VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKJTĖS!
O\QVBII)IS
sctiDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ____ ______________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO, 1950 MELŲ
1982 m. vasario 19 diena, penktadienis
Nr. 5(1184)
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: ATOSTOGŲ MOZAIKA
Universiteto TEATRAS
* * * AKIRATIS
DISKUSIJĄ BAIGIAM
LLKJS XX SUVAŽIAVIMO DELEGATAS Idealą tarp bendraamžiu surasti sunku. Juo labiau, kad mes vertiname aplinki nius subiektvviai. Neieškoiau idealo ir aš, pravėrusi Chemijos fakulteto duris. Konkreti redakcijos užduo tis: parašyti apie LLKJS XX suvažiavimo delegatą, šio fa kulteto komjaunimo organi zacijos sekretorių Rimą Rau donį, leido tikėtis oficialaus pokalbio apie užduotis, lai mėjimus, pasiekimus. Bet, pasirodė, smarkiai klvdau.
POKALBIS
Jis prasidėjo vos tik įžen gus i Chemijos fakulteto komjaunimo komitetą, kur užtikau vyruką, besirausiantį popieriuose. Apsidžiaugiau — štai mano busimojo rašinio herojusl Bet, pasirodo, susi pažinau su Dainiumi Stulgiu, sekretoriaus pavaduotoju ideologiniam darbui ir. kaip vėliau paaiškėjo, Rimo Rau donio grupės draugu. Todėl nedelsdama užklausiau Dai nių: — Koks žmogus jūsų sek retorius, kaip su juo kalbė tis? Klausimas nelengvas, bet Dainius nedvejodamas trum pai atsakė: — Paprastas, savas. Ir dar Dainius paaiškino, kad Rimas — labai užsi ėmęs: jis Universiteto kom jaunimo komiteto narys, da lyvauja fakulteto SMD veikloje. Bet ar nesunki vienam žmogui tokia pareigų našta? I ši klausima atsakė pats Rimas, kuris netrukus pasirodė. Su juo bendrą kalba bemat radom Tiesa,
Išeinat Dabar rytas. Labai anks ti ir Tu neskubėk — dar neužsidegė saulė ilguose iedo varvekliuose, nežinai, kas bus tas pirmasis praei vis, kurio šypsenoje sutilps artėjančios dienos prasmė, kam ištarsi pirmus sveikinimo žodžius. Pažvelgi j laikrodi, pasitai sai kepurę ir paspartini žings nį. . . bet vis tiek negali pa slėpti jaudulio — kur dingo išdidumas? O gal tai buvo tiesiog pasipūtimas? Atsigrę ži. . . Pirmą kartą pamatai dar visus tamsius langus Saulėte kio bendrabučiuose. O gal jie žino, kad Tu išeini. . . Sj kartą ne valandai, ne j na mus išvažiuoji savaitgaliui. Išeini visam laikui. „Ar grį ši?", ir kaip atsakymas į šį nebylų klausimą užsidega kažkieno lango šviesa. Atei si, nes čia — Tavo namai. Prie IF durų sustoji ir tik dabar baltame sniege pama tai savo pėdas ir suglumsti — jos tokios dar vaikiškos.
pokalbį pradėjau konkrečiu klausimu: ,,Kokie dabar rūpesčiai, užduotys jus jaudi na?" Rimas dalykiškai atsa kė, kad dabar tu komjauni mo organizacijai svarbiausia lenininė įskaita ir SSB for mavimas. Bet, kai įsišnekė jom, jau nebuvo užduodami klausimai ar formuluojami atsakymai. Mes paprasčiau siai kalbėjomės apie dauge li svarbių dalykų. Rimas paaiškino, kad jam sunkiau-
Pažintis šia buvo pirmame kurse, kai dar nežinojo, kuo užsiimti be mokslų. O štai, kai ant rame ii išrinko sekretoriumi, buvo truputi baugu: ar pa jėgsiu. Todėl prieš pirmąjį komjaunimo komiteto posėdi niekaip negalėjo užmigti, jaudinosi. Dabar iš tikrųjų labai užsiėmęs, tačiau dėl to netgi džiaugiasi. Aišku, vis ko padaryti be tam tikros sistemos ar plano neįmano ma, todėl stengiasi susipla nuoti, ką turės nuveikti. Sužinojau, kad Rimas labiau siai nemėgsta formalizmo ir ,,popierizmo", todėl stengiasi, kad kuo mažiau šito „gero" būtų jų visų darbe. Mat, Rimas dirba ne vienas, ii visados remia komiaunimo komitetas — draugai ir bendraminčiai Štai ir dabar i komitetą užsuka Neringa Kazėnaitė, sekretoriaus pava duotoja organizaciniams rei kalams, ir pokalbis pakrvps-
Kaip gerai, kad atėjai pir mas! Praversi duris ir seniai suskaičiuotiems laiptams kar toji: „Noriu būt pirmakur sis"...
*
*
*
Visai neseniai 67 istorikai atėjo Į Paskutiniąją paskaitą. Susėdo Į savo vietas ir lau kė. .. „Kas skaitys šią pa skaitą", — mąstė vieni, kiti žiūrėjo pro langą, treti ban dė šifruoti nepažįstamus ini cialus parašytus ant suolo — kodėl lig šiol jų nematė?.. Tylą praveria doc. J. Dobro volskio žodžiai: — Šiandien paskaitos te ma. .. — Nereikia mums ži noti šito kurso paskutinės paskaitos temos — tai jų penkerių metų stebuklas, tai brangiausia visų dėstytojų dovana jiems, išeinantiems. O jie užsirašo — siaurame istorijos konspektų lape... Temą. Nekonspektuoja — ne viską galima užrašyti rai dėm. .. Daug, labai daug ką rašom širdimi... L. Bakūnas kurso vardu dė koja visiems, kurie per 5 metus sukrovė jiems tokį di
ta i kasdienius reikalus. Greit keliems komiaunimo komiteto atstovams teks ke liauti j Tartu, aptarti su šio miesto universiteto Chemi jos fakulteto atstovais bend radarbiavimo formas ir bū dus. O juk draugaujama ir lenktyniaujama su Talino Politechnikos instituto chemi kais, žada i svečius atvažiuo ti leningradiečiai. Juokauju, kad greit mūsų Chemijos fa kultetas draugaus su visais Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų chemijos fakulte tais. Bet Rimas ir Neringa visai rimtai patvirtina, kad greit taip ir bus. Rimas ne lieka skolingas, juokauja: „Smagu draugauti — save parodom ir kitų pasižiū rim!" Dar daug kitokių rei kalų ir rūpesčiu. Rimas pri sipažįsta, kad vakar iki vė lumos iie kūrė anketa būsi miems SSB nariams — pirma kursiams. Vėliau tų anketų pagrindu stengsis suformuoti būrius taip, kad nebūtų pre tenzijų: aš norėiau būti vie nam būrvie su savo draugu, o mus išskyrė. Pageidavimus bus galima pareikšti iš anks to. Taigi, sugalvotas įdomus eksperimentas. Supratau, kad svarbiausia — draugiškumas: ir formuojant SSB, ir kasdie niniuose organizaciniuose rū pesčiuose. Ir dar supratau, kad Rimas labai mėgsta. .. chemiją. Todėl ir dalyvauja SMD veikloje. Atsisveikinome su Rimu, palinkėję vienas kitam sėk mės. Pagalvojau, iog Rimui sėkmė reikalinga, kad nepa lūžtų, pajutęs nuovargi. Renata PAJfiDAi i £
deli žmogiškumo kraitį... Štai Ir viskas. Tiesa, dar buvo gėlės, daug gė lių... O kai delnuose liko šiluma, pabirote Iš auditori jos. Skuba... H. Pautienyfė — VU internacionalinio klubo prezidentė, V. Medelšius — VU profsąjungos pirmininkas, V. Milevičiūtė — kurso komjaunimo sekretorė... Norite kažko paklausti jų! Bijote, kad išeis ir nebesusifiksife! J. Urka — VU prof sąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas: — Niekada neužmiršiu Uni versiteto 400 metų jubilie jaus. Ko dar paklaust! A!.. — Ar bijote valstybinių egzaminų... — Ne... štai ir mažas interviu su žmogumi, kuris peržengė kažkokią ribą — už jos vėl prasideda naujas, (domus gy venimas. .. jis bus laimingas, tik ar neužmiršite starto! Ar užteks drąsos, noro kada nors įsmukti pas pirmakur sius ir išklausyti pirmąją pa skaitą! ..
