasarį Kauno humanitarinio fakulteto Studentų atstovybė (SA) kėlė vėliavas savo dešimtojo gimtadienio proga. Turint omenyje studentų nepastovumą, tenka pripažinti, kad proga išties solidi, verčianti giliau susimąstyti, ką žymi studentų savivaldos dešimtmetis - jų iniciatyvumą, savarankiš­ kumo užuomazgas ar gyvenimą linksmoje draugijoje? SA įstatuose rašoma, kad „atstovybė yra sava­ rankiškas veiklos subjektas, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą", vei­ kianti „socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose akademinio jaunimo gyvenimą* lie­ čiančiose srityse". Be kita ko, SA yra neatsiejama Fakulteto ir Universiteto struktūros dalis. Žvel­ giant giliau, studentų savivalda turi pasižymėti itin subtiliais derybiniais gabumais. Antraip gali išsipildyti liaudies bylojama išmintis: „Kas, stiklo name sėdintis, akmenimis nesišvaisto". KHF SA gyvenime buvo visko: aukso amžius su Regimantu Buožiumi ir beveik visiškas „krachas", iš kurio pastaruosius dvejus metus gelbėjosi Renata Pauliukaitytė. Ją pasikviečiau pasikalbėti apie asmeninę Atstovybės narės patirtį, studentus ir apskritai studentų organizaciją.

KHF Studentų atstovybė buvo vie­ na pirmųjų Kaune. Taigi esate SA krikštatėviai. Tačiau bet kokia idėja lai­ kui bėgant kristalizuojasi. Dešimtme­ tis - puiki proga apie tai pagalvoti. Tad kokie yra trys banginiai, laikantys Stu­ dentų atstovybės idėją?

Apie tokius žmones, kokie yra Atstovybės nariai, paprastai sako: „Kvailiai su entuziazmu“. Būtent entuziazmas ir yra svarbiausia. Ap­ skritai mes esame dėl studentų, kurie visais laikais turėjo ir turės problemų. Problemų sukelia ap­ mokestinanti ir mažinanti stipen­ dijas vyriausybė, taip pat - dėsty­ tojai, kartais pamirštantys, kad jei­ gu nebūtų studentų, nebūtų ir dėstytojų. Galima sakyti, kad At­ stovybė nieko nedaro, tačiau aš kartais pagalvoju: mes padėjome būtent šitam studentui, jam šian­ dien yra geriau. Taigi darbas yra ne veltui.

Per rinkimus, kuomet buvai išrink­ ta prezidente, pastebėjau, kad Atsto­ vybė tau labai daug reiškia.

Iš prigimties esu veikli. Čia mo­ kytis nebuvo sunku, reikėjo dar ko nors. Atstovybėje atmosfera buvo labai „faina“; ten radau žmones, ku­ rie iki šiol yra geriausi mano drau­ gai. Per penkerius metus buvo gerų ir blogų laikų. Į Atstovybę atėjau ge­ riausiu, o prezidente tapau turbūt sunkiausiu jos laiku. Tliomet man buvo labai baisu, kad Atstovybė ap­ skritai nežlugtų.

A« dabar manai apie praėjusius

dvejus metus?

Pirmieji metai buvo sunkūs, bet geri. Mes neturėjome patalpų. Dir­ bome, kaip aš sakau, gatvėje. Bet tuomet buvo susirinkę tie žmonės, kurie tikrai norėjo dirbti. Tai buvo pats šauniausias mano kolektyvas.

Gaminome pažymėjimus, sugebėjo­ me išbristi iš skolų.

Nebepaliksi tradicinių skolų kitam prezidentui?

Ne. Palieku net keletą šimtų pir­ mai pradžiai.

Antrieji metai buvo kitokie. Pa­ stebėjau, kad nuo praeitų metų į Universitetą susirenka visiškai kito­ kie žmonės. Senieji Atstovybės na­ riai gavo darbus, išsiskirstė, atėjo ki­ ti. Bet jie neturi noro ką nors veikti.

Buvo keletas žmonių, kurie norėjo dirbti, o kitiems tik baliai rūpi. Žinau, kad tau tapus prezidente san­ tykiai tiek su studentija, tiek su vado­ vybe buvo labai įtempti. Ką dabar apie tai manai?

Kai pats dirbi Atstovybėje, labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodai iš šalies. Kai tapau prezidente, santy­ kiai su vadovybe buvo tikrai tragiš­ ki. Nežinau, gal ir dabar visi mano, kad mes tik geriame alų ir nieko ne­ dirbame. Tokia nuomonė vyravo be­ veik visais laikais. Gal tik vadovau­ jant R. Buožiui buvo kitaip. Tačiau mano akimis žiūrint, situacija tikrai pasikeitė. Ir Tarybos posėdžiuose atsižvelgia į mūsų reikalavimus, ieš­ ko kompromisų. Dekanas visuomet pasiklausia mūsų nuomonės. Susi­

KHFstudentų atstovybės himnas - vyriškai.

tarti, ko nors pasiekti dabar jau tik­ rai įmanoma.

O studentai... Visais laikais bu­ vo sakoma, kad SA - „masonų lo­ žė“, uždaras ratelis, į kurį sunku pa­ tekti. Tačiau taip yra ir kituose uni­ versitetuose. Kartais susitikę vieni kitų klausiame: „Kaip gyvenate, „masonai“?“ Tačiau tai - klaidinga nuomonė, ir nežinau, kaip ją pakeis­ ti. Visos atstovybės bando taikyti at­ virumo politiką, bet kažkodėl nepa­ vyksta.

Problemas tenka spręsti su admi­ nistracija, kurioje dirba dėstytojai. Vė­ liau su jais susitinki paskaitų, egzami­ nų metu. Ar tai - objektyvūs, dalyki­ niai, ar „vilko ir ėriuko“ santykiai?

Jeigu iškyla problema, tai apie ją šneki nebijodamas, pavyzdžiui, dekano, kuris tau dėsto. Kalbėti dėl kitų žmonių yra lengviau, ne­ gu dėl savęs. Dėl mokslo man ne­ kilo problemų. Man rodos, dėsty­ tojai nežiūri į tave kaip į studentą, jeigu ateini pas juos Atstovybės vardu. Per paskaitas esi eilinis stu­ dentas, turintis rodyti pavyzdį ki­ tiems. Taigi mokytis reikia dau­ giau.

Kas per dvejus prezidentavimo me­ tus buvo sunkiausia?

Sunkiausia problema yra verti­ nimo sistema. Man šita problema yra „kova su vėjo malūnais“.

Kokiam žmogui norėtum perduoti SA prezidento postą?

Tokiam, kuriam patiktų dirbti Studentų atstovybėje, norėtų ja rū­ pintis. Kad turėtų noro nuveikti ką nors gera.

Tačiau gerais norais...

Vienas žmogus- ne karys. Jis tu­ ri suburti gerą komandą. Kad ir per­ nai. Mūsų buvo nedaug, tačiau mes buvome tikrai stiprūs ir daug pada­ rėme. Nežinau, šiemet gal aš nebe­ sugebu, gal toks metas, bet nepa­ vyksta suburti geros komandos. Idė­ jų turiu tikrai daug, bet reikia žmo­ nių.

Kokius tris dalykus norėtum pado­ vanoti būsimam prezidentui greta tų ke­ lių šimtų?

Patarčiau pasidomėti, kas vyko per tuos dešimt metų, nes pasimo­ kyti tikrai yra iš ko. Jei žmogus turi savų idėjų, bet nekreipia dėmesio į tai, kas buvo anksčiau, ėmęs dirbti patiria fiasko.

Grįžkime prie linkėjimų.

Studentų organizacija labai spe­ cifiška. Bet kurioje kitoje sėdėtum ir darytum pinigus. Čia pinigų kaip

SA logotipo (lapino) prototipas.

nors prasimanai, viską darai taip, kad būtų gera pačiam, studentams.

Anksčiau viena pagrindinių SA funkcijų buvo renginiai. Ir šiandien visi tikisi, kad Atstovybė organizuos renginius. Tačiau man buvo svarbes­ ni socialiniai klausimai: bendrabu­ čiai, stipendijos, mokymosi sąlygos.

Manau, visos studentų organizaci­ jos turi labiau rūpintis socialiniais, akademiniais reikalais. Dar ypač ak­ tualus yra sportas.

Dar vienas geras dalykas, kurio nesinorėtų numarinti, yra mūsų laikraštukas „Palėpinukas“. Sun­ kiai, bet vis dėlto judantis į priekį.

Buvo daug projektų, kurie gar­ sino ir Atstovybę, ir Fakultetą. Šian­ dien panašius projektus rengia ko­ ne kiekviena aukštoji mokykla. Tai - ir autobuso rekordas, nuskam­ bėjęs per visą pasaulį, ir „Studen­ tas vaikams“, ir dviračiai, ir „LIK’as“.

Jei teisingai suprantu, busimasis prezidentas iš praeities turėtų perimti renginių organizavimą, o iš tavo prezi­ dentavimo metų - rūpestį socialiniaisakademiniais reikalais.

Renginių šiais laikais netrūksta.

Abejoju...

Trūksta būtent studentų rengi­ nių. Anksčiau nebuvo klubų, stu­ dentai neturėdavo kur eiti, todėl or­ ganizuodavo patys. Vėliau atsiradę klubai pradėjo organizuoti masinius renginius ir atėmė tą galimybę iš stu­ dentų. Jie turi pinigų, žmonių ir lai­ ko. Studentams nuolat trūksta pi­ nigų, be to, reikia mokytis.

Studijos mūsų dienomis nėra gy­ venimo būdas. Visi susirenka į pa­ skaitas, pasimoko ir išsiskirsto na­ mo.

Dabar susidariusi žiauri konku­ rencija: mokestis už mokslą, normi­ nė vertinimo sistema - viskas susi­ kaupia į krūvą. Anksčiau to nebu­ vo. Bendraudavome ir su savo gru­

pės, ir su kitų grupių studentais. Po paskaitų sėdėdavome auditorijose, nenorėdavome eiti namo. Dabar to nebėra.

O kokių dalykų lieptum niekada ne­ daryti būsimajam prezidentui?

Visų pirma niekam nelinkėčiau tokių santykių su vadovybe, kokie buvo prieš dvejus metus.

Manai, kad dveji tavo prezidentavi­ mo metai buvo skirti išsiaiškinti santy­ kius su vadovybe?

Bent pirmas pusmetis buvo skir­ tas įrodyti, kad esame kitokie nei buvusieji prieš mus, kad elgsimės ki­ taip, kad nebebus netvarkos. Tai bu­ vo bandymas susigrąžinti pasitikėji­ mą Atstovybe, nes, kai atėjau, vis­ kas jau buvo žlugę. Aš savo kalboje ypač akcentavau, kad svarbu atkur­ ti santykius su vadovybe. Manau, kad man bent šiek tiek pavyko tai įgyvendinti. Kai santykiai normalūs, lengviau sulaukti paramos, spręsti problemas. Ir žiūri į mus visai ki­ taip.

Ar nemanai, kad šie metai buvo sa­ votiška dovana tau?

Mane šie metai tikrai užgrūdi­ no. Iki tol buvau atsakinga už išori­ nius Atstovybės reikalus. O kai ta­ pau prezidente, teko rūpintis vi­ daus reikalais, kovoti už save. Jei­ gu viskas būtų buvę lengvai pasie­ kiama, gal net nebūčiau viso to įver­ tinusi. Per šiuos dvejus metus išsi­ kovojome ne tik vadovybės, bet ir kitų šešių Kauno aukštųjų mokyk­ lų pripažinimą. Smagu, kai su mu­ mis kalba tarsi su Universiteto at­ stovybe, nors atstovaujame tik Fa­ kultetui.

Apskritai Atstovybė man tikrai labai daug davė. Gaila tų studentų, kurie visus studijų metus tik mokė­ si. Iš tiesų reikia veikti dar ką nors, kas būtų įdomu pačiam ir galbūt naudinga kitiems.

Kalbėjosi Neringa VELIČKAITĖ

Puslapį rengia Neringa VELIČKAITĖ

2001 m. birželis

Universitas Vilnensis & Komunikacijos fakultetas

13

Komunikacijos fakulteto puslapis Siūlymus ir kitas pastabas siųskite ei. paštu noema@centras.lt

Pamąstykime

J------------

BALTINTA KAVA ARBA ŠIS TAS APIE MELĄ Niekada negalvojau, kodėl mano rytas turi prasidėti tik tada, kai aš išgeriu didelį puo­ delį baltintos kavos. Calbūt tai yra įprotis, tačiau jis taip pat gali daug pasakyti apie mano gyvenimo būdą. Juk kiekvienas dažnai atliekamas veiksmas apibūdina žmogaus charak­ terį ar jį dominančius dalykus. Net iš menkiausio mažmožio galime pamatyti, kada žmo­ gus yra susirūpinęs ar nervinasi. Ir ne visada tai parodo veido išraiška, dažniau galime suprasti iš tuo metu atliekamų veiksmų.

Julijana MICHAILOVA

Vaikystėje dažnai bandydavau samprotauti, kodėl žmonės pyks­ tasi, meluoja, išyra draugystės...

