visų
Salių proletarai, vienykitės!
C0J2M3OS
scuoencas 1980 m. vasario 15 d.
Nr. 5 (1108)
1980 m. vasario 24 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir vietiniu tarybų rinkimai
Įakulteto darbuotojai, Paugelis idėjinį politinį lygi kelia savarankiškai, parbuotojai aktyviai daĮyvauja politinio švietimo fateliuose, prenumeruoja psuomemnius leidinius, puklėjamąjj darbą paštopai aptariame fakulteto partiniame biure, visuoJneninių organizacijų vauovų pasitarimuose.
LIAUDIES KONTROLĖS DARBAI
* SPORTAS
Kaina 2 kap.
V. Kapsuko universiteto pro fesorė, istorijos mokslų dak tarė Pranė DUNDULIENE ap dovanoja Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo garbės raštu.
PASKIRTOS LIETUVOS KOMJAUNIMO PREMIJOS Lietuvos LKJS CK biuras, remdamasis vertinimo komi sijos nutarimu, paskyrė Lie tuvos komjaunimo premijas. Literatūros, meno, žurnalis tikos ir architektūros srityse premijos paskirtos: Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto liaudies dainų ir šoklų ansamblio me no vadovui J. V. Aleksand
ravičiui, universiteto filolo gijos fakulteto dekanui J. Balkevičiui ir universiteto akademinio choro meno va dovui P. Gyliui už kūrybLnį indėlį, ruošiant koncertus ir masinius renginius, skirtus universiteto 400-osioms meti, nėms, akiyvią veiklą studen tų estetinio auklėjimo srityje.
V. LENINO ĮIO-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
jai pačiai betarpiškai dalyvaujant vyksta studentų susitikimai su įdomiais žmonėmis, literatūriniai va karai, meno saviveiklos apžiūros. Už puikų mokymąsi ir aktyvų visuomenini dar bą H. Pautienytė pažymėta jubiliejiniu universiteto diplomu. Apygardos rinkiminė komisija įregistravo drg. Henritą Pautienytę kandidate j deputatus Valakam pių rinkiminėje apygardoje Nr. 21 rinkimams į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. BALSUOKIME UŽ KOMUNISTŲ IR NEPARTINIŲ BLOKO KANDIDATUS!
kos 9 išradimams, 16 eks ponatų LŪPP, atlikome ūkiskaitinių darbų už 1 mln, 684 tūkstančius rub lių. I mokslinį darbą nuo pat pirmų dienų įtraukia me jaunus specialistus. Daugelis jų jau turi vieną ar du publikuotus moks linius darbus. Kūrybiškas darbas, ak tyvus dalyvavimas visuo
meninėje veikloje — žmo gaus idėjinio, politinio brandumo rodiklis. Prašo me plačiau papasakoti apie studentų užauditorimą. nę veikią. Vis dar nepakankamai — Jubiliejiniais metais nušviečiami mokslo ir buvo gausu susitikimų, technikos laimėjimai, pa- vakarų, ekskursijų, ku žangos spartinimo proble- rias žadame organizuoti ir mos. Kokios problemos toliau. Malonius prisimi jums iškyla? nimus paliko buvusių fa — Šiais metais, pasitel kulteto absolventų susiti
kę daug naujų priemonių, stengsimės dar geriau nušviesti mokslo ir technikos pasiekimus. PateikėKoklomls formomis pa- me spaudai apie 200 publlreiškla ideologinis, poli- likacijų, pateiktos paraiš
*
*
Už ilgametį mokslinį peda goginį darbą ir aktyvų daly vavimą visuomeniniame gy venime, ryšium su septynias dešimtosiomis gimimo meti nėmis Vilniaus valstybinio
LAUKIA DAUG Šiandieną apie TSKPtinis auklėjimas mokymo CK nutarimo „Dėl toles- procese! nio ideologinio, politi— Lemiamas vaidmuo nio auklėjamojo darbo čia tenka visuomeninėms gerinimo" vykdymą kai- disciplinoms. Studentai bamės su Fizikos fakulte- stengiasi gerai pasiruošti to dekanu V. Kybartu. seminarams, skaito daug Nutarime yra daug kai- papildomos literatūros, bama apie agitacijos ir Šių disciplinų studijos propagandos mokslinio ly- svarstytos atvirame partigio užtikrinimą. Kas yra niame susirinkime, dalydaroma šioje srityje Fizi- vaujant TSKP istorijos Įkos fakultete? katedros doc. V. Kašaus— Partinio biuro ideo- kienei, filosofijos katedBoginė komisija sudarė ros dėstyojai L. Jekentaiptitinkamų priemonių pla- tei. Dėstytojos teigiamai Pd. Teoriniuose semina- įvertino fizikų visuomeniruose pranešimus skaito nių disciplinų studijavi-
PAMINĖJO GARBINGĄ JUBILIEJŲ
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume
Šiandieną supažindiname su Valakampių rinki minės apygardos Nr. 21 kandidate į dešimtojo šau kimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos depu tatus HENRITA PAUTIENYTĖ Henrita Pautienytė gimė 1957 metais Vilniuje, tarnautojo šeimoje. Baigusi vidurinę mokyklą, metus dirbo „Vilniaus statybos" treste darbininke. 1976 metais Henrita įstojo į Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto parengiamąjį skyrių. 1977 metais sėkmingai išlaikiusi stojamuosius egzaminus, ji buvo priimta j universitetą ir šiuo metu mokosi istorijos fakulteto III kurse. Nuo pat pirmųjų studijų dienų Henrita Pautieny tė pasireiškė kaip darbšti, drausminga studentė. Ji stropiai gilina savo žinias, mokosi tik gerai ir labai gerai, noriai padeda kurso draugams, ją gerbia ir dėstytojai, ir studentai. 1974 metais H. Pautienytė įstojo j Lenino kom jaunimą. Henrita Pautienytė aktyviai dalyvauja visuome ninėje veikloje. Ji išrinkta universiteto komjauni mo komiteto nare, vadovauja internacionaliniam klubui, su komjaunuoliška ugnele, atkakliai vykdo įpareigojimus, rūpinasi studentų internacionaliniu auklėjimu, daug prisideda, plečiant draugiškus ry šius su kitomis šalies ir broliškų socialistinių res publikų aukštosiomis mokyklomis. Jos iniciatyva ir
NUMERYJE:;
PRISIMENAM SESIJĄ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Siame
kimas, tarpgrupinė meno saviveiklos apžiūra. Links mai ir triukšmingai buvo surengta tradicinė fizikų diena, kasmet sulaukianti vis daugiau svečių iš
broliškų respublikų aukš tųjų mokyklų. Tiesa, ne turime didesnių patalpų bendrafaikultetiniams ren giniams, bet entuziazmo niekuomet netrūksta. Neužmirštami studentai ir bendrabutyje. Keletą kartų per mėnesį juos ap lanko komunistai B. Aleksiejūnas, V. Valiukėnas, J. Ašmonas ir kilti. Page rėjo spaudos pristatymas, reguliariai leidžiamas sie ninis laikraštėlis „Lai kas", aukštų toje rengia mos fotoparodos. Bendra bučio gyventojai aktyviai dalyvauja konkurse dėl geriausio kambario vardo. Rengiami įvairūs susirin kimai, kur aptariami ak tualūs nūdienos klausi mai. Bendrabutiečiai ir vi so fakulteto studentai gra žiomis mokslo dovanomis pasitiks V. Lenino 110ąsias gimimo metines. Laukia daug darbų, ku riuos reikės nuveikti, sie kiant įgyvendinti nutari me iškeltus uždavinius. Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Rimantą RUTKAUSKAITĖ
Dėmesio: konkursas Universiteto komjaunimo komitetas ir „Tarybinio stu dento" redakcija primena, kad vyksta tarpfaikultetinis sieninės spaudos ir vaizdinės agitacijos konkursas, skirtas V. Lenino UO-osioms gimimo mistinėms. Konkurso organizavimo komisija, vertindama sieninę spaudą, pasitelks fakultetų komjaunimo ir profsąjungos aktyvistus. Bus vertinamas sieninių laikraštėlių idėjinis
ir meninis lygis, spausdina mos medžiagos aktualumas, periodiškumas, redakcinių ko legijų bendradarbiavimas su „Tarybinio studento" redak cija. Taip pat kaip atsispindi pasiruošimas V. Lenino UOosioms gimimo metinėms. Konkursas prasidėjo 1980 m. sausio 1 d. ir tęsis iki 1980 m. balandžio 20 d. Nugalėtojų laukia apdova nojimai. LINKIME SĖKMĖS!
T ARPFAKULTETINIO SIENINĖS SPAUDOS IR VAIZ DINĖS AGITACIJOS KONKURSO, SKIRTO V. LENINO UO-OSIOMS GIMIMO METINĖMS,
NUOSTATAI
Vilniaus universiteto komjaunimo komitetas tr „Tarybi nio studento" redakcija skelbia tarpfakul'.etlnį sieninės spaudos ir vaizdinės agitacijos konkursą, skirią V. Leni no 110-osioms gimimo metinėms. Konkursui organizuoti ir vertinti sudaryta komisija: Z. Besasparytė — komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja politiniam ideologiniam darbui (pirminin kas), A. Morkūnas — komjaunimo komiteto narys, atsakin gas už agitacinį propagandinį darbą, A. Nugaraitė — „Tarybinio studento" redaktorė, kom jaunimo komiteto narė, L. Januievlčlus — Istorijos fakulteto komjaunimo biu ro sekretorius, L. Budrys — komjaunimo komiteto narys, atsakingas už ateistini darbą.
Bus vertinama: 1. Sienlaikraščių idėjinis ir meninis lygis. 2. Skelbiamos medžiagos aktualumas. 3. Kaip sieniniuose laikraštėliuose ir vaizdinėje joje atsispindi pasiruošimas V. Lenino 110-osioms metinėms. 4. Sieninių laikraštėlių periodiškumas. 5. Bendradarbiavimas su „Tarybinio studento" cija. Konkursas prasidėjo 1980 m. sausio 1 d. ir 1980 m. balandžio 20 d.
agitaci gimimo
redak baigsis
LLKJS VU komitetas ir „Tarybinio studento" redakcija
LIAUDIES KONTROLĖS
DARBO BARAI
APSVARSTYTI DARBO Sausio 8 d. j Mažąją aulą rinkosi profesoriai, dėstytojai, studentai, res publikos sostinės visuo meninių organizacijų at stovai, partijos ir komjau nimo veteranai. Čia buvo pažymėtos revoliucinio judėjimo Lietuvoje daly vės, Lietuvos TSR nusi pelniusios kultūros veikė jos, einančios docentės pareigas Miros Bordonaitės’gimimo 70-osios meti nės. Apie jubiliatės gyveni mą ir veiklą, jos nueitą ilgą ir prasmingą revoliu cinės kovos kelią papasa kojo universiteto moksli nio komunizmo katedros vedėjas docentas P. Ber natavičius. Šešiolikamete įsijungusi i revoliucini judėjimą, M. Bordonaitė visas savo jė gas ir sugebėjimus pasky rė kovai už šviesią darbo žmonių ateitį. Susiejusi gyvenimą su Lenino kom jaunimu, vėliau su Komu
Po garbingo jubiliejaus švenčių, po šaunių talkų kol ūkiuose ar darbų prie Uni versiteto restauravimo, nuli, mo nutilo jaunatviškas šur mulys, Ištuštėjo auditorijos. Skaityklose ir bibliotekose studentai palinko prie kny gų. Sesija — atsiskaitymo metas už nuveiktą darbą, įgytas žinias prieš dėstyto|us, draugus, o svarbiausia — prieš paij save. Prie auditorijos durų spie čiasi trečiakursiai prekybi ninkai. Jiems — buhalterinės apskaitos egzaminas. Kaip studentai ruošėsi jam per vi są semestrą? — paklausiau Vitos Sakalauskaitės. — Buhalterinės apskaitos paskaitos visada buvo labai rimtos, reikalaujančios di delio dėmesio ir susikaupimo. Tiems, kurie pavyzdingai lankė seminarus, aktyviai juose dalyvavo, gerai spren dė kontrolinius uždavinius, egzaminas nebaisus. Po kelių minučių pirmasis drąsuolis atsargiai atvers auditorijos duris, prieis prie dėstytojo staliuko ir... Da bar didžiausias visų troškimas — išsitraukti „laimingą" bi lietą, tą vienintelį, prie kurio
nistų partija, ji nepabūgo nei šaltų buržuazinės Lie tuvos kalėjimų kazematų, nei kankinimų, nei paty čių. Už revoliucinę veik lą M. Bordonaitė buvo beveik septynerius metus kalinama. Atkūrus Lietuvoje Tary bų valdžią, pogrindžio ko vose užgrūdinta revoliu cionierė suvaidino žymų vaidmenį Lietuvos kom jaunimo organizacijos veikloje. Glaudūs jos ry šiai su jaunimu ir dabar. Ketvirtį amžiaus dirbda ma universitete visuome nės mokslų dėstytoja, M. Bordonaitė perteikia jau najai kartai savo gyveni miškąją patirtį, moko išti kimai tarnauti komunizmo idealams. Dideli sukaktu vininkės moksliniai nuo pelnai. Spaudoje skelbia mi jos atsiminimai apie partijos pogrindinę veik lą, Antaną Sniečkų, pade da skaitytojams giliai su prasti praeitį, atskleidžia
DRAUSMĖS KLAUSIMAI
revoliucinio judėjimo reikšmę dabarčiai. Gražios sukakties proga M. Bo.rdonaitę sveikino irespublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabu lis, LLKJS CK sekretorius P. Ignotas, Partijos istori jos instituto prie Lietuvos KP CK, Lietuvos TSR re voliucijos muziejaus, re dakcijų atstovai, revoliu cinių kovų bendražygiai, mokslininkai. Jie palinkė jo sukaktuvininkei geros
kloties jos pedagoginiame ir moksliniame darbe, tvirtos sveikatos ir asme ninės laimės. Už nuopelnus komunis tiškai auklėjant studentiją ir aktyvią visuomeninę veiklą e. doc. p. Mira Bordonaitė apdovanota Lietuvos TSR Aukšičausiosios Tarybos Prezidiu mo garbės raštu. Nuotraukoje: dimisijos generolas majoras P. Pet ronis sveikina M. Bordonaitę.
Egzaminas - laimės dalykas? ilgiausiai sėdėta, kurio klau simai rūpestingiausiai lšnagri. nėti... Ir paklausi savęs: ar viską padariau, kad tokių „laimingų" bilietų būtų kuo daugiau, o gal ir visi? Ten, už šių durų — jau egzaminas, o šiapus dar sklai domi užrašai, vyksta ginčai, gvildenamos dešimt kartų nagrinėtos problemos, įrodi nėjamos teoremos, sprendžia mi uždaviniai. Vyksta pas kutinė, bet pati rimčiausia konsultacija, kur klausiam ir atsakom mes patys, studen tai. Ir prie vienos, ir prie ki tos auditorijos durų nuvinguriavo nemažos eilutės. Ypač aktyvios merginos — jos stengiasi kuo greičiau priartinti tą „laimės" aki mirką. Vaikinai nutaria, kad egzaminas — ne vilkas, į mišką nepabėgs — galima ir palūkėti: dėstytojas į pabai gą pavargs, gal nebus toks atidus ir reiklus. Žinoma, ir skubantieji, ir
deisiantieji turi savo filosofi ją. Kuri gi iš |ų tikroji? Ar priklauso pažymys nuo to, kada studentas eis atsakinė ti? Ar teisinga nuomonė, kad egzaminas — laimės dalykas? — Pagrindinė sėkmingo egzamino sąlyga — '.virtos žinios, įgytos paskaitose ir sutvirtintos per seminarus, kontrolinius, skaitant papildo mą literatūrą. Jeigu visą se mestrą sistemingai studijavai, konspekiavai paskaitas, dabar tereikia truputį pakartoti, apibendrinti tai, ką jau ži nai. Dažnai studentai sako, kad pas vieną dėstytoją ge riau eiti atsakinėti pirmam, pas kitą — atvirkščiai. Tur būt ir čia yra šiek tiek tie sos, bet šia teorija naudojasi ;ie, kurie mokytis pradeda (ir, aišku, nespėja) tik per sesiją, — sako mano pašne kovė Danutė Adomavičiūtė.
kaip paralitiko..." Paskuti niąją dieną belieka sušukti: „Ką daryti? Ryloj — egzami nas!" Tai ar nesunkus stu dento gyvenimas? Žinoma sunkus, kai laukia tūkstantis knygų ir viena naktis. Išvada paprasta: mokykimės visą se mestrą, tada turėsime tūks tantį naktų ir vieną...
Praėjusių metų pabai goje vyko Universiteto centrinės liaudies kontro lės (CIK) grupės išplėsti nis posėdis, kuriame daly vavo partinio . komiteto sekretorius K. Poškus, darbuotojų profsąjungos vietos komiteto pirminin kas I. Žeberskis, fakulte tų liaudies kontrolės gru pių pirmininkai. Posėdyje buvo apsvars tytas Universiteto moks linės tarybos ir partinio komiteto 1978 m. gruo džio mėn. 26 d. nutarimo „Dėl darbo drausmės Isto rijos fakultete" vykdymas visuose fakultetuose. Tik rinimo medžiagą apibend rino CLK grupės mokymo sektoriaus vadovas S. Uo sis. Praėjusiais metais Is torijos fakultetas pasto viai rūpinosi darbo draus mės klausimais, organiza vo reidus, kontroliavo darbuotojų atvykimo j darbą laiką .svarstė drausmės pažeidėjus dekanate. Todėl darbo drausmės reikalai fakultete pagerėjo. Tačiau dar daugelyje fakultetų pasitaiko ne sklandumų, sudarinėjant tvarkaraštį, kai kur nėra darbo grafikų, nesudaro mi kalendoriniai planai. Gana dažnai dėl dėstytojų arba studentų kaltės ne įvyksta užsiėmimai. Pvz., Matematikos fakultete per
vieną savaitę neįvyko net 40 valandų įvairių užsi ėmimų, Pažymėta, kad administ racijos ir ūkio dalies dar buotojai nors ir ėmėsi tam tikrų priemonių dar bo drausmei gerinti (už blogą darbą keliems as menims pareikšti papeiki mai, keletas atleisti iš darbo) .tačiau padėtis ma žai pagerėjo. Blogai ap šviestos auditorijos, kai kuriose labai šalta, neuž sidaro durys, kai kur triukšmingai veikia die nos šviesos lempos. Visa tai rodo, kad darbo orga nizavimui reikia skirti dar didesnį dėmesį. Apie darbo drausmės trūkumus ir priemones jiems pašalinti kalbėjo partinio komiteto sekreto rius K. Poškus, fakultetų liaudies kontrolės grupių pirmininkai J. Ambrasas, A. Berenis ir kiti. Nutarta palikti šio nu tarimo vykdymą nuolati nei kontrolei. Posėdyje taip pat ap svarstyti liaudies kontro lės viešumo ir kiti orga nizaciniai klausimai. Uni versiteto centrinės liau dies kontrolės grupės pir mininke išrinkta Chemi jos fakulteto docentė, Universiteto partinio ko miteto narė Nina Raguotienė. „T.S." inf.
Danutė MIŠUTYTE
Įsikalbėjau ir su kitais stu dentais. Daugelis jų teigia, kad egzaminas — tarsi lote rija, ir seksis iau, jeigu tavo ranka lengva (tiesa, su nedi dele išlyga, kad nebūtų tuš čia galvoje). Studentai kartais patenka j paradoksalias situa cijas. Žiūrėk, vienas, puikiai išstudijavęs visus klausimus, nesuspėja perskaityti pasku tinės paskaitos, ir... per eg zaminą pakliūva bū'ent tas „nelaimingasis". Tada iš tie Nuotraukose: kairėje — pirmoji sesija ir bibliotekininkei G. Narbutaitei; viršuje — sų apmaudu, kai įskaitų kny gelėje dėstytojas išvingiuoja TSKP istorijos egzaminas. Prof. V. Germanas klauso II k. biologės L. Geštautaitės; apačioje „patenkinamai". Tuomet ir — programavimo egzaminui ruošiasi Prekybos fakulteto materialinio techninio aprūpinimo susimąstai, ar pažymys tikra specialybės studentai R. Dedėla ir A. Stepanova. sis žinių vertinimo matas, ar jis visada atspindi studento pasirengimą?
Prisipažinkime — tokių at vejų ne tiek jau daug. Daž nesnės būna kitokios situaci jos. Atsimenate A. Solarevo jumoreską „Sunku būti stu dentu?" Studen'ul po kelurių dienų egzaminas. Keturiasde šimt klausimų — po dešini; per dieną — niekai! Ir š.ai prasideda didysis ruošimasis. Pirmą dieną veiksmas vyksta taip: „Sėdu prie stalo 8 vai. Kairėje — klausimai, dešinė je turėtų būti konspekiai. Ieškau. Nėra". Štai pirmasis kabliukas. Situacija labai rea li. Antrą dieną fiziką nuo mokslų nuvilioja afiša „Nau jas meninis filmas per tele viziją nebus rodomas". Tre čią dieną „darbštuolis" nu stemba: 16 klausimų per die ną! Nutaria — reikia for suoti. Dienai baiglan'is, akyse tamsu, judesių koordinacija
PATARIA GYDYTOJAS
fad smarkus žiemys savo dumples pradeda judint besijodams, nei su sietais, dulkina sniegą". Žiema turi neabejotiną vo romantiką, kurią asų didysis poetas K. melaitis taip meistriš ki aprašė. Tačiau ji savo Sičiais išlepintam ir ne■sargiam žmogui atneša A ug rūpesčių ir ligų. Tik H praėjo gripo banga, H ir laukiama antrosios | ingos. Jo padaryti nuos1 liai sveikatai paaiškės Aliau. Daugeliui gripo Iusas pakenkia organiz) atsparumą kitoms lims, ypač po jo pagauja įvairių bakterijų suliamų komplikacijų, lučių uždegimo, tuberliozės pleurito, reumair net meningito.
šiai trunka 3—5 dienas, bet neretai dėl įvairių komplikacijų, — plaučių, pleuros arba nosies ertmių uždegimu, — kūno tempe ratūra labai svyruoja ir kurį laiką būna nepasto vi.
Gripas—
rūpestis Susirgus gripu, iškvie čiamas gydytojas telefonu j namus. Lengvesnieji li goniai gydomi namuose, bendrabučiuose juos izo liuoja į atskirą izoliato rių, ir tik sunkiai sergan tys guldomi į ligoninę. Neleistina karščiuojan tiems . važinėti miesto transiportu. Kovojant su gripu, ypač svarbu palaikyti organizatsparumą, vengti
Žmogus labai imlus grii. Užsikrečiama nuo linių. Jie kosėdami ir iiudėdami, su smulkiais replių lašeliais paskleiia ore virusą, kurį kiti liepia ir užsikrečia. Po * Neseniai teko pabuvoti lių valandų, vėliauMinsko V. I. Lenino uni li po dviejų parų, prasiversitete. Žur labai ūmiai, da gripasLankėmės nalistikos fakultete. Apie kyla temperatūra iki kolegų 40°,minskiečių krečia mokslą šaltis, papasakojo a ūda galvą Žurnalistikos ir „laužo" fakulteto prodekanas ulus, būna bendras doc. neI. lavimas Sačenka. ir silpnumas, Mus kad jų gula nustebino, nosį, atsiranda jų asas universitete toks dide kankinantis kosu- lis !. Žurnalistikos fakulte Karščiavimas dažniautas. Jis užima net šešis
Laibai neatsar gūs būna paaugliai ir jau nuoliai, kurie šaltomis ir lietingomis dienomis vaikšto sportiniais gumi niais batais, nailoninėmis kojinėmis, lietpalčiais, be šalikų, pirštinių ir kepu rių. Neretai šokių ar sportinių užsiėmimų metu sušilę išbėga i kiemą ir greit atvėsta. Dar blogiau, kai gatvėje geria šaltą vandeni, valgo ledus ar sukaitęs sportininkas ima peršalimo.
j burną sniegą, Atsiminkime, išgėrus stiklinę šalto vandens, organizmas netenka apie 3000 kalorijų šilumos. Svarbu, kad avalynė būtų pritaikyta metų lai kui. Batus būtina kasdien gerai išdžiovinti. Nesėdė ti prie televizoriaus po vonios, o gulti į lovą. Kiek jaunų moterų dėl elegantiškumo žiemą ren giasi per plonai. Gerai,
PAS KOLEGAS
specializuotis radijo, tele — Mūsų fakultete stu vizijos ir spaudos srityse. dentai mokosi pagal Nuo kitų metų ruošime po bendrą TSRS žurnalistikos 10 redaktorių leidykloms. kadrų ruošimo programą. Šiais metais — vertėjus žaidynėms, Užsienio studentai lanko olimpinėms atskiras paskaitas, jiems nes Minske vyks futbolo dėstomos kitos discipli rungtynės. Įdomu būtų sužinoti nos: plačiau nušviečiama besivystančių šalių patir apie studentų mokslinę tis, kapitalistinio pasaulio- veikią, kritika. — .Fakultete veikia Sti Kokiomis kalbomis skai listikos, Ekonomikos, Kri aukštus. Kiek studentų tikos, Radijo ir televizijos mokosi žurna 1 i s t i k o s tomos paskaitos? — Mūsų šalies studen moksliniai būreliai. Stu meistriškumo? I — Taip, mūsų studentai tams dėstoma rusų ir bal dentai skaito pranešimus labar turi labai geras są tarusių kalbomis. Užsie studijų draugams, vyksta lygas mokslui. Naujos pa- niečiai mokosi taip, pat į kitas aukštąsias mokyk jalipos, daug auditorijų. rusų kalba. Universitete las. Neseniai su Vilniaus Tačiau ir studentų nema yra paruošiamieji kursai, metus prieš universitetu pasirašėme ni — šiuo metu mokosi kuriuose, ■29 žmonės. Taip pat mu mokslą konkrečiame fa bendradarbiavimo sutartį. visada lauksime lų fakultete mokosi daug kultete, jie mokosi rusų Taigi ■tudentų iš užsienio: Ira- kalbos. Tokie kursai yra svečių iš jūsų Žurnalisti ■o, Venesuelos, Kolumbi ir Baku, Tbilisio universi kos katedros, na, ir patys jos, Salvadoro, Vietnamo, tetuose. Bet atvykę iš šių mielai į svečius atvažiuo Izraelio ir kitų šalių. At mokyklų studentai, rusiš sime. Manau ,kad šis bendra eičiai ruošiami pertvarky kai kalba su dideliu ak darbiavimas bus naudin tai ir kiekvienais metais centu. Kokias specializacijas gas ir įdomus. Ačiū už i fakultetą priimsim 50— ■0 studentų. Tai sudarys gali pasirinkti busimieji pasakojimą. Kalbėjosi žurnalistai? Visą studentų daugumą. Daiva ŠNIUKAITĖ — Mūsų studentai gali Kaip organizuojamas mokslas?
kad pastaraisiais metais moterų mados pasuko praktiška linkme. Mes, gydytojai, gerai prisime name, kiek jaunų mergi nų sirgdavo reumatu dėl „mini" ir kaproninių koji nių. Bet nepamirškime,, kad ir per šiltai rengtis ne sveika, nes suprakaitavus lengva peršalti. Reikia vengti spūsties troleibuse. Patartina anksčiau išeiti į darbą, kad nereikėtų per daug skubėti. Peršalimui didelę įtaką turi drėgmė. Neretai peršąlama būnant mažai vėdinamose ir men kai apšildomose patalpo se. Nebijokime vėdinti, nuo to butas neatšals, nes sausas oras gi eitai sušy la. Gripui atsparesni užsi grūdinę asmenys. Bet grū dintis reikia visą laiką. Sveika, gerai apsirengus, pasivaikščioti ir paspor tuoti gryname ore. Orga nizmo atsparumą ligoms palaiko higieniškas darbo ir poilsio režimas, norma lus maitinimasis. Vengti na alkoholinių gėrimų ir rūkymo. Kova su gripu — tai kova už sveiką buitį. Jei nenorime sirgti, trukdyti mokslą, graužtis dėl ne sveikatos, grūdiinkimės ir kovokime su peršalimu.
BENDRABUČIO PROBLEMOS v
KAI GERI SEIMININKAI
Įėjus į jaukų, gėlėmis Ne paslaptis, kad studen papuoštą fojė, nusiteiki tai dažnai nenori užsipre pakiliai ir maloniai, Ant numeruoti laikraščių ar sienų kabo stendai, ku- žurnalų, nes jie neregulia riuose nušviečiama ben- riai pristatomi. 10 bendra drabučio Nr.12—11 tary- bučio gyventojai rūpinasi, bos veikla. Skaitau socia kad grįžę iš paskaitų, listinio lenktyniavimo, ku kasdien galėtų paskaityti rį organizuoja 10 bendra spaudą. bučio Ij ir III korpusų ta Vienas svarbiausių taryrybos, už pavyzdingą> bos narių ir gyventojų buitį bendrabutyje nuo rūpesčių — švara ir tvar status. Vertinama už ben ka. Operatyvinės grupės, drabučio tarybos organi švaros komisijos keletą zacinį, auklėjamąjį kultū kartų per savaitę tikrina rinį darbą, už sieninę! tvarką kambariuose ir spaudą ir vaizdinę agita įvertina pažymiais. Rezul ciją, švarą ir tvarką bei tatai skelbiami stende. sportini darbą. Konkurse: Vėliau į tai atsižvelgiama, dalyvauja visi bendrabu1 sumuojant socialistinio čio tarybos sektoriai: kult- lenktyniavimo rezultatus masinis, sporto, buitinisi Pereinamąja gairele apdo“ organizacinis ir redkolegi vanojamas pats švariau ja. Pagrindinis socialisti sias ir tvarkingiausias nio lenktyniavimo tikslasi kambarys. — siekti aukštesnės bui Pagyrimo nusipelno ir nariai, kurie entuziazmu ties kultūros. O kaip studentai tvarko užkrečia bendrabučio gysavo buitį? ■•ventojus. Darniai dirba Taryba dirba pagal pla bendrabučio taryba, Uniną, kuriame tiksliai nuro versiteto konkurse ,.Gedoma busimo renginio• iriausiai bendrabučio taryz data ir atsakingas asmuo. bai išaiškinti" užėmusi Idarbų, ąją vietą. Pirmininkui E. Gražus studentų sąrašas pirmajam 1979/801 Brazaičiui šauniai talki m. m. pusmečiui. ninkauja pavaduotojos D. Įdomiai buvo organizuo Kapliauskaitė ir A. ValenProf. p. Čibiras Infekcinių ligų katedros tas LIK-as su prekybosi tinaatė. Aktyvo darbas bendrabučio> buvo gerai įvertintas kon vedėjas fakulteto studentais. Gražia tradici kursuose: antros vietos ja tapo etnografinių val■ iškovotos 1978/79 m. m. gių konkursai. Kiekvieno> aukštųjų mokyklų kon" aukšto gyventojai galii kurse ir kompleksinėje parodyti savo kulinariniusi bendrabučių spartakiado* j e. Pramonininkai nugalėsugebėjimus. Bendrabučio taryba rū• jo socialistiniame lenkt ypinasi sienine spauda ir• niavime su prekybininkų vaizdine agitacija. Gausut bendrabučiu. stendų. Reguliariai sieni Senaisiais metais daug nis laikraštėlis leidžia■ nuveikta. Tegul ir Nau; mas. jaisiais neišsenka entu" Pasitikdamas 62-ąsias TSRS Dabar — apie spaudą.. ziazmas. Ginkluotųjų pajėgų įkūrimo
metines, Istorijos fakulteto komjaunimo biuras skelbia viktoriną „Iš TSRS Ginkluo tųjų pajėgų Istorijos". Kvie čiame joje dalyvauti visų fakulletų studentus. Atsakymus į klausimus siųskite Į VVU komjaunimo komitetą iki š. m. vasario 22 d. Geriausių atsakymų autoriai ir masiškiausiai dalyvavęs fakultetas bus apdovanoti.
KLAUSIMAI 1. Kada Ir kas įkūrė SDAALR TSRS ir Lietuvoje? 2. Su kokiais įvykiais su sijęs TSRS didvyrio vardo įsteigimas ir kam pirmajam buvo suteiktas šis vardas? 3. Kur ir kada mūsų šalies
teritorijoje buvo suformuota pirmoji užsieniečių karinė dalis, dalyvavusi mūšiuose su hitlerininkais? 4. Kada ir kaip buvo su formuota 16 lietuviškoji di vizija; pirmasis jos kovinis išbandymas. Klek jos karių buvo apdovanoti ordinais ir medaliais? 5. Kada įsteigtas Raudono sios vėliavos ordinas ir kas pirmasis juo apdovanotas? 6. Kada pirmą kartą Balti jos laivyno aviacija atakavo karinius Berlyno objektus? 7. Kokius dabartinius kari nius Tarybinės armijos laips nius atitiktų 4-ojo dešimtme čio Raudonosios armijos vadų
PER SKRANDĮ Į..
Nebe pirmą kartą Sau lėtekio alėjos 10 bendra "būtyje, I korpuso III aukšte teisininkai rengia valgių konkursus. Buvau nustebintas visai atsitikti nai užklydęs i šį bendrabūtį. „Nuskilo" ši kartų tik ne man, o žiūrovams, Aktyviausi šio renginio organizatoriai ir dalyviai papasakojo, kad žiūrovai ne tik atidžiai sekė komi sijos darbą, žavėjosi kole gų pagamintais valgiais, bet ir skyrė specialų pri zą. Tiesa..., sau. Tokį sunkų stebėjimo triūsą atlikę žiūrovai labai išalko, tad specialusis prizas, suvalgyti konkurse laimė jusius ir nelaimėjusius ir atiteko patiekalus, jiems.
laipsniai: brigados vadas, di vizijos vadas, korpuso vadas, armijos vadas? 8. Kas ir kada Išbandė pir mąjį tarybinį reaktyvinį nai kintuvą? Jo konstrukcijos autorius? 9. Kada Tarybinėje armi joje buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos maršalo laipsnis, kas pirmasis iš tarybinių kar vedžių jį gavo? 10. Kas mūsų šalyje apdo vanoti Pergalės ordinais? 11. Kas iš TSRS lakūnų kosmonautų dalyvavo Dtdžlajame Tėvynės kare? 12. Kokios karinės dalys pradeda ir baigia karlnj pa radą Raudonojoje aikštėje?
Pažymėtinas „Alkanojo studento stalas", Tai kuk ius, bet originalus studen tams kartais pasitaikan čių „badmečių" patieka las. Po pirmosios konkurso dalies visi aktyviausi žiū rovai tapo renginio dalyviais, nes per sk randi nuraminti širdį visi puikiai mokėjo. / Tik konkurso organizatoriai apgailestavo, kad nė vieno patiekalo kon kursui nepateikė vaikinai. J šitokius renginius tei sininkai bursi's ir daž niau. Dabar valgių gamin tojai, nugalėję aukštuose, dalyvaus finaliniame bendrabučio konkurse.
O komisija, kurią suda rė bendrabučio komendantė M. Vedreckienė pirmininkė), (komisijos bendrabučio tarybos pirmininkas V. Kiirsevičius, komjaunimo fakulteto sekretorius R. Kaminskas, bendrabučio dailininkas K. Rimkus ir A. Kučinskas sąžiningai atliko savo pareigas. Jie išrinko patį skaniausią ir gražiausiai apipavidalintą -patiekalą. Be to buvo atsižvelgta į pagaminimo laiką ir stalo komentavimą. I vieta atiteko jungti niam 41 ir 36 kambarių stalui, kurių valgis vadi nosi „Per skrandi į širdį". K. Taločkos nuotr.: Iš Jį pagamino V. Karai aity. tė, V. Kuzminskytė, A. radingas buvo paruoštas Petkevičiūtė, O. Nistery- stalas „Per skrandį j šir dį''. tė.
i
ESPERANTO-„TURINTIS VILTIES“
niai, Naujųjų Metų suti kimas, valčių žygis Igna linos ežeruose, rudeniniai literatūriniai susitikimai Praėjusių metų pabai liuką nešioja visi, kas žurnalų. Kas trys dienos. „Mūza“. Juose dalyvauja goje Respublikiniuose moka tarptautinę kalba. pasirodo nauja knyga es- ir kitų respublikų espeprofsąjungos kultūros rū 1921 metais Petrograde peranto kalba. 35 Eu.ro-. rantininkai. Savo ruožtu, muose vyko Tarybinių įvyko pirmasis tarybinių pos, Amerikos ir Azijos mūsų respublikos espe esperantininkų asociacijosi esperantininkų suvažiavi radijo stotys transliuoja rantininkai vyksta į įvai SLIDININKŲ STARTAI (TEA) Lietuvos respubli mas. O 1926 metais Le laidas esperantininkams. rius — renginius kitose kinio skyriaus steigiamoji ningrade vykusio Tarp Keletas žodžių apie es respublikose bei užsieny Žiema padabino žemę tė, Gamtos fakulteto Vi konferencija, kurią suren tautinio darbininkų espe peranto kalbą Lietuvoje. je. Jie jau pabuvojo Al baitu rūku, po miškus ir kurso studentė Dacėl gė Lietuvos draugystės ir rantininkų kongreso dele Atkaklioje! 1956 metais TASS-ui tajuje, Vidurinėje Azijo laukus nusidriekė slidžių Krievkalai. kultūrinių ryšių su užsie gatus sveikino A. Luna- pranešus apie klubų, bū je, Kaukaze, Urale, Pavol- vėžės. Respublikos slidi- kovoje iškovota pirmoji! nio šalimis draugija, čarskis, pažymėdamas idė relių kūrimąsi TSRS, Vil gyje, Ukrainoje, Bulgari ninkai pradėjo varžybų vieta ir estafetėse 4X31 LRPCT, Lietuvos LKJS jinį komunistų ir espe niuje susirinko grupė es joje, Lenkijoje, VDR, sezoną. Roges ruošk va- km. šioje trasoje Univer-1 Suomijoje. sąrą, o ratus žiemą — sa- siteto garbę gynė St. Ta i CK. Jo darbo prezidiumo rantininkų artumą. VIII perantininkų iš įvairių Olandijoje, pirmininku išrinktas Vil VLKJS suvažiavimas pa Lietuvos miestų ir, pasi Šveicarijoje... ko liaudies išmintis. Jau reilis, R. Sirunavičiūtė, I niaus universiteto Filolo siūlė naudoti Esperanto skelbę iniciatyvine grupe, Paskutiniais metais klu vasarą pradėjo ruoštis ir L. Mozūraitytė, L. Plytai-■ gijos fakulteto Prancūzų tarptautiniams ryšiams pradėjo organizacinį dar bas „Juneco" yra geriau Universiteto slidininkai, kaitė. Antroji komandai sių TSRS klubų dešimtu Nemažas būrys sportinin- (Gerštautaitė, N. Mažuly-■ . kalbos ir literatūros ka plėsti. bą. tedros vedėjas filologijos Nuo 1954 metų Pasau 1956/57 mokslo metų ke. kų stovyklavo Juodkran- tė, B. Aidietytė, V. Šamo-B Esperanto — draugys- tėję. Trylika geriausių chvalova) užėmė ketvirtą. B kandidatas A. Skūpas. linė Esperanto asociacija pradžioje Vilniaus uniSis įvykis rodo, kad (UEA) bendradarbiauja su versitete, pedagoginiame tės kalba. Ji. su jungia sekcijos narių pabuvojo ją v-ietą ir pelnė 54 tas-B šiandien esperanto kalba Junesko. institute, konservatorijoje įvairių tautybių, amžiaus, Zlatauste (Celiabinsko sri- kus. įgavo didelę reikšmę bei Labai atjaunėjusi mūsų B 1973 metais Maskvoje pradėjo veikti esperanto profesijų žmones, Jauni- tis). mui ši draugystė dažnai populiarumą, šiandien, pasirašytas bendradarbia kalbos kursai. Šią žiemą slidininkai vaikinų komanda šiose 1 kai viso pasaulio geros vimo kontraktas tarp Pa 1957 metų gegužės 31 baigiasi vestuvėmis. Per laikė dvigubą sesiją — varžybose užėmė bendra- B valios žmonės trokšta tai saulinio esperantininkų dieną susikūrė Vilniaus septyniolika „Juneco" gy ir prie egzaminų stalo, ir komandinę trečiąją vietą, I kos, nori pažinti vieni ki judėjimo už taiką komi Esperanto klubas. Jo ini vavimo metų, jau 12 jo baltosiose trasose. Sezono- Taškus pelnė R. Valčių- ■ tus. teto ir Pasaulinės taikos ciatyva buvo surengti narių sukūrė esperantiš- atidarymo varžybose sėk- kas, R. Venslovaitis, V. B 1887 metais lenkų gy tarybos. kalbos mokymosi kursai, kas šeimas. Sutuoktinių mėngai startavo Universi- Svigairis, A. Cerniakovas, B dytojas ir filologas L. Zatarpe yra atstovų iš 1977 metais Anglijos išleistas I. Cieškos, J. Kauno, Leningrado, Ufos, teto merginos. Jos laimė- R. Vaičius, S. Aukselis, 1 menhofas, sukūręs espe jo pirmąją vietą, surinku- A. Vlasenko. Estafetėse S Petrulio „Esperanto kal ranto kalbą, sakė, kad ji profsąjungos ir komunis bos vadovėlis", pora žo Lenkijos, Brazilijos’ stos 285 taškus, antros bu- vaikinai pasidalino trečia I tų partija sukūrė organi turėtų pasitarnauti taikos Esperanto klubai vei vo Vilniaus pedagoginio ir penkta vietomis, dynėlių. „Švyturys" ir stiprinimui, savitarpio su zaciją kovai su anglų kal „Tarybinis kia ir kituose miestuose. 'instituto atstovės — 168 Komandas treniruoja I studentas" pratimo didinimui visame bos ekspansija. Si organi spausdino esperanto kal Klaipėdos klubas praėju taškai ir trečioji vieta ati- vyr. dėstytojas Stasys Me- ■ zacija pasisako už platų pasaulyje. Greitai supra siais metais šventė savo teko „Statybos" koman- čėjus, dirbantis Universi- B panaudojimą bos pamokas. tę kilnius šios kalbos Esperanto dešimtmeti. 1972 ir 1977 dai, surinkusiai 113 taškų, tete jau 30 metų, ir dės 1 Nuo 1959 metų Pabalti tikslus, žmonės ėmė mo tarptautiniuose santykiuo jo respublikų esperanti metais socialistiniame 5 km trasoje ryžtingai ko- tytojas Robertas Misiū kytis jos. Pradeda kurtis se. lenktyniavime tarp visų vojo visos merginos, nei- neis, žengiantis pirmuosius j ninkai reguliariai rengia kalbos kursai, įvairūs es 62-ajame Tarptautinia stovyklas (BET). Į 9-ąjį TSRS E — klubų klaipė niusios pergalingus taš- žingsnius sunkiu trenerio B me Esperanto kongrese BET, vykusį 1967 metais diečiai iškovojo pirmąją kus. Tai mūsų diploman- darbo keliu. peranto klubai. Rusijoje pirmasis būre (UEK) Reikjavike (Islan atvyko net 101 delegatas, vietą. tės Lina Plytnikai-tė, BiruGera pradžia nuteikia I lis susikūrė 1889 metais, dija) kalbėjęs Junesko taip pat svečiai iš užsie Esperantininkais buvo tė Aidietytė, trečiakursė optimistiškai, tikėsimės, j sekretorius o 1891 metais Maskvoje generalinis ir yra daugelis žymių pa Stasė Tareildis, EKF fa- kad bendros trenerių ir į nio — Bulgarijos, VDR, įkurta pirmoji Rusijoje aukštai įvertino esperan Suomijos, Vengrijos, Ju saulio žmonių — A. Bar- kulteto IV kurso studentė sportininkų pastangos at biusas, R. Rolanas, M. Reda Sirunavičiūtė, IV neš ir daugiau gražių 1 esperantininkų draugija tininkų veiklą. goslavijos ir Lenkijos. „Espero" („Viltis"). Vie įvairiuose tarptautiniuo 1963 metais prie Lietu Gorkis, E. Sinkleris, N. kurso chemikės Nijolė pergalių. nas pirmųjų esperantinin se simpoziumuose, konfe vos draugystės ir kultūri Hikmetas, L. Tostojus, G. Mažulytė ir Onutė ŠaltyLoreta MOZORAITYTI kongresuose nių ryšių su užsienio ša Titovas... kų buvo žymus rusų rencijose, kompozitorius S. Tane j e- dalyvauja ir tarybiniai es limis draugijos įsteigus Šį (pasakojimą norėtųsi KREPŠININKŲ KOVOS vas, Maskvos konservato perantininkai. Numatoma Esperanto sekciją, dar la baigti K. Ciolkovskio žo rijos profesorius, A. Skria organizuoti tarybinę de biau išsiplėtė mūsų res džiais: „Esperanto — ge VU „Mokslo" moterų Smagu, kad mūsų krepši bino ir S. Rachmaninovo legaciją, į 1980 metais publikos esperantininkų riausias iš visų dirbtinių krepšinio komanda, treniruo ninkės Iškovojo abi pergales. mokytojas. Jis sukūrė Švedijoje vyksiantį 65- ryšiai su pasauliniais Es kalbų. Neabejotinas pa- jama L. Gedminienės, lankė Geriausios žaidėjos prizas muziką Esperanto himnui. ąjį UEK bei Tarptautinį peranto centrais, įvairio prastumas, neįprastas gra- si Lenkijoje, Gdansko KKI atiteko D. Sabaraltei. „Moks 1905 metais Boulogne jaunimo kongresą Suomi mis organizacijomis bed matikos lengvumas ir AZS klubo vadovai ir krep lo" komandai žaidimo metu šininkės, pakvietę komandą daugiausiai bėdos pridarė pri — sur — Mer (Prancūzi joje. atskirais esperantinin- lengvai suprantamas žo- sužaisti draugiškas varžybas, tyrusi žaidėja G. Mališevska ja) mieste įvyko pirmasis 1979 metų kovo mėnesį kais. dynas — jo kūrėją daro visą laiką nuoširdžiai mumis Buvo surengtas abiejų ko Tarptautinis esperanto jįsikūrusį Tarybinių espe rūpinosi. Pirmąsias tris die mandų draugystės vakaras. I Lietuvos ešperantinin- nemirtingu". kongresas, kuris priėmė rantininkų asociacija kų judėjimą aktyvia.i įs;Gal ir mūsų universite nas aplankėme Gdynią, So Netruko įdomių kalbų, gerų emblemą — žalią penkia (TEA) linkėjimų, padėkos žodžių už sujungė visus jungia ir Vilniaus jauni te reikėtų pasirūpinti šios potą. Netruko ateiti Ir varžybų šiltą ir nuoširdų priėmimą. kampę žvaigždę, simboli TSRS klubus. Šiandien mo : klubas „Juneco" kalbos mokymu? dienos. Ką sako dviejų var Naujuosius draugus pakvietė zuojančią viltį penkiuose esperanto kalba leidžiama („Jaunystė"). Jau tradici žybų rezultatai 66:62 ir 51: me j Vilnių. kontinentuose. Tokį ženk- per 100 laikraščių bei iniai tapo klubo rengiLaimius STRAŽNICKAS 48? Alma BARANAUSKAITĖ
Naujos knygos Ruošiantis rinkimams Į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Ta rybą ir vietines Liaudies deputatų tarybas, „Minties" leidykla išleido nemažą pluoštą rinkiminės literatūros. Respublikos knygynuose teiraukitės šių leidinių: 1. LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIĄJĄ TARYBĄ ĮSTATYMAS (lietuvių ir rusų k.). 2. LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į LIETUVOS TSR VIETINES LIAUDIES DEPU TATŲ TARYBAS ĮSTATYMAS (lietuvių ir rusų k.).
3. LIETUVOS TSR LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBŲ DE PUTATŲ GRUPIŲ NUOSTATAI (lietuvių ir rusų k.). 4. E. Lazauskas, V. Rinkevičius. LIAUDIES DEPUTATŲ RINKIMAI. 5. P. Bikelis, V. Geržonas. RINKIMAI TSR AUKŠČIAUSIĄJĄ TARYBĄ.
Į
LIETUVOS
6. K. Lapinskas, S. Stačiokas, D. Butkus ir kiti. VIETI NIŲ TARYBŲ ORGANIZACINĖ VEIKLA.
Knygų propagandos ir reklamos biuras
Civilizacija neaplenkė ir jų.
V. Valužio nuotr.
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «TapubaHnc cryAeHTac» («CoBeTCKMH ciyAeHT»). OpraH napncoMa peKTopaTa, KOMHTeTa AAKCM, npocjjKOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro 3naMCHH n APy^Sti HapoAOB BHAbHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. BuHųaca Kancynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom H3Mxe.
Tiražas 3000 LV 09459 Užs. Nr. 457
REDAKTORE
A. NUGARAITE