hinc įturad astra
Gegužės
10d. 1991 m. PENKTADIENIS
Kaina 2 kap.
Nr. 5 (1509)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Gerb. Antanui Razmai Gerb. Mildai Lenkauskienei 2713 West 71 st. Chicago, III. 60629 Amerikos lietuvių bendruomenės vaidybai Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybai Lithuanian American Community, INC I.ithuanian Foundation, INC Fax 312 436 6909.
Brangus tautiečiai,
KRONIKA
sprendimų būdų. ,,U. V.“ inform.
* Kovo 18 dieną Universitete svečiavosi LR Ekonomikos mi nistras V. Navickas ir ministro pavaduotojas V. šarka. Rektora to posėdyje, kuriame dalyvavo minėti svečiai, buvo aptartos Universiteto ūkinės problemos. Viena iš tokių problemų — kaip išplėsti Universiteto patalpas; kalbėta apie gyvenamųjų namų Skapo gatvėje (Nr. 7, 9, 11) prijungimą prie Universiteto. Numatyta šias patalpas atiduoti Filosofijos fakultetui. Šio fakul teto studentai ir dėstytojai da bar dirba buvusioje karinėje ka tedroje. Didelį rūpestį Gamtos fakul tetui kelia Botanikos sodo, Kalrėnų dvaro likimas. Šioms prob lemoms išspręsti reikia nemažai lėšų, buvo prašoma ministerijos paramos. Posėdyje buvo kalbama ir apie studentų ruošimą. Atskirai — apie busimuosius ekonomis tus. Buvo aptarta daug aktualių klausimų, ieškota sėkmingų
*
*
Balandžio 5 d. • Universitete viešėjo Helsinkio Universiteto rektorius Paivio Tommila ir ke letas profesorių. Svečiai susiti ko su Rektoriumi ir Senato na riais. Susitikimų metu buvo pa sikeista nuomonėmis, aptartos to limesnio bendradarbiavimo gali mybės. Nutarta pasirašyti bendraunįversitetinę sutartį. Ypa tingas dėmesys skirtas pasikeiti mui studentais. Sutartis tikriau siai bus pasirašyta liepos mėne sį Helsinkyje, mūsų rektoriaus vizito metu.
Vilniaus universitetas, seniausia Lietuvos mokykla ir vienas se niausių Europos universitetų, pradeda esminio visapusiško atsinau jinimo programą. Viena svarbiausių šios programos dalių — naujos modernios Universiteto bibliotekos projektas ir statyba. Tokia biblioteka — tai nacionalinio turto, daugiau nei 5 milijonų leidinių, tarp jų unikalių Lietuvos ir pasaulio kultūrai, išgelbėjimas išsaugojimas. Bevelk du milijonai knygų šiuo metu laikomos tam visiškai nepritaikytose patalpose, Universiteto pastatų rūsiuose. Kas met iš pasaulio mokslo ir kultūros centrų gaunamų 150 tūkstančių leidinių jau nesutalpina Universiteto saugyklos. Tik dėl to, kad bib Kalbuosi su Helsinkio Univer lioteka, Įžengusi į penktąjį savo egzistavimo šimtmeti, nei automa siteto rektoriumi Paivio Tommi tizuota, nei kompiuterizuota, jos informacinių tarnybų darbas neefekla: > tyvus, didžiulė jos unikalių fondų dalis skaitytojams — tiek studen tams, tiek profesoriams, tiek plačiajai Lietuvos visuomenei — ne — Jūs atvykote į Vilnių su prieinama arba efektyviai nepanaudojama. sipažinti su mūsų Universitetu, Naujoji Universiteto biblioteka, išlikdama turtingiausiu Lietuvos o gal jau numatote ir tolimesnio informaciniu šaltiniu, Įsijungdama į tarptautinį informacinį tinklą, bendradarbiavimo galimybes? atliktų ir pagrindinio modernaus Lietuvos informacinio banko vaid menį. Tokiu banku naudotųsi ne tik akademinė Lietuvos ir kitų — Šio mūsų vizito metu mes kraštų visuomenė, bet ir kitos valstybinės, privačios, vyriausybinės aptarėme su rektoriumi R. Pair parlamentinės struktūros bei įstaigos, privatūs asmenys. vilionlu ir fakultetų dekanais Naujos bibliotekos statybos sąmatinė vertė — 7,5 milijono rub mokslinio bendradarbiavimo ir lių. Deja, tokio projekto realizavimas šiandien dar neišsprendžiamas uždavinys Respublikos biudžetui. Todėl kreipiuosi į Jus, prašydamas ^sudaryti Vilniaus universiteto bibliotekos rėmimo fondą, įsijungti į fl^/ieną bendrą ir tikrai prasmingą labdaros ir realios pagalbos Lietu vai, jos mokslui ir kultūrai, jos ateičiai, akciją. Tebūnie tokia Bib lioteka — Amerikos ir Pasaulio lietuvių dovana Lietuvos mokslui ir kultūrai, o kiekvieno aukojusiojo vardas amžinai įrašytas į Bib liotekos donatorių sąrašą. Jeigu mūsų kreipimasis būtų išgirstas, mes prašytume šiuo Bib humanitarinio fakulteto statusą“. tikti abiems Senatams nebuvo Apie kilusius tarp universite atsakyta. liotekos ir apskritai Universiteto rėmimo reikalu panaudoti Vilniaus tų nesutarimus kalbamės su VU Universiteto užsienio sąskaitą Švedijos banke: — Ar pretenzijos į Kauno hu rektoriumi R. PAVILIONIU. Svenska Handelsbanken manitarinį fakultetą yra tik VDU S — 10570, Stockholm — Gerbiamas rektoriau, ar rektoriaus A. Avižienio pozici Sweden i buvo kreiptasi į Jus ir į VU Se ja, ar tam pritaria ir kiti VDU telex: 11090 hand st s natą dėl Kauno humanitarinio vadovai? S. W. I. F. T.: hand se ss — Man sunku pasakyti. Aiš Please pay to account No 99—42 347629/67084001 in favour of ’ fakulteto Įsiliejimo į VDU, ar raštai nukeliavo tiesiai Į kitas ku, kad vadovybėje ten esama Vilnius University. nesutarimų tarp pačių aukščiau Reikšdamas nuoširdžią pagarbą ir dėkingumą, Instancijas? Rektorius prof. R. PAVILIONlb sių Universiteto vadovų. Neži — Vasario 23 d. VDU rekto rius A. Avižienis parašė raštą nau, kiek skiriasi A. Avižienio Balandžio 19 dieną Kaune ir mums. Jis kreipėsi į VU rek ir L. Baškauskaitės požiūriai į šį Veterinarijos Akademijoje įvy torių ir Į Universiteto Tarybą, klausimą, bet visiškai kitokią ko Lietuvos aukštųjų mokyklų prašydamas sudaryti sąlygas lai nuomonę yra pareiškęs Senato Vile rektorių konferencija. Kaip vie psniškam Kauno humanitarinio pirmininkas akademikas nas svarbiausių klausimų buvo fakulteto įsliejimui į VDU. mas, kuriam dabartinė universi teto politika nepriimtina. Balandžio 12 d. įvyko infor nagrinėjamos aukštųjų mokyk Kadangi Taryba nebuvo kviečia Kilusi problema — pirmiau lų bendradarbiavimo etikos prob ma, ar supažindinau su raštu matikos būrelio studentų mokslinė sia pastatų problema. Kitaip gal lemos, kurios kilo tarp VU ir Senatą, ir nuomonė buvo viena konferencija. Joje dalyvavo