visų Salių
proletarai, vienykitės!
UčXRVBOS
scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
KAIP GERINAMOS DARBO IR POILSIO SĄLYGOS Aktyviai j sąjunginj aukštųjų mokyklų studentų darbo, buities ir poilsio sąlygų gerinimo konkursą įsijungė mūsų universiteto kolektyvas. Buvo sudaryta komisija, kuriai vadovavo darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas doc. I. Zeberskis, konkurso vyksmas buvo apsvarstytas studentų profkomitęto prezidiumo posėdyje. Studentų profkomitetas, siekdamas suaktyvinti studen tų dalyvavimą šiame konkurse, surengė geriausios bend rabučio tarybos ir geriausio kambario konkursus, kartu su komjaunimo komitetu paskelbė vaizdinės agitacijos apžiūrą. Kasmet gerėja studentų darbo sąlygos. Praėjusiais metais atvėrė duris 13 naujų laboratorijų ir technika ap rūpintų auditorijų. Užsiėmimuose plačiai panaudojamos elektroninės skaičiavimo mašinos, vidaus televizija, kinofilmai, skaidrės ir kitos techninės priemonės. Universite to dėstytojai išleidžia nemažai vadovėlių ir kitų leidinių, kuriais naudojasi mūsų studentai. Neblogos Universitete savarankiško darbo sąlygos. Bib liotekoje yra 13 skaityklų, kuriose vienu metu gali dirbti 1049 studentai. Kiekvienas bendrabutis turi skaityklą, darbo kambarj. Gerėja buitinės studentų gyvenimo sąlygos. 1976 m. pastatyti 5 nauji bendrabučių korpusai po 172 vietas. Da bar bendrabučiais aprūpinama 44,5% norinčių juose gy venti studentų. Saulėtekio alėjoje, jungiamajame korpuse, pradėjo veikti 100 vietų valgykla. Šiuo metu Universite to studentus ir dėstytojus aptarnauja 5 valgyklos ir 10 bufetų (916 vietų). Iki 1978 m. numatomą atidaryti dar 2 valgyklas ir 1 bufetą, taigi, vietų beveik padvigubės. Neblogas Universitete studentų medicininis aptarnavi mas ir sveikatos apsauga. Nuo 1974 m. veikia sanatorijaprofilaktoriumas, kuriame kas metai pataiso sveikatą ir pailsi apie 1000 mūsų studentų. Bendrabutyje Nr. 5 vi suomeniniais pagrindais veikia med. punktas, kuri aptar nauja MF IV k. studentai. Vidutiniškai 200 kelialapių į šalies sanatorijas bei poilsio namus kasmet studentų profkomitetas paskiria mūsų studentams. Vasaros ir žiemos atostogų metu studentų profsąjungos komitetas organizuoja sporto-sveikatingumo stovyklą 2ydiškėse, taip pat stovyklas kitų aukštųjų mokyklų bazėse. Vien praėjusiais mokslo metais įvairiose stovyklose pa ilsėjo 919 studentų. Įdomus ir turiningas studentų laisvalaikis. Čia didelį darbą nuveikė profkomitęto kultūros klubas, fakultetų kul tūros klubai. Jie organizuoja tematinius vakarus, susiti kimus, tarpfakuitetinius intermedijų, miniatiūrų, meninio skaitymo konkursus ir kt. Plačiai propaguojamas kolek tyvinis spektaklių, koncertų lankymas. Daug studentų da lyvauja meno saviveiklos centriniuose bei fakultetų kolek tyvuose. Gera tradicija studentų sporte tapo krosai, varžybos tarp fakultetų, bendrabučių. Didelį pasisekimą turėlo profkomitęto iniciatyva suorganizuota respublikos aukš tųjų mokyklų bendrabučių kompleksinė spartakiada. Daug padaryta mūsų universitete, gerinant studentų darbo, buities ir poilsio sąlygas. Tuo visada rūpinasi Rek toratas, studentų ir darbuotojų profsąjungos komitetai, ūkio skyrius. Neseniai mus pasiekė džiugi žinia. Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministerijos kolegija bei Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsą jungos respublikinio komiteto prezidiumas nutarė studen tų darbo, buities ir poilsio konkurso respublikiniame ture skirti I vietą Universitetui. Nugalėtojams teks pereinama sis prizas ir 500 rub. premija, atstovausime respublikai sąlunginiame konkurse. Universiteto III bendrabučiui paskirta II vieta, jis ap dovanotas gairele bei 200 rub. premija. Gražų laimėjimą pasiekė visas Universiteto kolektyvas savo 400-mečio jubiliejaus išvakarėse. A. TRUMPULIS Studentų profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas
1977 m. vasario 18 d. Nr. 5 (989)
Į
t
Audriaus
KONCERTUOJA
SVEČIAI Praėjusią savaitę Uni versitete viešėjo Kišiniovo universiteto kultūros namų liaudies dainų ir šokių ansamblis. Jų vieš nagės tikslas — užmegzti
ULOZEVlClAUS
ryšius su mūsiškiu an sambliu. Svečius priiminė jo ir šefavo studentų profsąjungos komitetas. Ansambliai susitarė keis tis kūriniais, delegacijo mis. O penktadienio va kare kišinioviečiai rodė savo meną Aktų salėje. Žinoma, jie nepraleido progos susipažinti su Vil
Apie kursinius ir diplominius darbus Pedagoginio meistriškumo komisijos iniciatyva Teisės fakultete įvyko fakulteto mokslo darbuotojų konferen cija, kurioje svarstyti du svarbūs ir aktualūs klausi mai: apie vadovavimo dip lominiams darbams ir kursi nių darbų recenzavimo me todikas. Pirmuoju konferenci jos klausimu kalbėjo teisės dr. prof. J. Žėruolis, antruo ju — teisės kandidatas doc. S. Vėlyvis. Konferencijos dar be aktyviai dalyvavo visų fakulteto katedrų atstovai, jaunieji dėstytojai. Kursinių ir diplominių dar bų tikslas ir paskirtis — iš mokyti studentą dirbti sava rankiškai su knyga, savaran
kiškai nagrinėti konkrečias mokslo problemas. Todėl bū tina vieninga ir nuosekli kur sinių ir diplominių rašymo bei vadovavimo ir recenza vimo metodika. Prof. J. Žė ruolis pastebėjo, kad optima liausias variantas toks, kai diplominio darbo pagrindą sudaro kursiniai darbai, rašy ti ankstesniuose kursuose viena bendra tema. Metodiš kai tai teisingiausias kelias, nes šiuo atveju nuo lengves nio einama prie sunkesnio. Diplominių darbų pagrindu gali būti ir SMD būreliuose skaityti pranešimai. Šiuo at veju iškyla viena praktinė problema: katedrose numaty tos diplominių darbų temos
turėtų būti suskaidomos į smulkesnes temas, kurių kiek viena gali tapti savarankiška tema kursiniam darbui. Pana ši diplominių darbų ruošimo praktika rodo, kad tokia metodika labai naudinga ir paranki studentams: jie gi liau ir išsamiau susipažįsta su literatūra, normatyviniais aktais, diskusiniais klausi mais, aktualiomis problemo mis. Tai tam tikra prasme palengvina ir diplominio dar bo vadovo darbą. Prof. J. Žėruolis atkreipė klausytojų dėmesį ir į nevienodą atskirų katedrų praktiką, tvirtinant diplominių darbų planus: vienos jų (pvz., Civilinės tei sės ir proceso) tvirtina, kitos
— ne. Dauguma kalbėjusiųjų pasisakė už tai, kad diplomi nių darbų planai būtų tvir tinami katedrose. Doc. S. Vėlyvis pasidalijo mintimis apie kursinių darbų recenzavimo metodiką. Pra nešėjo nuomone, recenzijoje turėtų būti svarbiausios, es minės pastabos dėl darbo tu rinio, jas reikėtų atitinkamai sugrupuoti, kad studentui taptų aiškūs pagrindiniai darbo trūkumai. Antraeiles pastabas, pranešėjo nuomo ne, matyt, tikslinga daryti darbo paraštėse ir vėliau jas nurodyti recenzijoje. Prane šėjas pareiškė mintį, kad tei giamai įvertintiems kursi niams darbams netikslinga
VYKSTA SĄJUNGINIS KOMJAUNIMO SUSIRINKIMAS
Šiandieniniai tarybinio jau nimo laimėjimai — tiesiogi nė Spalio reikalo tąsa. Įtiki namu jaunosios kartos idėji nio Ir dorovinio brandumo liudijimu yra politinis pakili mas ir darbo entuziazmas ko voje už TSKP XXV suvažia vimo istorinių nutarimų {vykdymą, deramą Didžiojo Spalio jubiliejaus sutikimą. VLKJS CK Biuro nutarimu 1977-ųjų vasario 14—26 d. rengiamas sąjunginis komjau nimo susirinkimas, skirtas pasiruošti Didžiojo Spalio 60-mečiui. Slo kolektyvinio pasitarimo darbotvarkė labai atsakinga: „Kiekvienam kom jaunuoliui — komunistinį idė jiškumą, aktyvią gyvenimo poziciją!" Susirinkimas išanalizuos jaunimo politinio, darbinio ir dorovinio auklėjimo darbą, numatys tolesnio vaikinų ir merginų komunistinio auklė jimo gerinimo priemones. Universiteto studentai ap tars ir žiemos egzaminų se sijos rezultatus, pasiruošimą trečiajam semestrui. Bus kal bama apie tai, kaip komjau nimo organizacija kovoja už pažangumą, už marksistinėslenininės teorijos įsisavinimą, apie dalyvavimą mokslo tiria majam darbe, visuomeninėje politinėje praktikoje. Susirinkimas kiekvienam komjaunuoliui, studentui pri mins, kad jų gyvenimo nor ma turi tapti aktyvi gyveni mo pozicija, sąmoninga pa žiūra į visuomeninę pareigą, žodžių ir darbų vienybė, be sąlygiškas komunizmo kūrėjo moralinio kodekso laikyma sis. Nuotraukoje matome vieną iš aštuoniatūkstantinio Uni versiteto komjaunuolių būrio — Filologijos fakulteto tre čiakursę R. Zarankaitę. Rasa puikiai studijuoja savo pa sirinktą vokiečių kalbos ir literatūros specialybę, akty viai dalyvauta fakulteto gy venime — ji kurso komjauni mo biuro narė, fakulteto kul tūros klubo tarybos narė.
nuotr.
niumi ir mūsų senuoju universitetu. Atsiminimui apie viešnagę Vilniuje Studentų profkomitetas įteikė svečiams suvenyrą. Vasario pabaigoje lau kiama dar vieno ansamb lio — iš Lvovo universi teto.
