Z" į I 4
visą šAną PROLecanai,vi€nvKir^5!
caRj/Bims sca nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
tsižvelgiant į nūdienos reikalavimus
"'Vi 5 J iJ ; 4
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
4
?
4 4 t
4
Nr. 5(1344)
4
1986 M. VASARIO 11 D. ANTRADIENIS
i
KAINA 2 KAP.
4
4 4 4 4 4 4
■V
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XIX SUVAŽIAVIME UNI VERSITETO REKTORIUS, SOCIALISTINIO DARBO DIDVYRIS, PROFESORIUS DAKTARAS JONAS KUBILIUS IŠRINKTAS TSKP XXVII SUVAŽIAVIMO DELEGATU.
TSKP XXVII SUVAŽIAVIMĄ PASITINKANT Nagrinėdamas ir svarstyda giniais. Pvz., radiofizikos kated roje 1985 metais buvo moder ma naujausius partijos dokuįentus fizikos fakulteto kolek- nizuota radioelektronikos ir įkur <vas aptarė einamuosius ir per- tos dvi naujos mokomosios la akustoelektronikos pektyvinius šiuolaikinių specia- boratorijos: stų paruošimo klausimus. Kon- ir mikroprocesorių. Pastarojoje rečiai tai liečia plataus profi- laboratorinius darbus atlieka ir specialistų tobulinimosi fakulte ? fizikų ir radiofizikų rengimą raktiniam darbui. Deja, čia dar to klausytojai. Tobulinant moko > viskas padaryta. Neseniai mąsias laboratorijas yra ir sun cademikas J. Požėla „Komjau- kumų, ypač įsigyjant mikro mo tiesoje", kalbėdamas apie ESM. Tuo tarpu kasdieninio gy ecialistų ruošimą aukštosiose venimo patirtis rodo, kad stu okyklose, pasakė: „Labai als dentai jomis labai domisi. Jau ai matosi, kad studentai ne- Universitete jie nori išmokti su atę savarankiškai dirbti su daryti programas mikro ESM, suprasti jų panaudojimo automa lyga, su moksline literatūra, ie to juos būtina pratinti. Da- tizuotose sistemose principus, ir pas mus susiklostė toks dar- išmokti jas valdyti. Ne už kal i stilius, kad mes verdam vinų ir asmeninių kompiuterių s studentus viename katile, era. Todėl mes rūpinamės, kad dėl nereikia stebėtis, kad iš fizikos fakulteto mokomosiose katilo gaunam ir vidutinį laboratorijose būsų sukurti kom eiialistą". Akademikas J. Po piuterizuoti mokomieji stendai. lą toliau tęsia: „Ryšium su Fakulteto kolektyvas rimtą impiuterizacija jaunimas turi dėmesį skiria ir pedagoginio rodyti, ko yra vertas, ką jis profilio fizikų ruošimui. Nese geba. Žmogus turi ESM padaniai įvykusiame fakulteto parti ti svarbia intelektualinio gy nės organizacijos ir tarybos su nimo sritimi, artima pagalbisirinkime buvo išnagrinėtos pro tke. Panašias mintis reiškia blemos, kurias reikia spręsti ge 'irių specialybių atstovai tiek rinant fizikos mokytojų rengijunginėje, dek ir respubliki- ma. Patvirtintas naujas fizikų :je spaudoje. mokymo planas, kuriame būsiAtsižvelgdama į nūdienos rei- mųjų pedagogų ruošimui pagelavimus, fizikos fakulteto parrinti daugiau valandų numatyta lė organizacija, fakulteto pepedagoginei praktikai ir techni gogai stengiasi, kad į gamyk- nėms mokymo priemonėms įsi ■ vidurines mokyklas ir instisavinti. Pasiūlyta daugiau kursius nueitų dirbti tinkamai pra nių ir diplominių darbų skirti šiam darbui pasiruošęs jauni- fizikos metodikai bei fizikos iss. Šiais mokslo metais fakul- torijai. Numatyta tradicinėse fio partinės organizacijos susi zikos fakulteto mokslinėse kon namuose ir taryboę posėdžiuoferencijose įsteigti vidurinės mo svarstant metodinės komisi- kyklos fizikos sekciją, kurioje I darbą, fizikos mokytojų ruo- pranešimus skaitytų fakulteto f° problemas, studentų moks- auklėtiniai — fizikos mokytojai. [s draugijos darbo aktyviniKatedroms rekomenduota suda [, mokomųjų laboratorijų kom- ryti bendradarbiavimo sutartis Iterizavimo ir kitus klausimus, su respublikos vidurinėmis mo r numatytos gairės, kaip at- kyklomis, palaikyti glaudesnius Įje intensyvinti studentų mokryšius su mokyklomis, kuriose Įi darbą, ką daryti, -kad jie mūsų studentai atlieka pedago hau įsisavintų naujausią skaigines praktikas. Tačiau, prade ■ irno techniką. Reikia pažy- dant busimųjų pedagogų ruoši kad fakulteto katedros mą pagal naująjį mokymo pla ■ lat stiprina mokomųjų Iabo- ną, iškyla ir tam tikrų sunku B’rijų materialinę bazę, jas mų. Visų pirma tai liečia tech t .0-ndamos naujausiais įren- ninių mokymo priemonių ir in-
JMVERSITETO KOMUNISTAI VADOVAUJANČIŲ PARTI. ■ MIESTO BEI RESPUBLIKOS °«;anų nariai I Partijos Vilniaus m. Leni■ rajono komitetą išrinkti - — nvuuicitf laminu VU vu ntal v. J ntal V. Gobls ir L. Jeken_ •’ Vilniaus miesto komitetą ■j Profesorius A. Bikells. Unl'1 Iteto Rektorius, profesorius '’į aras Jonas Kubilius išrinktas LKP Centro Komiteto nariu.
TAUPUMO KONTROLES SAVAITE
Kasmet šalies komjaunuoliai aktyviai įsijungia į judėjimą už žaliavų, kuro, elektros energijos taupymą, Universiteto komjaunimo komitetas kviečia į šį sąjūdį įsijungti ir visus VU studentus. Nuo taupumo kontrolės savai-
ŠIAME NUMERYJE:
formatikos mokomosios labora torijos aprūpinimą mokymo prie monėmis. Tačiau tikimės, kad FIZIKOS FAKULTETO PARTI sutelktomis rektorato, bendrosios NĖS ORGANIZACIJOS VEIKLA fizikos ir spektroskopijos kated RUOŠIANT KVALIFIKUOTUS ros ir fakulteto partinės organi SPECIALISTUS — I PSL. zacijos pastangomis esamus sun * * * kumus įveiksime ir galėsime de ramai prisidėti prie bendrojo TEN PAT — Aš IR STUDIJOS. lavinimo ir profesinių mokyklų KO NORIME, KO SIEKIAME reformos. ŽENGDAMI PER UNIVERSITE Be mokomojo metodinio darbo TO SLENKSTĮ. * * * klausimų partinei organizacijai tenka nagrinėti ir klausimus, GERAS SAVARANKIŠKAS DARsusijusius su mokslinėmis prob BAS — SĖKMINGOS STUDIJOS lemomis. Mokslinių darbų apim tis fakultete yra milžiniška. Vien 2 PSL. * * * tik ūkinių darbų 1985 metais SSB VAD.AS — PAREIGOS AT buvo įvykdyta už didesnę nei 4 milijonų rublių sumą. Be abe SAKINGOS. KO REIKIA. NO jonės spręstinų problemų yra RINT BOTI GERU VADU. — ir mokslo tiriamajame darbe. 2 PSL. Didelių sunkumų iškyla moksli nes idėjas greitai ir plačiu mas tu panaudojant praktikoje. Labai aktualus mūsų fakultetui, kurio MTD padaliniuose jau dirba per 280 žmonių, gamybinio korpuso statybos klausimas. Apie tai bu vo kalbėta ir Universiteto parti nes organizacijos VI konferenci joje, kur buvo pažymėta, kad bandomuosius pavyzdžius būtų parankiau kurti ten, kur bus diegiamas gamybinis ar techno loginis procesas. Manoma, kad prie to galėtų prisidėti mokslo mokymo susivienijimai. Nors Einu Įsižiūrėdama į tolstančias kai kurie mūsų fakulteto pada senamiesčio kiemų erdves: šešė liniai įeina į „Mikroelektroni liai, pusšešėlial, tonai, dėmės — kos" ir „Fotonikos" mokymo- dermė, pagaunama jausmu, iš skaidoma Jos sandaros žinoji mokslo gamybos susivienijimus, mu. .. Sinkretinė senojo pasaulio tačiau ženklių poslinkių įdiegi mintis, talpinanti savyje kosmo mo srityje nepastebime. Tuo są, sulydanti mano ir ne mano tarpu tobulinant mokymo proce Į vieną visumą, priešpastatoma są šie susivienijimai galėtų ga yrančiam, daug žinančiam ir ma žai jaučiančiam mūsų pasauliui. na efektyviai prisidėti. Aiškiai jaučiame bene viena — Tokius uždavinius sau kelia harmonijos nebuvimą. fizikos fakulteto kolektyvas, pa Vadiname save diletantais, ri sitikdamas XXVII partijos su botais. Renkamės vieną iš dvie jų: matyti mini pasaulio mode važiavimą. li kristalo gardelėje arba sekti FF partinio biuro sekretorius akimis toje gardelėje, lūžtančius Doc. V. VALIUKĖNAS spindulius, mintyse pratęsiant, projektuojant Į mus supančią erdvę. Ir Į save. Tada ateina ryšio suvokimas tarp manęs ir ne manęs.
IR APIE
SESIJĄ...
tės pradžios, vasario 17 d., iki vasario 24 d. Universiteto, fa kultetų „Komjaunimo prožekto riaus" štabų, postų nariai or ganizuos reidus į fakultetus ir bendrabučius. Bus tikrinama, kaip taupoma elektros energija, šiluma, tausojamas inventorius.
VU „Komjaunimo prožektoriaus" štabas
Rašau ir apie sesiją. „Žmogui skirtas laimės kiekis priklauso nuo jo aistros stiprumo" (Sten dalis) — sėkmės kiekis tiesiog proporcingas... Ne žinioms... Ir kada mes, dvidešimtmečiai, jau spėjom išsibarstyti, spėjom pavargti? Kodėl pabandę perkąs ti gintarinį riešutą, nepasisekus sviedžiam į kampą — mokyklo je viskas išgliaudyta... Kodėl mes tiek daug galvojam Ir kal bam apie paskyrimą ir bevelk
FOTOKONKURSUI PASIBAI GUS. PUBLIKUOJAME GERIAU SIUS DARBUS — 3 PSL. * * t
PRISIMINTI ĮSKAITŲ SAVAITĘ KVIEČIA JUOKO VIRTUVĖ.
nieko apie santykĮ su būslmąja profesija? Net jau ne apie ati tikimą, o tik apie santykĮ... Atrodo, mūsų laikais daugiau vidutinybių, negu bet kada: vi si mokomės stlpendljlnio ket verto vidurkiui. Kukllnamės: prieš egzaminą — nieks nieko neskaitęs — baisi gėda, dar kas pamanys, kad mokaisi, kad bai gęs nori gauti ne ramią vietelę, kur galima būtų pamezgėtl ar pasiknaisioti po literatūrinio pa saulio lobynus, o dirbti, dirbti mėgstamą darbą. Renkamės kom promisą: visuomeniniai dalykai — nesuprantu, neišmąstau, fak tografiniai — aš ne kalikas, o specialybės — vienas egzaminė lis — geriau praktiškai mokėti, o ne teoriškai...
Gaila sumaitotos literatūros, skaitomos per egzaminui būtino sąrašo lęšĮ, gaila sugaišto laiko, gėda garbingų, besipuikuojančių viršeliuose pavardžių. Tuštybės mugė... Susiformuojant celofa ninį gaubtą — Išorės poveikiams nebejautrią membraną — mažai kas Jaudina, dar mažiau kas do mina — neįdomu. Arba, kaip rašė Just. Marcinkevičius ...... man... gaila gabių žmonių, kurių veidai užantspauduoti to totalinio nihilizmo, pasaulinio liūdesio, neigimo, visuotinio nepasitenkinimo... antspau dais. .." — patempę lūpytę me tam: eilinis šlamštas... Kiekvieno mūsų pasaulis turi savyje potencialią galimybę bū ti vientisu. Aš kalbu ne tik apie minutlnę kosmovienovę, aš kal bu Ir apie sesiją... Sunkiausia rasti šifrą, kurio dėka žinojimas ir jutimas taptų dviem tos pa čios lazdos galais.
Nina SEMIONOVA
2 Tarybinis studentas
Viduržiemis, o Universiteto darbinės veiklos štabas, fakulte tų komjaunimo komitetai jau ruošiasi ateinančiai vasarai: nu matyti busimieji būrių vadai, analizuojama praėjusios vasaros patirtis, kartais nemaloni, kar tais skaudi, mokomasi iš savo klaidų... Vadas Ir komisaras — būrio galva Ir širdis. Nuo jų charakterio savybių, mokėjimo organizuoti, bendrauti, atsako mybės jausmo didele dalimi priklausys busimojo būrio liki mas. įpusėjus liepai traukinių pa lydovių būryje „Kon—Tikis" dar nedirbo 16 žmonių: ilgiau nei savaitė tvarkytos sanitarinės
bo vasarai buvo pakeistas „Justi cijos” vadas. Kodėl? Universite to darbinės veiklos štabo vadas Kęstutis Baušys aiškina: — Nesitikėjom, kad taip bus: visuomenininkas, teisės fakulte to profbiuro pirmininkas. Nesu gebėjo susidoroti su būrio vado darbu paruošiamuoju laikotar piu: profesiniu, saugumo techni kos mokymu, medicininiu pa ruošimu. . . Pernelyg pasitikėjo savo jėgomis ir sugebėjimais, atseit viskas susitvarkys savai me. .. — Vasara — tai metas, — tvirtina Alvyda Alekseriūnaitė, — kada išaiškėja tikrasis akty visto veidas. Nors, atrodo, jau
kiekvieną žmogų, už savo būrį, už visą fakultetą. Teorinis pasi ruošimas, įgyjamas mokymų me tu, duoda pagrindą pasijusti šiek tiek tvirtesniam, o autori tetą reikia išsikovoti pirmųjų susitikimų su busimojo būrio nariais metu. Reikia stengtis nors minimaliai pažinti kiekvie ną, žinoti jo darbštumą, sugebė jimus, pomėgius, tėm, kad ar tėjanti vasara būtų ne tik dar bo, bet ir. poilsio metas. Kad sugebėjimas vadovauti neįgyjamas kartu su žiniomis apie planų, ataskaitų tvarkymą liu dija ir pastaroji „Fotono" va sara: po zoninio štabo patikri nimo teko perrinkti komisarą.
JONAS ŽĖRUOLIS
fliiuuniiiiiiiuiniiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiMiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiMiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiriiiiiiMiiiiiiiiniiHiLMiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiitiniiiu
Palydėjome J paskutinę kelio nę Lietuvos TSR nusipelniusį mokslo veikėją, Lietuvos TSR nusipelniusį teisininką, profeso rių, teisės mokslų daktarą, TSKP narį nuo 1958 m. Joną Žėruolį.
Atsakomybė už būrį •niiiiiiiiiiiHiirnniiiiinliniiiiimiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiniiiiiitiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiTiiiiin
knygutės, kurios turėjo būti pa ruoštos prieš darbo pradžią, įdar bintas buvo ne visas būrys iš karto, o vaikščiota po vieną, po dvi... Paskui prasidėjo reisų laukimas: kiekvieną rytą prieš aštuntą palydovių rezerve susi rinkdavo vos ne pusė būrio na rių ir laukdavo: j Klaipėdą nė viena nenori, visos veržiasi į Maskvą, į Leningradą. . . Tuo tarpu kitas būrys, „Eks presas", vadovaujamas patyru sios vadės Alvydos Alekseriūnaitės, jau buvo sudaręs porą komjaunuoliškų brigadų, aptar naujančių visą traukinį... „Kon —Tikįo" vadė skundėsi: per mo kymus niekas nieko nesakė, „Ekspreso" vadė tvirtino: viskas buvo po kelis kartus pakartota... Istorijos fakulteto būrys su formuotas pirmą kartą, jo va dei — pirma tokia atsakinga va sara. .. Bet vadų mokymai — ne tik dokumentų tvarkymas, tai — ir galimybė susipažinti, pabendrauti su daugiau patyru siais, pasimokyti iš jų... Tik riausiai retas atsisakys savo kai liu patirta tiesa pasidalinti su kitu — atseit tegu jaunesnis makosi iš savo klaidų.. . Savaitė prieš prasidedant dar
Su mokslo metų pradžia pra sideda ir įtemptas, atsakingas darbas. Visus mus: tiek stu dentus, tiek ir dėstytojus Jau dina, kad jis būtų sėkmingas, kad sukauptos žinios ir patyri mas būtų apvainikuoti aukštos kvalifikacijos specialisto statusu. O tai labai priklauso nuo mo kymo formų ir metodų efekty vumo. Centrinė mokymo grandis aukštojoje mokykloje yra sava rankiškas studentų darbas. „Bė tam tikro savarankiško darbo nei vienu svarbiu klausimu tie sos nesurasi, ir, kas bijo dar bo, tas pats sau neleidžia rasti tiesos", — rašė V. Leninas. Savarankiško darbo reikšmė ypač išaugo paskutiniuoju me tu. Tą lėmė: 1. palyginti nauja kryptis mokymo metodikoje — pro-
gerai vienas kitą pažįsti, gali pasitikėti, bet dar nejauti tos atsakomybės, kuri vasarą ten ka būrio vado, komisaro pe čiams: komjaunimo komitete ta ve bet kuris gali pakeisti, padė ti, o būry — atsakingas už vis ką pirmiausia tu ir šios atsako mybės neperdėsi ant kito pe čių. . . — Taip, egzistuoja būrio va dovų problema — Sigitas Dau girda — jo SSB stažas keturios vasaros: trys — eiliniu, vie na — vadu... — Jau pir mosiomis dienomis pajun ti milžinišką atsakomybę už kiekvieną tau patikėtą žmogų, reikia kad jis tavimi pasitikėtų: vienas konfliktas gali sugadinti vasarą keturiasdešimčiai—šešias dešimčiai žmonių. Turi dirbti ranka rankon su komisaru. Ir, ko gero, būtina, kad vadas bū tų padirbėjęs eiliniu — iš šios pozicijos daug kas geriau ma tyti. .. — Viskas priklauso nuo cha rakterio, nuo individualybės, — Polinaras Cižauskas, „Žilinų-85" vadas. — Vadovaujant būriui reikia būti ir griežtam, ir ge ram, mokėti ir girti, ir barti. O atsakomybė iš tiesų didelė: už
Naujasis komisaras, tik iš Tary binės Armijos grįžęs Kęstutis Petkelis, kaip tvirtina būrio na riai, sugebėjo sukurti gerą nuo taiką, darbingą atmosferą. Lin ksmų . vakarų, švenčių netrūko... Tiesa, „Fotono" rodikliai prasti — vilktasi uodegoje, bet būta ir objektyvių priežasčių: iki pat darbo pradžios nebuvo iki galo aiški būrio sudėtis, nežinia, kas dar gaus šaukimą į Tarybinę Armiją, kas dar paskutinėmis dienomis grįš j fakultetą ir pa norės važiuoti dirbti. Kad atei nančiais metais šios problemos būtų lengviau sprendžiamos ke tinama organizuoti paruošiamąjį štabą. Kaip išauga geras vadas? Daž nai vadu tampama padirbėjus komisaru. Taip buvo ir su Lili ja Ulvydaite, „Dzūkijos" vade: — Pernai vadu buvo V. Tininis. Dirbdamas kartu su juo no rom nenorom mokaisi, perpranti ne tik komisaro, bet ir vado darbo problemas. — Kokiais gi kriterijais vado vaujamasi, kaip nustatoma, kas turi būti vadu? — Pirmiausia visuomenininkas, mokantis sutelkti būrį darbui, mokantis būti reiklus ir veiklus,
J. Žėruolis gimė 1907 m. ko vo 25 d. Rygoje. Baigęs Kauno universiteto teisės fakultetą jis, dirbdamas Ukmergėje, užmezga ryšius su komunistiniu pog rindžiu. 1940 m. atkūrus Tary bų valdžią Lietuvoje aktyviai dalyvauja tarybinių teisėtvarkos organų darbe: skiriamas dirbti Šiaulių apygardos teismo proku roru, išrenkamas LTSR Aukš čiausiojo teismo nariu. Hitleri nės okupacijos metais kurį lai ką dirbo advokatu, dalyvavo J. Vito vadovaujamos pogrindinės antifašistinės organizacijos veik loje, už tai buvo suimtas ir ka linamas. Išėjęs iš kalėjimo tapo A. Mickevičiaus būrio partiza nu. Išvadavus Tarybų Lietuvą, J.
— aiškina K. Baušys. — Sąži ningas, principingas, kruopštus, randantis kalbą su kiekvienu būrio nariu, autoritetas, turintis vadovavimui būtinų žinių baga žą. O komisaras — tai fantazuo tojas, meno žmogus, neduodantis vadui ramybės savo sumanymais, kaip geriau, įdomiau organizuoti laisvalaikį. Nuostatai sako, kad komisaras turi būti renkamas bendrame būrio susirinkime, bet praktika rodo, kad dažniausiai jį pasirenka pats vadas ir būrys tik patvirtina vado sprendimą. Aišku, galima ir reikia rinkti ko misarą tada, kai būsimo būrio nariai jau vienas kitą pažįsta, bet dažniausiai būna atvirkščiai — jie susipažįsta tik būryje ir atsitiktinis pasirinkimas gali bū ti klaidingas. Vadams ir komisarams yra or ganizuojami specialūs mokymai, kurių metu jie susipažįsta su SSB darbo klausimais. Kaip pa siruošė vadas ar komisaras va
KAD STUDIJOS BUTŲ SĖKMINGOS blemlnis mokymas; 2. nuolat augantis informaci jos srautas, kuris mokymo pro cesą daro nepabaigiamu, todėl labai svarbu savarankiško dar bo įgūdžiai; 3. būtinumas ruošti studen tus savarankiškam mąstymui bei darbui, kas yra neabejoti nu kiekvieno šiuolaikinio spe cialisto bruožu. Tradiciškai susiklosčiusi nuo monė, jog savarankiškas studen tų darbas — tai ta jo dalis, kuri yra atliekama už audito rijos ribų, nedalyvaujant dės tytojui. Manyčiau, jog tiek darbas auditorijoje, tiek ir už jos ribų yra savarankiškas. Tik reiktų skirti nevienodą savaran
kiškumo laipsnį: pilnas, abso liutus ir dalinis, santykinis sa varankiškumas. Kai studentas pats formuluoja darbo tikslą, pasirenka temą, pirminius šalti nius, juos studijuoja, pats sa ve kontroliuoja kokybės ir ter minų požiūriu turime visai sa varankiško darbo atvejį. Aukš tojoje mokykloje tokie atvejai reti, jie dažniau liečia neaki vaizdinio skyriaus studentus. Pagrindiniu savarankiško mo kymosi elementu yra darbo or ganizavimas. Protinio darbo or ganizavimas apima: darbo ir poilsio režimo bei darbo vie tos organizavimą, darbo plana vimą, dėmesio ir valios ugdy mą, darbą su knyga, paskaitų
konspektavimą ir t. t. Labai svarbūs savarankiško darbo principai yra sistemingu mas, psichologinis aktyvumas įsisavinant medžiagą, intensyvu mas atliekant darbą. Neteisingas protinio darbo organizavimas gali sukelti per vargimą, rimtus centrinės ner vų sistemos sutrikimus, darbin gumo sumažėjimą. Kiek plačiau norėtųsi apsisto ti ties tokiais savarankiško dar bo organizavipio elementais, kaip dėmesio ugdymas, skaity mas ir darbas su knyga bei paskaitų klausymas ir konspektavimas. Savarankiško darbo procese svarbu išmokti valdyti savo
Žėruolis energingai įsijungė Tarybų Lietuvos teisėtvarkos organi; atkūrimą, aktyviai daly vavo ruošiant naujus jstatymutaip pat pedagoginėje, moksli nėję ir visuomeninėje veikloje 1944—1946 m. jis dirbo Lietu vos TSR Aukščiausiajame teis me, Valstybiniame arbitraže, 1947—1949 m. buvo Lietuvos TSR Advokatų kolegijos prezi diumo pirmininkas. Dirbdamas praktinį teisinį dar bą J. Žėruolis nuo 1944 m. Įsi traukė į VVU teisės fakulteto pedagoginį ir mokslinį darbą Beveik trisdešimt metų dirbo civilinės teisės ir proceso kated ros vedėju, buvo teisės fakulte to dekanu, mokslinių laipsr.ių telkimo tarybos pirmininku Universiteto tarybos, partinio komiteto nariu. Velionis daug prisidėjo geri nant studentų mokymo ir aukiė jimo darbą, jų dalykinį ir poli tinį parengimą, teisinio darbo etikos ugdymą. Jis ypač didelį indėlį įnešė j teisės mokslų vystymą, mokslinių kadrų ren girną, teisinių žinių propagavl mą. Jo plunksnai priklauso bevelk šimtas mokslo darbų, tarp jų disertacijos, 1monografijos, va mokslinių dovėlial, daugelis straipsnių. J. Žėruolis buvo apdovanotas „Garbės ženklo" ordinu, septy nials medaliais. Šviesus J. Žėruolio atminimas ilgai išliks visų jį pažinojusių jų atmintyje.
sarai, tikrinama mokymų pabaigoję — susirenkama po penkis šešis ir vedamas pokalbis, kurio metu išaiškėja kiekvieno žinios. Vėliau, respublikiniame sąskry dyje, dar kartą išklausomas pa našus kursas ir laikomi egzami nai. Jeigu išlaikoma bent paten kinamai — atestuojama, jei ne — tenka perlaikyt. Paprastai anksčiau ar vėliau atestuojami visi.. . . .Didelė atsakomybė tenka vadui ir komisarui. Juk kartais ir šaunuolis vasarą ištižta, o kartais — atvirkščiai: buvęs ne itin aktyvus, ne itin sumanus puikiai vadovauja šešiasdešim čiai žmonių. Ir pasiruošimas darbo vasarai prasideda ne nuo būrio formavimo, o nuo atsigrę žimo į praėjusią vasarą, nuo re zultatų susumavimo. Svarbu ne tik skaičiai, faktai, svarbiau — už jų stovintis žmogus, dėmesys jam. Niką AUKŠTAITYTt
dėmesį. Nesugebėjimas valdyti dėmesio, jo išsklaidymas Į Pa' šalinius objektus (žiūrėjimas pro langą, pašalinės mintys) — yra viena iš negilaus žinių įsi savinimo priežasčių. Dėmesin nepastovumas — nėra įgimta žmogaus savybė, tai elementa raus neorganizuotumo pasekmė Dėmesys vystosi dirbant ir to dėl yra treniruojamas. Jo iš vystymo laipsnis labai priklau so nuo mūsų požiūrio į darbą. Žinių įsisavinimo procesas prasideda nuo jų suvokim:’ skaitant, klausant ar betarpėj kai stebint faktus. Skaityti ari klausyti šiaip sau, be jokie I tikslo — reiškia tuščiai gaišti I laiką. (Pabaiga kitame Nr.) Leonllija PERMINIE\H Politinės ekonomijos katedros I dėstytoja, ekon. m. kand į
3 Tarybinis studentą
jjeTUVOS TSR savanoriškos draugijos armijai, VIACIJAI IR LAIVYNUI REMTI CENTRO KOMITETAS LIETUVOS RESPUBLIKINE PROFESINIŲ SĄJUNGŲ TARYBA LIETUVOS LKJS CENTRO KOMITETAS KARINIS KOMISARIATAS LIETUVOS TSR „ŽINIJOS" DRAUGIJOS VALDYBA
(986 METŲ SAUSIO 23 — VASARIO 23 DIENOMIS RENGIA
iYHYBINIO MASINIO DARBO MENESĮ KIETĄ TARYBINES ARMIJOS IR KARINIO JŪRŲ LAIVYNO 8-OSIOMS MĖTINĖMS. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
— tolesnis respublikos gynybi nės draugijos organizacijų akty vumo kėlimas, tobulinant gynyblnį-masinį, karinį-patrlotlnį ir sportinį darbą tarp gyventojų, dirbančiųjų ir besimokančio jau nimo auklėjimo gerinimas did vyriškų komunistų partijos, leni ninio komjaunimo, tarybinės liaudies ir jos Ginkluotųjų Pajė gų tradicijų dvasia. Mėnesio metu SDAALR orga nizacijoms kartu su profsąjungų ir komjaunimo organizacijomis, kariniais komisariatais, „Žinijos" draugijos skyriais: — aiškinti TSKP CK spalio (1984 m.) plenumo, TSRS AukšGausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo II sesijos ir Lietuvos "SR Aukščiausiosios Tarybos dešimtojo šaukimo X sesijos nutaimus; — aiškinti pasaulinę istorinę tarybinės liaudies Pergalės Di liajame Tėvynės kare reikšmę, lemiamą Tarybų Sąjungos IndėĮ sutriuškinant fašistinę Vokietiją ir militaristinę Japoniją; — gerinti iki šaukiamojo ir šaukiamojo jaunimo ruošimą kainei tarnybai. — įtraukti SDAALR narius į karinių-technlnių šakų sportą. — priimti dirbančiuosius ir besimokantį jaunimą Į gynybinės Iraugijos eiles. — stiprinti ryšius su civilinės gynybos organais. — nukreipti patriotinės veiklos gerinimą tam, kad gynybinės raugijos kolektyvai sėkmingai įvykdytų 1986 metų sociallstilūs Įsipareigojimus. PAGRINDINIAI MENESIO RENGINIAI 1. Iškilmingi susirinkimai, skirti Tarybinės Armijos ir Karinio ūrų Laivyno 68-osloms metinėms. 2, Lenininiai skaitymai temomis: „V. Leninas, TSKP apie soialistinės Tėvynės gynimą", „TSKP XXVI suvažiavimas dėl šaies gynybinės galios stiprinimo, karinio tarybinių Ginkluotųjų ajėgų potencialo pakėlimo", „Tarybinės Ginkluotosios Pajėgos - galingas taikos ir saugumo faktorius, patikimas agresyvių jėų likvidavimo šaltinis", „TSRS SDAALR — patikimas Tarybilės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno pagalbininkas ir rezervas". 3 Žygiai ir ek~kursijos į karinius dalinius, kovinės šlovės mulejus. Supažindinimas su kovine technika, karių mokymusi ir lUitlml. 4. Iki šaukiamojo ir šaukiamojo amžiaus jaunimo, karininkų, SRS sporto meistrų, gynybinio-masinio darbo aktyvistų straipslai spaudoje, laidos per radiją, televiziją. 5. Jaunimo susitikimai su karo veteranais, pogrindžio partlzainlo judėjimo dalyviais, Tarybų Sąjungos ir Socialistinio darbo iri'yriais. • 6 PDG normų laikymas. 7. Masinės techninių ir karinių-taikomųjų sporto šakų varžyos, 8. Civilinės gynybos žinių propaganda. 9. Susirašinėjimo su kariais-žemlečiais suaktyvinimas. SDAALR NARIAI! Pasitikime TSKP XXVII suvažiavimą naujais gynybinio masiio darbo laimėjimais! VVU SDAALR KOMITETAS
Svečiuose įžymūs bibliotekininkai
Fotokonkursui pasibaigus Lapkričio mėnesį „Tarybinio studento" puslapiuose buvo pa skelbta apie TSKP XXVII suva žiavimui skirtą fotokonkursą, kurį organizavo Universiteto ir fizikos fakulteto „Komjaunimo prožektoriaus" štabai. Nuotrau kų, skaidrių atnešė fotografuo jantys studentai bei darbuoto jai iš visų fakultetų.
į fotokonkurso seminarą, ku ris vyko „Žaltvytkslėje“, buvo pakviesti visi dalyvavę konkur se autoriai bei fotografai pro fesionalai, šios srities žinovai. Seminare buvo eksponuojama ir dauguma fotokonkuTsui pa teiktų nuotraukų. — Labai gražu, kad buvo surengtas toks konkursas, ku rio iniciatoriai — „Komjauni mo prožektoriaus" nariai, — kalbėjo radijo ir televizijos žurnalisfko'., katedros dėstyto jas R. Pačėsa. — Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad Univer sitete yra nemaža gabių foto grafuojančių studentų. Juos reikėtų suburti į klubą. Daliji masis patirtimi, dalykiški pata rimai, technikos įvaldymas duo tų šiems žmonėms nemaža nau dos. Sigitas Baltramaitis, Lietuvos fotografijos meno draugijos Vilniaus miesto sekcijos meno tarybos narys, apie eksponuo jamas nuotraukas atsiliepė taip; — Vilius Lunevičius savo nuotraukose atspindi socialinę problematiką, tačiau kai kurios nuotraukos atsitiktinės, iki ga 10 nebaigtos. Jei jau eiti į gy venimą, tai drąsiai atvirai, sa vo nuotraukose rodyti jo juo dąsias ir baltąsias puses. Prie Modesto Patašiaus pa teiktų fotografijų ciklo „Gyvy bės gimimas" yra užrašai, ku. rie nuotraukas papildo, suteikia joms gilesnę prasmę. Linksta ma į filosofinius apmąstymus. Arvydas Saikus ieško grožio kompozicijoje, detalėse, kurios kartais įgyja didelę reikšmę. *♦*
Fotokonkurso nugalėtojai: ko vos už taiką tema — prekybos fakulteto II k. studentas A. Kundrotą, studentiškų džiaugs mų ir rūpesčių tema — medi cinos fakulteto VI k. studentas A. Satkus, laisva tema — gam tos fakulteto inžinierius V. Markevičius — apdovanoti prizais ir Universiteto komjaunimo ko miteto Garbės raštais. Papildomi prizai paskirti fizikos fakulteto 11 k. studentui V. Lunevičiui ir istorijos fakulteto V k. studen. tui M. Patašiui. Geriausiu skaid rių autoriumi pripažintas filolo gijos fakulteto IV k. studentas D. Zalieckas.
Praėjusių metų pabaigoje Istokuriama socialinės informatikos os..fakulteto bibliotekininkystės koncepcija. Seminarą ta pačia te bibliografijos specialybės stu ma svečias vedė ir LTSR Kultū mtai dalyvavo įdomiuose susi- ros darbuotojų tobulinimosi ins ■imuose, praturtinusiuose juos titute. tiesinėmis žiniomis, gyvenimo Gruodžio pradžioje Vilniaus tirtimi. universitete svečiavosi Permės Lapkričio mėnesį ketvirto kurkultūros instituto bibliotekinin studentai klausė Leningrado kystės katedros vedėja, pedago L. AUKŠTAITIS Krupskajos kultūros instituto gikos mokslų kandidatė, docentė trmatikos ir techninių priemoK. Voronko. Trečiasis kursas galė NUOTRAUKOSE: 1 katedros profesoriaus A. Sojo pagilinti informacijos paieškos Pirmajame puslapyje —V. Mal lovo paskaitų: „Informacijos ir sistemų disciplinos žinias. Docen "lunikacijos mokslų komplek- tė skaitė paskaitas: „Bibliotekinių kevičius. Aš ne tavo vaikas. (Iš '■ bei „Informacinio požiūrio klasifikacijų teoriniai pagrindai", serijos „Vaikystė"). Pirmasis prfdmųo pažinimo procese". Pir- „Bibliotekinių klasifikacijų raida zas už nuotrauką laisva tema. 'J°ję paskaitoje profesorius iš TSRS" ir „Tarybinė bibliotekinėminėjo komplekso formavimosi bibliografinė klasifikacija". K. A. Kundrotą. Gal nežaiskime •blemąs, apžvelgė kaimyninius Voronko susitiko su katedrų dės karo? Pirmasis prizas kovos uj :':31U3, nustatydamas informacitaiką tema. tytojais, . papasakojo apie Penmės ir komunikacijos mokslų kom- kultūros institutą, jau baigiantį > vietą tarp kitų mokslų, savo veiklos dešimtmetį, mokymo V. Lunevičius. Senoliai. "’rofesorius A. Sokolovas taip planus, mokymo proceso ir ga dalyvavo teoriniame semi- mybinių praktikų organizavimą. A. Šatkus. Pasitikėjimas. Plr. e bibliotekininkystės-bibliomasis prizas už nuotrauką stu. Dėstytojai ir studentai dėkingi dijos specialybės dėstytojams, dentiškų džiaugsmų Ir rūpesčių svečiams už įdomias paskaitas. r ame buvo nagrinėjama naujai tema. D. JANAVIČIENE
4 Tarybinis studentas
Japonai gyvena kukliai. Vidu tinę šeimą sudaro 3,3 žmogaus, šeimoje dirba pusantro žmogaus. Japonai darbštūs žmonės, jie dir ba 2100 vai. per metus, o už kelia problemų. Kabelinė tele vizija, 11 kanalų transliuojanti darbštumą amerikiečiai juos pavadino darboholikais — ana spalvotas laidas, baigia nurungti kinoteatrus. Net garsusis Kabu logija su alkoholikais. Va žinėja kairiąja kelio pu ki teatras, kurį teko aplankyti Tokijuje, savo spektaklius se, maitinasi daugiausia žuvimi ir ryžiais, nors restora orientuoja į turistų skonį. Japonijos gamta lyg iš pykčio nuose yra ir mėsos patiekalų: sukiyaki, shabu-shabu, yakifari, šiems žmonėms duota. Žemė dre ba vidutiniškai 4 kartus į dieną. beveik nevartoja gyvulinės kil mės riebalų, todėl retai pasitaiko Taifūnai ir cunami dar negailesmiokardo infarktas. Valgo paga tingesni. Šeši septintadaliai teri liukais chasi (angį, chopstiūks), torijos — uolos ir kalnai. Sun sėdėdami ant grindų. Europie kios gamtos sąlygos, bendruome čiams po stalu padaroma duobė ninio gyvenimo būdo tradicijos, kojoms nuleisti. Vienas mėsiškas jų uždarumas ir kolektyviškumas, patiekalas restorane kainuoja 6 kova dėl būvio ir sukūrė tai, ką —7 tūkst. jenų. Japonai maistui dažnai vadina japonų ekonomi niu stebuklu. Japonijoje darbo išleidžia 26 , draudimui — 10 , butui — 5 , baldams — 4 , našumas per paskutiniuosius du medicininiam aptarnavimui — dešimtmečius išaugo 8,2 proc., 2,4 proc. atlyginimo. Vidutinė broko sumažėjo iki 1,2 proc, gyvenimo trukmė vyrų 74,5 m., kadrų kaita iki 6 proc. Šie skai moterų — 80,1 metų; 10 proc. čiai žymiai geresni, negu JAV ir gyventojų yra virš 60 m., ir jie Vakarų Europos šalyse. „Mūsų televizoriai genda 16 kartų re Pabaiga. Pradžia Nr. 37 (1985 čiau, negu geriausi kitų šalių" m.). — pasakė „Macušitos" firmos
reikia ginti, o tam reikalinga stipri armija, todėl dabartinė Na. kasonės vyriausybė sparčiai didi na išlaidas ginkluotei, tuo pačiu mažindama išlaidas mokslui. Ja. ponų jaunimui tenka vis daugiau mokėti už mokslą. Gaudami ma žesnes vyriausybės subsidijas, universitetai didina mokesčius. Vien įstojant į universiteto tilologijos fakultetą reikia mokėti 730 tūkst., tiksliųjų mokslų fa kultetus — 1 mln., o medicinos fakultetą — 9 mln. jenų. Gerai besimokančius studentus remia firmos ir kitos organizacijos, mo. ka jiems stipendijas ir ruošia sau specialistus. XXI a. priklauso dabartiniam jaunimui. Japonijoje vykusi Expo-85 parodė, kokį ilgą kelią nu ėjo žmonija nuo priešistorinių urvų, ir kokias puikias galimybes jai atveria šiuolaikinis mokslas ir technologija elektronikos, infor macijos ir ryšių priemonių dėka, kartu įgalindami apsaugoti žmo nes nuo nelaimių ir ligų. Reik a tik neleisti, kad mokslo pasieki mai būtų panaudoti prieš žmor ij4Prof. dr. Jonas GRIGAS
JAPONIJA 1985-AISIAIS inžinierius. Kasmet pusant ro tūkstančių delegacijų iš JAV ir Europos atvyksta mokytis racionaliai naudoti technologiją, kuri sukurta jų pačių šalyse. Ja ponijos gamybos valdymo meto dai geresni už kitų šalių — pri pažįsta amerikiečių biznesmenai. Anot japonų, svarbiausia gamy binė jėga yra darbininkas, ir j jį, o ne į gamybos priemones, tech nologiją, dedamas didžiausias kapitalas. Galvoti jėga nepriver si. Sąlygos, o ne viršininkai turi versti darbininkus našiai dirbti. Tik sukūrus geras sąlygas pasi teisina stambūs kapitalo indėliai į pažangiausią technologiją ir gamybos priemones. č JAV generolas Makarturas, amerikiečių okupacinės kariuo menės Japonijoje vadas, ameri kiečių biznesmenams yra pasa kęs: „Kol aš buvau ten, Japoni ja buvo jūsų klientu. Ateityje kai kuriose srityse jūs tapsite klien tais". Toks laikas jau atėjo. Bu vęs prezidento Dž. Karterio vals
GRUODŽIO TRISDEŠIMT PIRMOJI
tybės sekretorius S. Vensas pa sakė: „Jei neimsim domėn santy kių su Tarybų Sąjunga, tai nuo santykių su Japonija priklausys Amerikos ateitis". Iš tikrųjų, Ja ponija sparčiai artėja prie svar biausių pasaulinės ekonomikos ir politikos svertų. Reikia pasakyti, kad patys japonai šviesiomis spalvomis piešia savo ateitį. Di džiulės firmas „Nomura sioken" eksprezidentas Cunao Okumura pastebėjo: „Pasaulinės ekonomi kos centras nuo XX a. antrosios pusės persikelia į Ramiojo van denyno rajoną, o jo širdis yra Japonija su šimtamilijonine vienrasine liaudimi, kurios ekonomika vystosi sėkmingiau už bet kokios kitos šalies ekonomiką". 1953 m. 20 proc. japonų apklausos metu pareiškė, kad laiko save aukštes niais už amerikiečius ir europie čius. Po 15 metų taip pareiškė jau 47 proc. Japonijoje yra 900 aukštųjų mokyklų, vien Tokijuje jų 190. Ekonominio stebuklo draustinį
LIETUVOS TSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO
(ARBA „ĮSKAITŲ SAVAITĘ PRISIMINUS")
Veiksmas vyksta auditorijoje. Studentai laiko (skaitą. Jų gre tos pamažu retėja, retėja, kol galų gale auditorijoje lieka dėstytojas Ir vienas studentas. Penkta valanda vakaro. Dėstytojas: Na, ką Antanaiti, nemoki? Nieko negaliu padėti. Sėdėsim čia, kol išmoksi. Studentas (maldaujančiai): Dėstytojau, na gal galit pasira šyti? Man už pusvalandžio traukinys namo važiuojal Dėstytojas: Nieko, nieko, jūs nevedęs, žmona nelaukia, tad kol neišmoksit — tol neišeisit iš čia. Aštunta valanda vakaro. Dėstytojas: Tai ką, brangusis, teks dar pasėdėti ir išmokti pa galiau viską.
Studentas (grąsinančlai): Dės tytojau, arba jūs pasirašot, ar ba.. . (ima raitytis rankoves). Dėstytojas: Nesistenkit, nie ko neišeis. Aš ne iš kelmo spirtas, turiu bokso atskyrį. Abu sėdi toliau. Dešimta valanda vakaro. Dėstytojas: Na, Antanaiti, dėstyk ką moki, o tai ir man nusibodo su tavim čia sėdėti. Studentas (su ironija): Nieko, nieko, gerbiamasis. Sėdėsim čia ir toliau, nes aš vistiek nemo ku. Dėstytojas: Kaip tai!? Aš juk negaliu tau pasirašyti, kol tu nieko neišmoksi. Studentas: Nieko nepadarysi — teks! Dėstytojas susinervinęs vaikš to po auditoriją. Laikrodžio ro dyklė rodo vienuoliktą valandą vakaro. Dėstytojas: Na, gerai, duoki te, pasirašysiu. Studentas paduoda studijų knygelę, dėstytojas pasirašo.
Tada studentas prieina prie du rų, užrakina jas, raktą įsideda i kišenę. Laikrodis rodo dvidešimt tre čią valandą trisdešimt minučių. Dėstytojas greitai žingsniuoja po auditoriją. Galų gale nu rimsta. Studentas nejuda iš vietos. Dėstytojas (maldaujančiai): Antanaiti, na, būk žmogus, iš leisk. Aš dar spėčiau namo. Studentas: Nieko, dėstytojau, jūs nevedęs, žmona jūsų nejau kia, ko jums į namus skubėti? Tuo labiau, kad aš neturiu kur eiti. Teks abiems sutikti Nau juosius Metus čia. Dėstytojas suglemba, jo aky se pasirodo ašaros. Studentas niūriai tyli. Staiga dangus nu švinta nuo įvairiaspalvių saliu tų mirgėjimo. Girdėti, kaip Ge dimino bokšto laikrodis muša dvyliktą. Ateina Naujieji Me tai. .. Artūras BUTKEVIČIUS I k. žurnalistas
lll|ln*lllll>llllllllllllllllllllllllllllllllll||l||||||||||||||||||||ii|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||| l||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||I|I||||||||||H|
LIETUVOS TSR MA MOKSLININKŲ RŪMAI
KVIEČIA 11 D. (ANTRADIENĮ) 15.30 VAL. MOKSLININKŲ RŪMŲ GOBELENŲ SALĖJE (TURISTŲ 49). Seminaras tema: „Socialistinės sandraugos šalių vaidmuo kovo je už taiką ir socialinį progre są". Pranešėjas — VAPM ka tedros vedėjas doc. J. BAGDO NAVIČIUS. (Botanikos instituto ir Mokslininkų rūmų viešas renginys). 11 D. (ANTRADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ ROMŲ POSĖDŽIŲ SALĖJE (I AUKSTAS).
Paskaita „Kultūros fenome. nas — gyvenimo rūpestis ir mokslo galvosūkis". Lektorius — WU docentas, filosofijos m. kand. K. STOŠKUS. (Viešas renginys). 12 D. (TREČIADIENĮ) 15.00
VAL. LTSR MA POSĖDŽIŲ SA LĖJE (LENINO PR. 3).
Mokslinis - praktinis semina ras tema: „Respublikos sociali nio-ekonominio vystymosi ilga laikė perspektyva". Pranešėjai: akad. E. VILKAS, Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos MTI direktoriaus pavad. prof. dr. V. ASTRAUSKAS, MA Filosofijos, sociologijos ir teisės instltuto skyriaus vadovas A. MITRI. KAS. (Mokslininkų rūmų ir Moksiinės-ekonominės draugljos viešas renginys). 17 D. (PIRMADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ RŪMŲ GOBELENŲ SALĖJE (TURISTŲ 49).
Mokslinis pranešimas „Irido diagnostika ir jos techniniai aspektai". Pranešėja — TSRS MA Medicinos biologinių problemų instituto laboratorijos vadovė T. RIABOVA. (Blofizlnių reiški nių tyrimo sekcijos viešas ren ginys).
PASALINTI NEPAŽANGŪS STU DENTAI MaF: Iš I k. — A. Averinaitė, iš II k. — J. Janauskaitė, iš III k. — M. Daukantaitė, iš IV k. — l. Lukoševičiūtė. FF; Iš II k. — J. Lileikis, iš rv k. — G. Balčiūnas. ChF: Iš IV k. — J. Vaitkus. GF: Iš III k. — I. Bondarenko. IF: Iš I k. — S. Overlingaitė, I. Kvintufelytė, iš II k. — L. Sa vickaitė, iš III k. — S. Veidmonaitė. FilF: Iš Ik. — 1. Zabarauskaitė, iš II k. — V. Sarkauskai- I tė, D. Raziūnaitė, iš III k. — V. Žukauskaitė, iš IV k. — Z. Didelytė. : PEF: Iš I k. — G. Smukštytė, | R. Kalinytė, D. Kavaliauskaitė. PF: Iš II k. - A. Rutkutė. EKFF: Iš I k. — I. Nebyšinec, N. Vaitkutė, J. Pirkytė, iš II k. — V. Ivanovą, I. Nikolajenkova, I. Grybaitė. 11F: Iš I k. — K. Danilkevičius, K. Ivanauskas.
VT
vėl kll
TS
KIEMO TEATRAS
1986 m. Teatro salėje
REPERTUARAS VASARIS 13, 14, 15 13, 14, 15
Z. Anujis
EUfUDIKĖ drama 22, 23
Z. Skujinis JAUNO ŽMOGAUS MEMUARAI KOVAS
7, 8, 9
Kobo Abė
VERGŲ MEDŽIOKLĖ grotesko drama Just. Marcinkevičius TEATEINIE TAVO KARALYSTĖ, ŽMOGAU poezijos spektaklių diptichas
15, 19
22
S. Beketas LAIMINGOS DIENOS dramatiškai komiškas žaidimas
Teatro vadovas — LTSR n. a. V. Limantas Pradžia 19.30
\
Bilietai parduodami valandą prieš spektaklį teatre (Universilėto 3) įėjimas per Sarbievijaus ir Didįjį kiemus) tel. 61-40-96.
Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840910, išduotą IF studentei Sigitai VELICKAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811174, išduotą IF studentui
Vladui JURGELEVIČIUI, negaliojančiu.
laikyti
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830870, išduotą TF studentei Daliai NAUDŽIONAITEI, laikyti negaliojančiu.
Medicinos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai užjau čia vidaus ligų propedeuti. kos katedros docentą Kazi mierą ŽERUOLIENĘ mirus vyrui.
Žurnalistikos specialybės antro kurso studentai nuo širdžiai užjaučia Lilijaną VA LENTINAVlClŪTĘ mirus tė veliui.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 321. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 07389. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. •CoaeTCKHH cryAeHTs — opraH uapTKOMa, pesTopara, soMUTeTa komcomoas, npotpKOMa opAenon TpyAOBoro Kpacnoro 3naMeHH ■ Ąpyx0u napoAOB BBAJbHioccKoro yHnaepcHTeTa hm. B. Kancyaaca. Ha ahtobckom jt3Mxe. PeAaKTop A. Annnrrac.
Mokslinės bibliotekos ko lektyvas nuoširdžiai užjau čia rankraščių skyriaus dar buotoją Oną SLAVENAITĘ dėl mylimos mamytės mir ties. Atomų Ir molekulių spekt roskopijos probleminės labo ratorijos ir teorinės fizikos katedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia bendradarbį Kazimierą GLEMŽĄ, mirus broliuk
Redaktorius A. LIPSTAS
T diji M Vis kad ryb M. ekc liau