hinc įturad astra
Gegužės
10d. 1991 m. PENKTADIENIS
Kaina 2 kap.
Nr. 5 (1509)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Gerb. Antanui Razmai Gerb. Mildai Lenkauskienei 2713 West 71 st. Chicago, III. 60629 Amerikos lietuvių bendruomenės vaidybai Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybai Lithuanian American Community, INC I.ithuanian Foundation, INC Fax 312 436 6909.
Brangus tautiečiai,
KRONIKA
sprendimų būdų. ,,U. V.“ inform.
* Kovo 18 dieną Universitete svečiavosi LR Ekonomikos mi nistras V. Navickas ir ministro pavaduotojas V. šarka. Rektora to posėdyje, kuriame dalyvavo minėti svečiai, buvo aptartos Universiteto ūkinės problemos. Viena iš tokių problemų — kaip išplėsti Universiteto patalpas; kalbėta apie gyvenamųjų namų Skapo gatvėje (Nr. 7, 9, 11) prijungimą prie Universiteto. Numatyta šias patalpas atiduoti Filosofijos fakultetui. Šio fakul teto studentai ir dėstytojai da bar dirba buvusioje karinėje ka tedroje. Didelį rūpestį Gamtos fakul tetui kelia Botanikos sodo, Kalrėnų dvaro likimas. Šioms prob lemoms išspręsti reikia nemažai lėšų, buvo prašoma ministerijos paramos. Posėdyje buvo kalbama ir apie studentų ruošimą. Atskirai — apie busimuosius ekonomis tus. Buvo aptarta daug aktualių klausimų, ieškota sėkmingų
*
*
Balandžio 5 d. • Universitete viešėjo Helsinkio Universiteto rektorius Paivio Tommila ir ke letas profesorių. Svečiai susiti ko su Rektoriumi ir Senato na riais. Susitikimų metu buvo pa sikeista nuomonėmis, aptartos to limesnio bendradarbiavimo gali mybės. Nutarta pasirašyti bendraunįversitetinę sutartį. Ypa tingas dėmesys skirtas pasikeiti mui studentais. Sutartis tikriau siai bus pasirašyta liepos mėne sį Helsinkyje, mūsų rektoriaus vizito metu.
Vilniaus universitetas, seniausia Lietuvos mokykla ir vienas se niausių Europos universitetų, pradeda esminio visapusiško atsinau jinimo programą. Viena svarbiausių šios programos dalių — naujos modernios Universiteto bibliotekos projektas ir statyba. Tokia biblioteka — tai nacionalinio turto, daugiau nei 5 milijonų leidinių, tarp jų unikalių Lietuvos ir pasaulio kultūrai, išgelbėjimas išsaugojimas. Bevelk du milijonai knygų šiuo metu laikomos tam visiškai nepritaikytose patalpose, Universiteto pastatų rūsiuose. Kas met iš pasaulio mokslo ir kultūros centrų gaunamų 150 tūkstančių leidinių jau nesutalpina Universiteto saugyklos. Tik dėl to, kad bib Kalbuosi su Helsinkio Univer lioteka, Įžengusi į penktąjį savo egzistavimo šimtmeti, nei automa siteto rektoriumi Paivio Tommi tizuota, nei kompiuterizuota, jos informacinių tarnybų darbas neefekla: > tyvus, didžiulė jos unikalių fondų dalis skaitytojams — tiek studen tams, tiek profesoriams, tiek plačiajai Lietuvos visuomenei — ne — Jūs atvykote į Vilnių su prieinama arba efektyviai nepanaudojama. sipažinti su mūsų Universitetu, Naujoji Universiteto biblioteka, išlikdama turtingiausiu Lietuvos o gal jau numatote ir tolimesnio informaciniu šaltiniu, Įsijungdama į tarptautinį informacinį tinklą, bendradarbiavimo galimybes? atliktų ir pagrindinio modernaus Lietuvos informacinio banko vaid menį. Tokiu banku naudotųsi ne tik akademinė Lietuvos ir kitų — Šio mūsų vizito metu mes kraštų visuomenė, bet ir kitos valstybinės, privačios, vyriausybinės aptarėme su rektoriumi R. Pair parlamentinės struktūros bei įstaigos, privatūs asmenys. vilionlu ir fakultetų dekanais Naujos bibliotekos statybos sąmatinė vertė — 7,5 milijono rub mokslinio bendradarbiavimo ir lių. Deja, tokio projekto realizavimas šiandien dar neišsprendžiamas uždavinys Respublikos biudžetui. Todėl kreipiuosi į Jus, prašydamas ^sudaryti Vilniaus universiteto bibliotekos rėmimo fondą, įsijungti į fl^/ieną bendrą ir tikrai prasmingą labdaros