hinc itur ad astra Iv
universitas
Gegužės
15 d. 1997 m.
vilnensis k__
Nemokamai
J
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
AR PAPUS NAUJI VĖJAI STUDENTŲ ATSTOVYBĖJE? Šių metų balandžio 28-ąją dieną VU Teatro salėje įvyko devintoji ataskaiti nė-rinkiminė VU Studentų atstovybes konferencija. Kaip sakė vienas išjoję kalbėjusiųjų, džiugu, kad į šią konfe renciją susirinko daugiau dalyvių nei į neseniai įvykusią visos Lietuvos studen tų sąjungos konferenciją - galbūt tai ženklas, kad galima laukti Vilniaus Uni versiteto studentų aktyvumo spren džiant studentijai opius klausimus? VU Studentų atstovybės parlamen to prezidentas Audrius Bendinskas sa vo pranešime apžvelgė per pastaruosius metus nuveiktus darbus, daugiausia dė mesio skirdamas savo veiklai Seimo Jaunimo reikalų komitete bei Jaunimo politikos kūrimui. VUSA parlamento prezidentas taip pat paminėjo surengtą studentų akciją, kai buvo siunčiami at virukai Vyriausybei, reikalaujant leng vatų studentams. Su A. Šleževičiumi ir kitais po jo paskirtais premjerais stu dentų atstovams susitikti nepavyko. Svarbiausiu šios akcijos rezultatu A. Bendinskas laikytų faktą, kad studen tai daugiau sužinojo apie VUSA irLSS veiklą. Parlamento prezidentas aptarė transporto lengvatų problemą. Iš A. Bendinsko pranešimo buvo galima su prasti, kad jis užsiėmė daugiau ideolo giniais dalykais, užmezgė ryšius su Lie tuvos Respublikos valdžia ir rūpinosi valstybės parama studentijai. Parlamen to prezidentas pabrėžė, kad labai pasi genda studentijos aktyvumo. VUSA valdybos pirmininkės Editos Guzejevaitės pranešimas buvo prakti
nio pobūdžio. Iš pradžių pranešėja ne pagailėjo kritinių pastabų - paminėtos nesėkmės kuriant studentišką kirpyklą bei barą Saulėtekyje, nesumokėti nuo mos mokesčiai už šioms įstaigoms skir tas patalpas. Valdybos pirmininkė pa minėjo, kad VUSA valdybai nelabai pa vyko bendradarbiauti su parlamentu nebuvo dalijamasi informacija, tarp šių dviejų struktūrų atsirado spraga. To kio nesusikalbėjimo priežasčių pirmi ninkė negalėjo įvardyti. Kaip valdybos nuopelnus, E.Guzejevaitė paminėjo Rugsėjo pirmosios šventą, ryšius su draudimo kompanija “Preventa”, Aka deminiu dramos teatru, taip pat sukurtą kelionpinigių kompensavimo sistemą. Paminėti ir sustvirtėję ryšiai su užsie nio partneriais, taip pat vienkartinės pa šalpos daliai itin sunkiai gyvenančių studentų. Nukelta į 3 psl.
Nr.
5
GEGUŽĖS 8 D. UNIVERSITETO KLUBE SVEČIAVOSI MINISTRAS Z. ZINKEVIČIUS
(1560)
k
“Lietuvai reikia daugiau studen tų. Ir ne tiek svarbu, kiek Lietuvoje universitetų, o kokie jie yra”, - sa kė Lietuvos Švietimo ir mokslo mi nistras akademikas Zigmas Zinke vičius. Ministras Universiteto klubui pa sakojo apie Švietimo ir mokslo mi nisterijos darbą, skundėsi, kad aukštųjų mokyklų reikalams tvarkyti skirta tik penkiolika žmonių. Minist ro nuomone, didelė Lietuvos aukš tųjų mokyklų negerovė yra besidub liuojančios specialybės. Z. Zinkevi čius siūlytų universitetams labiau specializuotis. Kita Švietimo ir mokslo minis terijos problema - mokslo tiriamie ji institutai. Ministras siūlė kai ku riuos iš jų panaikinti, o kitus prijung ti prie Lietuvos aukštųjų mokyklų. “Stengiamės atgaivinti Lietuvos švietimo reformą, kuri keletą metų buvo pristabdyta”, - sakė Z. Zinke vičius. Pagrindinė švietimo refor mos nuostata: mokyklos turi augin ti Lietuvos patriotus ir kurti atvirą piliečių visuomenę. Ministras taip pat kalbėjo ir apie sudėtingą situaciją Rytų Lietuvos mokyklose. "U. V." inform.
