Universitas Vilnensis, 2000 m. kovas Nr. 5 (1611)

\

kine itur ad, astra z

i?’.

•1579-

/■B a £ K %n

į universitas

2000

vilnensis

Kovas Nemokamai

\____J

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 5(1611)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį)

KOVO 11-oji IR JOS PRASMĖ

Nuotr. iš red. arch.

Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, prisimename ir prieš penkerius metus buvusią liūdną mums 200 metų sukaktį, kai pirmą kartą buvo likvi­ duota Lietuvos valstybė. Apskritai pasta­ rieji du šimtmečiai Europai ir pasauliui bu­ vo itin svarbūs. XVIII amžiaus pabaigoje Vakaruose žmogaus teisės, tautos apsi­ sprendimas ir pilietybė išsikovojo istorinės ir pilietinės realijos statusą. Tai rado atgar­ sį ir to meto konfederacinėje lietuvių ir len­ kų valstybėje - Abiejų Tautų Respubliko­ je, savotiškame Europos politiniame feno­ mene. 1791 m. gegužės 3 d. šios Respubli­ kos Seimas priėmė Konstituciją. Tai buvo antroji po JAV konstitucija pasaulyje ir pir­ moji Europoje. Tų metų spalio 20 d. kon­ stituciniu aktu - Abiejų tautų abipusiu pa­ sižadėjimu - buvo išsaugota Lietuvos kaip tarptautinės teisės subjekto padėtis. Šitas ėjimas į demokratiją buvo sužlugdytas, kai­ mynams pasidalijus valstybe ir Lietuvą pa­ šalinus iš pasaulio politinio žemėlapio.

Nepakartojamas istorinis šansas atkur­ ti valstybę atsirado tik po 123 metų, kai vėl buvo iškeltas tautų apsisprendimo princi­ pas, - pirmojo pasaulinio karo pabaigoje JAV prezidentas Thomas Woodrowas Wilsonas paskelbė 14-os punktų deklaraciją apie tautų apsisprendimą. Iškilo ir Lietu­ vos kaip tarptautinės teisės subjekto atsta­ tymas. Lietuva pasinaudojo šia galimybe.

Kaip atsakas į 1795 m. spalio 24 d. Rusi­ jos, Prūsijos ir Austrijos pasirašytą Lietu­ vos ir Lenkijos valstybės visiško likvidavi­ mo aktą atsirado 1918 m. vasario 16 d. ak­ tas, kuriuo buvo paskelbta apie Lietuvos Valstybės atkūrimą.

1939 m. rudenį Molotovo-Ribentropo pakto slaptaisiais protokolais bandyta paneigti Lietuvai išties svarbų Vasario 16osios aktą. Lietuva buvo okupuota ir po 6 savaičių aneksuota. 1941 m. vasarą tau­ ta pabandė sugrįžti į Vasario 16-osios po­ litinę erdvę. Prasidėjus Vokietijos-Sovietijos karui, Lietuvoje birželio 23-27 d. įvy­ ko masinis Tautos sukilimas, kuris iškėlė Lietuvos Laikinąją vyriausybę. Buvo pa­ skelbta apie Nepriklausomybės atkūri­ mą. Tik naujas okupantas užgniaužė šį siekį. Ir 1941 m. Birželio sukilimas neda­ vė to, ko vylėsi tauta.

Lietuvai vilčių suteikė 1941 m. rugpjū­ čio 14 d. JAV ir Didžiosios Britanijos vy­ riausybių vadovų paskelbta Atlantos char­ tija. Joje deklaruota pokarinė pasaulio san­ dara, tautų suverenumo ir apsisprendimo teisės gerbimas. Tikėtasi greitai sugrįžti į suverenių pasaulio tautų šeimą. Tik Sovietija, apgavusį patiklų demokratinį pasaulį, antrajame pasauliniame kare laimėjo dvi­ gubai: jai liko Molotovo-Ribentropo pak­ to rezultatai ir dar tapo Teherano-JaltosPotsdamo konferencijų ir paktų dalyve, Ry­ tų Vidurio Europos reikalų tvarkytoja. Lie­ tuvai teko reokupuotos teritorijos dalis ir sunki devynerių metų partizanų kova, negaunat jokios išorinės pagalbos. Partizanai mąstė apie savo valstybės nepriklausomy­ bės atkūrimą. Partizanų apygardų atstovų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d. buvo pri­ imta politinė deklaracija, kurioje kalbama apie karinę tautos išsilaisvinimo kovą, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė valstybė. Ši Lietuvos Laisvės Kovos Sąjū­ džio Tarybos deklaracija 1999 m. Seimo pa­ skelbta Lietuvos Respublikos teisės aktu.

Tik laisvės diena dar buvo toli.

Istorinei politinei situacijai, į kurią Lie­ tuvą įklampino agresoriai, iššūkį metė 1990 m. Kovo 11-osios aktas. Kovo 11osios aktu Lietuva, deklaruodama Nepri­ klausomybės atkūrimą, tautų apsisprendi­ mo teisę pakėlė į naują erdvę, kurioje pra­ sidėjo grandininė reakcija, sugriovusi So­ vietų imperiją.

Lietuva XX amžiuje trečią kartą pasi­ naudojo galimybe atkurti savo valstybės nepriklausomybę. Kovo 11-ojiyra šalia Va­ sario 16-osios. Kovo 11 -osios aktas yra uni­ kalus. Nepasinaudojus ta istorinė galimybė dar kartą ji galėjo ir nebepasikartoti. Bet vis tik jos nebūtų buvę, jeigu ne Vasario 16-osios aktas. Nepriklausomybę Lietuva pasirinko 1918-aisiais. 1990 m. kovo 11-ąja Lietuva dar kartą patvirtino savo pasirin­ kimą.

Doc. Sigitas JEGELEVIČIUS

SVEIKINAME MOKSLININKUS -1999 METŲ LIETUVOS MOKSLO PREMIJŲ LAUREATUS! Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija paskirta kalbininkų grupei

prof. habil. dr. Vytautui Ambrazui, prof. habil. dr. Aleksui Girdeniui (VU), habil. dr. Nijolei Sližienei, prof. habil. dr. Vincui Urbučiui, habil. dr. Adelei Valeckienei, dr. Elenai Valiulytei > už darbų ciklą "Gramatika litovskogo jazyka" (1985), "Dabartinės lietuvių kalbos gramatika" (1994, 1996, 1997), "Lithuanian grammar" (1997).

Fizinių mokslų srityje premija paskirta

habil. dr. Valdui Sirutkaičiui (VU), habil. dr. Valerijui Smilgevičiui (VU), d r. Roaldui Gadonui

už darbų ciklą "Ultratrumpieji šviesos impulsai: generavimas, valdymas, taikymai" (1982-1998).

Biomedicinos mokslų srityje premija paskirta prof. habil. dr. Daliai Stasei

Tamulevičiūtei (VU) už darbų ciklą "Plonosios žarnos rezorbcinės funkcijos tyrimai sergan­ tiems virškinimo sistemos ligomis" (1973-1997).

prof. habil. dr. Aleksandrui Dementjevui,

( Universiteto Taryboje

ATASKAITOSE - DAUGIAU RŪPESČIŲ NEI DŽIAUGSMŲ Vasario 22 dieną Senato posėdžiu salėje įvyko VU Tarybos posėdis.

L. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juod­ ka apžvelgė Vilniaus universiteto 1999 m. veiklą. Šie metai Universiteto gyvenime išsiskyrė tuo, kad po keturių darbo mė­ nesių rektoriui R. Pavilioniui išėjus kūry­ binių atostogų Universitetui šešis mėne­ sius vadovavo akad. B. Juodka, po vieną mėnesį - prorektoriai doc. S. Vengris ir A. Pikturna. Todėl vieningo ataskaitinio pranešimo nebuvo. L. e. rektoriaus parei­ gas akad. B. Juodka Tarybą supažindino su kai kuriomis personalo, mokslo, dok­ torantūros ir tarptautinių ryšių problemo­ mis, akademinių reikalų prorektorius doc.

S. Vengris - su studijų procesu, administ­ racijos reikalų prorektorius A. Pikturna kalbėjo apie kai kurias etatų, darbo už­ mokesčio problemas.

Komentuodamas pedagogų etatų skai­ čiaus kitimą nuo 1991 iki 1999 metų, akad.

B. Juodka pavadino demagogija įvairaus rango valdininkų kaltinimus aukštosioms mokykloms, esą šios nemoka tvarkytis.

1999 m. gruodžio 31 d. duomenimis Vil­ niaus universitete buvo 4400 etatų. Dir­ bančių pagrindinėse pareigose dėstytojų per 10 metų sumažėjo apie 100 žmonių.

Tačiau daugiau dėstytojų dirba antraei­ lėse pareigose - apie 140 žmonių. Šį pro­

cesą B. Juodka pavadino natūraliu reiš­ kiniu, nes padidėjo gydytojų rezidentų skaičius (1991 m. buvo 127 gydytojai re­ zidentai, 1999 m. - 479), o su jais daugiau­ sia dirba dėstytojai antraeilininkai. Paste­ bimas mokslo darbuotojų skaičiaus ma­ žėjimas. “Tai nėra sveikas dalykas, - sakė akad. B. Juodka. - Jeigu toliau mažinsi­ me mokslinių darbuotojų skaičių, tai ma­ žinsime ir tas komandas, be kurių ekspe-

L. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodkai nerimą kelia aukštojo mokslo finansavimas

rimentiniuose moksluose neįmanoma nieko pasiekti. Tuo pačiu tai gresia mums tapti pedagoginiu universitetu”. Be to, Lietuvoje yra labai ribotos galimybės gau­ ti pinigų, grantų. Aktuali mokslo pedago­ ginių kadrų senėjimo problema - daugiau kaip 42 proc. profesorių ir habilituotų daktarų amžius yra per 60 metų. Beje, Universitete dirba labai aukštos kvalifi­ kacijos kolektyvas - 64 proc. darbuotojų turi mokslo laipsnius.

Kalbėdamas apie mokslą, akad.

B. Juodka teigė, kad mokslinį darbą VU dirba per 2300 žmonių. Praėjusiais metais buvo vykdomos 245 biudžetinės temos, 63 Mokslo ir studijų fondo finansuoti pro­ jektai, 86 įvairių žinybų finansuoti projek­ tai, 16 tarptautinių projektų. Praėjusiais metais buvo patvirtintos 48 pagrindinių mokslo darbų kryptys. Vienintelis šaltinis, šiuo metu finansuojantis mokslą - VU Mokslo fondas. Be algų, mokslui iš biu­ džeto buvo skirta 110 tūkst. Lt. Deja, šiais Nukelta į 4 psl.

2

Universitas Vilnensis

f-------------- ------------------------ >

Seminaruose

\__________ __ _ __________ /

ATEITYJE STUDENTAMS BUS IŠDUODAMI TARPTAUTINIO MODELIO DIPLOMŲ PRIEDAI Kaziuko mugės išvakarėse Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), vykdantis Nacionalinio akademinio pripažinimo ir mobilumo informacijos centro (Lietuvos ENIC/NARIC) funkcijas, Vil­ niaus universitete surengė seminarą apie dokumentus, išduodamus studentams bei absolventams.

Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO bendra darbo grupė parengė tarptauti­ nį diplomo priedo modelį (Di­ plomą Supplement), kuris jau diegiamas Europos valstybėse.

Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukš­ tuoju mokslu, pripažinimo kon­ vencijoje (Lisabonos konvenci­ ja) bei Bolonijos deklaracijoje minima, kad šalys, pasirašiusios šiuos dokumentus, įsipareigoja studentams išduoti tarptautinio modelio diplomo priedus. Lie­ tuvos Respublikos Seimas 1998 m. spalį ratifikavo Lisabonos konvenciją, tuo būdu ji tapo Lietuvos įstatymu. Lisabonos konvencija įsigaliojo 1999 m. va­ sario 1 d. Švietimo ir mokslo mi­ nistras Kornelijus Platelis 1999 m. birželį pasirašė Bolonijos de­ klaraciją.

Mokslo ir studijų departa­ mento prie Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriaus ve­ dėjas Rimantas Vaitkus supažin­ dino seminaro dalyvius su tarp­

tautinio diplomo priedo įgyven­ dinimo programa. Numatoma, kad Lietuvos aukštosios mokyk­ los išduos šio modelio diplomo priedus 2001-2002 metais.

Lietuvos ENIC/NARIC va­ dovė Birutė Mockienė kartu su savo kolegomis Almantu Šerpatausku ir Silvestrą Šatkuvie-

ne pristatė tarptautinio diplo­ mo priedo modelio struktūrą, pateikė kitų šalių sukurtus pa­ vyzdžius. Šis dokumentas bus rengiamas anglų ar kita užsie­ nio kalba. Jame bus pateikta detalesnė informacija apie di­ plomo savininką, jo įgytą kva­ lifikaciją, studijų programą, instituciją, švietimo ir aukšto­ jo mokslo sistemą.

Pranešimą apie informacijos sistemas, kurios turi būti sukur­ tos, norint parengti diplomo priedus aukštosiose mokyklo­ se, pristatė Irmantas Aleliūnas, Darius Tamošiūnas (SKVC) ir Kęstutis Pocius (KTU).

Naujo unifikuoto diplomo priedo modelio diegimas pa­

lengvins diplomo pripažinimą užsienio valstybėse. Tai padės vystyti akademinį mobilumą ir aukštųjų mokyklų bendradar­ biavimą.

Lietuvos absolventai gauna diplomą kartu su diplomo prie­ du arba akademine pažyma.

Skirtingose institucijose išduo­ dami skirtingi lietuvių kalba parengti priedai. Seminare bu­ vo pademonstruoti Kauno technologijos universiteto, Vil­ niaus Gedimino technikos uni­ versiteto ir Vilniaus universite­ to diplomai ir jų priedai.

Pagal Lisabonos konvenciją studentai turi teisę gauti iš aukštosios mokyklos reikalingą informaciją apie jų studijas.

Tarptautinio diplomo priedo įdiegimas Lietuvoje palengvins tokios informacijos gavimą.

P.S. Studijų kokybės vertinimo centro interneto svetainės adre­ sas httpdlskyęJL Birutė MOCKIENĖ SKVC direktoriaus pavaduotoja,

Lietuvos ENIC/NARIC vadovė

UNIVERSITETAS KAIP PASLAUGAS VISUOMENEI TEIKIANTI INSTITUCIJA - KAS TAI?

2000 m. kovas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETE VYKO LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ INFORMACIJOS IR RYŠIŲ SU VISUOMENE DARBUOTOJŲ ASOCIACIJOS SEMINARAS Vasario 17 d. Šiaulių universitete susirinko Lietuvos aukštųjų

mokyklų informacijos ir ryšių su visuomene skyrių darbuotojai. Šios ojicialiai 1999 m. pabaigoje įkurtos asociacijos tikslas - da­

lintis patirtimi, kelti profesinę kvalifikaciją. Asociacija įkurta Eu­ ropos universitetų ryšių su visuomene ir informacijos darbuotojų asociacijos (EUPRIO) pavyzdžiu.

Seminare buvo aptarti įspū­ džiai iš EUPRIO 1999-ųjų metų konferencijos Kopenhagoje, Lie­ tuvos aukštųjų mokyklų informa­ cijos ir ryšių su visuomene dar­ buotojų asociacijos veiklos per­ spektyvos, problemos. Šiaulių

universitetas pristatė Visuome­ nės informavimo tarnybos Tele­ vizijos studijos (vedėjas - aktorius Pranas Piaulokas) rengiamas pusvalandžio trukmės televizijos programas. Šios programos tran­ sliuojamos kartą per mėnesį ir jau turi savo auditoriją. Buvo labai įdomu išgirsti apie studentų ren­ giamas radijo laidas Šiaulių “Sau­

(

lės” radijuje, Šiaulių universiteto laikraščio darbą. Asociacijos na­ riai tradiciškai kiekvieną kartą renkasi vis kitoje Lietuvos aukš­ tojoje mokykloje, kad galėtų su­ sipažinti su informacijos ir ryšių su visuomene skyrių darbo spe­ cifika, susipažinti, pasimokyti, pa­ sidalyti patirtimi. Asociacijos na­ riai įsipareigojo keistis informaci­ ja, planuojama universitetų laikraš­ čiuose skil ti vietos ir naujienoms iš kitų šalies aukštųjų mokyklų.

Nijolė BULOTAITĖ Lietuvos aukštųjų mokyklų informacijos ir ryšių su visuomene darbuotojų asociacijos pirmininkė

—' ■ Mūsų studentaii už užsienyje

LIETUVOS DIENOS TURKU UNIVERSITETE Lietuvos studentai, studijuojantys Turku universitete Suomijoje, su­ rengė mūsų šalies dienas. Įspūdžiais apie renginį dalijasijo organizato­ rėJllologė Inga Skučaitė. Galbūt šie įspūdžiai paskatins ir kitus svečiose šalyse studijuojančius lietuvius surengti panašių renginių, populiarinan­ čių Lietuvą ir Universitetą.

Šiandien kaip niekada aktualu diskutuoti apie tai, koks yra, galėtų ir susiklosčiusias turėtų būti universitetas. Artai institucija, norinti keistis, ar išlaikyti per šimtmečius kla­ sikines vertybes? Kaip įmanoma suderinti akademinę laisvę, universiteto autonomiją ir būti naudingam viešajai visuomenei sukuriamu produktu - išsilavinimu?

Tokie klausimai buvo gvilde­ nami VU sausio 24-27 dienomis vykusiame seminare “Paslaugų universitetas globalioje žinių rinkoje”, kurį organizavo Filo­ sofijos fakulteto Edukologijos katedra ir Atviros Lietuvos fon­ das. Paslaugų universitetas - šią sąvoką dažnai kartojo dr. Arildas Tjeldvollis iš Oslo universi­ teto. Tačiau kas tai yra? Anot profesoriaus, tradicinis univer­ sitetas, kurį išlaiko valstybės biudžetas, šiomis dienomis su­ siduria su dilema, kada iškyla būtinybė pačiam užsidirbti par­ duodant mokslo tyrimų ar išsi­ lavinimo teikimo paslaugas pi­ liečiams šalyje ar tam tikrame regione. Šis naujas, lankstus, į kliento poreikius orientuotas universitetas ir yra būsimas pa­ slaugų visuomenei universite­ tas. Be finansavimo, yra dar ke­ li esminiai šių dviejų universite­ tų tipų skirtumai. Valstybinių pi­ nigų išlaikomas tradicinis uni­ versitetas dažniausiai nepasi­

duoda aiškiai rezultatų kontro­ lei. Kadangi paslaugų universi­ teto išgyvenimas priklauso nuo sutarčių su potencialiais klien­ tais skaičiaus bei nuolatinio konkurencingumo rinkoje, pas­ tarojo kokybė yra opus klau­ simas - jis suinteresuotas tei­ kiamo išsilavinimo kokybe.

Dr. Arildo Tjeldvollio nuomone, tokio universiteto vystymasis tampa vis labiau tarptautiniu reiškiniu.

Seminare dalyvavo VU, VPU, KTU ir kitų su švietimu susijusių organizacijų atstovai studentai, dėstytojai, administ­ racijos darbuotojai. Diskusijose paliestos įvairios temos: kas gali teikti išsilavinimo paslaugas už užmokestį, jei to nedaro univer­ sitetas, kokią strategiją gali nau­ doti vyriausybė, kad universite­ tai būtų suinteresuoti tapti pa­ slaugų universitetais, kaip ir ko­ kią strategiją fakultetai gali naudoti, siekdami apsiginti nuo primetamo didesnio darbo krū­

vio bei didesnių reikalavimų, koks gali būti darbo pasidaliji­ mo tarp universitetų rezultatas.

Karščiausią diskusiją sukėlė studentų tipai bei jų motyvacija mokytis šių dienų universitete.

Daugumos nuomone, studentų tipų pasiskirstymą daugiausia lemia istoriniai ir kultūriniai veiksniai bei studentų skaičius tam tikroje šalyje ar regione.

Karštos diskusijos sukėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų, todėl manyčiau, kad būsimas seminaras balandžio 10-13 d. (jį taip pat rengia VU Edukologijos katedra kartu su ALF) sulauks ne mažesnio su­ sidomėjimo. Juk kaip tik šian­ dien opiausia Lietuvos univer­ sitetų problema - kaip išlikti, gy­ vuoti ir tobulėti keičiantis visuo­ menei ir jos poreikiams.

Liudvika LEIŠYTĖ

Studijų konsultantė Studijų užsienyje informacijos centras

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kovo 3-4 dienomis vyko Instituto ir UNES­ CO katedros organizuotas metodinis seminaras “Tarptautinių santykių ir Europos studijų dėstymas Rytų ir Vidurio Europoje”, kuriame buvo tikimasi įvertinti Institute vykdomų Europos studijų ir tarptautinių santykių programų kokybę, tolesnės plėtros ir modernizavimo galimybes. Seminare da­ lyvavo Vakarų Europos ekspertai ir Lietuvos universitetų dėstytojai.

Parengta pagal BNS inform.

Lietuvos dienų vakaras Turku universitete. Dalia Kliučinskaitė, studijuojanti Turku universitete pagal ERASMUS programą -trečia iš kairės. Aut.nuotr.

Užsieniečių viliojimo Lietuvon akcija buvo sėkmingai įvykdyta Valentino dieną, kurią suomiai va­ dina draugų diena. Renginys vy­ ko Turku universiteto Menų fa­ kulteto Porthan salėje, kurią mums pasiūlė Baltijos jūros regio­ no šalių programos koordinatorė Torja Hyppdnen. Susidomėjusių

Lietuva nebuvo tiek daug, kiek ti­ kėjomės privilioti savo reklamos kampanija (skelbimai kabojo vi­ suose universiteto fakultetuose, bibliotekose, kompiuterių klasėse ir bendrabučiuose, apie renginį buvo skelbta studentų laikraštyje ir elektroniniu paštu). Vakaro pra­ džioje trumpą kalbą apie Lietuvą (jos istoriją, universitetus ir šian­ dienos situaciją) pasakė istorikė Dalia Kliučinskaitė, kurią parin­ kome dėl gerų anglų kalbos žinių, po to kalbėjo Taija. Kiek vėliau visi vaišinosi arbata ir mūsų merginų keptais skanumynais; šnekučiavo­ si, žiūrėjo VU Tarptautinio ryšių skyriaus atsiųstą filmą apie Lietu­

vą. Vakaro pabaigoje surengėme viktoriną apie Lietuvą - daugiau­ siai žinoję buvo apdovanoti kepu­ raitėmis, plakatais beikitais suve­ nyrais su Vilniaus universiteto at­ ributika. Turėtą informacinę me­ džiagą bei knygutes apie Lietuvos universitetus Tarja Hyppdnen iš­ platins tiems, kurie domisi studi­ jomis Lietuvoje. Renginį užbaigė Laura Andriuškevičiūtė, dainavu­ si lietuvių liaudies dainas.

Visi Turku universitete studi­ juojantys lietuviai renginį plana­ vo ir organizavo kartu, gaila tik, kad nesiteikė padėti Lietuvos am­ basados darbuotojai. Jei Tarja mums neduos tiek pinigų, kiek iš­ leidome vaišėms, - vadinasi, vaiši­ nome savo sąskaita. Bet kokiu at­ veju renginys buvo informatyvus ir įdomus. Gal minios suomių ir neužplūs Vilniaus universiteto, bet susidomėjusių ir besidomin­ čių, manau, atsiras žymiai dau­ giau.

Inga SKUČAITĖ

<■

3

Universitas Vilnensis

2000 m. kovas

FILOLOGIJOS FAKULTETE ATIDARYTA KANADOS AUDITORIJA Filologijos fakulteto A7 au­ ditorija vasario 15 d. prisikėlė naujam gyvenimui - skoningai sutvarkyta ir suremontuota, šviesi ir dvelkianti pavasariu, ji įgavo naują paskirtį: nuo šiol tai - Kanados auditorija. Čia bus tęsiama akademinė tradi­ cija - vyks paskaitos, seminarai, o po pietų auditorija bus atvi­ ra plačiajai visuomenei. Ren­ gėjai tikisi tęsti doc. R. Siniūtės-Ayre pradėtą Kanados fil­ mų rodymo tradiciją, tikimasi sukaupti knygų apie Kanadą bibliotekėlę.

Kanados auditorijos atida­ ryme dalyvavo Kanados amba­ sadorius Baltijos šalims Peteris McKellaris, 1. e. rektoriaus pa­ reigas akad. B. Juodka, fakul­ teto dėstytojai, studentai, sve­ čiai. L. e. Anglų filologijos ka­ tedros vedėjos pareigas vyr. asistentė Birutė Ryvitytė supa­

C

žindino susirinkusiuosius su šios auditorijos įrengimo istori­ ja. Tai buvo doc. R. SiniūtėsAyre idėja, pateikta Kanados ambasadoriui. Kanados vyriau­ sybei parėmus šį projektą, idė­ ja įgavo materialesnę formą.

Architektas Kęstutis Sabaliaus­ kas (be jokio atlygio - red. past.) sukūrė šios auditorijos interje­ rą. “Taip paprastai ir greitai vis­ kas įvyko. Taip, tai buvo stebuk­ las, bet pareikalavo daug laiko ir daugelio žmonių pastangų”, - sakė B. Ryvitytė. Stebuklais šiais laikais nelabai kas tiki. Tas stebuklas buvo pasiaukojantis ir nuoširdus daugelio žmonių darbas. Todėl atidaryme ne kar­ tą skambėjo nuoširdūs padėkos žodžiai visiems, parėmusiems šį projektą: Kanados ambasadai, Soroso fondui, padovanojusiam videoprojektorių, doc. R. SiniūteiAyre ir jos vyrui p. M. Ayre’ui, ku­

(Iš kairės į dešinę) p. M. Ayre’as, doc. R. Siniutė-Ayre ir Kanados ambasadorius Baltijos šalims P. McKellaris su 1. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka irdėst. B. Ryvitytė - jau Kanados auditorijoje.

ris, anot B. Ryvitytės, “visada buvo šalia, kai idėja neatitiko čekio, arba vizija nesutapdavo su idėja”, architektui K. Saba­ liauskui, fakulteto vadovams.

Tad dar prieš keletą metų akad. B. Juodkos ankstesniajam Kanados ambasadoriui išsakytas

sumanymas “pasikviesti Kanadą pas save” jau įgyvendintas. Doc. R. Siniūtė-Ayre įsitikinusi, kad graži aplinka priverčia studentus pasitempti ir maloniai nuteikia.

Beje, auditorija bus “judanti”, t. y. galima sudėlioti stalus ir kė­ des pagal individualią dėstytojo

darbo metodiką - pusračiu, gru­ pelėmis ar kiekvieną atskirai. Ti­ kimasi, kad šioje auditorijoje tvy­ ros aktyvi, draugiška akademinė aplinka.

Liana BINKAUSKIENĖ

V. Naujiko nuotr.

Universiteto svečiai

EUROPOS KOMISIJOS PIRMININKAS UNIVERSITETE SKAITĖ PASKAITĄ

Vasario 11d. Vilniaus universitete lankėsi Europos Komisijospirmi­ ninkas Romanas Prodis. MažojojeAuloje susirinkusiai akademinei ben­ druomeneijis skaitė paskaitą tema “Europa - tai visų pirma bendrųjų vertybių bendrija”. Pristatydamas garbingą svečią, VU rektoriusprof.

Rolandas Pavilionis pagyrėjo nuopebius mokslo bei studijų srityse.

DANIJOS KARALYSTES PREMJERAS - APIE ES IR ŠVIETIMĄ Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjo Dani­

jos Karalystės ministras pirmininkas P. N. Rasmussenas su žmona. Svečias apsi­

lankė ir Vilniaus universitete, kur Senato po­ sėdžių salėjejo auklėtiniams skaitė paskai­

tą apie Europos Sąjungos plėtrą. Pirmiau­ sia politiką pasveikino ir padėkojo už vizitu

suteiktą garbę rektorius prof. R. Pavilionis.

Pamatęs, kad susirinko nemažai jaunimo, svečias perspėjo pasistengsiąs kalbėti trum­ piau ir linksmiau, ir, nors turįs konspektus, kalbėsiąs bejų. Lietuvos ateitimi besidomin­

čius studentusjis pradžiugino patikinęs, jog

Lietuva, Latvija ir Estija turi daugiau gali­ mybių pirmosios patekti į ES nei kitos vals­ tybės. Baltijos regioną jis laiko daug žadan­ čiu kraštu.

VU rektorius Europos Komisijos pirmininkui įteikė atminimo dovanas V Naujiko nuotr.

Svečias savo kalboje akcentavo narystės Europos Sąjungoje (ES) privalumus, pabrėždamas demokratinę šios bendrijos prigimtį. Pri­ siminęs vienoje iš spaudos konferencijų Vilniuje jam užduotą klau­ simą, kuriame ES buvo tapatinama su Sovietų Sąjunga, R. Prodis pabrėžė, kad ES - tai mažumų bendrija, kurios tikslas - ne dominuo­ ti, bet kooperuotis, todėl tokių mažų valstybių kaip Lietuva intere­ sai nukentėti neturėtų. Pasak Europos Komisijos pirmininko, dery­ bos dėl narystės ES - ilgas procesas, ir tik pati valstybė sprendžia, integruotis ar ne. Svečias pabrėžė, kad ne mažiau svarbi ir visuome­ nės nuomonė, kuri formuojasi taip pat ne vieną dieną. Narystė su­ ponuoja vieningą taisyklių ir vertybių sistemą. Dėl šios priežasties valstybė, siekdama narystės, privalo atitikti jai keliamus reikalavi­ mus. R. Prodis yra įsitikinęs, kad kooperuojantis bandoma išvengti praeities klaidų ir jaunai valstybei suteikiama galimybė pasinaudoti jau sukaupta patirtimi.

Po paskaitos svečias atsakė į auditorijos pateiktus klausimus. Su­ sirinkusieji domėjosi tautinio identiteto, ES plėtros ir demokratijos problemomis.

Ramunė GUOBAITĖ

Beveik valandą trukusioje kal­ boje p. P. N. Rasmussenas pasiū­ lė mokytis iš klaidų. Jis išskyrė keletą pažangą stabdančių veiks­ nių. Vienos iš didžiausių kliūčių - karas ir militarizmas. Vyriausy­ bės turėtų bendradarbiauti, kad šių dalykų išvengtų XXI amžiu­ je. Kitas svarbus aspektas - ne­ teisingas, netaupus gamtos ištek­ lių naudojimas. Neretai žmonės neekonomiškai eikvoja tai, ką tu­ ri, ir visiškai nesusimąsto apie at­ eitį. Per pastaruosius amžius ne­ mažai kentėjo ir demokratija.

Daugelyje šalių buvo ir yra pažei­ dinėjamos žmogaus teisės. Poli­ tikai priima sprendimus už užda­ rų durų, piliečiams nežinant - rei­ kėtų daugiau atvirumo, tuomet sumažėtų korupcija ir vadovų sukčiavimai. Tik bendradarbiau­ jant galima šias problemas iš­ spręsti. “Svajoju apie ES, kuri

Danijos Karalystės premjeras su studentais bendravo be konspektų. V. Naujiko nuotr.

žiūrėtų ne tik į savo vidų, bet ir aplinkui”, - kalbėjo Danijos premjeras. Bendra ES kariuome­ nė - ne grėsminga kariuomenė, o komanda. Svarbus vidaus poli­ tikos uždavinys - išspręsti kon­ fliktus iki jiems peraugant į civi­ linius karus. Danija turi savo ka­ rines pajėgas ir nesiūlo atsisaky­ ti krašto apsaugos. “Jeigu mus užpultų, o liaudis nenorėtų ka­ riauti, turime būti pasiruošę...” sakė svečias. ES turėtų ne domi­ nuoti, bet būti pasaulio varomą­ ja jėga. Politikas neatmetė gali­ mybės, kad ateityje į ES bus pa­ kviesta ir Rusija, kurios grėsmin­ giems ketinimams atsispirti kaž­ kada ir buvo įkurta ši organiza­ cija. “Kol kas esame atsargūs. Su­ sitarimo reikia siekti politinėmis, o ne karinėmis priemonėmis”, paaiškino danų politikas.

Jis taip pat užsiminė, kad la­ bai svarbu suteikti galimybę la­ vintis savo piliečiams. Danijo­ je kiekvienas gali nemokamai gauti išsilavinimą, stipendiją ir vadovėlius. Lietuvių studen­ tams P. N. Rasmussenas palin­ kėjo būti optimistais ir siekti iš­ silavinimo. Aktyvumas visuo­ met žmogui padėjo, entuzias­ tingam jaunuoliui daug leng­ viau skintis kelią į gyvenimą ir puošti savo šalį.

Po paskaitos svečio buvo ga­ lima klausinėti, tačiau susirinku­ sieji nebuvo labai smalsūs. Todėl rektorius dar kartą padėkojo už pokalbį ir apjuosė svečią tauti­ ne juosta. Šis prasitarė, jog nie­

ko panašaus nėra matęs. P. N. Rasmussenas taip pat pasirašė svečių knygoje.

Iva ROITMANA1TĖ

4

Universitas Vilnensis

VASARIO 4-OJI - OFICIALI UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ ETATŲ MAŽINIMO PRADŽIA Tai buvo nuspręsta vasario 3

mą kol kas nėra atleista, pir­

sirūpinęs padėtimi Medicinos

dieną Senato posėdyje, atsi­

miausia darbo sutartys nutrau­

žvelgiant į patvirtintą 2000 me­ tų darbo užmokesčio fondą.

kiamos su antraeilininkais ir su

fakultete. Ją sunkina tai, kad ten dirba labai daug žmonių (apie

dėstytojais, kurie turėjo dalį etato virš normalaus pedagogi­

rezidentų, jų vadovų. Apie 75

nio krūvio. Nutraukiamos pa­ pildomų darbų pareigybės. Kai

dėstytojus dirba gydytojų tobu­ linimosi srityje, o tam šiemet

kurie žmonės iš darbo išėjo ša­ lims susitarus.

Universitetas dar negavo nė vie­

Etatų mažinimas pedago­ gams - gana sudėtinga ir skaus­

dėl gydytojų tobulinimosi finansavimo su Sveikatos

minga procedūra. A. Pikturnos manymu, pedagoginių etatų ma­

apsaugos ministerija. Prorekto­ rių A. Pikturną baugina ir tai,

Administracijos reikalų pro­ rektorius Aleksas Pikturna

“U.V.” teigė, kad per du šių me­ tų mėnesius Universitete jau

atleisti 102 žmonės. Tai ne tik

aptarnaujančio personalo dar­ buotojai. Atleista dalis Medici­ nos fakulteto ir Kauno huma­ nitarinio fakulteto dėstytojų.

1000) - gydytojų, mokslininkų,

no cento. Universitetas derasi

Daug kam įteikti atleidimo la­

žinimo procedūros labai paašt­

kad šiame fakultete persitvarky­

peliai, kuriuose nurodytas ter­ minas - balandžio arba gegužės 1 diena. Šias datas A. Pikturna

rės nuo rugsėjo 1 dienos, nes dar daug kur nebuvo skelbiami kon­ kursai vietai užimti, daug kam

mo procesas vyksta labai lėtai.

“Jau praėjo du mėnesiai, o re­ zultatų dar nėra”, - nerimauja

pavadino lemiamu momentu,

tokios konkursinės sutartys bai­

prorektorius. Jo teigimu, dabar

tuomet bus aišku, kiek etatų su­ mažinta. Dėstytojų, anot pro­ rektoriaus, pagal etatų mažini­

giasi, kitiems darbuotojams bai­ giasi terminuotos sutartys. Ta­

Universitete padėtis yra labai sunki.

čiau labiausiai prorektorius su­

Liana BINKAUSKIENĖ

2000 m. kovas

z-------------------- '--------------- \

Kronika

\__________ _ ____________ >

PAMINĖTAS TURKU UNIVERSITETO 80-ies METŲ JUBILIEJUS Vasario 28 d. Turku universi­ tetui sukako 80 metų. Ta proga šiame Suomijos mieste buvo su­ rengta tarptautinė konferenci­ ja “Baltijos jūros šalių universi­ tetų bendradarbiavimas”. Kon­ ferencijoje dalyvavo septynių šalių universitetai, iš viso septy­ niolikos aukštųjų mokyklų at­ stovai. Lietuvai atstovavo Kau­ no technologijos, Klaipėdos ir Vilniaus universitetai. Vilniaus universitetui atstovavo akade­ minių reikalų prorektorius S. Vengris. Jubiliejinius rengi­ nius vainikavo universitetų iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lie­ tuvos, Rusijos ir Suomijos sutar­

tis įkurti regioninį tarpuniversitetinį bendradarbiavimo tin­ klą. Sutartis numato studentų ir darbuotojų mainus ir bendrų projektų vykdymą šiose srityse: Baltijos jūros regiono studijos, Europos integracijos studijos, nuotolinis mokymasis ir moky­ mas, universitetų vadyba ir ad­ ministravimas, informacijos sis­ temų ir informacinių technolo­ gijų vadyba ir kitose. Turku uni­ versiteto vadovybė išreiškė su­ sidomėjimą ir norą dalyvauti Vilniaus universitete įkurtos Stepono Batoro kolegijos veik­ loje.

Doc. S. VENGRIS

ATASKAITOSE DAUGIAU RŪPESČIŲ NEI DŽIAUGSMŲ Atkelta iš 1 psl.

metais jokio Mokslo fondo nėra ir nebus. Tenka pripažinti, kad valstybė mokslo beveik nefinan­ suoja. Vilniaus universitetas gy­ vuoja praktiškai tik iš tų pinigų, kuriuos mokslininkai uždirba patys. Akad. B. Juodka konsta­ tavo, kad Lietuvoje mokslinin­ kams užsidirbti iš kitų šaltinių yra labai nedaug galimybių Valstybinis mokslo ir studijų fon­ das, keturios valstybinės moks­ lo programos (trijose iš jų daly­ vauja VU), keletas žinybinių programų, kurias užsako kai ku­ rios ministerijos, ūkiskaitiniai darbai. Kad ir kaip būtų keista, daugiausia iš užsakomųjų darbų uždirbo Filosofijos fakultetas.

Praėję metai buvo produktyvūs Universiteto mokslininkams - pa­ skelbtos 35 monografijos, 29 va­ dovėliai, 103 mokymo metodinės priemonės, 1333 straipsniai Kal­ bėdamas apie doktorantūrą, akad. B. Juodka pasidžiaugė aukš­ tu produktyvumu - praėjusiais me­ tais doktorantūrą baigė 47 dokto­ rantai Šiais metais doktorantūrą baigs per 120 žmonių. Tačiau štai 4 Teisės fakulteto doktorantai “dingo kaip į vandenį”. Su pinigais doktorantūrai taip pat labai striu­ ka. Jeigu yra tokių doktorantų, ku­ rie dar nėra atidavę spaudai nė vieno straipsnio, jiems siūloma baigti eksternu. Pagal naująjį AM įstatymą doktorantūros trukmė treji metai “Neturint pinigų užtik­ rinti aukštą disertacijų lygį per to­ kį trumpą laiką bus nelengva”, konstatavo akad. B. Juodka.

1999 m. spalio 1 d. duomeni­ mis, VU studijavo 15185 studen­ tai. Nuo 1995 m. studentų skai­ čius auga. 2000 m. planuojama turėti apie 17380 studentų.

B. Juodka konstatavo, kad didi­ namas visų studentų skaičius - ir valstybės finansuojamų, ir mo­ kančių už mokslą. 1999 m. už mokslą mokėjo 35 proc., šiais metais turėtų mokėti apie 40 proc. studentų. Tačiau pagal naująjį AM įstatymą mokančių­ jų už studijas skaičių turės nusta­ tyti ministerija.

Vienu iš svarbiausių įvykių tarptautiniame Universiteto gy­ venime akad. B. Juodka įvardijo rektoriaus prof. R. Pavilionio idė­ jos realizavimą - S. Batoro kole­ gijos įkūrimą. Baigti TEMPUS projektai - VU vykdė 25 projek­ tus iš 62. Pradedamos vykdyti ERASMUS ir SOKRATES pro­ gramos. Pagal šias programas VU išsiuntė arba gali išsiųsti studijuo­ ti į užsienį 134 studentus.

Nuo 1998 m sumažėjo moks­ lo ir studijų finansavimas. 1998 m mokslui ir studijoms buvo skirta 1,24 proc. nuo BVP, 1999 m -1,12 proc., o 2000 m. - tik 1,06 proc. nuo BVP Visas išgyvenimo šalti­ nis buvo specialiosios lėšos. “Jei­ gu jų nebūtų, mūsų Universitetui būtų “krachas”, - įsitikinęs akad.

B. Juodka. Ne iš gero gyvenimo mažinami etatai, ieškoma būdų išgyventi. Akad. B. Juodka ap­ žvalgą baigė ne pačia optimistiš­ kiausią gaidele: “Gyvename “krachinius” metus”.

Akademinių reikalų prorek­ torius doc. S. Vengris, kalbėda­ mas apie studijas VU, priminė, kad 1997 m vasario 25 d. VU Ta­ ryba patvirtino Universiteto rai­ dos planą. Prorektoriaus many­ mu, 2000 metai turėtų būti rai­ dos plano įgyvendinimo analizės ir naujo raidos plano kūrybos metai. Naujasis Aukštojo moks­ lo įstatymas ir drastiškai apkar­ pytas biudžetas - dvi aplinkybės,

Rektorius prof. R. Pavilionis, prorektoriai doc. S. Vengris irA. Pikturna Tarybos nariams pateikė naujų minčių apmąstymams

į kurias reikia atsižvelgti planuo­ jant visus ateities darbus. Rem­ damasis raidos planu, prorekto­ rius pažymėjo įvairius pasieki­ mus. Šiandien studijų programos

papildytos 7 naujomis studijų kryptimis. Stiprus biudžeto ap­ karpymas paspartins daug nepa­ sitenkinimo sukėlusio Senato nutarimo (1999 04 22) dėl peda­ goginio ir mokslo personalo kon­ kursų ir atestavimo tvarkos vyk­ dymą. Svarbių ir labai reikalin­ gų naujovių yra Teisės ir Ekono­ mikos fakultetų studijų progra­ mose. Sveikintinas Teisės klini­ kos atidarymas. Taip pat patvir­ tinta nauja neakivaizdinė 5 me­ tų teisės studijų programa. Ta­ čiau prorektorius VU teisinin­ kams priminė, kad šie turėtų pla­ čiau žvelgti į visos Lietuvos tei­ sės studijų perspektyvą, nes, anot prelegento, jos šalyje yra la­ bai chaotiškos. Taip pat nuskam­ bėjo pastaba ekonomistams - jie turėtų bandyti išanalizuoti pasie­ kimus ir racionalizuoti savo veik­ lą, nes tvarkyti tikrai yra ką. Jau šį semestrą Studijų skyrių pasie­ kė skundai, kad Ekonomikos ir Teisės fakultetuose nevyksta kai kurie auditoriniai užsiėmimai. Žymi Eurofakulteto (vad. doc.

L. Čekanavičius) ir Nuotolinių stu­ dijų centro (vad. doc. P. Abarius) veikla. Eurofakultetas veikia labai sunkiomis finansinėmis sąlygomis (LR Vyriausybė ES sutartyje tie­ siogiai įvardijo Eurofakultetą kaip rimtą prielaidą Lietuvos integra­ cijai į Europą, tačiau iš valstybės biudžeto šio fakulteto veikla ne­ remiama), Nuotolinių studijų cen­ tre jau yra dvi specializuotos kla­ sės dėstytojams, kurie rengia kur-

sus pagal modernias technologi­ jas, parengti 27 kursai įvairioms disciplinoms, pradėta rengti tarp­ tautinės komunikacijos studijų programa Komunikacijos fakulte­ te. Tai rodo naują požiūrį į studi­ jas. Prorektorius konstatavo, kad studentų skaičiumi šiemet pralen­ kėme geriausius Universiteto lai­ kus. Doc. S. Vengris taip pat pa­ minėjo žinių vertinimo sistemos, priėmimo į VU, studijų informa­ cinės sistemos sukūrimo, klausy­ tojų studijų nuostatų aspektus.

Prelegentas išreiškė pageidavimą, kad “šie 2000 metai būtų visų fa­ kultetų, centrų, institutų veiklos savianalizės ir naujo raidos plano parengimo metai”.

Ypač tyliai ir susikaupę Tary­ bos nariai išklausė administraci­ jos reikalų prorektoriaus A. Pik­ turnos ataskaitą. Štai keletas įdomesnių momentų: iš studijų proceso Universitetas gauna be­ veik 60 proc. visų lėšų (tad stu­ dentai turėtų būti ne mažiau ger­ biami nei mokslinįnkai); šiais metais sumažintos Universiteto išlaidos bendrabučiams - visas jas privalo dengti patys gyvento­ jai; didelius pinigus “suryja” ūkis, pradėtas šildymo, elektros, ryšių paslaugų taupymo vajus rezulta­ tų nedavė - iš gautų sausio mė­ nesio suvestinių aišku, kad nie­ ko nesutaupėme; TSPMI vie­ nam studentui tenka tik 1 kv. m. ploto, tuo tarpu fizikams - 23, chemikams -14 (taigi reikia pri­ pažinti, kad patalpos nėra racio­ naliai naudojamos); bus peržiū­ rėtas dėstytojų ir studentų san­ tykis - ateityje 1 dėstytojui tek., dvigubai daugiau studentų nei dabar (šiuo metu arčiausiai rea­

lybės yra ChF, sudėtingiausia si­ tuacija - FilF); Universitetas nuo pernai yra skolingas už elektrą, vandenį, šilumą; padėtis yra la­ bai sudėtinga, visiems reikia la­ bai “susispausti”, tad visos prie­ monės, kurios padeda taupyti, yra pateisinamos.

