Universitas Vilnensis, 2005 m. birželio mėn. Nr. 5 (1661)

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis

</>

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.______________________________PLATINAMAS NEMOKAMAI

Qy/Cieli absolventai, Alma Mater su Jumis neatsisveikina ir kviečia į savo ben­ druomenę.

Kasmet Universitetų baigia apie keturis tūkstančius absol­ ventų, pasklindančių po įvairiausius Lietuvos ir pasaulio kampelius. Daugelis nebesugrįžta į Almae Matris auditorijas, tačiau Universitetui įdomu, kaip susiklostė Jūsų profesinė kar­ jera, kokie įgūdžiai ir žinios labiausiai pravertė, kuo Univer­ sitetas gali būti naudingas.

Alumnų sekcija Universitete sukurta specialiai Jums. Mes norime suJumis susisiekti irpalaikyti ryšį.

Ilgą laiką absolventai į Universitetą grįždavo tik pavienių grupių, kursų ar fakultetų iniciatyva. Dabar fakultetuose vis sparčiau steigiamos alumnų draugijos, galima registruotis VU absolventų duomenų bazėje, esančioje tinklalapyje http:// alumni.vu.lt. Informuosime irpakviesimeJus į Universitete vyk­ siančius renginius. Įsitraukę į VU alumnų veiklą, Jūs sutiksite senus draugus, turėsite nepalyginamai daugiau progų grįžti į smagiuosius stu­ dentiškus laikus, daugiau sužinosite apie tai, kuo šiandien gyvena Alma Mater.

Mums be galo svarbi kiekvieno Jūsų nuomonė, kurią galite pareikšti elektroniniu paštu alumni@vu.lt. Čia Jūs visada laukiami!

Šiame numeryje j Atidarytas Lietuvos

mokslininkų

Diplomas - Prof. A. Bumblauskas naujo kelio pristatė dešimtmetĮ rengtą knygą pradžia Birželį Vilniaus universitetas at­ sisveikina su savo absolventais.

Senosios Alma Mater kiemeliai prisipildo laimingų veidų, šurmu­ lio, šventinės nuotaikos. Šiemet daugiau nei penki tūkstančiai VU alumnų laikys rankose garbin­ giausio ir prestižiškiausio šalies universiteto diplomus. Daugiau nei trys tūkstančiai studentų bai­ gia bakalauro studijas ir per tūks­ tantį septynis šimtus - magistrantūros studijas. Pirmieji diplomus gaus Komunikacijos fakulteto magistrai, paskutiniams diplomai bus įteikti Filologijos fakulteto ba­ kalaurams bei Filosofijos fakulte­ to absolventams.

Diplomų įteikimo grafiką žr. p. 13.

Pristatytos mokslo ir studijų sistemos reformos gairės

mobilumo centras

Skaitykite p. 4 Studentai ir mokslas

Skaitykite p. 6-7

Gegužės 18 dieną Vilniaus univer­ siteto Mažojoje auloje buvo iškilmingai sutikta prof. Alfredo Bumblausko knyga „Senosios Lietuvos istorija 1009-1795“ (išleido R. Paknio leidykla). Vos pasirodęs šis istoriko veikalas iš karto tapo viena perkamiausių knygų, apie ją plačiai diskutuoja visuomenė ir akademinė bendruomenė. Knyga sulaukė ir Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus įvertinimo: Jo Ekscelencija pava­ dino veikalą pirmuoju itin pras­ mingu reiškiniu minint Lietuvos tūkstantmetį, išskyrė knygą kaip mokslo leidinį, ne tik įdomų istorijos specialistams, bet ir prieinamą bei supranta­ mą plačiajai visuomenei.

Nukelta į p. 17

Priėmimas: naujovės ir problemos Vyriausybė priėmė nutari­ mą, pagal kurį studentų, priimamų 2005 metais į valstybinių universitetų dienines studijas, skaičius nemažės. Stojantieji į Vil­ niaus universitetą registruotis gali ir internetu. Universitetas taip pat siūlo šešias naujas studijų programas.

Fakultetuose,

centruose

Skaitykite p. 8-9 Viskas apie apeliacijas

Skaitykite p. 10 Gyvenimo egzaminai - sudėtingesni

Skaitykite p. 15 Kitas „Universitas Vilnensis" numeris išeis rugsėjo mėnesį

Gegužės 4 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyko apskrito stalo diskusija „Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje“. Diskusijoje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento direktorius Albertas Žalys, Vilniaus universiteto rektorius prof. Benedik­ tas Juodka, VU TSPMI direktorius prof. Raimundas Lopata, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, LR Preziden­ tūros Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės atstovai, VU TSPMI dėstytojai bei studentai. Diskusijoje dr. Vytautas Radžvilas ir dr. Antanas Kulakauskas pristatė VU TSPMI konceptualų požiūrį į aukštojo mokslo reformą „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos reformos gairės“.

Plačiau apie tai - p. 3

Vilniaus universiteto Senato ko­ misija kasmet tvirtindama priėmi­ mo taisykles ir planuodama nau­ jas studijų programas tvirtina ir planuojamų priimti studentų skai­ čių. Po to vyksta derybos su Švie­ timo ir mokslo ministerija, kuri skirsto Vyriausybės nustatytus maksimalius priimamų studentų j valstybės finansuojamas vietas ir visą kainą mokančiųjų vietas skaičius aukštosioms mokykloms pagal studijų kryptis.

Remiantis 2005 05 17 LR Vy­ riausybės nutarimu, galima teig­ ti, kad priimamų studentų skai­ čius į Lietuvos universitetų dieni­ nes studijas nemažės. Tačiau bus priimama vienu tūkstančiu

šimtu mažiau studentų į neaki­ vaizdines ir vakarines studijas, taip pat kolegijų dienines studi­ jas. Iš viso valstybė finansuos per 31 tūkst. naujų dieninės formos studijų vietų, iš kurių beveik 26 tūkst. - pirmos pakopos pirmo kurso studijų vietos, j universite­ tų pirmą kursą bus priimta per 16 tūkst. studentų - tiek pat, kiek per­ nai. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad universi­ tetai ir kolegijos papildomai gali priimti į pagrindinių ir vientisųjų dieninės formos studijas 150 stu­ dentų daugiau, jei tie studentai yra užsieniečiai, turintys teisę studijuoti pagal tarptautinius su­ sitarimus, tačiau tik su sąlyga, jei visi šie nurodyti asmenys dalyva­ vo konkurse ir atitiko aukštosios mokyklos nustatytus reikalavi­ mus. Aukštosios mokyklos papil­ domai gali priimti į 300 studijų vie­ tų, kurios numatomos kaip rezer­ vas, studentus, mokančius visą studijų kainą, kai šie ketina stu­ dijuoti siekdami įgyti antrą tos pa­ čios pakopos diplomą. Iš viso ki­ tais mokslo metais aukštosios

Nukelta į p. 3

universitas vilnensis

2

2005 birželis

waktualijos_________________________________________________

Vilniaus universiteto garbės daktarais tapo biochemikas ir teisininkas Gegužės 16 d. Vilniaus universiteto Senatas iškilmin­ game posėdyje Šv. Jonų bažnyčioje VU garbės daktaro vardus suteikė Maskvos valstybinio universi­ teto biochemijos profesoriui Vladimirui Petravičiui Skulačiovui ir Europos Teisingumo Teismo pirmininkui profesoriui Vassiliosui Skouriui. VU garbės daktarų vardai jau yra suteikti 37 iškiliems pasaulio mokslininkams bei visuomenės veikėjams.

Suteikti garbės daktaro vardą vi­ same pasaulyje žinomam moksli­ ninkui biochemikui, Rusijos mokslų akademijos tikrajam nariui, Maskvos universiteto A. N. Belozerskio vardo Fizikocheminės biologijos instituto direktoriui, to paties universiteto Bioinžinerijos ir bioinformatikos mokyk­ los dekanui V. R Skulačiovui nutarė Gamtos mokslų fakulteto taryba, įvertinusi jo nuopelnus pasauliniam biochemijos mokslui, Lietuvos bei Vilniaus universiteto biochemijos mokykloms. Mokslininko laborato­ rijoje Maskvoje mokėsi ir dirbo dau­ guma Lietuvos mokslininkų, tyrinė­ jančių energijos transformacijos procesus gyvuosiuose organizmuo­ se. Šiuo metu VU garbės daktaras konsultuoja Vilniaus universiteto mokslininkus, tyrinėjančius šviesos poveikio bioenergetinius aspektus.

Per 50 aktyvaus kūrybinio darbo metų profesorius Skulačiovas įne­ šė milžinišką indėlį į visas bioche­ mijos mokslo šakas ir sukūrė visiš­ kai naują tyrimų kryptį - membrani­ nę bioenergetiką. Prof. Skulačiovas daug prisidėjo išaiškinant energijos transformacijos gyvose sistemose mechanizmus, savo darbais bene pirmasis eksperimentiškai pagrindė Nobelio premijos laureato P Mitčelo chemiosmotinę hipotezę, o 1992 metais suformulavo pagrindinius bioenergetikos dėsnius.

Profesoriaus mokslo tyrimai api­ bendrinti šešiose monografijose ir daugiau nei 350 mokslo straipsnių, paskelbtų garsiausiuose biochemi­ niuose ir gamtamoksliniuose žurna­

Maskvos valstybinio universiteto biochemijos pro f. V. P. Skulačiovas ir Europos Teisingumo Teismo pirminin­ kas prof. V. Skouris tapo VU garbės daktarais. V. Naujiko nuotr. luose. Prof. Skulačiovas yra Tarptau­ tinės bioenergetikų grupės Vykdo­ mojo komiteto narys, 1992 m. buvo išrinktas Rusijos biochemikų drau­ gijos pirmininku. Profesorius yra daugelio tarptautinių žurnalų redko­ legijų narys, tarptautinių biochemi­ kų kongresų ir suvažiavimų plenari­ nių pranešimų skaitytojas; nuo 1988 m. iki šiol jis yra Maskvoje leidžiamo žurnalo „Biochemija“ vyriausiasis redaktorius.

Prof. Skulačiovas išaugino kelias tyrėjų kartas, sėkmingai dirbančias įvairiose pasaulio laboratorijose, tarp jų ir Lietuvoje - Kauno medici­ nos universitete, Biochemijos insti­ tute, Vilniaus universitete. Profeso­ riaus laboratorijoje Maskvoje mokė­ si ir dirbo dauguma Lietuvos moksli­ ninkų, šiuo metu tyrinėjančių ener­ gijos transformacijos procesus gy­ vuose organizmuose. Jam vadovau­ jant disertacijas parengė ir apgynė prof. A. Jasaitis, prof. L. Grinius, doc.

J. Kadziauskas, dr. V. Kulienė, be to, daug Lietuvos mokslininkų gilino sa­ vo žinias Skulačiovo organizuotose bioenergetikos mokyklose. Profeso­ rius daug prisidėjo, kad Biochemi­ jos institute Lietuvoje būtų įkurta Bio­ energetikos ir metabolizmo labora­ torija.

Stiprūs ryšiai sieja prof. Skulačiovą su Vilniaus universiteto Bioche­ mijos ir biofizikos katedra, kurioje sėkmingai plėtojama jo sukurta mokslinių tyrimų kryptis apie energi­ jos transformacijos mechanizmus mitochondrijose ir bakterijose. Šiuo metu profesorius konsultuoja Vil­ niaus universiteto mokslininkus, ty­ rinėjančius šviesos poveikio bioe­ nergetinius aspektus.

Konstitucinės ir administracinės teisės mokslų daktarui prof. V. Skou­ riui garbės daktaro vardas suteikia­ mas pasiūlius Teisės fakulteto tary­ bai. Jis yra daugiau nei septynias­ dešimties mokslinių monografijų, mokymo priemonių, mokslinių straipsnių administracinės ir konsti­ tucinės teisės bei Europos teisės sri­ tyje autorius. Jo vadovaujamas Eu­ ropos Teisingumo Teismas dažnai apibūdinamas kaip viena iš didžiau­ sių ES teisės mokslo laboratorijų.

Prof. V. Skouris gimė 1948 m. 1970 m. baigė Berlyno laisvojo universi­ teto Teisės fakultetą; 1973 m. Ham­ burgo universitete jam suteiktas kon­ stitucinės ir administracinės teisės mokslų daktaro laipsnis; Hamburgo universiteto profesorius (1972-1977 m.); Bylefeldo universiteto viešosios teisės profesorius (1978 m.); Saloni­

kų universiteto viešosios teisės pro­ fesorius (1982 m.); vidaus reikalų mi­ nistras (1989 m. ir 1996 m.); Kretos universiteto administracijos tarybos narys (1983-1987 m.); Salonikų Tarptautinės ir Europos ekonominės teisės centro direktorius (nuo 1997 m.); Graikijos Europos teisės asocia­ cijos pirmininkas (1992-1994 m.); Graikijos nacionalinio tyrimų komi­ teto narys (1993-1995 m.); Vyriau­ siojo Graikijos tarnautojų atrankos komiteto narys (1994-1996 m.); Tryro Europos teisės akademijos Moks­ lo tarybos narys (nuo 1995 m.); Grai­ kijos nacionalinės teisėjų mokyklos Administracijos tarybos narys (1995-1996 m.); Užsienio reikalų mi­ nisterijos Mokslo tarybos narys (1997-1999 m.); Graikijos ekonomi­ kos ir socialinių reikalų komiteto pir­ mininkas (1998 m.); Teisingumo Teis­ mo teisėjas nuo 1999 m. birželio 8 d., Teisingumo Teismo pirmininkas nuo 2003 m. spalio 7 d.

Prof. Vassilios Skouris yra publika­ vęs monografijų, mokymo priemo­ nių ir daug mokslinių straipsnių ad­ ministracinės ir konstitucinės teisės, Europos teisės srityje graikų, vokie­ čių, anglų ir prancūzų kalbomis.

Lietuvos Respublikos narystė Eu­ ropos Sąjungoje tiesiogiai veikia na­

cionalines valstybės valdžios insti­ tucijas, privataus sektoriaus įmones ir bendroves, taip pat, žinoma, ir Aukštojo mokslo institucijas. Narys­ tės Europos Sąjungos poveikį pajus Lietuvos teisinė bendruomenė, teisėkūros ir teisėsaugos institucijos, teismai. Prof. V. Skouris, žymūs aka­ demikas Europoje, dabartinis Euro­ pos Bendrijų Teisingumo Teismo pir­ mininkas, reikšmingai prisideda ska­ tinant Vilniaus universiteto, prestiži­ nės Lietuvos mokslo ir studijų insti­ tucijos, pastangas įsijungti j bendrą­ ją Europos mokslo ir studijų erdvę, siekiant įsitvirtinti tarp geriausių Eu­ ropos universitetų.

TF dekanas prof. habil. dr. V. Nek­ rošius mano, jog prof. V. Skourio su­ kaupta mokslinė bei darbo patirtis būtų svarus indėlis rengiant busi­ muosius įvairių sričių specialistus Vilniaus universitete, profesoriaus paskaitos VU būtų įdomios ir nau­ dingos įvairių fakultetų studentams. „Manytume, kad Lietuvos narystei Europos Sąjungoje bei tinkamam na­ cionalinių vertybių išsaugojimui yra būtina parengti įvairiapusiškai išsi­ lavinusius specialistus. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo juris­ prudencijos rinkiniai VU biblioteko­ je padėtų ne vienam studentui ir mokslininkui susipažinti su bendrijų istorine raida, prielaidomis, paskati­ nusiomis imtis įvairių reformų ar pa­ keitimų. VU studentų stažuotės Eu­ ropos Bendrijų Teisingumo Teisme, Pirmosios instancijos teisme ar nau­ joje Teisėjų kolegijoje būtų puiki ga­ limybė tobulėti būsimiesiems spe­ cialistams. Prof. V. Skourio akademi­ nės veiklos patirtis įvairiose aukšto­ siose Europos mokyklose galėtų pa­ sitarnauti Vilniaus universiteto aka­ deminės veiklos perspektyvoms, ieš­ kant naujų partnerių žinomiausiuo­ se Europos universitetuose. įvairia­ pusiškai naudingi būtų bendri moks­ lo tyrinėjimo projektai su Universite­ tais, kuriuose dėsto ir prof. V. Skou­ ris, susitikimai ir konferencijos bei se­ minarai su Europos Bendrijų Teisin­ gumo Teismo teisėjais, bendri moks­ linių pranešimų leidiniai ar diskusi­ jos. Bendradarbiavimas su Europos Bendrijos institucijos vadovu padė­ tų geriau ir artimiau pažinti vieną iš svarbiausių Bendrijos institucijų, at­ liekančių svarbų vaidmenį vystant ir plėtojant bei užtikrinant vienodą Bendrijos teisės taikymą ir aiškini­ mą“, - tokias būsimojo bendradar­ biavimo gaires numato dekanas. „U. V.“ inform.

„Baltikum" fondo premijos geriausiems VU studentams Gegužės 19 dieną Vilniaus universitete įteiktos 2005 metų Miunsterio

„Baltikum“ fondo premijos

VU studentams. „Ši stipendija - ne tik džiaugs­

mas, bet ir didelis įsipareigoji­ mas“, - taip laiške profesorei Marijai Vasnai rašė viena VU stu­ dentė. Šiais metais už geriausius bai­ giamuosius magistro darbus pre­ mijos įteiktos Tomui Šileikai (Isto­

rijos fakultetas), Antanui Bubneliui (Komunikacijos fakultetas), Karoliui Aleksai (Tarptautinių san­

tykių ir politikos mokslų institutas), Kęstučiui Kirtikliui (Filosofijos fa­ kultetas), Indrai Giraitei (Filosofi­ jos fakultetas) ir Daumantui Kati­ nui (Filologijos fakultetas).

Geriausiais doktorantų darbais pripažinti Filologijos fakulteto dok­ toranto Mindaugo Kvietkausko ir Filosofijos fakulteto doktoranto Al­ fredo Laurinavičiaus darbai.

Fondo premijos Medicinos fakul­ teto studentams už geriausius akademinius pasiekimus ir moks­ linę veiklą įteiktos V kurso studen­ tei Rūtai Jasaitytei bei VI kurso stu­ dentams Vytautui Lukošaičiui ir Matui Morkevičiui.

Paskatinti ir įvertinti gerai besi­ mokantys neįgalūs ir socialiai rem­

tini VU studentai: M. Skarupskas, K. Pocius, A. Papečkys, G. Vaidoga, R. Šimonis, G. Gečas, V. Ivaškaitė ir V. Ramanauskaitė. „Baltikum“ fondas įkurtas 1993 metais Vilniaus universiteto gar­ bės daktarės profesorės Marijos Vasnos iniciatyva. Jo tikslas remti gabiausius Baltijos šalių studentus ir jaunuosius moksli­ ninkus. Fondo narių ir draugų įnašai bei aukos leidžia kasmet Miunsterio premijomis apdova­ noti gabiausius Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų studentus už geriausius magistro ir daktaro darbus. Šiemet pirmą kartą premijas ga­ vo šeši jaunaisiais mokslininkais

Prof. M. Vasna (centre) kiekvienais metais įvertina geriausius mūsų studentus už akademinius pasiekimus ir mokslinę veiklą. V Naujiko nuotr. pavadinti dar mokslų nebaigę stu­ dentai. „Jaučiuosi įsipareigojusi ir arti­ ma Vilniaus universitetui, nes esu jo narė. Labai malonu, kad šiemet matau daugiau vaikinų nei pernai - aną kartą tiesiog nedrįsau pa­ klausti, kur visi mokslu besidomin­

tys jaunieji Universiteto vyrai“, juokavo jau 15 kartą Vilniaus uni­ versitete besilankanti profesorė Marija Vasna.

Per 12 fondo veiklos metų pre­ mijas ir stipendijas yra gavę 113 Vilniaus universiteto studentų. „U. V.“ inform.

universitas vilnensis

2005 birželis

3

______ aktualijos ra a a a a

VU partnerė -

Kražių vidurinė mokykla

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo VU rektorius akad. Benediktas Juodka ir Kražių vidurinės mokyklos direktorė Rita Andrulienė

Gegužės 25 dienų Vilniaus universitetas ir Kražių ben­ drojo lavinimo vidurinė mokykla pasirašė bendra­ darbiavimo sutartį.

Bendradarbiavimo sutartyje nu­ matyta, jog VU dalyvaus Kražių vi­ durinės mokyklos edukacinėje veikloje. Mokyklos mokytojai ir VU dėstytojai kartu kurs ir įgyvendins integruoto švietimo modelį, kurio pagrindas yra klasikinė Vakarų Europos švietimo tradicija, parem­ ta antikinėmis ir krikščioniškosio­ mis vertybėmis.

Universiteto dėstytojams ketina­ ma sudaryti sąlygas rengti paskai­ tų kursus mokyklos mokiniams ir mokyklos metodinio centro klau­ sytojams; organizuoti užsiėmimus ■r teikti metodinę pagalbą Kražių mokyklos mokytojams.

Anot VU rektoriaus akademiko B. Juodkos, sutartis su Kražių mo­ kykla yra neeilinė. Šia sutartimi VU

atkuria istorinį ryšį su Kražiuose Universiteto kurta edukacine ir kultūrine tradicija. Kražių kolegi­ ja, kurios švietimo tradiciją pratę­ sia Kražių gimnazija (nuo 1817 m.), o vėliau Kražių vidurinė mo­ kykla (nuo 1944 m ), buvo pagrin­ dinis Žemaitijos švietimo centras,

labiausiai moksle ir kultūroje LDK pasižymėjęs tarp kitų Vilniaus aka­ demijos įkurtų kolegijų.

Kražių vidurinę mokyklą kaip Universiteto partnerę kuruoja VU Filosofijos fakultetas. Ši mokykla yra vienuoliktoji bendrojo lavini­ mo įstaiga, su kuria Universite­ tas pasirašo bendradarbiavimo sutartį. Kražių vidurinės mokyk­ los direktorė Rita Andrulienė džiaugėsi tokiu svarbiu istoriniu mokyklai ir moksleiviams įvykiu.

Pasak jos, tai ne tik „popierinė“ sutartis, bet ir istorinis bei kultūri­ nis susitarimas. „Istorija ir kultū­ ra - ne produktas, kurį gali pasi­ imti nuo parduotuvės lentynos“, - apie atkurtus VU ir Kražių mo­ kymo įstaigų santykius sakė R. Andrulienė.

Kražių kolegijoje mokėsi etno­ grafas Dionizas Poška, poetas An­ tanas Strazdas, tautosakininkas Simonas Stanevičius. Dėstytojais dirbo Žygimantas Liauksminas

bei Albertas Vijūkas-Kojelavičius, vėliau tapę Vilniaus universiteto rektoriais (XVII a.). Čia taip pat dės­

tė didysis Europos poetas Myko­ las Kazimieras Sarbievijus, apdai­ navęs Vilniaus ir Kražių dvasios bei gamtos grožį. .U. V.“ inform.

Pristatytos mokslo ir studijų sistemos reformos gairės Atkelta iš p. 1

Pristatydami VU TSPMI požiūrį į aukštojo mokslo reformą, gairių autoriai konstatavo, kad nors Lie­ tuvos mokslo ir studijų reforma trunka jau keliolika metų, lauktų rezultatų kol kas nepasiekta. Tai iš esmės pripažįsta visi šios refor­ mos vykdytojai, dalyviai ir jos re­ zultatais suinteresuoti asmenys.

Pasak doc. Antano Kulakausko, galima labai ilgai vardyti mokslo ir studijų sistemoje susikaupusias problemas, tačiau toks vardijimas vargu ar pakeistų esamą padėtį, nes minėtos problemos vertinti­ nos tik kaip stiprėjančios sistemos krizės simptomai.

Gairių rengėjų nuomone, pa­ grindinė reformų nesėkmių prie­ žastis yra ta, kad jas planuojant ir įgyvendinant trūko esminės tarpi­ nės grandies - pačios akademi­ nės bendruomenės ir visuome­ nės apskritai - dalyvavimo. Aka­ deminės bendruomenės vardu iki šiol kalbėjo vadinamasis akade­ minis elitas, o visuomenės vardu - už mokslą ir studijas atsakingi valstybės pareigūnai. Šią padėtį būtina iš pagrindų keisti. Todėl siūlomos mokslo ir studijų refor­ mos gairės grindžiamos prielaida, kad būtent akademinės bendruo­ menės savivalda ir visuomenės vykdoma sistemos bei jos veiklos

kontrolė turi tapti lemiamu refor­ mos veiksniu. Šitaip keičiant re­

formos principus ir atskaitos taš­ kus ji neišvengiamai turi tapti sis­ temine ir suponuoti visuminę sis­ temos pertvarką, apimančią orga­ nizacijos, vadybos ir finansavimo sritis.

Lietuvos mokslo ir studijų siste­ mos reformos gairių autoriai išsky­ rė tris svarbiausius tarpusavyje susijusius strateginius struktūrinės mokslo ir studijų sistemos refor­ mos tikslus.

Pirmasis tikslas - visos mokslo ir studijų sistemos finansavimo principų pakeitimas. Finansinė at­ sakomybė turėtų tekti tiek šios sis­ temos paslaugų tiesioginiams vartotojams, tiek naudojantiems jos „gaminamus produktus". Vals­ tybė didžiausią dėmesį turėtų skirti mokslinio ir intelektualinio poten­ cialo stiprinimui, ypač aukštosio­ se mokyklose, įskaitant ir kolegi­ jas, prioritetą teikdama nacionali­ niu požiūriu svarbioms, būtinoms mokslo sritims. Anot dr. Vytauto Radžvilo, Lietuvoje trūksta socia­ linio intelekto. Juk techniką gali­ ma nusipirkti, o intelektą būtina iš­ siugdyti. Universitetas yra ne pa­ statai, bet žmonės, kuriems reikia pinigų.

Antrasis tikslas - reikėtų ryžtin­ gai apsispręsti: arba likviduoti iš

TSPMI ir „U. V.“ inform.

Priėmimas: naujovės ir problemos Atkelta iš p. 1 mokyklos ir mokslo institutai ga­ lės priimti daugiau nei 54 tūkst. studentų. Tai 3000 daugiau nei pernai. Šis skaičius yra maksima­ lus. Aukštosios mokyklos galės priimti ir mažiau studentų, tačiau finansavimas dėl to nesikeis. Ši nuostata leidžia pačioms aukšto­ sioms mokykloms nuspręsti, kiek studentų priimti atsižvelgiant į konkrečios studijų programos specifiką ir didesnį dėmesį skirti studijų kokybei, o ne studentų kiekiui, Studijų direkcijos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Karaliūnienė informavo, kad Vilniaus universi­ tetas šiemet stojantiesiems siūlo šešias naujas studijų programas, kurios buvo palankiai įvertintos Studijų kokybės vertinimo centro ekspertų.

Matematikos ir informatikos fa­ kultetas skelbia priėmimą į naują pagrindinių studijų programą -

bioinformatiką. Ši programa suda­ ryta remiantis ilgamete informati­ kos, biochemijos ir biofizikos stu­ dijų organizavimo Vilniaus univer­ sitete patirtimi ir skirta rengti aukš­ tos kvalifikacijos specialistus, ga­ linčius sėkmingai konkuruoti bio­ technologijų ir informacinių tech­ nologijų darbo rinkoje Europos Są­ jungos ir kitose valstybėse.

Nauja magistrantūros dieninių studijų programa - semiotika parengta A. J. Greimo semiotikos studijų ir tyrimų centro kartu su Filologijos fakultetu, ji skirta kva­ lifikuotiems diskurso analitikams rengti. į šią programą gali preten­ duoti humanitarinių ir socialinių mokslų bakalaurai.

Nauja edukologijos krypties programa Užsienio kalbų institu­ te skirta rengti užsienio kalbų mo­ kymo specialistus, galinčius va­ dovauti kalbų mokymo procesui, organizuoti kalbų mokytojų kva­ lifikacijos kėlimą, rengti kalbų mokytojus aukštosiose neuniver­

Iš VU pavogtas bronzinis K. Donelaičio biustas

Kražių vidurinės mokyklos mokiniams rektorius parodė ne tik savo darbo kabinetą, bet ir rektoriaus skeptrą. V. Naujiko nuotr.

sovietmečio paveldėtą mokslo ir studijų sistemos dvilypumą, arba stiprinti aukštųjų mokyklų moks­ linį potencialą, keičiant nusisto­ vėjusį santykį tarp mokslinio tiria­ mojo ir edukacinio darbo aukš­ tojoje mokykloje. Kitaip sakant, mokslinis darbas aukštosiose mokyklose, bent jau universiteti­ nėse, turėtų būti ne priedas prie edukacinio darbo, kaip dabar, o jam lygiavertis, t. y. būti pamatine šio darbo baze. Šiuo metu Lietu­ voje yra per daug aukštųjų mo­ kyklų; jos nepateikia duomenų, kaip jų absolventams pavyksta įsidarbinti. O būtent tokie duome­ nys turėtų formuoti universitetų reputaciją.

