H canveos sccroencas
į VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų ■-------------------
0
1970 m. vasario mėn. 20 d.
O
Nr. 5 (703)
®
Kaina 2 kp.
LLKJS XVI suvažiavimo delegatai saulyje ypatingas dėmesys kreipiamas į ideologinę kovą. Aš neįsivaizduoju įdomesnio ir. . . sunkesnio darbo. Ne paslaptis, kad kartais ideolo ginę kovą mes suprantame labai paviršutiniškai. Abejo ju, ar daug naudos duos pa skaitų Skaitymas apie tai, kad kapitalizmas engia žmones, kad kapitalizmas atgyvenęs. .. Čia reikia visai kitko. Kad įrodžius klausytojams šias tiesas, neužtenka vien tik pa skaitų, reikia visų pirma iš mokyti suvokti ideologinės kovos sąvoką. Šia prasme aukštosios mo kyklos komjaunimo organiza cijos vadovams, atrodo, turėti! būti lengviau, juk dėstomos visuomeninių mokslų discipli nos, studentai laiko jų egza minus, įskaitas. .. Bet prakti-
VALENTUKEVlClUS. Teisės iakulteto ketvirto kurso stu dentas. Universiteto komjau nimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas. Aštuoneri me tai komjaunuoliško darbo sta žo. Ar jų užtenka, kad suge bėtum dirbti vadovaujantį darbą komjaunimo organiza cijoje, ir dar tokioje stambio je kaip mūsų universiteto? ■Be abejo, patirtis reikalinga. Ir net labai. O ko reikia dar? Į — Daug reikia.. . visko. Komjaunimo organizacijos vadovas, kas jis bebūtų — [komiteto sekretorius, gruporgas ar paprasčiausias akty omas
R
TAVO ORGANIZACIJA vistas, pirmiausia turi būti pavyzdžiu kitiems. Tai sena tiesa, nieko nepadarysi, bet ir šiandien ji aktuali. Ir kaip rodo gyvenimas, tai pasiekia ma ne dažnam aktyvistui. O vadovo autoritetas — tai patikimiausias ryšys su vi sais organizacijos nariais. Dar galime reikalauti, kad vadovas būtų paprastas, drau giškas, atsidavęs jam paves tam darbui... Bet tai savy bės, būtinos kiekvienam pa doriam žmogui!
Romas papasakojo, kad sunkiausia jam buvo tada, kai dirbo rajono komjaunimo komitete instruktoriumi. Ins truktoriaus tikslas — kiekybė. Bet kas iš to, jeigu Į kom jaunimą ateina žmogus, kuris organizacijos nariu tampa inertiškai, jeigu jis papratęs, kad juo rūpintųsi kiti... — Kokybė... Tai svarbus faktorius mūsų darbe. Man rodos, kad dabar komjaunimo organizacijų veikla yra labai įdomi. Kaip žinia, visame pa-
ka rodo, kad šito maža. At virkščiai, studentams šių disciplinų dėstymas iškelia la bai daug naujų klausimų. Nuo čia prasideda komjaunimo or ganizacijos darbas — mokėti atsakyti į tuos klausimus. Šiuo atveju nepasiūlysi jokių receptų. Ir kaip tai sunku! Neretai komjaunuoliškos gru pės nesugeba įveikti šio sun kumo. Yra daug komjaunuoliško darbo problemų, kurias ne lengva išnagrinėti. Svarbiau-
J. Kubiliumi, kuris papasako- r jo telšiečiams apie naujausius * mokslo laimėjimus. SUSITIKIMAS Šioje neakivaizdininko die noje vyrauja ne tik šventiška Paskutinę vasario dieną Ne nuotaika, čia aptariami svar Universiteto visuomeni tikslu buvo peržiūrėta dip dzingėje (Varėnos rajonas) biausi neakivaizdinio mokymo nių mokslų katedros, SMD lominių ir kursinių darbų įvyks tradicinis žiemos žygių rūpesčiai. G. MIEŽUKAITĖ ir komjaunimo organizaci tematika. Į diplominių ir dalyvių susitikimas-vakaras. ja rūpestingai ruošiasi stu kursinių darbų temų sąra t Kovo 1 dieną numatomas žy dentų darbų visuomenės šus įtrauktos temos, susi gis slidėmis po Nedzingės— 'Įmoksiu, VLKJS ir tarptau jusios su V. Lenino moky Meškučių kalvas. Gamtininkų tinio jaunimo judėjimo is mu. torijos klausimais konkur Susitikime dalyvaus Univer Labai plačiai lenininė te sui, kuris skiriamas šimtositeto žygeivių, keliavusių sienlaikraštyje sioms V. Lenino gimimo matika nagrinėjama Uni atostogų metu, grupės su sa metinėms. versiteto SMD būreliuose. vos kūrybos dainomis, nuo Išleistas naujas, antras šiais Konkursas padidins stu Kiekviename būrelyje nu traukomis, įspūdžiais. metais, sienlaikraščio „Tarybi L. JUŠKYTĖ nis gamtininkas" numeris. Ja dentu susidomėjimą socia matoma paruošti po keletą me didelė dalis medžiagos linėmis - ekonominėmis pranešimų, skirtų šimtoproblemomis. Studentų at paskirta praėjusios sesijos likti savarankiški tyrinėji sioms V. Lenino gimimo Neakivaizdininko analizei, pasisako ir pirmakur mai pakels TSKP istorijos, metinėms. siai,. kuriems ši sesija buvo filosofijos, politinės ekono Šiuo metu jau parašyta diena pirma studentiškame gyveni mijos, mokslinio komuniz šimtas pranešimų, kurių me. mo įsisavinimo kokybę, Telšiuose praeitą sekmadie tezės spausdinamos. Šie Išradingai ir įdomiai pami padės studentams iš parti nį įvyko tradicinė neakivaiz darbai plačiai svarstomi nių, marksistinių-lenininių dininko diena. Joje dalyvavo nima Tarybinės Armijos ir Ka dėstytojai iš Kauno ir Šiaulių rinio Jūrų Laivyno diena — pozicijų kovoti su buržua studentų grupėse, SMD bū aukštųjų mokyklų, mūsų Uni zine ideologija ir revizio- reliuose ir kitur. versiteto rektorius prof. dr. sienlaikraštyje patalpintas di nizmu. Nemažai pranešimų dar apie J. Kubilius ir prorektorė ne delis fotoreportažas akivaizdinio mokymo reika gamtininkų užsiėmimus Kari ji Visose Universiteto vi- ruošiama. Studentų darbų Usuomeninių mokslų katedlams A. Vygontienė. nėje katedroje. irose apsvarstytas pasiruo- leninine tematika moksli Įdomus buvo neakivaizdi A. DARGŪNAS • Šimas šiam konkursui. Tuo nėje konferencijoje numaninkų susitikimas su prof. dr
TURISTŲ
Į GRAiFSVALDĄ a Sekmadienį j Vokietijos j Demokratinę Respubliką S išvažiuoja Universiteto Komjaunimo komiteto į sekretoriaus pavaduotojas į P. Vyšniauskas, Matemati| kos ir mechanikos bei Teisės fakultetų komjaunimo komitetų sekretoriai J. Bagdonas ir A. Ablingis ir Filologijos fakulteto pir mo kurso studentė D. Baltrušytė. Delegacija VDR viešės aštuonias dienas. Graifsvaldo universitete bus pa sirašyta sutartis dėl darbo ir poilsio stovyklų vasaros atostogų metu. Mūsų inf.