ne tik voti būtų tiesiog nelogiška. VDU Kauno Vytauto Didžiojo univer reikšmė — toks siūlymas Uni mūsų Universiteto studentės, bet noras „įlieti“ tą „prastą produk ir viešnios iš Kijevo kultūros siteto. Reikalai, į kuriuos jau versitetui yra nepriimtinas. Mes tą“ į savo Universitetą būtų kiša nosį spauda ir visuomenė, manome, kad VDU šiandien dar instituto. Išklausėm svečių pra tiesiog nesuprantamas, bet VDU peržengė abiejų Universitetų sie nėra tokio lygio, kad į jį būtų nešimus: Irinos šiebovcovos ir negali kitaip formuluoti šio klau Larlsos Tkačlovos — apie Kije nas. Tai liudijo ir žurnalistų bei galima „įlieti' Kauno humanita simo — tik kaip tariamą įsilie valstybės vyrų — ministro be rinį fakultetą, o be to, neaišku, vo Universiteto leidybinę veik portfelio A. Abišalos bei deputa kas turima omenyje šitaip sa jimą, už kurio slypi noras tokiu lą technikos mokslų srityje nuo to G. Ilgūno dalyvavimas kon kant. Mes galvojame, kad dau būdu įgyti puikiai sutvarkytus 1837 iki 1917 metų ir nuo 1917 ferencijoje. Nesutarimai kilo dėl geliu požiūriu galėtų vykti ir pastatus. iki 1941 metų. Tai pat prane VDU pretenzijų į VU Kauno atvirkštinis procesas — kad VDU — Į Aukščiausiąją Tarybą šimus skaitė VU bibliotekinin kystės ir bibliografijos specialy Humanitarinį fakultetą — pasta gali įsilieti į Kauno humanita kreipėsi VU studentų Atstovybė, rajam siūloma (beje, ne itin rinį fakultetą arba į kitas aukš prašydama šio klausimo nesvars bės III kurso studentė Jurga Jurkorektiškai) „įsilieti “ į VDU, tąsias mokyklas, kurios yra Kau tyti, nes, kaip rašoma jų kreipi gailytė „Bibliografinės rodyklės, buvo mesi, rektoriaus A. Avižienio paruoštos Lietuvos mokslinin nes, kaip rašte Kauno miesto Ta ne, nes iš pat pradžių kams“, to paties kurso studentė rybai tvirtina VDU rektorius A. toks sumanymas — kurti Uni pretenzijos „pažeidžia Statutu ir Inga Meliūkštytė „Profesoriaus Avižienis, „šiuo metu humanita versitetą mokyklų, kurios ten Mokslo bei studijų įstatymų ga tuomet rantuotas VU teises ir skatina Juozo Kupčinsko mokslinė mo rinės orientacijos šveitimo, mo yra, pagrindu. Tačiau kslo ir kultūros židiniu mieste šito pasiūlymo buvo atsisakyta— kolektyvų konfrontaciją“. Jiems kykla“, Ramutė Reikaitė — tampa atsikūręs Vytauto Didžio norėta kurtis visiškai atskirai, pritaria ir nemažai Kauno huma „Akademiko Jurgio Brėdikio jo universitetas" ir kad „tvirti nepanaudojant esamų bazių. Jei nitarinio fakulteto studentų. Jei įL mokslinė mokykla“, I kurso stu nant Vilniaus Universiteto ir VDU būtų kuriamas esamų stru klausimas bus svarstomas AT, ar dentės Aušra Vaitkevičiūtė Vytauto Didžiojo universitetų ktūrų pagrindų, nebūtų iškilę bus į tai atsižvelgta? ir Daiva Šantaraltė. statutus Lietuvos Aukščiausioje tiek materialinių bei akademinių — Be abejo, turėtų būti atsi Ramutė REIKA1TE Taryboje būtina aptarti Kauno problemų. Į mano siūlymą susi žvelgta, nes tai yra labai svar
pasikeitimo studentais galimybes ateičiai. Dėl konkrečių pasikei timų dar nesusitarėme. Tai dar tik pirmas kontaktas tarp mūsų Universitetų. Mes norėjome suži noti, kaip tuo domisi fakultetai ir kokio bendradarbiavimo jie norėtų. Kai ką mes sužinojome iš rektoriaus R. Pavilionio laiš kų. Dabar mes visų pirma turi me pasirašyti sutartį, tačiau šiuo metu to padaryti kol kas nega lėjome. — Ar tai pirmas Helsinkio Universiteto bandymas bendra darbiauti su Baltijos šalimis, bū tent su Estija, Latvija? — Tai pirmas bandymas už megzti ryšius čia, Lietuvoje, ta čiau mūsų Universitetas jau yra pasirašęs bendradarbiavimo su tartį su Tartu universitetu, taip pat su kitomis Estijos aukštosio mis mokyklomis. Pavyzdžiui, Helsinkio Universitete dabar mo kosi 25 Estijos studentai. Ti kiuosi, kad tokią sutartį galėsime pasirašyti ir su Vilniaus Univer sitetu. — Ačiū už pokalbį. Nerijus ADOMAITIS
Rektoriai paspaudė rankas. Ar tvirtai?
Studentu mokslinėse konferencijose
bu. Studentai yra tikrieji tų rūmų šeimininkai, ir naudotojai. Kiekvienas rinkosi ir sprendė, kur stoti, pats, ir niekas jiems nedraudė ir neatkalbinėjo stoti į VDU. Darbuotojai taip pat nu siteikę vieningai. Tie, kurie gal vojo kitaip, turėjo galimybę pe reiti dirbti į VDU, ir tokių buvo pakankamai. Kai kurie iš jų po to buvo su manim susitikę ir reiškė didelį susirūpinimą padė timi VDU. Nežinau, kaip buvo kalbėta AT. Konferencijoje dalyvavęs A. Abišala dabar yra Ministrų Ta rybos pareigūnas ir jo išsakyta nuomonė nėra AT nuomonė. Mū sų Statutas yra priimtas AT kaip Respublikos įstatymas. Priimant Statutą, priimti ir principiniai nuostatai, kad Universiteto teri torijos yra neliečiamos ir bet kokie pertvarkymai gali būti da romi tik suderinus su Universtetu ir, žinoma, AT lygiu. Kol kas dėl šito į mus niekas nesi kreipė ir, kiek žinau, mūsų Sta tutas nebus tvirtinamas iš naujo. — Rektorių konferencijoje ne kartą buvo siūlyta susitikti abiejų Universitetų Senatams. — Konkreti tokio susitikimo data nenumatyta. Kalbėta buvo apie tai, kad mes, matyt, rasim progą susitikti, ir tikriausiai tai bus kitoje rektorių konferencijo je. Tikslią konferencijos datą ir vietą sužinosime gegužės mėne sį. Mudu su rektoriumi A. Avi žienių paspaudėme vienas kitam rankas. Manau, kad tai rimtas džentelmeniškas susitarimas. Kalbėjosi Renita PETRAITYTĖ
2 psl.
.....................
-
\ ...
", J1.' ........ UNIVERSITAS
VILNENSIS
LIETUVOS STUDENTŲ SĄJUNGA: LAIKAS DIKTUOJA REIKALAVIMUS Balandžio 24 dieną Universi tete susirinko devynių Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai į Lietuvos studentų koordinacinės tarybos posėdį. Posėdyje buvo pakeisti senieji įstatai ir ši taryba perorganizuota į Lietu vos Studentų Sąjungą (LSS). Lai
kinai atstovauti šią Sąjungą įga liotas VU Studentų atstovybės pezidentas V. Barzda. Buvo pati kslinti ir patvirtinti Lietuvos studentų reikalavimai respubli kos vyriausybei. Susirinkusieji parašė laišką gerb. Premjerui G. Vagnoriui.
1991 m. balandžio 23 d. Gerb. Premjerui G. Vagnoriui Gerbiamas Premjere, pakėlus kainas, labai pablogė jo materialinė studentų padėtis. Išmokamos kompensacijos gau nantiems stipendijas ir pašalpos jų negaunantiems negarantuoja studentams pragyvenimo mini mumo. Studentas per mėnesį vi dutiniškai išleidžia: Maistui — 180 rub. (30 d.x 6 rub. vld.), vieta bendrabutyje — 10 rub., transporto išlaidos kelionei į namus — 30 rub. (vld. nuotolis 2 kartams per mėn.), vadovėliai, spec. lit. — 10 rub. Iš viso 230 rub. Į šį sąrašą neįrašėme išlaidų kultū riniams renginiams, išlaidų apsi rengimui, o taip pat asmeninių išlaidų. Pavyzdžiui, gerai besi mokantis VU studentas šiuo me tu per mėn. gauna 165 rub. (80 rub. stipendija ir 85 rub. kom pensacija). Negaunančių stipen dijų padėtis kritiška: jų mėnesi nį biudžetą sudaro tik 50 rub. pašalpa. Ne visų tėvai dabartinėmis są lygomis pajėgūs padėti savo vai kams. Jeigu tėvai nepadeda stu dentams), šie p^ivejrstj idškoti darbo. Kenčia jų mokslo žinių
lygis. Kylant kokybiškų žinių porei kiui, aukštosios mokyklos griež tina reikalavimus ir studentams praktiškai nelieka laiko užsidir bti papildomai pragyvenimui. Lietuvos studentų Koordina cinė taryba tikisi Jūsų paramos ir asmeniškai prašo Jus išnagri nėti studentų patelktus reikala vimus. Taip pat informuojame, kad Lietuvos studentų Koordina cinė Taryba perorganizuota į Lietuvos Studentų Sąjungą, kuri atstovaus studentiją valstybiniame lygyje, koordinuos visų Lietuvos mokyklų studentų organizacijų veiklą ir spręs iškilusias proble mas, palaikys ryšius su užsienio šalių Nacionaliniais studentų ko mitetais ir atstovaus Lietuvos studentus tarptautinėse studentų organizacijose. Prašome sudaryti sąlygas šios sąjungos veiklai. Manome, kad Lietuvos studentų sąjunga galė tų normaliai dirbti, jai reikia 2 apmokamų etatų, patalpų darbui ir minimalių lėšų organizaciniam darbui. Tikimės, kad Vyriausybė su pras studentų poreikius ir suda rys galimybes LSS produktyviam darbui. Lietuvos studentų Sąjunga
Pavasarį žmogų dažniausiai už puola ligos, meilė ir... šventės. O kokios šventės, jei nėra... Liau dies išmintis byloja, gerti gali ma, tik su saiku ir ne bendra butyje. Deja, Išgertuvių bendrabučiuo se apstu. Į Universiteto policijos „tinklus“ pakliuvo FF penkto kurso studentai: Audrius Dringe lis, Gediminas Lapė, Artūras Litvaltis. Jie šventė Fiziko dieną: „švęsdami elgėmės gražiai , dau giau nieko nepažeisdami. Išgėrė me 5 butelius degtinės ir po to miegojome. Švęsdami leidome mu zika ir šokome“ (iš A. Dringelio pasiaiškinimo. Kalba netaisyta).
Nesėkmingai išgertuvės baigė si ir EKFF antrakursiams Gedi minui Babrauskui. Andriui Na vickui ir Žilvinui Dldžiui. Šie, pasirodo, šventę draugo gimta dienį, kurio, pagal VU policijos poskyrio vyr. leitenanto A. Ka činsko protokolą „šiame kamba ryje nebuvo, jis gyvena kitur“. Gero gimtadienio gerą pabaigą, matyt, išdavė stiklo šukės, „iš sinešioję po visą kambarį“ (iš G. Babrausko pasiaiškinimo). Visi minėti studentai „išmes ti" t. y- Išbraukti Iš bendrabu čio gyventojų. Nebegerkit, vy rai, ai „U. V.“ inform.
1
■
iyyi. 5 10.
NERIMTAS REPORTAŽAS IS MIESTO ŠVENTE TAPUSIOS FIDI 4 vai. — virš 100 rublių. Dar Pagaliau paskutinis lašas šam pano taurėje, atsiprašau, akor buotojų ten būta nemažai... Jūs atsigaivinote ir nutarėte das, — chemikų suruoštas fe pašokti. I aukšte koncertavo jerverkas jaunavedžių garbei, BLUES MAKERS, VETO BANK. M. C. HAMMER... oi, atsiprašau, M. C. HAMMER ir kitų rap’o ir pops'o žvaigždžių gerbėjaibūrėsi antrame aukšte. Būta FIDl ir džiazo. Vien ko venos Abariaus ir Vyšniaus ko pavardės. Vienu žodžiu, tren ksmo vestuvėms užteko (stiprini mo aparatūros galingumas siekė 10 kilovatų). Visą vakarėlį ieškojęs Dino — Pirkite laimingus loterijos rasti bilietukus; nesu Kašperovskis, ta Zauro( na, ir Pegasytę čiau garantuoju gerą nuotaiką, būtų buvę ne pro šalį), taip ir Studentas, nepardavęs visų bilie neradau. Laimingi jaunavedžiai tų, — studentas be ateities!!! šventinį pokylį paliko vien sve čiams, o patys... Na, bet jų ar Pirkite, nesigailėsite! timiausius pagalbininkus — fi 1991-ųjų pirmąjį balandžio zikus — aš vis dėlto radau, ši penktadienį vienintelis gyvas nuostabi vieta vadinosi „Vete sietuvos oinozauras (valio fizi ranų užeiga“, kurioje be kitų kams!) pagaliau užbaigė užsi įžymybių aptiktas ir jo dideny tęsusį viengungystės ciklą, t. bė studentiškas alus („nealkoho y. apsivedė. Kuklias Dino Zauro linis gėrimas“ — užrašas ant ir Birutės Pegasytės vestuves etikėtes). Jo čia „sudorota“ ku Armoniką tik paėmiau ir nu iizlkai šventė kukliame 8 aukštų kliausiais paskaičiavimais) apie fizikų fakulteto pastatėlyje. Į 2 kub. m. Apie gaivinimosi — tariau niekada su ja... šį šventinį pokylį galėjai patekti gaivalėjimosi įstaigas gal ir pa kainavęs menkus 500 rublių. O tik su kvietimu, papuoštu žaviu kaks. „Duonos ir žaidimų“ — apskritai, kam skaičiuoti sveti jaunavedžių portretu ir paženk šaukė mūsų eros priešaušryje mus pinigus. Juk šventės, poky lintu penkiais skirtingų formų romėnų plebėjai, jiems atsiliepė liai, dovanos yra tuo ir vertin antspaudais (atsarga gėdos ne XX amžiaus saulėlydžio plebstu- gos, kad už jas nereikia mokė,, daro). Ir tikrai, apsidrausta bu dentai, ir ką gi — jie buvo tei ti. Gerai, kad dar yra tokių satr vo neveltui. Sis keturkampis la sūs. Tie užsiėmimai įdomiausi nių vyrukų (aut. past. — fizi pelis „juodojoje rinkoje“, vei kiančioje už FF ribų) kainavo tik... 25 rublius. Turėdami išga ningąjį pakvietimą, atrodo, ga lėtume įeiti ir į... o, atsiprašau, iš pradžių mažas kontrolės pun ktas (pavydėkit, Lietuvos muiti ninkai!), kurį sudarė 15 lietuvi ško OMON’o vyrukų, 10 Vidaus reikalų Ministerijos pareigūnų; Universiteto policijos buvo ma žiausiai — tik 5 žmonės. Na, pagaliau, jūs ir viduje, Čia jus pasitinka šventinis šur mulys ir 2000 bendro likimo brolių, t. y. sėkmingai praėjusių kontrolę tarp jų tik 400 —■ fizi kų). Kad nepasimestum tarp gero ir dar geresnio 1 aukšto fojė kabojo skelbimėlis (2 aukštų na mo dydžio), kuriame margai ant balto buvo iškreivalioti visi „taš kai“, t. y. masinio laisvalaikio Didelės vestuvės dabar reta, bet triukšminga šventė. Diną Zaurą „užmušinėjimo“ vietos (vestuvi lydėjo 3 sunkvežimiai pabrolių ir pamergių. ne terminologija šnekant, stalai ir šokių aikštelės svečiams)'. ir... pigiausi. Vien Konservatori kų), sugebančių visuotinio defi Pats mažiausias ir blankiausias jos studentų spektaklis ko ver cito laikais surengti tokią „kuk užrašas ant šios „paklodės“ žy tas. Pavadinčiau tai antraisiais lią“ šventę. Nemanykime, kad tai mėjo pačią populiariausią vietą „Paūmėjimais“, arba psichavimu puota badmetyje, vestuvės ir — „King CRIMSON“ rūsį. Čia turi būti vestuvėmis, juk apsive viešoje vietoje. Žiūrėdamas į galėjai pasiklausyti nepakarto jamo „K. C.“ ir atsigaivinti len jų išradingus kvailiojimus, pats dė paskutinysis Lietuvos dino gvais gėrimais: Coca eolą, šam galėjai pradėti medituoti atvi zauras. Ir mums belieka laukti... panu, likeriu, limonadu, vynu, romis akimis. naujų FIDL pepsi... ir t. t. Darbo čia būtų Remigijus BIELINSKAS Visą vakarą veikė ir FIDI nemažai, bet ir atlyginimas rūsio Lino MICKEVIČIAUS nuotr. TV, kurios aš, deja, nepamačiau... darbuotojams gana solidus: per
i I
I
NEGERKIT, VYRAI,...
