ranvBinis scuoencas i
Visų šalių proletarai, vienykitės!
Į
\\1 f
1975 m. vasario 7 d
I
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖUAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄ'UNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
I
r dalyvauji eriausios akademinės grupės konkurse?
Prasideda
naujas darbo
semestras Gerų
LLKJS Universiteto komitetas ir studentų profkomitetas primena geriausios akademinės grupės konkursą. Konkurso tikslas — įtraukti studentus į visuomeninę-politinę praktiką, siekti geresnio pažangumo moksle, sustip rinti drausmę. I. Konkurso tvarka 1. Konkurse skaičiuojami 1974—1975 m. m. sesijų re zultatai, dalyvavimas visuo meniniame darbe ir studentų veikla vasarą. 2. Konkurso rezultatai su vedami dviem etapais. Pirmas etapas vyksta fakultetuose tarp visų akademinių grupių kiekviename kurse. Konkurso antram etapui pristatomos tos akademinės grupės, ku rių pažangumo vidurkis toks: jeigu sesijoje buvo du egza minai — 4,3 balo, 3 egzami nai — 4,2 balo, 4 egzaminai — 4,0 balo, 5 egzaminai — 3,9 balo. II. Vertinimas
N 1. Pažangumas — a) už kiekvieną 0,1 balo aukščiau minėto vidurkio — plius 20 taškų. b) už kiekvieną akademi nės grupės narį, išlaikiusį se sijos egzaminus labai gerai — plius 6 tšk. c) už kiekvieną grupės na rį, išlaikiusį egzaminus gerai ir labai gerai, plius 3 tšk. d) už’ akademinės grupės narį, gaunantį vardinę stipendiją, — plius 10 tšk. e) už akademinės grupės narį, kurio pažangumo vidurkis iš visuomeninių mokslų 3 balai, — minus 4 tšk. 2. Visuomeninė - politinė praktika — a) už kiekvieną akademi nės grupės narį, dalyvaujantį fakulteto visuomeniniame gy venime (komjaunimas, profsą junga, SMD), — plius 2 tšk. b) už kiekvieną akademi nės grupės narį, dalyvaujan tį Universiteto visuomeninia me gyvenime, — plius 5 tšk. c) už akademinės grupės narį, kurio moksliniai darbai pristatyti respublikiniam ir sąjunginiam konkursams, — plius 5 tšk. d) už kiekvieną akademi nės grupės narį, dalyvaujan tį centriniuose Universiteto
meno ir sporto kolektyvuose, — plius 4 tšk. e) už kiekvieną akademinės grupės narį — PDG ženklininką — plius 1 tšk. f) už 1 vietą fakultete spaudos platinime, plius 5 tšk., už II vietą — plius 4 tšk., už III vietą — plius 3 tšk. 4. Už dekanato, komjaunimo, profsąjungos biurų nuo baudas — minus 3 taškai. 5. Už rektorato, LLKJS VU komiteto ir studentų profkomiteto nuobaudas — minus 6 tšk. 6. Už skolininką grupėje minus 10 taškų. 3. Vasaros veikla — už grupės narių 100% daly vavimą studentų statybininkų būriuose — plius 4 tšk. (tik pirmakursiams). Akademinė grupė apskai čiuoja kiekvienam nariui ten kantį taškų vidurkį. Remda mosi šiuo vidurkiu, fakultetų akademinės komisijos kartu su komjaunimo ir prosąjun. gos biurais susumuoja akade minių grupių konkurso rezul tatus ir iki 1975,IX. 15 patei kia konkursinei komisijai (komjaunimo ir profsąjungos komitetams) vieną geriausią kurso akademinę grupę. Konkursinė komisija iki 1975 m. spalio 1 d. susumuo ja antrojo konkurso etapo re zultatus ir apibendrinusi pa skelbia bendrame Universite to aktyvo pasitarime ir „T. studente". Konkursas vyksta 1974 m. rugsėjo 1 d. — 1975 m. rug sėjo 1 d. Apdovanojamos trys ge riausios Universiteto kiekvie no kurso akademinės grupės: I vieta — premija 250 rub., II vieta — 125 rub., III vie. ta — 75 rub.
Kr. 5 (905)
studijų,
turiningo laisvalaikio!
Universiteto pažangumas Kaip fakultetų studentai laikė žiemos egzaminų sesiją
Fizikos Matematikos ir mechanikos Chemijos Gamtos Medicinos Filologijos Istorijos Pramonės ekonomikos Prekybos Finansų ir apskaitos Teisės Iš viso:
Pastaba: Siame konkurse nedalyvau ja Universiteto penktieji ir šeštieji kursai. Akademine grupe laikyti turinčią ne ma žiau 20 studentų. SVEČIAI IS ISLANDIJOS
Tarybų Lietuvoje viešėjo Islandijos jaunimo organiza cijų federacijos (IJOF) dele S. m. vasario 10 d., 15 vai., Vilniaus miesto partijos ko- gacija, vadovaujama IJOF renkasi fakultetų komjaunimo miteto biuro posėdžių salėje tarptautinio komiteto pirmi biurų sekretoriai. renkasi visų bendrabučių ta- ninko E. Jonsono. Antradienį svečiai lankėsi S. m. vasario 11 d., 15 vai., rybų pirmininkai. Universitete. Komjaunimo ko LLKJS Universiteto komitetas mitete įvykusiame pokalbyje
402 734 348 562 733 989 853 503 298 1148 503
383 664 336 547 666 913 826 491 287 1073 493
51 74 76 81 95 102 117 41 24 80 78
7073
6679
819
dalyvavo sekretorius S. Imbrasas, pavaduotojas J. Bag donas. Svečiai susipažino su mūsų studentų gyvenimu, komjaunimo organizacijos darbais, apžiūrėjo Mokslinę biblioteką ir Universiteto rumus. „TS" inf. APIE INFORMATIKĄ — SLOVAKŲ LEIDINY Nuo 1971—1972 mokslo metų mūsų respublikos aukš tosiose mokyklose įvestas žy miai platesnis informatikos pagrindų kursas. Vilniaus uni versiteto Mokslinės informa. cijos ir Bibliotekininkystės katedrų dėstytojai paruošė
116 169 142 216 235 340 330 148 67 229 264
2256
16 78 18 7 71 38 40 33 19 102 13
439
informatikos pagrindų kurso programos projektus. Projektai buvo išbandyti praktiškai. Sukaupta patirtis vyr. dėstytojui A. Kancleriui padėjo sudaryti ir išleisti „In formatikos pagrindų progra mą“. Šiuo darbu susidomėjo ša lies aukštosios mokyklos, taip pat Slovakijos valstybi nė biblioteka Matica Slovenska (Čekoslovakija). Šios bib liotekos informacijos teorijos, tyrimų ir metodikos skyrius Lietuvos mokslininkų darbų pagrindu paruoštą programą išspausdino savo tęstiniame 1974 m. leidinyje. Tame pačiame numeryje
19 70 12 15 67 76 27 12 11 75 10
95,3 90,5 96,6 9743 90,9 92,3 96,8 97,6 96,3 93,5 98,0
88,6 89,15 94,6 98,37 92,3 95,3 94,2 98,8 96,8 90,9 97,4
394
94,4
93,7
randame ir A. Kanclerio bei S. Matulaitytės parengtą tele vizijos informatikos mokomų jų laidų medžiagą su metodi niais nurodymais ir rekomen duojama literatūra žiūrovams. D. KAUNAS ATEISTINE KONFERENCIJA Sausio 28 d. Ateizmo mu ziejuje įvyko mokslinė kon ferencija „Religinės kovos ir erezijos feodalinėje Lietuvo je". Pranešimus skaitė LTSR Mokslų akademijos Istorijos instituto, Vilniaus universite to, Pedagoginio instituto, kitų įstaigų atstovai. Į konferenci ją buvo pakviesti mokytojai, svečiai iš rajonų.
