Universitas Vilnensis, 2011 m. lapkritis Nr. 5 (1708)

Laikraščiu skaitykla

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

-V -1579$

vilnensis Nr. 5 (1708)

2011 m. lapkritis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame numeryje Kodėl mums svarbi autonomija Skaitykite p. 2-3

„Biotechnika 2011“: galime konkuruoti pasauliniame bio­ technologijų sekto­ riuje Skaitykite p. 9

Apie Didžiojo kiemo freskas-neskelbtas V. Drėmos straipsnis Skaitykite p. 10

Kas yra akademiškumas?

Skaity kite p. 12-13

Verslus universite­ tas? Misija įmanoma!

Skaity kite p. 15

Apie Nobelio premi­ jas chemijos ir fizi­ kos srityse wu jaunųjų mokslininkų komentarai) Skaitykite p. 16

Lapkričio 2 d. į pasku­ tinę kelionę iš Šv. Jonų bažnyčios buvo išly­ dėtas buvęs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius akademikas Jonas Kubilius. Atsi­ sveikinti su šia šviesia asmenybe susirinko gausi VU bendruome­ nė. Paskutinę pagarbą velioniui atidavė Vil­ niaus universiteto rek­ torius prof. Benediktas Juodka, prorektoriai, VU Senato nariai, aukš­ ti šalies pareigūnai.

J. Kubilius vadovavo Vilniaus universitetui 33 metus - nuo 1958 iki 1991 m. Su jo vardu siejamas laikotarpis, kai universitetas, ne­ paisant ideologinio spaudimo, sugebėjo išlikti laisvos minties ir lietuvybės lopšiu.

J. Kubilius buvo ir iški­ lus mokslininkas - tiki­ mybių teorijos ir skai­ čių teorijos mokyklų Lietuvoje kūrėjas.

Buvęs Vilniaus univer­ siteto rektorius am­ žinojo poilsio atgulė sostinės Antakalnio kapinėse. „U. V.“ inform.

In memoriam profesoriui Jonui Kubiliui - p. 4

http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

universitas

2

2011 m. lapkritis

vilnensis

f f b aktualijos_____________________________________________

Kodėl mums svarbi autonomija Aukštojo mokslo reforma artėja prie lemiamo taško. Kaip nurodyta Mokslo ir studijų įstatyme,„valstybinės aukštosios mokyklos privalo būti pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas iki 2011 m. gruodžio 31 d." Akivaizdu, kad laiko pertvarkai lieka vis mažiau, tačiau Seimas vis delsia priimti naują Vilniaus universiteto statutą.„U. V." tęsia diskusi­ ją apie vykstančią aukštojo mokslo reformą ir universiteto poziciją jos atžvilgiu, pradėtą universiteto naujienų portale naujienos.vu.lt, ir kalbina VU akademinių reikalų prorektorių, Statuto projekto rengimo darbo grupės vadovą dr. Juo­ zą Galginaitį, VU Teisės fakulteto dekaną prof. habil. dr. Vytautą Nekrošių ir VU Taikomųjų mokslų instituto direktorių prof. habil. dr. Artūrą Žukauską.

Dr. Juozas Galginaitis: „Universitetas neprieštarauja pertvarkai, tačiau gynė, gina ir gins savo principinę poziciją konstituciniu aukštųjų mokyklų autonomijos klausimu" Su kokiais sunkumais Seime susi­ duria naujasis Vilniaus universiteto statutas?

Leiskite priminti skaitytojams, kad Lietuvos nepriklausomą valstybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamo­ jo Seimo) valia Vilniaus universiteto statutas 1990 m. birželio 12 d. buvo patvirtintas įstatymu, kurio galioji­ mas niekada nebuvo atšauktas ar kaip nors apribotas. Naujo Mokslo ir studijų įstatymo priėmimas automa­ tiškai nepanaikino ir negali panaikinti Vilniaus universiteto statuto galio­ jimo. Tačiau priimdamas šį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas, kuris valstybės vardu įgyvendina ir visų valstybinių universitetų steigėjo funkcijas, nusprendė, kad iki 2011 m. gruodžio 31 d. visos šalies valstybi­ nės aukštosios mokyklos, taip pat ir Vilniaus universitetas, privalo būti pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų j viešąsias įstaigas. Atsižvelgdamas į šį steigėjo sprendimą, Vilniaus univer­ siteto Senatas 2011 m. vasario 22 d. priėmė naujos redakcijos Vilniaus uni­

kad švietimo ir mokslo ministras išorinį narį į universiteto tarybą gali paskirti tik Senato pritarimu), tiek ir jo tvirtinimo forma (Statutas tvirtinamas ne Seimo nutarimu, bet įstatymu).

Savo poziciją šiais dviem principiniais klausimais (apie ją kiek detaliau papa­ sakosiu vėliau) Vilniaus universiteto Senatas papildomai argumentavo 2011 m. balandžio 28 d. pareiškime „Dėl Universiteto autonomijos ir statuto", kurio tekstas buvo įteiktas Seimo vadovybei ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams. Žinoma,

versiteto statutą ir 2011 m. kovo 25 d. jį pateikė tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. Kartu su naujos redakcijos Sta­ tutu Seimui buvo pateiktas ir 1990 m. birželio 12 d. įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo" naujos redakcijos projektas.

Anaiptol ne visi Seimo nariai mūsų Statuto naująją redakciją priėmė išskėstomis rankomis - daug aistrų sukėlė ir tebekelia tiek mūsų Statuto turinys (ypač nuostata, numatanti,

vien to nepakako - teko atlikti ir tam tikrą lobistinį darbą.

Neabejotinai pozityviu visų šių pa­ stangų rezultatu galima laikyti Seimo 2011 m. birželio 23 d. plenariniame posėdyje priimtą sprendimą po pateikimo pritarti įstatymo projek­ tui dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo. Šis Seimo sprendimas

trumpam buvo įžiebęs viltį, kad ir Vilniaus universiteto pertvarkymas iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą sėkmingai bus užbaigtas iki Mokslo ir studijų įstatyme numatytos datos,

Pirmiausia tai - tradicija. Jau nuo 1990 m. mūsų Statutas buvo įtvirtintas įstatymu. Antras dalykas - įstatyminė Statuto galia garantuoja tvirtesnę aukštosios mokyklos autonomiją. Tai reiškia, kad Statutas gali būti keičia­ mas tik su Senato sutikimu. Taip mes automatiškai apribojame politikų galimybę pagal jų norą ir politinę konjunktūrą kaitalioti universiteto bendruomenės gyvenimą.

Svarbu irtai, kad įstatymu patvirtin­ tas Statutas labai gražiai konkuruoja su Mokslo ir studijų įstatymu, nes tai yra du vienodo lygmens aktai. Be to, universiteto statutas turi specialaus įstatymo statusą, o tai reiškia, kad jam yra teikiama pirmenybė. Nematau problemos, jei Vilniaus universitetas būtų vertinamas kitaip negu visos kitos aukštosios mokyklos. Manau, kad, atsižvelgiant į jo indėlį į mokslą, studijas ir vertinant jo svarbą visuo­ menei, VU galėtų būti numatytas ir tam tikras specifinis reguliavimas.

Prasidėjus aukštojo mokslo re­ formai buvo kalbama, kad iš tikrųjų pertvarka suteikia politikams gali­ mybę kištis į aukštųjų mokyklų gy­ venimą, kad universitetų tarybos

gali tapti politizuotu organu. Jūs irgi dabar paminėjote šią grėsmę.

Kiek, Jūsų manymu, ji yra reali? Šioje vietoje aš visiškai pritariu

Leonido Donskio išsakytoms min­ tims, kad ši naujoji sistema atveria kelią ir suteikia galimybes tokiam kišimuisi. Kitaip sakant, mes tampame priklausomi nuo to, ar Lietuvoje yra protingas, ar neprotingas švietimo ministras. Pavyzdžiui, ateis koks nors „didysis privatizatorius", pakeis ta­ rybos sudėtį, o paskui paaiškės, kad universitetams reikia pusę savo turto parduoti ar kam nors padovanoti.

Kitas variantas - taryba gali iškviesti

teto pirmininko Valentino Stundžio 2011 m. spalio 20 d. raštas, infor­ muojantis, kad įstatymo projektą dėl Vilniaus universiteto statuto naujos redakcijos patvirtinimo šiame ko­ mitete planuojama pradėti svarstyti tik lapkričio mėnesį. Įvertinus visas šias aplinkybes ir Civilinio kodekso 2.105 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad juridinio asmens teisinės for­ mos pakeitimui būtinas minimalus terminas turi būti ne trumpesnis nei devyni mėnesiai, darosi daugiau nei akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei Vilniaus universiteto statutas bus pa­ tvirtintas dar šiais metais, universiteto pertvarkymo iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą procesas persikels į 2012-uosius metus.

išrinktą rektorių ir paprašyti, kad jo žmonės nešnekėtų valdžiai nemalo­ nių dalykų. Būtų baisu, jei tokios si­ tuacijos taptų realybe. Nebūtinai taip turi įvykti, bet galimybių tam yra. Čia

kurią turėjome ir turime šimtmečiais.

Manau, mums pavyks tai padaryti.

Ar tikrai reforma siūlo pažanges­ nį aukštųjų mokyklų valdymo mo­ delį? Ką manote apie universiteto valdymo perdavimą tarybai?

Mums - universiteto bendruome­ nei - yra sakoma, kad tarybos - tai vakarietiškas modelis. Noriu nesutikti su šiuo teiginiu. Mūsų tarybos vaka­ rietišku modeliu net nekvepia. Štai

atsiranda labai didelis pavojus auto­ nomijai ir apskritai saviraiškos laisvei, kuri universitete yra ypač vertinga.

Todėl reikia kovoti už savo teises.

Dar vienas labai svarbus dalykas tai, kad politikai, priimdami Mokslo ir studijų įstatymą, nesivargino atsi­ žvelgti į ankstesnius Konstitucinio teismo (KT) sprendimus. Pavyzdžiui, nuo 2001 m. KT tris kartus yra pasi­ sakęs universiteto autonomijos klau­ simu ir konstatavęs, kad autonomija taip pat apima ir teisę valdyti universitetą.Tai yra pasakyta vienareikšmiš­ kai. Todėl dėl savo autonomijos mes irgi turime kovoti.

Kodėl, Jūsų manymu, dabartinė valdžia taip priešinasi VU statuto įtvirtinimui įstatymu?

Visos valdžios vienaip ar kitaip nori turėti įtaką universitetuose. Jos nori turėti politinę įtaką, kad būtų galima paskirti lojalų rektorių, nori turėti įtaką, kad būtų galima valdyti universitetus pinigais, kad universite­ to bendruomenė bijotų šnekėti apie valdžiai nemalonius dalykus ir pan.

Tai yra elementaru. Mūsų reikalas pasipriešinti tam ir išsaugoti laisvę,

JAV į universitetų tarybas skiriami mecenatai - žmonės, kurie į šitą aukš­ tąją mokyklą yra investavę ne vieną milijoną dolerių. Kitaip tariant, jiems iš tikrųjų rūpi, kas vyks universitete.

Europinė praktika yra kiek kitokia.

Kai kalbama apie tarybos sudėtį, daugeliu atvejų sprendžiamąjį balsą turi būtent universiteto Senatas.Taip, tarybos narius skiria ministras, bet šiuo klausimu visą laiką vyksta dia­ logas su universitetu. Mums siūloma tvarka yra kitokia. Pas mus iš esmės viską sprendžia ministras. Jis dele­ guoja pusę tarybos narių ir dar vieną narį bendru sutarimu su rektoriumi.

Tai reiškia, kad ministras, sėdėdamas savo kabinete, gali reguliuoti, kas bus universitetų rektoriais. Gerai, jeigu ministras geras, o jeigu prastas? Jokių saugiklių tuo atveju nėra.

Iš esmės galima neprieštarauti, kad tarybos narius skirtų ministras, bet tai turi būti daroma paritetiniais pagrindais kartu su universitetu. Taip turėtų būti formuojama visa taryba.

Reikia, kad į ją ateitų ne žmonės iš gatvės, o žmonės, kuriems iš tikrųjų rūpi universitetas.

Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius: „Universitetas turi už save kovoti" Kodėl Vilniaus universitetas siekia, kad jo Statutas būtų patvir­ tintas įstatymu? Čia yra keletas svarbių niuansų.

t. y. iki šių metų gruodžio 31 d. Deja, vėlesni įvykiai (tiksliau sakant - neįvykiai, nes minėto įstatymo projekto to­ lesnis svarstymas dar net nepradėtas) rodo, kad tos vilties išsipildymo šansai iš esmės lygūs nuliui. Tai patvirtina ir neseniai mus pasiekęs Lietuvos rektorių konferencijai adresuotas Švietimo, mokslo ir kultūros komi­

Tokie tad ir yra tie, kaip Jūs pa­ vadinote, sunkumai, kuriuos patiria

Seimo patvirtinimo laukianti mūsų Statuto naujoji redakcija. Žinoma,

viena vertus, reikėtų suprasti, kad įstatymų priėmimo procesas nėra penkių minučių trukmės darbas, juolab kad Seime svarstoma ir daug kitų šalies gyvenimui labai svarbių įstatymų projektų.Tačiau, kita vertus,

galima jausti ir dalies Seimo narių nenorą svarstyti ir priimti mūsų siū­ lomą naują Statuto redakciją, kurią mes parengėme, atsižvelgdami į principus, įtvirtintus ne vien tik nau­ jajame Mokslo ir studijų įstatyme, bet ir šalies Konstitucijoje - turiu

galvoje Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą aukštųjų mokyklų autonomijos principą ir 42 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl kultūros, mokslo ir tyrinėjimų bei dėstymo laisvės. Ma­ nau, kad būtent dėl šios principinės Vilniaus universiteto pozicijos mes kol kas nejaučiame ir nematome

Seime teigiamos šio klausimo spren­ dimo dinamikos.

■.

Kokioje teisinėje padėtyje atsi­ durtų Vilniaus universitetas, jeigu nespėtų ar nepanorėtų persitvarkyti pagal aukštojo mokslo reformos rei­ kalavimus iki šių metų pabaigos? Šiandien galiojantis Statutas yra pa­ tvirtintas įstatymu.Tai yra specialusis įstatymas. Jo niekas nenaikina ir nega­ li panaikinti be mūsų Senato sutikimo.

Jūsų minėtoje situacijoje tiesiog ir toliau galiotų dabartinis Statutas. Jo­ kių čia problemų. Aišku, tokiu atveju būtų visokiausių bandymų vienaip ar kitaip mus paveikti, paspausti, bet mūsų pozicijos yra tvirtos. Čia tikrai

nebūtų jokios didesnės bėdos.

Yra žinoma, kad savo žodį dėl tam tikrų Mokslo ir studijų įstaty­ mo nuostatų dar turi tarti ir Konsti­ tucinis teismas. Ar aukštojo mokslo reforma gali būti sustabdyta?

Nemanau, kad reforma gali būti sustabdyta. Sakyčiau, kad ji gali būti pakoreguota, atsižvelgiant į tai, ką pasakys Konstitucinis teismas. Ne­ noriu dabar prognozuoti, kaip viskas galėtų būti.Turiu savo nuomonę šiuo klausimu, bet nenorėčiau jos viešinti, kol KTdar nepriėmė sprendimo. Vienu žodžiu, pažiūrėsime.

Galvoju taip: rimčiausias dalykas, kuris gali įvykti - reformos korekcija.

Teoriškai, žinoma, gali atsitikti ir taip, kad jokių pokyčių nebus. KT gali pasakyti, kad viskas gerai, kad jokių įstatymo prieštaravimų Konstitucijai nėra, tačiau abejoju, kad taip bus, nes Konstitucinis teismas jau anksčiau yra gana vienareikšmiškai pasisakęs šiais klausimais.

*

universitas

2011 m. lapkritis

3

vilnensis

____ fff Kokio pobūdžio yra ta pozicija?

Mes jos niekada neslėpėme ir visą laiką atvirai apie ją kalbame. Jau mi­ nėjau, kad pagal Lietuvos Respubli­ kos Konstituciją ne tik universitetai, bet ir visos aukštosios mokyklos turi autonomiją. Ši konstitucinė nuosta­ ta atitinka ir beveik prieš tūkstantį metų demokratiniame Vakarų pa­ saulyje susiformavusią ir kruopščiai puoselėjamą tradiciją, kurios esmę koncentruotai ir labai tiksliai iš­ reiškia šie Didžiosios universitetų chartijos žodžiai: „Kad universitetas galėtų tenkinti jį supančio pasaulio poreikius, jo tiriamasis ir mokomasis darbas turi būti moralės ir intelekto atžvilgiu nepriklausomas nuo bet ko­ kios politinės valdžios ar ekonominės galios."Tuo tarpu naujajame Mokslo ir studijų įstatyme numatyta universi­ teto tarybos formavimo tvarka ir šios tarybos pertvarkymas iš valstybinės ir visuomeninės priežiūros ir globos institucijos į svarbiausią universiteto valdymo organą, kurio formavime ir veikloje universiteto bendruomenei ir jos paskirtiems nariams tenka antraplanis vaidmuo, mano irdaugelio kitų kolegų įsitikinimu, pažeidžia visu šiuos mano minėtus pamatinius aukštųjų mokyklų autonomijos prin­ cipus. Pateikiu pavyzdį: pagal naująjį Mokslo ir studijų įstatymą nebe uni­ versiteto Senatas, bet taryba nustato aukštosios mokyklos darbuotojų pa­ rinkimo ir vertinimo principus, kurių laikytis privalo Senatas, tvirtindamas dėstytojų ir mokslo darbuotojų pa­ reigybių kvalifikacinius reikalavimus ir nustatydamas dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką.

Argi tokia tvarka nereiškia akivaiz­ džios universiteto priklausomybės nuo politinės valdžios ar ekonominės galios? Todėl mes savo naujajame Statute ir siūlome kitokią tarybos for­ mavimo tvarką, pagal kurią, laikantis aukštosios mokyklos autonomijos principo, lemiamas balsas formuo­ jant tarybą priklauso universiteto Senatui. Tai yra viena iš penkių Vil­ niaus universiteto statuto projekto

rengimo principinių nuostatų, kurias Senatas patvirtino 2011 m. vasario 1 d. posėdžio nutarimu Nr. S-2011-1: „Tarybos, Universiteto valdymo orga­ no, veikla legitimi yra tik tuo atveju, jei lemiamas vaidmuo sudarant Ta­ rybą tenka aukščiausiai Universiteto savivaldos funkcijas įgyvendinančiai institucijai - Senatui."

Kita principinė nuostata yra susijusi su minėto Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostata, kad valstybinių universitetų statutai tvirtinami Seimo nutarimu, o kolegi­ jų- vyriausybės nutarimu. Neatsitik­ tinai savo atsakymus į Jūsų pateiktus klausimus aš pradėjau primindamas skaitytojams, kad Vilniaus universi­ teto statutas buvo patvirtintas įsta­ tymu 1990 m. birželio 12 d. Vėliau ir naujoji jo redakcija irgi buvo tvirtinta įstatymu. Mes ir formaliai, ir juridiškai manome, kad ta tradicija turi būti išlaikyta, kad ją reikia gerbti, duodant ryžtingą atkirtį bandymams ją kves­ tionuoti ar kaip nors apriboti. Todėl ir naujas Vilniaus universiteto statutas buvo pateiktas kaip nauja esamo įstatymo redakcija. Be to, teisės akto, kuriuo patvirtintas Statutas, galios mažinimas savaime reikštų autono­ mijos ribojimą - į tai atkreipiamas dėmesys kitame svarbiame Senato priimtame dokumente. Turiu galvoje 2011 m. rugsėjo 27 d. Senato pareiški­ mą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvados dėl Seimo narės Virginijos Baltraitienės įregistruoto Mokslo ir studijų įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo ir pakei­ timo įstatymo projekto Nr. XIP-3223 (2)". Šis vienbalsiai priimtas ir Senato narių parašais sutvirtintas pareiški­ mas tą pačią dieną buvo pristatytas į Lietuvos Respublikos Seimą.

Tačiau pertvarkos sumanytojai teigia, kad grindžia ją užsienio pa­ tirtimi. Ar tikrai Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo pertvarka turi analogų užsienyje? Šia tema man ne kartą teko disku­

tuoti, tačiau mano oponentai nenuro­ dė nė vieno pavyzdžio, kuris visiškai atitiktų mūsų aukštųjų mokyklų val­

dymo reformos architektų argumen­ tus. Kartais bandoma remtis Austrijos ar Danijos praktika. Taip, Austrijoje iš tiesų prieš keletą metų buvo pri­ imtas naujas universitetų įstatymas, pagal kurį aukštųjų mokyklų taryba formuojama tik iš žmonių „iš išorės".

Tačiau ten yra ir kitas dalykas - rekto­ rių toji taryba renka tik iš universiteto Senato pasiūlytų ne mažiau kaip trijų kandidatų. Būna minimas ir Danijos pavyzdys, kur irgi buvo įgyvendinta gana drastiška universitetų valdymo reforma. Kai kurie mano kolegos mano, kad Danijoje apskritai nueita per toli, kad ir danų politikai pažeidė Didžiąją universitetų chartiją. Galbūt.

Tačiau net ir šioje mums gana artimo­ je šalyje pačių universitetų deleguoti atstovai nusprendžia, kurie pasiūlyti kandidatai „iš išorės" yra tinkamiausi tapti tarybos nariais. Kitaip sakant - ir tai aš noriu ypač pabrėžti - demo­ kratiniame Vakarų pasaulyje vienaip ar kitaip lemiamą žodį turi būtent universiteto bendruomenė, aukštųjų mokyklų valdymas nėra atiduotas į žmonių„iš išorės" rankas.

Tenka girdėti priekaištų, kad dėl savo pozicijos Vilniaus universite­ tas siekia išskirtinio statuso. Ką ga­ lima atsakyti į tokius priekaištus?

Tai, kad kitos aukštosios mokyklos nekovojo dėl savo teisių ir autonomi­ jos, pirmiausia yra tų aukštųjų moky­ klų problema. Mes nesiekiame išskir­ tinio statuso. Mes neprieštaraujame, kad ir kitų didžiųjų, to vertų Lietuvos universitetų statutai būtų patvirtinti įstatymu, kaip tai, pavyzdžiui, yra padaryta kaimyninėje Latvijoje ar Estijoje, kurios įstatymų leidėjas spe­ cialiu įstatymu ne tik patvirtino Tartu universiteto statutą, bet ir suteikė šiam universitetui nacionalinio uni­ versiteto statusą. Galiu tik apgailes­ tauti, kad, mano turimomis žiniomis, išskyrus Vilniaus dailės akademijos Senatą, visų kitų šalies universitetų senatai nekovojo dėl savo aukšto­ sios mokyklos ir viso šalies aukštojo mokslo autonomijos, neišreiškė principinės pozicijos, kaip tai padarė Vilniaus universitetas. Noriu pasakyti

Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas: „Autonomija skatina Lietuvos akademinės bendruomenės brandą" Savo straipsnyje„Kokios autono­ mijos mums reikia?" (naujienos.vu.lt) išsakėte nuomonę, kad autonomija VU yra svarbi pirmiausia dėl val­ dymo. Kokios dar būtų priežastys, kodėl mums svarbi autonomija?

Mano galva, autonomija mūsų uni­ versitetams visų pirma yra reikalinga tam, kad paskatintų Lietuvos akade­ minės bendruomenės brandą. Ne paslaptis, kad dar yra daug dėstytojų, mokslo darbuotojų, studentų, kurie yra pasyvūs, išbūna universitete„nuo - iki", nesijaučia atsakingi nei už studijų ir mokslo kokybę, nei už šalies pažangą.

Vieniems svarbu kaip nors išsilaikyti iki eilinės atestacijos, kitiems - tik gauti diplomą kaip atleidimą nuo fizinio (o dažnai - ir protinio) darbo. Todėl labai svarbu, kad ne vien universite­ to vadovybė, bet ir visa akademinė bendruomenė jaustų autonomijos privalumus. Socialiai atsakingo uni­ versiteto autonominė sąranga turėtų stimuliuoti kiekvieno bendruome­ nės nario atsakomybės suvokimą nesitikint, kad viską nuspręs valdžia (pernelyg didelių lūkesčių siejimas su valdžia yra vienas rimčiausių mūsų mentaliteto trūkumų). Jei autonomiją suprasime kaip vien rektoriaus, Senato

versiteto dėstytojui, mokslininkui,

ir moksliniai tyrimai yra ypač svarbūs.

Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje visų valstybinių universitetų statutai yra patvirtinti įstatymu, o Estijoje vienam iš jų - Tartu universitetui - įstatymu netgi suteiktas nacionalinio univer­ siteto statusas. Kitas svarbus dalykas susijęs su mano atsakymu į Jūsų pirmąjį klausimą. Tobulėjančiai aka­ deminei bendruomenei labai svarbu, kad jos autonomiją saugotų įstatymas ir nereikėtų dairytis nei į kairę, nei į dešinę. Neužmirškime ir kad univer­ siteto teisinis statusas yra tam tikra prestižo dalis, duoklė tradicijoms.

Mūsų šalyje, kur dėstytojų ir moksli­ ninkų atlyginimai vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, jų darbo prestižas ir įstatymo leidėjų pagarba yra svarbus motyvuojantis veiksnys. Be to, dėl savo prestižo Vilniaus universi­

fakulteto administratorei ir kiekvie­ nam darbuotojui tai, kad VU statutas būtų patvirtintas įstatymu?

Statuto patvirtinimas įstatymu yra

tetas yra patrauklus tiek Lietuvos, tiek užsienio studentams. Didesnė stojan­ čiųjų konkurencija savaime užtikrina aukštesnę studijų ir mokslinių tyrimų

svarbus keliais aspektais. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad įsta­

kokybę. Didesnis „krepšelių" ir moks­ linių projektų skaičius lemia tvirtesnę universiteto finansinę padėtį. Tačiau VU statuto teisinis statusas nėra kokia nors privilegija kitų aukštųjų mokyklų atžvilgiu. Kai kuriems politikams sunku

ar dekanų laisvę nuo politinės valdžios,

tai naudos iš to bus mažai.

Ką duotų paprastam, eiliniam uni­

tymais reguliuojami patys svarbiausi šalies gyvenimo klausimai. Sparčiai besivystančioms ir besivejančioms savo partneres valstybėms studijos

dar daugiau. Mano jau minėtu Lietu­ vos rektorių konferencijai adresuotu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto

Vilniaus universiteto rektoriaus ir Se­ nato pirmininko susitikime su Seimo Pirmininke Irena Degutiene. Šiame

pirmininko V. Stundžio 2011 m. spalio 20 d. raštu, tendencingai pateikiant Vilniaus universiteto statuto patvirti­ nimo įstatymu tradiciją ir ignoruojant visus šiuo klausimu Senato priimtus ir Seimui pateiktus dokumentus ir juose dėstomus argumentus, siekiama, kad kitų šalies universitetų rektoriai balsavimu išreikštų savo nuomonę „dėl VU siekimo patvirtinti savo sta­ tutą įstatymu". Kad siekiama Vilniaus universiteto„visuotinio pasmerkimo" net nesudarant galimybės pateikti kontrargumentų - teigiu labai at­ sakingai, kadangi man pačiam teko dalyvauti spalio 21 d. vykusiame Rektorių konferencijos posėdyje, kurio pabaigoje buvo bandomas teikti balsavimui šis tik posėdžio metu Rektorių konferencijos nariams išdalytas ŠMKK pirmininko raštas.

susitikime teko dalyvauti ir man, to­ dėl galiu atsakingai liudyti, kad tikrai ne visi Seimo nariai palaiko Vilniaus universiteto „visuotinio pasmerkimo" akciją.

Kita vertus, mes tikrai esame labai atviri konstruktyviems siūlymams ir diskusijai. Tai nuoširdžiai sakome kiekvieną kartą, kai susitinkame su Seimo ar Švietimo ir mokslo ministe­

Galiu tik pasidžiaugti, kad toli gražu ne visi rektoriai panoro dalyvauti procese, kuriame teisiamajam net nesuteikiama galimybė apsiginti - už to klausimo įtraukimą balsavo tik trijų universitetų - LSMU, KTU ir VDU rektoriai. Kitų kolegų nuomone, vis dėlto derėtų elgtis labiau civilizuotai ir leisti Vilniaus universitetui pateikti jo poziciją remiančius argumentus.Tai nutarta padaryti lapkričio 18 d. VGTU įvyksiančiame Rektorių konferencijos posėdyje.

Kokia yra Vilniaus universiteto strategija susiklosčiusioje situa­ cijoje? Ar galvojama apie tai, kas bus, jeigu universitetas nespės įvykdyti pertvarkos iki numatyto termino - gruodžio 31 d.?

Mes nesame linkę savo principinės pozicijos paaukoti formalaus paklu­ simo įstatymui vardan. Teisiškai mes turime tvirtas pozicijas. Dabar galioja Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo yra patvirtintas Vilniaus uni­ versiteto statutas. Tai yra specialusis įstatymas, jis yra viršesnis už Mokslo ir studijų įstatymą, kuris turi bendrojo įstatymo statusą. Beje, apie tai buvo kalbama ir spalio 27 d. įvykusiame

suvokti, kad VU prestižo žeminimas, kuris vyksta dabar, siekiant Vilniaus universiteto statutą žūtbūt patvir­ tinti Seimo nutarimu ir sunaikinti universiteto autonomiją, jokiu būdu nepadidins kitų Lietuvos universitetų prestižo. Dėl išsiplėtusios konkurenci­ nės erdvės tai tik sumažins visuminį studijų ir mokslinių tyrimų Lietuvoje patrauklumą užsienio universitetų naudai ir nukentės visi. Be to, tradi­ cijų, savo istorijos neigimas ilgainiui irgi turi kultūrinių padarinių. Kita vertus, netgi dabartinio VU statuto įstatyminė forma jau užtikrina tam tikrą nepriklausomumą nuo politinės valdžios, būtiną ilgalaikei universiteto misijai įgyvendinti, ir leidžia priešintis universiteto žlugdymui.