Mokslo komisijos pirmininkas prof. habil. dr. A. Žukauskas Ta­ rybos nariams pasiūlė tokioje si­ tuacijoje vadovautis pirmykšte iš­ mintimi, kuri siūlo 20 būdų, kaip elgtis pastipus žirgui (šiuo atveju tai mokslas) - pvz., paskirti komisiją, įsigyti stipresnį bizūną, organizuoti komandiruotes vadovams, pakeisti raitelį ir 1.1.

Nors žirgas dar nepastipo, bet problemų netrūksta, taigi ši pro­ fesoriaus intemetinė išmintis, ro­ dos, pateikta pačiu laiku.

Akademinės komisijos pirmi­ ninkas prof. habil. dr. L. Kimtys konstatavo, kad grįžtame į 1993 metų lygį. Dabar Universitete yra 171 studijų programa. Ar jos visos turi paklausą? Studijos pas mus la­ bai ištęstos. Pirmininkas mano, kad magistratūra ir doktorantūra turi būti glaudžiai susijusios.

Rektorius prof. R. Pavilionis pateikė VU Santariškių kliniki­ nės ligoninės kūrimosi perspek­ tyvą. Taryba įpareigojo Medici­ nos fakulteto tarybą per porą sa­ vaičių pateikti savo nuomonę šiuo klausimu.

Taryba nutarė VU Didžiaja­ me kieme memorialinėje lento­ je įamžinti vieno žymiausių XX a. biologų prof. Antano Minkevičiaus atminimą jo 100ųjų gimimo metinių proga.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ V. Naujiko nuotraukos

5

Universitas Vilncnsis

2000 m. kovas K

'"''f

Mūsų paštas

'-------------------------------------------- /

“U. E” skaitytojai teiraujasi, iki kada reikia sumokėti mokesčius už studijas ir kokia yra atleidimo nuo mo­ kesčių už studijas tvarka

f SVEIKINAME KOVO MĖNESĮ yl ^GARBINGAS SUKAKTIS ŠVENČIANČIUS^ Ekonomikos fakulteto doc. dr. Salomėją Oną Girijoticnę

Į klausimą atsako Studijų skyriaus vedėjas dr. E. Stumbrys “Senato nutarime, kuriame

kalbama apie patekimą j vals­ tybės finansuojamas vietas, yra pasakyta, kad galutinis pa­ tekusiųjų į valstybės finansuo­ jamas vietas sąrašas skelbia­ mas po mėnesio nuo sesijos pradžios. Kodėl taip vėlai?

Mėnesį mes laukiame tų, ku­ riems atidėta sesija. Vasario 9 d. skelbiami preliminarūs pa­ tekusių įvalstybės finansuoja­ mas ir mokamas vietas stu­ dentų sąrašai. Kodėl prelimi­ narūs? Tame sąraše turi ma­ tytis, keliems studentams yra atidėta sesija, be to, niekas ne­ apdraustas nuo klaidų. Stu­

gorijas: tie, kurie turi galimybę kreiptis ir prašyti dėl tam tikrų priežasčių atidėti mokėjimo ter­ minus (bet tai turi būti įformin­ ta); ir tie, kurie kreipiasi dėl at­ leidimo nuo mokesčio. Galuti­ nis valstybės finansuojamų ir mokančiųjų už studijas studen­ tų sąrašas skelbiamas kovo 10 d.

Kovo 13 d. - paskutinė diena, kai priimami prašymai dėl atlei­ dimo (sumažinimo) nuo mokes­ čio už studijas iš fakultetų fon­ dų. Kovo 20 d. bus paskelbti at­

leistų nuo mokesčio už studijas fakultetų fondų sąskaita stu­

mokėti mokesčius per 15 ka­ lendorinių dienų. Kodėl stu­ dentai moka pagal prelimina­ rius sąrašus, o ne pagal galu­ tinius? Pastebėtos klaidos (jų

dentų sąrašai. Nuo kovo 20 iki kovo 24 d. studentai dar gali ra­ šyti prašymą rektoriui dėl atlei­ dimo nuo mokesčio už studijas.

Kovo 24 d. - paskutinė diena, kada studentas dar gali įteikti rektoriui prašymą dėl atleidimo (sumažinimo) nuo mokesčio už studijas. Bet pirmiausia studen­ tas turi kreiptis į fakultetą, o ga­

būna retai) gana greitai ištai­ somos, o tie, kuriems atidėta

vęs jo netenkinantį atsakymą, turi teisę kreiptis į rektorių. Iki

sesija, dar gali patekti į vals­ tybės finansuojamas vietas.

kovo 24 d. už studijas turi būti sumokėję visi, išskyrus tuos, ku­ rie kreipėsi į rektorių dėl atlei­ dimo (sumažinimo) nuo mokes­ čio.

Kovo 31 d. bus paskelbti at­ leistųjų nuo mokesčio už studi­ jas iš rektoriaus fondo sąrašai.

Balandžio 5 d. visi turi būti su­

dentai, pastebėję klaidas, iš­ kart reaguoja ir dar galima jas ištaisyti.

Studentai moka pagal pre­ liminarius sąrašus ir turi su­

•

dėl vasario 24 dieną privalėjo sumokėti visi, išskyrus dvi kate­

Tai reiškia, kad geriau išlaikęs gali išstumti kitą studentą iš valstybės finansuojamų vietų sąrašo j mokančiųjų už studi­ jas. Net tie, kuriems sesija ati­ dėta, gali geriau išlaikyti. Tai reiškia, kad permokėjusių ne­ bus niekada, tik keliems, ku­ riems nereikėjo mokėti pagal preliminarų sąrašą, gali tekti mokėti paskelbus galutinį. To-

(

mokėję, išskyrus tuos, kuriems atidėtas mokesčio už studijas mokėjimas arba leista mokėti

dalimis.

Administracijos darbuotoją Valentiną Tkiminskienę Mokesčių už studijas kom­ pensavimo fondas šiemet ge­ rokai sumažintas - 72 tūkst.

Lt, o rektoriaus fondas yra 15 tūkst.

Jau pereitą semestrą stu­ dentai tikėjosi, kad tiems, ku­

rių vidurkis 8 ir daugiau balų, nereikės mokėti. Iš tiesų, tris semestrus buvo toks prece­ dentas - rektorius išimties tvarka atleisdavo juos nuo mokesčio už studijas. Tačiau dabar dėl sunkios finansinės

padėties jau pereitą semestrą tokių studentų neatleidome nuo mokesčių. Bet čia kalbama tik apie I-III k. stu­ dentus. IV-VI kursų studentų' sutartyse yra pasakyta, kad jei paskutinės sesijos vidurkis 8 ir

daugiau, jie laikomi gerai be­ simokančiais ir nemoka už

studijas.”

P. S. Į redakcijos klausimą, ar tai neprieštarauja LR Kon­ stitucijai, dr. E. Stumbrys atsa­ kė: “Su LR Konstitucija tai, manau, nesikerta, nes kas yra gerai besimokantis studentas, gali išaiškinti tik Konstitucinis teismas, o ne sutartis ar pažy­ mio pavadinimas. Kol ši sąvo­ ka neišaiškinta, tol mes sako­ me, kad nežinome, ką reiškia

Bibliotekos darbuotoją Jeleną Adamskają Kauno humanitarinio fakulteto doc. dr. Kazimierą Gaigaiį

Ekonomikos fakulteto vyr. metodininkę Vladą Akromienę Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Vytautą Joną Sirvydį Filosofijos fakulteto doc. dr. Giedrę Purvaneckienę Bibliotekos darbuotoją Aldoną Čiginienę

Medicinos fakulteto asistentę Janę Baublienę Gamtos mokslų fakulteto Reginą Bugorevičienę

Bibliotekos darbuotoją Salomėją Peciulkienę Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Vladislovą Vaičekonį

Ekonomikos fakulteto vyr. asistentą Vytautą Eduardą Vabalą

Filologijos fakulteto Danutę Domicėlę Tarvydaitę

Istorijos fakulteto asistentę Bronislavą Kunkulienę Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Giedrių Uždavinį Medicinos fakulteto vyr. m. d. dr. Vaclovą Jurgelevičių

Matematikos ir informatikos fakulteto metodininkę Kristiną Lvndienę Telekomunikacijų laboratorijos vyresnįjį inžinierių Vytą Siutilą

Tarptautinių ryšių skyriaus vedėją Algimantą Lipinaitį

Medicinos fakulteto asistentę Genovaitę Lebednikienę Filologijos fakulteto prof. habil. dr. Kęstutį Valentiną Nastopką

Fizikos fakulteto vyr. m. d. dr. Česlovą Pavasarį

Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Benjaminą Justiną Siaurusaitį Medicinos fakulteto prof. dr. Egidijų Juozą Jaržemską

Filologijos fakulteto lektorę Vitaliją Bernotavičiūtę

Kūno kultūros centro sekretorę Ireną Juršytę Astronomijos observatorijos vyr. inžinierę Eloizą Jodinskienę

Filologijos fakulteto vyr. lektorę Inger Margarethą Herstad

Astronomijos observatorijos vyr. m. d. dr. Julių Sperauską

gerai besimokantis studentas.

Nors trečiakursių sutartyje yra pasakyta - gerai besimokan­

Medicinos fakulteto vyr. asistentę dr. Nijolę Angelę Mačiulytę

tiems valstybės finansuoja­ miems studentams laiduoja­

Medžiagų analizės ir technologijos centro inžinierę Aldoną Kuktienę

mas nemokamas mokymasis.

Tai yra sutarties terminas”.

Medicinos fakulteto vyr. m. d. dr. Saulių Miniauską

Fizikos fakulteto inžinierę Ireną Uinskienę

pa rodos y

PROFESORĖS PRANĖS DUNDULIENĖS DARBAI - MUSŲ PRAEITIES METRAŠTIS Vasario 15 dieną Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje atidaryta paroda “Pro­ fesorė Pranė Dundulienė, prakalbinusi žemę ir saulę”, skirta profesorės, etnografijos moks­ lų puoselėtojos gimimo 90-osioms metinėms paminėti. Parodą iš savo fondų parengė VU bibliotekos rankraščių skyrius.

Profesorės P Dundulienės gimimo metinėms paminėti skirtos parodos atidaryme dalyvavo ir mokslininkės artimieji

Parodos atidaryme bibliote­ kos direktorė Birutė Butkevičie­ nė sakė, kad jau devyneri metai, kai tarp mūsų nėra profesorės, bet jos darbai yra ir liks bibliote­ koje. “Visą savo gyvenimą ji pa­ skyrė tam, kas mums visiems la­ bai svarbu - Lietuvai, jos etninei kultūrai. Vaikščiodama po Lie­ tuvą ji rinko ir kaupė tai, kas dar buvo išlikę seno: daiktus, įraši­ nėjo tautosaką”. Šiuos direkto­ rės žodžius puikiai patvirtina pa­ rodos stenduose eksponuojami profesorės darbai: straipsniai, nuotraukos, veikalai. Be to, la­ bai išsamiai galima susipažinti su profesorės veikla ir jos gyvenimo

epizodais nuo pat jaunys­ tės iki paskutiniųjų gyveni­ mo dienų. Ekspedicijose surinkta medžiaga papildo VU bibliotekoje profeso­ rės pradėtą ir per 42 me­ tus sukauptą unikalų ar­ chyvą. Šiame fonde telpa įvairaus turinio ir formos ekspedicijose surinkta me­ džiaga. Paruošta saugoji­ mui ir tyrinėjimams rašyti­ nė medžiaga, brėžiniai, piešiniai, negatyvai, foto­ grafijos jau šiandien yra mūsų krašto istorijos liudy­ tojai.

Parodos atidaryme da­ Parodos stenduose - Lietuvos krašto lyvavo profesorės artimie­ istorija, kuri domins dar ne vieną ateities ji, prisiminimais apie šią iš­ kartą kilią asmenybę dalijosi jos mokiniai, kiti ją pažinoju­ Šiandien profesorės darbai la­ sieji. Buvęs bibliotekos direkto­ bai reikalingi Lietuvai, ateinan­ riaus pavaduotojas Antanas čioms kartoms - jie padeda su­ Stravinskas pasakojo apie profe­ vokti, kas esi ir iš kur atėjai. sorę kaip kraštoty rininkas ir bu­ Paroda veiks apie du mėne­ vęs jos studentas. Jam bendrau­ sius. jant su profesore labiausiai įsi­ "U.V." inform. minė lauko praktikos ir ekspe­ V. Naujiko nuotraukos dicijų epizodai.

6

Universitas Vilnensis

Atmintis

2000 m. kovas

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

KNYGOS RITERIUI ATMINTI Bibliotekininko profesija vertinama įvairiai. Vieniems bibliotekinin­ kas - paprasčiausias knygų išdavėjas, kitiems - kurmis, visą gyvenimą be­ sirausiantis dulkėtose lentynose ir pagal tam tikras painias taisykles sudarinėjantis kartotekas ir katalogus, tretiems - Cerberis, šiuo atveju sau­ gojantis ne požemių, o knygų karalystę. Tačiau retas patikės, kad ši pro­ fesija gali būti didžiai romantiška, pilna nuotykių ir netikėtų atradimų.

Kadji tokia, tvirtinu asmeniniu savo, bibliotekininko, veiklos patyrimu.

Levas Vladimirovas Prieš vienerius metus amži­ nam poilsiui j Vilniaus Antakal­ nio kapines palydėjome Profeso­ rių Levą Vladimirovą (19121999) - buvusį Vilniaus universi­ teto bibliotekos ir Jungtinių Tau­ tų Dago Hammarskjoldo biblio­ tekos Niujorke direktorių, žymų XX amžiaus Lietuvos mokslo ir kultūros veikėją, knygos ir bib­ liotekų istorijos tyrinėtoją, bib­ liotekininkystės aukštojo moks­ lo Lietuvoje įkūrėją, ilgametį Bibliotekininkystės ir Mokslinės informacijos katedrų vedėją. Jo pastangomis į Lietuvą buvo grą­ žinta daugelis kultūros vertybių, tarp jų ir pirmoji lietuviška kny­ ga - Martyno Mažvydo “Katekiz­ mas”. Nuo 1948-ųjų iki pat mir­ ties L. Vladimirovo gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu, jo biblioteka, biblio­ tekininkystės aukštuoju mokslu.

Ilgas ir prasmingas profeso­ riaus gyvenimas paliko svarbių ir reikšmingų pėdsakų. Visas jo gy­ venimas buvo darbas ir knygos.

Save jis mėgo vadinti knygiumi, knygų medžiotoju. L. Vladimiro­ vas buvo gilus ir jautrus žmogus, humanistas ir tikras inteligentas, eruditas, derinęs savyje istoriko ir novatoriaus talentus, asmeny­ bė, kuri praaugo savo šimtmetį ir tapo amžinybės dalimi.

Trumpai prisiminkime svar­ biausius šios neeilinės asmeny­ bės gyvenimo ir veiklos faktus.

Levas Vladimirovas gimė 1912 m. vasario 27 d. Telšiuose.

Mokėsi Šiaulių ir Šilutės J. G.

Herderio gimnazijose, kur išmo­ ko užsienio kalbų ir įgijo gerą hu­ manitarinį išsilavinimą. 19321936 m. Kauno universitete stu­ dijavo anglistiką, germanistiką ir pedagogiką, o 1937-1940 m. -

Kauno ir Vilniaus universitetuo­ se ekonomiką. Antrojo pasauli­ nio karo dalyvis, lietuviškosios šaulių divizijos karininkas, mū­ šiuose sunkiai sužeistas. Po de­ mobilizacijos 1945-1948 m. dir­ bo strateginėse ūkio ir kultūros planavimo institucijose.

1948 m L. Vladimirovas pa­ skirtas Vilniaus universiteto bib­ liotekos direktoriumi ir ėjęs šias pareigas iki 1964 m. Vienas di­ džiausių jo rūpesčių buvo sugrą­ žinti Lietuvai iš Rusijos ir Ukrai­ nos okupacijų, karų audros, ki­ tų nelaimių išblaškytą turtą knygas ir rankraščius. L. Vladi­ mirovo pastangomis į Lietuvą sugrąžinta pirmoji lietuviška knyga - M. Mažvydo “Katekiz­ mas”, daugelis kitų neįkainoja­ mų tautos istorijos ir kultūros vertybių. 1949 m. jis buvo biblio­ tekininkystės specialybės steigi­ mo Vilniaus universitete inicia­ torius ir organizatorius. 19521964 m. Bibliotekininkystės, 1970-1973 m. Bibliotekininkys­ tės ir mokslinės informacijos, 1973-1987 m. Mokslinės infor­ macijos katedros vedėjas. Šimtai

įvairių bibliotekininkystės ir in­ formacijos sričių absolventų Profesoriaus auklėtiniai. Daug jėgų L. Vladimirovas atidavė ka­ tedrų mokslo personalui ugdyti, buvo daugelio disertacijų moks­ linis vadovas, mokslo darbų “Bibliotekininkystės ir bibliogra­ fijos klausimai”, “Knygotyra” at­ sakingasis redaktorius.

L. Vladimirovo mokslinių ir kultūrinių interesų ratas buvo nepaprastai platus: bibliotekų ir knygos istorija, knygos funkcio­ navimas įvairiais istoriniais lai­ kotarpiais, jos sąveika su kitomis informacijos ir komunikacijos

L. Vladimirovas savo namuose pasakoja M. Mažvydo “Katekizmo” kelionės į Vilniaus universiteto biblioteką įspūdžius. 1996 m. gruodis.

N. Šulgienės nuotr.

Universiteto bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas savo darbo kabinete

Nuotr. iš VU bibliotekos rankraščių skyriaus fondų

priemonėmis, bibliotekininkys­ tės specialistų rengimas, biblio­ tekininko profesija, jos visuome­

ninis statusas, knygotyra, knygų prekyba, kultūros ir mokslo isto­ rija bei kitos reikšmingos ir te­ beaktualios temos. 1979 m. pa­ sirodžiusi “Knygos istorija” ligi

nors ir griežtai, bet pagarbiai. Tu­ rėjo nuostabų bruožą išsyk su­ prasti situaciją, niekada nekoke­ tuodavo, neapsimesdavo nejau­ čiąs studentų problemų, nes esąs aukščiau jų - profesorius. At­ virkščiai, neišlaikytą egzaminą, prastą finansinę padėtį, neapdai­

šiol yra nepralenktas savo už­ moju ir gilumu epochinės reikš­

rumą ar vėjavaikiškumą Jis su­ prasdavo būtent taip, niekada

mės tyrinėjimas.

neieškojo kokių paslėptų ketini­ mų, reaguodavo greitai ir - visa­

L. Vladimirovo kompetenci­ ja buvo pripažinta visame pasau­ lyje. 1964 m jis išrenkamas Jung­ tinių Tautų D. Hammarskjoldo bibliotekos Niujorke direktoriu­ mi. Šias aukštas, garbingas ir at­ sakingas pareigas jis ėjo dvi ka­ dencijas, šešerius metus, iki 1970 m. 1966-1977 m. dalyvavo Tarp­ tautinės bibliotekų asociacijos federacijos IFLA darbe, vadova­ vo Specialistų rengimo sekcijai.

L. Vladimirovo vardas ir asme­ nybė tapo Lietuvos biblioteki­ ninkystės simboliu visame pasau­

lyje. Ir šiandien įvairiuose tarp­ tautiniuose forumuose lietuvių

bibliotekininkystės specialistas neretai atpažįstamas visų pirma kaip L. Vladimirovo tautietis.

da! - studento naudai. Nepaži­ nau kito dėstytojo, kuris būtų taip mokėjęs paskatinti.

bėti, kad bibliotekininkas (žino­ ma, jei jis - tikras bibliotekinin­ kas) negali ir neturi tenkintis to­ kiu pasyviu vaidmeniu. Į tarpi­ ninkavimo funkciją jis turi žiūrėti kaip į aktyvią veiklą. Jo instru­ mentas - knyga, galingas žmoni­

jos tobulėjimo ir pažangos gin­ klas, ir jis turi mokėti panaudoti šitą ginklą visapusiškai ir kaip ga­ lima geriau. Tai daro biblioteki­ ninką ne paprastu knygų ir infor­ macijos tiekėju, o betarpišku vi­

sų didžiųjų įvykių dalyviu.” “Di­ dieji įvykiai” L. Vladimirovui bu­

Prisimenu, vieną pirmųjų “Knygos istorijos” kurso paskai­ tų Profesorius pradėjo... lotyniš­ kai. Į netrukus kilusį šurmulį au­ ditorijoje jis reagavo ramiai, pa­

vo ir žmonijos progresas, ir at­ skiro individo, jo gyvenimo ir proto plėtra, kuri neįmanoma be knygos ir išsilavinimo. Ne veltui vienas paskutiniųjų jo interviu

skaitą tęsdamas... vokiškai. Dar po kebų akimirkų - valiūkiškas mostas nusiimant akinius, šypse­ na įūsą: “Ar jūsų gimnazijoje ne­ mokė kalbų?..” Gimnazijoje. Aš­ tuntajame dešimtmetyje šis žo­

Lietuvos spaudoje vadinosi “Skelbti knygos mirtį - per anks­ ti”.

Charizma, kaip žinia, vienas svarbiausių lyderio bruožų. Jos L. Vladimirovo asmenybė, žavė­ jusi ir traukusi aplinkinius, ne­ stokojo. Romantikas ir idealistas tuo pačiu buvo tvirtas, nesvyra­ vo, nesiblaškė. Save laikė tolstojininku, vienintelė “oficiali” jo iš­ pažinta religija buvo humaniz­ mas. Savo žmogiškųjų idealų ne­ išdavė ir neatsisakė niekada, pa­ šaipiai atsiliepdavo apie “konjunktūrščikus” ir įvairiausius

dis mums buvo žinomas tik iš knygų. Kaip ir žmonės, jas bai­ gusieji. O štai čia, prieš mus, sto­ vėjo gyvas Šilutės Herderio gim­ nazijos auklėtinis, tapęs Lietu­

Atkūrusioje valstybės nepri­ klausomybę Lietuvoje L. Vladi­ mirovo nuopelnai 1995 m buvo

vos ir pasaulio įžymybe, ir gera­ širdiškai šypsojosi iš mūsų neišp rusimo.

įvertinti Didžiojo Lietuvos kuni­ gaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.

Profesorius turėjo nepapras­ tą pedagogo talentą, jis buvo tik­ ras, “klasikinis” profesorius: to­ lerantiškas, atidus, visada pasi­ tempęs, demokratiškas, inteli­ gentiškas, kompetentingas, nie­ kada nepažemindavo, neįžeisdavo pašnekovo. Rodės, jam neeg­ zistuoja nei titulai, nei rangai, nedaro įspūdžio susiformavusi kokia nors studento reputacija,

Iš naujo skaitant, studijuojant Profesoriaus mokslinį palikimą nepaliauja stebinti jo įžvalgu­ mas, universalumas, sugebėji­ mas nepaskęsti detalėse ir kar­ tu jų neignoruoti, už jų įžvelgti visumą ar tą amžinybės, univer­ salumo dimensiją, kuri bibliote­ kininko profesiją iš techninės da­ ro kūrybiška. “Sakoma, kad bib­ liotekininkas - tarpininkas tarp žmogaus ir nuostabaus knygų pasaulio, kuriame įamžinti visos žmonijos jausmai, idėjos, žinios

apkalbos. Net su prasižengusiais, aplaidžiais studentais kalbėdavo

ir patyrimas”, rašė L. Vladimiro­ vas 1977 m “Tačiau reikia paste­

konvertitus, neveidmainiavo, apie svarbiausius ir esmingiau­ sius dalykus kalbėjo drąsiai, aiš­ kiai, artikuliuotai, įtaigiai, neba­ naliai ir ne lėkštai. Tokių žmonių reta; jiems išėjus supranti, kad atsisveikini ne tik su iškilia asme­ nybe, bet su visu reiškiniu, ištisa epocha.

