Tarybinis Studentas, 1982 m. vasario 19 d. Nr. 5 (1184)

Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKJTĖS!

O\QVBII)IS

sctiDencas

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ____ ______________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO, 1950 MELŲ

1982 m. vasario 19 diena, penktadienis

Nr. 5(1184)

Kaina 2 kap.

Siame numeryje: ATOSTOGŲ MOZAIKA

Universiteto TEATRAS

* * * AKIRATIS

DISKUSIJĄ BAIGIAM

LLKJS XX SUVAŽIAVIMO DELEGATAS Idealą tarp bendraamžiu surasti sunku. Juo labiau, kad mes vertiname aplinki­ nius subiektvviai. Neieškoiau idealo ir aš, pravėrusi Chemijos fakulteto duris. Konkreti redakcijos užduo­ tis: parašyti apie LLKJS XX suvažiavimo delegatą, šio fa­ kulteto komjaunimo organi­ zacijos sekretorių Rimą Rau­ donį, leido tikėtis oficialaus pokalbio apie užduotis, lai­ mėjimus, pasiekimus. Bet, pasirodė, smarkiai klvdau.

POKALBIS

Jis prasidėjo vos tik įžen­ gus i Chemijos fakulteto komjaunimo komitetą, kur užtikau vyruką, besirausiantį popieriuose. Apsidžiaugiau — štai mano busimojo rašinio herojusl Bet, pasirodo, susi­ pažinau su Dainiumi Stulgiu, sekretoriaus pavaduotoju ideologiniam darbui ir. kaip vėliau paaiškėjo, Rimo Rau­ donio grupės draugu. Todėl nedelsdama užklausiau Dai­ nių: — Koks žmogus jūsų sek­ retorius, kaip su juo kalbė­ tis? Klausimas nelengvas, bet Dainius nedvejodamas trum­ pai atsakė: — Paprastas, savas. Ir dar Dainius paaiškino, kad Rimas — labai užsi­ ėmęs: jis Universiteto kom­ jaunimo komiteto narys, da­ lyvauja fakulteto SMD veikloje. Bet ar nesunki vienam žmogui tokia pareigų našta? I ši klausima atsakė pats Rimas, kuris netrukus pasirodė. Su juo bendrą kalba bemat radom Tiesa,

Išeinat Dabar rytas. Labai anks­ ti ir Tu neskubėk — dar neužsidegė saulė ilguose iedo varvekliuose, nežinai, kas bus tas pirmasis praei­ vis, kurio šypsenoje sutilps artėjančios dienos prasmė, kam ištarsi pirmus sveikinimo žodžius. Pažvelgi j laikrodi, pasitai­ sai kepurę ir paspartini žings­ nį. . . bet vis tiek negali pa­ slėpti jaudulio — kur dingo išdidumas? O gal tai buvo tiesiog pasipūtimas? Atsigrę­ ži. . . Pirmą kartą pamatai dar visus tamsius langus Saulėte­ kio bendrabučiuose. O gal jie žino, kad Tu išeini. . . Sj kartą ne valandai, ne j na­ mus išvažiuoji savaitgaliui. Išeini visam laikui. „Ar grį­ ši?", ir kaip atsakymas į šį nebylų klausimą užsidega kažkieno lango šviesa. Atei­ si, nes čia — Tavo namai. Prie IF durų sustoji ir tik dabar baltame sniege pama­ tai savo pėdas ir suglumsti — jos tokios dar vaikiškos.

pokalbį pradėjau konkrečiu klausimu: ,,Kokie dabar rūpesčiai, užduotys jus jaudi­ na?" Rimas dalykiškai atsa­ kė, kad dabar tu komjauni­ mo organizacijai svarbiausia lenininė įskaita ir SSB for­ mavimas. Bet, kai įsišnekė­ jom, jau nebuvo užduodami klausimai ar formuluojami atsakymai. Mes paprasčiau­ siai kalbėjomės apie dauge­ li svarbių dalykų. Rimas paaiškino, kad jam sunkiau-