Bene pirmasis Gruziją, se ną legendų ir padavimų Kau kazo pasauli mums lietu viams atrado rašytojas A. Vienuolis-Žukauskas, kurio šimtąsias gimimo metines šį met minime. Čia jis gyveno, dirbo, mylėjo. .. Užburia mus narsi, darbš ti, linksma, laisvę mylinti tauta. Didi tauta, — padova nojusi pasauliui Šota Rusta veli „Karžygį tigro kailiu", viduramžių architektūros še devrus, Niko Pirosmani pa veikslus, revoliucionierių, Ta rybų valstybės veikėjų ple jadą, jaunuolio, septyniolik mečiu, mirusio dailininko Dato Kracašvilio darbus, įkvėpusi M. Lermontovo mūzą. Tarybų Gruzija užima be. veik 70 tūkstančių kvadrati nių kilometrų, gyvena dau giau kaip 5 milijonai gyven tojų. Sostinė — Tbilisis — puikus miestas, kuriame jau seniai daugiau kaip milijo nas gyventojų, aptūpęs verž liosios Kuros krantus. Krantų karštųjų šaltinių gydomosio mis savybėmis susižavėjęs, caras Vachtangas Gorgasali dar V a. perkėlė Gruzijos sostinę iš senosios Mcchetos į čia — Taboro kalno papė dę. Į Tarybų Gruzijos sudėtį įeina Abchazifos ir Adžarifos autonominės respublikos, Pietų Osetiįos autonominė sritis. Juodosios jūros pa krantės — Abchazija ir Adžarija mena Antikos laikus, gyvas mitas apie argonautus ir aukso vilną. Paminklas Vachtangui Gor gasali sustingęs ant aukšto Kuros skardžio šalia Metechi tvirtovės, geometriškai paprastos, bet žavios grakš čios it. kalnietė gruzinė. To kia jau senųjų Gruzijos tvirtovių ir šventovių archi tektūros savybė — skamban ti akmens simfonija... O ir raitelio skulptūra nepajudi nama, statiška, bet pilna kažkokios vidinės dinami
kos, gruziniškos plastikos. Skulptūros autorius gruzinas skulptorius Elgudža Amašukelis. Jo kūrinys ir „Motina — Gruzija" su kardu prie šui ir vyno taure draugui, svečiui, ir dar daug kitų sa vitu gruzinišku monumentalu mu alsuojančių skulptūrų. Kad ir toji „Kartli širdyje” — Gori mieste 1979 m. pa statyta „Pergalė" — jaunuo lis raitas ant liūto.. .
kasmet pagaminama apie 125 tūkstančius tonų arbatos. Ar bata „Ekstra", „Gruzijos puokštė" išties puiki, — pri lygsta pasauliniams etalo nams. Neragavote? Na ir tradicinė žemės ūkio šaka vynuogininkvstė. tradicinis verslas — vyno daryba. Kachetijos, Imetrįjos balti ir raudoni vynai — gruzinų pasididžiavimas vi sada putoja tamados —r stalo
PENKIOLIKTOJI
SAVAITE: TARYBŲ GRUZIJAI
SENOJI KARTLI ŽEME Tarybų Gruzija — spalvo tųjų metalų (mangano ir kt.) gavybos kraštas. Kalnuose įrengiama vis daugiau lvno kelių Respublikos žemdirbiai šiame penkmetyje sprendžia sudėtingus 35 tūkstančių hektarų Kolchidos žemumos įsavinimo uždavinius, Gruzi ja augina citrusines kultu-1 ras, arbatkrūmlus. Ištisus šimtmečius arbatžo lių auginimo kultūra buvę „kinų paslaptis". Tik XIX a. pabaigoje arbatžolės buvo aklimatizuotos GruzHofe, Juodosios jūros pakrantėje — šiauriniuose subtropikuo se. jau snieginguose rajo nuose. Čia arbatžolių savybės pakito. Šiandien gruziniški arbatkrūmiai užima beveik 70 tūkstančių hektarų žemės,
vadovo, tostų sakytojo rage. Tarybų Gruzijoje veikia 18 aukštųjų mokyklų, Gruzi jos Mokslų Akademija vie nija apie 200 mokslo Įstaigų. Miestuose daug muziejų, neįprastų, gruziniškų. Užtat Gruzija tokia viliojanti, gun danti apsilankyti jos kal nuose, pajūrio poilsiavietėse, tūkstantmečiuose miestuose. Parengė Stepas DEVEIKIS
šiandien spausdiname Uni versiteto turistu klubo grupės (vadovas A. Striflka). kelia vusios slidėmis Gruzijos kal nuose — Mažajame Kaukaze (čia tik toks geografinis pa vadinimas, o kalnai labai Įspūdingi) pasakojimą (žr. 4 psl.).
Rl OSKIMtS KONKURSUI Grupių komjaunimo sekre toriai (o įų Universitete šiuo metu 437) — didelė ir kūry binga jėga. Jie — studenti jos darbų pradininkai ir ska tintojai. Nuo jų aktyvumo, teorinio ir praktinio pasiruo šimo didžia dalimi priklauso visos mūsų organizacijos dar bų sėkmė. Stengdamiesi paskatinti sekretorių geriau išstudijuoti komjaunimo istoriją ir teori ją, skelbiame geriausio sek retoriaus konkursą.
Konkurse bus išaiškintos sekretorių teorinės žinios, sugebėjimas spręsti grupėje iškilusias konfliktines situaci jas, mobilizuoti savo drau darEugenija VITKIENĖ gus komjaunuoliškiems
GERIAUSI SEKRETORIAI VAŽIUOS | PRAHĄ
bams. Iki balandžio 10 die nos išaiškinsime geriausius fakultetų grupių sekretorius, o balandžio 15 — vienuolika sekretorių rungsis dėl pagrin dinių prizų — 2 kelialapių į Prahos statybos būrį. Teoriniai klausimai bus pateikti iš šių temų: 1. VLKJS ir LLKJS istorija. 2. Universiteto komjauni mo organizacijos istorija. 3. VLKJS organizacinė struktūra. 4. Pirminių komjaunimo or ganizacijų teisės.
5. Priėmimas į VLKJS na rius. 6. Komjaunimo paskatinimai ir nuobaudos. Jų skyrimo tvarka. 7. Studentų statybos būrių organizavimas. 8. Ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo organizavimas. 9. VLKJS narių įskaita. Na rio mokestis. 10. Lenininė įskaita ir VPP. 11. Stipendijų skyrimo tvarka. 12. Jaunųjų specialistų sfcirsfymo tvarka. Literatūrą nurodys ir in formaciją teiks fakultetų komjaunimo komitetai. Universiteto komjaunimo komitetas
Ilgaamžių žmonių, kurie, atrodo, niekada nesensta, kupini jaunatviškos energi jos, Lietuvoje ne tiek jau daug. Jų plejadai priklauso ir vienas iš seniausių Uni versiteto dėstytojų Rusų kal bos katedros docentas Vla dimiras Kostelnickis. Gražus Jubiliato gyveni mas — visos mūsų tarybinės šalies istorijos atspindys. Gi męs dar praėjusio šimtmečio pabaigoje (1892 m.) Kreke navoje, valstiečių šeimoje, V. Kostelnickis visą savo gy venimą paskyrė kovai už pa žangą. Jo .pažiūrų formavi muisi didelės įtakos turėjo studijos Petrogrado univer sitete, revoliuciniai tų metų jvykiai. Jau tada Jubiliatas išugdė savyje tvirtą materia listinę pasaulėžiūrą, aktyvų, komunistinj požiūrį j visuo menės gyvenimo reiškinius. Šie bruožai lydėjo jj visą nelengvą gyvenimo kelią. Baigęs filologijos moks lus 1915 m., V. Kostelnickis buvo pašauktas j armiją. Kaip išsilavinęs, pažangus ir ka reivių gerbiamas žmogus, 1917 m. jis buvo išrinktas 22-ojo šaulių pulko kareivių komiteto pirmininku. 1919 m. dalyvavo mūšiuose su balta gvardiečių generolo Judeni čiaus daliniais. 1921—22 m. V. Kostelnickis buvo išrink tas Voronežo miesto tarybos deputatu ir aktyviai gynė darbo žmonių interesus. Tai tik žiupsnelis faktų iš tų laikų gyvenimo. Pedagoginį darbą Jubilia tas pradėjo dirbti tik pasi baigus pirmajam pasauliniam karui. Jau 1918 m., atokvė pio tarp mūšių metu, jis dės tė rusų literatūrą Leningrado P. Lesgaffo mokyklos kursan tams. Vėliau dirbo Vorone žo 3-ojo Internacionalo mo kykloje. Į Lietuvą V. Kostelnickis grįžo 1922 m. Mokytojavo Utenos, Sakių, Alytaus gim nazijose. V. Kostelnickis nie-
parašė
Lengvesnės naštos neieškojote kada neslėpė savo pažangių įsitikinimų. Todėl buržuazinės valdžios dažnai buvo atlei džiamas iš darbo kaip nepa tikimas ir kilnojamas iš vie nos gimnazijos j kitą. V. Kostelnickas — Didžiojo Tėvynės karo veteranas. XVI
kalbos katedros vyr. dėstyto jas, vėliau docentas. Visas savo jėgas, neišsenkamą energiją skiria jaunajai ru sintų kartai mokyti ir auklėti, šiuo metu didesnė dalis ka tedros dėstytojų, dauguma rusų kalbos ir literatūros mo
V. NAUJIKO atstovai.
Jubiliatą sveikina
nuotraukoje:
distė kalbotyros jvadą, seną ją slavų kalbą, lyginamąją slavų kalbų gramatiką ir kt. Dešimtys studentų pirmuo sius savo mokslinius darbus — kursinius bei diplominius — rašė vadovaujami doc. V. Kosfelnickio.
