VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKJTĖS!
O\QVBII)IS
sctiDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ____ ______________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO, 1950 MELŲ
1982 m. vasario 19 diena, penktadienis
Nr. 5(1184)
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: ATOSTOGŲ MOZAIKA
Universiteto TEATRAS
* * * AKIRATIS
DISKUSIJĄ BAIGIAM
LLKJS XX SUVAŽIAVIMO DELEGATAS Idealą tarp bendraamžiu surasti sunku. Juo labiau, kad mes vertiname aplinki nius subiektvviai. Neieškoiau idealo ir aš, pravėrusi Chemijos fakulteto duris. Konkreti redakcijos užduo tis: parašyti apie LLKJS XX suvažiavimo delegatą, šio fa kulteto komjaunimo organi zacijos sekretorių Rimą Rau donį, leido tikėtis oficialaus pokalbio apie užduotis, lai mėjimus, pasiekimus. Bet, pasirodė, smarkiai klvdau.
POKALBIS
Jis prasidėjo vos tik įžen gus i Chemijos fakulteto komjaunimo komitetą, kur užtikau vyruką, besirausiantį popieriuose. Apsidžiaugiau — štai mano busimojo rašinio herojusl Bet, pasirodo, susi pažinau su Dainiumi Stulgiu, sekretoriaus pavaduotoju ideologiniam darbui ir. kaip vėliau paaiškėjo, Rimo Rau donio grupės draugu. Todėl nedelsdama užklausiau Dai nių: — Koks žmogus jūsų sek retorius, kaip su juo kalbė tis? Klausimas nelengvas, bet Dainius nedvejodamas trum pai atsakė: — Paprastas, savas. Ir dar Dainius paaiškino, kad Rimas — labai užsi ėmęs: jis Universiteto kom jaunimo komiteto narys, da lyvauja fakulteto SMD veikloje. Bet ar nesunki vienam žmogui tokia pareigų našta? I ši klausima atsakė pats Rimas, kuris netrukus pasirodė. Su juo bendrą kalba bemat radom Tiesa,
Išeinat Dabar rytas. Labai anks ti ir Tu neskubėk — dar neužsidegė saulė ilguose iedo varvekliuose, nežinai, kas bus tas pirmasis praei vis, kurio šypsenoje sutilps artėjančios dienos prasmė, kam ištarsi pirmus sveikinimo žodžius. Pažvelgi j laikrodi, pasitai sai kepurę ir paspartini žings nį. . . bet vis tiek negali pa slėpti jaudulio — kur dingo išdidumas? O gal tai buvo tiesiog pasipūtimas? Atsigrę ži. . . Pirmą kartą pamatai dar visus tamsius langus Saulėte kio bendrabučiuose. O gal jie žino, kad Tu išeini. . . Sj kartą ne valandai, ne j na mus išvažiuoji savaitgaliui. Išeini visam laikui. „Ar grį ši?", ir kaip atsakymas į šį nebylų klausimą užsidega kažkieno lango šviesa. Atei si, nes čia — Tavo namai. Prie IF durų sustoji ir tik dabar baltame sniege pama tai savo pėdas ir suglumsti — jos tokios dar vaikiškos.
pokalbį pradėjau konkrečiu klausimu: ,,Kokie dabar rūpesčiai, užduotys jus jaudi na?" Rimas dalykiškai atsa kė, kad dabar tu komjauni mo organizacijai svarbiausia lenininė įskaita ir SSB for mavimas. Bet, kai įsišnekė jom, jau nebuvo užduodami klausimai ar formuluojami atsakymai. Mes paprasčiau siai kalbėjomės apie dauge li svarbių dalykų. Rimas paaiškino, kad jam sunkiau-
Pažintis šia buvo pirmame kurse, kai dar nežinojo, kuo užsiimti be mokslų. O štai, kai ant rame ii išrinko sekretoriumi, buvo truputi baugu: ar pa jėgsiu. Todėl prieš pirmąjį komjaunimo komiteto posėdi niekaip negalėjo užmigti, jaudinosi. Dabar iš tikrųjų labai užsiėmęs, tačiau dėl to netgi džiaugiasi. Aišku, vis ko padaryti be tam tikros sistemos ar plano neįmano ma, todėl stengiasi susipla nuoti, ką turės nuveikti. Sužinojau, kad Rimas labiau siai nemėgsta formalizmo ir ,,popierizmo", todėl stengiasi, kad kuo mažiau šito „gero" būtų jų visų darbe. Mat, Rimas dirba ne vienas, ii visados remia komiaunimo komitetas — draugai ir bendraminčiai Štai ir dabar i komitetą užsuka Neringa Kazėnaitė, sekretoriaus pava duotoja organizaciniams rei kalams, ir pokalbis pakrvps-
Kaip gerai, kad atėjai pir mas! Praversi duris ir seniai suskaičiuotiems laiptams kar toji: „Noriu būt pirmakur sis"...
*
*
*
Visai neseniai 67 istorikai atėjo Į Paskutiniąją paskaitą. Susėdo Į savo vietas ir lau kė. .. „Kas skaitys šią pa skaitą", — mąstė vieni, kiti žiūrėjo pro langą, treti ban dė šifruoti nepažįstamus ini cialus parašytus ant suolo — kodėl lig šiol jų nematė?.. Tylą praveria doc. J. Dobro volskio žodžiai: — Šiandien paskaitos te ma. .. — Nereikia mums ži noti šito kurso paskutinės paskaitos temos — tai jų penkerių metų stebuklas, tai brangiausia visų dėstytojų dovana jiems, išeinantiems. O jie užsirašo — siaurame istorijos konspektų lape... Temą. Nekonspektuoja — ne viską galima užrašyti rai dėm. .. Daug, labai daug ką rašom širdimi... L. Bakūnas kurso vardu dė koja visiems, kurie per 5 metus sukrovė jiems tokį di
ta i kasdienius reikalus. Greit keliems komiaunimo komiteto atstovams teks ke liauti j Tartu, aptarti su šio miesto universiteto Chemi jos fakulteto atstovais bend radarbiavimo formas ir bū dus. O juk draugaujama ir lenktyniaujama su Talino Politechnikos instituto chemi kais, žada i svečius atvažiuo ti leningradiečiai. Juokauju, kad greit mūsų Chemijos fa kultetas draugaus su visais Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų chemijos fakulte tais. Bet Rimas ir Neringa visai rimtai patvirtina, kad greit taip ir bus. Rimas ne lieka skolingas, juokauja: „Smagu draugauti — save parodom ir kitų pasižiū rim!" Dar daug kitokių rei kalų ir rūpesčiu. Rimas pri sipažįsta, kad vakar iki vė lumos iie kūrė anketa būsi miems SSB nariams — pirma kursiams. Vėliau tų anketų pagrindu stengsis suformuoti būrius taip, kad nebūtų pre tenzijų: aš norėiau būti vie nam būrvie su savo draugu, o mus išskyrė. Pageidavimus bus galima pareikšti iš anks to. Taigi, sugalvotas įdomus eksperimentas. Supratau, kad svarbiausia — draugiškumas: ir formuojant SSB, ir kasdie niniuose organizaciniuose rū pesčiuose. Ir dar supratau, kad Rimas labai mėgsta. .. chemiją. Todėl ir dalyvauja SMD veikloje. Atsisveikinome su Rimu, palinkėję vienas kitam sėk mės. Pagalvojau, iog Rimui sėkmė reikalinga, kad nepa lūžtų, pajutęs nuovargi. Renata PAJfiDAi i £
deli žmogiškumo kraitį... Štai Ir viskas. Tiesa, dar buvo gėlės, daug gė lių... O kai delnuose liko šiluma, pabirote Iš auditori jos. Skuba... H. Pautienyfė — VU internacionalinio klubo prezidentė, V. Medelšius — VU profsąjungos pirmininkas, V. Milevičiūtė — kurso komjaunimo sekretorė... Norite kažko paklausti jų! Bijote, kad išeis ir nebesusifiksife! J. Urka — VU prof sąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas: — Niekada neužmiršiu Uni versiteto 400 metų jubilie jaus. Ko dar paklaust! A!.. — Ar bijote valstybinių egzaminų... — Ne... štai ir mažas interviu su žmogumi, kuris peržengė kažkokią ribą — už jos vėl prasideda naujas, (domus gy venimas. .. jis bus laimingas, tik ar neužmiršite starto! Ar užteks drąsos, noro kada nors įsmukti pas pirmakur sius ir išklausyti pirmąją pa skaitą! ..
Bene pirmasis Gruziją, se ną legendų ir padavimų Kau kazo pasauli mums lietu viams atrado rašytojas A. Vienuolis-Žukauskas, kurio šimtąsias gimimo metines šį met minime. Čia jis gyveno, dirbo, mylėjo. .. Užburia mus narsi, darbš ti, linksma, laisvę mylinti tauta. Didi tauta, — padova nojusi pasauliui Šota Rusta veli „Karžygį tigro kailiu", viduramžių architektūros še devrus, Niko Pirosmani pa veikslus, revoliucionierių, Ta rybų valstybės veikėjų ple jadą, jaunuolio, septyniolik mečiu, mirusio dailininko Dato Kracašvilio darbus, įkvėpusi M. Lermontovo mūzą. Tarybų Gruzija užima be. veik 70 tūkstančių kvadrati nių kilometrų, gyvena dau giau kaip 5 milijonai gyven tojų. Sostinė — Tbilisis — puikus miestas, kuriame jau seniai daugiau kaip milijo nas gyventojų, aptūpęs verž liosios Kuros krantus. Krantų karštųjų šaltinių gydomosio mis savybėmis susižavėjęs, caras Vachtangas Gorgasali dar V a. perkėlė Gruzijos sostinę iš senosios Mcchetos į čia — Taboro kalno papė dę. Į Tarybų Gruzijos sudėtį įeina Abchazifos ir Adžarifos autonominės respublikos, Pietų Osetiįos autonominė sritis. Juodosios jūros pa krantės — Abchazija ir Adžarija mena Antikos laikus, gyvas mitas apie argonautus ir aukso vilną. Paminklas Vachtangui Gor gasali sustingęs ant aukšto Kuros skardžio šalia Metechi tvirtovės, geometriškai paprastos, bet žavios grakš čios it. kalnietė gruzinė. To kia jau senųjų Gruzijos tvirtovių ir šventovių archi tektūros savybė — skamban ti akmens simfonija... O ir raitelio skulptūra nepajudi nama, statiška, bet pilna kažkokios vidinės dinami
kos, gruziniškos plastikos. Skulptūros autorius gruzinas skulptorius Elgudža Amašukelis. Jo kūrinys ir „Motina — Gruzija" su kardu prie šui ir vyno taure draugui, svečiui, ir dar daug kitų sa vitu gruzinišku monumentalu mu alsuojančių skulptūrų. Kad ir toji „Kartli širdyje” — Gori mieste 1979 m. pa statyta „Pergalė" — jaunuo lis raitas ant liūto.. .
kasmet pagaminama apie 125 tūkstančius tonų arbatos. Ar bata „Ekstra", „Gruzijos puokštė" išties puiki, — pri lygsta pasauliniams etalo nams. Neragavote? Na ir tradicinė žemės ūkio šaka vynuogininkvstė. tradicinis verslas — vyno daryba. Kachetijos, Imetrįjos balti ir raudoni vynai — gruzinų pasididžiavimas vi sada putoja tamados —r stalo
PENKIOLIKTOJI
SAVAITE: TARYBŲ GRUZIJAI
SENOJI KARTLI ŽEME Tarybų Gruzija — spalvo tųjų metalų (mangano ir kt.) gavybos kraštas. Kalnuose įrengiama vis daugiau lvno kelių Respublikos žemdirbiai šiame penkmetyje sprendžia sudėtingus 35 tūkstančių hektarų Kolchidos žemumos įsavinimo uždavinius, Gruzi ja augina citrusines kultu-1 ras, arbatkrūmlus. Ištisus šimtmečius arbatžo lių auginimo kultūra buvę „kinų paslaptis". Tik XIX a. pabaigoje arbatžolės buvo aklimatizuotos GruzHofe, Juodosios jūros pakrantėje — šiauriniuose subtropikuo se. jau snieginguose rajo nuose. Čia arbatžolių savybės pakito. Šiandien gruziniški arbatkrūmiai užima beveik 70 tūkstančių hektarų žemės,
vadovo, tostų sakytojo rage. Tarybų Gruzijoje veikia 18 aukštųjų mokyklų, Gruzi jos Mokslų Akademija vie nija apie 200 mokslo Įstaigų. Miestuose daug muziejų, neįprastų, gruziniškų. Užtat Gruzija tokia viliojanti, gun danti apsilankyti jos kal nuose, pajūrio poilsiavietėse, tūkstantmečiuose miestuose. Parengė Stepas DEVEIKIS
šiandien spausdiname Uni versiteto turistu klubo grupės (vadovas A. Striflka). kelia vusios slidėmis Gruzijos kal nuose — Mažajame Kaukaze (čia tik toks geografinis pa vadinimas, o kalnai labai Įspūdingi) pasakojimą (žr. 4 psl.).
Rl OSKIMtS KONKURSUI Grupių komjaunimo sekre toriai (o įų Universitete šiuo metu 437) — didelė ir kūry binga jėga. Jie — studenti jos darbų pradininkai ir ska tintojai. Nuo jų aktyvumo, teorinio ir praktinio pasiruo šimo didžia dalimi priklauso visos mūsų organizacijos dar bų sėkmė. Stengdamiesi paskatinti sekretorių geriau išstudijuoti komjaunimo istoriją ir teori ją, skelbiame geriausio sek retoriaus konkursą.
Konkurse bus išaiškintos sekretorių teorinės žinios, sugebėjimas spręsti grupėje iškilusias konfliktines situaci jas, mobilizuoti savo drau darEugenija VITKIENĖ gus komjaunuoliškiems
GERIAUSI SEKRETORIAI VAŽIUOS | PRAHĄ
bams. Iki balandžio 10 die nos išaiškinsime geriausius fakultetų grupių sekretorius, o balandžio 15 — vienuolika sekretorių rungsis dėl pagrin dinių prizų — 2 kelialapių į Prahos statybos būrį. Teoriniai klausimai bus pateikti iš šių temų: 1. VLKJS ir LLKJS istorija. 2. Universiteto komjauni mo organizacijos istorija. 3. VLKJS organizacinė struktūra. 4. Pirminių komjaunimo or ganizacijų teisės.
5. Priėmimas į VLKJS na rius. 6. Komjaunimo paskatinimai ir nuobaudos. Jų skyrimo tvarka. 7. Studentų statybos būrių organizavimas. 8. Ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo organizavimas. 9. VLKJS narių įskaita. Na rio mokestis. 10. Lenininė įskaita ir VPP. 11. Stipendijų skyrimo tvarka. 12. Jaunųjų specialistų sfcirsfymo tvarka. Literatūrą nurodys ir in formaciją teiks fakultetų komjaunimo komitetai. Universiteto komjaunimo komitetas