Pati to nesuvokiau - man atrodė, kad visi privalome gyventi darniai ir gražiai, o barnių priežastis slypi ne pačiuose žmonėse, o jų aplin­ koje. Galbūt kaltindavau blogą orą ar netinkamą žmonių susitikimo vietą... Bet sunkiausia buvo su­ prasti melo priežastis: kam, iš kur, kodėl? Maniau, kad be jo galima gyventi, o suaugusiesiems papras­ čiausiai reikia įvairovės, ko nors neįprasto. Sunku buvo tai tiksliai apibūdinti, tačiau aš stengdavausi kaip įmanydama ir vos pamačiusi kokį keistą žmogaus poelgį ar iš­ girdusi teiginį, analizuodavau jį.

Bandžiau išsiaiškinti, kodėl vieni žmonės geria baltintą kavą, o kiti -juodą... Man tai asocijavosi su melu ir tiesa. Juk juoda kava - tai

lyg karti tiesa, o baltinta - lyg tie­ sos pakaitalas, arba melas. Ir da­ bar dažnai pagalvoju, ar išties man kiekvieną rytą reikia didelio puo­ delio melo arba mažo puodelio tiesos? Galbūt, tačiau ne visada.

Kartais pati nežinau, ko labiau no­ rėčiau, bet žinau, kad tai turėtų manęs neskaudinti. Tad tikriausiai mažiausiaižeidžia melas, žinoma, jeigu jis nuoširdus.

Kyla klausimas: kaip gali būti me­ las nuoširdus? Kad ir kaip sunku tai suprasti, tačiau ir melas gali būti nuoširdus. Jei žmogus meluoja tik todėl, kad nenori tavęs įžeisti ar įskaudinti, tai kodėl gi tuo nepasi­ naudoti? Juk nuo to bus geriau ne tik tau, bet ir jam: jūs liksit draugai, galbūt tapsit labiau artimi. Juk vie­ nas žmogus norėdamas įtiktikitam dažnai meluoja ir tik todėl, kad nori išsaugoti draugystę. Tai nėra blogai.

Pavyzdžiui, savo draugei nesakysi, kad jos bateliai tau nepatinka, jeigu nenori su ja susipykti. Žinoma, jei­

gu meluosi neturėdama gero tikslo, tai toks melas nebus nuoširdus - tai jau bus veidmainystė.

Dabar pakalbėkime apiedarvieną kavos puodelyje esantį produk­ tą-cukrų. Žmogui cukrus yra rei­ kalingas dėl skonio. Ne visi geria kavą su cukrumi, tačiau tai irgi cha­ rakterizuoja, parodo, ką žmogus la­ biau vertina. Cukraus kiekis - tai lyg savigyna prieš melą (kuo ma­ žiau įsidėjo cukraus įkavą, tuo jaut­ riau reaguos į melą ar tiesą. Žino­ ma, svarbu, į kokią kavą cukrus bus dedamas). Kavos kiekis taip pat daug lemia. Jis parodo, kiek žmo­ gus gali priimti pateikiamos infor­ macijos ir kokio stiprumo ji gali bū­ ti (kiek daugjam galima meluoti ir koks gali būti tas melas; pavyzdžiui, nuoširdus melas ar karti tiesa).

Kiekvienas žmogus į reiškinius re­ aguoja skirtingai, tačiau jie visi pri­ ima vieną ir tą pačią informaciją, kuri gali būti arba melas, arba tie­ sa. MELAS - taižmogaus nesuge­

bėjimas sakyti tiesos. Jis gali būti sakomas priverstinai arba savo no­ ru, taip pat jis gali būti geras arba blogas. Melą dar galima apibūdin­ ti kaip žmogaus baimę ar nepilna­ vertiškumo jausmą.

Pats melas yra sudarytas iš be­ galės dalių ir tikriausiai neįmano­ ma būtų išvardinti jų visų, bet pa­ grindinės yra šios: geras melas kai dauguma žmonių meluoja to­ dėl, kad pasijustų geriau, kad pra­ džiugintų kitus, kad padarytų įspūdį ar gerą darbą. Taip pat gali būti meluojama kieno nors labui. Šis melas yra nepiktybinis ir nie­

kam nekenksmingas, todėl jo ne­ galime smerkti. Toks melas gali iš­ gelbėti, pavyzdžiui, iš depresijos, viską pakreipti gerąja linkme. Ge­ ras melas gali būti skirstomas j draugišką melą, savanaudišką me­ lą, priverstinį melą, priverstinį melą iš baimės, iš skausmo, nuo­ širdų melą.

Yra ir kita svarbi melo forma blogas melas. Tai tokia melo rūšis, kai meluojama iš piktos valios ar noro kažkam pakenkti. Toks me­ las gali sužlugdyti ne vieną žmogų ar net visą šeimą, išskirti ne vieną geriausių draugų porą. Blogas me­ las prilygsta kerštui, o tai reiškia, kad kiekvienas meluodamas iš pik­ tos valios rizikuoja sunaikinti ne tik kitus, bet ir save. Šio melo yra taip pat įvairių formų. Tai savanaudiš­ kas blogas melas, priverstinis blo­ gas melas, šmeižiantis melas, kerštingas melas.

KOMUNIKACIJOS FAKULTETO STUDENTŲ DARBŲ DUOMENŲ BAZĖ 2007 metų gegužės 1 dieną ėmė veikti dar viena KF Studentų informavimo sistemos dalis - Komunikacijos fakulteto studentų darbų duomenų bazė internete (sutrumpintai SDDB, adresas internete http://www.kf. vu. It/sddb). Joje bus ga­ lima rasti kitų studentų atsiųstus darbus bei leisti savo informacija naudotis kitiems.

Priešistorė Apie panašios sistemos kūrimą pradėta galvoti dar prieš kelerius me­ tus. Tada KF Integruotas informa­ cijos centras tik buvo pradėjęs kurti Studentų informavimo sistemą. Da­ bar joje jau yra Studentų svetainė (http://studentai.kf.vu.lt), Diskusijų forumas, Elektroninės konferenci­ jos, keletas išorinių projektų.

Poreikis Mokslo skyrelį bvo bandoma in­ tegruoti ir Studentų svetainėje, pa­ prasčiausiai sukeliant dokumentus į vieną puslapį. Tai buvo labai ne­

patogu, todėl noras vystyti šį subprojektėlį greitai dingo.

O poreikis platinti jau atsiskai­ tytus darbus buvo gana nemažas. Ir ne dėl to, kad studentai galėtų juos nusiplagijuoti. Dažnai pirmųjų kur­ sų studentai nelabai supranta, ko iš jų reikalauja dėstytojai, todėl per­ metę akimis savo kolegų darbus, jie | galėtų greičiau suprasti užduotis ir

gauti geresnius įvertinimus.

Sistemos autorius Saulius Okunevičius pasakojo, kad pati sistema yra sukurta ne skatinti darbų plagi­ javimą, o keistis studentų inteke-

lektualinės veiklos produktais ir to­ kiu būdu tobulinti bendrą studijų kokybę.

Struktūra Visa SDDB sistema yra kruopš­ čiai suklasifikuota ir pritaikyta bū­ tent KF poreikiams. Prie pateikia­ mų darbų yra nurodyta svarbiausia informacija: dalykas, darbo vado­ vo pavardė, įvertinimas, autorius, darbo tipas (referatas, vertimas, kursinis darbas) ir kt.

Tinklalapis turi ir įvairių inte­ raktyvių galimybių, tokių, kaip skelbimai ar atsiliepimai. Taigi tie, kurie norės ar prašys naujų darbų, informacijos konkrečia tema ar tie­ siog elementaraus techninio pato­ bulinimo, galės pasinaudoti šiomis galimybėmis.

Viena svarbiausių dalių - personalizacija irvartotojų registraci­ ja. Užsiregistravusiems vartoto­ jams suteikiama daugiau galimy­ bių. Jie gali siųsti savo darbus, par­ sisiųsti kitų studentų darbus ir nau­ dotis kitokiomis teikiamomis ga­ limybėmis. Sistemos autorius tei­ gia, kad užsiregistravę vartotojai gauna jau šiek tiek apdorotą infor­ maciją, pvz., pagrindiniame pusla­

pyje mato naujausius darbus, atsiųs­ tus po to, kai jie sistema naudojosi paskutinį kartą; specialiai šiems vartotojams bet kokia nauja infor­ macija (skelbimai, naujienos, dar­ bai, komentarai) yra išskiriama ženkliuku „N“- nauja. Tai padės orientuotis, kai informacijos kiekis bus didesnis.

Techninė dalis Sistema vartotojo atžvilgiu -pa­ prasta ir patogi naudoti. Tačiau to neužtenka - reikia išdirbti dar daug elementų, padėsiančių administra­ toriui tvarkyti visą informaciją. Su­ kurta patogi vartotojo sąsaja admi­ nistruoti siunčiamus darbus, nau­ jus vartotojus, rašomus atsiliepi­ mus, skelbimus ir kitą informaciją.

Tokiu būdu svetainž galima nuolat tvarkyti - išmesti nereikalingą bei pasenusią informacijš.

Naudojantis administratoriaus aplinka, galima peržiūrėti informa­ ciją įvairia tvarka, atlikti paiešką.

Labai patogi ir dažnai naudojama yra lankomumo statistikos peržiū­ ra. Svetainės lankomumą įvairiais laiko tarpais galima nustatyti die­ nų ir valandų tikslumu tekstiniu bei grafiniu režimais.

Statistika Perpirmą darbo savaitę projek­ tas susilaukė daugiau nei 150 var­ totojų, buvo peržiūrėta virš 1500 puslapių. Naujų darbų šią sa­ vaitę -18, kuriuos jau spėta parsi­ siųsti 58 kartus. Derėtų paminėti, kad projektas buvo labai mažai re­ klamuojamas. Tai tik įrodo, kad to­ kia sistema yra iš tiesų reikalinga ir naudojama, kadangi patys studen­ tai ją rekomenduoja vieni kitiems.

Išliekamoji vertė Projekto autorius šį 4 metų pro­ jektą pateikia kaip diplominį dar­ bą. Reikėtų pabrėžti, kad pasirink­ ta tema tikrai naudinga ir turi išlie­ kamąją vertę. Atliktas visas techni­ nis darbas bei suprojektuota patogi administravimo aplinka leis ir ki­ tiems studentams dirbti su šiuo pro­ jektu. Kiekvienas, net ir neturintis gerų techninių žinių, galės visapu­ siškai valdyti projekto informacinę dalį, t.y. rašyti naujienas, administ­ ruoti skelbimus, vartotojus ir pan.

Projekto autorius nori paskatinti ir kitus studentus rinktis tokias te­ mas, kurios turėtų ir praktinę, ir iš­ liekamąją vertę.

Manau, apie melą galima būtų rašyti dar daugiau. Juk iš kiekvie­ nos naujos dalies gimsta daugybė mažesnių dalelyčių. Tikriausiai apie tai galima būtų diskutuoti išrandant vis naujas rūšis, į viską įsigilinti ir suprasti vis papraščiau. Man visada atrodė, kad tema apie melą yra neiš­ semiama. Panagrinėjus kiekvieno žmogaus individualybę ir supratimą apie tai, tikriausiai susidarytų nepra­ stas melo vadovėlis. Gaila, kad dau­ guma žmonių bijo atvirai kalbėti.

Jiems sunku išreikšti pyktį bei at­ skleisti melo koeficientą. Jie bijo bū­ ti paniekinti, o gal tiesiog mano, kad tik jie vieni meluoja. Tačiau meluo­ ja net labai maži vaikai, kurie taip pat nepripažįsta savo melo, bet juk jie - vaikai O suaugusieji, nors de­ dasi protingi ir subrendž, tačiau el­ giasi vaikiškai.

Kas geriau: baltinta ar juoda kava? Sunku pasakyti, juk kartais norisi puodelio juodos, o kartais iš viso apie kavą negalvoji. O jei paklausčiau: kas geriau - melas, o gal - tiesa? Tikriausiai negalėčiau atsakyti. Mes, žmonės, nesame pa­ stovūs, tai dažnai priklauso nuo mūsų nuotaikos. Bet kuo skiriasi baltinta ir juoda kava nuo melo ir tiesos, apibūdinčiau vienareikš­ miškai. Juos visada vartojame ir vartosime, mums tai patinka, ta­ čiau turim nepersistengti. Kadan­ gi kavos ir melo bet kada gali būti perdaug, išmokime vartoti saikin­ gai. Padauginę tikrai nesulauksi­ me laimingos pabaigos.

CULTIVATE-CEE projektą Lietuvoje vykdo Vilniaus uni­ versiteto Komunikacijos fakul­ tetas (www.kf.vu.lt), kuriame rengiami archyvų, muziejų, bibliotekų, informacijos ir ko­ munikacijos specialistai. Iški­ lus klausimams dėl CULTIVATE-CEE Lietuvoje prašom kreiptis į Audronę Glosienę (audra.glosiene@kf.vu.lt), VU KF Bibliotekininkystės kated­ ros vedėją (Universiteto g. 3, 2734 Vilnius, tel. +22 366110, faksas +22 366 104).