vAI šky
Prisiminimai apie sesiją iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiniiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiL
C MATEMATIKOS IR Skačkauskaitės atsakymai. egzaminus studentas linkęs Savikritika, kaip žinia, bū MECHANIKOS FAKULTETAS Darbo nuotaikos trūksta IV negalvoti. Bet apie savo žyg tina. Tikrai tenka rausti dėl grupei, o aplamai, antrakur darbius praėjusios sesijos lai nepažangių studentų. Iš 9 Pasibaigė žiemos sesija — siai žiemos sesiją išlaikė ne kais šis sutvėrimas gali kal skolininkų 8 prisiglaudę ma nuodugnus patikrinimas, kaip blogai. bėti smulkiai ir nesustodamas terialinio - techninio aprūpi Kiek blogesnė padėtis tre visą dieną. įskaitų knygelė nimo specialybės II ir III kur buvo dirbta per semestrą, kiek ir kokių žinių buvo su čiame kurse. Gana vidutinės gi nerodoma. Tačiau gruodis suose. Iš studentų sąrašų jau kaupta. Ji išryškino ir kai trečiakursių žinios iš teorinės ima skaičiuoti savo dieneles. išbraukėme E. Jancevičių, R. kuriuos mokymo proceso ne mechanikos ir realaus kin Studentas pasidaro ypač mei Paškevičių, G. Račinską ir J. funkcijų teorijos. lus dėstytojams, kuo nuošir Sagaitytę. sklandumus. Iš vienos pusės, tamojo Nors fakulteto sesijos rezultatais galima pa Dėstytojų pastebėtą, kad stu džiausiai domisi jų veikla, pa slenkstį minė šie jaunuoliai sidžiaugti — pažangumas pa dentai daug geriau įsisavinę sirengęs graužte sugraužti antrus metus, bet taip ir ne kilo, iš kitos pusės, ji rodo, tą kurso dalį, iš kurios lai knygas. Visų mūsų gailesčiui, įvertino realios padėties. Iš kad yra nemažai grupių, ku kė koliokviumus. O tai ro gruodžio dienos trumpos. Se Prekybos fakulteto šalinami riose dažniau vyrauja šven do, kad ši priemonė taikytina, sija! Kas vyksta Universitete studentai, sakyčiau, labai re. tiškos nuotaikos, nei darbo. tik reikia pagalvoti apie ko tuo metu, nupasakoti bijau — tai. Per 1972—1974 mokslo O tai jau rimtas signalas vi liokviumų kiekį ir laiką. reikalingas batalisto talentas. metų laikotarpį tepašalinti suomeninėms organizacijoms, Nors matematikos ir me O štai, kaip sekėsi Preky trys studentai. Tačiau mes chanikos fakultetas pagal pa bos fakulteto studentams, vis tiek stengiamės, kad fa kuratoriams, dekanatui. Sunkiausia sesija buvo pir žangumą yra vienas iš pas mums sutiko trumpai papasa kultete nebūtų vietos ir men mo kurso matematikams. Vi kutiniųjų, bet tikimės, kad koti dekanas docentas Liudas kiausiam nerūpestingumui. sų pirma todėl, kad tai buvo IV kurso taikomosios mate, BUTKEVIČIUS: Studentų pažangumu priva pirmoji sesija, ir jie dar ne matikos I grupė (seniūnas Z. Pirmiausia norėčiau tarti lėtų daugiau domėtis grupių turėjo Įgūdžių, kuriais di Kryžius) ir šiemet bus ge keletą žodžių apie mūsų fa kuratoriai, visuomeninės or džiuojasi penktakursiai (beje, riausia Universitete. Žiemos kulteto kontingentą. Norėtu, ganizacijos. Kur geriau jau jų sesija buvo lengviausia, sesiją ši grupė išlaikė pui me, kad stojantieji kiek išsa čiama kuratoriaus širdis ir nes tereikėjo gauti porą kiai, tik R. Jurčius, kaip ir miau būtų informuoti apie ranka, ten ir rezultatai kur įskaitų ir diferencijuotų įskai pavasarį, padarė grupei meš mūsų fakulteto specifiką — kas geresni. Norėčiau primin tų už praktiką), o taip pat kos paslaugą, susirinkęs tre juk kasmet atidaroma šimtai ti gerbiamiems kuratoriams, dėl to, kad pirmakursiai lai jetus ir neišlaikęs vieno eg naujų prekybos bei visuome kad jų pareiga ne vien per kė net penkis egzaminus. zamino. Doc. V. Kabaila pa ninio maitinimo įmonių. Tai rašinėti dekanate sesijos ir Blogiausiai egzaminus laikė žymėjo, kad IV kurso mate gi reikalingos specialistų ran įskaitų rezultatus! .. šeštoji (rusų) grupė (kurato matikai gana sėkmingai laikė kos, širdies šiluma. Galiu pa Aktyviau turėtų įsijungti į rius K. Karčiauskas); joje 10 funkcionalinės analizės eg sakyti, kad netoli 50% sto mokomąjį auklėjamąjį darbą studentų gavo nepatenkina zaminą. Docentui patiko A. jančiųjų visiškai nenutuokia ir grupės aktyvas. Grupėje, mus pažymius, o tai sudaro Eigirdo, L. Teišerskytės, D. arba pernelyg jau abstrak kurioje „vidutiniokų“ daugu 50% visų I kurso skolininkų. Burbaitės, D. Ramanauskaitės, čiai įsivaizduoja save preky ma — progreso nė su žibu Kaip pastebėjo dėst. M. Mak- V. Sakalausko, D. Kairio, E. bos specialistu. Stojančiajam riu neieškok, čia pasigenda nys, šios grupės studentai Mačiulskytės atsakymai. Skai nemažos įtakos turi draugų, ma suinteresuotumo mokytis: Pedagogikos katedros vedėjas docentas Klemensas Si. blogai ruošėsi praktiniams už čiavimo metodų egzaminato pažįstamų subjektyvūs pasa „Kam čia tas kalimas — pa. siėmimams ir blogai juos rius v. d. I. Uždavinys paste kojimai apie studijas. Norė kaks trejetėlio". Taigi, stu maška mini penkiasdešimtąjį gimtadienį. Nueitas