Universitas Vilnensis, 2006 m. birželio mėn. Nr. 5 (1670)

hinc itur ad astra

universitas

c,VNIV^

vilnensis 2006 m. birželio mėn.

Nr. 5(1670)

LEIDŽIAMAS NU01950 m. BALANDŽIO 15 d.

[ Šiame numeryje

j

Įteiktos Nacionalinės pažangos premijos

http:i!www. vilnensis. vu. lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Sėkmingas studijas vainikuoja diplomų teikimo šventė Liana BINKAUSKIENĖ

Skaitykite p. 2

Kinijoje išleista lietuvių mokslininkų knyga INTKOOUCTION TO

SOUD-STATE

LIGHTING

Skaity­ kite p. 3

Po praktikos studen­ tams nedingsta noras toliau studijuoti pasirinktą specialybę Skaitykite p. 7

Filologijos fakulteto laukia restruktū­ rizacija Skaitykite p. 8

Kaip studentas profesorių išgelbėjo Skaitykite p. 10

„Universitas Vilnensis“ atsisveikina su skaitytojais iki rudens kitas numeris pasirodys rugsėjo mėnesį.

Geros Jums vasaros!

Birželis Vilniaus universiteto akade­ minį gyvenimą papuošia gražiausiais vasaros žiedais. Birželis - nuveiktų darbų vainikavimo mėnuo. Vilniaus universiteto auklėtiniai, sėkmingai įvei­ kę studijų programas, gauna diplo­ mus. Šiemet 427-uosius metus gyvuo­ jančio Universiteto absolventais tapo 46 Komunikacijos fakulteto magistrai - jiems birželio 9 dieną Šv. Jonų baž­ nyčioje iškilmingai įteikti komunikaci­ jos ir informacijos mokslų magistrų di­ plomai. Iš jų trys absolventai už moks­ lo rezultatus įvertinti Magna cum įau­ dė diplomais - tai Jurgita Čiutaitė (knygotyra), Tadas Šarūnas (komunikaci­ jos mokslai) ir Žilvinas Bružas (ryšiai su visuomene). „Tai iš tiesų didelė šventė Jums, Jū­ sų artimiesiems, tai didelė šventė Uni­ versitetui, - sakė VU mokslo reikalų prorektorius prof. J. V. Vaitkus. - Jūs išeinate į gyvenimą ir turėsite prisidė­ ti, kad būtų užtikrinta mūsų informaci­ nės visuomenės raida. Jūsų pirmieji žingsniai galbūt bus nelengvi, reikės priprasti ir prisitaikyti prie aplinkos, bet mes manome, kad tos žinios, kurias čia gavote, sėkmingai lydės Jus visą gyvenimą, ir Jums bus smagu sugrįžti čia, kur visada esate laukiami.“ Absolventų tėvai dėkojo dėstytojams už aukštą studijų kokybę, galimybes jų vaikams dalyvauti tarptautinių studijų programose, už profesionalumą ir kan­ trybę. Absolventus sveikino ir partne­ riai - UAB „Kredoline“, korporacijos „DUN & Bradstreet“ atstovybės Lietu­ voje direktorius, Komunikacijos fakul­ teto Strateginio komiteto narys Levas Segalis. Aštuonerius metus su fakulte­ tu bendradarbiaujančioje įmonėje „Kredoline" buvo nemažai šio fakulte­ to atstovų - praktikantų, darbuotojų. „Šiandien neliko nė vieno - visi išva­ žiavo j užsienį", - konstatavo L.Segalis. Daugelis jų dirba ne kažkur planta­ cijose, o pagal savo specialybę - fa­ kulteto parengti specialistai gali sėk­ mingai konkuruoti visuose darbo ba­ ruose užsienyje. L. Segalis linkėjo kuo geresnės kloties, linkėjo, kad dalis ab­ solventų liktų Lietuvoje ir prisidėtų ku­ riant Lietuvos informacinę visuomenę.

Verslininkas ragino visuomenę nepyk­ ti, jeigu jaunimas išvažiuos dirbti į už­ sienį, nes grįžę, tikimasi, jie dar efekty­ viau dirbs Lietuvos labui. „Šie diplomai reiškia ne tik Jūsų lai­ mėjimą labai svarbioje mokslo ir pro­ fesinių žinių rungtyje, bet turi ir dar gi­ lesnę prasmę - jie simbolizuoja ir Jūsų gyvenimo pertvarką. Jūsų jaunystė, stu-

Universiteto absolventais šiemet tapo 46 Komunikacijos fakulteto magistrai. V. Naujiko nuotr. dijos ir įgyta kompetencija yra pati­ kima garantija, kad nepasiklysite profesinės, visuomeninės, kūrybi­ nės, o kai kas gal net ir politinės veiklos baruose. Įgyti humanitarinių ir socialinių mokslų pagrindai yra ne tik Jūsų, bet ir visų aukšto lygio intelektinių specialistų stiprybės ga­ rantas“, - teigė fakulteto dekanas prof. D. Kaunas. Linkėdamas ge­ riausios kloties dekanas ragino ab­ solventus, kad jie visada jaustųsi esą Lietuvos piliečiai, VU akade­ minės bendruomenės nariai, ragi­ no gyventi pakelta galva, garbin­ gai ir oriai net tada, kai susidurs su sunkumais. Kvietė nenutolti nuo Universiteto, dalyvauti VU Komuni­ kacijos fakulteto alumnų veikloje ir drauge kurti tradicijas.

Kartu su diplomais šių metų VU absolventai gavo ir europinį diplo­ mo priedėlį bei informacinį leidinį „Alumni“, kuriame kviečiama ne­ pamiršti savo Alma Mater - regist­ ruotis VU alumnų duomenų bazė­ je ir toliau dalyvauti fakulteto ir Uni­ versiteto gyvenime.

Birželio 29 dieną VU diplomai bus įteikti Religijos tyrimų ir studijų, Orientalistikos, Tarptautinio žinių

Trys absolventai už mokslo rezultatus įvertinti Magna cum įaudė diplo­ mais - tai Žilvinas Bružas, Jurgita Čiutaitė ir Tadas Šarūnas.

V. Naujiko nuotr. ekonomikos ir žinių vadybos centrų ab­ solventams bei Tarptautinio verslo mo­ kyklos magistrams bei specialiųjų pro­ fesinių studijų absolventams. Tai bus paskutiniai 2006 metų laidos VU ab­ solventai. Šiemet VU diplomus gaus

apie 5000 absolventų. Birželio 30 die­ ną bus iškilmingai nuleista Vilniaus universiteto vėliava, plevėsavusi vi­ sus akademinius metus Bibliotekos kieme prie Centrinių VU rūmų ir pa­ skelbta mokslo metų pabaiga.

universitas

2

2006 birželis

vilnensis

m kpripažinimas___________

Įteiktos Nacionalinės pažangos premijos^ Gegužės 28-qjq buvo iškilmingai paskelbti Nacionalinės pažangos premijos laureatai.

Nacionalinės pažangos, dar kitaip vadinamos lietuviškqja Nobelio premija, teikimo ceremonija tiesiogiai buvo transliuojama iš Vilniaus universiteto Teatro salės. Tai buvo pirmoji tiesioginė televizijos transliacija iš Teatro salės per visq VU istorijų. Laureatams įteiktos trys 70 tūkst. litų vertės premijos - Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos - ir specialios apdovanojimo skulptūrėlės, vaizduojančios Nacionali­ nės pažangos premijos simbolį - tetraedrq.

Nominantus NPP komitetas at­ rinko iš 14 darbų, kuriuos patei­ kė įvairios šalies mokslo institu­ cijos ir mokslininkų grupių, ver­ slo, meno ir kultūros asociacijos bei visuomeninės organizacijos.

Premijos simbolis tetraedras Nacionalinės pažangos pre­ mijos simboliu pasirinktas tetra­ edras - struktūrinis elementas, sutinkamas molekulėse, krista­ luose ir mokslo klasifikacijoje.

Pasak premijos iniciatorių, tetraedro viršūnėje yra visuomenė, o kiti tetraedro susikirtimo taškai tai mokslas, verslas ir kultūra.

Tetraedras atspindi visų šių skir­ tingų sričių bendradarbiavimą visuomenės pažangos vardan, taip išreikšdamas pagrindinę na­ cionalinės pažangos premijos idėją.

Skulptūros kraštinėse išgravi­ ruoti lotyniški žodžiai curiositas, sensualitas, demonstratio (iš lot. kalbos - „smalsumas“, „juslu­ mas“, „parodymas“). Šiais žo­

džiais (tik italų kalba) apie pasau­ lėjautą, daiktų tarpusavio ryšius ir gamtos stebėjimus kalbėjo ge­ nialusis dailininkas ir mokslinin­ kas Leonardas da Vinčis. Šis kū­ rėjas neįsivaizdavo mokslinės ir meninės veiklos be smalsumo, ypatingos pajautos ir tikslingo idėjų realizavimo.

Tetraedro viršūnė, simbolizuo­ janti visuomenę, padengta ro­ džiu - vienu kiečiausių ir bran­ giausių metalų Mendelejevo len­ telėje. Rodis yra platinos spalvos metalas, 10 kartų brangesnis už auksą.

Specialiai televizijos translia­ cijai Vilniaus universiteto Didžia­ jame kieme buvo pastatyta pen­ kių metrų aukščio tetraedro skulptūra.

Mokslo pažangos premija įteikta kardio­ chirurgams Mokslo pažangos premija įteikta kardiochirurgams akade­ mikui prof. habil. dr. Algimantui Marcinkevičiui, akademikui prof. habil. dr. Vytautui Jonui Sirvydžiui ir Lietuvos MA nariui ekspertui prof. habil. dr. Giedriui Uždavi­ niui. Premija šiems profesoriams skirta už kardiochirurgijos įdiegi­ mą į medicinos praktiką.

NPP komiteto ekspertas prof; habil. dr, Kęstutis Makariūnas tei­ gė: „Profesorių A. Marcinkevi­ čiaus, V. Sirvydžio ir G. Uždavi­ nio atliktas didelis asmeninis dar­ bas, organizuojant ir suburiant įvairių specialybių žmones - chi­ rurgus, anesteziologus, kardiolo­ gus ir kitus - j vieningą kolektyvą pasiekė tikslą - jie sukūrė ir iš­

vystė Lietuvoje širdies chirurgiją iki aukšto tarptautinio lygio, atliko intensyvius eksperimentinius ir klinikinius mokslinius tyrimus, ku­ rių rezultatai pripažinti tarptauti­ niu mastu. Širdies chirurgijos rai­ da Lietuvoje turėjo didelės įtakos bendrai Lietuvos medicinos pa­ žangai, ypač artimoms jai specia­ lybėms - kardiologijai ir anesteziologijai-reanimatologijai, o transplantacija atsirado kaip tie­ sioginė šių darbų pasekmė“. Šią premiją už karštų elektronų

ir plazmos puslaidininkiuose tyri­ mus taip pat pretendavo gauti akademikas prof. habil. dr. Juras Požėla bei akademikas prof. ha­ bil. dr. Zigmas Zinkevičius už litu­ anistikos darbus. Mokslo pažan­ gos premijai skiriama už mokslo ir Lietuvos intelektualinio poten­ cialo vystymą.

Partnerystės pažangos premija biotechnologams Komisijos sprendimu Partne­ rystės pažangos premiją, ku­ ri skiriama už indėlį į gyvenimo ko­ kybės gerinimą ir šalies konkuren­ cingumo didinimą, už sėkmingą bendradarbiavimą diegiant prak­ tikoje pažangiausias technologi­ jas ir inovacijas, už sėkmingą drą­ siausių eksperimentų taikymą versle pasidalijo du reikšmingiau­ si šalies biotechnologijos lyde­ riai: Lietuvos MA narys korespon­ dentas, VU Senato narys prof. ha­ bil. dr. Vladas Algirdas Bumelis ir Lietuvos MA narys koresponden­ tas, UAB „Fermentas“ mokslo di­ rektorius prof. habil. dr. Eugenijus Arvydas Janulaitis. Šiems moksli­ ninkams Partnerystės pažangos premija skirta už biotechnologijos mokslo pasiekimų diegimą į ga­ mybą bei Lietuvos biotechnologi­ jos pramonės pagrindų sukūrimą. „Prof. V. A. Bumelis jau 1984 m. suprato, kad ši mokslo ir techni­ kos [biotechnologijos] kryptis turi puikias vystymosi ir praktinio pri­ taikymo galimybes Lietuvoje, - tei­ gė NPP komiteto ekspertas prof. habil. dr L. Pranevičius. - V. A. Bu­ melis aktyviai dalyvavo mokslinia­ me tiriamajame darbe, artimai bendradarbiavo su Lietuvos ir už­ sienio tyrimų centrais, ieškojo ir sukūrė naujus gaminius, kuriuos išvystė ir kurių gamyba įgijo tarp­ tautinę komercinę reikšmę. Prof.

V. A. Bumelis yra visų šių tyrimų ir ieškojimų pripažintas lyderis.“ Prof. E. A. Janulaitis taip pat ne­ paprastai daug prisidėjo prie sėk­ mingo biotechnologijos mokslo ir verslo vystymo Lietuvoje. Jam va­ dovaujant ar jo iniciatyva Bio­ technologijos institute išvystytos aukštųjų technologijų biotechno­ loginei pramonei reikalingos mokslinių tyrimų kryptys, suburti

Mokslo pažangos premija skirta kardiochirurgams (iš kairės) G. Uždaviniui, V. J. Sirvydžiui ir A. Marcinkevičiui

talentingi ir iniciatyvūs specia­ listai. Prof. E. A. Janulaitis buvo ta varomoji jėga, kuri biotechno­ logijų pavyzdžiu Lietuvoje įdie­ gė pasaulyje paplitusį mokslo ir verslo ryšių modelį, apibūdina­ mą kaip spin-off tipo įmonių kū­ rimasis.

Kultūros pažangos premija skirta skulptoriui Kultūros pažangos premi­ ja įteikta skulptoriui Gintarui Ka­ rosui už muziejaus po atviru dangumi „Europos parkas“ su­ kūrimą. Šiai premijai, kuri skiriama už

pasaulinės patirties ir savo talen­ to sklaidą, ugdant Lietuvos atei­ ties kartas visose kultūros apraiš­ kos formose, taip pat pretendavo VU prof. dr. Alfredas Bumblauskas kartu su akademiku, prof. ha­ bil. dr. Edvardu Gudavičiumi už istorinės sąmonės ir pilietinės vi­ suomenės formavimą bei VU Fi­ lologijos fakulteto klasikinės filo­

Partnerystės pažangos premiją pasidalijo biotechnologijos lyderiai (iš kairės) V. A. Bumelis ir E. A. Janulaitis logijos katedros doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už antikos kultūros sklaidą šalyje.

Pirmą kartą verslo iniciatyva įteiktos Nacionalinės pažangos premijos - vieningos verslo pa­ stangos prisidėti prie šalies inte­

lektualinio progreso bei investuoti į šalies mokslo, kultūros ir visuo­ menės augimą.

P Katauskio nuotr.

Parengta pagal Všį „Nacionalinė pažangos premija“ pranešimus

VU laimėjo finansavimą 16 projektų žmogiškųjų išteklių plėtojimui Gegužės 18 d. Švietimo ir mokslo

ministerijoje buvo pasirašytos sutartys su universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ir kitomis institucijomis dėl Europos socialinio fondo (ESF) paramos plėtojant žmogiškuosius išteklius mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Šiems projektams šiemet skirta daugiau kaip 75 mln. Lt vieno iš ES struktūrinių fondų - Europos socialinio fondo (ESF) - paramos. Šiais metais paramai, skiriamai pagal BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“, buvo gautos 99 paraiškos. ES parama skirta 68 projektams. Vilniaus universitetas gavo paramą 16 projektų ir pasirašė 16 sutarčių - jų bendra vertė apie 23 mln. litų. Tai sudaro ketvir­ tadalį visų paremtų projektų.

Trečdalis paramos šio kvietimo metu skirta projektams, kurių tikslas - parengti magistrantūros, doktorantūros ir podiplominių studijų prioritetinėse mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros srityse programas ir užtikrinti jų mobi­ lumą. Parama pagal šią veiklą pasieks Vilniaus universitetą, pasiryžusį įgyvendinti net 7 pro­ jektus. Kreipdamasis į susirinkusiuosius švie­ timo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas teigė, kad projektai sustiprins mokslininkų ir tyrėjų potencialą universitetuose, mokslo institutuose ir kitose organizacijose, kur vykdomi moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos. „Tai padės stiprinti Lietuvos mokslo pozicijas Europoje ir mūsų mokslininkams dalyvauti kuriant bendrą Europos mokslo erdvę“, - teigė ministras.

Pasirašius šias sutartis bus paskirstytos visos 2004-2006 metais švietimo ir mokslo sektoriui numatytos ESF lėšos.

universitas

2006 birželis

3

vilnensis

a k atmoksiąs

VU GMF Kartografijos centro mobilumo projektas tarp geriausių Europoje

Kinijoje išleista lietuvių mokslininkų knyga Lietuvių mokslininkų veikalas sulaukė pasisekimo Kinijoje. Šios

Doc.dr. Giedrė BECONYTĖ

šalies leidykla „Chemical Industry Press“ išleido knygos „įvadas į kietakūnį apšvietimą" (A. Žukaus­

2006 m. gegužės 10 d.

Graco mieste Austrijoje pirmų kartų buvo pristatyti Europos Leonardo da Vinčio programos 2003 m. mobilu­ mo projektų kokybės kon­ kurso nugalėtojai.

kas, M. S. Shur, R. Gaška, Introduction to Solid-State Lighting, John Wiley & Sons, 2002, anglų k.) vertimą j kinų kalbą. Naujau­ sioms šviesos technologijoms skirtos knygos du iš trijų autorių yra lietuviai - Vilniaus universite­ to profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas Artū­ ras Žukauskas ir Vilniaus univer­

Pagal šiuos projektus rengia­ mos įvairaus profesinio mokymo lygmens moksleivių, studentų, taip pat profesinio rengimo spe­ cialistų ir dėstytojų išvykos j Eu­ ropos šalių įstaigas, kuriose pro­ jekto dalyviai gali kelti kvalifika­ ciją, susipažinti su savo srities naujovėmis ar specifika priiman­ čioje šalyje. Lietuvoje šiuos ir ki­ tus projektus koordinuoja ES Le­ onardo da Vinčio programos ko­ ordinavimo paramos fondas (www.leonardo.lt).