Trečiasis tikslas - nacionaliniu mastu sukurti institucionalizuotą socialinę bazę akademinei lais­ vei skleistis, profesiniams reika­ lams spręsti ir visavertei mokslo ir studijų institucijų autonomijai už­ tikrinti. Kitaip sakant, būtina teisi­ nėmis ir finansinėmis priemonė­ mis užtikrinti, kad atskiroms moks­ lo sritims atstovaujančios mokslo draugijos ir asociacijos virstų veik­ liu visos mokslo ir studijų siste­ mos elementu, aktyviu, svarbiu ir būtinu veikėju.

Visi kiti reformos uždaviniai bū­ tų išvestiniai iš šių fundamentalių tikslų arba juos papildantys.

Lietuvos mokslo ir studijų siste­ mos reformos gairių tekstą galite rasti VU TSPMI interneto tinklalapyje www. tspmi. vu.lt.

Gegužės 25 dieną iš Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto galerijos dingo jau ne vieną dešimtmetį čia stovėjęs bronzi­ nis lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio biustas.

Biusto vertė - 859 litai. Universi­ teto darbuotojai linkę manyti, kad bronzos kūrinį pavogė spalvotų­ jų metalų pardavėjai. _ Pasak Vilniaus universiteto Ūkio direkcijos vadovo Algiman­

to Staniulio, literatūros klasikų biustų galerija šiuo metu yra tvar­ koma. Todėl gegužės 23 d., kai K. Donelaičio biustui skirtas pos­ tamentas aptiktas tuščias, Filo­ logijos fakulteto darbuotojai nu­ sprendė, kad biustą prieš tvirti­ nimą išsivežė skulptorius. Vėliau paaiškėjo, kad skulptorius bius­ tą jau buvo pritvirtinęs ir palikęs galerijoje. Įvykio vietą apžiūrėjusių poli­

sitetinėse mokyklose. Programa vadinasi „Užsienio kalbų moky­ mas“. Tai neakivaizdinės moka­ mos studijos.

Dar viena neakivaizdinių magist­ rantūros studijų programa - verslo ekonomika Ekonomikos fakultete.

Ji skirta jau anksčiau jgijusiems universitetinį aukštąjį išsilavinimą, turintiems darbo verslo patirties ir norintiems įgyti daugiau teorinių ži­ nių ir naujų kompetencijų asme­ nims. Studijų programa priskirtina

tęstiniam mokymui.

Patvirtintos ir dvi magistrantū­ ros programos, dėstomos anglų kalba: tai tarptautinio verslo eko­ nomika ir vadyba Ekonomikos fa­ kultete bei Rytų ir Vidurio Euro­ pos studijos TSPMI, skirtos stu­

dentams iš užsienio.

Dar viena naujovė - stojantieji į visas programas gali registruo­ tis internetu. Taip užsiregistravu­ sieji koreguoti savo prašymą ga­

lės nemokamai. „U. V." inform.

cijos pareigūnų nuomone, kelių metrų aukštyje stovėjęs bius­ tas nuplėštas nuo postamento ir nutrauktas žemyn užmetus gran­

dinę.

Po nusikaltimo likusieji biustai sunešti į saugyklą. Į jų vietą keti­ nama pastatyti gipsines kopijas, kurios išoriškai niekuo nesiskirs nuo originalų.

-Spalvotųjų metalų vagys jau ne pirmą kartą pasikėsina į VU tur­ tus. Prieš kurį laiką buvo pavog­ tas ir iki šiol nerastas Mikalojaus Daukšos biustas.

„U. V.“ inform.

4

---------------------------------------------------------------------------------

universitas vilnensis

2005 birželis

kronika —_______________________

Lietuvos teisininkų kongresas senojoje Alma Mater Vilnensis Doc. dr. Tomas DAVULIS, VU TF prodekanas, Lietu­ vos teisininkų draugijos vicepirmininkas, LL.M. Lietuvos teisininkų draugija, šiais metais švenčianti 85-metį, kartu su Lietuvos Respubli­ kos teisingumo ministerija, My­ kolo Romerio universitetu, Vy­ tauto Didžiojo universiteto Tei­ sės institutu ir Vilniaus univer­ siteto Teisės fakultetu gegužės 13-14 dienomis Vilniaus uni­ versiteto Teatro salėje surengė Lietuvos teisininkų kongresą „Lietuvos valstybė - nepriklau­

soma demokratinė respublika: da­ bartis ir perspektyvos".

Keturiose kongreso sesijose bu­ vo aptarta itin daug klausimų. Tai ir Lietuvos teisinės sistemos ir Euro­ pos Sąjungos teisės santykio pro­ blematika, kuri buvo aptarta Lietu­ vos Respublikos Konstitucijos ir Su­ tarties dėl Konstitucijos Europai santykio kontekste (pirmoji sesija), ir visuomeniniai teisminės valdžios kontrolės mechanizmai (antroji se­ sija). Itin išsamaus teisininkų įverti­ nimo sulaukė privataus gyvenimo neliečiamybės užtikrinimas Lietuvo­ je (trečioji sesija) bei busimųjų tei­ sininkų rengimo keliai ir klystkeliai (ketvirtoji sesija). Kongrese prane­ šimus skaitė iškilūs teisininkai, svar­

biausių valstybinių, profesinių ir akademinių institucijų vadovai, Liuksemburgo, Strasbūro ir na­ cionalinių teismų teisėjai. Kon­ grese dalyvavo ir diskusijose sa­ vo nuomones pareiškė ne tik Lie­ tuvos teisininkų draugijos nariai, bet ir įvairiausiose teisinio darbo srityse besidarbuojantys teisinin­ kai iš visos Lietuvos.

Lietuvos teisininkų kongresas tapo vienu svarbiausių Lietuvos teisinio gyvenimo renginių, o ja­ me suformuluotomis išvadomis ir rekomendacijomis neabejotinai bus prisidėta prie progresyvios ir sklandžios mūsų visuomenės rai­ dos, nepriklausomos demokra­ tinės Lietuvos valstybės kūrimo.

Siaurės ir Baltijos šalių Karjeros centrai keičiasi patirtimi Gegužės 12-15 dienomis Vilniaus universiteto Karjeros centre vyko Šiaurės ir Baltijos šalių universitetinių Karjeros centrų susitikimas, kuriame dalyvavo kolegos iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedi­ jos, Danijos, Islandijos universitetų.

Gitą BUROKAITĖ, VU Karjeros centro informaci­ jos vadybininkė Susitikime aptarti Šiaurės minist­ rų tarybos finansuojamo projekto „Siaurės ir Baltijos universitetų Karjeros centrų paslaugų plėtros ir tobulinimo tinklas" pirmųjų veik­ los metų įgyvendinimo rezultatai ir surengta diskusija apie vienin­ gą informacijos keitimosi modelį.

Projekto koordinatorius - Vilniaus universiteto Karjeros centras.

Sukurti projektą paragino Euro­ pos Sąjungos plėtra, atvėrusi gali­ mybes Šiaurės ir Baltijos universi­

tetams susipažinti su šių šalių dar­ bo rinkos ypatumais. Kadangi Šiau­

rės ir Baltijos šalių darbo rinkos daugiau skiriasi nei panašios, būti­ na mobilizuoti universitetinių Kar­ jeros centrų galimybes ir sukurti efektyvią bei stiprią bendradarbia­ vimo sistemą, pagrįstą nuolatos vei­ kiančiu informacijos keitimosi mo­ deliu, kurti ir tobulinti paslaugų sis­ temą studentams, absolventams ir darbdaviams. Dėl šios priežasties 2004-2005 m. m. Baltijos šalių uni­ versitetų atstovai lankėsi Šiaurės šalių universitetų Karjeros centruo­ se. Pagrindiniai vizitų tikslai buvo susipažinti su Šiaurės šalių Karje­

ros centrų veiklos strategija, orga­

Kongreso aplinka - senoji Alma Mater Vilnensis, kurios prieglobs­ tyje šimtmečiais augo ir kūrė Lie­ tuvos teisininkai, ne tik pabrėžė

renginio svarbą, tačiau ir ryšį su ilgametėmis tradicijomis ir šian­ dienos teisininkų pagarbą teisi­ niam paveldui.

Atidalytas Lietuvos mokslininkų mobilumo centras Gegužės 31 dieną atidarytas Lietuvos mokslininkų mobilumo centras (LMC), kuris turėtų atverti Lietuvos mokslininkams platesnes erdves.

Lietuvos mokslininkų mobilumo centras įkurtas vykdant Studijų ko­ kybės vertinimo centro projektą pagal 6-ąją Bendrąją programą. Jo trukmė - 3 metai, tikslas - įkurti ir sudaryti sąlygas veikti Europos mobilumo centrų (ERA - MORE) tinklo sudėtinei daliai - Lietuvos moks­ lininkų mobilumo centrui. Šio centro misija - padėti sudaryti palan­

Susitikime Šiaurės ir Baltijos šalių universitetinių Karjeros centrų darbuo­ tojai siekia nustatyti bendras veiklos sritis

nizacine struktūra bei paslaugų sistema studentams ir darbdaviams. VU Karjeros centro darbuotojai lankėsi Lundo, Gete­ borgo (Švedija) ir Pietų Danijos universi­

tetuose. Iš Lundo universiteto buvo per­ imtas tinkamiausių Karjeros centro teikia­ mų paslaugų parinkimo studentui mode­ lis, atsižvelgiant į individualius jo porei­ kius. Šio modelio pagalba buvo pareng­ ta rekomendacinė medžiaga, padėsian­ ti studentui geriau apibrėžti savo intere­ sus, įvertinti asmenybės bruožus ir sėk­ mingiau pasirengti savarankiškam pro­ fesinės karjeros planavimui ir jos įgyven­ dinimui studijų laikotarpiu. Geteborge įgy­ ta patirtis buvo ypač naudinga stiprinant studentų ir darbdavių bendradarbiavimą kuriant partnerystės projektus tam, kad studentai lengviau pereitų iš akademinės aplinkos į darbinę. Panašios patirties su­ teikė ir Pietų Danijos universiteto Karje­ ros centras, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas studentų ir darbdavių bendra­ darbiavimui rengiant bendrus mokslinius projektus, studentų verslumui ugdyti ir stu­ dijų metu įgytoms kompetencijoms išaiš­ kinti, kad studentas, baigęs universitetą, gebėtų savo kompetencijas ir gebėjimus sėkmingai „parduoti“ darbdaviui ir leng­ viau adaptuotųsi darbo rinkoje. Šiaurės universitetų patirtis suteikė

naujų impulsų VU Karjeros centrui.

Daug idėjų dar tebegeneruojamos, tačiau nemenka jų dalis jau realizuo­ tos ir nuo 2005-2006 m. m. pradžios bus įgyvendinamos VU Karjeros cen­ tro paslaugų sistemoje. Siaurės ir Baltijos šalių universitetiniai Karjeros centrai - projekto partneriai - dirba kartu ir toliau, siekia kuo tiksliau nu­ statyti bendras veiklos sritis, kuriose veiks informacijos keitimosi modelis.

Tačiau tai jau kitas projekto etapas 2006 m. Rygoje vyksiančiame pro­ jekto partnerių susitikime bus svars­ toma strategija, kaip įgyvendinti vie­ ningą informacijos keitimosi modelį; reikalingos technologinės priemo­ nės bei galimybės bus derinamos ir aptariamos 2005-2006 m. m. per pažintinius vizitus.

Pirmųjų projekto veiklos metų svar­ ba Šiaurės ir Baltijos šalių universite­

tų Karjeros centrams yra akivaizdi, nes bendri informaciniai resursai su­ teiks galimybę centrams efektyviau organizuoti savo veiklą ir realizuoti idėjas, o dėl to efektyviau vyks Šiau­ rės ir Baltijos šalių universitetų, ab­ solventų ir darbdavių dialogas bei Šiaurės ir Baltijos šalių darbo rinkos internacionalizacija.

Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų asamblėjos premija įteikta prof. Algiui Kalėdai Birželio 4 dieną LR Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos premija įteik­ ta VU Filologijos fakulteto Len­

Lietuvos teisininkų kongrese pranešimus skaitė iškilūs teisininkai

kų filologijos katedros vedėjui prof. habil. dr. Algiui Kalėdai. Šia premija

įvertinti profesoriaus darbai abiejų tautų bendradarbiavimo srityje.

Prof. A. Kalėda nuo 1980 m. skelbia straipsnius, dalyvauja ra­ dijo ir TV laidose, skaito.paskai­ tas apie lietuvių ir lenkų kultūrų

kias sąlygas mokslininkų judrumui ir teikti asmeninę pagalbą atvyks­ tantiems į Lietuvą bei iš šalies išvykstantiems dirbti tyrėjams. Centre bus teikiama informacija ir konsultuojama, tuo tarpu dėl konkretaus finansavimo reikėtų kreiptis j kitas atsakingas institucijas.

Anot Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotojos Au­ relijos Valeikienės, Lietuvos mokslas suklestės tik tada, kai Lietuva taps atvira ir nebijos konkurencijos, formuos tokią politiką, kad žmo­ nės sietų savo likimus su gimtąja šalimi. Nereikia bijoti, kad mokslinin­ kai išvyks iš Lietuvos, tačiau reikia pasiekti, kad norėtų sugrįžti atgal ir kad čia būtų sukurtos tinkamos darbo sąlygos. Pagrindinis naujai įkur­ to centro uždavinys - pritraukti tyrėjus iš užsienio reklamuojant šalį, suteikiant informaciją apie laisvas darbo vietas Lietuvos mokslo ir stu­ dijų institucijose bei privačiame sektoriuje versle. Natūralu, kad tai įmanoma tik tuomet, kai užsimegs konstruktyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos mokslininkų mobilumo centro ir universitetų, mokslinių tyrimų įstaigų ir aukštųjų technologijų įmonių bei kitų darbdavių, įdar­ binančių mokslininkus. Tuo tikslu į nacionalinį mobilumo tinklą bus buriamos institucijos, rengiami jų personalo mokymai.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Sau­ lius Vengris teigė, jog šis centras - gana ambicingas ir seniai sumanytas planas siekiant įsilieti į vieningą mokslinę Europos erdvę. Mobilumo centre mokslininkai ras informacijos apie karjeros galimybes, laisvas darbo vietas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Lietuva ir jos mokslinin­ kai neturėtų būti uždari ir atsiriboję nuo kitų šalių. Todėl be galo svarbu, kad Lietuvos universitetai, mokslo institutai ir mokslo įstaigos prisijungtų prie Europos mokslininkų chartijos ir savo personalo atrankoje vado­ vautųsi Mokslininkų priėmimo į darbą kodeksu.

Visame pasaulyje mokslininkų mobilumas yra pagrindinis tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo faktorius, būtina inovacijų diegimo ir skatinimo sąlyga. Jau kurį laiką veikia Europos Komisijos remiama Europos mokslininkų svetainė http://europa.eu.int/eracareers.

Jau yra parengtas ir Lietuvos mokslininkų mobilumo centro portalas http://www.eracareers.lt, kurio tikslas-užpildyti elektroniniu būdu pasie­ kiamos informacijos spragą tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu, padėti mobiliems mokslininkams plėtoti tarptautinę veiklą, taip pat teikti informaciją šalies institucijoms, priimančioms užsienio mokslininkus. „U. V.“ inform.

sąsajas, dalyvauja mokslinėse konferencijose, kultūriniuose-visuomeniniuose lietuvių ir lenkų sambūriuose. Plati profesoriaus mokslinė veikla. Jis skaitė pra­ nešimus daugiau nei 30-yje mokslinių konferencijų, spaudo­ je yra paskelbęs autorinių darbų lenkų kalba. Lietuvių kalba pa­ skelbtuose A. Kalėdos darbuo­

se aptariami lietuvių ir lenkų li­ teratūrų ryšiai bei sąveikos, pri­ statomi iškilieji lenkų rašytojai ir jų kūryba. Profesorius yra išver­ tęs lenkų literatūros kūrinių į lie­ tuvių kalbą. VU Lenkų filologijos katedrai prof. A. Kalėda vadovau­ ja nuo pat įsteigimo 1993 m. Per tą laiką daktaro disertacijas ap­ gynė 7 katedros dėstytojai.

universitas vilnensis

2005 birželis

susitikimai________

f < 11 projektai

Mokslas ir verslas turi būti neatsiejami Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, gegužės 5 dieną

susitikęs su Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino

technikos universiteto vadovais, užtikrino, kad savivaldy­

bė vykdys savo įsipareigojimus dėl žinių ekonomikos branduolio „Saulėtekio slėnis“ plėtros. Savivaldybė yra

universitetų ir su jais susijusių

mokslo įstaigų sukaupta mokslo tyrimų patirtimi.

Bendros išvados ir pasiūlymai

įsipareigojusi pagal galimybes dalyvauti kuriant „Saulė­

tekio slėnį“ - skirti lėšų teritorijos planams rengti, prisidėti

Galimybių studijoje konstatuo­ jama, kad „Saulėtekio slėnio"

kuriant teritorijos infrastruktūrą. Dar balandžio mėnesį

strategija yra glaudžiai susijusi

buvo pristatyta išplėstinė „Saulėtekio slėnio“ galimybių

su regioninės ir nacionalinės

studija. Jos tikslas - išnagrinėti Saulėtekio slėnio loginį

pagrindą, įvertinti rinkos paklausą ir parengti pagrindinį

politikos uždaviniais skatinant

Lietuvoje, o ypač Vilniaus mies­ te, t. y. inicijuoti Lietuvos trans­

žinių ekonomikos branduolio plėtros.

formaciją į žiniomis pagrįstą ekonomiką, formuoti Lietuvos,

tas sutartis, dėl tinkamos intelek­

kaip patrauklios šalies tiesiogi­ nėms užsienio investicijoms į di­

tinės nuosavybės struktūros trū­

delės pridėtinės vertės sekto­

kumo universitetai nevisiškai iš­ 2005 m. balandžio mėn. „Cen­

naudoja visą intelektinės nuosa­

tre for Strategy & Evaluation

vybės potencialą. Tai yra didelė

rius, įvaizdį ir sustabdyti mokslo ir verslo studijas baigusių stu­ dentų „protų nutekėjimą“ į užsie­

Services" (CSES) suburtas kon­ sorciumas, kurį sudaro Viešo­ sios politikos ir vadybos institu­ tas, Vilniaus architektūros stu­

kliūtis, neleidžianti universite­ tams išnaudoti jų intelektinės

nį.

Atliekant palyginamąjį įvertini­ mą buvo nustatyta, kad dabar

dija, Lietuvos inovacijų centras

nuosavybės potencialo perduo­ dant rinkai technologijas ir ku­ riant naujus padalinius. Siekiant

ir dviejų žinomų užsienio moks­

įveikti naujų padalinių (spin-off)

kubatoriuose per daug dėmesio

kūrimo kliūtis, galimybių studijo­ je siūloma įkurti technologijų per­ davimo centrą, kuris tvarkytų, naudotų, platintų ir saugotų VU ir VGTU intelektinę nuosavybę,

skiriama fizinei infrastruktūrai ir per mažai akcentuojami tokie

lo bei technologijų parkai, pri­ statė išplėstinę „Saulėtekio slė­ nio“ galimybių studiją. Ją suda­ ro rinkos įvertinimas, pasiūly­

mai dėl tolimesnės „Saulėtekio slėnio“ iniciatyvos plėtros, kriti­ nių sėkmės veiksnių, rizikos ir prielaidų įvertinimas. Išvados

Lietuvoje veikiančiuose mokslo ir technologijų parkuose bei in­

veiksniai kaip mokslo ir verslo

ieškotų naujų galimybių ben­

bendradarbiavimas bei inovaci­ jas skatinančios paslaugos. „Saulėtekio slėnio“ sėkmė

driems su verslo įmonėmis

ypatingai priklausys nuo univer­

mokslo tyrimų projektams ir ska­

sitetų galimybių profesionaliai tvarkyti intelektinę nuosavybę ir

bei rekomendacijos gautos iš

tintų technologijų perdavimą.

pokalbių su ekspertais iš maž­

Taip pat siūloma įkurti verslo ry­ šių tarnybą, kuri padėtų stiprinti aukštojo mokslo ir verslo sąvei­

vo ir per 200 įvairių įmonių. Pa­

ką, ieškant naujų galimybių ten­

kyklose ir tyrimų institutuose, pa­

grindinis galimybių studijos tiks­ las - įtvirtinti Lietuvos, kaip ša­ lies, kurioje yra puikios sąlygos pasaulinio lygio žinių ekonomi­

kinti privataus sektoriaus užsa­

lankesnės valstybinio reguliavi­

komų mokslo tyrimų poreikius.

mo ir mokesčių aplinkos, kuri

kos įmonėms, pozicijas. „Sau­

Verslo poreikiai ir galimybės

lėtekio slėnyje“ yra visos reika­

lingos prielaidos sukurti aukš­

tųjų technologijų branduolį, ku­ rį iki 2010 metų sudarytų maž­ daug 150-200 įmonių, dirban­ čių ITT, lazerių technologijų,

elektronikos ir pan. srityse ir ku­ riose būtų sukurta 3000 tiesio­ ginių ir dar 5000 netiesioginių darbo vietų. Branduolio pagrin­

Prof. V. Skouris, Europos Teisingumo Teismo (ETT) pirmininkas, gegužės 15-18 d. su oficialiu vizitu viešėdamas Lietuvoje, lankėsi VU Teisės fakultete, susipažino su jo dėstytojais ir studentais.

Aukščiausia ES teisminė insti­ tucija - Europos Teisingumo Teismas - kol kas nesulaukė ieš­ kinių iš Lietuvos. Profesorius įsi­ tikinęs, kad visos naujosios ES valstybės anksčiau ar vėliau su­ sidurs su teisinėmis problemo­ mis, kurios yra ETT kompetenci­ joje. Šiuo metu iš naujųjų ES

Teisės fakultete prof. V. Skouris studentams skaitė paskaitą „Pa­ grindinių teisių apsauga Europos Sąjungoje“. Svečias trumpai su­ pažindino klausytojus su pagrin­ diniais ETT veikimo principais ir pokyčiais po Sutarties dėl Konsti­ tucijos Europai ratifikavimo, atsa­ kė į klausimus.

Kalbėdamas apie ETT reikšmę ir reikalingumą, V. Skouris pastebėjo, kad 25 valstybės reiškia 25 skirtin­ gas nacionalines teises su savo­ mis institucijomis, konstituciniais teismais, tradicijomis. ETT - visa jungianti ir aukščiausia teisminė valdžia Europoje. Tai nereiškia, kad sumenkinami nacionaliniai teismai.

Lietuva ETT reikšmę suprato labai greitai ir tą įrodė pirmoji Europos Są­ jungoje (ES) ratifikavusi Sutartį dėl Konstitucijos Europai.

valstybių ETT jau yra pasiekęs vienas ieškinys iš Vengrijos. Pir­ mininko žiniomis, artimiausiu metu į Teismą atkeliaus ir du ieš­ kiniai iš Lenkijos.

Lietuvoje apie ETT prabilta, iški­ lus diskusijoms apie mokesčių re­ formą. Jos oponentai iškėlė mintį apie ES direktyvų pažeidimą, o verslininkai pagrasino kreiptis į ETT ir reikalauti, kad valstybė su­ grąžintų neteisėtai iš jų surinktus pinigus.

Prof. V. Skouris paskaita buvo ne tik unikali galimybė tiesiogiai pa­ bendrauti su aukščiausio lygio tei­ sininku ir mokslininku. Tikima, kad tai ir investicijaį ilgalaikę perspek­ tyvą. Nuo šiol studentai galės lais­ viau išvykti stažuotis į ETT, bus su­ darytos sąlygos iš arčiau susipa­ žinti su įdomiausiomis bylomis.

TF inform.

sukurti technologijų perdavimo mechanizmus, verslumo kultū­ ros skatinimo aukštosiose mo­

daug 30 viešojo ir privataus sek­ torių institucijų. Apklaustos bu­

Europos Teisingumo Teismo pirmininkas susitiko su jaunaisiais kolegomis

žinių ekonomikos plėtrą visoje

pasiūlymą dėl palaipsniui vykdomo „Saulėtekio slėnio“

„Saulėtekio slėnio" iššūkiai ir galimybės

5

veikia įmonėms tenkančią admi­ nistracinę naštą ir mokesčius, in­

vesticijų j mokslo tyrimus ir plėt­

rą skatinimo priemonių (pavyz­ džiui, mažesnių mokesčių ir nuo­

Dauguma įmonių pripažino, jog mokslo ir verslo, taip pat at­ skirų sektorių bendradarbiavi­

veiklai siekiant pritraukti užsie­

mas turi būti žymiai glaudesnis.

Tyrimas taip pat parodė, kad

nio investuotojus).

Iš galimybių studijoje įvardin­

laidų mokslo tyrimų ir plėtros

daugelis įmonių labai mažai in­

tų kliūčių galima paminėti ribo­

vestuoja j mokslo tyrimus. Ta­ čiau privataus sektoriaus atsto­

tus finansinius išteklius, numa­

vai pripažino, kad, norint išlai­

riant mokslo ir technologijų par­ kus per dabartinį struktūrinių fon­ dų programavimo laikotarpį, bū­ tinybę užtikrinti geresnį įvairių

tytus infrastruktūros plėtrai ku­

Prof. V. Skouris, Europos Teisingumo Teismo (ETT) pirmininkas, su džiaugsmu dėvėjo VU kepuraitę

wa klausiate - atsakome

dą sudarytų Saulėtekio alėjoje veikiančių universitetų, Vilniuje veikiančių įmonių naujai kuria­

kyti konkurencingumą, būtina imtis skubių priemonių investi­

mi padaliniai bei užsienio inves­ tuotojų filialai.

naujas technologijas ir skati­ nant inovacijas.

Apklausus Vilniaus mieste vei­

mokslo ir technologijų parkų strateginį koordinavimą, kuris leistų išvengti iniciatyvų dublia­

Universitetų potencialas

kiančias įmones buvo nustatyta,

vimo, kartu nusprendžiant dėl

kad Saulėtekio slėnyje reiktų

bendrų paslaugų kūrimo ir spe­ cializacijos.

Vadovaujantis LR DK 172 str., darbuotojų pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis ir viena atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Tai reiškia, kad likusios

Galimybių studijoje siūloma „Saulėtekio slėnį“ naudoti kaip bendrą prekės ženklą pristatant

atostogų dalys gali būti trumpesnės trukmės. Kai kurie darbuotojai prašo suteikti 5 kalendorinių dienų atostogas, skaičiuojant nuo pirma­

Lietuvą ir Vilnių (ypač Vilniaus-

einančių poilsio dienų. Tokiu būdu bandoma dirbtinai pratęsti kasme­ tinių atostogų trukmę. Tokia praktika Universitetui nepriimtina ir neto­ leruojama. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, Universitete lai­

Galimybių studijoje buvo nu­ statytos šios mokslo ir tyrimų

dviejuose universitetuose ir su jais susijusiuose mokslo institu­

tuose stipriosios pusės: lazerių technologijos, medicinos prie­ taisai, medžiagų savybės, bio­ technologijos, elektronika ir inžinerija. Nors įvairūs mokslo institutai, susiję su VU ir VGTU, ir dabar vykdo taikomuosius mokslo tyrimus pagal pasirašy­

cijoms skatinti, ypač diegiant

apie 10-14 tūkst. kv. m. ploto ko­ mercinių patalpų. Dalis apklaus­ tųjų įmonių norėtų perkelti ver­

slą arba tam tikras veiklos sritis (pavyzdžiui, mokslo tiriamosios veiklos, pardavimų, rinkodaros ir pan. padalinius) į „Saulėtekio slėnio“ teritoriją. Didžiausią su­ sidomėjimą parodė IT ir lazerių technologijų įmonės, o teleko­ munikacijų, biotechnologijų, chemijos ir elektronikos bendro­ vės išreiškė norą pasinaudoti

Kauno ašį) kaip tiesioginėms už­ sienio investicijoms patrauklią vietą. Kadangi Lietuva yra maža šalis, būtinas darnus požiūris į jos žinių ekonomikos potencia­ lo pristatymą tarptautinėje are­ noje. „U. V.“ inform.

Nemažai Universiteto darbuotojų teiraujasi, ar gali pa­ imti kasmetinių atostogų dalimis, kokia įmanoma trumpiau­ sia dalis.