didelis ir garbingas kelias — nuo liaudies mokytojo iki mokslininko lankė, dauguma atėjo į eg bėjo, kad studentai žymiai dentų nažangumu turėtų do pedagogo. Jo vardas plačiai žinomas ne tik Universiteto zaminą visai nepasiruošę. geriau moka tuos skaičiavi čiau pabrėžti, kad tik „žemiš mėtis ne vien dekanatas. kas “ prekybos specialisto Daugumas dėstytojų pažymi, mo metodus, kurie buvo pa O gal, sakysim, tas dėstytojams, studentams, bet ir visos respublikos mokyto darbo supratimas formuoja kad rezultatai geriausi tose naudoti, atliekant laboratori „suinteresuotumas mokytis" jams, liaudies švietimo darbuotojams bei plačiajai visuo grupėse, kuriose vyrauja dar nius darbus. Todėl tikslinga teisingą stojančiojo pažiūrą prarandamas Ir dėl kitų prie- menei. Jis giliai išanalizavo ir moksliškai nušvietė XIX amž. pabaigos ir XX amž. pradžios lietuviškų elementorių bo nuotaika. Doc. E. Mise ateityje skirti daugiau labora į mokslą, draugus, patį gyve žąsčių? ;. didaktinius ir metodinius pagrindus, parašė daug moks vičiaus nuomone, tokia yra torinių darbų, mažinant skai nimą. Nebijokit, korespondente, Šiaip gi mūsų fakulteto linių straipsnių apie liaudies švietimo ir pedagoginės min I kurso taikomosios matema čiavimo dalbų apimtį. Stu tikos 3 grupė (seniūnas A. dentai geriau susipažins su studentai gerai mokosi, ir dės tiesiai paklausti: ar pakanka ties raidą Lietuvoje. Jo įdomių pedagogikos paskaitų bei mai skatinami pažangūs stu konsultacijų klausėsi tūkstančiai studentų — busimųjų mo Šakalys, kuratorius G. Kup teorine ir praktine metodo tytojai patenkinti jų pažangu mu. Šią sesiją sublizgėjo pre dentai? Galiu pasakyti: pakan kytojų bei liaudies švietimo darbuotojų. Jis aktyvus „Ži čiūnas). Iš gerai atsakinėjusių pusėmis. Žiemos sesija parodė, kad kybos ekonomikos specialy kamai. Toli pavyzdžių ieškoti nijos" lektorius, visuomenininkas, Lietuvos TSR aukštųjų dėstytojai išskyrė I kurso ma tematikus M. Jurgutj, G. Ja- studentai ir dėstytojai gerai bės pirmakursiai — net pen nereikia. Tuoj po sesijos pre mokyklų mokslo darbų „Pedagogika ir psichologija" re kimauską, K. Liubinską, V. padirbėjo per rudens semest ki studentai egzaminus išlai kių mokslo specialybės stu dakcinės kolegijos narys, dažnai daro pranešimus simpo Kriaučiuką; taikomosios ma rą, kad dar nemažai reikia kė penketais. Norėtųsi padė dentai trečiakursiai Lomono ziumuose ir mokslinėse konferencijose. koti studentėms G. Kenstavi- sovo universiteto studentų Doc. K. Simaška plačios erudicijos asmenybė, puikus ir tematikos studentus A. Baltė- nuveikti ateityje. čiūtei, V. Slevaitei, V. Žida- kvietimu išvažiavo į Maskvą. principingas vadovas, taktiškas, draugiškas ir aukštos kul ną, V. Nakutį. Pirmakursių Vyr. dėst. P. VAITKUS vičiūtei ir kitiems už labai Keturi mūsų studentai daly tūros žmogus. Su juo dažnai tariasi ir konsultuojasi bendra tarpe atsirado ir „lengvo ke lio" ieškotojų, teršiančių stu Matematikos ir mechanikos geras žinias ir palinkėti atei vavo Universiteto mastu ren darbiai, aspirantai, jaunieji mokslininkai, mokytojai ir stu fakulteto prodekanas ty taip pat gerai studijuoti. giamose išvykose. Fakultete dentai. dento vardą, darančių gėdą Dešimt prekybos ekonomistų yra sudarytos visos sąlygos Savo penkiasdešimtmetį gerbiamas jubiliatas sutinka pil visam kolektyvui. Tai — E. • PREKYBOS sesijos egzaminus išlaikė ge studijuoti — tik mokykis ir nas kūrybinių jėgų. Šiandieną jis atkakliai, su būdingu Jatulytė, B. Žukauskaitė, ku norėk. rais ir labai gerais pažymiais. jam darbštumu, tiria aukštosios mokyklos pedagogikos rios bandė nusirašinėti egza FAKULTETAS Tik du studentai parodė pa Dėkojame, docente, už po problemas, gilinasi į studentų savarankiško darbo su lite mino metu. Semestro pradžia. Studentas tenkinamas žinias. Puikiai se kalbį. ratūra klausimus, turi nemažai ir asmeninių planų, realių II kurso matematikai pui O toliau? Prasideda naujas svajonių. kiai laikė matematinės anali žvalus, energingas, smalsus, siją išlaikė ir prekių mokslo Jubiliatui nuoširdžiai linkime geros sveikatos, sėkmės, zės egzaminą pas v. d. P. optimistiškai žvelgia į rytojų. specialybės pirmakursės D. semestras. Jį studentas mėgs ta: semestro pradžioje jis laimės asmeniniame gyvenime ir tolimesnių kūrybinių lai Rumšą. Net 57% studentų ži Dėstytojų pastangoms studen Varetenskaitė, D. Grybaitė. Atsiprašau, dekane, bet žvalus, energingas, optimistiš mėjimų. nios įvertintos gerai ir labai tas geraširdiškai pakantus, M. KARČIAUSKIENE, gerai. Dėstytojui patiko B. truputėlį gal ironiškas, žengti žmonės sako: „Nėra namų be kai žvelgia į rytojų. .. V. BERNOTAS Andrikaičio, R. Gailiešiūtės, į glaudesnius ryšius neskuba. dūmų“. Nejaugi Prekybos fa J. KERNAGIS J. KERNAGIO nuotr. V. Daukšos, A. Raginio, V. Apie būsimus, dar tolimus kultete viskas sklandu?
Už 211S me kai ę. non ■ikš i h įtus aug rs iri
N
S'r p
Pedagogikos baruose
[gūdžiai ir ryžtas Pramonės ekonomikos bū relis — vienas iš seniausių būrelių ekonomikos fakulte tuose, tačiau pagal savo su dėtį jis visada jaunas. Jo na riai — daugiausia III—V kursų studentai. Paskutiniai siais metais jų skaičius be veik nesikeičia ir svyruoja apie 40. Būrelio veikla, jo aktyvu mas priklauso nuo daugelio faktorių, o pirmiausia — nuo jo kontingento, valdybos ini ciatyvumo, vadovo pastangų. Ne paslaptis, kad daugelis studentų į darbą būrelyje žiū ri grynai praktiškai: jame ruošiamų darbų vadovavimui dėstytojai skįria daugiau dė mesio, nei kursinių, o būrely-
j e perskaityti darbai gali bū ti įskaitomi kaip kursiniai. Turėdami šitai galvoje, galė tume tikėtis, kad visi studen tai veršis į būrelį. Deja, iki šiol kai kurie mokslo pirmū nai nepareikšdavo tokio no ro. Svarbiausias stimulas, atve dantis studentus į mokslinį būrelį, turėtų būti noras iš mokti savarankiškai dirbti mokslo tiriamąjį darbą. Rei kia manyti, didesnė tikimy bė, jog tokius polinkius turi geriausi studentai. Todėl vi sai teisinga, kad, pagal SMD nuostatus, jos veikloje gali dalyvauti tik pažangūs stu dentai. Šiais mokslo metais būrelį papildė gausus gerų studentų būrys: mokslo pir mūnai pramonės planavimo spec. III k. I gr. studentai Paškevičius, Niedvaras, Narutavičiūtė ir kiti. Daug stu
dentų į būrelį atėjo jau su darbo SMD patirtimi, pirmuo siuose kursuose dalyvavę Ekonominės geografijos, Po litinės ekonomijos būreliuo se. Paškevičius, Zupkaitė to liau nagrinėja temas, kurio mis jau darė pranešimus ki tuose būreliuose. Tai gera pradžia kryptingam moksli niam darbui. Džiugina ir tai, kad studen tai vis drąsiau imasi nagrinė ti temas, siūlomas atskirų dėstytojų pagal jų mokslo ti riamojo darbo kryptį, nors tokios temos dažniausiai rei kalauja daugiau kūrybos, pir minių duomenų rinkimo bei apdorojimo, studentai tampa lyg ir dėstytojų jaunesniais moksliniais bendradarbiais. Kiekvienas Pramonės ekono mikos katedros dėstytojas va dovauja 2—3 studentų moks liniams darbams.
PRAMONES EKONOMIKOS BORELIS IR JO VEIKLA
Vis daugiau būrelio narių paruošia po kelis pranešimus. Štai visos praėjusių metų konferencijos (1974, kovo 15 d.) prizininkės — IV k. I gr. studentės N. Juškaitė, Z. Jakubauskaitė, B. Daugirdai tė, R. Ciesiūnaitė — ir šiais metais jau baigia ruošti pra nešimus, kuriems medžiagą surinko mokomosios prakti kos metu. Jau yra patirtis, įgūdžiai ir, svarbiausia, — ryžtas. Šiais mokslo metais būre lyje bus perskaityti net 22 pranešimai. Tiek daug prane šimų, tur būt, dar niekada nebuvo paruošta. Pagaliau atsirado galimybė atrinkti mokslinei konferencijai tik pačius geriausius darbus įdo miausiomis temomis. Tiesa, ne visi pranešimai gali būti paruošti ir perskaityti iki ko vo 3—4 d., t. y. prieš moks
linę konferenciją, o praneši mų tezes jau reikia paruošti gruodžio pabaigai. Taigi kon ferencijos programą reikia numatyti jau dabar, kad stu dentai, kurie turės dalyvauti konferencijoje, pasispaustų ir darbus paruoštų iki gruodžio —vasario mėnesių. Šiemet viename iš pirmųjų būrelio susirinkimų buvo pla čiau aptarti mokslinių darbų ir pranešimų ruošimo metodi niai klausimai, ypač aktua lūs naujiems būrelio nariams. Šiems klausimams nemaža dė mesio bus skiriama ir kituose būrelio susirinkimuose. Būrelio susirinkimuose per skaityti pranešimai aptariami. Temos arba būrelio mokslinis vadovas po pranešimo trum pai apibendrina svarbiausius pranešimo momentus, užak centuoja aktualiausias pro blemas. Šiais mokslo metais bandysime praktikuoti darbų oponavimą. Oponentais bus patys studentai, ruošiantys arba anksčiau ruosę darbus gimininga tema. Atrodo, kad dabartinei būrelio sudėčiai
us adė Pag tai nebus per sunku. Darbų ta aptarimas, jų metodinių ir da o k lykinių trūkumų išaiškinimas tere padeda studentams rengti tų pranešimus konferencijai. ude Kad paįvairintume būrelio imi darbą, organizuojame susirin Stu kimus, pokalbius, ekskursi iė s jas. Praėjusiais mokslo me kų, tais Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius S. Imb- Tai rasas papasakojo būrelio na riams apie mokymo proceso organizavimą ir studentų mokslinę veiklą Prancūzijos inc aukštosiose mokyklose. Šiais lotr mokslo metais S. Imbrasas Ne pasidalins įspūdžiais iš kelio kei ties nės po Kongą. Mokslo tiriamojo darbo įėm įgūdžiai reikalingi kiekvie >voj nam specialistui, dirbančiam os, bet kurioje srityje, o ypač jun Tai mokslo ir mokslo tyrimo ktei įstaigose. Norėtųsi, kad iš gausau- JS. Pramonės ekonomikos būre 'Vin lio išaugtų daug gerų moks nnii pol lininkų ekonomistų. K. PRUNSKIENE Pramonės ekonomikos būrelio vadovė
KALBAME lj tvarko IV k. lituanistas
B. STUNDŽIA
ELIOS BĖDOS enka žmogui pasakyti žodžius, ir mes suprankoks jis.. . Jo požiūris s kultūrą. . . Į jos reikšačiau ne visi išsilavinę s stengiasi taisyklingai . mintis. Atrodytų, kad ii liečia tik lituanistus: liteo ypač kalbininkus, lis mano, kad kiekviepecialistas, Visų pirma, ūti geras savo srities ži-
novas, o visa kita tik šiaip sau. Arba dar kiti mano, kad svarbiausia — būti visiškai apsiskaičiusiam technikos, me no ir politikos srityse; žodžiu, žengti su šia diena. . . O kąip tas žinias išreikšti — ne taip jau aktualu. . . Man atrodo, geriau mažiau žinoti, bet tai perteikti taisyklinga kalba. Maloniau būna ir klausyti to kio pašnekovo, geriau įsime-
I I I
ARGAS STUDENTŲ PASAULIS Kas naujo jame
iir o o ))X ų 1ii )-
ių )-
ir 1i-
1-
1-
;u )S
M
s, it,
.S
io >ie10 ba50
tų DS is as IŠ
lis
esIt
io Zė
ancuzijos jaunimo Dai ir šiandien šios šalies jaunimas, ir ne tik jis, atsika į 1968 m. gegužės-birželio mėn. įvykius, nors nuo laiko jaunimo judėjimas gerokai pažengė į priekį. Iš ■sų atsisukti verta. Juk su tais įvykiais ir prasidėjo naus jaunimo bei studentų masinio judėjimo kartu su darninkų klase bei demokratinėmis jėgomis etapas. Jaunimo dėjirMs už savo teises, permainas visuomeniniame gyveme pakėlė sąmoningumą bei atsakomybės jausmą ne vie ni jkunam darbininkui ar studentui. Problemos, kurios iškyla Prancūzijai, gana opios. Nors 10 1968 m. praėjo gerokai laiko, bet anaiptol ne visos 1 išspręstos. Svarbiausiu jaunimo laimėjimu laikytina ,gal būt, renmojo amžiaus sumažinimas nuo 21 iki 18 metų. Tiesa, Į reformą parlamentas padarė praėjus dviem mėnesiams ' prezidento rinkimų, bet vis dėlto pradžia padaryta, /riausybė turėjo pripažinti išaugusį prancūzų jaunimo sąmingumą, jo teises ginti vieną ar kitą nuomonę svarmsių šalies problemų sprendime. Bet nereikia užmiršti, kad apie 4 milijonus jaunuolių, rbančių Prancūzijos pramonėje, tegauna 680 frankų per mesį. 40% bedarbių yra jaunesni kaip 24 metų. Jau išlami iš mokyklos, jaunuoliai nebegali susirasti darbo, ofesinis mokymas nėra pakankamas. Apie 100 tūkstan1 jaunuolių negali įstoti į techninio mokymo koleus dėl vietų stokos. Daugiau kaip 200.000 jaunuolių, '•dedančių dirbti, neturi jokių profesinių įgūdžių. Pagrindinė problema, kuri iškyla bet kuriam studentui tai socialinės ir profesinės ateities problema. Šiuolaiki0 kapitalizmo sąlygomis, kada kapitalas prisitaiko savo teBsams aukštojo lavinimo institutus, vidiniai šių institų konfliktai ėmė augti iki bendranacionalinių maštabų, udentijos specifika suartina ją su problemomis, išeinan tis iš universitetinių rėmų: Studentija laukia reformų. Juk Prancūzijoje universiteiė listema nebuvo pertvarkoma nuo Napoleono reformos kų, konkrečiai nuo 1806 metų. Taigi, kapitalizmas pilnai neišnaudoja nacijos ekonomi4 galimybių, dirbtinai apriboja gamybos pajėgumą. MopoEstinė vyriausybė „išlaidų nerentabilumo" preteksnedaro nieko naujo aukštojo mokslo sistemoje. Du ancūzų studentai iš trijų nebaigia mokslų. Auga diplo. lotų specialistų nedarbas. ^pasitenkinimas esama padėtimi perauga j politinių keitimų siekimą. Jaunimas įgyja vis daugiau kovinės paties ■ Ir nors pasitaiko susižavėjimo kairuoliškomis, maoislėm is idėjomis, vis tik didžioji jaunimo dalis dalyvauja ,v| e šalia komunistų. Didėja Prancūzijos Komunistų par— os, K Komunistinio jaunimo judėjimo, Studentų-komunistų jungos įtaka jaunimui. Taigi, antimonopolistinė kova įgauna vis platesnį chakterį, apima vis didesnius ir įvairesnius gyventojų sluoksJS. Nepasitenkinimas esama sistema, permainų siekimas, vinė dvasia ir augantis sąmoningumas — visa tai leis animui atsistoti pirmosiose kovotojų gretose prieš mopollių valdžią. Vyt. BIKULCIUS m k. romanistas
narni faktai, o, be to, atsiran da ir pagarba tokiam žmogui. Greitai sumenkėja žmogus kitų akyse, kai jis vartoja žargoną, barbarizmus, nekal bant jau apie kalbos stilių. Jeigu dėstytojas aiškina matematiką, skaito istorijos paskaitas, jam dar atleistinos nežymios stilistinės klaidos (ypač vertimuose iš kitų kal bų), bėt lituanistui, kalbančiam apie literatūrų, teikėtų žinoti ir naujausius kalbinius taisymus. Būna atvejų, kai, dėstyda mas tolimesnę kalbos gryni nimui sritį, ir kalbininkas ne kreipia didelio dėmesio į iš raišką.
O ką galima pasakyti apie pačius studentus? Gal tik filologai šiek tiek suinteresuoti lietuvių kalbos kultūra. Daugiau — lituanis tai, ir tai — ne visi. Kurse yra vos keletas. Jeigu nori studijuoti lietuvių kalbą, tai kaip gali būti abejingas jos kultūrai?! Kitų fakultetų studentai, kaip pastebėjau, netgi di džiuojasi, įpindami į savo kalbą naujus, nelietuviškus žodžius. Tokie nauji terminai tarsi paryškina jų manierin gumą, naujamadiškumą. .. Taip gali jaustis jie tik tarp tokių pat žmonių. Didžiausios
blogybės musų studentų kal boje: 1) Terminų trumpinimas (univerka, fakas, stipkė, bendrikas, matieka.. .). Ne taip jau sunku ištarti visą žodį. Geriau pasakyti vieną raidę, kaip būna tikro se santrumpose (F F, VVU. ..). (Aišku, tai tik tarp kitko ly ginu, nes šnekamojoje kalbo je skambės oficialiai.) 2) Žargono vartojimas (dėstytuvas, aukliba, čižas, kaifas, fainas. . .). 3) Nelietuviškų priešdėlių ir priesagų vartojimas (zabliauti, zarūkyti, Vytka, Danutka, Romka, Vilka. ..). 4) Barbarizmų gausumas
APMĄSTYMŲ LAIKAS Dabar Vakarų buržuazinėje propagandoje labai paplitusi „tezė“, kad po galingos stu dentų bruzdėjimų bangos ant roje septintojo dešimtmečio pusėje prasidėjo tam tikras atokvėpis, jaunimo judėjimas susilpnėjo. Taip ar ne? Iš tikrųjų žymiai sumažėjo bruzdėjimai vadinamųjų „kon. festatorių", tai yra tų jauni mo grupių, kurios kritikavo viską, neigė bet kokią visuo menę ir valstybę apskritai. Matyt, panašūs „judėjimai" sužlugo, nesugebėję priešpa statyti visuomenei, su kuria jie kovojo, ne tik pozityvios, bet ir apskritai jokios socialinių problemų sprendimo pro-
'
gramos. Tačiau pabrėšime, kad studentų protestas buvo dau giapusis reiškinys. Be „visuo menės neigimo", jis tam tik ru mastu sąmoningai kritika vo kapitalistinę visuomenę. Buvo mėginama ieškoti kelių, kaip išeiti iš susidariusios krizės. Dabar šie elementai Vakarų studentų judėjime sustiprėjo. Mažiau rėkaujama, mažiau pešamasi, bet ryškiau jaučia mas ryšys su realiomis pro blemomis. Studentų judėjimas kapita listinėse šalyse paskutiniai siais metais liečia problemas, ne tik betarpiškai jaudinan čias besimokantįjį jaunimą,
***’■'
Piešinys iš Tarptautinės leidinio „News service'
studentų
sąjungos
bet ir visuomenines politines. Visi gerai atsimena 1973 me tais vykusias Graikijos stu dentų demonstracijas, kuriose buvo reikalaujama pakeisti fašistinę valstybės struktūrą, panaikinti policijos kontrolę universitetuose. Jaunuoliai .pradėdami mo kytis, domisi ir tuo, kas vyks ta visuomenėje, taip pat kri tiškai nusiteikia daugelio ka pitalizmo skelbiamų dogmų atžvilgiu, kaip ir vyresnieji jų draugai. Todėl šiuolaikinis Vakarų jaunimas pamažu mo kosi „perkąsti" įvairių „kai riųjų" ekstremistų demagogi ją. Studentija šiuo metu ma žiau, negu bet kada, pasiduo
SVEČIAI Žiemos atostogos studen tams — ir tolimų išvykų me tas. Kaip įprasta, komjaunimo ir profsąjungos aktyvas vie šėjo kitų respublikų aukšto siose mokyklose, susipažino su šalies sostine Maskva, Le ningradu, Kijevu, Erevanu. — Vilniuje likusiems interklubiečiams irgi neteko nuo bodžiauti, — pasakė mūsų korespondentui interklubo prezidentas J. Elinsikas. —
da „teorijoms", kad visiems atvejams tinka tik vienas vaistas — „sistemos" ardy mas (žodis „sistema" reiškia bet kokią politinę visuomeni nio gyvenimo organizaciją. Analizuodama praeities klai das, šiuolaikinė studentija sie kia padaryti išvadas ateičiai ir giliau suvokti procesus, vykstančius kapitalistiniame pasaulyje, suprasti šioje vi suomeninėje santvarkoje gilė jančios krizės priežastis. Kur kas labiau domimasi marksis tine literatūra, aiškiau paste bimos suartėjimo su darbinin kų klase tendencijos. Iš pažiūros ramioje Vakarų studentijos aplinkoje bręsta galingas politinis potencialas. Į kurią pusę jis bus nukreip tas, pirmiausia priklauso nuo to, su kuo eis jaunimas.
PAPRASTAS FAŠIZMAS ClLfiJE Katalikų universiteto Santjage profesorių ir buvusį aukštosios medicinos mokyklos dekaną daktarą Oregą Matę chuntos karei viai suėmė ir žiauriai kankino. Medicinos profesorių Enrikę Parį kankino 30 dienų. Jis mirė kalėjime nuo daugybės kaukolės lūžių, nudegimo ir lytinių orga nų pašalinimo. Žvėriškai sumuštas nacionalinės premijos laureatas profesorius Lipšucas. Jo butą apvogė, biblioteką sudegino. Pasaulio spaudos duomenimis, Čilėje veikia per 100 koncent racijos stovyklų, kuriose kali mažų mažiausiai 30 tūkstančių po litinių kalinių. Daugelis belaisvių — inteligentijos atstovai. Čilės Pedagoginio instituto studentės Rosa Maria ir Diana Montes Mirando — senatoriaus ir profesoriaus Jorges Montes dukte rys — buvo kalinamos kartu su tėvais ir kankinamos; Rosa Ma ria susirgo psichine liga, o Dianai suparaližavo ranką. Čilės studentų ir profesorių padėtis sunki, jie šalinami iš universįtetų. Chunta ketina primesti švietimo sistemai fašistinę for mą ir turinį. Iš pagrindų peržiūrimi mokymo planai. Studentams siekiama skiepyti šovinistines ir militaristines nuotaikas: dėsto mi dalykai, susiję su karu ir jo įvairiomis formomis. Šie moks lai užima tiek pat laiko, kaip ir pagrindinės studentų studijos, ir jų lankymas yra privalomas visiems. Mokymo įstaigų veiklą kontroliuoja kariškiai. Dar daugiau — chunta" pareiškė, jog ji ruošiasi panaikinti valstybinį universitetų išlaikymą. Su tuo pa. čiu įkarščiu puolamas net katalikų universitetas, kuris pagal tra diciją buvo katalikų bažnyčių universitetas ir priklausė nuo Va tikano. Čia taip pat kariškis buvo paskirtas rektoriumi. Studentų nėra kam ginti, kadangi visi jų centrai buvo uždrausti.
Taupumas studentų sąskaita Anglijos vyriausybė nuSDrendė artimiausiais metais sumažinti išlaidas švietimui. Švietimo ir mokslo ministras Redžinaldas Prentis pranešė, jog 1981 metais universite tuose mokysis 110 tūkstančių studentų mažiau, negu dabar. Sumažės ir dėstytojų. Šias priemones ministras teisino būtinybe „taupyti lėšas", taip pat jaunuolių nenoru sto ti į aukštąsias mokyklas.
(underokas, parasonas, univermagas, talkučka, barachlo.. .). 5) Ir daugybė stilistinių ne sklandumų: Pas mane yra knyga Pagrinde jis geras žmogus. Važiuojam su autobusu! Kaip išvengti viso to? Pir miausia, reikia noro. Jeigu jo nėra — nieko nepataisysi. Be to, kiekvienas inteligen tas, aukštos moralės žmogus turi šį norą. Ir reikėtų turėti jį busimiesiems specialistams (dabartiniams studentams!) Pa minėjau kelias mūsų bė.das. Kas žinote daugiau? Laureta DARGYTE studentė lituanistė
Komentuodamas R. Prenčio pareiškimą, laikraštis „Morning star" vardija priežastis, kodėl „tūkstančiai žmonių ne gali mokytis: nepaprastai ma žos stipendijos, blogos studen tų gyvenimo sąlygos ir nuo. lat brangstantis pragyveni mas". Neseniai įvykusioje Nacio nalinės studentų sąjungos konferencijoje buvo kalbama, kad stipendijas Britų salose
gauna toli gražu ne visi, ku riems jų reikia. O ir „laimės kūdikiams" nėra ko perdaug pavydėti: nesulaikomai didė janti infliacija gerokai apkar pė ir šiaip jau nedideles stu dentų lėšas. Norėdami bent šiaip taip sudurti galą su ga lu, jie priversti mokytis ir dirbti. Paprastai studentai sle pia tai. Universiteto administ racija, sužinojusi, jog studen tas tūri papildomą pajamų
Universitetą aplankė daugelio šalies miestų studentai: buvo atvykę mokslo pirmūnų, kom jaunimo ir profsąjungos ak tyvistų iš Leningrado inžine rinio ekonomikos instituto, Minsko, Rostovo, Tbilisio uni versitetų, Ivano Frankovsko pedagoginio instituto, Mask vos Baumano aukštosios tech nikos mokyklos ir Energeti kos instituto. Broliškų respub likų studentai susipažino su Vilniumi, universitetu, domė josi mūsų visuomeninių orga nizacijų veikla. Pasidalinta
komjaunimo darbo patyrimu, kalbėta apie visuomeninėspolitinės praktikos ir interna cionalinio auklėjimo proble mas. Lankėsi Universitete ir už sienio šalių — Laoso, Vietna mo, Mongolijos, Kambodžos, Jordanijos, Čilės, Kipro, Ma roko, Alžyro — jaunimo, stu dijuojančio Odesos liaudies ūkio institute bei Lumumbos Tautų draugystės universitete. Sausio 29 d. Aktų salėje įvyko internacionalinis vaka ras. Jame koncertavo Tbilisio
šaltini, atskaito iš stipendijos. Labai trūksta bendrabučių. Daugelis Birmingemo „Astono" universiteto studentų pri versti statytis sudedamąsias lovas valgykloje ir bibliote koje. Anglijos studentai vis ryž tingiau gina savo teises. Vi soje šalyje vyksta masinės demonstracijos. Į bendrą ko vą įsijungia ir tokių respekta bilių mokslo įstaigų, kaip Oksfordas ir Kembridžas, stu dentai.
J. JEGOROVAS
universiteto saviveiklininkai (delegacijai vadovavo parti jos komiteto narys T. Cočna ir komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotoja L. Lebanidze). Įvairiomis kalbo mis skambėjo dainos, kurias dainavo broliškų respublikų ir užsienio studentai. O Vil niaus studentų internacionali nis vakaras įvyko vasario 2 d. Pedagoginiame institute. Jame dalyvavo ir mūsų svečiai.
A. DARGUŽIS
Po Jeniškių pakluonėlę Studentų atostogos. Kokios jos mielos po visų darbų dar belių. Ir trumpos trumputės — kaip diena. Todėl kiek vienas iš anksto apsigalvojame. kaip ir kur jas praleis ti... O mes, aštuonetas Uni versiteto ir Dailės instituto kraštotyrininkų, nė nemirkte lėję, patraukėme prabėgusios vasaros takais — Joniškėlin (Pasvalio raj.). Rugpiūtyje vykusios mūsų kompleksinės kraštotyros ekspedicijos išju dinti joniškėliečiai, narteikiečiai ir kitų apylinkės sodžių žmonės tarsi nukišo giliausių skrynių dugnan savo šiaurie tišką uždarumą, nepatiklumą, priėmė mus kaip senus pa žįstamus, draugus, sodino garbingon vieton ir vis pasako
Negali vadintis tikru kraš totyrininku, jei nepažįsti sa. vo krašto miškų, upių, kai mų ir, žinoma, žmonių. Nori si pabuvoti, kur vaikščiota J. Biliūno ar Vaižganto, pake liauti vietomis, menančiomis dramatiškus praeities įvykius, pagerbti žinomų ir nežinomų didvyrių poilsio vietas. Kada ir kur tik mūsų ne keliauta! . . .Gerokai pabodo „miesto mūrai". Todėl šį sekmadienį išsiruošėm maršrutu Levariškės—Šumskas. Levariškėse užeinam pas vieną senuką — pirmą pasi taikiusį. Kalbus, paslaugus. Nuveda prie trijų kolūkių statytos elektrinės. Mielai pa sakoja apie 1863 metų suki limą, kiek dabar žmonės jį prisimena, apie Didįjį Tėvy nės karą, vokiečių okupaciją. Susirūpinęs kalba, kad reiktų sutvarkyt piliakalnį, tik iš kur tos jėgos imsi. Siūlomės pavasarį į talką. Senukas švpsosi ir žada mums būtinai parašyt.. . Iki Šumsko dar apie dešimt kilometrų.. . Jei išsiruošiame tik sekma dieniui, renkamės netolimus, dažniausiai Vilniaus apylinkių maršrutus, vietas palei Mins, ko plentą. Vienadienėms iš vykoms paprastai vadovauja klubo pirmininkas Venantas Mačiekus. Neprailgsta nė žvarbiausia vėlyvo rudens ar žiemos die na. Netoli ir tepavažiavę už Vilniaus, išlipam Nemėžyje. Jau totorių kapinaitėse stovė dami, klausomės apie įdomią vietovės praeitį: čia Vytautas lankęsis, čia Aleksandras pa-
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1050 METŲ
jo, dainavo, rodė — tik spėk rašyt, fotografuot, piešt. Ši, anot mūsų vado ketvirtakursio matematiko Viktoro Dagio, minlekspedicija — mums jau trečia. Ir pati or ganizuočiausią, gausiausia. Juk važiayom — LTSR Pa minklų apsaugos ir kraštoty ros draugijos Vilniaus miesto skyriaus komandiruoti. Kaip ir buvom užsibrėžę, surinkom daug smulkiosios tautosakos (mįslių, patarlių, priežodžių, garsų mėgdžioji mų, vaikų erzinimųsi, skai čiuočių ir kt.), sakmių, pa sakojimų. { šiuos dalykus, taip būdingus mūsų tyrinėja mam etnografiniam regionui, vasarą buvom per mažai kreipę dėmesio. Užrašėm, kaip ir vasarą, nemažai dai nų; iš jų vertingiausios, ma nom, darbo, vestuvių. Pavy ko užtikti net sutartinių nuo trupų. Etnografai rinko duomenis apie aludarystę, talkas, liau dies meteorologiją, mirusių pagerbimo papročius, sausu mos susisiekimo priemones. Trys pastarosios temos vasa rą nebuvo liestos.
Ne toks
VDI studentė Birutė Šarkū naitė domėjosi kraičio skry nių raštais. . . . Baigėsi pirmoji atostogų savaitė, o su ja ir mūsų mi niekspedicija. Tačiau nei su naujuoju Joniškėliu, nei su senaisiais, iš pasakojimų ir dainų atėjusiais Jeniškiais (kadais miestelis taip buvo vadinamas) atsisveikinti ne skubam. Dar minsim takelius pro javų laukus, ganyklas — iš sodybos į sodybą. . .
velnias
baisus... TELEFONO NOVELĖ
Regimantas PRANAITIS VI. BRAZIŪNO nuotrauko se: (viršuje) pora vakarų pra leidome su Joniškėliečials — etnografinio ansamblio muzi kantais ir šokėjais, drauge pynėme sudėtingas kadryliaus figūras. .. III k. matematikei Audronei Kazlauskaitei pa simokyti buvo ko: ji Joniš kėlyje pirmąkart; (apačioje) daug dainų, žaidimų, ratelių ir vasarą, ir dabar užrašyta iš Nartelkių sodietės Onos Žilienės, o Girna Girdzevičiūtė, IV k. bibliotekininkė, net pamiškėje sutikus, vis dar kalbina moterėlę. ..
Musų kelionių mozaika sitikęs savo sužadėtinę, Ivano III dukterį Eleną. . . Kopiam į aukščiausią virš jūros lygio Lietuvos tašką — Juozapynės kalną.. . Laukais brendame j kaimą, kuriame gyveno lenkų poetas, lietuvių tautos draugas V. Kondratavičius-Sirokomlė. Apsėdame stalelį kieme, klausomės jo eilių.. . Aplankome Jašiūnų kapinaites, kur palaidoti Uni versiteto profesoriai broliai J. ir A. Sniadeckiai. Kitąsyk ir tolimesnes vietas siekiam — Medininkus, Aš meną. Gegužės ar Spalio švenčių dienomis miname Žemaitijos kalvas, naršome Aukštaitijos ežerų labirintais ar sekame Nemuno vingiais. Tebeminim 1973 m. pava sario žygį, kai iš Raudondva rio nukakom iki Vilkijos, o jau iš ten vien pėsčiomis traukėme Jurbarko link iki Vytėnų. Žinoma, žemėlapyje ta kelio atkarpa trumputė, bet turėkim omeny, kad žy giavom ne nosies tiesumu, o aukštyn žemyn kaip niekur kitur gausiais „archeologijos paminklais, saugomais valsty bės" — piliakalniais. Kojų nuovargis seniai pamirštas, užtat visi atsimena, kaip Kęs tutis džiaugėsi pirmosiomis rūgštynėmis (gegužis tais me tais itin ankstyvas buvo), kaip širdingai traukėme „Miesto mūrai nusibodo", dardėjome Veliuoniškio ra tuose ar klausėmės dekla
KAINA 2 KAP.
muojamo „Op, op, Nemunė li", vingiuodami Nemuno krantu. Veliuonoje mūsų laukė. Su jų etnografiniu ansambliu, vadovaujamu mokytojos L. Matusevičienės, surengėm va karonę. Mes dainavom dzū. kiškai, o išgirdom veliuoniš kių dainų ir jų mokinomės. Gėrėjomės lengvu pagyvenu sių ansambliečių šokiu. Jie linkę savaip interpretuoti liaudies choreografiją, paryš kinti žvejų buities elemen tus. Atsisveikinę su Veliuona, dar grįžome į Klangius, ap žiūrėjom P. Cvirkos memoria linę sodybą, padėjome gėlių prie paminklo banditų išžu dytai šeimai. Kas gėrėjosi Nemuno vin giais nuo Palemono kalno Se redžiuje ar Belvederio rūmų bokšto, tą ir toliau trauks ne žinomi toliai. Kas valgė kon. servų su žvyru ant Raudonės raganų kalnelio (į skardinę Valius netyčia buvo. . . kulną įspaudęs), tam nebaisios jo kios valgyklos. . . Dalis 1972 metais keliavu sių po šiaurės Žemaitiją jau baigę Universitetą. O nauji klubo nariai taip pat nori pa buvoti Žemaitės Bukantėje, gydytojo Into akmenų muzie juje Mosėdyje, pamatyti se novės lietuvių šventyklos au kurą ar didžiausią Lietuvoje Barstyčių akmenį. Užpraeitą rudenį kopinėjome centrinės Žemaitijos kal
vomis. Daug kas, matę puikių reginių nuo Šatrijos, gėrėjosi Medvėgaliu. Bet nuo Girgž dutės, nors ji ir „mažiausia" iš trijų žemaičių kalvų ga liūnių, — dar norėtume pasi dairyti. Nuo jos atsiveria miškais papuošta žemaičių že mė. Žemė, apšlakstyta krauju, bet nepalaužta ir diena iš dienos vis labiau klestinti. Kietas žemaičio būdas. Dar vienas mūsų kelionės po Žemaitiją tikslas —■ suras ti liaudies muzikantų ir iš mokti žemaitiškų šokių. Mi nam į Pavandenę. Sekasi — užtinkame gerą smuikininką ir įsirašom magnetofonan kadrilių, šeiną, keletą kitų šokių. Jau kelintąsyk mes Žemai tijoj, ir ji kaskart svetingesnė. .. .Šiandien mūsų būrelis visai nedidelis. Vienus moks lai užgulė, kitam namai parū po, tad šeštadienį į kelionę link Dubingių išsiruošėm tik patys didžiausi entuziastai. Kuprinė lengvutėlė — juk tik dviem dienom! .. .. .Nakvynės apsistojom mokykloj. Rytą vėl išskubam. Laukuose tiek saulės! Nors ruduo, bet ji žeme ritinėjas... Apsirinkę aikštelę, žaidžiam futbolą — 7:10 Regimanto komandos nenaudai. . . Ilgo kai stoviniuojam prie Meiro nių pušies: trise vargu apka bintum! . . Gera pabėgti nuo rūpesčių, nuo kasdienybės. Niekur taip nesijauti laisvas,
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas* Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 20815
kaip musų laukų platumoj. Per praėjusias Spalio šven tes keliavom po Anykščių ir R'okiškio rajonus. Rubikių ežeras, Storių kalvos, Biliūno kapas, Puntukas, Vienuolio muziejus, Baranausko ir Vaiž ganto takai, Kamajai, Rokiš kio kraštotyros muziejus, Obelių revoliucinės vietos, Sartai — tik dalis aplankytų įdomybių. Keliaujame ne tik pamaty ti, bet ir sužinoti. Iš daugy bės viliojančių objektų atsirenkam pačius įdomiausius. Žygiams iš anksto ruošiamės: pavartom enciklopediją, kul tūros paminklų sąrašą, pasi skaitom apie gamtos pamink lus, peržiūrim Paminklų ap saugos ir kraštotyros draugi jos leidinius. Todėl žygyje galim kits kitam papasakoti apie vietas, kuriomis prake liaujame. Daug geriau supran ti Vaižgantą, čia pat, jo gim tinėje, klauydamasis atsimi nimų. Visų aplankytų įdomybių, visų nuotykių nuotykėlių, nu spalvinančių kiekvieną žygį nepakartojama spalva, — vis ko neišsakysi. Gal norit pabuvoti Raigar de, žadinusiam jausmus ir vaizduotę Čiurlioniui? Gal no rit pamatyti didžiausio Lietu voje Čepkelių raisto panora mą ar Velnio duobėn įlįsti? Apsilankykite pas mus, kraš totyrininkus. Dar daug kelio nių mūsų laukia. Bronė KATILEVlClŪTt, Aldona VAITKEVIČIŪTE, Valius ŽALKAUSKAS G. MEILUTYTES nuotr.
— Kaip sesija? Sunki? — Sesija kaip sesija, I atsidūsta kitame laido . ; — bet dėstytojai — fl viai.. . Sakau, jeigu ištere;1 šitą, tada jau kaip 1 manysiuos toliau. Bet _ gyvenimo jinai man tiki atims. — Betgi anksčiau tavęs J karto nesukirto. .. ■ — Kad jie dar nė kifl mūsų neegzaminavo. ji — Tai iš kur žinai, I kirviai? ū — Atrodei suprating I Kiekvienas finansistas ai tai žino. Ko nori klausk, F . . .Žinotum, naktimis k< ■ •rai sapnuojasi. Pašoku: 1 nėra knygos po ranka, ! | ir miegas dingsta. — Gal tu nepergę riI taip.. . Pasimokysi — vis 3 tiek žinosi. — Cha! Šiek tiek! Užl>r kokios smulkmenėlės, ki švilpk lauk! Žinai ką? el skambink po sesijos, aš ir J lefoną išjungsiu. MėgioJ atmintinai mokytis. .. ;
Užvakar sutikau Ritą bebėgančią į stotį. — Viskas okefl velnias ne toks baisus, Į.J jį nupaišo. Tik pagalvok® tiek nervinausi, tiek dreJ jau, kad atsisėdau — ir iri nieko nebeatsimenu. O -s (suprask, dėstytojas) tai m ną, tai kitą klausimuk: r; ištempė. Dargi keturis par šė. Va, kai ateis pavesti sesija! Dieve mano, kokie kirviai. Mūsų kaimyne Sl pernai baigė ir iki šiol pusi mena.
G. KAD'
------------------------ < PASALINTI j rė NEPAŽANGOSl
STUDENTAI S ■ Matematikos ir mechanl 1 fakulteto I k. stud. R. p< navičius ir K. Tomaše\ ii'Y III k. stud. B. Šeputytė, ies oi Fizikos fakulteto I k. _.zu R. Jagminas ir G. Norei ,lu II k. stud. V. Jodelė, tl]{ Medicinos fakulteto I k. s A. Kvedaras, II k. stud | Adakauskas, III k. stud. į Monkevičiūtė, Gamtos fakulteto Ik! I. Janovič, Prekybos fakulteto II k. s G. Račinskas, Finansų ir apskaitos fak '! I k. stud. J. Juknaitė, II k. stud. V. Šimonytė, Istorijos fakulteto I k. s A. Masalskas, II k. stud Griciūtė, Teisės fakulteto I k. stud Važnevičius, Filologijos fakulteto I k. s V. Jasnauskaitė ir V. A tis, II k. stud. J. Liniaus III k. stud. Z. Bieliuke': tė.
i Tiražas 2500 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė 1 LV09581 Užs. Nr. 410
REDAKTCS ALGIS KU!