Kodėl Jūs manote, kad reformos sumanytojai nepasitiki akademine bendruomene?

Kaip minėjau, iš dalies kalta ir pati akademinė bendruomenė, ne visada rodanti pakankamai iniciatyvos. Kita vertus, iš sovietinių laikų paveldėtas mentalitetas ne tik lemia lūkesčių siejimą su valdžia, bet ir pačios val­ džios bizantiškas nuostatas valdyti viską iki smulkmenų, kuriant valdžios „piramidę".Tokia hierarchinė valdymo schema yra būdinga atsilikusioms tautoms, kadangi informacijosjudėjimas viena kryptimi (iš viršaus į apačią) riboja kūrybiškumą, inovatyvumą.

Norint ištrūkti iš šių ribotos komuni­ kacijos gniaužtų, reikalingi žingsniai

rijos atstovais, kolegomis iš kitų uni­ versitetų. Tik gaila, kad labai dažnai iš viso nesulaukiame jokio atsako.

Dabar laukiama Konstitucinio teismo sprendimo dėl Mokslo ir stu­ dijų įstatymo atitikties Konstitucijai.

Ką šis sprendimas galėtų lemti?

Esu teisininkas ir nenorėčiau spė­ lioti, koks bus sprendimas. Tačiau esu neblogai susipažinęs su oficia­ liąja Konstitucinio teismo doktrina aukštųjų mokyklų autonomijos klausimais. Nuo 1994 m. Konstituci­ nis teismas yra kelis kartus pasisakęs apie aukštųjų mokyklų autonomiją.

Oficialioji jo doktrina - vienas iš šal­ tinių, kuriais rėmėsi ir Statuto naujos redakcijos projektą rengusi darbo grupė. Ne vieną argumentą esu ir pats ilgai ir kruopščiai apmąstęs.

Visa tai leidžia man su dideliu opti­ mizmu laukti Konstitucinio teismo sprendimo. Žinoma, Konstitucinio teismo

doktrina irgi gali kisti, tačiau tam turi būti labai rimtų priežasčių. Tarkime, jeigu būtų priimtos Konstitucijos pataisos, kurios panaikintų nuostatas dėl aukštųjų mokyklų autonomijos ar gerai besimokantiems studentams laiduojamo nemokamo mokslo.

Konstitucinis teismas tikrai būtų priverstas keisti bent jau dalį savo oficialiosios doktrinos. Tačiau kol kas tai tikfantazija, nėra prielaidų manyti, kad Konstitucinio teismo pozicija šiuo klausimu galėtų keistis. Todėl asme­ niškai aš nerimauju ne tiek dėl to, koks bus Konstitucinio teismo sprendimas, bet - kada jis bus. Labai norisi, kad jis būtų priimtas kuo greičiau...

iš abiejų pusių: bendruomenėse turi būti brandinamas iniciatyvumas ir atsakomybė, o valdžia turi mažinti kišimąsi į bendruomenių gyvenimą.

Tai tinka visai visuomenei, tačiau akademinei bendruomenei čia tenka didžiausias vaidmuo, kadangi pagrin­ dinis kultūrinių bėdų šalinimo įrankis yra švietimas ir moksliniai tyrimai.

Jūs pabrėžiate universitetų at­ sakomybės visuomenei svarbą.

Kaip tą atsakomybę galėtumėte apibūdinti?

Akademinės bendruomenės atsa­ komybės visuomenei matas yra jos laisva kūrybinė galia. Bendruomenės atsakomybė prasideda nuo kiekvieno jos nario atsakomybės. Jei pusiau be­ raštis studentas su 3 balais priimamas j universitetą (laimei, ne į VU), tai apie kokį būsimą „kūrėją" kalbame? Jei dėstytojas įmantriu dalyko pavadi­ nimu maskuoja pasenusias žinias, o nesiima dėstyti ir net nesidomi tuo, ko reikia šalies pažangai, jis vengia atsa­ komybės. Jei mokslinės publikacijos atlieka tik atestacinę ir„balų" rinkimo funkciją - nėra kūrybos ir inovacijų, vadinasi - nėra ir atsakomybės. Irtaip toliau, ir panašiai. Ir jokia ministerija, valdyba ar taryba čia nepadės, kol kiekvienas bendruomenės narys ne­ sijaus laisvas ir atsakingas. Per vieną dieną to nenutiks, tačiau jei nesuda­ rysime sąlygų, to nenutiks niekada.

Anot A. de Saint-Exupėry, - išlaisvink žmogų, ir šis pradės kurti.

Diskusija bus tęsiama universiteto naujienų portale: http://naujienos.vu.lt.

universitas

4

vilnensis

fff ___________________________________

2011 m. lapkritis

in memoriam^

LITNET PAŽYMI VEIKLOS DVIDEŠIMTMETĮ Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kom­ piuterių tinklas LITNET pažymi savo veiklos dvidešimtmetį.

institucijoms teikiamos duomenų perdavimo paslaugos, diegiami inovatyvūs kompiuterių tinklo ir paslau­ gų sprendimai. LITNET infrastruktūros palaikymą ir plėtrą užtikrina LITNET techniniai centrai. Šių centrų funkcijas

Spalio 20 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyko tarptautinė konferencija, kurioje buvo aptarta LITNET reikšmė plėtojantis Lietuvos informacinei visuomenei, aktyvus Lietuvos akademinės bendruomenės dalyvavimas bendroje Europos ir pa­ saulio skaitmeninėje erdvėje, LITNET veiklos ir plėtros perspektyvos ir kitos aktualijos. Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos akademinių ir valsty­ binių institucijų, telekomunikacijų įmonių atstovai, taip pat svečiai iš Europos akademinių tinklų. Konferen­ cijos dalyvius pasveikino švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaitė, VU mokslo prorektorius prof. Jūras Banys, Kauno technologijos universi­ teto studijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas, buvo perduotas Lietuvos

universitetas, Vilniaus Gedimino tech­ nikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas irVilniaus universitetas.

Nuo 2000 m. LITNETyra visos Europos akademinės komunikacijų infras­ truktūros GEANT dalis, dalyvauja kuriant bendrą Europos aukštojo mokslo ir tyrimų erdvę. Infrastruktū­ ros ir paslaugų plėtrą LITNET vykdo vadovaudamasi Europos Komisijos remiamomis GEANT programomis ir atsižvelgdama į reikalavimus, kelia­ mus nacionaliniams akademiniams kompiuterių tinklams. LITNET yra tarptautinių kompiuterių tinklų orga­ nizacijų (TERENA, CEENet, FIRSTir kt.) narys ir atstovauja Lietuvos mokslo bei studijų institucijų interesams šiose organizacijose. „Šiandieninė aukštųjų mokyklų,

Respublikos Seimo kanclerio sveikini­ mas. Konferencijoje buvo pagerbtas buvęs ilgametis LITNET valdybos pir­ mininkas prof. Laimutis Telksnys, kiti visą šį dvidešimtmetį LITNET veikloje dalyvavę darbuotojai.

LITNET jungia mokslo, studijų ir švietimo institucijų kompiuterių tinklus. Prie šio tinklo prijungtoms

mokslinių tyrimų institutų ir centrų infrastruktūra darosi kuo toliau, tuo labiau skaitmeninė. Anksčiau didelės spartos duomenų perdavimo reikėjo tik tam tikrų mokslo krypčių užda­ viniams spręsti, o dabar kiekvienoje mokslo srityje mokslininkams reika­ lingas patikimas ir spartus tinklas pri­ eigai prie įvairių informacijos šaltinių

vykdo Kauno technologijos universi­ tetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių

internete. Žinių šaltiniai šiuo metu

kuriami ne vien tik mokslo ir studijų institucijose, bet ir kitose vietose, pvz., socialiniuose tinkluose. Vis didėjantis mokslininkų, dėstytojų, studentų mo­ bilumas reikalauja tų pačių prieigos sąlygų nepriklausomai nuo vietos.

Mokymasis visą gyvenimą skatina kurti virtualias mokymosi aplinkas, kuriose yra naudojamos daugialy­ pės terpės, taip pat ir skaitmeninės televizijos, elementai. Darbo vietų virtualizacija, planšetinių kompiuterių naudojimas mokyklose reikalauja atitinkamos duomenų perdavimo ko­ kybės. Prognozuojama, kad pasaulyje per ateinančius 5 metus mobiliaisiais įrenginiais perduodamų duomenų apimtis išaugs 30 kartų. Skaitmeninių duomenų apimtys padvigubėja grei­ čiau nei per dvejus metus ir ateityje gali dar spartėti. Visa tai reikalauja pastovaus tinklo infrastruktūros ir joje teikiamų paslaugų palaikymo bei plė­ tros užtikrinimo. Kita vertus, LITNET dar nėra tiesioginiais optiniais ryšiais (darktibre) sujungtas su GEANTžiedu, negali teikti prijungtoms instituci­ joms daugiau šiuolaikinių duomenų perdavimo paslaugų (GEANT+), todėl turi siekti įsitraukti į GEANT optinių ryšių infrastruktūrą", - tokias LITNET perspektyvas mato LITNET tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centro direktorius Marijus Jurgutis. „U. V." inform.

1921 07 27-2011 10 30 Ilgametis Vilniaus universiteto rektorius profesorius Jo­ nas Kubilius gimė Fermų kaime Eržvilko valsčiuje (dabar Jurbarko r.). Vilniaus universitetą baigė 1946 m., vėliau studijavo aspirantūroje Sankt Peterburge. 1951 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar - daktaro), o 1958 m. - fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijas. 1962 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu. Buvo Greifsvaldo (1981), Karolio (Praha, 1982), Latvijos (1989) ir Zalcburgo (1992) univer­ sitetų garbės daktaras, respublikinių mokslo premijų (1958, 1980) laureatas, pelnė valstybinius apdovanojimus. Vilniaus ir Jurbarko garbės pilietis.

Profesorius Jonas Kubilius visą savo gyvenimą paskyrė Vilniaus universitetui ir matematikai, dėstė ją nuo 1946 m.

Kartu dirbo Lietuvos MA Fizikos ir technikos (vėliau Fizikos ir matematikos bei Matematikos ir informatikos) institutuose, buvo direktoriaus pavaduotojas, Matematikos sektoriaus vadovas, 1962-1992 m. Lietuvos MA prezidiumo narys.

Nuo 1958 iki 1990 m. Jonas Kubilius - Vilniaus univer­ siteto rektorius.

Profesorius Jonas Kubilius buvo vienas Lietuvos mokslo organizatorių, sukūrė matematikos mokyklą. Jis buvo Lie­ tuvos matematikų draugijos (1962) įkūrėjas ir ilgametis valdybos pirmininkas, „Lietuvos matematikos rinkinio“ (1961) steigėjas ir redaktorius.

Moksliniuose darbuose Jonas Kubilius plėtojo metrinę ir algebrinę skaičių teorijas, padėjo pagrindą naujai matemati­ kos šakai - tikimybinei skaičių teorijai, tyrinėjo matematinės minties Lietuvoje raidą, išugdė gausų būrį mokinių.

Sąjūdžiui pritarus, 1989 m. išrinktas SSRS liaudies depu­ tatu, o 1992-1996 m. buvo LR Seimo narys.

Profesorius tikėjo Universiteto ir Lietuvos ateitimi. Ragino prasmingai dirbti ir buvo mums pavyzdys.

Tebūnie Jam lengva Lietuvos žemelė.

Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame arti­ muosius ir liūdime kartu su jais.

Vilniaus universiteto bendruomenė

VU MOKSLININKAI IŠRINKTI LMA NARIAIS Sveikiname Vilniaus universiteto mokslininkus, spalio 18 d. išrinktus Lietuvos mokslų akademijos tikraisiais nariais: Tarptautinės konferencijos, skirtos LITNET dvidešimtmečiu! pažymėti, dalyviai. Vytauto Krakausko nuotr.

NAUJOS GALIMYBES LIETUVOS VIRTUALIOJE BIBLIOTEKOJE Nuo šių metų spalio vidurio vartotojai kvie­ čiami išbandyti naujas galimybes Lietuvos virtualioje bibliotekoje (http://www.lvb.lt).

Lietuvos virtualioje bibliotekoje rasite informacinius išteklius, kurie suskirstyti į tris grupes: • Lietuvos akademinių ir mokslo

institucijų bibliotekų ištekliai - 64

bibliotekų katalogų informacijos šaltiniai.

• Prenumeruojamos duomenų ba­ zės - prieiga prie 181 duomenų

bazės, prenumeruojamos Lietuvos bibliotekų. Šios bazės suskirstytos į

31 išteklių, kurie pavadinti institu­ cijų, prenumeruojančių duomenų bazes, vardais.

• Kiti ištekliai - „Primo Centrai" ka­ talogas, atviros prieigos duomenų bazės ir LIE3IS suvestinis katalogas.

Svarbu tai, kad „Primo Centrai" kataloge paieška vykdoma daug kartų greičiau nei iš prenumeruo­ jamų duomenų bazių. Jame yra

sukaupta per 400 milijonų įrašų su nuorodomis į viso pasaulio moks­ lines publikacijas ir kitus išteklius.

Įdiegta nauja rezultatų praturti­ nimo galimybė - rekomendacijos, kurios gali būti pateiktos tiek iš„Primo Centrai" katalogo, tiek iš prenume­ ruojamų duomenų bazių. Rekomen­

dacijos padės surasti populiariausią ir aktualiausią mokslinę informaciją, susijusią su rastąja.

Prisijungęs savo įprastu vartotojo vardu, kuriuo jungtųsi prie bibliotekos katalogo, vartotojas taip pat gali: • pasirinkti einamojo ir būsimų sean­

sų nustatymus;

• įkelti į e. lentyną paieškos rezultatus ir pateiktas užklausas; • nustatyti automatinį naujienų siun­ timą e. paštu; • naudotis bibliotekos paslaugomis, pavyzdžiui, užsisakyti leidinius arba atšaukti jų užsakymą; • priskirti žymes paieškos rezul­ tatams ir komentuoti išteklius (kadangi žymės yra viešos, kiti vartotojai gali matyti Jūsų žymes ir jas naudoti); • pareikšti savo nuomonę apie suras­ tus rezultatus.

Išsamiau su Lietuvos virtualia biblio­ teka susipažinsite ją bandydami.

Prie LVB tobulinimo kviečiame pri­ sidėti visus jos vartotojus, siųsti savo pastabas, pasiūlymus ar atsiliepimus.

Lietuvos virtuali biblioteka yra plė­ tojama LABIIMPP konsorciumo.

LABIIMSPP konsorciumo inform.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje: VALENTINAS MIKELĖNAS, teisė, TF; VYTAUTAS NEKROŠIUS, teisė, TF. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje: VILIJANDAS BAGDONAVIČIUS, matematika, MIF; JŪRAS BANYS, fizika, FF; EUGENIJUS BUTKUS, chemija, ChF; AIVARAS KAREIVA, chemija, ChF; VALDAS LAURINAVIČIUS, chemija, VU Biochemijos institutas;

EUGENIJUS MANSTAVIČIUS, matematika, MIF; KONSTANTINAS PILECKAS, matematika, MIF; ALGIRDAS PETRAS STABINIS, fizika, FF; LEONAS VALKŪNAS, fizika, FF; ARTŪRAS ŽUKAUSKAS, fizika,TMI.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: VINCAS BŪDA, biologija, GMF; RŪTA DUBAKIENĖ, medicina, MF; KĘSTUTIS KILKUS, geografija, GMF; VAIDUTIS KUČINSKAS, biologija, MF; ZITA AUŠRELĖ KUČINSKIENĖ, medicina, MF; ROBERT MOKRIK, geologija, GMF; VIRGINIJUS ŠIKŠNYS, biologija, VU Biotechnologijos institutas.

Technikos mokslų skyriuje: GINTAUTAS DZEMYDA, informatika, VU Matematikos ir informatikos institutas; ANTANAS ŽILINSKAS, informatika,

VU Matematikos ir informatikos institutas.

5

£3,

2011 m. lapkritis

____________________________________________ fakulietuosek e e

Paminėtas VU Teisės fakulteto 370 metų jubiliejus Spalio 11 d. Vilniaus universitete iškilmingai paminėtas Teisės fakulteto 370 metų jubiliejus.

Fakultetas įsteigtas 1641 m. spalio 11 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislavo IV Vazos privilegija, Lietu­ vos vicekancleriui Kazimierui Leonui Sapiegai suteikus universitetui fun­ daciją Teisės fakultetui išlaikyti. Tai buvo pirmoji aukštoji teisės mokykla Lietuvoje.

Iškilmingas jubiliejaus minėjimas vyko Šv. Jonų bažnyčioje. Jame daly­ vavo aukščiausių šalies teisėsaugos

Spalio viduryje ekonomistai iš įvairių šalių su­ sirinko Sankt Peterburgo valstybinio universite­ to (SPVU) Ekonomikos fakulteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Ekonomikos teorija ir komercinė veikla: globalūs iššūkiai“.

ir teisėtvarkos institucijų, verslo atstovai, politikai, žymūs teisininkai.

Daugelis jų - VU Teisės fakulteto auklėtiniai. į renginį atvyko ir būrys dabartinių fakulteto studentų.

Apžvelgdamas VU Teisės fakulteto istoriją jo dekanas prof. Vytautas Nekrošius pasidžiaugė: „Per visą ilgą fakulteto istoriją sugebėta išsaugoti tradicija čia labai stipri.Tai visų pirma čia puoselėjamos vertybės: laisvas žmogus, įstatymo viršenybė, pagarba

Konferencijoje dalyvavo bei prane­ šimus skaitė ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto atstovai.

Konferencija rengta SPVU garbės profesoriaus Sergejaus Tiulpanovo gimimo 110-mečiui. Per dvi dienas

Teisės fakulteto dekanas

prof. V. Nekrošius. V. Naujiko nuotr.

Konstitucijai. Šiame fone šiandien

Po jubiliejinio minėjimo Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje

buvo atidaryta paroda „Iustitia ėst fundamentum omnium (Teisingumas yra visko pamatas). Teisės studijoms ir mokslui Vilniaus universitete 370 metų“. Čia surinkti eksponatai iš paties seniausio fakulteto istorijos laikotarpio: statutai, kodeksai, senųjų teisinių dokumentų rankraščiai, kita įdomi, retai eksponuojama istorinė medžiaga. V. Naujiko nuotr.

Ekonomistams daugėja galimybių studijuoti Sankt Peterburge

kelia nerimą bandymai apriboti universiteto konstitucines teises - jo savarankiškumą, autonomiškumą.

Tai mums visiškai nepriimtina. Be to, šie veiksmai kelia rimtų klausimų dėl reformos konstitucingumo."

Teisės fakultetą 370 metų jubiliejaus proga pasveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Ji pabrėžė:„Savo pro­ fesine veikla priklausote mokslo ir gy­ venimo sričiai, kuri, pasakyčiau, neturi teorijos, kadangi teisininkų teoriniai darbai ir nuostatos anksčiau ar vėliau viena ar kita forma tampa valstybės ir piliečių gyvenimo praktika. Iš čia ir išskirtinis visuomenės dėmesys jūsų profesinei bendruomenei, ir išskirtinė jūsų atsakomybė ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai, kiekvieno žmogaus gyve­ nimui čia ir dabar, o kartu - valstybės istorijai. Nuoširdžiai linkiu, kad jūsų pastangas ženklintų tiesa ir garbė, kitos valstybinės, bendruomeninės ir žmogiškosios vertybės."

Iškilmėse VU Teisės fakulteto ju­ biliejiniais medaliais apdovanoti fakultetui labiausiai nusipelnę žmonės.

Susirinkusiesiems koncertavo Vilniaus universiteto meno kolektyvai.

buvo perskaityta apie 70 pranešimų

ekonomikos tarptautinius matme­ nis, tarptautinio verslo plėtojimą

globalizacijos sąlygomis ir kitomis aktualiomis temomis. Konferenci­

6 mėnesių trukmės, studijų laikotar­ piui. „Studentams garantuojamas

joje dalyvavo pranešėjai iš Rusijos,

nemokamas mokslas, tačiau Lietuvos studentai mieliau renkasi Vakarų universitetus, nes ten jie dar gali gauti stipendijas. Šiuo atvėju kelionės,

ekonomikos moksle, pokrizinės pasaulio finansų sistemos plėtros reikalavimus, regionines ir naciona­ lines ekonomikos sistemas vykstant

globalizacijai, žiniomis paremtos

Baltarusijos, Suomijos, Vokietijos,

Latvijos, Japonijos, Kinijos, Indonezi­ jos, Prancūzijos, Lietuvos ir kitų šalių.

Konferencijai pranešimus parengėVU

EF prof. P. Gylys („Antiekonomika terra incognita ekonomikos moksle"), EF dekanė prof. B. Galinienė, prof.

A. Miškinis ir lėkt. A. Vitas („Lietu­ vos eksporto struktūros pokyčiai"),

prof. G. Kasnauskienė („Gyventojų emigracijos poveikio darbo rinkai vertinimas: Lietuvos atvejis"), prof.

Marija Kučinskienė („Turizmo verslo

Lietuvoje skatinimas: inovatyvaus turizmo vystymo strategija") ir doc.

Larisa Belinskaja („Lietuva: gili krizė ir lėtas atsigavimas"). Konferencijoje dalyvavo ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų - Klaipėdos universiteto,

žalią, geltoną ir mėlyną spalvą

A. Katelnikovas yra autorius ir ben­ draautoris 16 straipsnių, publikuotų aukšto lygio moksliniuose tarptauti­ niuose žurnaluose, turinčiuose didelį cituojamumo indeksą. Doktorantas sintetina naujas optinėmis savybė­ mis pasižyminčias medžiagas, jas charakterizuoja. Tai įvairios sudėties retaisiais žemės elementais legiruoti junginiai, kuriuos sužadinus išspin­ duliuojama šviesa regimajame elek­ tromagnetinių bangų diapazone.

Doktorantas susintetino raudoną,

emituojančias medžiagas, ku­ rios gali būti nau­ dojamos gami­ nant šviestukus (angį. LED). Šių

sandro Stulginskio universiteto ir kt. atstovai.

sveikatos draudimo ir pragyvenimo išlaidas turi padengti pats studentas.

Kita vertus, tai yra puiki galimybė studijuoti viename geriausių ir pres­ tižiškiausių Rusijos universitetų. Čia

mokslo lygis itin aukštas", - pasakojo prof. A. Miškinis. Profesorius pridūrė, kad ši mainų programa gali būti itin patraukli rusakalbiams studentams arba tiems, kurių rusų kalbos žinios geresnės nei anglų. Tokiems jaunuo­ liams atsiveria itin platus studijuojamų dalykų pasirinkimas.

Fakultetas tikisi, kad naujai pasirašyta sutartis yra tik bendradarbiavimo pra­ džia - ateityje planuojamos dėstytojų stažuotės, mainai, galbūt net pavyks įdiegti dvigubo diplomo programas.

EF inform.

Pristatytas vadovėlis „Sveikatos psichologija" Spalio 3 d. VU Filosofijos fakultete pristatytas vadovėlis „Sveikatos psichologija“.

2011 m. minimų tarptautinių chemijos metų proga įsteigtos „ORLEN Lietuva“ stipendijos laimėtoją specialiai paskelbtame konkurse chemijos krypties doktorantams išrinko Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Ši stipendija skirta VU Chemijos fakulteto doktorantui Artūrui Katelnikovui.

Audronė JANKEVIČIŪTĖ

Konferencijos metu buvo pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis tarp SPVU irVU dėl studentų mainų progra­ mos. Dvišalis tarpuniversitetinis ben­

dradarbiavimas prasidėjo dar 2006 m., o šįmet pasirašyta sutartis dėl studentų mainų programos 2011 -2012 ir 20122013 mokslo metais. Mainų programo­ je gali dalyvauti III-IV kurso bakalauro arba magistrantūros studijų studentai (prašymus pavasario semestrui reikia pateikti iki lapkričio 15 d.). Kiekvienas universitetas įsipareigoja priimti po 2 ekonomikos krypties studentus ne ilgesniam kaip vieno semestro, t. y.

apie šiuolaikines tarptautinės pre­ kybos sistemas, globalų valdymą, dabartines problemas pasaulio

Mykolo Romerio universiteto, Alek­

Pirmąją AB „ORLEN Lietuva" stipendiją laimėjo VU Chemijos »fakulteto doktorantas

Nauja VU Ekonomikos fakulteto sutartis

Iš kairės: Artūras Katelnikovas, AB „ORLEN Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybinės vei­

klos valdymui Viktoras Vasilavičius ir LMA preziden­ tas prof. Valdemaras Razumas. A. Jankevičiūtės nuotr.

šviestukų efekty­ vumas, palyginti su kadrinėmis ir liuminescencinėmis lempomis, yra labai didelis. Jaunasis

mokslininkas teigia, kad pastarąsias pakeitus šviestukais būtų sutaupomi milžiniški elektros energijos kiekiai.

A. Katelnikovas šiuo metu jau pradėjo rašyti daktaro disertaciją.

Vilniaus universiteto Chemijos fakul­ teto administracija labai tikisi, kad doktorantas priims pasiūlymą dirbti savojoje Alma Mater.

Iš kairės: doc. L. Bulotaitė, doc. A. Veryga ir prof. N. Žemaitienė pristatė vadovėlį „Sveikatos psichologija“. V. Naujiko nuotr.

Knygą parengė Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų univer­ siteto dėstytojai: prof. N. Žemaitienė, doc. L. Bulotaitė, doc. R. Jusienė ir doc.

A. Veryga. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems psichologiją, mediciną, visuomenės sveikatą, socialinį darbą, slaugą ir kitas su sveikata susijusias disciplinas, taip pat medicinos, psichologijos, socialinių paslaugų ir ugdymo srityje dirbantiems specialistams ir visiems, kuriems rūpi sveikata ir jos puoselėjimas.

6

2011 m- laPkritis

vilnensis

f f f fakultetuose___________________________________________ Tarptautinė konferencija „Literatūra ir Susitiko leidybos studentai ir profesionalai visuomenė" Filologijos fakultete Spalio 19 d. Komunikacijos fakultete vyko konfe­ rencija „Leidybos profesionalai ir leidybos stu­ dentai: nuo dialogo iki partnerystės“.

Rugsėjo 29 - spalio 1 d. VU Filologijos fakultete vyko Anglų filologijos katedros ir Lietuvos anglistikos asociacijos organizuota tarptautinė konferencija „Literatūra ir visuomenė“ (Literature and Society), kurioje buvo aptartos šiandieninės literatūros ir kultūros tendencijos ir teorijos, besirandančios postpostmodernistinėje epochoje, teksto ir konteksto santykis.

Prof. Regina RUDAITYTĖ

Konferencijoje dalyvavo leidyklos „Alma Iittera" direktorė Danguolė Viliūnienė, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman, spaudos įmonės „Petro ofsetas" direktorius Petras Kalibatas, leidyklos „Versus aureus" direktorius Artūras Mickevičius, leidyklosTEV generalinis direktorius Elmundas Žalys, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmi­ ninkas Gintaras Šeputis.

Vienas pagrindinių konferencijos tikslų - išsiaiškinti leidybos studentų būsimos karjeros galimybes. Leidyklų vadovų žodžiai, kad jie labiau vertina akademiškai išprususį žmogų nei sausą praktiką, suteikė motyvacijos. Taip pat buvo aptarti galimi leidybos studijų programos pakeitimai, kad jos taptų efektyvesnės ir baigę studentai būtų labiau pasiruošę leidybos verslui.

Studentai, organizavę konferenciją, tikino, kad tai tik pirmas renginys iš planuojamų siekiant tobulinti leidybos studijų programą, skatinti leidybos studentų aktyvumą ir savišvietą.

Tarptautiškumo plėtra Filologijos fakultete Prof. Regina Rudaitytė VU Filologijos fakultetas gali pasigir­ ti bene didžiausiu skaičiumi studentų, išsiunčiamų dalinių studijų j Europos universitetus pagal ERASMUS akade­ minių mainų programą.Taip pat ir pri­ ima daugiausia pagal šią programą iš kitų Europos universitetų atvykstančių studentų, nes siūlo daugiausia įvairių kursų užsienio kalbomis.

Kasmet atvykstančių lektorių, pro­ fesorių iš įvairių Europos universitetų gausa mūsų fakultete -svarbus tarp­ tautiškumo rodiklis. Vien šį semestrą per vieną mėnesį, nuo rugsėjo 15 iki spalio 15 d., Anglų filologijos kate­

droje pagal ERASMUS akademinių mainų programą apsilankė 5 užsienio dėstytojai: prof. Janas Bormas (Ver­ salio universitetas, Paryžius) skaitė paskaitą apie mobilumo temą Jameso Joyce'o„Ulise"; dr. Andrevv O'Shea (Šv.

Patriko koledžas, Dublinas) - apie Nobelio premijos laureatą airių poetą Seamusą Heany; dr. Jonesas Irvvinas (Šv. Patriko koledžas, Dublinas) - apie

egzistencialistinį romaną ir Alfredą Hitchcocką kaip filosofą; dr. Martinas Spiesas (Gyseno universitetas, Vokieti­ ja) -apie VirginiąVVoolf ir Jane Austen; dr. DaniėlisVan Olmenas (Antverpeno universitetas, Belgija) skaitė paskaitas iš semantikos ir pragmatikos.

Teksto ir pasaulio dichotomija nuo antikos laikų visuomet buvo ir lieka viena iš pagrindinių problemų, implikuojančių mimezės ir repre­ zentacijos sampratą ir keliančių aibę diskutuotinų klausimų, tokių kaip tikrovės atspindėjimas, kūrimas, transformavimas ir fikciškumas. Šiandien vėl naujai iškyla ir svarsto­

mas literatūros ir kultūros paskirties ir funkcijos klausimas: ar literatūra/ kultūra tėra tik visuomenės atspindys, o gal politinių manipuliacijų laukas ir įrankis, galimybė įtvirtinti ideologinę ir socialinę galią? Kokiomis teorinė­ mis prielaidomis remdamiesi galime modeliuoti problemišką literatūros ir visuomenės santykį ir kaip tam tikri literatūros/kultūros tekstai patvirtina šių argumentų patikimumą? Konfe­ rencijos pranešimuose buvo siekiama

buvo su kaupu pasiektas.

Konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Anglijos, Airijos, Prancūzijos. Taip pat joje dalyvavo garbūs svečiai: Prancūzų instituto direktorius p. Pascalis Hanse ir Airijos ambasadorė Lietuvoje J. E. Philomena Murnaghan.

Plenariniuose posėdžiuose praneši­ mus skaitė trys garsūs tarptautinio mas-

Prof. Terence Brown

to profesoriai: prof.Terence'as Brovvnas, Trinity College Dublin (Airija), prof. Jo­ nas Cookas, Rytų Anglijos universitetas (JK), ir prof. Herbertas Grabesas, Gyseno universitetas (Vokietija).

Konferencija susilaukė plataus atgarsio ir labai teigiamų atsiliepimų.

Didelį įspūdį konferencijos dalyviams padarė pranešimų ir diskusijų lygis, konferencijos organizavimo stilius ir kokybė. Dalyvius sužavėjo Vilniaus uni­ versitetas ir senamiestis. Konferencijos pranešimai bus išleisti atskira knyga „Cambridge Scholars Publishing" lei­ dykloje Didžiojoje Britanijoje.

Skandinavistikos centras atvėrė naujas duris Rugsėjo 28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavis­ tikos centras garbiau­ sius Vilniaus universi­ teto atstovus, Šiaurės šalių ambasadorius, ilgamečius partnerius ir draugus, buvusius ir esamus studentus pakvietė į naujas švie­ sias, erdvias, jaukias ir modernias patalpas. Ši šventė žymėjo sėkmingą nuo

„Tyrėjų naktis" Filosofijos fakultete

aptarti plataus spektro problemas, susijusias su nevienareikšme teksto ir pasaulio dichotomija: reprezen­ tacija, identitetu, performatyvumu, recepcija.

Vienas iš svarbių tokio pobūdžio konferencijos tikslų - susipažinti su naujausiu tarptautiniu literatūro­ loginiu, filosofiniu ir kultūrologiniu diskursu, pasikeisti nuomonėmis ir pasidalyti patirtimi su kolegomis iš kitų Europos universitetų. Šis tikslas

2008 m. vykdyto projekto „Norvegų ir kitų skandinavų kalbų studijų plė­ tra Vilniaus universitete", finansuoto Norvegijos finansinio mechanizmo, Europos ekonominės erdvės ir Lietu­ vos Respublikos lėšomis, pabaigą.

Projekto metu visapusiškai atnau­ jintos skandinavistikos (kalbos, visuo­ menės, kultūros) studijos: pradėtos vykdyti naujos studijų programos „Skandinavistika" (bakalauro) ir„Skan-

Skandinavistikos centro (FilF) naujų patalpų atidarymo akimirka. Sveiki­

nimo žodį taria VU rektorius prof. B. Juodka. V. Naujiko nuotr.

dinavistika" bei „Skandinavistika ir Europos studijos" (magistro), netrukus turėtų būti išleisti nauji skandinavųlietuvių kalbų žodynai ir mokomosios gramatikos, o nauja kalbos mokymo įranga ir jaukios patalpos sudarys sąlygas kokybiškam dėstytojų ir stu­ dentų darbui. „Vos prieš mėnesį kelių Lietuvos ministerijų pasirašytas Memorandu­ mas dėl Šiaurės šalių kalbų patvirtino, kad esame labai svarbi Lietuvos eko­

nomikos plėtros ilgalaikės strategijos dalis, kad einame teisinga kryptimi: modernizavome studijų programas, nuo kitų metų siūlysime gretutines skandinavistikos studijas kitų specia­ lybių studentams, turime senus ryšius su užsienio skandinavistikos centrais ir skandinavų įmonėmis, ruošiame stiprius skandinavų kalbų ir kultūrų specialistus Lietuvoje", - sakė Skandina­ vistikos centro vedėja Erika Sausverde.

FilF Skandinavistikos centro inform.

Startavo LL.M programos antroji laida Prasidėjo antrieji tarptautinės ir Eu­

kuris siekia sėkmės teisinėje veikloje

ropos Sąjungos teisės magistrantūros

bet kurioje Europos šalyje, būtinos

studijų (LL.M.; lot. Legum Magisterteisės magistras) metai VU Teisės fakultete. Šios studijų programos

analitinės ir praktinės žinios, taip pat tarptautinės ir regioninės teisės

skirtos užsienio teisės bakalaurams

normų taikymo įgūdžiai, gebėjimas spręsti tarptautinio pobūdžio teisines

menybės teorijas, klausytis fakulteto

ir magistrams. Gilinti žinių studentai

problemas. Mūsų fakulteto tarptauti­

dėstytojų paskaitų.

atvyko iš Jungtinių Amerikos Vals­

nės ir Europos Sąjungos teisės magis­

tijų, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Azerbaidžano ir Kazachstano. Studijų

trantūros studijų programa kaip tik ir

trukmė - pusantrų metų.

profesinę kvalifikaciją ir įgyti prakti­

tis" lankytojai galėjo susipažinti su optinėmis iliuzijomis, dalyvauti de­

organizatoriai dėkoja Psichologijos studentų mokslinei draugijai, Psichofiziologijos laboratorijai, lektoriams,

monstraciniuose eksperimentuose, apžiūrėti kūrybiškai pristatytas as­

gausiam būriui savanorių ir visiems padėjusiems, kad šis renginys įvyktų.

nuoti be tokių komponentų kaip tarptautinė ir Europos teisė. Juristui,

Donatas NOREIKA Rugsėjo 23 d. Filosofijos fakultete vykusiame tradiciniame mokslo populiarinimo renginyje „Tyrėjų nak­

Renginys sulaukė didelio susidomė­ jimo ir palankių atsiliepimų. Renginio

„Globalizacijos amžiuje nacionalinė teisė daugeliu atvejų negali funkcio­

skirta tiems, kurie siekia pakelti savo nės veiklos įgūdžių ten, kur svarbus

tarptautinis ir europinis elementas", tikina Teisės fakulteto dekanas, prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.

Grantas Thomas Christensenas iš JAV atvyko su Fullbrighto stipendija.

Pernai ypač pasižymėjo LL.M progra­ mos studentas Bohdanas Zborovvskis iš Ukrainos, kurio mokymosi rezultatai buvo geriausi iš visos grupės. Jis gavo VU Teisės fakulteto stipendiją. Visi pirmosios laidos LL.M programos studentai iš užsienio vienareikšmiškai teigiamai vertina savo pasirinkimą studijuoti VU Teisės fakultete, o jų mokslo pasiekimai verti pagyrimo.

Pirmoji tarptautinės ir ES teisės studentų laida magistro diplomus gaus 2012 m. sausio mėnesį.

TF inform.

universitas

2011 m. lapkritis

7

vilnensis

___________________________________________ fakultetuose k t a ir tarp kitų Lietuvos universitetų.

Pozicija

Pateiktos išvados apie Lietuvos

universitetų tinklo optimizavimą yra

VU KHF dekanas prof. S. Gudas: „Kokybė, o ne kiekybė turi būti svarbiausias universitetų reorganizavimo kriterijus!"

Vilniaus universiteto Kauno hu­

tik grupės asmenų nuomonė, kuri

neturi objektyvaus pagrindo.

Rikiuojant universitetus reikalingi kokybės kriterijai. Vienas iš tokių

kriterijų galėtų būti mažiausias ir

vidutinis priėmimo į valstybės nefi­ nansuojamas vietas balas. Šiandien

siteto studijų programas Kaune

manitarinio fakulteto dėstytojai ir

turima stojimo į Lietuvos universi­ tetus duomenų analizė rodo, kad

nuostatas.

studentai neabejoja, kad universitetų

Situacija buvo įvertinta spalio 19 d.

kai kurie universitetai (tokių yra 12)

tinklo pertvarka Lietuvoje reikalinga.

Vilniaus universiteto Kauno humani­

priima studentus su tokio lygmens

Tačiau viešojoje erdvėje paskelbta

tarinio fakulteto tarybos posėdyje.

informacija apie darbo grupės pasiū­

Tarybos nariai, dėstytojai ir studentų

mažiausiu balu į valstybės nefinan­ suojamas vietas, kuris būdingas

lymus dėl Lietuvos universitetų tinklo

atstovybės nariai galvoja, kad svar­

kolegijoms (nuo 1,6 iki 6,6 balo).

optimizavimo sukėlė didelį fakulteto

biausia - vadovautis kokybės kriteri­

Remiantis jau vien šiais mūsų siūlo­

studentų nerimą. Esame įsitikinę, kad

jais, todėl būtina objektyviai įvertinti

mais kriterijais, galima atskirti studijų

aukštojo mokslo reforma turėtų būti vykdoma ne tendencingai ir subjek­

esamų universitetų būklę. Pavyzdžiui,

programas, kurios yra ne universite­

pakaktų viešai paskelbti ir palyginti

tinio lygmens.

tyviai - maskuojant pragmatiškus

2010 ir 2011 m. priimtų studijuoti į

grupinius interesus, o pagal aiškius

Lietuvos universitetus (į valstybės

kriterijus ir atsižvelgiant į valstybės

finansuojamas ir nefinansuojamas

pažangos poreikius.

vietas) pasirengimo lygį, kad koky­ binė stojančiųjų j VU atrankos riba

Paskelbtas rekomendacijas (www.

smm.lt/smt/siulymai/index.htm') ver­ tiname kaip ad hoc nuomonę, pri­ metamą universitetų akademinei

(ne mažiau kaip 10,4 balo, kai j MRU įstojama ir su 2,6 balo) būtų akivaizdi

negali būti pažeidžiami akademi­

ir atitinkamai įvertinta. Kol kas Lietu­

bendruomenei. Viešumo stoka iraka-

nės bendruomenės - studentų ir

voje vienintelis Vilniaus universitetas

deminės bendruomenės nuomonės

dėstytojų - teisėti lūkesčiai ir teisi­

griežtai laikosi stojančiųjų kokybinės

ignoravimas kenkia Lietuvos aukštojo

nio saugumo garantai, negali būti

mokslo pažangos kelio paieškai. Kaip

pažeidžiama studento konstitucinė

rodo visuomenės nuomonės ir rinkos

laisvo pasirinkimo teisė", - teigiama

tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai"

studentų mitingo rezoliucijoje.

atrankos principo -Vilniaus universi­ tetas nepriima studentų, kurių kon­ kursinis balas mažesnis nei 10,4.

Kaune, tiek visoje Lietuvoje. 2011 m.

priėmimo į Lietuvos universitetus

duomenų (www.lamabpo.lt) analizė leidžia argumentuotai teigti, kad fakultetas, atsižvelgiant į įstojusių į

jį studentų balų lygį, yra konkuren­ cingas ne tik tarp Kauno mieste vei­

kiančių universitetų (KTU, VDU, ISM, ASU) ir jų padalinių, bet ir tarp kitų

Lietuvos universitetų padalinių. Jokių argumentų prijungti jį prie bet kokios

kitos aukštosios mokyklos nėra.Todėl fakulteto akademinė bendruomenė

Minimalus įstojusiųjų į valstybės

klausia, kodėl stipresniojo pozicijas

Fakulteto darbuotojų iniciatyva

buvo parengta ir išplatinta peticija

„Už Vilniaus universiteto Kauno

humanitarinio fakulteto mokslinės

ir akademinės veiklos tęstinumą Vil­ niaus universiteto sudėtyje". Joje ka­

tegoriškai prieštaraujama dėl Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio

fakulteto prijungimo prie Vytauto

Didžiojo universiteto. Reiškiamas įsitikinimas, kad „didelių universite­

tinių konglomeratų kūrimas gerokai sumažins ir net panaikins vidinį kon­

kurencingumą, o tariamo universa­

atlikta apklausa, beveik pusė Lietuvos

Savo nepasitenkinimą planuojama

finansuojamas vietas VU KHF balas

tiek Lietuvoje, tiek Rytų Europoje,

gyventojų net neturi nuomonės apie

universitetų pertvarka fakulteto stu­

(14,12) yra aukštesnis už tokį patį

tiek pasaulyje užimantį Vilniaus

aukštojo mokslo reformą (www.de/fi.

dentai išreiškė ir kreipimesi į Vilniaus

priėmimo į Vytauto Didžiojo univer­

universitetą siekiama suskaidyti - jo

It/archive/article.php?id=46266167).

universiteto rektorių prof. B. Juodką.

padalinį (Kauno humanitarinį fakulte­

pobūdžio rekomendacija pažeidžia

tą) prijungti prie silpnesniojo - VDU?

fakulteto akademinės bendruomenės

VU KHF studentai siūlomoje refor­

Rektoriaus atsakyme studentams

sitetą (į valstybės finansuojamą vietą) balą - 12,66 ir į Kauno technologijos

lumo siekis niveliuos specializuotus,

skirtingas tradicijas puoselėjančius

universitetus". Teigiama, kad tokio

moje įžvelgia mėginimus pažeisti jų

pabrėžiama svarbiausia fakulteto iš­

universitetą - 12,42. Tačiau tikroji

2010 m. reitingo duomenimis, iš 6000

teises ir lūkesčius: tiek studentų, pa-

teisėtus lūkesčius studijuoti pasirink­

likimo sąlyga - jo konkurencingumas

kokybinė takoskyra labiausiai išryš­

pasaulio universitetų VU yra 677 po­

sirinkusiųVU KHF siūlomas bakalauro

tame Vilniaus universitete irjį baigti,

Kauno aukštųjų mokyklų aplinkoje.

kėja palyginus minimalius balus, su

zicijomis aukščiau už VDU. Pabrėžtina

ir magistro studijų programas, tiek

todėl spalio 18 d. išėjo į Kauno mies­

Rektorius išreiškė įsitikinimą, kad

kuriais studentai buvo priimti į vals­

tai, kad per metus VU reitingas kilo,

pedagoginio ir mokslinio personalo,

to gatves. Kartu su Vilniaus dailės

vidinę universiteto struktūrą turi

tybės nefinansuojamas vietas šiuose

o VDU atvirkščiai - gerokai (net 387

įvykdžiusio kvalifikacinius atestacijos

akademijos Kauno dailės fakulteto,

nustatyti pats universitetas, o ne po­

universitetuose. Mažiausias 2011 m.

pozicijomis) nusmuko, palyginti su

reikalavimus ir laimėjusio konkursus

VU KHF į valstybės nefinansuojamą

2009 m.

eiti atitinkamas pareigas Vilniaus

Lietuvos kūno kultūros akademijos

litikai. O apie mūsų fakulteto, kaip VU

ir Antano Stulginskio universiteto

padalinio misiją, pasak B. Juodkos,

vietą įstojusiojo balas yra 10,56, o

Vilniaus universiteto Kauno huma­

studentais jie protestavo prieš ke­

spręs naujai išrinkta Vilniaus universi­

nitarinio fakulteto tarybos posėdyje

tinimus panaikinti jų Alma Mater

teto taryba, kuri bus suformuota, kai

Vytauto Didžiojo universitete - 8.Tuo tarpu LŽŪU jis tesiekia 1,6 balo, KU,

autonomiškumą.

Seimas patvirtins naują VU statutą.

ŠU - tik 2,2 balo, VPU, VGTU, KTU -2,4

VU KHF akademinės bendruo­

kalauja pagarbos universitetinių

nutarta:

universiteto Kauno humanitariniame fakultete.

Akademinė bendruomenė rei­

VU KHF studentų paskelbtoje re­

Studentų nerimą ir nepasitenkini­

balo, MRU - 2,6 balo. Tokio lygmens

menės- studentų, dėstytojų ir dar­

tradicijų tęstinumui, viešumui ir sa­

zoliucijoje reikalaujama, kad vykdant

mą dėl nepamatuotų reformatoriškų

mažiausias įstojusiojo į valstybės

buotojų- nuomonė vieninga: KHF

vivaldos principams. Su universiteto

Lietuvos didmiesčių universitetų

sumanymų supranta ir palaiko visa

nefinansuojamą vietą balas būdingas

turi išlikti VU fakultetu. Universiteto

bendruomene turi būti kalbamasi,

optimizaciją Vilniaus universiteto

fakulteto bendruomenė, susirūpi­

kolegijoms.

vidinę struktūrą turi teisę nustatyti

todėl bet kokie reformatoriški suma­

Kauno humanitarinis fakultetas būtų

nusi dėl to, kaip tokie neatsakingai

Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių

pats Vilniaus universitetas.

nymai turėtų būti viešai aptariami ir

suvokiamas ir vertinamas tik kaip

skelbiami rekomendacinio pobūdžio

integrali Vilniaus universiteto dalis.

pasiūlymai artimiausiu metu paveiks

studijų kokybės rodiklių VU Kau­ no humanitariniame fakultete yra

kokybės tradicijas, yra konkurencin­

pagrindžiami solidžiais argumentais, o ne diegiami vadovaujantis vienpar­

„Vykdant aukštojo mokslo reformą

besirenkančiųjų Vilniaus univer­

aukštesnis nei kitų universitetų tiek

gas ne tiktarp Kauno universitetų, bet

tiniu principu.

VU KHF turi gilias studijų proceso

In memoriam

Profesoriui, kurį tobulėti skatino studentai Spalio 16 d. atsisveikinome su žymiu Lietuvos ekonomistu, ilgamečiu Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto profesoriumi, habilituotu socialinių mokslų daktaru Vladu Gronsku. „Mano profesinei veiklai didžiau­ sią įtaką darė studentai. Visą laiką jaučiau auditorijos psichologinį spaudimą. Tai skatino mane kelti savo kvalifikaciją, sparčiau kopti

(1997), „Prekinė verslininkystė ir natūrinė ūkinė veikla" (2001), „Eko­

no humanitarinis fakultetas), kuriame dirbo iki pensijos.

nominė analizė" (2005), mokomąją knygą„Ekonominės minties istorijos

1973 m. V. Gronskas apgynė kan­ didato (dabar daktaro) disertaciją, 1977 m. jam suteiktas docento vardas.

pagrindai" (2007), daugelį mokymo priemonių, per 200 straipsnių. Prof.

V. Gronskas sėkmingai vadovavo

pos Parlamento ir Lietuvos Seimo

1985 m. apgynė daktaro (dabar habili­

doktorantų disertacijoms, dalyvavo

nariai.

tuoto daktaro) disertaciją. 1983-1993

disertacijų gynimuose kaip tarybos

Visi, kuriems teko garbė bendrauti

m. buvo Politinės ekonomijos kate­

narys ar oponentas. Paskutiniais

ar bendradarbiauti su prof. V. Grons­

dros vedėjas. 1985 m. jam suteiktas

gyvenimo metaisjis nagrinėjo prekių

ku, visada jautė jam didelę pagarbą

tiekimo rinkai ir gėrybių gaminimo

dėl jo paprastumo, kantrybės, pa­

šeimai vartoti sąveikos problemas mišrios ekonomikos sąlygomis.

garbos pašnekovui. Tai buvo ypač šviesi ir inteligentiška asmenybė. Šis

Beveik dvidešimt metų prof.

V. Gronskas buvo „Inžinerinės eko­

žmogus savo teoriniais ieškojimais

Savo žinias studentams ir kole­

goms prof. V. Gronskas perdavė ne tik skaitydamas jiems paskaitas ir

vadovaudamas jų moksliniams ty­ rinėjimams. Profesoriaus moksliniai

garbūs prof. V. Gronsko kolegos žymūs Lietuvos ekonomistai ir mokslininkai iš Švedijos, Suomijos,

Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Euro­

kūrybingas ir neįtikėtinai darbštus

nomikos" redakcinės kolegijos narys,

uždegė daugelį savo studentų,

su dideliu moksliniu kruopštumu ir užsidegimu prisidėjo tobulinant moks­ linio žurnalo straipsnių kokybę. Šiame

parengė juos atsakingam akademi­

Aukštadvario apylinkėse, čia baigė

mechanizmas" (1981), „Visuomenės

žurnale jis pats publikavo nemažai

reprodukcijos struktūra" (1983),

tete studijavo ekonomiką. 1965 m.

„Verslo ekonomika" (1993), „Verslas,

vertingų mokslinių straipsnių ir kolegų monografijų ir vadovėlių recenzijų.

jaunas VU Ekonomikos fakulteto

pseudoverslas, antiverslas" (1995), „Prekinės verslininkystės rizika"

VU Kauno humanitarinio fakulteto Sociokultūrinių tyrimų institutas

absolventas buvo nukreiptas į tada

nomikos sąlygomis problemati­ kai. Šiuose renginiuose dalyvavo

interesai apėmė labai platų ekono­ mikos teorijos klausimų spektrą.

Jis parašė monografijas „Ūkiskaitos vidurinę mokyklą, Vilniaus universi­

1940 m. vasario 14 d. vaizdingose

prof. V. Gronsko seminarų, skirtų darnaus vystymosi mišrios eko­

besikuriantį Vilniaus universiteto Kauno vakarinį fakultetą (dabar Kau­

pedagoginis profesoriaus vardas.

pedagoginės mokslinės karjeros laiptais" - rašė prof. V. Gronskas.

Būsimasis profesorius gimė

2002-2006 m. organizavo ciklą

niam ir moksliniam darbui Lietuvos

gerovės ir mokslo labui.

Labai pasigesime šio puikaus, šilto ir profesionalaus Žmogaus...

Tikro akademinio šviesulio.

VU Kauno humanitarinio fakulteto bendruomenė

universitas

q

2011 m. lapkritis

vilnensis

0

♦

f f f fakultetuose___________________

m memoriam-,

Lietuva galėtų tapti Europos Singapūru Ekonomikos fakultete (VU EF) viešėjęs garsus ekonomistas iš Honkon­ go dr. Kui-Wai Li visą savaitę skaitė paskaitas studentams ir surengė viešą seminarą-diskusiją „Ekonomizmas ir Rytų Azijos plėtra“.

Lietuvos ekonomistų asociacijai ir EF pavyko pasikviesti dr. Kui-Wai Li, vieną garsiausių Azijos ekonomikos ekspertų, tik bemaž po metų derybų.

Dėstytoją pasisekė įkalbinti netiktrumpai viešnagei, ekonominės analizės ir planavimo magistro studijų programos studentai visą savaitę galėjo lankyti jo paskaitas kaip pasirenkamąjį dalyką ir laikyti egzaminą.Tai buvo iš tiesų unikali galimybė semtis žinių iš dėstytojo, kuris yra laukiamas garsiausiuose Europos, Azijos ir Amerikos universitetuose.

Ekonomistas seminare pabrėžė, kad sėkminga Azijos ekonominė plėtra puiki patirtis, kurią galima plačiai taikyti visame pasaulyje.„Lietuva galėtų tapti centru, panašiu į Singapūrą Azijoje. Juk Lietuva yra Europos centre: šiaurėje Skandinavijos šalys, rytuose Rusijos rinka, vakaruose - vėl daugybė rinkų.

Galėtumėte visas šias rinkas sujungti ir tapti centru, kuriame būtų daugybė itin stiprių Europos rinkos specialistų, ekspertų", - siūlė dr. Kui-Wai Li. Kalbėdamas apie sėkmingą Honkon­ go ekonomikos plėtrą, ekonomistas teigė, kad vienas svarbiausių dalykų šalies stabilumas ir ilgametės strate-

D. Mieliauskaitės nuotr.

gijos turėjimas. Jei keičiantis politinei valdžiai kinta ir ekonominė aplinka, įstatymai, strategija - šalis niekuomet nepritrauks didelio užsienio verslininkų susidomėjimo. „Aišku, kalbant apie gyvenimą - pas mus atotrūkis tarp socialinių sluoks­ nių milžiniškas. Ieškodami geresnio gyvenimo jaunuoliai iš kaimo keliasi gyventi į miestus, nes užtenka išvažiuoti už miestų ribų, ir pamatai visai kitokį kraštą. Beje, Honkongas turi autono­ miją, tačiau drauge esame ir Kinijos dalis, į kurią nuolat plūsta neišsilavinę kinai. Mes išsprendėme šių imigrantų problemą - neizoliavome jų, bet apmo­

kėme ir pavertėme specialistais, kurie dar labiau prisideda prie ekonominės plėtros", - pasakojo svečias. Jis patarė verslininkams labiau susidomėti Kinija.

Kinija - ne tik galinga eksportuotoja, iš kurios prekės plūsta į viso pasaulio šalis, bet drauge ir milžiniška rinka. Kinijoje sparčiai auga vidurinė klasė, o drauge ir vartojimas, taigi Europos verslininkams dabar pats metas susimąstyti, ką jie ga­ lėtų pasiūlyti šiai milžiniškai rinkai.

Dr. Kui-Wai Li studijavo ir stažavosi įvairiose aukštosiose mokyklose visame pasaulyje: Honkonge Raimondi koledže, D. Britanijoje Keningtono koledže, Kembridžšyro koledže, Karalienės Marijos koledže, Londono universitete, Olandi­ joje Socialinių mokslų institute, JAV Har­ vardo universitete. Ne mažiau įspūdinga ir ekonomisto darbinė veikla. Jis yra šešių knygų autorius, rašo ir publikuoja straipsnius, kartu su kitais ekonomistais dalyvauja įvairiuose moksliniuose pro­ jektuose, dėsto ne tik Honkongo miesto universitete, bet ir nuolat keliauja po pasaulį. Jį kviečia skaityti paskaitų, rengti seminarų, dalyvauti konferencijose tiek aukštosios mokyklos (tarp jų Ženevos, Toronto,Tokijo ir vienas prestižiškiausių Jeilio universitetai), tiekįvairūs mokslo ir tyrimų centrai, ekonomistų asociacijos, valdžios institucijos. Dr. Kui-Wai Li yra aktyvus įvairių asociacijų ir komitetų narys bei vadovas. Jis dažnai kalbinamas žurnalistų kaip Honkongo, Kinijos ir visos Azijos ekonomikos ekspertas: yra davęs interviu BBC,„Voice of America", „The New Vork Times", „The Time Ma­ gazine", „Associated Press" ir daugeliui kitų tarptautiniųir vietinių radijo,TV bei spaudos atstovų.

EF inform.

Vilniaus universitetą aplankys šimtas Šiaurės šalių kalbų lektorių Lapkričio 10-12 d. Vilniaus universite­ te rengiama Šiaurės šalių kalbų lektorių konferencija, kuri suburs danų, islandų, norvegų, švedų ir suomių kalbos ir kultūros dėstytojus iš Rytų ir Pietryčių Europos šalių universitetų: Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Bulgarijos, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ser­ bijos, Baltarusijos ir kt. Konferencijos tikslas - sustiprinti ir atnaujinti žinias apie kalbą, literatūrą ir visuomenę, taip pat sudaryti sąlygas dalyvių patirties sklaidai ir kontaktų užmezgimui.

Konferenciją organizuoja Skandinavistikos studijas užsienyje koordinuo­ jantis komitetas (Samarbetsnamnden for Nordenundervisningen i utlandet) ir Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras. Konferencijos pranešimai

bus skirti kalbos politikai Šiaurės šalyse, kalbos mokymo internetu ypatybėms, kompiuterinių kalbos mokymo laboratorijų iššūkiams ir galimybėms ir kt. Dalyviai turės ga­ limybę diskutuoti ir „nacionalinėse grupėse" - atskirai aptarti aktualias savo dėstomos Šiaurės šalies kalbos problemas ir naujoves.

Kartu su šia konferencija bus rengia­ mas ir susitikimas su Šiaurės šalių rašy­ tojais, kurį kasmet organizuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Šiau­ rės šalių ambasados Lietuvoje ir VU Skandinavistikos centras. Jau ketvirtus metus į Vilnių kviečiami rašytojai, kurie kuria panašiomis temomis. Anksčiau nagrinėtos imigracijos, provincijos ir šeimų sagų temos, o šiemet pakviesti

rašytojai, kuriantys fiktyvias autobio­ grafijas: Clausas Beck-Nielsenas (Da­ nija), Taija Tuominen (Suomija), Seimą Lonning Aaro (Norvegija) ir Kristianas Lundbergas (Švedija). Ši konferencijos dalis skiriama plačiajai visuomenei, ji vyks anglų kalba ir bus nemokama.

Daugiau informacijos apie šį renginį: http://norden.lt.

Skandinavistikos studijas užsienyje koordinuojantis komitetas skatina Šiaurės šalių kalbų mokymą, siekia vie­ šinti Šiaurės šalių kultūrą užsienio uni­ versitetuose ir visuomenėje apskritai.

Komitetas, pavaldus Šiaurės ministrų tarybai, remia įvairius tarptautinius dėstytojų inicijuotus renginius.

Rugsėjo 16 d. eidamas 74-uosius metus mirė pasaulinio garso baltistas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos MA narys korespondentas, habilituotas daktaras Aleksas Stanislovas Girdenis.

Profesorius A. Girdenis gimė 1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose, Mažeikių r. Studijavo Vilniaus universitete, čia perėjo visas mokslinės karjeros pakopas ir iki 2007 m. dėstė fonetiką, fonologiją, dialektologiją bei kitus kalbotyros dalykus. Profesorius ilgą laiką vadovavo VU Eks­ perimentinės fonetikos laboratorijai, Bendrosios kalbotyros katedrai, redagavo „Kalbotyros“ žurnalo sąsiuvinį, skirtą lietuvių kalbai, aktyviai dirbo „Baltisticos“ redaktorių kolegijoje. 1984—1989 m. A. Girdenis buvo VU Filologijos fakulteto dekanas. Išrinktas Lietuvos MA (1996) ir Milano kalbininkų draugijos (1986) nariu korespondentu, Šiaulių universiteto garbės daktaru (2001). Apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2002).