Pažintis šia buvo pirmame kurse, kai dar nežinojo, kuo užsiimti be mokslų. O štai, kai ant­ rame ii išrinko sekretoriumi, buvo truputi baugu: ar pa­ jėgsiu. Todėl prieš pirmąjį komjaunimo komiteto posėdi niekaip negalėjo užmigti, jaudinosi. Dabar iš tikrųjų labai užsiėmęs, tačiau dėl to netgi džiaugiasi. Aišku, vis­ ko padaryti be tam tikros sistemos ar plano neįmano­ ma, todėl stengiasi susipla­ nuoti, ką turės nuveikti. Sužinojau, kad Rimas labiau­ siai nemėgsta formalizmo ir ,,popierizmo", todėl stengiasi, kad kuo mažiau šito „gero" būtų jų visų darbe. Mat, Rimas dirba ne vienas, ii visados remia komiaunimo komitetas — draugai ir bendraminčiai Štai ir dabar i komitetą užsuka Neringa Kazėnaitė, sekretoriaus pava­ duotoja organizaciniams rei­ kalams, ir pokalbis pakrvps-

Kaip gerai, kad atėjai pir­ mas! Praversi duris ir seniai suskaičiuotiems laiptams kar­ toji: „Noriu būt pirmakur­ sis"...

*

*

*

Visai neseniai 67 istorikai atėjo Į Paskutiniąją paskaitą. Susėdo Į savo vietas ir lau­ kė. .. „Kas skaitys šią pa­ skaitą", — mąstė vieni, kiti žiūrėjo pro langą, treti ban­ dė šifruoti nepažįstamus ini­ cialus parašytus ant suolo — kodėl lig šiol jų nematė?.. Tylą praveria doc. J. Dobro­ volskio žodžiai: — Šiandien paskaitos te­ ma. .. — Nereikia mums ži­ noti šito kurso paskutinės paskaitos temos — tai jų penkerių metų stebuklas, tai brangiausia visų dėstytojų dovana jiems, išeinantiems. O jie užsirašo — siaurame istorijos konspektų lape... Temą. Nekonspektuoja — ne viską galima užrašyti rai­ dėm. .. Daug, labai daug ką rašom širdimi... L. Bakūnas kurso vardu dė­ koja visiems, kurie per 5 metus sukrovė jiems tokį di­

ta i kasdienius reikalus. Greit keliems komiaunimo komiteto atstovams teks ke­ liauti j Tartu, aptarti su šio miesto universiteto Chemi­ jos fakulteto atstovais bend­ radarbiavimo formas ir bū­ dus. O juk draugaujama ir lenktyniaujama su Talino Politechnikos instituto chemi­ kais, žada i svečius atvažiuo­ ti leningradiečiai. Juokauju, kad greit mūsų Chemijos fa­ kultetas draugaus su visais Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų chemijos fakulte­ tais. Bet Rimas ir Neringa visai rimtai patvirtina, kad greit taip ir bus. Rimas ne­ lieka skolingas, juokauja: „Smagu draugauti — save parodom ir kitų pasižiū­ rim!" Dar daug kitokių rei­ kalų ir rūpesčiu. Rimas pri­ sipažįsta, kad vakar iki vė­ lumos iie kūrė anketa būsi­ miems SSB nariams — pirma­ kursiams. Vėliau tų anketų pagrindu stengsis suformuoti būrius taip, kad nebūtų pre­ tenzijų: aš norėiau būti vie­ nam būrvie su savo draugu, o mus išskyrė. Pageidavimus bus galima pareikšti iš anks­ to. Taigi, sugalvotas įdomus eksperimentas. Supratau, kad svarbiausia — draugiškumas: ir formuojant SSB, ir kasdie­ niniuose organizaciniuose rū­ pesčiuose. Ir dar supratau, kad Rimas labai mėgsta. .. chemiją. Todėl ir dalyvauja SMD veikloje. Atsisveikinome su Rimu, palinkėję vienas kitam sėk­ mės. Pagalvojau, iog Rimui sėkmė reikalinga, kad nepa­ lūžtų, pajutęs nuovargi. Renata PAJfiDAi i £