Atsako VU Personalo direktoriaus pavaduotoja Rūta KUNČINIENĖ.

dienio iki penktadienio imtinai, neįskaitydami į atostogų trukmę po jų

komasi vienodos atostogų suteikimo dalimis praktikos, būtent - viena atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų, o kitos dalys - ne trumpesnės kaip 7 kalendorinių dienų (jeigu kasmeti­

nės atostogos suteikiamos nuo pirmadienio iki penktadienio). Išimtis gali būti nepanaudotos atostogos.

universitas vilnensis

6

2005 birželis

wstudentai ir mokslas_______________

Ir dėstytojai, ir studentai stengiasi atskleisti patraukligjg chemijos pusę Balandžio 29-gegužės 1 dienomis jau tryliktą kartą gabiausi Baltijos šalių mokiniai ir jų dėstytojai rinkosi į Baltijos šalių moks­ leivių chemijos olimpiadą. Šį kartą ji vyko Vilniuje.

Tryliktosios Baltijos šalių moksleivių chemijos olimpiados nugalėtojai M. Arzamasovas (Latvija), M. Juozapavičius (Lietuva) ir A. Laanas (Estija)

Doc. Rimantas RAUDONIS, ChF prodekanas, Lietuvos moksleivių olimpinės komandos vadovas Tris dienas trukusioje olimpia­ doje dalyvavo 20 moksleivių.

Kad ir kaip gaila, bet didelei visuomenės daliai chemija - pa­ vojingas ir nesuvokiamas moks­ las. Tai suprasdami chemikai ak­ tyviai dirba su mokiniais. Studen­ tai ir dėstytojai padeda organi­ zuoti olimpiadas, bendradar­ biauja su Nacionaline mokslei­ vių akademija, neakivaizdine mokykla „Pažinimas“. Labai smagu, kad j šią švietėjišką veik­ lą aktyviai įsitraukė Chemijos fa­ kulteto studentai, susibūrę po Lietuvos gamtos mokslų olimpia-

VU Chemijos fakulteto studentai Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijos (LGMOA) nariai - prieš porą metų vykusių olimpiadų dalyviai. Jie susibūrė norėdami olimpiadas padaryti įdomesnes, linksmesnes bei patrauklesnes moksleiviams.

dų asociacijos (LGMOA) vėlia­ va. Didelė dalis LGMOA narių patys buvę olimpiadų dalyviai, prizininkai, tarptautinių olimpia­ dų medalininkai. Jaunatviška studentų energija per pastaruo­ sius dvejus metus iš esmės pa­ keitė olimpiadų, kitų renginių

dvasią. Žinoma, niekur nedingo uždaviniai ir laboratoriniai dar­ bai, tačiau iš esmės pakito lais­ valaikio organizavimas - forma­ lios atidarymo ir uždarymo cere­ monijos tapo teatralizuotais pa­ sirodymais. Paskutinis renginys, kurio ėmėsi Chemijos fakulteto

studentai - 13-oįi tarptautinė Bal­ tijos šalių moksleivių chemijos olimpiada.

Mokiniai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos išbandė savo jėgas: sin­ tetino organinę medžiagą, titravo nežinomos koncentracijos tir­ palą ir sprendė šešias teorines užduotis iš organinės, neorgani­ nės ir fizikinės chemijos. Suve­ dus rezultatus paaiškėjo, kad tre­ čiąją vietą olimpiadoje užėmė estas Andresas Laanas, antrąją - Mindaugas Juozapavičius iš Lietuvos, o garbingiausią pirmąją - Latvijos atstovas Maksimas Ar­ zamasovas. Tiesą sakant, svar­ biausios varžybos vyksta koman­ dos viduje. Pagal Baltijos šalių olimpiados rezultatus šalys suda­

ro savo komandas Pasaulinei olimpiadai, kuri šiemet vyks Taivane. Į tolimą rytų šalį Lietuvai at­ stovauti vyks Mindaugas Juoza­ pavičius (Vilniaus licėjus, moky­ tojas Vilius Mincevičius), Riman­ tas Šlėgeris (Biržų „Saulės“ gim­

nazija, mokytoja Laimutė Marinskienė), Virginija Jovaišaitė (Klai­ pėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, mo­ kytoja Rima Grabauskienė) ir Gri­ gorijus Šutovas (Vilniaus licėjus, mokytojas Vilius Mincevičius).

Birželio viduryje šie mokiniai lai­ kinai taps Chemijos fakulteto stu­ dentais - jie dalyvaus pasirengi­ mo Pasaulinei chemijos olimpia­ dai stovyklose - klausys paskai­ tų, spręs uždavinius, dirbs moko­ mosiose laboratorijose.

Jaunieji tyrėjai diskutavo apie Busimieji medikai postmoderniąją visuomenę ir ragina būti atvirais vartojimo budus mokslui instituto ligoninėse. Šiais metais

Rasa KUODYTĖKAZIELIENĖ, VU MF Studentų mokslinės draugijos Visuomenės sveika­ tos būrelio pirmininkė kuodyte@centras. lt

VU Medicinos fakulteto Stu­ dentų mokslinė draugija (SMD) - savarankiška, savanoriška, pelno nesiekianti visuomeninė organizacija, vienijanti VU MF studentus, dalyvaujančius moks­ linėje veikloje, ir padedanti jiems lavinti mokslinio darbo įgūdžius, gilinti profesines ži­ nias bei bendradarbiauti su ki­ tomis mokslinėmis organizacijo­ mis. MF SMD tikraisiais nariais gali būti visi VU MF studentai, dalyvaujantys mokslinėje veik­ loje (t. y. parašę arba rašantys mokslinį darbą, paruošę būrelio nagrinėjamą temą arba dalyva­ vę daugiau kaip pusėje būrelio susirinkimų).

Jau trejus metus vadovauju Vi­ suomenės sveikatos būreliui. Vi­ suomenės sveikatos instituto di­ rektorė doc. G. Šurkienė yra ilga­ metė mokslinė būrelio vadovė.

Jos dėka visuomenės sveikatos specialybės studentai vis gausiau dalyvauja mokslinėje veikloje.

Būrelio nariai surengė Šv. Valen­ tino dienos akciją - apklausą Santariškių ir Lietuvos onkologijos

susitiko su buvusiu sveikatos mi­ nistru Juozu Oleku Seimo rūmuo­ se ir diskutavo apie visuomenės sveikatos perspektyvas. Ir sužino­ jo, kad perspektyvų nemažai, tik viskas priklauso nuo mūsų pačių aktyvumo...

Itin džiugu, kad parengtų darbų skaičius visuomenės sveikatos sekcijoje išaugo. 2002 metais pa­ rengti 9 darbai, 2003 metais - 8 darbai, 2004 metais - 6 darbai, 2005 metais - 10 darbų.

Balandžio 29 dieną vykusiame SMD plenariniame posėdyje vi­ suomenės sveikatos būreliui at­ stovavo M. Morkevičius, pristatęs darbą „Medicinos studentų po­ žiūris j galimybę dirbti užsienyje; tarptautinis daugiacentrinis tyri­ mas“. Atliekant tyrimą apklausti Kauno, Rygos, Vilniaus studentai medikai. Nustatyta, kad net 348 (58 proc.) visų apklaustųjų pa­ reiškė norą išvykti dirbti mediko darbo į užsienį. Pagrindinis išvy­ kimo motyvas - maži atlyginimai

gimtojoje šalyje.

Kiekvienoje konferencijoje ga­ lima pasisemti naujų žinių, čia iš­ keliama naujų hipotezių, kurios skatina tikslinti mokslo rezultatus.

Juk mokslas - nuolatinis ieškoji­ mas. Kviečiame prisidėti!

Daugiau informacijos

www.smd.mf.vu.lt www.medikai.mf.vu.lt - forumas

ĮGYS konferencijoje dalyvavo 9 užsienio šalių tyrėjai

Šiais metais konferencijoje da­ lyvavo net devynių užsienio šalių universitetai. Lenkijai atstovavo penki universitetai; Latvijai, Čeki­

jai, Slovakijai - po du; Italijai, Veng­ rijai, Slovėnijai, JAV, Estijai - po vieną universitetą. Renginyje da­ lyvavo ir Lietuvos atstovai: VU Kauno humanitarinis, Ekonomikos fakultetai bei Tarptautinė verslo mokykla, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos kūno kultū­ ros akademija, Klaipėdos univer­ sitetas, Vilniaus Gedimino techni­ kos universitetas.

VU KHF veikia Tarptauti­ nė jaunųjų mokslininkų grupė Konferencija organizuojama kasmet nuo 2000-ųjų. Idėja su­ rengti tarptautinę vyresniųjų ir jau­ nesniųjų tyrėjų konferenciją kilo VU KHF prodekanei mokslo reika­ lams doc. dr. Dainorai Grundey.

Vėliau jos iniciatyva buvo įkurta

ĮGYS. Tai tarptautinė jaunųjų moks­ lininkų grupė (International Group of Young Scientists), KHF įkurta 2002 metų rugsėjo 17 dieną. ĮGYS veikia Tarptautinių ryšių grupės, esančios Vakarų Vengrijos univer­ siteto Ekonomikos fakultete (The Group of International Relations, Faculty of Economics, West Hungary University, Hungary), pa­ vyzdžiu.

Studentų, norinčių patekti į šią grupę, yra labai daug. Atrenkami patys gabiausi ir aktyviausi. Labai svarbu, kad ĮGYS nariai būtų iš skirtingų Lietuvos regionų, nes tai padeda objektyviau reprezentuo­ ti bendrą Lietuvos ekonominę ir socialinę situaciją. Šiuo metu gru­

pėje narių yra iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Alytaus, Druskininkų, Kybartų, Jurbarko, Anykščių, Alytaus, Šakių, Rasei­

nių.

Balandžio 15 d. Jono Jablonskio auditorijoje įvyko iškilmingas kon­

Balandžio 15-16 dienomis VU Kauno humanitariniame fakultete vyko 5-oji ĮGYS tarptautinė mokslinė vyres­ niųjų ir jaunesniųjų tyrėjų konferencija „Postmoderni visuomenė ir vartojimo būdai iš socialinių mokslų perspektyvos“ (5h ĮGYS International Scientific Conference for Senior and Junior Researchers „Postmodern Society and Consumption Pattems from the Perspective of the Sočiai Sciences“).

ferencijos atidarymas. Plenarinia­ me posėdyje auditorijoje praneši­ mus skaitė svečiai iš Vakarų Veng­ rijos universiteto doc. dr. Sujit Chaudhuri („Užmokesčio tenden­ cijos privačiame ir viešajame sek­ toriuje: kritinė perspektyva“) bei

prof. Bruno S. Sergi iš Italijos Mesinos universiteto tema „Mokesčių konkurencija Rytų ir Centrinėje Eu­ ropoje“. Po trumpos kavos pertrau­ kėlės pranešimą skaitė prof. dr.

Baiba Šavrina iš Latvijos universi­ teto, jos tema - „1990-ųjų darbo užimtumo politika bei sunaudojimas“ („The Employment Policy of 90s and the Consumption“), o prof. VViIliamas T. Bagatelas iš Slovakijos, Bratislavos uni­ versiteto, kalbėjo apie etinę JAV iš­ laidų deficito pasaulio ekonomiko­ je prasmę („The Ethical Implications of US Deficit Spending on the World Economy“).

Nukelta j 8 p.

universitas vilnensis

2005 birželis

7

______ studentai ir mokslas

Mokslo dirbtuvės, arba Naujausi humanitariniai tyrinėjimai 2005 Gegužės 18 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, sukvietęs akademinę bendruomenę į kasmetę mokslinę filologijos doktorantų fiestą „Naujausi humanitariniai tyrinėjimai 2005“, atvėrė duris į „slaptąsias“ mokslo dirbtuves, suteikda­ mas akademinei bendruomenei nedažną progą susipažinti su Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunųjų mokslininkų darbais. Doktorantams tai - galimybė pasidalyti mokslinėmis patirtimis bei idėjomis, aptarti kūrybines įžvalgas bei kilusius sunkumus ir, be abejonės, padiskutuoti rūpimais mokslo klausimais.

Rūta ŠLAPKAUSKAITĖ Nepaisant to, jog kasmetė filolo­ gijos doktorantų konferencija VU jau yra tapusi gražia tradicija, abe­ jingumas humanitarinių mokslų at­ eities perspektyvoms, atrodo, turi dar gilesnes istorines šaknis. Susi­ domėjusių jaunųjų mokslininkų darbais ratas nuolankiai apsiribojo pačiais doktorantais, jų studijų va­ dovais bei draugais. Šia prasme ne­ paprastai taikliai ir simboliškai su­ skambo Mindaugo Kvietkausko įvadinis pranešimas „Prometėjiškos savivokos kontūrai Jono Biliūno prozoje“, kuriame buvo įdėmiai ap­ žvelgta prometėjiškosios filosofijos vaizdinių semantika XX a. pradžios daugiakalbės Vilniaus literatūros kontekste. Konferencijoje Mindau­ go aptarta Prometėjo, kaip maištin­ gos sąmonės, figūra, manau, savo ruožtu pakvietė apmąstyti prometė­

Vis daugiau studentų išvyksta studijuoti bei stažuoti Šveicarijos universi­ tetuose, užmezgami vis glaudesni ryšiai tarp Švei­ carijos ir Lietuvos mokslinin­ kų, vykdomi bendri moksli­ niai projektai. Tokias ten­ dencijas skatina ir tai, kad Lietuvos studentai ir moksli­ ninkai turi galimybę naudo­ tis Geberto Rūfo fondo bei Šveicarijos vyriausybės teikiamomis stipendijomis bei finansine parama.

Geberto Rūfo fondas remia Švei­ carijos mokslininkų tarptautinį ben­ dradarbiavimą. Fondas, kurio meti­ nį biudžetą sudaro apie 10 milijonų Šveicarijos frankų (apie 6,5 milijo­ no eurų), remia mokslinių tyrimų, švietimo, mokymo projektus, įgy­ vendinamus Šveicarijos aukštosio­

jiškos egzistencijos modelį ir kaip mokslinių studijų archetipą. Ar ne­ bus ir doktorantas savotiškas pro­ metėjas, maištaujantis prieš savo ir kitų abejingumą, tinginystę, nei­ gimą, trumparegiškumą? Nuo čia vienas žingsnis iki Sizifo ir Camus absurdo filosofijos.

Vis dėlto jaunieji mokslininkai yra gyvenimą teigiantys, o ne neigian­ tys žmonės. Ir tai įrodo platus kon­ ferencijoje skaitytų pranešimų te­ mų spektras: nuo impresionizmo estetikos literatūroje iki skyrybos ženklų semantikos spausdintoje re­ klamoje.

Literatų sekcijoje įdomias disku­ sijas sukėlė pokolonijinių studijų ir kultūrinių įvaizdžių problemoms skirti Ingridos Vaislevičiūtės ir Lauryno Katkaus pranešimai. Viktorija Šeina

problemiškai apžvelgė urbanistinės poezijos tradiciją lietuvių literatūro­ je, tuo tarpu Jurga Katkuvienė metė

iššūkį literatūros teorijos nuobodu­ mo ir hermetiškumo mitui, siūlyda­ ma pažvelgti į literatūrologiją Rolan­ do Bartheso akimis - aistringai, kū­ rybiškai ir tarpdiscipliniškai.

Tarpdisciplininio dialogo svarbą akcentavo ir kalbotyros sekcijos pranešimai. Alinos Baravykaitės ir Eglės Gudavičienės skaityti prane­ šimai apie intersemiotinio vertimo problemą bei mandagumo strate­ gijos reikšmę visuomeniniuose santykiuose ypač kūrybiškai pa­ žvelgė į kalbos mokslą, priminda­ mi neišvengiamą kalbos socialumą bei jos reikšmę kultūriniame gyve­ nime. Dar svarbiau tai, jog atskleis­ dami tarpdisciplininių studijų teikia­ mas mokslines perspektyvas, jau­ nieji moslininkai įrodė, kad dialo­ gas akademinėje bendruomenėje yra ne tik reikšmingas, bet ir įma­ nomas bei būtinas.

Manau, nesuklysiu teigdama, jog konferencija sėkmingai sugriovė socialinį mokslininko kaip atsisky­ rėliško nuobodos stereotipą. Gal­ būt šiuolaikinis humanitarinių mokslų doktorantas neretai jaučia­ si tarsi prometėjas, maištaujantis prieš abejingą sistemą, bet tai žaidžiantis žmogus. Tai homo ludens, kuris skleidžia aistrą mokslui ir siekia ja pasidalyti su visais, ne­ abejingais moksliniam pažinimui ir kūrybiniam virpuliui.

Šveicarijos ir Lietuvos mokslininkų ryšiai vis glaudesni se mokyklose. Savo tikslų fondas siekia per tikslines programas. Vie­ na tokių programų, aktualių Lietu­ vai, yra „Swiss Baltic Net“. Ši pro­ grama buvo sukurta 2000 metais ir skirta remti Lietuvos, Latvijos ir Esti­ jos jauniesiems mokslininkams, abipusiams kontaktams mokslo sri­ tyje gilinti. Per visą programos gy­ vavimo laikotarpį paramą gavo dau­ giau nei 90 Lietuvos studentų. Jie turėjo galimybę studijuoti, stažuoti bei vykdyti mokslinius projektus Šveicarijos universitetuose, daly­ vauti mokslinėse konferencijose.

Geberto Rūfo fondas kasmet teikia

Balandžio 29 d. įvyko buvusių Geberto Rūfo fondo ir Šveicarijos vyriausybės stipendiatų susitikimas. Renginį organizavo Geberto Rūfo fondas kartu su Šveicarijos ambasada Latvijai ir Lietuvai. Renginyje dalyvavo Geberto Rūfo fondo „Swiss Baltic Net“ programos direktorė dr. Franziska Breuning bei Šveicarijos ambasadorė Anne Bauty. Be buvusių stipendiatų, į renginį atvyko ir Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai bei keli profesoriai iš Šveicarijos. Susirinkusieji turėjo puikią progą pasidalyti įgyta Patirtimi bei užmegzti naudingų kontaktų.

„Svviss Baltic Net Graduate Awards“ premijas geriausiems Lietuvos uni­ versitetų absolventams.

Apie 15 studentų bei dėstytojų iš Šveicarijos dalyvavo seminaruose

bei konferencijose, vykusiuose Lie­ tuvos universitetuose. 2004 metų rugpjūčio mėn. vyko vasaros mo­ kykla, kurioje dalyvavo 20 Šveica­ rijos studentų. Šveicarijos vyriausybė Lietuvos studentams stipendijas teikia nuo 1990 metų. Per tą laiką buvo suteik­ tos 48 stipendijos.

Besidomintiems Geberto Rūfo fondo „Svviss Baltic Net“ progra­ ma informacijos suteiks Renata Žukovskaja Studijų užsienyje informacijos centras Saulėtekio ai. 9-107, Vilnius Tel. 5 2366274 Faks. 5 2699788 EI. p.: renata.zukovskaja@cr.vu.lt http://eac.osf.lt Besidomintiems Šveicarijos vyriausybės stipendijomis infor­ macijos suteiks Aurelija Širkaitė Tarptautinių programų skyriaus vyriausioji specialistė Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos Sierakausko g. 15, Vilnius Tel. 5 2663451 Faks. 5 2663446 El.p.: sirkaite@mokslas.lt

k k ai

Jaunieji mokslininkai psichologai plečia

temų ratą Gegužės 6 dieną Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyko antroji jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija „Psichologijos tyrimai Lietuvoje: atradimai ir perspektyvos“.

Joje buvo pristatyta nemažai įvairių psichologijos mokslo darbų. Konferencijos dalyviai galėjo susipažinti su gelmių ir egzistencinės psichologijos darbais, psichologijos tyrimais organizacijose, eksperimentinės ir klinikinės psichologijos mokslo atradimais bei traumų psichologijos tyrimais ir perspektyvomis. Temų spektras iš tiesų platus, ir nesuklysiu teigdama, jog jaunieji tyrėjai pristatė kokybiškus, įdomius ir aktualius savo srities mokslo darbus. Tai įrodė ir klausytojų gausa - konferencijoje buvo galima pamatyti ne tik psi­ chologijos studentus, psichologus praktikus, bet ir kitų universitetų, kitų mokslo sričių atstovus.

Justina KUCKAILIENE Pasibaigus jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijai kyla klau­ simas - kokie gi šių metų atradimai ir kokios perspektyvos? Konferenci­ ja suteikia progą jauniems tyrėjams pasirodyti ir pristatyti savo darbus.

Ne tik doktorantai, bet ir kokybiškus tyrimus atliekantys magistrantūros bei bakalauro studijų studentai gali siekti konferencijos mokslo komite­ to įvertinimo. Tai įrodo šiais metais konferencijoje įvairių pakopų stu­ dentams įteiktos premijos: I mokslo premija Jurgitai Bružaitei už pagy­ venusių žmonių mirties nerimo tyri­ mą, II mokslo premija Sandrai Birbalaitei už onkologinių ligonių skaus­ mo suvokimo tyrimą, III mokslo pre­ mija Laimonui Puišiui už eksperimen­ tinius spalvos suvokimo tyrimus.

Evaldas Kazlauskas už politinių rep­ resijų padarinių tyrimą apdovanotas geriausio klinikinės psichologijos pranešimo premija. Vaidilutei Sinke­ vičiūtei už moterų mokslininkių tyri­ mą įteikta geriausio organizacinės psichologijos pranešimo premija.

Paskatinamosios premijos skirtos perspektyvioms tyrėjoms Justei An­ drikonytei ir Agnei Veličkaitei už re­ gimojo suvokimo tyrimus. Godos Rukšaitės provokuojantis pra­ nešimas „Kam reikalingas tėvas?“ buvo įvertintas kaip originaliausias.

Apdovanotieji tyrėjai kelia naujus klausimus, drąsiai imasi naujų dar Lietuvoje netyrinėtų temų nebijoda­ mi iššūkių.

Jaunųjų mokslininkų tyrimus verti­ no ir premijas skyrė konferencijos mokslo komitetas: prof. Danutė Gai­ lienė, prof. Henrikas Vaitkevičius, doc.

Laima Bulotaitė, doc. Dalia Bagdžiūnienė ir lėkt. Sigita Girdzijauskienė.

Mokslo premija įteikiama VU magistrantei Sandrai Birbilaitei R. Lasauskaitės nuotr.

Konferencijos premijas įsteigė mū­ sų rėmėjai: Respublikinė Vilniaus psi­ chiatrijos ligoninė, Organizacijų vys­ tymo centras, knygynas „Eureka“, vie­ ni iš konferencijos organizatorių Lietuvos psichologų sąjunga. Sva­ rios paramos sulaukėme iš pagrindi­ nio mūsų rėmėjo - Lietuvos valstybi­ nio mokslo ir studijų fondo bei Vilniaus universiteto leidyklos.

Dauguma dalyvių liko patenkinti konferencija. Nepaneigsime, kad konferencijos dvasią sustiprino po ilgo laukimo ir užsitęsusių remonto darbų atnaujintas Filosofijos fakul­ tetas Senamiestyje. Modernios au­ ditorijos ir autentiški istoriniai patal­ pų fragmentai suteikė akademinei aplinkai mokslinio gyvybingumo.

Puikiai renginį suorganizavę Eval­ das Kazlauskas, Vaida Kalpokienė, Monika Skerytė-Kazlauskienė, Jus­ tina Kuckailienė, Rūta Lasauskaitė, Donatas Noreika ir Jelena Trofimova džiaugiasi, kad šiais metais pa­ vyko ne tik išplėtoti praėjusių metų konferencijos idėją, bet ir pakelti kon­ ferencijos lygį, sudaryti tvirtą pagrin­ dą ir tolesnėms konferencijoms.

Už kursinius ir diplominius darbus solidūs apdovanojimai Studentų mokslinius tiriamuosius darbus vertina ne tik akademi­ kai, bet ir verslo atstovai. UAB „Siemens“, Vokietijos koncerno „Siemens AG“ bendrovė Lietuvoje, jau penktus metus apdovanos gabiausius techninių mokslų studentus. Keturiems gabiausiesiems šiemet ketinama įteikti vardinius „Werner von Siemens“ apdova­ nojimus už daugiau nei 13 tūkst. litų.

Mokslinius tiriamuosius kursinius arba diplominius darbus apdovanoji­ mams iki šių metų birželio 17 d. adresu UAB „Siemens“, VVerner von Siemens konkursui, J. Jasinskio g. 16 C, Vilnius gali siųsti bakalauro, magist­ rantūros studentai, doktorantai. Jų temos turi atitikti korporacijos „Siemens“ veiklos sritis: informacija ir ryšiai, medicinos sprendimai, automatika ir elek­ trotechnika, energijos gamyba, perdavimas, paskirstymas, transporto siste­ mos. Be to, prie darbo reikia pridėti ir gyvenimo aprašymą (CV), darbo reziu­ mė bei darbo vadovo įvertinimą, rekomendaciją. Kasmet apdovanojami 25 geriausius darbus pateikę studentai. Specialistų komisija vertindama dar­ bus labiausia atsižvelgia į inovatyvumą, mokslinių žinių praktinio pritaikymo galimybes. Daugiau informacijos galima ieškoti bendrovės tinklalapyje ad­ resu www.siemens.lt.

Daugiau informacijos teirautis: Ieva Blekaitytė, UAB „Siemens“, tel.

(5) 239 15 57, ei. paštas: ieva.blekaityte@siemens.com.

Renata Grikšelytė, UAB „IC Baltic“, tel. (5) 278 84 91, mob. +37061556487, ei. paštas: renata@icbaltic.lt.

2005 birželis

8

fakultetuose, centruose

--------------

Lietuvoje daugėja diplomuotų teisės specialistų Vokietijos teisės centras tęsia veiklq Lietuvoje

FŽEVC suteikiamas UNESCO vardas Iš UNESCO centrinės būstinės gautas prane­ šimas, kad Vilniaus universiteto Tarptautiniam ži­ nių ekonomikos ir žinių vadybos centrui sutei­ kiamas UNESCO vardas.

TŽEVC direktorius prof. R. Gudauskas teigia, jog centras šio statuso siekė nuo pat įsikūrimo.

UNESCO buvo viena iš TŽEVC įkūrimo iniciato­ rių. Tai maloni staigmena artėjant antrosioms centro metinėms.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization) buvo įkurta iš­ kart po Antrojo pasaulinio karo - 1945 m. lapkričio 16 d. UNESCO siekia prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo plėtojant tau­ tų bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srity­ se. UNESCO yra viena iš Jungtinių Tautų specializuotųjų agentūrų.

mm

Seminaras apie pasipriešinimą ir pasipriešinimo retoriką

Gegužės 14 d. Vilniaus universitete buvo įteikti sertifikatai jau antrajai Vokietijos teisės centro absolventų laidai. Šis centras - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partneris,

padedantis vilniečiams rengti konkurencingus teisės spe­ cialistus ir įgyvendinantis bendruosius fakulteto tikslus.

Antroji Vokietijos teisės centro absolventų laida -17 jaunų žmo­ nių, kurie 2003-2005 metais da­ lyvavo Vokietijos ir Europos Są­ jungos teisės paskaitų progra­ moje. Šiemet sertifikatų įteikimo

ceremoniją savo apsilankymu pagerbė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Alexanderis von Ro­ mas, J. W. Goethe's universiteto profesorius dr. Helmutas Kohlis ir lektorius Volkeris Konopatzkis, VU Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, pro-

dekanai doc. dr. Juozas Galginaitis ir doc. dr. Tomas Davulis.

Studijuojantieji šiame centre tu­ ri galimybę susipažinti ir padis­ kutuoti su vienais iš geriausių Vo­ kietijos bei ES teisės žinovų. Pa­ skaitas skaito J. W. Goethe's ir Vil­ niaus universitetų Teisės fakulte­ tų pagrindinių sričių specialistai.

Centro absolventams suteikiama galimybė kiekvienais metais atlik­ ti mėnesio praktiką Vokietijos ad­ vokatų kontorose, bankuose, teis­ muose bei kitose institucijose.

Vokietijos teisės centras Vilniu­ je įkurtas 2001 metais vadovau­ jantis bendradarbiavimo protoko­ lu, pasirašytu tarp Vilniaus univer­ siteto Teisės fakulteto ir Johanno VVolfgango Goethe's universiteto Teisės fakulteto. Studijas baigu­ siems absolventams išduodamas bendras šių abiejų fakultetų serti­ fikatas. Nuo 2003 m. Vokietijos tei­ sės centro veiklą remia „Hertie“ fondas, o jam šiuo metu vadovau­ ja Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros lektorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.

Jau prasidėjo naujų dalyvių re­ gistracija 2005-2007 m. progra­ mai. Informacijos apie tai galima rasti adresu: www.vtc.tf.vu.lt.

TF inform.

Trečioji verslo forumo diskusija „Lietuvos verslo saugumo problemos Rytuose" Gegužės 12 dieną VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyko trečioji verslo forumo apskrito stalo diskusija „Lietuvos verslo saugumo problemos Rytuose“.

Pastaraisiais metais stebima vis aktyvesnė Lietuvos verslo plėtra į Rytus. Lietuviškojo kapitalo įmonės dirba Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Pietų Kaukazo valstybėse. Nepaisant augančio pasiti­ kėjimo Lietuvos verslininkais, didėjančios įmonių apyvartos ir augančio pelno, Lietuvos verslininkai susidu­ ria su rimtomis ne tik verslo plėtros, bet ir verslo išsaugojimo problemomis. Nestabili politinė situacija, ekonomikos stagnacija ir privataus verslo tradicijų trūkumas vis dažniau verčia Lietuvos verslininkus prabil­ ti apie verslo saugumą Rytų šalyse.

Susirinkę diskusijos dalyviai kalbėjo apie egzistuojančias verslo saugumo problemas, bandė rasti gali­ mus jų sprendimo būdus bei išsakė savo požiūrius, kaip valstybė turėtų ginti Lietuvos verslo interesus Rytuose ir kokios verslo garantijos turėtų būti teikiamos. Ši apskritojo stalo diskusija - trečiasis VU TSPMI inicijuoto verslo ir mokslo forumo organizuojamas viešas disputas. Pirmoji diskusija „Verslas ir politikos mokslai“ vyko 2004 m. balandžio 27 d. Joje VU TSPMI pristatė savo veiklos specifiką ir mokslinį-konsultacinį potencialą. Verslo ir politikos mokslų atstovai diskusijoje aptarė bendradarbiavimo perspektyvas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. 2004 m. birželio 17 d. vyku­ sioje antrojoje diskusijoje „Reklama, ryšiai su visuomene ir žiniasklaida" politologai, ryšių su visuomene specialistai bei žiniasklaidos atstovai diskutavo apie reklamos ir ryšių su visuomene įtaką visuomenės nuomonei bei žiniasklaidos profesionalumo problemas.

Verslo ir mokslo forumo tikslas - aktyvinti abipusį Lietuvos verslininkų ir mokslininkų bendradarbiavimą.

Ekspertinė-konsultacinė mokslininkų pagalba Lietuvos verslui bei verslo pagalba Lietuvos mokslui ne tik kuria Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijas, bet ir stiprina Lietuvos konkurencingumą Euro­ poje.

VU TSPMI inform.

Balandžio 14-15 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos katedra pakvietė į seminarq„Pasipriešinimas ir pasipriešinimo retorika“. Renginį, vykusį viešbutyje „Conti“, finansavo Šiaurės kraštų ministrų taryba. Jame dalyvavo mokslininkai iš Danijos, Švedijos, Suomijos bei Lietuvos. Pranešėjų uždavinys buvo panagrinėti praeities ir dabarties pasipriešinimo judėjimų kalbą iš skirtingų discipli­ nų ir tautinių kontekstų perspektyvos.

Kaip reiškiame pasipriešinimą? Į šį klausimą savo įžanginiame pra­ nešime bandė atsakyti retorikos profesorė Brigitte Mral iš Orebro uni­ versiteto Švedijoje, supažindindama klausytojus su skirtingomis pasi­ priešinimo retorikos strategijomis. VU retorikos prof. Regina Koženiauskienė, skaitydama pranešimą apie lietuvių studentų pasipriešinimą amo­ raliai politikų retorikai, pateikė konkretų pasipriešinimo raiškos pavyz­ dį. Pranešimas sukėlė audringas klausytojų reakcijas ir karštas disku­ sijas apie lietuvių studentų politinį aktyvumą - ar jo trūkumą.

Kiti pranešėjai kalbėjo daugiau iš istorinės perspektyvos. Jean Monnet profesorius Uffe 0stergaardas iš Danijos tarptautinių studijų institu­ to savo pranešimą skyrė aktualiai danų politikų ir istorikų diskusijai apie danų pasipriešinimo judėjimą nacių okupacijai 1940-1945 m. (Ši diskusija, anot profesoriaus, yra susijusi su pastangomis keisti ilgame­ tę pasyvią Danijos užsienio reikalų politiką.) Pagrindinė suomių istori­ jos profesoriaus Henriko Steniuso mintis buvo ta, kad suomių mentali­ teto formavimąsi lėmė susiklosčiusios istorinės aplinkybės, kai šalis buvo valdoma iš toli — karaliaus Stokholme, o vėliau caro Sankt Peter­ burge. Pasak VDU doktoranto Lino Venclausko ir Genocido ir rezisten­ cijos tyrimų departamento direktoriaus Arvydo Anušausko, kalbėjusių apie lietuvių pogrindžio spaudą Antrojo pasaulinio karo okupacijų ir sovietinės okupacijos laikotarpiu, lietuvių patirtis buvo priešinga suo­ miškąją!, nes okupantų valdžia lietuvius spaudė iš visų pusių.

Tarpdalykinis ir tarptautinis seminaras padėjo aptarti pasipriešinimo feno­ meną įvairiais aspektais. Seminarui pasibaigus daugelis jo dalyvių (kurių bu­ vo per 100) suvokė, kad pasipriešinimo retorika ir praeityje vykusių pasiprie­ šinimo judėjimų apibūdinimas lemia mūsų savivoką ir santykį su pasauliu.

Jaunieji tyrėjai diskutavo apie postmoderniqjq visuomenę ir vartojimo būdus Atkelta iš p. 6 Atskirose sekcijose skaitytų pra­ nešimų tematika buvo skirstoma pa­ gal postmodernioje visuomenėje egzistuojančių veiksnių pobūdį: ekonominiai-politiniai veiksniai; va­ dybiniai veiksniai; socialiniai kultūri­ niai veiksniai; etiniai-edukaciniai veiksniai. Sekcijose vyko rimtos ir ak­ tyvios diskusijos.

Tą pačią balandžio 15-ąją įvyko labai svarbus tarptautinis mokslo lei­ dinio „Verslo ir ekonomikos transfor­ macijos“ („Transformations iri Business and Economics", TIBĘ) (http:// www.transformations.khf.vu.lt) redko­ legijos posėdis, kuriame dalyvavo nariai iš Vengrijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos.

Pirmoji konferencijos diena baigė­ si vakarone bei koncertu. Svečiams dainavo ir šoko VU KHF lietuviškų tautinių šokių ansamblis „Uosinta“.

Pasirašyta rezoliucija ir apdovanoti geriausieji Antrąją konferencijos dieną devy­ ni partneriai pasirašė Tarptautinio

socialinių mokslų jaunųjų tyrėjų tin­ klo („International Network of Young Researchers in Sočiai Sciences" INYRSS) rezoliuciją. Idėjos autorė doc. dr. Dainora Grundey paskyrė INYRSS koordinatore VU KHF magistrantę Justę Brukienę.

Mokslinis konferencijos komite­ tas už geriausius pranešimus sky­ rė prizines vietas. Jas pasidalijo šie Lietuvos bei užsienio šalių jaunieji mokslininkai: pirmoji vieta teko dokt. Reiniui Druviečiui iš Latvijos universiteto (Latvija); antroji vieta dokt. Agnieszkai Kacprzak, dokt.

Adamui Strzeleckiui iš Varšuvos universiteto (Lenkija), trečioji vieta - magistrantei Justei Brukienei iš VU KHF, ketvirtoji vieta-dokt. Rūtai Bubnienei iš VU KHF, penktoji vie­ ta-magistrantui Dariui Varnui iš VU KHF, šeštąją ir septintąją pasidali­ jo dokt. Zuzana Zigova ir dokt. Zu­ zana Darmpilova iš Masaryko uni­ versiteto (Čekija). Šios mokslinės konferencijos medžiaga bus išleista kompaktiniu disku. 2006 metais ĮGYS konferen­ cija vyks Latvijos sostinėje Rygoje.

universitas vilnensis

2005 birželis

9

fakultetuose, centruose

Tarptautinių renginių savaitė Orientalistikos centre Gegužės pradžia buvo intensyvus akademinis laikotarpis VU Orientalistikos centre, nes tq pačią savaitę vyko net du tarptautiniai renginiai.

Doc. Audrius BEINORIUS, Orientalistikos centro vedėjas 2005 gegužės 8-10 dienomis įvy­ ko pirmasis tarptautinio tęstinio pro­ jekto seminaras „Japonologijos stu­ dijų tinklo kūrimas naujosiose ES ša­ lyse“, kurį organizavo OC kartu su projekto partneriais - Varšuvos uni­ versiteto Orientalistikos institutu ir Prahos Karolio universiteto Rytų Azi­ jos studijų institutu. Seminaras buvo įtrauktas į „Japonijos ir Europos Są­ jungos tautų mainų metų“ programą.

Projektą finansavo Lietuvos Res­ publikos švietimo ir mokslo ministe­ rija ir Japonijos fondas. Seminaro da­ lyviai atstovavo VU, Varšuvos univer­ sitetui, Krokuvos Jogailos universi­ tetui, Karolio universitetui (Praha), OJomouco Palackio universitetui (Čekija), Liublianos universitetui

(Slovėnija), Budapešto Eotvos Lorjnd universitetui (Vengrija), Osakos užsienio kalbų universitetui (Japo­ nija), Stokholmo Europos japonolo­ gijos institutui (Švedija), Latvijos uni­ versitetui, Helsinkio universitetui (Suomija) ir Estijos humanitariniam institutui.

Renginio tikslai buvo perimti uni­ versitetinių japonologijos programų europinę patirtį, sukurti japonologi­ jos studijų akademinį tinklą naujo­ siose ES narėse, apsvarstyti ilgalai­ kę japonologijos studijų strategiją.

Buvo aptarta pastarųjų metų japo­ nologijos studijų situacija naujųjų ES narių universitetuose ir planuojami bendri strateginiai poslinkiai, kurių tikslas - intelektinių mainų plėtimas pagal ERASMUS/SOCRATES pro­ gramas. Buvo svarstomi praktiniai mokymo planų tikslai ir uždaviniai, studijų finansavimo problemos, ja-

Seminaro „Japonologijos studijų tinklo kūrimas naujosiose ES šalyse“ akimirka

ponologijos studijų kaip vienos dvie­ jų pagrindinių profiliuojančiųjų pro­ gramų (double major) ir neprofilinės programos (minor) organizavimo patirtis, Japonijos kompanijų daly­ vavimas užtikrinant darbo vietas specialistams, japonologijos moks­ linės programos kaip verslo subjek­ to funkcionavimas.

Konceptualaus pobūdžio prane­ šimuose akcentuota studentų įgytos kvalifikacijos ir praktinių poreikių su­ derinamumo problema, tinklų kūri­ mo galimybės ir technika, discipliniškumas irtarpdiscipliniškumas, ja­ ponologijos studijų vieta universite­ tinio išsilavinimo kontekste. Buvo ap­ tarti bendri tikslai ir pasiūlytos idė­ jos, kaip pertvarkyti japonologijos studijų akademines programas, kad jos taptų konkurencingos padidėju­ sioje Europos erdvėje.

Seminaras tapo stimulu keistis dėstytojais ir studentais. VU ir Jogai­ los universitetas buvo paprašyti pri­ sidėti rengiant Eotvos Lorįnd univer­ siteto Japonijos studijų doktorantū­ ros programą, pasiūlyta suteikti re­ guliarų pagrindą dėstytojų mainams tarp Karolio Rytų Azijos studijų insti­ tuto ir VU Orientalistikos centro, ini­ cijuojami dėstytojų ir studentų mai­ nai tarp Vilniaus ir Liublianos univer­ sitetų, tariamasi dėl kviestinių dėsty­ tojų iš Helsinkio universiteto ir ben­ dros Vilniaus, Latvijos ir Talino uni­

versiteto orientalistinių studijų dok­ torantūros programos kūrimo, taip pat atveriamos tolesnės galimybės Vilniaus universitetui plėsti ryšius su prestižiniais Japonijos universitetais.

Antrasis renginys - gegužės 1112 dienomis vykusi šeštoji kasmeti­ nė tarptautinė OC konferencija „Azi­ jos studijos: problemos ir tyrinėji­ mai“. Šiemet ji buvo skirta aktualiai pokolonijinei Azijos tyrimų proble­ matikai, pavadintai „įsivaizduojamos tradicijos“. Joje buvo analizuojami tokie klausimai: europinė Oriento imaginacija, istorinis, kultūrinis ir ling­ vistinis Azijos konstravimas Vakaruo­ se, šiuolaikinė misionieriško ir anks­ tyvojo akademinio požiūrio į Azijos tradicijas refleksija, hermeneutinė požiūrio tradicija iš „vidaus“ ir iš „iš­ orės“ problema. Šioje konferencijo­ je dalyvavo svečiai iš Čekijos, Ja­ ponijos, Lenkijos, Latvijos. Aptartos Lietuvos orientalistų bendradarbia­ vimo su Lenkijos orientalistų drau­ gija galimybės, ypač 2010 metais pasitinkant garbingą dviejų šimtų metų Azijos studijų VU sukaktį.

Seminaro ir konferencijos prane­ šimų pagrindu planuojama dar šiais metais išleisti du specialius periodi­ nio leidinio „Actą Orientalia Vilnensia“ numerius. Abu renginiai paliu­ dijo, jog Vilnius tampa Azijos studijų lyderiu ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje.

Plotino studijų seminaras: Antikos filosofijos tyrinėtojai iš viso pasaulio Vilniaus universitete Gegužės 6 ir 7 dienomis Universiteto Filologijos fakultete Klasikinės filologijos katedra surengė tarptautinį Plotino studijų seminarą. Į jį buvo susirinkę 23 antikinės filosofijos tyrinėtojai veik iš visų Europos šalių, taip pat iš JAV ir Japoni­ jos. Tarp jų buvo net 11 profesorių - beveik tiek, kiek dirba visame Filologijos fakultete.

Plotino tyrinėjimai ypač daug pažen­ gė antroje XX a. pusėje, visuotinį su­ sidomėjimą šiuo autoriumi visų pir­ ma sukėlė prancūzų filosofai ir filo­ sofijos istorikai H. Bergsonas, E. Brėhier, ir ypač P Hadot. Apsižiū­ rėjus pamatyta, kad rimtesniems šio vėlyvosios antikos mąstytojo tyrinė­ jimams dar daug ko trūksta: patiki­ mų teksto leidimų (klasikiniais laiko­ mi Plotino leidimai pasirodo tik 6-7 XX a. dešimtmečiais), supratingų vertimų, daugybės konkrečių daly­ kų ir konteksto sąsajų tyrinėjimų. Šiems poreikiams tenkinti ir pradėto

Darius ALEKNA,

rengti Plotino studijų seminarai, pir­ masis surengtas 1999 m. Padujoje.

Jo sumanytojai - prof. Cristina D'Ancona iš Padujos, prof. Dominicas O'Meara iš Fribūro, prof. Paulosas Kalligosas iš Atėnų, prof. Michaelis Frede iš Oksfordo ir prof. Ph. Hoffmanas iš Paryžiaus. Plotino studijų se­ minaras buvo rengiamas Delfuo­ se, Paryžiuje, Šveicarijos Fribūre,

VU FilF Klasikinės filologijos katedros asistentas Plotinas (205-270 m.) - vienas svarbiausių antikos mąstytojų: dėl jo reikšmės ir įtakos vėlesnei filosofi­ jos raidai, mąstymo savitumo ir įžval­ gų gilumo laikomas trečiuoju anti­ kos filosofu po Platono ir Aristotelio.

Penkios kalbos vienu metu Balandžio 14-17 dienomis Helsinkyje vyko kefvirtasis „Oneness“ projekto partnerių susitikimas, kuriame buvo toliau tęsiamas pradėtas darbas - rengiami nuotoliniai internetiniai kalbų mokymo kursai. Darbiniame seminare turėjome galimybę pasiklau­ syti įdomaus pranešimo apie nuotolinį mokymą, po kurio diskutavome apie jo ypatumus. Visų šalių partneriai patei­ kė savo sociokultūrinės medžiagos apmatus; buvo daug diskutuota apie pirmąsias jau parengtas visų kalbų pamo­ kas. Partneriai susipažino su lietuvių grupės parengtu kalbinių užduočių kūrimo įrankiu ir mokėsi juo dirbti. Taip pat buvo pademonstruotas kompiuterinis kalbinis žaidimas.

Aušra VALANČIAUSKIENĖ, Lituanistinių studijų katedros asistentė

Apie projektp „Oneness" „Oneness“ - nuotoliniai ma­ žiau vartojamų ir mokomų kalbų

kursai. Jau senokai užsieniečiai, atvykę j Lietuvą iš viso pasaulio mokytis lietuvių kalbos, klausda­ vo, ar nėra nuotolinių studijų, kad tokios senos ir gražios kalbos ga­ lėtų pasimokyti neišeidami iš na­

mų. Jau greitai jiems galėsime at­ sakyti, kad yra, nes nuo 2006 m. rudens tokie kursai pradės veikti. Šį SOCRATES LINGUA 2 pro­

dejų asociacija UNIVERSITAS; Tartu universiteto Estų kalbos kaip užsienio kalbos katedra;

Naujojo Lisabonos universiteto Lingvistikos katedra (Lisabona, Portugalija); leidykla „Oy Finn Lectura“ bei visuomeninė televi­ zijos kompanija „Finnish Broadcasting Company YLE“ (Helsin­ kis, Suomija).

Kuo šie kursai skirsis nuo kitų nuotolinių internetinių kursų?

Kad mokymasis prie kompiute­ rio būtų patrauklus ir linksmas, studentai galės pažaisti kompiu­ terinį kalbinį žaidimą, imituojantį realų gyvenimą, o kartu ir pritai­

jektą koordinuoja Vilniaus univer­ siteto Lituanistinių studijų kated­ ra, jau 15 metų mokanti lietuvių kalbos kaip negimtosios. Projek­ tui vadovauja katedros vedėja doc. dr. Meilutė Ramonienė.

Pabaigus vykdyti projektą bus parengti 5 kalbų - lietuvių, lenkų,

kyti, kas išmokta gramatikos, lek­ sikos, tekstų supratimo ir kitose mokymosi dalyse. Be to, studen­ tai galės pakeliauti po virtualų miestelį, užsukti į interneto kavi­ nę ir pabendrauti su kitais besi­

estų, suomių ir portugalų - nuo­ toliniai internetiniai kalbų kursai.

Juos rengia 5 šalių (Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Suomijos ir Por­ tugalijos) 8 institucijos: jau minė­ toji Lituanistinių studijų katedra

Kam skiriami šie kursai?

bei Kauno Vytauto Didžiojo uni­ versiteto Regionistikos katedra; Jogailos universiteto Lenkų kal­ bos ir kultūros mokykla bei Len­ kijos mokslo darbų autorių ir lei-

Osle. Šiais metais jis vyko Vilniuje.

Seminaro rengėjai, be grynai mokslinių tikslų, turėjo pedagoginių ir net kultūrinių siekių. Rengdami se­ minarą kaskart kitoje šalyje, jo šei­ mininkai siekia j savo ratą įtraukti dar niekuomet jame nedalyvavusių Plo­ tino ir apskritai antikos filosofijos tyri­ nėtojų, dažnai jaunų doktorantų, kad su jais galėtų pasidalyti ne vien filo­ sofinio teksto analizės meno paslap­ timis ir įgūdžiais, bet ir ryšiais aka­ deminiame Europos pasaulyje. Iš mūsiškių Vilniaus seminare dalyva­ vo doc. dr. Tatjana Aleknienė (pa­ grindinė Plotino seminaro Vilniuje or­ ganizatorė) ir dr. Naglis Kardelis.

Tarptautinį renginį dosniai parėmė Fribūro (Šveicarija) universitetas, Pa­ ryžiaus Ecole Pratique dės Hautes Etudes, su kuria VU sieja sėkmingai veikianti bendradarbiavimo sutartis, ir dažnai gerus sumanymus pare­ miantis Kultūros ir sporto rėmimo fondas.

sau

mokančiaisiais.

Šie šiuolaikiški internetiniai nuotolinio mokymo kursai skirti daugiausia SOCRATES progra­ mos studentams, trumpam at­ vykstantiems į šalį, bei migran­ tams. 10 pamokų padės išmokti svarbiausių žodžių ir frazių, kurie

padės susikalbėti paprastose kasdienėse situacijose bei su­ pažindins su pagrindiniais gra­ matikos dalykais. Kad mokytis bū­ tų linksmiau ir įdomiau, studentai galės pažaisti kompiuterinį kalbi­ nį žaidimą. Pagalbos besimokan­ tieji ras virtualaus miestelio bib­ liotekoje, fonetikos laboratorijo­ je. Be kalbinių dalykų, bus pateik­ ta ir sociokultūrinės medžiagos, kurioje bus pristatoma kiekvienos šalies kultūra, svarbūs žmonės,

įvykiai, papročiai ir 1.1.

Penktasis susitikimas vyks Tar­ tu, Estijoje, 2005 m. birželio 1619 dienomis. Ten toliau bus dis­ kutuojama apie tolesnių pamokų turinį, naudojantis užduočių kū­ rimo įrankiu rengiamos naujos užduotys ir kt.

Daugiau informacijos apie „Oneness“ projektą ir būsimus

Projekto „Oneness“ dalyviai prie Helsinkio katedros

kursus galite rasti svetainėje http://www. oneness. vu. lt

universitas vilnensis

10

2005 birželis

>>» VU SA informacija-----------------------

Darius Skusevičius perrinktas VU SA prezidentu greitu metu atskleisti jos sudėtį.

Taip pat buvo išklausytos Da­ riaus Skusevičiaus ir Revizijos komisijos ataskaitos bei patvir­ tintos Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybės įstatų pataisos.

Naujasis VU SA vadovas žadė­ jo tęsti pradėtus darbus ir steng­ tis įgyvendinti užsibrėžtus užda­ vinius. Svarbiausiu šių metų pri­ oritetu tapo atstovavimo VU stu­ dentams gerinimas bei organiza­ cijos padalinių veiklos stiprini­ mas. Dirbdamas antrus metus Darius gali objektyviai įvertinti or­ ganizacijos darbo trūkumus ir juos efektyviai šalinti.

Prezidentas padėkojo buvu­ siems tarybos nariams: Juozui Karmazai, Agnei Zalanskaitei, Jonui Jakuboniui, Ingai Stirnaitei, Anas-

Gegužės 12 dieną Vilniaus universiteto Teatro salėje vyku­ sioje Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybės (VU SA) rinkiminėje-ataskaitinėje konferenci­ joje antrus metus iš eilės studen­ tai pareiškė pasitikėjimą Dariu­ mi Skusevičiumi. Iškelti savo kandidatūrą į VU SA prezidento postą norinčių daugiau neatsira­ do: tikriausiai dėl to, jog tai yra ypač atsakingas bei daug jėgų ir laiko reikalaujantis darbas. Da­ rius Skusevičius kol kas yra vie­ nintelis kompetentingas žmogus šioms pareigoms, jo kandidatū­ rą slapto balsavimo metu palai­ kė net 118 delegatų. Konferen­ cijoje naujai išrinkto prezidento komanda nebuvo įvardinta, bet Darius Skusevičius pažadėjo

Viskas apie apeliacijas Sesija jau įsibėgėjo, todėl vis ak­ tualesnis apeliacijų klausimas. Stu­ dentų atstovybė primena, kad ape­ liacinė komisija priima studentų (klausytojų) apeliacijas dėl egzami­ nų (įskaitų) įvertinimo ir dėl egzami­ no (įskaitos) procedūrinių pažeidi­ mų. Dėl baigiamųjų egzaminų (di­ plominio darbo gynimo) įvertinimo apeliacijos nenagrinėjamos. Ape­ liaciją speciali komisija turi apsvars­ tyti per 14 dienų nuo jos įteikimo.

Jei buvo skundžiama egzaminavi­ mo tvarka, nustačiusi esminius eg­ zamino (įskaitos) procedūrinius pa­ žeidimus komisija anuliuoja apelianto egzamino (įskaitos) rezultatą.

Egzaminas (įskaita) turi būti perlai­ komas ne vėliau kaip per 14 kalen­ dorinių dienų nuo komisijos spren­ dimo. Jei buvo skundžiamas egza­ mino įvertinimas, apeliacinė komi­ sija sprendžia tik dėl apeliacijos motyvuotumo. Jei ji pripažįstama moty­ vuota, tai tada komisija paveda da­ lyko katedros vedėjui sudaryti daly­ ko specialistų komisiją, kuri patei­ kia siūlomą darbo įvertinimą.

Apeliaciją būtina prašyti ne vė­ liau kaip per 3 darbo dienas nuo įvertinimo paskelbimo, tačiau į fa­ kulteto egzaminų apeliacinę komi­ siją reikia kreiptis tik motyvuotu raštu. Jei nusprendei rašyti apelia­ ciją, nepulk to daryti vos išvydęs rezultatus ar savo darbą. Kritiškai

įvertink savo darbą bei pasverk ar­ gumentus. Nepamiršk, kad apelia­ cija - ne jausmai ir išgyvenimai, o pagrįstos abejonės dėl įvertinimo.

Užpildęs formą, nepamiršk patikrin­ ti, ar nepadarei klaidų, ar sklandžiai argumentavai.

Atsimink, kad tavo nuomonė ar­ ba frazė „dėstytojas sakė“ nėra sva­ rus argumentas. Jei vieną apelia­ ciją rašote keliese, įsitikink, kad jums buvo pateiktos tos pačios už­ duotys. Jei pateiksi melagingą ape­ liaciją (skųsiesi dėl užduočių, ku­ rios tau nebuvo pateiktos), tai bus vertinama kaip studijų nuostatų pa­ žeidimas. Jei dėl streso ar įtampos nepasisekė, pripažink savo klaidas.

Jei nebus pagrindo teigti, kad vi­ siškai nesuvokei kurso dalyko, ape­ liacinė egzaminų komisija į tai atsi­ žvelgs.

Rašant apeliaciją reikėtų nurodyti: • kada, kelintą kartą ir koks eg­ zaminas laikytas; • koks dėstytojas (specialistų ko­ misija) egzaminavo; • koks vertinimo (egzaminas, įskaita) ir atsiskaitymo (raštu, žodžiu, raštu bei žodžiu) būdas; • kokioms aplinkybėms esant ar dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, susiklostė situaci­ ja, dėl kurios kreipiatės į fa­ kulteto egzaminų apeliacinę komisiją;

• motyvuotai ir argumentuo­ tai paaiškinkite, kodėl nesutin­ kate su egzaminavimo tvarka ir (ar) su egzamino (įskaitos) įvertinimu. Paaiškinkite, kokie atsakymai, Jūsų nuomone, yra teisingi, verti aukštesnio įverti­ nimo ir kuo remiantis taip ma­ note.

Dažniausiai apeliacinė komisi­ ja atmeta prašymą dėl studentų pa­ teiktų argumentų nepagrįstumo.

Prašymas nepatenkinamas ir jei egzaminavimo tvarkos pažeidimai neturėjo esminės reikšmės stu­ dento darbo kokybei. Taip pat jei studentai pateikė melagingus ar­ gumentus (studentai skundėsi dėl užduočių, kurios jiems net nebuvo pateiktos) bei apeliacija neatitin­ ka Vilniaus universiteto studijų nuo­ statų (5.5.6. punktas) reikalavimų.

2004-2005 mokslo metų rudens semestrą Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybė pradėjo vykdyti nu­ sirašinėjimo prevencijos projektą.

Pirmojo etapo metu buvo siekiama išsiaiškinti nusirašinėjimo mastą VU. Šį semestrą VU SA tęsia pradė­ tą darbą kovojant su nusirašinėji­ mu mūsų Universitete ir informuo­ ja, kad pagal studijų nuostatų 7.4.2 punktą studentai yra šalinami iš Universiteto, jei yra pagaunami nusirašinėjant per atsiskaitymą.

Viskas apie baigiamuosius darbus 2005 m. birželio 2 d. įvykusia­ me Senato komisijos posė­ dyje buvo priimti baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir saugojimo nuostatai.

Baigiamasis darbas ir jo tema Pristatome pagrindinius faktus, su kuriais privalote susipažinti tam, kad nekiltų jokių nesusipra­ timų.

Kas yra baigiamasis darbas?

Baigiamasis darbas - tai studen­ tų savarankiškai atliktas ir įformin­ tas tyrimas, rodantis gebėjimą tai­ kyti studijų metu įgytas žinias, pa­ sirinkti mokslinę literatūrą ir ja nau­ dotis (pristatyti, analizuoti ir pan.), taikyti ir modifikuoti tyrimo meto­

dus, savarankiškai spręsti iškeltas užduotis, pateikti savo išvadas, rekomendacijas, taip pat rodantis gebėjimą glaustai, taisyklinga kal­ ba, tvarkingai aprašyti tyrimą. Bai­ giamasis darbas (toliau - darbas) gali būti individualus arba kolek­ tyvinis.

Darbų temos Būtina žinoti, jog darbų temas Jums pateiks katedra, bet Jūs tu­ rite teisę pasiūlyti baigiamojo darbo temą svarstyti. Pasirinktą darbo temą studentas turi sude­ rinti su vadovu.