Svarbiausi profesoriaus A. Girdenio mokslo darbai: „Teoriniai lie­ tuvių fonologijos pagrindai“ - viena iš nedaugelio lietuviškų teorinių kalbotyros monografijų, „Kalbotyros darbai“ (3 tomai), „Žemaičių dzūkai“, „Taip šneka tirkšliškiai“. Už fonologijos, dialektologijos ir kalbos istorijos tyrimus 2008 m. A. Girdeniui paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija, anksčiau - profesoriaus Jono Kazlaus­ ko premija. A. Girdenis parengė du svarbiausius žemaičių raštijos paminklus - 1759 m. „Ziwatą“ ir XIX a. rankraštinį veikalą „Purpura iszganima mukos Iesusa“, paskelbė kelis šimtus straipsnių įvairiais baltų kalbotyros klausimais. Negalima nepaminėti svaraus A. Girdenio in­ dėlio į „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“ (keli leidimai lietuvių, rusų ir anglų kalbomis), „Lietuvių kalbos enciklopediją“ (du leidimai). Šie veikalai irgi įvertinti mokslo premijomis.

A. Girdenio mokslo darbai - pirmiausia fonologijos ir dialektologi­ jos studijos - yra didis įnašas į baltų ir teorinę kalbotyrą. Profesorius praturtino mokslą ne tik vertingomis teorinėmis knygomis, gausiais straipsniais, poleminėmis recenzijomis, bet ir žemaičių raštijos pa­ minklų leidimais ir tyrimais, pagaliau - nepamirštamais pranešimais ir diskusijomis konferencijose, įkvėptomis paskaitomis. O kiek tūks­ tančių puslapių sutranskribuota žemaitiškų tekstų, kurių tik mažą dalį yra publikavęs, komentavęs...

Netikėta mirtis išplėšė iš mūsų tarpo idėjų generatorių, atsidavusį mokslo tiesos ieškotoją, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėją ir mokytoją, išugdžius} per 30 mokslo daktarų, dirbančių kone visose šalies aukštosiose mokyklose, Lietuvių kalbos institute, Latvijoje.

Talento įvairiapusiškumu ir originaliomis idėjomis su A. Girdeniu mažai kas galėjo lygintis, o kur dar fenomenalus Profesoriaus darbš­ tumas ir energija.

Kolegos ir buvę mokiniai prisimename A. Girdenį kaip gilų ir išskir­ tinai plataus akiračio kalbininką, teoretiką, eksperimentininką, puikų baltų kalbų ir tarmių žinovą. Profesorius gerai mokėjo ir nepaprastai mylėjo savo gimtąją šiaurės žemaičių tarmę, ja rašė eilėraščius, traukė dainas. Jo galingo balso labai trūks Vilniaus universiteto skliautams.

Vilniaus universiteto bendruomenė

FilF Skandinavistikos centro inform.

EF mokslininkės dalyvavo konferencijoje Gruzijoje VU Ekonomikos fakulteto docentė Larisa Belinskaja ir profesorė Gindra Kasnauskienė spalio pabaigoje dalyvavo tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Dabartinės ekonomikos problemos vykstant globalizacijai“ Gruzijoje, Ivane Javakhishvilio Tbilisio valstybinio universiteto P. Gugushvilio ekonomikos institute.

Dviejų dienų konferencijoje dalyva­ vo keliasdešimt ekonomistų iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Bulgarijos ir kitų šalių. Lietuvos atstovės konferencijo­ je buvo sutiktos ypatingai. „Buvome vienintelės moterys, kurioms suteikta teisė daryti pranešimus ir dar plena­ riniame posėdyje", - pasakojo doc.

L. Belinskaja. Ji konferencijoje skaitė pranešimą„Rizikos valdymas ir sukčia­ vimai įmonėse", kuriame pateikė tyri­ mo informaciją, kokią žalą įmonėms daro darbuotojų sukčiavimai ir kokių efektyvių kontrolės priemonių būtų galima imtis. Prof. G. Kasnauskienė pranešime „Emigrantų piniginių per­

laidų ekonominės pasekmės" pateikė savo išanalizuotą Lietuvos ir Lenkijos pavyzdį ir pasiūlė rekomendacijas dėl emigrantų piniginių perlaidų regulia­ vimo politikos.

Kolegos palankiai įvertino Lietuvos atstovių pranešimus. „Konferencijos uždarymo vakare suskambėjo... Lie­ tuvos himnas! Visi klausė atsistoję.

Mus tikrai sugraudino toks išskirtinis dėmesys, nes, be Lietuvos himno, buvo grojamas tik pačių šeimininkų - Gruzi­ jos himnas“, - pasakojo docentė. „Viešnagės metu pastebėjome, kad Gruzijos finansinė padėtis dar blogesnė nei Lietuvos, juk jie neturi

jokių Europos Sąjungos paramos fondų-verčiasi patys. Tačiau gruzinai vis viena optimistiškai žiūri į ateitį. Iš tiesų buvo įdomu ne tik pasikalbėti su jais apie ekonomiką, bet ir aplankyti keletą turistinių objektų, pasigrožėti jų nuostabia gamta", - pasakojo ekonomistės. Užsimezgus šiltiems kolegiškiems santykiams tikėtina, kad ateityje Gruzijos atstovų sulauksime ir Lietuvoje organizuojamose konferen­ cijose, galbūt pavyks užmegzti ir rim­ tesnius bendradarbiavimo santykius rengiant dėstytojų ir studentų mainų programas.

EF inform.

EF mokslininkės prof. G. Kasnauskienė ir doc. L. Belinskaja su kolegomis

iš Gruzijos. Nuotr. iš asm. arch.

universitas

2011 m. lapkritis

9

vilnensis

____________________________________________________________________ f f f

„Biotechnika 2011": galime konkuruoti pasauliniame biotechnologijų sektoriuje Prof. Lilija KALEDIENE, GMF Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros vedėja

Lietuvos biomokslų stendas - prestižinėje parodoje Pagrindinės šiemetinės parodos temos buvo biopaslaugos, maisto ir pramonės technologijos. Per tris dienas parodą aplankė per 11 000 lankytojų.

Lietuvos nacionaliniame stende Vš) „Versli Lietuva" iniciatyva pirmą kartą dalyvavo trys verslo bendrovės ir keturios mokslo institucijos: UAB„Biotechpharma", UAB „VVorkshop of Photonics", UAB „Biocentras", KTU Maisto mokslo, technologijų ir kompetencijos centras, VU Gamtos mokslų fakultetas, VU Biochemijos institutas irVU Biotech­ nologijos institutas. Iki šiol Lietuvos atstovai nėra dalyvavę „Biotechnikos" parodose. Todėl nenuostabu, kad Vo­ kietijos lietuviai sakė trynę akis ir vis tiek negalėję patikėti, kad mato Lietuvos biomokslų stendą. VšĮ „Versli Lietuva" pastangomis stendas išsiskyrė savo

Spalio 11-14 d. Hano­ veryje vyko paroda „Biotechnika 2011“, ku­ rioje dalyvavo daugiau kaip 600 kompanijų iš 28 valstybių, tarp jų pirmą kartą - Lietuvos atstovai.

Lietuvos

stendo lankytojai.

I. Šulcienės

gražiu mėlynu ir baltu apipavidalinimu ir buvo gerai matomas beveik iš visų parodos paviljono vietų.

Lankytojų vilionės: nuo šviežių vaisių kokteilių iki cimbolų Daugiausia parodoje buvo atstovau­ jami įrangos kūrėjai ir platintojai. Prieš gerą dešimtmetį dalyvavimas panašio­ je parodoje turbūt būtų sukėlęs liūdesį matant naujausią įrangą, kurios negali įsigyti. Dabar vaikščiodami po parodą galėjom konstatuoti, kad nacionalinių kompleksinių programų skiriamomis lėšomis esame įsigiję naujausią ir

Lietuvos stendas parodoje „Biotechnika 2011“. Dr. G. Žvirblio (Biotech­ nologijos institutas) nuotr.

(agentūra „Versli Lie­

tuva“) nuotr.

geriausią įrangą. Parodos dalyviai stengėsi įvairiais būdais atkreipti lan­ kytojų dėmesį. Į Europos rinką besi­ veržiantys Korėjos gamintojai viliojo lankytojus naujais prietaisais, kuriuos įsigijus tektų naudoti įvairias vienkar­ tines sistemas ir ilgam susisaistyti su gamintoju. Jų stendų kompiuterių monitoriuose visas dienas juodavo užrašai „Ieškomi platintojai". „Thermo Scientific" atstovai, pasinaudoję ankstesne UAB„Fermentas" patirtimi, lankytojus vaišino vaisių kokteiliais, skelbdami šūkį„Fresh fruits - fresh ideas". Irano stende, nuklotame tau­ tiniais audeklais, buvo reklamuojami įvairūs biopreparatai. Patys atstovai visas dienas skaitinėjo kažkokią lite­ ratūrą ir iš padilbų nedraugiškai ste­ bėjo lankytojus. Išdidžiai, be didesnės reklamos savo optiką pristatė„Nikon", „Olympus", „Leica", „Zeiss" įmonės.

Stenduose buvo išdėlioti naujausi mikroskopų modeliai, kuriuos buvo galima sukioti kiek panorėjus. Kokybė ir patikimumas buvo akivaizdūs. Paro­ doje savo leidinius pristatė mokslinių knygų, žurnalų leidyklos, tokios kaip „Springer", buvo nemokamai dalijami naujausi „Natūra" numeriai. Leidyklų stenduose buvo galima įsigyti nau­ jausių knygų, tačiau jų kainos greičiau baidė, nei viliojo lankytojus. Pasaulyje žinomo periodinio leidinio„GEN: Genetic Engineering and Biotechnology

„VU bičiuliui - garbingas Prancūzijos apdovanojimas Gintarė TAMAŠAUSKAITĖ, VU doktorantė, Teisės fakulteto Darbo teisės insti­ tuto narė

*

Profesorius O. Seulas - socialinių mokslų daktaras, vienas žymiausių Prancūzijos bei Vokietijos ir Europos universitetų akademinio bendra­ darbiavimo puoselėtojų, nuoširdžiai profesine patirtimi ir prancūzų bei vokiečių kontinentinės teisės kultūra besidalijantis mokslininkas.

Jau dešimtmetį didelė akademinė bičiulystė profesorių sieja su VUTeisės fakulteto mokslininkais ir studentais: ERASMUS mainų programa, aka­ deminiai mokslo projektai Vilniuje, Minske ir Tbilisyje. Profesorius, šiltai prisimindamas dabartinio Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekano tarptautiniams ryšiams ir mokslui doc. dr. T. Davulio, dr. G. Urbanavi-

Liepos 4 d. J. E. Pran­ cūzijos ambasadorius Lietuvoje Franęois Laumonier’as apdova­ nojo Paryžiaus Ouest Nanterre La Dėfense universiteto profesorių Otmarą Seulą Nacionali­ nio ordino už nuopelnus Riterio kryžiumi (pranc.

Chevalier de l’ordre national du mente). čiūtės ir D. Prapiestytės geranorišką palaikymą ir pagalbą, pripažino, kad „viskas prasidėjo nuo 2002 m. pasirašyto„Erasmus-Socrates" susitarimo su vienu seniausių Europoje - presti­ žiniu Vilniaus universitetu: tai buvo pirmieji istoriniai ryšiai, užmegzti

Paryžiaus Quest Nanterre La Dė­

fense universiteto profesorius O. Seulas

News" redaktorius Johnas Sterlingas aplankęs Lietuvos stendą pasigyrė turintis lietuviškų šaknų: jo seneliai išeiviai iš Lietuvos. Tiesa, redaktorius niekada nekalbėjo lietuviškai, kaip ir jo tėvai, tačiau prisiminė, kad jo mama mokėjo kelis lietuviškus žodžius ir supykusi ant sūnaus sušukdavo:„Jėzus Marija, Juozapai šventas!" To, kaip redaktorius ištarė šią frazę, pakartoti neįmanoma, tačiau prisiminus links­ ma iki šiol. Parodos metu buvo orga­ nizuojami įvairūs moksliniai seminarai ir naujos įrangos pristatymai. Viename tokiame pristatyme, kad atkreiptų visų dėmesį, šveicarų kompanija pasamdė cimbolais grojantį muzikantą.

Vokietijos jaunimą domina mokslas Lie­ tuvoje Dalyvavimas parodoje įtikino, kad šiandien mokslas trina skirtumus tarp Europos Sąjungos valstybių. Mūsų stende apsilankė nemažai Vokietijoje studijuojančių jaunuolių, kurie galvoja apie studijas svetur. Juos domino ga­ limybė biomokslus studijuoti VU magistrantūroje, doktorantūroje. Buvo jaunų mokslo daktarų, kurie norėtų padirbėti Lietuvos biotechnologijų įmonėse. Jaunuoliai, įgiję biomedicinos mokslų bakalauro diplomus ir teisės arba ekonomikos magistro

Vidurio ir Rytų Europos šalyse, vė­ liau prisijungusiose prie Europos Sąjungos".

Prie 2002 m. profesoriaus iškeltos prancūzų, vokiečių ir lietuvių vasaros teisės mokyklos idėjos įgyvendinimo entuziastingai prisidėjo VU Teisės fakultetas, bendradarbiaudamas su Vokietijos Frankfurto prie Maino ir Paryžiaus Ouest Nanterre La Dėfense universitetais. Šiemet jau aštuntąją

vasarą surengtoje mokykloje VU Tei­ sės fakulteto dekanas prof. habil. dr.

Vytautas Nekrošius pabrėžė projekto, kuriame paskaitas skaitė kelios dešim­ tys žymių Europos bei Lietuvos moks­ lininkų ir dalyvavo per 40 studentų iš Vokietijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Lietuvos, reikalingumą ir sėkmę.

Profesorius O. Seulas prisideda nuo 2003 m. rengiant Prancūzijos teisės mokyklą: Paryžiaus Ouest Nanterre La Dėfense universiteto dėstytojai VU Teisės fakultete suteikia Prancūzijos teisės pagrindinių dalykų žinių Lietu­ vos teisės studentams ir praktikams.

Nuolatinė įvairiapusė tarptautinė akademinė partnerystė padeda Vilniaus universiteto mokslininkams ir studentams kolektyviai įsitraukti į dialogą dėl bendros Europos teisės ateities ir intelektualiai bei ambicingai jame dalyvauti.

laipsnius, rinktųsi darbą biotechnolo­ gijų įmonių patentavimo, rinkodaros skyriuose. Nestebino jaunuolių iš Azijos, kurie studijuoja Vokietijoje, noras susirasti darbą Europoje, nes kitaip jiems teks grįžti namo, kur ekonominės sąlygos jų nebetenkina.

Tačiau nustebino jaunųjų vokiečių noras studijuoti mūsų šalyje. Pasau­ linė krizė sumaišė žmonių judėjimo kryptis. Paklausti, ar patogu taip toli išvažiuoti nuo namų, kur daugybė prestižinių mokslo įstaigų, jaunuo­ liai nustebo, nes, jų manymu, trys valandos kelio lėktuvu - tai tie patys namai. Juos domina naujos galimy­ bės, nauji iššūkiai. Klausimai, kuriuos jie pateikė VU atstovams, parodė, kad jaunuoliai motyvuoti, žino, ko siekia ir kur norėtų tęsti studijas, turi tinkamą pasirengimą. Todėl šiandien desperatiškas valdininkų šauksmas „Grąžinkime nutekėjusius protus" praranda aktualumą. Daugybė kitų valstybiųjaunuoliųturi noro ir galimy­ bių pakeisti laimės ir dažnai geresnės buities ieškoti išvykusius lietuvaičius.

Matyt, artėja laikas, kai, apsvarsčius visus „už ir prieš", teks įvesti studijų programas užsienio kalbomis.

Galime konkuruoti pasauliniame biotech­ nologijų sektoriuje Studijuojantis jaunimas gausiai lankė„Biotechnikos 2011" parodą - irtai įrodo, kad šiandien biotechnologijos yra technologijų lyderių sąrašuose.

Parodoje vaikštinėjo studentų grupės iš Vokietijos, pradinių klasių moks­ leiviai ir net darželinukai. Pastarųjų nevaikiškas susidomėjimas paroda kėlė nuostabą. Užsakytais autobusais į parodą atvyko studentų grupės iš Lenkijos universitetų.

Domėjimasis Lietuvos stendu rodė, kad turime stiprų mokslo potencialą, aukšto lygio specialistus, pasaulyje garsėjančias įmones ir galime konku­ ruoti pasauliniame biotechnologijų sektoriuje. Kitų metų rugsėjį Vilniuje įvyks tarptautinio lygio gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2012". Jame tarptautinei visuomenei bus pristatytos Lietuvos biotechnolo­ gijų, biomedicinos mokslų galimybės.

Kaip nurodė Všį„Versli Lietuva" projek­ tų vadovė L. Šarkaitė, tai bus pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje ir didžiausias Baltijos šalyse, jo metu vyks įvairūs seminarai, parodos, indi­ vidualūs susitikimai. Forume turėtų dalyvauti daugiau biotechnologų ty­ rėjų, kurie pristatytų savo mokslo idė­ jas, lygiagrečiai galėtų vykti karjeros mugė, kurioje jaunimas susitiktų tiek su mokslo, tiek su verslo atstovais.

universitas

10

2011 m. lapkritis

vilnensis

f f paveldas Apie Didžiojo kiemo freskas - neskelbtas Vlado Drėmos straipsnis Nijolė BULOTAITĖ, VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Jau antrus metus VU Didžiajame kieme darbuojasi restauratoriai. Nuėmus pastolius atsiveria spalvingi portretai, herbai, ornamentai. Spalio mėnesį, kai

pietinį sparną papuošė atidengta universiteto fundatorių galerija, kiemas suži­ bo visomis spalvomis. Atidengtos figūros domina visus: studentus, universiteto darbuotojus, svečius. Ne kartą teko klausti restauratorių, kokie būtent asmenys

čia vaizduojami, kas surašyta piliastruose, kieno tai herbai. Deja, kelis kartus

pasikalbėjusi su freskas universitete jau daug metų restauruojančios įmonės „Senoji freska" vadovu restauratoriumi Šarūnu Juršėnu supratau, kad greitai

visų atsakymų negausiu, nes dar laukiama heraldikos specialistų, menotyrininkų, istorikų tyrimų ir sprendimų. Pradėjusi ieškoti informacijos, radau naujai išleistą Vilniaus dailės akademijos leidyklos leidinį„Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai", o jame - Marijos Drėmaitės straipsnį apie tėvo palikimą. Taip sužinojau, kad jo

surinkta medžiaga apie VU ansamblį saugoma mūsų bibliotekos Rankraščių

skyriuje. Sklaidydama V. Drėmos archyvą, radau, matyt, dar neskelbtą straipsnį

apie šias Didžiojo kiemo freskas. V. Drėmos dukra restauratorė M. Drėmaitė labai maloniai sutiko, kad šis straipsnis būtų paskelbtas VU laikraštyje. Taigi linkime Restauruotos freskos Didžiajame kieme. V. Naujiko nuotr.

malonaus skaitymo.

VILNIAUS UNIVERSITETO AKADEMIJOS KIEMO POLICHROMIJA Vladas DRĖMA

Rašytiniuose šaltiniuose (1773—

naujiems šriftams įsigyti ir finansavęs

spręsti apie ten pavaizduotą asme­

konstitucijų, politinių kalendorių bei

1774 m. universiteto inventoriuje)

stambesnius leidinius.

II piliastre aiškiai matome jauną

periodinės spaudos spausdinimą ir platinimą.

pilno veido vyrą su dabitos ūseliais

nybę. (Galima tik spėlioti, kad čia galįs būti pavaizduotas arba karalius Žygimantas Augustas, arba Kazimie­

ir raudona kunigaikštiška kepure ant galvos. Ši asmenybė gali būti irgi tik

ras Leonas Sapiega, Teisės fakulteto steigėjas.)

gale taip pat meistriškai ir raiškiai nutapytas neabejotinai Vilniaus

V piliastre buvo įmūryta raudono marmuro akademijos ir universiteto įsteigimo lenta su atitinkamu loty­ nišku įrašu ir data. (Ši lenta yra išlikusi

vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio (1729-1794), universiteto kanclerio ir pirmojo Edukacinės komisijos pirmi-

Akademijos kiemo šiaurinis spar­

piliastruose pavaizduotų asmenybių

nas yra seniausia išlikusi universiteto mūrų dalis. Pirmojo aukšto rytiniame

pavardės nenurodytos, o tik pasa­ kyta, kad šio sparno fasade įamžinti Vilniaus akademijos steigėjų bei

gale trijų patalpų dalis - tai parapinės mokyklos, pastatytos dar 1513 m., liekanos. Čia iki akademijos įsteigimo

fundatorių portretai. Ligšioliniai

bandomieji polichromijų zondažai

spėtinai identifikuota kaip dar jaunas Vladislovas Vaza (1595-1648), prieš

Petras Roizijus Mauras turėjo teisės mokyklą. Antrojo aukšto mūrai iškelti 1577 m. Šio sparno galerija išmūryta

atskleidė tik dalį daugmaž atpažįsta­

valstybės sosto užėmimą. Jis uoliai

mų kai kurių asmenybių veidų. Pagal

rėmė akademiją, dovanojo jai puošnų sidabrinį skeptrą ir dažnai lankydavosi

po 1610 m. gaisro, kadangi iki tol galerija buvo medinė.Trečiojo aukšto

identifikuoti vienus spėtinai, o kitus

patalpos išmūrytos po 1748 m. gaisro

Pradedant nuo vakarinio krašto - iš kairės j dešinę:

kaip gyvenami bendrabučio kam­ bariai ir vadinosi tuomet „Naujuoju pasauliu". Šio sparno fasadas nuo Akade­

mijos kiemo pusės 1770-1775 m.

laikotarpiu visas buvo papuoštas po­ lichromine dekoracija, kuri buvo kaip

šiuos pėdsakus apytikriai galima

ir dabar įmūryta kitoje šio fasado

X piliastre - kraštiniame rytiniame

jos iškilmėse (pvz., Sarbievijaus daktarizavimo akte).

III piliastre aiškiai ir neabejotinai atpa­

vietoje.) Virš lentos ir kitų įrašų sieno­ je nutapytas Vytis raudoname fone,

kuris apie 1815 m. buvo atnaujintas

disciplinų pasaulietinimo reformas, ypač rūpinosi medicinos mokslų plė­ timu joje. Šis portretas tapytas apie

žįstame Vilniaus akademijos steigėjo ir pagrindinio jos fundatoriaus-Vilniaus

kaip Lietuvos vyriausiosios moky­ klos herbas. Šio piliastro trečiajame

1775 m. greičiausiai tapytojo Ignoto Eggenfelderio, kuris Počobuto rek-

vyskupo Valerijono Protasevičiaus

aukšte buvo iškalta gili niša, kurioje

stovėjo Marijos su kūdikiu skulptūra. Šią skulptūrą šioje vietoje pavaiz­

toriavimo laikais daug tapė Lietuvos vyriausiajai mokyklai..

kalojus Kristupas Radvila, vadinamas Našlaitėliu (1549-1616), dovanojęs

(mirė 1579 m.) su akademijos steigimo pergaminu rankoje portretą. Šis portre­

tas yra gana gerai išlikęs ir rodo gero

1575 m. akademijai savo tėvo kal­

tapytojo aukštą meninį lygį.

davo savo akvarelėje rusų tapytojas V. Sadovnikovas 1848 m. Šį reprezen­

sparne virš praėjimo vartų į Kolegijos kiemą atsektas karaliaus Stanislovo

ir užtikrintai.

I piliastre pavaizduotas pasaulietis senis balta barzda gali būti identifi­ kuojamas kaip Vilniaus vaivada Mi­

Skyrium šio kiemo vakariniame

vino įsteigtą spaustuvę ir rėmęs ją

IV piliastre tapyba nėra reikiamai

tacinį Akademijos kiemo vaizdą vėliau

savo lėšomis: skyręs 1000 guldenų

atskleista, kad būtų galima ką nors

reprodukavo J. K. Vilčinskis „Vilniaus

Augusto Poniatovskio (1732-1798) portretas visu ūgiu. Šį portretą šioje

racija pabrėžė architektūrinės kons­

albumo" litografijoje.

vietoje pavaizdavo P. Smuglevičius

trukcijos kompoziciją, išryškindama

VI piliastre turime visiškai atskleistą jauno vyro pasauliečio be galvos

1786 m. sepijoje. Bene apie šį portretą rašoma iškilmingo 1781 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiosios mokyklos

kompleksinis barokinės architektūros išbaigimas. Ši polichrominė deko­

karnizų, o ypač antrojo aukšto langų

parapetų nišių horizontalią juostą, sujungiančią visą fasadą. Nišių ryškių

apdangalo portretą. Iš jo nuopelnų

spalvų barokiniai stilizuoti augaliniai

mokyklas, įrašų lentelėje galima spėti jį esant LDK didįjį etmoną, Žemaičių

akademijai, o ypač steigiant LDK

motyvai nuostabiai pagyvino fasa­ do architektūrinę monotoniją. Šiai spalvotų nišių horizontaliai juostai tektoniškai priešpriešinta dešimties piliastrų polichromija, dalijanti fasa­

Karolį Chodkevičių (1560-1621), gar­

Stanislovo Augusto portretas su už­ rašu būtinai lotynišku „Literarum ac

VII piliastre yra atidengta vos pusė portretuoto asmens galvos. Iš at­ skleistos dalies tipinės kepurės ir ūsų

pilioriams.

Antrojo aukšto piliastrų plokštu­ mos panaudotos figūrinei portretinei

buvo išstatytas nuostabiai ugnimis iliuminuotas, šviečiantis karaliaus

šus} švedų kariuomenę ties Kircholmu (šalaspiliu - red. past.).

dą vertikaliai per visą pastato aukštį atitinkamai pirmojo aukšto galerijų

naujųjų mokslo metų atidarymo aprašyme: „Pagrindiniuose vartuose 4

seniūną ir Infliantų gubernatorių Joną sųjį šios akademijos auklėtinį, sumu­

Literatorum Patri"." Nors šio portreto liekanos yra gerokai apnaikintos, ta­ čiau jos kalba apie gero tapytojo darbą. Tapytas jis vienu metu kaip ir vyskupo Masalskio portretas ir

tapybai, šio sparno fasade jos skirtos

galima spėti, kad čia būsiąs nutapytas Vilniaus akademijos steigėjo kara­

žymiausiųjų Vilniaus universiteto

liaus Stepono Batoro (1533-1586)

steigėjų bei fundatorių atminimui pa­ žymėti. Viršutinėje šių piliastrų dalyje nutapytoje nišoje pavaizduota visu

portretas.

VIII piliastre visiškai atpažįstamas karaliaus Žygimanto Vazos (1566—

ūgiu stovinti beveik natūralaus didu­ mo figūra. Žemiau nišos - barokinių

1632), didelio Vilniaus akademijos

kontekste išorės pastato kompleksinę

bičiulio ir globėjo, padėjusio atstatyti

fasado dekoraciją, organiškai papil­

ornamentų rėmuose lentoje išrašytas

akademijos rūmus po 1610 m. gaisro

dančią architektūrinę jo vertę. Visi jos

septynių eilučių tekstas lotynų kalba, nusakantis vaizduojamos asmenybės

ir sutvirtinusio akademijos juridines pozicijas naujomis privilegijomis, portretas.

elementai yra vienodai reikšmingi ir

nuopelnus Vilniaus universitetui ir

IX piliastre labai išraiškingai ir meistriškai nutapytas neabejotinai

švietimui visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Aukščiau - trečiojo aukšto piliastro apatiniame trečdalyje

karaliaus Augusto III Saksoniečio (1696-1763) portretas. Šiam kara­

atrastas tapytas, barokiškai stilizuotas augalinis ornamentas, nors, pasak kai kurių šaltinių, ten turėjęs būti vaizduojamos asmenybės vardo ir pavardės užrašas.

Vilniaus vyskupo L J. Masalskio portretas,

tapytas apie 1775 m. V. Naujiko nuotr.

*

ninko, portretas. Jis pradėjo Lietuvos vyriausiosios mokyklos dėstomų

berods to paties dailininko - Ignoto

Eggenfelderio.

Apskritai Akademijos kiemo šiau­ riniame sparne atrastą sienų polich­ romiją reikia vertinti visų pirma kaip unikalią mūsų kultūrinio palikimo

svarbūs. Akademijai nusipelniusių asmenybių portretai, nors ir tapyti įvairių gabumų dailininkų ir kiek

skirtingu laiku, tačiau išlaiko bendrą stilistinį charakterį ir sudaro vieningą kompozicinę visumą. Jeigu pasiseks

liui akademija dėkinga už visų jos

atskleisti nuopelnų įrašų lentelių

ankstesniųjų privilegijų patvirtinimą, o ypač už monopolines privilegijas

tekstus, galima bus tiksliai apibrėžti vaizduojamus asmenis.

Lietuvoje: Lietuvos Statuto, Seimo

Vilnius, 1979 m. liepos 4 d.

<

2011 m. lapkritis

vflnensis

11

________________________________________________ kronika tat

VU į garbės daktarų sąrašą įrašė dar Susitiko ambasadoriai ir dvi garbių mokslininkų pavardes studentai užsieniečiai

Vilniaus universitetas tęsia gražią tradiciją ir rugsėjo 30 d. pakvietė į Ambasadorių dienos susitikimą diplo­ matinių misijų, reziduojančių Lietuvoje, atstovus ir studentus užsieniečius, šiuo metu besimokančius VU.

Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė į garbės daktarų sąrašą rugsė­ jo 20 d. įrašė 50-ojo garbės daktaro ir pirmojo tarp jų Nobelio premijos laurea­ to prof. R. Huberio pavardę. VU garbės daktaro vardas iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje suteiktas Vroclavo ekonomikos universiteto (Lenkija) profesoriui ANDRZEJUI GOSPODAROVVICZIUI ir Nobelio premijos laureatui, Vokietijos Maxo Plancko biochemijos instituto direktoriui emeritui ir Miuncheno technikos universiteto profesoriui ROBERTUI HUBERIUI. Iškilus ekonomistas, Vroclavo eko­ nomikos universiteto profesorius, Ban­ kininkystės katedros vedėjas, Lenkijos mokslų akademijos Finansų mokslų komiteto pirmininkas Andrzejus Gospodarowiczius yra pagrindinis Vilniaus irVroclavo universitetų bendradarbia­ vimo iniciatorius Vroclavo ekonomikos universitete. Bendradarbiavimu su VU Ekonomikos fakultetu profesorius rūpinasi jau nuo 1988 m. VU Ekono­ mikos fakulteto dėstytojai turėjo galimybę išvykti į mokslines stažuotes, buvo kviečiami dėstyti kaip vizituojan­ tys profesoriai Vroclavo ekonomikos universitete. 1989 m. profesoriaus iniciatyva Vilniaus universitete lankėsi Vroclavo ekonomikos universiteto rek­ torius su delegacija. 2007 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Kasmet yra organizuojamos mokslinės konferenci­ jos, vykstančios Vroclave arba Vilniuje.