CULTIVATE-CEE projekto darbo plane numatomos infor­ macijos dienos bei seminarai eu­ ropinė mis programomis suinte­ resuotiems archyvų, muziejų ir bibliotekų darbuotojams, kon­ sultacijos bei mokymai projek­ tų rengėjams. Operatyviai infor­ macijos sklaidai sukursime elek­ troninę kultūros institucijų kon­ ferenciją, leisime interaktyvų naujienlaiškį. CULTIVATECEE glaudžiai bendradarbiaus su ES penktos bendrosios moks­ linių tyrimų ir technologinės plėtros programos teminės kryp­ ties „Vartotojui draugiška infor­ macinė visuomenė“ atstovais Lietuvoje (ramune.petuchovaitefakf. vu.lt). Europos kultūros programų centru (belskit(a>durys.lt) Lietuvos inovacijų centru (idealistfaktl, mii.lt) ir kitais ES programų atstovais Lietuvoje.

14

Universitas Vilnensis

2001 m. birželis

J^uCluros centro puskapis r k.

Spektakliai

VU STUDENTĖ FORUME PRISTATĖ SAVO SPEKTAKLĮ Neseniai baigėsi tarptautinis studentų teatrų forumas „Ieškome autoriaus. Ieškome herojaus". VU Teatro salėje įvyko Aistės Ptakauskaitės vienaveiksmės komedijos „At­ sargiai - liftas!" premjera.

Debiutuojanti dramaturge ir re­ žisierė studijuoja anglų filologiją Vil­ niaus universitete. Ji taip pat yra tarptautinių projektų dalyvė, kultū­ ros studijų, moterų literatūros tyri­ nėjimų iniciatorė (Oksfordo univer­ sitetas, 2000 m vasara). Rašo smul­ kiąją prozą, groja gitara. Trečiakur­ sė vaidina VU Kiemo teatre ir nau­ dojasi jo teikiamomis galimybėmis.

Statydama pirmąją pjesę bandė dirbtisavitu metodu: aktorės tik vie­ ną kartą perskaitė tekstą ir pačios ieškojo verbalinių bei plastinių sprendimų. Jauna režisierė turėtų patikti įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių publikai: pati laiko save „vartotojiško meno“ koncepcijos at­ stove.

Siūlome bičiulišką pokalbį - in­ terviu iš vieno „filologyno barako“ kambario. Pokalbyje dalyvauja Ais­ tė Ptakauskaitė, Patricija, Lukreci­ ja, Grande ir Cepeliną.

Patricija: Kaipprasidėjo Jūsų kū­ rybinis kelias?

Aistė: Gimiau 1979 m. Kaune, antrą valandą nakties. Mano mama labai manęs laukė. Ir kai aš pasiro­ džiau, labai apsidžiaugė.

Iukrecija: Ir nė kiek nenustebo?

A.: Ir nė kiek nenustebo. Va, tada ir prasidėjo mano kūrybinis kelias.

L.: Arjis buvo rožėmis klotas?

A: Ne, rožėmis klotas jis nebuvo, nes mano mėgstamiausia gėlė vai­ kystėje buvo žibuoklė. Bet ir žibuok­ lėmis jis nebuvo klotas.

Grande: Kokie Jūsų ateities pla­ nai?

A.: Man labai patinka šis klausi­ mas. Nemanau, kad mano ateitis bus ilga. Ateičiai aš turiu didelių planų.

Manau, kad būsiu pasiturinti statis­ tinė Lietuvos pilietė, galinti už savo uždarbį nusipirkti namą priemies­ tyje arba bent jau kokį nors praban­ gų butą Senamiesčio kiemelyje su dideliu balkonu į saulę. Ir tenai tu­ rėsiu šezlongą, kaktusą, katiną ir kompiuterį. Kompiuteris turės ryšį su internetu.

L.: O tu-su kompiuteriu?

A O aš - su kompiuteriu. Ir gy­ vensime mes visi penki harmonijo­ jeR: O kaip Jūs ketinate praturtėti?

A: Dar neturiu plano. Menas pra­ turtėti dar nė ra visiškai įvaldytas. Bet manau, kad dar sugalvosiu.

PASKUTINIAI ŠTRICHAI

BAIGIANT SEZONĄ Pasibaigė Druskininkų kamerinės muzikos festivalis, kuriame

paskutinį kartą šį sezoną žiūrovai galėjo stebėti „1000 lėktuvų".

Dar laukia pasirodymas gegužės 24 d. Žabaruose „Poezijos pava­ saryje" ir paskutinis „Baltas (Headcleaner)" liepos 7 d. „Šokio spaus­

tuvėje". Tačiau tuo nesibaigia šiuolaikinio šokio trupės „Fabriko

Nr. 6"gyvavimas. Kol kas paliekame Lietuvos žiūrovą, nes laukia pasirodymai Prancūzijoje, Švedijoje, galbūt Lenkijoje ir Estijoje.

Tačiau dabar nekalbėkime apie ateities planus, o pasakokime apie

viską iš eilės.

Andrius PULKAUNINKAS

Įvykio vieta - Druskininkai, Va­ saros amfiteatras, gegužės 12 diena 21 vai. Gausiame jaunųjų kompozi­ torių būryje pasiklydusi viena šiuo­ laikinio šokio trupė. Paaiškėja, kad ji yra reta išimtis, savo kūrinį atlikusi „gyvai“, nes šių laikų kompozitoriai nesiskiria su fonograma, ir „gyvas“ buvo tik Šv. Kristoforo orkestras. Ne­

h

paisant to, svarbiausia yra vyksmas, menų sintezė, tai, kad skirtingų šakų menininkai neignoruotų vieni kitų, o bandytų diskutuoti, kurtų bendrus projektus. To trupė ir siekė -kontaktuotisu skirtingais menininkais ir da­ lyvauti neprastuose projektuose. Pui­ kus pavyzdys-Zabarijose rengiamas „Poezijos pavasaris“, kur greta užsie­ nio poetų literatūrinių demonstraci­ jų vyks įvairios akcijos, žemės meno kūrinių paroda ir „Fabriko Nr. 6“ so­ lo spektaklis „Mcdis-akmuo-ugnis“. Čia puikiai sutaria poetinis žodis ir

fizinis veiksmas - šios raiškos prie­

monės nekonkuruoja tarpusavyje mė­ gindamos įrodyti, kas yra didesnis, tikresnis menas.

Panaši dama ir „Šokio spaustuvė­ je“, puikiai gyvuojančioje greta „Nau­ josios dramaturgijos forumo“.

Tiems, kurie nežino, paaiškinsiu, kad visa tai vyksta beveik mėnesį apleis­ toje spaustuvėje Maironio g 3. Praei­ tais metais „Fabrikas Nr. 6“ tenai ro­ dė spektaklį „Oranžinis“. Industrinė aplinka sukuria specifinę atmosferą, kuri puikiai papildo „Baltą (Head­ cleaner)“ spektaklį. Tiems, kas jo ne­ matė alternatyvaus šokio festivalyje „Off Baltic dance“, rekomenduoju apsilankyti ir pažiūrėti liepos 7 die­ ną.

Spalio mėnesį pradės veikti šiuo­ laikinio šokio studija - tuo metu pla­ nuojamas naujų narių priėmimas.

Norintieji gali registruotis arba pa­ teikti savo pageidavimus elektroni­ niu paštu fabrikas(a>takas.lt arba ap­ lankyti mūsų elektroninę svetainę www.kiemo-teatras.vu.lt. Linkime geros vasaros.

G.: O Jūsų planas kaip nors sie­ tųsi su dramaiurgės ir režisierės kar­ jera?

A: Ne. G.: Tai kam išvis užsiimate to­ kiais dalykais?

A: Dėl pasyvios aplinkos.

G.: Kokius dar žinote būdus, kaip aktyvinti aplinkų ?

A: Dalyvauju turbogigantiškose konferencijose, kurias rengia Vil­ niaus universitetas, skaitau praneši­ mus, kurių dauguma būna visiškai „ne į temų“, tačiau manau, kad tai irgi aktyvina aplinką, kadangi skatina neakademinę publiką domėtis akademiniu Vilniaus uni­ versitetu. Ir tai rodo, kad Universi­ tetas gali būti ne tik nuobodus.

Noriu papasakoti apie mūsų vai­ dinimą Pilies gatvėje. Man labaipatiko vaidinti Pilies gatvėje. Tai buvo gera patirtis. Ten susirinko puiki publika, kuri visiškai neįsipareigo­ jusi aktoriui, ir tu turi priversti ją tavęs klausyti, žiūrėti, sudominti Tai -visiškai nesuinteresuotas, be jokių išankstinių intencijų žiūrovas. Bet kartu ir žymiai didesnė laisvė akto­ riui, nes tai, kas scenoje gali atrodyti

grubu, groteskiška, vulgaru, gatvėje gali atrodyti visai priimtina - gatvė diktuoja visai kitas taisykles. Išviso reikėtų atgaivinti gatvės vaidinimų tradiciją Lietuvoje, nes, pavyzdžiui, Amsterdame ar Anglijoje visada kas nors gatvėse rengia mini vaidinimus ir tai labai gyvina gatvės gyvenimą.

L.: Ar norėtumėte pastatyti spek­ taklį gatvėje?

A: Labai R: O kodėl Jūs su Kiemo teatru ncpastaiėteA. Čechovo, Jubiliejaus“ Vilniaus banke? Juk slankiojo tokia idėja - įsiveržti ten nieko neįspėjus?

Arba iš anksto susitarus?

A.: Dėl to, kad niekas neužsiė­ mė. Idėja šauni, bet, kaip ir kiekvie­ nam projektui, reikia ne tik geros reklaminės kampanijos, bet ir geros vadybos.

L.: Ar vaikystėje režisuodavote?

A.: Režisavau mis konkursą. Tuo metu gyvenau Marijampolėje. Vai­ kystėje vaidinau dažniausiai snie­ guoles - režisieriai manęs dar ne­ buvo radę. O paskui režisuodavau viską. Dvyliktoje klasėje statėme „Prometėją“ pagal V M. Putino po­ emą, pirmame kurse surežisavau spektakliuką su kurso draugais „Christmas in my city“. Mokyklos laikais lankiau Mamerto Karklelio teatro studiją - vaidinau Kiaulę B. Sruogos pjesėje „Aitvaras teisė­ jas“. Tai buvo mano pirmas rimtas vaidmuo.

R: Kodėl dirbi tik su m oterimis ?

A.: Dirbu ir su vyrais įvairiuose spektakliuose, bet ši pjesė buvo apie

Aistė Ptakauskaiu.

merginas, taigi natūralu, kad sceno­ je buvo tik merginos. Tos istorijos man buvo gerai pažįstamos ir visas scenarijus yra surinktas iš tikrų pa­ sakojimų. Mažai kas išgalvota -vie­ ną papasakojo kuri nors draugė, ki­ tą nugirdau troleibuse.

R: A’ų tau davė Oksfordas?

A: Praeitą vasarą tris savaites ten tobulinausL Studijavau XX a. britų moterų literatūrą iršiuolaikinę nau­ jausią britų literatūrą. Susipažinau su daugeliu įdomių žmonių, dėstė labai aukštos kvalifikacijos dėstyto­ jai. Kūrybinių minčių pakišo, vienų jų bandysiu realizuoti savo bakalau­ ro darbe.

L.: LinkimeJums kūrybinių kan­ čių.

Kalbino PATRICIJA

AKTORIAI VERŽIASI Į GATVES Spektaklis atspindi studentų gyvenimą nuo universiteto teisių suteikimo Vilniaus kolegijai iki mūsų dienų. Spalvingoje studen­ tiškoje bufonadoje naudojama medžiaga iš Vilniaus kolegijos 1701 m. dienoraščio, laikraščių „Tarybinis studentas“, „Universi­ tas Vilnensis“ ir „Lietuvos rytas“, taip pat „amžino“ studento, pran­ cūzų poeto F. Vilono poezija.

Spalvingi ir netradiciniai kostiu­ mai bei žaisminga muzika sutei­ kia savotiško originalumo.

Idėja pavaizduoti studentišką gyvenimą kilo tada, kai teatras

gavo pasiūlymą dalyvauti „Stu­ dentų dienoje 2001“. Šis Kiemo teatre spektaklis - tarsi studen­ tiškas žaidimas, kuriame kiekvie­ nas aktorius gali pabūti ir XVI a. studentu, ir 1960-ųjų sovietizmo šnipu, ir paprastu šiuolaikiniu studentu. Būtent į tokias dalis ir suskirstytas naujasis Kiemo teat­ ro spektaklis. Spektaklis užbai­ giamas „amžino“ studento, di­ džiojo poeto ir gėrėjo, valkatos ir 1.1. F. Vilono eilėmis, kuriomis skelbiama studentiško gyvenimo laisvė.

Spektaklis „O laivas plau­

kia. ..“ buvo parodytas 2001 m ge­ gužės 17 d. Vilniuje, Pilies ir Sv. Jonų gatvės sankryžoje. Tai bu­ vo tarsi išbandymas dabartiniams teatro aktoriams, kurie buvo pri­ pratę vaidinti scenoje. Ir jis pavy­ ko gana neblogai. Nepaisant besi­ kaupiančių danguje debesų, ku­ riuos, kaip juokavo aktoriai, pri­ šaukė per pertraukėlę grojęs būg­ nų ansamblis, žmonės sukluso, noriai sustojo ir pasiliko stebėti gatvės vaidinimo. Taigi aktoriai sugebėjo išlaikyti ryšį su žiūrovu, o tai ir buvo vienas iš šio vaidini­ mo tikslų. „ O laivas plaukia...