Darbų temas katedros skelbia vie­ šai ar fakulteto interneto (intraneto) svetainėje. Skelbime nurodoma: 1. Tema.

2. Vadovo pareigos, mokslo laipsnis, vardas, pavardė.

3. Siūlomas studentų, galinčių

rinktis temą, skaičius (vienas ar grupė).

Pasirinktas darbų temas tvirtina katedros vedėjas. Darbo temą gali­ ma keisti tik katedros vedėjui leidus.

Svarbu: Temos skelbiamos ne vėliau kaip semestro, kuriame darbas pradedamas rengti, 15 dieną.

Jei darbas ankstesniais studi­ jų metais yra pilnai parengtas, įteiktas ir rekomenduotas ginti bet negintas, baigiamasis dar­ bas ne vėliau kaip po dviejų me­ tų vieną kartą gali būti ginamas eksternu, pasirašant eksterno studijų sutartį, Jeigu baigiamasis darbas ankstesniais studijų metais nėra baigtas rengti, studentui yra lei­ džiama sudarius atitinkamą su­ tartį egzaminų sesijos metu ne anksčiau kaip po vienerių metų.

Ši VU SA dirbo su prezidentu 2004-2005 m. m. tasijai Diominai, Kęstučiui Jurėnui, Rūtai Ruolytei, Pauliui Želviui, Ag­

nei Kanclerytei, Edgarui Kulikaus­ kui, Agnei Gilytei, Elvinui Jakimovui. Dariaus Skusevičiaus koman­ da naujai perrinktam Prezidentui padėkojo už bendradarbiavimą, sėkmingą ir produktyvų darbą ir

kartu praleistas akimirkas.

Po VU SA rinkiminės-ataskaitinės konferencijos visi dalyviai buvo pakviesti į Tarptautinio ver­ slo mokykloje esančią kavinę, kur linksmybės tęsėsi iki ryto. Čia

buvo pristatytos nominacijos „Metų geriausieji“.

„Kino maratone" pasiektas Lietuvos rekordas Pirmasis Lietuvoje filmų

žiūrėjimo maratonas baigėsi ištvermingiausiam

dalyviui pasitraukus po 48 vai. 41 min. Šis rezulta­ tas - Lietuvos rekordas -

pradžiugino ir kino aistruo­ lius, ir visus šio įvykio

liudininkus.

D. Žandaravičiui pasirengti maratonui padėjo kovos menus studijuojantis draugas

Agnė DIČIŪTĖ Žiūrėdami filmus daugelis daly­

Vokietijos nepavyko aplenkti „Kino maratonas“ sulaukė di­ džiulio Lietuvos jaunimo susido­ mėjimo - tai liudija gautų norin­ čiųjų dalyvauti anketų skaičius.

Renginio organizatoriai - Vilniaus universiteto Komunikacijos fakul­ teto Studentų atstovybė (VU KF SA) -teigia, jog dalyvius teko atrinkti, nes norinčiųjų buvo per 400. „Mes džiaugiamės puikiai pavykusiu renginiu ir nenusimename, kad nepasiekėme pasaulio rekordo“, - teigia organizatoriai ir užsime­ na, jog ketina šią tradiciją tęsti, tad visi „nemiegaliai“ ir kino aistruo­ liai turės galimybę pagerinti Lie­ tuvos, o gal net pasaulio rekordą.

Pastarasis buvo užregistruotas Vo­ kietijoje - 70 vai. 1 min.

Padėjo susikaupimas ir citrina Prieš renginį daugelis dalyvių įvairiausiais būdais ruošėsi ilgajai nemigos sesijai. „Mokiausi su­ sikaupti“, - patirtimi dalijosi D. Žandaravičius, patarimų gavęs iš kovos menus studijuojančio draugo. „Labai daug miegojau prieš renginį", - atskleidė paslap­ tį trečiosios vietos laimėtoja Alek­ sandra. Ruošiantis maratonui, stu­ dentams teko paaukoti ne vieną paskaitą miego vardan.

vių valgė citriną - anot jų, tai labai pagelbėjo neužmigti. Studentai teigia, jog norint neužsnūsti reikia kažką kramtyti, tad riešutai bei kramtomoji guma buvo vieni ge­ riausių „Kino maratono“ dalyvių draugų.

Nugalėtojo taurė ir VIP kortelė „Kino maratono“ nugalėtojai buvo apdovanoti. Trečiosios ir ant­ rosios vietos laimėtojoms buvo įteiktos nugalėtojų taurės, Vilniaus universiteto atributika bei kino centro „Coca-Cola Plaza“ specia­ lieji prizai. Ištvermingiausias da­ lyvis, pasiekęs Lietuvos rekordą, buvo apdovanotas didžiausia nu­ galėtojo taure, įvairia atributika bei VIP kino kortele - galimybe vi­ sus metus nemokamai žiūrėti ki­ no filmus.

Rekordininkas teigia esąs labai ištvermingas, kupinas ryžto. „Ki­ tais metais būtinai sieksiu pasau­ lio rekordo", - neslepia D. Žanda­ ravičius. „Kino maratono“ organi­ zatoriai sulaukė daug pagyrimų ir padėkų. „Norėjome surengti stu­ dentams netradicinę šventę, ir mums tai pavyko“,-džiaugiasi VU KF SA pirmininkas J. Milerius. Stu­ dentai dėkoja visiems už pagalbą ir paramą organizuojant ir įgyven­ dinant šį unikalų renginį.

2005 birželis

universitas vilnensis

11

f k 11 k studentų šventės________________

Politologų dienos šiemet pavyko

Darja DAVYDOVA

Simuliacinis rinkimų žaidimas „Revoliucija 05" PoDi prasidėjo nuo TSPMI stu­ dentų ir dėstytojų diskusijos apie

aukštojo mokslo reformą, kurioje buvo aptartos aktualios proble­ mos, išaiškintos jų priežastys ir

pateikti pasiūlymai, kaip refor­ muoti ir tobulinti dabartinę situa­ ciją. Po to visų VU fakultetų at­

stovai turėjo galimybę dalyvauti

Studentų linksmybės naktiniame klube „Connect"

viename įdomiausių PoDi rengi­ nių - rinkimų simuliacijoje „Re­ voliucija 05". Šiuo renginiu susi­

munikacijos fakultetas ir fizikai,

mus buvo ir stalo teniso turnyras,

kurie, beje, sugebėjo patraukti

kuriame dalyvavo TSPMI studen­

domėjo net apie 40 svečių. Da­

Seimo rūmų apsaugos dėmesį,

tai, dėstytojai, instituto direkto­

lyviams buvo duota sunki užduo­

sukeldami sąmyšį Seimo plena­

rius Raimundas Lopata bei žymūs

tis: per keletą valandų sukurti re­

rinių posėdžių salėje.

Lietuvos politikai: A. Valionis, G. Kirkilas, Ž. Padaiga ir kt.

voliucinę jaunimo partiją, pateikti

jos programą, surengti agitacinę kampaniją ir rasti Vilniaus mies­

Simulaicinis rinkimų žaidimas „Revoliucija 05“ turėjo sudominti ir miestiečius

Varžybos, turnyrai ir linksmybės

Finalinis PoDi renginys - revo­ liucinis vakarėlis naktiniame klu­

to gyventojų palaikymą prisista­

Pirmoji diena baigėsi krepšinio

be „Connect". Dėstytojų ir stu­

tant praeiviams ir visais įmano­

rungtynėmis: studentai prieš poj

dentų apdovanojimai, netikėtų talentų debiutai scenoje, dainos

mais būdais gaunant iš jų para­

litikus. Valdžios vyrai ne visada

šus savo politinei karjerai palai­ kyti. Žaidimo finalas vyko Seimo

laimi, bet šj kartą nugalėjo stu­

ir šokiai su instituto dėstytojais

dentus tik dviem taškais. Antrąją

sulaukė publikos palaikymo.

rūmuose, dalyvavo žinomas po­

nių, o „PoDi Revoliuciją 05“ vainikavo įspūdingas vakarėlis

PoDi dieną TSPMI studentai su­

Linksmybių atmosferą kaitino

litikas Gintaras Steponavičius.

pati politiškiausia Lietuvos gru­

viename iš Vilniaus naktinių klubų su grupe „InCulto“.

rengė bėgimą nuo bendrabučių

Apdovanoti buvo teisininkai, Ko-

iki instituto su alaus kliūtimis. Įdo­

pė „InCulto“.

Gegužės 4-5 dienomis Tarptautinių santykių ir politikos

mokslų instituto (TSPMI) studentai šventė Politologų dienas.

Jaunų ir išradingų studentų komanda surengė daug rengi­

Magiškosios katino dienos Balandžio 22-29 d. miestą drebino MIDI. Viskas prasidėjo balandžio 24-osios rytą, truputį po 9 valandos „Niujorke"...

Naujasis MIDI dekanas - Justašiūnas

Šiuolaikinio meno centras Vilniaus universiteto rūkomajame Gegužės 24-25 dienomis Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinė draugija į savo krikštynas pasikvietė Italijos menininką Džiuzepę Zevolq vesti seminarų ciklą „Komunikacijos menas ir mokslas“.

Neapolio banko archyvo lobiai Dirbdamas Neapolio banko ar­ chyve, Džiuzepė rado neįtikėtiną lobį - piešinius tuščiuose knygų lapuose „scarabochi", kuriuos paliko nuobodžiaujantys archyvistai prieš porą šimtmečių. Būtent šie piešiniai pastūmėjo pasvajoti ir susieti su jais savo gyvenimą. Anot Džiuzepės, archyvas jam - ne darbo vieta, o rojus ir galimybė persikelti į paslaptingą istoriją. įkvėptas rastų piešinių, menininkas pradėjo keliauti po pasaulį su savo veikalu - knyga apie grafitinius piešinius ir nepakartojama meile Džordano Bruno poezijai bei archyvui.

MIDI bėgikai visam miestui paskelbė, kad linksmiausia metų savaitė prasidėjo!

Meno nesustabdysi

„Šou tik merginoms" šėlo visos MIF merginos. Atspėkite kiek kai­ navo vaikinas aukcione? Užsi­ minsime tik, kad skaičius buvo tri­ ženklis!

„Kai mes kartu, musų jėga2"

Daugiau nuotraukų foto.mifsa.lt arba www.midi.lt.

Atvykęs dėstyti menininkas ne tik pasakojo apie savo aistrą archy­ vams ir Dž. Bruno poezijai, bet ir mokė drąsiai reikšti mintis, jausmus, nesigėdyti aplinkinių ir taip siekti savo tikslų. Lankydamasis Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose esančiame Filosofijos fakultete, vi­ diniame kiemelyje jis pradėjo deklamuoti Dž. Bruno poeziją, užburdamas savo atsitiktinius klausytojus. Per antrąjį seminarą poezija buvo skaitoma Saulėtekio rūkomajame, kur su vienu iš klausytojų Dž. Zevola suorganizavo Džordano Bruno poezijos pristatymą. Stebėtojais tapo ne tik seminaro dalyviai, bet ir vėlyvą valandą į Universitetą užsukę studentai. Neabejotinai tai apstulbino visus, kurie nepagailėjo savo laiko ir atvyko į šio nepakartojamo žmogaus seminarus. Trumpas Džiu­ zepės vizitas ilgam išliks kiekvieno klausytojo širdyje.

Visiems studentams, su kuriais negalėjo susitikti, Džiuzepė paliko linkėjimą Džordano Bruno žodžiais: „Štai kodėl aš niekados nesitrau­ kiu pavargęs nuo stataus tako, nenuleidžiu nusiminęs rankų, pames­ damas darbą, tapusį man uždaviniu, puolęs neviltin, neatsuku nugaros priešui, pastojusiam kelią, ir apakintas nenugręžiu akių nuo dieviško dalyko".

universitas vilnensis

12

2005 birželis

jkviečia studijuoti__

Vilniaus universiteto Teisės klinika - kas tai?

VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ yra įstaiga,

kuri siekia užtikrinti socialiai remtinų asmenų teisinę

apsaugą Lietuvoje, skatina

glaudų mokslo ir praktikos ryšį bei vykdo teisinį visuo­

menės švietimą. Tai prieina­

miausią ir populiariausia visoje Lietuvoje nemokamą

teisinę pagalbą teikianti įstaiga, kurioje dirbama, kad paslaugos būtų suteik­

tos kvalifikuotai, efektyviai ir operatyviai.

Teisės kliniką 1998 metais įsteigė Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ bei Vilniaus uni­ versiteto Studentų atstovybė. įstaiga kasmet aptarnauja daugiau nei 3000 socialiai remtinų asmenų. Nuo 2005 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymui Vilniaus univer­ siteto Teisės klinika pradėjo teikti pirminę teisinę pagalbą visiems suin­ teresuotiems asmenims. į Teisės kliniką besikreipiančiam asmeniui suteikiama žodinė kon­ sultacija, t. y. žodžiu pasiūlomi problemos sprendimo variantai, pa­ aiškinami norminių teisės aktų reikalavimai, tolimesnė galimo proceso eiga, arba rašytinė konsultacija, t. y. surašomos sutartys, procesi­ niai dokumentai neteisminėms bei teisminėms institucijoms, atstovauja­ ma neteisminėse institucijose.

Vilniaus universiteto Teisės klinikoje dirba Vilniaus universiteto Tei­ sės bei Filosofijos fakultetų studentai, kuriems padeda ir konsultuoja advokatas. Studentai parenkami pagal mokymosi rezultatus, praktinio darbo patirtį, aktyvumą visuomeniniame gyvenime bei gebėjimą ben­ drauti su žmonėmis. Nuo 2005 m. gegužės 1 d. Teisės klinika atvėrė duris ir Ekonomikos fakulteto studentams, norintiems atlikti praktiką.

Norėdami prisidėti prie mūsų draugiško kolektyvo arba gauti nemo­ kamas teisines konsultacijas skambinkite tel: 8 (5) 231 28 00 arba rašykite teises. klinika@tf. vu.lt.

VU studentų atstovybių sąrašą papildys Žl SA Iš viso Vilniaus universitete

Žurnalistikos studentai turi va­

veikia net keturiolika fakul-

žiuoti į kitą miesto kraštą, norė­ dami pristatyti prašymus dėl so­ cialinių stipendijų, paskolų. „Be to, žurnalistų idėjos, interesai ir net problemos kitokios", - sakė teigiamai Žl SA įkūrimą vertinan­

tetinių studentų atstovybių.

Žurnalistikos studentai jau nuo praėjusio rudens bran­ dina idėją dėl Komunikaci­

jos fakulteto studentų atstovybės (KF SA) padalinio įkūrimo Žurnalistikos institute

ir pagaliau pradėjo remon­ tuoti savo būsimas patal­

pas.

Neringa GUDIŠAUSKAITĖ Iniciatorėspirmakursės Praėjusį rugsėjį pradėjusios studijuoti žurnalistiką Ugnė Karaliūnaitė ir Gintarė Micevičiūtė yra laikomos Žurnalistikos insti­ tuto studentų atstovybės (Žl SA)

kūrimo iniciatorėmis.

Ugnė sako, kad didelę reikšmę turėjo blogi atsiliepimai apie žur­ nalistikos studentus: „Pradėjo sklisti kalbos, kad jaunieji žurna­ listai nebendrauja su kitų fakulte­ tų studentais ir nėra aktyvūs stu­ dentiškoje veikloje, tad nuspren­ dėme šiuos gandus paneigti“.

Dabartinis KF SA pirmininkas Jo­ nas Milerius prisimena, kad tokia idėja komunikacijos studentų gal­ vose sklandė jau gana senokai. „Džiugu, kad šiemet pirmakursiai žurnalistai tokie iniciatyvūs ir nu­ sprendė ne tik prasimanyti sau įdo­ mios veiklos, bet ir tuo pačiu pa­ dėti bendramoksliams bei savo ad­ ministracijai“, - sakė J. Milerius.

Išskirtinumas Žurnalistikos institutas yra įsi­

kūręs Vilniaus senamiestyje, o Komunikacijos fakultetas, kuriam jis priklauso - Saulėtekyje. Tokia geografinė instituto padėtis ir su­ formavo šiek tiek keistokus san­ tykius su fakultetu, jo studentais.

tis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Darius Skusevičius. Žurnalistikos instituto direktorė

Audronė Nugaraitė taip pat sako, kad tokią iniciatyvą vertina teigia­ mai. „Labiausiai norėčiau, kad ši iniciatyva ne smilktų, ne rusentų, o degtų“, - linkėjo A. Nugaraitė.

Ar yra skeptikų?

Studentiškuose interneto foru­ muose iš pradžių pasirodė skep­ tiškų atsiliepimų apie Žl SA steigi­ mą: faktas buvo vertinamas kaip dar vienas žurnalistų mėginimas atsiskirti. Idėjos sumanytojos įsiti­ kinusios, kad veikliems žmonėms turi būti sudarytos sąlygos pasi­ reikšti ir realizuoti save. „Be abe­ jo, negalima uždrausi reikšti savo nuomonę, bet skeptikais pasta­ ruoju metu būti madinga. Aš viso­ mis jėgomis bandysiu įrodyti, jog Žl SA būtina“, - sakė Gintarė.

KF SA pirmininkas tikino negir­ dėjęs nei vieno priešiško žodžio dėl šios žurnalistikos studentų iniciatyvos. „Studentas studentui draugas, tad kiekvienas KF stu­ dentas džiaugiasi, kad greitai Žl

studentų teisės bus ginamos dar aktyviau", - įsitikinęs J. Milerius.

Pagalba ir potencia­ liems studentams Puoselėti ryšius su likusiais Ko­ munikacijos fakulteto studentais nebus vienintelis Žl SA tikslas. „Norime parodyti Universitetui ir pasauliui, kad mes egzistuojame, rūpinsimės kasmet įstojančiais žurnalistais, užsiimsime įgūdžius lavinančia veikla. Be to, paleng­ vinsime darbą ir mūsų administ­

racijai“, - sakė U. Karaliūnaitė. „Padėsime jau esamiems ir po­ tencialiems studentams, kurie dar tik nori studijuoti žurnalisti­ ką“, - apibendrino G. Micevičiū­ tė.

Anot Jono Mileriaus, tiek Žurna­

listikos instituto, tiek Komunikaci­ jos fakulteto studentai yra suinte­ resuoti glaudesniais santykiais, to­ dėl kol kas negalvoja apie galimus sunkumus. „Nesu linkęs kalbėti apie galimas problemas. Greičiau tai pavadinčiau įsibėgėjimo sun­ kumais, kurie netrukus dings. Vie­ nintelė problema galėtų būti komu­ nikacija, jei gyventume ne XXI am­ žiuje ir nesimokytumėme Komuni­ kacijos fakultete. Apie kitus sunku­ mus nedrįsčiau net galvoti“, - sa­ kė KF SA pirmininkas.

Nebus pirmininkų Kadangi Žl SA bus ne fakultetinė atstovybė, o KF SA padalinys, ji ne­ turės atskirų pirmininkų, komitetų vadovų ir t. t. Kaip sakė D. Skusevičius, nėra jokių išanksti­ nių nuostatų, kokios struktūros tu­ rėtų būti naujoji atstovybė. „Jie pa­ tys turi viską nuspręsti. Geriausia, kad būtų koks nors įgaliotasis as­ muo, kuris bendrautų su administ­ racija“, - aiškino VU SA preziden­ tas. Jis taip pat pabrėžė, kad Žl SA

neturės atskirų Vietų VU SA tarybo­ je ar parlamente. Nebent tarpusa­ vyje su Komunikacijos fakulteto Stu­ dentų atstovybe būtų susitarta su­ formuoti tradiciją, pagal kurią būtų siunčiami ir žurnalistų atstovai. Pa­ čios iniciatorės taip pat mano, kad reikia išsirinkti tik už tam tikrus daly­ kus atsakingus asmenis, kurie ben­ dradarbiautų su KF SA studentais.

Pirmuoju naujosios atstovybės darbu galima laikyti kasmet pir­ makursių žurnalistų organizuoja­ mas žurnalistų dienas LeŽudi, kurias šiemet žurnalistai šventė gegužės 18-19 dienomis. Būtent tuomet buvo oficialiai paskelbta apie Žurnalistikos instituto Stu­ dentų atstovybės įkūrimą.

VU SA informaciją parengė Agnė ZALANSKAITĖ, info@vusa.lt

Komunikacijos fakultetas kviečia studijuoti Komunikacijos ir informacijos magistrantūros programą

KNYGOTYRA Studijuodami KNYGOTYRĄ jūs įgyjate ikacijos ir informacijos magistro laipsnį.

Numatomas programos studentų skaičius - 15 (10 + 5).

Studijų trukmė - 2 metai.

Knygotyros specialistų poreikį lemia auganti tradicinių ir elektro­ ninių knygų leidyba bei didėjanti raštijos ir spaudos paveldo reikš­ mė. Didžiulį poveikį šioms studijoms daro informacinės technologi­ jos, kurios suteikė knygos verslui dinamikos, o paveldui atvėrė ne­ ribotos prieigos galimybes.

Prof. Domas Kaunas, studijų programos koordinatorius

Studijų programos tikslas - parengti aukščiausios kvalifikacijos kny­ gotyros, knygininkystės, rašto ir spaudos paveldo specialistus, galinčius dirbti knygininkystės verslo, rašto ir spaudos paveldo, mokslinių bibliote­ kų, profesinės žiniasklaidos, leidybos reklamos įstaigose bei įmonėse, mokslo tiriamosios ir informacinės veiklos sferose.

Knygotyros studijų absolventas geba sisteminti knygininkystės istori­ jos, knygos materialinės kultūros ir funkcionavimo visuomenėje šaltinių ir empirinius duomenis, kurti knygos ir knygininkystės tyrimų projektus, atlik­ ti mokslo tiriamojo darbo užduotis, spaudos paveldo vertės ekspertizę, teikti knygos kultūros politikos formavimo ir tobulinimo rekomendacijas.

Absolventas turi rašytinės ir žodinės komunikacijos įgūdžių, moka sava­ rankiškai gerinti profesinį pasirengimą, geba kritiškai ir analitiškai mąstyti, taikyti informacijos ir komunikacijos technologijas.

Knygotyros studijos vyksta tik Vilniaus universitete, kuris turi šio mokslo dalykų dėstymo istoriją, siekiančią XIX a. pradžią. Magistrantų studijas ir mokslo tiriamąją veiklą skatina daugiau kaip 40 metų leidžiamas VU tęs­ tinis mokslo darbų leidinys KNYGOTYRA, kuris yra pripažintas Lietuvoje ir referuojamas keliose tarptautinėse duomenų bazėse. Fakultete jau de­ šimt metų veikia knygotyros doktorantūra, kasmet rengiamos teminės tarp­ tautinės konferencijos, palaikomi nuolatiniai ryšiai su užsienio aukštosio­ mis mokyklomis, sudarytos neblogos galimybės studijuoti užsienyje.

Registracija vyksta 2005 m. gegužės 27 d.-liepos 2 d.

Daugiau informacijos internete www.kf.vu.lt Tel.: (8 5 ) 2366100, ei. p.: jurate.petniunaite@kf.vu.lt

VILNIAUS UNIVERSUCTAS

TARPTAUTINIU SANTYKIU IR POLITIKOS MOKSLU INSTITUTAS

KVIEČIAME STUDIJUOTI MAGISTRANTUROJE! VU TSPMI siūlo šias magistrantūros studijų programas: • Tarptautiniai santykiai ir diplomatija; • Europos studijos; • Lyginamoji politika; • Europos viešasis administravimas; • Viešasis administravimas.

Konkurse gali dalyvauti visi asmenys, baigę pagrindines universitetines studijas ir įgiję Lietuvoje pripažįstamą aukštąjį išsilavinimą.

Informacija apie magistrantūros studijas teikiama VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 205 kab., Vokiečių g. 10; tel.: (5) 251 41 36, 251 41 30 http://www.tspmi.vu.it

TARPTAUTINIS ŽINIŲ EKONOMIKOS IR ŽINIŲ VADYBOS CENTRAS Nori nepasiklysti moderniame pasaulyje? Semtis žinių iš Lietuvos bei pasaulio verslo lyderių? Tavęs vertų magistro Studijų? Būti lydekaujančios visuomenės priešakyje?

0 PatikėksavonorųįgyvendinimąkompetentingaiCentrokomandai! |į

Stok Į Tarptautinės komunikacijos nuotolines studijas!

Privalumai:

♦ Vilniaus universiteto informacijos ir komunikacijos mokslų magistro diplomas ♦ Vienintelė Lietuvoje pilnai nuotolinė neakivaizdinių sU|<jijų,progratba mokslas netrukdo darbui. ♦ Centro dėstytojai - geriausi specialistai ir lyderiaujančių kompanijų atstovai.

Iki norų įgyvendinimo tau lieka vienas žingsnis!

Daugiau informacijos:

Tel. (+3705) 2366 107 Faks. (+3705) 2366 108

E-paštas: info@tzc.vu.lt http://www. tzc.vu.lt

universitas vilnensis

2005 birželis

•r žvilgsnis ________ Diplomas be žinių?

Anksčiau į universitetus įstodavo tik gabiausi ir geriausi moksleiviai. Tiesa, ankščiau ir tiek universitetų, kiek dabar, nebuvo. Nebūdavo ir tiek siekiančių aukštojo mokslo abiturientų. Dabar vos ne kiekvienas abiturientas laiko garbės reikalu studijuoti aukštojoje, nes kitoks išsilavini­ mas būtų tiesiog prasto skonio ženklas. Šiandien į universite­ tus įstoja ne tik gabiausi ir geriausi moksleiviai, bet ir tie, kuriuos aukštoji mokykla priima. Dažnam stojančiajam net nėra svarbu, kokią progra­ mą studijuoti. Svarbiausia gauti aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį diplomą. Ką su juo veiks toliau - šiandien retas abiturientas tesusimąsto.

Lyginant studentus prieš dešimtį metų ir dabar, galima pastebėti, kad anksčiau didžiuma studentų, atėjusių iš vidurinių mokyklų, buvo geriau pa­ siruošę, apskritai labiau išsilavinę. Vil­ niaus universiteto Filologijos fakulte­ to Literatūros istorijos ir teorijos ka­ tedros docentas Paulius Subačius nusiteikęs liūdnai: „Man šiurpu, kai du pirmakursiai rusistai atvirai pasako: „Mes tos literatūros neskaitėm ir ne­ skaitysim, ko iš mūsų norite". O štai antrakursės lituanistės žodžiai: „Jūs nesistenkite, aš vis vien poezijos kny­ gos nesu paėmusi j rankas..." Jau be­ veik „normalu", kai aštuoni iš dešim­ ties pirmakursių filologų nesugeba pasakyti metaforos pavyzdžio, nuolat atsiranda tvirtinančių, kad Viduram­ žiai buvo po Renesanso, o Aristotelis rašėXVIII amžiuje...“,-tęsėdoc. P Su­ bačius. Anot jo, nors ir liko tas pats „grietinėlės" sluoksniukas, kurį suda­ ro daugiausia 2-4 iš 50 studentų, t. y. talentingi, sąmoningai studijas pasi­ rinkę, labai išprusę žmonės, tačiau labai sumažėjo tokių, kurie gal ir ne­ priklauso gabiausių kategorijai, bet domėjosi specialybe. „Išnyko „vidu­ riukas“, su kuriuo buvo galima ir pras­ minga dirbti. Juos pakeitė atsitiktinai pakliuvę, jokios motyvacijos neturin­ tys studentai, su kuriais sunku rasti bendrą kalbą pirmiausia todėl, kad jie labai neadekvačiai vertina savo ži­ nių spragas ir pastangas.“ Kodėl mūsų universitetuose dau­ gėja jaunuolių, kurie neišmano ele­ mentarių dalykų? Anot studijų direk­ toriaus pavaduotojos Jūratės Karaliū­ nienės, lyginant dabartinius studen­ tus su ankstesniais, reikia turėti ome­ nyje, kad dabar dauguma studentų dirba. Jiems fiziškai nelieka laiko mo­ kytis, o ir mokomasi dėl egzaminų, dėl diplomo, o ne dėl savęs. Jiems reikia išgyventi, nes gyvenimo standartai auga, jaunimas nori nepriklausomy­ bės, kurią suteikia pinigai. Studijų ko­ kybė dėl to labai nukenčia. Gal reikė­ tų kaip nors apriboti studentų darbo laiką, kaip tai daroma Vakarų valsty­ bėse? Savaime suprantama, jog stu­ dentai turėtų gauti daugiau paramos ir iš šalies - stipendijos turėtų būti di­

DIPLOMŲ ĮTEIKIMAS 2005 METŲ

(PAVASARIO SESIJOS)

desnės. Kol kas tokios, kokios yra tik pasityčiojimas iš pavadinimo „sti­ pendija“, gal būtų tiksliau vadinti jas kišenpinigiais ar išmalda studentui.

Pastebima, jog sumažėjo pačių studentų motyvacija. Vyrauja nuosta­ ta, kad reikalingas tik diplomas, bet ne žinios. Toks cinizmas demorali­ zuoja geresnius studentus. „Nuošir­ džiai studijuoti, kuo nors domėtis, klau­ sinėti per seminarą tarsi tampa ne­ korektišku elgesiu“,-teigia doc. R Su­ bačius. Kodėl sakoma, kad VU atsi­ renka geriausius? Žvelgiantį studentų

konkursinius balus duomenų bazėje matyti, kad j daugelį studijų progra­ mų VU tikrai surenka geriausius Lie­ tuvos abiturientus: į teisę, psicholo­ giją, politikos mokslus, ekonomiką. Jei tokių pačių specialybių yra kituose universitetuose, abiturientai su ge­ riausias balais patenka j VU. Tačiau Vilniaus universiteto Chemijos fakul­ teto profesorius Vytautas Daujotis įsi­ tikinęs, kad kai kurie studentai, įstoję j universitetus, jaučiasi nelaimingi. Jie įstoja ten, kur beveik nėra konkursų, o ne ten, kur iš tiesų nori. Jie stoja, nes juos priima. Kita vertus, kai atei­ na daug silpnų studentų, studijos bū­ na orientuotos j vidutinio lygio studen­ tą, o tai jau ne aukštasis mokslas. Lai­ mė, yra specialybių, kurias pasiren­ ka labai motyvuoti žmonės. Pavyz­ džiui, stojančiųjų j biochemiją vidur­ kiai šiandien yra didžiausi Lietuvoje. Čia studijuoja pasiryžusieji mokytis

MAGISTRANTŪROS IR SPECIALIŲJŲ PROFESINIŲ

STUDIJŲ ABSOLVENTAMS PADALINYS studijų pakopa

Studijų programos

Diplomų įteikimo

data

vieta

laikas

visos

2005-06-23

17 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

2005-06-17 2005-06-21

15.30-18 vai.

14-17 vai.

Šv. Jonu bažnyčia Sv. Jonų bažnyčia

visos

2005-06-22

11-18 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

2005-06-30 2005-06-30

14 vai.

15 vai.

Sv. Jonų bažnyčia Sv. Jonų bažnyčia

2005-06-28 2005-06-30

9-11 vai.

9-12 vai.

Šv.

Jonų bažnyčia ,v---------------<------ ----------------------------Sv. Jonų bažnyčia

visos

2005-06-23

9-12 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

bakalaurams magistrams ir spec. profesinių studijų absolventams

visos visos

2005-06-23 2005-06-23

10 vai.

12 vai.

Didžioji aula Didžioji aula

ISTORIJOS

visos

2005-06-29

15 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

visos

2005-06-29 2005-06-29 2005-06-29

11 vai.

13 vai.

15 vai.

Kauno liuteronų Sv. Trejybės bažnyčia Kauno liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia Kauno liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia

bakalaurams magistrams

visos visos

2005-06=29 2005-06-10

11-14 vai.

11-13 vai.

MATEMATIKOS ir INFORMATIKOS

matematika, statistika (B)

2005-06-27

13 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

informatika (B) visi magistrai

2005-06-27

15 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

2005-06-17

13 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

MEDICINOS

visos

2005-06-27

10 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

TEISES

visos

2005-06-28

11-14 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

TARPTAUTINU SANTY­ KIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS

visos

2005-06-23

12 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

visos

2005-06-29

10 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

magistrams (kartu su GMF magistrais) TARPTAUTINIS ŽINIŲ EKONOMIKOS IR ŽINIŲ VADYBOS CENTRAS

visos

2005-06-23

12 vai.

Didžioji aula

magistrams

visos

2005-06-21

10-14 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos visos

2005-06-23 2005-06-30 2005-06-28

15 vai.

12 vai.

15 vai.

Šv. Jonų bažnyčia

EKONOMIKOS

magistrams bakalaurams (išlyginamosios studijos) bakalaurams FILOSOFIJOS

magistrams bakalaurams FILOLOGIJOS magistrams bakalaurams

FIZIKOS

GAMTOS

KAUNO HUMANITARINIS

KOMUNIKACIJOS

RELIGIJOS IR STUDIJŲ TYRIMO CENTRAS

Jonų bažnyčia - Šv.

-----------------tL------ -------------Sv. Jonų bažnyčia

APLINKOS STUDIJŲ CENTRAS

TARPTAUTINIO VERSLO

MOKYKLA bakalaurams magistrams spec. profesinių studijų absolventams

Padėka Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras reiškia padėką Vilniaus

|

universiteto benduomenei, aktyviai dalyvavusiai neatlygintinų krau­ jo donorų dienose Universitete ir prisidedančiai propaguojant neat-

I

Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis KALIBATAS

PAGRINDINIŲ, VIENTISŲJŲ,

CHEMIJOS

rimtai. Tačiau yra ir specialybių, j ku­ rias patenka ir silpnesni abiturientai.

Tokių programų nėra daug. Deja, nė­ ra ištirta, kaip geriesiems ir blogesniems studentams sekasi toliau. Bū­ na taip, jog įstojusio pirmuoju nume­ riu studento rezultatai po pirmos se­ sijos būna gerokai prastesni, o 15-oje ar 20-oje vietoje buvęs paky­ la iki pirmųjų vietų. Kodėl taip yra?

Anot J. Karaliūnienės, vyrauja nuo­ monė, kad dabar mokyklose abitu­ rientai parengiami prasčiau. Matyti valstybinių egzaminų ydos. Tyrimų nėra atlikta, tačiau visi puikiai žino, kad 11 klasėje vaikai atsipalaiduoja, o 12-oje jau nervinasi dėl egzaminų.

Mokytojai dirba tik su geriausiais ir rengia juos egzaminams. Moksleiviai „treniruojami“ tik testui atlikti, jie ne­ mokomi mąstyti, protauti. įstoję j uni­ versitetus tokie studentai domisi tik siaurais specialybės dalykais, o visa kita lieka nuošalyje. Doc. R Subačius teigia: „Esu tikras, kad mokslo ir hu­ manitarinio sąmoningumo erozija yra gili ir vargiai tesustabdoma be drastiškų priemonių“. Mokslas tapo preke. Todėl stengiamasi į mokamas vietas priimti kuo daugiau studentų.

Universitetai yra suinteresuoti šiuos studentus išlaikyti, nes jie atneša pini­ gus. Kartu universitetams yra sunku išlaikyti studijų kokybės lygį, nes pa­ gal lėšas, tenkančias vienam studen­ tui Europos Sąjungoje, esame vieno­ je iš paskutinių vietų. „Studentų skai­ čiaus ekstensyvus didinimas, masinis priėmimas, universitetų finansavimas „pagal galvas“ atliko tokį demoralizuo­ jantį vaidmenį, kurio padarinius dar il­ gai jausime“, - teigia P Subačius.

Parengė Ona MACKONYTĖ

lygintinos kraujo donorystės idėjas.

Vasara - ne tik džiaugsmingų ir ilgai lauktų atostogų metas; vasarą taip pat gydomi Lietuvos žmonės, kuriems reikalingas kraujas.

Linkėdami Jums gero ir saugaus vasaros poilsio, labai prašome neužmiršti, kad Jūs ir vasarą laukiami Nacionaliniame kraujo cen­ tre. Mums labai svarbi Jūsų parama!

13

-

Sv. Jonų bažnyčia Sv. Jonų bažnyčia

univeisitas vilnensis

14

2005 birželis

< * k kkviečia studijuoti__________________

Vertimo studijų katedra siūlo profesionalias studijas Vertėjo specialybė šiandien yra labai paklausi. Vertėjas dažnai esti padėties šeimininkas ir būtent nuo jo neretai priklauso verslo sandorių sudarymas, o kartais net ir taikos ar karo baigties paskelbimas (sakoma, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje japonai į gautą ultimatumą dėl kapituliacijos parengė painiai suregztą atsaką, kurį vertėjai galbūt išvertė neteisingai, todėl JAV numetė atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio). Vertėjai pasauliui yra iškrėtę daug visokių išdaigų, jų specialybė dažnai esti ne tik komiška, bet ir tragiška, be to, vertėją slegia milžiniška atsakomybė, tačiau šią specialybę nori įgyti vis daugiau žmonių, juolab kad mokėti kalbas dabartiniais „vakarėjimo“ laikais yra itin svarbu ir populiaru. Taigi šį dvikalbį atstovą, tarpininkaujantį tarp dviejų vienakalbių komunikacijos dalyvių iš skirtingų kalbos visuomenių, puikiai paruošia Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedra (VSK) (kokybės rodiklis: įvairius Europos Sąjungos testus daugiau­ siai ir geriausiai išlaiko VSK siūlomų įvairių vertimų programų absolventai).

Siūlomos magistrantūros ir specialiosios profesinės studijos Vertimo studijų katedra kviečia studijuoti visus, kurie turi baka­ lauro laipsnį. Čia siūlomos ma­ gistrantūros studijos trunka dve­

jus metus, jas baigus suteikiamas

filologijos magistro laipsnis. Taip

pat siūloma specialųjų profesinių

vertimo studijų programa, kuri trunka tris semestrus, ją baigu­ siam studentui suteikiama vertė­ jo kvalifikacija. Katedros vedėja dr. L. Baranauskaitė teigia: „Ma­ gistro studijas renkasi labiau lin­ kę j mokslinį darbą, kurie galbūt net rinksis šios srities mokslinin­ ko kelią, gilins žinias doktorantū­ roje, rašys disertaciją". Dėstyto­ jas doc. dr. L. Pažūsis tvirtina, kad magistrantūros studijos nuo spe­ cialiųjų profesinių studijų skiria­ si tuo, kad pastarųjų studentai ne­ privalo lankyti tam tikrų teorinių paskaitų ir jiems nereikia rašyti magistro darbo, o visi kiti dalykai

yra visiškai vienodi, t. y. baigia­ mas visiškai tas pats kursas. Be to, antroji studijų programa labiau žavi tuos, kurie dirba, nes paskai­ tos prasideda 16 vai., t. y. sutei­ kiama galimybė derinti darbą ir

VSK didžiuojasi modernia įranga aprūpintomis auditorijomis

Atsakymai į aktualius klausimus

katedros dėstytojai, bet ir įvairių ES institucijų profesionalūs ver­ tėjai, dėstytojai iš užsienio, j vie­

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti ver­ tėjas?

ną vietą pretenduoja vidutiniškai

3 studentai. Per egzaminą stu­ dentai verčia apie vieno pusla­

Vertėjas turi turėti beveik visas savybes, kurios būdingos filologams: jautrumą kalbai, ypač gimta­

pio apimties tekstus iš lietuvių kalbos į užsienio ir atvirkščiai. Ru­

jai. Dabar dažnai daugelis mano, kad ją moka, nors

denį vyksiantis pokalbis leis su­ skirstyti įstojusiuosius į vertėjus,

nių, kalbama „virtuvine“ kalba. Vertėjas turi ne tik

iš tiesų taip nėra: daroma stiliaus klaidų, gramati­

verčiančius žodžiu („žodinin-

labai gerai mokėti užsienio kalbą, bet ir savąją, nes

kus") arba raštu („raštininkus").

Be abejo, norinčių tapti „žodinin-

jis yra savos kalbos ambasadorius ir kartu jos kūrė­

kais" yra daugiau, tačiau jų pa­

se, nes jis turi versti šiandien, dabar, ir turi pats

rengiama mažiau. Jiems keliami

išmanyti, kaip pavadinti naujus reiškinius, dalykus ir pan. Šios specialybės žmogus turi būti pasiruo­

jas. Dabar lietuvių kalbos likimas yra vertėjo ranko­

aukštesni reikalavimai. Dr. L. Ba­ ranauskaitė teigia: „Žodininkai“

šęs mokytis visą gyvenimą, būti kruopštus ir kan­

turi daug laisviau kalbėti užsie­ nio kalba, t. y. būti geriau ją įval­ dę, nes jie yra praradę „raštinin­

trus.

Ar sunku studijuoti vertimą ir kas dažniau­

kų“ privilegiją naudotis žodynu.

Be to, kad mintį sklandžiai išdėstytum raštu, turi laiko pagalvoti, o verčiant žodžiu, ypač sinchroniš­ kai, laiko svarstyti nėra. Čia svar­ bu mokėti kalbėti, greitai reaguo­

ti, kalbos valdymo įgūdžiai turi bū­

ti itin geri".

Kodėl VSK? Atsižvelgiant į Lietuvos integra­

siai renkasi šias studijas?

Studijuoti nėra lengva, nes pertuos dvejus metus

Vertėjo darbas reikalauja kruopštumo, kantrybės įr geros atminties

stengiamasi aprėpti kiek įmanoma daugiau viešogyvenimo aspektų: teisę, ekonomiką, tarptauti-

nes organizacijas ir kt. Tad, be jokios abejonės,

studentams tenka daug ruoštis ir nemažai paplušėti. Ir vis dėlto šios katedros privalumas yra tas, kad

išlieka galimybė suderinti mokslą ir darbą. Viskas, ko išmokstama per paskaitas, greitai pritaikoma ir

naudinga praktikoje, o profesinė patirtis leidžia ir skatina gilintis j studijas, konsultuotis, nagrinėti vieną ar kitą rūpimą dalyką giliau. Čia daugiausia studijuoja filologijos bakalauro diplomą turintys studentai, tačiau pastaruoju metu dau­

cinius procesus, vertėjų paklau­

gėja ir kitų specialybių bakalaurų. Be to, vertimo studijų programa vis aktyviau domisi tie, kurie jau turi

są bei perspektyvas ES ir Lietu­

magistro kvalifikaciją ar net jau yra apsigynę daktaro disertacijas. Filologų įstoja daugiau, nes jų kalbos

vos darbo rinkose, taip pat koky­ bės reikalavimus, vertimo magist­ ratūros programos tikslas yra reng­ ti aukščiausios kvalifikacijos pro­ fesionalius konferencijų vertėjus ir vertėjus raštu, galinčius dirbti

žinios sąlyginai geresnės, aktyvesnės, bet ir kitų specialybių atstovai nebenusileidžia, ypač tie, kurie

VSK siūlo studijuoti vertimą iš

vertėjais įvairiose valstybinėse

lietuvių kalbos j užsienio kalbą ir

dviem kalbomis. Be abejonės, reikalinga greita reakcija, netgi adrenalino poreikis. Ir vis dėlto svarbiausia

bei privačiose institucijose. Verti­ mo studijų katedra dar jauna, ją

yra kalbos žinios: ypatingai gerai reikia išmanyti ne tik užsienio kalbą, bet ir gimtąją, nes tai yra įrankis, be

mokslą.

Kokį egzaming teks laikyti

iš užsienio kalbos į lietuvių kal­

bą: iš ir j anglų kalbą, iš ir j vokie­ čių kalbą, iš ir j prancūzų kalbą, iš ir į rusų kalbą. Be abejo, popu­

liariausia yra anglų kalba, tačiau reikia paminėti, jog nėra nustaty­ tų kvotų kiekvienai kalbai. Štai

1997 metais įkūrė iniciatyvūs dės­ tytojai, kurių lyderis buvo ir vėliau ilgus metus katedros vedėju dir­ bo doc. dr. Vytautas Vaišnoras. Ta­ čiau katedros siūlomos studijos

šiemet numatoma priimti studi­

yra vienos iš profesionaliausių, o aplinka tikrai išskirtinė. Didžiuo­

juoti 40 studentų (20 j magistro

jamės sutvarkytomis šiltomis au­

studijas, iš kurių 10 nemokės

ditorijomis, kompiuterių klase, dviem sinchroninio vertimo klasė­

1875 Lt semestro mokesčio, ir 20 j profesinių studijų programą), ta­

čiau nėra nustatoma, kiek asme­ nų kokią kalbą mokysis, tai pri­

mis, konferencijų sale, nauju in­ ventoriumi, literatūros ištekliais.

Tiesą pasakius, įdiegta technika

dažnai vyksta į komandiruotes, stažuotes užsienyje, galbūt ten yra studijavę ar net gyvenę kelerius metus, todėl taip pat turi nemažai praktinių kalbos žinių.

Kokiomis asmeninėmis savybėmis turėtų pasižymėti vertėjas?

Vertėjo žodžiu darbas yra bendravimas, tad būtina, kad žmogus mėgtų bendrauti ir tai daryti iš karto net

kurio jokios kitos savybės nebegalės tavęs išgelbėti ir paversti geru vertėju.

Kokį patartumėte rinktis vertimą - sinchroninį ar nuoseklųjį?

Tai priklauso nuo vertėjo asmeninių savybių. Verčiant sinchroniškai ypatingai įsitempia trumpoji atmin­ tis. Tuo tarpu verčiant nuosekliai reikalinga stipri ir ypatingai gera ilgalaikė atmintis, juk klausantis prele­

gento kalbos, kuri kartais trunka net keliolika minučių, reikia sukaupti tikrai daug informacijos, o po to ją

visą perteikti kita kalba.

Kiek uždirba vertėjai? Įkainiai priklauso nuo vertėjo patirties, profesionalumo. Už sinchroninio vertimo valandą mokama 80-

120 Lt (palyginkite: už raštu išverstą puslapį mokama apie 30-50 Lt, o verčiant grožinius kūrinius kaina nukrinta net iki 15 Lt už puslapį), o nuosekliojo šiek tiek mažiau. Vis dėlto reikėtų paminėti, kad dabar vis dažniau prabylama apie tai, kad atliekant šiuos vertimus atmintis apkraunama skirtingai, t. y. nuoseklusis

klausys nuo egzamino rezultatų (egzaminas raštu vyks birželio 27 d., žodžiu birželio 29-30 dieno­ mis): jei, pvz., šiemet stotų itin

stebina net iš Briuselio atvykusius

vertimas galbūt yra sudėtingesnis ir jo įkainiai turėtų ūgtelėti.

svečius - jie dažnai pripažįsta, kad ne visose srityse yra tokie mo­ dernūs. Katedra nuolatos tobulė­

Emilija Černyševa, laisvai samdoma ES institucijų vertėja.

stiprūs prancūzistai, tai jų gali būti priimta daugiau negu visų kitų kalbų studentų kartu paėmus.

Taigi viskas priklauso nuo stojan­

ja, bendrauja, palaiko ryšius su

čiųjų žinių, kurias vertina ne tik

užsienio vertimo mokyklomis ir yra sukaupusi didelę tarptautinę pa­ tirtį. VSK dėsto 12 etatinių darbuo­ tojų ir 6 dėstytojai iš užsienio.

į klausimus atsakė dėstytojas doc. dr. Lionginas Pažūsis, akredituotas ES vertėjas, ir asist.

Parengė Diana MIELIAUSKAITĖ

Daugiau informacijos ieškokite Vertimo'studijų katedroje,

Universiteto 5, LT-01613 Vilnius, tel. 2687245, faks. 2687246, vsk@flf.vu.lt

universitas vilnensis

2005 birželis

15

i tat tmes - studentai------------------------ ------

Gyvenimo egzaminai sudėtingesni Kristina Klevinskaitė - Medicinos fakulteto VI kurso studentė - iš patirties žino, jog egzaminų pasitaiko ne tik per sesiją.

Gyvenimas kartais pateikia tokių išbandymų, kuriems pasirengti nėra nei laiko, nei vietos. Gyvenimo egzaminai

kur kas sudėtingesni. Būsimoji medikė buvo pristatyta

„Lietuvos garbės“ nominacijai „Metų pareiga“. „Kristinos

profesionalumo ir greitos reakcijos dėka septyniolikmetė Nida Kučinskaitė dabar džiaugiasi turinti abi rankas, nors galėjo likti neįgali visam gyvenimui. Atsitiktinai nelaimės

vietoje buvusi medicinos studentė išsaugojo nutrauktą merginos ranką, kurią vėliau sėkmingai prisiuvo mikrochi-

rurgai“, - taip pristatydamas nominaciją sakė TV3 „Žinių“ ir

projekto „Lietuvos garbė“ vedėjas Marius Veselis.

Julija PETROŠIŪTĖ, Komunikacijos fakulteto studentė

Išbandymas Kristina tiki lemtimi ir mano, jog niekas gyvenime nevyksta tie­ siog šiaip sau. Neabejoja, jog ir tą tądien ji neveltui tapo šiurpaus įvykio liudininke. Sužinojusi apie tai, jog avariją patyręs automobi­ lis įkrito į upę, Kristina nenorėjo prisidėti prie minios žioplių. Ta­ čiau kažkas viduje jai tarsi pa­ kuždėjo, jog privalo eiti. Juk jau penkerius metus mokėsi medici­ nos, tad gal galės kuo padėti.

Vaizdai šiurpino. Galvoje šmės­ čiojo per paskaitas gauta infor­ macija: jei pažeistas stuburas, negalima judinti, tačiau jei neju­ dinsi - gali nukraujuoti... Kristi­ na sako, jog tuomet labai trūko organizuotumo, tvirto balso, ku­ ris pasakytų, jog veiki tinkamai.

Per paskaitas, praktikas šalia esantis dėstytojas pataria, patai­ so, patikslina diagnozes. Nei pa­ tariančio balso, nei laiko apmąs­ tymams šįkart nebuvo. Teko va­ dovautis intuicija.

Prarasta akimirka gali būti lemtinga Tvarstydama pažįstamam jau­ nuoliui kraujuojančią galvą, Kris­ tina iš pradžių net nepastebėjo šalia gulinčios merginos. Dėl prarasto didelio skysčių kiekio sužeistąją kamavo troškulys. Ta­ čiau, kol nežinomi sužalojimai,

girdyti nevalia. Kai Kristina ban­ dė vandeniu suvilgyti jai lūpas, pastebėjo, jog merginai nutrauk­ ta dešinė ranka. Pasirodė, jog ga­ lūnė vis dar vandenyje. Supratu­ si, jog ištrauks ją greičiau nei ša­ lia stovėjęs virpantis ir išbalęs gaisrininkas, Kristina tekinom nu­ bėgo upės link. Žinojo, kad tokio­ je situacijoje kiekviena sekundė yra aukso vertės. Kristina rado ir išsaugojo ranką iki atvykstant me­ dikams. Chirurgai ją sėkmingai prisiuvo.

Laukimas sėja abejonių Kristinos dėka septyniolikmetė Nida vėl turi abi rankas. Iškart po įvykio medicinos studentė džiau­ gėsi jos gera nuotaika, optimiz­ mu. Tačiau gijimas - ilgas ir su­ dėtingas. Nidos veide vis daž­ niau šmėsčioja liūdesio šešėliai.

Sunku laukti, kol vėl galės megz­ ti, siuvinėti, lipdyti - užsiimti tuo, ką taip mėgo prieš avariją. Situa­ ciją komplikuoja ir tai, jog suža­ lota dešinė ranka. Iš naujo tenka mokytis rašyti, valgyti. Mintis, kad viskas galėjo baigtis blogiau, ma­ žai teguodžia. Kristinai tai kelia nerimą. Ji dažnai savęs klausia, ar padarė viską, ką galėjo.

Daugiau atsakomybės nei privilegijų

ją dėmesį, pasidžiaugė studen­ tės sugebėjimais. Bendrakursiai ją užvertė klausimų lavina. Užpa­ liuose (Utenos rajone), Kristinos gimtajame miestelyje, visi vieni kitus pažįsta, tad dėmesio išveng­ ti nelengva. Žmonės, su kuriais Kristina artimai bendrauja, žavė­ josi jos poelgiu, gyrė už sugebė­ jimą blaiviai mąstyti. Studentė ma­ no, jog tai, kad esi žinomas, tei­ kia daugiau atsakomybės nei pri­ vilegijų: vienas netinkamas žingsnis, ir jau būsi pasmerktas dvigubai. Pakviesta dalyvauti „Metų garbės“ apdovanojimuo­ se, ji atsisakė dėl tų pačių prie­ žasčių. Tačiau vėliau, išbarta draugų ir pažįstamų už perdėtą kuklumą, pasiūlymą priėmė.

Iššūkiai neggsdina Kristina užaugo nedideliame miestelyje, kur šeimos gydytojas visada buvo didžiulis autoritetas.

Jos tėtis - veterinaras, tad mažoji Kristina jau vaikystėje lakstė su vaistų buteliukais rankose. Mer­ gina prisipažįsta, jog dabar nebejsivaizduoja savęs studijuojan­ čios kitus mokslus. Kai kurie ben­ drakursiai atvirumo akimirką pra­ sitaria, jog nesijaučia esą savo vietoje, ir jei turėtų galimybę, rink­ tųsi kitą specialybę. Kristina tvir­ tina, jog net ir galėdama iš naujo rinktis, vėl stotų j mediciną. Stu­ dentė ateityje norėtų tapti bendro­ sios praktikos (šeimos) gydytoja.

Tačiau bėgant metams požiūris į tokius gydytojus smarkiai pakito.

Tai pirmasis gydytojas, j kurį žmo­ gus kreipiasi dažniausiai dar ne­ turėdamas didelių problemų. Jei susirgimas nesunkus ir pavarto­ jus vaistų išgyjama, daugelis nu­ moja ranka ir burnoja, jog ir taip būtų pasveikę. Tačiau jei situaci­ ja sudėtingesnė, pacientas siun­ čiamas pas srities specialistą, ku­ ris išgijus vadinamas kone ste­ bukladariu, tikru savo srities ži­ novu. Toks požiūris erzina Kristi­ ną, tačiau iššūkių ji nebijo.

Kristinos (kairėje) dėka septyniolikmetė Nida turi abi rankas

dėti savo rajono medikams, rū­ pintis gyventojais. Čia ją traukia

ir širdies saitai. Dar mokykloje už­ simezgusi draugystė išlaikė še­ šerius metus trukusį išbandymą.

Mergina gali ant pirštų suskai­ čiuoti savaitgalius, kuriuos per vi­

są studijų laiką praleido Vilniuje.

Kol draugas mokėsi Kaune, ji be­ veik kiekvieną savaitgalį traukda­ vo j laikinąją sostinę. Kaskart at­ sidūrusi traukinių stotyje Kristiną dar užplūsta prisiminimų šiluma.

Nuotr. iš asm. alb.

Studentai kalbą mokosi ir statydami spektaklius Kalbą mokytis galima nebūtinai atliekant nuobodžius gramatikos pra­ timus ir dirbant audivizualinėje laboratorijoje. Tai įrodė Skandinavistikos katedros danų kalbos studentai, gegužės 5 dieną pakvietę į H. K. Anderseno pasakos „Sniego karalienė" pastatymą danų kalba. Vaidi­ nimas buvo viso semestro sunkaus darbo rezultatas, nes studentai turėjo patys pasakos pagrindu parašyti pjesę ir daug repetuoti, mokytis replikas. „Sniego karalienė“ - ir studentų indėlis j H. K. Anderseno 200 metų jubiliejaus minėjimą. Sprendžiant iš publikos reakcijos, sukaktu­ vininkas danguje turėjo džiaugtis šiuo renginiu.

Streike nedalyvautų Po įvykio Kristina nestokojo įvairių žiniasklaidos priemonių dėmesio. Ji nesižavi galimybe iš­ garsėti. Priešingai - džiaugiasi, jog vos pora dėstytojų atkreipė j

Kristinai nesuprantamas ži­ niasklaidos siekis kaskart už pa­ darytas klaidas viešai ketvirčiuo­ ti medikus. Juk niekas garsiai ne­ skaičiuoja, kiek sudėtingų sėk­ mingų operacijų atlieka, kiek tei­ singų diagnozių nustato gydyto­ jai. Įdomios tik jų „nuodėmės".

Neatsižvelgiama j tai, jog siekda­ mi finansinės nepriklausomybės jie dirba keliose darbo vietose, tad dažnai neturi laiko net gerai išsimiegoti. Medikų streiką būsi­ moji medikė vertina skeptiškai.

Pati streike nedalyvautų. Ji ma­ no, jog sveikatos apsaugos srity­ je reikalingi pertvarkymai, tačiau jie turi vykti palaipsniui, būti grįsti detaliais skaičiavimais. Drastiš­ komis priemonėmis pasiektas re­ zultatas - trumpalaikis.

Ateitis - gimtojoje Utenoje

Niekada negali žinoti, kada gyvenime prireiks žinių, įgytų Universitete...

Baigusi studijas Kristina Kle­ vinskaitė žada grįžti j gimtąją Uteną. Ne tik todėl, jog nori pa-

Scenos iš studentų spektaklio „Sniego karalienė“ D. Bagdono nuotr.

universitas vilnensis

16

2005 birželis

> att parodos________________________

VU bibliotekoje - Lietuvos totorių rankraščiai Gegužės 11 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje buvo pristatytas VU Filologi­ jos fakulteto sudarytas Lietuvos totorių rankraščių, saugomų Lietuvos naciona­ liniame muziejuje, Lietuvos mokslų akademijos biblio­ tekos ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštynuose, katalogas „KaTanor apa6cKoajni(Į)aBMTHbix pyKonuceii jimtobckmx TaTap“ ir atidaryta paroda „Lietuvos totorių kultūrinis palikimas: rankraščiai“.

Snieguolė MISIŪNIENĖ, Bibliografijos ir informacijos skyriaus vyr. bibliografė Totorių, ąpgyvendintų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, isto­ rija siekia 600 metų. Nuo integ­ racijos ir susitapatinimo su Lie­ tuvos visuomene totorius saugo­ jo bendruomenės vidaus ryšiai (kilmės ir giminystės), pačių toto­ rių suvokiami etninės kilmės ir ti­ kybos skirtumai, kurie trukdė sve­ timai įtakai skverbtis į totorių reli­ ginį gyvenimą, tradicijas ir papro­ čius. Tačiau apie XVI a. Lietuvos totoriai prarado savo gimtąją kal­ bą. Perėmę baltarusių, vėliau len­ kų kalbą, religinius ir pasaulieti­ nius tekstus jie rašė šiomis kal­ bomis arabų rašmenimis. Taip susiformavo totorių kitabų raidy­ nas, o nuo XVII a. egzistuojantis totorių (slaviškai kalbančių mu­ sulmonų) rankraštinis palikimas tapo išskirtine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinio paliki­ mo dalimi, sulaukiančia vis di­

desnio mokslininkų ir tarptautinės visuomenės dėmesio. Nauji šio palikimo mokslinio tyrimo centrai sukurti Šveicarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Ši pažini­

nojo lenkų armijos leitenantui Jo­ kūbui Juzefovičiui). Mustafos Le­ bedžio Koraną (1791 m.) Raižų gyventojas 1975 m. padovanojo Mikalojaus Čiurlionio menų gim­

mo sritis, tradiciškai vadinama kitabistika (nuo arabų kalbos žo­ džio kitab „knyga"), reikalauja ži­ nių ir specifinių gebėjimų.

Renginį pradėjo daininkė Ma­ rija Krupoves, padainavusi dvi to­ toriškas dainas. Svečius pasvei­ kino VU bibliotekos direktorė Bi­ rutė Butkevičienė. Tautinių mažu­ mų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausy­ bės generalinis direktorius Anta­ nas Petrauskas džiaugėsi, kad to­ toriai iki šiol neprarado savo sa­ vitumo. VU Filologijos fakulteto Slavų filologijos katedros vedė­ jas prof. Sergejus Temčinas kal­ bėjo, jog Vilniaus universitetas seniausia institucija, kur susifor­ mavo kitabistikos mokslo šaka.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko Ado Jaku­ bausko nuomone, totoriai Lietu­ vos žemėje paliko pėdsaką, bet dėl savo kuklumo mažai žinomi, todėl labai džiugu, kad pirmą kar­ tą istorijoje kartu atidaroma ir pa­ roda, ir pristatoma knyga apie to­ torių rankraštinį palikimą.

Rankraščiai pagal turinį skirs­ tomi į koranus, kitabus, chamailus, tefsirus ir tedžvidus. Ekspo­ nuojami šeši rankraštiniai XVIII a. pradžios-XIX a. antros pusės Koranai. Jie įrišti j odinius viršelius su įspaustu ornamentu. Įrašai knygose nurodo, kas ir kur juos įsigijo, kiek mokėjo (pavyzdžiui, XVIII a. pradžios rankraštinės kny­ gos pabaigoje esančiame pen­ kių lapų įraše minima, kad šį Ko­ raną generolas kunigaikštis Ado­ mas Čartoriskis 1828 m. padova­

nazijos dėstytojui E. Talmantui.

Koranai parašyti turkų, arabų, senąja osmanų kalba arabišku šriftu.

Tefsirai - tai Korano atpasako­ jimai su komentaru tarp eilučių lenkų kalba. Šios knygos yra

unikalios. Parodoje yra du XVIII— XIX a. tefsirai. Jie taip pat odiniais viršeliais su ornamentu. Viename jų įrašas rusų kalba 1183-ajame puslapyje nurodo, jog šį tefsirą 1890 m. Dunilovičiuose penkis mėnesius rašė A. V. Juzefovas Adamo Megmetovo Meišutovičiaus užsakymu. Antrajame vir­ šelyje įspaustas savininko superekslibrisas. Kitame tefsire nuro­ dytas perrašinėtojo vardas - Ali Bucutka. Rankraščio pakraščiuo­ se daug įvairių pastabų, tarp jų ir trumpų apsakymų. Tefsirai para­ šyti arabų ir lenkų kalbomis ara­ bišku šriftu. Žodis kitabas arabų kalba reiš­ kia knygą. Tačiau kitabais vadin­ davo tik labai didelio formato ir ap­ imties knygas. Iš jų galima suži­ noti apie musulmonų apeigas, tra­ dicijas, susipažinti su populiariais chadisais - padavimais apie pra­ našą Muchamedą ir jo pirmtakus.

Daug vietos juose užimdavo rytų apysakos, folkloras, kartais Bibli­ jos legendos. Parodoje ekspo­ nuojami penki XVIII—XIX a. kitabai odiniais viršeliais su įspaustu or­ namentu. Ypatingai retas ir svar­ bus Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomas XVIII a. pir­ mos pusės Al-Kitabas (Ivano Luckevičiaus kitabas). Kitabas rastas Keturiasdešimties Totorių kaime

Atminties ikonografijos kas tai?

Projekte dalyvavo įvairių specialybių studentai iš trijų šalių

Auksė STAŠAITYTĖ, Brigita VASILEVSKYTĖ, VU FilF Vertimo katedros magistrantės Projekto objektu buvo pasirink­ ti istoriniai paminklai ir memoria­ linės vietos, kuriose atsispindi nacionalsocializmo ir komunizmo

įamžinimo specifika Lietuvoje, Rumunijoje ir Vokietijoje po Ant­ rojo pasaulinio karo. Studentai aplankė daugybę muziejų, doku­ mentacijos centrų, domėjosi ne tik jų turtais, bet ir nacionalinės atminties perteikimo būdais ir priemonėmis.

Pirmąjame projekto etape va­

Gegužės 18 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo atidaryta fotografijų paro­ da, kurioje studentai prista­ tė projekto „Politinės atmin­ ties ikonografijos - totalitari­ nės praeities pėdsakai Lietuvoje, Rumunijoje ir Vokietijoje“ rezultatus.

Tarptautiniame projekte intriguojančiu pavadinimu dalyvavo įvairių specialy­ bių studentai iš Kauno (VDU) ir Vilniaus (VU), taip pat studentai iš Rumunijos miesto Klausenburgo (Babes-BoIay universiteto).

sario ir kovo mėnesiais studen­ tai dirbo savo šalyse. Jie daly­ vavo Roberto Boscho fondo (Robert Bosch Stiftung) lektorių ve­ damuose seminaruose, kuriuo­ se įgijo teorinių atminties kultū­ ros pagrindų. Ypatingas dėme­ sys buvo skiriamas politinėms ikonografijoms, t. y. vaizdinėms

Iš kairės: ęrof. S. Temčinas, doc. G. Miškinienė, totorių ansamblio dalyvė A. Sčuckaja, VUB direktorė B. Butkevičienė, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas A. Jakubauskas

1921 m. Kitabai parašyti arabų, lenkų, baltarusių kalbomis arabiš­ ku šriftu.

Chamailus (maldaknyges) su­ daro arabų bei turkų kalbomis ra­ šyti maldų tekstai ir jų paaiškini­ mai baltarusių bei lenkų kalbomis. Čia buvo galima rasti ne tik mal­ dų, bet ir žinių apie musulmonų chronologiją, patarimų, kaip gydy­ ti ligas maldomis, sapnų aiškini­ mų, laimingų ir nelaimingų dienų pranašysčių. Parodoje esantys trys chamailai rašyti XIX a. pabai­ goje-^ a. pradžioje. Chamailai parašyti baltarusių, lenkų, arabų, turkų kalbomis arabišku šriftu.

Greta išvardintų knygų ekspo­ nuojami ir rankraštiniai dokumen­ tai.

Dauguma rankraštinių knygų yra iš Vilniaus muftijato rinkinio; su antspaudu.

Visos šios knygos ir dokumen­ tai Lietuvos totoriams turėjo dide­ lę kultūrinę ir švietėjišką reikšmę.

Apie totorių raštiją ir kitas kul­ tūros sritis parašyta nemažai dar­ bų. Parodoje pristatomas ir vie­ nas iš pirmųjų totorių raštijos ty­ rėjų Lietuvoje - Vilniaus universi­ teto profesorius Antonas Antanovičius (1910-1980). Profesorius 1950-1961 m. dirbo VU bibliote­ kos Senų ir retų knygų ir rankraš­

priemonėms, kuriomis formuoja­ ma atminties kultūra.

Projekto dalyviai aplankė įvai­ rias Lietuvos memorialines vie­ tas, bendravo su praeities įvykių liudininkais bei specialistais. Jie aplankė KGB muziejų Vilniuje, prieštaringos istorijos Merkinę ir autentiškas Lietuvos partizanų kapines, tyrinėjo buvusių žydų getų teritorijas Kaune ir Vilniuje, taip pat apžiūrėjo kontroversiš­ kai vertinamą Grūto parką ir dau­ gelį kitų vietų. Išvykose buvo pa­ daryta daugybė nuotraukų, kurių dalis buvo eksponuojama pro­ jekto pabaigos proga surengto­ je parodoje VDU. Po kiekvienos ekskursijos aplankytos vietos būdavo aptariamos, atliekama jų istorinė analizė su lietuvių gru­ pės vadove Silvia Machein, šiuo metu dirbančia pedagogų kvali­ fikacijos kėlimo centre Kaune.

Diskusijose ponia Machein ypa­ tingai stengėsi skatinti dalyvius kritiškai mąstyti ir suvokti požiū­ rių pliuralizmo galimybę.

Tuo pat metu lietuvaičių kole­ gos Rumunijoje analizavo savas memorialines vietas, pvz., memo­ rialą komunizmo ir pasipriešini­ mo aukoms Sighete atminti ir kt.

čių skyriuje, dalyvavo ieškant ir susigrąžinant iš SSRS bibliotekų senojo Vilniaus universiteto kny­ gų fondus. Parodoje rodoma prof.

A. Antanovičiaus sudarytos ara­ biškos rašybos transliteracijos lentelės, jo parengtos kortelės ki­ tabų žodynui, nuotraukos, kny­ gos.

Profesoriaus A. Antanovičiaus pradėtą darbą sėkmingai tęsia Vilniaus universiteto Slavų filolo­ gijos katedros docentė Galina Miškinienė, kuri subūrė kitabisti­ kos studijų bakalauro ir magistro pakopų studentų grupę. 2005 metų pradžioje Vilniaus universi­ teto leidykla išleido jos patengtą leidinį „KaTanor apa6cKoan<t>aBMTHbix pyKonnceti nnTOBCKMx Taiap". Katalogas yra skirtas vi­ siems besidomintiems Lietuvos totorių kultūra bei materialiniu pa­ veldu. Lietuvos totorių rankraščių paroda ir minėto katalogo prista­ tymas visuomenei yra vienas daugianacionalinės kultūros iš­ saugojimo etapų.

Visi svečiai buvo pavaišinti to­ torių nacionaliniu pyragu šimta­ lapiu. Totorių folklorinio ansam­ blio „Alija" dalyvė Olga Ščucka-

ja demonstravo stilizuotą totorių nacionalinį kostiumą.

Vido Naujiko nuotr.

Antroji ir pati intensyviausia projekto dalis vyko balandį Ber­ lyne, kur susitiko abiejų šalių grupės. Studentai vieni kitiems papasakojo savo šalių istorijas totalitarinės praeities įamžinimo kontekste, lygino jas, taip pat at­ sižvelgė ir į Vokietijos istorinę pa­ tirtį. Pokarinės praeities priešta­ ringumui nagrinėti Berlynas itin tinkama vieta. Vokietijos sostinė­ je studentai taip pat lankė me­ morialines vietas bei istorinius muziejus (Checkpoint Charlie Berlyno sienos muziejų, pirmą­ ją Prūsijos koncentracijos sto­ vyklą Sachsenhausen, Žydų mu­

ziejų ir kt.). Be to, jie aktyviai da­ lyvavo diskusijose su Vokietijos universitetų profesoriais ir stu­ dentais, kurie, beje, buvo lankę­ si ir Rytų Europos šalyse bei do­ mėjęsi jų atminties kultūra.

Projekto dalyviams buvo su­ teikta išskirtinė galimybė aplan­ kyti tik gegužės 10 d. atidarytą Vo­ kietijos paminklą per holokaustą nužudytiems Europos žydams at­ minti.

Lietuvoje studentai savo tyri­ mų rezultatus pristatė, kaip jau minėta, Vytauto Didžiojo univer­ sitete.

universitas vilnensis

2005 birželis

> > f i pristatymai______________________

anatomijos skyriui, 1951-1960 m. dirbo Vilniaus zonos vyriausiuoju patologu anatomu, 1958-1979 m.

- Eksperimentinės ir klinikinės me­ dicinos instituto (EKMI) Patologinės morfologijos laboratorijos vedėju, 1979-2000 m. buvo Vilniaus uni­ versiteto Patologijos ir teismo me­ dicinos katedros dėstytojas.

R. Ptašekas 1956 m. apgynė medicinos mokslų kandidato di­ sertaciją „Vaikų tuberkuliozinio meningito patologinė anatomija ir jo komplikacijų patogenezė gy­ dant streptomicinu“, 1967 m., jau vadovaudamas EKMI instituto Patomorfologinei laboratorijai, ap­ gynė mokslų daktaro disertaciją „RNR histocheminio tyrimo reu­ mato atveju duomenys“. 1971 m.

R. Ptašekui suteiktas profeso­ riaus vardas. Vilniaus universite­ to Medicinos fakultete R. Ptaše­ kas dirbo ir pedagoginį, ir moks­ linį darbą. 1980-1997 m. prof.

R. Ptašekas vadovo Medicinos fa­ kulteto studentų mokslinės drau­ gijos Patologijos ir teisės medici­ nos būrelio 58 studentų moksli­ niams darbams, dešimčiai diser­ tantų, iš kurių 1969-1999 m. 7 ap­ gynė daktaro disertacijas, kartu su kitais kolegomis įdiegė pro­ gramuotą dalyko mokymą kom­ piuterių klasėje.

Prof. R. Ptašekas yra 12 monog­ rafijų, 3 vadovėlių ir 15 mokymo

knygų bei priemonių, 365 publika­ cijų, 1 išradimo, 20 racionalizaci­ nių pasiūlymų (1970-1984 m.) au­ torius arba bendraautoris. Per pas­ taruosius penkiolika metų pareng­ ta ir išleista 15 knygų. Čikagos pa­

Prof. A. Bumblauskas pristatė dešimtmetį rengtp knygq

tezė apie pradingusią ir kartu gyvą senosios Lietuvos visuomenę - toks ir buvo leidinio tikslas. Manau, kad ši istorija bus suprasta nevienareikš­ miškai, juk kiekviena naujovė yra tik­ ra naujovė tik tuomet, kai sukelia triukšmą", - teigė literatūros kritikas Bronys Savukynas. A. Bumblausko knygoje pateikta politinė, socialinė, kultūros ir net kasdienybės gyveni­ mo istorijos sintezė.

Dailininkas prof. P Repšys šiandien beveik tikras, kad leidinys bus pri­ pažintas gražiausia ir svarbiausia šių metų knyga. „Tai knyga kiekvienam gyvenimo atvejui, „stalo knyga“, ji tarsi gyva, joje jauti žmogų“, - džiaugėsi P Repšys.

Renginyje skambėjo Nacionali­ nės premijos laureato doc. Petro Vyšniausko (saksofonas), Skirman­ to Sasnausko (dūdmaišis) ir Euge­ nijaus Kanevičiaus (kontrabosas) at­ liekami kūriniai - muzikinės naujo­ sios knygos tekstų interpretacijos. O ištraukas iš leidinio skaitė pats autorius-prof. A. Bumblauskas, nes, anot autoriaus, niekas geriau už jj nepaskaitys...

Paminėta profesoriaus patologo Ruvino Ptašeko sukaktis Vilniaus universiteto bibliote­ koje veikia paroda, skirta profesoriaus patologo Ruvino Ptašeko 80-mečiui.

Gegužės 23 dieną pabūti su jubiliatu, jo žmona prof.

M. Ramanauskaite, šeima, artimaisiais susirinko buvę profesoriaus bendradarbiai iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Patolo­ gijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros, muziejaus ir bibliotekos darbuotojai.

Nijolė ŠULGIENĖ Prof. habil. dr. Ruvinas Ptašekas gimė 1925 metų gegužės 17 die­ ną Kaune. Tėvas Samuelis Ptaše­ kas tęsė Ptašekų dinastijos tradi­ ciją - turėjo knygyną Kaune ir lei­ do knygas. Jau gimnazijoje R. Pta­ šekas domėjosi muzika, žavėjosi technika ir svajojo būti inžinieriu-

Prof. R. Ptašekas VU MF Patologinės anatomijos kurso vadovo kabinete. 2000 m. mi mechaniku. Tačiau likimas lė­ mė kitaip. Vytauto Didžiojo univer­ sitete Kaune R. Ptašekas studijavo mediciną, o nuo 1945 rugsėjo bu­ vo priimtas j Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto III kursą. 1948

Vilniaus universiteto istorijos paskaitos studentams Gegužės 11 d. VU bibliote­ kos P. Smuglevičiaus salėje buvo pristatyta Torūnėje išleista Vilniaus Stepono Batoro universiteto profeso­ riaus Mariano Massoniaus knyga apie VU istoriją „Vilniaus universiteto veikla 1781-1832“.

Nijolė BULOTAITĖ Filosofas Piotras Marianas Massonius dėstė Vilniaus universiteto istoriją nuo 1924 iki 1934 metų su pertraukomis. Jis nebuvo pirma­ sis, skaitęs Vilniaus universiteto is­ torijos kursą. Reikėtų paminėti dar Henriką Moscickį, 1919-1920 metais skaičiusį istorijos paskai­ tas, ir Liudviką Janovskj, išleidusį „Vilniaus universiteto istoriografi­ ją“. Šis leidinys parengtas remian­ tis vieninteliu išlikusiu paskaitų konspektu. Jj sudaro 9 paskaitos, skaitytos 1925 metų balandjbirželį. Profesorius turėjo įprotį skaityti paskaitas be užrašų.

M. Massonius vadovavosi kriti­ ne Vilniaus universiteto istorijos chronologija, pabrėždamas jos tęstinumą nuo 1578 metų. Itin domėjosi paskutiniu Universiteto istorijos 50-mečiu iki uždarymo 1832 m. Jis daugiausia dėmesio skyrė žymiausių Universiteto as­ menybių likimais bei istorinėms Universiteto raidos ir uždarymo aplinkybėmis.

Knygos pristatyme dalyvavęs profesorius Alfredas Bumblauskas papasakojo, jog drauge su Torūnės universiteto biblioteka rengiant Vilniaus universiteto fo­ tografijų albumą teko susipažinti ir bendradarbiauti ir su M.Masso­

niaus knygos iniciatoriais - Torū­ nės universiteto bibliotekos direk­ toriumi M. A. Supruniuku ir jo žmo­ na, šios bibliotekos Visuomenės gyvenimo dokumentų skyriaus darbuotoja Anna Supruniuk. Isto­ rikas džiaugėsi, jog pernai pasi­ rašyta bendradarbiavimo su Torū­ nės universitetu sutartis labai prasminga, ji paskatino aktyvų is­ torikų, bibliotekininkų bendradar­ biavimą. Universitetus sieja ypa­ tingas ryšys, nes Torūnės univer­ sitete dirbo daug buvusių Vilniaus Stepono Batoro universiteto dės­ tytojų, profesorių. Didžioji dalis j albumą „Vilniaus universitetas fo­ tografijose“ patekusių nuotraukų - iš Torūnės universiteto bibliote­ kos fondų.

Profesorius A. Bumblauskas, įvertindamas išleistą skaitytų Uni­ versiteto istorijos paskaitų kon­ spektą, pabrėžė, jog studentai tu­ ri žinoti ir gerbti savo Almae Mat­ os istoriją. Istorikų iniciatyva nu­ tarta atgaivinti kažkada skaitytą Vilniaus universiteto istorijos kur­ są. Rektorius pritarė idėjai įvesti Vilniaus universiteto istorijos kur­ są visų fakultetų studentams.

17

metais stropus studentas, labai ge­ rai išlaikęs egzaminus, gavo diplo­ mą su pagyrimu. 1948-1958 m.

R. Ptašekas dirbo Vilniaus „Raudo­ nojo kryžiaus“ ligoninėje ir vado­ vavo Vaikų ligoninės Patologinės

Atkelta iš p. 1 Solidžios apimties (beveik 500 puslapių), apie 1400 paveikslų iliust­ ruotas leidinys suskirstytas į tris da­ lis: „Pagonybės epocha (1009— 1387)", „Europėjimo epocha (13871569)“, „Baroko epocha (15691795)“. Kiekvienoje dalyje yra apie 50 temų, išdėstytų trumpais informa­ tyviais tekstais, kuriuos papildo iliust­ racijos bei chronologinės lentelės. „Žemaičių istorijos pradžia“, „Pago­ nybė - institucinė religija?“, „Prūsų bobų“ mįslė“, ,,Vytauto idėjos liki­ mas“, „Rusenai“, „Liublino unija“, „Lietuvos moterys“, „Gegužės 3-osios konstitucija", „1794 m. sukilimas“ -tai vos kelių skyrių pavadinimai, ku­ rie intriguoja skaitytoją.

Veikalą autorius rengė visą dešimt­ metį. Jis skirtas Lietuvos tūkstantme­ čio minėjimui.

Knygos sutiktuvėse dalyvavę au­ toriaus kolegos ir bičiuliai prof. E. Gu­ davičius, prof. Z. Butkus, prof. habil.

dr. Z. Norkus, doc. dr. A. Luchtanas, prof. P Repšys, doc. R. Petrauskas, S. Narbutas, B. Savukynas, R. Paknys ieškojo šio leidinio populiarumo prie­ žasčių. „Kam priskirti šią knygą?-re­ toriškai klausė vakaro moderatorius prof. Z. Butkus. - Ji laužo mokslinės produkcijos stereotipus. Čia ir sufor­

muluotos problemos, ir pateikti vizu­ aliniai dalykai, atsakymai j svarbiau­ sius pastarojo meto klausimus.“ Prof. habil. dr. Z. Norkus knygoje randa profesorių A. Bumblausko ir E. Gudavičiaus vestų televizijos lai­ dų „Būtovės slėpiniai“ fragmentų: „Drįsčiau teigti, kad be „Būtovės slė­ pinių“ nebūtų ir šitos knygos. Kai ku­ riuose skyreliuose matau ištisas lai­ das su įkomponuotais jos vedėjų po­ kalbiais. Tai televizinių laidų ciklas, pavirtęs knyga - dėl to ji ir unikali“, teigė prof. Z. Norkus. „Jei atmestume iliustracijas ir ver­ tintume vien tekstus, rastume istori­ jos sintezę. Čia pateikta kitoniška sin­

tologams prof. D. Variakojytei ir J. Valaičiui pasidalijus praktine, pe­ dagogine ir mokslo patirtimi, parė­ mus šiuolaikine patologijos moko­ mąja, dėstymo programine ir me­ todine literatūra, 1991 m. R. Ptaše­ kas su bendraminčiais A. Žygu ir

R. Kazakevičiumi parengė trijų da­ lių spalvotą mokomąjį filmą „Imunopatologiniai procesai“. 1999 m. su A. Andriušiu ir A. Žygu išleido

leidinį apie jau du šimtus metų gy­ vuojantį Vilniaus universiteto pato­ logijos muziejų, svarbų ir unikalų aukštosios mokyklos turtingos is­ torinės praeities liudininką. R. Pta­ šekas yra vienas iš Lietuvos pato­ logų draugijos steigėjų, ilgametis valdybos pirmininko pavaduotojas bei Patologų draugijos Vilniaus skyriaus steigėjas ir pirmininkas (1995-2000 m ). Patologų draugi­ jos jubiliejui R. Ptašekas su prof. E. Stalioraityte ir D. Pangonyte išlei­ do leidinį „Penkiasdešimt kūrybos metų. Lietuvos patologų draugija 1954-2004“ (2004), kuriame ap­ žvelgta krašto patologų pusės am­ žiaus veikla.

Paroda veiks iki birželio 18 dienos.

Parengė L. BINKAUSKIENĖ

f f f f konferencija___________________

Tarpdisciplininėje konferencijoje aptarti lyties tapatybės klausimai Birželio 3 d. VU Lyčių centras Filosofijos fakultete surengė nacionalinę tarpdisciplininę konferenciją „Lytis ir tapaty­ bė“, kurioje buvo perskaity­ ta daugiau nei 30 praneši­ mų šešiose sekcijose.

Indrė KLIMKAITĖ Renginį Teatro salėje pradėjo Lyčių studijų centro vedėja doc. dr. Dalia Marcinkevičienė, kuri apžvelgė šios konferencijos 10 metų istoriją ir padėkojo visiems lyčių problematikos tyrėjams. Vė­ liau buvo pakviesta pasisakyti prof. A. M. Pavilionienė, konferen­ cijos idėjos generatorė. Profeso­ rė kalbėjo apie europietiškąjį ta­ patumą, susiedama šj klausimą

su lyties problematika ir apžvelg­ dama lyčių lygybės ES proble­ mas. Prelegentė doc. dr. S. Dau­ girdaitė, skaičiusi plenarinį pra­ nešimą „Rašytoja: tarp profesijos ir tapatybės", iliustruotą gausiais pavyzdžiais iš lietuvių ir pasaulio literatūros istorijos, gvildeno klau­ simus, kas yra rašytoja, kodėl svarbu, kad moterys rašytų, ir su kokiomis kliūtimis jos susidurda­ vo ir tebesusiduria.

Konferencijos viešnia Guoda Steponavičienė, Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė, apžvelgė lyties aspektą ekonominiame dis­ kurse, humanitarų auditorijai pa­ teikdama įdomios medžiagos ap­ mąstymams apie moterų užimtu­ mą ir jo ryšį su vidutine gyvenimo trukme; pozityvią ir negatyvią lyti­ nę diskriminaciją darbo rinkoje,

įtvirtintą Lietuvos Respublikos įsta­ tymais.

Doc. dr. D. Marcinkevičienė sa­ vo pranešime gvildeno aistros fe­ nomeną bei jo sklaidą įvairiais is­ toriniais momentais - tautinio atgi­ mimo metu (aistra Tėvynei), sovie­ tiniais laikais (kai buvo skatinami glaudesni ryšiai visuomenėje nei šeimoje) ir šiais laikais, kai aistra išeina iš privatumo ribų ir tapatina­ ma su seksualiniu geiduliu.

Popiet konferencijos darbas vyko šešiose sekcijose: „Lyčių tapatybių socialinis konstravimas“, „Lyties ta­ patybė lietuvių kultūroje", „Lytis ir vie­ šoji sfera: nelygybės, barjerai, nau­ jos galimybės“; „Lytis ir kintanti šei­ ma: naujos formos, seni vaidmenys“; „Istoriniai moteriškumo ir vyriškumo profiliai“. Alumnų sekcijoje praneši­ mus skaitė studentai.

universitas vilnensis

18

2005 birželis

r* **> sportas___________________

Didžioji Rektoriaus taurė MIF kolektyvui Gegužės 5 dieną VU Mažojoje auloje buvo įteikta Rektoriaus taurė tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų nugalėtojams, pagerbti geriausi metų sportininkai. Šiemet dėl garbingų trofėjų visus mokslo metus vienuolikoje sporto šakų kovojo apie 1400 studentų. Pagrindinę kompleksinių varžybų taurę rektorius akad. B. Juodka įteikė Matematikos ir informatikos fakultetui (dekanas prof. habil dr.

F. Ivanauskas), antrąją vietą iškovojo Medicinos fakultetas (dekanė prof. habil. dr Z. Kučinskienė), trečioji vieta teko Ekonomikos fakultetui (dekanė doc. habil. dr. B. Galinienė).

Rektoriaus taurės varžybos kasmet sulaukia vis didesnio studentų dėmesio

Rektoriaus taurės varžybos pra­ dėtos rengti 1948 metais. Tuomet Universitete buvo surengta trijų sporto šakų pirmoji tarpfakultetinė spartakiada. Ilgainiui varžybos buvo primirštos, ir tik 2000 metais, remiant rektoriui, Sveikatos ir spor­ to centro ir Medicinos fakulteto ini­ ciatyva šis renginys atgaivintas.

Varžybos praturtino ir gausių ren­ ginių, skirtų Universiteto 425-erių metų jubiliejui, ciklą. Rektoriaus taurės varžybos šiais mokslo me­ tais prasidėjo rugsėjį sporto ir me­ no švente, kurioje dalyvavo per 3 tūkst. studentų. „Nesvarbu, kokią sporto šaką kultivuoja žmogus, svarbiausia sporto vertybė - valios ugdymas. Šis neįkainojamas fenomenas

žmogui padeda surasti vietą gyve­ nime, siekti aukštumų profesinėje veikloje, būti sveikam. Sportas ver­ tas pagarbos ir todėl, kad skatina garbingumą, dorą bei sąžiningu­ mą“, - kalbėjo Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. Jo­ nas Jankauskas, pradėdamas Rektoriaus taurės 2004-2005 m. m. laimėtojų apdovanojimo iškilmes.

Pastaraisiais metais išaugo ir kai kurių Universiteto reprezentacinių sporto komandų meistriškumas. Šiais mokslo metais Universitetas

Pereinamoji Rektoriaus taurė ir šiemet MIF dekano prof. F. Iva­ nausko rankose

dalyvavo 26 sporto šakų čempio­ natuose, septyniose iš jų VU spor­ tininkai tapo nugalėtojais, devynio­ se buvome antri, keturis kartus iš­ kovotos trečiosios vietos. Iškovotų vietų vidurkis sudaro 2,84.

56 mūsų studentai tapo šalies studentų čempionatų nugalėtojais (praėjusiais mokslo metais čem­ pionų buvo 31). Šiemet 28 geriau­ si Universiteto atletai dalyvavo SELL sporto žaidynėse Rygoje.

Rektorius akad. Benediktas Juodka pasidžiaugė mūsų stu­ dentų sporto rezultatais, taip pat informavo, kad numatoma stiprin­ ti sporto bazę: skirta nemažai lėšų Saulėtekio ai. 2 pastato renovaci­ jai. Ateityje Rektoratas skirs didelį dėmesį ne tik sporto reikmėms, bet ir masinei kūno kultūrai Universi­ tete, sieks, kad mūsų studentams būtų sudarytos visos sąlygos po sunkaus protinio darbo atsipalai­ duoti, pasisemti jėgų. Anot rekto­ riaus, mūsų pagrindinis uždavinys

-sukurti sveikatos kultą. Kūno kul­ tūros ir sporto žinios bei įgūdžiai studentui turėtų tapti neatskiriama asmenybės lavinimo dalimi ir sa­ varankiškos veiklos krypimi.

Kasmet Rektoriaus taurės varžy­ bose dalyvauja vis daugiau stu­ dentų, kyla ir meistriškumas. Ir šių metų kovos buvo azartiškos. Išmo­ ne ir gera varžybų organizacija pa­ sižymėjo aerobikos, futbolo, krep­ šinio ir kt. varžybos, kurios tapo šventėmis Universiteto bendruo­ menei. Kiekvienais metais žaidy­ nių šeimininku kartu su SSC būna vis kitas fakultetas. Kitais metais to­ kiu Rektoriaus taurės varžybų šei­ mininku bus Filosofijos fakultetas.

SSC inform.

V. Naujiko nuotr.

SELL studentų sporto fiestoje Rygoje VU studentai iškovojo 3 aukso, 8 sidabro ir 18 bronzos medalių Į XXI SELL sporto žaidynes Rygoje susirinko 55 universitetų atstovai iš 10 Europos šalių, iš viso per 1600 dalyvių. Jose startavo net apie 400 atletų, kurie atstovauja savo šalių rinktinėms olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Vilniaus universiteto delegaciją sudarė 9 lengvaatlečiai, 1 stalo tenisininkė, 10 krepšininkių ir 8 svarsčių kilnotojai.

Prof. habil dr. Jonas JANKAUSKAS, delegacijos vadovas

Ryga mus pasitiko geru oru ir prastoka (švelniai tariant) organi­ zacija. Štai mūsų delegacija bu­ vo apgyvendinta net trijose vieto­ se, atstumas tarp kurių buvo per 16 km. Vaikinai gyveno Karo aka­ demijos kazarmuose, 150 lovų vienoje patalpoje, „draugiškai“ su

kitomis delegacijomis. Labiausiai nepasisekė mūsų lengvaatletėms, jų apgyvendinimo sąlygos neatiti­ ko higieninių reikalavimų. Į mūsų ilgus protestus šeimininkai atsi­ žvelgė, bet jų patenkinti taip ir ne­ sugebėjo.

Tačiau galime pasidžiaugti, kad minėti organizatorių „siurprizai“ neišmušė iš vėžių mūsų delegaci­ jos narių. Visi dalyviai atidavė daug jėgų, kad į savo Alma Mater atvežtų pačius aukščiausius apdo­ vanojimus.

V. Musvydaitė (kairėje) iškovojo sidabro medalį 400 m bėgimo varžybose

Maloniai nuteikė pirmieji leng­ vaatlečių startai. Inga Timošenko tapo disko metimo čempione, did­ vyriškai, negailėdama jėgų sun­ kiose distancijose kovojo busimo­ ji medikė Aina Valatkevičiūtė, 1500 m nubėgusi per 4:25,76 min ir pagerinusi asmeninį rezultatą.

Mergina iškovojo sidabro medalį, o 800 m distancijoje tapo čempio­ ne. Dramatiškoje kova vyko ir 400 m bėgimo varžybose. Čia tvir­ tą charakterį siekiant aukščiausių apdovanojimų parodė būsimoji žurnalistė Vlada Musvydaitė, iško­ vojusi II vietą - 56,77 sek. Pagirti­ nai bėgimo takelyje kovojo Alek­ sejus Pozniakovas, Vitalijus Varyginas, Mindaugas Gaspariūnas ir Tautvydas Varnas. Pastarieji star­ tavo ne savo distancijoje, tačiau didelių valios pastangų dėka es­ tafetėje 4x400 m iškovojo sidabro

800 m bėgimo čempionė Aina Valatkevičiūtė

Stalo teniso čempionė Ieva Jucevičiūtė

medalius. Pagirtinai startavo mūsų sportininkės 4x100 m estafetėje.

Iškovota aukšta IV vieta.

Visų mūsų džiaugsmui gerą žaidi­ mą demonstr avo ir Ieva Jucevičiūtė, tapusi čempione ir niekam nepaliku­ si vilčių ją nugalėti. O šiemet buvo susirinkusios pajėgiausios visų daly­ vavusių šalių stalo tenisininkės.

Daugelis mūsų svarsčių kilno­ tojų pagerino savo asmeninius re­ zultatus, iškovojo III vietą. Nusi­ pelno gerų žodžių ir VU krepšinin­ kės (trenerė L. Berūkštienė).

VU dalyvavimą SELL sporto žai­ dynėse finansavo Švietimo ir mokslo ministerija. Kitais mokslo metais SELL žaidynės vyks Estijo­ je, Tartu universitete.

Estafetėje 4x400 m sidabro medalius laimėjo (iš kairės): A. Pozniako­ vas, T. Varnas, V Varyginas ir M. Gaspariūnas.

Disko metimo čempionė Inga Timošenko

universitas vilnensis

2005 birželis

19

r* f f sportas________________________

Studijų užsienyje VU sunkiaatlečiai neužleidžia ’ informacijos centras teikia individualias lyderių pozicijų konsultacijas

Lietuvos sunkumų ir svars­ čių kilnojimo čempionate Klaipėdoje rungtyniavo stipriausi Lietuvos sunkiaat­ lečiai bei svarsčių kilnoto­ jai studentai. Praėjusiais metais abiejų sporto šakų rungtyse nugalėjo VU stipruoliai.

Nors šiais metais KU koman­ dą sudarė patys perspektyviau­ si jaunieji Lietuvos sunkiaatle­ čiai, pergalę pasiekti jiems bu­ vo nelengva - tam gerokai priešinosi VU sportininkai. Leng­ viausio svorio kategorijoje iki 56 kg nugalėjo busimasis chemi­ kas R. Aleksejevas. Čempionu

tapo ir šių metų Lietuvos suau­ gusiųjų čempionas V. Poplavskis (MIF I k. studentas), lengvo svo­ rio kategorijoje pirmavo VU GMF antrakursis M. Vaičekaus­ kas, dar vienu čempionu tapo GMF I k. studentas V. Padlipskas, vieną iš geriausių čempio­ nato rezultatų pasiekė S. Kravalis, MF IV k. studentas. Savo re­ zultatais prie komandos pasie­ kimų prisidėjo A.Vaičekauskas (GMF II k.), V. Armonas (MIF I k.), V. Glavackas (GMF II k.), A. Arutunjanas (MIF II k.). Tačiau su­ sumavus komandinius rezulta­ tus pergalę šventė Klaipėdos universiteto studentai. VU stu­ dentai nuo nugalėtojų atsiliko

Patikima ir profesionaliai parinkta informacija šiandien gali nulemti žmogaus vietą visuomenėje, sutaupyti laiką ir išlaidas siekiant užsibrėžtų profesinių tikslų ir akademinių žinių.

Svarsčių kilnojimo komanda antrą kartą iškovojo čempionų taurę

vos aštuoniais taškais. Treti buvo LKKA sportininkai.

Svarsčių kilnojimo varžybose VU studentų rezultatai nenuvylė.

Nugalėtojų vardus iškovojo R. Alek­ sejevas (ChF MA I k.), M. Vaiče­ kauskas (GMF IV k.), D. Lučiūnas (MIF MA I k.). Sunkiasvoris R. Žuravliovas iškovojo čempiono var­ dą, o R. Druseikis pasipuošė bronziniu medaliu. Šie pasieki­

mai ir lėmė komandai pirmąją vietą. Tad VU studentai antrus me­ tus iš eilės iškovoja komandinę taurę (96 taškų). Antroji vieta te­ ko LKA komandai, trečioji..-..KU komandai. Iš viso varžybose da­ lyvavo aštuonios komandos.

SSC inform.

Aukštųjų mokyklų čempionai (iš kairės): V. Poplavskis, M. Vaičekauskas ir R. Aleksejevas

Studijų užsienyje informacijos centras dirba studentams. Čia galite gauti jums rūpimos informacijos apie užsienio šalių ir Lietuvos aukš­ tąsias mokyklas, užsienio valstybių švietimo sistemas, įvairios truk­ mės ir lygio stipendijų programas, tarptautinių studijų ir mokslinių tyrimų finansavimo galimybes.

Centrą 1991 m. įsteigė Vilniaus universitetas ir Atviros Lietuvos fondas. Svarbiausias jo tikslas išliko nepakitęs: rinkti ir skleisti infor­ maciją apie studijų ir tyrimų galimybes užsienio šalyse ir tokiu būdu „atverti pasaulį" Lietuvos studentams bei mokslininkams.

Pagrindinės centro veiklos kryptys: • informacijos apie studijas, mokslinį darbą užsienio šalyse, sti­ pendijas, kitus studijų finansavimo šaltinius kaupimas; • tarptautinių egzaminų administravimas; • seminarų apie studijas ir paruošiamųjų egzaminams kursų orga­ nizavimas.

Studijų užsienyje informacijos centras teikia individualias konsul­ tacijas norintiems studijuoti užsienyje. Pokalbiai apie studijas JAV ir Šveicarijoje yra nemokami. Konsultacijos apie studijas kitose šaly­ se mokamos. Medžiagos paruošimas apie vieną šalį kainuoja 36 Lt. Užsisakyti informaciją apie studijas pageidaujamoje šalyje galima telefonu (5) 2366274 arba ei paštu eac@cr.vu. lt. Paskambinus būti­ na nurodyti jus dominančią šalį, studijų pakopą (bakalauras, ma­ gistras, doktorantūra), studijų sritį ir užsienio kalbas, kurias mokate.

Konsultacijos turinys: • aukšasis mokslas pasirinktoje šalyje; • aukštojo mokslo institucijos; • teikiamos kvalifikacijos ir moksliniai laipsniai; • stojimo sąlygos; • mokestis už mokslą; • kitos išlaidos; • imigracijos formalumai; • darbas; • studijų finansavimo galimybės.

Studijų užsienyje informacijos centras Saulėtekio ai. 9, 107 kab. (VU Skaičiavimo centre), LT-10222 Vilnius, Lietuva Tel.: (+370 5) 2366274, ei. paštas: eac@cr.vu.lt Svetainė internete: http://eac.osf.lt.

a a f > kultūra

Ansambliečiai praskleidė paslap­ tingosios Makedonijos skraistę Živilė ČEPAITĖ, Paulius OPANOVIČIUS „Kako si?“ - „Kaip gyveni?“ Taip dabar sveikinasi dalis Vilniaus uni­ versiteto dainų ir šokių ansamblio šokėjų. Atrodytų, kad tai dėl'pava­ sarinio hormonų šėlsmo ar nuo se­ sijos „stogai važiuoja“. Nieko pa­ našaus! Taip jie prisimena malo­ nius įspūdžius, parsivežtus iš Bal­

kanuose esančios kalnuotosios Ma­ kedonijos. Čia gegužės 2-12 dieno­

mis buvo vykdomas jaunimo mainų projektas, kurį remia Europos Komi­ sijos programa „Jaunimas“.

Reikėtų padėkoti Eglei Česnulytei, projekto sumanytojai ir organizatorei, kuri pakvietė VU dainų ir šokių an­ samblio narius dalyvauti šiame pro­ jekte. Pasiūlymu iš karto buvo susi­ domėta. įsidėjom šokių batelius, lauk­

Juodkalniečių šokiai musų šokėjams nepasirodė sudėtingi

tuvių, suvenyrų ir išskridom dar ne­ žinodami, kad mūsų laukia tokios linksmybės.

Atvykusius į Strugą pasitiko kait­ rioji Makedonijos saulė, raudonai nubučiavusi kam rankas, kam sprandą, o kam nosį. Pirmąjį vakarą susipažinome, o jau kitos dienos ry­ tą pradėjome mokyti vieni kitus. Ir lietuviams, ir makedoniečiams, ir juodkalniečiams bei lenkams (šių tautybių atstovai dalyvavo šiame projekte) buvo užduota namų dar­ bų, nes renginyje ne tik patys mokė­ mės, bet ir kitus su savo tradicijomis supažindinti turėjome. Lietuviai mo­ kė kitataučius pinti, pasidaryti nors ir nedidelį, bet vis dėlto lietuvių liau­ dies instrumentėlį - bruzgulį, kuriuo patys groja savo koncertuose. Na, o kojoms pamiklinti mokėme savo šokių ir žaidimų: „Oira, oira“, „Grečianikė“, „Šiaudų batai“. Žinoma,

nemažai ir patys išmokom. Reper­ tuarą papildėme lenkų „Polonezu“, dainomis, Juodkalnijos šokiu-daina „Vrsuta“, makedoniečių vestuviniu šokiu „Oro“ ir kt. Bet pradėkime nuo pradžių. Makedoniečių bei juodkalniečių šokiai panašūs: šokama pa­ prastais žingsneliais sustojus j vie­ ną liniją ar puslankį, tad mums jie nepasirodė sudėtingi. Lietuviški šo­ kiai dinamiškesni, juose daugybė skirtingų žingsnelių, tad jau po pir-

VU šokėjai pristatė savo šalies kultūrą

mos lietuviškų šokių pamokėlės iš­ girdome komentarų, jog šokti, dai­ nuoti ir dar galvoti apie choreo­ grafinius brėžinius vienu metu be ga­ lo sunku. Vakarais prisistatydavo projekte dalyvaujančios šalys: nuo­ dugniau susipažinome su svetima kultūra, tradicijomis, ragavome na­ cionalinių patiekalų, susipažinome su vestuvių papročiais.

Turėdami laisvą minutę šokėjai ke­ liavo po kalnus bei jų papėdėse įsikū­ rusias gyvenvietes, mėgavosi gražia gamta. Vieną dieną praleidome Ohrido mieste: žavėjomės siauromis ak­ menuotomis gatvelėmis, VI—XII a. cerk­ vėmis, lepinomės turgelyje pardavi­ nėjamomis saldžiomis braškėmis, irstėmės ežere. Šiltas oras keliaunin­ kus paskatino pradėti maudynių se­ zoną didžiuliame Ohrido ežere, kurio kitoje pusėje matėsi Albanija.

Ne paslaptis, kad ansambliečiai ištikimi tradicijoms, tad privalėjome pakrikštyti „fuksus". Paskutinės die­ nos ankstyvą rytą „fuksai“ įrodė, kad yra vieningi - surištom kojom vorele nušuoliavo 150 metrų iki ežero; kad yra drąsūs - sušoko į ryto vėsoje ty­ vuliuojantį ežerą; kad yra patikimi ir ryžtingi - klūpėdami akmenuotos pa­ krantėje išrėkė priesaiką. Nė vienas karys nedezertyravo, atlaikė išban­ dymus ir pelnytai pasikrikštijo, tad ki­ toje kelionėje jau galės krikštyti ir ki­ tus.

Tarptautinis projektas pasibaigė, bet draugai, meilė ir prisiminimai su mumis liko ilgam. Paskatinti šios sa­ vo patirties, dabar kuriame naują programą, o veiksmas vyks jau šią vasarą Lietuvoje. Apie tai, kaip sek­ sis, informuosime „Universitas Vil­ nensis“ skaitytojus.

universitas vilnensis

20

2005 birželii

* šventės______________________

VU Botanikos sodas Kairėnuose šventė Tarptautinę biologinės Įvairovės dieną Jau tradicine tam­ panti biologinės įvairovės šventė skirta visai Lietuvos visuomenei, besidominčiai gyvąja gamta. Ji organizuo­ jama pavasariui įsisiautus, kai sužydi rododendrai, alyvos, kai mūsų parko medžiai švyti šviežiausia žaluma, o paukščiai stebuk­ lingomis giesmėmis sveikina saulę, dangų ir žemę. Šventę globoja UNESCO Lietuvos nacionalinė komisija, remia Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto urėdija.

Auditorijos-pilnos studentų Jaunieji gamtininkai atvežė savo augintinius

VU Botanikos sodo Dendrologi­ jos skyriaus darbuotoja

Nuo keturkojų iki sparnuočių

Svečius džiugino sodo augalų kolekcijos Vidurdienį į Kairėnus atvykę sve­ čiai ir miestelėnai pradėjo arba at­ naujino pažintį su sodu. Visi turėjo galimybę pasirinkti maršrutą pagal savo norus. Šventės šeimininkai at­ vėrė savo kolekcijų vartus, už kurių laukė unikalūs augalų rinkiniai.

Gėlininkystės skyriuje sukauptos daugiamečių sezoninių gėlių kolek­ cijos (pavasario, vasaros, rudens) ir specifinės: bijūnų, lelijų, tulpių, kar­ delių ir kitos. Didelę dalį surinktų gė­ lių veislių sudaro lietuviškos, jomis mūsų gėlininkai pagrįstai didžiuoja­ si. Rūšių gausa ir įvairovė, tvenkinių gaiva, žalios beržų skaros, varlių koncertai, nendrių šiurenimas, na­

Gegužės 18-19 dienomis Vilniuje griaudėjo tradicinės žurnalistų dienos LeŽudi. Šiemetjaunųjų žurnalistų šventė, trukusi net dvi die­ nas, buvo turtinga renginių, o pagrindiniu akcentu pagrįs­ tai galima vadinti ketvirtosios valdžios studentų Respubli­ kos įkūrimų.

Rūta MERKYTĖ

Gintarplė JURKEVIČIENE,

Renginyje noriai sutiko dalyvauti Lietuvos jaunųjų gamtininkų cen­ tras. Jo nariai demonstravo egzotiš­ kus ir įprastus gyvūnus: smaugliuką, vorą paukštėdą, triušiukų šeimyną, įvairių rūšių mažuosius graužikus.

Felinologų (kačių augintojų) draugi­ ja „Bubastė“, atstovaujama p. E. Ra­ čiūnienės, supažindino su trumpap­ laukėmis ir ilgaplaukėmis katėmis.

Avių augintojų ir trakėnų žirgų augi­ nimo asociacijoms atstovaujantys Jurijus ir Vladas Ozenko besidomin­ tiems papasakojo apie Lietuvos juod­ galves ir šiurkščiaplaukes avis bei Velso ponį. Lietuvos kinologų drau­ gija surengė parodomąją šunų dre­ sūros programą. Pono V. Tamošiūno specializuotojo ūkio iš Anykščių au­ gintinius buvo galima išgirsti iš tolo balsingas gaidys kvietė apžiūrėti vi­ są paukščių būrį: baltus kalakutus su jaunikliais ir dekoratyvias vištas.

LeŽudi: žurnalistai įkūrė savo Respubliką

Vilniaus puodžiai demonstruoja puodų žiedimo subtilybes tūralių pievelių aromatai ir ažūras, takelių juostos - visa tai skirta lau­ kiamiems sodo lankytojams.

Dendrologijos skyriuje daug kam raibo akys nuo spygliuočių ir lapuo­ čių medžių bei krūmų, puskrūmių, krūmokšnių, lianų gausos. Skirtingų formų lajos, įvairiausios spyglių ir la­ pų spalvos, kvapai, žydinčios alyvos, egzochordos, dekoratyvinės obelys, žydinčios ankstyvosios raganės (ki­ taip dar vadinamos vijutrėmis), - vi­ sa tai kvietė eiti tolyn žaliaisiais vin­ giais ir džiaugtis netikėtai atsiverian­ čiais miniatiūriniais peizažais, kurie dažnai panėšėjo į žalius paveikslus...

Skyriaus darbuotojai ypač daug dar­ bo, išmonės ir energijos skyrė ko­ lekcijoms priežiūrėti, sutvarkyti ir de­ koruoti. Be to, šiai progai paruošė­ me kelis naujus ekspozicijų plote­ lius.

Senojo parko ir visos Botanikos so­ do teritorijos tvarkymo ir gražinimo darbus, kaip visada, atliko Ūkio sky­ rius. Puikiai prižiūrimos parko auga­ lų grupės taip pat sulaukė lankytojų dėmesio. Ramių, malonių akiai ir šir­ džiai kampelių parke daug, tad ir di­ delis svečių srautas jame jautėsi lais­ vai. Miestiečiai galėjo pasivaikščio­ ti savaiminės floros taku ir pasitikrin­ ti savo botanines žinias, pasigėrėti išraiškingiausiomis šiuo metų laiku žydinčiomis laukų gėlėmis.

Apie rododendryną gandas sklin­ da jau trečius metus. Dendrologijos skyriaus erikinių kolekcija, iškelta į tam paruoštą pušyną, kasmet pri­

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

traukia vis daugiau lankytojų, ir jau turi savo gerbėjų. Rododendrų žy­ dėjimas - tai pasaka Žemėje, spal­ vų ir kvapų fiesta po atviru dangumi.

Kolekcija unikali ir nauja mūsų kraš­ te, ypač tokia didelė ir profesionaliai prižiūrėta. Šventėje svečiai išrinko tris gražiausius rododendrus: I vietą gavo BLUERETIA, II -BAD EILSEN, III-LAVANDA.

Meno kūriniai gamtos prieglobstyje Šventėje buvo puiki proga pasi­ grožėti vaikų piešiniais. Darbai bu­ vo eksponuojami originalioje gale­ rijoje po atviru dangumi: senųjų dva­ ro arklidžių langų nišose. Išbandyti savo sugebėjimus ir tuo pačiu susi­ pažinti su kūrybos džiaugsmo pa­ slaptimis kvietė dvi kūrybinės virtu­ vės: viešoji įstaiga „Vilniaus puodžių cechas“ demonstravo viduramžių amatų dirbtuves ir rekonstruotos tų laikų virtuvės fragmentus, o „Ogmios centro“ gėlių salono darbuotojų dirb­ tuvėje buvo galima kurti floristines kompozicijas, pavadintas „Paslap­ tingu vaikystės paveikslu“. Floristi­ nė medžiaga, stiklas, Kairėnų parko priesmėlis-štai pagrindinės medžia­ gos, iš kurių buvo sukurti nuostabiau­ si paveikslai. Šventė be muzikos - kaip sriuba be druskos. Ji skambėjo šventės pra­ džioje, kai koncertavo VU pučiamų­ jų instrumentų orkestras „Oktava" (va­ dovas A. Kučinskas) ir pavakariais, kai koncertavo folkloro ansamblis „Nalšia“ (vadovė A. Vakarinienė) bei Karoliniškių muzikos mokyklos big­ bendas (vadovas E. Vedeckas).

S. Žilinskaitės nuotr.

Instituto direktorės Audronės Nu­ garaitės palinkėjimais jauniesiems kolegoms prasidėjusi šventė persi­ kėlė į didžiausią instituto auditoriją.

Apie karo žurnalisto patirtį kalbėjo sostinės meras ir šventės globėjas Artūras Zuokas, viešųjų ryšių ir žur­ nalistikos bendrybes bei skirtumus aiškino Artūras Jonkus, o politolo­ gas Lauras Bielinis auditorijai at­ skleidė keletą komunikacijos ir po­ litikos paslapčių.

Per visas paskaitas auditorija bu­ vo pilna studentų, o ypač didelio su­ sidomėjimo sulaukė vienai dienai lektoriumi tapusio A. Zuoko paskai­ ta. Jis teigė tebevadinąs save žur­ nalistu, o savo darbą politikoje lai­ kąs žurnalistiniu tyrimu. Paklaustas, ar norėtų vėl dirbti žurnalistinį dar­ bą, meras atsakė teigiamai ir noriai dalijo patarimus tiems, kurie kada nors norėtų paragauti karo žurna­ listo duonos.

Po paskaitų - linksmybės Po rimtų paskaitų studentai išsi­ skirstė, tačiau neilgam. Vakare visi norintys buvo pakviesti išmėginti jė­ gas boulingo turnyre. Žaidė mišrios komandos: Žurnalistikos instituto studentai, dėstytojai, žiniasklaidoje dirbantys kolegos bei politikai. Tarp svečių buvo ir Petras Auštrevičius, žaidęs sėkmingiausiai pasirodžiu­ sioje komandoje, kuri buvo apdo­ vanota „Žurnalistų žinių“ taure.

Respublikos gimimas Antroji LeŽudi diena prasidėjo ei­ sena pas jaunuosius politologus į TSPMI. Pasirašę bendradarbiavimo sutartį studentai draugiškai dalijosi dovanomis ir studijų patirtimi.

Vos spėję grįžti iš draugiškojo

Prisiekia pirmoji Žurnalistų Respublikos prezidentė Audronė Nugaraitė

TSPMI, jaunieji žurnalistai pataikė prasidėjusią Žurnalistų Respubliktf įkūrimo ceremoniją, kuri sulaukė d' delio dėmesio. Instituto kiemelyje bū riavosi dėstytojai, Žurnalistų sąjun gos atstovai, žurnalistai ir, žinoma studentai. Boulingo turnyre puikia pasirodęs P Auštrevičius į Respubli kos įkūrimo ceremoniją atvyko ne tuščiomis - jaunieji respublikos p1 liečiai dovanų gavo mažai valstybe tinkančią mažą knygutę - „Mano pa grindinės teisės Europos Sąjungoje' O radęs laiko P Auštrevičius pas' žvalgė po Žurnalistikos instituto ai1ditorijas.

Staigmenos svečiams j ceremoniją atvykusius svečius ty dėjo gidai, muziejuje buvo galima si sipažinti su ypatingais eksponatai; mugėje siūloma įsigyti žurnalistų gi mintų, specialiai šventei skirtų atr butų ir gyvenimo receptų, o gyva mi zika svečius linksmino A. Novik džiazo mokyklos kolektyvas „Jazz lt land“.

Prieš priimant naująją Žurnalist' Respublikos Konstituciją, Žurnalist etikos inspektoriaus atstovas Deiv das Velkas studentus supažindino s naujuoju Žurnalistų ir leidėjų etiko kodeksu. Respublikos prezidente ii rinkta Audronė Nugaraitė.

Po visų sunkių naujosios Žurnalis tų valstybės kūrimo darbų studentą’ dėstytojai bei svečiai galėjo atsiga vinti karčemoje bei paskanauti prt kybos centrų tinklo IKI dovanot didžiulio torto su LeŽudi simboliu tž pusią antimi.

Petro Auštrevičiaus rankose - dovana jauniesiems respublikos pilie čiams: „Mano pagrindinės teisės Europos Sąjungoje“

Laikyti negaliojančiais

Pamestą Roberto Barzdžiaus (VU TVM dieninių bakalauro studijų IV k. studen­ to) studijų knygelę Nr. 118021 ir Lau­ ryno Lipnicko (RMU, N, bakalauro studijų IV k.) studento pažymėjimą Nr. 012246 laikyti negaliojančiais.

Skaudžią netekties valandą mirus mylimai Mamai nuoširdžiai užjaučiame Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoją Loretą Daukšytę Bendradarbiai

Busimieji žurnalistai su jaunaisiais politologais pasirašė bendradarbiav mo sutartį. Nuotr. organizatorių