Per savo mokslinę karjerą profesorius parašė ir publikavo 69 straipsnius, yra 35 knygų autorius ir bendraautoris, jam vadovaujant apginta 18 daktaro

disertacijų. Prof. A. Gospodarovviczius yra kelių mokslo žurnalų (tarp jų dviejų VU žurnalų) redakcinių kolegijų narys.

Garsiam pasaulio biochemikui, Nobelio premijos laureatui Robertui Huberiui garbės daktaro vardas su­ teiktas už jau dešimtmetį palaikomus glaudžius ryšius su VU Biotechno­ logijos instituto mokslininkais. Prof.

R. Huberio laboratorijoje tobulinosi Biotechnologijos instituto Baltymųnukleorūgščių sąveikos tyrimo sky­ riaus vadovas prof. Virginijus Šikšnys, profesoriaus doktorantas buvo šiuo metu Biotechnologijos institute dir­ bantis dr. Saulius Gražulis. Paskatinti prof. R. Huberio, Biotechnologijos ins­ tituto mokslininkai pradėjo baltymų molekulių erdvinės struktūros tyrimus.

Remdamas šiuos darbus, profesorius institutui padovanojo savo laborato­ rijos tyrimų įrangą ir aktyviai dalyvavo vykdant bendrus tyrimus.

R. Huberis yra 17 mokslinių draugijų ir mokslo akademijų narys, jam suteik­

ti 38 apdovanojimai, premijos, garbės vardai. 1988 m. kartu su Johannu Deisenhoferiu ir Hartmutu Micheliu biochemikas gavo Nobelio premiją už fotosintezės reakcijos centro erdvinės struktūros nustatymą rentgeno spin­ dulių difrakcijos metodu. Šie rezul­ tatai pirmą kartą leido suprasti, kaip Saulės šviesos energija virsta chemine energija, kurią vėliau naudoja visi gyvieji organizmai Žemėje.

yra ir atvykstančių į VU studentų geografija. Daugiausia studentų atvyksta į VU iš Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos irTurkijos. Atvažiuoja studentai ir iš tokių egzotiškų kraštų kaip Egiptas, Nepalas ar Eritrėja.

VU ketina bendradarbiauti su Taivano akademija Spalio 4 d. Vilniaus universitete pasirašytas ketinimų protokolas dėl Vilniaus universiteto kontaktų ir dvišalių santykių su Taivano akademija. Protokolą pasirašė Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka ir Taipėjaus «r misijos, reziduojančios Latvijoje, vadovas Davidas C. Y. VVangas. Šalys numato

keistis informacija apie akademinių mainų galimybes, dalytis kitomis mokslui naudingomis ir aktualiomis žiniomis.

Prof. R. Huberis yra Maxo Plancko biochemijos instituto mokslininkas emeritas, Miuncheno technikos universiteto profesorius, Kardito universiteto (Jungtinė Karalystė) vizituojantis profesorius, atsakingas už struktūrinės biologijos plėtrą. Jis taip pat atlieka mokslinius tyrimus Duisburgo-Eseno universiteto Medi­ cininės biotechnologijos centre.

Nuo 1979 m. VU garbės daktaro vardas suteiktas 50 įvairių užsienio šalių iškilių mokslininkų ir visuomenės veikėjų, kurie savo darbais prisidėjo prie VU veiklos.

Bendradarbiausime su Molėtų rajono savivaldybe ir gimnazija

Vilniaus universitetui - aukšto NASA pareigūno dėmesys Rugsėjo 21 d. Vilniaus universitete viešėjo JAV valstybinės agentūros NASA Ameso tyrimų centro vadovas dr. Simonas P. VVordenas (V. Naujiko nuotr.). Jis susitiko su VU rektoriumi prof. Benediktu Juodka, lankėsi bibliotekoje, o vėliau Vilniaus universiteto Fizikos fakultete skaitė paskaitą „Saulės sistemos kosmi­ nių tyrimų perspektyvos", kuri susilaukė milžiniško studentų ir universiteto darbuotojų susidomėjimo.

Spalio 20 d. Vilniaus uni­ versiteto delegacija lankėsi Molėtuose, kur VU rektorius pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Molėtų rajono savivaldybe ir su Molėtų gimnazija.

Sutartimi su gimnazija siekiama pa­ laikyti nuolatinį mokytojų, moksleivių ir universiteto bendruomenės ben­ dravimą, aktyviai skleisti universite­ tinio aukštojo mokslo idėjas, skatinti mokinius rinktis studijas universitete.

Abi švietimo įstaigos kartu planuoja rengti ir įgyvendinti kūrybinius bei edukacinius projektus.

Molėtų rajono savivaldybė ir univer­ sitetas plėtos kultūrinį bendradarbia­ vimą, skatins žinių ekonomikos plėtrą, sieks sukurti išsimokslinusią, kūrybišką, modernią ir pilietišką bendruomenę.

Vilniaus universitete šiuo metu mokosi apie 520 užsieniečių iš 60 pasaulio šalių. Dauguma jų atvyko į VU dalinių studijų pagal akademinių mainų progra­ mas, tačiau beveik 200 studentų iš užsienio šalių studijuoja Vilniaus universitete pagal visą studijų programą, siekdami VU diplomo.

Vilniaus universitetas pagal ERASMUS akademinių mainų programą ben­ dradarbiauja su 337 pasaulio universitetais. VU studentai dažniausiai važiuoja dalinių studijų į Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Švediją, Belgiją ir Prancūziją. Panaši

Molėtų rajono savivaldybė ir Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbia­

vimo sutartį. Jono Bareikio nuotr.

universitas

12

2011 m. lapkritis *

vilnensis

f f f diskusija_______________________________________________ Kas yra akademiškumas?

Forumas „Akademiškumas Lietuvoje": universiteto bendruomenė turi rodyti pavyzdį visuomenei Rugsėjo 22 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyko forumas „Akademiškumas Lietuvoje“. Forumo tikslas - skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvoje ir užsienyje studijuojančio akademinio jaunimo, išsiaiškinti, kas yra akademiškumas, pažvelgti į jį skirtingais požiūriais ir skatinti Lietu­ vos studentus aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje.

w

Gintarė BAKŪNAITĖ, KomF, žurnalistikos I kursas Forumą sudarė dvi dalys - psichi­ atro doc. dr. Dainiaus Pūro ir„GetJar" įkūrėjo lljos Laurso pranešimai ir atvira diskusija. Vilniaus universiteto docentas, psichiatras ir medicinos mokslų daktaras D. Pūras j akademiškumą žvelgia iš visuomenės pers­ pektyvų- psichiatriniu, medicininiu požiūriu ir akademiškumą supranta kaip pilietiškumą. Savo pranešime doc. d r. D. Pū ras a ptarė ne ti k Lietuvos universitetų, bet ir visuomenės pro­ blemas -jaunų žmonių savižudybes, emigraciją į užsienį, politinį nestabi­ lumą. Jis mano, kad šiais klausimais „akademijos vaidmuo galėtų būti rimtesnis ir geresnis". Psichiatras tei­

gė, kad akademiniai žmonės neturėtų užsimerkti prieš faktą, jog 6 tūkst. žmonių su psichikos negalia gyvena uždarose internatinėse įstaigose ir jog piliečiai masiškai emigruoja, nes nesijaučia gerbiami Lietuvoje.

Doc. dr. D. Pūras įsitikinęs, kad universiteto bendruomenė gali imtis iniciatyvos ir parodyti puikų pavyzdį visuomenei viešai diskutuodama aktualiais klausimais.

Nepriklausomos mobiliųjų aplika­ cijų platinimo bendrovės„GetJar" va­ dovas, „Europos metų vadovo 2011" apdovanojimą pelnęs Uja Laursas į akademiškumą žvelgė iš verslininko pozicijos. I. Laursas pažymėjo, kad Lietuvoje tarp verslo ir akademinio pasaulio yra didelis atotrūkis, nes uni­ versitete pateikiamos teorinės žinios

dažnai būna nutolusios nuo realių tendencijų, todėl studentams būna sunku užmegzti asmeninius santy­ kius su verslo atstovais ir įsitraukti į profesinę veiklą. Verslininkas teigė, kad užsienyje studentai analizuoja, kas vyksta verslo srityje ir nuolatos komunikuoja su verslo lyderiais. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje nėra paplitusi „mentorystė" (patyrusių verslininkų žinių dalijimasis su jau­ nais žmonėmis), kuri užsienyje tokia populiari. I. Laursas pabrėžė, kad stu­ dentiška bendruomenė, pasitelkusi novatorišką mąstymą, gali pagerinti ryšius tarp verslo ir mokslo.

Atviroje diskusijoje su studentais dalyvavo filosofijos mokslų daktaras, Seimo narys Mantas Adomėnas ir literatūrologas, eseistas, kritikas, dės­

tytojas doc. Regimantas Tamošaitis.

Diskusijoje buvo išsakytos mintys, kad akademiškumo plėtra vyks tuo­ met, kai bus skirta pakankamai lėšų, bus užtikrintas politinis stabilumas ir atrinkti patys geriausi žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Doc. R. Tamošaitis teigė, kad svar­ biausia universitete yra motyvacija, ir džiaugėsi, kad šiuolaikiniai studentai yra reiklūs bei protingi. Doc. dr. D. Pū­ ras taip pat pripažino, kad mato daug pasikeitimų nuo to laiko, kai jaunam žmogui buvo svarbu neišsiskirti iš minios. „Akademinėje terpėje siūlau išsišokti", - sakė D. Pūras, skatindamas studentus gyvenime siekti aukštumų, ir išreiškė viltį, kad jaunuoliai, kurie nebijo išsiskirti iš minios, neišvyks studijuoti į užsienį. Kita vertus, visi

diskusijos dalyviai priėjo kompromisą, kad nėra nieko blogo išvykti svetur, tačiau reikėtų tai daryti tikslingai, sie­ kiant pasisemti naujų žinių ir sugrįžus jas skleisti čia, Lietuvoje.

Forumas„Akademiškumas Lietuvo­ je" paskatino studentus pasvarstyti, ko reikia, kad akademiškumas klestėtų, ar akademinė visuomenė daro pažangą, ir leido suvokti, kokį svarbų vaidmenį universitetas atlieka visuomenėje.

Kembridžo, Oksfordo ir Vilniaus univer­ siteto studentai tikisi, kad šis forumas taps kasmetine tradicija, kuri stiprins ryšius tarp Lietuvoje ir užsienyje bręs­ tančios akademinės visuomenės.

Renginio organizatoriai - lietuviai, studijuojantys Oksfordo ir Kembridžo universitetuose, irVilniaus universite­ to Studentų atstovybė (VU SA).

- Akademiškumo sąvoka dažnai skamba įvairiuose pasisakymuose ir pasvarstymuose, tačiau kyla klausimas - ar visada akademiškumo principai suvokiami vienodai? Neaišku ir tai, ar įmanoma apibrėžti tikslias šio reiškinio ribas. Tęsdami forume,, Akademiškumas Lietuvoje" išsakytas mintis, siūlome,,Universitas Vilnensis" skaitytojams žurnalisto Viktoro De” nisenko parengtus išsamesnius pokalbius su forumo dalyviais, jų pamąstymus apie akademiškumo prigimtį ir esmę.

. Doc. dr. Dainius Pūras: „Duok, Dieve, gyventi permainų laikotarpiu" Pilietiškumas ir akade­ miškumas yra dvi labai artimos sąvokos. Šią mintį forume „Akademiš" kūmas Lietuvoje“ išsakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto do. centas dr. Dainius Pūras.

Su „U.V.“ skaitytojais jis sutiko pasidalyti ir kito­ mis įdomiomis įžvalgo­ mis apie visuomeninį ir akademinį gyvenimą.

Jūs kalbate apie akademiškumą 'i&aip apie tam tikrą pilietiškumo atmainą. Kaip susiformavo toks Jūsų įsitikinimas?

Pilietis, mano supratimu, - tai žmo, gus, neabejingas tam, kas vyksta aplin­ kui. Jis nėra nei altruistas, nei egoistas, bet žmogus, kuris suvokia, kad viešasis interesas yra vertingas dalykas ir netgi „apsimoka" pačiam žmogui. Apie tai ” byloja ir moksliniai tyrimai. Nagrinėjant visuomenės raidą, atrandama, kad egocentriškas elgesys nėra naudin­ gas. Egoistiškai besielgiantis žmogus, , besirūpinantis vien tik savo gerove, tampa labiau pažeidžiamas. Lygiai taip pat pažeidžiamos yra ir visuomenės, kur žmonės rūpinasi tik savimi ir savo artimaisiais, - sociologai pasakytų, kad jose kaupiasi neigiamas, o ne teigiamas socialinis kapitalas. Jeigu nori būti laimingas - ir kaip individas, ir kaip visuomenės atstovas, turi rūpintis - ne tik savimi, bet ir viešuoju interesu.

Pavyzdžiui, jeigu visi aplinkui rūpinsis visuomenės saugumu, tai ir tavo

vaikai, ir tu pats būsi saugesnis, bet to neįvyks ir visa visuomenė bus nesaugi, jei kiekvienas rūpinsis tik savo ir savo vaikų saugumu ir jei kiekvienam bus nesvarbu, kas vyksta už jo tvoros. Šiomis vertybėmis yra grindžiama Europos Sąjungos valstybėse įsitvirti­ nusi liberali demokratija.Tai geriausia iš visų žinomų visuomeninių santvar­ kų. Ji sukūrė sveikiausias visuomenes pagal įvairius rodiklius, nors, aišku, ir neišsprendė visų problemų. Visuome­ nės ir valstybės, pagrįstos liberaliąja demokratija, susiformavo tada, kai atsirado kritinė masė piliečių, kurie suprato, kad rūpintis vien fiksavo ir sau artimų žmonių reikalais nepakanka, tai netgi nėra naudinga ar sveika. Čia mesartėjame prie akademiškumo, nes akademija irgi turi savo misiją - žvelgti toliau negu sau po kojomis, gyventi ne vienos dienos aktualijomis, ugdyti visuomenę. Čia aš matau tą bendrą

vardiklį tarp akademiškumo ir pilie­ tiškumo. Universiteto veiklos kokybė yra susijusi su tuo, kiek pilietiški yra universiteto studentai ir dėstytojai ir

kiek universitete skatinama pilietišku­ mo dvasia. Tačiau šiandien mes išgy­ vename sisteminę krizę, kai nemažai studentų ir dėstytojų rūpinasi forma, o ne turiniu. Studentams dažnai būna svarbu gauti diplomą, o dėstytojams neretai būna svarbu atidirbti formaliai (nes jie dažniausiai dirba dar ir kur nors kitur).Tokioje situacijoje gali sumenkti studijų kokybė - taip suduodamas smūgis ir akademiškumui.

Forume Jūs minėjote, kad norė­ tumėte, jog Lietuvos aukštosiose mokyklose „mokslinė pozicija ne visada atitektų savam". Kokia yra šios problemos esmė?

Esmė yra ta, kad neretai akademinės pozicijos paskirstomos tarp savų, suvai­ dinant tai, kas vadinama konkursais.

Vengiama mokslininkų iš šalies - iš kitų aukštųjų mokyklų ar iš užsienio.

Toks uždarumas, mano nuomone, yra savižudiškas akademijai ir prieštarauja universitetų misijai. Žmogus iš šalies pirmiausia gali atsinešti kitokią patirtį, kitokį požiūrį. Žinoma, jis turi būti ir objektyviai geresnis už savą, bet sa­ vumas neturėtų būti pranašumas, kai kalbama apie mokslininko galimybę užimti tam tikrą poziciją fakultete ar katedroje. Šį tebeegzistuojantį mūsų aukštųjų mokyklų uždarumą aš vertinčiau gilesniame kontekste. Tai galima su­ sieti su mūsų išlikimo strategija, kuri buvo ypač aktuali sovietmečiu. Buvo siekiama neįsileisti tų, kurie atvažiuoja iš„didžiosios tėvynės", stengtasi laikyti vietas saviems.Tai buvo mūsų gynybi­ nė reakcija, kai kilo pavojus lietuvybei.

Tą galima suprasti ir pateisinti. Bet dabar praėjo jau dvidešimt metų po Sovietų Sąjungos žlugimo ir mūsų

nepriklausomybės atkūrimo. Nuo ko mes saugomės dabar? Šis klausimas yra rimtesnis, negu gali atrodyti. Tokie papročiai gali nulemti sąstingį akademinėje bendruomenė­ je. Kol tokia tradicija lieka, ji skatina konformizmą. Turi gerai elgtis, turi nepridaryti klaidų, turi būti „savas", tarsi universitetas būtų ministerija, kur valdininkas privalo būti lojalus viršininkui. Jaunoji karta gali perimti tokį elgesį. Kitaip sakant, jei neišsišoksi ir priimsi nerašytas žaidimo taisykles, kurios galbūt stabdo akademijos raidą, tavo akademinė karjera bus garantuota.

Vadinasi, tai gilios sovietinės traumos padarinys?

Galbūt šaknys ne tik sovietmetyje.

Galima kalbėti ir apie baudžiavą - apie užsilikusį baudžiauninko sindromą.

Apskritai tų sukrėtimų ir žiaurių pada­ rinių, lietuvių sąmonėje ir pasąmonėje sietinų su permainomis, buvo tiek daug, kad Lietuvoje labiau negu kur nors kitur yra užsilikusi permainų bai­ mė. Yra toks posakis:„Neduok, Dieve, gyventi permainų laikotarpiu." Aš šio posakio nemėgstu. Man atrodo atvirkš­ čiai - duok, Dieve. Tačiau, matyt, čia savo pėdsaką paliko istorinė pastarųjų šimtmečių trauma, kai kiekvienas ban­ dymas sukilti ir pasipriešinti Lietuvoje baigdavosi žiauriais nuslopinimais.

Savo vaidmenį atliko ir sovietmečio konformizmas, įgyti gebėjimai būti lankstiems ir nebepajusti, kada išduo­ dame principus. Ar ne paradoksas, kad, turėdama unikalią galimybę štai jau dvidešimt metų naudotis laisve ir demokratija ir tapti modernia ir sveika visuomene, Lietuva vis dar pilna užda­ rai visuomenei būdingų baimių ir prie­ tarų? Ir kas, jei ne universitetai, turėtų būti lyderiai įveikiant šias baimes?

Koks galėtų ir turėtų būti universi­ teto vaidmuo tokioje situacijoje?

Dažnai akademijos aplinkoje matau tokią poziciją - nesivelti į diskusijas,

visuomenėje vykstančias skaus­ mingomis ir ne visada patogiomis temomis.Tačiau universitetų istorija ir demokratijos istorija rodo, kad būtent universitetuose sukaupiama kritinė masė - ir mokslo žinių, ir pilietiškumo.

Aš, kaip psichikos sveikatos specia­ listas, žinau, kad būtent universitetai buvo tarp lyderių, siekiančių, kad psichikos ligoniai būtų išlaisvinti iš visokių stigmų ir prietarų, įsišaknijusių visuomenėje. Universitetai 'padėjo ir visai medicinai tapti etiška ir jautresne žmogaus teisėms. Būtent universite­ tuose atsirado supratimas, kad bet kokie mokslo atradimai, pavyzdžiui, gydant kūno ar psichikos ligas, gali ne tiek padėti, kiek pakenkti, jei bus pamirštos žmogaus teisės. Kol medi­ cina ir psichiatrija neprisiverčia šiuo atžvilgiu reikliai save prižiūrėti, tol jos gamtamoksliniai atradimai gali būti naudojami nevykusiai. Svarbus uni­ versitetų vaidmuo yra rasti tinkamą pusiausvyrą tarp mokslo laimėjimų ir vertybių. Šiandien bendraudamas su kolego­ mis neretai girdžiu, kad universiteto žmonės turėtų vengti aštrių vertybinių diskusijų, kurios vyksta visuomenėje, ir užsiimti„grynuoju mokslu". Nesutinku su šia pozicija. Čia aš nekalbu apie tai, kokią nuomonę reikia turėti, o kalbu apie tai, kad ją reikia turėti. Aišku, kad visada vyko ir vyks liberalių, konserva­ tyvių ir kitokių pasaulėžiūrų susidūri­ mai, bet tai ir yra būtina sveikos visuo­ menės raidai. Akademija kaip tik yra labai gera vieta tokioms diskusijoms, nuomonių įvairovei. Universitetas gali rodyti pavyzdį ir visuomenei, ir politikams, kad reikia turėti savo nuo­ monę ir mokėti ją pagrįsti civilizuotoje diskusijoje.Taip universitetas gali ir turi išugdyti tą kritinę masę pilietiškai ir ne­ abejingai viešajam interesui nusiteiku­ sių žmonių, kurių visdar Lietuvoje labai trūksta. Esu įsitikinęs, kad tai yra viena iš svarbiausių universiteto misijų.

*

&

universitas

2011 m. lapkritis

13

vilnensis

_______________________________ _______________ diskusija/ t / Doc. dr. Regimantas Tamošaitis: „Kūrybiškumas yra laisvė ir mokslo kelias" VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros kate­ dros docentas dr. Regimantas Tamošaitis (A. Banelio nuotr.) siūlo žiūrėti į akademiškumą kaip į kompleksinę sąvoką, kurioje yra daug svarbių tarpusavyje susipynusių komponentų. Pasak jo, tai vienu metu yra ir atviras, ir uždaras reiškinys.

'

Kaip Jūs galėtumėte apibūdinti akademiškumą?

Akademiškumas - sudėtinga ir plati sąvoka. Galima sakyti, kad tai profesionalus žinių įgijimo būdas, mokslo kokybė, taip pat akademinė bendruomenė, kurioje tos žinios skleidžiasi. Žinoma, tai ir akademinė

dvasia, istorinė tradicija, ypatingas sąmoningumo laipsnis, būdingas aukštesniojo lygmens studijoms.

Mokslo prestižas, žinojimo jėga, sąmonės universalumas. Yra daug akademiškumo sąvokos komponen­ tų. Kalbėdamas Vilniaus universitete surengtame akademiškumo forume, akademiškumą suvokiau kaip uni­

kalų vakarietiškąjį pažinimo kelią — dinamišką, kintantį ir būtinai laisvą, autonomišką. Akademinė veikla - są­ monės judėjimas į pasaulį ir į žmogų.

Vienu metu pažinimas ir savižina. Bet

*

kuri mokslinė įžvalga yra ir savižinos veiksmas, refleksija. Akademinėje terpėje auga asmuo. Viskas prasi­ deda nuo klausimo apie pasaulį, o tame pasaulyje atrandamas žmogus kaip esminė vertybė ir visų vertybių matas. Vakarietiškuoju požiūriu są­

monė- augantis dydis. Akademinį gyvenimą ir pradeda peripatetikai, kurie žinių siekė vaikščiodami, stebė­ dami, bendraudami, kalbėdamiesi.

Juk galimas ir alternatyvus pažinimo kelias, kai mokslinė veikla ir teorinis sąvokinis mąstymas laikomas reliaty­ via proto veikla, iliuzišku simbolinių sistemų kūrimu, numanant, jog visa tai paslepia tikrovę. Šiuo atveju pir­ menybė būtų teikiama individualiai intuicijai ir vieninteliam pažinimo metodui - introspektyviai savižinai kaip atsiminimui, dvasinės tapaty­ bės atkūrimui. Susikaupusio Budos vaizdinys simbolizuoja intelektinės

veiklos nuslopinimą, kuriančiųjų proto galių dekonstravimą, o peri-

patetikas yra naujos realybės kūrėjas.

Ta iš esmės žmogiška realybė reika­ lauja nuolatinio mintiesjudėjimo ir ji įmanoma tik kaip sąmonės tinklas mąstančiųjų komunikacija. Poreikis

dalytis žiniomis sukūrė naują sąmo­ ningumo formą - internetą, žinijos

tinklą. Akademija yra dinamiška ben­ druomenė, manyčiau, net holistinis darinys, savotiškas dvasios judėjimas laike ir erdvėje. Galbūt tas organiškas procesas yra gyvybės savižina. Mes auginame uždraustą pažinimo vaisių, mes laisvai tai pasirinkome. Tačiau akademiškumo sąvoka numato ir savotišką uždarumą.

Kokio pobūdžio yra tas užda­ rumas?

Akademiškumas - hierarchinė sąvoka. Žinių žmogumi gali būti ne kiekvienas, nors kelias atviras kiekvie­ nam.Tuo akademiškumas irelitiškas, ir demokratiškas. Jis turi savotiškas iniciacijos pakopas. Įeinant į akade­ minį pasaulį reikia įgyti tam tikras kvalifikacijas, tik po to gali pritapti prie bendruomenės savo sąmonės galia, žinojimu. Tačiau akademišku­ mas yra irvisuomeniškumo forma.Tai jokiu būdu nėra ezoterinis, hermetinis žinojimas, kokį steigia alternatyvios tradicijos. Akademiškumas sklei­

džiasi tautai, visuomenei, valstybei.

Jis reikšmingas ir tiems visuomenės sluoksniams, kurie akademinėje vei­ kloje nedalyvauja.

Kaip galėtumėte apibūdinti universitetų reikšmę? Kokią vietą šiandien šalies gyvenime. Jūsų manymu, užima Vilniaus univer­ sitetas?

Lietuvos gyveni me i r švieti mo siste­ moje universitetų vaidmuo yra domi­ nuojantis, nes universitetai paruošia žmones akademiniam pasauliui. Tie žmonės tik vėliau įsitvirtina vienose ar kitose mokslinio tyrimo įstaigose ar pedagoginėse institucijose.Tačiau būtent universitetai yra ta terpė, kuri teikia žinių, brandina asmenybę, ugdo mokslinį mąstymą.

Jei, pavyzdžiui, eliminuotume Vil­ niaus universitetą iš akademinio Lie­

tuvos gyvenimo, jame mažai kas ir be­ liktų. Nekalbėsiu apie specialiuosius universiteto dalykus, mokslo įvairovę ir pan. Man svarbi pati dvasia - uni­

versiteto aureolė, kuri sutelkia gerus, iniciatyvius žmones, kuri motyvuoja juos moksliniam darbui. Kalbu apie dvasinę atmosferą, vertybių sistemą.

Universitetas - ne vien tik mokslas, tai dalyvavimas Žinijoje. Universitetas yra ypatinga, ilgaamžė ir gyvybinga struktūra - jis organiškai formuojasi kaip homeostatinė sistema. Todėl, manyčiau, nepaisant fundamentalios ir formalios, institucinės universiteto reikšmės, tai labai plastiškas, kintantis dydis. Universitetas turi savo princi­ pus bei kanonus, bet į jį nuolat įsilieja nauji protai, nauja energija, kuri jį pra­ turtina, verčia keistis, atsinaujinti.

Sakyčiau, kad universitetai užima centrinę vietą Lietuvos mokslo ir kultūros pasaulyje. Be universitetų sunku įsivaizduoti ir mokslą, ir meną.

Viskas, kas reikšminga visuomenei, vyksta arba tiesiog universitete, arba universiteto intelektinės gravitacijos lauke.

Jūs dirbate Filologijos fakultete istoriniuose Vilniaus universiteto

rūmuose. Ar matomas ir jaučiamas istorinis paveldas, ar žinojimas, kad čia akademinė dvasia gyvavo per amžius, suteikia papildomos motyvacijos darbui ir kūrybai?

Visa tai tikrai labai stipriai moty­ vuoja. Aš jaučiu universiteto erdvės poveikį, ji psichologiškai mane nu­ teikia. Nuo studentavimo laikų iki šiol tebejaučiu, kad, įeidamas į universite­ to teritoriją, patenku į ypatingą erdvę. Čia lyg gaunu kitokią tapatybę, lyg

atrandu gyvenimo prasmę. Toje er­ dvėje jaučiu, kad tai, ką darau čia, yra prasminga, yra reikalinga. Buvimas su kitais žmonėmis - su kolegomis suteikia dvasinės giminystės jausmą.

Tokie dalykai neatsiranda staiga, jie nėra suformuojami iš šalies. Tai irgi tradicijos dalis, kurioje privalai sąmoningai dalyvauti ir įsipareigo­ ti. Ta tradicija tarsi saugo sistemą, stabilizuoja, teikia pasitikėjimo ir leidžia daryti naujus žingsnius, naujus sprendimus. Mes Vilniaus universitete turime savo liniją, savo dvasinės isto­ rijos tradiciją. Ši istorija stumia mus į

priekį, skatina.

Kokią vietą. Jūsų manymu, uni­ versiteto gyvenime užima kūry­ biškumas?

Man atrodo, kad kūrybiškumas ir yra mokslo principas, juk be kūry­ biškumo apskritai nėra jokio mokslo.

Bent jau Vakaruose. Ten mokslas yra kitos pakraipos negu sakralinės Rytų disciplinos, kur atmintinai mokomasi amžinųjų tiesų, siekiant išsaugoti pirmapradę išmintį. Vakarų mokslas visuomet yra išrandantis, kuriantis ir abejojantis. Abejonė neleidžia sąmo­ nei sustoti, sustingti. Pažinimas turi būti veiksmingas - jis keičia ir mokslo pasaulį, ir patį žmogų. Todėl kūry­ biškumas pirmiausia reiškia laisvą sąmonę, kuri ne vien imituoja ir kar­ toja, bet ir atranda naujus realybės aspektus. Dėl to naujumo, žinoma, galima ginčytis. Galbūt naujumasyra tik konfigūracija jau žinomų tiesų ar principų, tačiau bet kurios mokslinės veiklos tikslas yra žinojimo praturti­ nimas naujais požiūriais. Juk visa, ką turiu kaip mokslininkas, esu gavęs iš universiteto, o mano tikslas - gautas žinias praturtinti savo patirtimi ir pakylėti jas į naują lygmenį. Tačiau praturtinti žinojimą įmanoma tik iškeliant naujus požiūrius ir darant tai kūrybingai, ne šiaip pakartojant kokias nors žinomas tiesas. Juk mes pripažįstame kuriančiąją žodžio galią, juk net mūsų pasaulis, anot mito, yra sukurtas, ir tas kūrybinis procesas tebevyksta. Kūryba yra on­ tologinis, epistemologinis principas ir psichologinis veiksnys. Gyvas esu tol, kol dar turiu potencijos ką nors kurti. Bet juk yra daugybė žmonių, kurie sėkmingai gyvena ir be jokios potencijos...

Kūrybiškumas - kaip priešprieša imitavimui, dogmatiškajai sąmonei ir yra laisvė, universiteto dvasia, kuri išlaisvina ir žmogų. Tik išsilaisvinęs asmuo gali sukurti ką nors nau­ jo, o ne vien kartoti ir mėgdžioti.

Universitetas yra kūrybos ir laisvės teritorija.

Kokia yra humanitarų vieta XXI amžiuje?

Manyčiau, kad kaip ir visada svarbiausia, nes humanitariniai mokslai visai žinijai ir akademiniam pasauliui yra stabilizuojantis veiks­

nys. Humanitariniai mokslai yra visų mokslų bendras vardiklis. Jie padeda neprarasti svarbiausios vertybėspaties žmogaus. Praktiniai mokslai ir technologijos žmogaus gyveni­ me turi instrumentinę reikšmę, jie leidžia naudotis pasauliu, patogiau jame įsitaisyti. Teoriniai mokslai, spekuliatyvioji proto veikla - jau ypatingas savižinos kelias. Tarkim, matematika prasideda nuo vieneto, o tas vienetas yra vienaskaitinis Aš.

Toliau - visa kita, visokie Aš mo­ dalumai ir konfigūracijos. Tiesa, indai išrado nulį - kaip ontologinę subjekto būklę iki kuriančiosios sąmonės procesų, bet tai kas kita.

Vakarietiškoji žinijos, metafizikos ir teologijos tradicija yra giliai personalistinė. O asmuo - tai autonomiškas buvimo motyvas. Bet kokiai žmogaus veiklai reikalinga motyvacija. Ji paslėpta pačiame žmoguje ir ji keistai susijusi su laimės siekiu. Tai kyla iš pačios gyvybės pagrindų, ir visi mes esame žmonės. Žmogaus gyvenimo

turiningumą, jo žmogiškąją kokybę sudaro tik tarpasmeniniai santykiai.

Be žmogiškojo matmens taptume „zombiais" ir„automatais". Pačios ži­ nios žmogui laimės nesuteikia, jeigu jos kokiu nors būdu neveda prie kito žmogaus, jeigu jos mūsų nejungia.

Racionaliame pažinimo veiksme yra iracionalus laimės komponentas kaip tokio veiksmo motyvuojanti energija. Todėl net tiksliųjų mokslų atstovai yra jautrūs humanitariniams dalykams. Kūrybingumas - žmogaus formulė, be jo nėra jokio mokslo judėjimo. Be humanitarinių vertybių žmogus ištuštėtų - jo tiesiog neliktų kaip žmogaus, kartu neliktų ir akademinio pasaulio subjekto. Viskas pasidarytų beprasmiška. Akademinis gyvenimas yra aukščiausias žmogiš­ kojo sąmoningumo lygmuo. Mes _ kalbamės apie pasaulio ir visuome­ nės reiškinius, dalijamės žiniomis, ir tas kalbėjimas mus jungia - gal net ontologiniu lygmeniu. Tokios yra akademinio pasaulio holizmo prielai­ dos - žmogiškos, personalistinės.

Kita vertus, esu realistas ir nesu linkęs daryti iš humanitarinių mokslų religijos. Žmogus savo asmenybės pradus ir humanitarinius poreikius gali realizuoti įvairiais būdais. Tam nėra būtina studijuoti filologiją. Pasi­ taiko ir taip, kad savo specializacijoje * įsitvirtinę humanitarai yra praradę humanitaro dvasią, bet dėl kažkokios sprendimo galios stokos šito nesuvo­ kia. Akademiniame pasaulyje esama ir ironiškųjų grimasų, jis ne visada toks, kaip atrodo. Pagaliau akademišku­ mas - sąlygiška sąvoka, ji nuolatos turi būti kuriama.

Uja Laursas: „Vakaruose universitetai yra verslo lyderiai" Uja Laursas - Vilniaus universiteto alumnas, sėk­ mingos mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovės „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas (A. Banelio nuotr.).

Forume „Akademiškumas Lietuvoje“ jis kalbėjo apie itin svarbų ir aktualų dalyką - aukštųjų mo­ kyklų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą. Ši

sąveika, gerai išplėtota Vakarų pasaulyje, Lietuvo­ je vis dar nėra tokia stipri, kaip norėtųsi.

*

I. Laursas pabrėžė, kad šiandien Lietuvos verslas yra atitolęs nuo mokslo. „Verslo ir universiteto bendruomenės nėra susipynusios. Visi gyvena atskirai, todėl studentams pirmojo darbo suradimas ir savo kelio atradimas tampa itin komplikuotu procesu", - sakė jis. Kalbėdamas apie

vakarietišką patirtį, I. Laursas pažy­ mėjo, kad Vakarų pasaulyje verslo ir mokslo sąveika yra natūralus reiški­ nys. „Universiteto vaidmuo nėra tik lavinti žmones. Aukštoji mokykla yra socialinė institucija. Naujausios žinios visame pasaulyje visada ateidavo iš universitetų, o Vakaruose universite­

tai tiesiog yra verslo lyderiai", - sakė verslininkas.

Aukštosios mokyklos tampa ir vers­ lininkų traukos centrais. Pasak I. Laurso,

Vakaruose verslo atstovai labai noriai ir mielai ateina į susitikimus su studen­ tais ir dėstytojais. Jo teigimu, netiesa, kad pačių žinomiausių ir sėkmingiau­ siai dirbančių verslininkų neprisikviesi į universiteto auditoriją. „Pastebėjau, kad kuo verslininkas yra žinomesnis, tuo geranoriškiau jis dalijasi savo pa­ tirtimi", - kalbėjo I. Laursas.

Verslo atstovai turi ir savų interesų, kuriuos gali įgyvendinti akademinėje aplinkoje. „Verslininkai yra konserva­ tyvūs. Jie dažniausiai negeneruoja naujų idėjų, o universitetai ir studen­ tiška bendruomenė kaip tik pasižymi novatorišku mąstymu. Aukštosios mokyklos rengia konferencijas, į kurias verslininkai suvažiuoja pasižiūrėti, ko­ kių yra naujovių", - pasakojo I. Laursas.

Anot jo, toks procesas Vakaruose yra įprastas.

I. Laursas davė ir vieną svarbų patarimą būsimiems specialistams.

,

Pasak jo, Vakaruose studentai neretai patys pasisiūlo neatlygintinai atlikti pagalbinius darbus įmonėje, kurioje

jie svajoja įsidarbinti. Tai padeda ne tik įgyti patirties profesinėje srityje, bet ir patikrinti savo jėgas, įgyti tam tikrą kvalifikaciją.„Jeigu toks žmogus ateina padėti, kad ir kelis kartus per savaitę ar kelias valandas per dieną po pusmečio jį yra labai lengva priimti į darbą, nes jis jau viską žino, yra į daug

ką įsigilinęs", - pažymėjo I. Laursas.Tačiau ne viskas taip paprasta. Kaip teko pripažinti ir pačiam I. Laursui, Lietuvoje tokiam savanoriškam, neatlygintinam darbui kol kas nėra palankios teisinės bazės - toks padėjėjas traktuojamas kaip nelegalus darbuotojas.

- .

universitas

14

2011 m. lapkritis

vilnensis

♦

iiastudijos__________________________________

Europinis studijų kreditas - kas toliau? » Aušrinė JURGELIONYTĖ Iki tol egzistavusi nacionalinė kredi­ tų sistema atliko tik vieną kreditų sis­ temos funkciją-studentų darbo laiko apskaitą. Ją keičiančioji akademinio kredito suvokimą siūlo grįsti studento mokymosi apimtimi ir rezultatais. Šiuo metu jau besibaigiantis nacio­ nalinės reikšmės projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo siste­ mos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas" - tai pagrindas minėtos naujosios sampratos įtvirtinimui, o kartu ir kelias į akademinės bendruo­ menės tarpusavio susikalbėjimą Lietu­ voje ir su savo užsienio partneriais. „Kalbėjimas apie ECTS savotiškai asocijuojasi su didžiuoju menu: žiūrint į jį - gražu, tai, ką matai - reikšminga, o suprasti nėra paprasta. Bandant rasti atsakymą, kam ir kodėl reikalin­ gas projektas, reiktų žvelgti plačiau. Čia esminis dalykas - Lietuva jau yra neatsiejama Europos aukštojo mokslo erdvės dalis.Todėl nacionalinio studijų kredito susiejimas su visos Europos bendros„akademinės valiutos" statu­

Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės, o tam suburti Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų atstovai - nacionalinio projekto ekspertai - baigia rengti reko­ mendacijas kokybinei kaitai. Nuo šių mokslo metų pradžios pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą mūsų šalyje pradėta taikyti naujoji kredito samprata. są įgijusiu ECTS kreditu padės Lietuvos aukštosioms mokykloms dalykiškiau susikalbėti ne tik tarpusavy, bet ir su užsienio partneriais. O kartu tai palen­ gvins studentų mobilumą, patarnaus adekvatiems studijų mainams", - sako VU akademinių reikalų prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis.

Tuo tarpu studentams jis siejasi su kokybiškai kitokiu pasiekimų vertinimu, kitaip organizuojamomis studijomis ir apskritai - kiek kitokiu požiūriu į studentą.

Antano Stonkaus, VU FF magistro, studijavusio Kopenhagos universitete, manymu, labai didelė problema, kad perėjimas prie ECTS Lietuvoje yra ma­ tomas tik kaip kreditų padauginimas iš pusantro. Jis įsitikinęs, kad ne taip turi būti vykdoma pertvarka. Be dėstytojo

požiūrio į darbą, galimybių jam dėstyti tiktai, ką nori dėstyti, ir tinkamo krūvio paskirstymo, trūksta dar ir realaus kontakto tarp studento ir dėstytojo. „Rodos, smulkmena, bet Danijoje studentai į dėstytoją kreipiasi vardu ir sako„tu".Ten rangas ar laipsnis visiškai nesvarbu - tai tarsi patvirtinimas, kad jiems esmingi realūs, o ne formalūs dalykai", - pažymi A. Stonkus.

Kristina Aksamitaitė, VU TSPMI magistrante, šiuo metu studijuojanti Alkalos universitete Ispanijoje, ECTS tapatina su kreditais. ECTS kreditus ji suvokia kaip studentui priskirtą tam tikrą darbo krūvį, būtiną įgyvendinti numatytus studijų siekius. „Kalbė­ dama apie darbo krūvį tikriausiai pabrėžčiau laiką, per kurį studentas gali įgyti tam tikras kompetencijas ir

įgyvendinti visus mokymosi etapus: savarankiškas mokymasis, paskai­ tos, praktika, seminarai, egzaminai.

Kiekvienas dalykas, kurį rinkausi, turi ECTS kreditus, kuriuos vėliau įskaitys

Vilniaus universitetas.Taip pat kiekvie­ no dalyko dėstytojas pateikia aiškų aprašą, kuriame nurodytos atsiskaity­

mų datos, suformuluotos viso semes­ tro užduotys, paaiškinta, kas sudaro galutinį pažymį, pateikiama literatūra, studentams keliami reikalavimai ir pan. Dėstytojo ir studento santykis?

Man susidarė įspūdis, kad dažniau­ siai bendraujama kaip su lygiaverčiu pašnekovu. Dažnas dėstytojas atrodo daug labiau atsipalaidavęs nei Lietu­ voje, laisviau, nuoširdžiau bendrauja su studentais", - sako K. Aksamitaitė.

Lietuvos ir Oksfordo bei Kembridžo universitetų skirtumai Gintė BULYTĖ, *■ VU KomF, žurnalistikos I k.

Kodėl jie pasirinko bū• tent tą universitetą?

Andrius Vaicenavičius Oksfordo universitete studijuoja matematiką.

Jam ji visada gana gerai sekėsi, be to, jis norėjo studijuoti pasaulinio lygio universitete. Nors ir nebuvo iš tų, kurie trokšta studijuoti užsienyje, bet taip susiklostė aplinkybės, kad įstojo į » Oksfordo universitetą ir, jo manymu, būtų buvę kvaila nepasinaudoti ga­ limybe studijuoti viename geriausių pasaulio universitetų. „Man norėjosi padaryti taip, kad jausčiausi įgyvendinęs savo gali­ mybes. Kembridže atsidūriau ieš­ kodamas tam tikro selektyvumo ir ambicingų žmonių",- sako Gabrielius Glemža, Kembridžo universiteto eko­ nomikos studentas.

Viena iš forumo organizatorių Gintarė Lazdinytė studijuoja Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete kultūros vadybą ir teigia, kad niekada neturėjo minčių išvykti studijuoti į užsienį. Gintarė seniai buvo nusižiūrėjusi savo studijų pro­ gramą. Studentė mano, kad Lietuvoje taip pat galima pasiekti ko nori, tik reikia dėti visas pastangas ir nelaukti, kol kas nors bus atnešta ant lėkštutės. " Juolab kad Vilniaus universitetas yra geriausias Lietuvoje ir jame dėsto žymūs ir kompetentingi dėstytojai bei profesoriai.

Jungtinėje Karalystė­ je studijos vykdomos kitaip

•

Okfordo, Kembridžo ir Lietuvos uni­ versitetuose studijos labai skiriasi.

Anglijoje studentai mokosi tris trimestrus po aštuonias savaites.

Laiko tarpas tarp trimestrų yra šešios savaitės, jos skiriamos individualiam

Su forumo „Akademiškumas Lietuvoje“ organizatoriais Oks­ fordo universiteto lietuvių bendrijos at­ stovu Andriumi Vaicenavičiumi, Kembridžo universiteto lietuvių bendrijos atstovu Gabrieliumi Glemža ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nare Gintare Lazdinytė kalbamės apie mokslo skirtumus Lietuvoje ir Anglijoje. mokymuisi. Oksfordo ir Kembridžo universitetai suskirstyti j trisdešimt koledžų. Kiekvienam studentui yra priskirti trys ar keturi individualūs mokytojai. Studentai, įvykdę namų užduotis, jas atsineša į pamoką ir grupėje po tris žmones tas užduotis aptaria asmeniškai su dėstytojais. „Toks asmeninis dėmesys labai ska­ tina domėtis. Per tokias pamokas atsiranda savivertės jausmas, nes su tavimi kiekvieną savaitę bent po tris valandas bendrauja vieni iš garsiausių pasaulyje mokslininkų", teigė A. Vaicenavičius. Kembridžo universiteto studentas G. Glemža kai kurias paskaitas turėdavo visiškai individualias, jose dalyvaudavo tik dėstytojas ir jis. Tokios paskaitos

Oksfordo universitete vadinasi „tutorial", o Kembridžo -„supervision".

Anglijos universitetuose studentai per paskaitas nerenka kaupiamųjų balų, kurie įeina į galutinį vertinimą.

Forumo „Akademiškumas Lietuvoje“ organizatoriai: (iš kairės) Oksfordo

universiteto lietuvių bendrijos atstovas Andrius Vaicenavičius, VU Studen­

tų atstovybės narė Gintarė Lazdinytė ir Kembridžo universiteto lietuvių bendrijos atstovas Gabrielius Glemža. G. Bulytės nuotr.

Tuo tarpu Lietuvos universitetuose daugumoje paskaitų ar seminarų studentai renka kaupiamąjį balą, kuris

sumuojamas su baigiamojo egzami­ no balu. Anglijoje visi studentų balai

priklauso nuo paskutinio, baigiamojo egzamino. Kembridžo ir Oksfordo

universitetuose yra daug mažiau

G. Glemža. Oksfordo ar Kembridžo universitetuose krūvis labai didelis: studentams nelieka laisvo laiko ir tai netgi gali neigiamai paveikti jų sveikatą.„Tačiau universitetas daro prielaidą, kad jis susirenka labai gabius žmones, kurie yra stiprūs, gali pakelti bet kokį krūvį - tiek fiziškai, tiek protiškai", teigė G. Glemža.

bakalauro programų nei Lietuvoje.

Ten studentai stoja į platesnę studijų

programą ir tik vėliau renkasi specia­

lybės šaką. A. Vaicenavičius pasakojo, kad, pavyzdžiui, visi, kurie nori studi­ juoti ekonometriją, finansų draudimo

matematiką ar panašias specialybes, iš pat pradžių stoja į matematiką ir tik paskui, antrame ar trečiame

kurse, renkasi konkretesnę studijų

pakraipą. Anglijoje besimokantys studentai kaip minusą įvardijo tai, kad jų universitetuose yra gana siauras

profiliavimas.„Manežavi labai plataus profilio mokymas Lietuvoje", - sakė

Verslas integruotas į universiteto bendruo­ menę Užsienyje verslo bendruomenė yra labai susipynusi su universiteto bendruomene. Tiek Oksfordo, tiek Kembridžo universitete verslas daly­ vauja universiteto gyvenime. Tuose universitetuose kas dvi savaites būna darbų mugės įvairiomis temomis: verslininkai surengia mažą savo įmo­ nių parodą ir pristato, kokius darbus vienos ar kitos studijų programos studentams gali pasiūlyti praktikai

Tiek nacionalinio projekto dalyviai, tiek jo rezultatų laukiantys studentai pripažįsta, kad visa ši „revoliucija" tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas.

Tą patvirtina ir kolegų iš užsienio universitetų, kuriuose ECTS diegia­ mas jau ne vienerius metus, patirtis.

Todėl pokyčiai bus būtini ir 2009 m. prasidėjusiam projektui formaliai pa­ sibaigus (paskutinis oficialus projekto renginys - 2012 m. vasario mėnesį įvyksianti tarptautinė konferencija).

Tikimasi, kad įgyvendinant projektą ECTS pagrindu sukurta nacionalinė studijų kreditų koncepcija bendru Lietuvos akademinės bendruomenės sutarimu taps svarbiu dokumentu, o jo taikymas visose Lietuvos aukšto­ siose mokyklose bus priimtas kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų ir svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos tarptautiniam bendradarbiavi­ mui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos aka­ deminėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kva­ lifikacijų pripažinimą.

po antro kurso, kuri vyksta vasarą, ar praktikai po trečio kurso, kurios metu studentas jau eina dirbti į vie­ ną ar kitą įmonę ilgesniam laikui ir dirba po maždaug šešis mėnesius skirtinguose įmonės departamen­ tuose. Po tokios praktikos dažniausiai studentai jau suvokia, kuriai sričiai jie labiausiai tinka, arba darbdaviai jiems pasako, kurioje srityje jie gali dirbti.

G. Lazdinytė teigė, kad ir Lietuvoje po truputį judama prie to. Mokslo metų pabaigoje į Studentų atstovy­ bę vis dažniau skambina darbdaviai ir siūlo studentams atiikti praktiką savo įmonėje. Kadangi Gintarė yra ketvirtakursė, dabar ji atlieka praktiką.

Vilniaus universiteto studentė jau pa­ tyrė, kad praktikos vietą susirasti nėra sunku, tačiau reikia valios ir nusiteikti, kad daugumoje vietų tau gali pasa­ kyti „ne". „Jeigu esi aktyvus žmogus, tai nebus sunku susirasti, kur atlikti praktiką. Galbūt pirmąją praktiką rasti yra sunkiau, bet jei esi prieš tai dirbęs ar aktyviai kur nors dalyvavęs, tavęs tikrai neatsisakys priimti", - patirtimi dalijosi G. Lazdinytė.

A. Vaicenavičius ir G. Glemža pa­ tvirtino, kad gana daug investicijų į jų universitetą ateina iš verslo. Daugu­ mai doktorantūros studentų mokslą ir pragyvenimo išlaidas apmoka priva­ tūs asmenys ar įmonės, kuriems yra aktualios studentų disertacijų temos ir jų moksliniai tyrimai. Mainais už finansavimą pagal sutartis įmonės ar privatūs asmenys įgyja teisę naudotis doktorantų išradimais, patentais ar sukurta programine įranga kaip savo nuosavybe.

Visi keliai veda į Lie­ tuvą Taigi skirtumų tarp studijų Lietuvos, Kembridžo ar Oksfordo universite­ tuose yra gana daug, tačiau džiugu tai, kad abu Jungtinėje Karalystėje besimokantys studentai savo ateitį sieja su Lietuva ir stengiasi laisvu nuo studijų laiku grįžti į tėvynę. „Aš jaučiuosi gana prisirišęs prie Lietuvos, todėl žadu čia grįžti. Visada stengiuosi laikyti sau atvirą kelią į Lietuvą", - kal­ ba Oksfordo universiteto studentas A. Vaicenavičius. G. Glemža žada mokytis ten tol, kol galės.

<

universitas

2011 m. lapkritis

-į r

vilnensis

3

_____________________tyrimas

fff

Verslus universitetas? Misija įmanoma!

Gintaras BINKAUSKAS, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas

Nauji iššūkiai univer­ sitetams Vienas iš iššūkių - nuo patogaus

ir nerūpestingo valstybinio finansa­ vimo pereiti prie rinkos sąlygomis

Universitetų, kaip pagrindinių žinių kūrimo institucijų, misija buvo ir yra švietimas ir mokslas, tačiau per pastaruosius du dešimtmečius formavosi ir dar viena misija. Visuomenė ir valdžia bei verslas nori matyti universite­ tus kaip jų partnerius, prisidedančius prie ekonomikos ir visuomenės plė­ tros kur kas tiksliau ir tiesiogiai. Ar tai būtų socialinės sutartys tarp valsty­ bės ir universitetų, ar valstybės - pramonės - mokslo ryšiai, dar vadinami Triple Helix modeliu, universitetai žengia į naują etapą ir tampa versliais universitetais.

grįstos veiklos. Norėdami išlikti glo­ balioje mokymo ir mokslo rinkoje,

tuvos universitetų - Kauno techno­

ar dėstytojo polinkis į verslumą.To

visiškai nauja veikla, kuri nėra

universitetai privalės būti lankstūs,

logijos, Vilniaus Gedimino technikos

verslaus mokslininko varomosios

organizacinė kultūra - imli ir ska­

ir Vilniaus - fakultetuose, taip pat

jėgos gali būti tokios pačios kaip

tinanti inovacijas, o į pokyčius jie turės žvelgti kaip į galimybę, o ne

valdžios ir verslo atstovai. Respon­

ir paties verslaus universiteto - tai

dentų buvo klausiama, su kokiomis

akademinis garbės ir pripažini­

kaip į grėsmę. Europos Sąjungai

problemomis susiduria universitetai įgyvendindami inovacijas ir kurios

mo siekis, resursų poreikis, noras

problemos yra didžiausios. Kaip

kokios priežastys lėmė, kad dalis

suprantama, antra priežastis turi ideologinį pagrindą, t. y. verslus universitetas kai kam yra lygus „akademiniam ar moksliniam ka­ pitalizmui", privačiai naudai, pelno siekimui, rinkos orientacijai irtai jau „savaime yra blogis". Supratimas,

išsikėlus ambicingus planus tapti

konkurencingiausia žiniomis grįsta dinamiška visuomene pasaulyje,

būti autonomiškiems. Vertindami,

esminę ar didelę problemą didžioji

mokslininkų metė universitetą ir

ypač pabrėžiamas universitetų vai­ dmuo.Taip pat ir šalių politikai kelia

dalis respondentų pažymėjo jaunų

išėjo į verslą, visi respondentai

talentingų tyrėjų išlaikymų universi­

nurodė dvi pagrindines priežastis:

užduotis universitetams aiškiau ir ryškiau prisidėti prie šalies pažan­

tete, antroji problema - reikalingų

tyrimams prietaisų ir įrangos įsigiji­

pirma, ekonominiai motyvai, antra, tam tikra nepaaiškinama varo­

gos kilimo, daugiau dėmesio skirti inovacijoms ir verslumo kultūros

mas. Mažiausia problema univer­

moji jėga, kuri leido mokslininkui

sitetuose įgyvendinant inovacijas, respondentų nuomone, yra tyrimų

suprasti ar pajusti perspektyvą,

Vienas žymiausių universitetų

temų, susijusių su inovacijomis, pa­

Tačiau respondentai nesutiko su

vadybos teoretikų B. R. Clarkas dar

rinkimas ir kūrybinės palaikančios aplinkossukūrimas universitete. Nors

straipsnio autoriaus versija, kad dar

1998 m. identifikavo penkis elemen­

tus, kurie apibrėžia verslumo poky­

universitetų verslumui didžiausią

buvo iššūkių paieška. Dauguma

čius universitetuose: vadovavimo

reikšmę turintys veiksniai - kūry­

atsakiusiųjų mano, kad iššūkių

puoselėjimui.

dėl ko jis turi kurti savo verslą.

viena priežastis pasitraukti į verslą

stiprinimas, periferinių vienetų, kurie

binė palaikanti aplinka, vadovybės

moksliniame darbe universitete

veikia už tradicinių universiteto sie­

palaikymas - nebuvo įvardyti tarp

taip pat užtenka, ypač dalyvaujant

nų, ar tarpdisciplininių mokslo centrų

didžiausių šiuo metu egzistuojančių

tarptautiniuose konkursuose gauti

integravimas į lanksčią organizacinę

problemų, tačiau tai, kad tik atitinka­

papildomą finansavimą ar konku­

sistemą, finansavimo šaltinių ir srau­

mai 11 ir 7,5 proc. respondentų tei­

ruojant dėl aukštesnės pozicijos

tų diversifikavimas, stimuliuojamas

gė, jog šiandien tai nėra problema, o

katedroje. Vienas apklausiamas

mokslinis (akademinis) pagrindas,

kiti pripažino ją didesne ar mažesne

profesorius pažymėjo: „Mokslinin­

integruojama verslumo kultūra.

problema, rodo, kad dėmesys vers­

ko darbas universitete yra labai

Posovietinio laikotarpio Lietuvos

lumo skatinimui universitetuose

panašus į verslininko darbą - di­

universitetuose nei įstatyminė bazė,

yra menkas. Visų trijų universitetų

nei valdymo tradicijos, nei vidinė uni­

tikslų ir vizijų aprašymuose įrašyta

džiulė konkurencija, daug dėmesio išorinei aplinkai ir susitelkimas ties

versitetų kultūra neskatino ir visiškai nerėmė jokio mokslininkų verslumo.

skirti dėmesį verslumui ir kūrybiš­ kumui, tačiau, kaip parodė interviu

vidiniu įmonės ar tyrimų komandos darbų organizavimu. Skiriasi tik ga­

Universitetų finansavimas ir moksli­

duomenys ir vidinių universitetų

lutinis tikslas." Mokslininkui tai yra

nės produkcijos vertinimo tvarka pa­

dokumentų, reglamentuojančių

jo darbų ir rezultatų pripažinimas

kad universitetai gali veikti tuo pačiu principu kaip ir verslo kompanijos, daugeliui mokslininkų kelia siaubų, nes jei universitetų moraliniame

veide išryškėtų komercija, tai būtų skaudu ir „universitetų dvasia" šioje aplinkoje neegzistuotų (McCaffėry, 2010). Dar vienas skepticizmo ir baimių prieš verslumą motyvas tai kasdienis pavydas, kai kitas yra skatinamas ar apdovanojamas ne už mokslinius laimėjimus, o už komercializavimą.

Kaip universitetų mokslininkai ir dėstytojai vertina savo verslius kolegas ir kokie trukdžiai ar baimės turi didžiausią įtaką mokslininkams pradedant verslą? Trijų tiriamų universitetų mokslininkai savo kolegų mokslininkų-verslininkų veiklą vertina palyginti palankiai. Į klausimą „Kaip jūs žiūrite į mokslininkus-verslininkus (dirbantys universitete, bet turintys įmonę, susijusią su tyrimų rezultatų komer­

cializavimu)?" dauguma (55,7 proc.) atsakė „Daugiau palankiai" ir „Pa­ lankiai". „Nepalankiai" arba „Dau­ giau nepalankiai" į tokius moksli­

brėžė mokslinių publikacijų skaičių, o

kuriant verslo įmonę, universitetų atstovai nurodo startinio kapitalo gavimą (78,5 proc.), antra rimta priežastis - baimė, kad kuriama įmonė neturės komercinės sėkmės (60 proc.), trečia - nuogąstavimas, kad organizacinė veikla įmonėje nepaliks laiko moksliniams ty­ rimams (58,2 proc.). Mažiausiai sprendimus dėl dalyvavimo kuriant verslo įmones paveiktų silpni ry­ šiai su verslo partneriais ir neaiški universiteto pozicija dėl santykių su verslu. Verslo srities žinių trūku­ mas apklausoje buvo minimas tik penktoje vietoje pagal svarbumą, bet norėjosi išsiaiškinti, kokių konkrečiai įgūdžių ir žinių mūsų mokslininkams ir dėstytojams rei­ kėtų, jei jų tyrimai būtų susiję su inovacijomis. Nors verslumą dažnai lemia ne žinios ar įgūdžiai, o tai, ką būtųgalima pavadinti prigimtimiar

„Dievo dovana", tačiau, kaip parodė Suomijos mokslininkų tyrimai, kai į

naujai kuriamas įmones ir vienetus fakultetuose žiūrima atlaidžiai, jų neprižiūrint, nesirūpinant jų vadovų ir darbuotojų švietimu ir leidžiant bravūriškiems vadovams, kuriems trūksta elementarių žinių, elgtis kaip norima - tos įmonės ar vienetai nuvedami į bankrotą.