2
Universitas Vilnensis
1997.05.15
LAISVAS, BŪDAMAS NELAISVĖJE Šių metų balandžio 15 dieną iš Universiteto bibliote kos į Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją iš keliavo 200 knygų siunta. Tai nebe pirmas kartas, kai Uni versitetas šelpia šią koloniją knygomis. Kaip papasakojo VU bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė, ryšiai su kolonija užmegzti jau 1995 metais. Tuomet Pataisos dar bų kolonijos vadovybė kreipėsi į biblioteką, prašydama grožinės literatūros. Buvo surinkta 400 knygų, daugiausia rusų ir lietuvių autorių kūrinių, kurių Universiteto biblio teka turi pakankamai daug. 1996 metais nuvežta dar 600 knygų. Taigi šiemet nuvežtieji 200 egzempliorių - lašas jūroje, tačiau šį kartą knygų siuntinį į koloniją vežė Uni versiteto rektorius Rolandas Pavilionis, reikalų valdytojas S. Sunelaitis bei bibliotekos direktorė B. Butkevičienė. Universiteto vadovybė susitiko su Vilniaus griežtojo reži mo pataisos darbų kolonijos direktoriumi ponu Kriuku ir jo pavaduotoju. Rektoriaus siūlymu kolonijoje pradeda mos savotiškos neakivaizdinės studijos nuteistiesiems. Iš beveik 900 šios kolonijos įkalintųjų apie trisdešimt pa reiškė norą studijuoti aukštąjį mokslą. Rektorius koloni joje aptarė šių studijų planus ir susitiko su busimaisiais “studentais”. Rektorius pabrėžė, jog jo siūlomos studijos - nestan dartinės. Ketinantiems studijuoti žmonėms turėtų būti su daromi individualūs planai, atsižvelgiama į studento am žių, jo sugebėjimus, anksčiau Įgytas žinias (deja, didžioji dalis nuteistųjų vidurinį mokslą yra baigę įkalinimo įstai gose). Parama, kurią gali suteikti Universitetas - studi joms reikalinga literatūra bei dėstytojų konsultacijos. 200 atvežtų knygų buvo sukomplektuotos pagal Universiteto fakultetų pateiktas rekomendacijas tam tikroms studijų kryp tims. Nuteistieji domisi tokiomis studijų kryptimis - teise (11 nuteistųjų; tai populiariausia studijų kryptis, matyt, dėl to, kad su ja jau susidurta gyvenimo universitetuose), žurna listika bei informatika (po 3 nuteistuosius), filologija (2 nu teistieji), psichologija bei ekonomika (po 4), archeologija (1 nuteistasis). Beje, už Universiteto lėšas specialiai nupirk ti ir du moderniausi anglų kalbos vadovėliai. Universiteto Rektorius pažadėjo gauti ir audioaparatūrą bei įrašus, kurie labai praverstų savarankiškai mokantis užsienio kalbų. Jau kalbėta dėl finansavimo su Atviros Lietuvos fondu, kuris ga lėtų nupirkti šią aparatūrą. Dėstytojų, pareiškusių norą ateiti į koloniją konsultuoti busimųjų studentų, kol kas nėra daug, bet patys nuteistieji susitikime su Rektoriumi išreiškė norą susirašinėti ir su “savo” specialybės studentais (o ypač stu dentėmis), kurie norėtų ir galėtų padėti, iškilus sunkumams. Beje, pats Rektorius taip pat pasakė, jog galėtų retkarčiais ateiti pamokyti kalinių. Be abejo, įkalintųjų studijos - specifinės. Rektorius pa lygino jas su laisvojo klausytojo studijomis, tik mokslas bus nemokamas. Taigi, laisvasis studentas studijuoja nelaisvėje, o išėjęs gali bandyti stoti į Universitetą. Pirmenybė jiems nebus teikiama, tačiau šie stojantieji turės lygias teises su kitais stojančiaisiais, o jei kolonijoje bus išlaikytos kai ku-
Universiteto delegacija prie Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos. Indrės KLIMKAITĖS nuotr.
riais įskaitos ar egzaminai, jų rezultatai bus užskaitomi ir Universitete. Tačiau rektorius pabrėžė, jog šios studijos ne turėtų būti savitikslis dalykas, siekiant tik diplomo. Tai grei čiau savotiška resocializacijos forma, padedanti nuteistajam neprarasti vities, neleisti atrofuotis protiniams sugebėjimams Anot kolonijos direktoriaus pono Kriuko, sąlygas mokytis nuteistieji turi tikrai neblogas - buitiniai sunkumai jų nevar gina, laisvo laiko studijoms yra gana daug. Beje, pats kolo nijos direktorius - universiteto auklėtinis, istorikas, staža vęsis Prancūzijoje. Taigi galima tik pasidžiaugti, kad esama moderniai mąstančių žmonių. Pažvelgus į nuteistųjų, būsimųjųstudentų, akis, neteko suabejoti, jogjie tikrai turi daug vilties (gal net dar daugiau nei mes, esantieji laisvėje, kaip pasakė vienas iš nuteistųjų) ir veržte veržiasi į mokslą. Dau guma jų į laisvę išeis tik apie 2000-uosius metus, ir, nors tai jau pakankamai subrendę vyrai, jie nebijo atversti naujo pus lapio savo biografijoje. Kolonijos direktorius p. Kriukas papasakojo, kad šį kartą atvežtos knygos nebus įtrauktos į bendrą kolonijos bibliote kos katalogą, o liks specialioje skaitykloje, skirtoje tik nuNukelta į 4 psl.
1997.05.15
Universitas Vilnensis
AR PAPUS NAUJI VEJAI STUDENTŲ ATSTOVYBĖJE?
3
Aktualijos
Atkelta iš 1 psl.
VUSA piniginiai reikalai buvo ap žvelgti Revizijos komisijos pranešime, sukėlusiame nemažą konferencijos da lyvių susidomėjimą. Išlaidų būta nema žų - pirktas kompiuteris, kainavęs apie 11 000 Lt, fakso aparatas, apie 13 000 Lt išmokėta etatiniams ir neetatiniams VUSA darbuotojams. Bendrosios VUSA pajamos - apie 41 500 Lt, išlai dos-31 500 Lt. Po šių pranešimų buvo pasiūlyta bal suoti, kaip būtų galima vertinti VUSA darbą šiais metais - 52 mandatus turin tys dalyviai balsavo už tai, kad VUSA darbas būtų įvertintas gerai, 32 - paten kinamai. Taigi VUSA darbas 1996/97 metais įvertintas gerai. Buvusių studen tų atstovybės narių veiklą vertino nau jai išrinkti studentų atstovai, dar nera gavę VUSA duonos. Vargu ar būtų ga lima juos vadinti tikraisiais atstovais, nes nelabai aiškus kelias, kuriuo jie pa tenka į VUSA. Tik viename kitame fa kultete “U.V.” pavyko rasti skelbimą, kviečiantį ateiti į susirinkimą išrinkti fa kulteto atstovus. Kaip išrenkama kituo se fakultetuose - paslaptis. Gal tada ne verta stebėtis, kad fakultetų studentų at stovybės nedirba. Be to, turbūt ant pirš tų galima suskaičiuoti bet kurio fakul teto studentus, žinančius, kas jiems at stovauja VUSA. O juk tai turėtų būti pirmieji žmonės, į kuriuos kreipiamasi iškilus bet kokioms problemoms. VU SA reikėtų susirūpinti pačia pirmąja sa vo grandimi - fakultetų atstovybėmis ir atstovais. Gal tada nereikėtų kalbėti apie pagal pažintį skirstomus bendra bučius, kelialapius, keliones? Konferencijoje dalyvavo svečiai Universiteto rektorius prof. R.Pavilionis, Mokslo reikalų prorektorius prof. B. Juodka, Universiteto reikalų valdytojas S. Sunelaitis. Prof. B. Juodka kritikavo VUSA dvivaldystę (parlamento ir val dybos valdžią), dėl kurios kyla įvairių nesusipratimų; taip pat pageidavo, kad būtų atgaivintos studentų mokslo drau gijos bei jų konferencijos, nes pagrindi nė studentų veiklos sritis turėtų būti stu dijos ir mokslas. Universiteto rektorius taip pat kalbėjo apie studentijos tikslus bei ragino būti atkakliais, reikalauti tin kamos studijų kokybės ir būti tikraisiais savo mokslo įstaigos šeimininkais. Uni versiteto reikalų valdytojas kalbėjo apie konkretesnius dalykus, daug dėmesio skirdamas bendrabučių bei studentų bui-
ties reikalams. Konferencijos dalyviams S. Sunelaitis pranešė apie tai, kad Uni versiteto bendrabučiuose išaiškinti ne legalūs gyventojai. Kol kas vyksta tyri mas, tačiau nelegalūs gyventojai bus iš keldinti, o juos apgyvendinę atsakingi darbuotojai - nubausti. S.Sunelaitis ra gino nesitaikstyti su neteisybe ir nebijo ti iškelti viešumon dalykų, kurie yra ne malonūs ir nepriimtini. Po pranešimų svečiai atsakė į konferencijos dalyvių už duotus klausimus. Per antrąją konferencijos dalį turėjo būti išrinktas naujasis VUSA parlamen to prezidentas bei valdybos pirminin kas. { VUSA parlamento prezidento vietą kandidatavo Teisės fakulteto stu dentas Rimantas Simaitis bei konferen cijoje pasiūlyta Tarptautinių santykių instituto studentė Jūratė Draugėlaitė. Pirmasis kandidatas teigė, kad išrink tas prezidentu neketina daug ko keisti, nes jo nuomone, VUSA veikla vyksta teisinga kryptimi. (Pernai panašiai kal bėjo ir E. Guzejevaitė.) Viena iš pagrin dinių jo užduočių nutiesti tiltus tarp studentų bei Studentų atstovybės, su kurti neformalią bendravimo atmosfe rą atstovybėje, daugiau dėmesio skirti studentų buičiai bei laisvalaikiui. Kan didatas sakėsi turįs nemažai visuome ninės veiklos patirties, jis - Lietuvos studentų teisininkų sąjungos narys, Tei sininkų dienos, Merkurijaus dienos, “Karjeros dienų” organizatorius. Ri manto konkurentė Jūratė Draugėlaitė žadėjo labiau susirūpinti revizijos ko misijos veikla, pagyvinti studentų mokslinę veiklą, rengti seminarus. Jū ratės veiklos patirtis - koordinatorės darbas Jaunųjų politologų klube. Po balsavimo paaiškėjo, kad 14 balsų per svara laimėjo Rimantas Simaitis. Jis ir tapo naujuoju VUSA parlamento prezideptu. Jūratė Draugėlaitė tapo revizi jos komisijos pirmininke. I VUSA valdybos pirmininko vietą pretendavo du kandidatai - buvęs pre zidentas Audrius Bendinskas ir buvusi valdybos pirmininkė Edita Guzejevai tė. 19 balsų persvara laimėjo Audrius. Taigi Studentų atstovybė turi naują valdžią. Tikėsimės permainų ir mes, pa prasti studentai - galbūt tikrai pagaliau pajusime, kad turime kur kreiptis, jei iškyla problemų, kad turime atstovus, kurie tikrai mums atstovauja.
Vilniaus universiteto vadovybė, norėdama žinoti tikrąją Universiteto padėtį, nusprendė išeiti iš uždarų po sėdžių salių ir Senato pasitarimus rengti vis kitame fakultete. Pirmasis “taikinys” buvo Chemijos fakulte tas. Ten vykusiame senato posėdyje buvo aptarti fakulteto reikalai, įver tinta jo akademinė ir mokslinė veik la. Posėdyje dalyvavę fakulteto ka tedrų vedėjai galėjo išdėstyti savo problemas, aptarti rūpimus klausi mus. Senato nariams buvo sudaryta galimybė išsamiau sužinoti apie ko legų chemikų reikalus. Senatui pri statyti Chemijos fakulteto tikrinimo duomenys liudijo apie neblogą fakul teto padėtį ir veiklą. Kitas Senato posėdis buvo sureng tas Teisės fakultete.
"ll.V." inform.
"U. V." inform.
STUDENTAS + GYDYTOJAS = 8 POLIKLINIKA? Visus Lietuvos gyventojus priver tusi sukrusti medicinos reforma ne aplenkia ir studentijos. Studentai, iš pažiūros sveika publika, taip pat tu ri pasirinkti gydytoją ir užsiregistruo ti kurioje nors poliklinikoje. Iki šiol naudojomės valstybės mums suteik ta privilegija- specialiai mums Įkur ta 8-ąja poliklinika. Poliklinikos va dovybė kviečia studentus registruo tis šioje poliklinikoje ir prašo fakul tetų dekanus padėti tai padaryti. Stu dentai, kaip žinia, yra gana pasyvi ir apatiška tautos dalis... Poliklinikos vadovai, nesulaukę didelio studentų antplūdžio, sakė būsią priversti pri imti ir registruoti Vilniaus gyvento jus, norinčius gydytis šioje polikli nikoje. Gydytojai tvirtino, kad dar bo kokybė dėl to neturėtų pablogėti ir eilės prie kabinetų, ko gero, ne pailgės. "U. V." inform.
SENATAS IŠVAŽIUOJA
J FAKULTETUS
4
Universitas Vilnensis
LAISVAS, BŪDAMAS NELAISVĖJE Atkelta iš 2 psl.
teistiesiems, pareiškusiems norą studijuoti. Iš nuteistųjų tar po bus paskirtas vienas atsakingas asmuo, kuris tvarkys ir prižiūrės knygas. Tik išskirtinais atvejais šią skaityklėlę pa tikrins kolonijos vadovybės atstovas. VU bibliotekos direk torė pasiūlė įtraukti kolonijos biblioteką į tarpbibliotekinį abonementą, ir tuomet nuteistieji galėtų gauti visas kitų bib
1997.05.15
liotekų knygas, kaip ir visi bibliotekų lankytojai. Tai būtų nepaparastai svarbi parama nuteistiesiems ir paskata siekti žinių. Dar Antikos laikais Sokratas manė, jog blogis daromas iš nežinojimo, ir tikėjo, kad jei visi žmonės būtų apsišvietę, nusikaltimų ir blogio neliktų. Galbūt ir Lietuvos šviesuome nė ketina šiuo būdu spręsti nusikalstamumo problemas? Indrė Klimkaitė
UNIVERSITETO BENDRABUČIUOSE
BUS ĮVESTA TVARKA Neseniai Univer siteto studentai prabi lo apie VU vadovy bės reidus šeimyni niuose bendrabučiuo se “Kamčiatkoje”. Jų metu išsiaiškinta, kad VU bendrabučiuose apgyvendinta nema žai nelegalių gyven tojų. Atrodo, paga liau susidomėta ir im tasi spręsti labai seną bėdą. Apie reido re zultatus ir bendrabu čių padėtį VU teirau jasi Universiteto rei kalų valdytojo Sigito Sunelaičio. “Išsiaiškinome kai kurių darbuotojų aplaidumo, naudojimosi tarnybine pa dėtimi atvejus. Jie apie susiklosčiusią prastą padėtį neinformavo Universite to vadovybės, kai kurie neigiami daly kai buvo slepiami”, - visai atvirai pra dėjo pasakoti reikalų valdytojas. VU buvo sudaręs sutartis su keliomis firmomis, tačiau sutarčių galiojimo ter minui pasibaigus jos nebuvo pratęstos, nors firmos Universiteto patalpomis ir toliau naudojasi. Be to, pasirodo, ben drabučiuose gyvena gana daug nelega lių gyventojų, nors VU studentams tvir tinama, kad vietų nėra. “Neslėpsime, bu vo nelegalių gyventojų ir anksčiau, ta čiau dabartiniai skaičiai stebina”, - pri sipažino S. Sunelaitis. VU vadovybė nedelsdama ėmėsi tai syti susidariusią padėtį: Ūkio direkto rius A. Kemėšius ir jo padėjėjas ben-
drabučių-butų reika lams A. Vigelis jau patys atsisakė parei gų. Bendrabučių rei kalus tvarkys naujas žmogus, kuris pradės dirbti po rektorato sprendimo. Ūkio di rektoriaus vietai už imti yra paskelbtas viešas konkursas. Visi nelegalūs gy ventojai privalo išsi kelti arba, pasak S. Sunelaičio, bus iš keldinti įstatymų numatytais būdais. S. Sunelaitis pasakojo apie susitikimus su bendrabučių gyventojais, bendrabu čių vadovais. Čia buvo išklausytos abiejų pusių nuomonės, pateiktos pa stabos ir tartasi dėl ateities Pertvarkyta ir VU bendrabučių val dymo sistema: nuo balandžio mėnesio bendrabučių reikalais rūpinsis nebe ūkio direkcija, o reikalų valdyba. Tiki masi, kad bendrabučių tvarkymo reika lai pagerės, įvairūs tvarkymo darbai bus atliekami greičiau ir kontrolė bus di desnė. Nuo šiol bus griežtai sekami ko munalinių paslaugų rodikliai kieviename bendrabutyje ir tiksliai skaičiuoja mi mokesčiai už paslaugas. Rengiamasi bendrabučiuose įvesti komunalinių pa tarnavimų apskaitos skaitiklius. Pasak reikalų valdytojo, tai, kas buvo žadėta studentams, jau pradedama vykdyti. "U. V." inform.
ĮSAKYMAS 1997 04 16 NR. R-28
DĖL
MOTERŲ PROTEGAVIMO Atsižvelgiant į esamą dar nelygią lyčių padėtį ir stipri nant moterų pasitikėjimą siekti profesinės karjeros, įsakau: 1. Proteguoti moteris, ga linčias rengti ar rengiančias habilitacijos darbus; suteik ti joms ilgesnes mokamas kūrybines atostogas, teikti pirmumą išleidžiant jų mokslo darbus.
2. Rengiant konkursus aukščiausioms akademi nėms ir administracinėms pareigoms užimti, kitoms są lygoms esant lygioms, pir menybę teikti moterims.
3. Siekti, kad Universite te 40-50 proc. aukščiausių pareigų eitų moterys. Įsakymą kontroliuoja Rektorius. Rektorius prof. habil dr. R. PAVILIONIS
1997.05.15
Universitas Vilnensis
5
NE TIK TULPĖS IR SŪRIAI... Komunikacijos fakulteto laimėtas Europos Sąjungos TEMPUS projektas "Informacijos menedžmento progra ma Lietuvai" (1995-1998) suteikia galimybę kasmet vieną semestrą septyniems Komunikacijos fakulteto magistran tams studijuoti Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos universitetuose. Šiuo metu Deventerio (Olandija) aukšto joje mokykloje Rįjkshogesschool Ijselland studijuoja Giedrė KOJELYTĖ ir Jonė ŠĖMAITĖ.
Straipsnio autorės Olandijoje. Autorių nuotr.
Moderni mokykla su senomis ir naujomis tradicijomis Rįjkshogesschool Ijselland yra vidutinio dydžio aukštoji mokykla, tęsianti senąsias lotyniškosios mokyklos tradicijas. Joje veikia keturi fakultetai: Ekonomikos ir vadybos, Sveikatos prieI žiūros, Pedagogikos, Gamtos ir technikos studijų. Čia mokosi I apie 5 000 studentų. Mes studijuojame Ekonomikos ir vadyį bos fakultete pagal Informacijos paslaugų ir informacijos var dybos programą. Mokslai trunka ketverius metus. Juos baigus, gaunamas ba kalauro laipsnis. Pirmieji metai visose Olandijos aukštosiose mokyklose - propedeutinis laikotarpis, per kurį studentai supa žindinami su bendresnėmis disciplinomis. Bendrosios pagrin dinių dalykų studijos baigiamos egzaminu, po to pasirenkama konkreti kryptis ir gilinamasi į specialybės dalykus. Visų studijų Ijselland mokykloje sistema yra orientuota į rin ką ir praktiką. Teorines žinias studentai turi galimybę taikyti mokyklos bibliotekoje, valgykloje, restorane, informacijos cen tre. Pavyzdžiui, paslaugų vadybos specialybės studentai išban do savo jėgas, dirbdami valgykloje ir restorane, aptarnaudami tiek savo kolegas iš kitų fakultetų, tiek dėstytojus, tiek mokyk los svečius. Per praktikai skirtą laiką jie susipažįsta su kiekvie no maitinimo įstaigos funkcinio vieneto veikla - nuo indų plovėjo, virėjo, iki restorano vadybininko. Visi projektai, refera tai, kurisiniai ir baigiamieji darbai yra realių problemų spren dimas firmų ar organizacijų užsakymu. Taip studentai yra ska tinami rimtai ir atsakingai atlikti užduotis, atskleidžiama prak tinė jų studijų reikšmė. Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su tokių sričių įmonė mis ir institucijomis, kuriose studentai gali atlikti praktiką, jų užsakymu rengti konkrečius projektus, o vėliau lengviau rasti darbą. Tokie kontaktai padeda reguliuoti studijų programą pa gal rinkos poreikius. Mokyklos studijų sistema sukuria darbingą atmosferą, ska tina savarankiškumą. Studentai turi palyginti nedaug paskai tų,. tačiau studijuoja savarankiškai: atlieka individualias ar gru
I
pines užduotis, konsultuojasi su dėstytojais tik iš anksto prane šę apie rūpimus klausimus ir susitarę dėl susitikimo. Mokyklos pastatas, techninė įranga, studijų sistema dauge liui tampa argumentu teigiant, kad Rįjkshogesschool Ijselland yra viena geriausių mokyklų Nyderlanduose. Tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinis bendradarbiavimas - viena iš mokyklos priori tetinių sričių. Apie galimybę dalyvauti tarptautiniuose projek tuose, studijuoti kitose Europos šalyse, Ijselland studentus nuo latos informuoja Tarptautinis skyrius (Bureu Buitenland). 1991 m., plečiant mokymo programas, daugiau kaip 100 Ijselland studentų studijavo kitų šalių universitetuose ir koledžuose. Visi mokyklos fakultetai dalyvauja tarptautiniuose projek tuose, pagal kuriuos mokykloje mokosi apie 50 kitų valstybių studentų. Ketvirtus metus tęsiamos vieno semestro tarptauti nės paslaugų vadybos studijos, kur dėstytojai iš užsienio skaito paskaitas anglų kalba studentams iš Vokietijos, Indijos, Švedi jos, Vengrijos, Portugalijos ir kt. Baigiama rengti Informacijos paslaugų ir informacijos vadybos specialybės tarptautinių stu dijų programa. Daugėjant studentų iš kitų šalių, mokyklos laikraštis “Hogcschool Blad” ir informacinis biuletenis “Ijselland Transfer” bus pradėtas leisti ne tik olandų, bet ir kitomis kalbomis. Lei dybą, informaciją ir daugelį kitų organizacinių klausimų koor dinuoja Tarptautinis skyrius. Šiais metais jis pirmą kartą suren gė kursus apie olandų kalbą ir kultūrą, siekdamas įtraukti kitų šalių studentus į mokyklos gyvenimą.
