VILNIAUS VAI STYRINK) V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO
REKTORATO,
PROFSĄJUNGOS, PARTINIO IR KOMJAUNIMO KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap
Adomas Zaborskls iau nuo pat pir mųjų studijų dienų buvo vienas akty viausių fakulteto visuomenininkų. Ak tyvus draugovininkas, puikus saviveik lininkas, energingas vasaros darbų sto vyklų organizatorius — taip Ils spėjo užsirekomenduoti pirmame kurse. Ant rame kurse, iš kurio buvo pašauktas į armiją, Adomui Jau buvo patikėtos fakulteto komjaunimo komiteto sekre toriaus pareigos. Armijoje Adomas įro dė, kad jis pateisino draugų pasitikė jimą, įrodė, kad lis vertas būti pasie niečiu. Nuolat kelia kvalifikaciją vien penketais laikydamas egzaminus. Už KUIkią tarnybą gavo 16 padėkų Ir gyrimų, nors dar tik pradėjo antruo sius tarnybos metus. Jau pirmaisiais tarnybos metais — ne toks dažnas reiškinys — buvo apdovanotas karinės Ir politinės parengties žymūno ženkleliu.
S. m. sausio 27 d. Adomas priimtas kandidatu i TSKP. . Laisvalaikiu kartoja fiziką, anglų kalbą nenori būti tarp atslliekaniių. kuomet grįš Į antrąjį kursą. Suprantama, kario, o tuo labiau pa sieniečio, kelias ne rožėmis klotas. Ir ypač apmaudu, kad kai kurie draugai savo nevykusiomis pažiūromis verčia sunkiai susimąstyti karius. Spausdina me Adomo laišką.
VASARIO 22 DIENĄ į UNI VERSITETO AKTŲ SALŲ RINKO. SI STUDENTAI PAMINĖTI 46-JŲ TARYBINES ARMIJOS IR KARI NIO JŪRŲ LAIVYNO METINIŲ. ATĖJO ČIA IR TIE, KURIŲ DRAUGAI IR BROLIAI TARNAU. ja Šlovingosios tarybines ARMIJOS GRETOSE. jįilINEJIME DALYVAVO N. KA RINES DALIES ATSTOVAI. PO TO KARIAI PARODE UNI VERSITETO DĖSTYTOJAMS IR STUDENTAMS KONCERTĄ. MOŠŲ INF.
ATLIEKAME
Kiekvieną „Tarybinio studento“ numeri skaitau su didžiausiu susidomėjimu, ypač eilutes apie fizmatus, nes vis dar prisimenu savo fakultetą. Nu tariau parašyti apie savo paslenietišką gyvenimą, nors jis toks kuklus ir paprastas, jog studentui skai tyti, gal būt, ir neįdomu. Teko išgirsti iš kai kurių draugų, jog tarp studento ir kareivio labai maža kas bendro, todėl neverta esą leisti veltui laiką ir rašyti kareiviui laiškus.. . Nežinau, gal ir tiesa, bet man, perskaičius šios eilutes, pasidarė sunku ir gėda už tą draugą-studentą, kuris taip išsireiškė. Skirtumas užsiėmime yra gana nemažas, bet sie kimuose, svajonėse — ne. Jis man rašo, iog sten giasi. dirba, nori tapti žmogumi, kurti laimę sau ir kitiems... Tai puiku. O kareivis? Kas bebūtų, kepina saulė ar lyja lietus, sninga ar spigina šaltis, dieną ir naktį karys — pasienie tis eina 1 tamsą, pūgą, šalti vykdyti kovinio Įsa kymo, budriai saugo valstybinę Tėvynės sieną, kad visa liaudis, pakilusi l kovą už šviesią ateiti — komunizmą, galėtų dirbti, kurti. Pasienietis eina saugoti talkos, valkų ramybės ir didžiuojasi, kad jo saugoma šalis ryžtingai stato džiugų rytojų. Mūsų šalies priešai sako, kad Tarybų Sąjungos siena už rakinta spyna. . . Taip, spyna, tik ne geležine, ne bylia, o tekia, kuriai nėra visrakčių. Kartais klau sydamas šykščių įsakymo žodžių, prisimeni drau gus, kurie linkėjo sėkmės ir žadėjo laukti, prisime. ni šiltus laiškų žodžius ir tada dar labiau sustipri ni budrumą, nes žinai, kad tavimi, pasieniečiu, ti ki, Tau patikėjo visų laimės sargybą. . . Ir nebūna tada sunku, nebūna šalta, nebūna lietaus. . . O po tarnybos, laisvalaikiu — svajonės, ateities planai, mėgstamas užsiėmimas, ryžtinga ir kupina ilgesio daina. . . Daugelis, palinkę prie vadovėlių, gilina savo žinias mėgstamoje srityje, žodžiu, ka rys, kaip ir kiekvienas tarybinis jaunuolis, gyvena pilną, turtingą gyvenimą, ugdo savyje valią, ryžtą ir, sugrįžęs prie staklių ar auditorijon, su dar di desniu užsidegimu tęs talkų darbą. Karys — pasienietis auga idėjiškai, politiškai. Daugelis komjaunuolių čia, pasienyje, gauna pur purini TSKP nario bilietą, kuris įkvepia dar ge riau tarnauti, būti avangarde. Dabar 46-ąsias Tarybinės Armijos Karinio Jūrų Laivyno įkūrimo metines sutinkame su nema žais laimėjimais kovinėje parengtyje, tarnyboje. Mes priėmėme padidintus soc. įsipareigojimus kel ti savo meistriškumą, politini lygį. Noriu palinkėti visiems Universiteto dėstyto jams, studentams sėkmės darbe, moksle ir užtikrin ti, kad Tėvynės sieną saugosime dar budriau, kad visi galėtų įgyvendinti savo svajones, jų |arpe ir Tu, kurs rašei man aną laišką. . . Eil. A. ZABORSKIS Užkarpatė
Vasario 23-ji — 46-osios Tarybinės Armi jos ir Karinio Jūrų laivyno metinės. Atžy mėdami šią dieną, mes vėl prisimename jus, mieli studentai ir dėstytojai, prisimename studentiško gyvenimo romantiką biblioteko se, kolūkių laukuose, mokomosiose praktiko se ir kiekviename žingsnyje. Prieš keletą sa vaičių jūs išlaikėte žiemas sesiją. Žengėte dar vieną žMigsrj Į prieki. O mūsų vietos tuščios. . . Mes stovime vietoje. Prieš keletą mėnesių mes palikome univeriltetą, iškeitėme knygas t ginklus. Iškeltėme lam, kad atliktume pareigą Tėvynei. Ne, mes nestovime vietoje. Mes gilinamės į kovines ir
I I I I I I I I I I I I 1 I I 1 I I I I I I I I I I 1 I I I I I I lingas mums būtinai ir anglis-1 tas. S Gausus būrys Gajūs dar Gaurėje religiniai I_______ ____ n
Ir nemažas nuopelnas čia ten ka studentams. Tikimės, kad Universiteto komjaunuoliai neužmirš Gau rės ir šiais metais. Mūsų apy linkėje bus pastatyta nauja vi durinė mokykla. Kitiems mokslo metams būtinai reika lingas fizikos mokytojas. Rei kalingas fizikas, kuris ne tik žinotų dėsnius ir formules, bet ir galėtų padėti radiofikuoti mokyklą. Žodžiu, reikalingi žmonės, kurie mylėtų savo specialybę. Nėra abejonės, kad Universitete tokių — daug. Ir gal būt vienas iš jų nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. pradės dėstyti fiziką Gaurės vid. m-loje. Laukiame! Reika-
K. TURONIS R. MALSKAITIS Tarybinės Armijos kariai
Pas musų gamybininkus
DRAUGAI STUDENTAI! JŪSŲ LAUKIA GAURE! Jau kelinti metai Tauragės rajono Gaurės apylinkė yra še fuojama Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. Universiteto studentų. Tai studentų ranko mis „Lenino keliu“ kolūkyje pastatyta erdvi veršidė ir kar vidė, tai studentų rankos pa ruošė praeitų metų vasarą to nas organinių trąšų. Universiteto studentams pranešame džiugią žinią — štais metais Gaurė tapo pir maujančia apylinke respubli koje, jei Įteikta LTSR Mi nistrų Tarybos Raudonoji pe reinamoji vėliava. O luk prieš karą Gaurė buvo baisus už kampis, paskendęs tarp miškų ir pelkių. Netokia šiandien Gaurė. Pasikeitė jos veidas
politines žinias. Mes saugome taiką. O jums visiems norime palinkėti naujų laimėjimų ke liant mokslini lygi, toliau gilintis į pasirink tų’U sneclalybių įdomybes. Norime atskirai pasveikinti su pasiektais laimėjimais ir palinkėti dar didesnių visam uamtos fakulteto kolektyvui, o ypač dekanui doc. Ch"mskiui, III ir i kurso geogra fams. Būkite ramūs, brangūs mūsų draugai studentai! Mes saugome taiką!
Ekonomikos r__ fakulteto finansų _specialybės .................... ... fab. prietarai. Visų gauriškių var-| studenčių dirba „Spartos' du prašome chemijos fakulteto! rike. Tiesa, pirmasis pusmetis, studentų, kad jie atvyktų pas! nors ir buvo pirmieji savaran. mus su „stebuklais". Norėtu ! kiško darbo mėnesiai,- nebuvo me pasiklausyti ir koncerto ! toks įdomus, kai dabar. Jos Kolūkiečiai dėkingi Unlversi- daugiausia dirbo kaip praktiteto estradiniam orkestrui (va-| kantės ir savarankiškai pasidovas J. Ci.ūnėlis), kuris kon-5 reikšti nebūdavo progos. Tacertavo Gaurėje praeitais me-1 člau kiekviena darbo diena, tais. Laukiame jo ir šiemet. kiekvienas susitikimas su fabLaukiame studentų ir vasa-j riko darbininkais atskleisdavo ros atostogų dienomis. Jūsų! mergaitėms vis naujas paslapparama mums visada reikalin-j tls. Ir vargu, ar sėdėdamos ga. * | mokyklos suole, Jos kada nors Aleksandras Morozovas pagalvodavo, kad ateityje IšTauragės raj.. Gaurės vid. moks valdyti kojinių mezgimo m-los direktorius | mašinas. Net ir Įsivaizduoti sunku, kaip sudėtingus mez-
1
I
g1
gėjos rankų Judesius gali pa keisti mašinos. O dabar jau Jos ir pačios atlieka šiuos sudėtin gus darbus. Merginos dabar iš moko ne tik pačios valdyti su dėtingas mezgimo mašinas, bet gali pamokyti savo drauges. Štai dvi neperskiriamos araugės Danguolė Konsevičiūtė bei Irena Kasperavičiūtė ne tik geros rūšiuotojoš, bet ir pui kiai aptarnauja kojinių džiovi nimo aparatus. (Nuotrauka Nr. 1). Pamėgo šias puikias geras darbininkes ir darbo draugai, kurie nuolat stengia si joms padėti. O Nijolę Mer kytę nuo pirmųjų darbo dienų nepaprastai viliojo mezgimo staKies. Ji atyažiai stebėdavo prityrusias darbininkes, mokė si, o dabar pati valdo šias ma šinas (Nuotrauka Nr. 2) Nuo Jos neatsilieka' ir darbo draugė Klinkinskaitė Virginija, < " Ji ne tik gerai aptarnauja mezgimo mašinas, bet ir siuvimo ceche pakeičia prityrusią siuvėją. Baigiasi darbo diena. Užve ria merginos fabriko duris. Ta čiau jų darbo diena dar nepa sibaigė. Ji tarsi susideda iš dviejų dalių. Vakarais jos, ly dimos skardaus juoko, lekia į universitetą ir paskaitas, kur prasideda antroji darbo dienos dalis. Auditorijos ir cechai, uni versiteto dėstytojai ir fabrikų darbininkai — tai jų pirmoji gyvenimo -mokykla ir pirmieji mokytojai. J. Levicko tekstas Ir nuotraukos
#oporwE 4Py3bn K3 MOA/ĮABKM,
GERIAUSIA GRUPĖ III geografų kursas. Aš- ne iš karto. Juk pas mus taip tuonlolika žmonių — tai, pa- pat buvo skolininkų, buvo ne lyginti , nedidelis kolektyvas, sklandumų. Dabar kurse ne tik bet draugiškas. Čia jautriai rū. kiekvienas asmeniškai už save pinamas! draugais, kartu per atsako, bet ir už draugus. Mes gyvenamos nesėkmės. domimės, kodėl ties draugo išaugo „n“, kodėl Praėjo penkios sesijos — pavarde tai lygiai tiek, kiek dar jų yra draugas gavo trejetą. prieš akis. Praėjusi sesija mū Elgzaminams mes ruošėmės sų kursui sėkmingiausia. Nėra grupėmis: 2—3 žmonės. Tai skolininkų, kurie temptų gru labai padeda įsisavinti dalyką, pę atgal, darytų gėdą kursui... Išsiaiškinti sunkesnius klausi Ir trejetų nedaug gavome. Lai mus. kėme penkis egzaminus, kurie Kiekvieną mėnesį būna gru nebuvo lengvi — pollti lė eko. pės komjaunimo susirinkimai. nomija, kartografija, pasaulio Jie praeina gyvai, dalyvauja dalių fizinė geografija. __ ogrupė, --r-, _____ o- visi komvisa kadangi Vlskas pasiekiama darbu ir jaunuoliai. Tiesa, pasitaiko ir
SVARSTANT SESIJOS REZULTATUS Pasibaigus žiemos sesi jos egzaminams, paaiškėjo, kad pažangumo rodiklis gamtas fakultete, palyginus ■ ■ su praeitų metų pavasario ■ sesija mažai kuo pakilo. ■■ Jei pavasarį jls buvo ly ■ gus 88,16%, tai rudens se_ mestre — 90,26%. Se■ Imtasi ■ mestro metu buvo priemonių pažangumui pa ■ kelti, bet vis dėlto rezul ■ ■ tatai buvo ne ypatingi. Net 34 studentai žiemos sesijos metu gavo nepatenkinamus pažymius. Tai rodo, kad rimtai ■ toli gražu ne visi dirbo prieš egzaminus ir ■ semestro metu. Daugiausia įsiskolinimų gavo II geo grafų kursas — 8, Nedaug nuo jų atsilieka biofizikų ■■ II kursas: Jie gavo keturis ■ dvejetus. Suvedus rezulta. tus, pasirodė, kad gamtlninkai silpnai žino aukštąją matematiką: šio dalyko daugiausia nepatenkinamų pažymių. Kyla klausimas, kur glū ■ di tokių rezultatų priežas tis? Atsakymą rasti nesun ■ ku. Semestro metu eilė stu dentų praleldinėjo užsiėmi ■ mus, pasyviai dalyvavo pa*
skaliose. Ypač blogas lan komumas I biologų k. (pra. leistos 204 akadem. vai. be pateisinamos priežasties) I geografų k. (103 akad. vai.), II biologų k. (133 akad. vai.j. Rezultatai aki vaizdūs: visi šie kursai ir turi įsiskolinimus. Fak. komjaunimo biuras nutarė imtis priemonių, kad praėjusios sesijos re zultatai nepasikartotų pa vasari N,-.s-::ęv-c komjau nimo grupėse svarbiausiu uždaviniu laikyti mokymą si ir artimiausiu metu lik viduoti įsiskolinimus. De kanas paragino visus sko lininkus atsiskaityti Iki ko vo 1 d. Pavasario semestre bus sustiprinta paskaitų lankomumo kontrolė. Lau kiame aktyvesnės katedrų pagalbos. Visus šluos klausimus apsvarstys atviras komjau nimo organizacijos susirin kimas. kuris įvyks arti miausiu metu. Be abejo, susirinkime bus pasiūlyta daugiau priemonių pažan gumui kelti. „Tarybinio studento“ korespondentų postas
nesklandumų — kartais kas nors neateina į susirinkimą, bet mes randame priemonių tokiam draugui paveikti. Didžiausią įspūdį mums pa liko susirinkimas tema: „Sąži ningumas ir teisingumas, pa prastumas Ir kuklumas visuo meniniame ir asmeniniame gy venime". Jame kalbėjo visi. Kokias savybes mes labiausiai vertiname dabartiniame žmo guje? Koks bus ateities žmo gus? Tai klausimai, kurie jau dina kiekvieną iš mūsų. įdomiai praėjo susirinkimas, kuriame buvo kalbama apie lietuvių keliautojus — J. Cerskį ir Arį. Kalbėjome ir apie mūsų pačių turistinius žygius. Šio semestro darbo plane numatytas susirinkimas antire ligine tema, susirinkimas — pokalbis apie literatūrą, me ną. Kurse visi prenumeruoja laikraščius, žurnalus. Kiek lei džia sąlygosi lankome teatrą.
Dar žiemos sesija buvo nesi baigusi. egzaminus laikėm, o jau svarstėm, ką per atostogas veiksim. Kuo keliaut — nesuta rimų nebuvo, bet kur...? IŠ pradž.ų Uralą, Kareliją mintim siekėm, Karpatus glamonėjom. Daug ginčijomės, svarstėm, bet, galų gale, savo gimtą Lietuvą pasirinkom. Ir iš tikro, ko gi mūsų Aukštaitija už Karpatus ar Kareliją blogesnė?! žygiui pasirinkom Ignalinos, Utenos, Zarasų rajonus. Mūsų maršrutai ėjo per Palūšę, Šei matį, Karitiską, Salaką, Zarasus, Smalvą, Turmantą. Paruošėm viską. Nusikopijavom žemėlapius, pasiuntėm raš tus į numatytas nakvynei vietas, slides sutvarkėm. Liko tik viena — sniego laukti. Pas meteorolo gus paklausėm, Vilniaus oro biu ro pasiklausom — sniego žada, o už larqo žemė vos sniegučiu pridengta. — O gal jums iš Karelijos nors kuprinėse parvežti? Nors pabarstymui būtų, nejau per pli ką lauką šliaužti, — šaipėsi iš mūsų Arūnas. Tiesa, r.š noriu supažindinti jus ir su visa mūsų grupe. Ta das — grupės vadovas, užkietė jęs turistas, III kurso geografas, III kurso istorikas Algis, gru pės ūkvedys Gedas — I kurso geografas, prisiekęs kraštotyri ninkas, Bronytė >— II k. fizmatė, dėl savo ramaus būdo praminta Tylene, dvi drauaės Rita ir Gied rė, biofizikė ir Dailės ln?t. stu dentė, ir aš, biologas. Skirtingos specialybės, skirtingi charakte riai, bet entuziazmas keliauti, pažinti savo kraštą buvo bendras visiems. Atostogų viduryje mūsų visų nuotaika pakilo — snigti pradėjo. Matyt sausis Į savo ____ .pabai ga susigėdo, ir sniego privertė užtektinai. Ryt 8,30 traukinys Jau mus neš I Ignaliną... Su ta malonia mintim ir užmigau. Miegojau, tiesa, neramiai — pramienot bi jojau. . . Bet kur tau — 6-tą vi si Jau buvom sukilę. Net Algis, kuris mieaą laikė vienu iš di džiausių žmogui duotų gyvenime malonumų, šįryt buvo neatpa žįstamas. Traukiny buvo linksma. Ga! todėl, kad mes lau važiavom, ar todėl, kad ištrūkom iš miesto nuo gerokai įgrisusių vadovė liu. Iškart dingo visų santūru mas. oficialus „Jūs“ virto „tu“, užsimezgė kalbos, juokas, daina. Ignaliną privažiavom bematant. Išėjom už miesto, giliai atsikvė pėm, lyg Įtraukdami „kvapą“
>
PAMINĖJO GALILĖJŲ Gallleo Galilėjaus 400sioms gimimo metinėms pami nėti šeštadienį, vasario 15 die ną, Universiteto aktų salėje įvyko iškilmingas vakaras. Į jį gausiai atsilankė Vilniaus aukštųjų mokyklų studentai ir dėstyto.ai. Pranešimą apie G. Galilė jaus gyvenimą Ir veiklą pada rė profesorius Slavėnas. Galilėjaus atradimai pakirto bažnyčios autoritetą, už ką mokslininkas buvo visą laiką perseklo amas Inkvizitorių. Gyvenimo pabaigoje jis buvo priverstas „atsisakyti“ savo pažiūrų ir liko griežtoje Inkvi zicijos priežiūroje.
FMF I kurso M. Sniegaltytė
Bukite visada tokie! — Aš džiaugiuosi, kad pamačiau savo akimis, supratau Ir . pajutau visa širdimi: šie Jaunuoliai, busimieji gydytojai, Jaučia atsakomybę už jiems pavestą darbą, yra Jaudrūs ir dori — verti pavadinti nauja pamaina, — pasakė Sofija Venckovič — Ligetti, prašydama perduoti širdingą padėką Ją slaugiusiems ligos metu Medicinos fakulteto studentams. Šiuo metu uni'įersiteto šefuojama Venckovič-Ligettl yra se na revoliucionierė, pilietinio karo metu žuvusio vengrų poeto Ligetti gyvenimo ir kovos draugė. Si didelės erudicijos moteris, ištverminga revoliucionierė, savo gyvenimą pašventė kovai, drauge su vyru dalyvavo internacionalinėje brigadoje Sibire, kurioje buvo nemaža lietuviu. Daug kartų suimta, kankinta. Po revoliucijos Ji dirbo dideli partl -Į darbą. Sunkus heroiškos kovos kelias, palaužęs Jos fizines Jėgas Ir Jau daugiau kaip dvidešimt metų surakinęs lovoje, nepalaužė optimizmo, energijos, kovingumo. Ji, nebegalinti vaikščioti, Judė ti, yra užgrūdintas, principingas komunistas, trokštąs didžio sios pareigos poste stovėti ligi paskutinės gyvenimo minutės, norįs būti naudingu mums — žmonėms ir šiuo metu dirbąs tiek, kiek tik leidžia silpna sveikata. Kiekvienas, peržengęs ligonės kambario slenkstį, pajunta Jos vidinę Jėgą, dvasios didybę. Akivaizdoje šios nebelaunos moters, kuri sunkių priepuolių metu dar sugeba raminti Ją slaugančius, kurioje net ir skausmas neužtemdo Jautrumo, dė mesio ir meilės kitam žmogui, — ištirpsta visa, kas tavyje yra smulku, menka, egoistiška, pasijunti tauresnis, tvirtesnis.
Mieli studentai, branginkite Jos pasakytus aukšto įvertinimo žodžius ir bukite Jų verti! E. BOJERAITE
■
ATOSTOGŲ ĮSPŪDŽIAI
kiną, muziejus, skaitome kny gas. D, Banšauskaitė
HeAaBHO HŪM, TpOHM J1HTOBCKHM CTyACHTaM H3 TocyHHBepCHTeTa npmujiocb norocTMTb y Bac» b KHuiHHeBe, no3HaKOMHTbcsi c b am n m ropoAOM, yBHAeTb, nan bm >KHBeTe, ynHTecb, hto y sac xopomero. TaiOKe mm xoTe.nn no3HaKOMHTbCfl c Bauiefi komcoMOJibCKOH paGoTOH h paccxa3aTb o HauiHX AOCTH>KeHHwx h ycnexax. H, 3HaeTe, mm CKanceM npaBAy, — bm Hac yAHBHJin! YahbhJ1H 3a6OTJl H BOCTbfO H BHHMaTejI bHOCTbtO, KOTOpyiO BM OKa3aJ1H H3M, T3K HeOHtHAaHHO npneX3 B UI HM. KoHeHHO, TOCTeil BCIOAy BCTpenaiOT jiacKOBO, ho mm cpa3y nonyBCTBOBajiH ce6n cpe/in xopouiHx Apy3eH, KaK-6yATo mm 6mjih c BaMH 3H3komm y>Ke AABHO. Bm juoČHTe CBoii ropOA — sto bhacjih H3 BauiHx paccxa3OB o HeM. Bm xoTeJiw, hto6 mm Kan mojkho Gojibiue y3HaJiw, Kax mojkho Gojibiue y b ha e ji h h nojuoČHJiH Barny cTOJiHuy. M npaBAa— KHLUMHeB H3M nOHpaBHJICfl, XOTfl JieTOM B CBOeM 3ejieHOM HapflAe, oh ČMBaeT KpacHBee. HaM noHpaBHJica Bam KpaeBeAnecKHH My3eii, Tax Kax b hcm mm yBHAeJiHApeBHioio KyjibTypy Bauieu CTpahm, a TaK>Ke HunemHHe AOCTiDKeiiHH. Mm c CojibmMM yAOBOJibCTBHCM OCMOTpeJIM yHHBepCHTCTCKHH 3OOJIOrHHCCKHH My3CH H ČMjih oneHb CjiaroAapHM 3aBeAyiomeH no My3eio 3a WHTepecHMw4 paccKa3 (>xajib, hto mm He 3HaeM ee cfjaMHJiHH). Bm no3HaKOMHJIH Hac CO CBOHMH riHCaTejIHMH H nO3TaMH, H (|)aMHJlHH HX MM GyaeM jiojiro BcnoMHnaTb. HaM noHpaBHJincb b am h HaiiHOHajib HMe CjiiOAa — «MaMa;iMry» h «mwmht6h» h mm hx a a ate b JIhtb8 «»acTo BcnoMHHaeM. Ho mm hc ouihGhmcr, ecJiH cxa>KeM, hto ocoCeHHo HaM noHpaBHJiacb sarna MOJiOAOKb — BeceJian, myTjiHBan, cTpeMfliuencfi k 3HaHHsiM. H mm o6paAOBajincb, KorAa y3HajiH, hto bm HHTaeTe khhih HaLUHx jihtobckhx nHcaTejeii H n03T0B. 3a Bce xopoiBHe BnenaTJieHHn, 3a Bce HHTepecHoe, hto mm ycnejiH yBHAeTb 3a Tanoe KopoTKoe BpeMn mm oneHb CjiaronapHM sepHOMy CBoeMV Ae;iy—HameMy nvTeBO/inT°iK) AHaneio 0eTecxy, a TaK>Ke HaujHM BeceJibiM cnyTHMKaM >KeHe CoGopy, Hmkojiaio Tony h bccm hhuihm 3H3komwm. Bojibinoe cnacnŠo BaMr Apy3bfl! Mm Gmjih 6m oneHb paa,M, hto6 bm noceTHJin Hac 3Aecb, BnnbHioce. Mm nocTapajiHCb 6bi OKpyacHTb sac ApyaiHOH TenJIOTOH. >KeJiaeM ycnexoB b yneGe, b oOmecTBeHHoii pafJoTe, bo Bcefi cTyAeHHecKofi, a Tanace h b jihhhoh >kh3hh! XaeM Bac b BHjibHioce. Jla peBeaepe. AonorHe .jiovąsu! lOpaTe LUTEHHBEPrARTE, Hohpc CAHAYCKAC, b
AyApa CMMAHABHHYTE.
LENKTYNIAUSIM Pakiliai nusiteikę gamtinin kai ir teisininkai rinkosi ant radienio vakare Į studentų ka vinę. Juk šį vakarą turi būti svars’omi svr.rbūs klausimai. Teisininkai negailėjo g:rų to nini ir kitiems, kurių knygutes sesija papuošė penketais, ta čiau aštriai kritikavo trečia kursius, kurie sugebėjo gauti 6 skalas iš istorinio materializ mo egzamino. Po karštu ir įdomių diskusijų buvo perskai tyti socialistinio lenktyniavimo
tarp teisės ir gamtos fakultetų nuostatai. Gamtininkai ir leis^> ninkai nutarė lenktyniauti pa žangumo, sporto, akademinės drausmės ir kitose srityse. O gamtininkai savo ruožtu pa kvietė teisininkus dalyvauti susirinkime, kuriame bus svarstomas GF akademinio darbo klausimas. r
Z. MACIONYTĖ
GIMTOSIOS LIETUVOS KE
visam žygiui ir stojom ant sli džiu. Iki pietų viskas ėjo pagal maršrutą: pasiekėm Pabūrės turbazę, trumpam sustojom, pasitąisėm kas batus, kas nepa.ogią kuprinę ir vėl pirmyn. Pietavom ant Girnučių piliakalnio. Radom net duobę, iš kurios, žmonės pasakoja, naktimis kaž kas vaitoja. Įdomu būtų ir pa tiems pasiklausyti, bet mūsų lau kia dar tolimas kelias. Greit pra ėjo malonūs pietūs prie laužo, nemalonus katiliukų plovimas ir vėl paskui mus driekėsi slidžių vėiės. Štai čia viskas ir prasidėlo. Reikėjo gi taip atsitikti — Tadą, savo vadovą, pametėm. O atsiti ko taip. Paėję link Kirdeikių (jau ir patys Kirdeikiai matėsi), nusi leidom prie Pakaro ežero, pasu kom Tado nurodymu į dešinę Ir patraukėm tiesiai per leda. Ta das kažko pakrante, krūmais ko. rėsi. Iš pradžių nieks nieko blo go nepagalvojom. Bet pri važiavom ežero galą, o Tadas net ir negalvojo rodytis, sunerimom. , Gal kas atsitiko“ — pa galvotom. Palaukėm, pašaukėm, bet tik aidas kartojo. Patrau kėm statmenai — gal Tado šonu praeita. Ne — vėžių neradom. Čia ir temti pradėjo, o Tadas kaip kiaurai žemėn prasmego. Nutarėm, kad Algis s*! mergi nom, .kol dar visai nesutemo, turi Į Seimatį keliauti, kur buvo nu matyta pirmoji nakvynė, o mes su Gedu pasišovėm grįžti ir su žirtai kas Tadui nutiko, Gerą galą kelio sukorė, radom apsidžiaugėm, Tado vėžes. Net nei kad nieko blogo nenutiko, vilkai suėdė, nei meškos papiopairauvė. Daug negalvodami kėm Tado vėžėm. Pradėto šalti, slydimas pagerėjo. Kad tik grei čiau mišką pravažiavus, o tai dar teks ko gero po egle nak voti. Skrodžiam, girdim — rogės veja. Nepasiduot bandėm, spaudėm kiek įmanydami, bet kur tau! Teko duoti kelią. Sustojo ir rogės. „Tai pasida vėt? Aš su savo kumele praeitą savaitą diplomą iš Sartu parve žiau — ne tokius kaip jūs ristū nus aplenkiau, o jie mat lenkty niaut sumanė. Tai kur jūs nak čiai išsiruošėt? Sėskit, pavesiu“. Nenatoau su slidėmis į roges, bet kolūkiečiai būtinai pavežėt siūlėsi. Sutikom, slides į roges, patys | roges ir pasileidom miš ko keliuku, tik sniegas dulka.
Geri žmonės buvo, siūlėsi net į pačią Seimatį nuvežti, ra->s nesutikom. Koluktočiai skubė o i fermą. Todėl padėkojom, rankas paspaudėm ir vėl ant slidžių sto jom. Tik pavažiavę, d*M tikrumo dar kelio paklausėm. Išbėgo se niokas metų gal kokių 76 — nuo metų naštos jau sulinkęs, bet iki juokingumo Judrus: — E-e. .. tai jūs kelio? Tai čia vienas pravažiavo aš ir jam ke lią rodžiau. E-e... tai jūs lukter kit — aš apsiausiu. Įstojo diedu kas į veltinius ir nudzibeno mums kelio rodyti. Kiek pabėgęs, sustos, — tai juk iš Vilniaus? Į
Seimatį? A te te su pašliūžom į — Visai nesunku rasti. Matai Seimatį, ate-te ir Jo bedantė bur tas keturias žvaigždes, kurios na keistai sučiapsl. Ir vėi pas lyg trapeciją sudaro. kui senioką kiūtinam. Taip Iki — Ne. ežero privedė, kelią parodė. Pa Stovim užvertę galvas, žiū* dėkojom, lazdom atsispyrėm ir... rim i žvaigždes. į pakalnę. O ant kalniuko, liko Palauk, Gedai, čia kažkoks geras, linksmas seneliukas, kurio kelrodis. įdomu, kur tas kelias „a-te-te“ vertė mūsų slides grei veda. čiau slysti. Vėl stovim, ieškom žtobtuvėDaugiau klaidžioti neteko. Pa lio, skaitom. Pagaliau pamatom , siekėm vieškelį, o nuo čia iki ž burius. Smagiau pradeda čeSeimanties — ranka pasiekti. žėtl po slidėm sniegas, judėti Bet čia mes pajutom, kaip esam pakelėj medžiai, štai, tur būt, in pavargę. ternatas: daug šviesų, didelį lan — Pažįsti, Levai, Oriono gai: net atsidusom lengviau. Sli žvalqždyną7 dės tarsi pačios pasuka iš ke lio. — Tetule, ar čia internatas? — klausiam už lango triūsiančią moteriškę. — Ne, ferma! Internatas toliau, ant kalno. Iš nustebimo išsižiojom Ir net užsičiaupti pamiršom: — Va tai tau, internatą su fermą sumaišėm. Tikrai karvės gali didžiuotis. — Nieko, Gedai, rasim ir in ternatą. štai, tikriausiai tie lan gai, kur šviečia. — Pasakykit močiute, kas ten per namas ant kalno? Šį kartą mes jau atsargiau paklausėm. „Internatas“. — sa kot. — mes dar ne viliai tikėda mi, paklausėm. Bet abejonės bū ti negalėjo — už lango pama tėm Tado gaurus. Dar nespėjom privažiuoti, sli džiu nusiimti, kai durys plačiai atsilapoto :r mūs” ^■’'!*ikti puolė visa mūsų turistinė šei myna. Iš džiaugsmo visi kažką nesuprantamo šaukėm, sveikino mės, glėbesčiavomės: Tadas Į apledėjusį priebutį įšoko basas, o Algis tušą bandė išbėlsti, pa čiupęs virtuvinį puodą. Su triukšmu sugužėiom į vi dų. Pųrtėm sniegą, traukėm nuo kojų peršlapusius batus ir visi kartu, viens kitą pertraukdami, pasakojom savo nuotykius. O Tado mes tiesioq nesupra tom. Pasirodo. Į dešinę įvairiai galima pasukti. Gerai, kad vis tik merginos su Algiu susitiko, o tai būtume visą naktĮ vieni kitų ieškoję. Greitai iš virtuvės pasklido arbatos su braškių uogiene kva pas. Kirtom buterbrodus, gėrėm karštą arbatą ir, nors buvom vi si gerokai nuvargę, jautėmės vieni iš laiminqiausių žmonių pasaulyje, šaipėmės vieni iš ki tų, mes su Gedu net senioką
vaidinom, paskui kaip Orioną ieškojom. O vėliau... vėliau nu krypom Į mus laukiančią ma lonią nakvynę ir šiltas internato lovas. Bet čia pasigirsta akordeonas — kaimo jaunimas atvyko kvies ti mus į šokius netoliese esan čioj mokykloj. Ir kur tik mūsų apsnūdimas ir žiovulys dingo! Merginos su kruto šukuotis, gražintis, vyrai — barzdų skusti. Kaip mat ’r susiruošėm. Atė'om — pasilinksminimas r*įkaršty. Šokom, tai j«rz šokom! Taip valsavom ir tokias polkas trypėm, kad visi pripa žino, jog liaudies priežodis apie devynis prakaitus yra per men kas, — mus tikrai daugiau pra kaitų išmušė. Ynač Algis veltui laiko neleido. Vis sparnu apie vieną jaunutę pedagoqę rėžė. Kalbą apie ateistinį dorbą kai’ me užvedė (neveltui A'gis uni versitete ateizmo būrelio pirmi ninkas). — Algi, jau trys, einam mie goti. - Aš dar ____ neisiu. Susitariau merginą palydėt. — O ką, jei j! Keideikiuose' gyvena. — Nebijokit, — užtikrino Al gis, — ryt pirmas atsikelsiu. Su žinojau! Ji internate gyvena, ant rame aukšte, ir Jos radijas su gedęs, — vylingai pridūrė. Toliau mes Algio nefaqinom. Namo nuėjom vieni. Sugulėm ir galvojom, kaip pavyks Afgiui radiją sutaisyti. Nepėsčias tas mūsų Algis... Bet dar nespėjom užmigti, girdim. — Algis cu su pedagoge grįžta. Kuklutis „labanakt“ ir moteriški batukai nukaukši lalotais į viršų, o Alais, — lūs tik pažiūrėtumėt į Algį — nekalbus, pavaroes, visu svor’u sėdo i lo vą ir ilgai movėsi šlapius batus, visai neatsak nėdamas i mūsų svaidomas adatas, tarsi visai jų negirdėdamas. Mieqoįom vi’A' kietai, o iš ryto atsikėlėm, žiūrė jom, akis trynėm, vėl žiūrėjom, bet netikėjom — lauke pavasa ris! Nuo stogų čiurkšlėmis van duo bėgo, o mūsų kelioninis ter mometras rodė 4 laiosnius. Ma nėm tvano būsiant. Todėl iš kar to Į Užvinčių mišką patraukėm, tai nors plaustą bus iš ko statyti, manydami, kad |eigu bus blogai. Bet miške ne buvo taip jau blo ga, tik už kaklo nuo medžių ne maloniai varvėjo. Tačiau prie
F
$
LAIŠKAS REDAKCIJAI aiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiu Neseniai aš pateikiau kai kuriuos pasiūlymus redakcijai, kurių tikslas priartinti laikraš tį prie mišinio skaitytojo — visų fakultetų studentų — pa daryti laikraš.į tarpininku tarp fakultetų, studento draugu ir patarėju. Papildydamas tai, aš noriu panarnu Kai kurias pas tabas dėl laikraščio vaidmens Universiteto visuomeniniame ir auklėjamajame gyvenime. „Tarybinis studentas“ — universiteto rektorato, parti nio, komjaunimo, profsąjungos komitetų organas! . . Skaityda mas tai, aš dažnai susimąstau — ar iš tikro taip? „Tarybinį studentą“ aš skaitau jau ne pirmi metai; jame atspausdina ma daug gerų straipsnių, pa siūlymų, kritikos. Na ir kas? Būna atvejų, kai į juos rea guojama, bet taip pat labai ne retai tuo viskas ir baigiasi — atspausdinama, perskaitoma, Amirštama. .. O juk dažnai kalbama apie rimtas atskirų studentų klaidas, įsipareigoji mų nevykdymus, apie svarbius pasiūlymus. Aš siūlau, kad redakcija už vestų atskirą kartoteką (kny gos forma.) straipsniams, su pasiūlymais ir kritika. Ten tu rėtų būti registruojami į mi nėtus straipsnius atsakymai iš
Studentų laikraščiui didesnį autoritetą atitinkamų organizacijų ar ad ministracijos. Rektoratas, par tinė, komjaunimo ir protsąJunginė Universiteto organiza cijos turėtų Į areigoti žemes nes savo grandis jautriai rea guoti į įaiKrasčio signalus. Laikraštis, savo ruožtu, pri valėtų duoti ataskaitą savo skaitytojams, kokių priemonių imtasi, Kad straipsniuose ke liami nenormalūs reiškiniai bū tų įveikiami, o biip pat kaip reaguojama į įvairius pasiūly mus. Ar vc-ta minėti, kad ir kivika, ir pasiūlymai turėtų didesnį svorį, būtų veiksmingesni. Pagaliau tas stimuluotų studentus, dėstyto jus, admin. darbuotojus dau giau rašyti, atskleisti trūku mus, siūlyti, ginčytis. Juk iš tikro kokia prasmė siūlyti, ar kritikuoti, kai žinai, kad į tai nebus reaguojama? Remdamasis tokių straips nių ir į juos atsakymų apskai ta, laikraštis turėtų atsiskaityti rektoratui, visuomeninėms or ganizacijoms. Redakcija pati privalėtų raportuoti apie tuos, kurie nutyli kritiką, kurie ne reaguoja į pasiūiymus. Mūsų
paskirstyti savo korespondentų darbą. Korespondentams turė tų būti išduodami atatinkami pažymėjimai, pagal kuriuos jie būtų įleidžiami į susirinki mus bei vakarus. Nieko blogo neatsitiktų, jeigu koresponden tas atsilankytų į vieną ar kitą posėdį ir ypač netikėtai. Laik raščio alsavimas turi jaustis visame universiteto gyvenime, šia prasme man labai patiko neseniai laikrašty patalpintas reportažas anie egzaminus — tai gyvas, kasdieniškas ir rea lus studentų gyvenimas, gau siai iliustruotas. Daugiau to kių reportažų! Anksčiau aš jau minėjau apie sieninės spaudos medžia gos panaudojimą, jos recenzavimą „Tarybiniame studente“. Kad tai būtų lengviau įvykdo ma, aš siūlau, k?.d kiekvieno fakulteto sienlaikraščių redak cijos, ruošdamos eilinį sien laikraščio numerį, tekstus spausdintų dviem egzemplio riais ir vieną jų pasiųstų „Ta rybinio studento“ redakcijai.
tikslas ne tik parašyti apie ir tos priemonės rengėjams, ir trūkumus, mūsų tikslas juos ir dalyviams — juk jiems ypač pašalinti. Įdomu, kaip juos vertina kiti. Labai svarbus laikraščio už Pagaliau ir susirinkimai, ir davinys, mano nuomone, yra koncertai praeitų organizuo informavimas apie Universite čiau, kada visi žinotų, kad da to vykdomas priemones — su lyvauja korespondentai iš kitų sirinkimus, konferencijas, kon fakultetų ir kad visa tai atsi certus, varžybas ir t. t. Šiuo spindės spaudoje. Na, o „Ta metu man susidaro įspūdis, rybinio studento“ autoritetas kad visa tai nušviečiama tik dar labiau pakiltų. Kad visa tai turėtų praktinę s ichiškai — jeigu kas atsitik tinai parašė (ir t?.i dažniausiai išraišką, pageidaujama įvesti iš tos priemonės organizatorių tokia tvarką, k?.d redakcija ar dalyvių), tai ir gerai, o jei nebūtų nuošaly nuo visų uni gu ne, tai kartais netgi ir žy versitete vykdomų visuomeni mesnė priemonė lieka nepas nių priemonių. Tuo tikslu fa tebėta. Kr.lp taisyklė, tokia kultetų komjaunimo komitetai, informacija, jeigu ir pateikia profkomai, sporto tarybos ir ma, būna vienašališka ir nere kt. organizacijos privalėtų pa tai nesavikritiška, nes ją rašo stoviai pranešinėti redakcijai „savi“ apie „savus“. Skaityti apie savo darbo veikią, planus, tokią informaciją, žinoma, irgi apie organizuojamas priemo ne taip jau į lomu. Ir, iš tikro, nes. Į redakcijos sudėtį priva kur kas būtų įdomiau, jeigu, lo įeiti kiekvieno fakulteto at pvz., į fizmatų organizuotą stovai. Atsižvelgiant j organlkoncertą r.r susirinkimą atsi zuoiamos priemonės svarbumą lankytų „T. Stud.“ korespon ir charakterį, redakcija atatin dentas filologas ar medikas. kamai parenka vieną ar kitą Jis galėtų, be abejo, objekty korespondentą. Jeigu redak viau ir kritiškiau įvertinti cija galėtų būti informuota vykdomą priemonę. Tokius at iš anksto aplo numatomas siliepimus būtų įdomu skaityti priemones, ji iš anksto galėtų
*
Ne mažiau „Tarybinio stu dento“ skaitytojas būtų paten kintas, jeigu laikraštis skirtų nors vieną skiltį informacijai iš kitų respublikų aukštųjų mokyklų gyvenimo. Todėl „Tarybinio studento“ redakci jai gal būt būtų naudinga už megzti kontaktus su kitų mo kyklų laikraščių redakcijomis, pastoviai keistis leidžiamais lakraščiais, foto iliustracijomis ir kt., o taip pat straipsniais, pasiūlymais, linkėjimais, skir tais kitos mokyklos skaityto jams. Visa tai padarytų, mano nuomone, „Tarybinį studentą“
VIDAS MARCINKEVIČIUS
Iš jaunosios latvių lyrikos ROTA VENTA Aš laiškus tau rašau Ant žalių klevo lapų, Šiltų gegužio saulės spindulių Aš tau rašau. Tu neskaitai. Gelsvus lapus, maruos.us laiškus. Neš vėjas degančius keliais.
NELIJA BUHBINDERE ŽMONĖS, KLAUSYKITE! Aš mirti nenor.u Su švino kulka širdyje. Po atomo grybu Užtrokšti nuo dujų.
RUGSĖJO PRADŽIA Dangus rugsėjo, žvaigždės ryškios baisiai. O kris tuoj lapai pirmutiniai — Ir vasara, nors gaiia, baigsis. Minčių liūdnokų rudeninių Liepsna veiduos ir akyse nušvis.
Dar vasara. Mergaičių lūpose Nerūpestingas juokas vis. Ir tuo pačiu žingsniu dar eina upės.
Aš mirti nenoriu! <Mano rankos — tūkstančiams glamonių "r lūpos dega tūkstančiams bučinių. Neatiduotų ištroškusioms naktims, Dega meile manoji širdis viskam, Kas žmonėms negrąžinta.
O kaimuos — kuliamų ūžimas, Ir nuo gelsvų grūdų klojimuose šviesu. . . Rudens ateinančio, kaip skausmo nujautimas Ryškėja kalboje žmonių visų.
O žmonės vis ilgisi meilės. Ir ilgis glamonių šildančių, Bučinių pripildančių Arterijas, venas ugnimi.
Ir vasara dar nepaliko žemės, Ir jau lapus nuskinti ruošiasi ruduo. Ir vakarą vėlyvą, kai dangus pritemęs, Dangus kaip sietuvoj vanduo,
žmonės, klausykit! Aš duosiu glamones Ir bučinius Ir meilę Neleiskit man mirti! Iš latvių kalbos vertė ARVYDAS VALIONIS
Ir žvaigždės ryškios baisiai, — Tas vasarą pratęsti noras keistas. . . Ir klausimą — kada ji baigsis — Jauti kaip neužgyjančiąją žaizdą.
dar labiau patrauklų ir popu liarų, „Tarybinis studentas" pilniau atspindėtų rektorato, partinės, komjaunimo bei profsąjunginės organizacijų veiklą ir interesus. Šias prie mones galima būtų priderinti prie kursinių vakarų ar kt. progų ir ta sudarytų kaip ir oficialiąją dalį. Spaudos va karų metu galima suvesti spau dos platinimo rezultatas — at žymėti grupes ir kursus, gerai prenumeruojančius spaudą ir atsiliekančius. Tai skatintų spaudos platinimą (tame tarpe ir „Tarybinio studento“). „Ta rybinio studento“ redakcija šiuo atžvilgiu galėtų įsteigti specialius prizus, garbės raš tus ir kt. Deja, kol kas spau dos platinimui rimto dėmesio, mano nuomone, neskiriama — neaiškinama spaudos pla tinimo rezultatai, apie tai nie kada nerašoma nei spaudoje, nei dekanatų potvarkiuose, nutylima įr susirinkimuose. Spaudos vakaro metu, be abejo, galėtų būti aptariami ir fakulteto sieninės spaudos už daviniai, renkami korespon dentai, sudaromos redkolegi jos ir kt. Kad tokie spaudos vakarai būtų įdomesni, galima į juos pakviesti vieną-kitą žy mesnį respublikos žurnalistą, respublikinių laikraščių redak cijų atstovus ir pan. Tokių spaudos vakarų organizavimas turėtų būti įtraukiamas į fa kulteto komjaunimo ar profsą jungos darbo planus, juos tu rėtų remti ir dekanatai. Juk t&i viena iš svarbesnių mūsų ide ologinio darbo sričių. Ed. SKRITULSKAS MF, IV k. stud.
. ■■llllM
MIIIIII1IIIIIIIIIBIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIH
EPI
R
S Iš užrašų knygutės
S. Kanišauskas
Stora moteriškė sausakimšame autobuse: — Na ir storumas tų žmonių!
LIAIS IR MIŠKAIS visko galima priprasti, o greit atsidūrėm tokioj nuostabioj vie toj, kad pamiršom apie visus nemalonumus. O ta vieta tai Pažiežulnės upelis, kur pačioj Užvinčių girios širdy teka. Aplink tylu, tylu, tik zylės kaž kur darbuojasi aukštų eglių vir šūnėse. Upelis, apsikaišęs ap snigtom eglutėm teka toks ra mus. paslaptingas. Tik kartas nuo karto nuo medžių lašas nu krenta, dringt, ratilai nueina, - vanduo sujuda ir vėl ramu. DinWgo kalbos, sustojom, visi klauso me, net kvėpuoti stengėmės ty liai, — gamta pavergė visus. Vai slenkam pirmyn, kartodami vi sus upelio vingius. Prieky pasi girdo kažkas švelnaus ir melo dingo: ne t?.i vanduo, ne tai paukščiai, bet kokie? Visi J ma ne atsisuko, o aš taip pat atsa kyti negaliu. ne, Jie Karveliai burkuoja - labai dabar išlėkę; tetervinai panašu — bet gi dabar viduržie mis! Dar šimtas metrų į prieki, neliko Jokios abejonės, — teter vinal. Jau iš tolo pamatėm dide lius Juodus paukščius, tupinčius beržų viršūnėse. Tai jie papildė mišką tokiais keistais garsais. Tikriausiai daug kam teko gir dėti pavasari tetervinus burbu liuojant, bet čia buvo visai kas kita. Dabar giesmė sklido lygiai, ramiai, be to pavasariško Įkarš čio ir aistros, bet tai taip deri nosi su miško tyluma, viskas su siliejo i tokią garsų simfoniją, kad norėjosi stovėti ir klausytis, klausytis. Bet mes buvom turistai, mTisų laukė maršrutas. Todėl gi liai atsidusom ir prlsivertėm pa judėti. Tetervinai triukšmingai pakilo. Jų buvo daug. Niekas iš tokio mūsų dar nebuvo matęs didelio tetervinų būrio. prie Pažiežulnis mus atvedė kaip Uterio ežero. Mūsų kelias tik Ir ėjo per jį. Einam ir visi žvejus skaičiuolam. Suskaičiavom arti 26. Oras šiltas, sekmadienis, tai beveik visi aplinkiniai kol ūkiečiai išėjo laimės pabandyti. Pašnekėjom, sėkmės palinkėJom ir vėl toliau. Perėjom Utenj. po to UtenlkštĮ ir vėl J mišką. Iki 5 tos vakaro ėlom pagal azi mutą per tankų pušyną. Čia ir pietavom. Virėm ant laužo žirnių sriubą su troškinta mėsa, gėrėm net kelių rūšių arbatą: Iš pušų spygliu, iš bruknių lapų, o vė liau net iš aviečių ir kmynų ša-
lygiai, supyiėm i katiliukus ir)) verdam. Paėmiau maikigaiį, ma:-// blitospučprijuostes VL-ėJaSkepu?ės\\
trūksta. — Įdomu, Rita, o qal_lr tikrai gera sriuba qausis? Žiūrėk, lygi ir tirštėti pradėjo. — Tu manai bus sotūs nuo to kios sriubos? . — Bus! Pranešim, kad vaka-i rienei šiandien tetervino bulijonas su „vermišeliu“. Katiliuko penkiems užteko. Tiki Tadas su Alqiu nebuvo dar vai J qę, optimistai buvo pieno išėję į kaimą ieškoti. Triūsiam su Rita virtuvėje, gir dim — parėjo Pieno aišku, ne gavo — dabar gi dar visos kar vės užtrukusios. — O. jau jie pavalgė! Į
Pradedančio literato logika: — Jei iki manęs nebūtų buvę rašytojų, o dabartiniai išn?ktll’ aš llkeiau žymiausiu literatu pasaulyje,
★
Jis visuomet pirmiau pasakydavo, o paskui tik pagalvodavo. Ne pagal specialybę
— Kiek Jūs uždirbate? — pasiteiravo draugas. — Ką ten uždirbsi... ašaras... po 10 papeikimų per mėnesį.
PASKAITYK!
GROŽINE LITERATŪRA N. Karavaną Vertė A. Morb3— Ką? Ta|inč?a tokia sriuba?]) kuvlenė, V., Valst. grož. lit. Jos nė kolūkio kiaulės neėstų. //1-kla, 1964. 239 p. SU iliustr. Ir mūsų nuostabus TetervinoU 8 000 ogz 4g k Įrigta. (RB buljonas“ šliusteli i kibirą. 1IKR1 ° . Z AintėJftialo.alqytl
V)
Girdžiu šaukštų brūžavimą. Nu// Džumajevas, tyla. Pasigirsta Tado sunkiųll veda žvaigždės.
kūčių išmokom virti. Po sočių pietų braukėm ūsą ir paąal skirtingus maršrutus pa traukėm į tankmę laužui šakų rinkti, čia Gedas šaukia: — Levai, greičiau pas mane, briedžius radau. „Juokauja, manau, velniūkštis“ — bet vis tik nubėgau. Briedžių, aišku, neradom, bet Jų ir nebuvo, jie jau prieš mums ateinant spėjo taip pasislėpti, kad mes lų tikrai nerastume. Bet septynias šviežias išguląs tik rai radom. Karitiškio tą vakarą su šviesa pasiekti nepasisekė, nes i galą musų tempas sulėtėjo, — sniegas gilus, prie slidžių limpa. Einam kvartaline viens paskui kitą, sli de draugo slidę liesdami, nes kiek atsiliksi — Jauti, kad vėžė iš po slidžių dingo. Na, bet miške nakvoti neteko, pasiekėm ir Kantiški. Bažnytkai mis ne daugiau kaip 30 trooų, o štai mokyklos rasti negalim. Jau taip mums sekėsi, kad tarp trobų visad daugiau klaidžiodavom, kaio miške tarp medžiu. Galų gale žmonės parodė na mą — mokyklą. Tamsu, visos durys užrakintos. Algis su Tadu nuėio vadovybės ieškoti, o mes su Gedu įėjimo ieškojom. Ketverias duris radom, bet ant kiek vienų spynos, vienos už kitas di desnės, kabojo. Vaikštom aplink,
kaip vilkai apie avidę, o i vidų patekti negalim. Bet čia Tadas girdim šaukia, kad dar vieną mokyklą už puskilometrio rado ir net raktą iš sargienės gavo. Pasirodo, mūsų čia laukė Jau nuo vidurdienio. Pri-ožiavom, slides nuo kojų nupurtėm. ir sulindom v’dun. Vaikštom į priekį rankas a. šę, tamsu, nors Į aki durk. Išsiėmėm, degtukus, žiebtuvėlį ir vaikštom, kaip jonvabaliai, lempų ieškom. Jau ruošėmės pas kaimynus eit prašyt, bet čia Rita stebuklą pa darė — trakt ir kambarys nuš Vito! Na ir Juokėmės iš savo ne pastabumo. Į kitą kambarį. į virtuvę — visur elektra! Užde gėm visas šviesas ir žiūrim visi, lyg pirmą kartą elektros lempu tę išvydę. Tuol krosnį užkūrėm. katiliu kus užkaitėm — visi vakarienės pageidavo. Dūsaujam mes su Rita — mat tą dieną burtai mums buvo lėmę valqĮ virti, kad visiems tuščius pilvus nrikimšus kai yra tik vie sriubos nas pokelis makaronų koncentrato. — Vienas pokelis tik vienam katiliukui išeina. Neu**-eks. — Virklm du, sakau, skystesnė bus, nereikės arbatos virti. Taip ir padarėm. Sltdaužėm kirviu koncentratą, padalindm po
J. Levickas
~ A// Turkmėnų tarybinio rašytojo TUTiS<!L!ltri.llrlit H?K^’rbUtU * (( Knyga sudaro dvi apysakos: „KadanvlSįa^ q^a ,l„° Kai\l ravaną veda žvaigždės" ir ,,VieBet turistai nII virzd^am^kovl^dėi neri ETvvenimo metai1* P Pirmo ioie MumNr rtvaniurzgliai. SrkaSOS // ‘t™£ Ju
Pilė, Takašis šivašankaras. Krevetės. Romanas. Vertė S. Budrytė. V. Vaisi, grož. lit. 1-kla, 1964 255 p. 15.000 egz. 72 k. įrišta. (RB, KB) įžymus šiuolaikinis pažangus indų rašytojas, piešdamas Arabų jūros pakraščio žvejų gyve nimą, jų papročius, pasakoja apie tragišką dviejų Jaunuolių meilę.
Vaičaitis, P. Yra šalis. Dali. A. Makūnaitė. V., Valst. grož. lit. 1-kla, 1964. 143 p. su šienas. Tik Algis vis sapnavęs,'!. GladllinaS, A. Brigantma iliustr. 8.000 egz. 28 k. įrišta. kad ant sniego miegojo. Bendrai IIpakelia bures. Vieno nevykėlio (RB, KB) Jo sapne ir teisybės būta: iš ryto// lstorlja. Vertė R. Gllbauskaigerą gabalą ledo, sušalusio suH VJ v . . . . , Žymaus XIX a. pabaigos lietu i šienu, ištraukė iš po savęs. \« * •» *3191. grOZ. iii. l-KJi, vių poeto eilėraščių rinktinė. Taip praėjo dvi dienos. Po to)) 1964. 176 p. 10.000 egZ. 26 mūsų slidžių vėžės nusitiesė dar// k. Įrišta. (RB. KB) LITERATŪRA VAIKAMS daugeliu kilometrų, — žygyjeįl Jauno rusų tarybinio rašytojo Auksinės žirklės. Buriatų praleidom septynias dienas, — irjjapysaka apie jaunuolio, kuris dar ilgai butų galima pasakoti I! nepaprastų žygdarbių viliojamas liaudies pasakos. Vertė J. Karanie gamtos grožį, apie puikiusl! atsisakė patogaus gyvenimo Valst. grož. lit. šio krašto žmones, apie suruoštąįį Maskvoje ir išvažiavo i Altajaus delytė. V., susitikimą su Smalvos internato u Statybas, darbą ir meilę, nesėk- 1-kla, 1964. 163 p. su iliustr. moksleiviais, bet tai vis tiek bus I] mes ir džiaugsmus, 15.000 egz. 33 k. Įrišta. (RB, tik maža dalelytė to, ką mes pa-// Miuntianus, F. Statulos nle- KB) KaT traukinys mus vežė atgal u kada nesijuokia. Vertė J. Knyga skiriama Jaunesniojo i Vilnių, mums ųaiia buvo palik-M Vaišnoras. V., Valst. grož. lit. ti apsnigtų miško takelių, eglių// pkla, 1964 418 p. 10.000 mokyklinio amžiaus vaikams. ir pušų, kurios nulenkusios savoįį , , rrixt„ idd puošn'as, snieguotas šakas, tarsi į ?ĘZ. 1 rb. 24 K. įrišta. (KtS, ATEIZMAS. MOKSLAS IR liūdėjo, išleisdamos mus iš savo/JKB) RELIGIJA. RELIGIJA prieglobsčio. [Į Šiuolaikinio rumunų rašytojo
' nehloaiauU valdžios Turkmėnijoje, antrojoje ka"p rZą tik po m^ųqščPasako lama apie šių dienų turknals buvo ne’čiužinlai, ° Kvapus//^nų įąįimrno gyven.mtp
Septynios dienos... ir mes sep-U romane, kurio veiksmas vyksta tyni... Sako, tai laimingas skai- H viename Rumunijos provincijos čius. Mes tuo tikim. //mieste liaudies valmieste pirmomis pirmūnus nauuics vai- , ,Besčastnas, . „D. „ Vatikanas, piešiama aštri Prieš žyqį mes buvom tik stu-l/ džlos __2idienomis, ______ „i.” ------------- — .........ir kokį mačiau. V., Valst. pollt. ... . . . ... . ”11 dentai, biologas, geografas, filo-U.sunki komunistų kova su dar Autorius, buvęs vienuolis. logas, dailininkas, matematikas, į| pilnai gyvybingomis „ reakcijos metų studijavęs Įvairiose Vatika_________ _ aukštosiose mokyklose, no pao dabar mes dar tapom ir ge // jėgomis, ryškiaii” atskleidžiamas l ris draugais. II pereinamojo laikotarpio sudėtin- rodo Vatikano saitus su impe rializmo politika. L. JUKNEVIČIUS » gumas.____________________________ rlr ”“
DRĄSA, GROŽIS, — Paruošk fotoreportažą1 apie mūsų gimnastų šiokiadie nius, — kreipėsi neseniai į mane redaktorius ir, reikšmin gai pakėlęs pirštą, pridūrė, — skubiai.
medikė, nei trenerė nenusimi nė. Juk gimnastas turi būti ne vien tik fiziškai stiprus, iš tvermingas, bet ir ir kantrus. Kantrybė, pasiryžimas pasiek ti užsibrėžtą tikslą — būtini gimnastų palydovai. Tai gerai suprato ir Nijolė. Ji vėl priėjo prie dėžutės su magnezija ir ištrynė milteliais savo karšius, dar nespėjusius atvėsti delnus. Ir vėl aš ją pamačiau ant ly giagrečių. Bandymas sekė bandymą. Trenerė K. Ambra-
— Kur du stos, ten visados daugiau padarys, — juokėsi Nijolė Radavičiūtė. Šypsojosi ir trenerė. O ir kaip nesi džiaugti, jeigu matai, kad gim nastė žengė dar vieną žingsnį link meistriškumo. — Stiprių gimnastų, kurie jau ne kartą yra gynę mūsų aukštosios mokyklos sportinę garbę, mes turime nemaža, — pasakė trenerė. — Pirmiausia reiktų paminėti sporto meistrų Juzefą Žurauskaitę. Daugelyje varžybų gerai pasi rodė sporto meistrė, antro kurso ekonomistė Vanda Berenytė, to paties fakulteto ket virto kurso studentė Bronė Paulauskaitė, II kurso medikė Roma Budginaitė, busimoji chemikė Meilė Tamulevičiūtė ir kitos.. . Kaip žinoma, per nai įvykusioje respublikos aukštųjų mokyklų spartakiado je mūsų merginos iškovojo pirmąją vietą, o vyrai — ket virtąją. (Pabaiga sek. numeryje) R. MACIUKAS
Užduotis gauta. Negaišda mas nė minutės, Įsukau J foto aparatą filmo juostelę ir išsku bėjau į eilinę „komandiruotę“. Bet kurgi gimnastai? Pra veriu duris ir lengviau atsikvėpiu: štai jie. Apžvelgiau visą sporto salę. Čia vyravo darbo triukšmas. Pamačiau, su kokiu užsidegimu, net ma nęs nepastebėję, dirba mergi nos ir vaikinai ant lygiagre čių, buomo, „arklio“, žiedų ir kitų prietaisų. Vieni ant pa tiestų čiužinių buvo užsiėmę akrobatika, kiti „šlifavo“ sa vos kūrybos pratimus, treti ziejūtė atidžiai stebėjo savo mankštinosi ant gimnastikos auklėtinės judesius: kame gi klaida? Juk pratimo atlikimo sienelės. sėkmė gali sužlugti dėl ma Mano dėmesį patraukė aki žiausio netikslumo. Ir būtent niuotas vaikinas ant lygiagre tą netikslumą ji, trenerė, turė čių. Laisvai ir, rodos, be di jo pastebėti ir pataisyti, pers delio jėgų įtempimo jis atliki nėjo pačius sudėtingiausius pėti gimnastę. Pagaliau Nijolės veidas nu pratimus. Dar keletas judesių, paskui nušokimas, ir aš jau švito, o akyse sužibo linksmos Vadinasi, klaida skubėjau prie jo užmegzti pa kibirkštėlės. aptikta ir pratimą pasisekė žinties. teisingai atlikti. Mūsų spec. fotokorespondentas — Žilinskas, — ištiesė man ranką akiniuotasis gimnastas — Studijuoju ekonomikos fa kultete, II kurse. Ruošiuos 1 šio 9 dieną čia buvo sušaudy atskyriui. .. ta taiki darbininkų demonstra Tuo, deja, pokalbis ir bai cija, šioje aikštėje 1917 metų gėsi. Ir tai suprantama, ne: spalyje mūsų kartės tėvai treniruotės laiką sporto entu šturmavo Žiemos rūmus. Dabar ziastai itin brangina. Dvarcovaja aikštė liaudies iš Po to mano susidomėjime kilmių, šventinių paradų ir demonstracijų vieta. objektu tapo įvairiaaukštės lygiagretės, prie kurių pašte 7. PRIE PAMINKLO bėjau vieną iš sekcijos trene PETRUI I. rių K. Ambraziejūtę. — Na, Nijole, pabandykim Pažiūrėk! Petras I pakėlė dar kartą, — padrąsinančiai^ Aukso vaidėmis įrašy Kinijos, Indijos, senojo Eigip- savo žirgą, lyg norėdamas pa kalbėjo trenerė lieknai mergi-i 3. 900 PARŲ BLOKADOS Iijičius. ti į istoriją vardai K. A. Ti- to Ir kt. parodo kultūros matyti, kaip auga ir gražėja nai ant lygiagrečių, kuriai i Mes atvykome į pasipuo miriazevo, I. P. Pavlovo, ir meno augimą per keletą jo įkurtasis miestas, lyg gro kaip supratau, nesisekė atlikti! šusį raudonu šilku mlestą-did- N. G. Cernyševskio, A. S. Po tūkstančių metų. . . Georgi- žisi iškilmingomis Rusijos vieną iš sunkiausių pratimui vyrį tuo metu, kai leningradie pergalėmis. .. Paminklo pje povo, I. S. Turgenevo, A. A. jevsko salėje eksponuojamas elementų. čiai ruošėsi atžymėti fašistinių Bloko ir kitų Mes vaikščiojo TSRS žemėlapis, padarytas iš destalas, — akmuo, rastas Pe Ir mergina, ryžtingai su-S grobikų sutriuškinimo prie Le- me ir gėrėjomės ankštomis au 45 tūkstančių spalvotų akme terburgo apylinkėse, svėręs čiaupusi lūpas, bandė darS ningrado dvidešimtmetį. ditorijomis, mus stebino tur nukų, — Uralo ir Leningrado apie 1 600 tonų. --Ų 1941 metai. Štai kas pasa- tinga aparatūra laboratorijos, meistrų kūrinys. Įdomus rusų Didžioje Dekabristų aikštėje Nijolė Radavičiūtė, III kursoS kyta vienoje slaptoje priešo pabuvojome mokslinėje biblio kultūros skyrius „Mažoji paminklas atrodo tarsi galiū 5 pS?VOpete;£įoerlS miestą tekoje, stengėmės nors vieną valgykla“, — salė, kurioje nas. Dekabristų aikštėje (anks valandėlę pagyventi tuo 1917 metais, išauštant spa čiau vadinosi Sonato aikštė) ) nušluoti nuo žemės pavir- džiaugsmu, kuriuo gyvena uni lio 26 dienai, buvo areštuo 1825 metų gruodžio 14 dieną , [ šiauš... Visų kalibrų artileri- versiteto jaunuomenė. ti Laikinosios vyriausybės mi įvyko pirmas ginkluotas de ’ ja ir bombardavimu iš viso su nistrai. kabristų (dvaro revoliucionlerlyginti jį su žeme. Mes nesu 5. PRIE LEGENDARINIO Rusų liaudies istorija nu rių) išstolimas prieš baudžiavą interesuoti palikti nors dalely šviečiama ekpozicijoje „Petro ir patvaldystę. KREISERIO tę šio miesto gyventojų“. 900 I galerija“. Toliau salėse eks Į dienų priešo blokada. Bet nei Lėtai neša tyro vandens pa. ponuojama vakarų Europos 8. ISAKIJEVSKO SOBORO nei šūviai, nei alka- šiauštas vilnis gražuolė Neva. antikinės skulptūros kūriniai, AUKSINĖ KEPURĖ 1964 m. kovo 1 d. įvyks sporto klubo „Mokslas“ atas ' bombas, ne mirtis neįveikė Lenino JI didžiuojasi savo platybėmis Leonardo da Vinčl, Rafaelio, kaitinė-rinkiminė konferencija. Kas gi įvyko-naujo Univer •1 miesto ir drąsa, kad jos neužtvenkė Rubenso, Mikelendželo, Remb. Be didelio žibančio kupalo siteto sportiniame gyvenime per ataskaitinį laikotarpį? 1 Mes žmonių. vaikščiojome miesto-di- miesto-didvyrio tiltai (e jų randto, Ticiano šedevrai, Er sunku būtų įsivaizduoti miestą Žymiai išaugo sporto klubo narių skaičius — iki 2864 na vyrio gatvėmis. Sako, kad pir mitažo salėse Visasąjunginio net 361) ir tarsi sako: „Na, pa milžiną. 101,5 metrų aukščio, rių, fizkultūrininkų — 3400 žmonių. Per ataskąitinį laiko įspūdis būna sprendžia sigrožėkit, aš savo vandenyse A. S. Puškino muziejaus eks 112 kolonų, galybė paauksuo tarpį paruošta 11 sporto meistrų, 139 pirmaatskyrinlnkaiĄ mas muoju. Nuo Jo ir priklausys supu legendarir.į kreiserį „Au pozicija pasakoja apie didžiojo tų kupolų ir poliruoto gra 216 antro atskyrio ir 498 trečid atskyrio sportininkai. Nors kaip susiklostys tolimesni san rorą“. Juk 1917 metų spalio rusų liaudies poeto milžinišką nito spindesys. 19 amž. pra kiekvienais metais universitetą palieka jįalls atskyrininkų,' tykiai, ar rasi bendrą kalbą, ar 25 dieną „Auroros“ šūvis talentą, jo įnašą i pasaulinę džioje jį statė darbo liaudis tačiau dabar savo įskaitoje turi 23 spdrhi meistrus, 204 tapsi jo draugu. .. Sls revoliu paskelbė pasauliui naują erą, kultūrą. Žiemos rūmų kamba apie 40 metų. I-mo atskyrio sportininkus, kultivuojame 21, sporto šakų, cijos lopšys — miestas su di naujo pasaulio gimimą. Nuo rių priskaičiuojama daugiau kuriose užsiiminėja apie 4000 žmonių. . .. Kažkada jame talpino dele praeitimi ir dar didesne 1948 metų ji įbedė inkarus negu tūkstantis. Gražių laimėjimų pasiekė irklavimo atstovai, vien tik ateitimi. Toks, kokį mos jį amžinam stovėjimui. 1956 Visi Žiemos rūmų fasadai, 13 tūkstančių maldininkų, o pernai paruošė 5 sporto meistrus, išvydę eilę Europos čem išvydome, — išdidus, nepana metais joje atidarytas Centri 'nežiūrint į simetriškumą, vi dabar lankytojų-ekskursantų pionu bei pasaulio pirmenybių prizininkų. šus nė į vieną pasaulio mies nio Karinio jūrų laivyno mu sai skiriasi savo kompozicija. Mūsų moterų tinklinio komanda, treniruojama vyr. tą. Žiūrėdamas Į išsiplėtusias ziejaus filialas. .. Mes pabu Jei lėtu žingsniu apeiti rūmus irgi netrūksta. dėstytojo St. Batoro žaidžia TSRS „A“ klasėje. Atskiri at- , namų statybas, matai ir dar vojome prie kreiserio, nuo de ir atidžiai įsižiūrėti Į dekora Užėjome į vidų. Ir ko ten stovai krepšinį, stalo tenisą, šaškių, dviračių sportą atsto geriau pajunti jo užmojus, nū nio pasigrožėjome Nevos pla tyvinį jo fasadų apipavidalini nėra! 43 spalvų marmuro, mo vauja mūsų respublikos ir kitose visasąjunginėse varžy- ( dienio gyvenimo ritmą. tybėmis ir miesto-didvyrio pa mą, negalima nesistebėti ar zaikos, bronzos ir meno kūri bose. i Kaip ramiai verčia savo norama. Aplankėme kreiserio chitekto turtinga fantazija Masiškesnės tapo tarpfakultetinės varžybos. Praėjusiais ( mėlynai pilkas bangas Neva, ir talento jėga. Keičiantis die niai. .. muziejų. Spalio kreiseris „Au metais buvo vykdoma XVI tarpfakultetinė spartakiada 13-je , kaip plačiai išsidėstęs miestas nos apšvietimui, spalvų derinio Užlipome Į centrinio Kupo rora “ tapo legendariniu. sporto šakų, pirmųjų kursų spartakiada, atgaivintos kom- , jos krantų. Krantinių gra grožis ir šviesos šešėlių efek lo kolonadą pasigrožėti miestu jaunimo taurės varžybos ir visa eilė kitų sportinių-masinių ( ant nukarę tiltai per Nevą, tai sukuria gyvai džiaugs iš 43 metrų aukščio. .. Apa 6. VALSTYBINIAME priemonių, kuriose dalyvavo 3500 studentų. Neblogai vyk- ( nitas, Žiemos rūmų kolonada ir Isamingą, neperduodamą tapy čioje, po kojomis jūra namų, ERMITAŽE domas sportinis-masinis bei agitacinis darbas ir fakultetuo- ( kijevsko soboro auksinė ke bos paveikslą. O juk pa krantinė, aikštės, gatvės, sodų se. Ypač išsiskiria 'medicinos, gamtos bei fizikos ir mate- i purė, Petropavlovsko tvirtovė Pabuvoję Ermitažo salėse, stato pagrindinis karnizas tę ir parkų grožybės. matikos fakultetai. Jie vykdo daug tarpkursinių varžybų, < ir Admiralitetas. mes įrašėme savo užrašų kny siasi apie 2 kilometrus su O ir mieste gyventojų be aktyviai dalyvauja sporto klubo rengiamose priemonėse. i Mieste-didvyryje verda gy gutėse dalelę to, ką jautėme, 1945 langais. veik tiek, kiek visoje Norvegi Tačiau sporto klubo darbe yra ir nemaža trūkumų. ( venimas. Ir jei anksčiau Ermitažas joje. matėme, bet ir neįmanoma pa Silpnokai dirbo sporto klubo valdyba, atskiros sporto sek- i pasakoti viso to, kas jame eks buvo caro šeimos asmenine cijos bei chemyos, istorijos ir filologijos fakultetai. Mažai 9. ADMIRALITETAS — 4. TEN, KUR MOKĖSI nuosavybe, tai po 1917 metų ponuojama. teikė paramos universiteto komjaunimo komitetas, studenLENINGRADO GARBES LENINAS jis tapo liaudies nuosavybe. Valstybinis Ermitažas — tų profkomitetas. SIMBOLIS turtingiausias pasaulinės kul Dabar jame apie 3 milijonai Dar nepasiekta reikalingas procentas nuo studentų skaiPabuvojome valstybiniame tūros ir meno paminklais, eksponatų. Kasmet balto mar čiaus fizkultūrininkų, sporto klubo narių bei atskyrininkų. J Ždanovo vardo universitete. .. Juk ne veltui Admiralite stambiausias TSRS kultūros muro laiptais įeina į muzie Silpnai vystomas ir agitacinis-propagandinis darbas. Praėjusiame amžiuje Dvyli ir istorijos muziejus, turintis jų beveik 2 milijonai lanky to pastato siluetas atspaustas Dabar prieš mus iškilęs pagrindinis uždavinys — išant medalio „Už Leningrado kos kolegijų pastate įsi pasaulinę reikšmę. tojų. rinkti į valdybą tokius žmones, kurie aktyviai dalyvautų gynimą“, simbolizuojantis kūręs universitetas niekada Ermitažo salės pasakoja Dvarcovaja aikštė susieta su organizuojant ir pravedant įvairias sportines priemones, ko nematė tokios internacionali apie pirmykštės bendruomenės stambiais mūsų šalies gyveni miestą-didvyrį, miestą-uostą. votų už sporto masiškumą studentų tarpe. > nės šeimos kaip šiandien. Vie kultūrą ir meną TSRS terito mo įvykiais. Mes einame šia Pradėtas statyti pagal as Mums reikia pasiekti, kad fizine kultūra ir sportu užsi noje šeimoje indas ir čekas, rijoje, užsienio Rytų šalyse, aikšte, o juk 1905 metų sau- meninius Petro I brėžinius, iminėtų ne mažiau kaip 90% studentų, plačiai į studentų vengras ir lenkas, juodaodžiai vienas po kito iš šio pastato buitį įeitų rytinė mankšta ir kitos priemonės. i jaunuoliai ir merginos kartu buvo nuleidžiami nauji laivai. Sporto klubo „Mokslas / su TSRS tautų draugais se Neva priiminėjo į savo vande pirmininkas S. Koženiauskas ? miasi mokslo žinių. Gimę ant nis naujai gimusĮ Baltijos lalGangos ir Vyslos, Dunojaus vyną. Laivynas ir mlestas kar0 0 0 0 0 0 0 Q 0 0 Q Q &&JL!ULg_WLW2-WL JULWULSLWLg-fi-fiJl ir Elbės krantų, jie dabar gy tu ir Siaurės karo metu KONKURSAS ! vena, mokosi ir draugauja ru L’ žiauriomis revoliucijos < sų mieste ant Nevos krantų. dienomis, ir Didžiojo Tėvynės Kūrinius prašome pristatyti) Ir nors kalba įyalriomi, kalboVilniaus Valstybitiio V. karo metais. Daugiau negu du Kapsuko vardo Universiteto Į lietuvių literatūros katedrą) mis, bet jie vienas kitą susu puse amžiaus stovi Balti ; iki 1964 m. balandžio mėn. 1) pranta, nes juos sieja bendri į lietuvių literatūros katedros d jos laivynas miesto sargyboje. ) interesai, teisus kuriamasis literatūros — kritikos būrelis Į 72 metrų aukštį iškyla Puš skelbia Doezijos ir prozos kū ’ Laimėjusieji I—III vietas’ darbas taikos labui, žmonijos kino apdainuota „Admiralteisrinių konkursą tautų draugys bus premijuoti vertingomis^ laimei visoje planetoje, kaja igla“. .. . Vieno’e iš universiteto tės ir proletarinio internacio knygomis. (Tęsinys sek. numeryje) auditorijų 1891 metų rudeni nalizmo tema. Konkurse gali eksternu juridiniame fakulte Literatūros-kritikos būrelio dalyvauti visi universiteto REDAKCINE KOLEGIJA te laikė egzaminus Vladimiras valdyba studentai. Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto 3. Telef. 7-79-27. . Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuve. LV 06160 «CoBeTCKHH CTyfleHT» opraH BujibHioccKoro TocyAapcTBeHHoro yHHBepcmeTa Užs. Nr. 1392
JĖGA
EPTYNIOS DIENOS
*
Į J JJ
n
N:
f-
zį
*