sia, kad čia, kaip sako Ro mas, nepasinaudosi išanksti niais receptais. Bet egzistuo ja paprasčiausi reikalavimai, kurių turi laikytis kiekviena komjaunuoliška grupė. — Visų pirma — discipli na. Komjaunimo organizacijos vadovas turi būti reiklus, Kartu jiis turi būti lankstus, bet ir principingas, Negalima grupei primesti savo pažiūrų. Kiekvienas jaunas žmo gus — tai atskiras pasaulis, kurį reikia pažinti, priešingu atveju bet kokios pastangos žlugs, Daug kalbama apie naujas komjaunuoliško darbo formas, tačiau jas ne taip lengva surasti. Dažnai, ieškant formos, nukrypstama į formalizmą. O grupė vadovui — ne tik jo darbo objektas, bet pats patikimiausias, geriausias patarėjas ir padėjėjas. Žmogų mes pažįstame iš jo siekimų, iš jo minčių ir samprotavimų apie savo dar bą. Tai turėdamas omenyje, aš tyčia nutylėjau Romo biografijos detales. Kartais stebina Romo begalinis atsi davimas komjaunuoliškam darbui, kurį, ir tai niekam ne paslaptis, taip sunku dirbti. Ir dar — nuoširdumas su vi sais žmonėmis, su kuriais jis susitinka, mokosi ir gyvena. Aš nežinau geresnio jausmo už tą, kai dar tik kalbėdama sis su žmogumi, pajunti jo paprastumą, sugebėjimą su prasti tave, padėti tau. Ali. BUCKUS
Studentų darbai leninine tematika
MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETE PRANEŠA MŪSŲ ' KORESPONDENTAS A. JASIŪNAS
Įvyko Matematikos ir mechanikos fakulteto kom jaunimo komiteto posėdis. Jame buvo aptarti žiemos sesijos rezultatai. Priimtas darbo planas naujam se mestrui. Šeštadienį fakultete įvyko SMD rinkiminis su sirinkimas. SMD tarybos pirmininku buvo išrinktas aspirantas E. Monstavičius, nariais A. Ceponkus (IV kursas) ir R. Morkvėnas (III kursas). Po to profeso rius V. Statulevičius papa sakojo apie kelionę po Australiją ir Naująją Ze landiją.
TRUMPAI APGINTA DISERTACIJA Praėjusi antradienį Filo- ■ logijos fakulteto Moksli nėje taryboje aspirantė ' Z. Urbanavičiūtė apgynė • filologijos mokslų kandi dato disertaciją ,,Kietųjų ir minkštųjų priebalsių . opozicija ir jos raida lie tuvių kalbos aukštaičių tarmėse". I. ŠILA1TE .
MEDIUMAS!
Rytoj pusdiplomius gaus visi Filologijos ir Is torijos fakultetų trečia kursiai. Į tradicinį mediu mą žada sugūžėti svečių iš visų fakultetų. 1870—1970 Plačiau apie šią studen tų šventę parašysime se tomą perskaityti apie kančiame numeryje. Mūsų inf. pusantro šimto pranešimų. Minėta konferencija įvyks kovo mėnesio 12—14 die nomis kartu su XXII SMD AKADEMINIS VAKARAS moksline konferencija. Rytoj vakare į Universi Šios konferencijos metu geriausi darbai bus atren teto kavinę renkasi Tei kami ir siunčiami respubli sės fakulteto studentai. kiniam darbų visuomeni Vakare bus suvesti pra nių mokslų tematika kon ėjusios sesijos rezultatai. ‘Naują programą parodys kursui. I fakulteto estradinis an A. ADOMAITIS samblis. SMD tarybos pirmininkas J. JURGELEVIČIUS
ž oA
TARYBINIS STUDENTAS
Šiandien tęsiame pokalbį apie žiemos sesijos rezul tatus:
emestro pabaigoje
TSKP istorijos kated ros darbas buvo tei giamai įvertintas LKP CK O TSKP istorijos dėsty ir LTSR Aukštojo ir spe mo problemos. cialaus vidurinio mokslo ministerijos komisijos. Ko ® Vertingą pagalbą ga misija pažymėjo, kad lėtų teikti TSKP istorijos TSKP istorijos katedros katedros dėstytojams fa dėstytojų paskaitos ir se kultetų dekanatai. minarai yra aukšto idėjinio-politinio ir dalykinio ® Teisės fakultetui žie lygio. Dėstytojai nuolat mos sesija paliko „dova ieško įvairesnių dėstymo nų" 27 skolininkus. Galėjo formų ir metodų, tobulina būti geresni rezultatai. mokomojo - auklėjamojo darbo procesą. Nagrinėjant pedagoginio darbo pirmo semestro re zultatus, negalima nema tyti, kad žymiai išaugo studentų suinteresuotumas ir aktyvumas studijuojant visuomenines disciplinas. Siame semestre visuose fakultetuose buvo neblo gai lankomos paskaitos. Šiuo atžvilgiu labai cha rakteringi kai kurie 1969 m. gruodžio mėn. praves tos studentų apklausos duomenys, kuriuos čia norėtume pateikti. Antai į klausimą: „Kaip lankote dabar įkaitomas visuome I ninės disciplinos paskai Doc. tas" iš apklaustų Fizikos J. BERNATAVICIENĖ, fak. I k. 68 studentų 41 do_. s. Čepuliene atsakė, kad stengiasi ne praleisti nė vienos paskai