> suoenvRHi

|| Jj įk I--'

Pilies gatvėje

Universitas Vilnensis

2001 m. birželis

Koncertai, konkursai, kelionės

15

"X

VU KAPELA JAUNIMĖLIS" VU dainų ir šokių ansamblis praeitais metais labai sėk­ mingai dalyvavo Tarptautiniame pasaulio universitetų šo­ kių ansamblių konkurse Turkijoje, Istambule, ir laimėjo pirmą vietą.

SVEIKINO LENKIJĄ Gegužę antras pagal dydį Lenkijos miestas Lodzė švenčia gimtadienį. Šįmet miestas mini 553 įkūrimo metus. Lodzę gegužės 19-20 dienomis pasveikino VU liaudiškos mu­ zikos kapela „Jaunimėlis".

Palestinos, Jordanijos, Šiaurės

V. ALEKSANDRAVIČIUS,

Kipro, Azerbaidžano grupės.

Visos grupės yra labai stiprios, ansambliai sudaryti daugiausiai

VU dainų ir šokių ansamblio vadovas

Tie, kurie dalyvavo šiame konkurse, jautėsi it devintame

danguje. Iš tikrųjų buvo ko

iš studentų, studijuojančių savo

tautos nacionalinį šokį. Lietuvo­ je mes vadiname juos profesio­

džiūgauti, šokinėti iš laimės...

nalais. Dabar galime rimčiau įvertinti Vilniaus universiteto

Juk konkurso premija - visa sa­

dainų ir šokių ansamblio sėkmę

vaitė nemokamų atostogų Vi­ duržiemio pajūrio kurorte, ke­

šiame konkurse - tai didžiausias

džiaugtis ir grįžus aikčioti ir

turių žvaigždučių viešbutyje su

puikiu maistu, daugybė įvairiau­ sių atrakcijų krante bei jūroje,

laimėjimas. O dabar norėčiau pasiteirauti: ko gero, jūs irgi grįžtumėte kaip ir mes?

Mūsų ansamblis pakviestas į

išvykos kateriais į atvirą jūrą, be to, maudynės nuostabiuose užu­ tekiuose.

dar vieną didžiulį tarptautinį sti­ lizuoto folkloro festivalį Vokie­

Dabar jau esame pakviesti šių

je, kuriame dalyvaus ansambliai iš Albanijos, Indijos, Vokietijos,

metų rugsėjo 4-10 dienomis da­

tijoje, vyksiantį liepos pabaigo­

lyvauti labai dideliame ir pres­

Graikijos, Brazilijos, Meksikos,

tižiniame Tarptautiniame uni­

Togo ir Kinijos.

Linkiu ansamblio nariams

versitetų šokių ansamblių festi­ valyje Turkijoje. Pernai jame da­ lyvavo penki Turkijos universi­ tetų ansambliai, Bulgarijos, Ma­ kedonijos, Vengrijos, Egipto,

sėkmingos sesijos, kad mokslo rūpesčiai nesugadintų vasaros džiaugsmų bei puikių atostogų kitose šalyse.

Vaida MORKŲ NA ITĖ

Lodzėje - per milijoną gyventojų.

Už Lodzę didesnė tik sostinė Varšu­ va su daugiau nei dviem milijonais gy­ ventojų.

Tradicinėje miesto šventėje pirmą kartą dalyvavo meno kolektyvas iš Lie­ tuvos - „ledus pralaužė“ „Jaunimė­ lio“ kapela. Anksčiau visada pasvei­ kinti atvykdavo Vilniaus savivaldybės atstovai. „Jaunimėlio“ kelionę j Len­ kiją organizavo Vilniaus miesto savi­ valdybės Kultūros irmeno skyrius, pa­ dėjo ir VU Kultūros centro vadovas doc. Sigitas Sunelaitis.

VU ansamblis .Jaunimėlis“, vado­ vaujamas meno vadovo Bronislovo Glovickio ir choreografijos vadovo Vy­ tauto Komkos, Lodzės gyventojams parengė valandos programą. Dundė­ jo lauko estrada, kai joje klumpėmis trypė šokėjos, o muzikantai grojo trankias polkas.

Lodzės šventė šįmet tęsiasi nuo gegužės 7 d. Visą mėnesį vyksta spor­ to renginiai, meno parodų pristaty­ mai, koncertai bei renginiai, skirti vai­ kams, neįgaliesiems. Šventėje dalyvavo meno kolekty­ vai iš Vokietijos, Vengrijos, Rusijos, Baltarusijos.

„Jaunimėlis“ Lodzėje. Autorės nuotr.

Meno kolektyvai lankėsi pas Lo­ dzės miesto merą Kšyštofą Paną. Šventės organizatoriai pasirūpino,

šakele pervertas dešreles. Net pagrin­ dinė šventės organizatorė Halina Šostek-Bek kartu su visais spragino ir krimto dešreles. Šalių atstovai šėlo grojant „kalinkoms“ bei „oira oiroms“. Šventiška nuotaika „Jaunimėlio“

kad j Savivaldybės salę pakviesti sve­ čiai pasidabintų balionėliais su Lodzės ženklu. Visi meno kolektyvų dalyviai gavo kepurėlių, lipdukų, mažų žais­ liukų su miesto ženklu. „Jaunimėlis“ Lietuvos, Vilniaus ir seniausio Alma Mater vardu Lodzės merui taip pat įteikė suvenyrų. .Jaunimėliui“ ir kitiems svečiams buvo surengtos vaišės lauke, organi­ zatorių pavadintos „šalių integravimusi“. Gamtoje lauže visi kepė medžio

tai - muzikantai, jei grįžtų tylomis.Visą kelią skambėjo ne vien liaudiškos melo­ dijos. Muzikantai grojo „Sirtakį“, „Sole mio“. O viena šokėja į užrašų knygelę įrašė: „Nemaniau, kad galima autobu­ se šokti... ir dar važiuojančiame“.

Ne prastesnis yra ir vienas nau­ jausių O. Koršunovo spektaklių „Ug­ nies sodas“. Šis režisierius yra visad skirtingas, neatsibostantis, įdomus, aktualus, ypač jauniems žmonėms.

Juo labiau, kad pjesė parašyta jauno dramaturgo ir pretenduoja į šiuolai­ kinį, nebanalų pastatymą. Toks ir yra šis darbas, pasižymintis „koršunoviškomis“ savybėmis: aktualumu, provo­ kacijomis mąstyti, komunikacijos pa­ ieška su žiūrovais. Spektaklyje rutu­ liojamos šeimos, taip pat ir visuome­ nės problemos. Vaizduojama konflik­ tiška šeimynėlė: sūnus-piromanas (tas, kuris mėgsta padeginėti) su se­ serimi bendrauja kaip su žmona, vai­ kai nužudo tėvus, nes tie trukdo gy­ venti, pabaigoje herojus sudegina na­ mą ir pats susidegina. Švelniai tariant, „vaizdelis nekoks“, ar ne? Tačiau jis nėra atstumiantis. Nors scenoje tik­ ras daiktų šiukšlynas, nors herojai toli gražu ne idealūs, susispietę ant vie­ nos sofos (žmogus juk nuolat apsup­ tas kitų žmonių, ir nors tai nepatogu, bet „normalu“), nors situacijos dras­ tiškos. Tai neatstumia, nes tai - mūsų gyvenimas: tėvai, konfliktai, erotika... ir dar daug kas. Žodžiu, mano sub­

jektyvia nuomone, spektaklis „veža“.

Nacionaliniame dramos teatre šį sezoną kaip niekad daug monospektaklių. Vienas iš jų - „Dienos ir dainos“, skirtas dramatiško gyveni­ mo dainininkei Editai Piaf. Manau, kad daugelis bent viena ausimi yra girdėję jos sodrias melodingas dai­ nas, o jei ne - tai turės progą jų iki valios prisiklausyti šiame atpalaiduo­ jančiame ir neįpareigojančiame spektaklyje. „Gyvas“ garsas, melo­ dingos dainos, talentingai atlieka­ mos aktorės R. Rapalytės, žymios dainininkės gyvenimo epizodai, pra­ bėgantys pro mūsų akis nuo vaikys­ tės iki ... Beje, juos padeda kurti keturi jauni aktoriai, kurie pagyvina spektaklį, vaizduodami įvairiausius dainininkės gyvenimo palydovus ir padėdami kurti „teatrines“ situaci­ jas. Spektaklis nėra sudėtingas, ja­ me nėra ryškių daugiaprasmių me­ taforų, tačiau jis neprimityvus, grei­ čiau jausmingas, šiltas, talentingai perteikiantis Editos Piaf meto at­ mosferą. Taigi šiame jausmų ir emo­ cijų kupiname moters vaidinime ką nors sau atras kiekvienas žmogus, kuris stengiasi būti kultūringas.

narius lydėjo ir grįžtant autobusu į Vil­ nių. Šokėjai nebūtų šokėjai, o muzikan­

Vertinimai

KELIŲ VILNIAUS SPEKTAKLIŲ ŠTRICHAI Marius MORKEVIČIUS

Žmogus visad buvo „kultūrinis pa­ daras“. Vienas iš būdų patenkinti sa­ vo sielos poreikius yra teatras. Ką ga­ lima pasakyti apie šiandieninį Lietu­ vos teatrinį gyvenimą? Nemažai, bet tik ne tai, kad jis yra apmiręs. Spek­ taklių dabar - per akis, ir tūlam žmo­ geliui, nusprendusiam „pasikultūrinti“, dažnai iškyla klausimas, kur eiti.

Kokį spektaklį pasirinkti? Aišku, apie tai galima pasiskaityti laikraščiuose, bet dažnai pernelyg sudėtingi ir „pro­ tingi“ teatrų kritikų postringavimai apie spektaklyje kvestionuojamus po­ žiūrius, distancijas su tekstu, gilumi­ nes gijas, plastikos ir panašias vingry­ bes „normaliam“ žmogui būna nela­ bai suprantami ir informatyvūs. Na, aš žinau, kad Nekrošius yra elitas, „cool“, bet ar pažiūrėjęs jo išgirtą spek­

Recenzijos

taklį išeinu viską suvokęs ir patenkin­ tas? Ar ne geriau būtų nueiti į „Hani­ balą“? Ir pigiau, ir lyg viskas supran­ tama. Apskritai dabartinė klubų ir „bumčikų“ karta dažnai ne tik never­ tina, bet kartais būna ir nepakanti te­ atrui, kadangi jis ilgai buvo vertina­ mas kaip „aukštoji“ kultūra ir asoci­ juojasi su „senių“ gyvenimo būdu. Ne­ sakau, kad taip mano visa jaunuome­ nė, kadangi ir aš jai priklausau, tačiau daugumai teatras yra per daug sudė­ tingas ir subtilus. Manau, kad dauge­ lis jaunų, ir ne tik Lietuvos, piliečių, žiūrinčių naujausius Holivudo „še­ devrus“, tam pritartų. Tačiau spek­ takliai juk kažkam kuriami? Teatro, intelektualios alternatyvos, kūrėjai, pavyzdžiui, O. Koršunovas su savo profesionaliais, ne tik jaunimui aktu­ aliais spektakliais ir E. Nekrošius, pa­ sikvietęs „popso“ pasaulio žvaigždę A. Mamontovą, kuria teatro populia­ rumą, skatina domėtis ne tik vibruo­

jančiomis kėdėmis ar kokiu nors „ge­ nijumi“ iš televizijos serialo.

Dabar norėčiau jums pristatyti šį bei tą iš teatrinio gyvenimo - keletą Vilniaus spektaklių.

O. Koršunovo „Vasarvidžio nak­ ties sapnas“ - originalus, judrus, žais­ mingas, pilnas teatrinių fantazijų spek­ taklis. Tūriu pasakyti, kad žmogui be vaizduotės ar tokiam, kuris nori, kad viskas būtų „pateikta lėkštutėje“, ne­ verta leisti pinigų. Nežinia, ką pasaky­ tų didysis klasikas V. Šekspyras, išvy­ dęs tokią savo pjesės interpretaciją.

Vaidinime visai mažai dekoracijų ir kostiumų, aktoriai, apsirengę kombi­ nezonais, nešiojasi po paprastą žmo­ gaus ūgio lentą, kuri įprasmina daug - scenografiją (lentomis imituojama medžių tankmė, miesto ar rūmų sie­ nos ir t.t.), taip pat labai pabrėžia ak­ torių vaidybą (kartais lenta yra kos­ tiumas, dalyvauja pokalbyje, išryškina ir įrėmina mizanscenas ir pan.).

J------------------------------------------------------------

„FORMULĖ" - PASIKLYDUSIŲ KEISTUOLIŲ ISTORIJA Jurgita KOMAROVSKYTĖ, FilF IV k. studentė

Gegužės 11 d. Vilniaus akademi­ niame dramos teatre įvyko Vandos •Juknaitės dramos „Formulė“ (rež. R. Tuminas) premjera. Viena vertus, džiaugsminga, nes teatre pa­ statyta dar viena nauja lietuviška pje­ se, kita vertus, spektakliu tarsi išban­ doma tavo kantrybė: kurį laiką niekas nevyksta, tik po sceną klaidžioja bibli­ niai personažai Marija (akt. R. Papartytė) ir Juozapas (akt. E. Jaras), ku­

rie, atrodo, jaučiasi pasimetę šių die­ nų pasaulyje. Gal todėl Marija dažnai režisieriaus slepiama po skraiste. Nei Marija, nei Juozapas neprisiregistra­ vę, neturi pasų. Paaiškėja, kad dar gy­ vena nesusituokę. „Tai Marija - tavo sugyventinė“, - Juozapui konstatuo­ ja raštinės poniutė, nuplėšdama sakralumo šydą nuo šventosios šeimos.

Po tylaus nieko neveikimo - gera žiaurumo dozė: Jėzaus besilaukian­ čią Mariją išniekina vyrukai, kurie su­ pasi, permetę per ją lentą. Žiauru.

Aliuzija į tikrą teatrą? Galbūt, nes anot Antonino Artaud, „be žiaurumo ele­ mento, kuris randamas kiekviename spektaklyje, nėra tikro teatro“. Be to, „reikia teatro, kuris mus pažadintų ir

sukrėstų mūsų nervus ir širdį, o tikrą poveikio galią turi tik žiaurumas“ (Antoninas Artaud. Teatras ir jo antrinin­ kas. V„ 1999 m„ p.75). Žinoma, tai sukrečia, nejučia pagalvoji, kad kan­ čios jau gana, bet spektaklis siūlo ką kita, ką būtų galima pavadinti penk­ tojo „Lietuvos ryto“ puslapio sindro­ mu: karštu lygintuvu kankinami se­ neliai aružkasami gimusių kūdikių la­ vonėliai.

Ko gero, viską piešti niūriomis spalvomis yra įgimta lietuviui, bet gy­ venimas pasiūlo ir komiškų elemen­ tų. Šyptelti, o gal net iš širdies nusi­ kvatoti ne vieną kartą priverčia pas apleistoje šventykloje apsigyvenusius Juozapą ir Mariją apsilankę turistai,

kurie puola fotografuotis apleistoje bažnyčioje ir savo nuostabą išreiškia netikėta fraze: „O! Čia pas jus kaip Rumšiškėse!.. O km electricity?“. Sce­ noje nenutyla amerikietišką šneką imi­ tuojantys „je...ja...“. Ir dar - šventa­ sis Juozapas virsta Džozefu. Nei pri­ dursi, nei atimsi. Netikėtu akcentu pje­ sėje tampa svečių atgabentas robotas PU 326. Pasirodo, Žemė - ne vien

žmonių planeta...

Pabaigoje prasmenga visi - turin­ tys vardus (Juozapas, Marija, Elžbie­ ta, Dovilė) ir jų neturintys, sužymėti numeriais. Iš viršaus nuleidžiami trys manekenai. Kaip antikos laikais - die­ vas iš mašinos. Taip ir lieki it musę kandęs. Priblokštas žiaurios realybės ir šventosios šeimos nešventumo.

Autorė - Vanda Juknaitė Dailininkė - Birutė Ukrinaitė Kompozitorius - Gintaras Kizevičius

MUZIKOS VALANDA ŠV.JONŲ BAŽNYČIOJE Birželio 15 d. 18 vai.

Jūratė Landsbergytė (vargonai) Laurie Penpraze (trombonas, JAV)

Todd Craven (trimitas, JAV) Birželio 16 d. 18 vai.

Joana Gedmintaitė (sopranas) Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai) Justė Gelgotaitė (obojus) Birželio 23 d. 18 vai.

Aleksandras Isakovas (vargonai) Genadijus Afimovas (baritonas) Birželio 30 d. 18 vai.

Jūratė Mikalauskaitė (sopranas) Egidijus Mažintas (baritonas)

16

2001 m. birželis

Universitas Vilncnsis&Sportas mens fervida in corpore lacestoso

SPORTAS

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

„UNIVEllSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

•

•

SĖKMINGI UNIVERSITETO SUNKUMŲ IR SVARSČIŲ KILNOTOJŲ STARTAI

VU AEROBIKOS KOMANDA VĖL NENUVYLĖ VU sportinė rinktinė - tiesiog tikra aerobikos fanatikų šeima. Čia išgyve­ nama daug įvairių - gerų ir blogų - emocijų: egzaminai, diplominiai darbai, vestuvės, vaikų gimimai ir kt. Daug kas mano, kad tai - hobis, laisvalaikis, skirtas žvaliai nuotaikai palaikyti ir grakščiai figūrai išsaugoti.

Rimantas CIJŪNĖLIS, SSC vyr. lektorius-treneris

Lietuvos aukštųjų mokyklų sportinės aerobikos šešeto rungties vicečempionės.

Lietuvos aukštųjų mokyklų bendra komandinėje įskaitoje laimėta II vieta.

Teresė GRITĖNIENĖ

Sportinė aerobika - tai toli gražu ne vien sportas ir meistriškumo rezultatų siekimas.

Tai - sportas ir menas. Per 1 min. 45 s. reikia pademonstruoti jėgą, lankstumą, šoklumą, iš­ tvermę, t.y. vientisą aukšto intensyvumo ju­ desių kompoziciją pagal muziką. Teisėjų ver­ tinimo brigadą sudaro 13 teisėjų. Keturi ar­ tistiškumo teisėjai vertina kūrybingumą, mu­ zikalumą, aikštelės ir erdvės panaudojimą, sportininko saviraišką, kaip jis sugeba „už­ degti“ žiūrovą, išlaikyti dėmesį ir demonst­ ruoti pasitikėjimą viso pratimo metu. Ir tai reikia išreikšti vidine šiluma. Kiekviena per­ nelyg teatrališka išraiška-jau baudos taškai Svarbu, kad pratimas būtų originalus, kuo įdomesnės sąveikos, pakėlimai atliekami ne­ nutraukiant programos. Keturi meistrišku­ mo brigados teisėjai vertina sportininko at­ liekamų judesių, elementų techninį meist­ riškumą, t.y. sugebėjimą judesius atlikti mak­ simaliu tikslumu, išlaikyti pusiausvyrą atlie­ kant elementus, perėjimus, nusileidimus.

O. Urbikienė ir E. Kajieta - mišraus dvejeto rungties III vietos laimėtojai.

2001 m. birželis Nr. 7

Šešeto, dvejeto, trejeto rungtyse svarbu atlik­

ti judesius sinchroniškai: viena amplitude, vienodu šuolio aukščiu ir t.t. Du sudėtingu­ mo vertinimo teisėjai užrašo ir vertina, ar visų privalomų grupių elementai atliekami.

Du Unijos teisėjai skiria baudas kiekvieną kartą, kai koja ar ranka paliečiama aikštelės linija. VU rinktinei šis vert inimas sudaro ypač daugkeblumų, nes namuose treniruočių aikš­ telės, atitinkančios varžybų reikalavimus, ne­ turime.

Teisėjų brigados pirmininkas baudžia už netinkamą kostiumą, už nekorektišką apran­ gą (pavyzdžiui, jei pasislenka kostiumėlis ar išsprūsta plaukų sruoga irpan.), netikslų pra­ timo laiką, blogą muzikos įrašo kokybę ir t.t.

Kad sportas taptų menu, prieš varžybas stu­ dentai treniruojasi 6 kartus persavaitę. Dėlto jiems niekas nedaro jokių nuolaidų mokan­ tis. Kursinius ir diplominius darbus tenka ati­ dėti bemiegėms naktims. Atsakomybė už ben­ drą komandinį darbą, už savo aukštosios mo­ kyklos vardą, kuriamjie atstovauja, įpareigoja būti visapusiškai pasiruošusius susitikti su var­ žovais.

Be specialaus psichologinio pasiruošimo ir nusiteikimo (čia labai praverčia mano, tre­ nerės, Teatro meno fakultete įgyta baletmeisterės specialybė), būtų sunku susitikti su bu­ simaisiais sporto treneriais - VPU ir KKA komandomis. Šiais metais VU rinktinė Aukštųjų mokyk­

Balandžio 21 d. Kaune įvyko Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų studentų sunkumų ir svarsčių kil­ nojimo čempionatas. Universiteto stipruoliai to­ kiuose čempionatuose dalyvauja nuolat ir tam­ pa prizininkais komandinėje įskaitoje. Šiais me­ tais jie užėmė antrą komandinę vietą, surinkę 116 taškų. Pirmą vietą laimėjo ŠU - 121 taškas, treti liko VKA-107 taškai. ŠU studentai 13 kartą iš eilės tapo nugalėtojais.

VU komandą sudarė astuoni studentai: GMF IV k. studentas R. Šinkūnas ir II k. stu­ dentas S. Janušonis, ChF pirmakursis R. Aleksejevas, FFII k. studentas M. Mikalkinas, MIF II k. studentas A. Vojtovas ir I k. studentas D. Javorskis, IF pirmakursis M. Zilnys ir EF pir­ makursis A. Ratkevičius.

Asmeninėje įskaitoje čempionais tapo S. Ja­ nušonis ir R. Alekscjevas, antras vietas iškovo­ jo R. Šinkūnas ir A. Ratkevičius, trečias liko M. Mikalkinas.

Svarsčių kilnotojų komandą sudarė pajėgūs ir patyrę studentai, bet taurė ir vėl atiteko VKA komandai, surinkusiai 91 tašką. Universiteto svarstininkai, kaip ir pernai, liko antri, atsilikę vos 1 tašku. VU sportininkams komandinei pergalei būtų užtekę ir lygiųjų, nes jie jau turėjo tris čem­ pionus. Trečią vietą užėmė KTU - 73 taškai.

VU komandą sudarė MIF ma­ gistrą n ta s R. Dzeventkauskas, magistrantas S. Vojtinovičius ir šio fakulteto pirmakursis D. Lučiūnas, MF studentai IV k.

A. Tamošiūnas ir I k. O. Zapašnikas, GMF IV k. studentas R. Šin­ kūnas.

Dar geresni rezultatai buvo asmeninėje įskai­ toje, kurioje čem­ MIFmagistrantas pionų vardus iš­ R. Dzentkauskaspenktų kovojo net trys kartą tampa Lietuvos Universiteto stu­ aukštųjų mokyklų čempionu. dentai: R. Dzeventauskas - jis čempionu tapo jau penktą kar­ tą iš eilės, D. Lučiūnas ir A. Tamošiūnas, antra vieta atiteko daugkartiniam prizininkui S. Vojtinovičiui.

Sunkiaatlečiams šiais mokslo metais varžybų daugiau nebebus, lieka tik palinkėti sėkmingai išlaikyti sesiją ir dar sėkmingiau pasiruošti nau­ jų mokslo metų startams.

Universiteto sunkumų ir svarsčių kilnojimo komandos, iškovojusios antrąsias vietas Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionate 2000-2001 m.

lų čempionatui paruošė šešeto, mišraus dve­ jeto rungties pratimus ir tris moterų vieneto rungties pratimus.

Didžiuodamasi šiandien galiu teigti, kad mano auklėtinės pateisino visus lūkesčius, mū­ sų bendrą darbą ir užtikrintai antrą kartą iš eilės iškovojo II vietą komandinėje įskaitoje, nusileisdamos tik Lietuvos kūno kultūros aka­ demijos komandai VU merginų šešetas - vėl vicečempionės. Tai filologės V Elinskytė, L Dzinajavičienė, O. Pozlevičirl. Švetkaus-

r

kaitė, matematikė D. Karkoravičiūtė ir teisi­ ninkė O. Urbikienė.

Sveikinu komandą su pergale. Linkiu visą sukauptą ištvermę sėkmingai panaudoti pa­ vasario sesijoje.

f k

Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionai. Iš kairės į dešinę: S. Janušonis, R. Dzeventauskas. treneris R. Cijūnėlis, A. Tamošiūnas, R. Aleksejevas ir D. Lučiūnas

Sveikiname VU studentus, dalyvavusius Lietuvos jaunimo jėgos trikovės čempionate ir iškovojusius prizines vietas: Saulių Janušonį (GMF, II k.), iškovojusį II vietą, Arną Ratkevičių (EF, I k.), iškovojusį III vietą.

<

17

Univcrsitas Vilnensis

2001 m. birželis

STUDENTŲ DVIKOVOS ANT TATAMIO Doc. soc. m. dr. Remigijus NAUŽEMYS,

sambo ir dziudo sporto meistras

Dziudo sportas Dziudo - olimpinė imtynių rūšis. Lietu­ voje dziudo oficialiai įteisinta 1972 metais, įkurta Dziudo federacija bei surengtas pir­ masis Lietuvos dziudo čempionatas. Tai la­ bai įdomios technikos dinamiškos ir impulsvvios imtynės, kurios Lietuvoje greitai pri­ gijo, išpopuliarėjo, išsiplėtė jų geografija. Jo­ mis susidomėjo ne tik vyrai, bet ir merginos, vaikai bei garbaus amžiaus žmonės. Neatsi­ tiktinai jos įtrauktos ir į Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų čempionatų programą.