ir realios pagalbos Lietu vai, jos mokslui ir kultūrai, jos ateičiai, akciją. Tebūnie tokia Bib lioteka — Amerikos ir Pasaulio lietuvių dovana Lietuvos mokslui ir kultūrai, o kiekvieno aukojusiojo vardas amžinai įrašytas į Bib liotekos donatorių sąrašą. Jeigu mūsų kreipimasis būtų išgirstas, mes prašytume šiuo Bib humanitarinio fakulteto statusą“. tikti abiems Senatams nebuvo Apie kilusius tarp universite atsakyta. liotekos ir apskritai Universiteto rėmimo reikalu panaudoti Vilniaus tų nesutarimus kalbamės su VU Universiteto užsienio sąskaitą Švedijos banke: — Ar pretenzijos į Kauno hu rektoriumi R. PAVILIONIU. Svenska Handelsbanken manitarinį fakultetą yra tik VDU S — 10570, Stockholm — Gerbiamas rektoriau, ar rektoriaus A. Avižienio pozici Sweden i buvo kreiptasi į Jus ir į VU Se ja, ar tam pritaria ir kiti VDU telex: 11090 hand st s natą dėl Kauno humanitarinio vadovai? S. W. I. F. T.: hand se ss — Man sunku pasakyti. Aiš Please pay to account No 99—42 347629/67084001 in favour of ’ fakulteto Įsiliejimo į VDU, ar raštai nukeliavo tiesiai Į kitas ku, kad vadovybėje ten esama Vilnius University. nesutarimų tarp pačių aukščiau Reikšdamas nuoširdžią pagarbą ir dėkingumą, Instancijas? Rektorius prof. R. PAVILIONlb sių Universiteto vadovų. Neži — Vasario 23 d. VDU rekto rius A. Avižienis parašė raštą nau, kiek skiriasi A. Avižienio Balandžio 19 dieną Kaune ir mums. Jis kreipėsi į VU rek ir L. Baškauskaitės požiūriai į šį Veterinarijos Akademijoje įvy torių ir Į Universiteto Tarybą, klausimą, bet visiškai kitokią ko Lietuvos aukštųjų mokyklų prašydamas sudaryti sąlygas lai nuomonę yra pareiškęs Senato Vile rektorių konferencija. Kaip vie psniškam Kauno humanitarinio pirmininkas akademikas nas svarbiausių klausimų buvo fakulteto įsliejimui į VDU. mas, kuriam dabartinė universi teto politika nepriimtina. Balandžio 12 d. įvyko infor nagrinėjamos aukštųjų mokyk Kadangi Taryba nebuvo kviečia Kilusi problema — pirmiau lų bendradarbiavimo etikos prob ma, ar supažindinau su raštu matikos būrelio studentų mokslinė sia pastatų problema. Kitaip gal lemos, kurios kilo tarp VU ir Senatą, ir nuomonė buvo viena konferencija. Joje dalyvavo ne tik voti būtų tiesiog nelogiška. VDU Kauno Vytauto Didžiojo univer reikšmė — toks siūlymas Uni mūsų Universiteto studentės, bet noras „įlieti“ tą „prastą produk ir viešnios iš Kijevo kultūros siteto. Reikalai, į kuriuos jau versitetui yra nepriimtinas. Mes tą“ į savo Universitetą būtų kiša nosį spauda ir visuomenė, manome, kad VDU šiandien dar instituto. Išklausėm svečių pra tiesiog nesuprantamas, bet VDU peržengė abiejų Universitetų sie nėra tokio lygio, kad į jį būtų nešimus: Irinos šiebovcovos ir negali kitaip formuluoti šio klau Larlsos Tkačlovos — apie Kije nas. Tai liudijo ir žurnalistų bei galima „įlieti' Kauno humanita simo — tik kaip tariamą įsilie valstybės vyrų — ministro be rinį fakultetą, o be to, neaišku, vo Universiteto leidybinę veik portfelio A. Abišalos bei deputa kas turima omenyje šitaip sa jimą, už kurio slypi noras tokiu lą technikos mokslų srityje nuo to G. Ilgūno dalyvavimas kon kant. Mes galvojame, kad dau būdu įgyti puikiai sutvarkytus 1837 iki 1917 metų ir nuo 1917 ferencijoje. Nesutarimai kilo dėl geliu požiūriu galėtų vykti ir pastatus. iki 1941 metų. Tai pat prane VDU pretenzijų į VU Kauno atvirkštinis procesas — kad VDU — Į Aukščiausiąją Tarybą šimus skaitė VU bibliotekinin kystės ir bibliografijos specialy Humanitarinį fakultetą — pasta gali įsilieti į Kauno humanita kreipėsi VU studentų Atstovybė, rajam siūloma (beje, ne itin rinį fakultetą arba į kitas aukš prašydama šio klausimo nesvars bės III kurso studentė Jurga Jurkorektiškai) „įsilieti “ į VDU, tąsias