SVEIKINAME TĖVYNĖS
GYNĖJUS SU TARYBINĖS
ARMIJOS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 5 (1030) 1978 m. vasario 24 d.
EINA NUO 1950 METŲ
IŠKILMINGAS
INĖJIMAS
Universitetas iškilmingai paminėjo TSRS Ginkluotųjų l Pajėgų — taikos armijos — šešiasdešimtmetį, Fakultetuose įvyko nemaža renginių, skirtų šlovingajam jubiliejui, Studentai susitiko su karo veteranais, klausėsi jų pasakojimų apie tarybinių žmo nių ištikimybę komunizmo idealams, jų didvyriškumą, ginant Tėvynės laisvę ir ne priklausomybę. Vasario 15 d. Medicinos fakulteto Didžiojoje auditori joje susirinko Universiteto vadovai, visuomeninių orga nizacijų atstovai, profesorių, dėstytojų, darbuotojų, studen tų. Matėme čia daug karo veteranų, didvyriškų mūšių dalyvių. Iškilmingą minėjimą pradė jo Karinės katedros viršinin kas V. Repšys. Apie Tarybinės armijos
60-MECIU!
KAINA 2 KAI.
pergalių kelią kalbėjo, prisi minimais apie karo dienas dalijosi vakaro svečias gene rolas majoras P. Petronis. Vakare grupė Karinės ka tedros dėstytojų buvo apdo vanoti LTSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos Garbės raštais: V. Repšys, I. Volkovas, J. Ras tenis, E. Dlščenka. II laipsnio medalis „Už nepriekaištingų tarnybą" įteiktas M. Chalmatovui. Komjaunimo organizacijos raportą apie Tarybinės armi jos 60-člui skirtus darbus perskaitė GF studentė V. Pukinskaitė ir jį įteikė parti jos komiteto sekretoriui K. Poškui. SDAALR Universiteto orga nizacijos pirmininkas D. Sapožnikovas apdovanojo ge riausius organizacijos akty vistus, šaudymo varžybų nu galėtojus. Vakaro dalyviams koncer tavo Universiteto kaimo ka pela.
Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto kolektyvas savo veikloje 1978 metais vado vausis TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS CK laišku šalies darbo žmonėms dėl socialistinio lenkty niavimo išvystymo, vykdant ir viršijant 1978 m. užduotis. Nustatydamas konkrečias darbo sritis, kolektyvas taip pat vadovausis TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1977 m. gruodžio 29 d. nutarimu „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mokymo, auklėjimo ir jų ruošimo darbui toles nio gerinimo". LKP CK VII plenumo (1977 m.) nutarimu „Dėl priemonių toliau stiprinti partinį vadovavimų liaudies švietimui respublikoje, remiantis TSKP XXV suvažiavimo reikalavimais". Universiteto kolektyvas trečiaisiais dešimtojo penkmečio metais įsipareigoja toliau gerinti šias svarbiausias veiklos kryptis:
— stiprinti studentų ir aspirantų komunistinj auklėjimą, kelti dėstomų kursų dalykinį bei metodinį lygį ir akademi nio mokymosi kokybę; — plėsti ir gilinti mokslinius tyrimus, susijusius su svar biausiomis mokslo ir technikos pažangos kryptimis; stiprin ti mokslo ryšį su praktika, kad moksliniai tyrimai padėjų didinti gamybos efektyvumą ir gerinti jos kokybę; siekti, kad mokslo laimėjimai būtų intensyviai įdiegiami j liaudies ūkį; — toliau kelti kolektyvo buities kultūrą mokymo patal pose, bendrabučiuose, visuomenėje; gerinti tvarką ir šva rą Universiteto patalpose, tobulinti jose vaizdinę agitaciją ir propagandą. Vilniaus Universiteto kolektyvas, siekdamas iki penkme čio pabaigos tapti pavyzdine aukštąja mokykla respubli koje, prisiima 1978 metams šiuos socialistinio lenktyniavi mo įsipareigojimus:
1. Paruošti ir apginti 3 daktarines ir 27 kandidatines di sertacijas. 2. Siekti, kad ne mažiau kaip 20 procentų viso Univer siteto pedagoginio personalo pakeltų kvalifikaciją, tame tarpe: a) kvalifikacijos kėlimo fakultete — 80 dėstytojų, b) stažuotėse — 140 dėstytojų. 3. Paruošti spaudai 130 monografijų, vadovėlių, mokslinių darbų rinkinių. 4. Paruošti spaudai 1300 mokslinių straipsnių, 5. Paruošti ir perskaityti 1978/79 m. m. 18 naujų special'ų kursų. 6. Perteikti ne mažiau 20 paraiškų autorinėms teisėms gauti. 7. Pravesti 17 .. sąjunginių, ....n, respublikinių T ........ n ..ir .._ vietinių ____ moksl'nių konferencijų, skirtų aktualiems mokslo pasiekimų ir 14 taikymo klausimams nagrinėti.
8. įvykdyti ūkiskaitinių darbų už 2,65 mln. rb. 9. Gauti ekonominį efektą, įdiegus mokslinio tyrimo darbus į liaudies ūkį, 3 mln. rb. (ekonominis efektas pa tvirtintas užsakovų pažymomis). 10. įdiegti 55 mokslinių tyrimų darbus į liaudies ūkį. 11. Perskaityti Vilniaus miesto ir respublikos visuome nei 4200 paskaitų aktualiomis mokslo populiarinimo ir ko munizmo statybos temomis. 12. Paruošti 800 pasisakymų per radiją, televiziją, taip pat mokslo populiarinimo straipsnių. 13. Paruošti ir perskaityti studentų mokslinės draugijos konferencijose 1000 pranešimų. 14. Paruošti ir pateikti SMD respublikinei ir sąjungi nėms apžiūroms 150 darbų, iš jų 40 sąjunginės apžiū ros konkursui. 15. Universiteto komjaunimo komitetas įsipareigoja: a) toliau keliant studentų aktyvią pozicijų gyvenime 1978 im. parengti ir iki penkmečio pabaigos įgyvendinti akademinio mokymosi komjaunimo individualios kontrolės bei kolektyvinio poveikio sistemą; b) 1978 m. paruošti ir iki penkmečio pabaigos jdiegti komunistinio auklėjimo ir tvarkos bei švaros laikymosi ko lektyve bei visuomenėje kompleksinę komjaunuolišką — profsąjunginę sistemą; c) kartu su Mokymo skyriumi 1978 m. baigti ruošti stu dentų moksliinio-tiriamojo darbo mokymo procese komplek sinius planus visam studijų laikotarpiui pagal specialybes ir juos iki penkmečio pabaigos iš esmės realizuoti; d) kartu su Rektoratu, Mokslinio tyrimo sektoriumi bei Studentų moksline draugija: — organizuoti studentų kompleksinių mokslinių darbų temų vykdymą 1978 m. ir siekti, kad iki penkmečio pabai gos tokių darbų būtų 15—20 proc.; — paruošti Sąjunginio studentų geriausių mokslinių dar bų konkurso respublikiniam turui 1978 m. 160 darbų, o penkmečio pabaigoje —• 180—190 darbų; sąjunginiam tu rui — 1978 m. — 50 darbų, o penkmečio pabaigoje — 80—85; e) kartu su visuomenės mokslų katedromis siekti, kad visuomenės mokslų konkurso pirmame ture dalyvautų 1978 m. ne mažiau kaip 80 proc. studentų, o penkmečio pabaigoje — 100 proc.; paruošti sąjunginiam visuomenės mokslų konkurso turui penkmečio pabaigoje ne mažiau kaip 15—20 darbų; f) suformuoti studentų statybinius būrius: — respublikinių — 30 (900 studentų, atlikti darbų už 1,2 mln. rb); — sąjunginių — 3 (200 studentų, atlikti darbų už 0,3 mln. rb.); — tarptautinių — 6 (85 studentai).
16 Universiteto studentų profsąjungos komitetas įsipa reigoja: a) 1978 m. paruošti naujus studentų bendrabučių tarybų nuostatus, siekiant perduoti fakultetams vadovavimą šioms taryboms, ir visiškai užkirsti kelią socialistinio turto gadi nimui, girtavimui, nepadoraus elgesio bendrabutyje reiš kiniams; b) pasiekti, kad sporto sveikatingumo stovyklose vasa ros ir žiemos atostogų metu pailsėtų kasmet 650 studen tų; c) įkartu su Aukštųjų mokyklų poliklinika rūpintis Uni versiteto studentų sveikatos profilaktikos gerinimu; d) 1978 m. suteikti kompleksinį gydymą Universiteto sanatorijoje — profilaktoriume 1000-iui studentų, o penk mečio pabaigoje — 1200 studentų. 17. Komjaunimo ir studentų profsąjungos komitetai įsipa reigoja 1978 metais: a) kartu su visuomenės mokslų ir estetikos katedromis studentų jėgomis organizuoti 200 koncertų ir perskaityti 260 paskaitų; b) kartu su Fizinio auklėjimo katedra paruošti 6 sporto meistrus, 15 kandidatų j sporto meistrus ir 90 I atskyrio sportininkų, 800 sporto teisėjų, 1500 instruktorių visuomeni ninkų; suorganizuoti 14 sveikatingumo ir treniruočių sto vyklų. 18. įvykdyti 1978 m. Universiteto 400-mečio organizavi mo priemonių ir renginių kalendorinius planus. 19. Plėsti socialistinį lenktyniavimą visuose Universiteto padaliniuose, didinant jo veiksmingumą bei vaizdinę agita cinę propagandą. 20. Iškviesti Baltarusijos Darbo raudonosios vėliavos or dino V. I. Lenino Universitetą į socialistinį lenktyniavimą 1978 metais. Toliau visapusiškai skatinti, stiprinti ir plėsti ryšius tarp Vilniaus ir Baltarusijos universitetų padalinių ir tuo gerinti mokymo, mokslo ir auklėjimo veiklą. Socialistiniai įsipareigojimai aptarti ir priimti Universiteto fakultetų bei katedrų darbuotojų bendruose gamybiniuose susirinkimuose ir bendrame universiteto mokslinės tarybos, partinio, profsąjungų ir komjaunimo komitetų posėdyje, įvykusiame 1978 m. sausio 31 d. Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius Doc. K. PO5KUS Partinio komiteto sekretorius Doc. I. ŽEBERSKIS Vietos komiteto pirmininkas H. RAMONAS Komjaunimo komiteto sekretorius
tnniiiiiiiiiiiiiniiiiiinniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinriiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Grūdinomės kovoje Plrieš pat karą baigiau Odesos M. Frunzės artilerijos mokyklą. Prie Dubno aš, devyniolikmetis leitenantas, gavau pirmąjį kovos krikštą. .. .Ėjo trečia karo diena. Karinio miestelio plotely liko vienas vyresnysis seržantas Folejevas su savo „Maksimu". Girtų ir suįžūlėjusių fašistų lavina ritosi pirmyn. Visu ūgiu, lyg pasivaikščiodami, jie ėjo į ataką. Kulkosvaidžio papliūpos prispaudė juos prie žemės. Į pagalbą atskubėjo mūsų šarvuočiai, ir pakilome į durtuvų ataką. Priešas neišlaikė: metė ginklus ir leidosi bėgti. Mūsų buvo saujelė, persekioti nesileidom ,bet vieną dalyką
gerai įsidėmėjome: priešą galima įveikti. Su pirmais sužeidimais, su pirmom aukom kaupėsi ir mūsų patyrimas. Supratom — reikia būti ištvermingam ir disciplinuotam, reikia išmanyti karo meną ir didžiai neapkęsti priešo, pasikėsinusio į mūsų gyvenimą. Mes gTūdinomės kovoje ir tikėjome — nugalėsim. Artėjo priešui keršto valanda, nes — pasėsi vėją, pjausi audrą, .. .Artėjo diena, kai pasigirs šūviai į priešą jo paties teritorijoje. Sunku apsakyti tuokart karius apėmusį entuziazmą. Tos veržlios srovės nebeįmanoma buvo sulaikyti. Baterijos vadas gvardijos vyresnysis leitenantas
JIE KOVĖSI UŽ TĖVYNĘ
Cigrinas pontonais perkė lė pabūklus per Nemuną ir su savo kariais ėmė apžaucly!'_. kontratakuojan^1US ’asistus. Cigriną du^art suze'dė, bet jis liko kovos poste , didvyriškai vadovavo baterijai, P®r vieną artilerijos apšaudymą sunkiai sužeidė diviziono vadą, gvardijos majorą P. Litvinenką. Prieš mirtį savo kovos draugams jis prisakė išlaikyti užimtą placdarmą Nemuno krante. Kariai įvykdė šį įsakymą, nė per pėdą nepasitraukė, taiklia artilerijos ugnim atkerši1° priešui už vado mirtį. Tą 1944 m. pavasarį, per 43 puolimo Baltarusijoj dienas mūsų junginio artileristai kaudamiesi nužygiavo 55 kilometrus, forsavo dvi dideles upes kartu su kitais junginiais
Kitą dieną, 17 valandą... Tarybinės liaudies karo metraštyje daug puslapių įrašy tų aukso raidėmis. Be mūšių prie Maskvos, Stalingrado Kursko lanke, didelės reikšmės turėjo ir įvykiai prie Dnepro, vokiečių armijos grupuočių prie Breslau, Korsunės apsupimas, Jasų — Kišiniovo grupuotės sunaikini mas. Situos Tarybinės armijos smūgius teko matyti ir man Tada buvau eilinis kareivis, artilerijos žvalgas. Aš daug pralaužė priešo gynybos ko, kas dėjosi dideliu mastu, aišku, nesupratau, bet ką mačiau savo akimis, įstrigo visam gyvenimui. linijas... Noriu papasakoti keletą epizodų, kurie rodo tarybinių Trisdešimt ketverius žmonių ištikimybę Komunistų partijos idėjoms, kurie aki metus tarnavau Tarybinė vaizdžiai liudija ape vadų sumanumą, neišsenkamą tary je Armijoje. Didžiuojuosi, binės liaudies valią ir ryžtą, siekiant pergalės. kad man buvo suteikta Ankstų 1943 metų lapkričio trečiosios rytą mes forsa galimybė ginti patį bran vome Dneprą. Iš karčių pasidarėme plaustus ir Dachnov giausią — mūsų socialis kų kaime, netoli nuo Čerkasų, bandėme perplaukti upę tinę Tėvynę, kad man pa Daug tokių plaustų buvo, bet mus pasitiko vokiečių arti tikėjo vadovauti kariams. lerija ir kulkosvaidžiai... Plaustą apvertė, ir mes suvis Didžiuojuos, kad mūsų ar šlapi išsikapanojom į krantą, kur draugai jau kovėsi su mija — patikimas taikos priešu. Įsitaisę ant aukšto Dnepro kranto mes, vadovauja mi vyresniojo leitenanto Vorožino, koregavome artileristu skydas. ugnį. Dar vienas epizodas, kai mes apsupome 10 divizijų ir B. GULĖJUS Civilinės gynybos vieną brigadą, priklausančias Korsunės grupuotei. Artile kurso viršininkas rijos dalies žvalgybos būrys, kuriam vadovavo vyr. Įeit. P. Stafejevas, užėmė stebėjimo punktą Korsunės prieigo se. Vokiečiai rengė kontrataką: mus puolė 12 .tankų, pės tininkai. Siame mūšyje mūsų artilerija -pašovė 8 tankus sunaikino daug priešo gyvosios jėgos. Aš su draugu Petia Ševčenka, naudodamiesi artilerijos prietaisais, be persto jo koregavome mūsų bataliono ugnį. Mane skeveldra lengvai sužeidė, du mano draugai žuvo.. . Tomis vasario dienomis siautė speigas ir šaltis. Mes rengėme blindažus ir stebėjimo punktus. Juos dažnai tek davo keisti — mūsų armija slinko į vakarus. Dalyvauda mas šiuose mūšiuose, pelniau medalį „Už karinius nuo pelnus". ...1945 metų gegužės 6 diena. Breslau apsuptas. Vo^ie čiai apšaudo miestą, ypač tuos namus, kuriuose jaučia esant stebėjimo ir koregavimo punktus. Vieno tokio namo, prie pat Oderio, palėpėje įsikūrėmeir mes. Išdėstėme prietaisus. Staiga trys minos sprogo mūsų palėpėje. Žuvo vyresnysis leitenantas, mūsų drau gas ir mokytojas P. Stafejevas, neveikė du (iš dešimt) prietaisai. O kitą dieną 17.00 vai. aš į žvalgybos žurnalą užrašiau apie vokiečių kapituliaciją. Dar vienas medalis „Už drąsą" papuošė mano krūtinę...
Prisiminimai apie didvyriškumą
Papulk. E. DIŠCENKA Karinės katedros dėstytojas
V. Aleksa — Pramonės docentas
technologijos
katedros
— Jūsų karta laiminga, nepatyrusi karo baisumų. Šiandien sunku įsivaizduoti tą laikotarpį. Tik kariui, nužygiavusiam visą kovų kelią, niekada neišbluks iš atminties karo vaizdai, tik motinai, netekusiai sūnaus, karas — neužgyjanti žaizda, — kalbėjo Di džiojo Tėvynės karo dalyvis Universiteto dėstytojas Piotras Belikas. Susikaupę Universiteto kraštotyrininkai klausėsi svečio pasakojimo. Papulkininkis P. Belikas kovojo 5-oje armijoje. Buvo patekęs į apsupimą, sužeistas. Ypač įsiminė mūšiai prie Malino, Poltavos, Kijevo miestų, krauju alsavusi ginama Stalingrado žemė. Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno 60-ųjų metinių proga Universiteto kraštotyrininkų klubo surengtoje vakaronėje papulkininkis P. Belikas pa pasakojo ne tik prisiminimus, bet ir apžvelgė visą Tarybinės Armijos kelią. Negrįžtamai praėjo sunkios karo dienos. Tai, ko negalima užmiršti, dar kartą priminė karo veteranas P. Belikas. A. LINKUS
Drąsa ima miestus Pirmiesiems raudonarmie čiams, einantiems 1918 m. į frontą, buvo įteikiama atmin tinė, kurios tekstą patvirtino V. Leninas. Tos knygutės žodžiai, kaip priesaika, liko kiekvieno Tevoliucijos gynė jo širdyje: „Kas tu, drauge?" Jeigu tavęs paklaus, atsakyk: „Aš — visų dirbančiųjų gynėjas". „,Už ką tu kovoji?" Atsakyk: „Už teisybę". „Kaip tu kovoji su_ prie šais?“ — „Be gailesčio, kol nesunaikinsiu jų". Gili šių žodžių patriotinė ir internacionalinė prasmė padėjo atlaikyti, rūsčiausius
ir Didžiojo Tėvynės karo iš mėginimus. Rizikuodamas sa vo gyvybe, tarybinis žmogus ėjo į pačią peklą, nebojo kulkų, krūtine dengė dzotus, kad tik priartintų Per galės valandą. O ta Pergalė — tai Laisvė ir Taika. Trisdešimt treji metai pra ėjo, lyg potvynio vanduo nusrūvo, o aš vis tebematau kaip šiandien tą jauną kairį. 1943—1945 m. šaulių pul ke, kur tarnavau, sumanumu ir drąsa garsėjo seržantas Anatolijus Vorončichinas. Prisimenu, 43-ųjų rugpiūty, prie Bočaduchovo (Ukrai noje) gausios priešo jėgos
K. DRISKIAUS nuotraukoje: papulk. P. Belikui už įdomų pasakojimą dėkoja kraštotyrininkai .
kontratakavo mūsų gynybą. Į pabūklą, kurio taikytoju buvo Anatolijus, šliaužė pen ki fašistų tankai. Karys ne pabūgo, prisileido juos per kokius 300—400 metrų ir tik tada atidengė nelauktą ugnį. Šūviai skriejo vienas paskui kitą, ir per kelias sekundeš užsiplieskė trys tankai. Likę du neryžtingai stabtelėjo, o paskui apsigręžė. Puolė bėg ti ir priešo pėstininkai. Gerą ranką turėjo tas Vo rončichinas. Kartą vokiečių žvalgybinis lėktuvas ėmė įkyriai sukiotis virš mūsų. Anatolijus pritaikė savo 45 mm kalibro prieštankinę pa tranką ir — neprašovė. 1944 m. spalio 6 d. užvirė mūšis prie Lietuvos miestelio — Tryškių. Seržantas A. Vo
rončichinas su savo pabūklu sumaniai padėjo mūsų ata kuojantiems • pėstininkams. Mūšio įkaršty sužeidė būrio vadą. Anatolijus iš ugnim alsuojančio lauko, virš kurio skraidė spiečiai kulkų, išne šė jį. Visada jis toks buvo: rei kia savanorių į nakties žval gybą — pasisiūlo, sunku — jau čia jis padeda jauniems kariams, įkvepia savo pa vyzdžiu. Krito jis mūšy prie Liepo jos. Iki Pergalės buvo likę trys mėnesiai. Drąsuolių mūsų armijoj buvo tūkstančiai. Todėl mes ir nugalėjom.
Dėst. L. PANOCHINAS
Biiiiiiniiimiiiniiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiinnninniiniiniiiiniiiiniiiuiiiiniiniiniiiniiiiiimiiiiiiiiiiiniiiiiiitiiiuiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiim'.iniiiuiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinii
VISADA PASIRENGĘ
LAUREATAI - MASKVOJE
išauklėta „Mūsų armija karšto atsidavimo socialistinei Tėvynei, taikos ir infernatautų cionalizmoj iidėjoms, - , Idraugystės idėjoms dvasia, — pabrėžė TSKP XXV suvažia vime drg. Leonidas BrežneLaSj _ kaip tik tuo ji ski riasi nuo buržuazinių armijų, kaip tik už tai tarybiniai žmo nės myli savo armiją." Didelė garbė ir didelė mo kykla tarnauti tokioje armijo je. Prisimenam, pirmaisiais tarnybos mėnesiais nebuvo lengva — neįprastas gyveni mo būdas, griežta karinė drausmė, pasikeitusios gamti nės sąlygos. „Susidraugavę" su automatu, pajutome, kaip mes dar nepasiruošę gyveni mui, todėl daugianacionalinį Studentai slidžių trasose mūsų kolektyvą visada jungė hienas tikslas — įgyti kuo Gražus saulėtas praėjusio „Nuo gintarinės Baltijos iki [daugiau profesinių įgūdžių, sekmadienio rytas sukvietė olimpinės Maskvos" šventę, [išmokti nugalėti sunkumus. tūkstančius vilniečių į svei skirtą Tarybinės armijos 60Įypač įsimintina diena, kai katos ir sporto olimpiados mečiui. [Ypač Lnkstų lapkričio rytą, tolimoje Kazachijos žemėje išsirikia Lę, prisiekėme „ginti Tėvynę iki paskutinio kraujo lašo, o jei prireiks — atiduoti už ją [gyvybę ", Mes tarsi perėmėme tėvų žygdarbių estafetę. Didvyriš kumui pasireikšti vietos yra ne tik (kovos lauke. Štai ko koje su stichinėmis nelaimė mis į pagalbą gyventojams visada atskuba Tarybinės Ar mijos kariai, ir dažnai rizikuo dami gyvybe. Tai mūsų die nų didvyriai! TSRS Konstitucijos 31 straipsnis socialistinės Tėvy nės gynimą priskiria svar biausioms valstybės funkci joms. Tarybinės liaudies iško vojimus, jos taikų darbą ginti lyra šventa ir garbinga kiekkieno tarybinio piliečio pa reiga. I Naudodamiesi proga, no rėtume pasveikinti buvusius [Tarybinės Armijos karius su jšia švente ir palinkėti sėkmės rnoksle bei asmeniniame gy venime.
Įvairių profesijų, skirtingo amžiaus žmonės — susirinko į šventės atidarymą Gedimi no aikštėje. Tarp miesto aukštųjų mokyklų studentų matėme nemažai ir Universi teto atstovų. Susirinkusius pasveikino Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto pirmi ninko pavaduotoja S. Macikaitė, olimpinis čempionas V. Cesiūnas ir kt. Iš aikštės visi patraukė j Sapieginės ir Vingio sporto bazes. Daug mūsų studentų slidinėjo, lai kė įskaitines normas, grožė josi puikiomis Vilniaus apy linkėmis. Tikriausiai ir kitomis die nomis retas atsisakys žiemos teUiamų malonumų, kartu su gryno oro gurkšniu įkvėps ir sveikatos, žvalumo. K. TALOCKA
Per žiemos atostogas olim piados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" res publikinio turo nugalėtojai lankėsi Maskvoje. Iš Lietuvos vyko 16 žmonių, 11 iš jų — Universiteto studentai. Visi olimpiados nugalėtojai, apie 400 iš visų tarybinių respub likų, buvo apgyvendinti vieš butyje „Jaunystė". Netruko prabėgti tos ketu rios dienos. Vos tik atvykus buvo suorganizuota apžvalgi nė ekskursija „Maskva — TSRS sostinė“. Daugelis iš mūsų Maskvoje lankėsi ne be pirmą kartą, tačiau su di deliu susidomėjimu apžiūri nėj om sparčiai statomą olim pinį kaimelį, naujus gyvena muosius rajonus. Viešėjome ir TSRS Mokslų Akademijos mokslininkų na muose, kur įvyko įdomus su sitikimas su žymiais tarybi niais mokslininkais, akademi kais. Vėliau visos delegaci jos, pasidalinę sekcijomis, vyko j atskirus objektus; už sienio kalbų olimpiados nu galėtojai — j Valstybinę už sienio literatūros biblioteką, rusistai — į Lenino bibliote ką, medikai — į Medicinos mokslų akademiją. Čia buvo surengtas priėmimas, vyko trumpa viktorina, visi buvo apdovanoti TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ir VLKJS CK diplomais, olimpiados laureato ženkliu kais ir atminimo dovanomis. Vakare susitikome su sąjun ginio Kinematografijos insti tuto auklėtiniais, diploman tais, matėme jų diplominius darbus. Priešpaskutinę vieš
Musų skaitytojų puslapis
V. GUNTIS TF studentas, itsargos vyresnysis seržantas, V. BRUŽiĖ EKFF studentas, atsargos viršila
ARBA KAIP DIRBTI, KAI
B Mokslinės bibliotekos bend^■oji skaitykla. Ne vienas jo|He ruošiasi seminarams, ko liokviumams, egzaminams. M Jažniau pasėdėjęs skaitykloH e, jau gali ir atskirti, kuris Dudentas daug ir sistemingai M lirba. Gera ir malonu, kai taI 'e greitai ir mandagiai aptar| auja skaityklos darbuotojas, I Igai nelauki užsakyto leidiliio. Sesijos pradžioje skailykla apytuštė, už tai pabai doje — džiaugiesi radęs laisI ’esnę vietą. I Kiekvienas praveria skaiI yklos duris turbūt su vieI u tikslu — kuo greičiau g auti norimą knygą ar leidiBį, sėsti prie stalo ir skaityB arba konspektuoti. ApglėBęs šūsnį literatūros, skubi B'kurt i. O! Geriausios ir paBogiausios vietos prie langų ■užimtos": ant stalų guli krū■os knygų, 0 pačių studen■Ų... nė kvapo. Jausdamasis ■ iek tiek išauklėtas, nepuoli >rie tariamai užimtos vietos, H’ pasistengi susirasti laisvą. H Tors po kiek laiko įsitikini, ■ (ad toji studento „u^mura „užimta" ■ 'ieta bus laisva iki vakaro. B -Tat, šis gudročius dieną turi ■ >askaitų, o vakare mėgsta ■ pasnausti" prie knygų rieH uvės. Taigi, laisvą vietą su■ .irandi prie studentais apli pusių didžiųjų stalų. Kukliai sikuri. Stengies susikaupti, I >et... pasirodo, įsimaišei j įdienos kompaniją. , grupės ___ r__ Taastaroji stare pusgarsiai mokysis,
DŪDOS GROJA aptarinės buvusius ar dar būsimus egzaminus, šaipysis iš vieno ar kito grupės drau go. Galimas ir kitas varian tas: pateksi tarp merginų. Nelengva susikaupti šalia priešingos lyties atstovių, bet ta bėda tik pusė bėdos. Visos merginos turi vieną silpnybę — plepėti. Taip no rom nenorom išklausysi jų širdies paslaptis, kalbas apie tą prakeiktą gyvenimą prieš ir per sesiją. Kita vargšelė užsimanys nuo didelio ir įtempto darbo save raudon skruosčiu obuoliu atgaivinti arba mėtinius saldainius ims tiriauškėti. Ir tau, kaip kiek vienam normaliam žmogui, nutįs seilė, vėl būsi toli nuo dominančio objekto, Kartas nuo karto kaimynė, o gal ir kaimynas, bėgs iš vieno skai tyklos galo į kitą konsultuo tis su kolega: kiek perskai tyti, ar tą ir aną iš viso reikia skaityti. Tik įtempęs visas moralines jėgas, pajėgsi griebtis darbo. Pagaliau ausys pri pras prie pašalinių dirgiklių. Vakare (jei dar liks jėgų) bandysi įjungti stalinę lem pą. Dauguma jų neveikia (perdegusios lemputės arba jų iš viso nėra). Kai minutė lę „pravėdinęs" galvą grįši, rasi lempą gerokai nusuktą į simpatiškos kaimynės pusę. Nenorėdamas gadinti akių, taip ir nesulaukęs skaityklos darbo dienos pabaigas, skau-
REPLIKA
ATSISTOTI AR ĮSIRAŠYTI, NUSIIMTI AR ISSIRASYTI? Neteko sutikti žmogaus, kuris būdamas išsilavinęs ir kultūringas, dvasiškai turtin gas, nemokėtų gražiai taisyk lingai kalbėti. Užtat kiekvie nas plevėsa, neabejok, — tikras šiukšliaburnls. Gili prasmė slypi tuose rašytojo žodžiuose, kad žmoguje vis kas turi būti gražu. Sutrikę kas — netvarkingi drabužiai ar iš burnos iššokęs žargonizmas IŠ ir nėra harmonijos. Ateina Į Universiteto kom jaunimo komitetą studentėlis, mina nedrąsiai kojom prie durų: „Kur čia atsistot ant įskaitos?" Komiteto nariai, jau pripratę prie tokių lan kytojų, kartais ką pasako, o kartais mosteli ranka: „Ten įskaitos skyrius". O čia mergaitės aštrialležuvės, neprapasišaipyti: leidžia progos „Ar kojas gerai nusivalėt, kad norit atsistot?!" Kas parausta, o kam pro ausis. A. DARGUŽIS
RUOŠIANTIS JUBILIEJUI Įvyko Vilniaus V. Kapsuko universiteto 400 metų mi nėjimo jubiliejinio komiteto posėdis, kurį vedė šio komi teto pirmininkas, Lietuvos KP Centro Komiteto sekretorius L. Šepetys. Komitetas Išklausė Universiteto rektoriaus, jubiliejinio komiteto pirmininko pavaduotojo prof. J. Kubiliaus ir prorektoriaus ūkio reikalams P. Eigmino informacijas apie ruošimosi jubiliejui eigą. Jubiliejinis komitetas teigiamai įvertino vykdomą toles nį materialinės bazės stiprinimą, politines masines jubilie jines priemones bei renginius. Kartu aptartos problemos, kurias, ruošiantis jubiliejui, dar teks spręsti atitinkamoms žinyboms, įstaigoms bei organizacijoms.
Lietuvos Fizikų draugijos Universiteto skyrius, pasitik damas mūsų aukštosios mokyklos įkūrimo 400-metj, paskelbė konkursą geriausiam 1978 metų fundamentaliosios fizikos darbui išaiškinti. Šiuo (konkursu siekiama ge rinti mokslinių darbų koky bę. Darbus galima pateikti straipsnių, tezių, rankraščių, deponuotų VINITI rinkinio forma. Rezultatai bus pa skelbti ir nugalėtojai apdova noti (skiriamos trys premijos) 1979 metų „Fizikų dieną".
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume
J. RAMANAUSKAITĖ, Fil. F V k. studentė anglistė
Redakcijos prierašas. Pa sinaudodami proga, norėtu me pagerbti praėjusių moks lo metų olmpiados respubli kinio turo nugalėtojus — Universiteto studentus ir pa skelbti jų pavardes: H. Aleknovič (FF IV k.), D. Ba nevičiūtė (PF IV k.), N. Cėnas (ChF IV k.), V. Endriu kaitis (Fil. F V k.), P. Jokūbauskaltė (IF IV k.), V. Kazakevičius (MMF III k.), V. Kriaučiukas (MMF IV k.), A. Misevičius (MMF III k.), J. Ramanauskaitė (Fil. F V k.), I. Simonaltė (Fil. F IV k.), G. Zaleskis (MF II k.). Linkime mūsų studentams sėkmės šiemetinėie olimpia doje, skirtoje VLKJS 60mečiui. Daugiau Iniciatyvos ir aktyvumo, komjaunuoliai!
KOVŲ ŠLOVĖS VIETOMIS
Dėkojame Jums už laiškus „Tarybiniam studentui". Laukiame naujų! Rašykite, kaip sekasi studijuoti, ką vei kiate laisvalaikiu, papasakokite apie geriausius savo kole gas, siūlykite, kritikuokite, ginčykitės.
dančia galva ir piktas išdūli ni namo, keikdamas save, kuriems galams čionai atsi vilkai. P. S. įspūdžiai užrašyti iš praėjusios sesijos laikotarpio. Nežinau, gal dabar bend rojoje skaitykloje (o ir kito se) atmosfera bent kiek pa sikeitė iki... kitos sesijos pradžios. A. LINKUS 1F studentas
nagės dieną padėjome vaini kų ir gėlių prie Lenino mau zoliejaus ir prie Nežinomo kareivio kapo. Maskvos universitete įvyko iškilmingas olimpiados nuga lėtojų susirinkimas. Kultūros rūmuose jie susitiko su MVU dėstytojais, profesoriais bei studentais, pasiklausė MVU studentų koncerto. Renginių buvo daug ir įdo mių. Svarbiausia — turėjome galimybę susitikti su savo kolegomis iš kitų TSRS aukš tųjų mokyklų, padiskutuoti, pasiginčyti, pasikeisti nuomo nėmis, kai ko pasimokyti.
Per žiemos atostogas grupė fakulteto studentų aplan kė kovos bei darbo šlovės vietas Švenčionių rajone. Š/ išvyka — tai viena iš sudėti’ nių žygio „Mano Tėvynė — TSRS" dalių. LLKJS Švenčio nių rajono komiteto antroji sekretorė L. Zarinskaitė ly dėjo mus išvykose, daug pa pasakojo apie patį rajoną, jo istoriją, dabartį ir ateitį, su pažindino su svarbiausiomis rajono gamyklomis, muzie jais. Kai kuriose iš jų mums teko ir patiems pabuvoti. Švenčionių rajono karių kapinėse padėjome gėlių. Ne aplenkėme Partizanų šlovės pilkapio, kurį prieš keletą metų supylė Universiteto studentai. Aplankėme pirmo jo rajono komjaunimo sekre toriaus Kudabos paminklą. Bene didžiausią įspūdį mums paliko susitikimas su Pabradės 2-os vid. mokyklos vyresnių klasių mokiniais. Čia mes skaitėme paskaitas apie Universitetą, savo fakult etą. Pabuvojome šioje mokykloje įrengtame muziejuje. Čia daugiausia vietos skirta Lietuviškajai 16-ajai divizijai.
B. KRAUJELYTĖ PEF m k. studentė
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsaku už vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuo meninę veiklą Vilniaus V. Kapsuko universiteto TSKP istorijos katedros docentei Anatolijai BERŽINSKAITEI suteiktas LTSR nusipelniusios dėstytojos garbės vardas.
A
DIENA ILGA,
O LAIKO MAŽA „Visi nori mokėti, bet ne būtų priimta, plotume po visi nori mokytis'1. Su ta iš kiekvienos jo paskaitos. Yra mintim visiškai sutinka ir ir daugiau labai mūsų ger Alfredas Bumblauskas — biamų dėstytojų, docentų, ketvirto kurso istorikas, fa profesorių. Antra vertus, pa kulteto komandos, dalyvau sitaiko ir sujektyvių dėstyto jančios Jubiliejinės viktori jų. Jie iš mūsų, individua nos II ture, kapitonas. Al- liai bestudijuojančių, reika frtdas dar ir istorijos būrelio lauja būtinai to, ką jie pa pirmininkas. Suprantama — sakė per paskaitas, lyg ten mokslinis vadovas doc. R. būtų išdėstytos nemirtingos Batūra visokeriopai rūpinasi ar neginčytinos tiesos. Aišku, būrelio veikla, bet daug dar dauguma dėstytojų nežiūri, iš bo lieka ir Alfredui. Jo pa kur tos žinios gautos, svar sakojimas pastebimai pagyvė bu, kad tik gerai išmany ja, kai užsimenu apie moks tum. linę veiklą. Didumą savęs Pernai Alfredas svečiavosi jai ir atiduoda. Alfredas daž Krokuvos universitete. Jį nusttbino platus nas lankytojas Rety leidinių maloniai skaitykloje ,kur faktas po kaimynų apsiskaitymas, savo fakto ryškėja darbo „Iš Vil šalies istorijos žinojimas. Ap niaus akademijos mokyklinio maudu, kad kai kurie mūsų teatro istorijos" kontūrai. studentai per mažai žino sa Teatras — Alfredo aistra, vosios Lietuvos, net ir Uni jam ir jo istorijai skiria be versiteto, istoriją. veik visą laisvalaikj. Alfre Nedrįstu paklausti Alfredą, das vertingą praeities medžia ar individualios studijos ne gą mano pritaikyti studentų atplėšia jo nuo kolektyvo, teatrui, ypač dabar, kai ruo gal bijau atsakymo. Bet: — Jokiu būdu ne. Juk šiamasi švęsti Universiteto 400 metų jubiliejų. grupė susideda iš draugų, — Kodėl pasirinkau indi tarp kurių yra ir tavo arti vidualų studijų planą? Vis miausi. Jie, tarsi tiltas, ne kas prasidėjo, matyt, nuo to, leidžiantis atitrūkti nuo ko kai dekanas V. Leščius, ma lektyvo. Juo aš patenkintas. tydamas, kad mes ne itin Gal kam reikėtų kiek gyviau veržiamės į paskaitas, gal ii žiūrėti į studijas. iBandžiau sužinoti ir dėsty pusiau juokais pasiūlė indivi dualias studijas. Čia tik tas tojų nuomonę apie jų grupę. „kabliukas", — yra ir svarbi Dėst. A. Kasperavičius, ku priežastis. Nemažai laiko ski ris veda ketvirtakursiams riu mokslinei veiklai. Žmo Naujausios istorijos semina gaus darbas efektyvus 8— rus, patenkintas jais. Vieni 12 valandų. O popaskaitinlo iškalbesni, kiti mažiau, bet laiko neperdaugiausia lieka. niekada nebūna taip, kad Nesakau, kad mano darbo niekas nesugebėtų atsakyti į metodai tobuli. Pradžioj se vieną ar kitą klausimą. mestro daugiau dėmesio ski Septintą sesiją puikiai iš riu mokslo tiriamajam dar laikė Z. Butkus. D. Kalibataibui, o pabaigoj — griebiuosi tė, P. Juknevičius. Tik vie ruoštis egzaminams. Ir dar. ną ketvertą gavo ir kitas Mūsų moksliniai darbai už Alfredo grupės draugas — skaitomi .kaip kursiniai, dip taip pat besimokantis pagal lominiai. Todėl dėl jų bene individualų planą — E. daugiau jaudinamės, negu, Aleksandravičius. Ji ir Alfre sakysim, dėl sesijos egzami dą dėstytojas A. Kasperavi nu pažymių. čius ir išskiria kaip suma Individualus darbo planas niausius, darbščiausius. Jų tarsi apsaugo nuo prastų pa kurse padėti draugui — skaitų. O labiausiai mėgsta k’ekvieno rartjoa. Matyt, to mos? Sakykim, dėstytojas E. dėl jis ir palieka gerą įspū Gudavičius mums skaito di. A. LEKAVIČIUS apie istorijos šaltinius. Jeigu
— Leiskite išeiti — van dens gurkštelti. — Skęstantysis gerti ne prašo, — atsakė dėstytojas.
Taikos ramybėj auga mūsų miestai, tiksi laikrodžiai, plaka širdys. Už kuriamojo darbo palaimą dėkojama ir Tėvynę apgynusiam drąsuoliui, ir šiandie nos jaunam kariui, budriai saugančiam taiką.
Universiteto studentai tęsia kovines rengiasi būti gerais Tėvynės gynėjais.
• * ♦
Anketa pirmakursiui VILNIUJE SENĄ DRAUGĄ, DABAR IRGI STUDENTĄ
— Sveikas, seni, Petrai, bičeli, Vytautai! (nereikalin gus išbraukti) — Aš džiaugiuosi, tiesiog nesitveriu kailyje, kaifucja (reikalingą pabraukti) Tave matydamas... — Aš taip pat, seni, fukseli, bičas, vaikine! nereikalin gus Išbraukti) — Leisk apkabinti, prispausti prie krūtinės, apsipilti ašaromis, pasveikinti (reikalingą pabraukti) tave čia, Vil niuje. — Ar gauni stlpkę, pašalpą, išmaldą, grašius? (nereika lingus išbraukti) — Ką tu, na, be abejo, ne, ech, ką čia kalbėti, negau nu, argi ne tas pats (reikalingą pabraukti). — Einam į paskaitas, pakaifuoti kur nors, prisiglausim kokioje knaipėje, padreifuoslm brode, nusimuilinsim nuo lekcijų (nereikalingus išbraukti)... — Šliaužtam, minam, varom arklius (reikalingą pa braukti). Plagis JATAS
Dėstytojas aiškina pirma kursiams sudėtingą klausimą. Vienas iš studentų vis bando kažką įterpti. Dėstytojas ne iškenčia: „Aš dėstau jau trisdešimt metų ir, matyt, ži nau šiek tiek daugiau". „At leiskit, — atsako studentas, — bet aš jau treti metai pir mam kurse ir taip pat kai ką žinau".
Sakykite, profesoriau, ar teisybė, kad kelionės plečia akiratį? — Žinoma! Jums, pavyz džiui, patarčiau penkis kar tus apkeliauti Žemės rutulį.
REDAKCIJOS ADRESAS: 232600 Vilnius — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
• • •
Profesorius: — Ką Jūs žinote apie Bieliinskio laišką Gogoliui? Atsakinėti nesisekė. Ban Studentas: dydamas išsigelbėti, studentas — Svetimų laiškų neskai paprašė dėstytojo: tau.
* « •
tėvų
tradicijas,
L. SKIRPSTO, J. MAŽEIKIO, R. JAUGO.S nuotraukos
KURIS NETIKĖTAI SUTIKO Dėstytojas per egzaminą kažką įtaria: — Kas Tamstos kišenėse? Studentas: — Jūsų kūrinių citatos...
Didžiojo Tėvynės karo dalyvis, Matematikos ir mechanikos fakulteto docentas A. Voronkovas.
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
PAŠALINTI NEPA2ANGŪS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos stud. V. Galvanauskas, fakulteto I k. studentai J. Grinls, G. Montinčlk, J. MaPrekybos fakulteto III k. jauskaltė, II k. stud. E. Moc- stud. K. Juzeliūnas, kūtė, N. Kibaitė, Ekonominės kibernetikos ir Filologijos fakulteto II k. finansų fakulteto I k. stud. stud. R. Urbonavičiūtė, IV k. V. Urbonaitė, M. Vaišvilas.
Skalbimai „Tarybinio studento" korespondentų postų nanarial kviečiami į redak ciją (CR 14 kamb.) vasa rio 27 d. 18 vai.
Nuoširdžiai užjaučiame Universiteto Kadru sky riaus viršininką Anicetą VYŠNIAUSKĄ dėl tėvo mirties. Rektoratas. Partijos komitetas visuomeninės organizacijos Mokslinės bibliotekos administracija, visuome ninės orąanizacijos ir vi sas darbuotoju kolekty vas nuoširdžiai užjaučia Universiteto kadru sky riaus viršininką Anicetą VYŠNIAUSKĄ dėl tėvo mirties.
Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 618 LV 08097
RHD AKTORIUS ALGIS KUSTA