Dziudo taip pat pamėgo ir VU studentai.

Prieš gerą dešimtmetį VU dziudo sportinin­ kai buvo pasiekę neblogų rezultatų, bet vė­ liau dėl neaiškių aplinkybių ši imtynių rūšis buvo sužlugdyta. Ji atgaivinta tik 1997 m. įkurtos vyrų ir moterų dziudo sekcijos. Po keturių metų sistemingų treniruočių entu­ ziastingas triūsas nenuėjo veltui. Mūsų stu­ dentai kasmet sėkmingai dalyvauja įvairaus rango turnyruose. Ne išimtis - ir šių metų balandžio mėnesį vykęs Lietuvos aukštųjų mokyklų dziudo čempionatas, kuriame da­ lyvavo virš 100 sportininkų ir sportininkių.

Mūsų universiteto garbę gynė dvi komandos -vyrų ir merginų, iš viso 19 studentų. Abi komandos kovojo labai sėkmingai. Vaikinai, atkaklioje kovoje atsilikę tik 0,5 taškelio nuo KTU, liko ketvirti, o merginos užtikrintai komandinėje įskaitoje laimėjo trečią vietą.

Susumavus vaikinų ir merginų komandinius rezultatus, bendroje įskaitoje iškovojome aukš­ tą antrą vietą. Aplenkėme pripažintus „asus“ - LKKA, LŽŪU bei KTU komandas, kurio­

se dirba po du tris dziudo trenerius. Tai išties nemažas jaunųjų dziudo mėgėjų laimėjimas, kuris įrodo, kad ir sunkiomis sąlygomis, tu­ rint noro ir entuziazmo, galima daug padaryti ir pasiekti neblogų rezultatų.

Ypač gerai šioms prestižinėms varžyboms buvo pasirengusios mūsų merginos. Kiekvie­ na iš jų su pripažintomis favoritėmis kovojo labai sumaniai, atkakliai ir principingai, to­ dėl kai kurios ir nugalėjo pelnytai. Buvo ir kraujo, ir džiaugsmo ašarų bei pralaimėjimo kartėlio. Be abejo, juk tai yra drąsių ir atkak­ lių žmonių sportas, kuris ugdo ne tik fizines ypatybes, bet ir formuoja valią, todėl rungty­ niauti verta.

Ant tatamio pagal svorio kategorijas čem­ pionais ir prizininkais (vyrų ir moterų grupė­ je) tapo šie sportininkai: čempionėmis tapo Vita Muraškaitė (ChF IV k.) ir Evelina Banevičiūtė (TFI k.); antras vietas iškovojo Renata Tekoriū­ tė (ChFIII k.), Violeta Vaitiekūnaitė (MIF III k.), Lina Grušelionytė (MIF II k.) ir Saulius Klimantavičius (IFII k.); trečias vietas laimėjo Indrė Eimutytė (MIF II k.), Vadimas Šitelis (MIF I k.) ir

Arūnas Molis (TSPMI IV k.).

Artėja sesijos įkarštis, bet kai kurie studen­ tai nenutraukia treniruočių, nes jų dar laukia nemažai varžybų. Pvz., perspektyvios mergi­ nos Vita Muraškaitė, Evelina Banevičiūtė, Re­ nata Tekoriūtė, Lina Grušelio­ nytė ir Violeta Vaitiekūnaitė birželio 30 d. ruošiasi daly­ vauti tarptauti­ niame „B“ gru­ pės dziudo tur­ nyre bei Lietu­ vos dziudo pir­ menybėse. Jeigu lydės sėkmė ir jos gerai pasiro­ dys šiose atran­ kinėse varžybo­ se, tai liepos mė­ nesį dalyvaus VU merginų dziudo komanda (iš kairės): stovi L. Grušelionytė, doc.

Europos dziudo

R Naužemys, I. Eimutytė, V Vaitiekūnaitė, klūpo E. Banevičiūtė, R. Tekoriūtė.

čempionate, kuris vyks Ufoje. Tad linki­ me mūsų šaunio­ sioms sportininkėms sėkmės bei gerų star­ tų.

Visų VU dziudo mėgėjų vardu dėkoja­ me VU Sveikatos ir sporto centro direktoriui prof. Jonui Jan­ kauskui už didžiulį rūpestį bei visapusiš­ ką paramą rengiantis šioms pirmenybėms bei kitiems dziudo turnyrams.

Kad dziudo spor­ tas galėtų egzistuoti, reikia ne tik entu­ ziazmo, meilės bei dalelės širdies, bet ir materialinio pagrin­ do - lėšų. Juk nuogos komandos ant tatamio neišleisi. Pagal varžybų taisykles ją būtina aprengti spe­ cialia apranga - ki­ mono, kuri kainuoja ne taip pigiai. Šią ne­

lengvą problemą mums pavyko išspręsti patiems, nevarginant Sveikatos ir sporto centro vadovybės. Mums tikrai pasisekė. Suradome puikų, nuostabų žmogų, tikrą sporto entuziastą, sportininką profesionalą, kuris mus suprato ir padėjo įsigyti keletą komplektų kimono. Jais ap­ rengėme abi komandas. Todėl šio garbaus žmogaus dėka mes varžybose atrodėme tik­ rai šventiškai ir, matyt, neatsitiktinai ši pui­ ki parama tapo didžiuliu impulsu studentų pergalėms ant tatamio. Negalima nepa­ skelbti šio kilnaus žmogaus pavardės - tai Vytautas Galvonas, prieš 20 metų baigęs mūsų universiteto Fizikos fakultetą. Dabar jis yra vienos prestižinės Vilniaus UAB ge­ neralinis direktorius. Savo pirmuosius spor­ tinius žingsnius Vytautas žengė ant tatamio.

Vėliau susidomėjo aviacija - akrobatiniu skraidymu ir tapo šios šakos sporto meist­ ru, buvo įvairaus rango varžybų nugalėto­ jas, ilgametis Lietuvos rinktinės naiys. Iš vi­ sos širdies dėkojame šiam puikiamžmogui ir linkime didelės sėkmės.

BAIGĖSI PIRMASIS VU PIRMAKURSIŲ STUDENČIŲ KREPŠINIO TURNYRAS Marius MOCKAITIS

TSPMII k. studentė Joana Tyrevičiutė kyokushin karate čempionate laimėjo II vietą.

Karatė sportas

Balandžio 28 d. vyko Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų studentų kyokushin karate čempionatas.

Nors mūsų universiteto studentai ir užsii­ ma šia dvikovine sporto šaka, bet studentų čempionatui nesugebėjo pasirengti Iš penkių studenčių pavyko prikalbinti tik vieną -Tarptautinių santykių fakulteto I kur­ so studentę Joaną Tyrevičiūtę. Ji - tikrai šau­ ni, gerų fizinių duomenų sportininkė. Nors tokio rango varžyboms specialiai nesirengė, tačiau nepabūgo tituluotų varžovių, kovojo narsiai ir laimėjo antrą vietą. Tikėkimės, kad tai - ne paskutinis jos laimėjimas. Joana ne tik užsiima karatė - ši darbšti mergina neven­ gia pasigalynėti ir kitų sporto šakų varžybose.

2000 metaisji tapo Vilniaus aukštųjų mokyklų studenčių lengvosios atletikos kroso čempio­ ne. Tai nuostabiai talentinga ir valinga mergi­ na, linkime, kad jai sektųsi ne tik sportas, bet ir mokslas bei asmeninis gyvenimas.

Autoriaus nuotr.

Į varžybas laiku neatvykusiai matematikių komandai buvo

užskaitytas techninis pralaimė­ jimas (20:0).

Dėl trečios vietos kovojo Teisės ir Matematikos fakulte­

tų krepšinio komandos. Išliejusios sportinį pyktį už apmau­ Neseniai baigėsi pirmasis

mažąjį finalą, sutriuškinusios

denčių krepšinio turnyras. Ka­ dangi turnyre dalyvavo tik ketu­

teisininkes (92:43), laimėjo Matematikos fakulteto krepši­

rių - Ekonomikos, Medicinos, Ma­ tematikos ir Teisės - fakultetų krepšinin­

Atkakliausios ir įdomiausios

kės, išaiškinti stipriausias užteko ketve-

buvo finalinės varžybos, kuriose susirun­

rių rungtynių.

gė Ekonomikos ir Medicinos fakultetų

Pirmos krepšinio aikštelėje susitiko Teisės ir Ekonomikos fakultetų pirmakur­

komandos. Pirmus tris kėlinukus žaidi­

sės. Visus keturis kėlinukus pirmavusios

me kėlinuke, dėl baudų iškritus naudin­

ekonomistės neleido teisininkėms net iš­

giausioms ekonomistėms, medikės rezul­

lyginti rezultato ir varžybas laimėjo (52:37).

tatą persvėrė ir laimėjo finalą (56:45).

Vėliau rungtyniauti turėjo Matemati­ Tumyro nugalėtojos - pirmo kurso medikės ir komandos treneris Rimantas Kaminskas.

dų pralaimėjimą medikėms,

VU fakultetų pirmo kurso stu­

kos ir Medicinos fakultetų krepšininkės.

ninkės.

mas vyko taškas į tašką. Tik paskutinia­

Pasibaigus krepšinio turnyrui pirmos

ir antros vietos laimėtojos buvo apdova­ notos taurėmis.

18

Universitas Vilnensis

2001 m. birželis

Studentų šventės

\_____________ ._____________ J

30 KALBŲ PER PUSVALANDĮ GALIMA IŠMOKTI TIK KALBŲ MUGĖJE Gegužės 10 dieną VU Sarbievijaus kiemelyje šurmulys buvo didesnis nei įprastai.

Filologijos fakulteto studentai Kalbų mugėje demonstravo savo sugebėjimus kalbėti ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis.

Vilmantė ŽVINYTĖ

Prisistatymams stigo originalu­ mo Pirmą kartą surengtoje mugė­ je, skirtoje Europos kalbų me­ tams, dalyvavo per 20 skirtingas užsienio kalbas studijuojančių grupių. Kiekviena jų prisistaty­ mo metu parodė, kaip sugeba kalbėti ne gimtąja kalba: pra­ džioje keliais sakiniais pasveiki­ no susirinkusiuosius, vėliau dai­ navo, vaidino.

Ispanų kalbą studijuojantys studentai^avėjo skambiąja „Pai la bamba“, aiškiai pakvaišęs iš mei­ lės lotynų kalbai studentas gal 5 minutes bėrė tiradas, supranta­ mas bene jam vienam. Prancūzai sukėlė ovacijas, atlikę skambią dainą, akį traukė norvegų atstovės kailinukai, nors kepino kaitri pa­ vasario saulė.

Vis dėlto stigo sumanumo.

Renginio žiūrovai nuobodžiavo. „Maniau, kad bus linksmiau...“ sakė ne vienas. Tie patys gitaros garsai -keitėsi tik melodijos ir vei­ dai - greitai pabodo.

Pasirodymus užbaigė Univer­ sitete studijuojantys užsieniečiai. „Boružėlę septyntaškę“ dainavo ir dėstytojai, ir studentai.

loginio sumanumo poligloto diplomą gavo studentė Ok­ sana.

Apdovanojant kitus pasižymėju­ sius Filologijos fa­ kulteto studentus, Sarbievijaus kie­ melis pradėjo spar­ čiai tuštėti.

Kitą pavasarį pas filologes važiuos naujas Dinas Zauras V Naujiko nuotr.

IŠ 33 METUS GYVAVUSIO FIZIKŲ SIMBOLIO TELIKO PRISIMINIMAS

Dekanui šventė patiko Dekanas prof. B. Stundžia po Kalbų mugės sakė, kad tai-ge­ riausias pavyzdys, kaip per trumpą laiką galima su-

Kalbų atstovai išsiskyrė savita apranga.

CINIVLK5ITE.T0 »AUKSINE.51i MINTYS“ # '

30 kalbų - per pusę valandos Kol publika dainavo, kelioli­ ka kalbų mėgėjų buvo priimti į naują, pusvalandį atidarytą Aukš­ tąją kalbų mokyklą. Komisijos at­ rinkti laimingieji turėjo galimy­ bę pademonstruoti filologinius sugebėjimus, išmokdami 30 kal­ bų per kuo trumpesnį laiką. Mo­ kytis padėjo kalbų atstovai. Pas­ tarieji ant lapelių lietuvių kalba rašė reikalingiausias frazes (pvz.: „Aš tave myliu“, „Šiandien graži diena“) kinų, prancūzų, čekų ir kt. kalbomis. Savanoriai mokėsi sparčiai.

Trys laimingieji, kuriuos bur­ tu keliu išrinko Filologijos fa­ kulteto dekanas Bonifacas Stun­ džia, laikė egzaminus. Egzami­ navo pats dekanas - nurodyda­ vo, kurią frazę kokia kalba iš ste-

Gegužės 23 dieną policijai buvo pranešta, kad iš nuomojamo garažo Verkių gatvėje dingo automobilis „Moskvič 412“ ir ant jo stogo sumontuo­ tas Fizikos fakulteto simbolis Dinas Zauras. Į garažą buvo įsibrauta nuė­ mus spyną. Žirmūnų gatvės gyventojai policijai pranešė netoli Neries upės paste­ bėję tarp medžių įstumtą automobilį „Moskvič 412“. Studentų mašina bu­ vo išardyta, o gyvūno konstrukcijos nebebuvo. Iš Dino Zauro liko tik me­ talinis karkasas, nes vagys automobilį padegė. Pareigūnai stebėjosi, kaip „Moskvič 412“ galėjo patekti prie upės - čionai ateiti galima tik vienu šunkeliu, nes prieigos užtvertos nuvirtusiais medžiais. „Šaltinio“ vidurinės mokyklos mokiniai pasakojo, kad seną automobilį su Dinų Zauru ant stogo savo mokyklos kieme jie buvo pastebėję jau prieš dvi savaites.

Fizikos fakulteto studentas Martynas teigė, kad bus sukurtas naujas simbolis. Jis sakė negalįs prognozuoti, kas galėjo taip pasielgti, bet garan­ tavo, kad tai - ne fizikų darbas.

Kasmet, minėdami Fizikų dieną „FiDi“, VU Fizikos fakulteto studentai rengia eitynes iš Saulėtekio j Centrinius Universiteto rūmus, kur įsikūręs Filologijos fakultetas. Eitynių priešakyje visada važiuodavo šventės simbo­ lis Dinas Zauras. Paskutinė jo kelionė įamžinta „Pramogų sesijoje“.

Parengė Vilmantė ŽVINYTĖ

Lekiame parodyti, ko išmokome: net 30 kalbų po sakinį pasakyti sugebame.

Mintys iš Istorijosfakulteto Istorijos fakulteto dekanas doc. A. Bumblauskas: „Mindaugas jojo ten, kur galėjo „užlupti“ alaus ir lašinių“ (apie Min­ daugo Lietuvos realijas).

Doc. S. Kaubrys: „Marijampolės policija buvo gin­ kluota tik kirviais“ (apie besikurian­ čią Lietuvos policiją).

Doc. A. Kasperavičius: „...aukštuomenė, panaši į šiuo­ laikinę lietuvišką debilišką ir nusi­ kalstamą aukštuomenę“ (apie Ku­ bos aukštuomenę).

Lundo universiteto dėstytojas S. Sampsonas: „Vaikai yra natūralūs ir... pavo­ jingi. Todėl mes juos leidžiame (mo­ kyklą“ (apie civilizuotumą).

Studijuojantieji ispanų kalbą žavėjo skambia daina.

buklingojo kalbų lapelio per­ skaityti.

Palaikymo komandos ir komi­ sijos nuomonės sutapo. Dėl filo-

Tikslas vienas - kuo greičiau pramokti daugiau kalbų.

telkti studentus ir suorganizuoti renginį. Jam labiausiai įsiminė latvių, ispanų kalbų atstovų pri­ sistatymai.

Dėstytojas džiaugėsi prodekanės iniciatyva rengti mugę. „Gal­ būt baigiantis semestrui nuolat or­ ganizuosime ką nors panašaus“,svarstė jis. Į po renginio siūlomą pažiū­ rėti VU anglų kalbos dėstytojo, dokumentinių filmų kūrėjo, Al­ bino Kentros sukurtą filmą teužklydo keliolika studentų. Filme užfiksuoti kadrai iš didžiųjų Uni­ versiteto švenčių. „Po 100 metų ši medžiaga bus unikali“, - sakė A. Kcntra, kalbėdamas apie 1999 metais sukurtą filmą.

V Naujiko nuotr.

Gamtos mokslų fakulteto dėstytojų mintys E. Bukelskis: „Stuburinių zoologijoje yra ne­ palyginami dalykai: bėganti grakšti gazelė irdumble šliaužiantis iešmutis“.

K. Beitas: „Pesimistas yra gerai informuo­ tas optimistas“. „Visos ligos- nuo nervų, tik sifi­ lis - iš meilės“.

„Gyvenimas mažytis ir nėra čia ko varžytis“.

B. Puzirauskas: „Na, juoko - kaip kumelės kre­ kenų“.

R. Jankauskas: „Rubenso moterys turi daugiau estrogenų...“ „Geriau rinktis partnerį tiesio­ mis kojomis negu kreivomis... jeigu yra iš ko rinktis...“ „Vienas iš senėjimo požymių: po aštuonis cepelinus vienu kartu su­ valgyti nebeišeina...“ „Klausimas pacientui: kaip šlapiniesi - ant tvoros ar ant batų?“ „Bušmenų moterims būdingas riebalų kaupimas sėdmenų srityje; jų sėdmenys - kaip kupranugario kupros“.

O. Rukšėnas: „Vystantis embrionui, bazinis visada moteriškas organizmas, o vy­ rai išeina kaip mutantai“.

f f Universiteto reikalų valdytojas doc. S. Sunelaitis rektorato posė­ dyje: „Kalbėjau su Saulaičių. Saulaitis „nubuksuoja“ ant tos moteriškės".

Akademinių reikalų prorekto­ rius doc. S. Vengris: „Mes šioje žemėje gyvename ne taip ilgai, kaip studijuojame“.

Redakcija skelbia „Auksinės minties“ konkursą. Nežioplinėkite per paskaitas, nesnauskite, o ištempę ausis klausykite, ką ir kaip jums sako dėstytojai. Nepamirškite užsirašyti „kiečiausią“ sakinį ir atsiųsti ar atnešti į redakciją. Atsiuntęs „kiečiausią“ mintį bus apdovanotas kvietimu dviems asmenims į kino filmą. Neliks nepastebėtas ir tos minties „gimdytojas" -apdovanosime. Konkursas vyks tol, kol bus „auksinių“ minčių. Siųskite ei. p. liana.hinkauskiene@cr.vu.lt arba atneškite j redakciją CR, I a. 16

kab. Galite skambinti tel: 687 089.

STUDIJOS IR MOKSLINIAI TYRIMAI UŽSIENYJE:

STIPENDIJŲ PROGRAMOS Rasa A NTA NAVIČIUTĖ,

Studijų užsienyje informacijos centro konsultantė

Gegužės 24 d. Studijų užsienyje informacijos centras, įsikūręs VU Centriniuose rūmuose, triukšmin­ gai atšventė savo dešimtąjį gimta­ dienį. Ta proga Amerikos centre )uvosurengtas forumas „Studijos ir moksliniai tyrimai užsienyje: s t iicndijų programos“. Mūsų siekis iristatyti visus Lietuvoje atstovauamus užsienio fondus, kurie skiria linigų į užsienį važiuojantiems Lieuvos studentams ir mokslinin;ams, išsirutuliojo į visos dienos enginį, kurio metu dar buvo suengta Amerikos centro fojė vos til>usi tarptautinių universitetų, kal­ ių mokyklų ir leidyklų bei knygy­ nų paroda.

Pirma forumo dalis buvo skira Europos Sąjungos programoms r Britų tarybai. Antroje dalyje sa­ ri stipendijas pristatė Vokietijos tstovai (DAAD, Delta-, Konrao Adenaujerio fondai), o viešnia

Mums rašo

19

Universitas Vilnensis

2001 m. birželis

iš Goethe instituto kalbėjo apie vokiečių kalbos kursus ir egza­ minus, kuriuos galima išlaikyti Lietuvoje. Trumpai apie savo aukštąsias mokyklas papasakojo tarptautinių universitetų studen­ tai ir dėstytojai. Trečioje dalyje apie Fulbright ir H. Humphrey sti­ pendijas kalbėjo Amerikos cen­ tras, savo stipendijas, kalbų kur­ sus ir testus pristatė Japonijos in­ formacijos ir kultūros centras, Prancūzų kultūros centras, Italų informacijos ir kultūros centras ir Šiaurės šalių ministrų tarybos informacijos biuras. Paskutinė forumo dalis buvo skirta Atviros Lietuvos fondo bei Mokslo ir stu­ dijų departamento stipendijų pro­ gramoms, doktorantūros ir po­ diplominių studijų finansavimo galimybėms.

Renginyje apsilankė kur kas daugiau žmonių nei tikėjomės.

Apie 250 klausytojų vos tilpo į Amerikos centro salę. Griežti šio centro apsaugos darbuotojai tiks­ liai žinojo, kad forumo pranešimų klausėsi 13 Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų atstovai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Klaipėdos. Ma­

lonu, kad labiausiai domėjosi mūsų globėjo VU studentai ir dėstytojai.

Kadangi pirmą kartą organizuo­ tu forumu buvo labai domimasi, o laikui bėgant keičiasi ne tik paramos fondų nuostatai bet ir studijomis už­ sienyje besidominti auditorija, keti­ name forumą rengti kasmet. Be to, iki rugsėjo mėnesio Studijų užsie­ nyje informacijos centras išleis lanks­ tinuką, kuriame bus trumpai apra­ šytos visos forume pristatytos stipen­ dijų programos. Kol lankstinukas bus spausdinamas, visą informaciją rasite naujame mūsų tinklalapyje www.eac.vu.lt. kuris pradėjo veikti vos prieš savaitę (informacija apie stipendijų programas jame turėtų at­ sirasti birželio antroje pusėje).

Be Amerikos centro paramos fo­ rumas greičiausiai visai nebūtų įvy­ kęs, o be VU Vertimų katedros magjstrančių (Zitos, Rasos ir Evelinos), VU sociologijos trečiakursės Agnės ir Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir tech­ nikos mokslų licėjaus moksleivių pagalbos tokį renginį organizuoti būtų buvę be galo sunku. Studijų už­ sienyje informacijos centras dėkoja savo pagalbininkams.

Galimybė kuo daugiau sužinoti apie studijas užsienyje pritraukia nemažai studentų.

A

J

TAS SALDUS ŽODIS AMERIKA...

Amerika. Ne vienam pirmakursiui ar magistrantui ji atrodo kaip svajonių ir didelių galimybių šalis. Daug kas Lietuvoje įsivaizduoja, kad Amerikoje doleriai ant medžių auga. Bet tai iš dalies tiesa, ypač tiems, kurie neturi galimybės užsidirti Lietuvoje, ar tiems, kurie sunkiai mokosi, kad pakliūtų į valstybės finansuojamą vietą universitete, liems Amerika - šalis, kurioje gali įgyvendinti savo tikslus. Bent jau piniginius.

Ana PROBST, bliu Džersis, ĮAV

Studentai išvyksta. Vieni ke­ pins vasaros mėnesiams, kiti gesniam laikui. Palikę tuščius niversitetų miestelius, jie suva'UojaiJAV paplūdimius, kurorus, okupuoja pigiausius viešbu’Us, turėdami vieną tikslą - užsi,Irbti. Tačiau pirmą kartą čia atykę gali nusivilti, nes iš tikrųjų oleriai ant medžių auga tiktai

cms, kurie dirba. Darbas, darbas, arbas. Nuo ankstaus ryto iki viurnakčio. Visus kankina tas pats

klausimas - kaip užsidirbti kuo daugiau? Godūs mes. Daug no­ rime. Dirbame keliuose darbuo­ se, kad tik daugiau šlamančiųjų parsivežtumėme. Gaminame cukraus vatą, mėsainius „McDonald’e“, pilstome kokakolą, kuo­ piame viešbučių kambarius, dir­ bame padavėjais restoranėliuose.

Dedame centą prie cento. Ne linksmybes randame, o įnoringus darbdavius, Išlepusius amerikie­ čius, dirbtines šypsenas ir baisų nuovargį...

Tie, kurie atvyksta studijuoti į universitetus, kolegijas, taip pat susiduria su įvairiais sunkumais.

Reikia priprasti prie naujos ša­

lies, kitokios kultūros, kitokio mąs­ tymo. Studentams tenka susipažin­ ti su nauja mokymosi sistema, pri­ sitaikyti prie vietinių jaunuolių gy­ venimo būdo, nugalėti namų ir draugų ilgesį, ieškoti naujų pažin­ čių. Daugelis studijuojančiųjų irgi turi dirbti, kad galėtų susimokėti už brangiai kainuojantį mokslą ir pragyvenimą. Kartais tos pastangos atsiperka.

Taip „nutekėję protai“ ir gyve­ na. Mokosi, dirba, stengiasi nepul­ ti į depresiją. Ir vis dėlto daugeliui atrodo, kad Amerikoje yra geriau nei daug žadančių politikų kalbo­ mis apkaišytoje Marijos žemėje.

' <

Atsako Studijų užsienyje informacijos skyrius Esu VU Filologijos fakulteto trečio

kurso studentė. Mano specialybė - an­ glų filologija. Baigusi bakalauro studi­ jas, ketinu tęsti studijas magistrantūroje. Būtų labai įdomu mokytis JAV, ta­ čiau net neįsivaizduoju, kaip tai padary­ ti. Todėl labai prašau suteikti kokios nors informacijos. Šią vasarą aš vėl pra­

leisiu JAV su studentų programa, tad būdama ten, turėčiau daugiau galimy­ bių pasidomėti šiuo klausimu. Deja, ne­ žinau, nuo ko pradėti.

Jūratė Į klausimą atsako Studijų užsienyje informacijos centro konsultantė Rasa Antanavičiūtė (tel.: 68 71 65, el.p. ra­ sa. antanaviciute@cr.vu.lt).