TARYBINĖS
TS inii. ARMIJOS DIENAI
rašyti išsamią recenziją, o apsiriboti glaustu darbo api būdinimu, išsamias recenzijas rašyti tik neigiamai vertina miems darbams. Pranešėjas pareiškė įdomių minčių dė' kursinių darbų plano sudary mo, jų gynimo procedūros. Konferencijoje pasisakė prof. J. Moreinas, doc. M. Kazlauskas, doc. P. Rasimavičius, dėst. V. Papirtis. Api bendrindamas konferencijos darbą, doc. K. Domaševičius pareiškė viltį, kad pedagogi nio meistriškumo komisija imsis priemonių, idant tai, apie ką kalbėta konferenci joje, t. y. vadovavimo dip lominiams darbams ir kursi nių darbų recenzavimo meto dikos, jų taikymo praktika būtų unifikuota visose fakul teto katedrose. A. KATKUS
Ak kareiviai, jūs mano kareiviai! Ak jūs antrojo Žalgirio vyrai! Ak herojai! O ar aš mokėsiu ainiams jūsų žygius apdainuoti. Ne tik poetų širdy kareivių, apgy nusių mūsų Tėvynę ir saugo jančių taiką pasaulyje, šlovė gyva. Kasmet mes minime Tarybinės Armijos ir Karinio jūrų laivyno dieną — pareiš kiame savo meilę ir pagarbą jiems, liaudies armijos ka riams. Iškilmingas vakaras įvyks "Universiteto Aktų salėje (Čiurlionio 21) vasario 21 d. Čia 17 vai. prasidės Tarybi nės Armijos dienos minėji mas. Koncertuos mūsų sve čiai — Vilniaus karinės įgu los saviveiklininkai, Lvovo universiteto studentų ans< lis. Kviečiami profesi dėstytojai, studentai.
Dauguma bus mokytojai Kiekvieną rugsėjį į mokyk las ateina būrys jaunų peda gogų, baigusių Universitetą. Jiems patikima puoselėti vie ną brangiausių, vieną jaut riausių visuomenės vertybių — jauną žmogų. Ar absol ventas pritaps naujoje vieto toje, ar jj lydės sėkmė dar be, — tai priklauso ne tik nuo dalykinio studento pasi ruošimo, bet ir nuo jo nusi teikimo pedagoginiam darbui. Ne paslaptis, kad dalis ab solventų nenoriai važiuoja Į mokyklas. Štai pernai dvide šimt vienas, baigęs Universi tetą, nenuvyko dirbti j sky rimo vietą. Iš jų — 11 filo logų. Paprašėme Filologijos fakulteto prodekaną e. doc. p. Albiną Jovaišą papasakoti, kaip propaguojamas lituanis tų specialybėje mokytojo darbas. Aišku, dauguma abiturien tų ateina, suprasdami, kad jie, baigę Universitetą, bus mokytojai. Iš gausaus kasmet išleidžiamo lituanistų būrio paprastai trys ketvirtadaliai gauna paskyrimus į respubli kos mokyklas (Pernai 27 iš 47 nukreipti ne į mokyklas, bet tai — išimtis.). Vienas kitas žiūri skeptiškai į darbą mokykloje, nes mūsų auklė tiniai dirba leidyklose, Ar chyvų valdyboje, LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute, vienas kitas geres nis lieka dirbti aukštojoje mokykloje. Būna, kad absol ventai nenuvyksta į paskyri mo vietas (pernai ir lituanis tai). Priežastys dažniausiai objektyvios, iškylančios mo terims, kuriančioms šeimas. Kartais pasitaiko ir kombina torių. .. Fakultete aktyviai propa guojama pedagogo profesija. Šį darbą pradedame jau nuo pirmo kurso. Specialybės
įvado dalis skirta apibūdinti būsimą darbą. Pagal vieningą komunistinio auklėjimo planą visiems studijų metams kom jaunimo ir profsąjungos or ganizacijų, kuratorių darbo planuose akcentuojama peda gogo specialybė, tam skiria ma dalis renginių. Tai susiti kimai su mokytojais, ryšiai su mokyklomis, pedagoginės literatūros studijavimas, prak tikos ir kt. .. .Atsiprašome, kad per traukiame. Bet ar toji propa ganda efektyvi? Pasikalbėjus su trečiakursiais apie būsimą darbą, išryškėja jų skeptiškas požiūris į mokyklą... Tai daugiau paviršutiniškas studento neatsakingumas, ne gu tikras įsitikinimas. Aišku, kad šis požiūris ne daugu mos. III kursų studentai atlie ka keturių savaičių pedago ginę praktiką pionierių sto vyklose. Tai pirmoji busimų jų mokytojų artima pažintis su praktiniu darbu. Studentai grįžta daugiau subrendę, pa sisėmę įspūdžių. Realesnis ta da ir žvilgsnis j būsimą dar bą. Baigiamųjų kursų studentai išvyksta 10 savaičių į vidu rines mokyklas. Artėjant šiai pedagoginei praktikai, vyks ta daugelis renginių, skirtų pasiruošimui. Į susirinkimus kviečiami patyrę mokytojai, metodistai, kultūros darbuoto jai. Praktikos metu studentai dalyvauja ir mokyklų visuo meniniame gyvenime, orga nizuoja užklasinę veiklą. Pe dagoginės praktikos rezulta tai aptariami vakaruose, iš praktikų grįžusiųjų susitiki muose su kitais studentais. Po praktikos dėstoma peda gogikos disciplina, kalbos ir literatūros dėstymo metodika, yra daug pratybų. Studentai
JEI IŠ VISO YRA PAŠAUKIMAS, TAI ŠVENČIAUSIAS PAŠAUKIMAS — DARBAS, — SAKO JUST. MARCIN KEVIČIUS. O KĄ APIE PAŠAUKIMĄ MANO FILOLOGI JOS FAKULTETO STUDENTAI, KURIE RUOŠIASI SAVO BŪSIMAI — PEDAGOGO — PROFESIJAI? AR JIE SU TINKA SU POETU? Apie tai šis puslapis, kurį parengė I k. žurnalistai M. Milieška ir A. Lekavičius.
JŲ PEDAGOGINE PRAKTIKA ĮVERTINTA LABAI GERAI V kurso lituanistė Jadvyga Lisevičlūtė pernai pedago ginę praktiką atliko Vilniaus XXIV vidurinėje mokyklo je, vienuoliktoje klasėje. Grupės vadovė O. Navickienė: „J. Lisevičiūtė jau pirmomis’ praktikos dienomis išsi skyrė iš kitų. Net nežinantis galėjo tvirtinti, kad ji — grupės seniūnė. Jadzelė moka kartais „tapti" neprieina ma, išdidžia. Moka įsakinėti ir žvilgsniu „nubausti" drau gą. Tačiau tai nėra ydos! Jokiu būdu! Šitie, sakyčiau, gud ravimai — tai Jadzelės jaunatviško veržlumo vingiai. Šiaip ji — miela, dora ir gera mergina. Paklusni parei gai ir labai imli patarimams, kuriuos sugeba greit perleis ti per savo mąstymo prizmę. Taip ir reikia. Vadinasi, ji ne kopijuoja, bet dirba savitai, originaliai, išradingai. Jadzelė — gero pedagogo pavyzdys. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja J. Navickienė: „Kūrybiškiau ji pravesdavo literatūros pamokas. Įgijusi Universitete nemažai žinių, ji ir mokiniams sugebėjo jas perteikti. Neapsiribojo vien dėstomąja tema: ją lygindavo su kitais lietuvių, net užsienio literatūros pavyzdžiais. To dėl jos pamokos buvo įdomios, turiningos. Mokinius ji ža vėdavo vaizdingu, raiškiu žodžiu ir geromis dalykinėmis žiniomis1'.
mbriai,
Juozas Stoskeliūnas, Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje dirbo su 4 d klase. Grupės vadovė doc. J. Žukauskaitė: „Studentas J. Stoskeliūnas iš pat pedagoginės praktikos pradžios įsijungė į mokyklos mokomąjį ir auklėjamąjį darbą. Iš pirmųjų dienų įsigijo mokinių didelį autoritetą ir iki pat praktikos pabaigos be atlydžio glaudžiai dirbo su visa klase tiek per pamokas, tiek ir po jų. Jo pamo kos visada buvo labai išradingai pergalvotos, panaudoda vo visas galimas vaizdines priemones. Dirbo nuoširdžiai, negailėdamas savo laiko, įdėdamas į darbą su mokiniais visus savo sugebėjimus, išklausydamas iš šalies duodamus patarimus. Specialybės mokytoja D. Borlsaitė: „.. .J. Stoskeliūno pamokos gyvos, jaučiamas nuoširdus kontaktas su mokiniais, nes praktikantas sugeba prisitai kyti prie mokinių, ketvirtokų amžiaus. Moko juos dary ti apibendrinimus, išvadas, įgytas teorines žinias pritaikyti praktinėje veikloje. Sugeba valdyti klasę. Meilė darbui, pareigingumas, optimizmas, nuoširdumas, pedagoginis taktas — būdingiausi studento J. Stoskeliūno bruožai".
