uam/BOS sucioenuas Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. vasario 13 d. ) Nr. 5 (947) (
PUIKIU MOKYMUSI. AKTYVIA VISUOMENINE VEIKLA PASITINKAME PARTIJOS SUVAŽIAVIMĄ
Komjaunuoliai raportuoja partijai Pakiliai tarybinis jaunimas sutinka Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos XXV šuvažiavimą. Su dideliu susidomėjimu universiteto akademinių grupių komjaunimo organizacijos svarstė TSKP CK 1975 m. gruodžio Plenumo nutarimą, TSKP CK projektą partijos XXV suvažiavimui ,,Pagrindinės TSRS liaudies ūkio vystymo kryptys 1976 —1980 m." Akademinis jaunimas siekia pažymėti kiekvieną iki suvažiavimo likusią dieną puikiu mokymusi, aktyvia visuomenine veikla. Universiteto komjaunimo organizacija, sekdama komunistų pavyzdžiu, mobilizavo savo 8 tūkstančių narių būrį įvykdyti partijos XXIV suvažiavimo nutarimus ir deramai sutikti TSKP XXV suvažiavimą. Svarbiausias aukštosios mokyklos uždavinys, komunistiškai auklėjant studentus, yra marksistinės-lenininės pašaulėžiūros formavimas. Tai ugdo ateities kūrėjų dvasią ir charakterį, grūdina juos, Nuosekliai įgyvendindama TSKP CK nutarimą „Dėl darbo Maskvos N. Baumano aukštojoje technikos mokykloje ir Saratovo N. Cernyševskio valstybiniame universitete, keliant visuomenės mokslų idėjinį teorinį lygį",
universiteto komjaunimo organizacija daug pasidarbavo, skatindama studentų aktyvumą visuomenės mokslų studijose. Šio darbo sėkmę liudija nuolat gerėjantis šių disciplinų studijavimo pažangumas. Sąjunginis darbų visuomenės mokslų tematika konkursas paskatino studentus savarankiškam mokslo tiriamajam darbui, geriau studijuoti marksistinę-lenininę teoriją. Universitetas pateikė respublikiniam konkurso turui daugiausia darbų — 204. Sąjunginei apžiūrai pateikta 30 darbų. Konkurse dalyvavo 54,7 proc. universiteto studentų, o šeštajame — 67,5 proc. Gerėja darbų ko kybė, įvairėja tematika, Universiteto komjaunimo organizacija supranta, kad šiandieniniam specialistui reikalingos tiek profesinės, tiek visuomeninio darbo žinios bei įgūdžiai. Devintojo penkmečio metais universitete įdiegta nauja specialisto-visuomenininko ugdymo sistema — visuomeninė politinė praktika. VPP padeda gerinti ne tik studentų marksistinėsleniriinės teorijos žinias, bet ir kelia visuomeninį politinį aktyvumą, skiepija studentams kūrybinę pažiūrą į būsimą profesiją, ugdo sugebėjimus organizuoti savo
darbą, nukreipti jį konkretiems ekonominiams, socialiniams bei politiniams «uždaviniams spręsti. Universiteto šeima — daugianacionalinė, todėl komjaunirrio organizacija daug stengiasi įgyvendinti idėjinio politinio ir internacionalinio auklėjimo uždavinius, kuriuos kelia partija. Studentų internacionalinis darbas glaudžiai susijęs su patriotizmo ugdymu. Komjaunuoliai šventai saugo tarybinės liaudies žygdarbius, aktyviai dalyvavo sąjunginiame studentų agitžygyje, kuriame perskaitė apie 7000 paskaitų, iškilmingai paminėjo tarybinės liaudies pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-metį. Labai svarbu ugdyti studentuose komunistinį požiūrį į darbą, kad jie nenuilstamai plėstų idėjinį teorinį akiratį, gerai studijuotų, įsisavintų programos medžiagą, įgytų profesinius įgūdžius, Vienas iš rodiklių, leidžiančių įvertinti mokymo proceso būklę, yra studijų pažangumas. Kasmet daugėja gerai besimokančių, mažėja trejetukininkų. Šioje srityje mūši) aukštoji mokykla yra viena iš geriausių respublikoje. Sią žiemos egzaminų- sesiją vien penketais išlaikė 920 studentų, pažangumas 94,4
proc. Nuolat kuriamos naujos akademinio darbo formos, įsigali tradicinės. Viena iš socialistinio lenktyniavimo formų, padedančia sukurti grupėse kūrybiškumo, entuziazmo, savitarpio pagalbos aplinką, leidžiančia kuo daugiau atskleisti ir ugdyti studentų gabumus, tapo konkursai geriausiai akademinei grupei išaiškinti. Tradicinėmis tapo pirmūnų savaitės, sustiprintos paskaitų kontrolės dekados. Fakultetuose įsteigtos Garbės lentos, Garbėsx knygos, kai kuriuose — „Aktyvisto pažangumo lentelės", „Skolininkų lentos". Visa tai turi poveikį akademinės drausmės pažeidėjams, skatina pirmūnus. Daug įvairių objektų penkmečio metais pastatė studentai. Jubiliejinę, dvidešimt penktąją, SSB vasarą geriausi universiteto būriai įvykdė gamybinę programą 240 proc. Per penkmetį mūsų studentai atliko darbų už 5 milijonus rublių. Ryškus ir įvairiapusiškas yra studentų kultūrinis gyvenimas. Paskutinėmis sausio dienomis universiteto nusipelniusiam dainų ir šokių ansambliui už didelius kūrybinius laimėjimus paskirta Lietuvos Komjaunimo premija.
Apie pulkų mokymąsi, aktyvią visuomeninę veiklą ra portavo universiteto komjaunimo organizacija LLKJS Le nino rajono komitetui. Teisę pasirašyti komjaunimo Ra portą TSKP XXV suvažiavimui Iškovojo 12 geriausių uni versiteto komjaunuolių, kurie atstovauja daugiau kaip 8000 mūsų studentų, dalyvavusių socialistiniame lenkty niavime šio svarbaus šalies gyvenime Įvykio garbei.
Štai jie — geriausieji: Janina BARANAUSKAITĖ, MMF IV k. studentė, Leni no stipendininkė, Vilniaus m. Darbo žmonių deputatų ta rybos deputatė, Rimantas JAGMINAS, PF III k. studentas, mokslo pir mūnas, fakulteto komjaunimo biuro narys, Vilniaus m. Lenino rajono tarybos deputatas,
Gediminas KALClNSKAS, FAF IV k. studentas, fakulte to komjaunimo biuro sekretorius, LLKJS Vilniaus m. Le nino rajono komiteto narys, Violeta KVEDARAITE, GF IV k. studentė, Lenino sti pendininkė, Aleksejus KRAVCjUKAS, TF IV k. studentas, fakulteto komjaunimo biuro sekretorius,
Edmundas KUOKSTIS, FF V k. studentas, Lenino stipen dininkas, akademinės grupės komjaunimo organizacijos biuro narys, Nijolė LOMANIENE, IF V k. studentė, Lenino stipen dininkė, VLKJS XVII suvažiavimo delegatė, Igoris MOClANIATAS, MF III k. studentas, SSB judėji mo dalyvis, SSB štabo narys, LLKJS Vilniaus m. Lenino rajono komiteto narys,
Jonė RAMANAUSKAITE, Fil.F III k. studentė, mokslo pirmūnė, universiteto komjaunimo komiteto narė,
Vida RAUDELlONAITE, ChF III k. studentė, geriausios akademinės grupės komjaunimo organizacijos sekretorė,
ĮVYKO LENINO RAJONO KOMJAUNIMO ORGANI ZACIJŲ SĄSKRYDIS. Į KOMJAUNIMO RAPORTĄ TSKP XXV SUVAŽIAVIMUI SAVO EILUTES ĮRAŠE IR UNIV ERSITETO ATSTOVAI.