Pirmiausia reikia pasakyti, kad da­ bar yra pats tinkamiausias laikas pra­ dėti rūpintis studijomis, kurios turė­ tų prasidėti 2002 m. rudenį. Susira­ šinėjimas su universitetais, doku­ mentų tvarkymas ir testų laikymas už­ ima nemažai laiko, o pilno dokumen­ tų paketo pristatymo terminai (vadi­ namieji „deadline’ai“) dažniausiai būna gruodžio-sausio mėnesiais.

Bet pradėkime nuo pradžių. Pir­ miausia reikėtų pasirinkti universi­ tetus, kuriuose norėtumėte studijuo­ ti. Žinoma, magistrantu ros studijos yra specifiškesnės nei bakalauro, ir universitetus galima rinktis peržiū­ rint jų siūlomas tos ar kitos specialy­ bės programas (kelios interneto sve­ tainės, teikiančios informaciją apie JAV universitetus: www.acuinfo.com; www.collegeboard.org). Kadangi JAV universitetų yra labai daug, toks peržiūrėjimas gali užimti nemažai lai­ ko. Paieškas palengvintumėte, jei: la­ bai tiksliai žinotumėte, ką norite stu­ dijuoti, pasirinktumėte valstiją, ku­ rioje norite studijuoti, gautumėte dėstytojų, draugų, giminių rekomen­ dacijas apie jiems žinomus universi­ tetus, žinotumėte universitetus, ku­ riuose dirba jums aktualia tema ra­ šantys dėstytojai. Be to, patartina pa­ sirinkti ne vieną universitetą. JAV ga­ lima stoti į tiek aukštųjų mokyklų, kiek nori, todėl, pvz., stojant į dešimt, di­ dėja Jūsų galimybės neprarasti me­ tų, o jei būsite priimti į visus, galėsite pasirinkti geriausią.

Tarkim, kad universitetus pasirin­ kote. Kitas žingsnis - parašyti uni­ versitetų priėmimo komisijai (admissions ojfice'). Pirmame laiške, kuris gali būti siunčiamas ir elektroniniu paš­ tu, reikėtų trumpai prisistatyti ir pa­ prašyti naujausių universiteto magistrantūros katalogų bei aplikacinių for­ mų, t.y. stojimo anketų. Jei Jums rei­ kalinga finansinė parama, paprašyki­ te informacijos apie stipendijas ir ki­ tas finansavimo galimybes tarptauti­ niams studentams. JAV universite­ tai paprastai tvarkingai atsiunčia vi­ sus pageidaujamus bukletus.

Sulaukę prašytos informacijos, žinosite, kokie yra to ar kito universi­ teto reikalavimai. Kadangi stojimas į JAV universitetus vyksta paštu, daž­ niausiai iki „deadline’o“ reikia nu­ siųsti: užpildytas stojimo formas, jū­ sų sukurtą „Statement of purpose“ (motyvacijos laišką), 2 rekomenda­ cinius laiškus, studijų knygelės nuo­ rašus anglų kalba (jei dar neturite magistro diplomo - nieko baisaus), TOEFL ir GRE arba GMAT testų rezultatus. Jei prašote universiteto sumažinti arba nereikalauti iš jūsų mokesčio už mokslą, visus reikiamus dokumentus siųskite kartu su stoji­ mo dokumentais. Atkreipkite dėme­ sį, kad prašant finansinės paramos „deadline’ai“ dažnai būna anksčiau nei bendra paskutinė dokumentų priėmimo diena.

TOEFL (anglų kalbos testas už­ sieniečiams, norintiems studijuoti JAV, www.toefl.org). GRE (bendrų gebėjimų testas magistrantūros stu­

dijoms, www.gre.org) ir GMAT (bendrų gebėjimų testas biznio va­ dybos magistrantūros studijoms, www.gmat.org) galima išsilaikyti Vilniuje, Studijų užsienyje infor­ macijos centro testavimo centre.

Testai administruojami dažnai, ta­ čiau registracija užtrunka apie mė­ nesį, o rezultatai iš JAV išsiunčia­ mi praėjus 2 savaitėms po testo dienos. Tad planuoti juos reikia iš anksto.

Magistrantūros studijas JAV universitetai finansuoja (t.y. suma­ žina arba nereikalauja mokesčio už mokslą) mieliau nei bakalauro, ta­ čiau realiausias pragyvenimo šalti­ nis yra darbas tame pačiame uni­ versitete - magistrantai dažnai pri­ imami dirbti dėstytojų asistentais.

Norėdami tokias pareigas gauti, tu­ rite pareikšti apie tai pačiame pir­ mame laiške. Kadangi universite­ tas gali pasiūlyti ir dalinę stipendi­ ją, reikia ieškoti papildomų finan­ savimo šaltinių - domėtis Jūsų spe­ cialybės studijas remiančiais fon­ dais JAV ir kitur (kelios interneto svetainės su informacija apie stu­ dijų JAV finansavimą: www.finaid.org; www.edupass.org). Jie dokumentų prašo maždaug tuo pačiu metu kaip ir universitetai, tad ir teirautis fondų paramos sąlygų reikia kuo anksčiau.

Taigi testai išlaikyti, dokumen­ tai išsiųsti, belieka laukti atsakymų iš universitetų ir fondų. Jie pa­ prastai ateina balandžio-birželio mėnesiais. Su teigiamu atsakymu keliaujate j JAV ambasadą, o su viza - į kelionių agentūrą užsaki­ nėti bilietų. Nepamirškite iš užjū­ rio parašyti Studijų užsienyje in­ formacijos centrui! (Universiteto g. 3-40, 2734, Vilnius).

Redakcija skaitytojams pateikia buvusio Universiteto auklėtinio, šiuo metu dirbančio mokslinį dar­ bą JAV, Skirmanto Janušonio (el.p. janusonis@kafka.med.yale.edu) pa­ tarimus.

Aš Jums siūlyčiau iš karto rinktis doktorantūrą. Aišku, kai kurios doktorantūros programos gali rei­ kalauti magistro laipsnio, bet nebū­ tinai. Magistro studijos JAV yra mo­ kamos; tuo tarpu doktorantų moks­ las finansuojamas ir jie gauna sti­ pendiją.

Pradėkite štai nuo ko: perskaitykite straipsnius skyre­ lyje http: llwww.langas.net/jav/ jav_grad.htm. Ten yra iš esmės visa reikalinga informacija apie stoji­ mą į doktorantūrą JAV. Informacija apie magistrantūrą yra http:llwww.langas.net/javl jav_mag.htm. Deja, magistrantūra kol kas yra silpniausia Langas.net „JAV studijų“ dalis. Aš manau, kad renkantis magistrantūrą, ge­ riausia laikytis bakalauro studijų principo, t.y. IEŠKOTI BRAN­ GIŲ PRIVAČIŲ KOLEDŽŲ, kurie neretai turi pinigų užsienie­ čių mokslui apmokėti. Apie tą principą (kuris yra Visiškai kitoks nei doktorantūros paieška) kal­ bėjo Eglė Karalytė Vilniaus licė­ juje - ji rado labai gerą koledžą, kuris apmokėjo jos mokestį už mokslą (Smith College, Massachusetts). Skelbimas apie jos paskai­ tėlę yra http:llwww.langas.net/javllesos.htm.

Informacija apie katalogus, eg­ zaminus, rekomendacijų rašymus rasite http:/lwww.langas.net/jav/ jav_stud.htm.

Ten informacijos yra labai daug.

Neišsigąskite! Siūlau pradėti nuo httv:Hwww.langas.netliavldoktl.htm. o paskui „nerti“ j kitus dalykus.

Pamažu pradės ryškėti gana ne­ sudėtingi principai.

20

Universitas Vilnensis

2001 m. birželis

‘Diplomu įteikimas PADALINYS, studijų pakopa

CHEMIJOS EKONOMIKOS magistrams bakalaurams

) Diplomų įteikimo

Studijų programos

data

laikas

06 21

14.00

Mažoji aula

06 15 06 27 06 27

14.00 13.00 14.30

Sv. Jonų bažnyčia JR1 auditorija JR1 auditorija

06 27

16.00

JR1 auditorija

06 21

14.00

JR3 auditorija

06 28 06 28

13.00 15.00

Sv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

06 26

13.00

Šv. Jonų bažnyčia

06 22 06 20

10.00 10.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

06 21 06 28

10.00 12.00

Šv. Jonų bažnyčia Teatro salė

visos visos

06 22 06 22

10.00 1.3.00

Didžioji aula Didžioji aula

visos filologinės

06 29 06 22

10.00 11.00

ekonominės

06 22

13.00

06 21 06 22 06 22

12.00 12.00 13.00

06 06 06 06 06 06

28 27 27 25 26 28

10.00 10.00 13.00 12.00 10.00 10.00

06 23

13.00

visos

visos ekonomika verslo administravimas ir vadyba (draudimo vadyba, ekonominė informatika, komercija) verslo administravimas ir vadyba (buhalterinė apskaita ir auditas, gamybos vadyba) neakivaizdinių studijų visos absolventams FILOSOFIJOS bakalaurams visos magistrams visos FILOLOGIJOS magistrams ir visos spec. profesinių studijų absolventams bakalaurams anglu ir vokiečiu filologija lietuvių ir klasikinė filologija, prancūzu filologija lenku, rusu ir slavu filologija FIZIKOS visos

GAMTOS MOKSLU bakalaurams magistrams ir spec. profesinių studijų absolventams ISTORIJOS KAUNO HUMANITARINIS

žumalistikąa visos, išskyrus žurnalistiką bakalaurai MATEMATIKOS ir INFORMATIKOS visos magistrams bakalaurams visos MEDICINOS visos TEISES teisės TSPMI politikos mokslai RSTC religijos studijos aplinkotyra ir aplinkotvarka ASC magistrams TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA bakalaurams visos visos magistrams spec. profesinių visos studijų absolventams KOMUNIKACIJOS

Sveikiname Jubiliejaus proga

■'vi

„Universitas Vilnensis“ redakcija nuoširdžiai sveikina laikraščio yi talkininką, VU fotografijos laboratorijos vedėją Vidą Naujiką 1 penkiasdešimtojo Jubiliejaus ir 30 metų darbo Vilniaus universitete r i/V proga ir linki daug sveikatos, laimės, sėkmės darbe ir daug gražių Aj ĮlV sustabdytų akimirkų fotojuostose. y

Klaidos atitaisymas. „Universitas Vilnensis“ Nr. 4(1621) straipsnyje „Giedriui politikos mokslai netrukdo dainuoti“ įsivėlė klaida. „Rebekos“ grupės dainininko VU TSPMI trečiakursio Giedriaus pavardė yra Siurplys. Atsiprašome.

Mūsų adresas: Universiteto 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 68 70 89.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-287-49018 Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidyklos Leidybos centras.

Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Baltas miestas“.

Redaktorė Liana Binkauskicnė Stilistė Jurgita Lukšytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Dėmesio!

06 22 06 29 06 30

Nuolaidos

vieta

Šv. Jonų bažnyčia Kauno liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia Kaimo liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia Šv. Jonu bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Sv. Jonų bažnyčia

Sv. Šv. Šv.

Sv. Šv.

Jonų bažnyčia Jonų bažnyčia Jonų bažnyčia Jonų bažnyčia Jonų bažnyčia

RSTC Didžioji aula Sv. Jonų bažnyčia Sv. Jonų bažnyčia Sv. Jonų bažnyčia

14.00 12.00 14.00

■

studentams!

, i i UAB „Vlasava“ teikia 50 proc. nuolaidas važiuoti tarpmiestiniais autobusais studentams, gyvc-i ■ nantiems Klaipėdos apskrityje ir besimokantiems Vilniuje bei Kaune. Nuolaida galioja nuo rugsėjo J J 1 d. iki birželio 30 d. (tik perkant bilietus iš vairuotojo). Dėl smulkesnės informacijos ir registracijos,

i kreiptis į Aleksandrą Troniną, VUSA, tel. 68 71 44. ei. p. rolalex@takas.lt

SIŪLO

DARBĄ

AB „Linų audiniai“ (Birutės 43, Plungė) rei­ kalingi specialistai: 1. Inžinierius(-ė) chemikas(-ė) (verpalų, au­ dinių dažymas); 2. Marketingo-komercijos skyriaus viršininkas.

Specialistams keliami reikalavimai: O Aukštasis išsimokslinimas, mokėti lietuvių ir anglų kalbas.

O Marketingo skyriaus viršininkas turi susikalbėti ir vokiečių kalba.

Atlyginimas pagal susitarimą.

Pageidaujantiesiems užimti minėtas darbo vie­ tas informacija teikiama tel.: (218) 7 15 28 faksas (218) 7 15 05

1

Nemokamas kontaktinių lęšių parinkimas Akinių parinkimas STUDENTAMS IR MOKSLEIVIAMS NUOLAIDOS Birželio mėn. - nuolaidos Jonams, Jonėms ir Janinoms.

■

Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai.

■

ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai.

■

Gydvtojo-oftalmologo konsultacija.

.Dri

UAB FIGARO

Vilnius, Antakalnio 59

154 kabinetas, tel. (8-22) 34 61

37.