Programoje dalyvaujančios šalys teikė nacionalinį konkursą laimėjusius mobilumo projektus šiam kokybės konkursui. Svarbiau­ si kriterijai vertinant projektų koky­ bę buvo jų tęstinumas, apimtis ir ilgalaikė nauda dalyvaujančioms organizacijoms. Tarptautinė eks­ pertų komisija atrinko 24 geriau­ sius projektus, kurie ir buvo prista­ tyti Grace vykusiame renginyje.

Tarp jų pateko net trys Lietuvos projektai, iš kurių vienas - Vilniaus universiteto GMF Kartografijos centro vykdytas dėstytojų ir profe­ sinio rengimo specialistų mainų projektas „Kartografų profesinio rengimo kokybės Lietuvoje gerini­ mas“. Šis projektas apėmė penkis 1-2 savaičių trukmės vizitus į kar­ tografų rengimo centrus Olandijo­ je, Portugalijoje, Ispanijoje, Vokie­ tijoje ir Lenkijoje. Projekto stažuo­ tėse dalyvavo net 23 kartografijos

Projekto administratorius doc. A. Pilipaitis ir koordinatorė doc. G. Beconytė (VU Kartografijos centras) pristato projektą Austrijoje specialistai iš 8 Lietuvos įstaigų ir įmonių, rengiančių ir įdarbinančių kartografus. Projekto dalyviai dės­ tytojai atliko įvairių kartografijos programų struktūros ir turinio ana­ lizę bei numatė studijų programų vystymo galimybes ir kryptis, pa­ tobulino esamas studijų progra­ mas. Parsivežta metodine me­ džiaga visi projekto dalyviai pa­ pildė ir patobulino savo skaito­ mus kursus, pasidalijo su projek­ te nedalyvavusiomis institucijo­ mis. Priimančios organizacijos buvo svarbiausi Rytų, Vakarų ir Pietų Europos kartografų profesi­ nio rengimo centrai, todėl tikėta­ si, kad bendra visų grupių patirtis labai gerai atspindės Europos ir net pasaulio kartografijos patirtį.

Projektų rengėjų lūkesčiai iš es­ mės pasiteisino, o kai kuriais as­ pektais buvo net gerokai viršyti.

Po vizitų suintensyvėjo mokslinis bendradarbiavimas su užsienio partneriais. Užsimezgė tvirti ryšiai

tarp Lietuvos partnerių, dalyva­ vusių projekte. Bendradarbiau­ jant su verslo partneriais pareng­ tas kartografų kvalifikacijos kėli­ mo visą gyvenimą modelis, kilo idėja sukurti vientisą geografinės informacijos specialistų rengimo strategiją.

Ekspertai Kartografijos centro 2003 m. projektą pasiūlė apdo­ vanoti kaip per maksimaliai trum­ pą laiką (vienus metus) pasieku­ sį maksimalių tikslų, prisidėjusį prie Lietuvos kartografijos moks­ lo plėtros ir populiarinimo.

Nuo 2006 m. birželio 1 d. pradė­ tas vykdyti naujas Kartografijos centro laimėtas mobilumo projek­ tas „Geografinės informacijos specialistų mokymo ir profesinio tobulinimosi strategijos formavi­ mas žinių visuomenės plėtrai“.

Apie šį projektą informacijos gali­ ma rasti Kartografijos centro inter­ neto svetainėje adresu http:// www.kc.gf.vu.lt/LdV.htm.

aaaaaįvertinimas______________________

įteiktos Miunsterio „Baltikum" fondo stipendijos Gegužės 24 d. VU Senato salėje VU studentams buvo įteiktos Miunsterio „Balti­ kum“ fondo premijos ir vardinė profesoriaus Casperso mokslinė premija.

Apdovanojimus studen­ tams įteikė jau 15 metus į Lietuvę šiuo tikslu atvyks­ tanti „Baltikum“ fondo prezidentė prof. dr. Maria Wasna ir VU prorektorė doc. M. Pociūtė.

Prof. M. Wasna labai džiaugėsi viešnage Vilniaus universitete. „Esu VU Garbės daktarė, ir šis Universite­ tas yra mano universitetas", - sakė profesorė. Pirmą kartą į VU ji atvyko 1993 metais ir pasijuto labai įsipa­ reigojusi šiai aukštajai mokyklai. „La­ bai svarbu puoselėti visuomenės vertybes ir, kaip sako vokiečiai, ma­ tyti toliau savo nosies, palaikyti drau­ giškus ryšius“, - teigė ji.

2006 metų Miunsterio „Baltikum“ fondo premijos įteiktos šiems ma­ gistrantams: Tadui Šarūnui (KomF), Liutaurui Gudzinskui (TSPMI), Dariui

Studentai su prof. M. Wasna ir fakultetų dekanais. V. Naujiko nuotr.

Dilijonui (KHF), Mildai Lukauskienei (FilosF), Benitai Lašinytei (FilF). Įver­ tinti doktorantai Justina Nutautaitė (FilF) ir Jonas Dagys (FilosF) - jie taip pat tapo .Balticum“ fondo sti­ pendininkais. Šiemet trims Medici­ nos fakulteto studentams - Tomui Baltrūnui, Andriui Anužiui ir Marijui Ambrazevičiui - taip pat skirtos pre­ mijos.

Vardinę profesoriaus Casperso mokslinę premiją medicinos srityje laimėjo dr. Tomas Kačergtus (Me­ dicinos fakultetas, Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika).

„Baltikum“ fondas įkurtas 1993 metais Vilniaus universiteto Gar­ bės daktarės profesorės Marijos Wasnos iniciatyva. Jo tikslas remti gabiausius Baltijos šalių stu­ dentus ir jaunuosius mokslininkus.

Fondo narių ir draugų įnašai bei aukos leidžia kasmet premijomis apdovanoti gabiausius Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų studen­ tus už geriausius magistro ir dak­ taro darbus.

Nuo 1995 metų premijas ir sti­ pendijas yra gavę 126 Vilniaus uni­ versiteto studentai.

1NTRODUCTION 1’0

SOLID-STATE

LIGHTING

■BRTl

lT.F1 i!» Mji'i. i i 9

1

@ «. '< * * * « *

siteto auklėtinis, JAV bendrovės „Sensor Electronic Technology, Ine.“ prezidentas Dr. Remigijus Gaška (Remis Gaška). Trečiasis kny­ gos autorius - Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Mi­ chaelis S. Shuras.

Kietakūnių šviesos šaltinių (puslaidininkinių šviesos diodų, šviestukų) srityje lietuviai mokslininkai yra sukaupę daug žinių ir patirties.

Prof. A. Žukauskas dirba puslaidininkių, skirtų optoelektronikai, medžiagotyros bei naujausių šviestukų taikymo srityse. Dr. R. Gaška aukštųjų technologijų bendrovės, pasaulyje pirmaujančios ultravio­ letinių šviestukų gamyboje, vadovas.

Kinijoje dėmesys j šią knygą atkreiptas neatsitiktinai. Šioje šalyje sparčiai plėtojamos optoelektronikos technologijos, tarp jų puslaidi­ ninkinių šviestukų gamyba. Didžiausioje pasaulio valstybėje realizuoti milžiniški kietakūnio apšvietimo projektai - šviestukais apšviesti dan­ goraižiai, senovės architektūros paminklai, dalis Didžiosios kinų sie­ nos.

Vilniaus universitete šviestukų tyrimai atliekami ir jie taikomi Euro­ pos Komisijos remiamame kompetencijos centre SELITEC. Čia ben­

dradarbiaujant su kitomis Lietuvos mokslo institucijomis ir verslo part­ neriais kuriamos bendrojo apšvietimo, augalų kultivavimo, biofluorescencijos jutiklių, organinių šviestukų ir kitos fotonikos technologi­ jos.

Per kelerius metus lietuvių autorių „įvadas j kietakūnį apšvietimą“ tapo plačiai žinomas - šią knygą galima rasti daugelio šalių universi­ tetų bibliotekose, ja naudojasi mokslininkai ir inžinieriai, dirbantys puslaidininkinės optoelektronikos srityje. Dabar juos papildė dar vie­ nas, vienas gausiausių pasaulyje, skaitytojų būrys.

VU KHF - neeilinis I

Gegužės 26 dienų VU Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedros doktorantė Jovita Nenortaitė gynėsi disertaci­ jų, kurios tema - „Akcijų prekybos sistema, paremta spiečiaus intelekto ir dirbti­ niais neuroniniais tinklais“.

Disertacija buvo ginama įpusėjus doktorantūros studijoms, t. y. anksčiau nei numatyta studijų plane.

Jovita Nenortaitė pasirinko per­ spektyvią mokslinio tyrimo sritį, ku­ rioje šiuo metu aktyviai darbuojasi ir kiti fakulteto mokslininkai: prof.

Rimvydas Simutis, asist. Saulius Masteika. „Akcijų sistema svarbi ekonomikai, - teigia buvusi dokto­ rantė, -tačiau ši teorija gali būti tai­ koma ne tik akcijų, bet ir kitose sri­ tyse, kurioms būdinga dinaminė kaita.“ Nenortaitė prisipažįsta, kad rašydama disertaciją su dideliais sunkumais nesusidūrė, o ugdyti mokslinį įžvalgumą padėjo bendra­ vimas su kolegomis bei dalyvavi­ mas įvairiose vietinėse ir tarptauti­ nėse konferencijose. Šiuo metu Jo­ vita Nenortaitė jau yra publikavusi penkis straipsnius leidiniuose, įra­ šytuose į Mokslinės informacijos instituto (Institute ofScientific Infor-

Jovita Nenortaitė mation) sąrašą. Tai, kad disertaci­ ją gynė anksčiau laiko, doktorantė aiškina siekimu suspėti koja kojon su intensyvia šių laikų mokslo pa­ žanga. Paklausta apie tolimesnius planus J. Nenortaitė atsako: „Žaęiu toliau plėtoti tą patį metodą. Žino­ ma, ryšių su Universiteto akademi­ ne bendruomene nenutrauksiu, ta­ čiau planuoju vykti pasitobulinti ir į užsienį“.

Džiugu, kad VU ugdo gabius ir perspektyvius specialistus, ge­ bančius tobulėti kartu su mokslo pažanga ir galinčius atrasti savo nišą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

Parengė Jurgita KEDERYTĖ

universitas

4

2006 birželis

vilnensis

wkonferencijos

Puikiai įvertinti lituanistai - VU Filologijos fakulteto studentai Dr. Daiva SINKEVIČIŪTĖ Jubiliejinės lituanistų konferen­ cijos plenarinis posėdis vyko VU Senato posėdžių salėje - tai tik pa­ tvirtina, kad lituanistika šiuo metu yra viena svarbiausių VU mokslo krypčių. Šią mintį akcentavo ir ple­ nariniam posėdžiui pirmininkavęs doc. dr. Giedrius Viliūnas. FilF de­ kanas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, sveikindamas konferen­ cijos dalyvius, linkėjo Lietuvos hu­ manitarams, susirinkusiems dau­ giausia iš buvusių sėlių, kuršių, žiemgalių ir jotvingių žemių, būti aktyviems ir matomiems visuome­ nės piliečiams, skleisti humanitari­ nę kultūrą. Plenariniame posėdyje kartu dirbo literatai ir kalbininkai.

Bendras darbas per plenarinį po­ sėdį dar kartą įrodė, kad įvairių litu­ anistikos sričių tyrėjų dialogas vi­ sada tik skatina konstruktyvias plataus konteksto diskusijas.

Vėliau darbas vyko atskirose kal­ bininkų ir literatų sekcijoje, kurių pen­ kiems posėdžiams pirmininkavo skir­ tingų aukštųjų Lietuvos mokyklų dėstytojai: literatai toliau posėdžiavo VU Senato posėdžių salėje, o kalbi­ ninkai rinkosi FilF Kazimiero Būgos auditorijoje. Iš viso lituanistų konfe­ rencijoje buvo perskaityti 28 prane­ šimai. Vyko dalykiškos diskusijos, o jose aktyviausiai dalyvavo VU FilF studentai, kurių kolegoms išsakytos pastabos atrodė brandžios ir taiklios.

Taip pat mūsų, VU FilF, studentai ko­ legoms kėlė ir citavimo etikos pro­ blemas. Jubiliejinė lituanistų konfe­ rencija sutapo su rašytojos Sofijos Čiurlionienės premijos įteikimo iškil­ mėmis VU Baltojoje salėje. Ta proga

Vilniaus universitete gegužės mėn. 11-12 d. įvyko Lietuvos studentų lituanistų 10-oji mokslinė konferencija, kurią or­ ganizavo VU FilF literatai ir kalbininkai. Konferencija, rengta daugelyje aukštųjų mokyklų, šiemet sugrįžo į Vil­ niaus universitetų, kur prieš dešimt metų buvo atgaivinta Lietuvos humanitarinių mokslų ateitimi besirūpinančių VU FilF lituanistų pastangomis. Tradiciškai į respublikinę kon­ ferencijų buvo kviesti geriausi studentai lituanistai iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų.

VU Bibliotekos Baltojoje salėje (iš kairės): A. Rabinovič, L. Bazarovaitė, B. Lašinytė, dr. V. Kardelis, dr. D. Sinkevičiūtė, K. Bukelskytė, D. Kriugiškytė. K. Fedorinos nuotr. gegužės mėn. 11d. visiems konfe­ rencijos dalyviams buvo surengtas pobūvis ir garbingoji premija buvo įteikta dviem aktyvioms VU FilF magistrantėms - Simonai Kalcaitei ir Vi­ talijai Pilipauskaitei.

Kitą dieną VU Senato posėdžių salėje vyko visų Lietuvos aukštųjų mokyklų lituanistų diskusija „Lite­ ratūros studijų būklė jaunosios kar­

tos akimis“, kuriai pirmininkavo dr.

Mindaugas Kvietkauskas, rengęs diskusiją kartu su magistrantėmis S. Kalcaite ir V. Pilipauskaite. Nors diskusijos objektas buvo literatūros studijos, tačiau studentai diskuta­ vo plačiau - apie motyvaciją studi­ juoti humanitarinius mokslus, kokią praktinę naudą duoda dėstomi te­ oriniai dalykai, taip pat apie tarp­

disciplininių studijų galimybes ir socialinę humanitaro misiją. Būtent VU FilF lituanistai akcentavo, kad jie patenkinti savo pasirinkimu studijuoti lituanistiką, mato šių stu­ dijų prasmę ir perspektyvas.

Antrą konferencijos dieną VU Lietuvių literatūros ir Lietuvių kal­ bos katedrose įvyko vertinimo ko­ misijos posėdžiai, kuriuose prane­ šimai vertinti atsižvelgiant į jų aktualumą, naujumą, moksliškumą ir originalumą, taip pat kreipta dė­ mesio į pranešimo raišką ir santykį su nagrinėjamuoju objektu - ste­ bėta, kaip pranešėjams sekasi diskutuoti. Komisijos išrinko laure­ atus, taip pat knygomis paskatino ir kitus studentų konferencijos da­ lyvius lituanistus. Susumavus re­ zultatus kalbos sekcijoje geriau­ siu buvo pripažintas VU FilF magistrantės B. Lašinytės praneši­ mas „Ilgųjų balsių rašyba Elbingo žodynėlyje“. Antrojo laipsnio diplo­ mai taip pat buvo įteikti VU FilF stu­ dentėms - antrakursėms Kristinai Bukelskytei (pran. „Utenos parapijos XVIII a. pab. vyrų pavardžių variantai ir jų atsiradimo priežastys“) ir Ligitai Bazarovaitei (pran. „Laiko prieveiksmio tada semantinė struktūra šiaurės rytų vilniškių šnektose“). Trečiojo laipsnio diplomais buvo įvertinti studentai iš kitų aukštųjų mokyklų - Nerijus Vėtą (iš VPU, pran. „Ar tikrai Jekaterina II yra babkių krikštamotė?“), Lina Venslovaitė (iš KU, pran. „Lietuvių kalbos veiksmažodžių krimsti ir trinkti etimo­ logijos“) ir Raimonda Lauciutė (iš ŠU, pran. „Adesyvas ir su juo kore­ liuojančios prielinksninės konstruk­ cijos „Knygoje nobažnystės“). Lite­ ratūros sekcijoje pirmą vietą laimėjo viešnia iš Šiaulių universiteto ma­

gistrante Sandra Braziulytė, skaičiu­ si pranešimą „Intymumo konceptas XX a. 4 dešimtmečio lietuviškos pe­ riodikos reklamoje“. Antrojo laips­ nio diplomu buvo apdovanotas VU FilF neakivaizdininkas penktakursis Tomas Andriukonis už pranešimą „Poetinio dialogo formos: Josifas Brodskis ir Tomas Venclova“, o tre­ čiojo laipsnio diplomais buvo įver­ tintos VU FilF magistrantės J. Raškevičiūtė (pran. „Kalba ir kalbėjimas Tomo Venclovos poezijoje“) ir Gied­ rė Kazlauskaitė (pran. „Rūbų sim­ bolika Vinco Mykolaičio Putino ro­ mane „Altorių šešėlyje“). Tarp geriausiųjų pranešimų autorių do­ minuojantys VU FilF studentai litua­ nistai dar kartą patvirtino visuotinai humanitarų žinomą faktą, kad svar­ biausias ir pagrindinis lituanistų ruo­ šimo židinys yra Vilniaus universite­ tas, Filologijos fakultetas.

Po apdovanojimų vyko konferen­ cijos aptarimas, kuriame dalyvavo prof. habil. dr. Giedrius Subačius iš Ilinojaus universiteto. Prasidėjo dis­ kusija apie vadovo ir studento san­ tykį - kiek studentui svarbus jo va­ dovas, studento drąsą klausti, viešo kalbėjimo kultūrą, taip pat klausian­ čiojo pagarbą pranešėjui. Taip pat kalbėta, kad studentai turi skirti kon­ ferencijai rengiamą pranešimą ir universitete rašomą baigiamąjį dar­ bą: kitoks yra ir jų objektas, ir adre­ satas. Konferencija baigėsi ekskur­ sija svečiams po VU senuosius rūmus. Studentų lituanistų konferen­ ciją rėmė Lietuvos valstybinis moks­ lo ir studijų fondas, leidykla „Tyto alba“ ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Konferencijos programa ir pranešimų tezės VU leidyklos išleisti atskira knygele.