dekanate ir visuomeninių
lietuviškoje divizijoje jis nar siai kovėsi su hitleriniais grobikais. Už kovinius nuo pelnus apdovanotas Didžiojo Tėvynės karo 2-ojo laipsnio ordinu. Pokario metais savo gyve nimą Jubiliatas susieja su Vilniaus universitetu. Nuo 1945 m. spalio — jis Rusų
kytojų, išsisklaidžiusių po vi są Lietuvą, tai buvę doc. V. Kosfelnickio studentai. 1947—48 m. V. Kostelnic kis buvo Istorijos-Filologijos fakulteto dekanas. 1954 m. apgynė filologijos kandidato disertaciją. Nuo 1958 iki 1964 metų — Rusų kalbos katedros vedėjas. Docentas
pačios) su didžiuliu jausmų maksimalizmu. Nebeliko ti kėjimo ištikimybe, meile; žmonių bendravimas jai ta po šlykštus, nes telpa, anot jos, j pirkimo pardavimo rė mus. Atvykusi į savo žemę pailsėti, pasislėpti, ji atsitik tinai dėdės namuose sutinka jaunuolį — pirmą žmogų, išfiesusj jai pagalbos ranką. Šie du žmonės vienodai nu skriausti ir nelaimingi, bet skirtingai priėmę gyvenimo
Spektaklio scenografija — gana funkcionali, nors lako niška, apibendrinta; veiksmo vieta aiški, nors ir nedetali zuota. Beveik kiekviena scenos detalė turi perkeltinę (metaforinę ar simbolinę) prasmę. Didelis tinklais dali ja sceninę erdvę į dvi dalis tarsi į du pasaulius: realųjį buitinį — išorinį ir emocijų, minčių — vidinį. Pirmajame valgoma, geriama, klausoma si muzikos, šokama, kalba-
SCENOJE-„KARAIIENĖS MOD ŽEMĖ“ „Inauguratio" — teatrali žiaurumą. Jie turėtų būti ar ma... Čia — jau minėtų zuotas: koncertas — miste timi, bet Piret nepasitikėji dviejų aktorių veikimo erd rija, kuriuo buvo atgaivintos mas neleidžia atsirasti drau vė. Tinklas primena netoliese viduramžių teatro tradicijos, giškumui. Viskas panašu j ošiančią jūrą, primena, kad Just. Marcinkevičiaus poemos grandininę reakciją: vienas veiksmas vyksta saloje, kad „Siena" teatralizuota inter žmogus apvylė kitą, šis ne Karalienės Mod žemė atsi pretacija, A. Delendiko „Ke betiki kitais — taip ir ple skyrusi nuo likusio pasaulio. turi kryžiai saulėje" — tai čiasi susvetimėjimo zona. Piret ir Ainas gali būti su vis režisierės Nijolės Kurk- Bet... Ainas buvo šiaurėje, prasti kaip besiblaškantys lietyfės, dirbančios Universi kur nepasitikėjimo negali pykčio ir egoizmo tinkle, su teto teatre dešimtį metų, pa būti, kur jis išmoko tikėti. sinarplioję ir ieškantys išeities. statyti spektakliai. Svarbią „Karalienės Mod žemė" — Antrajame, nerealiajame pa vietą tarp jų užima estų ra kamerinis spektaklis, reika saulyje, kuris anapus tinklo, šytojo Ardi Lyveso „Karalie laujantis jaukios salės, ne viešpatauja mimai (A. Bur nės Mod žemė". Tai nau itin daug žiūrovų, susikaupi neikaitė, E; Morkūnaitė, L. jausias režisierės darbas. mo ir nuolatinio dėmesio. Monginaifė, D. Morozaitė, L. Ardi Lyvesą domino ne Ypatingai daug jis reikalauja Naglytė, V. Kubiliūtė, R. Žetikroji Karalienės Mod že iš aktorių. Jie dirba be per ludkova), vaizdai, prafęsianmė, apdengta amžinaisiais traukos, todėl turi labai stip tys pagrindinių veikėjų emo ledynais, dvelkianti atšiauriu riai susikoncentruoti, kad vei cijas, išgyvenimus. Manytume, tolimosios Antarktidos gro kėjų charakteriai atrodytų jog antrojo plano, mimų žiu, o kita — švelni, tyli že pagrįsti ir vientisi. Atsižvelg (sceninis judesys L. Mongimė, telpanti mažytėje, kadu dama į tai režisierė N. Kurk- naitės) įvedimą į spektaklio atlikti pagrindinius struktūrą apsprendė režisie giais apaugusioje Rygos liefytė įlankos saloje. Pastaroji turi vaidmenis pasiūlė Universite rės noras siekti platesnių savo valdovę — karalienę to teatro veteranams V. Jur apibendrinimų. Antrasis pla Mod. Piret — jaunai, nusi gelevičiūtei ir V. Paškomui. nas yra labai svarbus, be jo vylusiai pasauliu merginai, Šiuo metu Piret vaidmenį spektaklis būtų labai vien klimsfančiai pesimizmo pel atlieka V. Mickevičiūtė. Ak pusiškas. Jo vaidmuo savo kėje, ieškančiai, bet neran toriai vaidybą pagrindžia tiškai asocijuojasi su choro dančiai išeities — ši žemė psichologiškai — tai jau funkcijomis senajame graikų tapo priebėga, saugančia meistriškumo požymis, kurio teatre ir sudaro galimybes nuo šiurkščių gyvenimo vė kontekste akivaizdžiau mato plėstis ne platyn, o gilyn. jų. Piret, kartą apvilta, žmo mi ir trūkumai. J akis krinta Kartais mimai išeina j pirmą gaus, kuriuo tikėjo, išgyveno pauzės, nepagrįstos ir tar jį scenos planą. Šie išėjimai savo istoriją (galbūt papras tum „pakibusios ore", ne- pagrįsti ir reikalingi, nes pa tą ir net banalią, anot jos įprasminfos mintimi. deda suvokti Piret būsenas.
organizacijų
Dirbdamas Universitete, daug jėgų ir laiko Jubiliatas skyrė mokslo tiriamajam dar bui, kurį pradėjo dar Petro grado universitete. Jo moks liniais vadovais buvo pasau linio garso mokslininkai — akad. A. šachmatovas ir prof. J. Boduenas de Kurfene. 1946 m. V. Kostelnickis
„Kalbotyros
įvado"
vadovėlį. Tyrinėjo rusų ir lietuvių kalbų santykius, ru sų tarmes Lietuvoje. Daug metų intensyviai dirba, kaup damas medžiagą lyginama jam slavų kalbų žodynui. Va dovavo aspirantų moksliniam darbui. Vilniaus pedagoginio instituto dr. A. Koneveckis, Šiaulių pedagoginio instituto dr. J. Juršėnas, Gorkio uni versiteto dr. V. Nemčenko — tai buvę Jubiliato aspirantai. Nuo 1946 m. V. Kostelnic kis TSKP gretose. Tai užsi grūdinęs, ištikimas Partijos kareivis, niekada neieškojęs lengvesnės naštos, lygesnio kelio. Savo didžiuliu pareigos jausmu, pilietine drąsa bei principingumu, atsidavimu Partijos reikalui, Jubiliatas žavėjo jaunesniuosius kole gas ir buvo jiems pavyzdys. V. Kostelnickis ne kartą bu vo renkamas partinio biuro nariu, agitpunkto vedėju; aktyviai dalyvavo Vilniaus atstatymo darbuose, savo en tuziazmu užkrėsdamas stu dentus bei dėstytojus; akty vus „Žinijos“ narys, pėrskaifęs šimtus paskaitų visuome nei. Už nuopelnus švietimo srityje ir aktyvią visuomeni nę veiklą Jubiliatas buvo ne kartą apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais. 1967 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros veikė jo vardas. 1970 m. apdova notas medaliu „Už šaunų darbą, pažymint Vladimiro Lenino 100-ąsias gimimo me tines", 1979 m. — „Darbo veterano" medaliu. Sveikindami garbingo jubi liejaus ir aukšto vyriausybi nio apdovanojimo proga, iš visos širdies linkime Jums, gerbiamasis Jubiliate, geros sveikatos, žvalios, darbingos nuotaikos, dar ilgų ilgų me tų!
ATOSTOGŲ MOZAIKA
Istorijos fakulteto antra kursiai istorikai per žiemos atostogas viešėjo Kijeve. Vi są laiką su jais draugavo Tarybų Ukrainos sostinės už sienio kalbų pedagoginio instituto studentai. įdomus buvo Universiteto ir Kijevo studentų susitikimas su komjaunimo aktyvistais. Dar prieš išvažiuodami puikiai žinojome, kad Kije vas — vienas iš gražiausių TSRS miestų. garsus savo istorine praeitimi. Gegužės mėnesi Kijevas švęs 1500 metų jubiliejų. . . Buvome prie nežinomo kareivio kapo, aplankėme Ukrainos TSR Didžiojo Tė. vynės karo muziejų IX—Xl ą. Kijevas buvo vienas iš stambiausių Seno sios Rusios miestų, jau tada garsėjęs savo architektūra Ir šiandien akį veria Sofijos soboras, kuriame buvo įsteigta pirmoji Kijevo bib lioteka. _ O vakarai! Viešnagės me tu jie buvo nepakartojami. Gyvenome užsienio kalbu pedagoginio instituto bend rabutvje. Susipažinome su bendraamžiais, studijuojam čiais Maskvos inžineriniame statybos institute Mokytis j mūsų šąli jie atvažiavo iš Kubos. Iš draugų kubiečių daug sužinojome apie jų tė vynę, jos politini gyvenimą, ekonomikos ir kultūros lai mėj imus. Smagių būta vakarų, dis kotekų. Mokėme draugus lietuvių liaudies šokių, dai navome. Ir jie neliko mums skolingi. Grįžusi namo, pagalvojau: kaip gera, kad mūsų šalis tokia plati ir joje tu niekad Doc. E. GALNAITYTĖ nesijausi vienišas, visada Filologijos fakulteto šalia tavęs bus draugai. partinio biuro sekretorė ’ Aldona ŠILALYTt
Ypač įspūdingas mimų pasi VPF SKYRIUOSE rodymas paskutinėje scenoje. Savo judesiais jie perteikia kiekvieną Piret jausmų niu ansą, leisdami įvertinti jų įtampą, žodžio vertę, suteik dami tragizmo. Spektaklis •Tavų laukai. Miškeliai, išleido knygutę „Ekonominė prasideda pantomimos gru Mūšos upė. Joniškėlio krašto ir istorinė etnografinė Joniš pės pasirodymu, ji ir užbai lygumos... Jau septynerl kėlio apylinkės charakteristi gia jį. Pradžioje mimai sim metai skiria mus nuo to ka", bolizuoja nerimą, pasipiktini O mes dar kartą grįžtame rugpjūčio, kai po šią Pasva mą, o pabaigoje — šmėste Darganotą šeš lio rajono apylinkę vaikštinė Joniškėlin. lėjusi figūrėlė su baltu šalių jo Vilniaus universiteto tadienį per dvidešimt Kraš viltį, nušviefusią merginos studentai — Kraštotyros klu totyros klubo narių — Vi sąmonę. Spektaklio pradžia bo penktosios kompleksinės suomeninių profesijų fakul nepasižyminti, beje, mimų klausytojų ir absol ekspedicijos dalyviai. Septv- teto darnumu, plastiškumu, nerea nlos vasaros prabėgo, ty ventų — įvairiausiu transpor liu „bekūniškumu", lieka rinėjant kitus Lietuvos kam tu skubėjom į vakaronę-suslginčytina. Galbūt į spekfakl pellus. O Joniškėlio lygumos tikimą, .kurį surengė mokyk juos reikėtų įvesti palaips vis nedyla iš klubo atmin los jaunųjų kraštotyrininkų niui. Problemiškas lieka ir ties. .. būrelis, vadovaujamas mūsų abiejų planų — realaus ir Ėjom tada per kaimus ir klubo veterano, VPF absol dvasinio — santykis. Tikslin- viensėdžius, iš kiemo i kie vento mokytojo Povilo Krikš gesnis, tikslesnis jų derini mą, vis klausdami ir klaus čiūno. mas, nuoseklesnis perėjimas dami, viską užsirašydami j Tradicinė polka su ragu iš vieno j kitą — visa tai sąsiuvinį (veda Viltus Leonavi ar magnetofono čiais galėtų būti spektaklio tobuli juoston. Įsmigo širdin pasa čius), keletas dainų. Paskui nimo objektas. Tačiau, nepai kojimai apie revoliucionie kalbame apie Universitetą, sant minėtų trūkumų, kolekty rių K. Požėlos, I. Gaškos, mūsų klubo darbus, tradici vas sąvo tikslą pasiekė. K. Baltaragio kovas, prisimi jas ir linksmybes, pasakojimą — Mes iškėlėme sau už nimai apie senuosius papro palydėdami skaidrėmis. Daina davinį pasisakyti ir nuo sa čius, giedro liūdesio kupinos Gapšytė užveda vis naujas vęs, žiūrint j autorių kaip į dainos ir šmaikštūs porini- dainas, Gražina Kadžytė va išeities tašką, — pasakoja mal. O mūsų vakaronės dovauja rateliams, muzikan režisierė N. Kurkliefytė. — Meškalaukyje, Švoblškyje, tas sušunka „Šokantys kvie Svarbiausia buvo vaidinant Sabonyse: sudainuoja porą čia nešokančius!", ir grečenlpagrįsti fantaziją tiek, kad ji dzūkiškų, žemaitiškų, paskui kę, padispaną ar polką ketutaptų įtikinančia tiesa. jonlškėliečiai užtraukia savo rinę šoka ir studentai, ir mo Universiteto teatro senbu krašto dainą. Po K. Garšvos kiniai. Į pabaigą žiūrim vis V. Sruoga yra' pavadinęs ir R. Kasparo anekdotu kai skaidres iš 1974 metų Joniš teatrą ne tik jausmų, gėrio mo vyrai nebeišlaiko ir iš kėlio ekspedicijos. ir grožio šaltiniu, bet ir stumia Už vakaronės sėkmę lie viduriu garsiausią ypatingo poveikio vaistu tose savo šmaikštuolį ir melagį. kam nuoširdžiai dėkingi mo srityse, kur gydytojai bejė Žalkaus polka, dar kelios kyklos vadovybei ir, žinoma, giai. Šie žodžiai padeda su dainos, ir bendram rately joje dalyvavusiems mokslei prasti teatro tikslą. Universi ranka rankon sukibę jau su viams. Gal dar teks sugrįžti teto teatro pastatymų tema kasi studentai ir žemdirbiai, — juk mokiniai prašė ne tika ivairi. tačiau iuos visus jauni ir vyresni... Ar galim pamiršti, vėl apsilankyti. Ir iungia bendras poveikio ob pamiršti ekskursiją po Joniš kažin, ar mes jau atsidėko jektas — jaunas žmogus, ku kėlį, kurią lydėjo buvęs po jome joniškėliečiams prieš rį teatras pydo ne kaip vais grindininkas, pokario metų septynerius metus dosniai da tas, o kaip nuodas: sužei aktyvistas S. Goriiauskas, vis lijusiems per amžius darbo džia aštriu tiesos dūriu, ir sustodamas prie vieno ar ki liaudies kauptus turtus, savo žmogus įgyja imunitetą, tam to pastato, kovų draugo ka išminties lobius ir širdies ge pa atsparesnis tam nuodu1 po. .. rumą? Ar įmanoma už tai gyvenime. Iš surinktos medžiagos atsidėkoti?
SUGRĮ ŽIMAS
Ramunė
RAGAUSKAITĖ
Kraštotyros
klubas
1980
m.
Viktoras DAGYS
ATEISTINIS AUKLĖJIMAS Gyvenimas įtikinamai ro do, kad tikinčiųjų skaičius nepaliaujamai mažėja. Ypač jis mažas tarp jaunimo. Klaidinga būtų manyti, kad ateistinio auklėjimo objektas tik tikintieji. Dalį netikinčiųjų sudaro įsitikinę ateistai. Tai studentai, kurie aktyviai nei gia religiją, supranta jos įveikimo būtinumą ir turi tam tikrą kiekį mokslinių ateistinių žinių. Kita dalis — studentai, kuriuos būtų galima pavadin ti pasyviaisiais ateistais. Jie neigia religiją, bet negali argumentuoti savo įsitikini mų, neteisingai įsivaizduoja religijos įveikimo kelius ir pan. Šioms studentų grupėms ateistiniame darbe taip pat skiriame dėmesį — pirmie siems reikia sutvirtinti turi mas žinias, antriesiems — suteikti bent minimumą mokslinių ateistinių žinių. To reikalauja iš mūsų pasi rinktoji teisininko profesija bei stiprėjanti ideologinė kova. Sprendžiant minėtus užda vinius, fakulteto komjaunimo komiteto ateistinio sektoriaus darbas atliekamas sutinkamai su perspektyviniu fakulteto studentijos ateistinio auklė jimo planu, vadovaujant fa kulteto partiniam biurui ir ateistinio darbo tarybai. Di delę paramą šiame darbe teikia Universiteto filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo katedros dėstytojai. Laikydamiesi principo, kad ideologinis darbas turi būti
gyvas, neatitrūkęs nuo gyve nimo, mes irgi stengiamės išvengti ateistinio darbo šabloniškumo, Ieškome vis naujų to darbo formų. Aka deminėse grupėse rengiami pašnekesiai, diskusijos, susi tikimai su ateisfais-lektoriais. Svarbų vaidmenį ateistinių žinių propagavime vaidina fakulteto sieninė spauda — sienlaikraščiai ateistine te matika. Kasmet rengiamos fakulte to mokslinės ateistinės kon ferencijos. 1981 m. gruodžio pabaigoje įvyko Teisės fa kulteto dėstytojų ir studentų mokslinė konferencija „Sąži nės laisvės principų įgyven dinimas socialistinėje visuo menėje", sukėlusi didelį dėstytojų ir studentų susido mėjimą. Pranešimus skaitė fakulteto profesorius S. Vansevičius, docentai V. Pavilonis, A. Pumputis, o taip pat 10 fakulteto studentų, kurių darbai komisijos buvo atrinkti Į konferenciją. Dip lomais buvo pažymėti IV kurso studentų C. Jokubausko, M. Žuko, V. Tiažkij dar bai. Konferencija pasitarna vo ateistinių žinių tolimesnei propagandai ir gilinimui. Iš kitos pusės, parašyti darbai bus panaudoti kaip medžia ga lektoriaus paskaitų skai tymui visuomenei tiek per žiemos, tiek per vasaros atostogas.
Stasys LILEIKIS TF komjaunimo komiteto sekretorius
Šventas raštas ir... modernizmas Senajame ir naujajame tes tamentuose išdėstytų naivių, supainiotų ir prieštaringų mi tų prasmė gana aiški. Visas legendų, mitų ir aforizmų paslaptingumas atsiskleidžia juos panagrinėjus istoriškai. Šventojo rašto pasakojimai buvo kuriami ištiso tūkstant mečio eigoje ir kiekviename jų atsispindi to meto visuo menės gyvenimo sąlygos, kuriame pasakojimas sukur tas. Atsispindi kosmologinės (tame tarpe kosmogoninės), biologinės, geografinės, moralinės-etinės ir kitos pažiū ros, kurios būdingos to lai kotarpio gamybinių jėgų iš sivystymo lygiui, to meto so cialinei ekonominei santvar kai, įvairių klasių ir sociali nių grupiu ideologijai. Mūsų dienų katalikų tiky bos ideologams ir tarnams iškilo nelengvas uždavinys. Jie bando mitus, kurie atsi rado irstant pirmykštei bend ruomenei ir vėliau vergovi nei visuomenei, savo turiniu padaryti priimtinus žmonėms, gyvenantiems atominiame amžiuje. Teologai duoda įvairius pasiūlymus kaip tai padaryti. Antai, Kembridžo universiteto moralinės filoso fijos profesorius R. Breitveitas teigia, kad religijos pa grindiniu turiniu turi būti pa skelbtas žmogaus atsidavi mas eilei moralinių principų.
Pagal R. Breitveifą svarbu laikytis krikščionybės morali nių principų, o tikėti, jog pasakojimai atitinka empiri nius faktus, nebūtina. Pasako jimų vaidmuo tik psichologi nis ir kauzalinis. Kadangi re ligijos reikalavimai neretai prieštarauja žmogaus intere sams ir polinkiams, tai mitai paveikia jj psichologiškai ir lengviau nei abstraktūs pa mokymai prasiskverbia j są monę ir žmogus veikia taip, kaip jj įtikinėja. R. Breitveifas leidžia įsivaizduoti kaip patinka Kristų, šv. frejybę, pasaulio sutvėrimą ar baisųjį teismą, tačiau reikalauja gy venti taip, kaip nori bažny čia, paklusti religijos reika lavimams. Šiuo metu protestantų teo logai, pvz. R. Bultmanas, siū lo atskirti mitologiją nuo ti kybos mokymo turinio. Jie stengiasi religiją aiškinti is toriškai ir teigia, kad įvairiais laikais religinio tikėjimo tu rinys buvo išreiškiamas įvai riomis formomis. Senovėje religija buvo aiškinama mitų forma, o mokslo išsivystymo amžiuje ši forma netinka. Senojo ir naujojo testamentų mitus siūlo traktuoti alegoriš kai arba simboliškai. Jeigu mitais netiki, tai reikia remtis aukščiausiomis tiesomis, ne pajaučiamomis, paslaptingo mis, kurios išreikštos ne pa-
NAUJI LEIDINIAI A. Gučas. Vaiko psichologija. biblioteka). K., 1981.
(Tėvų
P. Kaltenis ir kt. Vaikų inkstų ligos. V., 1981. Ch. Kibarskis, S. Sutkienė. Antiaritminių vaistų klini
kinė farmakologija (Gydyto jui praktikui). V., 1981. K. Lapinskas, M. Maksi masis ir kt. Lietuvos TSR konstituciniai institutai. V„ 1981. J. Lelis. Paveldimos
dermatozės ir
Vengrijos Liaudies Res publikoje, kaip ir kitose socialistinėse šalyse, nuo sekliai įgyvendinamas są žinės laisvės principas. Tai daroma atsižvelgiant į šalies specifiką. 1949 metais, nugalėjus Vengrijoje socialistinei revoliucijai, buvo priim ta nauja Konstitucija. 63ame jos straipsnyje sako ma; „Vengrijos Liaudies Respublika garantuoja sąžinės laisvę ir teisę laisvai praktikuoti religi nius kultus. Sąžinės lais vės garantijos interesais bažnyčia Vengrijos Liau dies Respublikoje atski riama nuo valstybės". Formuojant naujus santy kius tarp valstybės tr bažnyčios buvo priimti nauji įstatymai, kuriais įtvirtinta visų religinių organizacijų lygybė. Vals tybė taip pat leidžia skleisti tiek religinius įsi tikinimus, tiek ateisti nius. Vengrijos Liaudies Res publikoje mokykla nėra atskirta nuo bažnyčios, kaip tai padaryta dauge lyje kitų socialistinių ša lių. Valstybė teikia ma terialinę paramą bažny
čiai, dvasininkai gyvena iš bažnyčios lėšų. Valsty bės leidyklose leidžiama krikščioniškoji literatūra. Vengrijoje yra 8 viduri nės dvasinės mokyklos ir 4 dvasinės seminari jos. Taigi bažnyčios pa dėtis čia kiek kitokia, negu kitose socialistinėse šalyse.
RELIGIJA VENGRIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOJE Taip yra todėl, kad Vengrijoje prieš socialis tinės revoliucijos perga lę bažnyčios pozicijos buvo labai tvirtos. Ypač didelę įtaką turėjo kata likų bažnyčia. 65% visų Vengrijos gyventojų bu vo katalikai. Katalikų bažnyčia turėjo didelę poveikio į tikinčiuosius patirtį. Ji buvo susijusi su daugeliu visuomeninių organizacijų. Valdžios perėjimas į liaudies ran kas negalėjo iš karto pakirsti bažnyčios įta kos plačiosioms masėmsTodėl naujų santykių tarp valstybės ir bažny čios po revoliucijos per-
akiratis sakojimuose, o neaiškiuose protiniuose išvedžiojimuose. Teologai stengiasi apginti mitus nuo moksliško jų na grinėjimo ir nori įtikinti, jog religiniai teiginiai protui ne pasiekiami, todėl juos gali ma tik jausti. Krikščionybės ideologai rekomenduoja remtis šventojo rašto išdės tymo formos ypatumais, ieš koti išeities istoriniuose, lin gvistiniuose, stiliaus, psicho loginiuose ir panašiuose sa vitumuose, teigti, kad būtina labai įsigilinti norint suvokti ir pan. Atskirais klausimais, kai mokslas paneigia religi nes dogmas, katalikų ideolo gai leidžia netikėti, jog pa saulis sutvertas per šešias paras, kad šviesa sutverta anksčiau nei saulė, mėnulis ir žvaigždės ir pan. Sutinka su evoliucijos teorija ir sa ko, kad teiginio, jog žmogus sutvertas iš molio, nereikia suprasti paraidžiui. Bažnyčia pripažįsta mokslo atradimus, tačiau ir toliau aiškina biblijinius mitus alegoriškai, pa naujindama savo mokymą ir nepaiso savo dokumentų ir paminklų tikros istorinės prasmės. Šventojo rašto gy nėjai N. Berdiajevas ir K. Haimas tvirtina, kad dabarti nis pasaulis tai visiškai ne toks, kokį dievas sutvėrė ka daise, kad tai kritęs į nuo dėmes ir jam netinka legenda apie pasaulio sutvėrimą. Či kagos universiteto teologijos fakulteto dekanas M. »5eila teigia, kad būtis ir evoliuci ja papildo vienas kitą. Būtis pabrėžia dievišką pirmąją priežastį, o mokslas — dieviš kos kūrybos detales. Kai ku rie bando kitokiu būdu su derinti mokslą ir religiją.
Nori įrodyti, kad religijos turinys turi būti įsisavintas nepriklausomai nuo to, kas pasakyta biblijoje. Parašyta vienaip, bet reikia suprasti kitaip, nes dieviška tiesa esą išreikšta žmogiškų žodžių forma ir jų deriniu, tačiau ši forma nėra sąlyginė ir sub jektyvi. Antai, F. Frankas ra šo, kad religijos mokyme at sispindi ne dievas kaip ob jektyvi realybė, o žmogaus pažiūra j dievą, jo įsivaizda vimas. Koks dievas mes ne žinom ir jį įsivaizduojame mums prieinamu žmogiškuoju supratimu. Si teorija skirta pateisinti šventojo rašto ne sąmones. Bet kuriuo atveju galima pasakyti, kad čia at sispindi tų žmonių pažiūros, kurie gyveno biblijos vieno ar kito skyriaus rašymo me tu, o mes turim suvokti tik rąją religinių tiesų esmę, o ne išorinę siužetinę pusę. Tikrąją esmę įstengia suvokti dvasininkai ir todėl reikia tikėti ką jie sako. Jėzuitas A. Romanja tiesiog rašo, kad dievas norėjo išreikšti tik religinę ir dorovinę tiesą, o biblijoje esantys kosmografiniai ir kiti vaizdiniai yra tik fonas. Kad žmonės su prastų dieviškas tiesas, dievas įkvėpė šv. rašto rašytojus rašyti žmonių žinomomis le gendomis. Jėzuitas D. Mondronė tvir tina, kad dievas paslėpęs nuo žmonių paslaptis, kurias dabar mokslas atranda. Religija, nori nenori, turi užleisti savo pozicijas moks lui. Reikia moksliškai aiškin ti jos dogmas žmonėms, ta čiau neužgauti jų religinių jausmų.
sindromai. V., 1981. H. Markšaitis.
S. Vansevičius. Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės valstybiniai — teisiniai institutai (Pagal 1529, 1566 ir 1.588 m. Lietu vos statutus) V., 1981. A. Venckus.
Algebrinės lygtys ir gru pės. V., 1980. V. Nekrašas, I. Nekrošius. Priėmimas i darbą, perkė limai, atleidimas iš darbo. V., 1981.
galės nustatymą Komu nistų partija vykdė ypa tingai atsargiai. 1956 me tų kontrevoliucinio maiš to metu bažnyčios vado vai stojo kontrevoliucijos pusėn. Nugalėjus kontrevoliuciją, klerika linė reakcija ne iš karto pasidavė. Pasinaudodama iškilusiais liaudies vy
Prof. S. VANSEVIČIUS
Prekių asortimento forma G. Raguotienė. vimas mažmeninėje prekybo Šimtas knygos mįslių. (No je. (Metodiniai nurodymai). riu žinoti). V., 1981. V., 1981.
riausybei sunkumais, baž nyčia pasipriešino mo kyklos atskyrimui nuo bažnyčios. Religines tra dicijas ir prietarus palai kė tai, kad egzistavo pri vatinė nuosavybė žemės ūkyje ir smulki privatine prekyba. Valstybė nesi ėmė prievartos mokyklai atskirti nuo bažnyčios, paskelbė religinį moky mą privačiu piliečių rei kalu. Ji sudarė sąlygas religiniam mokymui. Ta čiau šis mokymas nėra privalomas. Vaikai mo komi religijos tik esant išankstiniam tėvų sutiki mui. Religinės žinios nė ra vertinamos pažymiais.
Dėl visuotinės religijos krizės ir socializmo kūri mo Vengrijoje sparčiai vyksta sekuliarizacijos procesas. Atlikus socio loginius tyrimus nustaty ta, kad tik apie 20% jau nų žmonių yra tvirtai ti kintys, 20% yra įsitikinę ateistai, o likusieji — abejojantys arba indife rentai. Todėl kai kuriose Vengrijos mokyklose ne įmanoma organizuoti re liginio mokymo, nes ne atsiranda norinčiųjų. Vis daugiau žmonių Vengrijoje supranta, kad socializmas — ne atsitik tinis reiškinys. Dvasinin kai taip pat keičia savo požiūrį į socialistinę vals tybę. Jie užima lojalias pozicijas Vengrijos Liau dies Respublikos atžvil giu. Tikintieji vis akty viau įsitraukia į socializ mo statybą. Taigi įgyven dinamas svarbiausias so cialistinės valstybės už davinys šioje srityje — apjungti tikinčiuosius ir netikinčius socializmo statybos klausimų spren dimui. V. STANKEVIČIUS TF IV kurso studentas
Tarybinis įstatymas ir religija Ar valstybė gali reguliuoti bažnyčios veiklą, pasitelkda ma tam teisines normas! Ar, pavyzdžiui. Religinių susivie nijimų nuostatų priėmimas neprieštarauja bažnyčios at skyrimui nuo valstybės! To kie ir panašūs klausimai dis kusijose su tikinčiaisiais kyla ne taip jau retai, žinoma, versdami ieškoti atsakymo į juos. Istorinis patyrimas rodo, jog bet kuri religija kėlė Ir kelia savo pasekėjams vie nokius ar kitokius reikalavi mus, patelkdama jiems ati tinkamas elgesio normas, tai sykles. Daug tokių taisyklių išeina už grynai religinio kulto rėmų, 1 tvarko žmonių asmeninius santykius, jų vi suomeninius ryšius, skverbia si į pasaulietinį gyvenimą. Kaip tik čia nuo seno susi kryžiuoja bažnyčios Ir valsty bės interesai, religinių ir tei sinių normų įtakos sritys. Reikia pastebėti, kad šių socialinių normų santykis at skirose šalyse labai Įvairus. Tai priklauso nuo konkrečių istorinių sąlygų, išnaudotojiš koje santvarkoje teisinės Ir religinės normos, nors ir neišvengdamos kartais kylančių prieštaringumų bei susidūri mu. iš esmės visada veikė ir veikia visuomenės gyvenimą viena kryptimi: gynė ir gina privatinę nuosavybę, sociali nę nelygybę, eksploatacija grindžiamą visuomeninę sis temą. Socialistinė revoliucija išardė ilgaamžę religijos ir teisės sąiungą. Mūsų visuo menėje iu tarpusavio santy kis visiškai kitoks. Tarybinė teisė išreiškia plačiųjų liau dies masių interesus, jų va lią, todėl, tvarkant visuome nės gyvenimą. remiamasi Įstatymais, ir religijos pagal ba teisei nėra reikalinga. Nežiūrint to, socialistinė teisė religijos nevaržo. Skelbdama ir užtikrindama sąžinės laisvę, ji garantuoja religinių kultų atlikimo lais vę, kuria plačiai naudojasi tikintieji šalies piliečiai.. Tik roji sąžinės laisvė, o drau ge ir tikėjimo laisvė, be tam tikrų įstatymų ar kitų teisinių aktų tiesiog neįsivaizduoja ma. Pirmiausia raikai pažy-
mėti, kad būtent Tarybinėje Konstitucijoje — teisiniame akte, pagrindiniame mūsų šalies Įstatyme — skelbiama sąžinės laisvė, tai yra „teisė išpažinti bet kurią religiją arba neišpažinti jokios, prak tikuoti religinius kultus arba vesti ateistinę propagandą*. Tačiau konstituciniai princi pai taip ir liktų deklaracijo mis, jeigu jų nepalaikytų, nepapildytų, nedetalizuotų ki tos teisinės normos. Šiuo atveju — tarybiniai kultų įstatymai. Tai visiškai supran tama, nes negalima nevaržo mai patenkinti tikinčiųjų reli ginių poreikių be atitinkamų teisės normų, sutelkiančių religiniams suslvlenlllmams, bendruomenėms, kulto tar nams bei tikintiesiems tam tikras, konkrečias teises Ir užtikrinančių galimybes nau dotis tomis. Tarybiniai įstatymai yra bešališki religinių susivieniji mų vidaus veiklai, susliuslai su bažnytine tvarka bei ap eigomis. Tuo tarpu pasaulie tinio gyvenimo srityse teisė veikia aktyviai: užtikrinama visų piliečių lygybė prieš įstatymą, ginamos socialinės politinės ju teisės ir teisėti interesai. Bažnyčia, dalyvau dama pasaulietiniuose žmo nių santykiuose, neišvengia mai susiduria su teisės nor mų reikalavimais ir privalo jų laikytis. Pagal visuotinai pripažintą taisyklę, bažnyti nių ir teisės normų susidūri mo afvelais pirmenybė tei kiama įstatymams, kadangi jie skirti visiems šalies gy ventojams. Vadinasi, tam tikrų bažny čios veiklos sričių teisinis reglamentavimas yra tiesiog būtinas. Tokių juridiniu ak tų, kaip Religinių susivienlĮijimų nuostatai išleidimas atitinka visu piliečių — tiek tikinčiųjų, tiek ir netikinčiųjų — interesus, užtikrina realų sąžinės laisvės įgyvendinimą ir jokiu būdu neprieštarauta Konstitucijai, skelbiančiai bažnyčios atskyrimą nuo vals tybės. E. BIELIŪNAS, VVU TF Baudžiamosios teisės katedros asistentas, teisės mokslu kandidatas
MŪSŲ PLAČIOJI TĖVYNĖ
RŪSTUS, BET SVETINGAS KRAŠTAS
Nustebo Mažojo Kaukazo kalnų šlaitai ir slėniai, išgir dę lietuvišką šneką. Latviai, estai čia lankosi jau ne pir mą žiemą, o Lietuvos turistai šiose vietose dar nebuvo. Mūsų, 8 žmonių grupės, laukė žygis atšiauriausiame Mažojo Kaukazo rajone, kuris dėl di delių šalčių, gausaus snie go, savaites besitęsiančių pūgų vadinamas „Gruzijos Sibiru". Kad žygis bus sudė tingas, patvirtino ir Kontroli nio gelbėjimo būrio viršinin kas A. Mikaberidzė, kuris patarė šiek tiek pakeisti maršrutą Trialeckio ir Samsario kalnagūbriais. Siauriniai Trialeckio šlai tai, kur pradėjome maršrutą, labai statūs, apaugę mišku. Pietinės Trialeckio kalnagūb rio atšakos — Samsario kal nagūbris — priešingybė šiau riniams šlaitams: pliki, gana nuolaidūs. Pirmąją žygio dieną įvei kėme Cchza-Ckaro perėją. Toji perėja — vartai j „Gru zijos Sibirą". Nuo čia atsi veria didingi vaizdai: vieno je pusėje plyti miškai, Cent rinės Gruzijos slėnio kai mai, toli šiaurėje — Pagrin dinis Kaukazo kalnagūbris, kitoje pusėje — bekraštės plokštikalnės ir viršūnės, už-
klotos giliu sniegu. Kilome Kcijos kanjonu — įspūdingu, bet sunkiai įvei kiamu. Naktį gausiai prisnigo. Ju dėti toliau pavojinga, sta čiuose šlaituose galimos snie go lavinos. Teko laukti ge resnio oro. Tačiau kalnai mėgsta staigmenas. Debesys, įkalinę mus visą parą, išsi sklaidė per kelias minutes. Vėl oras puikus, vėl — pir myn. Šturmuojant aukščiausią mūsų žygio viršukalnę Karakają, smarkus vėjas vertė iš kojų. Čiuožti kietu kaip ledas sniegu buvo nelengva. Tačiau žingsnis po žingsnio artėjame prie tikslo. Teko pakeisti slides į „kates", laz das į ledkirčius, o kuprines į apraišus. Sunkios sąlygos vertė apgalvoti kiekvieną žingsnį. Po kelių valandų mes viršūnėje. Mažasis Kau kazas po mūsų kojomis. Ta čiau ilgai grožėtis atsivėrusia panorama neleido gamta. Vėl ėmė plaukti debesys. Skubame grįžti tomis pačio mis pėdomis. įsispyrę į sli des, leidžiamės žemyn. Snie
Dėmesio! VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAU TŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETAS SKELBIA, KAD 1982 M. PRIIMS Į ŠIŲ SPECIALYBIŲ AS PIRANTŪRĄ: stacionarinę:
tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, matematinės kibernetikos, teorinės ir matematinės fizikos, radiofizikos, optikos, puslaidininkių ir dielektrikų fizikos, hidrogeolo gijos, sisieminio programavimo, pramonės prekių ir lengvosios pramonės žaliavų prekių mokslo, bibliotekinin kystės ir bibliografijos; TSKP istorijos, TSRS istorijos, po litinės ekonomijos, liaudies ūkio ekonomikos, valdymo ir planavimo organizavimo, materialinio techninio aprūpini mo ekonomikos, matematinių metodų ir skaičiavimo tech nikos taikymo ekonominiuose tyrimuose, liaudies ūkio ir jo šakų planavime bei valdyme, dialektinio ir istorinio materializmo, filosofijos istorijos, mokslinio ateizmo, lie tuvių literatūros, Vakarų Europos, Amerikos ir Australijos šalių literatūros, TSRS tautų kalbų (lietuvių kalbos), rusų kalbos, germanų kalbų, baltų kalbų, pedagogikos teorijos ir istorijos, fizinio lavinimo ir sporto treniruotės teorijos ir metodikos, valstybės ir teisės teorijos ir istorijos, poli tinių Ir teisinių mokymų istorijos, vidaus ligų, kardiologi jos. neakivaizdinę: skaičiavimo matematikos, matematinės kibernetikos, tiki mybių teorijos ir matematinės statistikos, skaičiavimo ma šinų Ir sistemų matematinio aprūpinimo, radiofizikos. op tikos, puslaidininkių ir dielektrikų fizikos, biofizikos, siste minio programavimo, mokslinės Ir techninės informacijos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, TSKP istorijos, politi nės ekonomijos, materialinio techninio aprūpinimo eko nomikos, liaudies ūkio ekonomikos, valdymo ir planavimo
gas baltas baltas, visai nema tyti reljefo, „gaudome zui kius"... Kol kalnus apgau bia sutemos, mes spėjame susirasti užuovėją ir pasista tyti palapinę. Mūsų žygio tikslas nebuvo vien tik perėjos ir viršukal nės. Norėjome arčiau susi pažinti su šio krašto žmonė mis, jų papročiais, „pasiūlyti" Universiteto ir respublikos turistams šį nuostabų kelio nių rajoną. Savo žygį siejome su artėjančia Gruzijos savai te. Jau per pirmuosius susi tikimus su kalniečiais pažino me jų svetingumą, vaišingu mą. Kaimuose, kuriuose teko pabuvoti, vaišindavo duona — „lavašu" ir brinza. Pasa kojom vieni kitiems apie sa vo respublikas. Tenykščiams Lietuva — mažai žinomas kraštas. Ypač smalsūs vaikai, — mokyklose buvome lau kiami svečiai. Nacionalinė Mažojo Kauka zo sudėtis gana marga. Ap lankėme kelis armėnų kai mus: Tabackuri, Molifi, Bežano. Gyvena gruzinai, ose tinai, rusai. Rusų kaimai likę dar nuo caro laikų, kai čia buvo tremiami religinių sektų nariai iš centrinės Rusijos. * * ♦ Mažasis Kaukazas, Gruzija padovanojo daug puikių akimirkų. Parsivežėme ir sau, ir draugams. Išties buvę verta pažinti TSRS 60-mečio metais šį kraštą. Algirdas STRlOKA, Nijolė MATULEVIČIŪTĖ
REKTORIUS
NEPAŽANGCS
STUDENTAI k. J. Pakalnytė, II k. R. Malakovskls, S. Rauktytė. FF II k. G. Monkevičius;
DĖMESIO! SANATORINIAI KELIALA PIAI 1982 M. I PUSMEČIUI
Sergantiems kraujo apyta III k. S. Krivillova. ChF II k. R. Lukoševičiūtė. kos ligomis. Druskininkų ku EKFF I k. A. Paškevičiū rortas, sanatorija „Draugystė" 05.07 120 rub. tė, V. Kastinklevič; II k. Sergantiems funkcijinlais R. Ragaišytį; III k. R. Kas- centrinės nervų sistemos su trikimais. Jūrmalos kurortas, paraitė. poilsio namai „Draudziba" TF I k. G. Burokas. 04.20 110 rub. Soči kurortas, sanatorija „Soinečnyj luč" 04.25 140 rub. Sergantiems virškinimo Laikraščio korektoriai: organų ligomis. Birštono ku A. Birbilas, E. Butrimas.
Baigiame diskusiją „Kaip linksmintis", dėko jame visiems, dalyvavu siems joje. Šarūno Rač kausko laiškas, spausdin tas praėjusiųjų metų 34 numeryje .kvietė svarsty ti: ar tikrai turiningai praleidžiame savo studen tišką laisvalaiki, ar egzis tuoja tikroji studentiška linksmybė. Diskusijos da lyviai kalbėjo apie tas minutes, kai draugu bū ryje taip smagu ir apie tuos, deja, dažnus atve jus, kai nejaukiai jautiesi gerokai išgėrusių links muolių kompanijoje. Mūsų Universitete gy vuoja puikios švenčių tradicijos, tačiau negali me tvirtinti, kad vien tik viso Universiteto, fakulte tų šventės ir via studen tų laisvalaikis. Dažnam studentui rūpi: ką veikti po paskaitų? Tad tikime, kad ne visos mūsų lais-
organizavimo, finansų, pinigų apyvartos ir kredito, statis tikos, buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės, matematinių metodų ir skaičiavimo technikos taikymo ekonominiuose tyrimuose, liaudies ūkio ir jo šakų plana vime bei valdyme, dialektinio ir istorinio materializmo, žurnalistikos, romanų kalbų, pedagogikos teorijos ir isto rijos, nervų ligų, darbo psichologijos, pedagoginės; vaiko ir amžiaus psichologijos. Pareiškimai Universiteto rektoriaus vardu priimami as pirantūros skyriuje iki š. m. birželio 1 d. Prie pareiškimo pridėtini šie dokumentai: 1. kadrų įskaitos lapas su nuotrauka, 2. charakteristika iš paskutinės darbo vietos, 3. diplomo ir jo priedo nuorašas, 4. spaudoje skelbtų mokslinių darbų sąrašas, žinios apie išradimus, 5. pažyma apie gaunamą atlyginimą (stojantiems į sta cionarinę aspirantūrą), 6. išrašas iš darbo knygelės, 7. autobiografija, 8. pažyma apie išlaikytus kandidatinio minimumo egza minus^ Asmenys, neturintys spausdintų mokslinių darbų, prista to mokslinius pranešimus (specialybės referatus). Stojantieji į aspirantūrą spalio mėnesį laiko specialy bės, TSKP iistorijos ir užsienio kalbos stojamuosius eg zaminus. j aspirantūrą priimami asmenys, turintieji ne mažesnį kaip dvejų metų pasirinktos specialybės darbo stažą po aukštosios mokyklos baigimo, nevyresni kaip 35 metų, stojant į stacionarinę ir 45 metų — neakivaizdinę aspiran tūrą. Išlaikiusieji visus kandidatinio minimumo egzaminus, į aspirantūrą priimami be stojamųjų egzaminų. Smulkesnės žinios) teikiamos VVU aspirantūros skyriuje (Universiteto 3, CR, III aukštas), tel. 62-25-36.
PASALINTI
MaF I k. D. Ulozaitė; m
valaikio problemos buvo diskusijoje aptartos, ta čiau pirmasis žingsnis žengtas. Tikimės, kad daž nas mums parašysite apie jus jaudinančias tarpusa vio bendravimo proble mas. Juo labiau, kad laik raščio puslapiuose dar ne kartą prie iu sugrįši me. Pabaigai — dar vie nas požiūris.
rortas, sanatorija „SpalLs" 05.02 160 rub. Druskininkų kurortas, sanatorija „Drau gystė" 06.29 110 rub. Sergantiems judėjimo - at ramos organų ir periferinės nervų sistemos ligomis. Likė nų kurortas, sanatorija „Likė nai" 04.03 110 rub. Birštono kurortas, sanatori ja „Spalis" 04.18 160 rub. Likėnų kurortas, sanatorija „Likėnai" 04.21 110 rub. Kursuotės. Druskininkai 03.16 116 rub. jud. org. Ilgos. Jesentuki 04.03 120 rub. viršk. ligos.
nepakrikštys... Diskusijoje pasisakyta, kad laisvalaikiu nebūtina „me džioti" pramogas — yra spektakliai, knygos. Bet juk geram spektakliui ar protin gai knygai reikia ir iėgų, ir susikaupimo, o jei esi pa vargęs, „nusivaręs" — Iš to jokios naudos, nei pailsėsi, nei galvon ką jsidėsi... Šokis — ar bereikia alš.
LINKSMYBĖS ŠAKNŲ BEIEŠKANT... .. .Jei tarp vyresnių žmo nių pasitaiko „pokštininkas", jį mėgsta, bet žiūri į jį su tam tikra pašaipėle... Tiek to, atleiskim suaugusiems skepticizmą.., Bet juk ir jauni žmonės apie sąmojingą, visus prajukdantį savo iš monėm žmogų dažnai atsilie pia: juokingas toks... Daž nai klounada palaikom k bet kokias draugo pastangas su rengti kažką efektingo, links mo, neregėto — „na, jei no ri, tu daryk, o mes pažiū rėsim". Negi iš tiesų links miau būti žiūrovu? Tiesa, visi sykiu „juokus krečiame", kai būnam... gurkštelėję. „Ugnies gėrimas" — įkvėpėjas. .. Betgi kokie nevykę, pripažlnkim, tada išeina tie pokštai, nors po viso šito prisimenam ir pa sakojam: „ar atmeni, ką ta da išdarinėjo A„ o kaip visi leipo juokais, kai Z... Ab surdo linksmybės, bet jos tu ri privalumą: išgėręs kretį ką nori, o juokdariu tavęs
kinti, koks nuostabus tatai dalykas — tiems, kurie šo ka? Deja, diskotekoje kiti ti kramsto sienas ir rūkyt iš eina tai ko atėjo: pažiū rėti ar dalyvauti? Tie, kurie nori linksmintis, visada sugalvos kaip, tačiau ką daryti, jei draugų apniu kę veidai — tarsi lauktų, kol kas juos pakvies žaisti kokį nors „jurgelį meistre lį". .. Geriausias vaistas tiems sustingėliams atgaivinti būtų gyvas tavo pavyzdys: jei tau smagu — linksmin kis — gal užkrės! ir kitus... Ne vienas iš miisų kart kartėm brūkšteli humoreską ar bičiulio šmaikščią karika tūrą. Bet ar matėm mūsiškių studentų karikatūrų parodė lę, ar juokėmės humoro va kare. Manau, sugebančių at sirastų, bet... neatsiranda. Humoro lausmas mumyse — vertybė. Jis reikalingas kasdienybei nublokšti, nu tiesti bendravimo lieptą. Ivona ŽIEMYTĖ
REPLIKA
nuolaida ir nusprendė, kad jau jokie rūpesčiai negresia. Bet čia pasitaikė griežta va gono palydovė ir Išsiaiškino, kad V. Kriukas — tai ne D. Merkliopas. Aišku, teko sumokėti baudą, o aktas apie šį pažeidimą atsiųstas Univer sitetui. Kiek rūpesčių dėl kažkokio studento pažymėji mo — turbūt sušuks skaity tojas. O gal ir Jūs pametėt šį dokumentą?
Ir vėl ta pati istorija. Gal būt skaitytojai prisimena mūsų laikraščio šių metų 1ame numeryje spausdintą repliką, kurioje buvo pasako ta apie pamestą studento pažymėjimą ir įžvalgią trau kinio palydovę, kuri nuo traukoje neatpažino pateikė jo. Kaip žinome, pasikarto jantys faktai įrodo dėsningu mą. O štai faktai tokie: PF V k. studentas Vytautas Kriukas pametė studento pažymė|imą. Faktas, atrodytų, nereikšmingas. Tačiau taip prasideda dar viena detekty vinė istorija, kurioje svar biausias vaidmuo tenka mūsų Universiteto studentui. Taigi Vytautas Kriukas, pametęs savo studento pažymėjimą, nepasirūpino gauti naują. Kai prasidėjo atostogos, ke lionių metas, V. Kriukas gal vos dėl tokios smulkmenos, kaip studento pažymėjimas, nesuko — pasiskolino iš grupės draugo Daliaus Merkllopo. Nusipirko bilietą su
Jei taip atsitiko, tai ne delskite, pasirūpinkite gauti naują. Dar nežinia į kieno rankas jis pateko. O i eigų jį paskolinote draugui, kad ta sai galėtų keliauti nusipirkęs bilietą su nuolaida — tikrai galite tikėtis nemalonumų. Negąsdiname, tačiau patikė kite — faktai nemeluoja. O jei dar teks rašyti apie pa našią detektyvinę istoriją, kurioje figūruoja studento pažymėjimas, tai beliks tik prisiminti šią tiesą: „Protin gi mokosi iš svetimų klaidų, o kvailiai — iš savų".
Reda PETRULYTE
Soči 06.09 127 rub. viršk. Poilsio namai „Neringa" mą Nr. 800486, išduota Pre 06.24 40 rub. 2 kel. kybos fakulteto studentui ilgos. Poilsio namai „Trakai" V. JANKEVIČIUI, laikyti ne Druskininkai 06.29 130 šeimyninis 06.25 88 rub. galiojančiu. rub. Kreiptis į VU Studentų Klsiovodskas 06.29 120 rub. Dingusi studento pažymėji profsąjungos komitetą. Kraujo ir kvėp. Ilgos. mą Nr. 791180, išduotą Filo logijos fakulteto studentei POILSINIAI KELIALAPIAI Daivai SARAPINAITEI, lai I PUSMEČIUI: . Dingusį studento pažymėji kyti negaliojančiu. mą Nr. 780835, išduotą Filo Poilsio namai „Lampėdžiai“ logijos fakulteto studentei Lietuvių literatūros ka Kaunas 04.06 42 rub. 2 kel. Jelenai RYBAKOVAI, laikyti tedros prof. Donata SAU Poilsio namai „Gintaras" negaliojančiu. KĄ dėl motinos mirties Palanga 05.16 54 rub. 4 kel. nuoširdžiai užjaučia Filo Dingusi studento pažymėji logijos fakulteto dekana Poilsio namai „Šilelis" mą Nr. 801161, išduotą Is tas, visuomeninės organi Anykščiai 05.19 32 rub. 2 torijos fakulteto studentei zacijos ir lituanistų ka kel. tedros. Vidai ŽYDELYTEI, laikyti ne Poilsio namai „Trakai" galiojančiu Trakai 0S.20 44 rub. Universiteto Medicinos Dingusi studento pažymėji Poilsio namai „Lampėdžiai" fakulteto Nervų ir psi. mą Nr. 800040, išduotą Mate chinių ligų katedros dar 06.05 42 rub. 2 kel. matikos fakulteto studentei buotojai nuoširdžiai už Poilsio namai „Pribaitika" jaučia docentą Algirdą Daliai GUDlSAUSKAITEI, Jūrmala 06.21 40 rub, DEMBINSKĄ dėl tėvo mir Poilsio namai „Pribaitika" laikyti negaliojančiu. ties. Dingusį studento pažymėji Jūrmala 06.21 40 rub,
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“. Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Rinko ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. »nviK«CoBercKHū CTyA6HT» — opraų naprKOMa, peicropaTa, KOMUTeTą AKCM Ahtbu, npotpKOMa opAeHOB TpyĄOBoro spacHoro 3uaMeHH u AP' 6m HapaAOB BHAtHioccKoro yuHBepcHTeTa hm. B. Kancyuaca. Ha autob ckom snbiKe. PeAaicrop H. BapaūmųKagre.
I
LV 02045 Užs. Nr. 52J J. Tiražas 4500 I
Redaktorė VARAPNICKAITĖ