SVEIKINAME DOC. J. DUMČIŲ JUBILIEJAUS PROGAI
' Jubiliatui 60-mečio proga buvo įteiktas vyriausybės ap dovanojimas. Docentą sveikino dėstytojai, studentai, visuo meninių organizacijų atstovai. J. GIRDVAINIO nuotrauk oje — doc. J. Dumčių sveiki na dėstytojai: H. Zabulis, J. M ažiullenė ir B. Kazlauskas. | Kovo 20-tą dieną klasikinės filologijos katedros docentui Jonui DUMČIUI sukako 60 metų. Drg. J. Dumčius gimė Sintautų valsč., Piktžirnių km. į023 m. jis baigė Sakių „Žiburio" gimnaziją, o 1929 m. — Kau to universitetą ir įsigijo klasikinės filologijos specialybę. Kaip Baftus ir darbštus filologas, drg. J. Dumčius buvo pasiųstas pa gilinti žinių į Bazelio universitetą. Į 1932 m. jubiliatas grįžo iš Šveicarijos ir pradėjo dirbti lekto rium Kauno universitete. 1940 m. drg. Dumčius persikėlė į Vil niaus universitetą. 15 metų jubiliatas vadovavo Klasikinės filofcgi/os katedrai. 1961 m. jam suteikiamas mokslinis docento laipsnis. i Drg. J. Dumčius — kuklus, kilnios širdies, didelės erudicijos žmogus, puikus antikos žinovas. Su didžiule meile ir atsidavifiu jis dirba antikinės literatūros, antikinės kultūros srityje, jfomisi lyginamosios kalbotyros problemomis. Drg. J. Dumčiaus paskaitos pasižymi aukštu moksliniu, meto diniu ir idėjiniu lygiu. Studentai gerbia docentą, susižavėję •Įilauso jo paskaitų. Nemaža drg^. J. Dumčiaus mokinių, kaip doc. L. Valkūnas dėst. E. Vengrienė,doc. H. Zabulis, doc. V. Mažiulis, v. d. K. Kuzavinis, sėkmingai dirba mokslinį, pedagoginį ir kultūrinį fylarbą. Jubiliatas — darbštus ir kūrybingas mokslininkas. 1958 m. jis parašė ir apgynė 2-jų tomų kandidatinę disertaciją „Antikifiių vardų lietuvinimas". Tuo pat laiku drg. J. Dumčius parašė L išspausdino „Mokslų darbuose" nemaža straipsnių apie anti kinių vardų lietuvinimą. 1957—58 m. jis nagrinėjo antikinės Llramos problemas,-1960—64 m. kartu su kitais katedros darbuo tojais doc. J. Dumčius paruošė ir išleido antikinės literatūros chrestomatiją, lotynų kalbos vadovėlį aukštosioms mokykloms, įmetodinius nurodymus studentams-neakivaizdininkams. Jubiliatas daug pasidarbavo, versdamas antikinės literatūros įkūrinius į gimtąją kalbą. Jis išvertė Heziodo ir kai kuriuos lAristofano, Plauto, Menandro kūrinius. Greta pedagoginio-mokslinio darbo reikia pažymėti ir visuo[meninę drg. J. Dumčiaus veiklą. Docentas daugelį metų buvo fakulteto profbiuro narys; jis — sąžiningas ir stropus agitato rius rinkiminių kampanijų metu. Pastaruoju metu jubiliatas eina proforgo pareigas Klasikinės filologijos profgrupėje. Klasikinės filologijos katedros kolektyvas garbingos sukak ties proga nuoširdžiai sveikina savo gerbiamą ir mylimą docen tą ir linki sveikatos, laimės, ilgų, kūrybingų metų! KASIKINĖS FILOLOGIJOS KOLEKTYVAS 1 ■
■
Studentiškas valio musų kosmonautams !
■ ■ ■
■ ■
■ ■ ■
P. BELIAJEVAS 5i
A. LEONOVAS
Tarybų valdžios Lietuvoje 25-osioms metinėms pažymėti Vilniaus Valstybinio V. Kap su o vardo universiteto jubillejlne komisija SKELBIA LI TERATŪRINI KONKURSĄ GE RIAUSIAM APSAKYMJI, EI LĖRAŠČIUI, APYBRAIŽAI, DRAMOS, SATYRINIAM SCE NOS VAIZDELIUI (AGITMENINEI BRIGADAI) PARAŠYTI. Literatūrinio konkurso te matika qali būti įvairi: Tary bų valdžios laimėjimai Lietu voje, tarybinis patriotizmas, tautų draugystė, pramonės Ir kolūkių statyba, studentijos gyvenimas (mokslas, darbas, darbo ir poilsio stovyklos Ir kt.), moralės, etikos klausi mai. NUMATYTOS 6 PREMIJOS: 2 — pirmosios po 35 rb. 2 — antrosios po 25 rb. 2 — trečiosios po 15 rb. Konkurse gali dalyvauti vi si Universiteto studentai. Kū riniai konkursui gali būti pa telkiami lietuvių ir kt. kalbo mis (rusų, lenkų ir kt.). Konkurso terminas — Iki 1965 m. gegužės 31 d. Kon kursui kūrinius pristatyti Lie. tuvių literatūros katedrai (VVU Centriniai rūmai). Kūrinys, pasirašytas slapy vardžiu, pateikiamas voke (su užrašu „konkursui“); pa vardė nurodoma - atskirame užlipdytame vokelyje. j žiuri komisijos sudėtf [eina LTSR rašytojai Ir kriti kai, VVU dėstytojai. JUBILIEJINĖ KOMISIJA
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYK1TESI
TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS |
Nr .5 (515)
Eina nuo 1950 m
1965 m. kovo mėn. 25 d., KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap.
Daugiau iniciatyvos fakultetams Kalbėti apie studentų vasaros darbų sto vyklas skatina daug priežasčių. Visuomeninis darbas kolūkiuose vasaros metu yra vienas svarbiausių studentų visuomeninio darbo ba rų, vadinasi, yra esminis, ruošiant studentą gyvenimui, darbui. Noriu plačiau pakalbėti apie Fizikos ir matematikos fakulteto studen tų darbo vasarą. Kaip buvo konstatuota Fizikos ir matema tikos fakulteto atvirame partinės organizaci jos susirinkime, kuris aptarė darbo vasaros rezultatus — į stovyklas neišvyko 105 stu dentai (beveik trečdalis visų, turėjusių vyk ti), buvo daug darbo drausmės pažeidimo faktų. To išdava — fakultetas gėdingai nu smuko į vieną iš paskutinių vietų. Susirinkime išanalizuoti trūkumai, numa tytos priemonės jiems pašalinti. Didžiausias kaltininkas — blogas organizavimas. Jau ir tas faktas, kad sutartis su kolūkiais sudaro Universiteto Komjaunimo komitetas be fa kultetų atstovų, pritaria tam. Universiteto Komjaunimo komitetas neturi galimybės su sipažinti su kolūkiais, į kuriuos siunčia stu dentus. Todėl neretai pasitaiko, kad kolūkis neužtikrina studentams nei darbo, nei tinka mų gyvenimo sąlygų. (Šią vasarą, pvz., vie name kolūkyje studentai gyveno pastate, ku rio kitoje pusėje buvo laikomi gyvuliai). Butų žymiai geriau, jėi Komjaunimo komitetas pa gal kolūkių paraiškas paruoštų preliminarini sąrašą, o sutartis su kolūkiais Universiteto Komjaunimo komiteto vardu sudarytų fakul tetų atstovai. Taip organizuojant, Komjauni mo komitetas neišleistų iš savo rankų vadova vimo ir piniginio kolūkio atsiskaitymo, o fa kultetai galėtų parodyti, daugiau Iniciatyvos, būtų geriau informuoti apie kolūkius, kuriuo se teks dirbti, galėtų pareikalauti iš kolūkių vadovų prideramai organizuoti darbą ir gy venamąją vietą. Juk ne paslaptis, kad dalis kolūkių studentams skirdavo atsitiktinius darbus. Idealūs yra kylantys kolūkiai, ku riems stinga darbo jėgos užsibrėžtiems užda viniams įvykdyti. Mūsų nuomone, dezorganizuojančiai veikia ir tai, kad labai maža dalis studentų siunčia ma į kolūkius. 300 — aiškiai per mažas
skaičius Fizikos ir matematikos fakultetui, kuriame galinčių važiuoti (t. y. neužimtų var žybomis, gamybine praktika) yra dvigubai daugiau. Keistas paradoksas — yra tiek žmonių galinčių važiuoti, dar daugiau yra kolūkių, prašančių žmonių, o siunčiama tik pusė! Jau sudarant sutartis, reikia užmegzti ry šius su kolūkio komjaunimu. Tik atvažiavus, jau galima pradėti rimtai dirbti, o ne ieškoti ir gaudyti komjaunimo sekretorių. Stovyklos dienoraštyje privalo atsispindėti ne tik dar bo laimėjimai, — jame taip pat turi būti duomenys apie kolūkio komjaunuolių veiklą. Stovyklautojai turi bendradarbiauti kolūkių sienlaikraščiuose, rajoniniuose laikraščiuose rašyti apie kolūkį, apie pastebėtus šaunaus darbo arba neūkiškumo faktus. Darbo stovyklos — viena grandžių, rišan čių mūsų studentiją su kolūkiniu kaimu — ir ii turi būti panaudota kuo veiksmingiau siai. Asp. G. MISEVIČIUS
{DOMUS POKALBIS Visi tie, kurie mėgsta teatrą, kurie domisi dramaturgiips klausimais, kovo 17 dieną susirinko Universiteto kavinę. Į svečius pas studentus Ir dėstytojus atvyko Arnas Rosenas, Ada Gregoraus kaitė, Rnaina Paliukaitvtė ir kiti Valstybinio Dra mos teatro aktoriai.šeimininkai ir svečiai prie kavos puoduko aptarė E. Radzinskio spektaklį ,,1C*4 ruc'rnpile“. Po mokslinės bibliotekos darbuotojo, III kurso nes-Miv.- zn - nko Alaio Laurinavičiaus Įžanginio žodžio kalbėjo aktorius Arnas Rosenas. Jis pla čiai papasakojo, kaip kūrė Jevdokimovo vaidme nį, su kokiais sunkumais susidūrė ir t. t. Aktorė Regina Paliukaitytė šioje pjesėje vaidina Natašą, vieną iš pagrindinių veikėjų. Ji pakalbėjo apie E. Radzinskio Natašą ir apie savo sukurtą. Po to mintimis apie spektaklį su svečiais pjasldalino II kurso lituanistės Elzė Briedytė ir Rima Karpauskaitė, trečiakursė Gema Jurkūnaitė ir kiti studentai. Susitikimui baigiantis, aktorės Marija Rasteikaitė ir Ada Gregorauskaitė papa sakojo apie jų sukurtus Galios ir „pelytės“ vaid menis. Vakaras praėjo labai paprastai, draugiškai ir ntudingai. Studentai sužinojo daug naujo, akto riai, reaguodami į išgirstas pastabas, stengsis pašalinti spektaklyje esančius nedidelius trūku mus. VYTAUTAS VITK0NAS (mūsų koresp.)
i
APTARIAME ŽIEMOS SESIJOS REZULTATUS)
Už savarankišką studentų darbą!
žiemos atostogų metu Univer siteto studentai V. Jaslnskaitė (ChF). J- Valinevičlūtė (ChF). J. Valio (GF), Mokslų akademijos skaičiavimo centro darbuotoja G. Clžauskaltė ir dėstytojas J. Karosas, vadovaujami sporto meistro --------- J. Vaitkaus, -------------- - -----------keliavo po Pietų Uralą. Spausdiname jų ke lionės (spūdžius. Lieknos pušys ir plikos uolos. Gyvybė ir mirtis. Dvikova, ku rios gyvas liudininkas — taiga, bene geriausiai nusako Uralo kalnų groži Ir didingumą. Ne žiūrint šalčio (mus sutiko — 40°C). nežiūrint pūgų ir stichijos siautėjimo, kalnai gyvi: jie gyvi Ir savo pilkomis, amžinai apledė jusiomis viršūnėmis, ir pušaitė mis apsikaišiusiais šlaitais. Ir tai gos berželiais apaugusiais slė niais. Jei nori būti gyvybės Ir grožio kilnumo liudininku — pa
keliauk žiemą po pietų Uralo kalnus, nakvok palapinėje šimta metės taigos glūdumoje, sutik saulėteki, kuris nudažo snieguo tas kedrų kepures vaivorykštės spalvomis, valgyk laužo dūmais Ir sakais kvepiančią sriubą. .. Ir tada tu Įsitikinsi, ką# teisus buvo garsus mokslinlnkae-keliautolas Prževalskis. sakydamas: ..Gyvenimas puikus dar ir todėl, kad gali keliauti". Po dienos žygio taigoje rado me rūmą — tuščią medžiotojų trobelę. Tą dieną stovyklos reng ti nereikėjo. Bet sekančią dieną taiga mums buvo jau ne tokia svetinga — negailėdama saulės, sniego bei tankaus miško, ji daugiau nepa siūlė prašmatnaus rūmo. Teko statytis: kirtom eglišakijs. rengė me .(apšildymo sistemą". Mūsų iš Vilniaus atsivežta turistinė kros nelė ištikimai tarnavo ir saugo jo mus nuo stiprių šalčių. . . — Jamantavo viršūnė netoli, — pasakė mūsų ..vadas“ Juozas. Vienas nusileidimas. Ir pradėsi me kilti. Dabar svarbiausia — Įgauti greiti!“ O tai padaryt! visai nesunku. Čia. kalnuose, daug sunkiau ne įgauti greičio. Kai kas iš mūsų
sutriuškino ir galutinai paneigė dar senovės graikų žinotą tiesą, kad kilti | kalną žymiai sunkiau, negu leistis l pakalnę. Matyt, se novės graikams nebuvo tekę po kalnus keliauti.. . Jamantavo viršūnė (apie 1600 m.) mus pasitiko stipriu vėju Ir saule. Sniego jūra bangomis puo šė jos- plokščią nugarą. . . Prieš akis, jau po mumis, nesibaigian ti kalnų viršūnė. Sako, kad snulėtą dieną kalnuose matomumas net Iki 70 km. Nuo Jamantavo atsivėręs vaizdas neleido tikėti, kad U.-’alo kalnai kur nors pasi baigia. Sniego keterų dykuma, vietomis užsiklojusi minkštu de besų patalu, lyg beribė lūra ty vuliavo po mūsų kojomis. . . Nuo Jamantavo mūsų kelias leidosi žemyn. Paskutinę dieną pradėjo rodyti iltis pūga. Bet mums JI Jau buvo nebaisi: perėję per Jamantavo keterų, mes ne trukus nusileidome prie Jurluzanės upės. Vasarą Jurluzanė — srauni kalnų upė, o dabar užša lusi ir padengta stora sniego danga. Upė mus ir išvedė i gy venvietę.
Iki pasimatymo, gražuole tai gai Būk svetinga ir kitiems!
Istorijos ir filologijos fakulteto žiemos eg Urniežiūtė) egzaminą. zaminų sesijoje dalyvavo 920 studentų, Iš Pakankamą studijuojamos užsienio kalbos kurių, Įvykdę atitinkamo semestro mokymo mokėjimą parodė egzaminų metu IV k ang planą, Išlaikė egzaminus labai gerai — 59, listai (v. dėst. A. Geniušas), IV ir V kurso arba 6,4 proc.; gerai ir labai gerai — 269, romanistai (v. dėst. I. Karsavina), V. k. ger 1 arba 29,2 proc.; patenkinamais pažymiais — manistai, laikę teorinės gramatikos kursą (v 467, arba 50,8 proc. Sesiją baigė su įsisko dėst. V. Balaišis). linimais — 125, arba 13,6 proc. (Į ši skai Šių ir visos eilės kitų gerais rezultatais i čių jeina ir tie, kurie gavo Įsiskolinimus, | išlaikytų egzaminų sėkmę lėmė studentų sis-S egzaminą neatvykę be pateisinamos priežas temingas darbas per visą semestrą, nuolat!-1 ties). nls jų savarankiško darbo kontroliavimas Geriausiai pasirodė klasikinė filologija (tik kolokvijumal. 1 skolininkas), anglų k, ir liter. (be skolų Kai kurių egzaminuotų disciplinų pažymių 93 proc.) Ir istorija (be skolų 92,3 proc,). Be vidurkiai nėra aukšti, tačiau katedros pažy™ Įsiskolinimų sesiją baigė prancūzų k. ir liter. didelę pažangą, pasiektą taip pat tik sisie-i spec. III, IV ir V k. studentai ir III bei V k. mingo darbo dėka, štai II k. lituanistai lai-J vokiečių k. ir liter. spec. studentai. Silp kė lietuvių k. akcentologijos egzaminą (doc. niausi pasirodė esą rasistai (su Įsiskolinimais A. Lalgonaitė). Nors patenkinamų pažymių 24 proc.) ir lituanistai (su Įsiskolinimais daug, tačiau egzaminas parodė, kad doc. AI 16,5 proc.). Dabartinės rasų kalbos egzami Laigonaitė, nenuolaidžiaudama studentams, no iš karto neišlaikė net 11 III kurso rasis jau įveikė Jų atsilikimą (dėl nepakankamo tų, o IV kurso rasistų specialybės disciplinų vld. mokyklos paruošimo) ir, galima sakyti jau juos „pastatė ant kojų“. egzamino vidurkis 2,7. Geras klasikinės filologijos spec. studentų Taipogi negalima nė palyginti šių me>ų mokymasis paaiškinamas tuo, kad silpnesni II k. bibliotekininkų lietuvių k. rašto darbų studentai yra arba perėję t kitas specialybes, su jų pereitų metų rudens rašiniais. Tai, i arba visai metę studijas, o likusieji mokosi kad jie šioje sesijoje gavo užtikrintus treje-i labai atkakliai. Anglų k. ir literatūros spec. tus, yra neabejotinas e. doc. p. J. Žukauskai studentų, kaip Ir kitų užsienio kalbų spec. tės nenuolaldumo ir reiklumo rezultatas. studentų, aukštesnis pažangumo procentas di Lituanistinių disciplinų egzaminų rodikliai dele dalimi priklauso ne tik nuo geresnio šj semestrą kiek žemesni, galimas daiktas, ir kontingento (kiekvienais metais l šias specia. dėl to, kad egzaminatoriai iš studento reika lybes esti palyginti didesnis konkursas), bet lavo ne tik teorinių žinių, bet ir taisyklingos ir nuo Įpročio dirbti sistemingai, reguliariai šnekamosios lietuvių kalbos. Už klaidas, pa atsiskaityti už savarankiškai atliktus darbus. darytas kalbant, buvo mažinamas egzaminu Atskirais kursais sesijos rezultatai ge pažymys. riausi III-čiame kurse ((siskol. 5,8 proc.,) o egzaminų sesija parodė ir kai ku blogiausi IV-tame (Jsisk. 21,7 proc.) ir II- riasŽiemos spragas fakulteto mokymo bei auklėjimo trame kurse (Isiskol. 18,5 proc.). darbe. IV-to kurso nepažangumas visiškai nepa Daugelio studentų žinios paviršutiniškom teisinamas: išvykstantieji ( praktiką studen tik paskaitose girdėta arba tai nesistengia laiku Išlaikyti egzaminų, nes apsiribojančios skaityta medžiaga. Toki įspūd; Jiems tuo tarpu neaktualus stipendijos klau vadovėlyje antikinės literatūros Istorijos (egzami simas (18 studentų į kai kuriuos egzaminus paliko nas (laikė I ir II k. lituanistai, {skaitą I ir 11 visai neatvyko!). Štai jums ir sąmoninga pa k. rasistai ir II k. bibliotekininkai), lietuvių žiūra l mokymąsi! Pažiūra tų, kurie išvyko literatūros (III k. lituanistai), sent ugdyti Jaunosios kartos meilę mokslui ir pa vės istorijosistorijos (I k. istorikai), archeologijos pa žangai! grindų (II k. istorikai), dabart. rusų kalbom Dideli II kurso studentų nepažangumo pro (III k. rasistai), ir kt. egzaminai. centą, gal būt, kiek pateisina silpnokas pa Būdinga tai, kad bevelk visų speclalybir, siruošimas I kurse (dalis jų pereitais metais studentai gal būt, tik rasų k. ii turėjo atlikti gamybinę praktiką, todėl moks liter. spec.)(neskaitant, dar neįprato skaityti papildomos le liko spragų), tačiau pagrindinė priežastis literatūros rasų kalba. Toks faktas verčia — paskaitų praleidinėjimas; šitokiu „sava kad mūsų studentams reikia dar ge rankišku mokymusi“ antrakursiai be konku manyti, rokai pasimokyti rusų kalbos! rencijos užėmė fakultete pirmąją vietą. Geresnių rezultatų pasiekti, ypač žemes I-mo kurso mokymosi rezultatai šiais me kursuose, kliudo Ir sunkiai (veikiamas tais klek geresni. Ypač stiprūs pasirodė esą niuose bendro išsilavinimo ribotumas, kuris užsienio k. ir liter. spec. studentai (17 proc. studentų buvo aiškiai Jaučiamas per kalbotyros (vado baigė sesiją labai gerai, 36 proc. — gerai ir (I k. lituanistai), literatūros mokslo pagrin labai gerai, su Isiskol. 5 proc.). dų k. lituanistai), užsienio literatūros isto Kelios pastabos apie atskiras mūsų fakul rijos(II(IV k. užsienio k. ir llt. spec., V k. ra teto disciplinas, kurių egzaminai vyko šioje sistai) ir kai kuriuos kitus egzaminus. Ka sesijoje. dangi visuotinės istorijos dalykai vidurinėje TSKP istorijos egzamino Iš pirmo karto mokykloje dėstomi labai siaurai ir palyginti neišlaikė 35 I-mo kurso studentai ir 34 II-tro anksti, todėl nenuostabu, kad I—II kurso kurso studentai. Egzaminą laikydami sesijos studentai reformaciją maišo su restauracija, metu antrą kartą, beveik visi, turėjusieji tei Kolumbą nukelia prieš Cezari ir pan. Mark sę JI perlaikyti, išlaikė. Perlaikyti nesisekė sistinis literatūros reiškinių aiškinimas be gi tik I kurso rasistams Ir II k. bibliotekinin laus istorijos procesų pažinimo, istorinės rai kams. Peršasi išvada, Jog tie studentai, kurie dos dėsningumų supratimo visiškai neįmano sėkmingai perlaikė TSKP istoriją, jau buvo mas. neblogai pasiruošę egzaminui ir pirmą kartą Fakulteto katedrose jau apsvarstyti arba laikydami, tačiau buvo „pavaryti“, kad dar tebesvarstoml žiemos egzaminų sesijos rezul geriau kursą pakartotų (argi gali studentas tatai, aptariamos priemonės, kaip pagerinti per keletą dienų, dargi sesijos metu, išmok mokymo ir auklėjimo darbą. Visos katedros ti tai, ko neišmoko per keturis mėnesius?!). vieningai remia mint}, kad sistemingas stu Mums atrodo, kad toks „dvigubas“ egzamina dentų darbo tikrinimas ištisą semestrą (kolok vimas neproporcingai išskaido studento jėgas vijumal, kontroliniai rašto darbai, taikomojo sesijos metu Ir neigiamai veikia kitų egza pobūdžio uždaviniai ir pan.) yra svarbiausias minų rezultatus. Palyginimui kitas pavyz gerų sesijos rezultatų laidas. Tenka prisipa dys: dialektinio materializmo egzaminą III žinti, kad kolokvljumų koordinavimo ir stu kurso studentai laikė tik vidutiniškais pažy dentų savarankiško darbo kontrolės klausi miais, tačiau išlaikė kone visi iš karto. mai pereitą semestrą fakultete nebuvo rei Iš specialybės disciplinų, kurios žiemos kiamo lygio. Š( darbą pavasario semestre egzaminų sesijoje parodė pakankamą studen būtinai reikia pagerinti. tų žinių ir praktinių (gūdžių lyg(, pažymėti Kai kurios katedros (užsienio liter., klasi na lietuvių tarybinės literatūros istorijai fil kinės filologijos) siūlo didelės apimties kur m. kand. L. Lisenkaitė), kurią laikydami V sus egzaminuoti dviem etapais — pirmasis k. lituanistai nesitenkino turinio atpasakoji semestro viduryje, antrasis — sesijos metu. mu, stengėsi mąstyti, nagrinėjo kūrinius ku Yra pasiūlymų studentus, gerai pasirodžiu rios nors problemos požiūriu; kone visi stu sius ir Įvertintus koliokvijumų metu, nuo eg dentai buvo perskaitę ne tik kūrinius, bet ir zamino visai atleisti. (Jau dabar fakultete kritinius straipsnius, rusų k. istoriją (vyr. užsienio k. spec. studentams kalbos eg dėst. J. Kėdalttenė) sėkmingai laikė IV k. zamino pažymys dažnai išvedamas pagal Įver rasistai; rusų folklorą (doc. N. Mitropolska- tintųjų pratybų rodiklius). Šie ir kiti pasiū ja) gražiai atsakinėjo I k. rasistai. V kurso lymai tuo tarpu diskutuojami ir bus apsvars istorikai, atsakinėdami naujausiųjų laikų is tyti fakulteto Taryboje. toriją (v. d. R. Žiugžda) arba IV k. istorikai, Fakulteto katedros ir dėstytojai nuoširdžiai atsakinėdami Azijos ir Afrikos šalių istori mokymo bei auklėjimo darbo page ją (v. d. A. Aleksandrovą) parodė teisingą ir rūpinasi rinimu ir galima tikėtis, kad pavasario sesi pakankamą marksistinį einamojo kurso su jos rezultatai bus žymiai geresni. pratimą ir iš šių disciplinų gavo bevelk visi gerus arba labai geras pažymius. III kurso J. BALKEVIČIUS, bibliotekininkai sėkmingai išlaikė palyginti Istorijos ir filologijos nelengvą bendrosios bibliografijos (dėst. V. fakulteto prodekanas
Aš dažnai nuklystu į praeitį. Ieškau joje ankstyvojo savęs, o suradęs — tiriu ir lyginu jį su dabartiniu savimi. Man įdomu, koks gyvenimo luitas prilipo prie manęs, kokį žmogaus tipą laiko jėga ir idealai ištekino manyje. Gyvenimas spėresnis, negu nuo monė apie Jį. Ir kai apčiuopiu Jo padovanotas ydąs ar ------* • privalumus, nustembu Ir klausiu: kada visa tai įsigijau? Kaip visa tai atsltiko? _ tėkmė apgaulinga, Gyvenimo kaip laikrodžio rodyklės jude sys. Spoksok nespoksojęs, o Ji vis vietoj Ir vietoj. Tačiau pa kelk akis, o paskui vėl nuleisk — keli Juodi brūkšneliai, žymin tys minutes, bus tolokai nuo aštraus rodyklės smaigalio. į praeitį būtina grįžti dažniau. 'Ik apsilankęs joje pajunti, ko eikla ir trūksta dabar. Gyveni mas lašas po lašo sunkiasi į tae, laikas gramas po gramo rauna ant pečių savo svorį, styrimas krislas po krislo kau Ir nasi širdy Ir prote, todėl eikla žmogiškąjį augimą lyginti, ertintl, matuoti. Šitie krislai, iramai, lašai, — lyg smulkmeoš kasdienybės gijoje. Bet juk ekundės suskaičiuoja šlmtmeius, smiltys supila kalnus! mulkmenų žmogaus gyvenime lėra. Yra kvailas įprotis nepel yti smulkmenų. Aš ir dabar nuklydau į praitį. Prisiminimų Jūroje išvydau rumpą epizodą, kurį Irgi gali na pavadinti smulkmena... Tai buvo lygiai prieš tris meus. Mane puošė studentiška ke puraitė, dešinį petį lenkė nedilukas lagaminas, po pusbačiai^ lirgždėlo sniegas, kai aš, užvėęs dėdės namo duris, pasukau centrinę miestelio aikštę laukti lutobuso, kuris antrą kartą po pirmųjų studentiškų atostogų iš'eš mane Į aukštąją mokyklą. Krūtinėje nerimo lengvas, džiugus virpesys, lėtai besisu■ančių snaigių tinklas švietė Ir •kyse lyg nuotakos vualis, pasirodžiusi miestelio _____ aikštė BU _ ______ _________ granitine garbės lenfra vidury, su sniego puta aptaškytais suo liukais ir eglaičių trikampiais aplink, priminė man didelę ap valią rūmų salę, kurioje ką tik galia pasibaigė Šaunios vestuvės, ir svečiai Išsiskirstė kas sau, pa* qylinkėję Jauniesiems laimingo venimo Ir palikę Juos vienus. Aikštėje nebuvo nieko — nei •rečių, nei Jaunųjų, bet mano fantazijai, išlepintai pakilios atostogų nuotaikos, nebuvo ribU... Granitinė qarbės lenta Islpildė į aukštą sostą. Jame, nėdamas šilkais ir žėrėdamas ngakmeniais, atsidūrė prin— aš, o balta, kaip lelija, kšti, kaip gulbė nuotaka — iė, išdidžiai atplaukusi, apka3 mane ir pasidalijo sostą iau. Eglaičių krūmai susiūbaapsnigti suoliukai sukrutėto i rūmų salę pėsti bei karta is ėmė plūsti svečiai. Snaigės tingo salės palubėje Ir dai, mažytės fėjos, panašios Į >takes, užtraukė graudžią tuvinę melodiją. Mano širdis purdėjo, aš apglėbiau savo taką Ir pro atsivėrusius rūskliautus. pakilau į padangę, Ibdamas pasauliui apie savo ię... Gana ilgokai sukau raaikštėje, į kurią tarum upės rą tekėjo visos miestelio gatApie garbės lentą, tarp šuoų ir eglaičių krūmų Išsivlnfo pėdų kilpos. Laikroduko yklė stataus kampo pločiu tengė maršrutinę autobuso atėjimo valandą, tačiau paties autobuso vis nebuvo. Aš pradėjau nerimauti. G rįiau prie lagamino, kūpsančio Palei suoliuką, pakėliau ir, dar Mrta apžvelgęs tuščią aikštę, sužibusią dviem elektros lem pu1 n telegrafo stulpuose, nutarT' vėl grįžti pas dėdę, o į uni versi tetą išvykti rytoj. versitetą .Tačiau Tačiau aš nenužengiau net fjų žingsnių, kai nuo ,.M„ prlešr..— srfešinės qatvės kampinio namo at*<||o baltas žmogaus siluetas rJqerokai svyruodamas į šalis, flBuko į mane. .Aš pastačiau agaminą į senąją vietą Ir Iau<'a* tos keistos žmogiškos sto'yl* .. Netrukus ant suoliuko, kurio kūpsojo mano lagaJMjas. sudribo stambus, ilguose ,v»kalliuose paskendęs, J aukšus veltinius įsimovęs ir didelę ^jyivišką ausinę užsimaukšli ns. žilaūsls senukas. Po veš•als antakiais įsikūrusios dvi i^?os akutės atrodė nepastebinlos ** manęs. Stambus senuko kūas Ugal rangėsi, rankos nutįso
kojos išlindo priekin, galva nu sviro, ir jis visas sulinko per pusiaują, sustingo tarsi mėnulio pjautuvas. Man buvo nepatogu žiūrėti į nepažįstamą žmogų, ne matantį manęs, nekrutantį, ap imtą man nesuprantamos būse nos. Aš kelis sykius krenkštelė jau, po mano batais gailiai sucy pė sniegas, bet senukas j šiuos garsus nereagavo. „P,aralyžavo Jį, ar ką?“, suabejojau. Ir supy kęs čiupau lagaminą, pasiryžęs eiti namo. Bet tuo metu už mano nugaros pasigirdo tolimas, dus lus būgno garsas. * Atsisukau ir senuko pamačiau krutančius ūsus: — Visi Jie tokie; kol kartu, tai geri, o paskui.,. — Jis ne baigė kažko išsakyt. Mane _________ nustebino________ duslusir silp nas senuko balsas, kupinas liū desio Ir priekaišto, matyt, jį nuskrįaudusiems žmonėms. Aš pajutau tą priekaištą ir vidinę pareigą pagelbėti iam. Akimir ką dvejojau. Pagaliau paklau siau: — Dėde, jūs, tur būt, paei ki ydote? Nesitikėjau, kad šitas klausi mas taip sudrums senuko ramy bę. Negyva žmogaus statula, tarsi tik dabar pripilta kraujo, sujudo visomis savo dalimis. Viršum kareiviškos ausinės Iš kilo didžiulis kumštis, Jam iš paskos išsitiesė aukšta senuko figūra, pirmą kartą pasisuko fa sadu į mane Ir suriko: — Pasiklydau? Aš?! O kės parvedė belaisvius iš Lenkijos, kas... Na, tokius, kaip aš, pa bėgome Ir parvedžiau... Aš!, — ne be pasididžiavimo dešinės rankos nykštis dūrė į medinę kailinių sagą netoli pasmakrės. Senukas tiriamai apžvelgė ma ne ir vėl, lyg dumplės kalvėje, susirangė ant suoliuko. Supra tau, kad senukas užmynęs ant kamščio Ir, paliktas draugų, širsta visos garbingos praeities pagrindu. — Pasiklydai, paslklydai, mat, koks... Aš Ir Amerike nepasi klysčiau, Jei nori žinoti, o čia, — žili ūsai vėl sukrutėjo. — Kop, kop Ir nik dum, — iš kur šitie žodžiai, a? — staiga paklau sė Jis, ir, nelaukdamas atsaky mo, dundėjo toliau: — * ir po prancūskal, ir po polskai dar moku, o tu — pasiklydai, pasi klydai. . . mat, kaip. Man pasidarė linksma nuo se nuko barnių ir, aš pamiršau ne sėkmingą kelionę į universitetą. Senukas nutilo Ir, užsikūręs pypkę, leido dūmus, kurie qrelt nyko mus apgaubusioje sutemo je. Man pasivaideno, kad kaž kur, pačio didžiausio Lietuvos miško tankmėje, spragsi laužas,
SVEIKAS, PAVASARI!
VYTAUTAS V1TKUNAS
Varvekliai dūžta O varvekliai vis dūžta ir dūžta. . . Nukirpti saulės žirklėmis krinta nuo stogo. Greit gandrai parkeliaus Ir J savąją gūžtą atneš lopinėli Garuojančio žydro dangaus. Jau žilvyčiai prie upės Sakomis žaisto šiltą vėjeli, Ir valkų išbarstytus balsus renka kačiukai išsprogę. O varvekliai vis dūžta ir dūžta. .. Vis girdžiu jų skambėjimą ir noriu, Kad ilgai nenutiltų daina, Kad sparnai vyturių nepalūžtų, kad žemė klestėtų Džiaugsmingų dienų sklidina. Tau pavasarius padovanosiu Ir ledokšnių sudužusi juoką. Vakarais mes svajoslm kartu, palydėdami gervių vorą. O varvekliai vis dūžta ir dūžta. .. Tu šypsaisi, tau linksma, tau gera, Ir be galo .tu nori gyventi, Tu tiki, paukščiai ras seną gūžtą, ir džiaugsis vėl mamos Vėl bus didelė didelė šventė. Bus daug visko. . . O šiandien Nuo stogų tik varvekliai vis krenta Ir po kojom praeinančių skamba, šnara.
ALMA KURPAITYTE
Pavasario dovana o prie jo šildosi du geri drau gai, pasiklydę kelionėje. Staiga senuko figūra vėl išsitiesė, nuo jos atsiskyrė dvi rankos, įsiki bo į mano palto atlapus, ir, pri sitraukęs mane prie savęs, jis paklausė: — Kas mokina pasaulį, a, kas? Aš nusišypsojau Ir juokais at sakiau: — Ne. ne iš dvasiškosios pu sės. Kas?, — ir nelaukdamas, ką aš dar pasakysiu, jis iškėlė virš galvos išplėstą plaštaką ir sušuko: žmogiškumas! Žmogiškumas! Ir tuoj pat pridūrė: O tie perevonai dar Išl durs į mane. Man vėl, nežinia kodėl, pasl darė linksma, Ir zys“ Juokiausi iš senuko nelaimės. B. d.
Kovas kalendoriuj. O už lango sninga Tyliai tyliai snaigėm didelėm. .. Gatvėj dar taip žiemiškai svajinga, Bet jaučiu pavasari šiandien.
Atmeni? Tau pasakojau, kad vaikystėjPažadėjo laimę man pavasaris atnešt. . . Nesijuok ir nesakyk „Kvailystė“ — Neatpratinsl vis tiek svajot manęs. Na, užverski knygą. Pažiūrėk pro langą. Ir nesiraukyki — taip lauke šviesu... Kokios tavo akys man šiandieną brangios. . Nejau laimė pažadėtoji — tai tu? Tegul sninga! Juk pavasaris atėjo! Dovanojo, ką žadėjo man kadais. Na, nebeskaltyki! Bėkim | alėją Paskutini kartą pasimėtyti sniegais!
J.
Girdvainio nuotr.
G. DZIGA1TE Tu išdidus — kaip išdidus vasaris. Jis iš balandžio šilumos nepaprašys. Tu Išdidus — kaip Išdidus vasaris — Tylus ir laukiamas laiškanešys. Į mažą pašto pasakų namelj. Pasižiūrėjęs |meti melsvos šviesos. . . Ištirpę žingsniai ant minkštučio kelio. Ir spindesys apšalusiuos languos. . . Ir nuo sniegynų eglės atsitiesia. Ir nusibraukia sniego snauduli. Tu — išdidus. Tu pasakysi tiesą, Vienintelę, kas dieną laukiamą. Reik visko tikro. Net skaudaus. Kaip šilumos iš pasakų namelio. Reik — to vasario išdidumo nuostabaus. Kad tirptų žvaigždės ant langų sušalę. . .
MINIATIŪROS V. VAITKEVIČIUS EŽERAS Saulėteky degė ežeras. . , Pagailo man staiga baltų vandens lelijų, ir aš nubridau gilyn | ugn|. .. Nenudegiau: saulėteky van duo būna šaltas. Bet juk ežeras degė?! 1
PUŠAITE Skardyje styro pušaitė. .. Byra žemyn smėlis, apnuogindamas šaknis... Byra ir by ra. . . O vis tiktai pušaitė kabinasi į birų smėl|. . .
DEBESYS Saulės peršviesti, permatomi, o kartais liū ties pritvinkę, Iriasi dangumi debesys... .. . Sudegino žaibas klojimą, suskaldė pa upy galiūną ąžuolą... Keikia žmonės debesis, kurie užtemdo saulę, audrą atneša.. . Bet žmonės nepyksta: ne vien tik mirtį debesys neša... JI JI buvo graži, kol pati apie tai nežinojo O kartą kažkas netyčia prasitarė, kad jinai — gražesnė už kitas. . . Iš pradžių II nustebo, o vė-**..... liau nejučia įsi tikino tuo. Ir tapo ji tuomet panaši Į madin gą estradinę muziką, kuria kiekvienas gė risi Ir kurią kiekvienas be galo greitai pa miršta. —---------------------------------R. URBONAS 1965 m. kovo mėn. 25 d.
studentas
F3WL
f
Spaudos platintojai suvedė rezultatus
Daug pasidarbavo N. Aramavlčiūtė. Nelengva buvo di džiausiam Universiteto fakul tetui (IFF) Iškovoti antrąją vietą! VYT LESCINSKO nuotr.
Studentų profkomiteto pirmininkas R. Navickas įteikia G. Vlliušytei (GF) dovanėlę. DESINEJE: J. Svabauskaitė ir A. Kirkaitė atvyko į pasitarimą. Juk gamtininkams fakultetų tarpe pelnytai atiteko pirmo1! vieta. * B iiiimiiinnniiimiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiimiiiiiiniimiiiiiniiiiiiiiiiimiinimmiiniininiiimiiiiiiiiminmmmnunmiiiniinnniriiiiiiinis TRYS LAIŠKAI APIE BURŽUAZIJOS VEIKLA! ='
Nauji demaskuojantys dokumentai Mūsų senojo Universiteto rankraščių sky laiškai be parašų, tačiau iš Jų turinio ir kitų rius — neišsenkamas mokslinių vertybių šal požymių matyti, kad vieno jų (330—331 1.) tinis, kuris gali nuolat gaivinti humanitarl- autorius yra S. Vltaltis3), antrojo — J. Sir , nius mokslus, ypač istoriją. Jame saugomas vydas (3381 L). Abu laiškai rašyti 1923 m. turtingas „Lietuvių rašytojų, mokslo ir vi birželio mėn. Niujorke. suomenės veikėjų“ fondas, kuriame laikomas Tuo metu Niujorkas greta Čikagos buvo ir J. Sirvydo1) asmeninis archyvas. Vienoje žymus Amerikos lietuvių visuomeninio gyve šio archyvo byloje (E 397) buvo atrasti trys nimo centras. Jame 1930 m. gyveno 31.173 reikšmingi laiškai. lietuviai. Dvidešimtųjų metų pradžioje SLA Nors laiškus rašė skirtingi asmenys ir Jų darbininkiška srovė išvystė griežtesnę kovą turinys įvairus, tačiau juose yra bendrų bruo prieš buržuazinics-tautininklškus veikėjus. žų. Laiškuose vienaip ar kitaip ginami bur Tokiomis sąlygomis 1923 m. birželio mėn. žuazijos interesai, kalbama apie sąmokslą Niujorko priemiestyje Brukline įvyko SLA prieš pažangą Ir liaudį, todėl jie parašyti 83 kuopos susirinkimas. Šiai kuopai priklau sė ir A. Bimba. Susirinkime tautininkai gy „visai konfidencialiai“. M. Sleževičiaus2) laiške (255-257 1.) pasa rėsi savo politiniu veikimu, įrodinėjo, kad Spaudos platintojai A. Bapkinaltei (FMF I k.) buvo įteikta kojama apie 1926 m. Lietuvoje įvykusį fa jie rūpinasi darbo žmonių interesais. Prieš dovana. Jos grupė Universitete užėmė antrąją vietą. p šistinį perversmą). Laiškas rašytas 1927 m. tokią demagogišką apgavystę griežtai pasisa vasario mėn. 19 d. žymiam lietuviškosios kė A. Bimba. Jis pareiškė, kad SLA Pildo (platintoja St. Mickevičiūtė), j® buržuazijos veikėjui JAV A. B. Strimaičiui. moji taryba pažeidžia darbo žmonių reika = Neseniai įvykustame išplėslus, nes ji, pirkdama už 120.000 dol. vyriau itlniame spaudos platintojų pa- antroje vietoje — FMF me ■ Po fašistinio perversmo Lietuvoje, JAV karo bonų, apgavo 15.000 SLA na =sltarlme buvo suvesti 1965 m. chanlkos spec. II k. grupė H lietuvių tarpe kilo didžiulis pasipiktinimas sybinių rių — daugiausia darbininkų, nes tuo iš = 1 ketvirčio spaudos platinimo (platintoja A. Bapklnaltė), tre ■, smurtininkais. Amerikos lietuviai kaltino reiškė pritarimą imperialistiniam karui. A. = rezultatai, numatytos tollmes- čloje — FMF matematikosr buržuazinio demokratizmo panaikinimu ne tik Bimba paragino susirinkusius auklėti jaunąją spec. III grupė (platintoja K darbo gairės. perversminlnkus-tautininkus su krikščionimis kartą ne nacionalistinėse tautininkų draugijo fnlo Mlkutaitė). Grupės buvo pre | = Pasirodo, kad geriausiai demokratais, bet ir vyriausybines partijas — se, o ugdyti juos tokiose organizacijose, ku =spaudą platino gamtininkai mljuotos bilietais į „Sldabri-I liaudininkus ir socialdemokratus. Jau laiško riose jie įsisąmonintų savo internacionalinę =(107%), antroje vietoje — IFF nlo šilo" premjerą ir į spek l C pradžioje M. Sleževičius su kartėliu apgailes pareigą ir karo atveju neitų žudyti kitataučių Ęspaudos platintojai, trečia vie taklį „104 puslapiai apie mei l įr tavo, kad jis nesitikėjęs Amerikos lietuvių darbininkų. Ryžtingi, pilietiškai drąsūs A. pta atiteko medikams. Gerai pa- lę“, o spaudos platintojai į- I j/ kaltinimo“, jog 17. XII. perversmas vyko su Bimbos žodžiai sukėlė tautininkų sumišimą. Įdlrbėjo ir fizmatal, užėmę IV dovanėlėmis. mano žinia ir pritarimu“ (255 p.). Kreipda Lietuviškosios buržuazijos lyderiai, siekdami =vietą. Pasitarime buvo pažymėtai platinimo pla masis į žymiuosius lietuviškosios buržuazijos izoliuoti pažangų veikėją nuo darbininkiškų uną jie Spaudos įvykdė 100% (matema- kad blogai spaudą platino che- į JAV atstovus, jis siekė pateisinti savo vyriau masių, ėmė regzti suokalbį — stengėsi pa mlkal. Konkursas, geriausi I n. tikslumas). sybės poziciją perversmo atžvilgiu. M. Sle šalinti A. Bimbą iš SLA. S. Vitaitis, būda Ętiškas platintojų grupei išl d. = Kuklios atminimo dovanėlės ževičius kategoriškai atmeta tautininkų pra mas SLA Pildomosios tarybos nariu, ragino =buvo įteiktos šauniausioms spaudos aiškinti, tęsiamas. II ketvirtyje J simanymus apie perversmo priežastis. Jis J. Sirvydą rašyti prieš A. Bimbą skundą, =spaudos platintojoms: J. Sva- laimėjusi grupė bus premijuo^Bj pabrėžė: „Jokio komunistų sukilimo negalėjo perspėdamas, kad jų liudijimai žodis žodin = bauskaltel ir G. Villušytel ta ekskursija. w ir neturėjo būti. Tautininkams ir klerikalams nesutaptų, „nes tuomet išrodytų ir net būtų =(GF), N. Aramavlčiūtef (IFF), studentus aktyO" tą reikėjo.. . išvystyti, kad savo žygį prieš aišku, kad čionai iš anksto susitarta“ (331 L). = A. Tulobaltel (MF), G. Ra- vlaiKviečiame dalyvauti spaudos plati®.' tautą. . . pateisinti“ (255 p.). Perversmo prie S. Vitaitis skatino J. Sirvydą panaudoti prieš (FMF). nlmo darbe! •*'žastį M. Sleževičius mato sąmokslininkų A. Bimbą ir ne SLA narius, tačiau tik „to == džlauskaltel Konkursą, geriausiai spaudą h'; priešiškume smulkioms vyriausybės refor kius žmones, kurie yra pilnai* ištikimi“ = platinančią! grupei- išaiškinti, Ceknytė, ■/' moms. Buvęs ministras pirmininkas teigia, (331 1.). Pagal šluos reikalavimus SLA Pil- = laimėjo MF V k. VI grupė StudentųN.profkomiteto nary ■ kad valdančiosios partijos buvusios bejėgės, domajai tarybai ir buvo sulipdytas skundas, nes tautininkai „rėmėsi jėga ant kurios lai pažymėtas atgaline data. J. Sirvydas laiške ?<iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiniini f kėsi vyriausybė — kariuomenė“ (256 1.) Apie nurodė, kad SLA dėl A. Bimbos „kalbėjimų liaudį, Jos reikšmę valstybėje M. Sleževičius buvo įtraukta didelėn kompromitacijon“ ir ------------ ----- ——— /! ė Dalia, mirus Tavo mylimam Nuoširdžiai užjaučiame Ir^- Jp visame laiške net neužsimena. Teisindamas todėl jo „dalyvavimas SLA ne tik nieko ge tėveliui, kartu su Tavim liūdi ną Laurinčiukaitę dėl jos vyriausybės pasyvumą, jis pažymi, kad prie ro (SLA — a. p.) nepadarytų, bet dar jam kurso vadovas ir draugai. velio mirties. B šinimasis smurtininkams būtų sukėlęs vidaus pakenktų“. Laiškas baigiamas pageidavimu, GF III k. geografai V kurso lituanistai ktil suirutę, kuri pražūtingai atsilieptų Lietuvos kad A. Bimba būtų „tinkamai nubaustas“ ver nepriklausomybei. Todėl vyriausybė stengėsi (338 L). J. Nuoširdžiai užjaučiame Teisės fakultetko darbuotoju I sf „įvykusį perversmą įvesti į legalias vėžes“ kurso draugę Teišerskytę Buržuazijos suokalbis nepalaužė žymaus kolektyvas reiškia qilią užuo- ja (257 L). Šiais žodžiais atvirai pripažįstamas Reqiną, jos mylimam tėveliui jautą aspirantui Vladui Povi-™ nesi mirus. nuverstosios vyriausybės talkininkavimas, kovotojo už talką ir demokratiją. A. Bimba, loniui, jo tėveliui mirus. stojęs į kovotojų gretas už talką dar anuo I kurso medikai ^stra įtvirtinant perversmininkų valdžią. tvirtai žengia pasirinktuoju keliu ir bįs M. Sleževičiaus laiškas turi didelę reikš metu, mūsų dienomis. Tautininkų intrigos prieš mę, atkuriant teisingą fašistinio perversmo pažangų ■ h ai ■ b h ■ a a ■ □ a e s-i<s veikėją mums primena, kad buržua vaizdą, nes pirmą kartą tiesiogiai sužinome STUDENTE, 67 apie vyriausybės poziciją perversmo atžvil zija, siekdama išlaikyti savo įtakoje nesusi Numerio redaktorius proletarines mases, nesibaido nei giu. Laiškas dar kartą įrodo, kad smulkia pratusias Kaip atsakymas į Tavo J. GIRDVAINIS po buržuazinės partijos sudėtingais politiniais sąmokslų, nei klastočių. „Tarybiniame studente“ pa lė* B*1 Naujoji rankraščių skyriaus medžiaga lei momentais visuomet pasiduoda stambiosios teiktus pasiūlymus, Esteti džia dar kartą pasekti kovą tarp pažangos Mūsų adresas: buržuazijos spaudimui. kos ir meninio lavinimo ka Kiti du laiškai atskleidžia lietuviškųjų ir reakcijos, atskleidžia naujus istorijos pus tedroje (Čiurlionio 21) Vilnius, Universiteto 3. Ti buržuazinių veikėjų JAV suokalbį prieš mū lapius. kiekvieną pirmadienį skai fonas: 7-79-17. /■/, sų Universiteto garbės daktarą, žinomą patomos įdomios paskaitos: _______________ ,.>j A. KAZLAUSKAS, žangų JAV lietuvių veikėją A. Bimbą. Sle TARYBINES MUZIKOS TSRS istorijos katedros i Rinko ir spaudė ISTORIJOS 17—18.30 vai. vyr. dėstytojas LKP CK spaustuvė. VAKARŲ MUZIKOS IS. 1) J. Sirvydas (1875 — 1935) — žymus JAV lieH Korektūrą skaitė R. STANKAlI tuvių buržuazinis veikėjas, ilgametis tautininkų TORUOS 18.30—20 vai. TĖ, V. DAUJOTYTĖ, A KEPAI’ laikraščio „Vienybė“ redaktorius. lietuvių-tautinin3) S. Vltaltis — žymus JAV Laukiame tų, kurie domi TĖ ir V. GRABAUSKAS. J 2) M. Sleževičius — ilgametis Lietuvoje veiku kų veikėjas, savišalplnis organizacijos-susivienisi muzika! sios smulkiaburžuazinės liaudininku partijos ly Tiražas 2500 egz. ESTETIKOS IR MENINIO Jimo lietuvių Amerikoje (1901 m.) organo — »Tėderis, nuverstosios vyriausybės ministras pirmi LAVINIMO KATEDRA vynė“ redaktorius. ninkas. LV 07554