hinc itur ad astra
universitas
vilnensis
</>
LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.______________________________PLATINAMAS NEMOKAMAI
Qy/Cieli absolventai, Alma Mater su Jumis neatsisveikina ir kviečia į savo ben druomenę. Kasmet Universitetų baigia apie keturis tūkstančius absol ventų, pasklindančių po įvairiausius Lietuvos ir pasaulio kampelius. Daugelis nebesugrįžta į Almae Matris auditorijas, tačiau Universitetui įdomu, kaip susiklostė Jūsų profesinė kar jera, kokie įgūdžiai ir žinios labiausiai pravertė, kuo Univer sitetas gali būti naudingas. Alumnų sekcija Universitete sukurta specialiai Jums. Mes norime suJumis susisiekti irpalaikyti ryšį. Ilgą laiką absolventai į Universitetą grįždavo tik pavienių grupių, kursų ar fakultetų iniciatyva. Dabar fakultetuose vis sparčiau steigiamos alumnų draugijos, galima registruotis VU absolventų duomenų bazėje, esančioje tinklalapyje http:// alumni.vu.lt. Informuosime irpakviesimeJus į Universitete vyk siančius renginius. Įsitraukę į VU alumnų veiklą, Jūs sutiksite senus draugus, turėsite nepalyginamai daugiau progų grįžti į smagiuosius stu dentiškus laikus, daugiau sužinosite apie tai, kuo šiandien gyvena Alma Mater. Mums be galo svarbi kiekvieno Jūsų nuomonė, kurią galite pareikšti elektroniniu paštu alumni@vu.lt. Čia Jūs visada laukiami!
Šiame numeryje j Atidarytas Lietuvos
mokslininkų
Diplomas - Prof. A. Bumblauskas naujo kelio pristatė dešimtmetĮ rengtą knygą pradžia Birželį Vilniaus universitetas at sisveikina su savo absolventais. Senosios Alma Mater kiemeliai prisipildo laimingų veidų, šurmu lio, šventinės nuotaikos. Šiemet daugiau nei penki tūkstančiai VU alumnų laikys rankose garbin giausio ir prestižiškiausio šalies universiteto diplomus. Daugiau nei trys tūkstančiai studentų bai gia bakalauro studijas ir per tūks tantį septynis šimtus - magistrantūros studijas. Pirmieji diplomus gaus Komunikacijos fakulteto magistrai, paskutiniams diplomai bus įteikti Filologijos fakulteto ba kalaurams bei Filosofijos fakulte to absolventams. Diplomų įteikimo grafiką žr. p. 13.
Pristatytos mokslo ir studijų sistemos reformos gairės
mobilumo centras
Skaitykite p. 4 Studentai ir mokslas
Skaitykite p. 6-7
Gegužės 18 dieną Vilniaus univer siteto Mažojoje auloje buvo iškilmingai sutikta prof. Alfredo Bumblausko knyga „Senosios Lietuvos istorija 1009-1795“ (išleido R. Paknio leidykla). Vos pasirodęs šis istoriko veikalas iš karto tapo viena perkamiausių knygų, apie ją plačiai diskutuoja visuomenė ir akademinė bendruomenė. Knyga sulaukė ir Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus įvertinimo: Jo Ekscelencija pava dino veikalą pirmuoju itin pras mingu reiškiniu minint Lietuvos tūkstantmetį, išskyrė knygą kaip mokslo leidinį, ne tik įdomų istorijos specialistams, bet ir prieinamą bei supranta mą plačiajai visuomenei. Nukelta į p. 17
Priėmimas: naujovės ir problemos Vyriausybė priėmė nutari mą, pagal kurį studentų, priimamų 2005 metais į valstybinių universitetų dienines studijas, skaičius nemažės. Stojantieji į Vil niaus universitetą registruotis gali ir internetu. Universitetas taip pat siūlo šešias naujas studijų programas.
Fakultetuose,
centruose
Skaitykite p. 8-9 Viskas apie apeliacijas
Skaitykite p. 10 Gyvenimo egzaminai - sudėtingesni
Skaitykite p. 15 Kitas „Universitas Vilnensis" numeris išeis rugsėjo mėnesį
Gegužės 4 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyko apskrito stalo diskusija „Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje“. Diskusijoje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento direktorius Albertas Žalys, Vilniaus universiteto rektorius prof. Benedik tas Juodka, VU TSPMI direktorius prof. Raimundas Lopata, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, LR Preziden tūros Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės atstovai, VU TSPMI dėstytojai bei studentai. Diskusijoje dr. Vytautas Radžvilas ir dr. Antanas Kulakauskas pristatė VU TSPMI konceptualų požiūrį į aukštojo mokslo reformą „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos reformos gairės“. Plačiau apie tai - p. 3
Vilniaus universiteto Senato ko misija kasmet tvirtindama priėmi mo taisykles ir planuodama nau jas studijų programas tvirtina ir planuojamų priimti studentų skai čių. Po to vyksta derybos su Švie timo ir mokslo ministerija, kuri skirsto Vyriausybės nustatytus maksimalius priimamų studentų j valstybės finansuojamas vietas ir visą kainą mokančiųjų vietas skaičius aukštosioms mokykloms pagal studijų kryptis. Remiantis 2005 05 17 LR Vy riausybės nutarimu, galima teig ti, kad priimamų studentų skai čius į Lietuvos universitetų dieni nes studijas nemažės. Tačiau bus priimama vienu tūkstančiu
šimtu mažiau studentų į neaki vaizdines ir vakarines studijas, taip pat kolegijų dienines studi jas. Iš viso valstybė finansuos per 31 tūkst. naujų dieninės formos studijų vietų, iš kurių beveik 26 tūkst. - pirmos pakopos pirmo kurso studijų vietos, j universite tų pirmą kursą bus priimta per 16 tūkst. studentų - tiek pat, kiek per nai. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad universi tetai ir kolegijos papildomai gali priimti į pagrindinių ir vientisųjų dieninės formos studijas 150 stu dentų daugiau, jei tie studentai yra užsieniečiai, turintys teisę studijuoti pagal tarptautinius su sitarimus, tačiau tik su sąlyga, jei visi šie nurodyti asmenys dalyva vo konkurse ir atitiko aukštosios mokyklos nustatytus reikalavi mus. Aukštosios mokyklos papil domai gali priimti į 300 studijų vie tų, kurios numatomos kaip rezer vas, studentus, mokančius visą studijų kainą, kai šie ketina stu dijuoti siekdami įgyti antrą tos pa čios pakopos diplomą. Iš viso ki tais mokslo metais aukštosios
Nukelta į p. 3