Janina RIŠKUTE, Mokslinės bibliotekos komjaunimo or ganizacijos sekretorė, Elena VOITIECHOVSKAJA, PEF IV k. studentė, Lenino stipendininkė, fakulteto komjaunimo biuro narė.
LTSR a
Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiume 3 Už nuopelnus pedago3 gintame darbe ir aktyvią i visuomenine veiklą, ry«šium su penkiasdešimto,3 siomis gimimo metinėmis Vilniaus V. Kapsuko uni3 versiteto vakarinio Ir ne3 akivaizdinio mokymo rei? kaiams prorektorė Anas4 tazija VYGONTIENĖ apdo <7 v vanota Lietuvos TSR jį Aukščiausiosios Tarybos s Prezidiumo Garbės raštu. <7 ? Už nuopelnus, vystant ? kūno kultūra ir sportą 5 respublikoje, bei aktyvią s visuomenine veikla Lietu? vos Tarybų Socialistinės ___ į Respublikos Aukščiausio< sios Tarybos Prezidiumas « > suteikė LTSR nusipelniu- į> į šio kūno kultūros ir spor- « į to darbuotojo garbės var- $ Vytautui BIMBAI — ll J> dą > Vilniaus V. Kapsuko uni- </ > versiteto Fizinio auklėji-« <7' mo katedros vedėjui.
I
Dar vienerios įkurtuvės
Beveik 800 universiteto studentų galės mokytis nau jame korpuse, kurį pastatė ir perdavė naudoti „Vilniaus statybos" tresto aštuntosios valdybos statybininkai. .. .Originalios architektū ros pastate, kuris sujungė du daugiaaukščius universiteto Pramonės ekonomikos bei Fi nansų ir apskaitos ir Teisės bei Prekybos fakultetų kor pusus, — penkios amfiteatrinės auditorijos, šimto vietų skaitykla su talpia knygų saugykla, valgykla, rūbinės. Visose auditorijose įrengta kino projekcinė aparatūra, katedros su elektros pultais šviesai bei ventiliacijai re guliuoti. Vasario 6 d. į naująjį kor pusą susirinko universiteto studentai, statybininkai, sve. čiai. Pastato perdavimo naudoti proga čia įvyko mitingas. Ja me kalbėjo Finansų ir ap skaitos .fakulteto dekanas prof. K. Žilėnas, Pramonės ekonomikos fakulteto V k. studentė R. Ciesiūnaitė. Apžiūrėti naujų mokymo patalpų atvyko Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko
pavaduotojas, . Valstybinės plano komisijos pirmininkas A. Drobnys, Lietuvos KP Vil niaus miesto komiteto pirma sis sekretorius V. Sakalaus kas, Lietuvos KP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas J. Aničas, CK staty bos ir miestų ūkio skyriaus vedėjas A. Daukša, respub likos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, ministro pavaduo tojai V. Pranaitis ir K. Žu kauskas, universiteto rekto rius prof. J. Kubilius, prorek torius doc. B. Sudavičius, partijos universiteto komiteto sekretorius K. Poškus, Vals tybinės plano komisijos pir mininko pirmasis pavaduoto jas A. Brazauskas, statybos ministro pavaduotojas M. Dulmanas ir kt. LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas, Valstybinės plano komisijos pirmininkas A. Drobnys perkerpa juostelę (šį momentą matome L. Klišausko nuot raukoje). Rūmai atvėrė du ris! Smagi universiteto kaimo kapelos muzika palydi sve čius ir šeimininkus, kurie ap žiūri naująjį pastatą.
Kaip laikėme žiemos egzaminus Pirmakursės lituanistės D. Kvedaravičiūtė, grupės seniūnė A. Žukaitė (L. Skirpsto nuotraukose iš kai rės), jų kolegės E. Gedrimaitė, J. Jonynaitė, R. Kalindraitė, V. Nekrošlūtė sesijos egzaminus išlaikė penketais. Tokių studentų universitete iš viso yra 920. Kai kuriuos egzaminų rezultatus rodo ir ši že miau spausdinama lentelė.
□ c
3*
u
a? u
Fakultetas
> w« •r-* n > 'n tz 0L — Oi
Fizikos Matematikas ir mechanikos Chemijos Gamtos Medicinos Filologijos Istorijos Pramonės ekonomikos Prekybos Finansų ir apskaitos Teisės Iš viso
35?
n L. -O d 0; -i a
01 m
a E c -X c a rtJ H a
o Ji > > »15 o»» > * > l_
8* M <0 E 3 □* C «TJ 0.
492
457
101
386
15
35
92,9
791 342 561 717 1030 909
678 326 552 648 999 890
96 85 114 113 90 119
260 210 346 314 451 494
78 8
113 16
7
9
69 51 34
69 31 19
85,7 95,3 98,4 90,4 97 97,9
489 304
478 293
33 29
214 122
28 5
II II
97,8 96,4
1230 547
1138 536
63 77
369 342
149 18
92 n
92,5 98
7412
6995
920
3508
462
417
94,4
Apie programuotą mokymą Sausio 28—29 dienomis uniyersiteto Programuoto mo kymo ir techninių mokymo priemonių komisija organiza vo seminarą „Programuotas mokymas ir techninės moky mo priemonės". Seminare da lyvavo per 90 Universiteto dėstytojų, svečių. Su seminaro dalyviais sa vo mintimis apie programuo to mokymo teoriją, praktiką, efektyvumą pasidalino la biausiai patyrę šioje srityje universiteto dėstytojai. Doc. V. Stašaitienė savo pranešime .Programuotas mo kymas šiandien" nužymėjo pagrindines tendencijas, ku rios pastebimos šių dienų programuoto mokymo vysty mesi: mokomosios medžiagos algoritmizavimas, grindžiamas žinomų psichologų koncepci jomis, testų ruošimas nemašininiu būdu ir mokomasis darbas, panaudojant {vairiau sių konstrukcijų mašinas. Vienos tobuliausių ir per spektyviausių mašinų yra adaptyvinės mašinos, o taip pat ESM. Praėjus susižavėji mo ir nusivylimo periodams, programuotas mokymas šiuo metu pergyvena ramų, moks liniais metodais grindžiamą vystymosi laikotarpį. Jis vis daugiau ir daugiau ima do minti pedagogus, kadangi su daro palankiausias sąlygas savarankiškam darbui, pade da mokymą individualizuoti ir diferencijuoti, įgy’vendinti probleminio mokymo reika lavimus, operatyviai bei sistemingai kontroliuoti, kaip įsavinama studijų medžiaga. Aspirantas P. Skirmantas supažindino seminaro daly vius su testų rūšimis (testai su fiksuotu ir nefiksuotu tei singų atsakymų skaičiumi, testai be klaidingų atsakymų, dvinarės, trinarės sistemos), iškėlė jų teigiamybes ir nei giamybes. Pranešėjo nuomo ne, svarbiausios neigiamos
r*
v•
Svečiai iš Erfurto
testų pusės yra galimybė at spėti, daugiau atminties, ne mąstymo patikrinimas ir pan. Doc. A. Žebrauskas pasi dalino kai kuriomis mintimis apie testinę kontrolę. Masinė, greita ir nuolatinė kontrolė skatina studentų nuoseklų darbą per visą semestrą. Toks programuotas kontrolės būdas, kada j klausimus pa teikiamas teisingas ir netei singi atsakymai, daugiau tin ka paskaitoje įsisavintai me džiagai patikrinti, savikontro lei, žinių įsisavinimui patik rinti prieš pratybas; kontro lė su konstruktyviniais atsa kymais (pvz., uždavinio sprendimas) — koliokviu mams. Daugiau pranašumų turi testai su nefiksuotu tei singų atsakymų skaičiumi, dvinarės, trinarės sistemos. Apie programuotos savi kontrolės svarbą ir reikšmę savo pranešime kalbėjo doc. P. Gailiūnas, kuris sėkmingai naudojasi ja jau septinti me tai. Programuota savikontro lė — tai vienas iš svarbiau sių šiuolaikinių didaktikos laimėjimų. Programuota savi kontrolė labai skatina stu dentų savarankišką"* darbą pagal kiekvieno sugebėjimus ir tempą. Savikontrolės testus ypač teigiamai vertina patys studentai. Tokius testus leng viausia paruošti. Juose tei singas atsakymas gali būti mažiau užmaskuotas. Savi kontrolei tinka perforuota plokštelė, „Akordo" klasė. Doc. P. Gailiūno nuomone, visuose geruose vadovėliuo se turėtų būti savikontrolės testų. Vadovėlis be savikont rolės elementų — ne vado vėlis, o knyga skaityti. Sa vikontrolės testai labai pa keltų universiteto leidžiamų mokymo priemonių naudin gumo koeficientą. Katedros, rekomenduodamos spausdinti mokymo priemones, turėtiĮ kreipti į tai rimtą dėmesį.
