hinc itur ad astra
universitas
vilnensis
BIRŽELIS
1995 m. Kaina sutartinė
Vilniaus universiteto laikraštis Leidžiamas nuo 1950 m. balandžio 15 d. N r. 5 (1536)
Šiltos vasaros ir smagių atostogų visai studentijai bei profesūrai! Būrimas iš paukščio plunksnos (II) Kaisis “Universitas Vilnensis” numeris pasieks savąjį skaitytoją, iš mokslo metų, iš sesijos bus telikę 'rupiniai. Didelės maloniai nema lonios rutinos paskutiniai apsisuki mai - ilgai laukti, sunkūs, atnešan tys nemigo naktis ir egzaminų bai mę. Žodžiu, nieko naujo - keturių nmtų metų senumo istorija... *******
Kai žmogus prisimena savo mokyklą, prisimena daug vaikiškai inksmų iš vaikiškai liūdnų dalykų.
Prisimena ir daug neteisybių, patir tų dėl mokytojų piktumo, riboto proto ir ribotos širdies. Mano Al ma Mater vėl dalijami atestatai, ir aš vėl galvoju: nejaugi visada mo kyklą kaip darbo vietą rinkdavosi tik nevykėlės senmergės, pikčiurnos stropuolės ir popieriaširdžiai niurz gliai... Nuo neteisybės ir taip vemti norisi. Kai matau, kas vėl eina j mo kyklas, noriu prašyti pasigailėjimo: aš irgi turi vaiką, kurį kada nors lei siu į mokslus... Atsiprašau už šiuos žodžius tų mokytojų, kurie išliko žmonėmis...
* * * * *.* ♦ ♦ *
Nėra Lietuvoje daugiau Uni versitetų, tik Vilniaus! Čia aš šovi nistas. Gali būti naudojamasi univer siteto vardu, gali būti kuriami įvairiakrypčiai tyrinėjimų centrai, tačiau Universitetas - tikras, kuriam nebū tų drovu nei gėda šito vardo - vie nas. Nebijau kitų mokyklų dėstytojų ir studentų spjūvių į mano barzdą už šituos žodžius. Nusiplausiu M. K. Sarbievijaus kiemelio fontano vandeniu... Nukelta į 3 psl.
Universitas Vilnensis
2
1995.06
BALTIJOS ASAMBLĖJOS PREMIJA UŽ GERIAUSIUS KURINIUS LITERATŪROS, MENO IR MOKSLO SRITYSE Skelbiamas konkursas Baltijos riama už romaną, pjesę, eilėraščių, reikšmę turįs laimėjimas ir yra pa. Asamblėjos apdovanojimui už lai apsakymų, esė rinkinius ir kitus kū skelbta per paskutinius trejus metus. mėjimus literatūros, meno ir moks rinius viena kurios nors Baltijos ša Baltijos Asamblėjos apdovanojimui lių valstybine kalba. Kūrinys pirmą mokslo srityje gauti taip pat gali bū lo srityse. Darbus nacionaliniam žiuri pa kartą turi būti publikuotas per pas ti pristatomi dideli, fundamentiniai teikti iki 1995 m. liepos 1 dienos ad kutinius dvejus metus, bet ne vėliau mokslo darbai (monografijos), kūne kaip rieš šešis mėnesius iki apdo nors ir nebuvo skelbti per pastaruo resu: sius trejus metus, vis tiek yra laiko Nacionaliniam žiuri ko vanojimo įteikimo dienos. Baltijos Asamblėjos premija mi išplėtusiais konkrečios srities ži mitetui meno srityje skiriama už per pasku nias. Baltijos Asamblėja Apdovanojimus - specialų me Lietuvos Respublikos Sei tinius dvejus metus sukurtą origina lų darbą ar darbų ciklą vaizduojamo dalį, garbės diplomą ir piniginę pre mas jo, taikomojo meno, muzikos, archi miją - įteikia Baltijos Asamblėja Gedimino pr. 53, tektūros ir kito meno srityse arba už pirmininkas iškilmingoje aplinkoje Vilnius Tel. informacijai 227 015 meniškai reikšmingą ansamblio, so per Baltijos Asamblėjos ceremoni Nacionalinė žiuri per mėnesį listų, aktorių ar kitų meno atlikėjų ją, o laureatų vardai ir informaciji juos įvertins ir du geriausius kiekvie pasirodymą per paskutinius dvejus apie laimėjimus skelbiama oficialioje visų trijų Baltijos valstybių spaudo nos srities darbus pasiūlys svarstyti metus. Baltijos Asamblėjos premija jejungtinei trijų Baltijos valstybių žiu mokslo srityje skiriama už reikšmin ri. LR Seimo Spaudo! Darbus gali siūlyti, meno ir švie gą originalų darbą ar tyrinėjimų cik ir viešųjų ryšių skyrių! timo įstaigos, kūrybinės draugijos, lą humanitarinių, socialinių ar gam tos mokslų srityje, kai tai vertinama leidyklos bei pavieniai asmenys. 1995 m. gegužės 23 d. Primename, kad Baltijos Asam kaip indėlis į Baltijos regiono tiria blėjos premija literatūros srityje ski mąjį darbą arba kaip tarptautinę