tos, o 27 lankė didesnę da lį paskaitų. Iš 28 apklaus tų Teisės fak. II k. studen tų 18 atsakė, kad stengiasi nepraleisti nė vienos pa skaitos ir tik du studentai parašė, kad daugiau pa skaitų praleidinėja, negu lanko. Apklausos duome nys taip pat parodė, kad dauguma studentų paskai tas užsirašinėja. Patys studentai įsitikino, kad paskaitos jiems yra nau dingos ir reikalingos. Se niai žinoma tiesa, kad tie studentai, kurie blogai lan kė paskaitas, silpnai ruo šėsi seminarams, blogai laikė ir TSKP istorijos egzaminą. Didžioji studentų dalis konspektuoja skaitomą li teratūrą. Iš apklaustų Chemijos fak. I k. 24 stu dentų tik 3 į anketos klau simą: „Ar konspektuojate studijuojamą literatūrą" atsakė neigiamai. Iš ap klaustų Teisės fak. II k. 28 studentų atsakė neigia mai tik 4. Rimtai ir kruopščiai dirbdama per semestrą, pagrindinė dauguma I ir II kursų studentų per eg zaminus parodė geras TSKP istorijos žinias. Apibendri nant egzaminų rezultatus, galima teigti, jog šiemet
studentų atsakymai buvo gilesni ir dalykiškesni. Dauguma studentų sugeba sieti teoriją su praktika, teisingai vertina vykstan čius visuomeninius pro cesus. TSKP istorijos katedros dėstytojai pažymėjo, kad daug gerų studentų išryš kėjo pirmame kurse Filo logijos, Istorijos ir kituo se fakultetuose. Ypač ge rai TSKP istoriją studijuo ja lietuvių kalbos ir lite ratūros, vokiečių kalbos, psichologijos specialybių pirmakursiai. Tačiau to negalima būtų pasakyti apie biblioteki ninkų specialybės I ir II k. studentus. Jie neatidžiai klausė paskaitas, blogai ruošėsi seminariniams už siėmimams. Ir, žinoma, ne patenkinamos žinios išryš kėjo egzamino metu. Šios specialybės studentams Lietuvos TSR istorijos klausimai yra problema Nr. 1. Ir tuo labiau keis ta: juk jiems specialiai skaitomas Lietuvos TSR is torijos kursas. Kiekvienais metais vis daugiau studentų stengia si įsigyti ir nuosavos poli tinės literatūros. Antai Teisės fakultete į anketos klausimą: „Ar turite įsi
gijęs visuomeninių moks lų literatūros" iš 28 ap klaustų II k. studentų 16 atsakė teigiamai. Žinoma, kad nuosava literatūra pa deda geriau įsisavinti dės tomą discipliną. Norėtume pareikšti ir kai kuriuos pageidavimus dekanatams. Reikėtų, kad jie, skirdami paskaitoms auditorijas, pagalvotų ir apie jų tinkamumą darbui. Štai praėjusiame semestre Istorijos fak. dekanatas skyrė 118 auditoriją. Eko nomikos fak. 29 auditori ją. O jose dėl nuolatinio triukšmo neįmanoma skai tyti paskaitų. Puikiai su prantame, kad trūksta au ditorijų. Bet vis tiktai jų skirstymas turėtų būti la biau apgalvotas. Teisinga praktika, kai dekanatai leidžia patiems studentams .pasitarus su dėstytojais, planuoti sesi jos egzaminų išdėstymą. Taip suderinami abipusiai dėstytojų ir studentų inte resai. Šios praktikos neno ri pripažinti Ekonomikos fakultetas. Negalima nepaminėti Gamtos fak. tradicijų, ku riomis rekomenduotume sekti ir kitiems fakulte tams. Fakultetas ir daugu
ma katedrų, ypač Geolo gijos, savo studentams stengiasi sudaryti šventi nę nuotaiką egzamino me tu. Čia ne tik egzaminui skirtos auditorijos švarios, bet ir stalas papuoštas gė lių puokšte. Studentai, laukdami egzamino, nesi stumdo koridoriuje, jiems yra skirtos patalpos. Dauguma dėstytojų pa sakys, kad gėlės nebūti nos, tegul būna auditori jos švaresnės. Labai ne malonu egzaminuoti, kai stalas paverstas šiukšlių dėže, grindys nešluotos. Studentai kelias valandas „ramsto koridoriaus sie nas", o dar blogiau, kai jie egzamino, žiemos me tu, turi laukti kieme. Aišku, tai atsiliepia studentų auklėjimui, esteti nio skonio lavinimui. Tų neigiamų reiškinių būtų mažiau, jei būtume reikles ni. Na, ir kokios išvados? Manome, kad čia nereikia naujų atradimų. Prasidėjus naujam semestrui, fakul tetuose, katedrose ir stu dentų grupėse reikėtų ap svarstyti sesijos rezulta tus, klaidas bei spragas. Ir svarbiausia, kad numa tytos priemonės būtų įgy vendintos.
O DVIEJŲ savaičių studentiško poilsio vėl grįžome į audi torijas. Tačiau gyvename žiemos sesijos įspūdžiais. Vieni spaudė rankas drau gams „zubryloms", išlai kiusiems sesiją penketais, kiti užjausdami žiūrėjo į draugus, gaudančius kated rose dėstytojus... Teisės fakultete yra 286 studentai. Iš jų 95 studen tai išlaikė sesiją penke tais. Kiek plačiau noriu pakalbėti apie trečią kur są (kurso komjaunimo sek retorius S. Brinevičius, at sakinga už akademinį dar bą S. Petkevičiūtė). V. Le nino 100-ųjų gimimo meti nių garbei kursas įsiparei gojo žiemos sesiją išlaiky
ti vidurkiu 4. Išlaikė 4,08. Kurse 53 studentai. Iš jų 9 penketukininkai. Reikia pasakyti, kad tai geras, smalsus, stropus kolekty vas. Šiame kurse nemaža gerų visuomenininkų, ku rie žinomi ir Universitete. Tai V. Papirtis, V. Pakal niškis, A. Ablingis. Nemanykite, kad viskas klojosi labai lengvai. Bu vo ir tokių, kurie praleidinėdavo paskaitas, blo gai ruošdavosi arba visai nesiruošdavo seminarams bei pratyboms. Su jais kalbėdavo kurso komjau nimo susirinkimuose bei fakulteto komjaunimo biure. Tačiau, kaip sako liau dies išmintis, „lazdos du
galai". Fakultete yra 27 skolininkai. Vadinasi, kaž kas dar nepadaryta. Bendras fakulteto I—IV k. pažangumas — 3,88. Silpniau laikė I kursas. Sesijos vidurkis — 3,6. Gerai pasidarbavo ir trečiam kursui nenusilei džia ketvirtas (vidurkis 4,06) Jei ne fizinio lavini mo skolos, tai viskas būtų gerai. Dvi negautos įskai tos temdys pavasario se mestro džiaugsmą. Akademinio darbo baras — sunkus, nes čia tenka susitikti su tokiais žmo nėmis, kurie linkę ne stu dijuoti, o tik studentauti. Ne kartą fakulteto kom jaunimo biure, dekanate pažadus po kojom žėrė
I k. studentas A. Dau.noravičius. Sesiją žadėjo iš laikyti penketais, deja. . . neteko laikyti, nes deka nas nedavė leidimo. O ko dėl? Todėl, kad vaikinu kas perdaug lengvai žiū rėjo į studijas, lengvabū diškai vertino draugų pa tarimus. Garbės nedaro II kur sas, kuris, turėdamas pa tyrimą, palyginti nesunkią sesiją vos-ne-vos ištempė. Bėdos tos pačios ir senos. Teisingai sakė A. de SentEgziuperi: „Jo didenybė — atsakingumo jautimas". Reikėtų jausti atsakomy bę prieš draugus, dėstyto jus, tėvus, prieš save. . . Šią savaitę įvyko kur sų biuro narių, atsakingų
už akademinį darbą, ir seniūnų pasitarimas. Nu tarta ypač didelį dėmesį skirti studentų savaran kiškam darbui: pasiruoši mui pratyboms, koliok viumams, kursinių darbų rašymui. Tačiau iškyla klausimas, kaip turi dirbti atsakingi už akademinį darbą. Kol kas pagrindinė darbo forma — kontrolė. Įdomu butų sužinoti, ką ir kaip daro kitų fakultetų akademiniai sektoriai, kovodami su drausmės laužytojais, su nepažangiais. Čia turėtų teikti pa galbą Universiteto kom jaunimo ir profsąjungos komitetai. Deja, šia kryp timi dar labai mažai daro ma.
S
Rūpesčių
mažėja
Jo didenybė atsakin gumas O. TR A KAITĖ FF komjaunimo biuro narė
P
VASARIO 23-IOJI — TARYBINĖS ARMIJOS IR KARINIO JŪRŲ LAIVYNO DIENA
ŠVENTĖ ŠVILPIANT KULKOMS
__ ___________________________________ KELIAI Į PERGALĘ SVEIKAS, TAIKOS PAVASARI! TAVE PRIARTINO NE SAULE, NEKLYSTANČIAI BESI SUKDAMA SAVO RATU. TAVE SUGRĄŽINO TARYBŲ ŽEMĖS SŪNŪS — IR TAIS, KU RIS KRITO PIRMAM SAVO GYVENIME MŪŠY PRIE BRESTO, IR TAS, KURIS ŠALO ORIOLO PUSNYNUOSE, IR TĄJS, KURIS NUŽYGIAVO IKI BERLYNO. ISTORINĖJE 1945-ŲJŲ METŲ NUOTRAUKOJE — PASKUTINIAI ŽINGSNIAI Į PERGA LĘ. NETRUKUS VIRŠ REICHSTAGO SUPLEVĖ SUOS RAUDONA VĖLIAVA. PRISIMINKIME TUOS, KURIE ĖJO Į PERGALĘ. Laukiame jūsų, Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, laiškų apie kovų dienas ir bendražygius. Kokiais keliais jūs nužygiavote į pergalę?
. .. Kiek daug vandens nu tekėjo nuo to laiko! Ketvirtis amžiaus! Mano sūnus jau bai gia tarnybą armijoje. Taikią tarnybą! Jį aplenkė karo die nos, ten apsiėjo ir be jo. Jis girdėjo tik šūvių garsus, ir tai šaudykloje. O štai kulkų švil pesio, ko gero, per du savo tarnybos metus ir neišgirdo. Aš šito švilpesio prisiklau siau. . . .Ką papasakoti? Juk mūsų laikraštį skaito jauni mas. Jam reikia įdomaus. Kaip kine. . . Ką parašyti? Netrukus Tarybinės Armi jos gimtadienis. Pabandysiu prisiminti, kas man atsitiko 1942, 1943 metų — man karo metų — vasario 23 dieną. . . Bandžiau priversti atmintį. Nesisekė: daug metų prabėgo. Teko pasiknisti savam „archy ve". Turiu tokį. Įvairiausi už rašai, bloknotai, fronto laik raščiai, žemėlapiai (netgi „trofėjiniai" — vokiški). Yra ir datos. Štai 1942-ieji. Blokados Le ningrado metai. Vasario 5-ąją aš Ladogos ežeru grįžau iš at sakingos užduoties. Nebuvau mėnesį. Iš Leningrado išėjau naktį, ledo keliu, sprogstant fašistų bomboms, o grįžau jau su mažyčiu buksyru, bet bom bos dar tebesproginėjo.
Leningrade aš prabuvau iki pat blokados galo, išvažiavau tik 1942 metų biržely. Bet kaip sutikau vasario 23-ąją, neprisimenu, ir „archyvas" „tyli". Bet už tai 1943-ųjų metų va sario 23-osios pėdsakus radau! Prisiminiau: tą dieną mūsų pulkas, kuriame aš buvau žvalgybos viršininkas, stovėjo rytiniame upeliūkščio Nagolnik krante. Iki čia besikauda mi atėjom nuo Stalingrado. Dar 1943 m. pabaigoje, baigu si vokiečių grupiruotės apsu pimo operaciją, mūsų vadovy bė sudarė keletą smogiamųjų armijų, kurios ir buvo pa siųstos prieš generolą Manšteiną, ėjusį į pagalbą apsuptam Pauliui. Prie Dono mes sustabdėme Manšteiną ir įnirtinguose mū šiuose privertėme pasukti at gal. Vasario 15 d. mums pasise kė išvaduoti Šachtų miestą ir pajudėti į šiaurės vakarus. Bet štai prie šio upeliūkščio, prie Nagolniko, priešas su laikė mus. Teko apsikasti. Mūsų pėstininkams ir tan kistams prasidėjo tikros atos togos: „Sėdėk ir tobulink gy nybą!" O mums, žvalgams,
apie tai nebuvo ko ir galvoti. Kiekvieną dieną reikėjo tai žvalgyti mūšiu, tai sučiupti „liežuvį". Aš jau nebekalbu apie stebėjimą. Žvalgai dieną ir naktį žiūrėjo ir klausėsi. Ne veltui juos vadino: „armijos akys ir ausys!" 20 dieną mes išgirdom, kad pėstininkai ir tankistai ruošia si švęsti Tarybinės Armijos dieną. O artileristai šia proga paprašė vadovybės leisti vie toj saliuto šauti iš pabūklų ir minosvaidžių „į išžvalgytus taikinius". Kalba — jiems lei do. O kaip mes, žvalgai, švę sim? Nutarėm šventėms su čiupti karininką. Toks bran gesnis. . . Suplanavom operaciją. Va das patvirtino. Kai pradėjau šaukti savanorius, pasiprašė visi žvalgai kaip vienas. O jų buvo nemažai. Išrinkau, ži noma, geriausius. Ir save. Nužiūrėjom vietelę priešo stovykloje. Mūsų manymu, tai galėjo būti priešo stebėji mo punktas. Suprantama, ten ir karininkas turi maišytis. Staiga dieną, vasario 22-ąją, žvalgai pastebėjo, kad mūsų numatytoj vietoj sujudo prie šas. Kuo čia kvepia? Plano nekeitėm, bet paramą (Nukelta j 4 psl.)
3
TARYBINIS STUDENTAS
Visasąjunginis studentų agitž.vgis, skirtas V. Lenino 100-sionis gimimo metinėms _________________
psl.
KULTŪROS
Šviesios akimirkos Per baltąją pūgą, per pasi šiaušusius sniego vėpūtinius atsiyrė sveteliai. Seimininkai —■ išskėstomis rankomis. Kaip gi kitaip! Tiek mokslo vyrų, tiek pasakorių, išmoningų ar tistų Kapsukas seniai regėjęs. Sujudimas LLKJS rajono ko mitete. Pirmasis sekretorius Andrius Muraška rodo rajono jaunimo organizacijos pasi didžiavimą — Darbo Raudo nosios Vėliavos ordiną, ato kvėpio sekundę rikiuoja šaš kes. .. Tačiau atokvėpis trum pas. Laukia susitikimai su ra jono žemdirbiais, moksleiviais, inteligentija. 1 studentiškos kultūros die nas Kapsuko rajone, skirtas V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms, atvyko daugiau nei pusšimtis Universiteto atsto vų. Kartu su prorektoriumi, istorijos mokslų kandidatu Broniumi Sudavičiumi, profe soriumi Kazimieru Daukšu, teisės mokslų kandidatu And riumi Bulota, Teisės fakulteto dekanu, teisės mokslų kandi datu Pranu Kuriu, Skaičiavi mo centro viršininku, fizikosmatematikos mokslų kandida tu Algiu Nagele, Universiteto komjaunimo komiteto sekre toriais Justinu Karosu ir Ro mu Valentukevičiumi — liau dies teatro artistai, satyros mi
niatiūrų teatras „Faktas", et nografinis ansamblis. Septyni susitikimai per dvi dienas įvyko rajone. Universitetiečiai susitiko su Kalvari jos, Kazlų Rūdos, Igliaukos, Kapsuko vidurinių mokyklų moksleiviais, Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos jaunaisiais gamybininkais, Iza belės Laukaitytės, „Lenino ke liu" kolūkių žemdirbiais. Di džiulis susidomėjimas Univer sitetu, šiluma lydėjo svečius kiekviename žingsnyje. Rajo nas seniai laukė mūsų atstovų. Štai j Igliauką, į susitikimą su Universiteto dėstytojais ir studentais, nepaisant siaučian čios pūgos, atvažiavo Gude lių, o į Kazlų Rūdą — Plutiš kių vidurinių mokyklų moks leiviai ir mokytojai. Audrin gos katutės, gėlės lydėjo kiekvieną profesoriaus, neiš senkančio pasakoriaus, K. Daukšo, docentų B. Sudavičiaus, A. Bulotos, P. Kūrio pa sakojimą apie Universitetą, tarptautinę padėtį, kiekvieną mūsų meninių kolektyvų pa sirodymą. Vyko išties abipu siai naudingi pokalbiai su abiturientais — busimaisiais studentais. Savo ruožtu kapsukiečiai pasakojo apie rajoną, miestą, nuolat augančias jo pramonės įmones.
Ilgai iš atminties neišblės susitikimas su Kapsuko mais to pramonės automatų gamyk los jaunimu. Nuo 57 žmonių įsikūrimo pradžioje prieš de šimt metų iki 1700 dabar — daug kalba tokie augimo tem pai! O jaunas, energingas ga myklos direktorius Jonas Šeš kevičius su pasididžiavimu pa sakoja apie įmonės ateitį, pui kias jaunimo laisvalaikio va landas. Jau penkti metai draugau jame su Kapsuko rajono S. Nėries kolūkiu. Šią vasarą Universiteto studentai čia sta tys kultūros namus. Tačiau per kultūros dienas buvo susi tarta dėl nuolatinės draugystės ir su visu rajonu. Simboliška draugystė — ir Universitetas, ir rajonas pavadinti Kapsuko vardu. Studentų kultūros dienų Kapsuko rajone baigiamasis akordas — miesto kultūros namuose. Daug šiltų žodžių tarta šeimininkams, rajono komjaunimo komitetui. Po jungtinio mūsų meninių ko lektyvų koncerto miesto moksleiviai sceną nuklojo gėlėmis. LLKJS rajono ko mitetas apdovanojo visus ko lektyvus Garbės raštais. O mes tarėme: — Kelio į Kapsuką neuž miršime!
Nuoširdūs susitikimai baigėsi Kapsuko kultūros namuose. Universiteto dėstytojai ir stu dentai čia susitiko su moksleiviais (nuotr. viršuje kairėje .ir apačioje dešinėje). LLKJS Kapsuko rajkomo sekretorius A. Muraška, VVU prorektorius doc. B. Sudavičius, doc. P. Kūris apžiūri Darbo Raudonosios Vėliavos ordiną, kuriuo apdovanota rajono komjau nimo organizacija (nuotr. viršuje dešinėje). Nuoširdžiai sutiko Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos jaunimas Teisės fak. dekaną doc. P. Kūrį, su dideliu susidomėjimu klausėsi jo pasakojimo apie Prancūzijos jaunimo gyvenimą (nuotr. viduryje). Koncer tuoja etnografinis ansamblis (nuotr. apačioje kairėje). Kalba profesorius K. Daukšas (nuotr. apačioje viduryje).
AUKOJIMASIS PASIRINKTAM DARBUI P. DUNDULIENEI — 60 METŲ
I. DAGIO nuotr.
Jubiliatė gimė Pilypų kai me, netoli Švenčionėlių, ma žažemio valstiečio šeimoje. Mokslo žinių troškimas Pranę Stukėnaitę atvedė į sulenkė jusį Vilnių. Atrodo, kad Vilnijos krašto savitumai, meilė liaudžiai, tė viškės artojų dainos, verčiant juodas vagas, paviliojo tuo met ją. 1935 m. baigusi Vil niuje gimnaziją, ji įstojo į Vilniaus S. Batoro universite tą studijuoti etnografijos. Uni versitete jubiliatė klausėsi žymių profesorių — K. Mošinskio, H. Lovmenskio ir ki tų. 1939 m. baigia universite tą ir gauna filosofijos magist ro laipsnį už monografiją „Marcinkonių apylinkės". 1939 m. jubiliatė pradėjo dirbti Lietuvių mokslo drau gijoje, vėliau ilgą laiką darba vosi Lietuvos MA Istorijos institute, o, teberūkstant karo
griuvėsiams, pakvi e č i a m a dirbti į mūsų Alma Mater. Tautos sukauptų lobių ver tinimas, meilė savajai gimti nei — štai tas neišsenkantis šaltinis, vertęs jubiliatę net sunkiausiomis (okupacijos ir pokario metai) gyvenimo die nomis tyrinėti savo tautos praeitį. Jubiliatė rūpinosi Et nografijos muziejaus parengi mu iš J. Basanavičiaus su kauptų rinkinių, kad jie būtų prieinami visuomenei, o Uni versitete padėjo įkurti Etno grafijos katedrą. Jau seniai išryškėjo P. Dundulienės pagrindinė moks linio darbo kryptis — visą dėmesį ji paskyrė Lietuvos žemdirbystės istorijai, nepa miršdama tradicinių lietuvių agrarinių ir kalendorinių švenčių bei apeigų. 1954 m. Maskvoje sėkmingai apgynu si kandidatinę disertaciją ir
gavusi docento vardą, jubi liatė ir toliau tyrinėja įvairias Lietuvos žemdirbystės proble mas, kaupia ir apibendrina gausią etnografinę medžiagą, visą laiką vadovaudama stu dentų etnografinėms ekspedi cijoms, kurių per 25 darbo metus Universitete (ekspedici jos nuo 1949 m.) buvo 21. Šio se ekspedicijose šimtai stu dentų išmoko etnografinio darbo abėcėlės. Jubiliatė dirba didelį ir įvairų visuomeninį darbą. Ypač jos mėgstama sritis — padėti besidomintiems etno grafija. Iš tiesų pats kilniau sias tikslas — padėti žmogui surasti tinkamą vietą gyveni me. Drg. P. Dundulienė, vado vaudama studentų kursiniams bei diplominiams darbams, vi suomet pataria, pamoko, o, be to, dar vadovauja istorikųstudentų mokslinės draugijos veiklai, padeda pasiruošti SMD konferencijoms, daly vauja Universiteto kraštoty ros klubo taryboje, ugdo nau
jus Lietuvos lobių ieškotojus. 1968 m. P. Dundulienė ap gynė istorijos mokslų daktaro disertaciją, pagerbdama žem dirbių tautą veikalu apie žem dirbystę „Žemdirbystė ir jos įrankiai Lietuvoje (nuo se niausių laikų iki 1917 m.)". Jubiliatė per 30 kūrybinio darbo metų išspausdino dau giau kaip 100 mokslinių darbų ir populiarių straipsnių. Šiuo metu mokslų daktarė P. Dun dulienė jau yra įteikusi „Va gos“ leidyklai monografiją „Veliuonos krašto buitis ir kultūra", o „Minties" leidyk la žada išleisti monografiją „Lietuvių agrarinės šventės". Universiteto kraštotyrinin kai ir istorikai — SMD nariai sveikina jubiliatę garbingos sukakties proga, linki ilgų, kūrybingų gyvenimo metų, neišsenkančios energijos, ruo šiant naujus liaudies kultūros tyrinėtojus. Istorijos fak. SMD, Lietuvos TSR istorijos ir kraštotyros būreliai
mokyklų UKŠTŲJŲ slidinėjimo varžybose Ignalinoje dalyvavo ir mūsų universiteto moterų bei vyrų komandos. Pirmą varžybų dieną mote rys rungtyniavo 5 km, o vyraiį kova virė moterų tarpe. Pir- LTSR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ teko sidąbro medalis. V. Dau šetaitė, O. Bartkaitė, J. Kri ginytė užėmė ketvirtą vie vaitė. Jos ir yra komandos 15 km distancijose. Greičiau■ mame etape pirmauja KKI SPARTAKIADA tą. Na, o komanda (įskaita — „ramstis". Šiemet gerai joms siai 5 km nuotolį įveikė Uni komandos atstovė D. Siaudipenki rezultatai)? Ir čia ne- „akompanavo" jaunesnės versiteto studentė Anelė Šeše tytė, nuo jos netoli atsiliko žymiai laimėjo KKI. draugės V. Dauginytė, K. Ur taitė. Jos laikas 21 min 3 sek. mūsų komandos atstovė K. Vyrų 20 km nuotolyje vėl bonavičiūtė, V. Eidukonytė ir KKI atstovė V. Dapkutė, pra Urbonavičiūtė. KKI koman „sirgaliai" neslėpė jo, bet po dviejų dienų pir- sau lygių neturėjo VPI stu- kitos. Susirgus S. Mečėjui, ir laimėjusi Anelei 36 sek., už dos - dentas K. Milašius. Iš mūsiš- merginoms, ir vyrams vado ėmė antrą vietą, o Vilniaus džiaugsmo. Bet antrame eta- mavo mūsų merginos. Vyrų grupėje estafetę lai- kių geriausiai pasirodė V. vavo treneris H. Stašelis. Nors Pedagoginio Instituto atstovė' pe — pirmoji Universiteto J. Jankūnaitė — trečią vie- studentė J. Krivaitė. KKI ko mėjo VPI komanda. Mūsų Mikulionis ir V. Vainilavi- vienam sunku buvo visur manda pralaimi apie 30 sek. vyrai Š. Papreckis, S. Raščius, či,us (atitinkamai 1:16. 39 ir suspėti, bet treneris H. Sta tą. (Atkelta iš 2 psl.) Dabar jau „musų gatvėje" V. Vainilavičius ir V. Miku 1:19. 56) Komandinėje įskai negailėjo laiko. Komandomis (buvo imami šventė, Trečiame etape mūsiš- lionis kovojo pagirtinai ir toje, nestartavus dėl ligos Š. šelis mums sustiprino. Dabar užda — O vis tik čempionėmis rezultatai) nušeši geriausi Papreckiui, likome šeštoje galėjome būti, — pasakė po vinys tapo reikšmingesnis. kę V. Dauginytę ištinka ne- užėmė ketvirtą vietą. Sutemus artileristai pradėjo galėjo mūsų moterys, nežy- sėkmė. Prieš kalniuką ji paPagaliau lemiami štai tai vietoje. varžybų A. Šešetaitė. — Trū apšaudyti priešo pozicijas, miai aplenkusios KKI ko sivijo KKI antros komandos — moterims 10 km, o vyrams Suvedus visų nuotolių re ko sportinės laimės ir geres pionieriai padarė taką per atstovę TSRS jaunių irklavi- 20 km. Mūsų merginos pasi zultatus, paaiškėjo, kad mer nių pasiruošimo sąlygų. minų lauką. Nepastebėti prasi- mandą. mo čempionę S. Pacauskaitę. ryžo nepasiduoti, o vyrai ginų tarpe nugalėjo KKI, ant Taip, Anelė teisi. KKI ko Vyrų tarpe 15 km nuotolį Kaip priimta slidininkų, Vir- bent viena vieta pakilti aukš ros VVU ir trečios VPI ko manda jau nuo sausio vidu gavom iki priešo apkasų. Da lis žvalgų šoko į juos, kiti pa laimėjo Vilniaus pedagoginio ga paprašė „vėžių". S. Pa- čiau, Ištraukus burtus, paaiš- mandos. Vyrų — VPI, KKI rio gyveno Ignalinoje ir ruosiliko viršuje. Mūsų priešas causkaitė jų nedavė, be to, kėjo, kad KKI atstovės star- VISI. Mūsų vyrai iškovojo sėsi varžyboms. Tuo tarpu nelaukė, bet kada žvalgai šoko instituto studentas K. Mila- dar savo slidėmis prispaudė tuoj a vėliau negu mūsiškės, jiems planuotą šeštą vietą. mūsų tiek vyrai, tiek mergišius. Labai nesisekė mūsų vy į apkasus, jis pradėjo praga Šiame straipsnyje, kaip ir nos ruošėsi žiemos sesijos varžovės slides ir pastūmė j o tai turėjo reikšmės, nes riškai šaudyti iš automatų. Te rams. Stipriausi Universitete sniegą. Tuo tarpu KKI pirmo sniegas iš ryto užpustė sil varžybų metu, didesnis dė egzaminams, o kai kurie sli ko pasinaudoti granatomis.. . slidininkai V. Mikulionis, S. ji komanda sumažino skirtu džių vėžes, be to, žymiai ge mesys skiriamas merginų ko dinėjimo rinktinės nariai da Priešų būta daugiau, negu mą, o etapo pabaigoje jau riau šluožti, kai žinai, kaip mandai. Tai gal todėl, kad lyvavo gyventojų surašyme. galvojom. Mums padėjo ne Raščius ir H. Sakalinskas su išėjo į priekį. Paskutiniame sekėsi tavo varžovams. norėjome ir tikėjomės matyti Ir tik dešimčiai dienų jiems laužė slides, o V. Baltušis pa etape mūsų komandai atstova tikėtumas. Moterų tarpe, įveikus 5 merginas čempionėmis. Juk buvo organizuota sportinė sto Prityrę pagrobimo grupės siklydo. Iš jų tik V. Mikulio vo A. Šešetaitė, o KKI — km, pirmauja mūsų Anelė Še- jos jau keleri metai iš eilės vykla Vilniuje. žvalgai išrinko tinkamą „lie nis, pakeitęs slidę, baigė nuo V. Dapkutė. Nors ir labai šetaitė, jai tik kelias sekun užimdavo trečią vietą ir šie Aukštųjų mokyklų studen žuvį" ir vikriai nušliaužė į tolį. Beje, jei ne ta nesėkmė, stengėsi Anelė, bet varžovės des pralaimi KKI studentė V. met buvo realios galimybės tų spartakiados varžybomis mūsų pozicijas. Vidas drąsiai galėjo pretenDapkutė. Pirmoji į finišo tie pakilti aukščiau. Todėl mūsų slidininkų startai nesibaigė. Mes mestelėjom dar po vie- II duoti į pirmaujančių gretas. nepavijo. Tad estafetę 26 sek. siąją išeina mūsiškė V. Ei- slidininkių treneris S. Mečė- Tikėkime, kad dar ne vienose skirtumu laimėjo KKI koman ną granatą, netgi ir priestan- B Bendroje įskaitoje nugalėjo jus ir jo auklėtinės dirbo nugalės šauni mūsų kinių, pasiėmėm du sužeistus ' Vilniaus Pedagoginio institu da. Skaitytojas paklaus, kodėl dukonytė. Finišuoja mūsiškės daug, negailėjo jėgų ir laiko. varžybose komanda, dar ir jos saviškius, dėl viso pikto dar to komanda, mūsiškiai — šeš liko nenubausta KKI estafe J. Krivaitė, V. Dauginytė, O. Komandos užimta antroji vie merginų patirs pergalės džiaugsmą, kad tės komanda. Mat, minėta Bartkaitė, A. Šešetaitė. O vieną „liežuvį" ir grįžom at- toje vietoje. įvykį matė tik keli varžybų kaip jos varžovė V. Dapkutė? ta — didelis trenerio nuo ir mūsų vyrai daug kam dar gal... Antrą varžybų dieną — es daJyviai, o teisėjų kolegijos Suvedus rezultatus, pasirodė, pelnas. Nuo pat pirmo kurso, „sumaišys kortas". Vadas ir štabo viršininkas vertėjo (Leningrado miškų tafetės. 4X5 km moterims ir narių tuo momentu ten nebu kad V. Dapkutė laimėjo tik. .. jo vadovaujamos, treniravosi A. KUPČINSKAS instituto buvusio studento) pa 4X^0 km vyrams. Atkakli vo. Nors KKI komanda laimė- 3 sekundėmis, o Anelei ati- dabar jau diplomantės A. Šegalba apklausinėjo „liežuvį". Jie vaišino jį karšta arbata. Siūlė ir 100 gramų — atsisa kė. REDAKTORIUS Belaisvis buvo štabo kari ALGIS KUSTA ninkas ir suteikė vertingų ži nių. Sužinojom ir pagyvėjimo priešo pusėje priežastį. Belaisvis papasakojo, kad Palangos prekybos valdyba Profesorius Goliavinas, kaip dvejetą ir visiškai pamirštate, Žmogų reikia gerbti! jų divizijos vadas fon Altchaikviečia studentus padirbėti Profesorius paskubėjo na vasaros metu. Darbininko vi mas nutarė Tarybinės Armijos paprastai, vaikščiojo po audi kad mus moko prie kiekvie dutinis mėnesinis atlyginimas dieną atlikti psichologinį ma toriją. Priėjo prie studento no studento prieiti individua mo. — 100 rub. Apgyvendinami ir Sekančias tris valandas įvy baisiausiai liai, ieškoti, taip sakant, rakto nevrą ir sugadinti mums šven Usokino, kuris duodamas reikalingas inven kiai vystėsi taip.. Namo skam į kiekvieno širdį. stengėsi gauti išsvajotąjį tre torius. tę galinga artilerijos ugnim — Usokinas buvo nepasi bino neetatinis daugiatiražinio jetą. bei puolimo imitacija. Norintieji atvyksta j VVU ruošęs egzaminui, — paprieš laikraščio korespondentas, la — Jūsų žinios, — tarė pro komjaunimo komitetą iki va Menu, per pačią šventę, sario 25 dienos. taravo Goliavinas. boratorijos viršininkas, o taip fesorius, — artėja prie abso 1943 m. vasario 23 d., aktyvių Komjaunimo komitetas — Ach, profesoriau, jūs pat daugybė nežinomų asme veiksmų priešas nerodė. Tik liutaus nulio. Kaip bebūtų riausiai suardėm jo užmačias. liūdna, bet mums dar teks su visai nenorite manęs supras nų. ti! Usokinas — profsąjungos Ateidinėjo ištisos delegaci mis gatvėmis, stengdamasis Netrukus mes atnaujinom sitikti vėliau. — Betgi profesoriau, aš mo aktyvistas, mokosi neatsitrauk jos: butų skyriaus, moterų ta nesusitikti su praeiviais. Stai puolimą ir priešą nuvijom iki Lietuvos TSR istorijos, ga iš už kampo iššoko grupė kiausi ir mokiausi. O išeina, damas nuo visuomeninių rei rybos, komjaunimo aktyvo. TSRS ir Visuotinės istori pat upės Mius. jos katedrų kolektyvai Vakare, 10 vai., po profe žmonių. kad visiškai nieko nežinau? kalų, savo asmeniniu pavyz B. BLAŽYS reiškia nuoširdžią užuo džiu užkrečia plačius profsą soriaus buto balkonu įvyko — Mes negalim leisti, kad — paklausė Usokinas. VVU dėstytojas jautą istorijos mokslų — Kodėl gi taip kategoriš jungos narių sluoksnius žinių mitingas visuomeniniais pa geriausias instituto draugovi daktarei e. prof. p. P. ninkas draugas Gurkinas būtų DUNDULIENEI dėl jos bro kai? Kai ką, aišku, jūs žinote. troškuliu. Jūs pagalvojote, ko grindais. lio mirties. Ir Goliavinas neišlaikė. atsiliekantis moksle, — praūžė — Štai ir puiku. Iki greito kį visuomeninį rezonansą su — Veskite mane, — pavar pro šalį. kels lengva ranka parašytas pasimatymo, profesoriau! KLAIDOS IŠTAISYMAS gęs tarė jis. — Kur jis, nfepa— Ne pas mane, — atsidu — Iki rudens, — patikslino dvejetas? .. Tramvajaus stotelėje prie keičiamas, veiklusis, neatsi so profesorius, šluostydamas dėstytojas. REDAKCIJOS ADRESAS: Praeitam laikraščio nume Po 20 minučių profesorių Goliavino priėjo sportiškos iš traukiantis, puikiai suderinan šaltą prakaitą. — Mūsų fa Vilnius, MTP-3, Universiteto ryje mūsų konsultacijoje „Ka Goliaviną iškvietė į dekana vaizdos jaunuolis. kultete, atrodo, nėra studento tis, su ugnele, gerai užsireko g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. rinė Įskaita“ priešpaskutinio tą. Dekanas pasitiko jį prie i— Jūs, hm. . . — burbtelėjo mendavęs, jautrus, žinomas Gurkino. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. sakinio pabaigą reikia skaity kaištingai kraipydamas gal jis, neištraukdamas rankų iš pelnytu autoritetu, kur jis, Iš Rygos politechnikos Rinko ir spaudė LKP CK Lei ti taip „ ... baudžiami bauda vą: kišenių. — Jūs veltui įžeidė- Usokinas? instituto laikraščio dyklos spaustuvė Vilniuje. ... Grįžo iš instituto profe iki 10 rub., kurią uždeda ka — Negerai, oi, negerai! te šitą... Usokiną. Aš, gal U Štai „Jaunais inženieris" LV 09076 Užs. Nr. 696 rinis komisaras". „ai jūs parašėte Usokinui būt, jo dėka boksininku tapau. sorius pačiomis tamsiausio
ŠVENTĖ ŠVILPIANT
Čempionėmis galėjome būti
KULKOMS
Saugokis aktyvisto!