skiriamos toliau ugdyti jauną specialistą vidurinėje mokyk loje, bendradarbiaujant su rajonų liaudies švietimo sky riais, teikti absolventams pa darbui mokyklose paruošiami galbą. gerai dalykiškai ir psicholo Vyriausybės numatyta daug giškai. komunalinių patarnavimų mo Būsimo darbo įgūdžių stu kytojams, jiems suteikiamas dentai įgyja ne tik per prak gyvenamas plotas ir 'kt. tikas. Trečiojo semestro me Yra manančių, jog žmo tu lituanistų SSB organizuoja gus, dirbdamas pedagoginį mi laikini konsultaciniai darbą, nieko nepasieks. Ar punktai abiturientams, besi teisinga? ruošiantiems į aukštąsias mo Dažnai tarp studentų pasi kyklas. girsta balsų, kad, tapus mo Tapo tradicija diplomantų kytoju, nebeliks jokių gali susitikimai su Švietimo mi mybių tobulėti. Netiesa! nisterijos atsakingais darbuo Švietimo ministras V .Rim tojais. Pernykščiais mokslo kus susitikime su praeitų me metais svečiavosi ministras tų diplomantais pažymėjo, V. Rimkus. Betarpiškas susi kad mokytojas, dirbdamas tikimas su juo padarė didelį vidurinėje ar aštuonmetėje įspūdį studentams. Ministro mokykloje, gali apginti diser paliestos opiausios ir aktua taciją! Dauguma lituanistų liausios pedagoginio darbo turi literatūrinių sugebėjimų. problemos — rašyti dvejetus ar ne, ką daryti su antrame- Ir jie bijo, jog mokytojaujant negalėsią pasireikšti kūrybo čiais, kokios galimybės tobu je. Bet mes žinome ne vie lėti pačiam mokytojui, išaiš ną lituanistikos —, kino juridines mokytojų tei V. Bubnys, J. specialistą A. : ses, apžvelgė būsimas gyveni Zurba ir kt., — Degutytė, padir- i mo sąlygas ir pan., jo vertin bėjęs mokykloje,kuris, pasisėmęs gi patarimai — tai gairės iš naujų kūrybinių įspūdžių, gi einantiems į sunkų, bet gar liau pažinęs gyvenimą, tapo bingą kelią. Gairės visam gy žinomu literatu. Atsiranda venimui. . . Aktualus klausimas — jau teiginių, jog periferijoje žmo nojo specialisto adaptacija gus nuskurs dvasiniu atžvil giu. O sava iniciatyva, savi naujoje vietoje... iBe to, šiuolaikinės su- ' Pradžioje visada būna sun veikla? sisiekimo priemonės priarti ku. Pirmus metus dirbantys na ir tolimiausius respublikos absolventai laikomi stažuoto kampelius prie stambių kul jais, jiems padeda patyrę ko tūrinių centrų. legos. Fakultetas irgi sten Nemaža Universitetą bai giasi palaikyti kontaktus su auklėtiniais, domisi stažuotės gusių pedagogų, kurių darbas rezultatais. Baigiama sudary mokyklose aukštai įvertintas. ti visų mūsų stažuotojų kar Pvz., garbingas respublikos toteka, kurioje bus sukauptos nusipelniusio mokytojo var įvairios žinios apie absolven das suteiktas Šakių rajono tą. Kiekvienos komandiruo Kudirkos- Naumiesčio viduri tės metu dėstytojai įpareigo nės mokyklos lituanistei M. jami aplankyti pagal galimy Manikienei, Ignalinos 1-os bes stažuotojus, „paremti" vidurinės mokyklos mokyto patarimais. Fakultete yra nu jai A. Kruopytei ir kt. Lygiuotis yra į ką. Tikime, statytos konsultacijų valan kad mūsų absolventai pa dos stažuotojams. Taigi, fakulteto pastangos seks šiais gerais pavyzdžiais.
Šito nesimokėme... Pedagoginės praktikos lau kėme ir kartu bijojome. Pa siruošę buvome gerai. — iš klausėme psichologijos, pe dagogikos bei lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo meto dikos kursus. Visos šios dis ciplinos naudingos ir labai reikalingos, ruošiantis peda gogo darbui. Mokyklos duris pravėrėme labai nedrąsiai, nes nežinojo me, kas mūsų laukia už jų. Visą laiką buvom patys mo komi, o dabar turėsime mo kyti kitus. Labai apsidžiau gėm, sutikę padrąsinančius patyrusių pedagogų žvilgs nius. Mumis domėjosi ne tik
lituanistai, bet ir matemati kai. Susilaukėme nuoširdžios mokytojų paramos ir vertingų patarimų, kurių nerasime nė viename vadovėlyje. Gal to dėl ir pirmosios pamokos ne buvo tokios baisios, kaip įsi vaizdavome. Žinoma, sunkumų buvo. Apie juos ir norėtume pakal bėti. Esame dėkingi docentui P. Gailiūnui, kad supažindino mus su programuotu dėsty mu. Su šiuo metodu ateityje tikrai teks susidurti. Tai bus ateityje, o dabar? Dabar rei kalaujama, kad mokytojas su domintų mokinius, efektyvin
Geras ir prastas Ne visų studentų studijų knygelėse tik geri ir labai ge ri pažymiai. Vienur kitur — trejetai. Geras Ir prastas pa žymys. Ar jis rodo, koks iš žmogaus bus mokytojas — geras ar blogas? Mintimis dalijasi IV kurso lituanistės.
Rūta Šakytė: Kad būtum geras pedagogas, reikalingos ne tik žinios. Svarbiausia — potraukis, o gal ir talentas. Studentas, kuris spėja studijuodamas aplankyti daug spektaklių, aktyviai dalyvauti saviveikloje ir pan., o per egzaminus gauna trejetų, nėra pats blogiausias. Nebus jis ir blogiausias mokytojas. Aišku, atėjęs į mokyklą, jis pa jus spragas žiniose. Gyvenimas privers jas taisyti. Kitaip — neišsilaikysi. Yra tokių, kuriems sunkiau sekasi studi jos, bet jie geri organizatoriai. Mokykloje atliekamas di delis organizacinis darbas. Gal būt, čia atsiskleis viduti nio studento sugebėjimai... Žinome mokytojų, kurie turi savyje daug, bet atiduoti mokiniams nesugeba. Čia reikia ugnelės, mokėjimo užsi degti pačiam ir uždegti kitus. Tai priklauso nuo paties žmogaus. Rimutė Rutkūnaitė: Daugelis mano, kad mokytojui pa kanka įgytų studijuojant žinių, kurias jis turi perteikti mokiniams. Žinoma, jos būtinos. Stropumas ir sąžiningu mas (būtinos mokytojo savybės!), jei jie įgyti Universite te, mokykloje nedings. O meilė vaikams, noras auklėti jaunąją kartą? Be jų vargu ar bus geras mokytojas. Deja, tai per mažai atsi skleidžia Universitete. Zita Mockutė: Kad būtum geras mokytojas, reikia talen to, ryžto. Reikia ir subtilumo, nuoširdumo. Ne tragedija, manau, jei koks dalykas bestudijuojant sekasi sunkiau. Mokytojui svarbiausia jausti atsakomybę už jam patikėtų jaunų žmonių ateitį. Jis turi su mokiniais kartu gyventi. O jei nesinori? Reikia įtikinti save, kad čia tavo vie ta, kad čia tu reikalingiausias, ir sąžiningai dirbti.
„Jūsų profesija, brangūs draugai, viena iš tų nuostabių profesijų, kur meistro darbas metai iš metų atsispindi jo mokiniuose. Jeigu mokytojas silpnas, jeigu jo žinios atsi lieka nuo mokslo vystymosi, tai jo silpnybės pereis į at eitį per jo mokinius. Nieko blogesnio už tai negali būti. Tuo tarpu geras mokytojas taip pat palieka savo darbo pėdsakus — savo žinias, savo geras savybes savo auklė tinių širdyse ir protuose. Ir nėra nieko kilnesnio už šią misiją". L. BREŽNEVAS
tų pamoką, naudodamas ir technines priemones. Tai na tūralu. Kinas, televizija, mag netofonas tapo nuolatiniais šiuolaikinių mokinių palydo vais. Jeigu imsime mokyti vien iš tų pačių, tegu ir to bulinamų, vadovėlių, moki niams pasidarys nuobodu. Taigi, techninių priemonių daugybė ir naudoti jas rei kia. Bet kaip? Su magneto fonu susidorojam be ypatin gų sunkumų (nors kartais jauna mokytoja turi pripažin ti savo bejėgiškumą ir prašy ti mokinių pagalbos). Mokyk lose yra gerų mokomųjų fil mų apie rašytojus. Jie sudo mina mokinius, praplečia jų akiratį. Juk ne veltui sakoma — geriau vieną kartą pama tyti, negu dešimt kartų iš
Argi kas trukdo mokytis? Daugumas Filologijos fa kulteto (nemaža dalis ir kai kurių kitų fakultetų) studen tų bus mokytojai. Apie tai būsimieji studentai, dar prieš laikydami stojamuosius egza minus, turėtų kuo rimčiau siai pagalvoti, kad vėliau, baigiant Universiteto moks lus, nereikėtų būgštauti sky rimo į mokyklas. Anaiptol nemanome, kad gera tik mo kytojo profesija. Tam tikra nedidelė dalis absolventų, baigę Filologijos ar kitus fa kultetus, skiriami ir ne į mo kyklas ir ten pasireiškia kaip puikūs darbuotojai, atsisklei džia jų gabumai, vertingas įnašas į mūsų visuomenės kultūrinį bei liaudies ūkio gyvenimo sritis. Bet visiškai nenormalu, kai, sakysime, iš 50—60 pirmojo kurso studen tų lituanistų tik keli pasisako norintys dirbti mokykloje, o kiti — ne. O kur kiti? Be to, ir mokyklos kasmet lau kia iš Universiteto ne vieno kito, bet dešimčių lituanistų, rusistų, anglistų, matematikų
ir kitų specialybių jaunų, energingų, neblogai pasiren gusių mokytojų. Svajonės svajonėmis, o realybė tokia. Ir labai problemiška. Kaip per egzaminus atsirinkti to kius būsimus studentus (di desnę dalį), kad jie, vos per žengę Universiteto slenkstį, nesakytų: „Mokytoju būti nenoriu, neturiu pašaukimo, jei jį turėčiau, būčiau stojęs į Pedagoginį institutą"? Tai dėstytojų rūpestis. O studen tų — šios painios problemos nekomplikuoti, priėmimo ko misijai atvirai prisipažinti: „Mokytojo pašaukimo, rodos, neturiu, bet, jei reikės, jei būsiu skiriamas, dirbsiu mo kykloje rimtai ir sąžiningai". Dalis studentų, iš anksto įsi kalę, kad neturi mokytojo pašaukimo, išsisukinėja, ne vyksta į mokyklas, tuo su darydami nemalonumų ir švietimo įstaigoms, ir sau, ir juos gyvenimui parengusiam Universitetui. Per drąsiai jaunimas kalba apie savo pašaukimą. Galima būtų nu
rodyti daug tokių absolven tų, kurie, manydami neturį pašaukimo (o kaip nelengva pažinti savo pašaukimą!) vis dėlto nuvyko pagal skyrimą į mokyklas, o šiandien — pa vyzdingiausi mokytojai, ir mokytojo profesijos nekeistų į jokią kitą. Paaiškėjo, kad jų pašaukimas kaip tik ir bu vo pedagogo darbas, o iš ankstiniai nusistatymai prieš mokyklą buvo klaida. Kiek duoda ar pakankamai duoda Universitetas studen tui, kaip būsimam mokytojui? Ar apginkluoja bent mini maliu žinių ir įgūdžių kiekiu, prieš atidarant mokyklos, klasės duris? Jei studentą mokytojo profesija vilioja, jei jis rodo bent minimalaus intereso ir aktyvumo, — Universitetas duoda daug: jam bet kuriuo laiku atviros konsultacijos, galima sudaryti sąlygas netgi nuo pirmojo kurso lankytis mokykloje, kabinetuose, išmokti naudotis visų rūšių techninėmis prie monėmis, netgi mėginti mo-
girsti. Čia vėl kyla klausi mas —- kaip tuos filmus pa demonstruoti? Juk daugelis mūsų tik iš tolo matėme epidiaskopus (dar besimoky dami mokykloje). Argi Uni versitete jų nėra? Taip ir sukasi užburtas ra tas. Mokytojai tikisi iš mūsų savarankiškumo, duoda pade monstruoti mokiniams kokį nors filmą, o mes nuleidžiam rankas ir pakartojani dar mokykloje išmoktą ir se niai įgrisusią frazę: „Šito mes nesimokėme". Labai no rėtųsi, kad draugams, kurie atliks praktiką po mūsų, ne bereikėtų šito kartoti. J. liseviCiūtE, J. STOSKELIŪNAS
kykloje pamokas pravesti vadovauti mokinių būreliams. Kaip? Šiais klausimais Filologijos fakulteto studentams kiekvieną penktadienį 9 vai. atviros programuoto mokymo kabineto durys. Susitarkime, jos bus atviros ir kitomis valandomis. Panaši padėtis, manau, ir kituose fakultetuose. Tuo tarpu kiek sunkiau apmokyti darbo su kino aparatu. Su magnetofonu, diaprojektoriais ir kt. priemonėmis, jų didaktine medžiaga, metodais galima ne tik susipažinti, bet įsigyti visų pamokai būtinų įgūdžių; dar daugiau — net tiek, kad šioje srityje jaunas specialistas drąsiai galėtų pamokyti ir patyrusius mokytojus. Tad kviečiame, laukiame. O studentams, neturintiems „pašaukimo" ir neretai be pagrindo keliantiems reikalavimus, primintina nepainioti gana skirtingų sąvokų — „nemoku" ir „nenoriu mokėti". Jei mokėti nenorite, jums padėti sunku. Doc. P. GAILIŪNAS
į I
I I j
I I I j
I I
j 1
I
| į
j 1
I I | j |
I I I j 1
jo svečiams apie Vilniaus universitetą, atsakė į klau simus. Ypač svečius do mino mūsų studentų mo kymosi sąlygos, visuome ninė veikla. Savo ruožtu jie papasakojo apie mo kymosi sistemą Maltoje. Pokalbio pabaigoje sve čiams buvo įteikti suve nyrai. Po to delegacija susipa žino su Vilniaus universi teto Moksline biblioteka, aplankė retų spaudinių skaityklą, Lelevelio salę. Smalsumo vedini, apžiūrė jo ir Bendrąją skaityklą, domėjosi knygų fondais, užsienio leidyklų leidi niais. Delegacijos vardu jos vadovas padėkojo šeimi ninkams už svetingą pri ėmimą.
Studentai skaito paskaitas Universitetas ruošiasi garbingam savo jubiliejui. Mūsų profesoriai, dėstytojai, studentai stengiasi supažindinti respublikos visuomenę su Alma Mater istorija, mokslo laimėjimais, gražiomis studentų darbo ir gyvenimo tradi cijomis. Žiemos atostogų metu mūsų studentai skaitė paskaitas šefuojamose įmonėse, kolektyvuose, mokyklose. Universiteto komjaunimo komitetas, siekdamas šio dar bo kokybės, nustatė fakultetams minimalų privalomų per skaityti paskaitų skaičių, pasiūlė kiekvienam fakultetui tikslingas temas. Matematikos ir mechanikos, Finansų ir apskaitos fakultetams buvo patarta ruošti proforientavimo paskaitas .Pramonės ekonomikos, Prekybos fakultetai ruo šė paskaitas ekonominių žinių propagavimo temomis, tei sininkai — teisinių žinių, medikai — sanitarinio švietimo temomis ir t .t. Daug padirbėjo Matematikos ir mechanikos fakulteto vi suomeninės organizacijos. Štai ką pasakoja fakulteto kom jaunimo biuro narė, atsakinga už agitacinj-propagandinį .darbą — Leonija Cvirkaltė: „Po kiekvienos žiemos sesijos su fakultetu „atsisveiki na" nemaža grupelė pirmakursių. Nebuvo tai staigmena ir šiemet. Kontingento stoka tapo lyg anga, pro kurią į fa kultetą susirenka tokių, kuriems kad tik kur „įlindus", prastumus metelius. Tokiu mums nereikia. Si opi proble ma ir paskatino ruošti paskaitas proforientavimo tema. Fakulteto komjaunimo biurui į pagalbą atėjo dekanatas. Nuoširdžiai talkininkavo prodekanas doc. P. Vaitkus. Jo iniciatyva buvo peržiūrėtas lektorių sąrašas. Jame neliko skolininko ar abejojančio specialybe. Vyresniųjų kursų studentai buvo nukreipiami į Vilniaus, Kauno, kitų di desnių miestų mokyklas. Bent po vieną lektorių siuntėm į šefuojamas Druskininkų, Elektrėnų vidurines mokyklas. Teko gerokai padirbėti, kol paruošėme tokias išsamias te mas, kaip „Iš fakulteto istorijos", „Moterys matematikės", „Universiteto matematikai", „Taikomoji matematika. Kas ji?" ir kt. Paskaitas skaitė per 40 studentų. Atsiliepimai apie paskaitas kuo geriausi. Beveik kiekvie nas savo paskaitą perskaitęs bent po du kartus, pasakoja buvę šiltai sutikti. Išvada viena: reikia tokių paskaitų, nes daug moksleivių nuoširdžiai domisi slėpiningu dideliu matematikos pasauliu. Jei kitąmet į mūsų fakultetą pateks mažiau „atsitiktinių", gal čia bus ir mūsų lektorių triūso •dalelė." Iš tikrųjų neblogai padirbėjo matematikai. Pagiriamojo žodžio verti V. Ceikaitė, J. Granskas, D. Alseikaitė, R. Mašanauskaitė ir kiti studentai. Jeigu kiekvienas komjaunuolis taip ruoštų paskaitas, tikrai mes daug pasiektume propagandinio darbo baruose. Per žiemos atostogas Universiteto studentai perskaitė per 300 paskaitų. Atrodytų nedaug, bet užtat jos žymiai geresnės, negu buvo iki šiol. Taip pradėję dirbti, ateity., manau ir daugiau galėsime perskaityti. Dabar ruošime lektorius, numatysime paskaitų temas vasarai — studentų statybiniams būriams. Mūsų studentai, pasitikdami Didžiojo Spalio 60-metį, iš varys gilią vagą propagandiniame darbe. F. DŽIAUTAS Komjaunimo komiteto narys
MALTIEČIAI DOMISI UNIVERSITETU Pirmadienį nuo pat ry to komjaunimo Universi teto komitete buvo ne įprastas sujudimas. Laukė svečių — Pažangiojo Mal tos jaunimo sąjungos de
legacijos, kuri šiomis die nomis viešėjo mūsų res-. publikoje. Delegaciją, ku riai vadovauja Maltos Ko munistų partijos CK na rys Antonio Baldahinas, lydėjo LLKJS CK sekreto rius R. Baltrušaitis. Rek torato posėdžių salėje įvy ko pokalbis. Jame daly
vavo partijos Universite to komiteto sekretoriaus pavaduotojas V. Gobis, Komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, sekretoriaus pavaduotojas A. Bajarūnas, Interklubo pirmininkas V. Elinskas. Mūsų komjaunimo komi teto sekretorius papasako-
Nuotraukoje: komjau nimo Universiteto komi teto sekretorius H. Ramo nas įteikia suvenyrą — Universiteto nuotraukų bukletą ir ženkliuką — delegacijos vadovui A. Baldahinui. L. KALVAITIS
nas, docentai E. Krakauskas ir A. Vitkūnas, S. Sakalaus kas skaitė paskaitas rajono Lektorių grupė — prof. V. vidurinėse mokyklose, Liau Daukšas, docentai S. Žeiba, dies universiteto Teisinių ži J. Kunčiną, G. Česnys, V. Pa- nių fakultete ir kt. vilonis, vadovaujama prorek toriaus doc. J. Grigonio, lan kėsi Lazdijų rajone. Jie su sitiko su rajono aktyvu, vie šėjo kolūkiuose. Lazdij iečiai Universitete lankėsi Trakų klausėsi mūsų mokslininkų paskaitų apie Universitetą, rajono lektoriai ateistai. Jie ekonomikos, teisės žinių, apžiūrėjo mūsų aukštąją mo kyklą, bbilioteką, išklausė gamtos mokslų klausimais. Antra lektorių grupė vie doc. G. Česnio paskaitą apie žmogaus kilmę. šėjo Molėtų rajone. Profeso STUDENTO METAI KINO riai J. Markulis ir V. Germa A. DARGUŽIS MĖGĖJO AKIMIS
„ŽINIJOS“ ORGANIZACIJOJE
Toliau rengiamos Universi teto mokslo dienos rajonuo se, skirtos mūsų aukštosios mokyklos 400-mečiui. Šiemet jau įvyko du tokie renginiai.