Apie technines mokymo priemones, naudojamas Tei sės fakultete (diaprojektoriai, kodoskopas, magneto fonai, videotechnika), papa sakojo vyr. dėst. E. Palskys. Pas mus techninės mokymo priemonės naudojamos visur, tačiau neaišku, ar visada op timaliai. Čia, kaip ir suda rant programuotos kontrolės testus, vyrauja saviveikla, paremta atskirų dėstytojų en tuziazmu. Trūksta apie tech niką nusimanančio pagalbi nio personalo. Diskusijoje panašias mintis iškėlė Bibliotekininkystės katedros e. doc. p. V. Urbonas. Psichologijos katedros dėst. G. Mikšytė papasakojo apie programuotą mokymą Tartu Politechnikos institute. Estai yra paruošę metodinius nuro dymus, kaip ruošti testus iš įvairių disciplinų. Jie mano, kad po kelių metų automati zuotam mokymui ir kontrolei priklausys svarbus vaidmuo. Didelį dalyvių susidomėji mą sukėlė programuotų mo kymo priemonių (vadovėlių, savikontrolės testų ir kt.) pa rodėlė. Seminaro dalyviai praktiškai susipažino su uni versiteto programuoto mo kymo kabinetu ir kai kurio mis moderniomis techninėmis priemonėmis Fizikos ir Teisės fakultetuose. Pedagoginio darbo tobuli nimo rezervai universitete dar nepakankamai išnaudoja mi, todėl, be abejo, semina ras buvo naudingas. Gal būt, jis paskatins mūsų dėstytojus pagal galimybes plėsti prog ramuotą kontrolę ir savikont rolę, kas daug prisidėtų prie nuolatinio ir sistemingo grįž tamo ryšio įgyvendinimo, la biau skatintų studentus sava rankiškai dirbti per visą se mestrą. Doc. M. REPCYTŽ MF Farmakologijos Ir mikrobiologijos katedra
Tarybų Lietuvoje vie šėjusi VVSP Erfurto apy gardos komiteto delegaci ja, vadovaujama komiteto antrojo sekretoriaus A. Vikleino, vasario 3 d. lan
kėsi mūsų universitete. Svečiai, kuriuos lydėjo LKP CK organizacinio partinio darbo skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Rimdžius ir LKP Vilniaus
PINGA TREJETO KAINA Pasibaigus egzaminų sesi jai, su dideliu nerimu lau kėme statistinio rezultatų apibendrinimo. Rodos, nuo širdžiai stengėmės kuo ge riau pasiruošti sesijai, vyks tančiai TSKP XXV suvažiavi mo išvakarėse. Dabar mato me, kad mūsų rūpestis ir pa. stangos nenuėjo veltui. Stu dentų pažangumas pasiekė 97 proc. Tai — aukšta riba, keliais procentais viršijanti ankstesnių metų lygį. Rezul tatų analizė rodo, kad pinga trejeto „kaina" — vis dau giau studentų egzaminus lai ko gerais ir labai gerais pa žymiais. Sumažėjo ir akade minių įsiskolinimų skaičius, tas nelemtas „Sizifo akmuo", kurį po kiekvienų egzaminų turime ritinti į kalną. Geriausių rezultatų pasiekė lituanistų ir romanistų spe cialybės. Atskirai reikia pa žymėti lituanistų III k. (kom jaunimo sekretoriai N. Mar cinkevičiūtė ir K. Urba, ku ratorė doc. A. Laigonaitė). romanistų I k. (komjaunimo sekretorė R. Česnulevičiūtė, kuratorė vyr. dėst. V. Mic
kienė) ir ypač germanistų III k. (komjaunimo sekretorė A. Gudžiūnaitė, kuratorė dėst. L. Deksnytė). Puikiai išlaikė sesijas V. Lenino stipendi ninkas S. Lapinskas, P. Cvir kos stipendininkė G. Meilutytė, L. Tolstojaus stipendi ninkė A. Pūraitė. Gerą pa vyzdį parodė fakulteto kom jaunimo biuro nariai H. Pikauskaitė, J. Pabrėža, S. Gimbutis ir daug kitų penketukininkų. Visa tai rodo, kad kated ros, kuratoriai, profesoriai ir dėstytojai, visuomeninės or ganizacijos neapsiriboja vien dėstymo klausimais, bet vis daugiau dėmesio skiria mo kymo proceso organizuotu mui, studijų kontrolei. Fa kulteto komjaunimo biuras organizavo konkursą geriau siai akademinei grupei išaiš kinti, paskelbdamas šūkį „TSKP XXV suvažiavimui — puikų mokymąsi! Akademi nėse grupėse vyko susirin kimai, reguliariai svarstyta studijų eiga per semestrą. Pavyzdžiui, III k. germanis tai įsteigė konsultacinį mo
kymo punktą, komjaunimo aktyvas kontroliavo egzami nų rezultatus. Galimas daik tas, fakultetui pavyko laimėti socialistines lenktynes su Lietuvos Žemės ūkio akade mijos Mechanizacijos fakul teto studentais (rezultatai kol kas nesusumuoti). Sesija taip pat išryškino aiškias darbo spragas. Rėžia akį menki kai kurių kursų mokslo rezultatai. Tartum ša likelėje sustojo rusistų IV k., II k., lituanistų II k. Jokiu būdu negali patenkinti vi suomenės mokslų studijavi mo rezultatai. Daugiau kaip pusė IV' k. studentų politinės ekonomijos egzaminą išlaikė vos trejetais, kai kurie tapo šios disciplinos skolininkais. Yra skolininkų iš TSKP isto rijos ir mokslinio komuniz mo. Taigi, 97 proc. pažangu mas toli šaukia neišsprendė visų mokomojo ir auklėjamo jo darbo problemų. M. DAUTARTAITE Filologijos fakulteto komjaunimo biuro sekretorė A. JOVAIŠAS fakulteto prodekanas T
Šimtas semestrų Kaip upė bėga metai. At eina ir praeina egzaminų se sijos. Atvyksta nauji stu dentai, baigia senąją Alma Mater ir paplinta po visą respubliką. Kasmet auga di dyn Vilniaus universitetas, su kuriuo tvirtai susietas vi. sas Geometrijos ir aukštosios matematikos katedros vedė jo profesoriaus P. Katiliaus gyvenimas. Prieš penkiasdešimt metų (1926 m.) Lietuvos universi tete Kaune buvo paliktas dirbti laborantu gabus absol ventas. Netrukus laborantas ima dirbti asistentu,' o sekan čiais metais siunčiamas gi linti žinių į Vokietiją. Hei delbergo universitete tobu linasi pas žinomą geometrą H. Lybmaną. Grįžęs P. Kati lius dirba Lietuvos universi tete privatdocentu, docentu, profesoriumi. Atkūrus Lietuvoje tarybų valdžią, P. Katilius atvyko dirbti į Vilnių. Nuo 1944 m. P. Katilius — Geometrijos ir aukštosios matematikos ka. tedros vedėjas.
Šiemet profesorius P. Ka tilius pradėjo dirbti šimtas pirmąjį semestrą. Nueitas gražus gyvenimo kelias. Mėgsta profesorius pakalbėti apies senesnius laikus, karą, pokario metus, o papasakoti turi daug ką. Štai pora pa vyzdžių: „Pradėjau dirbti Lietuvos universitete. Gamtos-matema tikos fakultete mokėsi daug inžinierių, skaičiau jiems ma tematikos kursą. „O kam mums matematika reikalinga" — klausia jie (deja, šį klau simą ir šiuo metu dažnai ga lima išgirsti iš studentų, stu dijuojančių ekonomiką, gam tos mokslus, bibliotekininkys tę). Vėliau dažnai ne vienas man padėkodavo, kad išmo kiau matematikos. Studijuo jančių matematiką tuomet buvo nedaug, net matemati kos dėstytojai visame uni versitete tebuvo keturi". „Mirė žinomas vokiečių geometras Fosas, paliko di delę asmeninę matematikos literatūros biblioteką. Nupir kau tą biblioteką. Kai reikė
Doc. A. MATUZEVlClUS doc. V. PADERVINSKAS doc. P. VASKAS
studentės V. Kričelytė, A. k. Žalionytė, N. Leontjeva, R. Pramonės ekonomikos fa kulteto I k. studentės A. k. Šumanskaltė ir N. Kirlna. Finansų ir apskaitos fakul k. teto I k. studentai J. Mllelk. ša, G. Arnastauskas, G. Krivickaitė, IV k. stud. R. Liutk. kevičiūtė.
Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. studentai A. Sukackas, A. Jakutis, R. Mizara, A. Sarapinas, II k. stud. V. Pakūnaltė, Fizikos fakulteto I k. stud.
R. Švedas. Chemijos fakulteto II studentai A. Lukmlnas, Tarcila, Medicinos fakulteto I stud. G. Jurgelevičius, Istorijos fakulteto I stud. V. Žitkevičius, II stud. G. Kuodytė, Filologijos fakulteto I
miesto komiteto antroji sekretorė V. Klikūnienė, apžiūrėjo mokomuosius kabinetus, laboratorijas, bibliotekas, susipažino, kaip ruošiami specialistai
įvairioms ekonomikos ir kultūros sritims. Draugus vokiečius rek torate priėmė ir su mūsų aukštąja mokykla supa žindino prorektoriai doc.
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
jo knygas išvežti, subruzdo vokiečiai — daug retų kny gų, gaila atiduoti svetimša liams. Vis dėlto biblioteka buvo atgabenta į Lietuvą“. Karo metais fašistams už darius universitetą (1943 m) P. Katilius padėjo daug pa stangų, energijos ir sumanu mo, kad Gamtos-matematikos fakultete bibliotekos ir labo ratorijos būtų išsaugotos nuo sunaikinimo ir išgrobstymo. Profesorius P. Katilius, fa kulteto ir universiteto moks linės tarybos narys, „Lietu vos matematikos rinkinio" at sakingas redaktorius, Lietu vos matematikų draugijos pirmininko pavaduotojas, ne vieno mokslinio straipsnio ir trijų vadovėlių („Analizinė geometrija", „Diferencialinė geometrija", „Geometrijos pagrindai"), už kuriuos bu vo suteikta respublikinė pre mija, autorius, yra pilnas energijos ir žvalumo. Linkime profesoriui P. Ka tiliui ir antrąjį šimtą semest rų dirbti taip pat sėkmingai kaip ir pirmąjį.
B. Sudavičius ir doc. J. Grigonis, partijos univer siteto komiteto sekreto rius K. Poškus, komjauni mo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Bagdonas.
KELIONE | ODESĄ Aną savaitę devyni uni versiteto studentai užsienie čiai buvo išvykę į Odesą. Pažintį su miestu pradė jom nuo Operos ir baleto teatro. Jis, statytas 1882 m. italų meistrų, yra tikras ar chitektūros šedevras. Jeigu mūsų teatras Vilniuj žavi sa vo naujumu, modernumu, tai Odesos — senove, auksu, nuostabiom skulptūrom, veid rodžiais, puošniom ložėm. Čia mūsų grupė klausė Pu rinio operos „Cio Cio San", o dar keli grupės nariai — sužavėti teatru — po kelių dienų nuėjome vėl ir čia te ko laimė matyt ir klausyt Rubinšteino ,.Demoną". Nuos tabus pastatymas! Pažintį su
Odesos teatrais ir koncertų salėmis baigėme Odesos Mu zikinio teatro spektakliu — Kalmano operete „Marica". Teko laimė pamatyti di džiąsias Odesos katakombas, kurios tęsiasi po visu miestu 1600 km (ištyrinėta tik 800 km). Anksčiau čia buvo ima mas akmuo statyti namams, taip jos ir susidarė. Kata kombose šilta, o viršuje — 19—20 laipsnių žemiau nu lio. Net nuotraukoje, kai fotografavomės mūsų draugi ja — Dalia, Rūta, Teresė iš Lenkijos LR. Vytas iš Ko lumbijos, Povilas iš Urugva jaus, mūsų vadovė užsienio ryšių skyriaus darbuotoja L. Miliauskienė — prie vienos iš šilčiausių šalyje Juodosios jūros, atrodome lyg būtume šiaurėje: iš po skarų, apy kaklių, kepurių matosi tik akys. Parsivežėme daug suveny rų, gerų prisiminimų apie miestą didvyrį Odesą ir.,. norą pamatyti jį vasarą.
Aptarti rusų kalbos dėstymo klausimai
Rusų kalbos dėstymo klau simus apsvarstė Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo bei Žemės ūkio ministerijų kolegijos sa vo bendrame išplėstiniame posėdyje. Pranešėjas — respublikos aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministro pava duotojas K. Žukauskas pažy mėjo, kad rusų kalba šian dien yra tarptautinis kelias į pasaulinės kultūros verty bes, su jos pagalba plečiamas bendradarbiavimas, stiprinami įvairiapusiai ryšiai, keičiama si informacija, patyrimu, ke liamas profesinis meistrišku mas. Todėl ji tapo ne tik ta rybinių tautų bendravimo priemone, bet ir plačiai pa plito visoje planetoje. Rusų V. ELINSKAS kalta dabar dėstoma daugiau
kaip 800 pasaulio aukštųjų ir tūkstančiuose kitų mokyk lų, 76 nesocialistinėse šalyse jos mokomasi specialiuose rateliuose ir kursuose. Ją mo ka daugiau kaip 500 milijo nų žmonių visuose žemynuo se. Dabartiniame mūsų visuo menės vystymosi etape mo kėti rusų kalbą tapo kiekvie no tarybinio žmogaus, o tuo labiau specialisto su aukštuo ju ar viduriniu mokslu, vi diniu poreikiu. Posėdyje kalbėję daugelio respublikos aukštųjų ir spe cialiųjų vidurinių mokyklų vadovai, dėstytojai, taip pat aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministras H. Za bulis pabrėžė, kad aukštųjų mokyklų komunistai, profe soriai, dėstytojai ir studentai
kartu su visais darbo žmonė mis apsvarstė TSKP CK pro jektą partijos XXV suvažia vimui „Pagrindinės TSRS liaudies ūkio vystymo kryp tys 1976—1980 metams" ir visiškai jam pritarė. Projek te iškelti dideli uždaviniai ta rybiniam mokslui, aukštajai ir specialiajai vidurinei mo kyklai. Neseniai įvykusio Lietuvos Komunistų partijos XVII su važiavimo dokumentuose nu rodoma, kad būtina kelti mo kyklų auklėtinių kalbos kul tūrą, siekti, kad jie tobulai mokėtų ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbą, kuri yra svar bi tarybinių žmonių bendra vimo priemonė, padedanti įsavinti kultūros vertybes. Rusų kalbos mokymasis turi svarbią politinę reikšmę, yra galinga internacionalinio žmo nių auklėjimo priemonė. Respublikos aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyk lų dėstytojai gerai supranta ir su didele atsakomybe žiū ri į vieną svarbiausių moky mo proceso sudėtinių dalių
— rusų kalbos mokymą. To dėl aukštosiose ir specialiose vidurinėse mokyklose kasmet kyla rusų kalbos dėstymo lygis, gerėja žinių kokybė. Svarbiausiu uždaviniu ir ateityje lieka toliau tobulin ti mokomąjį procesą. O rusų kalbos mokyme, pažymėjo kolegijų posėdžio dalyviai, yra nepanaudotų galimybių jam tobulinti. Posėdyje buvo plačiai ap tarta ir daug kitų rusų kalbos mokymo kokybės, dėstytojų ruošimo gerinimo, techninių ir vaizdinių priemonių nau dojimo, jaunimo bendravimo šia kalba formų plėtimo klausimų. Abiejų ministerijų kolegi jos priėmė bendrą nutarimą, kuriame numatė konkrečias priemones rusų kalbos mo kymui jų sistemos mokyklo se toliau gerinti ir tobulinti, kad būsimi jaunieji specialis tai mokėtų laisvai kalbėti šia tautų draugystės, pažangos ir taikos kalba, galėtų naudotis šia kalba išleista savo srities specialiąja literatūra.
UGDYKIME MOKSLINIO DARBO ĮGŪDŽIUS ,,.. .Tokios veiklos formos, rąjį mokslo lobyną. Docentų kaip susitikimai su mokslinin R. Batūros ir J. Lapės, taip kais, ekskursijos į respublikos pat dėstytojos E. Rimkutės muziejus, draugystė su sąjun nuomone, reikia džiaugtis ginių respublikų bei užsienio studentais, kurie, turėdami aukštųjų mokyklų studentais, nemažą paskaitų bei visuomerodo, kad galimybių paįvai ninio darbo krūvį, parašo ge rinti SMD darbą dar gana rus mokslinius darbus. Su daug, tik reikia noro", — ra prantama, jie, užbaigę uni šo K. Jurgutis („Tarybinis versitetą taps gerais specia studentas", 1975 m. lapkričio listais, sugebės dirbti gamy 6 d.), gvildendamas Istorijos boje arba toliau kels kvalifi fakulteto SMD veiklą. kaciją aspirantūroje. Giliau pažvelgus į Istorijos Mes, Mokslinio tyrimo sek toriaus darbuotojai, susipaži ir Filologijos fakultetų SMD nę su Filologijos ir Istorijos veiklos rezultatus, paaiškėja, fakultetų SMD veikla, norime kad, kai reikia pateikti ge riausius darbus sąjunginėms pratęsti šį pokalbį. Studentai, įstoję į universi apžiūroms, susiduriama su jų tetą, paprastai būna kupini vertimo į rusų kalbą sunku ryžto pradėti sunkų moksli- mais. Pirmiausia, išversti dar Inių ieškojimų kelią, tačiau bus sunku dėl to, jog tų dar aiškiai neapsisprendę į darbų autoriai, kurie jau tapo kurį būrelį stoti: duoda pa gamybininkais, mano, kad jų reiškimus stoti į bet kurį iš darbą privalo atlikti kiti. Pa jų. Apsilankę viename—kita sitaiko, ir neretai, kad už me susirinkime, šiek tiek su baigtą geresnį darbą reikia sipažinę su mokslinio darbo apiforminti, bet to neįmano sunkumais, nesupratę jo tik ma padaryti be darbo vadorosios esmės bei kūrybinio vo-dėstytojo patarimo ir net VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO NUSIPELNIUSIAM DAINŲ IR ŠOKIŲ LIAUDIES ANSAMBLIUI UŽ džiaugsmo, daugelis studentų konkrečios paramos. Rezulta DIDELIUS KŪRYBINIUS LAIMĖJIMUS, VYSTANT IR PROPAGUOJANT LIAUDIES MENĄ, PASKIRTA LIETUVOS I kratosi šių reikalų, ieškodami tas tas, kad daug darbų ne KOMJAUNIMO PREMIJA, lengvesnio kelio. Kai kurie realizuojama. „plaukia pasroviui", vien at Ateityje, gerinant Istorijos likdami būtiniausias privalo ir Filologijos SMD veiklą, mas užduotis. Tik nedaugelis matyt, bus pagalvota ir apie prigyja moksliniuose būre patalpas, kuriose studentai liuose ir pradeda nagrinėti galėtų talpinti surinktą etno režlsūrlnio sprendimo sinte gautas temas. Jie paprastai grafinę, archeologinę ir ar 1972 metų gegužės mėnesį O naujoji programa gimė per ta . ansamblis parodė naują pro tris mėnesius — tam net pro Čia, Jūs, vadove, prisimi zę". LTSR nusipelnęs meno įsisavina tyrimų chyvinę medžiagą bei būti per ilgesnį laiką niausią aparatūrą vaizdinėms gramą „Augo liepelė". Prieš fesionalieji kolektyvai nesi nėte Austriją. Kiek pamena veikėjas P. Stepulis tuo-■ i neblogai ■ Į metodikas, me, ten 1974 m. kolektyvas met tvirtino: „Universiteto premjerą virpėjo širdelės ne ryžta. gausesnę tyrimų priemonėms demonstruoti. • sukaupia R. ŠIMKŪNAS tik ansambliečiams, jaudinosi — Transformuota, pakeista atstovavo mūsų šaliai kasme ansamblis — vienas iš ge ir parašo gerus Mokslinio tyrimo sektoriaus ir jų meno vadovas Vidas tapo ji antra dalim naujoje tiniame jaunimo liaudies ko- riausių saviveiklos kolektyvų• medžiagą straipsnius, įnešI' mokslinius mokslinis sekretorius festlvalyje, kuris respublikoje". Aleksandravičius. Tai buvo programoje „Tėviškės gar lektyvų naujojo vadovo debiutas. Šiuos Konservatorijos Liau darni nemažą indėlį į bendsai". Dabar „Liepelę" sunku vyksta kartu su Zalcburgo — Kiekvienas pasikeitimas net atpažinti, — sako vado muzikos festivaliu. Girdėjom, dies Instrumentų katedros susijęs su tam tikrom emoci vas. — Paprastai, visi mūsų kad jūsų koncertai turėjo di vedėjo žodžius ansamblis su 3 Istorijos fakulteto dekanato ir katedrų darbas, ugdant jom. Matyt, ir manęs laukė kūriniai nestovi vietoj, tobu delį pasisekimą. Publika (ji kaupu pranoko jubiliejinėje J su vienokiu ar kitokiu nusi lo iškart nesukursi. Bekoncer- gana rinktinė, iš daugelio Eu Dainų šventėje 1975 m., tap- a studentų mokslo tiriamojo darbo įgūdžius, buvo svarstyteikimu. Prisimenu tik, kai tuodami pamatome ir trūku ropos šalių, paprastam aust damas absoliučiai geriausiu Į tas universiteto Tarybos posėdyje 1975 m. gruodžio 30 d. pirmąkart atėjau į repeticiją, mus, ir privalumus. Per me rui koncertų kainos neįkan respublikos meno saviveiklos 1 Nutarime atkreipiamas dėmesys j tai, kad dekanatas, katedros ir kai kurie dėstytojai mokymo procese dar ne vi kažkuri studentė iš netikėtu tus mūsų repertuare būna damos) ilgai plojo Vilniaus kolektyvu. mo aiktelėjo: „Labai jau apie 60—70 kūrinių. Visi jie universiteto studentams už Ansamblis populiarus ir i sada tuo rūpinasi. Nepakankamas dėmesys katedrose krei nas. .— šypteli, 1972-jų keičiasi, mainosi, kol sužėri jų meistriškumą, nuoširdumą. pripažįstamas ne tik dėl sa- į piamas perimamumui tarp studentų ruošiamų teorinių pra sausį prisiminęs, V. Alek tikrais deimančiukais. Ansamblio koncertuose daly vo repertuaro, atlikimo kultu-) nešimų, kursinių ir diplominių darbų, pasigendama geres sandravičius, dabar jau res* — Kartą girdėjau, vienas vavęs Zalcburgo burmistras ros, bet ir dėl veiklos. Jos • nio metodinio vadovavimo. Visų fakultete ruošiamų spe publikos nusipelnęs artistas. universiteto dėstytojas skaitė H. Zalfenaueris pareiškė, kad diapazonas labai platus. Jūs, į cialybių studentai nepakankamai aprūpinti specializuotais Tuomet jam buvo 27-eri. paskaitą. Užsiminė jis ir apie lietuviai savo meistriškumu vadove, minėjote, kad nė vie-1 kabinetais, laboratorijomis, todėl sunkiau ugdyti savaran — Didelę praktinę mokyk centrinius meno saviveiklos nenusileidžia bet kuriam pro- na studentų šventė neapslei- i kiško mokslo tiriamojo darbo įgūdžius. Ne visų katedrų lą išėjau „Lietuvos" ansamb kolektyvus, pastebėdamas, ieslonaliam kolektyvui. na be ansamblio. Tai supran studentai orientuojami naudoti literatūrą užsienio kalba, ly. Čia praleisti aštuoneri kad čia studentai „smagiai — Pagyrimai ir malonūs, tama — čia jų kolektyvas. referatyvinius žurnalus. Pasigendama geresnio studentų sa metai man labai padėjo pir praleidžia laiką". Matyt, rei ir skatina dirbti. Dar vieną Kur dar tenka koncertuoti? varankiško darbo normavimo ir kontrolės. mąkart ėmus vadovauti ko kėtų patikslinti jo žodžius — žingsnį į tikslą suburti an Taryba, siekdama gerinti universiteto studentų mokslo — Nemaža rajonų apvažilektyvui. Ansamblis tuo metu kol tas smagumas ir žiūrovui, samblį kaip vientisą organiz nėjome, dalyvaudami univer tiriamojo darbo įgūdžių ugdymą, įpareigojo fakultetų Ta buvo gana pabiras, stokojo ir pačiam atlikėjui ateina, mą, padaryti atlikėjus univer siteto kultūros ir mokslo die rybas ir katedras daugiau tuo rūpintis mokymo procese, naujo repertuaro. Reikėjo pastarajam tenka upelius salius, žengėme „Tėviškės nų renginiuose, Filharmonijos plačiau panaudoti kitų aukštųjų mokyklų patirtį šioje sri naujos programos. prakaito išlieti, — tai vis va garsais". koncertuose — laukia pana tyje, pilniau supažindinti studentus su mokslinės informa Taip universitete „išaugo dovo žodžiai. — Ruošdamie Apie šį pastatymą nema šios išvykos į Kauną, Druski cijos bei mokslinio tiriamojo darbo pagrindais. Ryšium su liepelė", vientisa nuotaikinga si respublikinės dainų šventės žai kalbėta, rašyta spaudoje. ninkus, Ukmergę. Nepamirš artėjančiu universiteto 400 metų jubiliejumi, dekanai ir jaunimo vakaronė. Bevelk vi konkursui, repetuodavom kas Gal, taupydami laiką, pasi tami koncertai Pergalės šven katedrų vedėjai įpareigoti plačiau įtraukti studentus į fa sas koncertas vyko be diri dien po 8—10 valandų. Prieš tenkinkime kai kuriais atsilie tės minėjimuose, LTSR kultū kultetų, katedrų bei specialybių istorijos ruošimą, šie gento, tie patys žmonės ir kelionę į Austriją — irgi ne pimais. Štai ką po šios prem ros ir meno dienų metu Bal klausimai taip pat turi rasti vietos ir kursinių bei diplomi šoko, ir dainavo. Tai buvo mažiau dirbom. Abiem atve jeros sakė Konservatorijos tarusijoje, broliškų respubli nių darbų tematikoje. Dekanai ir katedrų vedėjai įparei kažkas nauja — tiek suma jais buvo užėjusi tokia krizė, dėstytojas R. Apanavičius: kų studentams. Per metus goti sudaryti studentų savarankiško darbo programas vi nymu, tiek ansamblio charak- kad nebėra daugiau jėgų, šo „Ansambliečiai parodė tikrai tenka pasirodyti 40—50 karsam studijų laikotarpiui, nurodyti praktinių darbų, litera ‘erlo, sakytume, formavime. kėjai čia pat scenoje iškrin- gražią meninio atlikimo ir (Nukelta į 4 psl.) tūros ir koliokviumų apimtį.
Dideli liaudies meno propaguotojai
Visuomeninių profesijų fakultete
dinius savo konkurentus dėl prizinės vietos — KPI komandą — bendroje įskaitoje mūsų sportininkai aplenkė šešiais taškais.
JAUNŲJŲ LEKTORIŲ MOKYKLOS
PROGRAMA PAVASARIO SEMESTRUI
II. 12 — INTONACIJOS VAIDMUO ORATO RIAUS KALBOJE — doc. B. Svecevičlus. II. 26 — LTSR ĮSTOJIMAS Į TSRS IR PIRMIEJI JOS ŽINGSNIAI — M. Gedvilas. III. 11 — PSICHOLOGINIAI IR PEDAGOGINIAI RETORIKOS PAGRINDAI — ped. m. kand. V. Si korskis III. 25 — PASKAITA — PAGRINDINĖ PROPA GANDINIO DARBO FORMA. PASKAITŲ TIPAI — prof. A. Gučas IV. 8 — PASKAITOS PARUOSIMO METODIKA — doc. K.. Slmaška IV. 22 — LEKTORIAUS KALBOS KULTŪROS PAGRINDINIAI BRUOŽAI — doc. J. Balkevičius V. 5 — TARTIS. LIETUVIŲ KALBOS KIRTIS IR PRIEGAIDE. BODINGESNES KIRČIAVIMO KLAI DOS — doc. A. Pupkis KALBĖTOJO STILIUS — doc. J. Plkčilingis JLM taryba
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS IR KIEMO TEATRAS SKELBIA DRA MOS KURINIŲ KONKURSĄ „ieškome Šekspyrų", siųs kite bet kokios formos sce nai tinkančius kūrinius, ins cenizacijas. Pasiūlyti kūriniai bus sta tomi Klemo teatre. Siųsti iki 1976 m. spalio 1 d. į univer siteto studentų profsąjungos komitetą konkursui „Ieškome Šekspyrų". Kūriniai bus premijuojami: I vieta — 40 rub., II vie ta — 30 rub., III vieta — 20 rub.
DIDELI LIAUDIES MENO PROPAGUOTOJAI (Atkelta iš 3 psl.)
tų (vos ne pusę profesionalų plano įvykdome). Pernai ne mažai koncertavome profesi nėse technikos mokyklose, — link šio šefavimo, sakyčiau, ir kreipėme savo veiklą. Ne sitikėjome tokios auditorijos: šie mūsų koncertai buvo la bai betarpiški, tiesiog išsitry nė ribos tarp žiūrovų ir at likėjų. Mūsiškiams tai buvo gera proga mokytis laisviau jaustis scenoje. Ansamblis turtina kitus ir save. Ansambliečiai įgyja (net nepastebėdami) muzikos teorijos, solfedžio kursą, mo kosi trenažo, plastiškai judė ti scenoje, daugelis geba groti keliais instrumentas. Vi si jie išmoksta suprasti ir vertinti liaudies meną, pa pročius, dainos, šokio ir mu
zikos kalba suartinti šalis ir tautas, būti savo socialistinės Tėvynės patriotais. Taip, ansamblio sukurto dvasinio turto ratilai toli plinta. Kartu kolektyvui daž nai tenka ir atsisveikinti su savo nariais: ką beveiksi — baigia universitetą... — Neseniai varčiau sąra šus ansambliečių, su kuriais koncertavome Bulgarijoje 1973 m. Iš jų likę tik 20 žmonių. Prisiminkim, kad mūsų kolektyve jų yra 200 (pagrindinėje grupėje priskai čiuojame apie 120). Taip, iš eina labiausiai patyrę — tai minusas. Antra vertus, tegu žmogus ansamblyje pabūva ir metus kitus, jis daug ža los nepadarys išeidamas, bet sau daug pasisems. Mūsų ko-
dybos posėdis, kuriame savo nuomones apie klubo veiklą praėjusį pusmetį, apie tai, ką norėtų dirbti, pamatyti, iš girsti per pavasario semestrą, išsakė valdybos nariai ir kiti kraštotyrininkai. Klubo veikla vis labiau diferencijubjasi, vis aiškesnės, savarankiškesnės tampa ats kiros jos kryptys. Praėjusį Pirmasis šiais metais Kraš pusmetį gal mažiau, negu totyrininkų klubo susibūri ankstesniais metais, suorga mas buvo atviras klubo val nizuota viešų renginių (va
8
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Kėdainiuose pasibaigė res publikos 1976 m. teniso žie mos pirmenybės. Pirmąją vie tą iškovojo Teisės fakulteto IV k. stud. Gracijus Remeikis. Finale rezultatu 6:3; 6:3 J. STEPONAVIČIUS jis įveikė respublikos pirmą raketę S. Labanauską. Sausio 20 d. —- vasario 1 Vyr. dėst. I. MALlSAUSKAS d. Tartu universitete vyko VIII Pabaltijo respublikų ir RINKIME DEŠIMTUKĄ Baltarusijos TSR universitetų tradicinės draugystės tinkli Universiteto sportininkai, PER ŽIEMOS ATOSTOGAS nio taurės varžybos, kuriose vilkintys marškinėlius su už „Mokslo" rankininkai (ir gana sėkmingai pasirodė mū rašu „Mokslas", atstovauja vyrai, ir moterys) dalyvavo sų universiteto komandos. geriausioms respublikos ko tradiciniame trijų Pabaltijo Vaikinų komanda, dalyvau mandoms. Štai PEF pirmakur respublikų ir Baltarusijos dama be pajėgiausių savo sės V. Šulskytė ir R. Minkeuniversitetų rankinio turny žaidėjų (J. Voišnio. J. Gri vičiūtė žaidžia „Kibirkštyje", re. Mūsų merginoms, laimė gonio, A. Strazdo, V. Gata- Vida yra kandidatė į TSRS jusioms prieš Tartu ir Gome vecko, S. Bobiliaus — jie rinktinę, Regina — į šalies lio universitetų komandas ir tuo laiku atstovavo respub jaunimo rinktinę. Puikiai lygiosiomis sužaidusioms su likos rinktinei TSRS pirme „Statybos" komandoje žai Rygos P. Stučkos universite nybėse) iškovojo taurę: labai džia trečiakursis matematikas to rankininkėmis, iki I vie atkakliose kovose įveikė Tar J. Kazlauskas (jis — TSRS tos pritrūko 2 įvarčių. Pagal tu ir Minsko universitetų olimpinės rinktinės kandida geresnį įvarčių santykį nu rinktines rezultatu 3:2 ir 3:2 tas), komandos draugas galėtojomis tapo rygietės. ir Rygos universitetą — 3:0 penktakursis fizikas A. PaviVyrų grupėje vietoj neat Varžybose gerai žaidė R. lonis — TSRS jaunimo rink vykusių Baltarusijos atstovų Krickas. V. Valentukevičius tinės narys, pernai buvo iš Po sunkios ir ilųos iiųos žaidė antra Rygos universite (PEF) ir J. Šmidtas (FAF). rinktas geriausiu universiteto š. m. vasario 8 d. mirė Vil to komanda. Mūsiškiai, lai Merginų komanda, nuvy. sportininku. GF pirmakursė niaus V. Kapsuko universite mėję vienerias rungtynes kusi be 2-jų pagrindinių žai L. Travina — praėjusių metų to Teisės fakulteto Baudžia mosios teisės ir proceso ka prieš Rygos I komandą ir dėjų (Z. Luobikytės ir V. Katedros vyr. dėstytojas. Lietu pralaimėję Tartu bei Rygos ralaitytės — sirgo), iškovojo TSRS šimtalangių šaškių čem vos TSR nusipelnęs teisinin pionė, pasaulio vicečempio kas Alfonsas Klimka. II komandų sportininkams, III vietą. ne. Į šalies rinktinę pakviesA. Klimka qimė 1904 m. užėmė III vietą. S. KRlCALA ta FAF antrakursė V. Ika- Rokiškio rajono Kavolių km. Vyrų grupėje geru žaidi Fizinio auklėjimo katedros žemės ūkio darbininko šei maitė — ji TSRS mu pasižymėjo R. Selenkovas vyr. dėstytojas orientacinio sporto studentų moje. Mokydamasis Rokiškio varžybų gimnazijoje, priklausė LKJS, (FF V k.), moterų — PEF vicečempione. platino antifašistinę literatū penktakursė M. Tuskenytė. Studentų atostogų dienomis Visus mūsų universiteto rą. 1928 m. Įstojo j Kauno universitetą. čia priklausė Prasidėjusioje LTSR aukš Kijeve varžėsi universitetų studentus — šaunius sporti pažangioms studentų organi komandos. Gerai šiose varžy ninkus — suminėti nelengva. zacijoms. Už antifašistinę tųjų mokyklų sporto klubų 1929 — 1930 m. kalin spartakiadoje pirmieji starta bose pasirodė mūsų mergi Beveik visi jie buvo išvardy veiklą tas Kaune ir Šiauliuose. vo slidininkai. Trakuose vy nos: jos surinko 100,7 balo ti sąraše, kurį spausdinome 1932 m. ištremtas iš Kauno ir nugalėjo Kijevo universi „TS" 1976 m. sausio 16 d. l Rokiškio apskritį. 1939 m. kusiose slidinėjimo varžybo baigė Kauno universiteto se mūsų merginų komanda teto merginų komandą. Kiek numeryje. Teisės fakultetą. A. Klimka Fizinio auklėjimo katedra 1940 metais užėmė trečią vietą. Pirmoji blogiau sekėsi mūsų vyrams pradėjo dirbti vieta atiteko VPI komandai, — jie pralaimėjo kijevie- ir „Mokslo" klubas kviečia Vilniaus universitete dėstyto visus sporto mėgėjus rinkti ju. antri — KKI slidininkai. Vy čiams 0,3 balo. okupacijos metais Asmeniškai iš merginų ge universiteto geriausiųjų spor jisVokiečių rai šiose varžybose užėmė buvo pašalintas iš univer ketvirtą vietą. Pirmą — KKI, riausiai pasirodė sp. m. R. tininkų dešimtuką. Jūsų iš siteto ir dirbo stalių dirb antrą — VPI, trečią — VISI. Urbonaitė. Ji laimėjo šias rinktiems trims geriausiems tuvėje darbininku, Romainių sąskaitininku. Asmeniniais pasiekimais šį varžybas (34,35 balo). Vyrų bus įteiktos dovanos ir Gar sanatorijoje 1944 m. A. Klimka vėl pra kartą mūsų sportininkai pa tarpe geriausiai pasirodė ki- bės raštai. dėjo dirbti........ Vilniaus universiAtsakymus prašome pateik tete ir dirbo jame iki mirsigirti negali. Ne veltui KKI jevietis sp. m. G. Bučkovskis ir VPI slidininkai sudaro res (54,5 balo). Mūsiškis R. Kli ti iki vasario 20 d. į „Tary ties. A. įnešė dideli inpublikos slidininkų rinktines. mašauskas užėmė trečiąją binio studento" redakciją ar dėlj, Klimka _ _____ _______ vystant teisės moksląt Bet džiugina tai, kad pagrin- vietą (53,9 balo). ba „Mokslo" sporto klubą. respublikoje. Jis yra parašęs
lektyvas yra vienas iš tokių, daug gražių tradicijų. kurie labiausiai prisideda — Gražiai palydime išei prie jaunimo (ypač universi nančius, sutinkame naujus teto studentų — jie būna pir narius. Kasmet vasarą ren mieji mūsų žiūrovai ir ver giame 10—15 dienų stovyk tintojai) estetinio auklėjimo. las, kur pirmiausia rūpina Gabiausi ansambliečiai kartu mės poilsiu. Koks tas poilsis? įgyja visuomeninę — savi Tai vis išmonės, juokas, im atskirų grupių veiklos vadovo — profesiją. provizuoti Ansamblis yra išsiugdęs tokį koncertai.. . Grigiškėse stu kolektyviškumo jausmą, kad dentai privertė pasirodyti ir mes neturime didesnių bėdų mus, vadovus. Paskutiniai iš ar problemų. Tenka susitikti ėjome į sceną, sunku jau su studentais — kursuose kuo benustebinti. Pasisekė! kolektyvo labai pasigendame. Svečiai iš televizijos užsidegė Mūsų sėkmė — tai pirmiau noru filmuoti. .. Ar dažnai tenka pasirodyti sia kolektyvo nuopelnas. Ji priklauso nuo dalyvių kon žydrajame ekrane? — Gana dažnai kviečia fil tingento, pasiruošimo, o la biausiai nuo vadovų — mano muotis, daugelį mūsų kon kolegos labai patyrę specia certų (taip pat ir Austrijo listai: LTSR nusipelnę artis je) transliuoja televizija. Ko tai E. Morkūnienė, T. Kaliba- vo mėnesį išpuola 1000 kon taitė, V. Cetkauskas, nusipel certas. Kviesime irgi televi niusi kultūros darbuotoja D. ziją. Pernai rugpiūčio mėne Cičinskienė, A. Kirilauskas. sį koncertavome Maskvoje, universitetų Jeigu dabar paprašytumėte Tarptautinės paminėti geriausius ansamb asociacijos VI generalinės liečius, išskirti ką nors sun konferencijos dalyviams. Mū kiai galėčiau — visi jie ne sų pasirodymą nufilmavo paprastai atsidavę kolekty centrinė televizija. Jūsų minėtas koncertas bu vui, kuris juos išugdė, išmo kė sistemingai dirbti, sėkmin vo vienas iš reikšmingesnių gai derinti mokslą ir laisva kolektyvo biografijoje. Vėl laikio pomėgį, kolektyvui, jus lydėjo pasisekimas, buvo įteiktas diplomas. Net mūsų kurį jie sukūrė savim. Ansamblis, girdėjome, turi rektorius, gerai jus pažįstąs
karonių, minėjimų, susitiki mų), bet užtat „įgavo pa greitį" klubo mokslinis dar bas. Sėkmingai tvarkomi ar baigiami tvarkyti straipsniai rinkiniams apie buvusių klu bo kompleksinių ekspedicijų vietas, rinkinys apie Švenčio nių rajono Šutų apylinkę (Sarių ekspedicija) įteiktas universiteto Leidybiniam-re. dakciniam skyriui. Ekspedi cijose surinkti duomenys pla čiai naudojami SMD konfe
rencijų pranešimuose, ku riuos ruošia klubo nariai. Ki tas svarbus darbas — planin gai, metodiškai pradėti rink ti prisiminimai, liečiantys universitetą. Pavasario semestrui, be ši tų darbų, taip pat ruošimosi naujai kompleksinei krašto tyros ekspedicijai vasarą, numatyta nemažai susitikimų, pašnekesių, diskusijų ir kito kių vakarų. Jie daugiausia vyks penktadieniais, 20 vai.,
buvo tuokart sužavėtas. — Taip, svetur mūsų an samblis gana originalus, įdo mus. Sunkiau namie būti pranašu. Tuo maloniau, kad mūsų triūsas pripažintas ir įvertintas respublikoje. Nuo širdžiai sujaudinti ir dėkingi esame už mums suteiktą Lie tuvos komjaunimo premiją. Stengsimės pateisinti apdova nojimą. 1977 m. numatomas sąjunginio meno saviveiklos festivalio ansamblių konkur sas — teks jam ruošti kon kursinę programą. Universite to 400 metų jubiliejui irgi pateiksime savo dovaną. Mes šį pokalbį pradėjome, su meno vadovu prisiminę 1972 m. Per ketverius metus kopta aukštyn ir aukštyn, siekta didelio meistriškumo. Ansambliečių siekimas būti geriausiais tenelaikytinas no ru bet kokia kaina pirmau ti. Vertinkime tai tobulėjimo kriterijais, jaunystės džiaugs mo, nerimo ir sugebėjimų ga lia, noru praturtinti visos respublikos kultūrinį gyveni mą. Šiuo pokalbiu taip pat norėjome parodyti, kad da bartinis didelis įvertinimas vi' sai dėsningas, ir kad jaunu mas — ne yda. A. JUODUPIS
Filologijos fakulteto 92 audi torijoje, taip pat „Žaltyykslėje", Centrinių rūmų kavi nukėje, fakultetuose. Antra dieniais, tuo pačiu laiku, 92 auditorijoje bus susipažįsta-1 ma su lietuvių ir kitų tautų liaudies kūryba. Šiandien klube savo įspū džius iš kelionės po Rumuni. ją pasakos klubo valdybos pirmininkas vyr. dėst. V. Ma čiekus. VI. TALACKONIS
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" REDAKCIJOS ADRESAS: Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815 232000 Vilnius — MTP-3
apie 40 mokslinių darbų: monografijų, v; vadovėlių. mokslinių straipsnių. A. Klimka buvo plačios erudicijos teisininkas, kvalifi kuotas specialistas, prityręs pedagogas, nuoširdus studen tų auklėtojas. Savo patyrimą perduodavo jauniems dėsty tojams, turėjo didelį autori tetą dėstytojų ir studentų tarpe. Jis labai' mylėjo ir *■ “* gerbė studentus. _________ Būdamas principinqas ir reiklus, velio nis visuomet buvo jautrus studentų reikalams, negailė davo jiems tėviško žodžio, drauqiško patarimo. A. Klimka parodė daug iniciatyvos ir jdėjo daug dar bo, ruošiant respublikos Baudžiamąjj, Baudžiamojo proceso ir kitus kodeksus. A. Klimka aktyviai dalyva vo visuomeninėje veikloje. Jis buvo Lietuvos TSR Aukš čiausiojo Teismo mokslinėskonsultacinės Tarybos narys, daugelio fakulteto komisijų narys, ilgametis studentų kuratorius. Už aktyvią mokslinę ir vi suomeninę veiklą, gerą pe dagogini darbą A. Klimka buvo apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštais, me daliu „Už šaunų darbą", dau geliu universiteto Garbės raštų ir pagyrimų. 1974 me tais jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio teisininko garbės vardas. Mirė taurios sielos, nuosta biai kuklus, darbštus, parei gingas, kilnus žmogus. Mirė puikus bendradarbis, didelis draugas, jautrus auklėtojas. šviesus A. Klimkos atmini mas ilgai išliks jj pažinoju sių širdyse. TEISĖS
FAKULTETAS
Tragiškai žuvus II k. bibliotekininkei Irenai BRIKYTEI, nuoširdžiai už jaučiame jos tėvus ir ar timuosius. Kurso draugai ir dėstytojai
Liūdime kartu su Edita, jos mylimam tėveliui mi rus. Taikomosios matematikos spec. IV k. 1 gr. studentai
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4000 egz. LV 08378 Užs. Nr. 566
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA