ur21 s scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1973 m. vasario 16 d.
i:
Nr. 5 (825)
ro posėdis. Jame nutarta Patvirtintas naujas dar pirminėse komjaunimo bo ir poilsio stovyklų or grupėse sušaukti susirin ganizavimo štabas: kimus, kuriuose būtų ap svarstyti žiemos egzaminų Štabo viršininkas — sesijos rezultatai. G. Kupčiūnas (MMF asi LLKJS Biuras rekomendavo stentas) Prekybos fakulteto kom Štabo komisaras — Z. UNIVERSITETO jaunimo sekretorių Z. Jan kauską į TSKP narius, Burnys (IF asistentas) kandidatais į TSKP narius' Štabo inžinierius — M. KOMITETE — Medicinos fak. interna Bložė (1F aspirantas) tūros vedėją G. KriaučiūŠtabo narys, atsakingas naitę ir Medicinos fak. už būrius, išvažiuojančius Antradienį įvyko VVU komjaunimo sekretoriaus į užsienį — A. Urbelis (FF Komjaunimo komiteto biu pavaduotoją A. Blažį. vyr. dėst.)
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIM
Nė vieno atsiliekančio greta! Tegu toks šūkis lydi kiekvieną pirminės komjau nimo organizacijos darbo dieną, būna mūsų perspek tyva ir siekinys. Dabar komjaunimo grupėse vyksta susirinkimai, kuriuose aptariami žiemos egzaminų sesijos rezultatai. Nepaverskime šių susirinkimų for maliu dalyku — gerai pažiūrėkime, kaip buvo pa siekti tie rezultatai, ko dar nepadarėme visi ir kiekvienas; gal būt, pirmūno pagalbos laukia atsilie kantis draugas, gal mes nepakankamai principingi tinginiams. Grupė turi tarti SAVO žodj.
STUDENTŲ
PROFSĄJUNGOS KOMITETE Vasario 12 dieną įvyko Studentų profsąjungos ko miteto posėdis. Jame bu vo apsvarstyti profsąjun gos inventoriaus stovis, Kambario paso" įdiegimo
ypatumai bendrabučiuose, patvirtintas kultūriniomasinio darbo planas. Komiteto posėdyje ap tarti ir organizaciniai klausimai. Studentų profkomiteto pirmininko pava duotoja kultūriniam - ma siniam darbui išrinkta Fil. F IV k. studentė Regi na Sadauskaitė. Sudarytas naujas sporto sektorius. Jo vadovu paskirtas Jonas Kudirka (IF IV k. stud.)
MOKSLININKU-FIZIKU DARBAI
y
. E. DARASKEVICIŪTE
.KAMBARIO PASAS“ Nuo vasario 19 dienos visuose Universiteto bend rabučiuose pradės galioti „Kambario pasas". Kas tai per daiktas? Ši naujovė padės gerinti tvarką bendrabučiuose, iustiprinti inventoriaus apsaugą ir atsakomybę už o gadinimą. „Kambario pasus" išduos bendrabučių komendan tai. Kambario pasą saugo ir už jį atsako seniūnas. Pametęs pasą, kambario seniūnas bus šalina mas iš bendrabučio. Įrašant visą kambario in ventorių į pasą, reikės atsižvelgti į jo stovį. Visus rūkumus ir gedimus reikia įrašyti į atitinkamą graą. Mokslo metų pabaigoje kambario seniūnas grą-ina komendantui pasą kartu su paimtu bendram įaudojimuisi kambario inventoriumi. Kambario pase yra švaros, drausmės ir kambario estetinio apipavidalinimo įvertinimo grafa. Pastabas rašyti turi teisę bendrabučių tarybų nariai, komeniantai, fakultetų profbiurų, komjaunimo komiteto 'Peratyvinės grupės, studentų profsąjungos komite0 nariai dekanatų ir Rektorato darbuotojai. Kam bario seniūnas privalo pateikti jį komisijos nariams r vykdyti nurodytas pastabas. Apie įrašytas įvairių emisijų pastabas kambario seniūnas privalo infornuoti bendrabučio tarybą ir komendantą. Bendrabučių komendantai kartu su tarybomis pri,aI° iki vasario 22 d. sušaukti bendrabučių gyvento ji susirinkimus ir juose informuoti apie „Kambario >as3", paskelbti jo turinį. V. BERŽINSKAS Studentų profkomiteto narys I
SUTAUPYTI MILIJONAI Daugelį metų Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos ka tedroje ir probleminėje laboratorijoje intensyviai tyrinėja mi procesai elektrografiniuose sluoksniuose. Čia vykdomi teoriniai ir eksperimentiniai darbai turi didelę reikš mę praktinės elektrografijos vystymui. Pavyzdžiui, Univer siteto moksliniai darbuotojai kartu su Elektrografijos insti tuto ir Kauno automatizacijos priemonių eksperimentine gamykla po pusantrų metų trukusių eksperimentų sukūrė naujas elektrografines plokšteles „Eros" tipo kopijavimo — dauginimo aparatams. Kaip pasakoja darbų vadovas doc. E. Montrimas, naujos elektrografines plokštelės yra daug geresnės kokybės, turi pagerintus eksploatacinius parametrus: gaunamas ryš kesnis vaizdas, galima padaryti dvigubai daugiau kopijų, pasižymi didesniu fotojautrumu. Jau šiais metais bus pra dėta šių plokštelių serijinė gamyba ir numatoma gauti me tinį ekonominį efektą, kuris viršys du milijonus rublių. Puslaidininkių fizikos katedros ir Elektrografijos institu to mokslininkai taip pat kuria naujas sudėtingas daugia sluoksnes puslaidininkines plokšteles rentgenografijos tiks lams. Iki šiol naudojama sidabro druskų fotoplokštelė, iš ku rios padaroma viena nuotrauka. Seleninę elektrofotografinę plokštę galima naudoti daugelį kartų, o nuotraukos ko pijuojamos ant paprasčiausio rašomojo popieriaus. Daugiasluoksnių elektrografinių plokštelių su stipri nimo ekranais panaudojimas pramoninėje defektosikopijoje ne tik žymiai atpigins metalo detalių kokybės pa tikrinimą, bet įgalins sutaupyti didelius kiekius deficitinių medžiagų-sidabro bei želatinos.
M. KURAIČIO nuotraukose: Viršuje kairėje — docentas Edmundas Montrimas, ku riam vadovaujant tiriami fizikiniai elektrografijos proce sai ir kuriami nauji elektrofotografinial sluoksniai, ir vyr. mokslinis bendradarbis Bronius Petrėtis. Viršuje dešinėje — jaunesnysis mokslinis bendradarbis Stasys Tamašlūnas ruošiasi tirti seleno elektrofotografinio sluoksnio fotoelektrines savybes. Apačioje — technologinėje laboratorijoje FF vyr. dėst. Aloyzas Žlndulls ir FF diplomantas Algimantas Sodei ka ruošia elektrofotografinių plokštelių pavyzdžius.
PRISIMINIMAI APIE SESIJĄ
ĮSKAITŲ SAVAITĖ Prabėgo sesija, atvėso įkaitusios nuo pykčio (ant savęs ir dėstytojų) studen tų galvos. Mąstai apie bu vusius džiaugsmus, vargus ir randi, kad tų vargų ga lėjo būti ir mažiau. Todėl noriu pasidalinti kai ku riomis mintimis. Tai liečia įskaitų metą. Aš fizikas, tačiau manau, kad panašios problemos jaudina ir kitų fakulte tų studentus. Šiemet kaip tyčia labai striuka bu vo įskaitų metu. Kai ku rie dėstytojai savo daly kus dėstė vos ne iki Nau jų Metų. Paskutinėmis die nomis reikėjo laikyti visas
se įvesti įskaitų savaitę, kaip tai daroma VISI. Iki įskaitų savaitės užbaigia mos visos paskaitos. Be to, sudaromas suderintas įskaitų laikymo planas su tiksliomis datomis, kurį studentas žino nuo pat se mestro pradžios. Tada ne reikėtų beprasmiškai stu dentams ir dėstytojams įrodinėti, kada gali priimi nėti ir kada anie turi lai ko laikyti įskaitas. Tik riausia, sumažėtų ir skoli ninkų. V. 2ALKAUSKAS
įskaitas, o jų buvo nema žai: arti dešimties. Kaip suderinti dėstytojams su) visomis grupėmis įskaitų laiką, kad būtų bent kiek laiko joms ruoštis — pa kartoti kursą? Neįmano ma. Juo labiau, kad kai kada įskaitos gavimas virsta vos ne egzaminu. Kur rasti laiko, jei tai ne egzaminas? Tada ir tenka kai kuriuose dalykuose (nepriklausomai nuo dės tytojų reikalavimų) ban PAVASARIS dyti laimę. Nenuostabu, AUDITORIJOJE kad psichologijos įskaitai fizikų žinios buvo nepa V. MATULEVIČIAUS nuotr. vydėtinos. Ar nevertėtų ir mūsuo
Nuotaikų kaleidoskopas Apie ją mums pasakodavo kaip apie milžinišką barjerą, kurį vos įmanoma įveikti. Jos laukėme kaip kažko mažai suvokiamo. Mūsų vaizduotėje jinai artėjo tarsi milžiniškas juodas debesys, pasiruošęs užtemdyti bet kokią šviesią viltį. Visa tai — „oberfuksų" nuopelnas. „Senjorai" gi daž niausiai pataria žiūrėti pro pirštus. Vargas, jei naivus pirmakursis žiūri išpūtęs aku
Ką jau ką, o bendrabučio Nr. 5 gyventojus tikrai rei kia užjausti. Studijuoti medi ciną — ne taip jau lengva. Reikia ir j paskaitas suspėti, ir koliokviumams pasiruošti, ir dar aibę visokių darbų at likti. O čia dar sesija užgriu vo. .. „Gera kitų bendrabučių studentams: nulipi žemyn, už kandi bufete ir mokykis sau toliau, studijuok. O mus šie met užmiršo statybininkai — nuo vasaros dar teberemon tuoja. .. — skundžiasi medi kai, gyvenantys bendrabutyje Nr. 5. Taip, statybininkai „remon tuoja" bufetą nuo 1972 m. rugpiūčio 25 dienos. Tai — faktas. O dabar pažiūrėkim, ką galvoja tie, kurie vienaip ar kitaip susiję su bufeto re montu ir tie, kurie suintere suoti, kad jis kuo grei čiau pradėtų veikti. Vyr. inžinierius V. Jarmašauskas: — Bendrabučio Nr. 5 bufe tą remontui uždarėme ne mes, bet studentų valgyklos administracija. Šio bufeto re montas mūsų nebuvo užpla nuotas, o ir statybinių me džiagų fondas buvo jau išse kęs. Grind ms kloti reikėjo specialių plytelių. Tiesa, jas mes jau gavome. Bufeto re montą žadam užbaigti šį mė
tes ir viską priima už gryną pinigą. Nespėjom dar įsisąmoninti vyresniųjų patarimų, o sesija jau ant nosies. Ir nusprendė mažytis fuksiukas dirbti sava galva. Pirmasis — chemijos — egzaminas. Kokios nuotaikos prieš jį? Gražina: širdis tuojau iš šoksi Zina: virpa rankos... Valius: šalti nervai.
Taip atsakė I kurso biologai-pedagogai, prieš eidami pas egzaminatorių. Vienas kursas, viena grupė, vienas kolektyvas, ne viena nuotai ka. Šiuo metu daugumas skai to. Karštakošiai užrašų lapus piaverčia paskubomis, šaltes nių nervų — skaito ramiai, susikaupę. Kiti, jų pačių žo džiais tariant, ramindami šir delę, matuoja žingsniais ko ridorių. Visi savaip jaudinasi, visi skirtingai laukia, visų vienodas tikslas. Įdomu, ar pasikeis studento nuotaika po egzamino? Klau siame kiekvieno, vos tik iš ėjusio iš auditorijos. Atsaky mai tikri ir nuoširdūs, nes išsinešta nuotaika nespėjo iš blėsti ir tik patvirtino žo džius. Žiupsnelis statistikos: Apie 25 proc. apsvaigusių iš laimės pareiškė: „Nuosta bu"! 20 proc. besišypsančių išta rė „o!", Įspūdį sustiprindami dešinės rankos nykščiu. 16 proc. tvirtu tonu pabrė žė: „Užtikrintai!" 15 proc. trumpai atsakė: „Liuks!" 14 proc., apimti palaimos,
kalbėjo apie gerą ir labai gerą nuotaiką. Ir tik 11 proc. studentų būta santūresnių. Jie išėjo ramaus veido, be ypatingų emocijų. Bendras chemijos egzamino vidurkis 4.4. Gamybinės gru pės irgi 4,4. Panašūs išgyvenimai lydėjo visus egzaminus. Dauguma, to kių egzaminų ir tikėjosi, „nes spėjo pažinti dėstytojus". Ki tiems „tai buvo siurprizas", dar kiti „vos infarkto nega vo". Būdingas atsakymas: „chemijos egzamino metu esi priverstas samprotauti, sąmo ningai kalbėti. Svarbiausia, pačiam aišku, apie ką kalbi". Tyliai prisipažinsime, kad botaniką laikėme silpniau už gamybininkus: vidurkiai ati tinkamai 4,4 ir 4,5. Istorija dar silpniau sekėsi: 4,1 ir 4,3. Džiugu, kad išlaikė visi. Netgi penketukininkų per abi gi upes susirinko penkiolika. Tai A. Gurskas, K. Vrubliauskaitė. P. Vancevičiūtė, —V. Vaitkaitė, J. Rutkutė J. Nau jalis, V. Kvedaraitė, R. Bud rys, G. Aidietytė, G. Daniliauskaitė ir kt. Tegu antrąjį semestrą vieš patauja dar didesnė meilė studijoms. Tegu nė viena va landa neprabėga be darbo! O. ALIŠAUSKAITE
kasti, užtekdavo tik nulipti į pirmą aukštą.. . O statybininkų pateisinti niekaip negaliu — laiko bu vo. Studentų valgyklos direk torė M. Linklenė: — Mes visiškai nesuinte resuoti, kad šis bufetas ne dirbtų. Greičiau -- atvirkš čiai. O šio nesusipratimo priešistorija tokia. Sanitarinė-
NELINKSMA ISTORIJA APIE BENDRABUČIO NR. 5 BUFETĄ, KURIS REMONTUOJAMAS JAU SESTAS MENUO. KAS DĖL TO KALTAS?
tiečius, bet ir kitus Medicinos fakulteto studentus, o tomis dienomis, kai vykdavo kari nio parengimo užsiėmimai — vos ne viso Universiteto vy rus. Statybininkai mums siū lo bendrabučio Nr. 3 bufetą. Mes, aišku, sutiktume, bet..., bufetininkė ten tik viena, ir ji vos spėja aptarnauti trečio bendrabučio studentus, o čia dar tokia mūsiškių minia. Be lieka tik prisiminti tuos ge rus laikus, kai, panorėjus už
epideminė stotis kiekvieną pavasarį apžiūri mūsų val gyklas ir bufetus, nurodo, kuriuos reikia sutvarkyti va saros atostogų metu. Panašus raštas dėl bendrabučio Nr. 5 bufeto netinkamų patalpų bu vo atsiųstas į Universitetą. Statybininkai iš anksto žino jo, ką reikės remontuoti. Bet per vasarą reikalai nepajudė jo. Todėl rudenį sanitarinėepideminė stotis pagrįstai už darė bufetą.
TELEVIZIJOS LAIDOS STUDENTAMS
Gyvenime pagrindinis vaid (žiūr. spausdinamą temų pla muo tenka žmogaus ir infor ną). Panaši, tik daug trum macijos santykiui. Socialinės pesnė (10—15 min.) laida bu informacijos priėmimas, at vo rodoma pernai. ranka, kaupimas, išsaugoji Šių laidų tikslas — padėti mas, perdirbimas ir paskleidi studentams geriau organizm mas — tai procesai, kurie ti savo santykį su išorine in prasideda nuo gimimo dienos formacija, formuoti ir tobu ir tęsiasi visą gyvenimą. Ti linti informacinino darbo įgū riant įžymių mokslininkų, džius, kelti intelektualinę valstybės vadovų, rašytojų, kultūrą. Visa tai turi padėti menininkų ir kt. gyvenimą studentams geriau atlikti sa kaip informacinę sistemą, pa varankišką darbą, giliau įsi aiškėjo, kad kiekvienas iš jų savinti žinias, o suformuoti buvo aukštos informacinės įgūdžiai bus itin reikalingi kultūros, turėjo susikūręs naujoje informacinėje apl nefektyvią, savo poreikiams koje — baigus aukštąją mo pritaikytą informavimo siste kyklą. mą. Kuo geriau ir kuo anks Televizijos laidų metu stu čiau organizuota tokia siste dentams bus duodamos savima, tuo greitesni ir efekty ruošos užduotys. Jas įvyk vesni individo rezultatai. džius, atsakymai siunčiami Todėl pastaruoju metu res Universiteto Bibliotekinin publikoje susirūpinta infor kystės ir mokslinės informaci macinių įgūdžių ugdymu. Vi jos katedrai. Paskutinėje lai sose aukštosiose ir specialio doje bus paskelbti viktorinos siose vidurinėse mokyklose nugalėtojai, geriausiai įvyk įvestas specialus informati dę užduotis. kos pagrindų kursas. Tačiau Televizijos žiūrovams į pa per kelias valandas, skiriamas galbą ateis Universiteto kursui, labai sunku suformuo Mokslinė biblioteka, Valst. ti net elementarius informa Respublikinė biblioteka, Res cinio darbo įgūdžius. Todėl publikinė mokslinė techninė Aukštojo ir specialiojo vidu biblioteka ir kt. Jos numato rinio mokslo ministerijos nu organizuoti specialius konsul rodymu pasitelkta šiuolaikinė tacinius punktus, kurie padės technika. Šių metų vasario— konkretizuoti ir praktiškai balandžio mėnesiais (kiekvie panaudoti mokomosiose laido ną sekmadienį nuo 9.15) per se įgytas žinias. Respublikinę televiziją de Vyr. dėst. Ar KANCLERIS Bendrabučio Nr. 5 komen monstruojama pusvalandį Bibliotekininkystės ir dantas V. Alkauskas: trunkanti mokomoji laida mokslinės informacijos — Bufetas mūsų studen „Informatikos katedra pagrindai" tams labai' reikalingas, nes čia vis dėl to maitindavosi INFORMATIKOS PAGRINDŲ šimtai studentų. Aišku, dabar TELEVIZIJOS LAIDOS jiems pavalgyti kitų bendra 1. Žinių paskleidimo sistemos, jų funkcijos ir struktū bučių bufetuose, nors ten ir ros (Informacinės sistemos. Socialinės sistemos. Mokslinio prailgintos darbo valandos, techninio bei gamybinio informavimo sistemos) — III k tikrai problema. 1973.11.18 d. II kurso medikė A. Staišiū2. Mokymosi proceso ypatybės mokslinės techninės re naitė: voliucijos sąlygomis (Žinių senėjimo principas. Mokslų ū — .Anksčiau ir ryte, ir va mokymo procesų integracija. Kontroliniai ir darbiniai stu kare galėjom pavalgyti mūsų dentų tikslai. Absolventų informacinės adaptacijos ypaty bufete. O dabar — kas kur. bės) — 11.25 d. Aš pietauju bendrabučio 3. Studentų informacijos poreikiai (Poreikių klasifikaci Nr. 6 valgykloje. Aišku, no ja. Einamieji determinuoti ir silpnai determinuoti poreikiai. rint ten papietauti, tenka Einamųjų poreikių dinamika mokymosi penkmečio bėgy suktis kaip voverei rate... Ir je. Retrospektyvūs poreikiai, jų priklausomybė nuo progra ne aš viena taip. mos užduočių. Retrospektyvių poreikių rūšys ir jų dina Kai apsilankiau penktame mika) — III.4 d. bendrabutyje, pastebėjau, kad 4. Mokymosi procese skleidžiamų žinių įsisavinimo bū studentai kažkaip keistai dai (Skaitomų disciplinų klasifikacija pagal žinių formalizašypsosi. Viskas paaiškėjo ta cijos laipsnį, įsisavinimo metodika ir kt. Studentų psicho da, kai bendrabučio tarybos loginių ypatybių įtaka mokomojo srauto fiksavimo ir pa pirmininkė Janina Vaišnytė naudojimo metodikai) — III.lt d. pasakė, kad šiandien pasiro 5. Racionalaus skaitymo ypatybės (Skaitymas kaip žinią dė statybininkai... paieškos, atrankos, fiksavimo bei įsiminimo procesas. Skai Virš vis dar uždaryto bufe tymo diferenciacija pagal žinių formalizacijos laipsnį, stu to durų kabo lotyniškas už dento psichologines ypatybes, dokumentu žanrus ir kt.) " III. 18 d. rašas. Išvertus jis reiškia — 6. Žinių kaupimo būdai (Žinių kaupimas kaip informaci „Pavėlavusiems kaulai". Ka jos atrankos, loginio perdirbimo ir tikslingo fiksavimo pro žin, ar ne statybininkai ir bus cesas. Žinių fiksavimo metodai: bibliografavimas, anotavo šiuo atveju tie pavėlavusie ji. . . R. PUTNIKAITĖ mas, referavimas ir kt.) —III.25 d.
KodėL uždarytas bufetas? nesį. Pavalgyti? Yra juk ir kitų bendrabučių bufetai ir valgykla... Bendrabučio Nr. 5 tarybos pirmininkė J. Vaišnytė: — Bufetas mums reikalin gas. Kol veikė bufetas, visi buvo patenkinti, nes darbo valandos buvo suderintos su valgyklos darbo valandomis, ir studentams buvo labai pa togu. Bendrabučio bufetas aptarnavo ne tik bendrabu-
bem
yiCRĖKIME Į SAVE
s I S N E K E J O Neseniai užsienio litetūros skaitykloje susiti, dvi merginos. Iš visko irendžiant, labai geros čiulės, dešimt metų ne mačiusios — visas atosgas viena kitos nesutijsios. O naujienų naujie nų! Visų nesuskaičiuoneišsakysi taip jau ei'ai. Įspūdžiai liejosi per aštus vis garsyn ir garn. Nuo knygų pakilo įsirūpinusios skaitytojų dvos. Kiti kuo stipriau audė rankomis ausis ir angėsi dirbti toliau. — Merginos, atsiprašau,
LIAUDIES DAINOS KELIAI ■ ■ ■
negalite tyliau, — sudeja vo kažkuris. Tačiau jo niekas neišgirdo. Pokalbis buvo pačiame įkarštyje. — Supraskite, juk jūs trukdote kitiems! — pasi girdo dar vienas balsas. — Kas yra? Ko jums reikia?, — pagaliau sku biai atrėžė linksmosios pašnekovės, — galite ne sirūpinti — juk ne jus ap kalbame. — Pagaliau pir moji, pašokusi nuo kėdės, dirstelėjo į laikrodį ir iš tiesė ranką draugei. Visi lengviau atsiduso. Iki kito karto... R. JOKANTAITĖ
.SKERSVĖJAI“ MŪSUOSE Tur būt, nedera pradėti šio naus pasikalbėjimo apie inę mūsų fakulteto pusę o retorinio klausimo: ar tu itei? Bet kuris iš mūsų, pasijpštęs savo atminties kišeje (be kita ko, talpinanij tiek visuomeninį, tiek lividualų patyrimą), galėtų likurt prieš akis „karišką izdelį" auditorijoj. Pastarataip įprastas, jog retas kusustabdo savo dėmesį ties kirais jo pasireiškimo fakPavyzdžiui, koridorius į kaę. Ar bereikia gido, noĮ pastebėt dešinėje menifotografijos parodą, o reje — ne mažiau meniš„natiurmortą"! Jo kompo tai: lango rankena, nukai tuzinu paltų, nevenpt sukrauti visą likusią iojamą nuosavybę ant paRes; šiukšlių dėžė su ciIečių nuorūkom aplink; f galvos lentelė su užrašu: b nerūkoma." Lliau — į auditoriją?! Kam fti laiką, ir taip aišku ką tma pasakyti! Štai bruoI kurie neretai nuspalvina h vargšę „audę": palikta ha, prigrūsti nuorūkų stadūmų ratilai nišose ir
okio reiškinio pasikartoo dažnumas, matyt, perde gčiau leiskite savęs patačiau usti: o vis gi? era rūpestingo požiūrio, šeimininkiško žvilgsnio,
kslininkai rlnos
jone -inijos'1 draugijos Vills V. Kapsuko univerto organizacija kiek’ais metais rengia cslo dienas įvairiuose
kas tiek neleistų tuščiai eik voti turto, tiek palaikytų es tetinį vaizdą patalpose. Rūky mas? Viskas galų gale suve dama į tą patį — žinok vietą! Bandyti teisinti prirūkytą auditoriją madingais termi nais _ konfliktine situacija, stresu ir visomis jo išeiti mis, galų gale „bandos" in stinktu — neverta. Vargu ar padės dūmas pasislėpti nuo įsivaizduojamo nepilnaver tiškumo komplekso ar emoci nės traumos, bet jei toks dė mesio atitraukimo būdas „ra mina nervus", nereikia jų ga dinti kitiems, kurie, gal būt, nerūkantys arba geriau yra įsisavinę studento etikos pagrindus. Šiukštu, kad kas neįžiūrėtų čia kokio moralo. Anaiptol, tikslas yra be galo kuklus — pasiekti, kad skai tytojo žvilgsnis bent neju čiom užkliūtų už šių eilučių. Menkutis įspaudas, likęs jo pasąmonės kertelėje, gal pri verstų, nieko specialiai negal vojant, mesti nuorūką į šiukš lių dėžę, pakabinti paltą skir toje vietoje, apmesti akimis auditoriją prieš paliekant ją. Atsiradus tokiems elemen tariems elgesio įgūdžiams, verta kalbėti apie teisingos pažiūros į darbo vietą ir į pa tį darbą formavimą. Tur būt, sunku eiti, neužgriebiant aki mis horizonto, bet nereikia pamiršti retkarčiais žvilgtelė ti po kojom. IF psichologijos spec. IV k.
respublikos rajonuose. Šį kartą Universiteto lekto riai, vadovaujami ekon. m. dr. prof. M. Gregorausko, išvyko į Varėnos rajo ną. Su rajono dirbančiai siais susitiko med. m. dr. prof. A. Pronckus, teisės m. kand. doc. A. fiurkauskas, geogr. m. kand. doc. E. Cervinskas, ist. m. dr. A. Bendžius ir fiz. m.
Tautosakininkai turėjo pasi bemaž neliesdama kitų visuo raj.) apylinkėse. Jau drąsiai kliauti vien savo patyrimu. menės sluoksnių, iš kaimo il galime stoti į vieną būrį su Grupę sudarė dvylika žmo gaamžių pereina inteligenti garsiuoju žiūriečių ansambliu nių: dešimt lituanistų (visi jai, tiksliau, jos daliai, turin ir traukti bet kurią jų dainą. Prieš pora metų mūsų va jau atlikę mokomąją praktiką čiai humanitarinių polinkių. Lietuvių kalbos ir. literatūros Tiesa, pereina atsieta nuo sa- karonėje viešėjo dainininkės instituto ekspedicijoje), viena ' ve kasdieninės aplinkos, sta iš Pelesos apylinkių (BTSR, bibliotekininkė ir vienas fizi tiška, bet vis dėlto kai kam Varanavo raj.), paskui mes Šilkų kasnykų žirgai sutūsa, kas. Užrašyta... Beje, kažin, jinai tampa būtina dvasinio svečiavomės pas jas, drauge ar čia vienintelis matas. Stu gyvenimo dalimi. linksminomės. Tada išmoko Perlų vainikas kraujuos Studentai — busimieji (iš me ir keletą baltarusių liau suplūda, dentų kraštotyroje antroji, Auksą žiedelis kalnais rietėj. mažiau apčiuopiama pusė — dalies ir esantieji) inteligen dies dainų. Vėliau savo „re auklėjamoji — nusveria ir, tai. Vadinasi, ir jų misija pertuarą" papildėme lenkiško Moterėlė buvo tik grįžusi mūsų supratimu, turi nusverti perimti šimtmečiais brandin mis, rusiškomis dainomis, mū iš daržo, lyg drovėdamasi slė praktiškąją. tus liaudies kūrybos grūdus, sų užrašytomis savo ekspedi pė po prijuoste nenuplauna Firmas susitikimas su gyva sudaiginti savy, suteikti jiems cijose Vilniaus ir Ignalinos mai įjuodusias rankas ir ta- daina — ne plokštele, ne tau naują gyvybę. rajonuose. įytum pati sau vingiavo šią tosakos rinkiniu ar paskaitų Ekspedicijoj vakaronės ko Ekspedicija — tik trečdalis seną pratisą melodiją. Paskui konspektu — visada jaudi darbo. Ir pats linksmiausias ne kas vakarą, vis kitame so nutilo, bet daina nesibaigė. nantis, visada ilgai išlieka sie trečdalis. Paskui prasideda džiuj. O tarybinio ūkio rugiaJi skambėjo mumyse. Gal los atmintyje. kur kas juodesnės dienos. piūtės pabaigtuvės, baigiama minutę sėdėjom pakerėti, ne — Mano gyvenimas ir be Kiekvieną žodį, įrašytą mag sis ekspedicijos vakaras! Dai drįsdami garsiau kvėptelti ar dainos daina, — atsikalbinėjo netofono juoston ar pasižy navo visi: žurnalisfai, istori krustelėti, lyg bijodami stai Bronei ir Vidai moterėlė Mo- mėtą bloknote, reikia gražiai kai, fizikai, ekonomistai (jų gesniu judesiu suardyti šią džiūnuose, pirma išsipasakoju perrašyti, kiekvienam, net ir buvo jįidžiausias pulkas). Da nuostabią jauseną. si, kaip ir kiekvienoje trobo smulkiausiam, tautosakos vie bar mūsų dainų vakaruose Kokia poetė taip paprastai je, visas savo, giminių, kai netui surašyti tikslią metriką, apsilanko kone visų Univer apdainuotų brolelio mirtį? Ko mynų negandas. specialybių atstovai. parašyti pateikėju biografijas, siteto kiai poetei užtektų to švie Pirmą kartą mumyse taip kaimų charakteristikas. Vienam, tiesa, kartais tas ap saus liūdesio, kilnaus dvasiš neatsiejamai susijungia žmo Juodas darbas atliktas. Me silankymas būna pirmas ir kumo: „Auksą žiedelis kai gus ir daina. Per žmogų įsi džiaga sutvarkyta, susistemin paskutinis, kitas ateina dar neis rietėj"? klausom į dainą: daina atve ta. Dabar galima atsirinkti kartą, atsiveda draugą. O jei O ji sėdėjo prieš mus. ria slaptas jo dvasios kerte pačias vingriausias melodijas, ir išeina — išsineša dainą. Tiuputį suglumus, besivar les. Tada nesistebėk, bet kuriame poetiškiausius žodžius. žanti. Bet dainavo vieną po O paskui, nebevaldomi pir Visas ligšiolinis pasakoji studentų susibūrime, nieko kitos, beveik visas išmoktas mo įspūdžio, kai imam ne mas — tai tik vienas iš kelių, bendra neturinčiame su ra is mamos ar senelės, išnešio vien jaust, bet pergalvoti, — kuriais daina ateina pas ra- muva (dažniausiai — darbo ir tas per visą savo gyvenimą susimąstom. Kaip neteisūs muviečius. Čia ji pradeda iš poilsio stovykloj ar talkoj), Šios vasaros ekspedicija į daugelis iš mūsų, lengva ran tikrųjų gyventi. Jau treti me išgirdęs skambią „Koki dzyEaltarusijos TSR Breslavo ra ka išmetantys tas „nuobo tai, kai kiekvieną savaitę po vai" ar švelnią „Nudavė mo joną (organizavo LTSR MA džias" dainas (ar net ištisai kartą ar net du renkamės į tulė". O „Malu malu malūnė Lietuvių kalbos ir literatūros visą liaudies kūrybą) už mū repeticijas. Tiesa, nelabai čia lis", „Kanapyčia" — tokie institutas) lituanistėms, ką tik sų modernaus gyvenimo bor tas žodis tinka. Dainuojam smagūs žaidimai! — kaip mat baigusioms pirmą kursą, paro to! Kokie mes kategoriški, ap be kvalifikuoto vadovo, be sušildys, išjudins net didžiau dė visus naujoko vargus, bet šaukdami naiviais sentimen jokių taisyklių. Įjungiame sius „rimtuolius". užtat leido perkrimsti tautosa tais kone kiekvieną jų likimu magnetofoną Gruodžio mėnesį sumanėm ir mėginam kos rinkimo ir tvarkymo abė susirūpinusį balsą! Juk kal drauge. Arba vienas, kur dar vieną dalyką — pereiti cėlę. bam apie vieną šviesiausių nors išmokęs, pasiūlo ir ki su savo vakaronėmis visus Antrasis bandymas buvo mūsų dvasinio pasaulio dalių, tiems tą pačią pabandyti. Ir fakultetus. Pamėginom pas daug savarankiškesnis. Kraš mūsų nacionalinės kultūros pastovaus dainininkų skai ekonomistus — Finansų ir ap totyrininkų ramuva — beveik gaiviąsias ištakas. čiaus neturim: kaskart vis ki skaitos fakultete. Žmonių, tie išimtinai studentiška organiza ti. Visiems durys atviros. Už sa, nedaug suėjo (toli, be to, Nejaugi širdis reiks cija, visus darbus nuveikianti tat labiausiai bijome, kad kas ir apsiskelbę buvom, matyt, paverst muziejum savo, studentų, jėgomis. Šios neišprovokuotų užlipti į sce per mažai). Bet, kas atėjo, — ir jas kaip smūtkelius vasaros kompleksinėje krašto tenai sudėti? ną: tada jaučiamės kaip su neapsigavo. Dabar, naujo se tyros ekspedicijoje (centras (Just. Marcinkevičius. gauti kelioniniais ekspedicijų mestro pradžioj, aplankysim Sariuose, Švenčionių raj.) da „Senos dainos".) drabužiais ir pastatyti prieš ir fizikus, ir chemikus, ir me lyvavo tik vienas dėstytojas kostiumuotą publiką. Balsas dikus — visus. Tada jau ne(viršininkas, kartu ekonomis Ar galime abejoti poeto žo kažkoks lyg ne savas, nes pasipuikuokit, visi ateikit. tų ir sociologų grupės vado džių tikrumu? Ar jo nerimas dainuojam jau nebe sau. Lauksim su daina ir šokiu. Ir vas) ir vienas aspirantas nėra dalis visų mūsų nerimo? Daugiausia dainų išmokome būsim labai dosnūs: patiko — (istorikų grupės vadovas). Poetinė liaudies kūryba, Dzūkijoje, Žiūrų (Varėnos imkit! VL. BRAZIŪNAS
JAUNOJO LEKTORIAUS
MOKYKLOJE Ketvirtadienį mokyk los klausytojai girdėjo net tris paskaitas. Auloje doc. J. Pikčilingis pasakojo apie kalbą ir stilių. Rektorato posėdžių salėje susirinkę jaunie ji dėstytojai turėjo pro gą išgirsti Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro H. Zabulio pa skaitą „Pagrindinės klasikinės retorikos kryptys" ir ist. m. kand. K. Tumėno — „Komu nistinės propagandos principai ir uždavi niai", A. DARGUŽIS
kand. doc. A. Jonaitis. Apie naujausius mokslo pasiekimus, apie proble mas, nūdien jaudinančias mūsų mokslininkus, jie pasakojo rajono miškinin kams, žemdirbiams, mo kytojams ir moksleiviams, tarpkolūkinės statybos or ganizacijos darbininkams. O. PULKAUNINKIENE
Donorystė =% _ Didžiojo Tėvynės karo pa tirtis patvirtino, kokią didžiu lę reikšmę turi kraujo per pylimas sužeistiems ir ligo niams. Šiuo metu nėra nė vie nos medicinos šakos, kur ne būtų taikomas šis vertingiau sias gydymo metodas. Įvairiose šalyse donorystės problema sprendžiama įvai riai. Tarybų Sąjungoje dono rystė vystoma draugiškos sa vitarpio pagalbos principu, t. y. skatinama nemokama do norystė. Kodėl nemokama? Kiekvienas tarybinis pilietis gydydamasis turi teisę gauti kraujo nemokamai. JAV tik 7 proc. donorų duoda kraują nemokamai. Pusė jo per ko mercinius kraujo bankus gau nama iš apmokamų donorų. Likusi dalis pagal kontraktus, užtikrinančius donorui ir jo šeimos nariams nemokamą kraujo perpylimą, esant rei kalui, 1 metų laikotarpyje. Amerikiečių kompanija „He mo Karibien" Haiti saloje do norams moka po 3 dolerius už litrą kraujo, gi 1 kraujo fla konas (400 ml) besigydant JAV kainuoja nuo 30 iki 100 dolerių (anglų profesoriaus R. Titmuso duomenys). Kraujas gyvybiškai reika lingas terapinių, infekcinių ir kt. ligonių gydymui. Be jo negalima atlikti sudėtingų plaučių, skrandžio, stemplės, širdies ir kitų operacijų. Donorystės problemas na
grinėjo neseniai Maskvoje vykęs Raudonojo Kryžiaus draugijų sąjungos ir TSRS Raudonojo pusmėnulio III vi sasąjunginis plenumas, kuria me dalyvauti turėjo galimybę ir Medicinos fakulteto studen tų atstovas — šių eilučių au torius. Plenumas pažymėjo, kad per paskutinį penkmetį donorų skačius šalyje išaugo, jų kraujas išgelbėjo šim tus tūkstančių gyvybių ir lei do chirurgijai pasiekti žymių laimėjimų širdies chirurgijos, organų transplantacijos sri tyse. Būtina gausinti donorų ei les Lietuvoje. Ir čia ypa tingas vaidmuo tenka studen tijai, kaip pažangiajai visuo menės daliai. Juk nė vienas mūsų nėra užtikrintas, kad jam kada nors nereikės krau jo. Ką atsakysi tada į klausi mą: o ar tu pats davei, kol buvai sveikas? Ir savanoriškai duoti kraują turėtų ne tik Medicinos fakulteto studen tai. O didelė atsakomybė, pi lietinė pareiga tenka kiekvie nam filologui, ekonomistui, matematikui, gamtininkui, dėstytojui, komjaunimo orga nizacijai. Ne tik medicinos darbuotojai, bet ir kiekvienas išsilavinęs žmogus turi ska tinti, propaguoti donorystę ir atlikti savo pilietinę pareigą — duoti kraujo. Mokslininkai paskaičiavo: jei kiekvienas pilietis nuo 18 iki 60 metų
duos nors vieną kartą kraujo, jo pareikalavimas bus pilnai patenkintas. Kiekvienas sveikas žmo gus nuo 18 iki 60 metų gali duoti kraujo. Jei praeityje sirgo maliarija, Botkino liga, tuberkulioze — toks kraujas netinka. Prieš duodant kraujo, donorui patikrinama sveikata. Jei donoras nori, jo pase at žymima kraujo grupė ir rezus faktoriaus buvimas, kas kriti niu atveju gali išgelbėti gy vybę: kai ją apsprendžia se kundės ir nebūna laiko arba sąlygų kraujo grupei nustaty ti. Studentai-medikai duoda po 200 ml kraujo 1 kartą per metus. Tyrimais įrodyta, kad vienkartinis 450 ml kraujo paėmimas jokios neigiamos įtakos organizmui neturi; jau po 30 dienų pilnai atsistato kraujo sudėtis (o kiekis per kelias valandas). Atsargumo sumetimais pakartotinai krau ją duoti leidžiama tik po dviejų mėnesių. Štai kodėl sakoma: donorystė sveikatai nekenkia. Draugai, neužmirškim, kad kiekvieną sekundę mūsų kraujo laukia ligoniai. Tegu tas nereikšmingas mums kraujo kiekis pratęsia jų gy venimą M. BILIUKAS MF V k. stud.
Draugystė gimsta kelionėse
Žaidžia
dėstytojai Universitete jau kelinti metai rengiama dėstytojų ir dar buotojų kompleksinė spartakiada. Šiame straipsnyje ap žvelgsime 1972/73 mokslo metų spartakiadą ir VVU dėsty tojų bei darbuotojų sportinį gyvenimą. Universiteto dėstytojų ir darbuotojų spartakiados orga nizatoriai — VVU darbuotojų profsąjungos komitetas ir Fizinio auklėjimo katedra. Sportiniam ritmui vadovauja VVU merginų akademinio irklavimo rinktinės treneris E. Bodendorfas. 1972/73 m. m. minėtoje spartakiadoje bus varžomasi 7 sporto šakose: krepšinio, tinklinio, šachmatų, šaškių, stalo teniso, slidinėjimo ir plaukimo. Spartakiada startavo sausio mėnesį. Sausio 24—25 dienomis įvyko krepšinio varžybos. Nu galėtojais tapo Matematikos ir mechanikos fakulteto dėsty tojų ir darbuotojų vyrų komanda. Antri liko chemikai, tre ti — gamtininkai. Tik ketvirtą vietą užėmė praėjusių me tų čempionai — Fizinio lavinimo katedros rinktinė. Krepši nio varžybose dalyvavo 8 komandos. Trūko tik Teisės fa kulteto atstovų. Priminsime, kad spartakiadoje dalyvauja visų fakultetų dėstytojai, tik Istorijos ir Filologijos fakulte tai sudaro vieną bendrą komandą. Vienoje komandoje star tuoja ir visi trys ekonomikos fakultetai. Be to, komandą tu ri ir Fizinio auklėjimo katedra. Praėjusią savaitę dėstytojai pradėjo susitikimus tinklinio aikštelėje. Kovojo 8 komandos. Pirmadienį įvyko finalinė dvikova: susitiko Matematikos ir mechanikos fakulteto ir Fizinio auklėjimo katedros komandos. Dvikova buvo at kakli. Tai liudija rezultatas 2:1 (11:15; 15:13; 15:10). Nu galėjo Fizinio auklėjimo katedros dėstytojai (S. Kričiala, A. Tylko (kapitonas), E. Bodendorfas, R. Budrys, Z. Majorovas, K. Zujus). Tinklinio varžybos vyko ne taip sklan džiai, kaip krepšinio: varžybų metu buvo išbrauktos Gam tos, Ekonomikos ir Medicinos fakultetų dėstytojų koman dos. Gal tai galima paaiškinti prasidėjusiu nauju semestru? Vėl tenka skaityti paskaitas, o grafiko nebuvo galima keis ti. Tad likusios trys komandos sekančias vietas pasiskirstė taip: 3. Chemijos fak., 4. Istorijos ir Filologijos fak., 5. Fizikos fak. VVU dėstytojų ir darbuotojų spartakiadą numatoma baigti kovo mėnesį. Po to laukia startai LTSR Švietimo dar buotojų spartakiadoje, kuri vyksta kas dveji metai. Uni versiteto dėstytojai žada startuoti trijose sporto šakose: šachmatų, krepšinio ir tinklinio. Prieš dvejus metus buvo iškovota tinklinio varžybų nugalėtojų taurė: šiemet ją rei kės ginti. Gruodžio mėnesį Universiteto dėstytojai pirmą kartą da lyvavo Minske tradiciniame draugystės krepšinio turnyre, skirtame TSRS 50-mečiui. Jame jėgas išbandė Rygos, Mins ko ir Vilniaus universitetų dėstytojai. Mūsų komanda nu galėjo latvius, bet, pralaimėjusi baltarusiams, užėmė antrą ją vietą. Sausio 12—15 dienomis tinklininkai ir krepšinin kai viešėjo Rygoje. Latviams pavyko atsirevanšuoti. Abie jose sporto šakose nugalėjo rygiečiai. Po to į Vilnių atvy ko Šiaulių Pedagoginio instituto krepšininkai ir sužaidė tradicinį draugišką susitikimą su VVU dėstytojais. Nuga lėjo aikštelės šeimininkai. Šiose rungtynėse ypač rezulta tyviai žaidė Fizinio auklėjimo katedros vedėjas P. Urbo nas. Per studentų atostogas Vilniuje viešėjo Kijevo uni versiteto dėstytojų tinklinio komanda. Atkaklų susitikimą laimėjo mūsiškiai. Rezultatas 3:2. Tikrai pavydėtinas mūsų dėstytojų entuziazmas sportuo ti. Iš to galėtų pasimokyti ir pajusti apsileidęs savo kūno fiziniame vystyme ne vienas studentas ar studentė. E. Bo dendorfas, be kita ko, pridūrė: — Ypač VVU dėstytojai mėgsta krepšinį ir tinklinį. „Mokslo" treneris S. Kričiala nepamainomas prie tinklo, Chemijos fakulteto dėstytojas J. Blažys ir katedros vedė jas P. Urbonas krepšinio aikštelės „riteriai". Dėstytojų sportinis gyvenimas ypač pagyvėjo šiais metais. Jau įvyko VVU dėstytojų ir darbuotojų kompleksinės spartakiados dviejų sporto šakų varžybos. Gaila, kad šiemet neteks iš bandyti jėgų slidžių trasoje — tai jau gamtos pokštas. Ne mažą pagalbą teikia VVU darbuotojų profsąjungos komi tetas, kuris aprūpina sportine apranga, organizuoja išvy kas į kitas aukštąsias mokyklas. Didelę pagalbą teikia taip pat Fizinio auklėjimo katedra. S. BUCHAVECKAS
B1
• |H ■■
i ''-Ė:':- -' " :
.. •..
Fakulteto rytas.
M. KURAIČIO nuotr.
Žiemos atostogų dienomis klausėmės legendarinio kre.. mūsų Universiteto studentų šerio „Aurora" jūreivio, daly piofsąjungos komitetas suor vavusio Žiemos rūmų šturnį ganizavo ekskursiją į TSRS pasakojimo. didvyrį Leningramiestą Tačiau bene didžia^u dą, su kurio universiteto įspūdį paliko Ermitažas. studentų piofsąjungos komiSunku buvo atsisveikinti sa Ekstetų bendradarbiauja, šiuo nuostabiu miestu, jo piį kursijoje dalyvavo penkiolika kiais žmonėmis. žmonių: Universiteto bendra — Nenusiminkite, — šypso, bučių tarybų atstovai ir moks damasis sako mūsų grupės va. lo pirmūnai. Mus, atvykusius į Leningra dovas Stasys Skakauskas, do universitetą, šiltai ir nuo- bus vasaros atostogos, kurig šiidžiai sutiko universiteto mums atvers dar daug naujo studentų profsąjungos komi įdomaus, gero. Svarbiausia koteto pirmininko pavaduotojas lektyvas, savitarpio supratV. Bareževas ir komiteto na mas. O mums, atrodo tai rys V. Gavrišinas. Tą pačią nebuvo problema. dieną, vadovaujami Leningra Mūsų darnaus kolektyo su do univeisiteto studentų siformavimui per gana trum piofkomiteto nario Teisės fa pą laiką turėjo nemaža įta. kulteto studento K. Pečiorino, kos ir vadovas. Juk jis visa pradėjome pažintį su miestu. da padėdavo, nurodydavo, Mūsų vadovas Kostia — paaiškindavo. Malonia šypse-j puikus Leningrado istorijos na, o kartais ir griežtu žožinovas. Iš jo sužinojome ne džiu užgesindavo įsidegusį tik atskirų miesto kvartalų, ginčą, nesutarimą. aichitektūrinių paminklų, bet ir kai kurių gatvių bei na ^SADAUSKAS mų istorijas. bendrabučio Nr. 2 Nepaprastai susidomėję tarybos naryi
Atostogos kalnuose Baigėsi studentiškos atosto gos. Kam pirmosios, o kam jau paskutinės. Kas praleido jas pas tėvukus ant pečiaus tupėdamas, kas draugus vizi tuodamas. . . Turistų klube jau gerokai prieš atostogas prasidėjo sujudimas: žemėla pių sklaidymai, grupių suda rymai, vadovų pasitarimai. Todėl, vos pasibaigė sesija, Universiteto Turistų klubo nariai pasklido po įvairias ša lies vietoves. Viena grupė iš vyko į Chibinus, dvi — į Uralą, trys — į Karpatus, viena keliavo po mūsų gimti nę Lietuvą. Ir kai jau žygiai baigti, o slidės padėtos iki kito karto, paprašiau klubo pirmininko GF III k. studen to Beniaus Paukščio, kuris vadovavo grupei, aplankiu siai Chibinus, ir MMF IV k. studentės Nijolės Baltrušai tytės, kuri vadovavo grupei į Karpatus, pasidalinti įspū džiais iš savo žygių. Benius Paukštys: Žygis į Chibinus (Kolos pusiasalis) akademiko A. Fersmano ke lionių maršrutais yra II sun kumo kategorijos žygis. Mū sų maršrutas siekė gražiau sias Chibinų vietas, pietinį Ciogorą, kur 1972 m. praėjo Fersmanas su savo ekspedici-
ja, aplankėme Kirovską. Mū sų grupėje dauguma geologų, todėl įdomu buvo Rasvumčovo rūdyne. Čia mus pasitiko ir priėmė lietuvis geologas A. Kavaliauskas. Jis mus su pažindino su mineralų eks ploatavimu. Iš Kirovsko per Juksporlak taip pat Fersmano perėja baigėm žygį Revdoje. Ten netoli yra Levozero kaimas, kur pamatėm, kaip gyvena samiai, komiai, lapiai, grožėjomės puikiais jų kūri niais. Žygis buvo ir sunkus, ir įdomus, ir malonus. Chibinai dėkingi tuo, kad galima ge rai paslidinėti, bet tai nereiš kia lengvo pasivažinėjimo. . . Ne, visur reikia valios ir susi kaupimo. Orai labai nepasto vūs: dieną saulėta, gražu, o naktį, žiūrėk, jau ir pūga besiaučianti. .. Nijolė Baltrušaitytė: Kelio nė po Užkarpatę — II sun kumo kategorijos žygis. Gru pę sudarė 4 vaikinai ir ketu rios merginos. Visą kelionę mus lydėjo ukrainiečių nuoširdumas. Gamta, deja, tokia nuoširdi nebuvo. Jasinioje puolėm į paniką — nebuvo sniego. Bet kai įkopėm į viršūnę, leng viau atsikvėpėm — galėjom
PAŠALINTI
NEPAŽANGUS
STUDENTAI
atsistot ir ant slidžių. Ir sau lės daug, ir sniego, ir kal nų. . . Ne vieną akimirką bus ga lima prisiminti: kaip išėjom iš tradicinio maršruto, kai ap link nė vieno žmogaus, o vie tos — laukinės, eini be kelio, be takelio, kopi apledėjusiu upeliuku (nuo Pelenicos gy venvietės link Bystricos)... Arba diena, kai ėjom nuo Breckulo link Kozmesčiko. Nutiko viena kita nesėkmė. Keliaujančių tiek daug, kad buvo bėdų su nakvyne. Ir sli dės sulūžo (kaip tyčia man pačiai). Batai šio žygio irgi neišlaikė. Bet tai niekai, pa lyginus su tuo, ką mes parsivežėm: sūrų džiaugsmą po sunkios dienos, žmonių nuo širdumą. .. Todėl sakau: ge ra va taip pasitrankyti, save išbandyti, pajusti žygio sko nį, sutikti naujų draugų...
UZ ELGESĮ, NESUDERI NAMĄ SU TARYBINI STUDENTO VARDU ■ dėstytojų parašų klastoj mą — iš Universiteto P šalinta Medicinos fakult B. ZVONKUTE to II k. stud. T. Sokurov
P. O — Custom House 1. Rabindranath Ray Kasmet vis labiau plečiami Khulna Polytechnic institute interklubo ryšiai — interkluBANGLADESH biečiai gauna daugybę laiš 2NO Hostel Roomno — 203 3. Rafiųuiddin Atmeti kų iš savo draugų, gyvenan P.O — Custom House lu čių įvairiose pasaulio šalyse. BANGLADESH c/o Naųuinddin Ahmai 2. Brojendranath Mallick Šiemet ypač dažni laiškai iš 49, BK. Roy Road, Bangladešo. Keletą adresų Khulno Polytechnic institute Dist. Khulna siūlome „Tarybinio studen 2 NO Hostel Roomno — BANGLADESH 203 to" skaitytojams:
RASTA Studentų profsąjungos ko mitete rastos pirštinės, Pametusius prašom kreiptis darbo valandomis.
Nuoširdžiai užjaučia'1* PF materialinio - techni nio aprūpinimo spec. s® dentę Nijolę NORMANTĄ TĘ dėl jos mamytės i™ ties. J Kurso draugai ir vadovu
DĖMESIO! Vasario 21 d. 18 vai. Aktų salėje jvyks Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno 55-ųjų meri laikraštis eina
NUO 1050 METŲ
Prekybos fakulteto D' kybos ekonomikos si III k. studentę Mai VAITKUTĘ dėl mylimo velio mirties nuoSiro užjaučia grupės draugai k vadovas
UnlOrganizuojamas nlų minėjimas. Kviečiame versiteto išvažiuojamasis dalyvauti dėstytojus ir statybininkų būrys j studentus. Tomsko sritį. Pareiškimai Universiteto Rengėjai priimami
KAINA 2 KP.
Matematikos ir mecha nikos fakulteto I k. stu dentai V. Bakanauskas, J. Bliumkina, V. Baltramonaitis, II k. stud. G. Ustlnova ir S. Andrijauskaite Filologijos fakulteto Ik. stud. M. Tertišnienė, B k. stud. N. Jočytė, Pramonės ekonomika fakulteto I k. stud. R. Krilavičius ir R. Zenkevi čius, Prekybos fakulteto Ilk. stud. G. Daniūnaitė, Istorijos fakulteto I k. stud. O. Astrauskaite III k. stud. P. Katauskas, j Fizikos fakulteto I k. stud. P. Zubrlckas, IV k. stud. C. Vitko.
REDAKCIJOS ADRESAS:
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas“. Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— 129815.
Užs. Nr. 723
LV 07686
REDAKTO ALGIS Kl