Kursai padėjo suprasti olandų gyvenimo būdą
Olandijos vardas daugeliui užsieniečių asocijuojasi su tul pėmis, sūriu ir vėjo malūnais. Tai nėra nuostabu. Šen bei ten galima pamatyti vėjo malūną, o tulpės ir sūris - vieni iš labiau siai eksportuojamų produktų. Bet tai tik keli Olandijai būdingi bruožai. Daugelio užsienio studentų, studijuojančių Rijkshogeschool Ijselland, akiratį praplėtė intensyvūs trijų dienų kursai apie olandų kalbą ir kultūrą, Anglijos, Indijos, Lietuvos, Prancūzi jos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių stu dentams buvo pateiktos pagrindinės žinios, padėjusios paaiš kinti kai kuriuos, užsieniečių akimis, keistus dalykus apie olan dus, jų įpročius, normas ir vertybes. Siekiant supažindinti studentus su Olandija ir olandais, bu vo išskirtos dvi pagrindinės temos: olandų kalba ir olandai. Kiekviena šių temų buvo gvildenama geografinėje plotmė je, atskleidžiant kalbines ir kultūrines sąsajas ir įtakas. Kalbos istorija ir struktūra, olandų namai ir papročiai, elgesio normos ir pagrindinės šventės, teritorija ir gyventojai bei daugelis kitų faktų parodė, kad ši tauta yra savita. Olandų vertybės grindžia mos kalvinizmo idėjomis: tolerancija, lygybe, pagarba kitam ir asmeninio tobulėjimo siekimu. Olandijoje nėra lūšnų, bet nėra ir rūmų, didžiavimasis ar puikavimasis turtais , padėtimi ar kil me čia ir neįprastas, ir nepriimtinas. “Elkis įprastai” - taip būtų galima išreikšti pagrindinį olandų elgesio bruožą. To jie, žino ma, tikisi ir iš kitų. Giedrė KOJELYTĖ ir Jonė ŠIMĖNA1TĖ VU Komunikacijos fakulteto I kurso magistrantės
6
Universitas Vilnensis
MARKAS CHANDLERIS TURI IDĖJŲ Pokalbis su Marku Chandleriu jau buvo spausdintas 1996-ųjų pavasarį. Užkalbintas po metų Markas po tru putį bando kalbėti lietuvių kalba. Markas Chandleris, atvykęs iš Hampšyro grafystės (Pietų Anglija), dėsto tarptautinės ekonomikos discipli nas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. į Lietu vą jis atvyko tarptautinės organizacijos Civic Education Project (CEP) kvietimu, prieš tai septynerius metus dės tė viename iš Konektikuto valstijos (JAV) universitetų. Paprašytas plačiau apibūdinti CEP veiklos kryptis, Markas teigė, jog tai ne pelno siekianti tarptautinė orga nizacija, remianti švietimo reformas Centrinės bei Rytų Europos šalyse. CEP veikla glaudžiai susijusi su Centri nės Europos Universitetu, įsteigtu Georgo Soroso. Ji su laukia daugelio garsių švietimo organizacijųparamos. Pir masis žingsnis buvo žengtas 1991 m. Čekoslovakijoje. Per pastaruosius šešerius metus stipriai išsiplėtė organi zacijos veikla, švietimo projektai jau vykdomi penkioli koje šalių. Paskaitos skaitomos anglų, vokiečių ir pran cūzų kalbomis. CEP veikla apima ekonomikos, istori jos, teisės, politikos mokslų bei sociologijos sferas. Markas Chandleris, jau antrus metus dirbantis Lietu voje, minėjo, jog sutartį pratęsė ir 1997-1998 mokslo me tams, taigi žada dar likti Lietuvoje. Paklaustas, kas la biausiai jį žavi Vilniuje, teigė, kad Vilnius - gražus ir žalias miestas, tačiau dveji metai yra pernelyg mažas lai kotarpis perprasti Vilniaus dvasią, kultūrą. Patinka Vil niaus senamiestis, patinka ir Vilniaus universitetas, ku riame dėsto. O užkąsti Markas dažniausiai užsuka į “Ri tos slėptuvę”, kuri taip pat tapo mėgstama vieta. Apibūdindamas Lietuvos studentus, dėstytojas sakė, kad tai šilti ir noriai bendraujantys žmonės; daugelis jų iš tiesų rimtai nusiteikę darbui, tačiau labai skiriasi jų interesai ir požiūris į mokslą. Kartais iškyla problemų, nes studentai nepasitiki savo anglų kalbos žiniomis, o tai riboja bendravimo galimybes, tačiau apibendrinant gali ma pasakyti, kad atmosfera maloni ir darbinga. Paklaustas apie ateities planus, Markas Chandleris už siminė turįs idėjų steigti centrą, teiksiantį konsultacijas įvairiais ekonomikos klausimais. Tikimasi, kad šis cen tras turės galimybę plėstis, į jo veiklą norima įtraukti ir Lietuvos studentų. Agnė LAUŽADYTĖ, Ekonomikos fak. II kurso studentė
1997.05.15
Studentai - triukšminga publika, bendrabutyje ati trūkę nuo tėvų jie pajunta laisvę ir dažnai dėl pini gų trūkumo (stipendijos mažos, tėvų kišenės irgi nėra pernelyg plačios) negali sau leisti linksmintis bran giuose klubuose, kurie, beje, įsikūrę miesto centre arba nuo Saulėtekio gerokai nutolusiuose jo pakraš čiuose. Akademiniam jaunimui buvusios prieinames nės diskotekos Saulėtekyje ("Argus", "Niujorkas") jau senokai nebeveikia. Įvairias studentiškas šven tes - draugų gimtadienius, sesijos pabaigą, fakulte to dienas - studentai pasilieka švęsti laikinai namais tapusiuose lizdeliuose - bendrabučių kambariuose Saulėtekio studentų laisvalaikio problema, pasi rodo, tiesiogiai siejasi su Vilniaus miesto VPK SP Universiteto policijos nuovados darbu. Anot Vilniaus miesto VPK SP Universiteto PN vyriausiojo inspek toriaus V.Mušinsko, šiais metais, palyginti su pra ėjusiais, administracinės teisės pažeidimų pagal 183 straipsnį ("Viešosios rimties trikdymas") padaugėjo dvigubai. Pasak pareigūno, policininkai numatė, kad taip atsitiks, kai studentams, nu stojus veikti "Niu jorko" diskotekai, neliks kur links mintis. Policijos parei gūnai mėgsta kar toti, kad įstatymų nežinojimas neat leidžia nuo atsa komybės, o poli cininko sučiup tam studentui dažnai atrodo, kad jis lyg nieko bloga ir nepadarė. Vilniaus miesto VPK SP Universiteto PN vyriau siasis inspektorius V.Mušinskas sakė, kad bausda mi prasižengusius studentus policijos nuovados dar buotojai laikosi Lietuvos Respublikos administraci nių teisės pažeidimų kodekso. Dažniausiai akade minis jaunimas ir pažeidžia minėtą 183 šio kodekso straipsnį. Šio straipsnio pažeidimais laikomi tie da lykai, kurių dažniausiai pasitaiko atsipalaiduoti sie kiančių studentų bendrabučiuose ir viešose vietose netoli jų: "Triukšmas, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, par kuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kr
1997.05.15
Universitas Vilnensis
7
-NUOLATINIAI NUOVADOS | tose viešosiose vietose, o nuo 24 iki 6 valandos - taip pat bendra bučiuose ir butuose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį". Tokių triukšmadarių, šūkavu sių, švilpavusių, garsiai dainavu sių ar grojusių per pirmąjį šių metų ketvirtį vyriausiasis inspek torius V.Mušinskas Saulėtekyje suskaičiavo 181 (96 Vilniaus uni versiteto studentai), iš jų, beje, trisdešimt keleri jau tapo nuo vados "gerais pažįstamais": apie 30 žmonių per metus čia apsi lankė du, 3 ar 4 piliečiai - tris kartus (iš jų 6 VU studentai - po du, vienas - net keturis kartus). O ką, jei studentas tikrai nežinojo, kad negalima, ir po 24 vai. per garsiai dainavo, šūktelėjo ir 1.1.? Kokios nuobaudos už tai taikomos? Jeigu pažeidėjas sulaikomas, surašęs protokolą, nuobaudą policininkas skiria laikydamasis straips nio, be to, paiso ir aplinkybių. 183 straipsnio pažei dimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 litų. Studentas, patekęs į nuovadą antrą kartą ir pažeidęs tą patį straipsnį, ir dar nėra praėję metai nuo ankstesnio pažeidimo, tikrai mokės baudą - nuo 50 iki 100 litų. Dar iš dažniau Saulėtekyje pasitaikančių kodek so pažeidimų vyriausiasis inspektorius V.Mušinskas paminėjo nedidelį chuliganizmą, automobilių laiky mą nenustatytoje vietoje, girto pasirodymą viešojo je vietoje (174, 162, 178 straipsniai). Studentai turėtų būti lyg ir intelektuali publika, nechuliganai. Deja, ir akademinio jaunimo atstovai, ypač kai smegenis kuo nors "užpila", tampa nė kiek neprastesniais keikūnais ir mušeikomis. V. Mušinskas pasakojo, kad kavinės, įsikūrusios Saulėtekio g. 4, lankytojai, nuo alučio apkvaitę, keikiasi, mušasi ir net bėdos spaudžiami šlapinasi po pat policijos nuovados, esančios tame pačiame name, langais. Pe no policijai duoda ir buvusi "Plyta", dabar perkrikš tyta "Šerno koja". Chuliganizmo atvejų per pirmuo sius tris šių metų mėnesius nuovadoje užregistruota 24 (iš jų 6 Vilniaus universiteto chuliganai). Girtų besišlaistančių Saulėtekyje užregistruota 16, iš jų VU studentų - 5 (178 straipsnis). Dar vienas iš būdingesnių pažeidimų studentų miestelyje - automobilių statymas nenustatytoje vie
toje: studentai dabar turi daug mašinų, stovėjimo aikštelės tampa per ankštos, todėl automobiliai pa liekami ant vejos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį į nuo vadą pateko 79 vairuotojai. Beje, VPK SP Universiteto policijos nuovadoje baudžiama tik už nedidelius administracinės teisės pažeidimus. Didesnės materialinės žalos, nukentė jusiųjų, taip pat vagystės atvejai perduodami tirti į 5-ąjį policijos komisariatą. Ačiū Dievui ir studentų protui, didelių nusikaltėlių tarp akademinio jauni mo Saulėtekio policijos nuovadoje šiais metais ne užfiksuota. Minėtai nuovadai priklauso visi Saulėtekyje esan tys Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino Tech nikos universiteto bendrabučiai ir jų teritorija. Pa klaustas, kurie iš dviejų universitetų studentų daž niau patenka į nuovadą, vyriausiasis inspektorius palyginimui pateikė tokius faktus: iš VGTU pirmąjį metų ketvirtį daugiausia kodeksą pažeidė Statybos fakultetas (40 pažeidimų), VU didžiausi išdykėliai ekonomistai (25 pažeidimai). Iš viso policijos nuovadoje per pirmuosius tris metų mėnesius užregistruota 308 žmonės, iš jų VU stu dentų ten apsilankė 107. Tokia paguoda, o išvadas darykite patys. Dabar bent jau žinote, kas galima, o ko ne. Giedrė ŠILANSKYTĖ
Universitas Vilnensis
8
1997.05.15
TEISININKŲ DIENOS BUSIMIEJI TEMIDĖS TARNAI DŽIAUGĖSI SAVO ŠVENTE Kai praėjusią savaitę “Max’o” klube vyko Teisininkų die na, rūbinė buvo sausakimša. Lyginti šią šventę su ankstesnių metų renginiais buvo sunkoka, nes kurį laiką Teisės fakulte to studentai buvo alergiški pramogoms. “Teisininkai nėra liūdni, įvaizdis, kad mes “gnydos”, uždari studentai, netei singas”, -kaip įmanydamas gynėsi populiariausiu Teisės fa kulteto studentu išrinktas antrakursis Algirdas Baltaduonis.
juoti fizikų, nes jų‘,‘Fidi” šventė - vienintelė visame Univer sitete. Mes sumanėme surengti tvarkingą studentišką vaka rėlį, sukurti tokią nuotaiką, kokią sugeba sukurti tik “Keis tuoliai”. Mes taip pat dūkome, linksminomės, tik šiek tiek kitaip negu kitų fakultetų studentai”, - sakė organizatoriai.
MAX'O PRAMOGŲ CENTRAS
Į “Keistuolių” repertuarą vykusiai įsiterpė tradiciniai stu dentų konkursai: populiariausio fakulteto dėstytojo (juo ta po Augustinas Normantas), populiariausio studento, popu liariausio kurso, arba kurso “krutto” (publika plojimais, ba tų bildesiu ir garsiausiu švilpimu balsavo už trečią kursą) Vyko ir kiti konkursai.Sensacija tapo vyniotinio (suprask viliotinio) konkursas, kuriame trečiakursiai pašokdino patį tikriausią paršelį. Lietuvos teisininkų sąjungos atstovas Rimantas Simaitis pasidžiaugė, kad šventė praėjo neblogai, o, svarbiausia, anot jo, tai, kad studentiški renginiai atgimsta.
Renginio vieta - “Max’o pramogos” - pasirinkta todėl, kad uždarytas “Argus” pramogų centras, kur paprastai vyk davo studentų renginiai. Be to, “Max’as” pasiūlė neblogas sąlygas: neėmė nuomos mokesčio, pagamino gėrimų “stu dentiškomis” kainomis (“Atsuktuvas” kainavo 4 litus, švie saus alaus bokalas - 3,5 lito). Šventės organizatoriai mano, kad studentai nedažnai lankosi “Max’e”, ir ši šventė suteikė progą čia užsukti. “Galų gale šventė priklauso ne nuo rengi nio vietos, o nuo jo nuotaikos”, - tvirtino A. Baltaduonis. Bilietai į renginį kainavo 10 litų.
VAKARĖLIS
Simona ALĖJŪNAITĖ
KEISTUOLIŲ TEATRAS Linksminti teisininkų buvo pakviesti “Keistuoliai”, o vesti renginį turėjo pats Arūnas Valinskas. Deja, garsusis “šoumenas” nepanoro prisiminti studentiškų laikų ir paskutinę minutę pasakė “ne”. Vedėjo misijos teko imtis Aidui Giniočiui. “Keistuolių teatras” ne mažiau žinomas nei A. Valinskas, todėl kilo klausimas, kodėl organizatoriai į studentų vakarė lį kvietė tokius žinomus scenos vilkus? “Nenorėjome kopi-
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. E-mail liutauras.lescinskas@cr.vu.lt. Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs.Nr. 192. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
Gegužės 1 7 dieną 13.00 vai. Kultūros fonde (A. Jakšto 9, II a.) radiologas Jonas DŽEVEČKA skaitys paskaitą "Kaip išgyventi po radiacijos spindulinio poveikio"
Maloniai kviečiami visi, ne tik studentai ir dėstytojai.