Ant sienos kaso barzdą nebegyvas kataliku dievas. Kampe paveikslas, musių nutupėtas iš senatvės juosvas. Jame Įkūrusi pasaulį ir išnykus paslaptis — šventa treiybė.. . Alb. ŽUKAUSKAS
Apie tikėjimą prikalbėta bei prirašyta lab.ri dauq — be šio žodžio neapsieinama nuo žmogaus atsiradimo lai kų. Be jo neišsiverčia ir šiuolaikinis žmogus, kuris kaž kuo tiki, kažkuo abejoja, kažkuo visai netiki. Ir tas, ku ris mano, jog vadovaujasi tiktai žinojimu, yra priverstas pripažinti, jog visko žinoti neįmanoma. Problema — kuo tikėti, nes tikėjimą^ tikėjimui nelygu. Istoriškai susiklos tė taip, kad tikėjimo vertybė buvo religijų kompetenci joje ir tikėjimas buvo suprantamas apskritai kaip religi nis tikėjimas, kaip šventas dalykas. Vėliau, pasaulėžiūrų kovoje, vis didesnį svori igavo žinojimu pagr.stas nereli ginis tikėjimas arba netikėjimas, religinis skepticizmas. Kadangi ateizmas susijęs su moksline pasaulėžiūra, tai XVIII a, ateistams buvo tiesiai pasakyta: ateizmas ir yra jūsų religija, jūsų tikėjimas. Tam būta ir priežasčių — juk Robespjeras ne be pagrindo kūrė Aukščiausios proto esybės kultą, žmonijos istorijoje daugybė atvejų, kai ne tikėjimas būdavo pavojingesnis net už religinį tikėjimą. Taigi, ir ateizmas dabar negali būti vien grubus dievo neigimas arba indiferencija; jeigu lis yra bendras požiū ris į gyvenamą, jeigu pretenduoja atsakyti j žmogaus bū ties problemas — jis turi būti filosofinis. Ateizmas gali būti toks tik tada, kai kokybiškai įsisavinama tai, ką yra pasiekusi žmonija, neišskiriant, žinoma, ir religijos. Apskritai tikėjimo problema labai sudėtinga. Tikėjimas — tai psichinė žmogaus būsena, susijusi su realybės pa jautimu, supratimu, intuicija, nuomone, pasitikėjimu argu mentais. rkėtinumu, tikimybiškumu. Tikrovės atspindėji mo procese jis gali Įgauti įvairiausias formas. Yra ban dymų įrodyti, kad žinojimas principialiai nesiskiria nuo tikėjimo. Pvz., B. Raselo nuomone, visoks žinoiimas — tikėjimas, bet ne visoks tikėjimas — žinojimas.. Žinojimas — būtinas kelyle i tiesą Ir pirmiausia turėtų prasidėti nuo suabejojimo bet iki suabejojimo ne visada nueinama — 'T?3 Patenkinti tuo, kas akivaizdu. Ir priimti naują tikėjimą, žmogaus sąmonė dažniausiai linkusi eiti lengvaus!u keliu, todėl ir nereliginis tikėjimas gali būti tei singas arba klaidingas, ir istorijoje realus gyvenimas at mesdavo nepagristas tikėjimo pretenzijas. Tikėjimas — tai būtina loginio samprotavimo dalis. Jis žmogui reikšrn'nqas asmeniškai, daugiau emocionalus ir ne visada oblektyvus. žinių nepilnumas ir neužbaigtumas, ių įsisavini mo ypatybės sukelia tikėjimo poreiki galinti mobilizuoti vidinius žmoaaus resursus, sutelkti fizines bei dvasines iyqa,s-Be įkėlimo negali būti ir pasaulėžiūros, todėl šiuolaikinė'e pasaulėžiūrų kovoje svarbiausias klausimas — tikė'imo te;s'ngumo kriterijus. Bet tikėlimas vra tikėjimas ir qalimybė lieka galimybe. Nors žmogus niekad nesusitaikė su savo belėgiškumu iki galo nors lame ruseno tikėjimas geresne ateitimi, per tvarkymo oal;mvbėmis. skatino kovoti ieškoti tiesos, bet tuo pačiu tikė'imas buvo ir saviapgaulės būdas. Dar Jundąs nustatė, kad tos pačios idėios įvairiu žmonių sąmo nėje įgauna ne tą pač’ą prasme. Vieniems >os vra tikro vės neiųimo būdas Driemonė išeiti I il’uzinl pasauli, ki tiems — savęs įtvirtinimas, savo’o , Aš“ reiškimo būdas. Ne kiekviena iliuziia yra re|iqinė. bet religinis tikėjimas n.eatskir'amas nuo iliiuzi’os. Ryškus to pavyzdys — rac'onatizmo atma'na — scientizmas ta pasaulietinė iliuzi jos forma. Kai relioila nebeqaiėio pilnai oatenkinti tūks tantmečiu tikėl mo Inertinės 'ėoos. viltys buvo mechaniš kai perkeltos l mokslą, iš kurio buvo tikimasi to paties, ko ir Iš rebpi'os — oalut:n>o Problemų išsorend'mo. Srientl’mas Paruošė dirva Ivair'ems Prietarams. Pasidarė dar aiškiau kad žino”mas ir tikėlimas tam tikrais atve jais sugyvena o nepilnos, neryškios ir netikslios žinios
tam tikromis aplinkybėmis gali virsti tikėjimais. Tuo pa sinaudojo teologija, menkindama ribą tarp tikėjimo ir ži nojimo. Palaidoti religinį tikėjimą dar per anksti, nes didelę paklausą įgauna nereliginės religijos — astrolo gija, spiritizmas, okultizmas, o šiuolaikinis misticizmas maskuojasi moksliškumu. Tai rodo, kad tam tikroje vi suomenės dalyje dar gyvos mistifikacijos galimybės; įpročio jėgos verčiama sąmonė imli iliuzijoms, mokslinės žinios joje persipina su tikėjimiškomis. Šiuolaikinis moks las — tai žinių okeanas ir daug kas priimama tikėjimiškai, prieštaringai, besiginčijant dėl svarbiausių mokslo atradimų, fantastikos, mistifikacijos, fragmentiškumo. Erarre hummanum ėst. Svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad žinojimas gali būti patikrintas, ir tame jo privalu mas prieš visokias iliuzijas. Bet evoliucijos procese per tvarkydamas savo vidini pasauli, žmogus skausmingai pa jaučia ir tuštumą, nusivylimą. Mokslas tapo nenutraukia ma neišspręstų kolizijų, prognozių, klausimų linija — psi chologiškai tai panašu i išėjimą iš uosto j atvirą jūrą, šiuolaikinei pasaulėžiūrai jau budingas neužbaigtumas. įi reikalauja daug lankstumo mąstyme, nes ateitis ne api brėžta, o daugiau ar mažiau tikėtina. Mūsų sąmonė tam dar ne visad pasiruošus (svarbiausia — tai laikinas reiš kinys). Religinis tikėjimas, spekuliuodamas laikinumu, stengiasi lišlikti ant bangos — reikšdamas užbaigtumą, absoliutumą, universalumą, jis pretenduoja i protestą ir net į ateitį. Nors mes sakome, kad j dievą tiki vis mažiau žmonių, bet į religinį tikėjimą žiūrime rimtai. Dar daugiau — nūdiena suponuoja realias jo modifikacijas, naujas pasi reiškimo galimybes. Tai susiję su supainiota humanizmo problema bei religijų simbioze su ja ir išplaukia iš seku liarizacijos proceso ypatybių. Sekuliarizacijos terminas pradžioje siaurai juridiškai reiškė bažnytinių valdų konfiskaciją. Vėliau iis igavo fi losofinę prasmę, dabar suprantamas kaip individo bei vi suomenės išlaisvinimas iš religijos. Sekuliarizacijos realy bė dabar yra visuotinai pripažintas faktas. Buržuazinė so ciologija traktuola ją kaip religijos vaidmens nykimą, ios autoriteto mažėiimą, konformizmą su šiuo, o ne su anuo pasauliu, bažnyčių pasaulietinę veiklą, religini tikėjimą ir elgesio modelių perkėlimą | nereliginę sritį. Tai yra dau giau negatyvi sekuliarizacijos proceso pusė — kapitalisti niam pasauly ji reiškiasi kaip religinio tikėjimo pakeiti mas nereliginiu, kaip nereligingumas. religinė toleranci ja, indiferencija. Socializme sekuliarizacija suprantama kaip visuomeninių procesų stichiškumo, klasinio iunqo panaikinimas esminių socialiniu religinės kompensacijos poreikiu nykimas, ateizacijos augimas. Sekuliarizacija vyksta visame pasaulyje. Ji sąlygojama mokslinės-techninės revoliucijos ir vra prieštarinqas pro cesas. Pasaulio pertvarkymo praktika dabar tampa gyve nimo kriterijum, masiškai atmesdama arba patvirtindama teorinius teiginius, t. v. masinė ideologiia paremta ne tik teori|a, bet ir akivaizdžiais gyvenimiškais faktais. Visuo menės industrializacija. urbanizacila mobilumas palietė individo socializaciios sąlygas, sulaužė tradicilų palaiko mą stabilizacila suformavo naulas socialines grupes. Pa saulėžiūrai būdinqą užbaiųtumo siekimą vis labiau atakuo'a mobilumas ir dinamizmas. Šiandien lau nebeqalima naudot's radi'u televizifa, elektra, ligos atvelu reikalauti šiuolaikinių vaistu ir tuo pač'u metu besą1yqiškai tikėti dvasiu bei stebuklų pasauliu. Paslapties ir šventumo jaus mai išnvko: dvasią , formuo'a“ matematikos, qamtos ir vi suomenės mokslai. Atom!niai laivai šmirinėja ao'e Žemės ašigalius žmogus vaikštinėia no Mėnuli, vis labiau ivaldo materijos naslaot’s. Atrodytų, ko daugiau ir norėti, o vis dėlto.. . Daug kur literatūroj bei filosof'lo’e žmogus su prantamas kaip milžinas grandinėse, priklausomas nuo gamto- kaprizu socialiniu reiškiniu bei kasdienvbės. Ka pitalistinio pasaulio žmoous tehėra varžomas ekonominio ga’vališkumo baimės, netikrumo dėl savo rytdienos, su (Nukelta j 4 psl.)
STOJAMIEJI EGZAMI NAI — „Ringas" I KURSAS — „Įsakyta iš gyventi" Sesijos: „Mirties sezonas", „Viena galimybė iš tūkstan čio". II KURSAS — „Gyvieji ir mirusieji" Sesijos: „Nuvarytus arklius nušauna, ne tiesa?", „Kančių keliai". III KURSAS — „Sėkmės džentelmenai", Sesijos: „Sėkmės vingis", „Perženk slenkstį". IV KURSAS — „Tas sal dus žodis laisvė" Sesijos: „Mušk pirmas, Fre di", „O aušros čia tykios". V KURSAS — „Vestuvės Malinovkotje". SKIRSTYMAS — „Niekas nenorėj’o išvažiuoti". REZULTATAI: „Smėlio karjerų generolai", „Puikiai įsitaisė".
PER SESIJĄ Egzamine dėstytojas klau sia apsileidusį studentą: — Ar jūs bent žinote, kas yra egzaminas? — Tai dviejų protingų žmonių pokalbis. — O jeigu vienas iš jų idiotas? — teiraujasi dėstyto jas. Studentas ramiai atsako: — Tada antrasis negaus stipendijos...
ŽINOVAS
— Kągi, pulsas normalus, — sako medikas studentas, atliekantis praktiką ligoninė je. — Daktare, imkite mano kairę ranką, dešinioji — pro tezas.
TIKĖJIMAS
| .LAUKIAMIEJI
| Tauragnų kalnynai ir eže| rynai. . — 1976 m. rugpiū-
D. Ciumakas, N. Plachotnas. drąsinęs ir senovinę dainą šytojo muziejus miestelyjeSenesni žmonės dar neblogai užtrauks, suktą mįslę užmins. Ne už jūrų ir Motiejaus bei prisimena ir „japonų" bei Smulkiosios tautosakos — Antano Miškinių gimtasispirmąjį pasaulinį karą, 1918 patarlių, garsų pamėgdžioji Juknėnų kaimas. m. įvykius. Pasakojamos įvai mų, erzinimų ir kt. — turėtų Ekonomistams rūpės kol riausios istorijos apie knygne būti „gyva pekla". ūkių istorijos. Ūkių kūrima šių gadynę, 1863 m. sukili Kalbininkai galės pasigėrė sis šiame krašte išties dra mą (juk Minčioje buvo va- ti gyva rytų aukštaičių ute matiškas ir sunkus: žiaurūs riakalystės centras, kaldavo niškių, vadinamųjų puntinin- pokario metai, prastos, nely ginklus!). Istorikams reiks kų žalininkų, tarme. Taurag- gios žemės... prakalbinti dar gyvus svar niškių šnekta labai marga: Sociologai, kaip visada, bių istorinių įvykių dalyvius kiekvienas kaimas, net vien domėsis gyventojų migracija, ir liudininkus. gyve sėdis turi savą, tik jam vie kultūriniu-sanitariniu Netrūktų darbo ir etnogra nam būdingą ypatybę. Antai, nimo lygiu, vertybinėmis fams: senoviniai kaimai, vien besiribojančio su vilniškių orientacijomis... Žada priimti septyniasde kiemiai. .. Kėlimasis į gyven tarme Vyžių kaimo kalba vietes šiame krašte, galima taip charakterizuojama — šimties žmonių būrį. Kviečia sakyti, dar tik prasidėjo. Pa ė, ė ir nuvė „ėjo ėjo ir nu me pačius darbščiuosius, ak sitaiko trobų dar be metali ėjo". Mat, tokios vilniškių tyviai dalyvaujančius klubo nės vinies pastatytų, ne vie tarmės formos uteniškiui be veikloje, norinčius ne ilsėtis, noje pirkioje aptiksime pra mat „užkliūva". Daunorių o rimtai padirbėti. Žinoma... eito šimtmečio baldų, rakan kaime yra cikuoj ančių vien koks darbas be linksmybių. dų, ne viena močiutė seno sėdžių: sako cik „tik" ir čia Kaip ir kitose ekspedicijose, vinėje skrynioje dar slepia „čia" (vienas šeimos narių vakarais dainuosime, šoksime, prosenelių austus rankšluos atsikėlęs iš vilniškių ploto). rengsime vakarones su vieti čius, drobes.. . Žmonės visokius tokius sub niais žmonėmis. Turėsime ir Ką jau bekalbėti apie tau tilius kalbos niuansus greitai savo virtuvę. Tereikia šau tosakininkus, kuriems kiek pastebi ir pravardes kaip — nios vyr. virėjos. O kad atsi rastų savanorė! vienas kraštas — didžiulis lo mat nulipdo. Taigi dar kartą kviečiame bis. Tik reikia pasiruošti jį ■ Kas rinks vietovardžius, iškasti. Žmonės tikrai turės neatsistebės jų gausumu. visus entuziastus, iš jų — ir ką papasakoti apie velnius, Kiekvienas upelis, miškelis, pirmakursius, kad gera pa laumes, apie Mokų šeimynos dauba, bala, krūmai, pievu maina vyresniesiems išauglikimą bei kitokius senovės tės, kalvos savaip vadinamos. tųi Kas norėtų daugiau sužinonutikimus. Vienas kitas įsi- Vien gėlavandenis Tauragnas turi keliasdešimt atskirų vie ti apie Tauragnų ir jiems gamtą, tų vardų. Kur dar pravardės, gretimų apylinkių kurių čia mirga marga, šunų, žmones, jų būdą, tradicijas, kačių vardai, vaizdingoji lek siūlytume perskaityti R. Šim sika Lietuvių kalbos žody kūno knygutę „Kur nenutilsta nui, galiausiai — pavardės. paukščių daina" bei P. TreiPastarąsias iki vienos žada nio sakmių romanus „Lau mės juosta", „Tėvai ir krikš me suregistruoti. Laukiame ir literatų, iki tatėviai". qgĮTYR!MNKIl Teofilio Tilvyčio sodybos KetlMS Kraštotyrininkų klubo Gaidžių kaime vos keletas valdybos vardu — kilometrų. Yra ir mylimo raB. STUNDŽIA
(Atkelta iš 3 psl.) | ty dainavo VU kraštotyrininjuo dažnai elgiamasi ne kaip su žmogum, o kaip su so cialiniu vienetu... Gamtos mokslai paneigė biblijinj pa | kai Kvėdarnoje. Svajota ir saulio supratimą, įdavė pažinimo raktą, bet kartu dar | planuota kitų metų komplek akivaizdžiau atskleidė žmogaus priklausomumą nuo gam sinę ekspediciją, jau aštuntą tos, kosminių reiškinių, pasėjo abejones bei skepticizmą. „Industrinė“ visuomenė neišsprendė žmogaus susvetimė iš eilės, surengti Tauragnų jimo problemų, o pavertė jį sraigteliu. Mokslinis žinoji | apylinkėje. mas apskritai pasirodo esąs beasmenis, negyvas. Jis ob Šiandien jau galime aiškiai jektyvus, nepriklausomas nei nuo žmogaus, nei nuo žmo pasakyti: 1977 m. rugpiūčio nijos ir ta prasme nežmoniškas. Jis mokslinis tiek, kiek jame nėra žmogaus ir jo vertybių. Išliekant gyvenimiško pirmoje pusėje šiame nuosta patyrimo racionalizacijos ribotumui, dar labai patrauklūs baus grožio rytų Aukštaitijos antropomorfizavimas bei mistifikacija. krašte, nusėtame kalvomis, Šiuolaikinio pasaulio ekonominė politinė bei ideologinė padėtis, sekuliarizacijos proceso ypatumai, ateizacijos pli kalvelėmis ir ežerais, darbuo timas įgalino iškelti vadinamąją bažnyčios neutralumo, sis istorikai, sociologai, tau arbitro idėją. Reikia kalbėti su žmonija apie jos proble tosakininkai, kalbininkai, eko mas. Ir tam nebetinka tradicinis dogmatiškas tonas; rei kia kiek galint atsisakyti nuo archaiškumo, sukurti vei nomistai, etnografai. kimo teologiją, humanistinę bei optimistinę. Studentams ir dėstytojams Svarbiausia modernizacijos priežastis yra religijų kri triūso bus apsčiai. Istorikus zė — pirmą kartą jos atsidūrė ties realia išnykimo pers ypač domins Didžiojo Tėvy pektyva. Tai verčia jau nebe taisytis, o įsikomponuoti, įsimontuoti į šiuolaikinio žmogaus mąstymą; paspekuliuonės karo ir pokario metai. ti žmogaus būties problemomis, išnaudojant žmogaus silp Miestelyje ir jo apylinkėse nybes. Prieš bažnyčią šiandien du keliai — būtinumas buržuaziniai nacionalistai ir gintis ir būtinumas prisitaikyti. Iš to ir išplaukia atsargi hitlerininkai išžudė daug ta katalikų bažnyčios pozicija modernizavimo atžvilgiu. Vei kiama trimis kryptimis: socialinėje-politinėje sferoje (po rybinių žmonių. Susidorojo zicija nūdienos problemose), kulto reformoje ir ideologi jie ir su Antabaltės pradinės jos pakeitime. Katalikų viršūnėse suprantama, kad dievo mokyklos mokytoju S. Die sužmoginimo, nužeminimo tendencija gresia bendra reli gijos desakralizacija, todėl žengiama atsargiai ir daugiau vuliu, kitais pažangiais žmo sia daroma pirmoje srityje. Gindama nuosavybę kaip šven nėmis. 1944 m„ kovodami tą ir neliečiamą žmogaus teisę, kataliku banyčia smerkia su fašistiniais grobikais, šiek imperializmą, pasisako už nacionalinį išsivadavimą, lei džia krikščionims dalyvauti socialistiniuose judėjimuose, tiek toliau nuo miestelio pa linksta į dialogą su ateistais. Si subtili mistifikacija, guldė galvas Tarybų Sąjun abstraktūs laisvės, teisingumo, lygybės, solidarumo, atsa gos didvyriai V. Medvedskis, komybės idealai kultūros kontekste sudaro konkretumo, demokratiškumo, humaniškumo iliuziją. Vakarų religinė filosofija, galima sakyti, yra religinio tikėjimo sąžinė ir verta dėmesio ne tik todėl, kad šalia speciifntių religijos likim© problemų čia nuskamba ir nuo širdaus susirūpinimo žmogaus ateitimi motyvas, bet ypač todėl, kad ji išlaiko populiarumą visuomenėje. Ši filoso fija eina dviem pagrindinėmis kryptimis: racionalistineintelektualine ir spiritualistine. Pirmajai krypčiai ryškiausiai atstovauja Pjero Tejaro de Šardeno antropologinis evoliucionizmas. Už kvietimą atsisakyti nuo „klaidingo evangelizmo“ jis buvo oi.cialių bažnyčios sluoksnių apkaltintas netgi ateizmu. Jo filosofi ja — tai žmogiškų pastangų vertybės pripažinimas. Jis buvo vienu žymiausių paleoantropologų, gerai nusimanė socialinėse problemose. Jo filosofija savita, sudėtinga ir. prieštaringa. Pripažindama, kad pasaulį galima nagrinėti tik kartu su žmogumi, jo filosofija yra viena žymiausių idealistinių humanizmo koncepcijų. Jos negalima vertinti pagal tradicinę pozityvumo ar negatyvumo schemą. Pa ■ svečio akiai. Miestelio cent toriaus ranka padarytu įrašu; kurių kiekvieną gaubia vos grindiniu pasaulio fenomenu pagal Šardeną yra žmogus, I NUO TAURAPILIO KALNO re — beveik tradicinė Lietu jis saugomas Utenos krašto ne tuzinas legendų. Jeigu susijęs su pasauliu visuotiniu reiškinių ryšiu. Jo koncep Vos palikom Utenos gatvių vos miestų ir miestelių — tyros muziejuje. smalsuolis susigundytų pama cijos originalumą sudaro pastangos grįsti religinę pasau lėžiūrą moksliniu tikrovės aiškinimu, universalios evoliu I skruzdėlyną, o žiūrėk — de- trikampė aikštė, čia pat jau Miestelis rymo ant aukštos tyti šiaurės aukštaičių kaimą cijos idėja. Jo filosofijoj vystoma Tomo Akviniečio creatio Išinėje snūduriuoja Klykių kūs pašto, vaistinės pastatai, (bene keturiasdešimties met tokį, koks jis buvo maždaug continua interpretacija, sutapatinant pasaulio tvėrimą su I ežeras, persirisk per kelias o pakraštyje pabirę šviesūs rų aukščio) kalvos, kurios prieš šimtą, o gal net ir pus savaiminga evoliucija, kurioje kartu su pasauliu kuriasi ir dievas, to pasaulio tikroji priežastis ir tikslas, Sąmonės I kalveles — ir Ilgio sidabri- mokyklos, bendrabučių rū nuostabūs šlaitai remiasi į gi antro šimto metų — vyksta atsiradimas aiškinamas kaip materialių struktūrų sudė- I niai vandenys sutyvuliuoja. mai. Virš margaspalvių sto liausią Lietuvoje Tauragno ir me į Šiaudinių kaimą, pa tingėjimo padarinys; materija sudvasinama, jai suteikiamas — stačiai gų čia vienur, čia kitur pui šalia esantį Labės ežerus. slaptingą ir tylų, prigludusį aktyvumas, remiantis mokslo duomenimis ir vartojant I Dar kiek tolėliau I ranką paduot — Palitiškių kuojasi pabaigtuvių vainikai: Dešiniau jų ramiai tyvuliuo prie vienos iš nesuskaičiuoja mokslinę terminologiją. Šardeno evoliucijos koncepcija įgauna teologinį finalistini pobūdį, kai ji artėja prie i veidrodinis paviršius surai- auga ir stiebiasi šis ežerų ja Labelės ežeras (tauragniš- mų kalvų. aukšč.ausio taško Omegos. Kuo sudėtingesnė materija, tuo Ibuliuoja pro medžius, o pas- krašto miestukas, liaudies kiai juokais jį vadina „Bliū. . .Keliukas, išvingiavęs ji dvasiškesnė, o taškas Omega — tai dievo, dvasios ir priglunda prie poeto Teofilio Tilvyčio ap deliu"). Dar tolėliau asfalto Tauragno ir Labės tarpuežeproto sintezė, laisvos individualios asmenybės pasireiški I kui ir visai mo optimumas. Bet tas taškas Omega pasirodo esąs dar I kelio. dainuoti Tauragnai. Netoli, juosta tuoj už miestelio pa riu, sukteli kairėn ir, peršo ir Kosminis Kristus, transcendentiškas mūsų pasauliui. t Toks jau įprastas šiaurės tik už šešeto kilometrų nuo kraščio, kur prasideda Tau kęs per porą kalvų, nuvin Žmogaus uždavinys sunkus: iš vienos pusės jis priverstas ] krašto vaizdas: miestelio — Gaidžių kaimas, ragnų kolūkio laukai, virsta giuoja tolyn, kur prasideda kolektyviškai totalizuotis, iš kitos — jokiu būdu negalįs I aukštaičių atsisakyti personalizacijos ir tai esanti visa antropogene I kalvų kalvelės, o už jų — kur gimė ir augo poetas. Vie smagiai besiraitančiu vieške nesibaigiantys Labanoro gi zės problema ir drama. Žemiškos vertybės, anot jo, ne I dar šimtas, tik vis kitokių, noje iš autobiografijų T. Til liu, galinčiu nuvesti smalsuo rios masyvai, besigalinėjantys prieštarauja dieviškoms — žmogaus tikslas eiti j dangų žeme, aktyviai dirbti bendro žmoni|os tobulėjimo vardan. I vis savaip pasidabinusių. Ten vytis rašė: ,,.. .mano poeti lį į ne vieną įdomią gyven su vėju ir saule, rudens dar prasidėjęs Gai vietę, ne prie vieno unika ganomis ir žiemos speigais, Mokslo tikslas — ne tik ieškoti gamtos dėsnių, bet, svar I ant vienos, aure, mažutė tro- nis takelis, biausia, padėti žmogui pažinti save. Visa tai sėkmingai I belytė pūpso, tokia susigūžu- džių kaimo kalvose, vingiavo laus gamtos paminklo — tik miškai, šimtmečiais remiantys įgyvendinama, jeigu tikėsime j dievą. Sylio ežero pakrante, pasuko noro turėk. Jei patrauksi ke visada mielą gimtinės dangų. [domiai interpretuoja centrines religines idėjas protes I si, viėniša, o prie jos neįprasIta dabartinei akiai šulinio per dumblyną, kur aš, šoki liu, nusileidžiančiu į tarputantiškoji filosofija. R. Bultmanas, sukūręs „religijos demitologizacijos“ koncepciją teigia, kad dievas ne kūrėjas, o A. KLAIPENIS [svirtis dangų remia, dūmelį nėdamas nuo velėrios ant ežerį, gali pasiekti Kuktiškes žmogus gyvenimo pavyzdys. Jis neatsisako dievo tran- [melsvą vakarais gainioja. Pa- akmens, apsitaškęs, purvinas, ir Saldutiškį, Kirdeikius ir cendentiškumo, tik mano, kad jo reikia ieškoti ne Kris P. S. Pageidaujantys dirbti | veiksliukas stačiai šimoniš- per pagrabių skardžius iško Sėlę. Apylinkėse jūsų žvilgs taus gyvenime, o eschatologiniame jo pasireiškime, žmo [kas, vaikystės pasakose regė- piau į vieškelį". Brangi ir nį patrauks kiek neįprasti mūsų ekspedicijoje te atei giško egzistavimo esmėje. D. Bonhoferis, miręs fašistinia me kalėjime. suformulavo „bereliginės krikščionybės“ miela poetui buvo ši Taurag akmenys, nūnai gamtos pa na šiandien (II. 18) arba — [ tas. koncepciją. Pagal jį pasaulis jau suaugęs, subrendęs, ir Žvilgterėk kiton pusėn — nų žemė, šykšti žemdirbiui minklais tapę: dubenuotieji iš bėdos! — kitą penktadie jam nebereikalingas dievas, kaiip nežinojimo pakaitalas, todėl tikėjimas koncentruojasi ne j visagalybę ir tobuly- I [miškų ir laukų ramią pastelę savo dovanomis — akmenys akmenys, kurių keista forma ni (11.25), 19 vai., j Filologi bę, bet į naują gyvenimą, egzistuojantį kitų labui per [taisyklingomis linijomis ir ir usnys, usnys ir akmenys. nebent tik gamtininkui neke jos fakulteto 92-ąją auditori Kristaus būtį. Tai padėtų sukurti naują dievo vaizdinį kampais dalina balti fermų Neatsitiktinai, matyt, ir vie lia nuostabos. O jei nepa ją. Čia smulkiau sužinosite ne virš pasaulio, o betarpiškai ipintą j jo audinį. Žmoni pastatų stačiakampiai, pilki ną iš savo poemų poetas pa tingėsi pėstute pažingsniuoti mūsų sąlygas. Išduodam pa jos išgelbėjimą D. Bonhoferis mato krikščioniškoje etiko je. Tapdamas pilnaverčiu ir bedieviu, pasaulis galbūt šienainių bokštai, sunkiai kal skyrė šiai usnynei. Poetas kokius trejetą kilometrų iš slaptį: visų specialybių vy kaip tik arčiau dievo, negu anksčiau. Pagal Dž. Robinso von beropsčiąs miniatiūrinis buvo dažnas svečias Taurag miestelio Tauragno paežere, rams jos bus kur kas leng no „mirusio dievo“ teologiją, dievas — tai neapibrėžia traktorėlis. Jei atidžiai pasi nuose: susitikdavo su žem netruksi išvysti keistos for vesnės. .. mas „kažkas“, misterija, kurią reikia suprasti žmogiško dairysi — būtinai ežerą išvy dirbiais. paprastais kaimo mos kalną — lyg Napoleopatyrimo ir meilės šviesoje. Pagal P. Tilichą dievas — tai Filologiįos fakulteto 92-ojobūties bedugnė, būtis savyje. Protas susiduria su baig si, ramiai sau tyvuliuojantį žmonėmis. Apie tai mena no kepurė, lyg ir ne, bet kažtinumu, o tikėjimas tai ne kas kita, kaip protas ekstazės kur dauboje tarp medžių pa kultūros namuose įsikūrusio kas panašaus (prisiminkime je auditorijoje docentas A. būsenoje. Jis sukūrė savotiškai intelektualizuotą religijos sislėpusį. Nes kokia Aukštai T. Tilvyčio memorialinio mu Aukštadvario apylinkes!) — Girdenis šiandien (11.18), 19 formą. Iš viso to, kas pasakyta, matome, kad religijos klausi tija be ežerų! Sunku įsivaiz ziejaus stendai. (Beje, kultū tai Taurapilio piliakalnis, vai., skaitys antrąją paskaitą mai anaiptol nėra tokie paprasti. Socialinio bendravimo ros namai buvo pastatyti keistas savo forma, kiek iš apie lietuvių kalbos tarines. duoti: vien Utenos rajone jų formų išsiplėtimas reikalauja iš žmogaus gilesnės erudi poeto rūpesčiu). Čia sau lindęs į ežerą, kuris jį ska Šio ciklo paskaitos skiriamos per 180! cijos, įvairesnės argumentacijos. Ateistinei propagandai būtina ne tik kritikuoti dogmatiką, bet ir atsižvelgti į .. .Keliukas, bene paskutinį gomi kai kurie poeto asme lauja iš trijų pusių, o iš že VPF kraštotyros organizato šiuolaikinės sąmonės intelektualinį lygi, jos ypatybes bei kartą smagiai šoktelėjęs kal niniai daiktai: lazda, smuike myno pusės jį juosia dabar rių specialybės kurso klau poreikius. Nebepakanka žinoti tradicinius religijos prin von, staiga išsitiesia, nurims lis, deputato ženklas ir pa bebaigiąs susilyginti su že sytojams, o taipgi visiems cipus, būtina išanalizuoti modernizacijos priežastis ir bū ta ir jau ramiai lanku suka žymėjimas, nuotraukos, kny me griovys — matyt, gynybi besidomintiems. Tiems, kurie dus, atskleisti jos patrauklumo iliuzoriškumą. Greita reak cija, religinių mokymų atsinaujinimas ipareigoia daug gi į įvairiaspalvių, draugiškai gos, kai kurių kūrinių rank niais sumetimais iškastas. rengiasi vasarą dirbti Kraš lesnei ir visapusiškesnei analizei. Ypač neefektyvus šiuo krūvon susispietusių namukų raščiai, eilėraščių fragmentai. Nuo kalno atsiveria puiki pa totyrininkų klubo kompleksi laikinių pozicijų priešpastatymas biblijai, kritika iš va Ne vieną eilėraštį poetas yra norama: ..... Nuo Taurapilio, nėje ekspedicijoje Taurag kar dienos pozicijų. Atskleisti pasaulėžiūros kryptingu- I knibždėlyną. mą nėra taip lengva. Todėl reikia žiūrėti ne i dangų, o Į paskyręs savo žemiečiams: nuo kalno matos dar keli nuose (Utenos raj.), šio ciklo Tauragnai. j gyvenimą, tuo labiau, kad į jį vis daugiau krypsta pa Mažytis ir jaukus miestu atminty įstrigo poemos „Us kalnai..Išvis, apylinkėse paskaitos — privalomo teori čios religijos akys. Z. BURNYS ■ kas, visada švarus ir mielas nyne" egzempliorius su au- gausu piliakalnių (apie 46), nio pasirengimo dalis.
Kur aštuntoji?
PAŠALINTI
NEPAŽANGUS
STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. V. Jasai tis, J. Dračiova, E. Dobryninas, II k. stud. L. Derbenko-
KAINA 2 KAP.
va, S. Pavlovą, IV k. stud. iu Jasaitė, Fizikos fakulteto II k. stud. R. Mikulskas, Medicinos fakulteto IV k. stud. D. Berniūnaitė, Filologijos fakulteto II k. stud. S. Urba, III k. stud. B. Caplikaitė, Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. R. Žiogaitė, V.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Sipčionok, II k. stud. K. Al tuchovas, IV k. stud. V. Kajackas. *
Skelbimai
IV.7 — V. Limantas: Ora tūros pagrindiniai bruožai. Doc. A. Pupkis: Lektorių torius Ir teatras. tartis ir kirčiavimas. IV.21 — Doc. J. Grigonis: , III. 10 — Doc. J. Pikčilln- Diskusijos menas. gls: Kalbėtojo stilius. Doc. J. Bulota: Oratorius ir humoTeisės fakulteto III k. ras. 2 qr. studentai nuošir
Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, JAUNŲJŲ LEKTORIŲ Iš Universiteto pašalinti FAF MOKYKLOJE pirmakursiai S. Marcinkevi SĮ SEMESTRĄ: III.24 — Prof. A. Gučas, čius ir G. Šimkūnas, IF pir 11.24 — Doc. J. Balkevi doc. K. Simaška: Paskaitos makursis R. Stankevičius, PF čius: Lektoriaus kalbos kul- ruošimo metodika. pirmakursis B. Grigas.
REDAKCIJOS ADRESAS:
232009 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaistavėje 25343
džiai užjaučia kuratorių dėstyto]ą Alvydą PUMPU TĮ dėl motinos mirties.
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4590 egz. LV 01999 Užs. Nr. 579
I
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA