hinc itur ad astra
universitas
vilnensis
RUGSĖJIS
1994 m.
Kaina sutartinė
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 5 (1527)
Vilniaus universitetui - 415 Vilniaus Universiteto Rektoriaus prof. hab. dr. R. Pavilionio kalba Naujųjų akademinių metų pradžios proga Didžiai Gerbiamas Respublikos Prezi dente, aukštieji svečiai,profesoriai, studentai ir ką tik įšventinti į studentus naujieji mūsų brolijos nariai - pirmakursiai! Šia ypatinga mums visiems proga - kai naujus mokslo ir studijų metus pradedame 415 mūsų senojo Universiteto metais, kai po dviejų savaičių čia,seniausiame Univer siteto kieme, švenčiausioje ir šviesiausioje Vilniaus ir Lietuvos vietoje mes visi nu lenksime galvas šio Universiteto įkūrė jams - vyskupui Valerijonui Protasevičiui ir karaliui Steponui Batorui, ir visiems čia, šiuose rūmuose per 415 metų skleidusiems šviesą ir tikėjimą protu, amži: a nesunaiki nama dvasia - šia ypatinga proga aš neatsi tiktinai pasakiau žodį BROLIJA, turėdamas galvoje ne tik čia šimtmečius gyvavusią vienuoliją, bet ypatingą BEND RUOMENĘ, atsiradusią 1579 metais, pa vadintą Universitetu ir išlikusią iki šiol šiuo pavadinimu čia, Vilniuje. Pačioje Lie tuvos širdyje. Mes įpratę sakyti, kad Vilniaus Univer sitete ne tik mokslų ir studijų Lietuvos šaknys, kad čia uždegta ir daugelio kitų, ne tik Lietuvos Universitetų ugnis. Bet kartais pamirštame, kad čia per ilgus šimtmečius saugotas BROLIJOS, BENDRUOMENĖS jausmas buvo grįstas ne atsiribojimu nuo visuomenės, ne užsi darymu, o susitelkimu vardan dvasios ir proto turtinimo, vardan šviesiausio - die viškojo prado žmoguje - atskleidimo ir ug dymo. Tik šitaip susitelkusi BROLIJA, nukelta į 2 pst
U ni versi tas Vilnensis
2
iyy4.uy
Vilniaus Universiteto Rektoriaus prof. hab. dr. R. Pavilionio kalba Naujųjų akademinių metų pradžios proga tūros, mokslo, dvasios laisvės išlikimo ir ugdymo Lietuvoje prielaidai. Jei anksčiau tas pavojus slypėjo politinėje Valstybės struktūroje, priešin goje Universiteto dvasiai, tai šiandien jis kyla iš biurokratinių Valstybės institucijų, iš susiklos čiusios šiandien Lietuvoje naujos valdininkijos, valdžios ir biznio simbiozės, iš valdžios abuoju mo mokslui, iš skleidžiamo visuomenėje požiū rio į profesūrą kaip vos ne į parazituojančią klasę, nesugebančią užsidirbti padoresnio gyve nimo. Darbas Universitete, neskaičiuojamas va landomis, gebėjimais ir pasiaukojimu jaunos kartos, visuomenės ugdymui, jos apsaugojimui nuo sugyvulėjimo, suprimityvėjimo, šiandien laikomas neprestižiniu, valstybė jį atlygina kaip vieną prasčiausių. Iškreiptoje vertybių skalėje, būdingoje šian dien Lietuvoje, verslininko, o dažniau vertelgos, valdžioje sėdinčio biurokrato, kilovatvalandės skaičiuojančio energetiko darbas vertinamas dešimteriopai ar šimteriopai daugiau nei Uni versiteto profesoriaus, docento, ką jau kalbėti apie eilinį dėstytoją, eilinį mūsų bendruomenės narį administracijos, ūkio darbininką. Iš Lietuvos mokyklų išeina geriausi mokyto jai, perduodami mums vis prasčiau paruoštus mokinius; iš Lietuvos universitetų išeina geriau sia profesūra, apnuogindama Lietuvą, palikda ma ją beviltiškoje konkurencijoje su Vakarų universitetais. Šiandien Lietuvoje intelektas pavojingai nu
universitetų, mokyklų padėtį, valdžia iš esmės beveik nieko nedaro jai pagerinti. Lietuvos padėtis sunki, bet ne tik dėl objek tyvių priežasčių. Iki šiol mūsų valstybė neturi savo ūkio, kultūros, mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos prioritetų programos, nors valdžios vyrai vis labiau apsisupa patarėjais ir patarėjų patarėjais, ministerijomis ir departamentais tarsi nepramušama siena, skiriančia valdininkus nuo tikrosios Lietuvos, nuo Lietuvos tikrovės. Ar galima kalbėti apie kokį nors prioritetą mokslui, švietimui, kai viduryje metų staiga nu pjaunamos ir tos menkos biudžeto lėšos, kurių vos lieka varganiems atlyginimams ir stipendi joms pavėluotai išmokėti, pamirštant, kad Uni versiteto profesūra, skirtingai nuo kitų 'Vertesnių" visuomenės narių, dar skaito ir rašo knygas, kad jiems ir studentams reikalingos me džiagos, įranga, naujausia technologija eksperi mentams, kasdieniam ir kūrybiniam darbui. (Beje, darbas Universitete, kaip nustatė mūsų Seimas, nėra kūrybinis). Pamirštama, kad mes kaip lygūs su lygiais turime varžytis su moder niausiais, turtingiausiais Vakarų universitetais Valstybė neturtinga, atsikurianti. Bet kodėl
vertintas; pavojingai, visų pirma, pačiai valsty bei, Lietuvai. Reikia pasakyti atvirai, tiesiai - mokslas, švietimas, universitetai, mokyklos šiandien Lie tuvoje nėra joks prioritetas; jis prioritetas tik giausių Europos ir pasaulio forumų dalyviai, valdžios vyrų, partijų veikėjų kalbose. Pagrau pelnantys sau ir Universitetui tarptautinį pripa dendama ir pripažindama varganą profesūros, žinimą. Praėjusiais metais - nepaisant labai sunkių sąlygų - Universitete toliau kūrėsi nauji mokslo ir studijų centrai, nepaprastai išsiplėtė tarptautiniai Universiteto ryšiai, išleista pirmoji tarptautinės teisės ir politikos mokslų diplo muotų specialistų laida, per 600 studentų ir dės
mos, kodėl dėl to turi visų pirma kentėti mokyk
atkelta iš 1 psL
BENDRIJA, UNIVERSITETAS galėjo per šimtmečius tarnauti visuomenei, kelti ją, žadin ti, neleisti užmigti, tenkintis tik tuo, kas prieina ma juslėms, skleisti joje aukštesnių vertybių siekimą, savitarpio supratimą, skirtybių toleran ciją, kritišką, nevaržomą politinių, etninių ar ki tokių prietarų mąstymą. Štai ką iš tikrųj ų reiškia per šimtmečius čia, Vilniaus Universitete, ir ki tuose Europos Universitetuose ugdyta ir puose lėta Universiteto AUTONOMIJA. AUTONOMUA nuo primityvumo, barba rystės bei diktato, priklausomybės nuo visko, kas prieštarauja protui ir dvasios laisvei. Iš tikrųjų šitaip suprasta AUTONOMUA buvo tarnystė visuomenei, individo, asmenybės raiškai. Per amžius tikroji Vilniaus Universiteto Brolija, saugodama autonomiją, tarnavo Lietu vai, atvėrėjai kultūros, mokslo, laisvės pasaulį. ^Šiandien kreipdamasis į naujuosius mūsų
Brolijos narius, į visus mūsų profesorius, dėsty tojus ir studentus, į visus mūsų bendruomenės esamus ir buvusius narius, į Vilniaus Universi teto Senatą ir Tarybą, kreipiuosi į Jus kaip į tikrosios Universiteto istorijos tęsėjus ir kūrė jus, suvokiančius savo ypatingą misiją naujos Lietuvos kūrime arba jos praradime, naujos kartos ugdyme arba jos netektyje. Visų mūsų pastangomis, Vilniaus Universi tetas šiandien ne tik populiariausia Lietuvos mokykla, dėl kurios varžosi gabiausi ir darbš čiausi Lietuvos abiturientai. Mūsų mokslinin kai - fizikai ir matematikai, medikai ir biochemikai, kalbininkai ir filosofai - reikšmin
tytojų studijavo ir stažavosi Vakarų Universitetuose ir mokslo centruose, o Univer sitetas tapo diskusijų strateginiais Lietuvos rai dos klausimais vieta - Universiteto balsas girdimas toli už Lietuvos ribų. Nepaisant viso to, šiandien gal labiau nei kada nors anksčiau mums būtina susitelkti savo Brolijoje ir padėti Lietuvai neiškrypti iš kelio, kurį jai tiesė šio Universiteto kūrėjai, kartų kartos jo profesorių ir studentų. Šiandien gal labiau nei anksčiau mes jaučia me savo pareigos visuomenei, ypatingos misijos Lietuvai svarbą. Sakau "misijos" - nes nuo to, kokia studentija šiandien ugdoma Universitete, nuo to, kokia profesūra šiandien čia skaito pa skaitas ir kuria mokslą, priklauso, kokia tampa ir kokia išliks Lietuva. Ir šiandien gal labiau nei anksčiau mes jau čiame iškilusį mūsų Brolijai pavojų. Pavojų taip sunkiai susigrąžintai autonomijai kilniąja, pla čiąja šio žodžio prasme - autonomijai kaip kul
dėl to, kad nevykdomas nesubalansuotas jos
biudžetas, dėl to, kad per ketverius metus besi keičiančios partijos ir vyriausybės ir armija vai
dininkų bei patarėjų nesugebėjo sukurti įvykdomos realios mokesčių surinkimo siste los, universitetai? Gal todėl, kad jie nesipriešinu,
kad jie kultūringiausi, labiausiai išsilavinę, supratingiausi. Atrodo, greit paaiškės, kad tai naivi iliuzija. Kodėl dėl to, kad Valstybė negrąžina skolos
Universitetui, išjungiami Universiteto telefonai ir užsukami kranai, o ne valdžios vyrų, kurie nesugeba ar nenori rinkti mokesčių iš lietuviškų ir nelietuviškų Stašaičių, dekanidzių ar marcinkevičių? O juk jų ir valdžios vyrų atžalos ir atžalėlės visų pirma sukamos į Universitetus ir
per visą vasarą kaista Universiteto rektoriaus telefonas subtiliais Seimo ir Vyriausybės narių skambučiais. Kodėl taip priešinamasi kuriamam moksli ninkų pensijos įstatymui ir norima panaikinti
mokslininko rentą, nors policininkai, teisėsaugi ninkai ir kariškiai maloninami pensijomis, kelis
kart pranokstančiomis busimąją profesoriaus pensiją? Nejaugi Lietuvai numatoma tik poliu
ninku, kariškių, biurokratų ir mafijozų perspek tyva, o mokslui ir švietimui - tik tai, kas liks nuo
jų? Ar ne daugiau pasiektų Valstybė atvirkščių veiksmu - ar nebūtų tuomet mažiau ir bau-
džiančiųjų, ir baudžiamųjų? Apie kokią Universitetą au tonomiją kilniąja
šio žodžio prasme galima kalbėti, kai vieną sa vaitę premjeras patvirtina savo aukštu parašu, kad visi 80 Universiteto pastatų, tarp jų ir šie
ttukelta į 3 psL
Universitas Vilnensis
1994.09
3
atkelta iš 2 psL
vyskupo Protasevičiaus supirkti rūmai priklauso Univer sitetui, o kitą savaitę panaikina? (Beje, tuo pačiu metu Valstybė nė cento neskiria šią mūsų istorijos paminklą išsaugojimui). Apie kokią Universiteto autonomiją kilniąja šio žodžio prasme galima kalbėti, kad net Konstitucinis Teismas jos nesuvokia ir nesaugo, nustebindamas visą Europos aka deminę bendruomenę. Apie kokią autonomiją galima kalbėti, kai iniciatyvos,
kylančios Universitete ir leidžiančios jam išlikti ir klestėti, gniaužiamos ir numarinamos ministerijose ir Seimo komi sijose - kaip yra atsitikę su mūsų garbiųjų medikų pastan gomis paversti universitetines klinikas Universiteto klinikomis. Ir vis dėl to Vilniaus Akademija gyva. Susitelkę savo Brolijoje, remdamiesi neįkainuojama mūsų misijos brolių Vakarų universitetuose parama, auklėdami Lietuvos vi suomenę ir Lietuvos valdžias, nepasiduodami šiais, kaip ir
ankstesniais metais, mes garbingai tęsiame mūsų protėvių darbus ir misiją. Parodydami daugiau savarankiškumo ir iniciatyvos fakultetuose, katedrose, institutuose, mokslo ir studijų centruose, mes įtvirtinsime mūsų autonomiją ir šitaip tarnausime savo tėvynei, mokslui ir dvasios laisvei. Prasidedančiais metais, be daugybės kitų darbų, mes privalome iš esmės atnaujinti Universiteto leidybą, visą jos technologinę įrangą - kad Universiteto profesūra matytų savo darbo vaisius ne tik studentuose, bet ir knygose - pa čioje garbingiausioje ir vertingiausioje prekėje. Mes žūt būt turime pradėti statyti naująją Universite to biblioteką; kitaip liksime Universitetu - muziejumi. Mes žūt būt turime išsaugoti senąją ir ugdyti naująją Universiteto profesūrą - kitaip artėjantis jubiliejus bus dienas paskutiniųjų. Pagaliau mes žūt būt turime išmokti būti vis labiau ivarankiški, nevaržomi nei politinės, nei ekonominės (onjūktūros, o studentai vis labiau suvokti studijų kainą au ne perkeltine, o tiesiogine prasme. Mes labai tikėsime Jūsų, Respublikos Prezidente, paama, kurią Jūs jau įrodėte atkuriant Universiteto Kūną o 400 metų Jubiliejui. Dabar gi kviečiame Jus pasekti senųjų Lietuvos valdo'ų pavyzdžiu ir imtis asmeninės šio ir kitų Lietuvos univeritetų ypatingos globos tam, kad, kaip prieš 415 metų kelbė karalius Batoras, šis Vilniaus universitetas vaisingai r maloniai naudotųsi visomis prr ilegijomis, imunitetais ir iisvėmis, o jo studentai profesoriai kartu su jų rektoriumi
>ūtų atleisti nuo visų mokesčių, duoklių ir rinkliavų ir bet urių kitų prievolių. Kreipiuosi ir į naująjį mūsų ministrą, prašydamas jį tleisti Vilniaus Universitetą nuo ypatingos jo Ministerijos lobos, bet labai tikiuosi paties Ministro, buvusio garbingo aktoriaus prielankumo ir supratimo. Kreipiuosi ir į mūsų profesorius - Seimo, Vyriausybės arius, kad nedingtų Jūsų balsas valdžios tyriuose ir kad bent retkarčiais jį išgirstų Vilniaus Universitetas.
Su ypatinga šiluma kreipiuosi į naujuosius mūsų BroIos narius tik įžengusius į mūsų šventovę. Jūs, kaip ir visi
Jūsų studentai, esate didžiausia, tikroji Lietuvos viltis. Visų profesorių, Senato ir Tarybos narių vardu užtikrinu, Jd neleisime Jums užgesti. Mieli Kolegos, tebūnie naujieji akademiniai metai vi-
įį ems mums laimingi, vaisingi ir kūrybingi. Teklęsti mūsų masis ir amžinai jaunas Universitetas ir tėvynė Lietuva!
VU Rektorius prof. hab. dr. R. Pavilionis
Ko norėtumėte palinkėti Universitetui jubiliejaus proga? Studijų skyriaus vedėja Irena Ragelienė: -kad studentai geriau mokytųsi, dėstytojai - kad geriau dirbtų.Jau nemažai yra naujovių Universitete, bet kad jų būtų dar daugiau, kad būtų dar daugiau tobulinamas mokymo procesas.
Studentų atstovybės Valdybos pirmininkas Artūras Macijauskas: - kad jis, 415 metų išgyvenęs, gyvuotų dar tiek pat, ir gyvuotų geriau, ir studentams būtų smagiau mokytis,daugiau žinių gautų,įdomesnį studentiš ką gyvenimą patirtų. Kad studentautų linksmiau. Ta proga mes (VUSA) ir rengiame Fiestą, į kurią visus maloniai kviečiame.
Studentės filologės: - kad Uiversitetas nevirstų seniena,o būtų orientuotas į prestižinius pasaulio universitetus.Kad ne vien didžiuotųsi savo senumu, jog jam sukanka 415 mėtų ir Lt,bet ir būtų pres tižinis iš tiesų. Kad moksleivis, įstojęs į Universitetą,daugiau čia sužinotų, negu kad dabar su žino.
Centrinių Universiteto rūmų budintis: - šito dalyko tai aš jums nemoku pasakyti. Kad protingai dirbtų, ir viskas.
Akademinių reikalų prorektorius Benediktas Juodka: - kad Universitetas būtų pakankamai pripažintas visur, pirmiausia Lietuvoje. Tarptautiniu mastu jis jau pakankamai rimtai pripažintas. Lie tuvoje kai kas mano, kad Vilniaus universitetas - ne visiškai rimta organi zacija. Reiktų, kad kartu su tarptautiniu Universitetas pelnytų ir tautinį ^jtripkžinimą.--'.:&Mi Og . .? t ?? v • Universitetas - nuolat gyvenantis daiktas, ir linkiu, kad jame visi gyven tų gerai: irstudentai, ir dėstytojai, kad studentai gerai mokytųsi, o dėstyto jai gerai mokintų.
VU studentė ii Latvijos: - kad gyvuotų dar bent keletą šimtmečių ir kad ne tiktai jo auditorijos visada būtų pilnos rimtų studijuojančių žmonių, bet ir kiemai visada alų geriančių ir studentaujančių žmonių.
Gamtos mokslų fakulteto dekanas doc. Dobilas Kirvelis: -Linkiu Universitetui ir jo darbuotojams būti geros nuotaikos, laimin giems ne tik jubiliejų, švenčių progomis, bet ir kasdieniniame darbe, kiek vieną dieną. Gera nuotaika padės išgyventi šitą reformų laikotarpį. Linkiu visiems studentams per kitus penkerius metus gerai išmokti pasaulyje pripažintos angių kalbos, kad galėtume ne tik pirštais susirodyti, bet ir normaliai šnekėtis su Vakarų pasauliu. Linkiu visiems sugebėti taip pro paguoti savo mokslo idėjas, kad jos apsivainikuotų visokeriopa,o tuo pačiu
ir finansine sėkmė.
' '' < Kalbino Liutauras Leščinskas
4
1994.09
Universitas Vilnensis
LINKIU NEPRARASTI VILTIES Į‘Universitas Vilnensis“ žurnalisto klausi mus atsako VU Rektorius prof. hab. dr. Ro landas Pavilionis. Vilniaus Universitetas mini 415-ąsias įkū rimo metines. Kokių rūpesčių ir džiaugsmų apimta Universiteto bendruomenė sutinka šių reikšmingą ir solidžių šventę? Džiaugsmas, aišku, yra pati šventė. Mes ja ne tik džiaugiamės turėdami progą pažymėti, bet ir privalome tai daryti, nes šiandien esame Universiteto istorijos tęsėjai ir jos rašytojai. Kitos kartos nelabai mus suprastų, jeigu mes tokios progos, kokią turime šiandien, nepažy mėtume, tuo labiau, kad tai yra pirmoji Univer siteto sukakties šventė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Džiaugiamės ir tuo, kad Vil niaus universitetas ir šiandien yra labai populia rus tarp norinčių jame studijuoti. Tą rodo ir šių metų priėmimas. Jaunimas nėra suviliotas vien tik materialiais dalykais ir renkasi Universitetą dažniausiai tie, kurie yra labiausiai pasiruošę rimtiems mokslams. Reikia pasidžiaugti ir tuo, kad šiandien dar neturime tokio baisaus vadina mojo "protų nutekėjimo", kuris yra ištikęs la biau specializuotas technikos mokyklas. Tai yra pagrįstas džiaugsmas jau vien dėl to, kad esame labai nepatenkinti materialia Universiteto ir jame dirbančių žmonių padėtimi. Tai, kad Uni versitete dar dirba žymūs savo sričių specialis tai, ne tik dėstytojai, profesoriai, bet ir specialistai, tvarkantys ūkio, administracijos rei kalus, rodo, kad Universitetas savo autoritetu kol kas gelbsti mus. Tačiau mes vis labiau jau čiame, kad problemų ne mažėja, o daugėja. Problemos iš esmės susiję ne su vidiniu Univer siteto gyvenimu, bet daugiausia su mūsų padė timi, kuri šiandien Lietuvoje yra susiklosčiusi. Ji yra visiškai nepatenkinama.Kaip jau minėjau Rugsėjo 1-osios dienos kalboje, mes nejaučia me, kad Valstybė šiandien turėtų aiškią mokslo, švietimo, kultūros ir kitų labai svarbių Lietuvos išlikimui sričių vystymo programą. Tokios pro gramos nėra. Nemanau, kad ji atsiras susikūrus naujai Mokslo ir švietimo ministerijai, tik jei
ministras elgsis išmintingai ir neleis, kad aplink jį atsirastų daug pataikūnų ir biurokratų, tai tada galbūt jis padės mums ginti Universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų reikalus. Vilniaus uni versitetas rūpinasi ne tik savimi, bet ir kitomis aukštosiomis mokyklomis. Tai aš sakau jau kaip Rektorių konferencijos pirmininkas. Kaip tik šiomis dienomis mes kviečiame Rektorių kon ferenciją, kuri dar kartą bandys, šįkart jau per Mokslo ir švietimo ministeriją, kreiptis į mūsų Aukščiausias valdžias ir reikalaus, kad būtų iš spręsti pagrindiniai nebeatidėliotini klausimai. Valstybė nevykdo pažado, susijusio su mums skirtais pinigais ir šiandien yra įsiskolinusi Uni versitetui 2,5 milijono litų. Tai leidžia mums tik vegetuoti, bet nebeleidžia mums gyventi kaip Universitetui. Be to, nepaisoma daugkartinio mūsų reikalavimo skaičiuoti minimalų atlygini mą Universiteto dėstytojams atsižvelgiant ne į minimalios algos standartus, bet į vidutinį biu džetinio darbuotojo atlyginimą. Taip pat mums rūpi, kad Seimas, svarstydamas naują moksli ninkų pensijų įstatymo projektą, atsižvelgtų į mūsų jau ne pirmi metai keliamą reikalavimą, kad mokslininko pensija siektų ne mažiau 70 procentų buvusio atlyginimo. Kitaip žmonės, išėję į rentą, kurį laiką dar galės ja džiaugtis, bet vėliau supras esą apgauti. Ta pensija, kuri nu matoma šiandien, ne ką didesnė už vidutinę, o kad Universiteto žmonės turi teisę pretenduoti į didesnę, man regis, argumentuoti papildomai nereikia, nes yra ir intelekto sąnaudos, ir inten syvus darbas ne tik nuo 9 iki 18, bet ir visą sąmoningą dienos dalį. Tai mūsų materialūs rūpesčiai, neminint tų, kurie susiję su Universi teto kaip rimtos akademinės įstaigos tolimesne raida. Aš turiu gaivoje jau nekartą keltą klausi mą dėl valstybinės paramos naujosios Universi teto bibliotekos statybai. Visi projektai yra parengti, tačiau, kad pradėtų vykti pats proce sas, reikia pinigų. Jokio Valstybės finansavimo šiam projektui nėra. Nemažesnis rūpestis yra leidyba, t.y. Universiteto leidyklos technologinis atnaujinimas. Tai du stambiausi dalykai. Tech
■■
lį
nologinės įrangos, kuri reikalinga Universiteto katedroms, laboratorijoms, spragą šiek tiek už pildo parama iš Vakarų, bet, žinoma, jos nepa kanka, nes iš esmės neskiriama jokių lėšų moksliniams darbams Universitete vykdyti. Ta suma, kuri numatyta biudžete Universitetui tik pusryčiai tokiai mokyklai kaip mes. Tokie į materialiniai dalykai, kurie mums kelia rūpesti ir, atvirai kalbant, nemanau, kad be ypatingesnl8 spaudimo vyriausybė imtų taisyti padėtį. Tai sakau remdamasis labai didele bendravimo su valdžiomis patirtimi. Matome, kad valstybėje nesutvarkyti pagrindiniai dalykai, nesukurtos aiškios realios mokesčių rinkimo sistemos, o tai reiškia, kad biudžetas neturi normalių įplaukų. Pridėtinės vertės mokestis tik iš dalies gali užpil dyti šią spragą. Be to, kai nuolat duodami paža dai, bet jų nesilaikoma, didesnio pasitikėjimo, vilčių sieti su naujais pažadais mes neturime I
pagrindo. Todėl, kaip Rektorių konferencijos pirmininkas šioje konferencijoje esu įpareigo tas kelti klausimą dėl tam tikros aukštųjų mo kyklų protesto akcijos, kuriąjau šiandien būtina rengti ir kviesti joje dalyvauti visas Lietuvos Į aukštąsias mokyklas. Nemanau, kad kitaip j mus bus rimčiau atsižvelgta formuojant naują | biudžetą. Jei nepareikšime aktyviau, pakanka mai kultūringai, bet kartu ir kategoriškai savo E požiūrio į dabartinę valstybės mokslo ir studijų rėmimo politiką, viskas gali būti pavėluota. Koks šiuo metu Vilniaus universiteto sta tusas Europoje, su kokiais universitetais jis I gali būti lygintinas tiek amžiaus, tiek studijų
lygiu, tiek valstybės požiūriu į universitetus? Visi šie dalykai labai sudėtingi ir atsakyt, vienu sakiniu neįmanoma. Lengviausiai paly- į ginti istoriją, kurioje nieko nepakeisi, kiek metų į
Į į
turime, tiek jų ir yra, ir čia nei padidinsi, nei sumažinsi. Mūsų Universitetas vienas seniausių Rytų Europoje. Nedrįsčiau sakyti, kad jis vienas I iš seniausių Vakarų Europos universitetų I Mums artimiausias pagal amžių Karaliaučiaus y universitetas. Šiemet jis švęs savo 450-ąsias • metines. Bet švęs ypatingomis aplinkybė nu
-W |
1
1 f i
' wI
t Ii•Mi gi <1
Į I i
|» IT < „4
i $ 1 ”
..’ZT
994.09
Universitas Vilnensis
radusi, kaip visi žinome, dėl to, kad Vy riausybė nesugebėjo sukurti jokios šių žmonių materialinės paramos progra mos, jiems padėti apsirūpinti butais. Ir dėl to kenčia Universitetas. Kenčia ne kiek jį pažįstu, nėra senojo Universiteto tradici tik materialiai, kenčia pirmiausia dva jų tęsėjas. Dėl studijų, tai kai kuriose studijų siškai. Atsiranda tarsi kažkokia prieš kryptyse esame ne menkesni, nei kiti Vakarų prieša tarp Universiteto Tarybos, i urupos universitetai, pvz.: matematikos, me- profesūros ir jaunųjų dėstytojų, žmo JJicinos, biologijos, ar pagaliau politinių mokslų, nių, kurie gyvena bendrabučiuose. Tai Labar dėstomų Universitete. Tai susiję su tra- labai negerai, ir aš dėl to labai pergyve Licijomis, kurios susiklostė Universitete per nu ir manau, kad šia prasme nepadary ■daugelį šiumtmečių, kita vertus, ir su parama, ta viskas, kas galėjo būti padaryta. Ir tie kurią esame gavę iš Vakarų akademinių institu- sprendimo būdai, kuriuos mes esame lijų, universitetų.Mokslo tiriamųjų darbų lygiu priversti taikyti šiai problemai išspręsti, kai kur esame tarp žymiausių Europoje, pvz.: nėra patys geriausi. Atvirai pasakysiu, lazerinės fizikos, medicinos, matemati- jaučiamės išprievartauti Seimo, Vy (kos.Technologijos atžvilgiu esame tarp pras- riausybės išspręsti šią problemą nepro jčiausių, bet profesionalių mūsų mokslininkų, tingai. O kiti - smulkesni dalykai. Džiau įdirbančių mokslinį darbą, lygiu mes nei kiek Inenusileidžiame, o kaikur esame ir pranašesni. giausi, aišku, kad šiemet Mokslų akade | i kmokratinių tradicijų laikymusi ir kova už au- mijoje buvau išrinktas tikruoju nariu, jtonomiją, atrodo, esame net pirmaujantys tarp taip pat pareigomis Europos Mokslų ir į Europos universitetų. Tai sakau norėdamas ne menų akademijoje, bet tai jau dalykai, Ipasigirti, bet todėl, kad pats gyvenimas privertė mažiau susiję su Universitetu, nors tam l okiais būti. Mūsų laimei, mes labai anksti pri- tikra prasme ir labai reikalingi pačiam lemėme ir pasitvirtinome, tik atsikūrus Lietuvos Universitetui, kadangi didina mano ga (valstybei, Statutą. Ir dabar mūsų dokumentą, limybes plačiau kalbėti, atstovauti Uni ■Statutą, ne taip paprasta keisti.Be to, aplinky versitetui ir ginti jo reikalus. Be to jaučiuosi, bės buvo tokios, kad mums visą laiką reikėjo aišku, dabar jau įėjęs į rimtesnių vyrų kompani ■kovoti už autonomiją, o tai, man atrodo, yra ją, nes man sukako 50 metų. Menkas jubiliejus, t principinis dalykas Universitetui, atsižvelgiant į bet jaučiuosi tvirčiau ir atsakingiau. Esate 81-asis Universiteto Rektorius. s lemokratines tendencijas, kurios plečiasi mūsų Kuris iš Jūsų pirmtakų Jums artimiausias, ■valstybėje. Tai pavyzdys ne tik aplinkiniams | Latvijos, Estijos universitetams bei Lietuvos brangiausias? Ar galima būtų paieškoti para ■aukštosioms mokykloms, bet ir kai kuriems lelių su tais, kam teko vadovauti Universitetui (Šiaurės kraštų universitetams. Dažnai mums panašiu permainų laikotarpiu? Man būtų sunkoka dabar iškart pasakyti. įsako, kad mes nereikalautume tokios autonoImijos, net ir Šiaurės kraštai jos neturi. Bet tai Aplinkybės visais laikais buvo labai skirtingos. [nėra teigiamas pavyzdys. Šiaurės kraštai su pa- Tiek istoriškai, tiek Universiteto viduje, netgi ir Ivydu žiūri į mūsų išsikovotą autonomiją. Skir- valstybės situacijos požiūriu. Būtų nelabai ko Itumas tas, kad mes esame kur kas prastesnėje rektiška išskirti ką nors iš dar gyvų rektorių. | materialinėje padėtyje. Jeigu Vakarų universi- Nors aš pripažįstu visų jų, kurie čia yra palikę j tetai, turėdami gan didelę valstybės paramą, didelį pėdsaką, nuopelnus. Ypatingai prof. įgali aukoti dalį savo autonomijos, tai mes, tos J. Kubiliaus, iš kurio perėmiau Universiteto baramos neturėdami, privalome jos siekti vis vairą. Bet laikas, kuriuo jis vadovavo Universi (daugiau. Žinoma, aš vis labiau sieju autonomiją tetui, buvo kitoks ir galimybės veikti buvo kito įsu mūsų materialine nepriklausomybe, mūsų kios. O iš ankstesniųjų autoritetu laikyčiau ir Ipačių savarankiškumu, mūsų gebėjimu būti sa Vytauto Didžiojo universiteto Rektorių prof. varankiškais ir spręsti savo problemas. Dėl to aš Riomerį. Galvoju, kad jis viena stambesnių, įžadu teikti Tarybai šiek tie naujesnę Universi reikšmingesnių figūrų tarp Universiteto rekto teto savęs išlaikymo programą. Jos pagrindinė rių. O tai, kas buvo per 350 metų, sunku spręsti, (kryptis - mokslinių tyrimo centrų, fakultetų, nes nei vieno iš tų žmonių nepažinau, o skaitant (katedrų ir pan. institucijų savarankiškumas, ga Universiteto istoriją sunku susidaryti aiškesnį limybė rasti paramos ir užsidirbti materiales vaizdą. Kai kurie jų yra labai nusipelnę Univer (lėšas ir kita, kas susiję su mūsų išlikimu, pa sitetui, daug nuveikė mokslo srityje, daug pada rė stiprindami jo akademinę padėtį, tačiau buvo tiems. Jūs vadovaujate Universitetui šiuo, nors ir pernelyg prolenkiški, stengėsi polonizuoti Uni įdomiu, bet ir sudėtingu laikotarpiu. Kuo tie versitetą. Norėjau dar paminėti vieną dalyką, susijusį įmeta! reikšmingi ir įsimintini Jums? Kai atėjau į Universitetą, buvau išrinktas su studentija. Nes paprastai mes labai mažai Rektoriumi, manau, kad didesnė dalis, o gal ir kalbame apie studentus. Kai buvau studijų pro daugiau, nei aš tikėjausi, dalykų, kuriuos turė rektorius, galėjau jierris skirti daugiau laiko, jau viltį realizuoti - buvo įgyvendinti Universi nors ir dabar stengiuosi šios srities nepamiršti. tete. Tiek studijų, tiek jo tarptautinio Labai norėčiau šia proga palinkėti mūsų stu Pripažinimo požiūriu. Ir turbūt demokratinio dentams, žinodamas, kaip jie gyvena, kaip stu klimato, kuris yra atsiradęs Universitete, požiū dijuoja, kad vis rimčiau žiūrėtų į studijas, jau riu. Tikiuosi, kad šiandien Rektoratas nėra joks vien todėl, kad didėja jų materiali priklausomy baubas nei profesūrai, nei studentams. bė nuo Universiteto. Kai ką iš materialios pri Yra problemų. Viena iš jų, kuri man labai klausomybės svertų numatoma sustiprinti. nemaloni ir susijusi su mūsų dėstytojų buitimi, Kitaip tariant, vis aiškiau pereiname prie moka yra bendrabučių privatizavimo problema. Atsi mų studijų ir prasčiau besimokantys nebeturės
5
ties yra teritorijoje tos valstybės, kuri yra oku pavusi šį kraštą. Šventė bus labai dviprasmiška, įsakyčiau, kad tai iš tikrųjų Karaliaučiaus uni versiteto simbolinė sukaktis, bet jokiu būdu ne Įjabartinio Kaliningrado universiteto, kuris,
tokių galimybių, kaip gerai besimokantys. Jeigu
tokį projektą Taryba patvirtins ir taip atsitiktų, kad kitais metais tiktai gerai ir labai gerai besi mokantys studentai galės nemokėti už studijas, tai reikia tam ruoštis. Taip pat ir dėl tvarkos, kuri yra labai svarbi normalioms studijoms. Stu
dentai galėtų padaryti kur kas daugiau, nei daro. Visa tai jų pačių naudai. Normali, sveika
aplinka, ypač bendrabučiuose, priklauso nuo pačių studentų. Ir aš galvoju, kad kai kurias
radikalesnes
priemones,
kurių
Rektoratas
normaliai, sveikai priimti. Manau,kad studentams šiais laikais reikia tik naudotis tomis progomis, kurias jie dabar turi, imasi,
reikėtų
ir galbūt palinkėti jiems, kad jau įpusėję studijas
pradėtų rimčiau galvoti apie būsimą gyvenimą. Kitaip tariant, surastų būdą jau dabar patys verstis. Tai galbūt ne visada pačiomis geriausio
mis formomis daro mūsų studentai ekonomis tai, bet visame pasaulyje, net ir labai moderniuose Universitetuose, turinčiuose ne palyginamai daugiau pinigų, studentai papras tai bent dalį studijų užsidirba. Darbai vasaros atostogų metu yra labai normalus dalykas Va
karų pasaulyje. Reikia,kad studentai priprastų prie tokios tvarkos ir savo laisvalaikį išnaudotų tinkamiau Jie, žinoma, yra jauni, linksmi, su vi
somis jauniems žmonėms būdingomis išdaigo mis - tai natūralu ir net sveika jaunam žmogui,
bet kartu jie turi būti ir rimti žmonės. Nes jie patys turės kurti savo gyvenimą ir, kaip rodo aplinkybės, tas gyvenimas nėra labai lengvas.
Kokie būtų linkėjimai, ne tik studentams, bet ir visai Universiteto bendruomenei Naujų mokslo metų ir jubiliejaus proga? Neprarasti vilties ir tikėti, kad Universitetas yra ir išliks ta institucija, su kuria bent jau val džios turi ir privalo skaitytis.
Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.
Kalbėjosi Aleksandras Valentas
1994 W| |
Universitas Vilnensis
■
Tf Cu-
'1 Studijų užsienyje informacijos centras i
laukia lankytojų
Po karštuolės vasaros ir vėl nenumaldomai atkeliavo rugsėjis c) magistrinių studijų vienerių metų programą Centrinis - rudens pradžia, o taip pat ir nauji mokslo metai. Noriu pasvei me Europos Universitete Prahos bei Budapešto koledžuose III. Toliau tęsiame testavimo programą. Tiems, kurie apie jJ kinti visus jaunus žmones, kurie šiais pagundų greitai praturtėti laikais visgi sąmoningai renkasi sunkesnį studijų kelią, ir palin negirdėjo, noriu paaiškinti, jog mūsų Centras vienintelis šalyje 1 kėti jiems ištvermės ir kūrybinės energijos. turi teisę administruoti standartinius ETS (Educational Testinį 1 Mūsų Studijų užsienyje informacijos centro, esančio Vil Service) testus. Tai ir anglų kalbos testas užsieniečiams TOEFL, B niaus universitete, gyvenimas labai orientuotas į mokslo metų ir mokyklinių žinių patikrinimo testas SAT ketinantiems studi šJ ritmą. Mes jaučiame, jog etapas užbaigtas ir prasideda kitas. Jau juoti bakalaurinėje programoje JAV, ir aspirantiniai testai 1 atsisveikinome su 33 stipendijatais, laimėjusiais vieną ar kitą GRE bei GMAT. Šiais metais testų pravedimo datos yra labai F pernai skelbtą stipendijų programą ir vykstančiais studijuoti į palankios, t. y. iki Naujų metų ir tuoj po jų sausio mėnesį, nes JAV, Centrinį Europos universitetą, Oxford’o bei Cambridge’o tuomet rezultatai gali būti nusiųsti į universitetus nevėluojani I universitetus Britanijoje. Džiaugiamės sėkme tų, kurie turinin arba su nedideliu pavėlavimu, kad komisija galėtų spręsti as- 1 gai praleido vasarą, dalyvaudami trumpalaikiuose kursuose, mens priėmimą į užsienio universitetą 1995/96 mokslo metams, | apie kuriuos sužinojo mūsų Centre. Taigi, tik išlydėję vienus pasiremdama išlaikytų testų rezultatais. Kadangi šie testai yral jaunus žmones, laukiame kitų, pasiryžusių praleisti ilgas valan gana brangūs, mes tęsime toliau paramos programą ir kandida- j das mūsų skaitykloje studijuojant sukauptą informaciją arba tus atrinksime pagal preliminarinį TOEFL testą, kuri planuojadalyvaujant ilgoje konkurso atrankos procedūroje, kad gautų ma surengti š. m. rugsėjo 24 d. Asmenys, kuriuos užregistruo-B stipendiją studijoms ateinančiais metais. sime testams savo lėšomis, turi pademonstruoti labai gerą anglų Šiandien noriu dar kartą trumpai priminti apie mūsų Centro kalbos žinojimą preliminarinio testo metu ir surinkti nemažiau veiklą, programas, ir pakviesti studentus bei jaunus dėstytojus 575 balų. Šis TOEFL balas leis pretenduoti į paramą užsiregist jose dalyvauti. Dabar kaip tik metas apie jas teirautis, nes pa ruoti SAT, GRE arba GMAT testams. Centre galima gauti reiškimai kitiems metams paprastai priimami iki lapkričio mė daugiau informacijos apie kiekvieną iš šių testų bei pasiruošimo nesio. medžiagos jiems, o taip pat sužinoti apie komplikuotą užsire I. Jau patvirtintas finansavimas šioms programoms: gistravimo procedūrą. a) E. Muskie Fellowship Program, kurią finansuoja keturios Taipogi noriu dar kartą pakviesti visus naudotis mūsų nuolat JAV organizacijos, ACTR, HE, IREX, The Soros Foudations. papildoma specializuota bibliotekėle apie užsienio šalių univer Tai vienerių arba dvejų metų podiplominių studijų programa sitetus, įvairių įstaigų bei organizacijų skelbiamas studijų bei studijuoti JAV universitetuose biznio administravimo, ekono stažuočių stipendijas, fondus. Mes skiriame daug laiko tam, kad mikos, valstybės administravimo, teisės srityse. atnaujintume šią informaciją, susirašinėjame su daugybe įstaigų Priimami ir paskutiniojo kurso bakalaurinių studijų studen užsienio šalyse, perkame įdomesnę literatūrą ir galiu teigti, jog tų pareiškimai, tačiau pageidautina, jog studentai turėtų ir prak turime tokių vertingų publikacijų, kurių vargu ar galima rasti Iri tinio darbo įgūdžių. kur nors kitur Lietuvoje, kaip pavyzdžiui "JAV Mokesčių siste ra b) Oxford’o Universiteto viešnagės programa, kuri leis ma, taikoma užsienio studentams bei mokslininkams* ir kt * dviems (gal būt keturiems) dėstytojams vasaros atostogų metu Visas naujienas Jūs galite sužinoti Centro skelbimų lentoje. Be nuvykti į Oxford’o universiteto koledžą parengti naują kursą, to, šiemet tuo tikslu, kad informacija būtų labiau prieinama ir padirbėti bibliotekoje arba pasikonsultuoti su savo srities pro pirmiausia VU akademinei bendrijai, bus leidžiama naujovė ri fesionalais. Priimami pareiškimai dėstytojų, kurie per dvejis informacinis lapelis, kurį ruošime kartu su VU Tarptautinių st metus nebuvo ilgesnį laiką vakarų šalyse. ryšių skyriumi ir platinsime fakultetams. c) Mokslinių tyrimų rėmimo programa, kurios finansavimas Galiu tik džiaugtis, matydama, kaip smarkiai šiuo metu pra Iii ateina iš G. Soros’o įkurto Centrinio Europos Universiteto ir siplėtė galimybės studentams bei jauniems mokslininkams stu iv leidžia jauniems mokslininkams konkurso tvarka gauti garantą, dijuoti ar stažuotis įvairiose šalyse, kartais net sunku susivokti ki kad įgyvendintų tiriamuosius projektus čia, Lietuvoje. Remiami gausybėje skelbimų ir pasiūlymų. Kviečiu teirautis, būti nuola šv socialinių mokslų bei humanitarinės krypties projektai (iš viso tiniais žingeidžiais mūsų Centro svečiais, netgi užsispyrusiais ir 12 sričių), susiję su kardinaliais pasikeitimais Rytų Europos įkyriais svečiais. Nes sėkmė neaplanko pasyvių. Labai daug pri šalių gyvenime. Remiami individualūs, o taip pat grupiniai pro klauso nuo Jūsų pačių iniciatyvos, kūrybingumo ir energijos. To va jektai. ir linkiu kiekvienam iš Jūsų ištisus metus. II. Mes tikimės greitai gauti patvirtinimą apie sekančių re Direktorė Audronė Uzieliene, gioninių Soros’o Fondo remiamų programų tęstinumą: a) Oxford’o 10 mėnesių podiplominio studijų programą Studijų užsienyje informacijos centras įsikūręs VU Centrinių sii doktorantams įvairiose srityse, rūmų 40 kambaryje. b) Cambridge’o 10 mėnesių podiplominių studijų programą Centrą finansuoja Atviros Lietuvos Fondas. ekonomikos, bankininkystės, verslo administravimo srityse,
1
Nori susirašinėti Labas! Pirmiausiai norėčiau atsipraSyti dėl mano liauvilko raito. Tikiuosi, kud ra site daug kiautų, tai prašau perdaug ne sijuokti Gerai Antra, ai turiu prašymą Ai norėčiau užmegzti tylius su studentais
Lietuvoje, kurie domisi istorija ir tarp tautini politika. Ai esu studentas McMastcr, studi juoju Universitete Hamiltone, Kanadoje. Studijuoju XX amžiaus Europos Istoriją ir tarptautinę politiką Marteypač domi na Baltijos kražtų politika ir istorija. Daugumą žinių apie Baltijos kradus ai gaunu if laikra<Čio"The Balde Independatf ir per "INTERNET", informaciją
apie Baltijos kraštus - per kompiuterį. Bet man dek neužtenka, 'f -:'j ' ' Jd kas nors domisi, aš siūlau keiti mąsi informacija Ai galiu parUpind labai daug informacijos ir straipsnių, knygų, laikraščių ir taip toliau aptepiaurėšAmerikos istoriją, politiką ekonomi ją irti Taippatprimano lietuvių kalba pageriu' į' Su pagarba Stasys Bakšys
ADRESAS:
1, 191 MAINŠT.W„ '' APT #1609 ...HAMILTON.ONTARIO LKP-452 CAN ADA
1! U.OV
u m verslia.s Vilnensis
mžinoji filologų šventė Jos vardas - LUDIIMMATRICULA-
buvo testas ir jo rezul
R [S. Kai kas ją vadina "fuksų krikštyno
tatai - težino tik ko
nes
misija ir pirmakur
] rmakursių kankinimai - tik viena iš
siai, kurie, net keista,
mis",
bet
tai
nėra
teisinga,
entės dalių. O juk dar yra ir Dekano
kažkodėl neliko ne
akinimai, ir dainos, ir šokiai, ir visokia
patenkinti.
Po
to
veiksmas iš auditori jos persikėlė į Sarbie
vijaus kiemą, kur jau 52
audiokolonėlės, neveikiantis stiprintu
Sarbievijaus kiemo fontanas (slapyvardis - "Žinių okeanas") neveikė, fux’ai buvo
vas ir keturios kėdės žiūrovams. Po įžan
pakrikštyti vandeniu tiesiog iš kibirų.
G
stovėjo scena, dvi atkakliai tylinčios
ginių sveikinimo kalbų staiga subrendo
Kam kliuvo, kam ne, svarbiausia - nuo
dramatiška situacija, nes fux’us verbuoti
širdumas. Būtų tekę ir žiūrovams, deja, -
ėmėsi čia pat dirbusi statybininkų briga
da. Vyko atkakli kova tarp pastarųjų ir
filologų: dainomis, iškalba ir kitokiais mirtinais ginklais, o vargšai pirmakursiai blaškėsi pirmapradėje nežinioje. Kova buvo ilga ir sunki, o sėkmė- permaininga
kaip ir kitos šventėje dalyvavusios mergi
nos.
ikokia velniava, kuriai pavadinimo nesu ksi net ir Dabartinės lietuvių kalbos žo■ne.
Šiek tiek istorijos. "Ludi immatricula-
ris nėra tokia amžina, kaip skelbia šio sti iipsnio pavadinimas, bet jau artėja
lis k amžinybės. Mat pirmą kartą šventė įvj ko dar giliame socializme, prieš penki< lika metų, kai Vilniaus universitetas Tntėsavo 400-ųjų sukaktį. Tada Sarbie-
neužteko vandens. Be fontano buvo dar vienas techninis nesklandumas - per vidurį vaidinimo
kažkas užplukdė debesį ant saulės, tačiau
po grėsmingo vedančiojo šūksnio "kas išjungėte šviesą?!" nesusipratimas greitai
buvo ištaisytas.
"Universitas Vilnensis" nuoširdžiai sveikina filologus su nauju fantazijos
Galu gale laimėjo draugystė, o pralai
mėjo fux’ai: grubiu moraliniu spaudimu
jie buvo priversti prisiekti ištikimybę fi
prieaugliumi, nes amžini Dekano nešio
jimai per fontaną neatsibodo gal tik De kanui. Linkime ir toliau senas tradicijas
lologijai, paskui - savanoriškai prieiti
pagardinti naujomis idėjomis. Taip, kaip
prie Dekano, kuris dosniai dalino ant
šiemet. Skanaus!
spaudą "Fux" ant rankų, o išrinktiesiems(-osioms) ir ant žandų. Kadangi
Kviečia
"U.V." inform.
KONTORA
I Šiemet "Ludi immatricularis" prasi
Turime garbės pranešti visam Vilniaus universiteto jaunajam kolektyvui, ypač tam, kuris gyvuoja ir linksminasi tamsiose Saulėtekio giriose, kad nuo šių metų rugsėjo 3 dienos savo didžiai reikalingą veiklą vėl pradėjo šviesios atminties kavine KONTORA. Į naujosios (Nju) KONTOROS atidarymą neatvyko absoliuti dauguma did. iai laukiamų Universiteto personažų (išskyrus Jūsų nuolankų tarną "Universitas Vil nensis" žurnalistą), tačiau įvyko iškilminga prezentacija ir buvo pakelti bealkoholi nių (cit) gėrimų tostai, ir buvo sudainuota Ilgiausių metų. Ir toliau rimtai postringaujant turiu informuoti VU studentus, kad KONTORA dirbs nuo 12 iki 23 vai. Kainos žemesnės nei aplinkinėse kavinėse, asortimentas platus ir skanus, aplinka primena mūsų malonius studentiškus 1579 -uosius. Kavinės savininkas - Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, šeimininkas KONTOROS Kancleris Darius Palumickas. Atkurta ir veikia pačių VU studentų pastangomis, taigi, pretenduoja j vienintelę studentišką KONTORĄ. "Kadangi šių dienų studentija - žmonės rimti, todėl, idant neparpultų slidžiame gyvenimo kelyje, reikia, kad ir po alsių paskaitų ncsiblaškytų ten, kur draudžiama, o eitų geriau j kontoras ir studijuotų ar užduotą medžiagą kartotų” - tokį potvarkį žada išleisti Kunigaikštis šv.Urnicžius. Taigi, linkiu džiugiai priimti išmintingą dovaną ir ją taikiai suvalgyti bei užsigerti.
mo gan neįprastai: testu fux’ams. Koks
"Universitas Vilnensis" informatorius Simas iš Betiko bei Gondingos
vij us kieme rugsėjo 1-ąją studentai su-
Bdino "Comoedia Hercules" - tą pačią komediją, nuo kurios 1570 m. prasidėjo
ĮLfctuvos teatro istorija. Na, nuo to ir pra-
sfėjo. Kitąmet jau pirmakursiams buvo
“ž auta Heraklio žygių našta, tas pats bu o ir dar po metų, ir dar.
j Idėja vis likdavo ta pati, keitėsi tik ai. Beje, šventę visada organizuodavo Biologijos fakulteto Kultūros klubas, ir ■J visai neseniai - 1993 metais - estafetę flBU perėmė tikrieji scenas vilkai - VU a|toriaus-filologo specialybės studentai.
!
TARPTAUTINIS DĖSTYTOJO PAŽYMĖJIMĄ S
Lietuvos Studentų ir Jaunimo Kelionių Biuras
ITIC (INTERNATIONAL TEACHER IDENT1 i CARD):
■ ISIC - Tarptautinis Studento ir Moksleivio Pažymėjimas. ISIC - tai ■ sutaupyti Jūsų pinigai: J 25% nuolaida važiuojantiems traukiniais į Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, J Bulgariją, Vengriją. 50% nuolaida AKADEMINIO DRAMOS TEATRO lankytojams. ■ Specialios kainos visų rūšių transportui. ITIC - Tarptautinis Dėstytojo Pažymėjimas. Su ITIC keliausite pigiai ir J daug. ■ Specialios lėktuvų ir autobusų bilietų kainos. * 15 JAV dolerių pigesni Explorer Pass bilietai. Į GO 25 Card - Tarptautinė Jaunimo kortelė. GO 25 Card - visiems iki 26 J metų. Iki 40% įvairios nuolaidos keliaujantiems Skandinavijoje. ■ 10-30% pigesnė nakvynė Europoje ir Amerikoje. Aviabilietai - pas mus jie tikrai pigūs. Nuskraidinsime į bet kurį pasaulio J miestą. ■ Nuolaidos studentams, jaunimui ir dėstytojams: ■ Visiems Su ISIC, ITIC, GO 25 Card J Vilnius-Amsterdamas-Vilnius 1170 Lt. 1155 Lt. Vilnius-Ciurichas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. Vilnius-Niujorkas-Vilnius 1920 Lt. 1895 Lt. J Vilnius-Stambulas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. Siūlome naują, labai ekonomišką kelionės būdą- komfortabiliu autobusu • iš Varšuvos į daugelį Europos miestų. Tai - reguliarūs tarptautiniai maršrutai, • pvz.: * Visiems Su ITIC, Go 25 Card, ISIC Į Varšuva-Londonas-Varšuva 592 Lt. 579 Lt. 560 Lt. Varšuva-Paryžius-Varšuva 492 Lt. 479 Lt. 468 Lt. Varšuva-Frankfurtas/M-Varšuva 356 Lt. 345 Lt. 320 Lt. J AU PAIR programa - tai galimybė padirbėti Vokietijoje, Ispanijoje, J Airijoje. Jeigu Jūs kalbate vokiškai arba angliškai ir mylite vaikus - užeikite pas ■ mus! ■ Darbo trukmė - ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Amžius - iki 24 metų. J Užsienio kalbų kursai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje. J Kviečiame mokytis bendrinės ir biznio anglų kalbos Anglijos koledžuose.
J
1994.
Universitas Vilnensis
o
-suteikia nuolaidą tarptaul ini ų lėktuvų, geležinkelio ir autobusų bilietų kainom; - nemokama parodų ir muziejų (ypačfraneūzijoj< bė; -nuolaida apsigyvenant jaunimo viešbučiuose. Galite įsigyti: VU Studentų atstovybėje (Utuversit jos kiemelyje) *' Reikia turėti pažymą apie pedagoginį krūvį, nuotrauką ir 20 Lt. Tel. 61 44 14,61 79 20
LIETUVOS MOKSLŲ STUDENTŲ MOKSLINIŲ DARBŲ
KONKURSAS Lietuvos mokslų akademija, siekdama skatinti aukštųjų mo kyklų studentų mokslinį kūrybinį aktyvumą, skelbia geriausi: mokslinių darbų konkursą. Konkurse gali dalyvauti pavieniai studentai arba jų kūrybinei grupės (iki 3 asmenų). Darbus pristato aukštosios mokykia fakultetų mokslinių tarybų rekomendavimu. Būtina pateikti: L Mokslinio darbo publikaciją arba jo rankraštį, išradime medžiagą - 1 egz.; 2. Motyvuotą pristatymą su studento mokslinio darbo cha rakteristika bei fakulteto moksinės tarybos rekomendacija; 3. Žinias apie autorių (vardas, pavardė, gimimo data, aukš
VU Studentų Atstovybė Universiteto 3, tel.: 614414, 617920
t............................................................................................................................ J
DĖMESIO! Penktakursių... pirmakursių, daktarantų, hab. daktarų, asistentų, persona lo darbuotojų, laikraščio „Universitas Vilnensis” žurnalistų žiniai! Jeigu jūs nenorite rudenį nešioti studentiškų kepuraičių ir pažvelgus į jūsų akis (jau) nematyti, kad esate (buvote) Vilniaus universiteto studentai, patariame įsigyti įvairesnės studentiškos atributikos: juodos arba žalios spalvos marškes (marškučius, sportinukus, marškinėlius) su užrašu „Universitas Vilnensis 1579”, lipdukus ir gaireles su Universiteto herbu. Susidomėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Universiteto 3, Observatorijos kiemelis tel. 61-44-14. Šių metų rugsėjo 17 d. 18n. VU stadione Saulėtekio alėjoje (prie "Plytinės") VU Studentų Atstovybė organizuoja
ŠVENTĘ-VAKARONĘ skirtą Vilniaus Universiteto 415-os metų sukakčiai paminėti.kadangi karalius Steponas Batoras savo įsaku prieš 415 metų įkūrė "Academia et Universitas Vilnensis" ir gerai padarė. Dalyvaus grupės "Volis", "Už TėVynę", Skylė", "Gimtadienis", "Pelenai", "Minika", ir kt. Po vidurnakčio susirinkusius dalyvius linksmins "Bičiulių" diskoteka. Naktį dangų nušvies šventinis fejerverkas su padudenimais. Veiks maitinimo taškai. Bus alučio.
ATEIK! Pradžia 18°° vai.
Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab. Tiražas 600 egz. 1.5 spaudos lankų. SL 321. Užs. Nr. 299 Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spaus dino VU spaustuvė.
į s šį
|
toji mokykla, fakultetas, kursas, namų adresas ir telefonas). Konkurso nugalėtojui įteikiamas laureato diplomas ir pinigi nė premija (12 premijų). Studentų moksliniai darbai priimami iki 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos mokslų akademijos Mokslo organizaciniame sky riuje (kab. 19, 33, 36) adresu: Gedimino pr. 3, 2600 Vilnius. Informacija teikiama telefonu 61-38-17,62-51-61. Išsamesnę informacija teikia VU Mokslo skyrius, tel. 61-06-18
LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ MOKSLINIŲ DARBŲ
KONKURSAS Lietuvos mokslų akademija, siekdama skatinti jaunųjų mokslininkų kūrybinį aktyvumą, skelbia geriausių mokslinių darbų konkursą. Konkurse turi teisę dalyvauti moksliniai bendradarbiai, dok torantai ir kiti tyrėjai, ne vyresni kaip 33 metų. Jei konkursinis darbas atliktas kartu su vyresniais, tai jų indėlis neturi viršyti 50 procentų. Konkursui būtina pateikti: 1. Darbą (mokslinio darbo publikaciją, mokslinio darbo ata skaitą, jos atskirus skyrius, išradimo medžiagą) - 1 egz.; 2. Motyvuotą mokslo institucijos pristatymą su trumpa mokslinio darbo charakteristika bei mokslo tarybos rekomenda cija; 3. Žinias apie autorių (vardas, pavardė, gimimo data, darbo vietė, pareigos, mokslinis laipsnis, atliktų mokslinių darbų, išra dimų sąrašas, namų adresas bei telefonas). Konkurso nugalėtojui įteikiamas laureato diplomas ir pinigi nė premija (8 premijos). Jaunųjų mokslininkų moksliniai darbai priimami iki 1994 mgruodžio 1 d. Lietuvos mokslų akademijos Mokslo organizaci niame skyriuje (kab. 19, 33, 36) adresu: Gedimino pr. 3, 2600
Vilnius. Informacija teikiama telefonu 61-38-17,62-51-61.