deli žmogiškumo kraitį... Štai Ir viskas. Tiesa, dar buvo gėlės, daug gė­ lių... O kai delnuose liko šiluma, pabirote Iš auditori­ jos. Skuba... H. Pautienyfė — VU internacionalinio klubo prezidentė, V. Medelšius — VU profsąjungos pirmininkas, V. Milevičiūtė — kurso komjaunimo sekretorė... Norite kažko paklausti jų! Bijote, kad išeis ir nebesusifiksife! J. Urka — VU prof­ sąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas: — Niekada neužmiršiu Uni­ versiteto 400 metų jubilie­ jaus. Ko dar paklaust! A!.. — Ar bijote valstybinių egzaminų... — Ne... štai ir mažas interviu su žmogumi, kuris peržengė kažkokią ribą — už jos vėl prasideda naujas, (domus gy­ venimas. .. jis bus laimingas, tik ar neužmiršite starto! Ar užteks drąsos, noro kada nors įsmukti pas pirmakur­ sius ir išklausyti pirmąją pa­ skaitą! ..

Bene pirmasis Gruziją, se­ ną legendų ir padavimų Kau­ kazo pasauli mums lietu­ viams atrado rašytojas A. Vienuolis-Žukauskas, kurio šimtąsias gimimo metines šį­ met minime. Čia jis gyveno, dirbo, mylėjo. .. Užburia mus narsi, darbš­ ti, linksma, laisvę mylinti tauta. Didi tauta, — padova­ nojusi pasauliui Šota Rusta veli „Karžygį tigro kailiu", viduramžių architektūros še­ devrus, Niko Pirosmani pa veikslus, revoliucionierių, Ta­ rybų valstybės veikėjų ple­ jadą, jaunuolio, septyniolik­ mečiu, mirusio dailininko Dato Kracašvilio darbus, įkvėpusi M. Lermontovo mūzą. Tarybų Gruzija užima be. veik 70 tūkstančių kvadrati­ nių kilometrų, gyvena dau­ giau kaip 5 milijonai gyven­ tojų. Sostinė — Tbilisis — puikus miestas, kuriame jau seniai daugiau kaip milijo­ nas gyventojų, aptūpęs verž­ liosios Kuros krantus. Krantų karštųjų šaltinių gydomosio­ mis savybėmis susižavėjęs, caras Vachtangas Gorgasali dar V a. perkėlė Gruzijos sostinę iš senosios Mcchetos į čia — Taboro kalno papė­ dę. Į Tarybų Gruzijos sudėtį įeina Abchazifos ir Adžarifos autonominės respublikos, Pietų Osetiįos autonominė sritis. Juodosios jūros pa­ krantės — Abchazija ir Adžarija mena Antikos laikus, gyvas mitas apie argonautus ir aukso vilną. Paminklas Vachtangui Gor­ gasali sustingęs ant aukšto Kuros skardžio šalia Metechi tvirtovės, geometriškai paprastos, bet žavios grakš­ čios it. kalnietė gruzinė. To­ kia jau senųjų Gruzijos tvirtovių ir šventovių archi­ tektūros savybė — skamban­ ti akmens simfonija... O ir raitelio skulptūra nepajudi­ nama, statiška, bet pilna kažkokios vidinės dinami­

kos, gruziniškos plastikos. Skulptūros autorius gruzinas skulptorius Elgudža Amašukelis. Jo kūrinys ir „Motina — Gruzija" su kardu prie­ šui ir vyno taure draugui, svečiui, ir dar daug kitų sa­ vitu gruzinišku monumentalu­ mu alsuojančių skulptūrų. Kad ir toji „Kartli širdyje” — Gori mieste 1979 m. pa­ statyta „Pergalė" — jaunuo­ lis raitas ant liūto.. .

kasmet pagaminama apie 125 tūkstančius tonų arbatos. Ar­ bata „Ekstra", „Gruzijos puokštė" išties puiki, — pri­ lygsta pasauliniams etalo­ nams. Neragavote? Na ir tradicinė žemės ūkio šaka vynuogininkvstė. tradicinis verslas — vyno daryba. Kachetijos, Imetrįjos balti ir raudoni vynai — gruzinų pasididžiavimas vi­ sada putoja tamados —r stalo