Fizikos programų rengėjai iš Europos universitetų diskutavo apie fizikos studijų ateitį Gegužės 19-20 d. Vilniaus universitete vyko STEPS tin­ klo vykdomosios grupės konferencija, kuria siekia­ ma užtikrinti fizikos studijų universitetuose kokybę ir stiprinti sąveiką tarp akade­ minės bendruomenės ir už­ sakovų (pramonės). Taip pat buvo rengiama medžia­ ga ir pasiūlymai 2006 metų generalinei fizikos dėstymo universitetuose konferenci­ jai, kuri vyks rugsėjo mėn.

Belgijoje. VU susirinko 27 Įvairių Europos šalių universi­ tetų fizikos programų rengė­ jai, kuratoriai, studijų admi­ nistratorių atstovai.

Europos fizikų draugijos inicia­ tyva 1993 m. Europos universite­ tai pradėjo glaudžiai bendradar­ biauti rengiant fizikus. 1994 m.

Vilniaus universitetas pasirašė Europos universitetų fizikos stu­ dijų ir diplomų pripažinimo dekla­ raciją. Gento universiteto inicia­ tyva 1995 m. įvyko konferencija „Fizika rytdienos Europai“, kurio­ je susiklostė ir vėliau buvo patvir­ tintas tinklas EUPEN fizikos dės­ tymo Europos universitetuose klausimams spręsti.

^Padedant EUPEN ir Europos fi­ zikos draugijai 1995 m. VU laimė­ jo TEMPUS studentų fizikų mobi­ lumo projektą, pagal kurį apie 30 VU studentų išvyko semestro stu­ dijoms geriausiuose Vakarų Euro­ pos universitetuose. Po šių vizitų buvo užmegzti nauji moksliniai ry­ šiai, dalis studentų jau remiant vietiniams universitetams tęsė stu­ dijas magistrantūroje ir doktoran­ tūroje.

Daktaro disertacijas Vakaruo­ se apsigynė Andrius Baltuška, Ramūnas Variokas, Egidijus Anisimovas, Liutauras Storasta ir kiti.

Priimantieji universitetai liko pa­ tenkinti VU studentų parengimo ly­ giu, kai kurie jų buvo priimami į Vakarų universitetų doktorantūros studijas iš karto po bakalauro stu­ dijų. Moksliniai ryšiai padėjo to­ bulinti VU fizikos studijų progra­ mas ir kelti studijų prestižą, Fizikos fakulteto programos tapo prestižinėmis ir jau 6-7 metai dėl padidėjusių konkursų pavyksta surinkti geriausius Lietuvos stu­ dentus fizikus.

Aktyviai ERASMUS mobilumo projekte VU fizikai dalyvauja ir šiandien, fakultetas yra sudarę apie 20 dvišalių sutarčių su žy­ miais Europos universitetais. Vil­ niaus universitetas aktyviai daly­ vavo EUPEN tinklo, taip pat ir jo tęsinio - STEPS - veikloje.

Konferencijos akimirka. Iš kairės: profesoriai H. Ferdinande’as, G. Dikčius ir J. V. Vaitkus EUPEN tinklui nuo pat įkūrimo vadovavo Gento universiteto pro­ fesorius Hendrikas Ferdinande’as.

Paklaustas, kaip vertina mūsų Fizi­ kos fakulteto studentų parengimą ir fizikos specialybės dėstymo kokybę Vilniaus universitete, profesorius „U. V." teigė, kad dabar studentai žino, ką ir kaip mokytis, efektyviai išnau­ doja laiką, kad gautų didžiausią nau­ dą iš studijų pagal ERASMUS pro­ gramą. „Žmonės, atvykstantys pagal ERASMUS programas, yra labiausiai motyvuoti. O motyvacija yra daug svarbiau už turimas žinias. Žinios — tik riba, nuo kurios galima pradėti. Ži­

Gento universiteto profesorius H. Ferdinande’as teigiajog fizika ateityje turės daug sąsajų su kitais mokslais

noma, smagu, kai žmogus turi su­ kaupęs žinių ir galima jų kiekį padi­ dinti“, - teigė profesorius. Anot sve­ čio, Europoje vyrauja įvairovė. Taip pat ir studijose. Fizikos dėstymas vi­ sose šalyse skirtingas. „Universite­ tai gali turėti savas metodikas, tačiau mes siekiame nustatyti, kuri praktika geriausia. Labai vertiname ir kiekvie­ no universiteto iniciatyvą“, - sakė Hendrikas Ferdinande’as. Kalbėda­ mas apie fizikų ateitį Europoje, pro­ fesorius prognozavo, kad fizika kita­ me dešimtmetyje nebus tokia pati, kokia buvo anksčiau - gryna, vienti­ sa disciplina. Labai aiškiai matoma,

kad dauguma fizikos šakų yra glau­ džiai susijusios su kitomis discipli­ nomis, pvz., ekonomine fizika. Atei­ tyje fizikai bus vis daugiau dirbs komandose su kaimyninėmis discip­ linomis, su dideliais užmojais ir po­ žiūriais. „Fizika nebebus izoliuota, kaip tai buvo anksčiau. Negalima jos užkelti ant pjedestalo, bet ji turi būti susieta su kitomis disciplinomis. Pa­ vyzdžiui, elektros energija - ne vien fizikai turi spręsti su ja susijusias pro­ blemas - reikia įvairių disciplinų su­ derinto, harmoningo darbo“, - teigė profesorius.

V. Naujiko nuotr.

universitas

2006 birželis

5

vilnensis

k a k f Universiteto bibliotekoje--------------------------------------------------

Profesoriaus Stasio Šalkauskio idėjos šiandien dar aktualesnės negu anksčiau Virginija BAGDONAVIČIENĖ Gegužės 24 d. Vilniaus universi­ teto bibliotekos Baltojoje salėje bu­ vo atidaryta paroda, skirta prof. Sta­ sio Šalkauskio gimimo 120-mečiui.

Bibliotekoje saugomas gausus ran­ kraštinis ir ikonografinis įžymiojo fi­ losofo palikimas. Atidarant parodą prorektorius prof. J. Vaitkus pažymė­ jo, kad paroda leidžia priartėti prie asmenybių, kurios padėjo atkurti Universitetą. Prof. R. Plečkaitis at­ kreipė dėmesį, kad S. Šalkauskio fi­ losofija - ne provincialus reiškinys, o savo laiko europinio lygio filoso­ finės kūrybos apraiška, suvaidinu­ si išskirtinį vaidmenį Lietuvos filo­ sofijos raidoje. Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktorius doc.

V. Bagdonavičius pasidžiaugė, kad būtent Vilniaus universitete, paskutinėje oficialioje profeso­ riaus darbovietėje, gražiai saugo­ mas jo palikimas - ir ne tik saugo­ mas, bet ir propaguojamas bei aktualinamas. O tai esą ypač svar­ bu, nes S. Šalkauskis savo filosofi­ ją kūrė, siekdamas ja pasitarnauti jaunai atsikūrusiai valstybei ir jos piliečių ugdymui. Profesoriaus sū­ nus dr. Julius Šalkauskas pažymė­ jo, kad tai, ką prieš septynis dešimt­ mečius jo tėvas siūlė tautai ir valstybei, šiandien atrodo dar aktu­ aliau negu anuomet. Viešnia iš Šiau­

lių architektė Apolonija Nistelienė padovanojo Bibliotekai savo šeimos sukauptos medžiagos apie S. Šal­ kauskį, korespondencijos su p. Ju­ lija Šalkauskiene.

Po parodos visi svečiai buvo pakviesti į renginį Lietuvos moks­ lų akademijoje.

Stasys Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 4 (16) d. Ariogaloje (Ra­ seinių aps.). Tėvas Julijonas (18491933) buvo gydytojas. Motina Bar­ bora Goštautaitė - iš senos bajorų giminės. Šeimoje užaugo devyni vaikai - vyriausioji duktė Antanina, antrasis - Kazys, toliau - Stasys, Ele-

Minime iškilaus Lietuvos mokslininko, filosofo ir pedagogo, filosofinės, kultūrinės pedago­ gikos puoselėtojo ir jos lietuviškosios termini­ jos pradininko, lietuvių tautinio ugdymo ideo­ logo, Lietuvos universiteto koncepcijos bei Lietuvių katalikų mokslo akademijos kūrėjo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus ir rektoriaus, Vilniaus universiteto profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos akademiko Sta­ sio Šalkauskio 120-qsias gimimo metines. na, Felicija, Vanda, Barbora, Julijo­ nas ir Algirdas.

Vidurinį mokslą Stasys Šalkaus­ kis baigė Šiaulių gimnazijoje (1895-1905). Iš mokslo metų la­ biausiai įsimintina kelių draugų su­ manyta ekskursija po gimtąjį kraš­ tą. Šioje kelionėje patirtas tėviškės grožis, prisilietimas prie tautos pra­ eities, susitikimai su tautos veikė­ jais gaivino patriotinį nusiteikimą, žadino meilę gimtajam kraštui, no­ rą veikti, tobulėti. Študijoms buvo pasirinkta Maskva. 1905-1911 m.

S. Šalkauskis Maskvos universite­ te studijavo teisę (specializavosi ekonomikos teisėje). Pablogėjus sveikatai 1908 m. išvyko į Turkes­ taną. Samarkande dirbo bankuo­ se juriskonsultu, prisiekusiojo ad­ vokato padėjėju. Tačiau šiuo dar­ bu buvo nepatenkintas, vis labiau domėjosi filosofija ir nusprendė, kad ji esanti jo pašaukimas. 1911 m. sausio pabaigoje išlaikęs pas­ kutiniuosius egzaminus Maskvos universitete dar grįžta į Samarkandą, dirba, vis labiau domisi filoso­ fija. Parašo studiją „Bažnyčia bei kultūra“, kurią išspausdina „Drau­ gijoje“ 1913-1914 m. Žurnalo re­ daktorius A. Dambrauskas labai gerai įvertina šį darbą. Pradėda­ mas jį spausdinti, išnašoje pažymi: „Tai yra pirmutinis jauno mūsų filo­ sofo p. S. Šalkauskio svarbesnis ra­ šinys“. A. Dambrauskas išrūpina ga­ biam jaunuoliui JAV lietuvių katali­ kų Motinėlės stipendiją studijoms užsienyje. 1915 metų pabaigoje S. Šalkauskis išvyksta studijuoti į Švei­ cariją. Filosofijos ir pedagogikos studijas Friburgo universitete (1916-1920) S. Šalkauskis baigė

daktaro laipsniu, parašęs ir apgy­ nęs disertaciją „L’Ame du Monde

dans la Philosophie de Vladimir Soloviev“ ir išlaikęs žodinius doktorato egzaminus. Dar anksčiau negu di­ sertaciją S. Šalkaus­ kis Šveicarijoje iš­ spausdino antrą sa­ Parodos prof. S. Šalkauskiui atminti atidarymo akimirka: prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, vo veikalą „Sur les Apolonija Nistelienė, Ritonė Šalkauskienė, Birutė Butkevičienė, dr. Vacys Bagdonavičius, confins de deux dr. Julius Šalkauskas ir prof. Romanas Plečkaitis. R. Malaiškos nuotr. mondes“ (Geneve, 1919,271 p.).

M. Riomeris, iš kurio Stasys Šal­ zinio auklėjimo mokslas, kultūros Grįžęs į Lietuvą S. Šalkauskis filosofijos specialiosios problemos, kauskis perėmė rektoriaus parei­ 1920- 1921 m. Kauno aukštuo­ gas, labai taikliai ir bešališkai api­ terminologijos teorija ir kt). siuose kursuose dėstė filosofijos būdino Šalkauskio asmenį: „Kaip visi 1939 m. birželio 4 d. Stasys Šal­ įvadą ir logiką. Atidarius Lietuvos žymūs ir didieji žmonės - Stasys Šal­ kauskis vienbalsiai buvo išrinktas (vėliau Vytauto Didžiojo) universi­ kauskis yra visuomeninis žmogus, Vytauto Didžiojo universiteto rek­ tetą, 1922 m. vasario 20 d. buvo kuris šiaip ar kitaip priklauso ne tik­ toriumi. Šias pareigas vykdė labai paskirtas Teologijos-filosofijos fa­ tai sau, bet ypač visai krašto visuo­ rūpestingai, atsidėjęs, parodė kulteto Filosofijos katedros docen­ menei ir visoms visuomenėms - tau­ daug tikros kūrybinės iniciatyvos. tu, o tų pačių metų spalio 5 d.tos, Bažnyčios, Universiteto ir kitoms, Deja, S. Šalkauskiui buvo lemta ekstraordinariniu profesoriumi. Or­ kuriose jisai dalyvavo ir į kurių są­ dinarinio profesoriaus vardas jam tapti paskutiniuoju Nepriklauso­ statą savo darbais, idėjomis ir jaus­ suteiktas 1928 m. S. Šalkauskis bu­ mos Lietuvos Kauno universiteto mais įėjo ir kuriose jisai šiais savo vo Pedagogikos katedros vedėjas, rektoriumi. Sovietams okupavus nuveiktais darbais ir sielos brange­ Ateitininkų vadovas (1927-1930), Lietuvą, 1940 liepos 16 d. buvo už­ nybėmis amžinai pasiliko kaip šių Lietuvių katalikų mokslo akademi­ darytas Vytauto Didžiojo universi­ socialinių pastatų brangioji ir kilni jos steigimo (1922) iniciatorius, teto Teologijos-filosofijos fakultetas, statybos medžiaga. O Stasys Šal­ nuo 1933 m. - jos akademikas, o S. Šalkauskis pašalintas iš rekto­ kauskis buvo ne tiktai žymus gilios 1938-1940 m. - pirmininkas. riaus pareigų. Teko patirti skaudžią minties, bet ir skaisčiausio ir kilniau­ 1921- 1922 metais redagavo žur­ bedarbio dalią. sio būdo bei jausmų žmogus, vie­ nalą „Romuva“, 1932-1934 metais 1941 m. birželio sukilimo suda­ - žurnalą „Židinys“. Universitete, nas tų, dėl kurių Viešpats būtų pasi­ ryta Laikinoji vyriausybė grąžino ypač savajame fakultete, S. Šal­ gailėjęs Sodomos ir Gomoros ir Stasį Šalkauskį j Humanitarinių kauskis buvo pats populiariausias pakeitęs savo sprendimą, naikinantį mokslų fakultetą profesoriumi, pa­ profesorius, studentų tiesiog gar­ šiuos nuodėmės miestus, jei tokius skyrė Pedagogikos katedros vedė­ binamas. Kaip gilus mokslo žmo­ būtų šių miestų visuomenėje radęs. ju, jis buvo išrinktas Lietuvos moks­ gus ir taurus asmuo, jis turėjo au­ To socialinio solidarumo titulu Sta­ lų akademijos tikruoju nariu. Deja, sys Šalkauskis yra suteikęs Lietu­ toritetą ir kituose fakultetuose. S. Šalkauskis skaitė filosofijos įvado, dėl labai pablogėjusios sveikatos vos visuomenei tokių vertybių, ku­ šių pareigų Stasys Šalkauskis eiti logikos, kultūros filosofijos, esteti­ rios nežūsta (...) Laiminga yra ta nebepradėjo. Sulaukęs vos 55 me­ kos, bendrosios mokslinio darbo visuomenė ir toji karta, taip pat lai­ metodikos, pedagogikos kursus, tų amžiaus mirė 1941 m. gruodžio mingi yra tie socialiniai junginiai, ku­ 4 d. Palaidotas Šiauliuose Šv. Pet­ speckursus (visuomeninio auklėji­ riuose yra pasireiškę asmenybės, mo pagrindai, dorinimo mokslas, fi­ kaip Stasys Šalkauskis“. ro ir Povilo kapinėse.

VU bibliotekoje saugomi vertingi dokumentai įtraukti į nacionalinį „Pasaulio atminties" registrą Aistė ABROMAITYTĖ, Vilniaus universiteto biblioteka Pirmu numeriu į Lietuvos nalinj registrą įrašytas VU bibliote­ koje saugomas Martyno Mažvydo „Katekizmas“. „Catechismusa prasty szadei...“, išleistas 1547 m.

Karaliaučiuje, yra laikomas pirmą­ ja lietuviška spausdinta knyga, ku­ rios iki šių dienų tėra išlikę tik du egzemplioriai: vienas saugomas VU bibliotekoje, kitas - Torunės universiteto bibliotekoje, Lenkijo­ je. Dar vienas VU bibliotekoje sau­ gomas dokumentas - rankraštis „Akademijos laurai“ - į registrą įrašytas penktuoju numeriu. 1650 metų rankraštis svarbus tuo, kad jame suregistruoti Vilniaus univer­ siteto diplomai. Abu dokumentai pripažinti esantys regioninės reikšmės.

Gegužės 30 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevi­ čiaus salėje buvo iškilmingai Įteikti UNESCO programos „Pa­ saulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimai. Lietuvos pavel­ do institucijų atstovai gavo liudijimus, patvirtinančius apie šiose organizacijose saugomus regioninės bei nacionalinės reikšmės dokumentus ir jų rinkinius, kurie pirmą kartą įtraukti į Lietuvos nacionalini „Pasaulio atminties“ registrą.

VU biblioteka gavo liudijimus apie čia saugomus nacionalinės ir regioninės reikšmės dokumentus. R. Malaiškos nuotr.

Lietuvos nacionalinis registras kuriamas siekiant identifikuoti ver­ tingiausią Lietuvos dokumentinį pa­ veldą ir skatinti visuomenę rūpintis juo. Į registrą įtraukiamas svarbiau­ sias Lietuvos paveldas rašytine, garsine, vaizdine, elektronine ar ki­ ta forma, kuris saugomas archy­ vuose, bibliotekose, muziejuose ar privačiose kolekcijose. Įtraukiami unikalūs ir nepakeičiami dokumen­ tai ar jų rinkiniai, turintys ypatingą reiRšmę šalies paveldui.