mokyklas, kurios yra Kau tyti, nes, kaip rašoma jų kreipi gailytė „Bibliografinės rodyklės, buvo mesi, rektoriaus A. Avižienio paruoštos Lietuvos mokslinin nes, kaip rašte Kauno miesto Ta ne, nes iš pat pradžių kams“, to paties kurso studentė rybai tvirtina VDU rektorius A. toks sumanymas — kurti Uni pretenzijos „pažeidžia Statutu ir Inga Meliūkštytė „Profesoriaus Avižienis, „šiuo metu humanita versitetą mokyklų, kurios ten Mokslo bei studijų įstatymų ga tuomet rantuotas VU teises ir skatina Juozo Kupčinsko mokslinė mo rinės orientacijos šveitimo, mo yra, pagrindu. Tačiau kslo ir kultūros židiniu mieste šito pasiūlymo buvo atsisakyta— kolektyvų konfrontaciją“. Jiems kykla“, Ramutė Reikaitė — tampa atsikūręs Vytauto Didžio norėta kurtis visiškai atskirai, pritaria ir nemažai Kauno huma „Akademiko Jurgio Brėdikio jo universitetas" ir kad „tvirti nepanaudojant esamų bazių. Jei nitarinio fakulteto studentų. Jei įL mokslinė mokykla“, I kurso stu nant Vilniaus Universiteto ir VDU būtų kuriamas esamų stru klausimas bus svarstomas AT, ar dentės Aušra Vaitkevičiūtė Vytauto Didžiojo universitetų ktūrų pagrindų, nebūtų iškilę bus į tai atsižvelgta? ir Daiva Šantaraltė. statutus Lietuvos Aukščiausioje tiek materialinių bei akademinių — Be abejo, turėtų būti atsi Ramutė REIKA1TE Taryboje būtina aptarti Kauno problemų. Į mano siūlymą susi žvelgta, nes tai yra labai svar
pasikeitimo studentais galimybes ateičiai. Dėl konkrečių pasikei timų dar nesusitarėme. Tai dar tik pirmas kontaktas tarp mūsų Universitetų. Mes norėjome suži noti, kaip tuo domisi fakultetai ir kokio bendradarbiavimo jie norėtų. Kai ką mes sužinojome iš rektoriaus R. Pavilionio laiš kų. Dabar mes visų pirma turi me pasirašyti sutartį, tačiau šiuo metu to padaryti kol kas nega lėjome. — Ar tai pirmas Helsinkio Universiteto bandymas bendra darbiauti su Baltijos šalimis, bū tent su Estija, Latvija? — Tai pirmas bandymas už megzti ryšius čia, Lietuvoje, ta čiau mūsų Universitetas jau yra pasirašęs bendradarbiavimo su tartį su Tartu universitetu, taip pat su kitomis Estijos aukštosio mis mokyklomis. Pavyzdžiui, Helsinkio Universitete dabar mo kosi 25 Estijos studentai. Ti kiuosi, kad tokią sutartį galėsime pasirašyti ir su Vilniaus Univer sitetu. — Ačiū už pokalbį. Nerijus ADOMAITIS
Rektoriai paspaudė rankas. Ar tvirtai?
Studentu mokslinėse konferencijose
bu. Studentai yra tikrieji tų rūmų šeimininkai, ir naudotojai. Kiekvienas rinkosi ir sprendė, kur stoti, pats, ir niekas jiems nedraudė ir neatkalbinėjo stoti į VDU. Darbuotojai taip pat nu siteikę vieningai. Tie, kurie gal vojo kitaip, turėjo galimybę pe reiti dirbti į VDU, ir tokių buvo pakankamai. Kai kurie iš jų po to buvo su manim susitikę ir reiškė didelį susirūpinimą padė timi VDU. Nežinau, kaip buvo kalbėta AT. Konferencijoje dalyvavęs A. Abišala dabar yra Ministrų Ta rybos pareigūnas ir jo išsakyta nuomonė nėra AT nuomonė. Mū sų Statutas yra priimtas AT kaip Respublikos įstatymas. Priimant Statutą, priimti ir principiniai nuostatai, kad Universiteto teri torijos yra neliečiamos ir bet kokie pertvarkymai gali būti da romi tik suderinus su Universtetu ir, žinoma, AT lygiu. Kol kas dėl šito į mus niekas nesi kreipė ir, kiek žinau, mūsų Sta tutas nebus tvirtinamas iš naujo. — Rektorių konferencijoje ne kartą buvo siūlyta susitikti abiejų Universitetų Senatams. — Konkreti tokio susitikimo data nenumatyta. Kalbėta buvo apie tai, kad mes, matyt, rasim progą susitikti, ir tikriausiai tai bus kitoje rektorių konferencijo je. Tikslią konferencijos datą ir vietą sužinosime gegužės mėne sį. Mudu su rektoriumi A. Avi žienių paspaudėme vienas kitam rankas. Manau, kad tai rimtas džentelmeniškas susitarimas. Kalbėjosi Renita PETRAITYTĖ