Doc. Audronė GLOSIENĖ

Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedros

vedėja

7

Universitas Vilnensis

2000 m. kovas

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt Trumpai Paskolos studentams 2000 m.

BALSUOK. KOL JAUNAS

Kaip žinia, kiekvienais metais dieninių studijų studentai (tiek mo­ kantys už mokslą, tiek valstybės finansuojami) gali pretenduoti į pa­ skolą. Jai gauti nereikia jokio užstato. Maksimali suma yra 4500 Lt (galimos sumos: 500 Lt, 1000 Lt. 1500 Lt, 2000 Lt ir pan.). Paėmus paskolą reikia mokėti 5 proc. metines palūkanas. Paskolą studentai gauna ne iš karto, o per metus (šiuo atveju - per 2000 metus). Grą­ žinti paskolą reikia per 15 metų, pradedant praėjus dvejiems me­ tams po Universiteto baigimo.

Tikimybė gauti paskolą priklauso nuo to, kiek studentų Jūsų fakultete į ją pretenduoja. Be to, paskolų skyrimo nuostatuose yra numatyta pirmenybė socialiai remtiniems, gerai besimokan­ tiems ir ankstesniais metais gavusiems paskolą studentams. Apie jos gavimo ir grąžinimo sąlygas galite paskaityti internete http:ll www.studiios.cr.vu.ltlinforldokumlpaskola.htm bei pasiteirauti fa­ kulteto dekanate. Jei norite imti paskolą, paskubėkite - prašy­ mą ir kitus dokumentus reikia pristatyti į dekanatą kovo7-9 d., fakultetuose sprendimas turi būti priimtas iki kovo 10 dienos.

□ □ □ 1999 m. paskolos VU studentus pasieks tik iki kovo 15 dienos Paskolų už 1999 m. dar negavo 4 aukštųjų mokyklų studentai VU, LŽŪU, KMU, LMA. Finansų ministerijos ir Valstybinio studi­ jų ir mokslo fondo atsakingi asmenys tikina, kad tai atsitiko dėl ne­ surenkamų biudžeto pajamų, ir tikisi, kad per 2 savaites paskolos pasieks ir didžiausio - Vilniaus universiteto - studentus.

□ □ □ Bendrabučiuose kainos pakilo beveik 50 proc.

Nuo šių metų valstybė neberamia studentų, gyvenančių bendra­ bučiuose. Iki šiol studentai nemokėdavo už bendrabučių darbuoto­ jų darbą ir pan. Dabar už gyvenimą bendrabutyje studentams rei­ kės mokėti visą sumą. Panaikinus valstybės dotacijas bendrabučiams, kaina už vietą bendrabutyje padidėja 24 Lt. Deja, pakilusios kainos už komunalines paslaugas (šildymą, elektrą, vandenį) dar labiau iš­ tuštins studentų kišenes.

“Bendrabutiečiai” moka iš karto už tris mėnesius. Esant milžiniš­ kam kainų pokyčiui, pasak Bendrabučių ir butų tarnybos viršininko J. Koskaus, sumažinti mokestį už bendrabutį bus galima tik išimti­ niais atvejais. Tiesa, galima mokėti mokestį dalimis - reikia rašyti prašymą ir pristatyti jį į Studentų atstovybę ar Bendrabučių ir butų tarnybą (tel. 687 056).

Firmai “Nerkma” išnuomotuose bendrabučiuose (Saulėtekio ai.

4, 6) kainos nekis, nes čia studentai jau kurį laiką moka visą kainą.

n n n Prezidentas vetavo Seime priimtų Aukštojo mokslo įstatymą Vasario 15 dieną Seime priimtas Aukštojo mokslo įstatymas, ta­ čiau Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus jį vetavo kaip neatitinkantį Konstitucijos nuostatų, kuriose dėstomi aukštųjų mokyklų autonomijos principai.

Naujasis įstatymas turėjo įsigalioti 2000 m. rugsėjo 1 dieną (iš­ skyrus straipsnius dėl paskolų studentams). Iki liepos 15 dienos turėjo būti patvirtinti nauji aukštųjų mokyklų statutai, pagal ku­ riuos universitetų valdymo institucijose būtų daugiau studentų, sta­ tutuose būtų įteisinta daugiau studentų teisių (apeliacinė komisi­ ja, kurioje ne mažiau pusės narių būtų studentai ir pan.), nauja studentų finansavimo sistema. Pagal įstatymą nuo 2001 m. sausio 1 d. studentai turėjo būti remiami dviejų tipų paskolomis - vienos gyvenimo išlaidoms padengti, kitos studijoms apmokėti (mokan­ tiems už studijas). Įstatymas bus grąžintas į Seimą pakartotiniam svarstymui.

Vasario 18 d. Lietuvos di­ džiųjų miestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus centrinėse aikštėse vy­ ko pilietinės pristatomosios ak­ cijos “Rink valdžią, kol jau­ nas”. Susivieniję aukštųjų mo­ kyklų studentų savivaldų, jau­ nimo nevyriausybinių ir politi­ nės pakraipos organizacijų at­ stovai pradėjo įgyvendinti to­ kio paties pavadinimo projek­ tą. Jo tikslas - skatinti jaunimą nuo 18 m. balsuoti ketvirtuo­ siuose Savivaldybių tarybų rin­ kimuose, neagituojant pareikš­ ti nuomones už konkrečią par­ tiją ar jų grupes. “Jauni žmonės patys gali nuspręsti, už ką nori atiduoti balsą”, - teigė projek­ to vadovė Raminta Štuikytė.

Vykdant akciją taip pat siekia­ ma informuoti apie rinkimų da­ tą - kovo 19 d. bei kuo dides­ nei jaunimo daliai suteikti mo­ tyvaciją rinkimams. Informaci­ ja apie atskiras partijas akcijos metu nebuvo teikiama, nes no­ rėta išvengti politinio atspalvio.

Vilniaus Savivaldybės aikštėje įvykusiame renginyje grojo popu­ liari muzika, susirinkusiems ir praeiviams buvo dalijami infor­ maciniai lankstinukai, lipdukai, iškabinti spalvingi plakatai. Ren­ ginio pabaigoje į dangų buvo pa­ leisti balionai, simbolizuojantys susilaikymą nuo balsavimo.

Jaunimo dėmesį į akciją ti­ kimasi atkreipti teminėmis diskusinėmis televizijos ir radi­ jo laidomis, transliuojant akci­ jos šaukinius įvairiose radijo stotyse.

svarbu būti aktyviu tam, kad bū­ tų išrinkta demokratinė savival­ da. Ji yra svarbi demokratijos re­ žimo sudedamoji dalis.

Kodėl svarbu balsuoti rinkimuose ?

Lietuvos Respublikos Seimas 2000-uosius paskelbė Jaunimo metais, tuo pareikšdamas valsty­ bės norą daugiau dėmesio skirti jaunimui. Tai galėtų tapti stimu­ lu jaunimo politinio ir pilietinio aktyvumo ugdymui.

Tačiau politikai galėtų žerti ne rinkiminius pažadus. “Jaunimas būtų gerokai labiau sudomintas partijomis, jei jos ne tik kalbėtų apie jaunimo problemas, bet ir jas spręstų”, - teigė Raminta Štuikytė. Tada jaunimas supras­ tų, kad dalyvaujant vietos savi­ valdos atstovaujamų organų rin­ kimuose realiai galima siekti, jog būtų atstovaujama jaunų žmonių interesams: gerinamos švietimo ir aukštojo mokslo sąlygos, ska­ tinamas jaunimo legalus įdarbi­ nimas, sudaromos palankios būsto įsigijimo sąlygos.

Neaišku, kiek žmonių ši akci­ ja paskatins dalyvauti rinkimuo­ se. Rezultatai bus matomi po ak­ cijos ir rinkimų.

“Tikiu, kad į rinkimus ateis daugiau jaunuolių nei iki šiol”, sakė projekto vadovė.

Nei 1995, nei 1997 metų Savi­ valdybių tarybų rinkimuose jau­ nimas nesudarė aktyvios elekto­ rato dalies. Tai lėmė ne tik socializacijos trūkumas ar žemas poli­ tinės kultūros bei jaunimo infor­ mavimo lygis. Šio projekto vado­ vė Raminta Štuikytė sakė, kad sunku vienareikšmiai apibrėžti, kodėl studentai ar ne studentai neina į rinkimus. Tai lemia ir ug­ dymas, ir socialinė situacija, ir in­ formacija ar jos trūkumas, ir nu­ sivylimas mažu realiu dėmesiu jaunimo problemoms”. Deja, di­ džiajai daliai jaunimo trūksta ne tik informacijos: dauguma nema­ no, kad jų balsas gali nulemti rin­ kimų rezultatus arba iš viso neti­ ki, jog naujai išrinkta savivaldy­ bės taryba gali ką nors pakeisti jų gyvenime.

Rinkimo teisę turi kiekvienas LR pilietis, sulaukęs 18 m., o bū­ ti išrinktu - sulaukęs 21-erių.

Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad jaunimas iki 29 m. amžiaus yra pats pasyviausias reiškiant sa­ vo nuomonę rinkimuose. Todėl

Atėjusių į rinkimus jaunuolių padaugės

Ugnė NAUJOKA1TYTĖ

8

Universitas Vilnensis

2000 m. kovas

AR IŠLIKS VU PROFILAKTORIUMAS?

Ką mano studentai?

Vasario 3 d. Vilniaus universiteto Senato posėdyje nuspręsta reorganizuoti VU Sanatorinį profilaktoriumą į viešąją įstaigą.

VU sanatorinis profilaktoriu­ mas - vienintelė tokios specifikos įstaiga Lietuvoje, galinti padėti turintiems sveikatos problemų VU studentams ir darbuotojams.

Kovo 5 d. jam sukako 25 metai.

Studentų vadinamas “profilaku”, sanatorinis profilaktoriumas garsėja kaip vieta, kurioje galima surasti trokštamą ramybe ir vie­ natvę, jei pervargstama nuo šur­ muliuojančio bendrabučio, atsi­ gauti, pasigydyti po sunkios sesi­ jos, susipažinti su linksmais žmo­ nėmis. Iki šiol ten pakliūti galėjo visi norintys ir turintys šiek tiek pinigėlių.

Klysta tie, kurie mano profi­ laktoriumą esant dažnai alkoho­ lį vartojančių susibūrimo vieta.

Ten apsistoję geria nei daugiau, nei mažiau už studentų mieste­ liuose - “Čiurlionkėje”, “Niujor­ ke” - gyvenančius. Tačiau bendra­ bučiuose niekas nesirūpina stu­ dentų sveikata taip, kaip “profilake”. Studentas, nusprendęs ten praleisti 18 dienų (vieną kaden­ ciją), maitinamas du kartus per dieną, jis gali lankytis masažuo­ se, nemokamai taisytis dantis.

Profilaktoriumas informaciniuo­ se skelbimuose teigia gydąs vita­ mininiais kokteiliais, homeopati­ niais vaistais. Yra siūloma mik­

robangų rezonansinė terapija (!), vandens gydykla, sauna, muzikos terapija, įvairios paslaugos (kineziterapija ir pan.). Tai siūloma ir VU darbuotojams.

Pinigų nėra Profilaktoriumui atėjo liūdni laikai. Kainos už “malonų perso­ nalo aptarnavimą”, fizioterapiją, kitas paslaugas yra per žemos.

Gaunamų lėšų iš studentų, VU darbuotojų neužtenka. Realiai viena studento kadencija kainuo­ ja apie 436 Lt (kelialapio kaina).

Iš jų studentas sumoka 130 Lt, VU - apie 306 Lt. Bet kai aukš­ tosios mokyklos biudžete švilpau­ ja vėjai, ji nebegali skirti asigna­ vimų.

“Profilaktoriumą reorgani­ zuoti nuspręsta dėl finansų trū­ kumo”, - sakė vyr. gydytoja R. Jurkonienė, atsakinga už įstaigos reorganizavimą. Pasak jos, gydy­ mo įstaigai išlaikyti reikalingi ma­ žiausiai 400 tūkst. Lt vieneriems metams. Jei būtų perkama apa­ ratūra, vaistai, tuomet reikėtų apie 500 tūkst. Lt. 2000 metams VU profilakto­ riumui vasario 3 d. Senato posė­ džio nutarimu skirta iš viso 75 672 Lt. Tai tik maždaug penkta­ dalis įstaigos funkcionavimui rei­

kalingos sumos. Likusią dalį tu­ ri padengti studentai arba koks nors filantropas, turintis daug pi­ nigų. Studentai mokėti neturi iš ko. O filantropo funkcijas turė­ tų atlikti miesto savivaldybė ar­ ba Sveikatos apsaugos ministe­ rija. Bet jų pinigų maišas ne ką pilnesnis. Ekonomikos krizė ver­ čia mažinti lėšas, skiriamas švie­ timui. Ne be Vyriausybės “pagal­ bos” kai kuriose aukštosiose mo­ kyklose išjungiamas šildymas. Šie faktoriai lemia ir profilakto­ riumo likimą. O jis nelinksmas.

Lėšų vegetuoti skirta tik iki ko­ vo 31 d.

Kas po to?

“Dabartinėje ekonominėje situacijoje sunku finansuoti profilaktoriumą”, - teigė Lietu­ vos studentų sąjungos vicepre­ zidentas socialiniams akademi­ niams reikalams Paulius Jan­ kauskas. Tačiau yra pasiūlytos kelios galimybės. 1999 m. gruo­ džio 1 d. vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo Sveikatos ap­ saugos viceministras, VU Stu­ dentų atstovybės, LSS, profilak­ toriumo atstovai, buvo nuspręs­ ta taisyti susidariusią padėtį, t. y. keisti profilaktoriumo profi­ lį. Planuojama įstaiga bus ne pelno siekianti organizacija, ku­

rios steigėjai - VU, Sveikatos apsaugos ministerija ir Studen­ tų atstovybė. Arba, kaip teigė P. Jankauskas, “susivienijusios Vilniaus aukštųjų mokyklų stu­ dentų savivaldos kurs modelį, išsaugosiantį profilaktoriumą.

O gal bus parengta studentų sveikatos stiprinimo programa visai šaliai, ir joje bus numaty­ tas profilaktoriumo finansavi­ mas”.

Išsaugoti profilaktoriumą stengiamasi O ką eiliniam studentui reikš “reorganizavimas”? Kils kai­ nos? Universiteto atstovybėse bus skirstomi kelialapiai, ku­ riuos gaus tik išrinktieji? Klau­ simų nemažai. Aiškių atsakymų - dar mažiau. Vyr. gydytoja R. Jurkonienė sakė, kad pa­ prastiems studentams niekas nesikeis. Gal bus sunkiau į “profilaką” patekti, nes 30 vietų bū­ tų skiriama VU kaip steigėjui.

“Mes siūlom, kad kelialapius platintų Studentų atstovybė”, teigė vyriausioji gydytoja.

Išsaugoti profilaktoriumą stengiasi ir VU, ir VUSA, ir Vy­ riausybė. Tik niekaip negali rasti reikiamų pinigų, nes biudžete jų nėra. Tačiau niekas neabejoja, kad ši įstaiga reikalinga.

Profilaktoriumo reikia. Kai ruošiamasi jį keisti ir nežino­ mas ateities vaizdas, studen­ tams nebesvarbu, kad maistas čia galėtų būti įvairesnis. Nebepiktina ir budinčiųjų niurzgėji­ mai dėl “per garsios muzikos”.

Nesvarbu net šaltis dėl prastai užkamšytų langų. Filologijos fa­ kulteto studentė Ingrida sakė, kad “studentai užprotestuotų, jei profilaktoriumą uždarytų”.

O jei reiktų mokėti daugiau nei 130 Lt? “Padidinus kainas, studentai tiesiog neitų ten gyven­ ti”, - teigė Ingrida.

Uždarius tokią specializuo­ tą įstaigą, studentai negalėtų gydytis pigiau, nebeliktų kam rūpintis studentų sveikata.

Anot vyr. gydytojos R. Jurkonienės, profilaktoriumas reika­ lingas, nes studentų sveikatos rodikliai labai prasti. Ji sakė, kad dabar į VU įstoja apie 80 proc. sergančių jaunuolių. Kad profilaktoriumo uždaryti nega­ lima, rodo ir statistika. Kasdien rūko apie 65 proc. VU Istori­ jos fakulteto studentų, kartą per savaitę alkoholį vartoja 39 proc. Ekonomikos fakulteto studentų. Taigi. Reikia saugoti studentų sveikatą, jei patys to padaryti nesugeba. “Profilak­ toriumas pagelbėja nors mažai daliai studentų”, - sakė P. Jan­ kauskas.

Ugnė NAUJOKAITYTĖ

<_____ * itose aukštosiose mokyklose

STUDENTIŠKOS STUDENTŲ MENO DIENOS “Studentų meno dienos - puiki dirva puoselėti pirmuosius savitus kūrybos daigus, - aptardamas Vil­ niaus dailės akademijoje (VDA) pasibaigusias meno dienas stu­ dentams priminė dailininkas Ri­ čardas Vaitiekūnas. - Pedagogika naudinga mokymui, bet ne menui Jūsų pačių reikalas, kas iš jūsų iš­ eis”. Kasmetė Studentų meno die­ nų (SMD) savaite pasibaigė vasa­ rio 25 dieną. Pirmą kartą organi­ zatorės - IV kurso menotyros spe­ cialybės studentės - paskelbė ren­ ginio temą: R. Engelso “Materi­ jos teorija”. Buvo tikimasi, kad tai privers studentus racionaliau pa­ žvelgti į kūrybos procesą. Netrū­ ko temos interpretacijų, tačiau dailės kritikas Alfonsas Andriuš­ kevičius pasigedo darbų, susijusių su temos sufleruotomis socialinė­ mis problemomis.

Išsiplėtė SMD dalyvių ratas.

Parodose, akcijose dalyvavo sve­ čiai iš kitų universitetų bei iš už­ sienio - Gdansko dailės akademi­ jos - atvykę jaunuoliai. Vertinimo komisijos narys Linas Katinas džiūgavo: “Užtenka tų darželių! ” Entuziastingas Vilniaus universi­ teto, Lietuvos muzikos akademi­ jos, Kauno dailės instituto, Vy­ tauto Didžiojo universiteto stu­ dentų dalyvavimas parodė, kad kuriančių žmonių yra ne tik Dai­ lės akademijoje. Atrodo, SMD gali išaugti į visos Lietuvos stu­ dentų meno dienas. Didžiąją da­ lį populiariausių renginių - akci­ jų - “užgrobė” svečiai: muzikavo, rodė videoprojekcijas, šoko sau­ sakimšoje VDA gotikinėje salė­ je. Keisčiausiose patalpose prausykloje, koridoriuose buvo piešiama ant kūno, ant grindų,

Garbėsprof. K. Varnelis apdovanoja Simą Dūdą už SMD sukurtą kompoziciją

degamos žvakės. Ekspozicija šie­ met vyko net keturiose vietose: dvejuose VDA rūmuose, galeri­ joje “Akademija” bei ką tik atsi­ dariusioje “Maironio 3” galerijo­ je. Tačiau dalyvių skaičius gero­ kai sumažėjo, o kai kurie darbai kėlė įtarimą dėl to, kad buvo su­ kurti pagal studentišką įprotį: li­ kus 3 dienoms iki renginio.

Pats renginio (ne)pasisekimas iliustravo organizatorių paskelb­ tos temos teiginį apie grūdą, ku­ ris turi numirti, kad iš jo išaugtų daigas. Akivaizdžiai mirštanti “dailiokų” iniciatyva dalyvauti meno dienose privertė organiza­ tores ieškoti kitų aukštųjų mo­ kyklų pagalbos. Šis kelias pasiro­ dė visiškai sėkmingas ir gali būti, kad kitais metais renginys atgims sukdamas būtent šia linkme.

Solveigos Jankauskaitės kūri­ nys - įrėmintas ir juodu kaspinė­ liu perrištas tekstas “Savo kūry­ bą paaukojau labdarai”, atsklei­ dė pavojingą tendenciją: mažėja atstumas tarp idėjos ir jos reali­ zavimo. A Andriuškevičius įspė­ jo, kad nuomonė, gyvuojanti pub­ likoje, esą naujojo meno kūriniai gimsta lengvai, grėsmingai smel­ kiasi ir į menininkų darbus. Pa­ sak jo, ši nuomonė visiškai klai­ dinga. Vertinimo komisijos pirmi­ ninkas Vladimiras Tarasovas jam pritarė: “Menas yra žaidimas. Bet ne kiekvienas žaidimas yra me­ nas. Profesionalai žino, kad žais­ ti reikia atsargiai. Jūs turite būti profesionalai”.

Taigi SMD laureatais tapo šva­ riausi, turiniu ir forma vientisiausi kūriniai: skulptūros studento Kęs­ to Svirnelio “Linija” žydrame ek­ rane, tekstilę studijuojančios Lau­ ros Grabštienės “Kilimėlio ko­ joms” su ant jo susirangiusią mer­ gina fotoprojckcija palei duris. Stu­ dentė Milda Žvirblytė meninėje

Šokių trupė “Fabrikas Nr. 6” spektaklyje “Oranžinis”

akcijoje deklaravo, kad, nepaisant naujų šiuolaikinių meno išraiškos formų, tapyba vis dar gyva. Tą pa­ čią temą vystė skulptūros studen­ tė Bernadeta Lėvulytė kūrinyje “Akivaizdu”: žodis aklųjų raštu už­ rašytas ant metalinio natų stovo.

Visiems laimėtojams suteikta ga­ limybė kurį laiką studijuoti Pary­ žiaus ir Štutgarto meno akademi­ jose. Piniginė K Varnelio premija atiteko Simui Dūdai, kuris tiesiog ant buvusios spaustuvės kolonų iš­ audė didžiulį virvių voratinklį. Įtei­ kiant padėkos dovanas kitiems ryš­ kiems autoriams, svečias iš Gdans­ ko Romanas Pnevskis demonstra­ tyviai atsisakė priimti prizus. Jis tei­ gė kuriąs ne dėl konkursų ir dova­ nų. Tuo tarpu A Andriuškevičius pabrėžė, kad mūsiškiai galėjo iš jo pasimokyti, ką reiškia rimtai ir kruopščiai dirbti, neteikiant reikš­ mės tam, kur tavasis darbas bus ro­ domas.

Pirmąkart po daugelio metų atgaivinta mokslinė konferencija, teorinė SMD dalis. Pranešimus meno istorijos, teorijos temomis

skaitė studentai net iš penkių aukštųjų mokyklų.

Paskutiniąją renginio dieną vyko aptarimas, kuriame organi­ zatoriai, vertinimo komisijos na­ riai bei dalyviai nešykštėjo kriti­ kos ir patarimų vieni kitiems ir svarstė, kaip ateityje geriau or­ ganizuoti panašius renginius.

Svečias iš Vokietijos, Štutgar­ to meno akademijos rektorius Paulas Owe Dreyeris susižavėjo atvira kolegų diskusija apie pasi­ baigusias meno dienas: “Man pa­ tinka ši simpatinga atmosfera, kurioje bandote kalbėti apie ren­ ginį. Vakarų Europoje nėra tokių tradicijų. Ten viskas galima, tik svarbu, kad patiktų. O ta laisvė darosi pavojinga menui”. Puose­ lėjant draugiškus ryšius su kole­ gomis vokiečiais bei dėkojant už nemažą paramą Paului Owei Drayeriui tą vakarą buvo suteik­ tas Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas.

Gintarė KAVALŪNAITĖ Karinos Simonson nuotr.

Universitas Vilnensis

2000 m. kovas

Pavasario peizažas v Žvilgsnis.

Nuo kalno rieda kamuolys,

patekęs / nesvarumo būseną.

Jam vaikas bėga iš paskos nuosavybės jėga jį varo.

Finale - tekšt kamuolys j vandenį, raudonas toks, - j upę.

Mintys vaikigalį įmeta paskui.

3et vaikas nekrinta.

9

Ar reikalinga matematika gamtininkui • Matematika. Daugeliui GMF (ir ne tik) studentų šis žodis sukelia nemalonių asociacijų, primindamas tiek mokykliniame suole prasnaustas matematikos pamokas, tiek Universitete kal­ tas diferencialines lygtis, funkcijas, apibrėžimus, teoremas etc. Nelinkusiam į tiksliuosius mokslus visa ši skaičių (“paukščių”) kalba yra nesuprantama, nuobodi ir nereikalinga. Tačiau egzaminas dalykas rimtas, ir jį išlaikyti vis dėlto reikia.

Aukštosios matematikos kursą GMF dėsto doc. G. Puriuškis. Dėstytojas skaito paskaitas ir ve­ da seminarus rudens semestre I kurso biologijos ir geologijos specialybių studentams. Gabiesiems studentams pažymys parašomas iš anksto, tačiau dauguma laiko egzaminą. Paprastai pusei kurso išlaikyti egzaminą pasiseka tik iš antro ar trečio karto. Ir lieka keletas “amžinųjų ” skolininkų, ne­ betekusių vilties gauti parašą. Tad nusprendžiau pasidomėti, ką gamtininkai mano apie matema­ tikos reikalingumą ir iš kur kyla nepasitenkinimas tiek matematika, tiek dėstytoju?

5u stoja ir galvą nulenkia

Frieš plaukiantį raudoną kamuolį.

Taip ilgesingai kamuolį nulydi upe.

Radijas groja maršą,

o už valandos vėl pradeda snigti.

Tai mažo vaiko problema.

Jolanta FAŽŪSYTĖ

Docento K. Beito nuomonė - Jūs dėstote antrakursiams

biologams biometriją, kur vėl susiduriama su skaičiavimais.

Ar neišlenda yla iš maišo - stu­

dentų matematinių žinių trūku­

mas?

- Biometrija - taikomoji ma­ tematika. Pagal dabartinę pro­ gramą studentai mokomi taiky­ ti teorines žinias praktikoje, kur nereikia būti geru matematiku.

Anksčiau pagrindinys dėmesys buvo teikiamas sausai teorijai, formulių išvedimui, tačiau bio­ logui tai nereikalinga. Turiu pa­ brėžti, jog nesigaudantiems ma­ tematikoje sunkiau sekasi ir biometrija. Beje, reikia atmin­ ti, kad visus gamtos procesus ga­ lima aprašyti matematiškai, pvz., cheminės kinetikos lygtys puikiausiai tinka populiacijų ki­ timams skaičiuoti.

- Kur šiuolaikinėje biologijo­ je taikoma matematika?

- Yra 3 tiesiogiai su matema­ tika susijusios sritys. Statistiniai skaičiavimai - paprasčiausias grafikų braižymas, vidurkių, ko­ reliacijos, regresijos apskaičia­ vimas. Modeliavime plačiai naudojami kompiuteriai. Jie padeda susiaurinti skaičiavimų sritį, apdoroti duomenis. Tačiau be elementarių matematikos ži­ nių modeliavimas bus tik pa­ veiksliukų žiūrėjimas, nesuvo­ kiant prasmės. Ir paskutinėje srityje - vykdant eksperimen­ tus - kompiuteris naudojamas kaip įrankis. Tai vadinasi ekspe­ rimento automatizacija. Ma­ tuoja, skaičiuoja ir stebi proce­ soriai. Telieka tik pritaikyti praktiškai. Pvz., nuvedus elek­ trodus nuo kokios nors dumblio ląstelės prie kompiuterio, auto­ matiškai fiksuojami tos ląstelės parodymai, o tai labai paleng­ vina darbą.

Matematifos taikymas moksliniuose biologijos straipsniuose Be skaičių Tiksu skaičiais Su elementaria Rimta statistika statistika* 1900 ~80 ~15 ~5 1970 ~25 ~15 ~30 ~30 1990 ~5 ~45 ~45 ~5 * Elementari statistika-vidurkių, dispersijos, min, max skaičiavimai

Parengta pagal žurnalą “The American Naturalist”

Klausimai studentui: - Kokia Jūsų nuomonė apie doc. G. Puriuškį kaip dėstytoją? Ar matematikos egzaminas vertinamas objektyviai? Ar reikalingi GMF dėstomi matematiniai dalykai tolesnėse studijose?

©

®

- Apie šią “mielą” discipliną galėčiau kalbėti ilgai. Aš išlaikiau matematikos egzaminą iš trečio karto, todėl reiškiu didelę užuojautą tiems, kurie tebeturi skolą. Beviltiška situacija, kai ant tavęs “užsisėda” ir neišlaikai egzamino. Jeigu žmogus neišlaiko egzamino pirmą kartą, tuo sunkiau iš­ laikyti jį vėliau, kai su matematika nebetenka su­ sidurti. Dėstytojas gi turėtų būti suinteresuotas pa­ dėti studentui, o ne jį smukdyti. Manau, jog ob­ jektyvu būtų leisti traukti patiems studentams te­ mą egzamino metu. Dabar pats dėstytojas savo nuožiūra skirsto temas. Taigi, jei esi jo mėgiamas (o tokių yra kiekviename kurse), gali net pats pa­ sirinkti, o jei nesi - vargas tau.

Labai norėčiau, kad gerb. dėstytojas pamatytų arba greičiau suvoktų, kaip paniškai visi bijo jo egzamino. Tai ne dėstomo dalyko, bet paties dės­ tytojo baimė. Aš manau, kad studentas turi gerb­ ti dėstytoją, o ne jo nekęsti.

Matematika yra sunkus dalykas, ir jį reikia rim­ tai mokytis, bet gal ne taip skausmingai.

Asmuo, nepanorėjęs skelbti savo pavardės

- Dėstytojas visiškai neobjektyvus. Susidaro apie studentą nuomonę ne tik pagal tai, kaip šis supran­ ta matematiką, bet ir kaip elgiasi per paskaitas.

Ką nors ne taip pasakęs gali lengvai tapti jo auka.

Vertina ne rezultatą, bet procesą. Svarbu, kiek lai­ ko tu mokaisi, o ne kiek moki. Kaip galima kalbėti apie objektyvumą, jei gerb. G. Puriuškis klausimus per egzaminą parenka savo nuožiūra, mėgiamiems studentams skirdamas lengvesnius.

Dėstytojo G. Puriuškio elgesio niekaip negaliu toleruoti. Per paskaitas kalba su studentais gatvės žargonu, nesirinkdamas žodžių. Gąsdina, išjuokia, tiesiog psichologiškai žlugdo studentus. Manau, panaudotų netgi fizinę jėgą, nes yra pernelyg ner­ vingas. Per paskaitas (mano laikais seminarų ne­ buvo) bijoma ateiti prie lentos. Kai kurie net gud­ rybių griebdavosi (apsivyniodavo tvarsčiais pirš­ tus!), kad išvengtų pažeminimo visų akivaizdoje.

Be to, doc. G. Puriuškis į paskaitas ateidavo nepa­ sirengęs, spręsdavo uždavinius, kuriuose pats su­ sipainiodavo. Tai kaip mes, ne matematikai, pas­ kui turime suprasti? O per egzaminą gaudavome panašių uždavinukų - be atsakymų...

Matematika yra šiek tiek reikalinga. Tačiau tu­ rėtų būti dėstoma kitokia medžiaga. Mes, geolo­ gai, daugiausiai mokomės skaičiuoti integralus, su kuriais vėliau beveik nesusiduriame.

Ingrida Kazlauskaitė, geologijos specialybė, IV kursas (išlaikiusi egzaminą)

- Dėstytojas G. Puriuškis nesugeba įžvelgti stu­ dento sugebėjimų. Labai neobjektyvus - pažymiai neatitinka žinių. Ir su studentais galėtų elgtis kaip su žmonėmis, o ne kaip su mokslo priešais. Mes, pirmakursiai, dar neapsipratę su Universiteto tvarka, esame lengviau pažeidžiami. Todėl kai stengiesi, mokaisi, o dėstytojas (ne tik gerb. G. Pu­ riuškis) aprėkia ir išvadina žiopliu ir tinginiu, tie­ siog užmuša norą studijuoti.

O matematikos, žinoma, labai reikia.

Rolandas Valatkevičius, biologijos specialybė, I kursas (turi 10, be egzamino)

©

- Blogai, kad dėstytojas atsižvelgia į tai, iš ko­ kios mokyklos esi atėjęs ir koks mokytojas tau dės­ tė. Iš anksto susidaro apie tave nuomonę.

Su tais, kurie gerai mokosi, dėstytojas bendrauja kitaip nei su blogai besimokančiais. Jis nori, kad studentas mokėtų. Manau, kad tai yra normalu.

Akacija Puplaiškaitė Parengė Nerijus ZABLECKIS

Docentas G. Puriuškis:

“Jokių pretenzijų studentams neturiu”

Interviu su doc. G. Puriuškiu

skaitykite

10 psl.

10

Universitas Vilncnsis

Docentas G. Puriuškis:

“Jokių pretenzijų studentams neturiu” - Daugeliui GMF studentų nelabai sekasi matematika. KaipJūs manote, kas kaltas dėl studentų nemokėjimo skaičiuoti - blogas parengimas mokyk­ loje ar paprasčiausias tingėjimas, ne­ noras išmokti?

- O komisijos studentai nebandė kviestis?

- Nesąmonė, kad nesiseka. Dau­ gumai sekasi, ir net labai gerai. Gam­ tininkai nėra blogi matematikai. Ly­ ginant su Matematikos fakultetu, kur apie 40 proc. studentų perlaiko ma­ tematikos dalykų egzaminus, GMF atrodo žymiai pažangesnis. Be to, šiemet net ketvirtadalis biologijos specialybės pirmakursių gavo devin­ tukus dešimtukus. 90 proc. studentų išlaiko egzaminą jei ne iš pirmo, tai iš antro ar trečio karto. Būna tokių, kuriems nesiseka. O iš mokyklų at­ eina jaunimo, kuris neturi net ele­ mentariausių matematikos žinių.

- Kodėl, perlaikant egzaminą, ne­ rašote didesnio pažymio kaip 5?

- Ar Jūs dėstote tik GMF?

- Ne. Turiu paskaitų Matemati­ kos ir Chemijos fakultetuose.

- Kokie Jūsų vertinimo kriterijai?

Ui kokias žinias rasote pažymį?

- Uždavinių sprendimas ir teori­ ja. Didelę jtaką turi kontrolinių dar­ bų vertinimas. Jeigu tai pakankamai aukšti balai, dažnai iš jų išvedu egza­ mino pažymį, jeigu sutinka studen­ tas. Taip pat žiūriu, kaip lankomos paskaitos, kaip dalyvaujama semina­ ruose. Jeigu matau, kad žmogus su­ pranta matematiką, gerai sprendžia uždavinius, įvertinu ir be egzamino.

- Ar studentų elgesys per paskaitas ir seminarus turi įtakos egzamino įvertinimui?

- Elgesys? Ne, neturi. Elgiasi visi studentai normaliai. Na, kai kurie j paskaitas nevaikšto. Aš beveik jo­ kių pretenzijų neturiu. Kad jie triukšmautų ar ką? Čia gi ne vaikų darželis. Tenka kartais išprašyti lauk, tačiau tai pavieniai atvejai.

- Per egzaminą Jūs neleidžiate traukti klausimų, o pats užduodate juos studentams. Vieniems tenka leng­ vesnės, kitiems - sunkesnės užduotys.

Tai galima laikyti subjektyvumu.

- Aš tikrai neatsirenku studentų, kuriam kokį uždavinį spręsti. Visiš­ kai atsitiktinai skiriu klausimą, už­ davinį ar temą, į kurią turi būti tei­ singai atsakyta. Kai kuriems leidžiu pasirinkti klausimą.

- Kaip Jūs nusprendžiate, kuriam galima pasirinkti, o kuriam - ne?

- Tiesiog nujaučiu, kad tas stu­ dentas nemoka. Šiaip pasirinkimas neturi reikšmės, nes jei aš sulaukiu teisingo atsakymo, toliau duodu klausimų iš visos egzamino medžia­ gos. Patirtis rodo, jog daugybė stu­ dentų nesugeba išmokti tos teorijos.

Duodu vieną klausimą - nemoka, duodu antrą - nemoka. Na, leidžiu tada rinktis klausimą, jeigu žmogus eina jau ne pirmą kartą ir nėra “nachalas”. Bet būna, kad išvis neatsa­ ko. Tokie ir kaltina paskui neobjek­ tyvumu. Yra tokia studentė - atėju­ si tryliktą kartą, iškart paklausė, ka­ da galės ateiti keturioliktą.

- Bet negi neatsibosta?

- Aš jai liepiu patį paprasčiausią uždavinį išspręsti - integralą iš kvad­ ratinės šaknies iš x. Ir nesugeba. Ir visus praėjusius kartus taip buvo.

Kad bent teorinius klausimus iš­ moktų, aš jai pasirašyčiau.

- Mano objektyvumu iki šiol nie­ kas nesiskundė, tai ir komisijos dar nebuvo. Be to, kas su tokiom žiniom išdrįs komisiją kviestis?

- Netiesa. Pasitaiko ir aukštesnių pažymių. Dar šiame semestre para­ šiau keletui studentų geresnius ba­ lus. O gauti aukštesnį įvertinimą iš­ ties sunku. Kaip galima išmokti ma­ tematiką per keletą dienų? Jeigu studentas visiškai žalias, nemoka tai­ kyti teorinių žinių sprendžiant už­ davinius, tai tuo labiau sunku iškal­ ti mintinai visą knygą. Jeigu studen­ tas gerai iškalė teoriją, bet nemoka paprasčiausios formulės pritaikyti, tai parašau bent penketą.

- Studentai, nesuprantantys mate­ matikos, Jūsų bijo. Jie drebėdami ei­ na į seminarus, nes susilaukia aibės patyčių; nedrįsta praverti egzamino durų, nes žino, kad bus paprasčiau­ siai išvyti. Arjūs žinote tai?

- Pastebiu, kad atėjusių į egzami­ ną studentų rankos dreba. Tačiau tai normalu. O kad į seminarus bijo ei­ ti, nežinojau. Man tai naujiena. Stu­ dentai gerai lanko užsiėmimus.

Normaliai su jais bendrauju. Aš gi nesimušu, nesikandžioju. Na, būda­ vo tų pasišaipymų.

- Kodėl neleidžiate studentams per­ laikyti egzamino?

- Pernai neleidau, tačiau viskas buvo suderinta su Universiteto nuo­ statomis. Įstatymai, atrodo, buvo pa­ sikeitę.

- KaipJūs paaiškintumėte tokį da­ lyką, kad perskaitote prieš sesiją pa­ vardes studentų, kurie neišlaikys eg­ zamino?

- Pirmą kartą girdžiu. Visiška ne­ sąmonė. Buvo taip. Studentui liepiau išspręsti elementarią lygtį x-t- 3=5. Jis neišsprendė. Tai aš ir klausiau - kaip tu egzaminą išsilaikysi. Paprastai aš perskaitau sąrašą studentų, kuriems pasirašau iš anksto, jeigu jie sutinka.

- Studentai teigia, kad Jūs tyčioja­ tės iš jų per paskaitas ir seminarus.

Artai tiesa?

- Pasakytum konkrečiai, kuo ma­ ne kaltina, aš atsakyčiau. Reikia žiū­ rėti konkretų atvejį. Tai abstraktus kaltinimas. Tarkim, sėdi dėstytojas ar profesorius susiraukęs, tai negi liepti jam išsišiepti, nes studentai jo bijo? Aišku, esu suklydęs. Dabarti­ nius IV kurso studentus pavadinau debilais, bet gavau įspėjimą iš vado­ vybės ir daugiau to nebedarau. Be to, aš nekeliu didelių reikalavimų studijuojantiems GMF. Pateikiu medžiagą ir vertinu kitaip nei ma­ tematikus. Atsižvelgiu į tai, kad gamtininkams mažiau reikės mate­ matikos. Biologais aš labai paten­ kintas, o geologai blogiau mokosi.

-Jūsų nuomone, ar apskritai ma­ tematika reikalinga gamtininkui?

- Daugumai studentų - ne! Ypač tiems, kurie žada eiti dirbti į mokyk­ las. Paskaitys vadovėlį, mokiniams papasakos - arčia reikia matemati­ kos? O kas dirbs laboratorijose, be skaičiavimo neapsieis. Pagaliau gi gabesni studentai darys mokslinius darbus, kuriems reikalingi matema­ tiniai sugebėjimai.

Kalbino Nerijus ZABLECKIS

Rengėjo pastaba: į dekanatą dėl dėstytojo G. Puriuškio nebuvo kreiptasi. Ma­ nau, studentai nedaro to dėl kelių priežasčių: pirma, “skriaudžiami ” tik nesupran­ tantys matematikos studentai. Jie žino, jog sulauks panašaus atsakymo - mokytis reikia. O be to, kas imsis kaltinti dėstytoją subjektyvumu arpsichologiniu spaudi­ mu ? Komisijos nereikalaujama, nes tada teks atsakinėti ne vienam, o keliems ma­ tematikams. Dėstytojo nesiryžta keisti nė vienas kursas, nes būna tokių studentų, kurie jaučiasi nemoką ir bijo tiesiog “nuo vilko ant meškos užšokti. ”

Vasario 25 d. sukako penkeri metai, kai Jaunųjų geografų klu­ bas (JGK) buvo įregistruotas VU senate. JGK - pelno nesiekianti vi­ suomeninė organizacija, kurios pagrindiniai tikslai yra skatinti jaunųjų geografų mokslinę veik­ lą, plėsti jų akiratį bei plėtoti ry­ šius su panašaus pobūdžio orga­ nizacijomis užsienyje.

Balandžio 7 d. vyks kasmetė, jau VI Jaunųjų geografų konferencij a, kurios tema šįsyk - “Žmo­ gus ir aplinka”. Ketinama neap­ siriboti vien studentų geografų pranešimais - taip pat būtų įdomu išklausyti ir kitų specialybių stu­ dentų darbus. Konferencijoje apie savo veiklą pasakos ir kiti gamtininkų klubai. Kviečiame da­ lyvauti dėstytojus ir studentus.

JGK nariai aktyviai dalyvauja EGEA (European Geography Assorzarion) veikloje. Šios tarptau­ tinės organizacijos tikslas - skatin­ ti, remti ir vystyti Europos jaunų­ jų geografų veiklą kultūros, švie­ timo, mokslo ir profesinėje srity­ se. Kiekvienais metais organizuo­ jamas kongresas vienoje iš EGEA valstybių. Be to, EGEA suskirsty­ ta j regionus, kuriuose taip pat kasmet vyksta konferencijos. VU JGK priklauso Šiaurės valstybių regionui. Šiemet balandžio 26 d.

2000 m. kovas

JAUNŲJŲ GEOGRAFŲ KLUBAS ŠVENČIA PENKMETI

Jaunieji geografai. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės Raimundas Žukovskis.

Nuotr. iš asm. albumo

Dzūkijos nacionalinio parko šir­ dyje - Marcinkonyse - lauksime svečių iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir kitų Šiaurės regiono valstybių. Šiuo metu klubas neapsiriboja vien tik moksline veikla. Jaunieji geografai dalyvauja pažintinėse išvykose po įvairius Lietuvos kam­ pelius (Pučkorių atodangą, Mar­ cinkonis, Čepkelius, Cirkliškes, Švenčionis) ir užsienį. Artimiau­

siu metu planuojama išvyka po Šiaurės Lietuvą.

Informacijos apie JGK ieško­ kite internete: http.Hwww.geo.lt Į iskl

JAUNŲJŲ GEOGRAFŲ VIEŠNAGĖ SANKT PETERBURGE

jai. Šeimininkai parodė delegaci­ jai įvairias Sankt Peterburgo įžy­ mybes: Ermitažą, Marinų teatrą, Petropavlovsko tvirtovę, Isakijaus ir Kazanės soborus. Nepamirštas liko ir vakarinis studentų gyveni­ mas - apsilankėme viename iš po­ puliariausių jaunimo klubų “Money-Honey”.

Kelionė būtų ne kelionė, jei ne­ atsitiktų kas nors neįprasta. Taigi paskutinę dieną turėjome nema­ lonumų su milicija. Pažeidėme migracijos taisykles - po trijų die­ nų viešnagės turėjome užsiregist­ ruoti, tačiau to nepadarėme. Ta­ čiau viskas baigėsi gerai, atsipirkome tik išgąsčiu. Į Lietuvą grį­ žome sveiki ir laimingi. Draugys­ tei pratęsti peterburgiečius pa­ kvietėme į Lietuvoje vyksiantį Jaunųjų geografų regioninį kon­ gresą.

rologijos universitete Sankt Peterburge. Ry­ šiai tarp Vilniaus uni­ versiteto jaunųjų ge­ ografų ir rusų buvo užmegzti pernai Esti­ joje, kur vyko Šiaurės šalių regioninis kon­ gresas. VU geografai supažindino šeiminin­ kus su hidrometeoro­ logijos mokslo vysty­ Prie Petro I paminklo musi Lietuvoje, ap­ Nuotr. iš asm. albumo lankė Rusijos geogra­ Sausio 27-31 d. Jaunųjų geog­ fų draugiją ir Hidrometeorologi­ rafų klubo atstovai viešėjo Rusijos jos universitetą. Tokio pobūdžio kultūros sostinėje Sankt Peterbur­ aukštoji mokykla yra unikali, ji pri­ ge. Juos pakvietė Europos jaunų­ pažįstama ne tik Europoje, bet ir jų geografų asociacijos vietinis sky­ kitose šalyse, priklausančiose Pa­ rius, įsikūręs Rusijos hidrometeosaulio meteorologijos organizaci-

P.S. Visus dabartinius ir buvu­ sius JGK narius sveikinu su penk­ tuoju gimtadieniu, o pačiam klu­ bui norėčiau palinkėti dar ilgų kles­ tėjimo metų.

Raimundas ŽUKOVSKIS

JGKprezidentas

Rimutis TAMULEVIČIUS

AR STUDENTAS - KONKURUOJANTIS GYVŪNAS? Šiais laikais dažnai vartojamas žodis - konkurencija (konkuruojančios valstybės, įmonės etc.). O ar žmogus

konkuruoja? Ar galime studentą vadinti konkuruojančiu gyvūnu? Ką apie tai mano biologas?

Konkurencija - toks reiškinys, kai du ar daugiau individų vartoja, ten­ kinasi tuo pačiu ribotu ištekliumi, pvz., maistu, teritorija. Čia ir prasi­ deda konkurencijos menas. Tačiau ne visi ištekliai yra riboti. Deguonies auditorijose pakanka visiems, o vie­ tos kartais ir pritrūksta. Tada pra­ dedama konkuruoti - net iki mušty­ nių galima prieiti. Varžytis galima ir netiesiogiai - pavydėti geresnio pa­ žymio kursiokui. Konkurencija lyg ir užslėpta. Dabar gaudamas aukš­ tesnį įvertinimą, draugas ateityje tu­ rės pirmenybę į darbo vietą.

Tarp žmonių paplitusi netiesio­ ginė konkurencija. Jeigu žmonės bū­ tų vienodų gabumų, tai ir rungtis bū­ tų sunkiau. Bet jei gimei mažesnis, vadinasi, tavęs laukia nelengvas gy­ venimas. Tačiau jei individų tanku­ mas mažas, konkurencija gali būti nestipri. Esant nedideliam studen­ tų skaičiui, stipendijas gautų visi, tad niekas ir nesimokytų. Paprastai stu­ dentų būna daug, todėl dažnai susi­ daro “nesveika” konkurencija, stu­ dentai aplinkui mato tiktai konku­ rentus.

Tarp gyvūnų konkurencija regu­ liuoja individų tankį - išlieka stipriau­

si. Kadangi žmogus jVa ne tik biolo­ ginė, bet ir kultūrinė rūšis, tenka “sveiką” konkurenciją pavadinti “ne­ sveika”. Dėl konkurencijos studentų skaičius sumažėja - kiek vietų, tiek ir studentų. Šiuo atveju dėstytojams rei­ kėtų priminti, kad studentas ne tik biologinis individas. Konkurencijos nereikia bijoti, nes ji padeda tobulė­ ti. Mūsų šiuolaikinė visuomenė (ap­ linka) yra konkurencijos proceso re­ zultatas.

Konkurencija taip pat vadiname siekį pavaidinti, pasirodyti prieš sa­ vo ar priešingos lyties atstovus. Spal­ vingos paukščių patinų plunksnos,

giesmės, priešvestuvinis elgesys - tai konkurencijos ir natūralios atrankos rezultatas. Studentai stengiasi pra­ turtinti savo išorę stiliumi, protą - ži­ niomis, dvasią - sugebėjimu bendrau­ ti. Neturėdamas vienų savybių, sten­ giasi kompensuoti jas kitomis. Nevel­ tui sakoma, jog stori žmonės moka bendrauti. Nesistengdamas užglais­ tyti asmenybės spragų, žmogus bus išstumtas iš visuomenės, studentas iš kitų studentų tarpo. Formuojasi grupės, kuriose konkurencijos inten­ syvumas skirtingas. Žmogus renkasi mažesnę konkurenciją. Sakoma: “ne­ šok aukščiau bambos”. Susidaro “moksliukų” ir “tinginių” grupės.

Visuomenėje apie konkurenciją vengiama kalbėti. Kodėl? Sunku at­ sakyti. Gal nenorime pasirodyti egoistai, nors tokie esame, o gal tai per daug sudėtinga ir nesuprasdami šio proceso stengiamės tylėti. Tačiau kad ir kaip ten būtų, tarp studentų konkurencija tikrai egzistuoja...

A. NARBl TAS-B ĮTINĄS Rengėjas Nerijus Zableckis Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius. LT-2009 EI. paštas: GMF Gamtoveja@yahoo.com

C

11

Universitas Vilnensis

2000 m. kovas

Studijos

AR ESAME PATENKINTI STUDIJŲ KOKYBE LR Konstitucija valstybės piliečiams garantuoja nemokamą mokslą. Dabar dalį gerai besimokančių studentųfinansuoja valstybė, kita dalis už studijas privalo susimo­ kėli patys. Daugelis aukštųjų mokyklų studentų, ypač paklojantys didžiulius pinigus už galimybę mokytis, nori gauti ne tik diplomą, bet ir rinkos sąlygas atitinkantį

išsilavinimą. Ar patys studentai atsižvelgia į studijų kokybę ir ar yra ja patenkinti?

Rimantė Misevičiutė (FilĘ neakivaizdinis sk., lietuvių filologija, III k.)

Manau, kad sąlygos studijuo­ ti mano fakultete neblogos. Au­ ditorijos šiltos, šviesios, patogios.

Dėstytojai išsilavinę, dėsto su­ prantamai. Bibliotekoje galima gauti visą mokslams reikalingą li­ teratūrą.

Nemalonią nuostabą kelia tik VU Tarybos nutarimas dėl stu­ dentų neakivaizdininkų egzami­ nų ir įskaitų laikymo tvarkos. Jis griauna neakivaizdinių studijų koncepciją. Studentai nebegali laisvai planuoti savo atsiskaitymų grafiko, o turi taikytis prie neži­ nia kokiu pagrindu sudarytų tai­ syklių, kurios skelbia, kad laikant egzaminą ar įskaitą vėliau nei mė­ nuo po sesijos privaloma mokėti 1,3 arba 0,8 MGL dydžio mokes­

tį. Neprotinga ir nesąžininga taip “sodinti” jaunus žmones, siekian­ čius aukštojo išsilavinimo ir besi­ ruošiančius dirbti tautos labui.

Živilė Vitcikaitė (FilĘ lietuvių filologija, II k.)

Džiaugiuosi, kad Filologijos fakultete yra nemažai entuzias­ tingų ir savo darbą išmanančių žmonių. Gerai, kad Universite­ to auklėtiniai gali studijuoti lais­ vai pasirenkamus dalykus pagal

savo pomėgius ar planuodami savo ateitį ir rinkdamiesi tas dis­ ciplinas, kurių mano, jog prireiks.

Tačiau nemažai VU studentų susiduria su kita problema - tai diplomo pripažinimas, tiksliau, nepripažinimas užsienyje. Ne­ nuostabu, kad taip yra. Teko lan­ kytis moderniose aukštosiose mokyklose - Talino universitete “Concordia” bei Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyk­ los filiale Rygoje. Apie naujau­ sius vadovėlius ir šiuolaikišką techniką, kuria aprūpinti studen­ tai, svajoti neleidžia sunki mūsų šalies ekonominė padėtis. Tačiau yra dar vienas svarbus skirtumas - mūsų dėstytojai vis dar verčia studentus mokytis mintinai, ir di­ džiausias dėmesys sutelktas ne į praktiką, o į teoriją.

Vaida Bielskytė (KF, žurnalistika, II k.)

Studijų kokybe esu paten­ kinta. Mūsų instituto dėstyto­ jai tikrai nuoširdžiai ruošiasi paskaitoms. Ypač atsakingai tai daro specialybės dėstytojai.

Stengiasi pateikti naujausią medžiagą - remiasi naujausiais tyrimais, technologijomis. Pa­ vyzdžiui, jei nėra galimybės gauti naujausią knygą Institu­ to bibliotekai, gaunamas bent

L

nukopijuotas egzempliorius.

Studentų nedaug, dėstytojai vi­ sus pažįsta asmeniškai, todėl, jei reikia, gali ir pakonsultuoti.

Institute tvyro puiki akademi­ nė atmosfera. Labai greitai bus atidaryta nauja kompiuterių klasė - puikios sąlygos mokytis.

Tiesa, reikėtų remontuoti au­ ditorijas, bet tai turbūt jau ne Instituto kompetencijoje.

Milda Ambrozaitytė (Tarptautinio verslo mokykla, II k.)

Mokame nemažus pinigus, todėl dėstytojai stengiasi mums įtikti. Kuratoriai nuolat prime­ na, kad mums dėsto geriausi VU profesoriai. Turbūt tai tie­ sa. Be to, kai kuriuos kursus dėsto specialistai iš užsienio.

Mūsų mokykla palaiko glau­ džius ryšius su Skandinavijos universitetais.

TVMauklėtinius galima są­ lyginai suskirstyti į dvi grupes: turtingų tėvų vaikučius, kurie nori gauti tik diplomą, o žinių jiems nereikia (būti išmestam iš TVM beveik neįmanoma), ir žmones, iš tiesų siekiančius ge­ ro išsilavinimo. Džiaugiuosi,

kad mano tėvai gali leisti man čia studijuoti, o mokytis ar ne - kiekvieno asmeninis reikalas.

Kiekvienam, pasiryžusiam mo­ kytis, sudarytos puikios sąly­ gos. Dėstytojai nevėluoja ir at­ eina pasirengę, neatsisako pa­ aiškinti nesuprantamų dalykų.

Mokomės iš pačių moderniau­ sių vadovėlių, paskutinius už­ sisakėme net iš Amerikos - iš jų studijuoja viso pasaulio stu­ dentai. Deja, visus vadovėlius tenka pirkti patiems. Kainos svyruoja nuo vieno iki kelių šimtų litų. Biblioteka gan pri­ mityvi - joje galima rasti tik ke­ letą knygų, be to, jų neduoda

Gintarė Zavcckaitė (FilosĘ edukologija, MA, I k.)

Manyčiau, kad vienareikš­ miai atsakyti į klausimą apie stu­ dijų kokybę Vilniaus universite­ te neįmanoma. Visų pirma tai priklauso nuo fakulteto ir ten dirbančių bei besimokančių tar­ pusavio santykių. Pasidaro liūd­ na, kai supranti, kad kai kurie dėstytojai dėsto tik tam, kad dėstytų, nelabai suvokdami, kas vyksta aplink juos, tiesiog kar­

toja ne vieną kartą giedotą gies­ melę. Smagu, kad vis daugėja jaunų dėstytojų, kurie sumaniai perduoda savo įgytą patirtį ir ne­ vengia “veltis” į diskusijas su stu­ dentais, neišsisukinėja nuo jiems pateikiamų, kartais netgi kompromituojančių, klausimų.

Jau nebe pirmi metai džiugi­ na tai, kad nemažai dalykų stu­ dentas gali rinktis pats - taip ga­ lima pasirinkti tai, kas šiuo me­ tu yra reikalingiausia. Tačiau tenka pripažinti, kad dauguma dalykų turi tik skambius pavadi­ nimus, o per paskaitas išgirsti tik dalį to, kas buvo nurodyta pro­ gramoje (dažnai dėstytojai net­ gi nepateikia skaitomo kurso programos, tad paskui nežinai, ko gali tikėtis per egzaminą).

Esu įsitikinusi, kad kiekvie­ nas dėstytojas rengiasi paskai­

Eglė Zykutė (KF, bibliotekininkystė, III k.)

Mokausi, galima sakyti, dar jauname fakultete, kur dėstomi ir “jauni”, neseniai Lietuvoje atsiradę mokslai bei studijų kryptys. Norėčiau tikėti, kad tik dėl to mokymo bazė ne visai atitinka tikrąją Lietuvos situa­ ciją ir kad vienas iš fakulteto prioritetų yra jo tobulinimas.

Galimybė naudotis kompiute­ riais ar internetu gan ribota, o ką jau kalbėti apie mūsų, taip skambiai vadinamų būsimų in­ formacijos ir informacinių tech­ nologijų specialistų, “kompiu­ terinį” rengimą. Tai šiuo metu, matyt, yra priskiriama savaran­ kiško darbo valandoms ir palie­ kama patiems studentams. Ki­

ta vertus, bibliotekininkystės specialybė, kurią studijuoju, gy­ vuoja kur kas ilgiau, - jos mo­ kymo bazėje yra sukaupta daug teorinių ir praktikos žinių. Ta­ čiau jos vėlgi yra daugiau tradi­ cinio pobūdžio ir kol kas dar tik

pasiimti ilgiau nei porai savai­ čių. Gerai, kad turime atskiras nuo Ekonomikos fakulteto kompiuterių klases ir galime neribojamai naudotis interne­ tu.

toms (nesvarbu, kaip jos atro­ do studentams, nes dėstytojo norai bei įsitikinimai ir studen­ to poreikiai ne visada sutam­

pa). Įdomesnės ir kokybiškes­ nės paskaitos tų dėstytojų, ku­ rie neapsiriboja vien teorinė­ mis žiniomis, o pateikia ir praktinį jų panaudojimą. Liūd­ na, tačiau tenka pasakyti, kad VU vis dėlto vyrauja sausas akademinis mokymas. Nesu­ prasdami, kur galėtų pritaiky­ ti “sausąsias” žinias, studentai nusirašinėja. Šiuo metu šis

reiškinys vis labiau plinta, o tai nemenkas akmenukas į studi­ jų kokybės daržą.

Baigdama norėčiau retoriš­

kai paklausti: “Ką galima kal­ bėti apie studijų kokybę, kai yra tokių specialybių, kur dau­ giau kaip 50 procentų privalo­ mų dalykų dėsto vienas dėsty­ tojas?

taikosi prie besikeičiančio bib­ liotekų įvaizdžio.

Kalbant apie dėstytojų objek­ tyvumą, manau, kad KARTAIS per egzaminus naudojama kon­ fidencialumo sistema yra teisin­ ga. Nors, be abejo, pasitaiko, kad pažymiai rašomi visiškai “iš lempos” - ar dėl to, kad vienam studentui, dėstytojo manymu.

REIKIA pažymį rašyti vienokį, o kitam - kitokį, vertinant bet ką, tik ne jo žinias. Būna ir tokių at­ vejų, kai dėstytojai, vėluodami į egzaminą valandą ar dvi arba vi­ siškai “pamiršdami” apsilankyti paskaitose, nepagalvoja, kad ne tik jų pačių laikas yra pats svar­ biausias.

Kalbėjosi Aldona JAMONTAITĖ ir Laura BLYNAITĖ Nuotraukos iš asmeninių albumų

12 Z

v

Universitas Vilnensis Tema

2000 m. kovas

J

UNIVERSITETE DAUGĖJA SERGANČIŲ STUDENTŲ Skaisčiai nušvitus pavasario saulei labiau išryškėjo išbalę studentų veidai. Vieni neatsigauna

po žiemos sesijos, kitus kankina kasmetė vitaminų stoka, trečių organizmus nualino siautėjęs gripo virusas. Jaunus žmones vis dar slegia visuomenės nuomonė, kadjei žmogus jaunas, vadi­

nasi - sveikas. Tokia požiūris persekioja ir aukštosiose mokyklose, ir gydymo įstaigose. Tačiau

pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad tai toli gražu ne tiesa.

Kraupūs skaičiai

Kasdien vartoja alkoholį net

Statistikos apie studentų sveikatą nebeliko

pirmakursių sveikatos būklė - ati­

1999 m. Respublikinis visuo­

3,9 proc. istorikų, Medicinos ir

menės sveikatos centras atliko

Filologijos fakultetuose - 1,5

Apie dabartinę VU studentų

kia buvo dabartinių bakalaurų

tyrimus, kuriais buvo siekiama

proc. studentų. Kartą per savai­

sveikatos būklę kalbėti sunku,

sveikata 1996 m. Naivu būtų ti­

nustatyti rizikos veiksnių (rūky­

tę alkoholinius gėrimus geria net

nes statistinių duomenų beveik

kėtis, kad per ketverius metus

mo, alkoholio, narkotikų) papli­

39 proc. ekonomistų, 33,3 proc.

nėra. Anksčiau studentus profi­

studentų sveikata pagerėjo.

timą tarp studentų. Buvo ap­

chemikų ir 31,4 proc. medikų.

laktiškai tikrindavo Pylimo gatvė­

tinkamai 85 proc. ir 84 proc. To­

Studijuoti ateina sergantys jaunuoliai

tampa jaunuoliai, atėję iš viduri­ nių mokyklų. Sveikatos sutrikimai ir toliau kaupiasi. Jų atsiradimą

skatina nesistemingas mokyma­ sis, nereguliari ir nevisavertė mi­

tyba, miego ir judėjimo stoka.

Dažnai savo sveikata susirūpi­

name tik tuomet, kai rimčiau su­

klausta 1280 Vilniaus universi­

Vis labiau plinta ir narkotinių

je esanti poliklinika, tuomet dar

tete besimokančių vaikinų ir

medžiagų vartojimas: Istorijos fa­

vadinta studentų, kuri po 1996 m

1996 m. duomenimis, dau­

kultete -18 proc., Gamtos fakul­

ku pasitikrinus galima išvengti

merginų, kurie studijuoja Che­

buvo perorganizuota į viešąją

giausia pirmakursių sirgo akių li­

tete -11,2 proc. ir Ekonomikos fa­

pačių įvairiausių susirgimų. Sako­

mijos, Gamtos, Medicinos, Filo­

įstaigą. Tais metais į VU įstojo

gomis, taip pat nustatyta nema­

kultete -11,1 proc. studentų.

ma, kad mūsų sveikata - mūsų pa­

logijos, Ekonomikos ir Istorijos

72,5 proc. jaunuolių, kuriems nu­

žai chirurginių susirgimų. Tais

Visi minėti rizikos veiksniai

čių rankose.

statytas vienoks ar kitoks susirgi­

pačiais metais patikrinus ketvir-

P. S. Straipsnio autorė dėkoja VU

Nustatyta, kad daugiausia rū­

skatina studentų sergamumą.

mas. Daugiausiai sergančių - net

takursius paaiškėjo, kad daž­

sanatorinio profilaktoriumo vyr. gy­

ko Istorijos fakulteto studentai

Ypač dažnai jaunuoliai serga šiai

87 proc. - įstojo į Filosofijos fa­

niausiai juos kankino centrinės

dytojai R. Jurkonienei už suteiktą in­

formaciją.

fakultetuose.

- 64,8 proc., Chemijos fakulteto

amžiaus kategorijai nebūdingo­

kultetą. Nedaug skyrėsi Chemi­

nervų sistemos ir virškinamojo

- 59,2 proc., Gamtos - 58,3 proc.

mis širdies ir kraujagyslių ligomis.

jos ir Komunikacijos fakultetų

trakto ligos.

Ant plunksnos smaigalio k.

Laura BLYNAITĖ

J

EILĖ PRIE MOKSLO

Vasario 17 d. Filologijos fa­ kultete buvo galima stebėti įdo­ mų reiškinį - studentų eilę, kuri driekėsi nuo dekanato antrojo aukšto beveik iki pat Sarbievi­ jaus kiemo fontano. Pasirodo, kad nuo šio semestro užsirašyti ar išsibraukti iš pasirenkamojo kurso reikia pas prodekanę doc.

I. Norkaitienę. Tai galima pada­ ryti tik prodekanės darbo valan­ domis: pirmadieniais - nuo 14 iki 16 valandos, ketvirtadieniais nuo 13 iki 15 valandos.

negaluojame. O juk neretai lai­

Vadinasi, nuo semestro pra­ džios (vasario 9 d.) susitvarkyti pasirenkamųjų dalykų reikalams buvo skirtos tik trys dienos. Stu­ dentai, norėdami užsirašyti, tu­ rėjo praleisti paskaitas ar neiti į darbą. Pasisekė tik tiems, kurie nedirba ir tomis dienomis netu­ rėjo paskaitų. Tada, atstovėję ei­ lėje keletą valandų, jie užsirašė arba išsibraukė. Atėjusieji po paskutinės pakeitimų dienos bu­ vo piktai išvaryti ir prigąsdinti skolomis.

Norėtųsi paklausti, kas rūpi Universitetui: ar tik biurokrati­ ja, ar švietimas ir jaunoji karta?

Gražioji filologė

VYRIAUSYBE PRITARĖ JAUNIMO METŲ MINĖJIMO PROGRAMAI Vasario 17 d. Vyriausybė pritarė Jaunimo metų minėjimo pro­ gramai ir pavedė Valstybinei jaunimo reikalų tarybai ją vykdyti.

Jaunimo metų programa siekiama visuomenei pristatyti jaunimo padėtį, idėjas ir iniciatyvas ir skatinti aktyvesnę valstybės veiklą, sprendžiant jaunimo problemas. Šiemet vyks Lietuvos jaunimo organizacijų Jaunimo metų forumas, jaunimo organizacijų infor­ macinės dienos savivaldybėse, jaunimo kūrybos festivalis, jauni­ mo kampanija prieš smurtą, narkotikus ir savižudybes, bus pami­ nėta Europos diena, vyks jaunimo gatvės sporto žaidynės. Taip pat numatoma atlikti parengiamąjį darbą steigiant tarptautinį jau­ nimo centrą, parengti mokymų ir kvalifikacijos kėlimo programą valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams, dirbantiems su jaunimu, rengti konferencijas ir seminarus apie aktualiausias jau­ nimo problemas. Programoje numatyta išanalizuoti ir pateikti pa­ siūlymų dėl galimybių panaudoti privatizavimo fondo ir tarptau­ tinių finansinių institucijų lėšas sprendžiant jaunimo būsto, dar­ bo ir studijų kreditavimo problemas.

Jaunimo metų minėjimo programai vykdyti valstybės biudžete numatyta 130 tūkst. Lt. Savo lėšomis taip pat prisidės renginiuo­ se dalyvaujančios įvairios nevyriausybinės jaunimo organizacijos.

Parengta pagal BNS inform.

Neretai šmirinėju po Univer­ siteto kiemelius, tad tenka pri­ sižiūrėti būtų nebūtų dalykų, vykstančių nuskurdintos nepri­ klausomos Lietuvos negalių iš­ tiktoje Alma Mater. Sakoma, kaip danguje, taip ir ant žemės.

Taigi, visą šalį apėmusios krizės baubas vaidenasi ir pas mus. Ta­ čiau kas nuo to kenčia labiau­ siai? Vaikystėje skaitydavau pa­ sakas apie karalius, kurie, per­ sirengę prastuoliais, keliauda­ vo savo karalystės lankyti.

Kviesčiau ir mūsuose aukštė­ liau sėdinčius pabėgioti mano pramintais takeliais...

Jau prieš Naujuosius sužino­ jome, kad reiks susiveržti dir­ žus. Susiveržėm. Bet, matyt, susiveržėm taip, kad kai ku­ riems net žadą užkando. Arba kokia kita liga ištiko. Antraip kaip paaiškinti faktą, kad sesi­ jos laikotarpiu kai kurių fakul­ tetų katedrose nepavykdavo rasti nė gyvos dvasios? Kan­ trūs prie stumdymų pripratę studentai beldėsi ir dešimtą, ir pirmą, ir ketvirtą valandą. Nie­ ko. Galbūt buvo laikomasi ne­ rašyto susitarimo “jei nemoka, tai ir dirbti nereikia”? Bet ko­ dėl apie tai neinformuojami studentai, kuriems, žinoma, per sesiją būtinai prireikia tai informacijos apie egzaminą, tai dėstytojo telefono? Juolab kad teko girdėti ir apie tokius at­ vejus, kuomet dėstytojai net sutartu laiku ne atvykdavo...

Dar didesnių dyvų prisižiūrė­ jau Filologijos fakultete prasi­ dėjus naujam semestrui. Bėgau vieną dieną pro Filologijos ber­ žą - ogi iki pat akmeninės tvo­ relės studentų eilė nusidrieku­ si! Net aiktelėjau - gal čia ko-

APIE UNIVERSITETO KEISTENYBES kias įskaitas nemokamai dalija ar deficitų laikai sugrįžo? Ne. Pasirodo, visi audiencijos pas gerb. Prodekanę laukia - kad galėtų iš pasirenkamų dalykų sąrašų išsibraukti... Mat tokią naują tvarką patvirtino, jog da­ lykus reikia rinktis labai iš anks­ to, net prieš Kalėdas, o kai pra­ sideda pavasario semestras, pa­ aiškėja, jog bent pusės jų nega­ li lankyti, nes laikas sutampa su privalomųjų dalykų. O termi­ nas, iki kada gali susiderinti grafikus ir išsibraukti iš sąrašų, toks trumpas... Tad ir stovi stu­ dentai, šių “atlaidų” laukdami, ir save, ir dekanato darbuoto­ jus kankindami...

Kai jau pagaliau visi tvarka­ raščius susiderino ir prasidėjo pa­ skaitos, teko savo kailiu patirti, kad kalendorinis pavasaris dar visai nereiškia, jog mėgausimės šiluma - mat taupymo vardan buvo atjungtas šildymas... Tikrai nežinia, kas šitaip bus sutaupyta - ar neteks brangiau mokėti, nuo tokių pokštų sugedus nebe pir­ mos jaunystės šildymo siste­ moms? O ką ir kalbėti apie stu­ dentų ir darbuojų sveikatą? Su tokiom tad niūriom mintelėm ir sėdime auditorijose, smegenis, rankas ir pūsles šaldydami. Be­ lieka prisiminti kadaise iš vieno dėstytojo lūpų girdėtą paguodą, jog palankiausia temperatūra žmogaus smegenų darbui - 4 laipsniai šilumos... Kągi,jeivisai nenušalsime, užaugsime protin­ gi ir, prie žibalinių lempų bei žva­ kių knygelių pasiskaitę (mat ben­

drabutyje kažko dažnokai elek­ tra dinginėti pradėjo), eisime Lietuvos politikos vairo perimti...

Kad ateities kartoms nereikėtų šitokio skurdo Universitete ma­ tyti, kad nereikėtų sukti akių nuo lopytų sulopytų profesoriaus al­ kūnių, kad valstybinės stipendi­ jos užtektų ne tik seminarams būtinai dėstytojo pateiktai me­ džiagai kopijuoti ar vadovėliui pirkti... Galbūt tada ir gyvenimo būdo žurnalais save vadinantys spaudiniai cituos ne ponias, Ge­ dimino pilies fone nusifotografa­ vusias su šeštuoju savo automo­ biliu (gal netrukus ir prie senojo Universiteto bokštų nusipaveiks­ luos - vis dėlto mokslo švento­ vė?..), bet, pavydžiui, modernią auditoriją įrengusį fundatorių ar gabaus jauno mokslininko mece­ natą. Labai norisi tikėti, kad to­ kių laikų sulauksime. Ir labai no­ risi, kad toms viltims peno duotų ir kasdienybė Universitete...

2000 m. kovas

Universitas Vilnensis

13

-------------------------------------------------------------------------------------------------------- Tarptautinių ryšių skyrius informuoja Ši informacija, kurią teikia VU Tarptautinių ryšių skyrius, Mokslo skyrius ir Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami jose dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį arba datą.

INFOR IT-1 Italų kalbos ir kultūros kursai Milano universitete

TRUKMĖ: 2000m. liepos -rugpjūčio mėn.

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Kursai skirti studentams, turintiems italų kalbos pagrindus, ne jaunesniems, kaip 21 metų KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2000 kovo 20 dienos, jei pretenduojate į kursus rugpjūčio mėnesį Dokumentus pateikti Milano universiteto sekretoriatui adresu: Segretaria dei Corsi Internazionali di Lingua e Cultura Italiana; C/o Univesita degli Studi di Milano; Dipartimento di Filologia Moderną; Via Festa dėl Perdono 7-201222 Milano, Italia Tel: 02/58352812- Fax:02/583027778; Fax: 0039.258302778- dokumentų siuntimui e-mail: gargnano@mailserver.unimi.it; http://studenti.unimi.it/foreign/gargnano.hot PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos prašome ieškoti interneto puslapyje aukščiau nurodytu adresu.

Taip pat informacijos italų kalba bei anketų galima gauti VU Tarptautinių ryšių skyriuje. Tel. Pasiteiravimui: 68 70 48 INFOR Krokuva PAVADINIMAS: Vasaros kursai Tarptautiniame kultūros centre (College for New Europe) Krokuvoje TRUKMĖ: 2000 m. birželio 9 - 30 d.

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Kandidatai - jauni mokslininkai ar podiplominių studijų

studentai STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Kurso programa: Gyventojų judėjimas

Centrinėje Europoje - praeitis, dabartis, ateitis.

KREIPIMOSI TERMINAI: 2000 m. kovo 30 d.

REIKALAVIMAI:

Kandidatai turi pateikti: * Užpildytą anketos formą * Prašymą finansinei paramai * Curriculum Vitae * Rašinį (maždaug 600 žodžių apimties) tema: Pagrindinės jūsų šalies migracijos problemos * Motyvacinį laišką * Anglų kalbos žinias įvertinantį pažymėjimą dėstytojo/vadovo rekomendaciją PAPILDOMA INFORMACIJA: Sėkmingai pabaigusiems programą bus įteiktas baigimo pažymėjimas.

Anketas siųsti adresu: International Cultural Centre; Rynek Glowny 25,31-008 Krakow, Poland Išsamesnę informaciją bei anketas galite gauti Mokslo ir studijų departamento Tarptautiniame studijų centre (Žygimantų 9, Vilnius, tel: 62 09 64; http://www.mokslas.lt) arba Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje: Tel.: (48) 12 4218601; Fax.: (48) 12 4218571; e-mail: sekret@mck.krakow.pl http ://www.mck.krakow.pl INFOR - Leonardo PAVADINIMAS: Europos Komisijos XXII Generalinis Direktoratas ir Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondas Lietuvoje kviečia teikti paraiškas 2000-2002m. Leonardo da Vinčio programos projektams TRUKMĖ: Projekto trukmė 1-3 metai STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS:

2000-2002m. Leonardo da Vinčio programos prioritetai: 1. Įdarbinimo skatinimas, 2. Prisitaikymas prie technologijų, investavimas į žmogiškųjų resursų panaudojimą, 3. Naujų technologijų potencialo išnaudojimas, 4. Socialinė integracija, 5. Partnerystė tarp įvairaus lygio profesinio rengimo institucijų (smulkus, vidutinis verslas mokymo įstaiga), 6. Kvalifikacijų skaidrumo skatinimas.

INFORSE1 A TITLE: Uppsala University - Vilnius Scholarship DURATION: One year study at Uppsala University (September-June, 2000/01) TO WHOM IT MAY CONCERN: Students having successfully passed at least twoyears of Bach-

elor degree studies. Master level students are welcome.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: For the students from the Faculties:

History; Philology; Philosophy DEADLINE: April 1, 2000 REQUIREMENTS: The candidates mušt have very good knowledge of either Swedish or Eng-

lish and be prepared to put some efforts on Swedish language.

ADDITIONAL INFORMATION: For the additional information and application forms, please, contact: Raimonda Markevičienė; Office of International Relations, Universiteto 3, Room 41; Tel.: 68 70 49 INFOR US 2 A TITLE: The Law and Society Association, Collaborative Research Networks DURATION: May 25th - 29th, 2000 TO WIIOM IT MAY CONCERN: Scholars from Latin America and Eastern Europe AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: The aim of the CRNs is to facilitate international

research collaboration in seleeted topies that can begin before the Annual Meeting and extend to next year’s meeting in Budapest in July 2001. Topies of CRNs: * Transnational Actors * Judicial Reform and Alternative Dispute Resolution in Context * Constitutional Ethnography * Labor Rights * Citizenship and Immigration * Rače and Identity * Crime, Policing, and Sočiai Capital * Comparative Consumer Bankruptcy and Dėbt Adjustment * Cause Lawyering * Counter-Hegemonic Globalization * Legal Culture of Mediterranean Europe and Latin America * Public Opinion and the Legal and Judicial System DEADLINE: Discussion papers due May Uth, 2000.

REQUIREMENTS: If you wish to participate actively in one of the CRNs you should identify

yourself by sending an email to organizer, with copies to the Program Committee and Executive Office. In the message describe your research interest and how it might fit in the subject of the CRN. Each person participating in a CRNs will be requested to produce a discussion paper for the initial CRN meetings-due 2 weeks prior the meeting (i.e., May llth).

ADDITIONAL INFORMATION: The Association has received a grant to support the participation of a limited number of scholars who otherwise lack sufficient funding to attend. The grant will cover both the meeting of the CRN and Annual Meeting. Individuals who may be eligible for this support should so indicate in their email.

Executive Offices: Hampshire House, University of Massachusetts, Amherst, MA 01003, U.S.A. ph. 413-545-4617 fax 413-545-1640 http://www.lawandsociety.org/ INFORCA1 A TITLE: 53rd International Conference on Educational Exchange “Bienvenue: An Exploration of Cross-Cultural Understanding through International Educational Exchange” DURATION: November 8-11, 2000, Montreal TO WIIOM IT MAY CONCERN: Council’s members and other interested colleagues AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Wide range of subjects related to the topic DEADLINE: Session proposals should be received no later than March 15,2000.

REŲUIREMENTS: ADDITIONAL INFORMATION:

The Council on International Educational Exchange <http://www.ciee.org/conf/montreal/> E-mail: <conference@ciee.org> ; Ph: (212) 822-2625; Fax: (212) 822-2779

KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2000 kovo 27 dienos

Pateikti paraiškas Lietuvos Leonardo da Vinčio fondui REIKALAVIMAI: Paraiškas galima teikti lietuvių kalba, pridedant prie paraiškos išsamią projekto santrauką anglų, vokiečių arba prancūzų kalba PAPILDOMA INFORMACIJA: Dėl išsamesnės informacijos galima kreiptis į Leonardo da Vinčio fondą Lietuvoje: Geležinio Vilko g.12; 2600 Vilnius; tel: 250188,250189, fax:250191, e-mail: leonardo@leonardo.lt, http://www.leonardo.lt/ INFOR TITLE: NorFA scholarships DURATION: Mobility scholarship of 2-12 months at a Nordic institution associated with a

NorFA network.

- Other activities: vary TO WIIOM IT MAY CONCERN: Graduate students, research students, researchers.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Ali scientific fields. Priority isgiven to initiatives of

an interdisciplinary orientation, and fields in which new methodologies are being developed and/or where the national research environments in the Nordic countries are small.

DEADLINE:

* Research training courses in the adjacent areas. Application deadline is 1 May. * A NorFA visiting professorship from a Nordic institution to an institution in the adjacent areas. Application deadline is 1 March. * NorFA workshops, planning meetings and other research training activities. Applications are processed as they are received and may be submitted at any time.

REQUIREMENTS: NorFA does not grant scholarships that overlap with other scholarships.

Scholarships are not normally granted to applicants who have already moved to the host country. In the case of mobility scholarships for you: ger researchers from the adjacent areas (the Baltic statės or northwestern Russia), the applicant is a NorFA network.

ADDITIONALINFORMATION: The mobility scholarship covers travel and living expenses for the recipient and any immediate family. Application forms and further instructions are available on The NorFA home page, http://www.norfa.no, or can be ordered from the NorFA secretariat at Nedre Vollgate 8,0158 Oslo, Norway. Šiaurės šalių Ministrų Taryba, Išganytojo 4, Vilnius. Ibi: 22 22 11.

INFOR FI1 A TITLE: Helsinki Summer School 2000, Organised by the University of Helsinki DURATION: July 24 to August 11, 2000 TO WHOM IT MAY CONCERN: University and college students both from Finland and abroad.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: 26 multidisciplinary courses divided into 5 differ-

ent themes: * The Nordic welfare statė in transition * Baltic Region: Cultures, Societies and Nature * Information Society: Opportunities and Risks * Ethics of the New Millennium * National Images: Continuity and Change The most common number of credits to be admitted is 5(ECTS) per Summer School course.

Side program available.

DEADLINE: The registration fee is only 100 EUR before May 15,2000. The applicants will be notified as soon as the decision has been made, by early June 2000 at the latest. The deadline for scholarship applications is May 31,2000 būt the earlier we receive the application the earlier it will be considered and answered. The deadline for the registrations is June 15,2000.

REQUIREMENTS: The official language of Helsinki Summer School 2000 is English. In a few cases special requirements or recommendations have been given. To obtain the application form, see: http://summerschool.helsinki.fi/general_info.html ADDITIONALINFORMATION: The University of Helsinkiprovides a limited number of schol­ arships for students from poorer countries. The value of the scholarship is applied direetly to the participation fees and is not payable in cash. To avoid the registration fee (100 EUR) the applicants are asked to send an informal request for a scholarship to the Helsinki Summer School 2000 office.

An informal request for a scholarship is to be addressed to: Mr. Tatu Laurila, Project; Manager; e-mail: tatu.laurila@helsinki.fi; fax +358 9191 7301; Contact information: Helsinki Sum­ mer School 2000; P.O. Box 17; FIN-00014 University of Helsinki; E-mail: summerschool2000@helsinki.fi; fax +358 9 191 7301; tel. +358 50 367 1063; http://summerschool.helsinki.fi/alku.html

Univcrsitas Vilnensis

14

C

Tradicijos

J

STUDENTAI IR KAZIUKO MUGĖ

Kaziukas - bene smagiausia Vilniaus miesto šventė, turinti keleto šimtų metų tradiciją. Mugės šurmulyje daug jaunimo. Praeityje šventė turėjo ir apeiginę dalį, kurioje aktyviai dalyvaudavo senojo Universiteto stu­ dentai.

Mugė arba kermošius (šio žo­ džio kilmė vokiška - “Kirchmesse”j - prekyba, lydinti bažnytinę šventę. 1602 m. kanonizavus ka­ ralaitį Kazimierą (1458-1484) šventuoju, jo mirties dieną - ko­ vo 4-ąją - Vilniuje vykdavo labai iškilmingos teatralizuotos proce­ sijos. 1636 metais popiežius Ur­ bonas III šventąjį Kazimierą pa­ skelbė dangiškuoju Lietuvos glo­ bėju ir šv. Stepono bažnyčiai at­ siuntė raudono brokato vėliavą.

Kasmetės paminėjimo iškilmės buvo pratęstos iki aštuonių die­ nų - oktavos. Šventės kulmina­ cija - kovo 4-osios procesija, ei­

2000 m. kovas

davusi nuo Katedros aikštės iki šv. Stepono bažnyčios, kur būda­ vo laikomos šv. Mišios. Dalyviai susiskirstydavo keturiais būriais.

Pirmajame - amatininkai, išsiri­ kiavę su savo cechų vėliavomis.

Stodavo į eiseną griežtai pagal cecho įkūrimo datą; auksakaliai - pirmieji, nes karališkąją privi­ legiją gavo 1495 m. Po amatinin­ kų rikiuodavosi samdomos nak­ tinės miesto sargybos kariai. Ir meistrai, ir kariai - su ginklais, spindinčiais šarvais. Toliau - juodarūbių būrys; tai dvasininkai, Vilniaus vienuolijų broliai, jų

išlaikomų mokyklų auklėtiniai.

Eisenoje dalyvaudavo vyskupai.

Vilniaus kapitulos nariai. Po jų eidavo didikai, apsupti dvariškių, šlėktų, sargybos. Miestelėnams gera proga iš arti pamatyti šio pasaulio galinguosius. Visų nuo­ stabai, išdidžiosios kilmingųjų šeimų damos procesijoje eidavo kukliai apsirengusios. O būta ir tokių atvejų, kai nusižeminimo bei nuolankumo ženklan - baso­ mis per Vilniaus grindinį. Atski­ rą būrį sudarydavo Universiteto studentai, tuomet vadinti akade­ mikais. Eiseną užbaigdavo or­ kestras ir šv. Kazimiero “kariai” -jaunimas, apsirėdęs angelais ir riteriais - tai “dangiškoji” ir “že­ miškoji” šventojo karalaičio pa­ lyda. Rankose jie turėdavo leli­ jų žiedus - garsiųjų Vilniaus ver­ bų prototipus.

Šiandien Kaziuko mugė neįsivaizduojama be verbų

Po šv. Mišių procesija vėl grįž­ davo į Katedros aikštę. Pakeliui sustodavo prie tai dienai pasta­ tytų ir barokiškai prašmatniai iš­ puoštų vartų. Įprastinės jų vie­ tos būdavo netoli Rotušės, šv.

Jonų bažnyčios, įeinant į Kated­ ros aikštę. Čia studentai sakyda­ vo savos kūrybos lotyniškas šventojo šlovinimo oracijas, ro­ dydavo “gyvuosius paveikslus” iš karalaičio pamaldaus gyvenimo. Šventinis renginys užsitęsda­ vo, tad kaipgi čia apsieiti be pre­ kybos skanėstais? Pamažu ko­ mercinė šventės dalis vis plėtėsi.

1827 metais pirkliai gavo privi­ legiją Katedros aikštėje rengti jomarką - ilgesnį laiko tarpą (ke­ letą dienų) trunkantį prekyme­ tį. Pristatydavo palapinių, stogi­ nių, prekystalių. 1901 metais tuo pretekstu, kad statomas pamin­ klas Rusijos valdovei Jekaterinai II, turgus buvo iškeldintas į Lu­ kiškių aikštę. Bet greitai nebetil­ po ir ten: į kermošių suvažiuo­ davo iki pustrečio tūkstančio ve­ žimų iš aplinkinių kaimų. O pre­ kybininkų “būdos” nusidriekda­ vo ne tik gretimose gatvelėse, bet ir Neries krantinėje, tarp Ža­ liojo ir Žvėryno tiltų.

Kuo Kaziukas skyrėsi nuo ki­ tų mugių, turgų? Pirmiausia - pa­ vasariška žmonių nuotaika. Daug muzikos, juoko, pramogų, šurmu­ lio. Prekiaujama būdavo valstie­ čių namudiniais dirbiniais, viskuo, ką nagingos rankos gebėjo paga­ minti ilgais žiemos vakarais, ypač iš medžio. Turgų labai puošdavo žaislai vaikams. Ypač akį trauk­ davo mediniai arkliukai. “Kermošavui” visi pirkdavo meduolius - “Kaziuko širdis”. Retas iš ker­ mošiaus grįždavo be virtinės ries­ tainių ant kaklo. Po mugę vedžio­ davo meškas, išdresuotas Radvi­ lų įsteigtoje Smurgonių mokyklo­ je. Sakoma, vienintelė tokia Eu­ ropoje buvusi. Tad apie prastą

studentą vilniečiai sakydavo: “Tam tai tik Smurgonių akade­ mijoje mokytis...”

XX a. šventės religinis aspek­ tas gerokai nublanko. Buvo ban­ dyta jį sustiprinti -1928 m. Len­ kijos Seime siūlyta kovo 4-ąją skelbti nedarbo diena. Tačiau dauguma siūlymo nepalaikė, nes šventės lietuviškas etniškumas buvo pernelyg akivaizdus. 1935 metais senąsias tradicijas ėmėsi globoti studentija. Žinoma, pir­ miausia tas linksmąsias, teatra­ liškąsias. Susirinkę išvakarėse prie šv. Kazimiero bažnyčios, karnavaline eisena patraukdavo į Lukiškių aikštę. Priekyje šauk­ liai su fanfaromis, už jų - persirengėliai istoriniais pirklių ir ka­ rių drabužiais. Iš paskos važiuo­ davo vežimai su Vilniaus firmų, prekybinių atstovybių išraiškin­ ga ir išmoninga reklama. 1937 m. eisenoje dalyvavo “Liutnios” te­ atro aktoriai, suvaidinę atsisvei­ kinimą su žiema, išvejant Šaltį ir

Gripą. Dar įspūdingesnę proce­ siją surengė VU Dailės fakulte­ to studentai 1938 metais: su šv. Kazimiero statula, kermo­ šiaus simboliais - didžiulėmis meduolinėmis “širdimis”. Tąsyk pirmą kartą per Kaziuką pasiro­ dė ir spalvingosios Vilniaus ver­ bos - jomis buvo apkaišyti pro­ cesijos vežimai.

Universitete Kazimierinių iš­ vakarėse būdavo rengiami ir moksliniai seminarai, kuriuose nagrinėtos senosios Vilniaus tradicijos, kalbėta apie šv. Ka­ zimiero garbinimo istorinę reikšmę. Neapsieidavo ir be po­ puliariųjų “Šopkos” lėlių teatro vaidinimų, šmaikščiai vaizduo­ jančių visas tuometinio akade­ minio bei visuomeninio gyveni­ mo aktualijas.

Libertas KLIMKA V. Naujiko nuotr.

KAZIUKO MUGĖ ŠIANDIEN Jau keletą šimtmečių Vilniu­ je vyksta Kaziuko mugė. Kiek­ vieną pavasarį, prieš Kazimiero vardadienį, tarsi prabudę iš žie­ mos miego su pirmaisiais pava­ sario saulės spinduliais į Vilnių suguža daugybė žmonių iš visos Lietuvos. Liaudies meistrai atva­ žiuoja savo darbų parduoti, smalsuoliai - akių paganyti, mu­ zikantai - balso stygų palavinti ir, liaudiškai tariant, smuikele ar akordeonu “pagrąjinti”, papūsti dūdą ar pamušti būgną. Kas tiki prietarais, kiekvienais metais būtinai apsilankys Kaziuko mu­ gėje, nes senolių išmintis sako, jog Kaziuke nieko nenusipirkęs “užsitrauki” nesėkmingus metus. Šiemet Vilniaus senamiestį

liaudies meistrų darbai puošė keturias dienas. Kiekvienas ap­ silankęs galėjo įsigyti rūpimą daiktą. Moterys dairėsi į samčius ir ąsočius, staltieses ir džiovintų gėlių puokšteles, vyriai smalsiai ieškojo kokio nors “vyriško”

daikto - molinio bokalo alui ar pypkaitės. Vaikai smaguriavo saldainiais ir pyragaičiais. Atro­ do, neliko nepastebėta nė viena smulkmena.

Tiesa, šiais metais Kaziuko mugei Dievas ir vėl pašykštėjo gero oro - muzikantai, pradėjus snigti, užklodavo instrumentus ir traukdavo į šiltesnes vieteles. Pu­ čiant vėjui skambėjo varpeliai ir dūžtantys indai, vartėsi pintinės.

Prie medžių šakelių plonais siū­ lais pririštos skudurinės raganos rodės tuoj nuskris. Tačiau tai ne­ atbaidė susirinkusiųjų. Vienur ki­ tur stoviniavo būreliai žmonių, kurių žvilgsnius patraukė koks nors reginys. Juk ne kasdien pa­ matysi kalvį Rotušės aikštėje! Vi­ sai kaip žiloje senovėje jis kalė ug­ nies laižomą karštą geležį. Buvo ir kitų amatų atstovų, kurie ne­ pabijojo pavasario šaltuko ir lau­ ke drožė šaukštus, statulėles.

Dalia GRIGORAVIČIŪTĖ V. Naujiko nuotr.

Skambus maršai - dar vienas ir taip šurmulingos mugės akcentas

15

Universitas Vilnensis

2000 m. kovas

MUZIKOS NAUJIENOS © Vasario 24 d. 27-ąjį gimtadienį šventė vienas iš garsiausių lietuviškos šokių mu­ zikos prodiuserių Algirdas Drėma, dir­ bantis su pop žvaigždėmis Luku, DINA­ MIKA. ŽAS, FUNKY ir kitomis. “Ga­ vau tik vieną labai juokingą dovaną “Starkos” butelaitį, kurį man įteikė vie­ nas senas pažįstamas”, - prisipažino solenizantas. Draugiškumu sublizgėjo gru­ pės SKAMP muzikantai: jie pirmieji iš vi­ sų atlikėjų pasveikino prodiuserį gimta­ dienio proga. Beje, šiuo metu SKAMP’ai A. Drėmos studijoje įrašinėja naujas kai kurių savo hitų versijas.

© Per “Bravo’99” apdovanojimus Deivis nustebino savo gerbėjus, dainą “Jeigu nor” atlikęs apsuptas vienuolikos balto­ mis plunksnomis pasidabinusių šokėjų.

“Su šokėjomis pasirodžiau pirmą kartą ir manau, kad pirmas blynas nebuvo pri­ svilęs, - sakė dainininkas. - Manau, kad ateity dar ne kartą pasikviesiu į pagalbą šokėjas. Publikai daug smagiau stebėti, kai šalia dainininko scenoje dar yra dau­ giau žmonių. O ir aš tuomet labiau atsi­ palaiduoju, nes aplinkinių dėmesys su­ telktas ne į mane vieną”. Dainininkas pa­ tikino, kad juodais plaukais jis stebino tik apdovanojimų ceremonijoje, o po jos ir vėl tapo šviesiaplaukiu.

© MANGO merginos daug laiko pralei­

džia kelyje, važiuodamos į koncertų vie­ tas. Anksčiau dainininkės kelionėse daž­ niausiai lošdavo kortomis, vėliau jas pa­ keitė “Monopolis”, kurį paprastai laimi Rima. Dėl šio žaidimo kelioninio MAN­ GO autobusiuko vairuotojas turėdavo itin atsargiai važiuoti, - kad nesugriūtų merginų sustatyti namai. Važiuodamos dainininkės perskaito visus laikraščius ir žurnalus, o Vika labai mėgsta žaisti mo­ biliajame telefone esantį žaidimą. “Asta su Rima nesupranta, kuo jis įdomus, jos verčiau plepa apie pasimatymus ir vaka­ rėlius”, - sakė MANGO atlikėja.

© L+ lyderis Linas paneigė gandus, kad grupė ketina išsiskirti. Pasak dainininko, šios kalbos pradėjo sklisti po gruodžio mėnesį vykusio trečiojo grupės gimtadie­ nio. “Viena žurnalistė manęs paklausė, ar neketiname nutraukti veiklos, ir aš at­ sakiau, kad gyvenimas nenuspėjamas ir visko gali atsitikti, - pasakojo Linas. - Bet tikrai neturėjau omeny grupės išsiskirsty­ mo. Jau suplanuoti net keli vasaros kon­ certai, yra naujų dainų, tačiau albumo įra­ šinėti kol kas neketiname”.

© “Ar kuris nors Lietuvos roko atlikė­ jas melžė karves? Ne. O aš melžiau”, “Universitas Vilnensis” korespondentei gyrėsi grupės Reųuiem lyderis Tomas Krivickas-Psichas, neseniai grįžęs iš Danijos, kur dirbo ūkininkų fermoje. “Karvės nuostabūs gyvūnai. Jų akys gražios, o pa­ čios švelnios kaip šunys - į vardus atsi­ šaukia, prašosi paglostomos”, - sakė dai­ nininkas. Puiku, kad roko žvaigždės ne­ sibodi pasikapstyti po mėšlą ir j gyveni­ mą pažvelgti iš arčiau. Turbūt naujas Rcųuicm albumas bus labai gyvenimiš­ kas.

© Vasario pabaigoje prekyboje pasirodė kultinės Utenos grupės “Siela” albumas “Vėjas nešantis naktį”. Šio albumo ne­ buvo išleidusios leidybinės firmos, tačiau jis plito tarp grupės gerbėjų iš rankų į ran­

kas. Taip dainos “Rudenio dievas”, “Viso gero svajokle”, “Paskutinis herojus” tapo laisvės ištroškusio jaunimėlio himnais. Al­ bumas dešimtį metų dulkėjo kolektyvo ly­ derio Aurelijaus Sirgedo stalčiuje ir tik šie­ met išleistas oficialiai. “Tai dovana mūsų gerbėjams, kurie tiek laiko mus mylėjo ir nepamiršo”, - kalbėjo vyrukas.

E •o c

©

“Guru records” klausimai:

Grupė SMILE vasario gale šventė sa­ vo debiuto vienerių metų sukaktį. “Būtent 1999-ųjų vasario 26 d., 22.00 vai., SMILE daina “More ThanThe World” pirmą kar­ tą nuskambėjo Klaipėdos radijo stoties “Bumsas” eteryje. Šį įvykį SMILE laiko tikruoju savo debiutu. Ta proga SMILE nekėlė ypatingai didelių iškilmių. “Mums svarbiausia buvo pabūti kartu”, - teigė grupės nariai.

1) Kuri Utenos roko grupės “Siela” al­ bumo “Vėjas nešantis naktį” daina labiau­ siai patinka patiems atlikėjams?

2) Kas piešė albumo viršelį?

3) Kaip vadinasi antrasis “Sielos” al­ bumas, kuris oficialiai taip pat nebuvo iš­ leistas?

Du teisingai atsakę į klausimus gaus “Sielos” kasetes “Vėjas nešantis naktį”

© Vasario 12 d. iš Londono grįžo grupės ŽAS narys Linas Mažeika-Ezopas. Lon­ done jis viešėjo pusantro mėnesio. Papra­ šytas pasidalyti įspūdžiais Ezopas pasako­ jo, kad Londono klube “Aųuarium” vedė lietuviškos muzikos diskotekas. Pasak Li­ no Mažeikos, jose didelį pasisekimą tu­ rėjo grupės SEL daina “Mes negalim gy­ vent be balių”. “Londone gyvena daugiau nei 80 tūkst. lietuvių, kurie tikrai nesi­ skundžia gyvenimo lygiu ir noriai klauso­ si lietuviškos muzikos. Todėl pasirašiau su­ tartį su klubu “Aųuarium”, kad organi­ zuosiu jame vieną lietuviškos grupės kon­ certą per mėnesį. Kovo 19 d. jame kon­ certuos grupė ŽAS”, - sakė Ezopas. Iki koncerto Londone grupė žada keletą die­ nų pailsėti Amerikoje.

“Jam records” klausimai: 1) Kada susibūrė grupė “Vairas”?

2) Išvardinkite bent tris dabartinius grupės narius.

3) Kuris “Vairo” albumo “Karaliai be karūnų: 2000-ųjų kolekcija” kūrinys iki tol nebuvo niekur skelbtas?

© Irena Starošaitė įrašų studijoje “Jet

sound” dirba prie savo naujojo albumo.

Planuojama, kad jame bus 12 kūrinių 10 naujų dainų ir du ispaniškų kūrinių “koveriai”. Jau įrašytos trys naujos dainos.

Studijoje apsilankys ir Ovidijus Vyšniaus­ kas, kuris prodiusuos vieną iš naujų Ire­ nos dainų. “Tai dainai tekstą parašė Vio­ leta Sagaitytė, o muziką sukūrė pats Ovi­ dijus, todėl nusprendėme, kad jis geriau­ siai ir žino, kaip ta daina turėtų skambėti.

Tokiu pačiu principu dirbome, kuomet įrašinėjome Ovidijaus sukurtą dainą “Saulė leidžias”, - sakė Irena Starošaitė.

Du teisingai atsakę bus apdovanoti “Vairo” kasetėmis “Karaliai be karūnų: 2000-ųjų kolekcija”.

“Koja records” klausimai: 1) Kiek kūrinių yra rinkinyje “Radio­ centras: Geriausios metų dainos 1999”?

2) Kuri rinkinyje esanti daina “Bravo” apdovanojimuose buvo išrinkta geriausia?

© Vasario 20 d. Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre vykusi “Bravo’99" apdovanojimų ceremonija tapo tikru gru­ pės EMPTI triumfu - kvartetas iš Vilniaus gavo net tris statulėles: metų debiuto, me­ tų albumo ir metų šokių muzikos. “Pana­ šu į mūsų personalinį vakarą”, - atsibū­ dama vieną iš statulėlių juokavo grupės vokaliste Giedrė. Po du apdovanojimus pelnė SKAMP komanda (metų grupės, metų pop apdovanojimas) ir Andrius Ma­ montovas (metų atlikėjas ir metų daina).

O metų roko apdovanojimas šiemet bu­ vo įteiktas net dviems grupėms, surinku­ sioms vienodą balų skaičių - EMPY-X ir REQUIEM. Skolos premiją atsiėmęs Vy­ tautas Kernagis padėkojo tėvams, šeimai, Vilniaus plokštelių studijai bei jos sielai Zinutei, Vilniaus Brodui, platėjančioms kelnėms ir savo gitarai. Renginyje “Bra­ vo’99” dainavo Deivis, I. Starošaitė, A. Pilypaitė, REQUIEM, LEMON JOY, V. Kernagis, OMEGA, F.U., STUDIJA, Č.

Gabalis, o ceremoniją baigė penkios pan­ teros.

Parengė Ž. V.

Panaudota “Jam records”ir “Bombonešio ” informacija

3) Kokia daina išgarsėjo atlikėjas Deivis?

Du teisingai atsakę gaus kasetes “Ra­ diocentras: Geriausios dainos 1999”.

Atsakymus prašome atnešti arba atsiųsti “Universitas Vilnensis” redakcijai (CR, 16 kab. (šalia Archyvo), tel. 68 70 89).

Nugalėtojai bus išrinkti burtų keliu. Praėjusiame konkurse burtai lėmė šiuos laimėtojus: “G&G Sindikato” albumai “Tavo sielos vagiz” atitenka Tomui Malinauskui bei Ugnei Karmazaitei.

“Merlin” kasetes “Galvodamas apie tave” gauna Miglė Šienaitė ir Rytis

Saulauskas.

Deivio kasetes “Intro” laimi Renata Janušauskaitė ir Kristina Pesliakaitė.

Kviečiame į redakciją atsiimti prizų. Prašytume tai padaryti ne vėliau kaip per mėnesį nuo laikraščio pasirodymo.

Teisingi praėjusiame numeryje skelbtų konkursų atsakymai: Grupė “G&G Sindikatas” susibūrė 1992-iais. Reperiai nedainuoja apie meilę. Žymūs pasaulio repo atlikėjai yra Eminem, Kris Kross, Dr. Drę, Beastie Boys, Nwa, House of pain.

“Galvodamas apie tave” - šeštasis grupės “Merlin” albumas. Grupės vokalis­ tui labai patinka daina “Andželina”. Albumo remiksus atliko Darius Janušonis iš grupės “Empty”.

Deivis anksčiau dainavo grupėje “Liūdesio gėlės”. Deivio vadybininkai - klaipė­ diečiai broliai Bendžiai. Atlikėjo tėčiui jo viršelio nuotraukos pasirodė nepadorios.

Universitas Vilnensis

16 '

K«ryb.

)

2000 m. kovas

ISTORIJOS VIDURŽIEMIS - BEVEIK PAVASARIO PRADŽIOJE

Ar įsivaizduojate istoriką, skaitantį savos kūrybos eiles, dainuojantį dainas, vadinantį? Nelabai? Sakote, tokių ano­ malijų nėra ir nebuvo? Vis dėlto buvo - būtent vasario 29 d.

VU Teatro salėje įvyko pirmasis anomaliųjų istorikų kūry­ bos vakaras “Istorijos Viduržiemis”, kurį surengė grupelė įvairių kursų Istorijos fakulteto studentų, taip įrodžiusių vi­ siems skeptikams, kad istorikai irgi šį tą gali.

Tai paliudijo ir žiūrovai, beveik sausakimšai užpildę salę, nors or­ ganizatoriai visai įmanomais bū­ dais stengėsi nuslėpti informaciją apie tikslią renginio vietą, datą ir kilmę. Nepavyko... Žiūrovai susi­

rinko, ir “Istorijos Viduržiemiui” buvo lemta įvykti.

Pirmieji rampų šviesoje pasiro­ dė du pagrindiniai veikėjai - IV kurso studentai Muzikas A Šilei­ kis ir Kūrėjas, Pranešėjas bei Atli­ kėjas E. Gelumbauskas. Suskam­ bo dieviška triūba, jos garsų sūku­ ryje buvo pareikšta, kad “Istorijos Viduržiemis” pradėtas. Pranešėjas neva sąmojingai pristatė “Vidur­ žiemį” “apšalusiai” publikai, išsi­ reikalavo plojimų, aktoriaus balsu paskaitė “Viduržiemio lyriką” ir le­ dai pajudėjo... Vienas po kito scenon kopė meilės lyrikos dainiai pirmakursis M. Markevičius ir tre­ čiakursis A. Kanapeckas. Suskam­ bo žodžiai apie nelaimingą, praras­ tą ar neatrastą Meilę.

Besiformuojančią iškilmingą vakaro atmosferą sugadino vokalinės-instrumentinės istorikų gru­ pės “Kaimas” pasirodymas. Nu­ skambėjo trys dainos iš nebaigto debiutinio grupės albumo “Pro­ vincija. Atgal prie šaknų savo...”, kuriose labai vaizdingai ir nuošir­ džiai buvo papasakota apie degra­ daciją, nužmogėjimą, alkoholizmą ir dvasios nuosmukį nūdienos kai­ me. Absoliutus socialinis realizmas.

Kol publika gaivaliojosi, sceno­ je virė gyvenimas - IV k. studentė J. Vosylytė perskaitė fatališkos moters eiles, kurių pabaigoje tra­ diciškai buvo akcentuotas mirtino nusigėrimo malonumas. I k. stu­ dentas V. Račiūnas, skaitydamas eiles “Sau pačiam”, pademonstra­ vo agresiją ant kėdės, - kėdė su­ byrėjo į šipulius, kartu sugriauda­ ma ir dalį impozantiškų scenos de­ koracijų. Žiūrovai pralinksmėjo.

Dar labiau juos pralinksmino pa­ čios mažiausios IF studentės

Absoliutus “Istorijos Viduržiemio” laureatas E. Gelumbauskas su dovanomis ir šypsena

Baigiamoji “Istorijos Viduržiemio” fazė

M. Kazlauskaitės pasirodymas.

Mingailė pademonstravo uni­ kalų sceninį judesį - “paukščio skrydis į dausas”, kurį įprasmi­ no kontraversiškomis eilėmis apie skrydį, sotų gyvenimą, miesčioniškumą ir sumaterialė­ jimą. Kai jau atrodė, kad publi­ ką nuo skambančių eilių “veža”, sceną savo pasirodymu pagerbė nuostabi ir nepakartojama isto­ rikų akustinės gitaros grupė “Kaimas”. Grupės nariai - A Ši­

leikis (gitara) ir E. Gelumbaus­ kas (įvaizdis) duetu atliko liau­ dišką folk-pops pakraipos dai­ ną “Aū-aū...”, kurioje, kaip ir priklauso, šlovino kaimo vaka­ ruškas bei pasigėrimus.

Po muzikinio numerio scenon įžengę garbieji poetai sten­ gėsi neatsilikti nuo dainorėlių ir savo eilėmis papasakojo apie pagirias, depresiją, nuobodulį etc. Tik IV k. studentas D. Vi­ leišis akiplėšiškai mėgino įžvelgti egzistencijos prasmę ir beprasmybę, apeliavo į publi­ kos sąžinę, aukštino humaniš­ kumo idealus. Publika į jo pin­ kles neįkliuvo ir domėn jo eilių nepaėmė.

Iškart po skaitovų pasirody­ mo buvo išrinktas ir vietoje ap­ dovanotas geriausias “Istorijos Viduržiemio” skaitovas, poetas, kūrėjas, režisierius etc. Visiškai nelauktai laureatu visose nomi­ nacijose tapo IV k. studentas

E. Gelumbauskas - geriausias renginio organizatorius, režisie­ rius, vadybininkas ir atlikėjas.

Dėkingi kolegos tiesiog scenoje apdovanojo laureatą dirbtine gėlių puokšte, neveikiančia ka­ vamale ir nevisai mobiliu vieli­ niu telefonu. Laureato garbei buvo sudainuota satan-popsfolko dainelė apie Paršiuką ir Petriuką, kurią atliko įstabaus šėtoniško balso solistė ketvirtakursė V. Vasiliauskaitė.

“Istorijos Viduržiemiui” ar­ tėjant prie apogėjaus istorikaiaktoriai pademonstravo savo požiūrį į smurtą visuomeninia­ me transporte bei feminizmą ir vyrišką draugystę. Tradiciškai liejosi marios kraujo, buvo daug smurto, erotikos ir žiaurumo.

Pagrindiniai performansų he­ rojai -1 k. studentai M. Marke­ vičius ir S. Plaušinytė - vėliau teisinosi, kad visų anksčiau mi­ nėtų negerovių jie išmoko žiū­ rėdami televizorių ir skaityda­ mi laikraščius. Tad toks yra gy­ venimas istorikų akimis.

O “Istorijos Viduržiemio” “vinimi” tapo neapsakomai tik­ roviška ir už širdies griebianti tragedija iš studentų gyvenimo - “Bakalaurinių rašymo metas”.

Natūrali ir įtaigi aktorių vaidy­ ba, artimos ir lengvai atpažįs­ tamos veiksmo sąlygos ir aplin­ kybės lėmė neregėtą tragedijos sėkmę. Kūrybinės studento, ra­

Prancūzų filologijos katedra nuoširdžiai užjaučia docentą

RAMUTĘ JURKONIENĘ

dėl tėvo mirties.

Fizikos fakulteto radiofizikos katedros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia dabuotoją

Pamesti

pažymėjimai

NIJOLĘ MIKUČIONIENĘ

Laikyti negaliojančiais šiuos pamestus studentų pažymėjimus:

dėl mylimo tėvelio mirties.

Ingridos Levinsonaitės, FilosF MA I k. pažymėjimą Nr. 9513236;

Karolio Samaičio, EF III k. pažymėjimą Nr. 9710310; Indrės Stravinskaitės, FilosF III k. pažymėjimą Nr. 9711619;

Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 68 70 89.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt

Tiražas 3 000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius.

Spausdino AB “Spauda”.

Redaktorė Liana Binkauskienė Korespondentės: Laura Blynaitė, Živilė Viteikaitė Stilistė Indrė Klimkaitė

Mildos Autukaitės, FilosF III k. pažymėjimą Nr. 9711627; Ingos Petrėtytės, MFI k. pažymėjimą Nr. 9910055;

Kristinos Kiaušaitės, GMF I k. pažymėjimą Nr. 9911170;

Marinos Černogajevos, GMF IV k. pažymėjimą Nr. 9610936;

Raimondos Mačiulytės, FilosF I k. pažymėjimą Nr. 9910844; Tomos Bružaitės, FilosF I k. pažymėjimą Nr. 9910920;

Anastasijos Boršč, FilosF I k. pažymėjimą Nr. 9910865;

Lino Mikailos, MF III k. pažymėjimą Nr. 9710621.

E. GILUTIS V. Kaladinsko nuotr.

Anekdotai

LAURYNĄ ALGIMANTĄ SKŪPĄ

mirus mylimai mamytei.

vo nuostabią dainą Maironio ei­ lėmis “Nešu tau kartą...” apie šlo­ vės tuštumą ir beprasmiškumą.

Dėkinga publika plojo, dė­ kingi atlikėjai lingavo susikibę rankomis. Taip gėrio, santarvės ir tarpusavio supratimo atmos­ feroje pasibaigė pirmasis “Isto­ rijos Viduržiemis”. Ar ji netaps ir paskutiniu, sužinosime po ketverių metų, išaugus naujai istorikų kartai. Tad lauksime ir tikėsimės.

O kol kas dėkingi istorikų kū­ rybinio vakaro organizatoriai reiškia gilią ir nuoširdžią padė­ ką VUSA ir Istorikų sąjungai TILIA už tą nepaprastai sva­ rią ir reikšmingą paramą ren­ giant “Istorijos Viduržiemį”.

........ ..

(r VU sanatorinio profilaktoriumo darbuotojai nuoširdžiai užjaučia vyr. gydytoją

šančio bakalauro darbą, kan­ čios, grimzdimas alkoholizmo ir depresijos liūne, dvasinis ir protinis nuosmukis, to rezulta­ tas - akademinės atostogos ir ilgas, stacionarus viešėjimas baltame grotuotame name toks siužetas nepalieka nė vie­ no. bent kiek į studentą pana­ šaus, abejingu, ir visaliaudinė šlovė garantuota per amžius.

O kad istorikai pernelyg ne­ išpuiktų ir nusileistų iš dangaus ant žemės, vakaro pabaigoje kviestinės filologų žvaigždės E. Žilinskaitė, I. Masanaitė ir A. Apinis su A Šileikiu sudaina­

Vyras sako žmonai: - Ona, kur tu padėjai arbatžoles?

- Tu niekada nieko nerandi. Arbatžolės vaisti­ nėlėje, dėžutėje nuo druskos, ant kurios užrašyta "geriamoji soda". ***

Gyveno kartą vienas tingus jaunuolis, paėmė jį į , armiją. Bet armijoje jis labai tingėjo mokytis. Ir pa­ kliūk tu man į parašiutininkus! Taigi tą jaunuolį, kuris nieko nemokėjo, paėmė į skrydį ir išstūmė pro lėktuvo duris. Krenta jaunuolis ir nežino, kur čia ką sukti ar traukti, kad parašiutas išsiskleistų. Stai­ ga mato žmogų, kylantį iš apačios Apsidžiaugė, mano: "Turbūt šis žmogus pats protingiausias pa­ saulyje, net skraidyti išmoko. Kai priartės arčiau, paklausiu, kaip parašiutą išskleisti". Kai tas žmo­ gus priartėjo, vaikinas klausia: - Klausyk, išmokai skraidyti, turbūt žinai, kaip parašiutą išskleisti?

- Nežinau, - atsako tas. - Bet gal tu žinai, kaip išjungti dujinę viryklę?!

—

... —