2005 m. pirmą kartą buvo išsiųs­ ta 120 kvietimų teikti pirmuosius siūlymus. Per metus gauta 13 pa­ siūlymų įtraukti į nacionalinį regist­ rą įvairiose Lietuvos vietose sau­ gomus dokumentus bei jų rinkinius.

Gauti pasiūlymai buvo vertinami pagal tarptautinio registro kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas ir esamą situaciją. Pasiūlymams įver­ tinti pakviesta ekspertų grupė: dr.

Vidas Dolinskas, dr. Arvydas Pace-

vičius, dr. Sigitas Narbutas, prof. habil. dr. SergejusTemčinas. Lietuvos nacionalinis komitetas, kurį suda­ ro didžiųjų Lietuvos bibliotekų, ar­ chyvų ir kt. paveldo institucijų at­ stovai, taip pat siekia, kad būtų skleidžiama informacija apie Lie­ tuvos valstybiniuose archyvuose, bibliotekose, muziejuose ar priva­ čiose kolekcijose saugomą doku­ mentinį paveldą. Į registrą taip pat įtrauktos ir pri­ pažintos regioninės reikšmės „Vil­ niaus universiteto steigiamosios pri­ vilegijos“, saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve. Tai Lie­ tuvos didžiojo kunigaikščio ir Len­ kijos karaliaus Stepono Batoro pri­ vilegija dėl Vilniaus kolegijos pertvarkymo į Universitetą ir privile­ gija dėl Akademijos bei Universite­ to teisių suteikimo Vilniaus kolegi­ jai, taip pat popiežiaus Grigaliaus XIII bulė, kuria patvirtinamas Vilniaus universiteto įsteigimas.

universitas

6

2006 birželis

vilnensis

a t atmes - studentai______

„Vilniaus šventimuose" siekiama suburti miesto bendruomenes v

Sofijos Čiurlionienės premija įteikta dviem ituanistėms

Gegužės 27 dieną Vilniaus univer­ mės, kad šis unikalus akademinės ben­ siteto Studentų atstovybė, siekda­ druomenės ir aktyviausių miestiečių ben­ ma gaivinti senas tradicijas, druomenių bendradarbiavimas taps gra­ suorganizavo „Vilniaus šventimus“. žia ir vertinga tradicija.

Tai šventė, skirta VU bendruome­ Kitas šventės akcentas - viešas dispu­ tas, į kurį taip pat noriai rinkosi studentai, nei ir Vilniaus miesto gyventojams dėstytojai, miesto savivaldybių atstovai ir bei svečiams. Siekiama suburti visus į miesto kultūros ir mokslo ’ gyventojai. Dispute „Ar Vilnius tapo mies­ tiečių miestu?“ susitiko proponentas (tei­ centrą - Vilniaus universitetą, giantysis), VU Teisės fakulteto studentas parodyti, kad čia studijuojantis Dainius Dikšaitis, ir oponentas - Vilniaus jaunimas aktyviai ir atsakingai miesto meras A. Zuokas. kuria miesto ateitį.

Proponento tezės, kaip ir reikalauja dis­

puto taisyklės, buvo viešai skelbiamos ke­ lias savaites prieš disputą. Pats disputas

Asta SAMULIONYTĖ Šių metų „Vilniaus šventimų“ pagrindi­

nis akcentas - bendruomenių kongresas

„Miestiečių šeima“, j kurį susirinko visų Vil­ niaus miesto bendruomenių atstovai. Svei­

kinimo žodžius tarė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir VU Senato pirmininkas

prof. habil. dr. Vygintas Bronius Pšibilskis.

Kongrese E. Ulčinaitė pasakojo apie is­ torinį Vilniaus miesto bendruomenių pa­ matą, A. Šventickas atskleidė bendruome­ nių kūrimosi ir susitelkimo šiuolaikinėmis sąlygomis viziją kaip Vilniaus miesto stra­

teginio plano dalį. Sėkmingo formavimosi ir raidos patirtimi dalijosi religinių (S. Gu­ ja) ir akademinių (D. Šukienė) susivieniji­

taip pat vyko pagal taisykles, jį reguliavo dr. Antanasi Smetona. D. Dikšaičio tezės vertė susimąstyti ne tik Vilniaus miesto me­ rą, bet ir visus susirinkusiuosius. Ar mes tikrai turime tą miestietiškąją kultūrą, ar su­ gyvename kaip miestiečiai, ar kiekvienas iš mūsų Vilniuje jaučiasi miestiečiu?

Teigiančiojo manymu, miesto kūrimas ne tik pastatų statymas ir „miesto rūbo gra­ žinimas“. „Reikia kurti ne tik dangoraižius, infrastruktūrą, bet ir žmogų“, - teigė pro­ ponentas. Daug svarbiau yra tai, kaip mies­ tietis jaučiasi savo mieste, o ne gatvių bliz­ gesys.

Miesto meras atsakė, kad patiems žmo­ nėms yra labai svarbu važinėti saugiomis gatvėmis, kad mieste sumažėtų transpor­ to kamščiai. Meras taip pat pabrėžė, kad ne jis vienas „diriguoja orkestrui“, tad kiek­ vienas gyventojas gali eiti ir bandyti keisti miestą pagal savo poreikius.

Disputatas baigėsi lygiosiomis, abu jo dalyvius publika palaikė vienodai. Išvada peršasi tokia - tokių diskusijų reikia dau­

mų atstovai, aktyvūs visuomenės veikėjai (D. Vaitkienė). Miesto bendruomenių na­ riai pranešimuose gvildeno aktualias ir reikšmingas temas - pilietinės visuome­ nės ugdymas, šeimos svarba ir morali sa­ vivalda (R. Juonienė, Z. Banelis, R. Ma­ čiulis). Nebuvo pamirštas ir Europos Są­ jungos požiūris į pilietinės visuomenės ugdymą (G. A. Paviržis). Kongreso pabai­ goje buvo priimta rezoliucija dėl bendruo­ menių sutelkimo įgyvendinimo (N. Žu­

nų bažnyčioje vykęs koncertu, kuriame

kauskaitė).

pasirodė VU mišrusis choras, vyrų cho­

giau. „Vilniaus šventimus“ vainikavo Šv. Jo­

Kongrese dalyvavo apie 150 aktyviau­

ras iš Italijos bei Vilniaus Balio Dvariono

sių ir pilietiškiausių miestiečių. Buvo par­ eikšta pageidavimų ir pasiūlymų, tad tiki­

dešimtmetės muzikos mokyklos simfoni­

nis orkestras.

Žygeiviai „suskrido" 47-qjj kartg

Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): Premijos įteikėjas Akademinės skautijos sąjūdžio Vydūno fondo atstovas Edmundas Kulikauskas, komisijos narė prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, premijos laureatė Vitalija Pilipauskaitė, komisijos narys, Filologijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, komisijos narys doc. dr. Giedrius Viliūnas, premijos laureatė Simona Kalcaitė, komisijos narė prof. habil. dr. Viktorija DaujotytėPakerienė, komisijos narė doc. dr. Dalia Čiočytė.

Dovilė ŠVILPIENĖ, FilF Lietuvių literatūros katedros doktorantė Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fon­ das (Čikaga, JAV) 2000-aisiais metais Vil­ niaus universitete įsteigė rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardo premiją. Po 500 JAV dolerių kasmet skiriama dviem magistro

pakopos studentams lituanistams, pasie­ kusiems aukščiausių akademinių rezulta­

tų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuome­ niniu bei kultūriniu veiklumu. Šiais metai Sofijos Čiurlionienės premi­ ja buvo įteikta per jubiliejinę 10-ąją Lietu­ vos studentų lituanistų mokslinę konferen­ ciją Vilniaus universiteto Bibliotekos Bal­ tojoje salėje. Premijos laureatės - Vilniaus universiteto lietuvių literatūros magistrantės Simona Kalcaitė ir Vitalija Pilipauskai­ tė. Priimdamos apdovanojimą iš Akademi­ nio skautų sąjūdžio Vydūno fondo atstovo Edmundo Kulikausko rankų magistrantės prakalbose minėjo artimą ryšį su pasirink­ ta studijų sritimi - lituanistika, ir vienu bal­ su kalbėjo ne tik apie joms tenkančią gar­ bę, bet ir įsipareigojimą.

Simona Kalcaitė: „Šio garbingo įver­

nistų konferencija, patvirtinančia, kad li­ tuanistika aktuali. Ypač džiugu, kad ji ak­

tuali jauniems žmonėms, norintiems ir tu­ rintiems pranešti tai, kas svarbu, aktualu.

Tikiuosi, šiandien tai pavyko“.

Vitalija Pilipauskaitė: „Dėkoju vi­ siems, pasitikėjusiems ir pasitikintiems manimi, nes priimti šią vienos iškiliausių XX a. lietuvių literatūros ir kultūros moterų Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės vardu pavadintą premiją man kartu yra didžiulė garbė ir sunkus, bet širdžiai mielas įparei­ gojimas. Beje, kaip žinote, šiemet šven­ čiame 120-ąsias Sofijos Čiurlionienės-Ky­ mantaitės gimimo metines. Ramutis Karmalavičius Sofiją Čiurlionienę-Kymantai-

tę už įvairiapusę veiklą yra pavadinęs Lie­ tuvos kultūros prezidente. Visiškai sutik­ dama su juo pridurčiau: kultūros, kurioje bei kuria gyvename ir mes. Kilusi iš se­ niausių laikų, iš bendros tautos dvasios, pasak Sofijos Čiurlionienės, kultūra yra viena svarbiausių mano ir turbūt visų mū­

sų gyvenimo dalių. Jaučiuosi įsipareigo­ jusi kultūrai ir literatūrai. Nes dar tada, vai­

Balandžio 29-30 dienomis gražiame

tinimo proga turėjau puikią galimybę dar

kystėje, su močiute skaitydama pirmąsias savo knygas, pagalvojau, kad tokios mi­ nutės man yra saldžiausios - gyvenant tarp knygų, kalbantis apie knygas, dalijantis skaitant patirta paslaptimi. Žinoma, randa­

Bražuolės upės vingyje Vilniaus universi­ teto Žygeivių klubas surengė 47-ąjį sąskry­

kartą apmąstyti savo pasirinkimą būti kely,

si ir naujų knygų, autorių, problemų, ta­

kuriame esu dabar - literatūros, lituanisti­

dį, kuriame dalyvavo net 23 komandos.

kos ir apskritai humanistikos. Permąstyti

čiau niekada neapleidžia jausmas, kad vi­ sa kyla iš vienos tradicijos, iš tų pačių rū­

Kliūčių ruože komandos rodė kalnų tech­

tai, kaip man pavyko užmegzti lituanistinį

pesčių, nors gal ir reiškiama kitokiomis nei

nikos įgūdžius, jėgą, vikrumą, išradingu­

dialogą ir palaikyti prasmingą pokalbį. Ma­

anksčiau priemonėmis“.

Lina BIEKŠTAITĖ

A

mą ir drąsiai maudėsi pavasarinėje Bra­

no pažintis su humanitariniu pasauliu, su

Tiek dvi dienas vykusioje respublikinėje

žuolėje. Pati greičiausia, šauniausia pasi­ rodė komanda „Ščermečiki Beng Benk“.

jo erdve prasidėjo nuo Mikalojaus Kon­ stantino Čiurlionio asmenybės, vardo ir

studentų lituanistų mokslinėje konferenci­

joje, tiek premijos įteikimo iškilmėse, kur

Dėl VU Rektoriaus taurės varžėsi 7 koman­

sferos, kurią jis globoja - man ypač daug

dalyvavo ir konferencijos dalyviai, buvo

dos iš 5 fakultetų, o taurę laimėjo Gamtos

davusios muzikos. Būtent mokydamasi jo

girdėti viena ryški gaida-įdomaus, aktua­

mokslų fakultetas.

vardu pavadintoje gimnazijoje, tarsi glo­

laus lituanistinio pokalbio, gilesnio dialo­

Vilniaus universiteto žygeivių sąskrydis

bojamoje jo dvasios, apsisprendžiau su­

go troškimas. Kaip viltingai išsitarė premi­

šiemet sutapo su Aukštųjų mokyklų keliau­ tojų sąskrydžiu. Šį renginį Vilniaus univer­

sieti savo kelią su humanistiniu pasauliu

jos laureatė Simona, šis vakaras ir visi su­

ir užmegzti dialogą su visada lygia greta

sirinkusieji leido įsitikinti, kad dialogas

siteto žygeiviai jau trečią kartą iš eilės ren­

mane lydėjusią literatūros erdve. Simbo­

vyksta. Todėl norėtųsi palinkėti, kad toks

gė kartu su Lietuvos keliautojų sąjunga.

liška ir reikšminga, mano manymu, yra ir

kultūrinis bendravimas vis gilėtų, ir kad pro­

Galima pasidžiaugti, kad čia pirmąją vietą

tai, kad ši šventė, šis iškilmingas vakaras

gų patirti bendravimo džiaugsmą ateityje

pelnė Vilniaus universiteto komanda.

vyksta kartu su jubiliejine studentų litua­

būtų kuo daugiau.

» k k atmes - studentai

______________________________________________

Po praktikos studentams nedingsta noras toliau studijuoti pasirinktq specialybę entras praėjusiais / mus studentams, matyti visų kandidatų CV, Karjeros centras . ' niloiolziio ir iltnti m motyvacijos laiškus ir studijų rmi rezultatus. metais pirmą kartą suorganiza­ Kandidatų reitingavimo sistema sutaupys vo praktikas studentams, studi­ laiko darbdaviams pasirenkant praktikanjuojantiems ekonometriją. Šiais tus, jei bus dideli konkursai į skelbiamas mokslo metais praktikas atlieka praktikos vietas. Profesinės praktikos orga­ nizavimo sistemą pirmiausia bus bandoma jau septynių studijų programų įdiegti Matematikos ir informatikos bei Che­ studentai iš Matematikos ir mijos fakultetuose. informatikos bei Chemijos fakul­ tetų. Kaip organizuojamos Nėra praktikos praktikos, kokie darbdavių bei ne problema studentų atsiliepimai apie jas?

Kristina URBAITYTĖ

Kaip organizuojamos praktikos?

Praktikoms ruošiamasi semestrą prieš jas atliekant. Studentai privalo pildyti ap­ klausos anketą Karjeros centrui, nurody­ dami, kokiose iš trijų įmonių jie pageidau­ tų atlikti praktiką. Šiuo metu studentų at­ rankos į įmones procesas buvo atiduotas jo dalyviams: studentai gali tiesiogiai įmo­ nių atstovams siųsti savo praktikos doku­ mentus ir dalyvauti visų pageidaujamų įmonių atrankoje. Jie paieškas vykdo pa­ gal įmonių sąrašus, pateiktus internetinėje Karjeros centro svetainėje, tačiau gali ieškoti praktikos vietos ir įmonėse, kurių nėra sąraše.

Būsimieji praktikantai gali rinktis ne tik pagal įmonių „vardą“, bet ir pagal prakti­ kos užduotis, kurios skelbiamos prie in­ formacijos apie studentus priimančią įmo­ nę - pagal konkrečią veiklą, kuri juos do­ mina. Profesinės praktikos užduotys gali būti formuluojamos ir kaip bakalauro bai­ giamojo darbo tema. Įmonės, sutikdamos priimti studentus į praktiką, taip pat įvardija ir būdą, kuriuo atsirenka praktikantus. Kai kurios įmonės atranką palieka fakulteto bendruomenei, kitos renkasi studentus pagal jų atsiųstus praktikos dokumentus (CV, motyvacinį laišką bei studijų rezultatų pažymą), trečios, gavusios studentų praktikos dokumentus, kvie­ čia juos į pokalbį.

Vienas iš ne ma­ žiau svarbių prak­ tikos organizavi­ mo etapų yra pro­ fesinio pasirengi­ mo praktikai pro­ grama. Jos metu Karjeros centro psichologė J. La­ zauskaitė veda kelis seminarus: kaip studentai turė­ tų tinkamai pa­ rengti savo gyvenimo aprašymą ir moty­ vacijos laišką bei kaip elgtis per konkursi­ nį pokalbį. Centre taip pat vyksta studentų mokymai, kuriuose jie supažindinami, kaip vyks praktikos.

Paskutinis praktikos organizavimo eta­ pas, kai įmonės jau yra atsirinkusios prak­ tikantus, yra praktikos įteisinimas trišale sutartimi, pasirašoma tarp studento, į prak­ tiką priimančios įmonės ir Universiteto. Šiuo metu Karjeros centras įgyvendina projektą, kurio tikslas - sukurti modernią informacinę sistemą profesinei praktikai organizuoti. Ši sistema susies profesinės

UAB „Vilniaus vandenys“ priėmė chemi­ nės analizės technologiją studijuojančius studentus. Geriamojo vandens laboratori­ jos viršininkė Gražina Jurgelevičiūtė teigė, kad iš praktikantų reikalauja darbštumo, pareigingumo, sąžiningumo, gerų teorinių ir praktinių žinių. Mūsų studentais praktikantais laboratorijos viršininkė patenkinta, tačiau teigia, kad geriausiai praktiniam dar­ bui parengti Vilniaus kolegijos studentai. Ji sako, kad įdarbinant „Vilniaus vandenyse“ nereikalaujama patirties: skiriamas bando­ masis laikotarpis, nes savaip išugdytas dar­ buotojas yra vertingesnis negu atėjęs su įsivaizduojama patirtimi.

Fizikos instituto mokslinė darbuotoja Be­ nedikta Lukšienė teigia, kad praktikantės puikiai perprato laboratorijos darbo speci­ fiką, savo teorines žinias sugebėjo pritai­ kyti praktiškai ir dirbo savarankiškai, tad su jomis nebuvo sunku. Apie darbdavių pa­ geidavimą, kad būsimasis darbuotojas tu­ rėtų darbo praktikos, mokslinė darbuotoja mano, jog studentai galėtų prašyti reko­ mendacijų iš praktikos vietų - „gal tai su­ minkštintų darbdavių širdis“.