Apklausiamų universitetų moks­ lininkai ir dėstytojai papildomai daugiausia norėtų gauti teisinių žinių. Antrojoje vietoje - finansų valdymo žinios. Trečiojoje ir ke­ tvirtojoje vietose - administracinės ir personalo vadybos žinios. Ma­ žiausias poreikis - užsienio kalbų papildomų mokymų.

Net ir labai demokratinėje verslo įmonėje nebūtų toleruojamas toks darbuotojas, kuris šalia pagrindinės savo veiklos turėtų ir gretutinį vers­ lą, tačiau, kaip parodė šis tyrimas ir bendra situacijos analizė, Lietuvos universitetuose mokslininkai-verslininkai yra toleruojami ir palaiko­ mi. Tyrimas parodė, kad dauguma

į taikomuosius tyrimus, universitetų

verslo idėjų į universitetus atėjo

tarpusavio bendradarbiavimą, verslo

būtent per mokslininkus-verslininkus, tačiau iki šiol tiriamiems

užsakomuosius mokslinius tyrimus buvo kreipiama mažai dėmesio. Tad verslininko polinkį turintis mokslinin­

universitetams dar yra sunku tei­ Verslo atstovai

siškai sureguliuoti mokslininkų-

kas turėjo tik dvi galimybes - pirma,

verslininkų ir universiteto santykius

mesti universitetą, išeiti į kuriamą verslo įmonę ir būti mokslingu vers­

tyrimų atskleidimo, laiko verslui ir

lininku; antra, dirbant universitete

sukurti nuosavą įmonę (universite­

universitetui paskirstymo, universi­ tetų išteklių naudojimo, intelektinės

Valdžios atstovai

nuosavybės priklausomybės ir kitais

tui nedalyvaujant) tyrimų rezultatų

klausimais. Be to, universitetams

komercializavimui, t. y. tapti vadi­ namuoju mokslininkų-verslininkų.

orientuojant ir kitus savo veiksmus

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pri­

sudėtinga imtis ryžtingų sprendimų ir tikslus verslumo link. Baimė rizi­

Universitetų atstovai

ėmus sprendimą steigti integruotus

kuoti, pakeisti mąstymą suvokiant,

mokslo ir verslo slėnius, o 2009 m.

kad universitetai taip pat gali imtįį

priėmus naują Mokslo ir studijų

tyrimų komercializavimo, yra pa­

įstatymą, kuris numato universitetų

grindiniai stabdžiai kelyje j verslų

statuso pasikeitimą iš biudžetinės

universitetą. Pasikeitus politinei

įstaigos į viešąją ir suteikia univer­

aplinkai, suteikiant daugiau teisijjg

sitetams intelektinės nuosavybės

disponuoti savo turtu, pagaliau

teisę į sveiką riziką ir toleruojant

disponavimo teisę, universitetams atsivėrė platesnės galimybės užsiimti

procedūras, analizė, nors universi­

mokslo visuomenėje, o verslininkui

ninkus-verslininkus žiūri 20,4 proc.

tyrimo rezultatų komercializavimu,

tetuose suprantamas intelektinės

mąstymą ir drąsinant darbuotojus

nuosavybės kūrimas kaip esminė

pirminis motyvas yra pelnas ir fi­ nansinė nauda. Skirtingu galutinio

respondentų, o 23,9 proc. pasirinko

aktyvinti bendradarbiavimą su verslo

atsakymo variantą„Neutraliai". Už­

dalyvauti verslo vienetų kūrime, tam

davus tą patį klausimą valdžios ir verslo įmonių atstovams, atsakymo variantus„Palankiai" arba „Daugiau

panaudojant mokslininkų-verslinin­

teisinių ir finansinių žinių įgijimą,

palankiai" pasirinko net 86,7 proc. apklaustųjų verslo ir 58,8 proc.

yra vilties, kad baimės bus įveiktos ir trečioji - verslininkiško inovatyvaus

valdžios atstovų (ž. 1 pav.).

Kitu klausimu norėjosi išsiaiš­

universiteto misija bus įgyvendinta. Šiai misijai skinantis kelią, univer­

kinti priežastis, mokslininkui ar

sitetai turės identifikuoti ir aiškiau nusakyti savo misijas ir tikslus -

įmonėmis, skatinti verslumo idėjas

universitetų funkcija, bet vadovauti

tarp mokslininkų. Tačiau globalios

tos nuosavybės komerciniam pa­

tikslo matymu būtų galima paaiš­ kinti ir akademinės bendruomenės

konkurencijos paskatintas ir politikų

naudojimui, realiomis priemonėmis skatinti verslumą tebėra iššūkis

abejones ar net atvirą priešiškumą verslumo idėjų įtraukimui į univer­

universitetų vadovybėms.

sitetų gyvenimą. Kiti baiminasi dėl universiteto integralumo, kad ko­

inicijuotas trečiosios universitetų misijos - verslumo ir inovatyvumo

įgyvendinimas gana sunkiai skinasi kelią.

Tokioje iššūkių ir pokyčių aplinko­ je buvo atlikti Lietuvos universitetų

inovacinio ir verslumo potencialo

tyrimai. Buvo apklausti respondentai devyniuose trijų inovatyviausių Lie-

Individualaus moksli­ ninko polinkis į vers­ lumą

mercinis požiūris sudarys sunkumų publikuojant tyrimų medžiagą ar

jant universiteto resursus. Užsienio

dėstytojui trukdančias pradėti verslą (t. t. kuriant spin-off'ų). Kaip

Šalia institucinio verslumo egzis­

mokslininkų nuomone, labiausiai

pagrindinę priežastį, neleidžiančią

tuoja ir individualaus mokslininko

bijoma dėl to, kad verslumas yra

mokslininkams kurti ar dalyvauti

sukurs sąlygas korupcijai naudo­

nedideles klaidas, kartu keičiant

kų patirtį, organizuojant trūkstamų

kiek jie norės būti verslūs ir kokia forma ar kelios jų geriausiai atitinka to universiteto poreikius.

universitas

16

2011 m. lapkritis

vilnensis

♦

SS mokslas.

Apie Nobelio premijas chemijos ir fizikos srityse Kiekvieną rudenį įteikiama Nobelio premija pažymi reikšmingiausius žmonijos laimėjimus. Būtent mokslo pasaulis išugdo daugiausia šio prestižinio apdovanojimo laureatų.

2011 m. Nobelio premija už laimėjimus chemijos srityje atiteko Danieliui Shechtmanui iš Haifoje įsikūrusio Izraelio technologijų instituto. Fizikos srityje premija skirta trims astrofizikams - Saului Perlmutteriui ir Adamui G. Riessui iš JAV bei Brianui P. Shmidtui iš Australijos. Karališkoji Švedijos mokslų akademija taip įvertino jų indėlį („visatos

plėtimosi greitėjimo atradimą stebint tolimas supernovas".

Pateikiame VU jaunųjų mokslininkų komentarus.

Kur skuba Visata?

VU Fizikos fakulteto Astronomijos observatorijos docento dr. Donato Narbučio (nuotr.) komentaras apie Nobelio premiją fizikos srityje.

Koks yra atsakymas į esminį klausimą„apie gyvenimą, Visatą ir viską aps­ kritai"? D. Adams romane„Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką" („Hitchhiker's Guide to the Galaxy") kompiuteris „Deep Thought" per 7,5 mln. metų apskaičiavo atsakymą 42! Ir pasiūlė esmines paieškas atlikti patiems žmonėms... Šių metų Nobelio premijos laure­

atais fizikos srityje tapo astrofizikai, 1998 m. nustatę, kad mums įprasta medžiaga sudaro tik 5 proc. Visatos turinio. Po Didžiojo sprogimo, kuris . įvyko prieš 13,7 mlrd. metų, pasta­ ruosius maždaug 5 mlrd. metų Visatą valdo ne gravitacija, o nežinomos kilmės jėga, dar vadinama tamsiąja energija, kuri verčia ją plėstis didė­ jančiu greičiu. Dabar didžiausiais telekopais matome daugybę galak­ tikų, tačiau po 20 mlrd. metų dėl šio greitėjančio plėtimosi jos atsidurs taip toli, kad stebėtojas nematys nieko, išskyrus savo galaktikos žvaigždes, o netrukus regimoje Visatos dalyje liks tik po žvaigždę, vėliau bus suardytos planetų sistemos, galiausiai ir pačios planetos subyrės į pavienius atomus, taigi... Visatos laukia „didysis suplėšy­ mas" (angį. Big Rip). "* Trečiajame XX a. dešimtmetyje buvo pastebėtas įdomus sąryšis, vadinamas Hubble dėsniu: kuo toliau nuo mūsų yra kokia nors galaktika, « tuo didesniu greičiu ji tolsta. Tai jokiu būdu nereiškia, kad mūsų galaktikos padėtis yra kuo nors ypatinga - pa­ prasčiausiai plečiasi erdvė ir didėja atstumai tarp galaktikų. O jei mintyse laiką atsuktume atgal, pamatytume, kaip Visata susitraukia į tašką. Visatos plėtimasis buvo viena iš prielaidų

Didžiojo sprogimo hipotezei iškelti.

Be to, ją remia ir kosminės foninės spinduliuotės, kurios temperatūra apie 3 K, atradimas 1965 m.

Dvi nepriklausomos mokslininkų komandos: „Supernova Cosmology Project" (Supernovų kosmologijos projektas), vadovaujama Saulo Peri­ ni utterio, ir konkuruojanti„High-Z Su­ pernova Search" (Didelio raudonojo poslinkio supernovų paieška), vado­ vaujama Briano P. Schmidto ir Adamo G. Riesso, norėjo patikrinti hipotezę, kad po Didžiojo sprogimo Visata ple­ čiasi lėtėdama, kaip ir turėtų būti dėl gravitacinės traukos. Visatos plėtimosi greitis mūsų aplinkoje - kelių šimtų mln. šviesmečių spinduliu - jau buvo išmatuotas. Tačiau, norint nustatyti plėtimosi greitį ankstyvoje Visatoje, reikėjo pažvelgti bent dešimt kartų toliau ir išmatuoti galaktikų atstumus bei jų tolimo greičius.

Abi komandos tyrimui pasirinko la tipo supernovas, kurių sprogimo galia yra beveik vienoda. Tokios žvaigždės sprogsta gana retai mūsų Galaktikoje tik maždaug kas tūkstantį metų, todėl norint aptikti bent keliasdešimt supernovų reikia ilgą laiką stebėti daugybę galaktikų.

Aptikus supernovą, kurios spindu­ liuotė prilygsta didelės galaktikos visų žvaigždžių spinduliuotei, kelias savaites sekamas jos šviesio kitimas ir nustatomas atstumas iki jos. O atlikus spektrinius matavimus, remiantis Doplerio efektu, išmatuojamas super­ novos, kartu ir jos galaktikos, tolimo greitis. Mokslininkai atliko milžinišką darbą - daugybę stebėjimų, dide­ lės apimties duomenų analizę dar gana lėtais to meto kompiuteriais

doktoranto Lino Vilčiausko komentaras apie Nobelio premiją chemijos srityje.

D. Shechtmanas 1982 m. pirma­ sis atrado medžiagas, šiuo metu

vadinamas kvazikristalais, kurios iš esmės pakeitė mūsų suvokimą apie kietuosius kūnus ir medžiagos kristalinę būseną. Kvazikristaluose atomai išsidėsto be galo tvarkingai, suformuodami mozaikas, tačiau, skirtingai nuo paprastų kristalų, juo­ se nėra periodiškai pasikartojančių elementų. Labai panašias mozaikas jau kelis šimtmečius galima pastebėti islamiškoje dailėje ir architektūroje.

Be to, kvazikristalai nebėra vien laboratorinė retenybė: neseniai Italijos ir JAV mokslininkų grupė Ko-

Prof. habil. dr. Aivaras KAREIVA Lietuvos mokslų akademijoje įvyko 10-oji tarptautinė Lietuvos chemikų konferencija „Chemija 2011". Konfe­ rencija, kurios mokslo komiteto pir­ mininkas buvo Lietuvos mokslų aka­ demijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas, o organizacinio komiteto pirmininkas - Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dekanas prof. Ai­ varas Kareiva, siekta suburti Lietuvos ir užsienio mokslininkus, dirbančius įvairiose chemijos, fizikos, medžiagotyros srityse, kad jie pasidalytų savo patirtimi ir naujausiais laimėjimais ir susirastų naujų bendrų tyrimų krypčių galimam bendradarbiavimui. Konfe­ rencijos programa buvo padalyta į dvi dalis - žodinių ir stendinių pranešimų sesijas. Žodinių pranešimų sesijoje mokslinius pranešimus skaitė svečiai iš užsienio mokslo įstaigų: Haselto, Strasbūro, Namuro, Lundo, Ženevos,

ir aibę tyrimų siekdami atsižvelgti į visus galimus matavimų iškraipymų šaltinius. Jiems pavyko užregistruoti supernovas, sprogusias daugiau kaip prieš 5 mlrd. metų.

Darbo rezultatai nustebino - to­ limiausių supernovų spinduliuotės galia pasirodė esanti ketvirtadaliu mažesnė, nei tikėtasi.Tai buvo galima paaiškinti tariant, kad Visatai plečian­ tis maždaug prieš 5 mlrd. metų gravi­ tacinė trauka tarp galaktikų susilpnėjo tiek, kad pradėjo dominuoti tamsioji energija, verčianti ją plėstis vis grei­ čiau ir greičiau. Šiuo metu tamsioji energija sudaro maždaug 75 proc.

Visatos bendrosios energijos. Likę 25 proc. priskiriami7tamsiajai materijai

(20 proc.) ir mums įprastai materijos formai (5 proc.), iš kurios sudaryti dujų debesys, žvaigždės, planetos ir mes patys. Tamsioji materija, be kurios negalime paaiškinti, kodėl nesuyra galaktikos, kuriose žvaigždės juda per dideliu greičiu, jau aptarinėjama apie 70 metų.Tačiau šių metų Nobelio premijos laureatų darbai parodė, kad dar sudėtingesnė problema yra tam­ sioji energija, ir šią problemą aktyviai bando spręsti daug mokslininkų - ne

tik astrofizikai irelementariųjų dalelių

fizikai. Prie šių darbų prisideda ir Lie­ tuvos tyrėjai.

Šių metų Nobelio chemijos premija - kvazikristalų atradėjui VU Chemijos fakulte­ to alumno, šiuo metu Maxo Plancko instituto Štutgarte (Vokietija)

Lietuvos chemikai tęsia tarptauti­ nių chemijos metų paminėjimą

riakų kalnuose (Rusija) atrado pirmąjį gamtinį mineralą, turintį kvazikristalinę struktūrą - chatirkitą (naujasis pavadinimas ikosahedritas). Dabar žinomi net keli šimtai kvazikristalinių medžiagų, kurios pasižymi įdomio­ mis savybėmis, pavyzdžiui, mažu šiluminiu laidumu ir dideliu mecha­ niniu atsparumu. Dėl pastarosios savybės mažos kvazikristalų dalelės panaudojamos labai stipraus plieno (pvz., medicinos įrankiams) gamybo­ je. Deja, Lietuvoje tokie moksliniai tyrimai dar neatliekami.

Kelno ir Maitos universitetų. Prof. Mi­ lošas Nesladekas iš Belgijos atskleidė nanodalelių liuminescencinių savybių priklausomybę nuo paviršiaus ypatu­ mų. Prof. Jeanas Lucas Rehspringeras iš Prancūzijos kalbėjo apie naujausius laimėjimus magnetinių medžiagų kūrimo srityje. Prof. Zinebas Mekhalifas iš Belgijos parodė, kaip galima gaminti plonus organinių medžiagų sluoksnius ant metalų ir jų oksidų paviršių. Prof. Kennetho VVarnmarko iš Švedijos pranešime visus sužavėjo

nauji supramolekulių sintezės ir ty­ rimo metodai. Prof. Stefanas Matile iš Šveicarijos parodė biosupramole-

UNESCO yra paskel­ busi 2011-uosius tarp­ tautiniais chemijos metais. Toks chemijos pagerbimas susijęs su 100 metų sukaktimi, kai garsi mokslininkė Marie Sklodovvska-Curie gavo Nobelio premiją. Lie­ tuvos chemikai spalio 14-15 d. tęsė tarptau­ tinių chemijos metų * šventinius renginius. kulių panaudojimo fotosistemose ir jutikliuose galimybes. Prof. Sanjay Mathuras iš Vokietijos savo pranešime atskleidė chemijos ryšį su medžiagotyra, fizika ir biologija. Dr. Emmanuelis Sinagra iš Maltos nagrinėjo polimeri­ nių medžiagųfizikochemines savybes vandeniniuose tirpaluose. Stendinių pranešimų sesijoje savo naujausius mokslinius laimėjimus pristatė Lietu­ vos mokslininkai - mokslo visuomenę su atliktais tyrimais supažindino 103 konferencijos dalyviai. Pranešimai apėmė ne tik įvairias chemijos mokslo sritis, bet ir fiziką bei medžiagotyrą. Iš viso konferencijoje apsilankė per 180 dalyvių ir klausytojų.

Greitai Vilniaus universiteto biblio­ teka pakvies visus norinčiuosius į chemijos monografijų ir vadovėlių, išleistų Lietuvoje, parodą. Pradėti leidinio „Chemijos istorija" redagavimo darbai.

Naujasis Švedijos akademijos narys-VU bendradarbis profesorius Tomas Riadas Tą savaitę, kai buvo skelbami 2011 m. Nobelio premijos laureatų vardai, Vilniaus universitetas taip pat gavo gerą žinią - Švedijos akademija,

šiol vadovaujantis VU studentų baka­ lauro, magistro darbams ir disertacijai, koordinuojantis trišalį Lietuvos, Ru­ sijos ir Švedijos mokslininkų „Visby"

kuri nuo 1901 m. atsakinga už Nobelio literatūros premijos laureato paskel­ bimą, išrinko naują narį. Juo tapo skandinavų kalbų profesorius Tomas Riadas iš Stokholmo universiteto.

Prof. T. Riadas - ilgametis Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro bendradarbis: kviestinis profesorius, nuo 1999 m. skaitęs paskaitų kursus ir vedęs seminarus VU studentams, iki

mainų programos projektą.

Pristatant T. Riadą Švedijos visuo­ menei kaip naują akademijos narį, plačiai minimas ir Vilniaus universi­ tetas.

Oficialiai eiti pareigas profesorius pradės Švedijos akademijos iškilmin­ game posėdyje šių metų gruodžio 20 d.

Skandinavistikos centro inform.

Jono Basanavičiaus premija archeologui Vykintui Vaitkevičiui Vyriausybė kasmetinę valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skyrė archeologui Vykintui Vaitkevičiui už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą.

Archeologo kandidatūrą pateikė Vilniaus universiteto Lietuvių litera­ tūros katedra.

V. Vaitkevičiui premija paskirta už kompleksinius Lietuvos etninių žemių tyrinėjimus, archeologinius ty­ rinėjimus, istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą už jų išsaugojimą, taip pat lituanistinių

šaltinių skaitmeninimą ir mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.

Valstybinė J. Basanavičiaus premija įsteigta 1992 m. ir skiriama kasmet Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuviams už reikšmingiausius pas­ tarųjų penkerių metų darbus, susi­ jusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu, ir už kūrybinę ir mokslinę etninės kultūros veiklą.

J. Basanavičiaus premija įteikiama lapkričio 23-iąją - J. Basanavičiaus

gimimo dieną.

Premijos dydis - 65 tūkst. litų. „U. V." inform.

*

universitas

2011 m. lapkritis

17

vilnensis

_________________________________________ mes - studentai* *%

Studentai ragina grįžti prie rezidentūros klausimo Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybė (VU SA) spalio pradžioje raštu kreipėsi į švietimo ir mokslo ir sveika­ tos apsaugos ministrus prašydama atnaujinti praėjusiais metais vykusias derybas dėl priėmimo į medicinos rezidentūros studijas. „Šiais metais

stebėjome reiškinį, kai priėmimas į rezidentūrą hipotetiškai turėjo būti vienodas abiejų Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių medikus, studen­ tams, tačiau realijos nevisiškai atitiko VU studentų lūkesčius", - teigė VU SA viceprezidentas Vainius Rakauskas.

„Šiais metais vykusio priėmimo j medicinos rezidentūros studijas metu buvo tikrai daug nesusipratimų, sakė ir Vilniaus universiteto prorek­ torius dr. Aleksas Pikturna. - Svarbūs čia du niuansai - nelaiku patvirtintas vietų skaičius ir nevykusios bendro priėmimo proporcijos. Čia Vilniaus

universitetas tikrai pralošė, todėl būtina tęsti diskusijas ir rasti bendrą sutarimą."

VU SA primena, kad šiais metais priėmimo į rezidentūrą metu kilo nesusipratimų dėl finansavimo sky­

GERIAUSIEMS LIETUVOS STUDENTAMS - : VARDINĖS LR PREZIDENTŲ STIPENDIJOS ; *. '

SVEIKINAME ir DIDŽIUOJAMĖS VU studentais,

rimo ir priėmimo tvarkos. Įvykus bendrajam priėmimui į rezidentūros studijas. Vyriausybė patvirtino net 30 proc. mažesnį nei žadėta finansavimą.

Be to, dar prieš bendrąjį priėmimą studentai piktinosi baigiamųjų egza­ minų tvarka - skiriasi egzaminai, kai vieno universiteto studentai iš anksto žino visus klausimus, o kito - tik dalį, tačiau priėmimas vyksta pagal ben­ dras taisykles.

Artimiausiu metu visos suintere­ suotos pusės susirinks į ŠMM darbo

grupę ir mėgins pasiekti susitarimą.

laimėjusiais Lietuvos Respublikos prezidentų vardines stipendijas. * •

Prezidento Antano Smetonos stipendija:

•

TOMAS TAŠKAUSKAS, Filologijos fakulteto

•

lietuvių filologijos bakalauro studijų programa;

MANTAS DAUBARAS, Istorijos fakulteto archeologijos magistro studijų programa;

;

INGA MITUNEVIČIŪTĖ, Filologijos fakulteto rusų filologijos

•

•

magistro studijų programa;

JUSTINA RAIŽYTĖ,Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto

;

;

politikos mokslų bakalauro studijų programa;

JUSTINAS JARUŠEVIČIUS, Teisės fakulteto vientisųjų studijų programa. * •

Prezidento Kazio Griniaus stipendija:

;

POVILAS NORVAIŠA, Gamtos mokslų fakulteto biofizikos

’

bakalauro studijų programa;

’

KRISTINA DANIŪNAITĖ, Gamtos mokslų fakulteto genetikos

VU SA žengia dar vieną žingsnį kokybiško studentų atstovavimo link

*

*

magistrantūros studijų programa;

ROKAS SAŽINAS, Chemijos fakulteto chemijos bakalauro

*

*

studijų programa;

MILDA PUČETAITĖ, Fizikos fakulteto aplinkos ir cheminės fizikos

I I

magistrantūros studijų programa;

MARTYNAS SKAPAS, Chemijos fakulteto chemijos magistrantūros Vilniaus universiteto Studentų

apie į studentą orientuotą mokymąsi

atstovybė, siekdama užtikrinti ko­

(student-centered learning), studentų

informacija būtina sėkmingam darbui komitete. Magistrantūros studijų

kybišką studentų atstovavimą ir

atstovo funkcijas, studentų nuomo­

programų komitetų atstovams mo­

kokybinę studijų reformą, pradėjo intensyvų mokymų kursą, skirtą stu­

dentų atstovams studijų programų komitetuose.

nės išsiaiškinimą. Mokymų dalyviai

taip pat supažindinami su studijų

kymai vyks atskirai.Taip siekiama, kad mokymai būtų tikslingai orientuoti į

Prezidento Aleksandro Stulginskio stipendija:

;

VLADIMIR KORNIJČUK, Fizikos fakulteto telekomunikacijų fizikos

I

ir elektronikos bakalauro studijų programa; SIMONAS KROTKUS, Fizikos fakulteto optoelektronikos ir medžiagų

programos kūrimo ir atnaujinimo

atskiras studentų atstovų grupes. Iš

metodikomis.

viso Vilniaus universitete yra apie 200

technologijų magistrantūros studijų programa.

studentų atstovų studijų programų

Iš 24 universitetų studentams numatytų stipendijų 12 stipendijų atiteko Vilniaus universiteto atstovams, 6 - Kauno technologijos universiteto, po dvi - Klaipėdos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto, po vieną - Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams. Iš kolegijoms numatytų stipendijų po dvi pasieks Vilniaus kolegijos ir Kauno kolegijos studentus, viena iškeliauja į Alytaus kolegiją. Fizinių mokslų srities kandidatų kolegijos nepateikė.

Seminarų metu atstovai klausosi

Vien bakalauro studijų programų

komitetuose.

informacinių paskaitų apie Lietuvos

komitetų atstovams suplanuoti keturi

aukštojo mokslo sistemą, studijų ir

mokymų srautai, kuriuose dalyvaus

Mokymai, skirti išskirtinai studentų

studijų programų teisinį reguliavimą,

per 100 studentų atstovų. Spalio

atstovams studijų programų komite­

studijų kokybės užtikrinimą, ECTS

8, 22 ir 23 d. įvyko seminarai, kurie,

tuose, organizuoti pirmą kartą.

diegimą Lietuvoje, modulinių ir gre­

anot mokymų dalyvių, buvo itin sė­

tutinių studijų galimybes; diskutuoja

kmingi: atstovai teigė, kad suteikta

VU SA inform.

I

Z •

studijų programa.

’ I

* • • * • '

*

Stipendijos skiriamos ne tik už gerus akademinius pasiekimus, bet ir už aktyvią ’ mokslinę veiklą. Šiemet pirmą kartą prezidentų vardinės stipendijos skiriamos už pre- • tendentų mokslo tiriamuosius darbus, siekiant studentus skatinti rinktis tyrėjo kelią. *

Prezidentinės stipendijos universitetų ir kolegijų bakalauro studentams siekia 650 * litų (5 bazinių socialinių išmokų dydžio), magistrantams - 910 litų (7 BSI) per mėnesį. • w Prezidentų vardinės stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams.

*

Pagal ŠMM inform. ’

Kinų kultūros savaitė iš arti Vaida DAIGINAITĖ, KomF, žurnalistikos I k.

Spalio 10-ąją tradicinės kinų mu­ zikos diena buvo pradėta visa kinų kultūros savaitė. Vilniaus universiteto

Teatro salę tradicinio dvistygio instru­ mento erhu garsai pripildė kerinčios

♦

Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas sutei­ kė nuostabią galimybę pažinti Kiniją. Į kinų kultū­ ros savaitės renginius, vykusius spalio 10-15 d., žmonės plūste plūdo, o „Niujorke“ ir „Kamčiatko­ je“ dar ilgai netilo planai pasidaryti sušio ir susi­ burti arbatos ceremonijai.

ramybės. Susirinkusiųjų žvilgsniai grakščiai it įgudusio kaligrafo teptuko potėpiai vedžiojo atlikėjo Xin Bing kūną. „Galvojau, kėdė, ant kurios sėdė­

jo muzikantas, ims ir sulūš, tiek ener­ gijos, tiek profesionalumo", - kalbėjo kinų kalbą pradėjusi studijuoti, tačiau jau seniai Kinijos kultūra kvėpuojanti

Agnė Januškevičiūtė.

Spalio 11 dieną nuspalvino tradici­

Studentai susipažino su kinų virtuvės valgiais ir mokėsi juos gaminti. „Pa-w

nės kinų virtuvės valgiai, o tai kaip tik tai, ko reikia bulvių ir makaronų, pa­

vasario suktinukų“ gaminimo vakaras

tiektų su „kas po ranka" padažu, iškan­ kintam studentui. Pavasario suktinukų gaminimo vakaras vyko restorane „Spindintis mėnulis". Kinų virtuvės patiekalas, vadinamas pavasario suk­ tinukais, vizualiai labai panašus į mūsų tradicinius balandėlius.Troškintos dar­ žovės, pagardintos prieskoniais, dailiai

įsukamos į ploną tešlą ir patiekiamos su sojos padažu. Skanu? Labai, labai.

Studentai šypsojosi ir kalbėjosi apie tai, kaip ieškos pigiausios šio patiekalo gaminimo alternatyvos. Įsisukusi į kinų kultūros savaitės ver­ petą jau žinojau, kad spalio 12 dieną «h

paskirsiu tradicinei kinų medicinai ir filosofijai. Išklausiau docentės Loretos Poškaitės paskaitą „Daosizmas šian­ dieninėje Kinijoje ir Vakaruose: tarp dvasingumo, vartojimo ir popso".

Kinišką arbatą ir arbatinukus pristato kolekcininkas A. Burba

Kita diena buvo apdovanota kino

filmu „Meilė po gudobele". Vieno

žymiausių Kinijos režisierių Zhang Yimou filmas nukelia į Kiniją kultūrinės revoliucijos metais ir pasakoja sunkio­

mis aplinkybėmis užgimusios meilės istoriją.

Spalio 14 dieną užvaldė kinų ta­

pyba. Visi norintieji galėjo aplankyti

Dalios Dokšaitės tapybos ir kaligrafijos

darbų parodą„Arkos" galerijoje. Spalio 15 dieną renginį vainikavo arbatos gė­ rimo ceremonija „Arbatos magijoje".

Sėdint rate ir gurkšnojant nuostabaus skonio arbatą ne vienam gimė idėja aplankyti Kiniją.

Kinų kultūros savaitė supažindino mus su įstabaus grožio muzika, delikatesiniu maistu, grakščia daile ir sukūrė atspirties tašką kinų medicinos ir filosofijos žinioms gilinti.

Tradicinės kinų muzikos atlikėjo

Xin Bing kon­ certas VU Teatro salėje.

Vilmos Šniukš­

taitės nuotr.

universitas

18

2011 m. lapkritis

vilnensis

itikultūra________________________________________________

Spalį chorą„Pro musica" įsuko gastrolių ir koncertų verpetas Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ spa­ lio 2-5 d. lankėsi Danijos sostinėje, kur su vienu geriausių šios šalies chorų „Kobenhavns kantatekor“ Kopenhagos katedroje ir Store Magleby bažnyčioje atliko didingąjį G. Verdi „Reguiem“.

Kopenhagos katedroje skambėjo „Pro musica“ choristų balsai.

Manto Lėkščio nuotr.

Vienas iškiliausių muzikos šedevrų

ir pasaulyje populiariausių sakralinės

muzikos veikalų, sutraukiantis pilnas

koncertų sales ir bažnyčias, buvo pradėtas kurti 1868 m. ir baigtas po

kelerių metų.„Requiem" kompozito, rius skyrė savo bičiuliui, žymiam italų rašytojui Alessandro Manzoni.

„Aukštos natos, netikėti dinaminiai ir intonaciniai šuoliai, didelis balsų savarankiškumas - visa tai nelengva, tačiau taip logiška ir meniškai pagrįs­ ta, kad blogai padainuoti šį G. Verdi kūrinį, ko gero, tiesiog neįmanoma - jį arba dainuoji puikiai, arba išvis nesiimi šio reikalo", - sakė „Pro musica" choro vadovė Rasa Gelgotienė.

Pirmasis koncertas Kopenhagoje vyko nedidelėje, šiemet 400 metų ju­ biliejų švenčiančioje priemiesčio Store Magleby bažnyčioje, į kurią vos tilpo klausytojai. Antrajame koncerte tas pats kūrinys pateiktas visiškai kitaip: didžiulėje ir didingoje klasicistinėje Kopenhagos katedrojejis nuskambėjo dar plačiau, monumentaliau. Abiejuo­ se koncertuose dainavo puikus solistų kvartetas - Kopenhagos operos teatro solistai sopranas Sine Bundgaard, mecosopranas Susanne Resmark, tenoras Nielsas Jorgenas Riisas ir bosas Jakobas Christianas Zethneris iš Orhuso operos teatro. Ypač pažy­ mėtinas mecosopranas S. Resmark, atlikusi partijas Niujorko Metropolitan ir Milano La Scala scenose.

Prieš koncertus Danijoje „Koben­ havns Kantatekor" dirigentas Torbenas H. S. Svendsenas buvo atvykęs j Vilnių repetuoti su „Pro musica". Jau prieš vizitą jis iškėlė keletą reikalavi­ mų, tarp kurių buvo gana ilga repeti­ cijų trukmė, tačiau viso repeticijoms skirto laiko neišnaudojo - choro pasirengimo lygis jį visiškai paten­ kino. „Pro musica" yra labai geras choras, Vilniaus universitetas turi kuo didžiuotis", - pasakė T. Svendsenas po paskutinės repeticijos. Šią nuomonę jis tikriausiai perdavė

ir savo choristams - choro „Kantate­ kor" dainininkams, nes jie aktyviai susirinko pasiklausyti atskiro choro „Pro musica" koncerto Kopenhagos Tagensbo bažnyčioje. Jame VU choras atliko M. K. Čiurlionio, E. Griego, J.Tamulionio, D. Zakaro, H. Villa-Lobos,

'Atlanto vandenyno saloje • skambėjo lietuviška daina Auksuolė ŠULIOKIENĖ, ansamblio „Uosinta“ vadovė Kai rugpjūčio 27 d. nusileidome į „Atlanto perlu" vadinamą Madeiros • salą, priklausančią Portugalijai, ir išlipome iš lėktuvo, į veidą plūstelėjo šiltas ir drėgnas oras. Anot vietinių, buvo ne taip ir karšta, tik 25 laipsniai šilumos, tačiau dėl visus metus salo­ je besilaikančios 80 proc. drėgmės jautėmės daug„karščiau". Gyvenome Madeiros sostinės Funšalio centre esančiuose jaunimo namuose„Quinta da Ri bei ra", apsuptuose puikaus sodo, kuriame augo gausybė egzotiškų augalų, o pro langus buvo matyti nuostabi salos pilis.

Madeira - tai nedidelė vulkani­ nės kilmės sala Atlanto vandeny­ ne, 500 km nutolusi nuo Afrikos ir 1000 km - nuo Europos krantų. Jos *'■ plotas 88 kartus mažesnis už Lietuvos.

Joje gyvena apie 260 tūkst. gyventojų.

Dėl puikios geografinės padėties, kalnuoto reljefo ir pratekančios šiltos “ Golfo srovės čia gana švelnus klima­ tas, nakties temperatūra nuo dienos skiriasi vos keliais laipsniais, o vandens temperatūra vasarą-apie 22 laipsniai w šilumos. Salos pasididžiavimas nuostabus kraštovaizdis. Kad ir kiek būtum, nenustoji žavėtis mėlynomis vandenyno pakrantėmis, didingais r aukštais kalnais, giliais slėniais.

VIII tarptautinis Europos folkloro festivalis prasidėjo kitą dieną šv.

Mišiomis XV a. statytoje bažnyčioje.

Saloje lauko scenos neįtikėtinai aukš­ tos - kaip pas mus per popmuzikos koncertus, visada skendinčios gyvų

VU Kauno humanitarinio fakulteto folkloro ansamblis „Uosinta“ dalijasi įspūdžiais iš Madei­ ros salos (Portugalija) - vasaros pabaigoje čia ansamblis dalyvavo dviejuose tarptautiniuose festivaliuose.

A. Piazzollos kūrinius ir C. Fonsecos „Missa afrobrasileira" fragmentus.

Valandos programa suskambėjo iš tiesų labai įdomiai, atskleidė choro galimybes dainuoti ne tik stambių formų kūrinius su akompanimentu, bet ir a cappella.

Prieš koncertą Lietuvos Respubli­ kos ambasadorius Danijos Karalystėje J. E. Vytautas Pinkus pristatė VU chorą ir jo pasiekimus, publikai papasakojo apie M. K. Čiurlionį, jo kūrybinį kelią

ir svarbą Lietuvos kultūros istorijoje.

Choras „Pro musica" gastroles Da­ nijoje rengė bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Danijoje.

Vos spėję grįžti iš Kopenhagos„Pro musica" choristai priėmė svečius Oslo universiteto chorą „Akademisk korforening", su kuriuo Vilniuje ir Kaune atliko M. K. Čiurlionio iržymiojo norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego kūrybos paralelėms skirtą programą. Taip abu universitetų chorai prisidėjo prie šiemet Lietuvoje minimų M. K. Čiurlionio šimtųjų mir­

ties metinių. Ši programa birželį jau

skambėjo Osle.

Gilias tradicijas puoselėjantis Oslo universiteto mišrusis choras „Akade­ misk korforening" įkurtas 1930 m.

Jame dainuoja studentai, buvę stu­ dentai, dėstytojai ir universiteto darbuotojai. Nuo 2004 m. kolektyvui vadovauja Gjermundas Bjorklundas.

Deja, dėl prieš pat kelionę ištikusio širdies smūgio Oslo universiteto choro vadovas į Lietuvą atvykti ne­ galėjo. Todėl „Pro musica" vadovei R. Gelgotienei teko diriguoti ne tik visus bendrus - ir M. K. Čiurlionio, ir

E. Griego - kūrinius, bet ir paties nor­ vegų choro koncertinę programą, pas < mus nežinomus norvegiškus ir kitų Šiaurės šalių autorių kūrinius.

Koncertai priklausė „Norvegijos dienų Lietuvoje" ciklui ir buvo skirti Lietuvos ir Norvegijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečiui pa­ minėti. Chorų bendradarbiavimą iš dalies parėmė Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje.

Choro „Pro musica" inform.

VU teatro Kinetinė trupė kelia aktualias visuome­ nei problemas Andriaus Pulkauninko vadovaujama VU teatro Kinetinė trupė lapkričio 24 d. rengiasi pristatyti spektaklį, kuriame nagrinėjami susvetimėjimas, savanoriškas atsiribojimas ir nežmoniškas šilu­ mos troškimas.

Justina BRAZAITĖ

moralas: šlovė - tai ugnis, išdeginanti

Šiandienos visuomenei aktualios

žmogaus vidų ir paliekanti tik tuščią kiautą, vienišą, niekam nereikalingą

temos buvo apmąstomos ir naująjį sezoną rugsėjo pabaigoje atidariu­

išnarą. Taigi ir naujajame spektaklyje nėra bėgama nuo visuomenei, ypač

siame spektaklyje „(Pri)pučiamas".

Spektaklis apie emigraciją ir vartoji­ mą (ne tik daiktų, bet ir vienas kito), pavasarį pristatytas universitetinių teatrų festivalyje Kanadoje, susilaukė didelio susidomėjimo. Po spektaklio pokalbyje su žiūrovais buvo siekiama

jaunimui, aktualių temų. Priešingai jos yra užaštrinamos, skatinant žiūro­ vus nagrinėti ir spręsti kylančius, bet dažnai nutylimus klausimus.

užmegzti dialogą tarp kūrėjų, atlikėjų ir publikos. Šis pokalbis pranoko lūkesčius, tad nuo šiol po kiekvieno trupės rodomo spektaklio siūloma

nepabėgti, o pasilikus pasidalyti įspū­ džiais, išsiaiškinti, kas kėlė klausimų spektaklio metu ir liko neaišku po jo.

2011 m. rudens sezoną kiekvieną ketvirtadienį VU Teatro salėje yra rodomi VU teatro Kinetinės trupės ir jos draugų spektakliai, po kurių kviečiama pasilikti pasikalbėti prie

arbatos puodelio. Taip siekiama suburti postdraminiu teatru ir šokiu

besidominčią universiteto bendruo­

menę, padėti žiūrovams prisijaukinti gėlių puokštėse. Tuo tarpu gatvėse virš galvų - įvairiaspalvių dirbtinių gėlių girliandos.Tokia salos tradicija visi miesteliai peršventesarfestivalius puošiasi gėlių girliandomis.

Madeiroje ne tik koncertavome surasdavome laiko ir pramogoms: maudėmės vandenyno suformuo­ tuose unikalių natūralių vulkaninių uolų baseinuose, esančiuose Portu Moniše (Porto Moniz), iš laivo „Santa Marija" (tikro XVa. Kristupo Kolumbo laivo, kuriuo jis atrado Ameriką, pro­ totipo) stebėjome būriais nardančius delfinus.

Paskutiniai festivalio koncertai vyko Kamara de Lobušo (Camara de Lobos) mieste, kur šurmuliavo tradicinis Vyno festivalis, sutraukiantis daug turistų iš įvairių šalių. Be nuostabių pakrančių, turistus vilioja aukšti vulkaninės kil­ mės kalnai, esantys centrinėje salos dalyje.Turėdami laisvą dieną 1500 m aukštyje 10 km keliavome kalnų trasa aukščiausiomis ir gražiausiomis salos viršukalnėmis. Užkopėme ir į aukščiausią Pico Ruivo (1862 m) viršūnę - stovi virš debesų ir jautiesi pasaulio valdovu... Nieko gražiau iki šiol nebuvome matę!

VU teatro erdvę, tapti sudedamąja Kinetinės trupės dalimi.

Spalio 6 d. trupė pristatė prem­ jerą - eksperimentinį judesio ir muzikos spektaklį „Gretė Poke'27", sukurtą šią vasarą netikėtai mirusios dainininkės Amy Whinehouse at­ minimui. Kūrinyje sujungiant kūno

plastiką, muzikos garsus ir balso stygų vibracijas pasakojama ambivalentiška garsios roko grupės vokalistės Gretės Poke (personažo, įkvėpto Amy Whine-

house gyvenimo) istorija. Tai apgau­ linga, kupina kurioziško grotesko ir autoironiško sarkazmo istorija, kurios

Evaldo Arlausko nuotr.

universitas

2011 m. lapkritis

19

vilnensis

kultūra

Trys VU kolektyvai koncertuos Paryžiuje Lapkričio pabaigoje net du vaka­ rus iš eilės Paryžiaus centre skambės Vilniaus universiteto vardas - garsio­ joje St. Madeleine bažnyčioje koncer­ tuos trys VU meno kolektyvai: chorai „Gaudeamus" bei„Virgo" ir kamerinis orkestras. „Stengiamės universiteto vardą garsinti ne tik Lietuvoje, bet ir užjos ribų. St. Madeleine bažnyčia, be savo puikių vargonų, garsi ir tuo, kad joje vargonininkais dirbo tokie žymūs prancūzų kompozitoriai kaip G. Faurė

ir C. Saint-Saėnsas", - sakė VU chorų vadovė Rasa Gelgotienė.

Pirmajame koncerte lapkričio 28 d. choras „Gaudeamus" ir VU kamerinis orkestras atliks A. Vivaldi, G.Telemanno, A. Parto, Z. Kodaly kūrinius. Antrąjį vaka rą choras„Vi rgo" atl i ks pašau Ii nės klasikos šedevrus - F. Poulenco„Litanie a la vierge noire", B. Britteno„Missa brevis". Akompanuos VU vargoninin­ kas dr. Vidas Pinkevičius. Jis taip pat atliks ir du savo kūrybos kūrinius.

Choro„Gaudeamus" inform.

Festivalinis teatro maratonas VU teatro dramos trupei „Minimum“ šis ruduo kaip niekad intensyvus. Be įprastinių repeticijų ir spektaklių, dar suspėta apsilankyti net trijuose tarptautiniuose festivaliuose. Ir dalyvavimas juose buvo sėkmingas.

Šis ruduo Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos kapelai „Jaunimėlis“ turtingas koncertų ir kelionių.

Spalio 1 d. A. Stulginskio univer­ siteto kvietimu dalyvavome tarp­ tautiniame tautinio meno studentų festivalyje„Vivat akademija". Iškart po koncerto važiavome į Lenkiją, kur vyko IX tarptautinė kapelų šventė „Seinai 2011". Vyskupo Antano Baranausko fondo Lietuvių namų salė buvo pilna pilnutėlė, netilpo visi norintieji, daug jų stovėjo ir klausėsi už salės durų.„Jau­ nimėliui" teko savo programą parodyti du kartus, publika kiekvieną numerį audringai prašė pakartoti.

Rimantas VENCKUS

ypatingomis žiniomis apie Lietuvos

netesėjimas, informacijos stoka.

teatrą. Jis vertino mūsų spektaklį

Tačiau trupės buvo sukviestos gana stiprios ir, beje, stipriausios - pačių

Rugsėjo 1 -5 d. trupė vyko į Ščeciną

E. Nekrošiaus, O. Koršunovo, R.Tumino

(Lenkija), kur vaidino spektaklį„Sveiki,

pastatymų kontekste, pabrėždamas,

arabų. Iš 18 spektaklių tik šeši ir tebu­

aš Hamletas".Ten galėjome pamatyti

kad mes atvežėme j festivalį geriausią

vo iš Europos. Mes savąjį „Maratoną"

dar vieną „Hamleto" interpretaciją,

lietuviškojo metaforinio teatro

suvaidinome su ypatingu azartu ir

kurioje iš viso nebuvo Hamleto. Taigi

substratą. Nepratus prie tokių liaupsių

aistra ir iš karto gavome kvietimą į

mūsų eksperimentas šiuolaikiškai

buvo net sunku patikėti, kad kalbama

kitais metais Kasablankoje vyksiantį

apie mūsų studentišką teatrą. Kitas

festivalį. O trys pagrindinių vaidmenų

kritikas iš Milano Claudio Fachinelli

atlikėjai - Justas Stašionis, Martynas

Rugsėjo 26 - spalio 2 d. jau penktą

gyrė ansamblišką aktorių vaidybą, jų

Rimšelis ir Gediminas Kaminskas

kartą dalyvavome gerai organizuota­

organiškumą. Jam patiko tai, kaip sub­

laimėjo prizą už geriausią aktorių

me ir prestižiniu tampančiame festi-

tiliai mes panaudojame simbolius, jais

ansamblį. Tai mums ypač svarbu, nes

valyje„Teatralny koufar", vykstančiame Baltarusijos sostinėje Minske. Čia

nepiktnaudžiaudami, suteikdami tam

pasitvirtino mūsų teatro koncepcijos

pačiam daiktui net keletą prasmių ir

pagrįstumas. Mes įsitikinę, kad di­

pamatėme net 20 spektaklių iš 16

funkcijų. Festivalio vertinimo komisija

dysis Minimumas teatre yra aktoriai,

šalių. Mes rodėme naujausią spektaklį

ypatingą dėmesį atkreipė ir į bendrą

jų vaidmenų analizė ir minties bei

„Maratonas". Kritikai negailėjo

mūsų trupės sceninę kultūrą, vizualinį

jausmo sintezė, o ne įvairūs triukai ir

pagiriamųjų žodžių. Vienas jų - filo­

spektaklio išraiškingumą ir vieną iš

beprasmiai eksperimentiniai straka-

sofijos daktaras, profesorius, akade­

penkių pagrindinių festivalio prizų

liojimai, kurių festivaliuose matėme

mikas Vadimas Salejevas nustebino

įteikė scenografei Daliai Kiaupaitei.

gana daug.

kontekstą.

Justas Stašionis, Gediminas Kaminskas ir Martynas

miestelio sienos. D. Kiaupaitės nuotr.

Rimšelis su Tanžero festivalyje laimėtu prizu Vilniaus

oro uoste

sportas

frf

žaidžia be svarbesnių pergalių, tačiau išsilaiko ir be didelių pralaimėjimų -

daugelis varžybų sužaistos lygiosio­ mis. Tinklininkai, ryžtingai žengdami

j priekį, jau turi nuskynę dvi pergales

iš trijų sužaistų varžybų.

Mūsų komandos kasmet startuoja

beveik dvidešimtyje įvairių sporto šakų Lietuvos studentų čempionatų.

Įsibėgėjo ir Lietuvos studentų čempionatų maratonas. Studentai jau dalyvavo irklavimo varžybose, kuriose beveik dvidešimties spor­

tininkų komanda užėmė antrąją vietą.

Gana sėkmingai dalyvaujama stu­

O pernai Vilniaus universitetui pasiro­

džius ne tik kaip sėkmingam varžybų dalyviui, bet ir kaip geram organiza­ toriui, šiemet taip pat pavesta dalį jų - šachmatų, svarsčių kilnojimo ir aerobikos - suorganizuoti.

Be svarbiausių metų renginių,

su rinktinėmis ruošiasi svarbiausiems metų startams.

dentų krepšinio, futbolo ir tinklinio lygose. Universiteto vyrų krepšinio

Rugsėjo mėnesį startavo tarpfakultetinės Rektoriaus taurės varžybos.

Sezonas atidarytas kroso varžybomis, kur geriausiai sekėsi Matematikos ir informatikos fakulteto studentams, jau dvyliktus metus iš eilės tampan­ tiems geriausiais universitete kroso bėgikais. Šį rudenį dar laukia plauki­

komanda, po ilgos pertraukos vėl sugrįžusi į I grupę, jau gali džiaugtis viena garbinga pergale prieš praė­

varžybose. Moterys su geriausiomis

jusių metų vicečempionę - Kauno technologijos universiteto koman­ dą. Tad ambicijos išlaikyti rimto varžovo statusą kol kas pasiteisina.

Merginų krepšinio rinktinė taip pat

šininkai varžybas pradėjo Vilniaus

mo, rankos lenkimo, aerobikos varžy­ bos, merginų krepšinio finalai, o spalį pradėję varžybas vaikinai krepšininkai jas tęs iki pavasario.

tas. Erzino pietietiškas šeimininkų

„Minimum“ aktorių gyvasis paveikslas prie Assilaho

Sveikatos ir sporto centre sportiškai pradėjome dar vienus mokslo metus.

mankštinasi savarankiškai, dalyvauja tarpfakultetinėse varžybose, kartu

universitetas. Festivalis taip pat gana didelio masto, bet prastai organizuo­

liuose.

Spalio 15 d. Marijampolės savival­ dybė organizavo tradicinę derliaus šventę „Sūduvos kraitė" ir seniausio Lietuvoje Marijampolės cukraus fa­ briko 80 metų jubiliejaus minėjimą. „Jaunimėlio" surengtas valandos tru­ kmės koncertas Savivaldybės aikštėje išjudino ir jaunus, ir garbaus amžiaus marijampoliečius.

Lapkritį „Jaunimėlio" laukia trys koncertai: 10 d. - Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje, 18-19 d. - Vilniaus pedagoginio universiteto organizuo­ jamoje šventėje „Linksminkimos", o 30 d. - M. Romerio universitete šokių ansamblio „Skalsa" kvietimu. „Jaunimėlio" inform.

‘įsibėgėjęs mokslo metų sporto sezonas

pratybas ir noriai tobulina savo įgū­ džius sporto šakų treniruotėse ar

spalio 25-29 d. mus pakvietėTanžero

Spalio 8 d. dalyvavome III didžiaja­ me liaudiškos muzikos parade Šiau­

Visada laukiame naujų narių. Repeticijos vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 vai. Saulėtekyje, EF ir TF rūsyje.

Nuo pat studijų metų pradžios uni­ versiteto sporto komplekse studentai ir vėl aktyviai renkasi kūno kultūros

Tačiau ypač sėkmingas mums buvo

paskutinis festivalis Maroke, į kurį

atsainumas ir vangumas, žodžio

traktuojant klasiką turėjo tinkamą

Ruduo „Jaunimėliui" dosnus renginių

ff«

gali didžiuotis pelnyta pergale prieš praėjusių metų vicečempionę - taip pat Kauno technologijos universiteto rinktinę. Futbolo lygoje studentai

krepšinio komandos startavo ir kitose

šalies komandomis rungiasi Lietuvos moterų krepšinio A lygoje, vyrai krep­

krepšinio sąjungos A grupėje.

Besidžiaugdami gražia sezono

pradžia linkime sportininkams aukš­ tų rezultatų, o visus kitus kviečiame prisijungti prie sportuojančiųjų ben­

druomenės!

Tarptautinio verslo mokykla šiais mokslo metais prisideda prie Rektoriaus

taurės varžybų organizavimo. Per varžybų atidarymąTVM SA iniciatyva Sveikatos ir sporto centro inform.

iš studentų suformuota taurės formos eisena. SSC archyvo nuotr.

20

2011 m- laPkritis

vilnensis

mpaskutinis puslapis______________________________________

Krikštynų organizatoriai kuria šventę savo krikštavaikiams Kasmet spalio mėnesį Vil­ niaus universitete praūžia pirmakursių krikštynos. Tai neatsiejama kiekvieno įsto­ jusio į universitetą studento gyvenimo dalis!

Justina ILKEVIČIŪTĖ, KomF Žurnalistikos instituto I k.

Tik per šią šventę pirmakursis, iki krikštynų va­ dinamas nuliu, gali nusiplauti nulio etiketę ir virsti tikru fuksu, visaverčiu universiteto bendruomenės nariu. Kiekvienas fakultetas supranta ir švenčia krikštynas savaip, o veikla būna pati įvairiausia nuo orientacinių varžybų ir kuo daugiau žmonių sutalpinimo į taksofono būdelę iki praeivių parašų rinkimo siekiant pastatyti paminklą A. Kubiliui Rotušės aikštėje.

Krikštynų tradicijos išlieka panašios Taigi, kiek žmonių telpa į taksofono būdelę?

Ekonomikos fakulteto pirmakursiai sutalpino į ją net šešiolika! Būsimieji ekonomistai ryte grupelėse pristatė teminius pasirodymus, paplušėjo ir orien­ tacinėse varžybose miesto centre. Antrakursė Anastasija Kolesnikova, viena iš krikštynų orga­ nizatorių, teigia, kad„krikštynų koncepcija išlieka ta pati. Mes nesivedam fuksų kur nors į mišką, nevoliojam jokiame padaže ar miltuose. Mūsų metais buvo tas pats, aišku, kita krikštynų tema."

Kad krikštynų tradicijos mažai keičiasi, patvirtino ir Komunikacijos fakulteto studentų atstovybės pirmininkas Balys Kesminas: „Krikštynų tradicija nesikeičia ir nesikeis, manau, dar ilgai - duoti didelį išbandymą fuksams, juos truputuką pakankinti, kad jie taptų mūsų dalimi ir sava chebra." Taigi, nors ir su tam tikrais pakeitimais, pačios krikštynos mažai tesiskiria nuo praėjusių metų, kai dabarti­ niai krikštatėviai buvo fuksai.

Vyrauja humaniškas požiūris Pastebima tendencija, kad krikštynos vis labiau humaniškėja. Mažėja žiaurių užduočių, dėl kurių ne vienas pirmakursis bijodavo dalyvauti rengi­ nyje, pati idėja suvokiama kitaip. „Mes kuriame šventę savo krikštavaikiams. Mūsų fakulteto

Krikštynose patikrinama pirmakursių ištvermė. Nuotr. iš EF SA arch.

Į telefono būdelę tilpo net šešiolika EF pirmakursių. Nuotr. iš EF SA arch.

krikštynos galbūt vienos humaniškiausių ir pa­ prasčiausių, tačiau juk visas grožis ir smagumas ir slypi paprastume, kaip kad protingi žmonės šneka. Mes kuriame smagią, linksmą atmosferą, kuriame intrigą ir varžybų dvasią, o ne siekiame išgąsdinti, pažeminti ar tyčiotis", - teigia Filoso­ fijos fakulteto sociologijos antro kurso studentė Miglė Grigaitė. Vis dėlto beveik visuose fakulte­ tuose dar yra išlikusi tradicija renginyje naudoti maisto produktus, tik ne taip piktybiškai. „Gal linksmiausia ir praktiškiausia mūsų tradicija yra ta, kad per krikštynas galime sunaudoti nuo stovyklų ir mokymų likusį sugedusį maistą: miltus, sulti­ nio miltukus, aliejų", - sako B. Kesminas. Tačiau paties pirmakursio akimis žiūrint, tokie būdai, kai naudojama daug visokių maisto produktų, atrodo beprasmiški. „Nemanau, kad kam nors patiko, kai punktuose be saiko taško kečupais ir kitu šlamštu terlina, dėl šitos beprasmybės kelis­ kart buvau pagalvojęs, kad nėra laiko tokiems žaidimams ir reikia keliauti namo", - sako MIF programų sistemas studijuojantis pirmakursis Justinas Pošiūnas.

Smagu ir rengti, ir dalyvauti Visi apklausti antrakursiai išvien tvirtino, kad jiems smagu buvo tiek dalyvauti krikštynose, tiek jas rengti, kitais metais dar kartą mielai prisidėtų prie jų rengimo. „Nors dauguma mano, kad or-

Filosofijos fakulteto krikštavaikiai. Nuotr. iš FilosF arch.

fuksų karta, be to, jau žinočiau, kokios užduotys žmonėms patiks, kokios ne, nes pati dar prisimin­ čiau savo šviežius potyrius." Užduočių rengimas domina ir Ekonomikos fakulteto vadybos infor­ macinių sistemų pirmakursį Almantą Lebednyką. „Tada galėčiau sugalvot užduočių ir matyčiau, kaip pirmakursiai, t. y. nuliukai, kankinasi. Ne, nieko žiauraus neturėjau omeny, bet patikėk, visas tas valandas išbėgiot orientacinėse buvo žiauriai sunku ir paskui nejaučiau kojų savaitę", - tvirtina pirmakursis, pats be galo džiaugdamasis turėjęs progą patirti krikštynų dvasią.

>

Vakarinėje dalyje - populiarios grupės

Jei nusiteiki pasilinksminti ir krikštynų užduotis priimi kaip iššūkį sau - tuomet būna smagu. Norberto Kazlausko nuotr.

Redakcijos adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė,

Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentas Viktoras Denisenko

ganizuoti krikštynas yra kur kas smagiau nei jose dalyvauti, galiu pasakyti, jog jeigu esi entuzias­ tingai nusiteikęs, nori pasilinksminti ir krikštynų užduotis priimi kaip iššūkį sau, bus neką mažiau smagu negu organizatoriams! Be to, organizato­ riai krikštynų organizavimui turi skirti nemažai laiko ir kantrybės, kad viskas būtų paruošta, o fuksams belieka linksmintis", - mano M. Grigaitė.

Jos kuruojama pirmakursė Augustė Uzielaitė, stu­ dijuojanti sociologiją, džiaugiasi:„Krikštynos man paliko tikrai puikų įspūdį!Turbūt labiausiai įsiminė ridenimasis nuo kalniuko per savo komandos draugus, gulinčius ant šlapios miltuotos plėvelės, ir stebėjimas, kaip komandos draugas bando įlįsti į mergaitiškas kelnes, kad gautų paoildomų taškų!

Kitais metais norėčiau pati prisidėti prie krikštynų organizavimo. Būtų proga pabendrauti su nauja

Miesto bare ar klube vykstanti vakarinė dalis neką atsilieka nuo dieninės. Groja įvairios garsios grupės, kaip SKAMP,„Freaks on Floor", „Sportas" ir kitos, kurios neleidžia studentams sėdėti vietoje.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pirmakursė Viktorija Barkauskaitė prisimena:„Tiek vakarinė, tiek dieninė dalys buvo tikrai smagios.

Pasišokom, pabendravom su vyresnių kursų stu­ dentais, buvo tikrai super! Be to, vakarinėje dalyje buvo ir tų, kurie nedalyvavo dieninėje dalyje, nes bijojo kankinimų, tai jie daug praleido. Vakarinėje dalyje nebūtų buvę gal netgi taip smagu be dieni­ nės dalies pakankinimų." O štai J. Pošiūnas teigia, kad„vakarinė dalis netgi svarbesnė nei rytinė, nes socializuojiesi su žmonėm, tvyro labai teigiama nuotaika ir visiems baisiai smagu".

Šventės svarba - neabejotina Dauguma studentų mano, kad krikštynos yra svarbi pirmakursiųgyvenimodalisirtai turi patirti kiekvienas - kitaip jo gyvenimas universitete bus nevisavertis. „Krikštynos - tai priėmimas į savųjų tarpą. Tai galimybė ir pabūti kartu, ir susipažinti.

Vis dėlto visų mūsų tas pats fakutetas, esame visi kažkuo panašūs. Linksma pažinti ne tik savo kursiokus, o ir daugiau studentų iš fakulteto", tvirtina B. Kesminas.

«