1
DinoZauro vestuvės Niujorke
Reikalavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1. Kompensacijos turi būti mokamos kiekvienam studentui, nepri klausomai nuo mokymosi Rezultatų. 2. Minimali stipendija turi būti pakelta iki 120 rublių. Tam rei kia padidinti stipendijų mokos fondą visoms aukštosioms mokyk loms 2,5—3 kartus. Vėliau stipendijoms taikyti indeksaciją. 3. Išnagrinėti galimybes dėl studentų ir studentiškų organizacijų veiklos neapmokestinimo. 4. 50 proc. kompensuoti studentų maitinimą aukštųjų mokyklų valgyklose. 5. Taikyti 50 proc. nuolaidą pravažiavimui tarpmiestinių ir prie miestinių autobusų maršrutais. Lengvatinius tarifus taikyti studen tams visų rūšių transportui (išskyrus taksi) ištisus metus. 6. Taikyti 50 proc. nuolaidą studentams, perkant bilietus į spėk takiius, kino filmus, parodas, koncertus ir sportines varžybas. 7. Skubiai išspręsti studentų ir studentiškų šeimų aprūpinimą skir stomomis prekėmis pagal normas, nustatytas visoms kitoms įmonėms ir organizacijoms. Neįvykdžius šių reikalavimų, mes pasiliekame sau teisę imtis ak tyvių protesto formų. Vilniaus Universiteto Studentų Atstovybė V. Barzda Kauno Technikos Universiteto Studentų Sąjunga J. Celešienė Vilniaus Pedagoginio Instituto Studentų Parlamentas E. Baleišis Kauno Technikos Universiteto Klaipėdos fakulteto S. Jablonskis studentų įgaliotinis Šiaulių pedagoginio Instituto Klaipėdos S. Gribšas fakulteto Studentų Tarybos Pirmininkas Vytauto Didžiojo Universiteto Studentų dekano L. Saldukas Įgaliotinis M. Jievaltas Kauno Medicinos Akademijos Studentų Atstovybė J. Mikšys Lietuvos Veterinarijos Akademijos Studentų Sąjunga V. Stankevičius Lietuvos Žemės Ūkio Akademija K. Valcekiutis Vilniaus Technikos Universiteto Studentų Sąjunga
............................. 'L-
Žingsnis po žingsnio — j Europą Kelionės į užsienį senokai ne naujiena. Iš pradžių džiaugėmės pačiu išvažiavimu, o dabar lau kiame ir jo rezultatų. Ne naujie na užsienis ir Universiteto Stu dentų Atstovybės nariams. Ap lankyta Lenkija, Norvegija, Pran cūzija, Švedija. Apie dvi pasta rąsias keliones ir kalbuosi su Studentų Atstovybės sekretoriu mi Gvidu KERUSAUSKU: — Prancūzijoje viešėjome Prancūzijos Studentų Sąjungos — nepriklausomos ir demokra tiškos (UNEF—ID) — kvietimu. O susipažinome su jais dar per nai Lenkijoje, kur dalyvavome
Lenkijos Nepriklausomos studen tų sąjungos (NZS) konferencijo je. Prancūzai mus pakvietė at vykti į jų organizacijos kongre są. Nors šiame kongrese dau giausia buvo svarstomi pačios Sąjungos reikalai, tačiau kalbė ta ir apie pagalbą kitoms šalims. Prieš kongresą Pabaltijyje lan kėsi trys UNEF—ID atstovai. Jie norėjo pažiūrėti, kaip gyve name, arčiau susipažinti. Pran cūzų studentai mus supranta ir užjaučia, keletas Universitetų norėtų užmegstl glaudesnius ry šius. UNEF—ID Rytų šalims padeda ir materialiai. Šiais me
tais jie planuoja padovanoti 42 kompiuterius Prachos Universi tetui, kitais metais padėti Sofi jos Universitetui. Svarbiausia, užmezgėm ryšius, kurie vėliau turėtų stiprėti ir duoti apčiuo piamų rezultatų. Teko lankytis Prancūzijos par lamente — Nacionalinėje Asam blėjoje, kalbėtis su vienu depu tatu. Prancūzų valdžios vyrai mus supranta, tačiau realiai pa dėti mūsų siekiams jie neskuba. Šiuo metu jie nori, kad Tarybų Sąjungoje būtų stabili padėtis ir remia Gorbačiovą. O su švedais kontaktai glau desni. Jie geriau supranta mūsų siekius ir yra pasiruošę suteikti * realią pagalbą. Tai pasikeitimai studentais, dalyvavimas konfe rencijose kongresuose, keltlma(Nukelta į 3 psl.)
Žingsnis po žingsnioį Europą (Atkelta iš 2 psl.) sis informacija, parama šiuolai kine technika-, knygomis. — Savaitė, praleista Stokhol me, buvo turininga įdomiais su sitikimais, naujomis pažintimis, — toliau pasakoja Gvidas. — Vasario mėnesį dvi mūsų dele gacijos viešėjo Centro partijos studentų organizacijos kvietimu. Mano vizito tikslas buvo aptar'y- ti tolesnį mūsų bendradarbiavi mą su šia organizacija ir už megzti kuo daugiau ryšių su Švedijos jaunimo organizacijo mis. Buvau susitikęs su Švedi jos studentų Sąjungos, Švedijos lietuvių draugijos nariais. Ap lankėme Švedijos Institutą, ku rio viena iš veiklos sričių yra stipendijų suteikimas kitų šalių studentams. Taip pat buvau su sitikęs su Švedijos jaunimo na cionaline taryba, Lietuvoje to kios organizacijos nėra, bet be veik visose Europos šalyse yra tokios organizacijos. Jos sava noriškumo principu vienija dau gumą jaunimo organizacijų ne priklausomai nuo politinių pa žiūrų, veiklos pobūdžio. Teko lankytis ir Švedijos Parlamente rigstage, ir kalbėtis su Šve dijos Centro partijos sekreto rium, duoti interviu jų partijos laikraščiui. Viešėjom ir Stokhol mo Universitete. Tai vienas di džiausių Švedijos universitetų. Ten buvom susitikę su Studentų sąjungos atstovais. Apsvarstėme bendradarbiavimo galimybes. Jie patys mums pasiūlė materialinę pagalbą. Sį kartą ne tik užmegzti nau ji ryšiai, ne tik i§ arčiau susi pažinta su Švedija, jos studen tais, bet kaip tos draugystės ženklas, į Lietuvą parvežtas Stu dentų Centro partijos dovanotas faksas. Susitarta keistis studen tais, kviesti vieni kitus į konfe rencijas, seminarus. Švedijoje susipažinome ir su Danijos libe
ralų jaunimo partijos nariais, kurie jau pareiškė norą atvykti į Lietuvą. Matyt, bus galimybė ir keliems mūsų studentams ap lankyti Daniją. 't aigi, mes stengiamės užmegz ti kuo daugiau kontaktų ir ben dradarbiauti su Skandinavijos šalimis. Jie mūsų kaimynai ir geranoriškai nusiteikę Pabaltijo valstybių atžvilgiu. Kemia mus ne tik morališkai, bet yra suin teresuoti ir ekonomiškai mums padėti. Daugelis jaunų žmonių galvoja ateity steigti bendras įmones. Draugystės pamatus tu rime kloti jau dabar. Taip žingsnis po žingsnio žen giam į Europą, į pasaulį. Daug esam atsilikę, todėl reikia sku bėti. Jūratė SKERYTE * * * f ilologijos fakulteto trečiakur sis Artūras JONKUS ir Teisės fakulteto antrakursė Živilė LIE KATE buvo išvykę į Lenkiją. — Važiavome į Lenkiją ofi cialiu kvietimu, — pasakoja Ar tūras. — NZS suvažiavime da lyvavome svečių teisėmis. NZS — nepriklausoma jauni mo organizacija. Ji susikūrė 1981 m. Pagrindinė šios orga nizacijos veikla nuo 1981 iki 1991 m. buvo kova su komunis tiniu režimu Lenkijoje. Dabar, stipriai pasikeitus ekonominei ir politinei padėčiai, jie sušaukė neeilinį suvažiavimą, kuriame sprendė savo veiklos krypčių, struktūros klausimus. — Ar kalbėjote suvažiavime? — Taip. Tačiau svarbiausia buvo užmegzti ryšius tiek su vietinėmis NZS struktūromis, tiek ir su dalyvavusiomis suva žiavime užsieniečių delegacijo mis. Tai pavyko padaryti — su Katovicų miesto Ekonomijos aka demijos vietine NZS organizaci ja, iš šios akademijos gautas kvietimas atvykti 4—5 studen tams dalyvauti Ekonomistų šven tėje (gegužės mėn.), pasikeitėme adresais su Lodzės universiteto vietine organizacija, su Kroku vos organizacija. Be to, taip pat bendradarbiauti ruošiamės su Rumunijos krikščionių demokra tų partijos atstovais. Tik grįžęs iš Lenkijos, Artū ras Jonkus spėjo pabuvoti ir
Konfliktas tęsiasi
Z-
3 psl.
UNIVERSITAS VILNENSIS
įyyi. 5. 10.
įvairiai buvo sutiktas Gruzijos Nepriklausomybės deklaracijos pas kelbimas ne tik pasaulyje, bet ir pačioje Gruzijoje. Didžiulis iškil mingas mitingas Tbilisyje, eilinės laidotuvės Cchinvalyje ir grėsmin ga tyla Abchazijoje. Gruzijos parlamentas žengė drąsų žingsnį į Ne priklausomybę, nors šalis draskoma vidinių prieštaravimų ir gink luotų konfliktų, o šiaurėje telkiamos Vidaus armijos pajėgos. * * Cchinvalyje lyg ir aprimo nak stulbinantis: sudeginti seno am tiniai susišaudymai, nebeliepsno žiaus žmonės, nukapotos kūno da ja kaimai, bet dažnai skambanti lys, nuplėšyti nagai, apsvilinti informaciniuose pranešimuose for veidai ar kitos kūno dalys. Sun muluotė ,,padėtis normalizuoja ku įsivaizduoti, kas verčia žmo si“ man atrodo juokinga, o vie nes taip elgtis, negi tik taip ko tiniams gyventojams sukelia pa vojama už Tėvynę? sipiktinimą. Keturi mėnesiai be Šiuo metu abi pusės patalogišnormalaus aprūpinimo vandeniu, kai neapkenčia viena kitos, kiek be elektros energijos (teikiama vienas įvykis vertinamas pagal su dideliais pertrūkiais), be ap tautybę, t. y. kas padarė — gru rūpinimo maisto produktais, žmo zinas ar osetas. Atrodo, kompro nės nedirba, vaikai nelanko mo misui vietos nėra, tik sutelktos kyklų. Mieste — daugybė pabė armijos jėgos, lyg tvora tarp priešiškų kaimynų, stabilizuoja gėlių iš sudegintų osetų kaimų, žiaurias kovas mieste primena padėtį šiame rajone, nors ji problemų neišsprendžia, o pas smėlio maišų gynybiniai žiedai, sudeginti, daugiausia gruzinų, kutiniu metu sutelktos didelės namai. Po visą miestą išsidėstę jėgos kelia net įtarimą. vietinių gyventojų postai, kur Blokada tęsiasi toliau. Neseniai dieną, naktį pasikeisdami budi vėl susprogdintos elektros per vyrai. Panašiai budi ir kiti ap davimo stotys, dar iki šiol ne linkiniai kaimai, tiek gruzinų, atnaujintas vandens tiekimas. tiek osetų. Balandžio 8 dieną iš VladikauPer tuos keturis mėnesius žu kazo atvyko 96 mašinos su mais vo virš 70 osetų. virš 20 gruzi to produktais. Tai pirmoji dide nų, sudeginti ir apiplėšti 53 ose lė kolona pasiekusi Cchinvalį, tų kaimai, o Cchinvalyje virš nors kai kurios mašinos, nepai 100 namų, daugiausia gruzinų sant šarvuočių ir malūnsparnių tautybės žmonių. Mieste daugiau apsaugos, atvyko be stiklų, ir kaip 4000 pabėgėlių, kurie be apgadintos. Lydėjusios Vidaus kariuomenės pastogės ir be būtiniausių daik tų priversti prašytis nakvynės pajėgos apsistojo neapibrėžtam Cchinvalyje. Kai kurių anpuolių laikui Cchinvalio profesinėje mo žvėriškumas ir žiaurumas tiesiog kykloje. Tai specialios paskirties
Švedijoje. — į Švediją išvykau Šve dijos centro partijos studen tų organizacijos kvietimu, su kuria mes bendradarbiaujame daugiau kaip metai, kvietimu. Kartu su manimi, kaip svečiai, viešėjo estai, latviai, suomiai. Mano kelionės tikslas — už megzti ryšius su naujom organi zacijom, su kuriomis iki šiol ne bendradarbiaujame. Gegužės pra džioje Suomijos — švedų partija pažadėjo pakviesti 2—3 studen tus į savo suvažiavimą. Upsalos universitete yra dėstoma lietuvių kalba. Šio universiteto koordi nates perdaviau mūsų Filologijos fakultetui, gal pavyks užmegzti tarpfakuitetinius ryšius. Medicinos fakulteto studentas Arūnas KRIS1ŪNAS ir Rita DŽERVAITE lankėsi Norvegijo je, Oslo universitete. — į Norvegiją vykome Stu dentų konservatorių partijos pa kvietimu. Ten yra atskiros stu dentų politinės partijos. Aš bu vau įgaliotas pasirašyti, jei pa vyks, kokį nors kontraktą ar susitarimą. Pasirašiau kontraktą tarp Koordinacinės tarybos ir Norvegų studentų nacionalinės sąjungos. Kas numatoma kon trakte? Finansinė parama. Jie galėtų apmokėti mūsų keliones į bendrus Europos nacionalinių studentų sąjungų susitikimus. Vienas iš artimiausių projektų — vasaros kursai studentų ir nacionalinių sąjungų lyderiams, taip pat techninė pagalba — kompiuteriai, prlnteriai ir t. t. Mes turime kuo greičiau įkurti Lietuvos Studentų sąjungą. Tuo met galėsime bendradarbiauti aukštesniame lygyje. (Tokia są junga jau įkurta — red. past.). Europos Taryba turi daug prog ramų, kuriose numatyta finansi nė parama besivystančioms ša lims. Be to, buvo pasirašytas kontraktas tarp Konservatorių studentų partijos ir Vilniaus Uni versiteto studentų Atstovybės, ir dar vienas kontraktas tarp Oslo universiteto ir mūsų Universite to studentų Atstovybių. Praktiš kai šie kontraktai žada tą patį kaip ir pirmasis — finansinę pa galbą, techninę paramą, keitimą si studentais, politinę paramą. Nerijus ADOMAITIS
divizija (OMSDON), kurią pa pildė atvykusi iš Maskvos įžy mioji F. Dzeržinskio divizija, va dovaujama generolo-majoro A. Zaicevo. Si dalis stipriai skiria si nuo jau anksčiau dislokuoto 8 Tbilisio pulko, taip pat specia lios paskirties. Griežta drausmė, specialus paruošimas ir naujau sia karinė technika. Divizijoje tarnauja tik rusų, ukrainiečių, ir baltarusių tautybės vaikinai. Šiuo metu Cchinvalyje yra apie 2500 kareivių, neskaičiuo jant pastoviai dislokuotų dalių. Neaišku kokiu tikslu Cchinvalyje svečiuojasi generolas-majoras ose tas K. M. Cagolov’as, tarnavęs Afganistane. Miesto komendan tas T. Epatašvili sakė pažįstąs K. M. Cagulovą jau nuo Afga nistano laikų: „Jis buvo bandi tas anksčiau, tokiu liko ir da bar“, nors osetų tarpe ši asme nybė turi neabejotinai didelį au toritetą. Trečiasis generolas aplankęs Cchinvalį — Vidaus kariuome nės vadas V. Satalinas. Trumpa me pokalbyje jis paminėjo, kad atvyko iš pirmų šaltinių sužino ti apie padėtį Pietų Osetijoje ir kai reikės koordinuoti sutelktų pajėgų veiksmus. Pagrindinis tikslas — sudaryti normalias są lygas žmonių gyvenimui, apsau goti nuo ginkluotų užpuolimų, o jei bus pasipriešinimas i« vienos ar kitos pusės, tai bus imtasi ryžtingų priemonių. Ryžtingų priemonių ilgai lauk ti nereikėjo, prasidėjo ginklų konfiskavimas iš gyventojų, tik neaišku, ar tai padės suregu liuoti konfliktą. Artūras ZUOKAS
Gerardas BAJORAS ............................. ■■■■■■■■■■■■■i ne tik 1991 m. kovo 18 d., eidamas nomas polimerininkas, 64-uosius metus, staiga mirė il Lietuvoje, bet ir už jos ribų. gametis Chemijos fakulteto de Jo iniciatyva daugiau nei penkis kanas, Polimerų chemijos kated metus buvo vykdomi bendri mo ros vedėjas, Lietuvos nusipelnęs kslo tiriamieji darbai su Greifsdėstytojas, chemijos mokslų da valdo universiteto polimerininkais. jo plunksnai priklauso dau ktaras profesorius Gerardas Ba giau nei 170 mokslinių publika joras. cijų Lietuvos ir užsienio žurna luose. Jis kartu su bendradar biais padarė apie 30 išradimų, yra keturių mokymo priemonių bendraautorius, jam vadovaujant apgintos astuonios kandidatinės disertacijos ir paruoštos gynimui dar kelios. Prot. G. Bajoras skai tė mokslinius pranešimus tarp tautinėse ir sąjunginėse konfe rencijose, pirmininkavo jų po sėdžiams. Jo dėka Chemijos fa kultete sukurta polimerų chemi jos katedra, pradėta nauja van denyje tirpių polimerų sintezės ir polimerų tyrimo kryptis. Daug metų prof. G. Bajoras buvo Lietuvos aukštojo mokslo minis terijos chemijos metodinės tary bos sekretoriumi, tarybų moks liniams laipsniams teikti nariu G. Bajoras gimė 1928 metais bei sekretoriumi, Chemijos fa vasario 29 d. Rokiškio rajone, kulteto mokslo tarybos pirminin Grubų kaime, valstiečių šeimo ku, Universiteto Senato ir Ta je. 1947—52 m. studijavo Vil rybos nariu. Prof. G. Bajoras skaitė stu niaus Universitete ir įsigijo che miko organiko specialybę. Tar dentams polimerizacijos reakcijų naudamas kariuomenėje, metus mechanizmų, lakų dangų tech mokėsi Karo jūrų akademijoje ir nologijos, pigmentų chemijos, įsigijo lakų-lažų inžinieriaus spe polimerų tirpalų teorijos ir kitus cialybę. 1956 m. po demobiliza kursus, skaitė paskaitas Vokie aukštosiose cijos dirbo Vilniaus baldų kon tijos ir Suomijos stravimo biure laboratorijos ve mokyklose. Jis labai nuoširdžiai dirbo dėju, o nuo 1958 m. iki pat kruopščiai ir sąžiningai mirties — Vilniaus universiteto pedagoginį darbą, buvo gerbia Chemijos fakultete. 1960 m. G. mas ir mylimas studentų. Lietu Bajoras stažavosi Vokietijoje, ir vos chemikai, ir visi, pažinoję 1968 m. Japonijoje. 1962— profesorių G. Bajorą, ilgai pri 65 m. mokėsi Leningrado tech simins jį kaip talentingą, be ga nologijos instituto aspirantūro lo darbštų ir tvakingą, taktišką je (vad. I. Ochrimenko). Kandi mokslininką, pedagogą, katedros datinę disertaciją gynė 1965 me bei fakulteto vadovą. Jo šviesi asmenybė ilgam bus tais, o Mokslų daktaro — 1987 pavyzdžiu ir išliks gyva bendra m. Kijeve. Prof. G. Bajoras buvo vienas darbių ir draugų atmintyje. iš produktyviausiu Chemijos Chemijos fakultetas Polimerų chemijos katedra fakulteto darbuotojų. Plačiai ži
Zigmas JANUŠKEVIČIUS rybų Sąjungos ir užsienio šalių žurnaluose paskelbė apie 90 mo kslinių darbų, jų tarpe 14 išra dimų, įvairiose konferencijose skaitę savo mokslinius praneši mus, dalyvavo tarptautiniuose mokslininkų pasitarimuose, (Bul garijoje, JAV, ir kitur), palaikė glaudžius, draugiškus ryšius su Kijevo, Maskvos, Minsko, Cernoveų fizikais, vadovavo aspiran tų disertacijoms, turėjo daug mokslinių ateities planų, rašė daktaro disertaciją, skatino ki tus neapsiriboti pasiektu, bet nuolat skverbtis į dar nesupras tas fizikos pasaulio gelmes. z.lgmas Januškevičius buvo tauri asmenybė. Bendradarbiai ir bičiuliai gerbė jį ir mylėjo už draugiškumą, nuoširdumą, jautrumą, optimizmą. Jam bu vo svetimas pasipūtimas, išdidu mas, egoizmas. Jo interesai po mėgiai buvo įvairiapusiški. Per atostogas ir savaitgaliais ruošė tu ristines keliones, su draugais bai darėmis išplauktojo Lietuvos upes Gimė jis 1945 m. inteligentų ir ežerus, žiemą slidėmis čiuožė šeimoje, visą gyvenimą praleido ne tik Vilniaus apylinkėse, bet ir Vilniuje. Pasirinkęs fiziko taką, Karpatų bei Kaukazo kalnynuo se, azartiškai žaidė vandensvy 1968 m. baigė Vilniaus Univer sitetą ir kaip gabus, perspekty dį, tenisą. Atitrūkęs nuo kitų vus darbuotojas buvo paliktas darbų, mėgo dirbti sode. Netekome gabaus, daug žadė Puslaidininkių fizikos katedroje. nuoširdaus f974 m. apgynė fizikos-matemati jusio mokslininko, kos mokslų kandidatinę disertaci- bendradarbio, draugo, gero žmo tą. Nuo 1985 m. vadovavo Defek gaus. Jis paliko ne tik šviesų tų fizikos laboratorijai. Parašė ir atminimą, bet ir pavyzdį, kaip išleido monografiją „Taškiniai dirbti mokslui ir gimtajam kra defektai puslaidininkiniuose jun štui. Defektų fizikos giniuose“ (drauge su prof. A. laboratorijos bendradarbiai Sakalu, 1988 m.). Lietuvos, Ta
Šių metų balandžio 11 d., ei damas tik 46-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė De fektų fizikos laboratorijos vedė jas Zlgmas-Kaimundas Januške vičius.
4 psl.
UN1VERSITAS VILNENSIS?—g——11 '
1
—■■■■■■........
5. 10.
STUDIJŲ SKYRIUS INFORMUOJA
Priėmimas i neakivaizdinį skyrių į neakivaizdinį skyrių stojan čiųjų pagal sutartis dokumentai priimami nuo gegužės 10 dienos iki birželio 15 d. atitinkamų fa kultetų dekanatuose. Mokestis už vienerius mokslo metus — 800 rub. Dokumentai priimami: į Eko nomikos fakultetą: gamybos ekonomika ir valdy mas darbo ekonomika ir valdymas (tel. 76-93-71) buhalterinė apskaita finansai ir kreditas, ekonomi nė informatika (tel. 76-93-98) — Saulėtekio ai. 9, I rūmai Į Istorijos fakultetą: žurnalistikos specialybę (tel. 61-71-48, Maironio g. 7) Į Teisės fakultetą — teisės specialybę (tel. 76-94-72, Sau lėtekio ai. 9, I rūmai) atskirose grupėse bus dėstoma rusų kalba. Priėmimas — birželio 15— 25 d. Į Filosofijos fak. psichologi jos ir filosofijos specialybių II kursą bus priimti asmenys pagal stojamųjų egzaminų rezultatus arba pagal sutartis antrai spe cialybei įsigyti, turintys aukšto jo mokslo diplomą. Kreiptis tel. 61-45-72, Universiteto 3, II a. Egzaminai į psichologijos ir filosofijos specialybes vyks nuo birželio 17 iki birželio 23 d,.: į psichologijos spec. — Bendroji psichologija, Biopsichologija; į filosofijos spec. — Bendroji psi chologija, Antikos filosofija; programos yra Filosofijos fakul teto bibliotekoje. Priėmimas į Filosofijos fak. vyks birželio 24—25 d.
Stojantieji priėmimo komisijai pateikia šluos dokumentus; 1. Nustatytos formos pareiš kimą, 2. Atestato arba diplomo nuo rašą, 3. Sveikatos pažymėjimą (for ma Nr. 085y), 4. Lietuvos Respublikos pilie čio pažymėjimą (arba pasą), 5. 7 fotonuotraukas (3x4), 6. Sutartį (2 egzempliorius). PRIĖMIMAS, GRĄŽINIMAS, PERKĖLIMAS Į VYRESNIUS KURSUS Dokumentai dėl priėmimo, grą žinimo į vyresnius kursus, taip pat dėl perkėlimo iš kitų aukš tųjų mokyklų, fakultetų bei mo kymo formų priimami Studijų skyriuje (Universiteto 3, II a. 27 kab. tel. 61-46-50) nuo bir želio 1 iki liepos ld. Pateikiami: studijų knygelė, pareiškimas, ku riame nurodoma į kokį fakulte tą, specialybę, skyrių ar kursą prašoma priimti, perkelti arba grąžinti. Išbrauktieji turi taip pat nurodyti išbraukimo priežas tį ir datą. Išbraukti iš neaki vaizdinio ir vakarinio skyrių dėl nepažangumo, taip pat įstoję pa gal sutartis, (nepriklausomai nuo išbraukimo priežasties) turi pa teikti du sutarties egzempliorius. Mokestis už vienerius mokslo metus — 800 rub. Priėmimo, grąžinimo, perkė limo klausimus fakulteto dekano teikimu sprendžia Rektorius lie pos 1 —13 d. J. MALERONKAITE Studijų skyriaus vedėjos pavaduotoja
Jauskitės kaip namie...
PROLOGAS Aš Lakštingala negali nečiulbėti, kaip aš negaliu nešnekėti, nedainuoti, negyventi. Bet aš, gaila, pe lakštingala. Aš labiau panaši į žvirblį, kuris mėgsta įvairiausias išdaigas. Kartais jaučiuosi kaip maža svajotoja, kuri nuolat laukia savo laimės žvaigždės... Jos spinduliai anksčiau taip dažnai švietė ant mano gyvenimo tako. Kur tu esi, mano žvaigžde? Ateik vėl pas mane ir duok vėl gyvenimo kraujo mano sielai... Aš esu tokia, kokia esu. Ir visad būsiu tokia. Mylėk mane, Gyvenime!
Gintaras Aš laikau savo delne mažą gintaro lašą, Stoviu ant jūros kranto ir tyliu. Nebereikia visai nieko sakyti. Tik ant mano delno toliau šviečia geltona jūros ašara. Stoviu ir verkiu. Nežinau kodėl. Gal būt mano jausmai taip nori... Bet kodėl verkia jūra? — Aš esu labai pavargusi. Man jau nebepatinka amžinas bangavimas. Aš taip dažnai svajoju apie ramybę... Jūra! Kaip tu į mane panaši. Neverk, ir aš daugiau nebeverksiu Juk laikau tavo dovaną savo delne...
Ne paslaptis, kad Universite to ūkio dalies darbuotojams kai kurių bendrabučiuose gyvenan čių studentų netikęs elgesys ke lia nemažai rūpesčių, o Universi tetui — papildomų išlaidų. Ūkio direktorius A. Kundrotas tikisi — studentų ir administracijos santykiai keisis, nes reikia labiau suprasti vieniems kitus, bend radarbiauti. Tad apsižvalgykime. „Kamčiatkoje", prie pušyno besiglaudžiančiame užsieniečių bendrabutyje, neseniai buvo su siklosčiusi priešinga situacija. Gyventojai buvo nepatenkinti esama tvarka. Apie tai pasakoja dėstytojas iš Švedijos Joaran’as BAŠC’AS. — Ponas Joaran’al, kokie pirmieji gyvenimo bendrabutyje Įspūdžiai? — Nesitikėjau, kad mane ims ' auklėti. Mus, bendrabučio gy ventojus, stebina, kad mus tary tum laiko ne suaugusiais žmo nėm, o „berniukais ir mergai tėm“. Mes esame suaugę žmonės ir norime gyventi kaip suaugę. Kodėl negaliu pasikviesti svečių, pavyzdžiui, iš kito Lietuvos mies to? Abejoju, ar jie galėtų pas mane apsistoti. — Kaip Jums patinka Jūsų kambarys? — Aš nepretenduoju į ypa tingą butą Vilniaus centre. Ta
čiau patalpa, kurioje dabar gy venu, kiek mažoka. Joje tenka ir gyventi, ir dirbti. Knygų len tyna — tai viskas, ką turiu, la biausiai trūksta rašomojo stalo. — Ką, Jūsų nuomone, reikėtų pakeisti? — Manau, mes negalime pa keisti bendrabučio išvaizdos, ta čiau požiūris į mus galėtų pasi keisti. Mes tiesiog privalome su sitikti su kolegomis bei naudotis telefonu. Atrodytų, keistas paradoksas: vienur studentai nliokoja savo būstus, prarasdami administraci jos pasitikėjimą, o antruoju at veju, užsieniečiai, apgyvendinti daug geresnėse sąlygose, ieško administracijos pasitikėjimo. Pa sidalinti mintimis apie tai, kaip sekasi pertvarkyti ir pagal mūsų galimybes suteikti užsieniečiams bendrabutyje normalias sąlygas, paprašiau komendantės Ritos VAIŠVILIENĖS: — Jūs globojate apie 30 už sieniečių, darbo tikriausiai ne trūksta? — Taip. Atvykusi žmogų pir miausia reikia apgyvendinti. Sten giamės patenkinti visus naujaku rio poreikius, reaguoti į kiekvie ną priekaištą. — Kokie gi buitiniai Jūsų bendrabučio privalumai? — Visi gyvena atskiruose
kambariuose, kai kurie gyvento jai turi po kelis, be to, siūlome minkštus (saloninius) baldus, ge rus šaldytuvus. — Kokios čia gyvenančių studentų galimybės pasikviesti svečių? — Mūsų svečiams nepatikda vo tai, kad iš svečių reikalauda vome dokumento. Dabar laiko mės naujos tvarkos: jei ateina nepažįstamas žmogus be šeimi ninko, budinti prašo dokumento, juk gali pasitaikyti piktavalių asmenų, atsitiktinai sužinojusių gyventojo pavardę. O jeigu sve čiai ateina su šeimininku, prisi statyti nereikalaujame. Yra ir kita svečių kategorija: užsienie čių draugai. Juos gerai atsime na budinčios, ir dokumento nie kada neprašo. — O jei svečias atvyko iš toli ir nori pasilikti nakvynei? — Tokių pasitaiko labai daž nai. Ir nakvoja, juk tai parama sudėtingoje situacijoje. Dabar stengiamės užsieniečiams netruk dyti elgtis taip, kaip jie įpratę. — Buvo konfliktas dėl tele foninio ryšio su respublika bei užsieniu. Kaip jį Išsprendėte?
Pamesti pažymėjimai
DILINIKAICIUI, Nr. 8711142, išduotą MaF studentui Daliui NACICNUI, Nr. 8610509, iš duotą FilF studentei Daivai LEVULYTEI, Nr. 8811276, Iš duotą TF studentui Sauliui SIUDINTUI, Nr. 8810022, išduotą ChF studentui Ernestui GAIDAMAUSKUI, Nr. 8811529, išduotą M F studentei Gab rielei JEKENTAITEI, Nr. 850278 išduotą GF studentui Sauliui TUMOSAI, Nr. 8711418, išduotą FilF studentei Vilijai ANDZIULYTEI, Nr. 8811353,
išduotą IF studentei Rasai STACIOKAITEI, Nr. 9011462 Iš duotą IF studentei Ievai JOMANTAITEI, Nr. 8810659, išduotą GVEF studentei Astai PAULIKAITEI, Nr. 9011266, išduotą CHF studentei Irenai DOBRO VOLSKYTEI, Nr. 8911257, iš duotą PF studentui Igoriui NEBYSINEC, Nr. 9010380, išduo tą EKFF studentei Sonatai JAKAITEI, Nr. 9010016, išduotą GVEF studentui Gediminui GLO BIUI laikyti negaliojančiais.
— Praeitais metais Universi tetas sumokėjo Itin didelę sumą už pokalbius bendrabučio tele fonu. Teko atsisakyti šio telefo no. Vėliau atsirado galimybė pa skambinti į miestą. Buvo mėgin ta taikyti čekių sistemą, tai pa sirodė sudėtinga. Šiuo metu į užmiestį galima skambinti, po kalbio trukmę užregistruoja kny goje budintis, jis surenka ir mo kestį, kuris atiduodamas į bu halteriją. Tai gal ir yra pato giausia. — Galima tikėtis, kad gyven tojai ir administracija pradės gyventi darniai? — Taip, visos budinčios in formuotos apie pasikeitimus. Laisvo kambario svečiams nešykštėsime. Norisi, kad visi būtų patenkinti. Aplankiau studentą Liną Muliolį iš JAV. Jis patvirtino ko mendantės žodžius. Problemas išsprendė kreipdamasis į komendantę. Taigi, Linas tikrai nesiskunžia — jaučiasi kaip namie. Tauras TEIBERIS
PADĖKA
Dingusius studentų pažymėji mus Nr 8911625, išduotą IF studentei Linai ANUŽYTEI, Nr. 8710008, išduotą IF studentei Ritai KRAKEVIC, Nr. 8810127. išduotą EKFF studentei Ritai MALDŽIUTEI, Nr. 8611525, Iš duotą GVEF studentui Sauiiui STALNIONIUI, Nr. 8920741. iš duotą GVEF studentui Rolandui
Bekoju Universiteto Rektoratui ir kolegoms, užjautusiems ir padėjusiems palaidoti Mamą. A. GERULSKIS I
DAGMAR VANOVA mokosi Prahos Karlo universitete filolo gijos fakultete. Studijuoja čekų, rusų kalbas. Šalutinė specializa cija — lietuvių kaiba. Rudenį Dagmar su savo drau-W gėmis lankėsi Vilniuje. Lietuvoje ji jau ne pirmą kartą. „Lietuvių kaiba man buvo keista ir nežinoma, labai tolima. Susitikimas su ja — beveik at sitiktinas. Išmokstu naujų žodžių, o jie tarsi prašo, kad padaryčiau iš jų ką nors. Imu ir surašau juos 1 eilerastį... Būna tokių akimir kų kai norisi padaryti ką nors nepaprasto..." Čia pirmieji Dagmar lietuviš ki eilėraščiai. Lietuviškai su prasti ir kalbėti Dagmar išmo ko tik prieš metus. Savo studi jas ji žada tęsti Vilniaus univer sitete. Vaidas RADAVICIUS Fil. F. IV kurso stud.
Laukia profilaktoriumas Studentų Atstovybė informuoja“ kad profilaktoriumo kelialapis da bar Kainuos 50 rb. mėnesiui, nors maitinimas profilaktoriume ar maisto talonai studentų valgyk- , lose kainuoja 168 rub. Norėda mi palengvinti ir taip jau ne kokią studentų materialinę padė tį, skirtumą apmokės socialinis draudimas. Studentai, kurie no ri įsigyti kelialapį į Universi teto profilaktoriumą, pirmiausj^ turi pasiimti siuntimą iš 8-oslos poliklinikos ir atnešti jį į Stu dentų Atstovybę, kur gaus ke lialapį. Gydoma ambulatoriškai ir stacionariai. Prašome pasku bėti, nes kelialapių skaičius ri botas. Pamainos: gegužės 20 d. — birželio 12 d. birželio 13 d. — liepos 6 d. liepos 8 d. — liepos 31 d. rugsėjo 2 d. — rugsėjo 25 d. ,,U. V.“ inform.
Fizikos fakulteto defektų fizikos laboratorijos darbuo tojai liūdi dėl laboratorijos vedėjo Zigmo Raimundo JANUŠKEVIČIAUS ankstyvos mirties ir nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir ar timuosius.
Prekybos fakulteto Prekių mokslo katedra nuoširdžiai užjaučia docentą Raimundą BALTENĄ dėl jo tėvelio mirties. Rektoratas, bendradarbiai nuoširdžiai užjaučia Rekto riaus padėjėją Algirdą GERULSKĮ mirus mamytei.
Prekių mokslo katedra nuo širdžiai užjaučia docentę Ireną POVILAUSKIENĘ dėl vyro mirties.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 611179. Tiražas 3500 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 936. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
'A