AB „Sampo bankas“ dažniausiai priima įvairių universitetų paskutinių kursų stu­ dentus iš ekonomikos, finansų, bankinin­ kystės ir verslo vadybos studijų progra­ mų. Personalo departamento atrankos ir administravimo vadybininkė Edita Narbu­ tienė teigia, kad iš praktikantų, kaip ir iš darbuotojų, reikalaujama tobulėti, suge­ bėti bendradarbiauti. VU praktikantų dar­ bu ji yra patenkinta, nes buvo daug atsa­ kingų studentų, norinčių sužinoti daugiau apie ban­ ko produktus, pro­ cesus, teikiamas paslaugas. Dalis iniciatyvių studen­ tų po praktikos priimami dirbti.

E. Narbutienės nuomone, tai, kad neturi darbo banke patirties - ne pro­ blema, nes įsidarbinusiems studen■■ tams siūloma įva­ dinė programa, ku­ rioje suteikiama profesinių žinių.

Pasak E. Narbutienės, praktika lemia prak­ tikanto apsisprendimą dėl darbo ir toles­ nių studijų.

Praktika lemia

praktikanto

apsisprendimą

dėl darbo ir

tolesnių studijų

praktikos dalyvius: darbdavius ir studen­ tus bei praktikos koordinatorius Universi­ tete ir centre į vieną duomenų bazę, taip bus lengviau informuoti dalyvius apie prak­ tiką, organizacinius bei administracinius procesus. Sistemos pagalba darbdaviai galės betarpiškai teikti praktikos pasiūly-

Dėmesys teorijai, o ne praktikai Laura Lukšaitė mokosi Matematikos ir informatikos fakultete, ketvirtame kurse, matematiką ir matematikos taikymus. Šiuo

metu ji atlieka praktiką AB SEB Vilniaus banke, Klientų aptarnavimo kokybės de­ partamente. „Karjeros centras man labai padėjo, - tei­ gia ji. - Išklausiau naudingus seminarus: „CV ir motyvacijos laiško rengimas“ ir „El­ gesys pokalbio-interviu metu“. Svarbi buvo ir kita informacija, kuri buvo pateikta Karje­ ros centro internetinėje svetainėje - įmo­ nių, kuriose galima atlikti praktiką, sąrašai,

Aurelija Petrauskaitė, atlikusi praktiką LR Finansų ministerijoje, suprato, kad reikia gilinti žinias magistrantūroje. V. Naujiko nuotr. informacija, reikalinga pildant praktikai bū­ tinus dokumentus.

Dirbant, teigia L. Lukšaitė, labai svar­ bus kūrybingumas, nes reikia kurti tyrimų situacijas bei rašyti ataskaitas, taip pat at­ sakingumas ir atidumas, nes tenka dirbti su daugybe skaičių. L. Lukšaitė patenkin­ ta, nes nepritrūko jokių žinių. Dabar ji jau gfiflNpasakyti, kad norėtų dirbti tokį arba panašų darbą. „Šiek tiek liūdna, kad studi­ juojant mano specialy­ bę daugiau dėmesio skiriama teorijai, nei praktikai“, - teigia ji.

Ekonometriją už Universiteto sienų

Nuomonė apie specialybę nepakito „Iš praktikos pasiėmiau viską, ką galėjau -patirtį, įgūdžius, žinias, pažintis; pasikeitė vertybės“, - mano Gintarė Petkutė, praėju­ siais metais baigusi ekonometriją. Praktiką ji atliko AB „Hansabankas", Rizikos valdy­ mų tarnyboje.

Per praktiką G. Petkutė suprato, koks svarbus yra komandinis darbas, įgijo žinių iš finansų srities. Keliami rei­ kalavimai buvo įvyk­ domi: programavi­ mo įgūdžiai, vertybi­ nių popierių rinkos išmanymas, o pui­ kios anglų kalbos ži­ nios pravertė ben­ draujant su kolego­ mis iš Latvijos, Esti­ jos bei Švedijos bei

H Universitete

atliekamos pratybos

nelabai atitinka

realybę, jose dau

Aurelija Petrauskaitė praktiką atliko Lietuvos Respublikos Finansų ministerijoje, Europos Sąjungos biudžeto sky­ riuje. „Per praktiką su­ pratau, kad norint dirb­ ti šį darbą dar trūksta daug žinių, dėl to po praktikos atsirado no­ ras ir motyvacija stoti į magistrantūrą“, - teigia mergina, tad dabar A. Petrauskaitė studijuoja ekonometriją pirmame magistrantūros kurse.

Praktika, atlikta prieš metus, buvo sunki, nes mergina dirbo skyriuje, kuriame tokios srities specialistų nėra - pagalbos ji sulau­ kė iš kuruojančio dėstytojo. Magistrante sa­ ko, kad tik po praktikos pradėjo suprasti, kas yra ekonometriją, kur ji taikoma ir su kuo „valgoma“. Praktika tam ir buvo reika­ linga, kad ją atliekantys studentai supras­ tų, kaip ekonometriją atrodo už Universite­ to sienų.

Studentė teigia, kad Universitete atlieka­ mos pratybos nelabai atitinka realybę, jo­ se daugiau dėmesio teikiama techninėms detalėms.

Praėjusiais metais praktika vykdyta pir­ mą kartą,-taigi, A. Petrauskaitės manymu, nesusipratimų neišvengta: ne visos prak­ tikos vietos buvo tinkamos atlikti ekonometrinės srities praktiką, tačiau dabar šią problemą Karjeros centras jau baigia iš­ spręsti.

giau dėmesio

skaitant įmonės do­ kumentus.

Universitete G. Pet­ kutė tikėjosi gauti daug daugiau eko­ nomikos žinių, o nuomonės apie specialybę praktika nepakeitė - ją tik patvirtino, ir paska­ tino labiau domėtis ekonomikos sektoriumi. Studentės manymu, teorinės žinios yra labai reikalingos, tačiau kai jos „toli“ nuo praktikos - negerai.

teikiama

techninėms

detalėms

Studijas ėmė vertinti rimčiau „Sekėsi puikiai!“ - taip pakiliai apie be­ veik dviejų mėnesių praktiką kalbėjo Jevgenija Žukovskaja. Mergina, studijuojanti

chemiją Vilniaus universitete, praktiką atli­ ko UAB „AGA“ - dujų kompanijoje.

Studentė yra patenkinta ir kolektyvu, ir dar­ bo vadovu, ir darbu. Jai nebuvo iškelta griežtų reikalavimų: reikėjo dirbti, išmanyti darbą. Vie­ nas iš svarbesnių dalykų - noras mokytis ir išmokti, kitas - mokėjimas teorines žinias pri­ taikyti darbe. Darbo vadovas į J. Žukovskajai iškeltas užduotis žiūrėjo rimtai ir kilus neaiš­ kumams visada padėdavo. Darbas profesio­ naliame kolektyve padėjo šiai studentei su­ formuoti darbo įgūdžius, įgyti patirties. Tiesa, ji pamatė, kad reikės mokytis anglų kalbos.

Nuomonės apie specialybę praktika ypatin­ gai nepakeitė, tačiau tai, ko mokoma Univer­ sitete, mergina ėmė vertinti rimčiau.

universitas

8

2006 birželis

vilnensis

g a k t fakultetuose Filologijos fakulteto laukia restruktūrizacija

FilF restruktūrizacijos klausimais dabar rūpinasi dr. A. Smetona

Gegužės 4 d. Senato komisijos posėdyje svarstytas Filologijos fa­ kulteto restruktūrizacijos klausi­ mas. Nutarta pritarti Rektoriaus su­ darytos komisijos siūlymams dėl pusę milijonų litų skolų turinčio fa­ kulteto restruktūrizacijos.

Birželio 13 d. Senate bus svars­ tomas fakulteto katedrų ir jų etatų struktūros projektas, sudaromas kiekvieno padalinio etatų sąrašas, o rudenį bus skelbiamas konkursas dėstytojų vietoms užimti. Kol kas prieš atostogas visi Filologijos fakul­ teto darbuotojai gaus atleidimo la­ pelius. Planuojama, kad bus su­ mažinta apie 20 etatų, gali nelikti kai kurių studijų programų, tačiau išliks

Lietuvių filologijos ir reklamos studentai kursinius darbus aptarė su rašytoju -f-~ Birželio 6 dienų VU Kauno humanitarinio fakulteto lietu­ vių filologijos ir reklamos studentai susitiko su rašytoju Laimonu Iniu. Aptarti studentų kursiniai darbai, kuriuose buvo nagrinėjama minėto rašytojo kūryba.

VU KHF lietuvių filologijos ir reklamos II kurso studentai Vytautas Čepanonis, Justina Skeberdytė, Edita Grybauskaitė, Olga Urazova ir Raimonda Songailaitė, vadovaujami dėstytojos Irenos Navickienės, rašė kalbinius kursinius darbus, kuriuose buvo analizuojamos leksinės ypatybės rašytojo Laimono Inio kūriniuose - novelių rinkinyje „Hamletas baltomis pirštinėmis“ ir romane „Neužmirštuolių kalnas“.

Rašytojas buvo susipažinęs su studentų kursiniais darbais, todėl susi­ tikime pateikė įdomių pastebėjimų, aptarė savo kūrybą bei jos analizę su pačiais interpretatoriais. Laimonas Inis prisipažino, kad palankiai vertina bet kokią jo kūrybos analizę, o minėtų studentų darbuose rado daug įdomių ir vertingų pastebėjimų. Studentai taip pat džiaugėsi pro­ ga susipažinti ir padiskutuoti su rašytoju. Tai buvo pirmas toks studen­ tų kursinių darbų aptarimas.

Parengė Jurgita KEDERYTĖ

Moksleivių teisinio švietimo programa - ne tik varžybų aikštelė Gegužės 13 dienq Vilniaus apygardos teisme įvyko Moksleivių teisinio švietimo programos (MTŠP) finalas, ku­ riame dalyvavo šešios moksleivių komandos, geriausiai pasirodžiusios pusfinalyje, inscenizacijos stebėti bei draugų palaikyti atvyko ir kili MTŠP dalyviai, kuriems bu­ vo įteikti sertifikatai.

Moksleivių teisinio švietimo programa, kurią nebe pirmus metus organi­ zuoja Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinė grupė „ELSA Lietuva“, vyko nuo vasario mėnesio. Pirmajame etape 3 mėnesius kartą per savaitę moksleiviams buvo dėstomi teisės pagrindai. Paskaitose buvo siekiama ne dėstyti sausą teoriją, bet supažindinti su praktine teise, užsiėmimai judriems moksleiviams tapo erdve klausti ir diskutuoti.

Finalinės inscenizacijos ginčai vyko sutarčių teisės tema. Dalyvių pasi­ rodymus vertino ir teisėjavo kompetentinga komisija: civilinės teisės spe­ cialistas VU Teisės fakulteto doc. dr. Vytautas Mizaras, advokatai Mindau­ gas Žolynas bei, Robertas Juodka.

Teisėjų kolegija, apibendrindama inscenizacijos procesą, pabrėžė, kad moksleiviai, skirtingai nei studentai, nesivadovauja vien tik tuo, kas parašy­ ta, o sugeba pažvelgti plačiau ir dar nėra apriboti teisinio formalizmo. Turė­ dami tik teisės žinių pagrindus, moksleiviai pademonstravo stulbinamą tei­ sinę argumentaciją bei gebėjimą išsisukti net iš kebliausios situacijos.

Nugalėtojus išrinkti buvo itin sunku, nes keturios komandos rungėsi beveik lygiavertiškai, tad jų rezultatai skyrėsi vos vienu balu ar dešimtosio­ mis jo dalimis. Po ilgų ginčų bei svarstymų nugalėtoja buvo pripažinta jungtinė Gabijos ir Biržiškos gimnazijų komanda, kuriai atstovavo Justina Puodžiūtė ir Urtė Šiupšinskaitė. Antrieji liko Gabijos gimnazijos moksleiviai Teodoras Steponavičius ir Justė Skrabutytė, trečią vietą laimėjo Antakalnio vidurinės mokyklos moksleiviai Lina Ulevičiūtė, Tomas Petraška ir Miglė Kvietkutė.

Visuomenės teisinis švietimas yra ir vienas iš „ELSA Lietuva" tikslų. „ELSA Lietuva“ - nepriklausoma, nepolitinė, ne pelno siekianti, studentų valdoma visuomeninė organizacija, viena iš 38 ELSA nacionalinių grupių, veikian­ čių visoje Europoje. „ELSA Lietuva“ inform.

galimybė mokytis retų kalbų. Keti­ nama mažinti katedrų skaičių, ates­ tuoti kai kurias studijų'programas.

Pertvarka gali trukti iki gruodžio.

Gegužės 19 dieną iš pareigų at­ sistatydino Filologijos fakulteto de­ kanas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, tačiau jis dirbs dar iki rug­ sėjo pirmosios. Kartu atsistatydino ir dvi prodekanės. Rudenį vyks nau­ jo dekano ir fakulteto tarybos rinki­ mai. Šiuo metu Lietuvių kalbos ka­ tedros vedėjas dr. Antanas Smetona paskirtas vadinamuoju administratoriumi - papildomu prodekanu, jis rūpinsis tik restruktūri­ zacijos klausimais. „U. V." inform.

Ar žinome, ko darbdaviai nori? Ar darbdaviai žino, ko jiems reikia?

y

Diskusija apie specialistų r e/ngimq Universitete Laima NEVINSKAITĖ, KF Integruotas informacijos centras Diskusijoje minėta ir seniau girdė­ tų argumentų bei skundų, kilo ir naujų minčių bei idėjų. Diskutuota apie spe­ cialistų rengimą fakultete ir universi­ tetuose apskritai, stojančiųjų ir studen­ tų motyvaciją, darbdavių lūkesčius, studentų praktikų poreikį ir kokybę.

Diskusijoje dalyvavęs UAB „Kre­ doline“, korporacijos „DUN & Bradstreet" atstovybės Lietuvoje vadovas Levas Segalis teigė nematąs konflik­ to tarp Universiteto ir darbdavių, ta­ čiau matąs plyšį. Kurį laiką ir buvo diskutuojama apie šį „plyšį“ - seną ginčą, ar universitetai turi parengti „gatavus" specialistus, ar suteikti bendresni teorinį išsilavinimą. Pats L. Segalis išreiškė nuomonę, kurią diskusijos vedėjas pavadino netipiš­ ka darbdaviams, kad jis yra iš esmės patenkintas studentų parengimu Uni­ versitete. Jis pasakojo, kad į jo kom­ paniją atlikti praktikos ir dirbti ateina nemažai Komunikacijos fakulteto studentų, ir jis iš jų užaugina gerus darbuotojus. Tačiau L. Segalis pa­ brėžė, kad labai svarbus ir geras te­ orinis parengimas, nes tai yra pagrin­ das, būtinas praktiniams įgūdžiams. Žurnalistikos instituto direktorė doc.

Audronė Nugaraitė vaizdingai api­ bendrino: „Studentas nėra lempa, į kurią reikia pripilti žibalo, jis yra lem­ pa, kurią reikia uždegti“.

Ne iš vieno kalbėtojo lūpų nuskam­ bėjo mintis, kad Universiteto absol­ ventai turėtų būti kūrėjai, idėjų gene­ ratoriai. Jie turėtų ne būti vykdytojai ir laukti nurodymų, o gebėti patarti darb­ daviui. Universitetas ir turėtų suteikti tokį platesnį išsilavinimą ir požiūrį.

Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Domas Kaunas atkreipė dėme­ sį į, jo žodžiais, šokiruojančius socio­ loginių tyrimų rezultatus, kad priimant į darbą darbuotojus daug daugiau le­ mia bendri įgūdžiai ir gebėjimai, o ne diplomas. Ar tai reiškia, kad Universi­ tetui iš viso nebereikia rengti specia­ listų, o ugdyti tik bendruosius įgū­ džius? į šį klausimą atsakė diskusijoje dalyvavę darbdaviai. Pasak Lietuvos archyvų departamento Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiosios spe­ cialistės Daivos Lukšaitės, bendri ge­ bėjimai ir asmenybė yra svarbūs, nes tik tada, kai žmogus geba komunikuoti ir įsilieti į kolektyvą, jis gali atsiskleisti ir kaip specialistas. D. Lukšaitei prita­ rė ir Vilniaus pedagoginio universite­ to bibliotekos direktorė Emilija Banio­ nytė, teigusi, kad, be specialybės

Gegužės 3 d. Komunikacijos fakultetas surengė apskrito stalo diskusiją „Ar mes žinome, ko darbdaviai nori? Ar darbdaviai žino, ko jiems reikia?“ Šių metų rudenį Komuni­ kacijos fakultetas švęs 15 metų sukaktį. Artėjantis jubiliejaus minėjimas buvo gera proga sukviesti pokalbiui visas suinte­ resuotas puses - Universitetą, darbdavius ir studentus. Dis­ kusijoje dalyvavo Komunikacijos fakulteto dėstytojai ir va­ dovai, prorektorė studijų reikalams B. M. Pociūtė, Komuni­ kacijos fakulteto studentų atstovai, su KF bendradarbiau­ jančių įmonių ir organizacijų darbuotojai ir vadovai.

Diskusijoje dalyvavo ir VU atstovai, ir darbdaviai: Žurnalistikos instituto direktorė doc. Audronė Nugaraitė ir UAB „Kredoline“ vadovas Levas Segalis

žinių, labai svarbus ir darbuotojo no­ ras dirbti.

Diskutuojant paaiškėjo, kad nevie­ nodi gali būti ne tik universitetų ir darb­ davių, bet ir studentų lūkesčiai. Deka­ nas paminėjo leidybos studijų programos situaciją. Rengiant šią naują ir labai populiarią studijų pro­ gramą dalyvavo daug ekspertų ir darb­ davių, programa buvo sėkmingai pa­ tvirtinta visuose etapuose, tačiau kai kurie studentai iš jos tikisi dar ko kito.

Taigi tenka derinti ne dviejų, bet net trijų pusių interesus ir požiūrius.

Pokalbyje dalyvavę studentai taip pat pageidavo glaudesnių ryšių ir ben­ dradarbiavimo su darbdaviais. Jie iš­ kėlė mintį, kad studentams reikėtų su­ sitikti su potencialiais darbdaviais. Anot studentų atstovų, yra nemažai tikrai motyvuotų studentų, kurie dar studijuo­ dami norėtų geriau žinoti, kokių žinių ir įgūdžių jiems gali prireikti dirbant pa­ gal specialybę, o rinkdamiesi laisvuo­ sius dalykus galėtų tikslingai formuoti savo profilį. Tačiau bandymai surengti tokį susitikimą su darbdaviais nedavė rezultatų, kviestos organizacijos tokia galimybe nesusidomėjo. Reikia tikė­ tis, kad ateityje bendradarbiavimas taps glaudesnis - Uetuvoje pradedant trūkti darbuotojų, patys darbdaviai bus su­ interesuoti prisistatyti potencialiems darbuotojams.

Z

I

--------------- s

1 I Z IŲ0 \ KVIEČIAME | I * Lt? / STUDIJUOTI | I I I I I INFORMACIJOS I I I VISUOMENĖS I STUDIJOS I I Magistrantūra I I (neakivaizdinė forma) I I I I Daugiau informaci­ I I jos rasite: I I www.infovi.vu.lt I I Informacijos visuome­ I I I nės studijų centras (IVSC) I I I Filosofijos fakultetas, I I Vilniaus universitetas, I I Universiteto g. 9/1, I I LT-01513 Vilnius I I Tel. (5) 266 76 00, I I ei. p.: infovi@fsf.vu.lt / l S X

universitds

2006 birželis

9

vilnensis

nu sportas

Sveikatos ir sporto centro direktorius profesorius Jonas JANKAUSKAS: „Turime puikaus jaunimo, garbingai ginančio Universiteto vardq“

VU Rektoriaus taurė - matematikų ir informatikų ranokose

Gegužės 11 dieną VU Teatro sa­ lėje iškilmingai pagerbti Universi­ teto studentai, visus metus kovoję dėl Rektoriaus taurės. Jau ne pir­ mus metus Rektoriaus taurės var­ žybose dėl pagrindinių komandinių apdovanojimų kovoja keturi fakul­ tetai: Matematikos ir informatikos (fa­ kulteto sportininkams vadovauja lektorius R. Cijūnėlis), Medicinos (lektorius R. Kaminskas), Ekonomi­ kos (doc. Č. Kandratavičius) bei Gamtos mokslų (lektorė D. Liepinaitienė). Šiemet dėl garbingų sporto trofėjų kovojo apie 1200 studentų, praktikuojančių vienuolika sporto ša­ kų. Rektoriaus taurės varžybos pra­ dėtos rugsėjį ir baigtos gegužės pir­ mosiomis dienomis. Matematikos ir informatikos fakulteto sportininkai jau šeštus metus džiaugiasi pirmąją vie­ ta. Antrąją vietą laimėjo busimieji me­ dikai. Jie taip pat šią vietą užima ne­ be pirmus metus. Trečioji vieta šiemet atiteko Ekonomikos fakultetui - jiems nusileido gamtininkai.

2006-2007 m. m. Rektoriaus tau­ rės tarpfakultetines varžybas organi­ zuos Fizikos fakulteto bendruomenė (dekanas prof. habil. dr. Jūras Banys).

Mintimis apie šias varžybas ir spor­ tą Universitete su „U. V.“ dalijasi Svei­ katos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. Jonas Jankauskas.

Kaip vertinate šių metų Rek­ toriaus taurės varžybas?

Kasmet mūsų žaidynėse daly­ vauja vis daugiau sportininkų, kyla meistriškumas ir susidomėjimas jo­ mis. Ir šių mokslo metų kovos buvo

Medicinos fakultetas džiaugiasi antrąja vieta

korektiškos, labai azartiškos. Be­ veik visos fakultetų komandos tu­ rėjo kokybišką aprangą su savo simbolika. Gerėja ir teisėjavimo ko­ kybė. Išradingi buvo kai kurių ko­ mandų aistruoliai. Išmoningai ir ge­ rai organizuotos buvo aerobikos, futbolo, krepšinio ir kt. varžybos, ku­ rios tapo gražiomis šventėmis Uni­ versiteto bendruomenei. Surengti aerobikos, futbolo, svarsčių kilno­ jimo varžybas ir apdovanoti nuga­ lėtojus padėjo rėmėjai. Tai gera ir skatintina iniciatyva.

Kiekvienais metais žaidynių šei­ mininku kartu su SSC būna vis kitas fakultetas, todėl atsiranda vis naujų prasmingų akcentų. Ne išimtis ir šių mokslo metų varžybų šeimininkai Filosofijos fakulteto bendruomenė (dekanas doc. dr. Kęstutis Dubnikas).

Jie pateikė originalius diplomus, me­ dalius ir suvenyrus nugalėtojams.

Kuo šiandien gyvas sportas Universitete? Ar Rektoriaus taurės varžybos pasižymi ir sportiniu meistriškumu?

Rektoriaus taurės varžybos - vi­ so mūsų sporto elito apžiūra, Uni­ versiteto sporto rinktinių papildy­ mas. Šiemet aukštas sportinio meistriškumo lygis buvo demonst­ ruojamas lengvosios atletikos, ae­ robikos, svarsčių kilnojimo, mote­ rų stalo teniso ir kitose varžybose.

Dabar kiekviename fakultete turi sportininkų, pajėgių atstovauti Uni­ versitetui, jų kasmet vis daugiau.

Tačiau suburti kolektyvus koman­ dinei tarpfakultetinei kovai, su­

prantama, pajėgūs tik didžiausi fa­ kultetai. Labai daug priklauso nuo studentų aktyvumo, mūsų kurato­ rių darbo kokybės. Galiu pasi­ džiaugti, kad visuose fakultetuose požiūris į sportą palankus, iš visų fakultetų vadovų esant reikalui su­ laukiame ne tik moralinės, bet ir materialinės paramos.

Malonu, kad šiemet dalyvau­ dami dvidešimt aštuonių sporto disciplinų šalies studentų čempio­ natuose mūsų Universiteto atle­ tai nugalėjo dešimtyje disciplinų (irklavimas, keliautojų sportas, plaukimas, futbolas 7x7, svars­ čių kilnojimas, kulkinis šaudymas, paplūdimio tinklinis, fechtavimas, šachmatai, vyrų krepšinis II grupė­ je), antri buvome taip pat dešimty­ je disciplinų (sportinė aerobika, sambo (vyrai ir moterys), sunkioji atletika, dziudo (moterys), stalo te­ nisas (moterys), lengvoji atletika (žiemos ir vasaros čempionatai), badmintonas, tinklinis (vyrai). Treti buvome šešiose disciplinose (orien­ tacinis sportas, lengvoji atletika (kro­ sas, vyrai), jėgos trikovė, dziudo (vy­ rai), krepšinis (moterys), slidinėjimas), o ketvirti - vienose var­ žybose (moterų lengvoji atletika, krosas). Dar nebaigtas futbolo čem­ pionatas, jame taip pat tikimės ne­ blogų rezultatų. Dabar užimtų vietų vidurkis -1,9. Net 63 mūsų studen­ tai tapo šalies studentų čempiona­ tų nugalėtojais. Į SELL žaidynes Tar­ tu delegavome 15 geriausių atletų.

Tai išties gražus mūsų kolektyvų dar­ bo vaisius. Beje, pridūrus, kad net

Ekonomistai išplėšė pergalę iš gamtininkų ir pelnė trečiąją vietą keturios aukštosios mokyklos šaly­ je ruošia kūno kultūros ir sporto pro­ fesionalus, šios pergalės tampa ge­ rokai reikšmingesnės.

Sportas yra ne tik ištvermės, bet ir pilietiškumo mokykla. Štai vyks­ tant šiemetiniam šalies keliautojų sporto čempionatui Neries regio­ niniame parke buvo gauta žinia, kad už kelių kilometrų dega miš­ kas. Iki antros dalies varžybų bu­ vo likę vos pora valandų. Visa mū­ sų komanda puolė gesinti gaisro.

Po to šlapi ir purvini, gerokai pa­ vargę dar sugebėjo tapti čempio­ nais!

Jaučiame nuolatinį rektoriaus, prorektorių, senatorių, visų Univer­ siteto padalinių vadovų rūpestį ir sulaukdami konkrečios pagalbos, nuoširdžiai dirbant SSC kolektyvui, gerokai pasistūmėjome j pirmąsias pozicijas. Jau pats faktas, kad dve­ jus metus iš eilės užimame antrąją vietą tarp šalies aukštųjų mokyklų, yra reikšmingas. Galiu patikinti, kad turime puikaus jaunimo, garbingai ginančio Universiteto vardą.

Kokia dabar kūno kultūros pa­ dėtis Universitete? Kas pasi­ keitė šiais mokslo metais, kū­ no kultūrai tapus laisvuoju dalyku pirmakursiams?

Daugiausiai nerimo ir rūpesčio kelia studentų kūno kultūra, kuri ne tik netapo masiniu reiškiniu, bet pastaraisiais mokslo metais netgi užleido turėtas pozicijas. Metai po metų nežymiai prastėja ir mūsų stu­ dentų sveikata.

Reikia pripažinti, kad dar ne vis­ ką padarėme, jog Universitete kū­ no kultūra būtų užsiimama masiš­ kai. Niekam ne paslaptis, kad tam reikia trijų dalykų: materialinės ba­ zės, kvalifikuotų kadrų ir visuome­ nės nuomonės, formuojamos pro­ tinga ir gausia propaganda.

Taigi šiandien, atvirai kalbant, silpni visi trys komponentai. Kita vertus, studentų lavėjimą nemaža dalimi lemia psichologinė ir socia­ linė Universiteto aplinka, studentų ir dėstytojų ryšiai. Pedagogų darbo stilius veikia ugdytinių savigarbą, kaip vieną iš psichosocialinės svei­ katos komponentų. Dėstytojams linkiu jausti daugiau aistros savo dėstomam dalykui, dėstytojo pro­ fesijai, savo darbui. Ne viską ma­ tuokime pinigais, turėtų būti dau­ giau ir profesinio idealizmo.

Kokie poslinkiai renovuojant Universiteto sporto bazę?

Netrukus baigsime Saulėtekio ai. 2pastato renovaciją. Eilės lau­ kia Čiurlionio g. 21 (rengiamas projektas) ir... svajojame apie sporto komplekso statybą Saulė­ tekio ai. 26. To nusipelnė mūsų patys geriausi, patys nuostabiau­ si studentai. Jūs puikiai supran­ tate, kad norint iki galo sutvarkyti turimas sales, aikštynus reikalin­ gi milijonai. Jų kol kas neturime.

Bandome net kviestis privatų ka­ pitalą, tačiau susiduriame su kliū­ timis dėl įstatyminės bazės, taigi sunkiausi darbai laukia ateityje.

U Naujiko nuotr.

Is SELL žaidynių sugrįžus Doc. Česlovas KANDRATAVIČIUS,

komandos vadovas

Gegužės pabaigoje 15 Vilniaus universiteto sportininkų, treneris ir komandos vadovas dalyvavo XXII SELL žaidynėse Tartu. Į varžybas atvyko kaip niekad / daug sportininkų iš daugelio Europos šalių ir Kinijos. Varžybose dalyvavo 86 __ universitetų sportininkai iš 18 šalių, iš viso 1457 dalyviai.

Kadangi buvo daug gan aukšto sportinio meistriškumo

Olga Kondratjeva, o 800 m rungtyje buvo ketvirta. Pritrūko

dalyvių, planuojamas medalių derlius buvo kiek kitoks. Mū­ sų sportininkai iškovojo septynis medalius - du aukso, vie­

laimės šuolininkui į aukštį - Medicinos fakulteto trečiakursiui Giedriui Petrylai, kuris lyjant lietui įveikė 190 cm aukštį ir su konkurentu pasidalijo VI-VII vietas. Matematikos ir informati­ kos fakulteto pirmakursis Andrejus Jegorovas 800 m rungtyje buvo aštuntas, o 1500 m - devintas. Trumpai akimirkai sporti­

ną sidabro ir keturis bronzos.

Puikiai pasirodė mūsų plaukikė - Filosofijos fakulteto pir­ makursė Jekaterina Kiseliova, iškovojusi dvi nuostabias per­

gales. Mergina auksą pelnė 50 ir 100 m distancijoje krūti­

ne, o 200 m kompleksiniu būdu buvo penkta. Neblogai pasirodė plaukikai vyrai, kurie 100 m laisvu stiliumi rungty­ je užėmė V (MIF pirmakursis Nerius Selenis) ir VI (MIF ketvirtakursis Janas Jagelo) vietas. Kitose rungtyse sportinin­ kai pasirodė silpniau.

Daugiausia medalių pelnė lengvaatlečiai - tris, tačiau tarp jų nėra tauriausio. Puikiai pasidarbavo Medicinos fa­

kulteto trečiakursė Aina Valatkevičiūtė, pelniusi sidabro me­

dalį 800 m nuotolyje ir bronzą 400 m nuotolyje. 1500 m distancijoje trečia buvo Ekonomikos fakulteto pirmakursė

nė sėkmė buvo nusisukusi merginoms bėgant estafetę 4x100 m.

Finiše jas tik 0,17 sek. skyrė nuo bronzos medalių.

Neliko be medalių ir mūsų dziudo meistrai. Bronzos meda­ lį pelnė Filosofijos fakulteto antrakursė Dalia Enzelytė. Savo svorio kategorijose V vietas užėmė Teisės fakulteto pirmakur­

sis Paulius Banevičius ir Chemijos fakulteto pirmakursis Denisas Sokolas.

Daugiau medalių tikėjomės iš šachmatininkų, tačiau stipri

Maskvos universiteto komanda mūsų viltis palaidojo. Bron­ zos medalį iškovojo tik Teisės fakulteto trečiakursė Salomėja

Zaksaitė.

Kovoja bronzos medalio laimėtoja Dalia Enzelytė (dešinėje). Nuotr. iš asm. albumo.

universitas

10

2006 birželis

vilnensis

s k Universiteto istorijos

Kaip studentas profesorių išgelbėjo tanikos sodą. Nedideliame plote netrukus buvo galima susipažinti beveik su 2 000 nevietinių rūšių augalų. Čia pat buvo įrengta „16

Doc. Jonas BULOTA Eidami sostinės Pilies gatve aukštyn, Universiteto link, sulėtin­ kite žingsnį ties namu Nr. 22, sto­ vinčiu priešais Šv. Jono bažnyčią.

alkūnių ilgumo“ oranžerija itin re­ tiems ir lepiems augalams. Pasta­ tuose aplink kiemą įrengė Zoolo­ gijos kabinetą, eksponavo atsivežtą didžiulę kriauklių kolek­ ciją, išdėstė nuolat papildomus Vilniaus ir Gardino apylinkių žvė­ rių, paukščių iškamšų, žuvų ir vabzdžių rinkinius. Viena po kitos buvo išleistos profesoriaus kny­ gos apie Lietuvos florą ir fauną.

Tas Vilniaus architektūros pamin­ klas kuklus: asimetrinis pastato fa­ sadas paprastas, neimponuojan­ tis, be išlikusių ryškesnių kokio nors stiliaus bruožų ar pagražini­ mų, išskyrus gal pačioje pastogė­ je esantį klasicistinį karnizą.

Ilgus metus, nuo XVIII a. vidu­ rio beveik iki mūsų dienų, šis pa­ statas, tiksliau - ištisas pastatų kompleksas, supantis kiemą, pri­ klausė Vilniaus universitetui. Čia veikė mokslo įstaigos ir laborato­ rijos, čia dirbo ir gyveno profeso­ riai. Vieni iš jų garsino Vilniaus universitetą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kiti, rusams už­ grobus Lietuvą, drebėdami dėl savo kailio ir susivilioję caro val­ džios pažadais, nuėjo šunkeliais, amžiams užsitraukė gėdą, stu­ dentų ir visų dorų vilniečių panie­ ką. Dabar visa tai priklauso mū­ sų Alma Mater istorijai. Tai istorija, kurios nežiną žmonės, kaip pa­ sakė išminčius, visuomet lieka naiviais vaikais.

Turtinga namo istorija Literatūroje apie Vilnių šio Pi­ lies gatvės namo kiemas vadina­ mas vienu iš įdomiausių, gražiau­ sių ir bene erdviausių visame senamiestyje. Buvo laikai, kai tas namas ir jo kiemas garsėjo ne tik Vilniuje.

Nuo XV-XVI a. šį kiemą iš trijų pusių supę namai priklausė Tra­ kų vaivadai Konstantinui Ostrogiškiui, LDK didžiajam etmonui.

Vėliau tą ansamblį valdė LDK di­ dysis etmonas K. Radvila, Lydos maršalka T. Duminas-Rajeckis, Žemaičių seniūnas A. Pliateris ir kt. Suremontuotas po 1655-1661 m. karo, pastatas 1737 m. sudegė.

Atstatytas pakito dar vienu, tre­ čiuoju aukštu j viršų. Netrukus jis atiteko Universiteto kilmingųjų bajorų kolegijai (Collegium Nobilium). Tuomet buvo pristatytas namo pietinis korpusas su dide­ le sale, rektoriaus butu ir ūkinė­ mis patalpomis. Namo, arba, jau galima sakyti, rūmų vidaus patal­ pas puošė turtinga polichrominė tapyba, stiuko lipdiniai, granito ir marmuro židiniai. Karalius Au­ gustas III 1760 m. leido čia įkurti tipografiją ir spausdinti pasaulie­ tines knygas, pietvakariniame pastato korpuse įsikūrė turtinga Kilmingųjų kolegijos biblioteka.

Profesorius Žanas Ema­ nuelis Žiliberas laimės tėvynėje nerado O laikas bėgo nesustodamas, atnešdamas permainas ir sukrė­ timus. Po pirmojo Lenkijos ir Lietu­ vos valstybės padalijimo 1772 m. mokslas toje kolegijoje nutrūko.

Atminimo lenta, įmūryta virš įėji­ moj namą Pilies g. Nr. 22, liudija, kad čia 1781 m. darbą pradėjo Vil­ niaus universiteto medicinos fa­ kultetas (Collegium Medicum) pirmoji aukštoji medicinos mo­ kykla Lietuvoje. Su pastaruoju

Ž. Žiliberas intrigų ir persekiojimų pinklėse Ne visiems patiko Ž. Žilibero

Nuo XVIII a. vidurio šiame name veikė VU mokslo įstaigos ir laboratorijos, dirbo ir gyveno profesoriai.

V. Naujiko nuotr. įvykiu artimai susijęs tuo metu čia apsigyvenęs ir dirbęs vyras, ku­ riam buvo lemta patirti mokslo pa­ siekimų šlovę, pavydą ir klastą, vos nepasibaigusią žmogžudys­ te. Likimas tą žmogų j Lietuvą, į šį namą Vilniuje atvedė iš tolimos pietų šalies. ...Netoli seno Prancūzijos miesto Liono esančioje Karėto vietovėje 1741 m. neturtingoje Žili­

moms Lietuvoje steigti medicinos mokykloms. Jau 1775 m. rudenį Žiliberas atvyko į Gardiną.

Prieš iškeliaudamas iš tėvynės Ž. Žiliberas vedė. Jo išrinktoji bu­ vo Žaneta Budo (JBoudot), kurios dėdė, žinomas Liono gydytojas, kurį laiką kartu su Žanu dirbo Ho-

tel-Dieu ligoninėje. Į Gardiną per Vieną ir Varšuvą jaunas profeso­ rius atvyko su žmona, daugybe knygų ir apie 3 000 augalų rūšių herbariumu. 1776 m. Ž. Žiliberas

bero (Gilibert) šeimoje gimė sū­ nus, gavęs Žano Emanuelio var­

dą. Berniuką į mokyklą leisti pradėjo dėdė klebonas. Globėjas ir tėvai tikėjosi Žaną būsiant kuni­

gu. Vaikino laimei, tėvai nesiprie­ šino, neužsispyrė ir dėdė klebo­ nas, kai studijoms jis pasirinko mediciną, biologiją ir gamtą. Po studijų Monpeljė universitete, ga­ vęs medicinos daktaro laipsnį, Ža­ nas gyveno Lione, verstėsi gydy­ tojo praktika aplinkiniuose kaimuose. Laisvalaikiu apylinkė­ se rinko ir tyrė augalus, ieškojo jų pritaikymo gydymui. Šiose išvyko­

se rinkti herbariumą, stebėti gam­ tą greta kitų jauno gydytojo drau­ gų dažnai dalyvaudavo ir geras jo bičiulis Žanas Žakas Ruso.

1768 m. garsėjantį prancūzų gydytoją Žaną Žiliberą pakvietė

profesoriauti j Liono medicinos ko­ ledžą. Čia jis pradėjo dėstyti ana­ tomiją, chirurgiją ir gamtos moks­ lus. Tuo metu Ž. Žilibero ir kitų

profesorių koledže dėstomi daly­ kai buvo nauji, negirdėti šiame Prancūzijos krašte. Iki tol čia gydė barzdaskučiai - kraujalaidžiai, va­ dinamieji „cirulnikai“, menkai teiš­ manantys raštą, nekalbant jau apie mediciną ir anatomiją. Paskli­ do gandai, kad Liono apylinkėse be žinios dingsta vaikai. Aistras ga­ lėjo pakurstyti ir vietos „cirulnikai“, suvokę, kad artėja jų šarlataniškos karjeros pabaiga.

Kartą prie koledžo susitiko ke­ lios moterėlės. Viena iš jų suspigo: - Štai toji vieta, kur pjausto gy­ vus vaikus!

Buvo nusiaubta, vėliau iki pa­ matų sudeginta mokykla. Žuvo biblioteka, retos augalų ir mine­ ralų kolekcijos, anatomijos prepa­ ratai, meno kūriniai. Atvykusi ka­ riuomenė ginklu išsklaidė vis didėjančią įnirtusių fanatikų ir su­ klaidintų žmonių minią.

Šie medaliai nukalti laimingam Ž. Žilibero išsigelbėjimui nuo mirties atminti, pagerbtas ir profesorių per­ spėjęs studentas Anupras Orlauskas Atstačius koledžą, Žanas toliau dirbo profesoriumi, įkūrė botanikos sodą. Savo straipsniuose ir knygoje „Medicinos anarchija“ jis aštriai kri­ tikavo gydytojų neprofesionalumą, tamsumą, atgyvenusius medikų ruošimo ir darbo metodus, pašiepė „cirulnikus“ ir jų globėjus Ž. Žilibe-

ras pateko į sunkią materialinę pa­ dėtį. Nepatenkinti vietos gydytojai ir pavojų užuodę „cirulnikai“ visaip šaipėsi iš botanikos sodo ir jo šei­ mininko propaguojamų vaistinių au­ galų, vadindami profesorių žolinin­ ku, šluotrišiu, raganiumi ir pan.

Rektorius M. Počobutas pakvietė profesorių į Vilnių Tuo kritišku momentu, 1775 m. pavasarį, likimas Žiliberą suvedė

su iš Lietuvos į Lioną atvykusiu Tadu Daunoravičium. Pastarasis tuomet užsieniuose tvarkė įvairius LDK iždininko, Gardino seniūno ir Valstybės ekonomijų valdytojo A. Tyzenhauzo, garsėjusio ekono­ minėmis ir šviečiamosiomis refor­ momis, pavedimus. Tarp jų buvo ir profesūros parinkimas numato­

pasirašė su A. Tyzenhauzu sutar­ tį, kuriai pritarė ir ją finansiškai rė­ mė Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalius Stanislovas Augustas. Be sodo plėtimo, bibliotekos įkūrimo ir kitų darbų, prancūzų mokslinin­ kas įsipareigojo Gardine organi­ zuoti medicinos, akušerių mokyk­ las, dirbti medicinos inspektoriumi srityje ir vyriausiuoju gydytoju li­ goninėje. 1777 m. botanikos so­ de jau buvo 1 500 svetimų kraštų augalų rūšių. Čia apsilankę sve­

čiai ir kitų šalių mokslininkai Gar­ dino botanikos sodą laikė vienu iš turtingiausių, įdomiausių ir ge­ riausiai sutvarkytų Europoje.

Tačiau likimas šio žmogaus gyvenimą greitai pasuko kitu ke­ liu. A. Tyzenhauzas, užsimojęs per daug plačioms ekonomi­ nėms ir socialinėms reformoms, 1780 m. bankrutavo. Teko užda­ ryti medicinos mokyklą, nutrūko beveik visų darbų, numatytų A. Ty­ zenhauzo ir Ž. Žilibero sutartyje,

finansavimas. Vilniaus universite­ to rektorius M. Počobutas pakvie­ tė prancūzų mokslininką atva­ žiuoti į Vilnių, perkeliant į šį miestą iš Gardino viską, kas tik įmano­ ma. A. Tyzenhauzas bandė prieš­ tarauti, tačiau sumanymui netikė­ tai pritarė valdovas Stanislovas Augustas. Ž. Žilibero reginti ne­ reikėjo. Jis tuojau pradėjo pakuoti kolekcijas, preparatus, ruošti ke­ lionei knygas, augalus, įrengi­ mus.

Nebandysiu išvardinti visko, ką per neilgą laiką suspėjo nuveikti Vilniuje šis prancūzų mokslinin­ kas. į Vilnių perkeltos medicinos mokyklos pagrindu buvo įkurtas Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Jo pastatų komplekso kieme (Pilies g. 22) profesorius nedelsdamas įkūrė originalų bo­

veikla Vilniuje. Panaikinus jėzuitų ordiną ir įsteigus Edukacinę komi­ siją (1773), vyko svarbus lūžis Vil­ niaus universiteto gyvenime, kurį lydėjo nesutarimai ir rietenos. Kei­ tėsi programos ir dėstomoji kalba.

Kaip dabar pasakytume, senieji kadrai nenorėjo užleisti vietos nau­ jiems, nenorėjo nė girdėti apie naujas idėjas ir reformas moksle.

Edukacinės komisijos paskirti nau­ ji profesoriai susilaukdavo slapto ir atviro priešiškumo. Tų intrigų ne­ išvengė ir Ž. Žiliberas. Jo priešai puolė daugiatomį profesoriaus botanikos veikalą „Flora Lituanica“, įžiūrėdami mokslininko begė­ diškumą suradus lytį augalų žie­ duose, tuo pačiu - ir tokią knygą skaitančio jaunimo tvirkinimą ir kt.

Aptikę kituose jo darbuose kalnų kilmės uolienų, mineralų ir jų sluoksnių amžiaus mokslinius aiš­ kinimus, apšaukė bedieviu, atska­ lūnu, eretiku. Mokslininkui nuola­ tos prikišdavo, kad jis svetimas Vilniuje, ateivis iš bedieviškos Prancūzijos. Ž. Žiliberas nekreipė

į tai dėmesio, vis daugiau laiko skyrė darbui savo ištikimų moki­ nių apsuptyje. Ne viskas sekėsi ir tarp senų mūro sienų įkurtame bo­ tanikos sode. Kažkas rekomenda­ vo ar įpiršo sodininku žmogelį, švelniai tariant, gerokai išgeriantį, be jokio mokslo ir praktikos. Vilniu­ je tokių „specialistų“, pasirodo, būta nuo senų laikų. Teko tiesiog sekioti paskui tą girtuoklėlį, kad jis nepakenktų augalams. Ne ką ge­ resni buvo ir samdomi pagalbinin­ kai fakultete - ko gero, juos čia specialiai įtaisydavo priešai bei in­ trigantai. Bet profesorius kentė.

Nelaimė atslinko iš kitos pusės. Ž. Žilibero tėvynainiams priklau­

so visuotinį priežastingumą aiš­ kinantis posakis „cherche la femme“ (ieškok moters). Toji moteris buvo Žaneta.

Profesoriaus gyvybę išgelbėjo studentas ...Vieną gražią dieną iš Pran­ cūzijos atsibastė tolimas Ž. Žili­

bero giminaitis, kažkoks Berlucas.

Apsigyvenęs profesoriaus bute su langais j botanikos sodą, šis jau­ nikaitis bandė sukti vilnietėms merginoms galvas, tačiau sunkiai su jomis sekėsi susikalbėti. Tuo­ met atsibastėlis nukreipė akis į namų šeimininkę - profesoriaus žmoną Žanetą. Nežinome ir, atro-

Nukelta j p. 11

universitas

2006 birželis

11

vilnensis

attekultūra

Kaip studentas profesorių išgelbėjo Atkelta iš p. 10 do, niekados nesužinosime, kaip į jo asistavimą reagavo ponia pro­ fesorienė. Lenkų istorikas Vitoldas Slavinskis, bandęs šį klausimą iš­ aiškinti, trumpai nusakė daug triukšmo Vilniuje sukėlusio skan­ dalingo įvykio atomazgą.

Tasai Berlucas, „kurį Žiliberas priglaudė savo namuose, atrodo, norėjo suvedžioti jo žmoną ir vė­ liau ją vesti, tuo tikslu nusprendė Žiliberą nužudyti, įpildamas jam į

kavą nuodų. Tačiau profesoriaus gyvybę išgelbėjo vienas jo myli­ mas mokinys". Tai buvo studentas Anupras Orlauskas. Jis daug laiko praleisdavo botanikos sode, talkin­ damas savo mokytojui, mėgo čia prisėdęs mokytis, skaityti knygas.

Atkurti šio detektyvo aplinky­ bes galima iš nuotrupų ir užuo­ minų įvairiuose memuaruose. Ž. Žiliberas popietinę kavą mėgo gerti prie įėjimo į oranžeriją. Kai tarnas tą kartą atnešė puodelį ka­ vos, profesorius jau buvo bege­ riąs, tačiau kažką prisiminęs pa­ ėmė nuo staliuko popierių, pieštuką ir nuskubėjo į atokesnį sodo kampą. Tuo metu prie sta­ liuko tykiai prisiartino Berlucas.

Nuduodamas, kad skaito kažko­ kį popierių, gulintį ant staliuko, į puodelį kažką supylė. Viską ma­ tė tik už gretimo dekoratyvinio medelio su knyga sėdėjęs stu­ dentas Orlauskas. Kai profesorius grįžo prie staliuko, čia jau laukė keletas Anupro pakviestų studen­ tų. Kava atsidūrė laboratorijoje ji gi buvo čia pat, fakultete. Nu­ statę, kad tai mirtini nuodai, iškvie­ tė policiją. Kratos metu tarp Berluco daiktų rado tų pačių nuodų.

Grįžusį iš miesto namo, jį tuojau pat areštavo.

Žiliberui - ypatinga karaliaus malonė Berlucas buvo uždarytas į ka­ lėjimą, žmona išvengė įtarimo, Ži­

liberas išvažiavo į Varšuvą. Tiks­ liau pasakius, profesorius ne išvažiavo, o įvykių sukrėstas tie­ siog pabėgo, metęs visus pradė­ tus darbus, palikdamas botani­ kos sodą, fakultetą ir daugelį kitų jo vadovautų institucijų. Pabėgo kaip stovi, be lėšų pragyvenimui.

Todėl kreipėsi į karalių Stanislo­ vą Augustą, tikėdamasis gauti at­ leidimą nuo daugelio pareigų, kurias buvo prisiėmęs dar Gardi­ no sutartimi. Karalius užjautė į to­ kią nejaukią situaciją patekusį mokslininką, nes gerai pažinojo jį asmeniškai. Kartą, kaip rašė mi­ nėtasis V. Slavinskis, profesorius net išgydė karalių nuo apsinuo­ dijimo. Valdovas sutiko jam skirti pensiją. Tačiau čia staiga viską metęs Ž. Žiliberas netikėtai išva­ žiavo j Lioną. Sako, jis vėliau gai­ lėjosi savo poelgio, žadėjo grįžti j Vilnių, kur jo nekantriai laukė fa­ kultetas, studentai, sodas. Deja, į Lietuvą profesorius jau niekados nebegrįžo...

Bet gana spėlionių, grįžkime prie faktų, juolab kad toji Žaneta

daugiau šioje istorijoje neminima.

Karalius Stanislovas Augustas sa­ vo požiūrio į Ž. Žiliberą nepakeitė

ir po šio įvykio. Valdovas įsakė nu­ kalti du medalius, skirtus laimin­ gam profesoriaus išsigelbėjimui iš mirties nagų. Medalių įraše buvo pagerbtas ir ištikimas jo studentas Anupras. Karaliaus plunksnai pri­ klauso graži mėgiamo profeso­ riaus asmenybės charakteristika: „Ž. Žiliberas buvo mandagus be veidmainiavimo, tiesus be šiurkštumo, gražbylus be pasi­ ruošimo ir mokslingas be išdidu­ mo“.

Profesoriaus darbuose Vilnius ir Lietuvos gamta .. .O Vilniuje profesoriaus priešai ir pavyduoliai triumfavo. Profeso­ riaus knygos buvo metamos iš bib­ liotekų, jo sudaryti rinkiniai ir her­ barai - apleisti, draskomi. Gamti­ ninkas, Vilniaus universiteto profe­ sorius kun. S. Jundzilas pasipiktinęs rašė: „Jo darbas „Flora Lithuanica inchoata", mūsų amžiaus gėdai ir jėzuitų tamsumui išryškinti, iš aka­ demijos knygyno buvo išmestas, kaip niekam netinkamas, ir perduo­ tas į tada įsteigtą fabriką Zekrete (Vingyje - J. B.) tabakui vynioti".

Tos retos ir vertingos knygos li­ ko vos keletas egzempliorių - pen­ kios pas S. Jundzilą ir bene porą su savimi pasiėmė išvažiuodamas Ž. Žiliberas.

Grįžęs j Prancūziją, profesorius daugelyje savo vėliau išleistų mokslo darbų šiltai atsiliepė apie Vilnių ir vilniečius, plačiai naudo­ jo šiame krašte surinktą medžia­ gą. Ne vieną knygą jis specialiai skyrė Lietuvos gamtai, integruoda­ mas mūsų šalį į bendrą Europos mokslo pasaulį.

Karjeros posūkis vos nesibaigė mirtimi Nuotykių ir akibrokštų šio pran­ cūzo gyvenime netrūko ir grįžus į tėvynę. O atkeliavo jis j Lioną di­ džiosios prancūzų revoliucijos iš­ vakarėse. 1792 m. Ž. Žiliberas bu­

vo paskirtas Mokslų ir taikomųjų menų instituto administratoriumi, išrinktas gamtos mokslų profeso­ riumi. 1793 m. vasario 25 d., po ilgai trukusios rinkiminės kovos tarp įvairių grupuočių, jis buvo iš­ rinktas Liono meru. Priešams neli­ ko nieko kita, tik klastingai apkal­ tinti jį kontrrevoliucija, areštuoti ir pasodinti į kalėjimą. Tačiau gil­ jotinuoti šio vyro nepasisekė. Li­ oniečiai pakilo ginti savo mero ir mylimo profesoriaus. Netrukus profesorių iš kalėjimo paleido.

Nenorėdamas daugiau kištis j politiką jis pasitraukė iš Liono j kaimus tyrinėti gamtos. Mirė šis vyras 1814 metais. Apie jo asme­ ninį gyvenimą tėvynėje, grįžus iš Lietuvos, nežinome nieko... ... O gyvenimas sename Pilies gatvės name Nr. 22 ir jo kieme tęsė­ si toliau. Tiktai botanikos sodą, ku­ riam čia jau buvo ankšta, 1797 m. iškėlė j Sereikiškes prie Vilnios.

(Tęsinys kitame numeryje)

VU mišraus akademinio choro narius vienija daina Paulius ANDRIUŠKEVIČIUS I VU akademinis choras gali pa­ sigirti turtinga istorija. Daugelis ko­ lektyvo narių - Vilniaus universiteto studentai. Choras ne kartą pelnė laureato vardą Lietuvos chorų kon­ kursuose, parengė nemažai įdomių programų, kurias atliko Lietuvoje ir užsienyje.

Choro repertuare - Renesanso polifoninė muzika, Vakarų Europos klasika, šiuolaikiniai kūriniai, lietu­ viška muzika. Kasmet kolektyvas paruošia specialias programas Ka­ lėdoms ir Velykoms Šv. Jonų baž­ nyčioje, dalyvauja iškilminguose Universiteto renginiuose.

Choras darbą pradėjo 1940 m., iškart, kai tik atgavus Vilnių vėl pra­ dėjo veikti Vilniaus universitetas. Pir­ masis kolektyvo vadovas buvo K. Kaveckas. Jis ir jo įpėdiniai sten­ gėsi dėti pamatus chorinei ir dvasi­ nei kolektyvo kultūrai. Choras iškart ėmėsi kelti sau aukštus tikslus, ta­ čiau taip gražiai pradėtus darbus ir ateities planus sugriovė karas. Po kiek laiko okupuotame Vilniuje Uni­ versitetas buvo uždarytas. Išvada­ vus Vilnių, jau 1944 m., pradėjo veikti Vilniaus universitetas ir vėl atgijo aka­ deminio choro gyvenimas. 1945 m. paskiriamas naujas ir ilgametis cho­ ro vadovas R Sližys. Metai po metų kolektyvas stiprėjo. Akademinio cho­ ro pasisekimą ir jėgą lemia tai, kad jis gali dainuoti bet kokiai auditorijai.

Visa tai įrodo aukštą choro lygį ir

VU akademinis choras švenčia 65-erių metų veiklos jubiliejų. Ta proga birželio 16 d., penktadienį, 19 vai. kviečia į koncertą Šv. Jonų bažnyčioje.

Nuotr. iš ansamblio archyvo meistriškumą. Per metus choras kon­ certuoja apie 20 kartų.

Kolektyvas ne kartą įvertintas tarp­ tautinėje muzikos arenoje. Choras aplankė daugelį šalių populiarinda­ mas lietuvišką muziką. Koncertavo Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Latvijoje, Estijoje ir dauge­ lyje kitų šalių. Chorui vadovavo K. Kaveckas, V. Arnastauskas, J. Motiekaitis, R Sližys, E. Mazeliauskas, R Gylys, B. Jankauskas, R. Zdanavi­ čius, J. Kalcas. Kolektyvas ne kartą pelnė laureato vardą Lietuvos cho­ rų konkursuose.

1995 m. chorui ima vadovauti ir iki šiol vadovauja Rasa Gelgotienė.

Vadovė energingai ėmėsi darbo, padidino choro sudėtį, įvedė indi­ vidualias vokalo pamokas, pagy­ vino koncertinį gyvenimą. 2003 m. Šv. Jonų bažnyčioje buvo sureng­ tas pirmasis koncertas žmonėms su klausos negalia. VU akademi­ nis mišrus choras tęsia savo ilga­ metes tradicijas, kurios ir lemia choro sėkmę.

Prieš metus kolektyvas dalyvavo Meksikoje surengtame chorų festyvalyje. Šią vasarą planuojama koncer­ tuoti Tartu (Estijoje), Baltijos šalių tarp­ tautiniame studentų chorų festivalyje „Gaudeamus“ ir dalyvauti tarptauti­ niame chorų festivalyje Ispanijoje.

S S ✓ Birželio 30 d.-liepos 2 d. Tartu, 1 I f Estijoje, vyks jubiliejinis penkiasdešim­ II tasis Baltijos šalių studentų festivalis i I 11 „Gaudeamus“. Jame dalyvaus ir šie 11 Vilniaus universiteto meno kolektyvai: I 11 Dainų ir šokių ansamblis, pučiamųjų I 11 instrumetų orkestras „Oktava“ ir choreo­ I 11 grafinė grupė, liaudies muzikos kapela I I 11 „Jaunimėlis“, akademinis choras, I 11 merginų choras „Virgo“, choras n I „Pro musica“. ✓ \ ✓

✓

VU akademinis choras birželio 16 d., penktadienį, 19 vai. visus kviečia I į koncertų Šv. Jonų bažnyčioje. Renginys I skirtas choro 65-mečiui paminėti. Koncerte I dalyvauja ne tik dabartinis VU akademinis bet ir buvę choristai bei vadovai.

I P.choras, Sližio, ilgus metus vadovavusio chorui, I dainas atliks senųjų VU akademinio choro I dalyvių grupė. Koncerte taip pat pasirodys I N. Masevičius (chormeisteris) bei A. Apinis, | kurie atliks G. Verdi ir E. Griego kūrinius. | Diriguos I. Garla, V. Lukočius, prof. P. Gilys, G. Svilainis.

I

VU Didžiajame kieme nuaidėjo pirmieji „Gaudeamus" akordai z.

Paulius ŠIRONAS Net stiprus vėjas gegužės 9-osios vakarą neišgąsdino egzaminų sesi­ jos užkluptų studentų, kurie atkelia­ vo j VU Didįjį kiemą šiek tiek atitrūkti nuo mokslų ir atsipalaiduoti skam­ bant liaudies muzikai. Trys estų ir pen­ ki lietuvių universitetų bei kolegijų an­ sambliai parodė po kelis kūrinius, kuriuos bus galima pamatyti ir išgirsti liepos 2-ąją Tartu mieste rengiamo­ je „Gaudeamus“ šventėje. Tada ben­ dram šokiui, dainai bei muzikai susi­ jungs visi pagrindiniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų ansambliai (iš viso 6 tūkstančiai dalyvių!). Šie­ met tai jau 15-oji šventė, kuri tradiciš­ kai rengiama kas ketverius metus vienoje iš trijų Baltijos šalių.

Akivaizdu, kad šiųmetė „Gau­ deamus“ bus gerokai modernes­ nė: lietuvių programos kūrėjai kla­ sika tapusius kūrinius suderino su dar niekada nematytais ir negirdė­ tais. Estų programoje pasigirsta ir angliškų dainų, šokami šmaikštūs šokiai. Latviai tą antradienį Didžia­ jame VU kieme nepasirodė, todėl juos vertinti žiūrovai galės tik per pačią „Gaudeamus“ šventę liepą.

Vėjy plaikstėsi ne vien ansamblie-

Tautinių šokių! muzikos ir dainų gerbėjai turėjo progą susipažinti su lietuvių ir estų studentų atliekamais kūriniais, iš kurių daugelis bus rodomi liepą vyksian­ čioje jubiliejinėje Baltijos šalių universitetinio jaunimo šventėje „Gaudeamus“.

Autoriaus nuotr. čių sijonai, juostos bei vėliavos, Tai, kad šokiai smagūs, buvo matyti ir iš žiūrovų elgesio, kurie jei ne dūko tarp Alma Mater kolonų, tai bent jau judino galvas ar kilnojo kojas... O koncerto pabaigoje žiūrovus pradžiugino estų kvietimas šokti jų liaudies šokį.

Abiejų šalių ansambliečiai po koncerto toliau linksminosi Ryšinin­ kų kultūros rūmuose, kur visi šoko pagal koncertavusių muzikantų gy­ vai atliekamas melodijas. O vakarą dar labiau pagyvino svečių atvežtas alus, kurį estai pagamino specialiai „Gaudeamus“ šventei.

universitas

12

2006 birželis

vilnensis

i > g apaskutinis puslapis___________________________________________

Pirmasis „Žodžių šėlsmo" blynas v neprisvilo „Žodžių šėlsmas“ kūrybingų jaunų žmonių klubas. Drąsiais žingsniais pradėjęs kelionę į ypatingą literatūros ir muzikos pasau­ lį su šėlstančia banga pasiekė saulėtąjį atostogų krantą. Tačiau net ir vasa­ ros karštis nežada ramybės „Žodžių šėlsmo“ nariams.

Planuose - smagios stovyk­ los, nesiliaujantys gitarų akordai ir vasariškos eilės. Šie planai nėra tik tuščios kalbos. Puikus to įrodymas - darbai, kurie buvo nu­ veikti per 4 klubo egzistavi­ mo mėnesius.

Evelina GARNELYTĖ

Automobilių sportas išsipildžiusi nesvajonė Eglės Saulėnaitės simpatija au­ tomobiliams neatsirado vaikystė­ je. Jei atvirai, ji niekada net negal­ vojo apie tai. Tiesiog prieš ketve­ rius metus susimąstė, kad sulau­ kus pilnametystės reikėtų gauti vai­ ruotojo pažymėjimą. Savo mintimis pasidalijo su mama. Kadangi ma­ mos klasės draugas buvo „Sporti­ nio vairavimo centro“ (SVC) trene­ ris, tai ji dukrai ir patarė ten kreip­ tis. Po kelių užsiėmimų merginai SVC taip patiko, kad vairuotojo pa­ žymėjimas tapo viso labo antraei­ liu dalyku. Eglei iki šiol nepavyks­ ta išeiti iš šio klubo.

Improvizacijomis laužyti ledai, vakaro prieblandoj skaitomos ei­ lės, klausyta ir sudainuota ne vie­ na daina pritariant gitaroms...

Gausėjančios narių gretos kiek­ vieną kartą įnešdavo naujų vėjų ir padėjo suorganizuoti teminius Renesanso, pasakų ir Atvelykio vakarus. Klubo nariai gilino ir lite­ ratūros žinias: diskusijoje su po­ etais A. A. Jonynu ir V. Braziūnu atrado daug atsakymų j rūpimus klausimus. Kiekvieną ketvirtadie­ nį nuostabioje VU Filologijos fa­ kulteto V. Krėvės auditorijoje „Žo­

Trasa - geriausias veidrodis

džių šėlsmo“ vakarai spinduliavo originaliomis idėjomis, gera nuo­ taika ir naujais veidais.

Klubas buvo pakviestas daly­ vauti „Leidybos dienose“, „Kau­ no dienose“, aplankė vaikų na­ mus. Džiugino, kad apie „Žodžių

šėlsmo“ nariai ir klubo vakarų sve­ čiai neseniai sugužėjo į baigiamąjį vakarą. Skaitytos eilės, klausytasi muzikos, kurį tą kartą atliko gitarų duetas, dalintasi įspūdžiais bei kurti ateities planai. Prisidėjusiems prie „Žodžių šėlsmo“ veik­

mergina už vairo!!! „Labai svarbu kuo nors domė­ tis: jei nesidomi, gyvenimas tuš­ čias“, -toks Eglės Saulėnaitės, Vil­ niaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto antrojo kur­ so studentės, gyvenimo kredo. Pati Eglė domisi kiek netradicine mer­ ginoms sporto šaka - sportiniu vai­ ravimu, o studijuodama dar randa laiko varžyboms ir treniruotėms.

Audrius BAREIŠIS

šėlsmą“ jau buvo girdėję abiejuo­ se didžiuosiuose Lietuvos mies­ tuose.

Linksmai nusiteikę visi „Žodžių

Atsargiai -

los buvo įteikti ant penklinės išra­ šyti „garbės raštai". Užvertas pir­ masis klubo gyvenimo puslapis, bet širdyse pasiliko patys šilčiau­ si prisiminimai. Visi nekantriai pra­ dėjo laukti naujų iššūkių. O jei no­ ri nedelsdamas prisidėti prie mū­ sų, rašyk zodziuselsmas@vusa.lt.

Laukiami visi!

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia profesorių Antaną Rimvydą Bandzaitį mirus sūnui.

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į „Universitas Vilnensis“ būtina.

„Kai sėdi už vairo ir važiuoji tra­ sa, sužinai, ko nemoki“, - tvirtina mergina. Tenka pripažinti klaidas ir mokytis. Merginos vairuotojos tai sugeba - to, kad jas pralenkė kon­ kurentė, nelaiko asmeniniu įžeidi­ mu. Eglės nuomone, tai - dailio­ sios lyties privalumas. Vaikinai re­ aguoja kitaip. „Jei treneris pasa­ ko, kad važiavai baisiai, vadinasi, taip yra iš tikrųjų. Daugumą vaiki­ nų tokios pastabos žeidžia, jie ma­ no, kad viską žino, o treneriai tėra neišmanėliai“, - vaikinų ir mergi­ nų psichologijos skirtumus vardi­ ja mergina. O kartais, kai atrodo, kad jau viską moki, patartina atsi­ sėsti šalia trenerio ir kartu su juo pravažiuoti ratą kitą. Suvokimas, kad tobulėti dar yra kur, merginos nestabdo, atvirkščiai, ji tai priima kaip iššūkį. O iššūkiai Eglei patin­ ka.

Svajotoja realistė Iš pirmo žvilgsnio trapi, mote­ riška ir simpatiška Eglė domisi ne vien technika, automobiliais, kom­ piuteriais, bet kartais ir pasvajoja, tačiau ir svajones laiko tvirtai pažabojusi: „Negaliu pervertinti

savęs, tad stengiuosi neturėti iliu­ zijų“. Panelė stengiasi tvirtai sto­ vėti ant žemės, nes taip, jos many­ mu, yra geriausia.

Automobilių sporte dar reikia ir šaltakraujiškumo. Mergina pripa­ žįsta, kad jai to trūksta. „Bandau tapti šaltakraujiška, bet man tai sunku, nes emocijos užima svar­ bią vietą: galiu būti labai laiminga arba labai liūdna. O šiame sporte kaip tik to nereikia.“ Taigi šalta­ kraujiškumą mergina bando išsiugdyti. Kol kas, deja, kaip ji pa­ ti sakė, nesėkmingai, tačiau tai tik dar vienas iššūkis.

Mėgstamų užsiėmimų ne vienas

Eglė - ne iš kelmo spirta. Ji ne tik šiais metais užėmė pirmąją vietą merginų pirmenybių grupėje, bet ir nebijo priminti vaikinams: „Pir­ ma vieta merginų grupėje - ne ri­ ba. Juk yra vaikinų grupių. Šiemet berniukai tegu sužino, kad ir aš moku vairuoti!“ Tačiau šitaip Eglei sekėsi ne vi­ są laiką. Per pirmąsias varžybas mergina pasižiūrėdavo, kiek daly­ vių užsiregistravo grupėje, ir jau žinodavo, kelinta bus - paskutinė.

Dėl to važiuodavo ramiai, be jau­ dulio, nedarydavo daug klaidų. Ta­ čiau laikui bėgant Eglė priartėjo prie konkurenčių ir tada atsirado jaudulys, o dėl jo - ir klaidos. Ta­ čiau šiemet pavyko įveikti save ir laimėti pirmąją vietą. Merginai smagu, kad jos pastangos nenuė­ jo veltui.

Ir klubo narių požiūris į ją pasi­ keitė. „Kai atėjau, jaučiau, kad visi žiūri j mane iš aukšto. O dabar ne visiems ir išeina taip žiūrėt, nes kai kuriuos jau pralenkiau“. Ir kai eili­ nis vaikinukas pasišaipo iš švie­ siaplaukės merginos už vairo, ji drąsiai pasiūlo patikrinti, kaip mo­ ka vairuoti. „Kažkodėl neatsirado nė vieno norinčio", - juokiasi Eglė.

Simpatiška dvidešimtmetė ne vien sportuoja ir mokosi, ji dar turi galybę mėgstamų užsiėmimų. Vie­ nas jų - pasivaikščiojimas. Pašne­ kovė sakė, kad pėsčiomis yra be­ ne visą sostinę apėjusi, gal tik ke­ lių miegamųjų rajonų neaplankė.

Jai patinka eiti ir stebėti žmones, jų elgesį, aprangą, žiūrėti, kaip kei­ čiasi Vilniaus vaizdas pavasarį ir rudenį. Eglei patinka gimtasis mies­ tas, ji nori čia gyventi.

Kai nevaikšto Vilniaus gatvėmis, Eglė skaito knygas: „Nemiegoti naktį dėl to, kad noriu pabaigti įdo­ mią knygą, arba nueiti miegoti tik paryčiais - tai man gana įprasta“.

Skaito įvairiausias knygas grožinę literatūrą, mokslo ir tech­ nikos naujienas ir, žinoma, viską apie automobilius.

Muzika - dar viena Eglės aistra, šventas dalykas. Kaip sakė pati mergina, vargšai jos kaimynai, Eglė turi daug kompaktinių plokš­ telių ir dažnai jas klauso. Patinka įvairių stilių muzika - tai priklauso nuo nuotaikos ir noro.

Atsakomybė - ryškus vairuotojos charakterio bruožas. Važiuodama ne sportinėje trasoje, o Lietuvos ke­ liais, ji stengiasi laikytis eismo tai­ syklių, nors neslepia, kad tai neleng­ va. Tačiau vienintelis pažeidimas, kurį daro - nežymiai viršija greitį.

Eglė prisipažįsta: „Man kartais bū­ na baisu žiūrėti, kaip žmonės važi­ nėja, nes žinau, kuo tai gali baigtis.

Raliuose menka klaida gali kainuoti vairuotojui gyvybę".

SVC narė išduoda, kad ji turi vie­ tą, kur gali išsidūkti - tai jos sporti­ nio vairavimo treniruotės. „Po pus­ valandžio tokio važiavimo nei ran­ kų, nei kojų nebejauti - sudėtin­ gos užduotys pareikalauja daug energijos, po to ir lakstyti kaip akis išdegus nebekyla noras", - nesle­ pia mergina.

Iššūkis vaikinams

Neišlaisvinta aistra?

Jei kam nors keista ir nesupran­ tama, kad mergina gali vairuoti ge­ riau už kai kuriuos vaikinus, verta pasakyti, jog merginų ir ringe jau yra. Pati Eglė tokių pažįsta bent tris.

O kalbant apie moteriškus ir vy­ riškus darbus ar sporto šakas, pa­ sak pašnekovės, tokių yra labai mažai. „Jei nori, joks darbas - ne kliūtis. Moterys skrenda į kosmo­ są, tai kodėl jos negali vairuoti?“ Automobilių sporte fizinis pranašu­ mas nėra pagrindinis rodiklis, daug svarbiau susitvardymas ir emocijų nerodymas. Bent per var­ žybas.

Stengiasi laikytis taisyklių

„Merginos, besidominčios tokiu sportu, arba nori patikti vaikinams, arba jose slypi daug neišlaisvin­ tos aistros“, - taip apie tokį pomė­ gį turinčias merginas mano vaiki­ nai. Eglė nesutinka. Anot jos, mer­ ginos domėjimasis tokiu sportu tik atbaido vaikinus. „O ką pavadinti aistra? Jei tai energijos perteklius, kurį reikia išlieti, tai vieni eina šok­ ti, kiti dainuoti, o aš važinėju."

Eglei treniruotės tapo gyvenimo dalimi. „Fiziškai „nusikali“, bet emo­ ciškai pailsi - rūpesčiai, asmeninio gyvenimo problemos išnyksta, nes galvoji apie trasą. Tai - atgaiva.“

„Aš prastai ginčijuosi šia tema, nes konkrečiai negaliu pasakyti, kodėl mane patraukė automo­ bilių sportas.

Mano draugas kažkada pasakė: „Aš savo dukros į tokį sportą tikrai neleisiu“. Aš atsakiau: „Neleisk.

Mane leido. Ir viskas“, - teigia E. Saulėnaitė.

Nuotr. iš asm. albumo