PENKIOLIKTOJI

SAVAITE: TARYBŲ GRUZIJAI

SENOJI KARTLI ŽEME Tarybų Gruzija — spalvo­ tųjų metalų (mangano ir kt.) gavybos kraštas. Kalnuose įrengiama vis daugiau lvno kelių Respublikos žemdirbiai šiame penkmetyje sprendžia sudėtingus 35 tūkstančių hektarų Kolchidos žemumos įsavinimo uždavinius, Gruzi­ ja augina citrusines kultu-1 ras, arbatkrūmlus. Ištisus šimtmečius arbatžo­ lių auginimo kultūra buvę „kinų paslaptis". Tik XIX a. pabaigoje arbatžolės buvo aklimatizuotos GruzHofe, Juodosios jūros pakrantėje — šiauriniuose subtropikuo­ se. jau snieginguose rajo­ nuose. Čia arbatžolių savybės pakito. Šiandien gruziniški arbatkrūmiai užima beveik 70 tūkstančių hektarų žemės,

vadovo, tostų sakytojo rage. Tarybų Gruzijoje veikia 18 aukštųjų mokyklų, Gruzi­ jos Mokslų Akademija vie­ nija apie 200 mokslo Įstaigų. Miestuose daug muziejų, neįprastų, gruziniškų. Užtat Gruzija tokia viliojanti, gun­ danti apsilankyti jos kal­ nuose, pajūrio poilsiavietėse, tūkstantmečiuose miestuose. Parengė Stepas DEVEIKIS

šiandien spausdiname Uni­ versiteto turistu klubo grupės (vadovas A. Striflka). kelia­ vusios slidėmis Gruzijos kal­ nuose — Mažajame Kaukaze (čia tik toks geografinis pa­ vadinimas, o kalnai labai Įspūdingi) pasakojimą (žr. 4 psl.).

Rl OSKIMtS KONKURSUI Grupių komjaunimo sekre­ toriai (o įų Universitete šiuo metu 437) — didelė ir kūry­ binga jėga. Jie — studenti­ jos darbų pradininkai ir ska­ tintojai. Nuo jų aktyvumo, teorinio ir praktinio pasiruo­ šimo didžia dalimi priklauso visos mūsų organizacijos dar­ bų sėkmė. Stengdamiesi paskatinti sekretorių geriau išstudijuoti komjaunimo istoriją ir teori­ ją, skelbiame geriausio sek­ retoriaus konkursą.

Konkurse bus išaiškintos sekretorių teorinės žinios, sugebėjimas spręsti grupėje iškilusias konfliktines situaci­ jas, mobilizuoti savo drau­ darEugenija VITKIENĖ gus komjaunuoliškiems

GERIAUSI SEKRETORIAI VAŽIUOS | PRAHĄ

bams. Iki balandžio 10 die­ nos išaiškinsime geriausius fakultetų grupių sekretorius, o balandžio 15 — vienuolika sekretorių rungsis dėl pagrin­ dinių prizų — 2 kelialapių į Prahos statybos būrį. Teoriniai klausimai bus pateikti iš šių temų: 1. VLKJS ir LLKJS istorija. 2. Universiteto komjauni­ mo organizacijos istorija. 3. VLKJS organizacinė struktūra. 4. Pirminių komjaunimo or­ ganizacijų teisės.

5. Priėmimas į VLKJS na­ rius. 6. Komjaunimo paskatinimai ir nuobaudos. Jų skyrimo tvarka. 7. Studentų statybos būrių organizavimas. 8. Ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo organizavimas. 9. VLKJS narių įskaita. Na­ rio mokestis. 10. Lenininė įskaita ir VPP. 11. Stipendijų skyrimo tvarka. 12. Jaunųjų specialistų sfcirsfymo tvarka. Literatūrą nurodys ir in­ formaciją teiks fakultetų komjaunimo komitetai. Universiteto komjaunimo komitetas


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.
Tarybinis Studentas, 1982 m. vasario 19 d. Nr. 5 (1184) by Vilniaus universitetas - Issuu