MOKSLO SKYRIUS Paskutiniais metais Lietuvos mokslininkai turi galimybę daly vauti Europos Sąjungos skelbia mose mokslo programose (COPERNICUS, PECO ir kt). Šįmet ES skelbia informaciją apie dvi naujas mokslo programas ir daly vavimo jose sąlygas. Būtina sąly ga - mokslinio bendradarbiavimo partneriai ES šalyse. Partnerių pa ieškai palengvinti ES sudaro gali mybę naudotis Sąjungos sukurta informacine sistema CORDIS (Community Research and Development Information Service). Jos pagrindu Europos Komisija lei džia informacinį žurnalą “CORD1S focus” su priedais. Šiuose lei
diniuose galima rasti informaciją apie CORDIS, skelbiamas ES
INFORMUOJA
mokslo programas, dalyvavimo jose sąlygas, tarptautinio mokslinio ben dradarbiavimo partnerių paiešką ir kt. Vilniaus universitetas periodiškai gauna šiuos leidinius. Šiuo metu gau tas “CORDIS focus” Nr. 38 (1995). Prašome kreiptis į Mokslo skyrių (Dr. M. Sniečkutė, tel.: 61 06 18, 62 57 78). * ♦ ♦
Granto dydis: $ 15,000 $ 28,000. 2. Bendradarbiavimas funda mentaliųjų mokslų ir technologi jos srityse (Collaboration in Basic Science and Engineering). Granto dydis: $ 2,200 $ 2,500; $ 3,000 - $ 15,300. Smulkesnė informacija apie pretendentų atranką, vizito truk mę, pareiškimo pristatymo termi nus teikiama Mokslo skyriuje tel.: 61 06 18,62 65 41.
JAV Nacionalinė Mokslo Tary ba (National Research Council) skelbia apie mokslinius grantus Amerikos mokslininkams, kurie no ♦ ♦ ♦ rėtų priimti kolegas iš buvusios So 1996 m. balandžio 16-18 d. vietų Sąjungos. Tyrinėjimų sritys: Roterdame (Olandija) vyks Euro 1. Radioaktyviųjų atliekų kon trolė (Radioactive Waste Manage- pos mugė infrastruktūriniams pro jektams (EMIP’96). ment).
1995.06 LIETUVOS MOKSLU AKADEMIJA JAUNŲJŲ MOKSIJNIKŲ MOKSLINIŲ DARBŲ KONKURSAS
Universitas Vilnensis
Būrimas iš paukščio plunksnos (II) Atkelta iš 1 psl.
Lietuvos mokslų akademija, siekdama skatinti jaunųjų mokslininkų kūrybinį aktyvumą, skelbia geriausių mokslinių darbų konkursą. Konkurse turi teisę dalyvauti moksliniai bendradarbiai, doktorantai ir kiti tyrėjai ne vyresni kaip 33 metų. Jei konkursinis darbas atliktas kartu su vyresniaisiais, tai jų indėlis neturi viršyti 50 procentų. Konkursui būtina pateikti: 1. Darbą (mokslinio darbo publikaciją, mokslinio darbo ataskaitą, jos atskirus skyrius, išradimo medžiagą) - 1 egz. 2. Motyvuotą mokslo institucijos raštą su mokslinio darbo charakteristika bei mokslo tarybos rekomendacija. 3. Žinias apie autorių (vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, pareigos, mokslinis laipsnis, atliktų mokslinių darbų, išradimų sąrašas, namų adresas bei telefonas). Konkurso nugalėtojui įteikiamas laurea to diplomas ir piniginė premija (8 premijos). Premijuoti darbai negrąžinami. Jaunųjų mokslininkų moksliniai darbai priimami iki 1995 m. gruodžio 1 d. Lietuvos mokslų akademijos Mokslo organizaciniame skyriuje (kab. 19, 33, 36) adresu: Gedimino pr. 3, 2600 Vilnius. Informacija telefonu 61 38 17, 62 51 61.
*********
Nedraugavau artimai su a. a. Liutauru Ulozu. Po jo mirties visa da jaučiu negerą kaltę prieš neišvaiz dų šunėką, nuolat besisukiojantį tarp Niujorko šešiolikaaukščių. Scenos kalbos dėstytoja M. Kudrauskaitė vienos paskaitos metu kalbėjo: “pa matęs gatvėje laidotuvių procesiją, visuomet atsiprašyk, pamatęs gatvėje besilaukiančią moterį, visuomet pa linkėk laimės”. Įdomu, kokiai daliai žmonių šie imperatyvai bent truputį gyvi, bent kiek nėra naftalininiai pra eities reliktai... P. S. Kaune, Šv. Valentino nak tį nusižudė Medicinos akademijos penktakursis. Įdomu, ar kada nors kas paskaičiavo šitą šiurpią statisti ką? Psichologai, pabuskit! Jauni pro tingi žmonės žudosi! *********
LIETUVOS MOKSLU AKADEMIJA STUDENTŲ MOKSLINIŲ DARBŲ KONKURSAS
Lietuvos mokslų akademija siekdama skatinti aukštųjų mokyklų studentų kūrybinį aktyvumą, skelbia geriausių mokslinių darbų konkursą. Konkurse gali dalyvauti pavieniai stu dentai (įskaitant magistrantus) arba jų kū rybinės grupės (iki 3 asmenų). Darbus pristato aukštosios mokyklos, rekomenda vus katedrų arba fakultetų mokslinėms taryboms. Būtina pateikti: 1. Mokslinio darbo publikaciją arba jo rankraštį, išradimo medžiagą - 1 egz. 2. Motyvuotą raštą su studento moksli nio darbo charakteristika bei fakulteto (ka tedros) mokslinės tarybos rekomendacija. 3. Žinias apie autorių (vardas, pavardė, gimimo data, aukštoji mokykla, fakultetas, kursas, namų adresas bei telefonas). Konkurso nugalėtojui įteikiamas lau reato diplomas ir piniginė premija (12 premijų). Premijuoti darbai negrą žinami. Studentų moksliniai darbai priimami iki 1995 m. gruodžio 1 d. Lietuvos mokslų akademijos Mokslo organizaciniame skyriuje (kab. 19, 33, 36) adresu: Gedimino pr. 3,2600 Vilnius. Informacija telefonu 61 38 17, 625161.
3
Jūs visi esat stebimi labiau, ne gu Jums atrodo. Universiteto stu dentai seniai be savo žinios tapo quasimasonais, ir didžioji dauguma jų žingsnių suskaičiuota, verdančio gy venimo putos nugraibstytos. Belie ka laukti pakvietimo į slaptąją ložę. O jei rimčiau, tai “saviškį” gatvėje atskirčiau, manau, neklysdamas. Se nai visi Jūs pažymėti kažkokiu ne nusakomu geru antspaudu. O mano atsitiktinius žvilgsnius galit priimti kaip atsitiktinai ištartą “sudie” ar “labas”...
********* Redaktorius perspėjo: “tik ra šydamas nepamiršk, kad Universi tete mokosi ne tik filologai”. Kaip gi užmiršti... Asocijacijos gana pa prastos: ekonomistai - tai tie, ku rių bendrabutyje policijos nebuvo. Matematikai - tai tie, iš kurių šešiolikaukščio ant žmonių nuolat krenta maišeliai su vandeniu, ir
taip toliau. Toliausiai nuo kelio tai “filologynas”. O tenai tai irgi užtenka ir kvailių, ir policininkų, ir banditų, ir blakių... Pagaliau visa tai nė iš tolo negali lygintis su “visiukų” snaiperiais, iš savo balkonų pyškinančiais tiriniais šautuvais j senus puodus, kates, praeivius. Va čia tai užmojis, va čia tai universi tetas. *********
Daugeliui mano draugų Uni versitetas, kaip taisyklė, ne tikslas, o priemonė. Priemonė nuraminti na mų nervus, priemonė likti Vilniuke. O tikslas? - paklauskit. Universite tas pats sau tikslas - kaip menas, ku riamas menui, o ne liaudžiai... ********* “Ir šitai praeis...” buvo išgravi ruota ant Saliamono žiedo. Galėtų būti šitie žodžiai iškalti ir ant Šv. Jo nų varpinės didžiausiojo varpo. Juk vistiek praeis - kaip praeina sesija, kaip praeina nuobodi arba nenuobo di paskaita, kaip praeina pagirios, sloga, savigrauža, venerinė liga, kaip praeina meilės naktis ant geležinės barako lovos...
********* Aš jau rašiau apie balandžių porą, susikrovusią sau lizdą vienoje Šv. Jonų varpinės nišoje. Dabar jau
turėtų būti išperėti jaunikliai. Ir ne noriu daugiau pridėti nieko, išsky rus tai, kad viskas, ką čia skaitėte, surašyta ir skirta visiems Alma Mater Vilnensis gyviesiems pagerbti ir mirusiems atminti. Kol mes vieni apie kitus galvojame, niekas nesi baigia. Ir Universitetas čia niekuo dėtas. Geros vasaros! Aš Jūsų visų labai pasiilgsiu!
Amą1' Ališauskas
4
Universitas Vilnensis
[ Prologas)
1995.06
SPUOGAS
Šių metų birželio 7 dieną VU Fi
kauskui, Aurelijai Nakutytei ir Rim lyvių kūrybos vakaras Lietuvos rašy lologijos fakultete įvyko tradicinis pa vydui Stankevičiui. Laureatams buvo tojų sąjungos klube, kuriame inty vasarinis literatų kūrybos konkursas, įteiktos Santaros-Sviesos premijos: už mus literatūros gerbėjų būrelis pasi kurį organizavo VU Lietuvių literatū pirmąją vietą -100 litų, už antrąją - džiaugė tiek naujų, tiek jau ir pažįs tamų tuose sluoksniuose jaunųjų li ros katedra ir Santaros-Sviesos fede 50. Po oficialiosios dalies konkur teratų kūryba. racija. Vertinimo komisija (pirminin Beje, nors konkurse, kaip ir kas so dalyvių laukė dar viena Santaroskas prof. Vytautas Kavolis, nariai: prof. Viktorija Pakerienė, doc. Marcelijus Šviesos dovana - po taurę seno gero met, dalyvavo ir studentų iš kitų VU Martinaitis, A.Peluritytė, Vilius Sefe- vyno. Na, o prie vyno pasirodė ir nuo fakultetų, šiemet laureatais tapo vien ris) susipažino su keturiolikos autorių latinė jo palydovė poezija. Konkur- . filologai. Kai kurie iš jų mielai sutiko kūryba ir nutarė skirti dvi vietas: pir so dalyviai paskaitė savo kūrybos: duoti po eilėraštį “Universitas Vilnenmąją - Neringai Abrutytei ir Amui Ali poetai - eilių, prozininkai - prozos. sis” laikraščiui, kad jų kūrybą čia ir šauskui, antrąją - Gintarui Bleizgiui, Tuo šiemetinis konkursas ir pasibai spausdiname. Balys Bukelis Mariui Ivaškevičiui, Mindaugui Kviet- gė. Kitą dieną dar įvyko konkurso da-
Dainius Gmtalas NEAPČIUOPIAMAS Kaip sparnas nugarkauliais slenka dėlių apseiliota našlaitė iš delno kur laikomas veršis auksiniais plaukais 1 ir lietum sukišo per mirksnį į žemę nusausino kūną ir prašė su drumzlina lūpa praeiti tris kryžius bučiuojant pečius
prie stalo prisėdusio žvyro kur akis kibirais išnešiojo ir balzganos krūtys suskilo ir kas prisiliest užkukuos man nosies iškreivintas kelias toli toli akmenuotas prie duonos kur karvės žaliuoja save lyg piemenę vėduos
ir artinos tyliai be kvapo lyg būtų jau pamirštas skrandis laivu saulė nešasi sodą o sodas užkeiktas gaidžių leliją kanopoj vežiausi tai buvo užpernai tylą blakstienas voratinkliui voras nuvijo o kas prie akių\
dabar paspragsės man lyg malka naktim kai bus šalta prie ranku degtuką iš piršto išdrošiu ir verksiu kaip dieve gražy juk buvo mėnulis pro vyrą ir voras blakstienose SMoA'd lediniai pušynai lediniai kad net nesimato pušų
Universitas Vilnensis
1995.06
Rimvydas Stankevičius NAMŲ TVARKYMAS Pradžioj keturpėsčias ir neskubėdamas Dulkes braukiu ir atmintį ------ skamba. "Vos vos girdėt”, - sakau lengviau atsitiesdamas užsimerkęs nušluostau nuotraukas vis giliau ir giliau smenga rankos
į tai ką bijojau ištart. Išdurtu sienoms akis ir ausis užglaistau vis viena girdžiu kaip tankėja dūžiai širdies ir kvėpavimas ana dar ir ten slapstosi vienas kitas užnuodytas laikrodis.
O dabar - kur užginta, kur Dievo nėra ir elektrosjungiklių Čia reikia veikti
Vakaris Deksnys SAPNAS RIMULI Tie namai su rozetėmis sienose bus amžini, apokalipsių sapną kas naktį lubos parodo, per miškus ties vandeniu ir ties ugnimi tau vienintelė moteris neša vienintelį žodį, čia kas rytą išaugusį medį randi, iš palovės ištrauki kaskart vis labiau rūdijantį kirvį, plieno šaknys, varinis liemuo, daina jo skambi, nuo sidabro šakų nutįsus kanapinė virvė; per silpni tavo smūgiai į geležį, rengtis skubi, nusiprausti mintis, kurių surimuot negalėjai; aš atspėjau tave - rytoj tu gulėsi medžio glėby ir negyvus sparnus plaks nuo miesto atklystantis vėjas.
greitai ir tyliai -
------ blyksnis - du žingsniai... jau spurda tinkluos... tiek to prakaito -
------ griūva namas -grįžk!-
Neringa Abrutytė SVAJONĖ APIE VYRESNĮJĮ BROLĮ Valdui G.
Gintaras Bleizgys
*** tirpsta saulė burnoj uoga blakstienom kuteni orą
devintoj karalystėj jaučia jonelis jos laimės ieškot
jūra mano namai nei tėvas nei motina - brolis skaitykloj po lempos stogeliu skaitau negalvodama apie grįžimą nes tai žemė kurios nežinau paslaptis kasdien matyti mylimuosius o daiktai - neįvardinti - pastatai todėl jūra jūra mano namai
bet išmokyk mane įeit į kiekvieną namą kaip knygą
__________________________ 5
Prologas) aš skaitau baisiai daug skaitau o nieko visai nepažįstu
ir todėl pavargus einu ir visa - alsuoja jūra ir - galvoju apie kažką gal nieką praplasnoja veidai po kepurėm
o iš meilės iš sniego išsiskiria svajonė apie brolį vyresnįjį
Arnas Ališauskas ARS POETICA Prisuktoj karalystėj gyventojų skaičiai pastovūs Knygos pūva nes niekas lotyniškai jau nesupranta Aš kviečiu tave dar kartą grįžti ant girgždančios lovos Kam ieškoti ženklų jeigu uždrausta grįžti į krantą
Tai ne žvaigždės danguj tai tik avižas vaikas išbarstė Suskaičiuok ir žinosi ko vertas pamišėlės kraitis Pakentėk aš nešu tau vandens ir kraujažolių tvarstį Apsibrėžkim kreida ir tylėkim nes tyli net raidės Nes tylėjo šilti gyvuliai kai rujojo ar dvėsė Kurgi pranašas šalta vėjuota durnelių kalėdos Dar akimirka Nieko Iš tūkstančio likome dviese Uosto grindiniu darda moliūgais atvirtę karietos
Savo meistro išsižada prisukama karalystė Kai nematomi pirštai nervingai sutrupina kreidą Kviesk vaikeli į dangų paukščius tegu avižas išlesa Happy end’as ir vaikas šiušiojo pasauliui ant veido
6
Universitas Vilnensis
1995.
Kur žygiuoja žygeiviai? Artėja sesijos pabaiga, atosto gos jau čia pat, ir, kaip ir kiekvienais metais, Universiteto žygeivių klubas savo narius ir ne tik narius kviečia keliauti kartu. Senuose “Universitas Vilnensis” numeriuose teko skaityti ne vieną reportažą iš žygeivių kelio nių, sąskrydžių ir kitų renginių. O dar šių mokslo metų pradžioje žygeivių klubas pareiškė išeinąs iš VUSA. Šia
reikšmės turėjo tai, kad žygeiviai ti kėjosi gauti iš VUSA daugiau pinigų ir negavo. Bet juk šiais laikais nie kam ne naujiena, mes patys dėl jų ir gi dirbam pačius įvairiausius darbus. Mūsų nefinansuoja nei Vyriausybė, nei Universitetas, tai patys supran tat sunkią finansinę mūsų padėtį. Su dėjus dvi mažas tarbas išeina viena didelė. Nėra pinigų, kuriuos galima būtų dalintis, yra pinigai, kuriuos ga lima užsidirbti, rengiant renginius, užsiimant ūkine veikla. Ar organiza cijai toks kelias priimtinas, sprendžia ji pati. “UV” - Ir tai buvo pagrindinė problema? A. M. - Žygeivius erzino mūsų prašymas, kad turistinis inventorius būtų prieinamas ne tik jų klubo na riams, bet ir visiems VU studen tams. Keliauja ne tik žygeiviai, pa lapinių ir baidarių gali prireikti bet kuriam. O reikalauti, kad dėl to žmogus stotų į klubą - mažai pras mės. “L7P” - Tuomet ką žygeiviai pra rado, palikdami VUSA? A. M. - Praktiškai nieko. O jeigu jie sugalvotų ke liauti į užsienį, ar Atstovybė suteiktų jiems informacinę ir kitokią paramą? A. M. - Pas mus žmonėms, no rintiems gauti informacijos kokia nors tema ar, pavyzdžiui, norintiems gauti tarptautinį studento pažymėji mą, reikalavimas tik vienas - kad žmogus būtų VU studentams. Ar žmogus žygeivis, ar ne - šiuo atveju reikšmės neturi. Mes nesame prieš nieką iš anksto nusiteikę, taigi ir kon frontacijų su žygeivių klubo nariais nėra. Pavyzdžiui, teisininkai, ateiti ninkai taip pat nėra VUSA. Jeigu or ganizacija mokslo metų pradžioje ne perregistruoja savo narystės, ji auto matiškai tą narystę praranda. Žygei
tema kalbamės su VUSA valdybos pirmininku Artūru Macijausku. “UV”- Vartydamas senus Uni versiteto laikraščio numerius pastebė jau, kad žygeiviai buvo viena iš pačių aktyviausių studentiškų organizacijų nuotraukos, reportažai, aktyvi veikla... Ir staiga - nutraukta narystė Atstovy bėje. A. M. - nenorėčiau sutikti, kad žygeiviai buvo pati aktyviausia stu dentų dalis. Atstovybės darbe žygei viai didelio aktyvumo nerodė. Gal būt jie judrūs ir aktyvūs savo organi zacijos rėmuose, o pas mus pačios aktyviausios organizacijos visai ki tos -studentų medikų asociacija, stu dentai fizikai. Jie aktyviausi svarstant svarbius klausimus. Žygeiviai - pa traukli ir įdomi organizacija - parla mente dalyvaudavo tik daugiau kaip stebėtojai. “17V”- Ar labai netikėtas buvo jų pareiškimas apie išėjimą iš VUSA ? A. M. - Jokio didelio netikėtu mo nėra - ne jie pirmi išeina. Vyks ta nuolatinė kaita, ateina nauji na riai, naujos organizacijos. Kai kam narystė pas mus pasirodo nepriim tina, kai kas ateina dėl to, kad mes, susikūrę buvusių profsąjungų pa grindu, turime šiokią tokią bazę: šiek tiek lėšų. Tie patys žygeivių led kirčiai ir kuprinės irgi buvo mūsų turtas. “UV”- Tai gal visas konfliktas ir kilo, žygeiviams ir Atstovybei nepasi dalijus ledkirčių, kuprinių ir kito tur vių atvejis - jokia išimtis ir jokia “bomba”. to? “UV’-Okąprarado VUSA?Ko A. M. - Po skyrybų visas šis in ventorius pas juos ir liko. Galbūt jūsnetenkat, išeinant organizacijoms?
A. M. - Prarandame parašą p< kreipimusi į ką nors. Yra ir morali nė reikalo pusė: VUSA nori jungt kuo daugiau organizacijų, ir bet koki narių skaičiaus mažėjimas yra liūd
nas reiškinys. Gaila, kai išeina žmo nės, galintys dirbti. Tie patys žygei vi ai yra kelionių po Lietuvą ir ne tii po ją, bet kokių turistinių išvykų pro fesionalai. Su jų išėjimu mes prara dome dalį informacijos, kurios mums anksčiau ar vėliau prireikia. “UV’~ Žodžiu, tarp Atstovybei
ir klubo jokių išankstinių nuostatų, di delių nesantaikų nei nemalonios trin ties nebuvo? A. M. - Tai net nebuvo įmano ma. Asmeninės simpatijos ar antipa tijos, ambicijos gali būti tarp pavie nių žmonių, o parlamente spren džiant esminius klausimus dalyvau ja daugiau nei trisdešimt žmonių, konferencijose susirenka dar dau giau delegatų. Galima kelti ir svars tyti bet kokius klausimus. O jeigu VUSA nepateisino kokių nors žygei vių vilčių, tai viskas iš ubagystės, o ne iš piktų kėslų. “f/L” - Ką gi, linkiu greičiau tos ubagystės atsikratyti ir kitais metais su laukti naujų narių. Dėkoju už pokalbį. “UNIVERSITAS VILNENSIS” vardu kalbėjo Arnas Ališauske
995.06 Kalbėti apie šios sesijos rezultatus dar sunku. Ją baigė tik trečiakursiai. O visiems kitiems liko 1-2 egzaminai. Bet jau dabar galima padaryti kai kurias • išvadas. Lengviaue šia būtų “teisti” tre čiakursius, nes re• zultatai jau žinomi. Jie nėra tokie geri, kokie galėjo būti. Dviems šio kurso studentams teko at sisveikinti su Uni versitetu. Sesijos neišlaikė buhalteri nės apskaitos spec. studentas R. Gudas ir ekonominės in formacijos spec. studentė G. Kiseliova. Silpniausiai iš trečiakursių sesiją laikė finansų ir kre dito spec. studentai. Čia penketukininkų nebuvo nė vieno, o nepažangių - pirštų neužteks suskai čiuoti. Štai keli iš jų: J. Žiūkas, V. Sabeckas, A. Burokaitė, D. Mackevič (pas taroji negavo ir VPP atestacijos). Tik 5 iš 41 finansų ir apskai tos spec. studento per šią sesiją nega vo trejeto. Ar ne per mažai? Kitos specialy bės laikė kiek ge riau. Buhalterinės apskaitos spec. stu dentai turi tris penketukininkus M. Karabanovą, G. Tretjak, T. Manšich. Dar 19 šios specialybės studen tų baigė trečią kur są be trejetų. Kaip ir visada di džiausia problema
S
s
5s
Universitas Vilnensis su pirmakursiais. Šįmet de kanatas ir visuomeninės or ganizacijos dėjo nemaža pa stangų, kad pirmakursiai greičiau įsijungtų į studijų ritmą, įprastų dirbti. Jiems buvo skaitomos paskaitos apie protinio darbo higieną, apie darbą su knyga, pasa kojama apie studijų ir egza minų tvarką. Bet vis tik adaptuotis sekėsi sunkiai. Praėjusiais mokslo metais iš pirmo kurso buvo paša lintas 31 studentas (iš 300). Tai maždaug 10%. Šįmet po žiemos sesijos jau išbraukta 13 studentų. Dviems - fi nansų ir kre dito spec. pirmakur sėms Z. Šešelgytei ir Z. Laucytei - neleista laikyti sesi jos. Ekonominės informaci jos specialybės I k. studen tai gali pasigirti ir penketukininkais. Tai V. Alksneris, I. Žalytė, A. Vidugiris. Ma tyt, įprasti prie studijų ne taip jau sunku, tik ne visi pa rodo norą. Įpratus gi dirbti nuo pirmo kurso, visai ne sunku bus ir ateityje. Antrakursiai jau “apšilę” Universitete. Sesija irgi įprastas dalykas. Tačiau kar tais ir jie suklumpa. Z. Jančenkaitė ir V. Valiukas (II k. finansų ir kredito spec.) “su gebėjo” per sesiją gauti net po tris dvejetus. Matyt teks palikti Universitetą dar se sijai nesibaigus. Silpniau, pa lyginus su žiemos sesija, eg zaminus laikė ekonominės informacijos spec. antrakur siai. Dviejose grupėse iš 8 penketukininkų dabar neli-
ko nė vieno. Aišku, ir šiame kurse yra stropių: II k. finan sų ir kredito spec. 2 gr. se niūnas L. Sakalauskas, bu halterinės apskaitos spec. studentė D. Sabaliauskaitė (per šiuos mokslo metus rin ko tik penketus), statistikos spec. studentas R. Samulevičius. Jais tikrai gali di džiuotis antrakursiai. Diplomantams jau vis kas praeityje. Ir sesijos, ir nemigo naktys. Befe liko tik gė’ «“•' L les ir draugų sveikinifemai Univer siteto baigi ’fe mo proga. Penkto kur fe*"1* so kiberne tikų grupė buvo viena geriausių t < Universite te. Diplo mai su pa < * ,*«• gyrimu bus tw v< įteikti net 6 šios grupės ..s'-1'”' studentams - E. Paulavičiūtei, V. Geralevičiui, V. Griciūtei, I. Morkūnenei, A Rimkūnui ir I. Gelumbeckaitei. Jaunesniems kolegoms yra iš ko mokytis, kuo sekti. Gretimam korpuse Teisės fakultetas. Čia irgi liepsnoja sesijos aistros. Sako, nesurasti nė vieno teisininko, kuris nebijotų politinės ekonomijos egza mino. Nežinia tik kodėl: ar kad nemoka, ar kad nesu pranta. Rezultatai kalba pa tys už save. Pirmo kurso tei sininkai iš politinės ekono mijos egzamino gavo net 19 (!) dvejetų. Ne kuo geriau antro kurso 2 grupėje - 7 dvejetai, 3 grupėje - 5. Vis iš to paties egzamino. Sun ku ir Teisės fakulteto pirma kursiams. Trijose kurso gru pėse net 8 studentai per se
7 siją gavo po du dvejetus. Tai D. Bajorčiūtė, L. Gerulytė, I. Januškaitė, V. Bovejan, G. Petrulis, V. Mikolajūnas, R. Trimailovas ir kiti. Aiš ku, pirmame kurse yra ir la bai gerai besimokančių. Tai R. Girdziušas, E. Jarašiū nas (I gr.), D. Kleizaitė, T. Mockevičiūtė (2 gr.), A. Šumskas (3 gr.), A. Ba ranovas (4 gr.). Pirmame kurse imamas pavyzdys kaž kodėl ne iš pastarųjų, o iš blogai besimokančių. Todėl ir reikalai prasti. Antrame kurse po du dvejetus turi “tik” 6 studen tai. Tai R. Kurpavičius, E. Rutkauskas, A Vancevi čius, S. Zmijevskaja, S. Košleva ir T. Marfiševa. Pirma kursius truputį aplenkė, bet... Pavarčius teisės fakul teto egzaminų žiniaraščius, matosi ryški riba tarp pir mų dviejų kursų ir likusių. Trečiakursiai ir aukštesnių kursų studentai studijuoja geriau. Čia dvejetai retai pasitaiko, bet ryškėja lyg ir vidutiniškumo simptomai: 3,4,3,4... Suvestinėse rau donai pažymėta trečiakur sių A. Andriukevičiaus, T. Grišanovos, V. Pocevičiūtės, I. Stankevičiūtės ir kitų penketai. Greta lyg raudonfšviesoforo signalai “švie čia” R. Gudeliausko 3 dve jetai. R. Petrauskaitės 3 dvejetai. Nemaža dalis gi iriasi vidutinybės jūroje. Valstybė skiria milžiniškas lėšas mūsų mokymui ne tam, kad būtume vidutinio kais. Iš kur gi tas abejingas požiūris į mokslą? Tai klausimas ypač ašt rus turėtų būti Teisės fakul tetui, kuris yra vienas iš ge riausių Universitete. Visi sako, kad iš geriausiųjų dau giau ir reikalaujama. L. KLIŠAUSK4S (iš "Tarybinio studento", ' 1975 birželio 27, Nr. 24)
Universitas Vilnensis
8
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė siūlo šias akcinės draudimo bendrovės “PREVENTA” draudimo rūšis:
TARPTAUTINIS DĖSTYTOJO PAŽYMĖJIMAS
1. Fizinių asmenų gydymosi užsienyje išlaidų savanoriškų (svei katos) draudimų. Draudimas kompensuoja gydymo išlaidas ūmios li gos ar nelaimingo atsitikimo atveju būnant užsienyje. Apmokamos iš laidos, susijusios su pavojingu sveikatai chroniškos ligos paūmėjimu. Gydymo išlaidos apmokamos iki 20 000 DM, o apdraustojo mirties atveju išmokama 10 000 DM. 2. Mechaninių transporto priemonių valdytojų civilinės atsa komybės draudimų Lietuvos Respublikojeir NVS šalyse. Atsitikus draudiminiam įvykiui, nuostolius nukentėjusiam automobilio savinin kui atlygina ne apsidraidęs kaltininkas, o jo draudimo kompanija. Leng vojo automobilio draudimo įmoka sudaro 1,5% draudimo sumos. 3. Gydymo išlaidų savanoriškų draudimų. Galima apsidrausti patiems, apdrausti sutuoktinį, vaiką bei kitus šeimos narius. Jei suda rysite šią draudimo sutartį, “PREVENTA” padengs 40-70% moka mų gydymo paslaugų ir iki 50% vaistų kainos. Sutartys sudaromos trejiems metams ir ilgesniam laikotarpiui. Draudimo įmoka - 15% pasirinktos draudimo sumos.
ITIC (INTERNATIONAL TEACHERIDENTITY CARD): - suteikia nuolaidą tarptautinių lėktuvų, geležin kelių ir automobilių reisų bilietų kainom; - nemokama parodų ir muziejų (ypač Prancūzi joje) lankymo galimybė; - nuolaida apsigyvenant jaunimo viešbučiuose. Galite įsigyti: VU Studentų atstovybėje (Universite to 3, Observatorijos kiemelyje). Reikia turėti pažymėjimą apie pedagoginį krūvį, nuotrauką ir 20 Lt. Tel. 61 44 14, 61 79 20 Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius.
r I
4. Transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės, vyks tant į Vakarų Europą, draudimų, L y. “ŽALIĄ KORTELĘ”.
Lietuvos Studentų ir Jaunimo Kelionių biuras |
1 J
ISIC - Tarptautinis Studento ir Moksleivio Pažymėjimas. ISIC u tai sutaupyti Jūsų pinigai: 25% nuolaida važiuojantiems traukiniais j Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Bulgariją, Vengriją. 50% nuolaida AKADEMINIO DRAMOS TEATRO lankytojams. | Specialios kainos visų rūšių transportui. ITTC - Tarptautinis Dėstytojo Pažymėjimas. Su ITIC keliausite pigiai ir daug. Specialios lėktuvų ir autobusų bilietų kainos. 15 JAV dolerių pigesni Explorer Pass bilietai. GO 25 Card - Tarptautinė Jaunimo kortelė. GO 25 Card - visiems iki 26 metų. Iki 40% įvairios nuolaidos keliaujantiems Skandinavijoje. 10-30% pigesnė nakvynė Europoje ir Amerikoje. Aviabilietai - pas mus jie tikrai pigūs. Nuskraidinsime į bet kuri pasaulio miestą. Nuolaidos studentams, jaunimui ir dėstytojams: Visiems su ISIC, ITIC, GO 25 Card. Vilnius-Amsterdamas-Vilnius 1170 Lt. 1155 Lt. P Vilnius-Ciurichas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. h Vilnius-Niujorkas-Vilnius 1920 Lt. 1895 Lt. Vilnius-Stambulas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. Siūlome naują, labai ekonomišką -- ----------------------------kelionės būdą ----------- komfortabiliu ------------autobusu iŠ Varšuvos į daugelį Europos miestų. Tai - reguliarūs tarptautiniai maršrutai, pvz.: Visiems su mr~ ITIC,’ GO 25 Card, ISIC Varšuva-Londonas-Varšuva 592 Lt. 579 Lt. 560 D. Varšuya-Paiyžius-Varšuva 492 Lt. 479 (L. 468 Lt. Varšuva-Frankfurtas/M-Varšuva 356 U. 345 Lt. 320 Lt. AU iPAIR programa - tai galimybė padirbėti Vokietijoje, Ispanijoje, ZA.9J Airijoje. Jeigu Jūs kalbate vokiškai arba angliškai ir mylite vaikus - užeikite | | pas mus! Darbo trukmė - ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Amžius - iki 24 metų. _ Užsienio kalbų kursai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, I | Šveicarijoje. Kviečiame mokytis bendrinės ir biznio anglų kalbos | | Anglijos koledžuose.
I I I I I I I i I I I I
____ _
j
I I I I I
Susiruošėte pamatyti pasaulį? Ar turite kelioninę ekipiruotę? Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje Jūs galite įsigyti miegmaišių, kuprinių, palapinių ir net katamaranų. Laukiame Jūs ir Jūsų draugų!
Vilniaus universiteto Studen tų atstovybė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams siūlo: - darbą Norvegijoje, Kana doje, Vokietijoje, Olandijoje;
- keliones į vaikų poilsio sto vyklas A merikoje.
EUROPOS JAUNIMO PAŽYMĖJIMAS EURO-26: milžiniškos nuolaidos šalyje ir už jos ribų, konkretus lengvatų sąra šas, specialios kainos keliaujant Ir visa tai tik už 15 litų VU STUDENTŲ ATSTOVYBĖJE (Observatorijos kiemelyje).
DĖMESIO!
I
Norintys pigiai įsigyti garsiąją poezijos antologiją “Svetimi”, kreipkitės į UAB
1
I
1995.06
I
“Svetimi”.
I
I
-
I I
VU Studentų Atstovybė Universiteto 3, teL: 614414, 617920
,——
Adresas: Vilnius, Mėnulio 13-178, tel.46 04 64. Nuoširdžiai užjaučiame vyresnįjį mokslo darbuotoją Rolandų Tomašiūnų
————J
dėl tėvelio mirties. Fizikos fakulteto darbuotojai -
Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab.
universitas
vilnensis
Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 510 Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Liutauras LEŠČINSKAS