hinc iturad. astra 1989 m. Kovo 3 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LE1D2IAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 5 (1462)
ŠEŠIOS GINČŲ DIENOS Kokiu pagrindu turėtų būti kuriama Lietuvos studentų federacija. Dvi nuomonės Vasario 20 d. puikiuose Ni dos poilsio namuose „Auksinės kopos" (jie priklauso VLKJS CK, ir Lietuvos žmonėms prieinami tik žiemą) susirinko beveik pen kiasdešimt visų Respublikos au kštųjų mokyklų (išskyrus Kauno kunigų seminariją) studentų — Sąjūdžio, profsąjungos, komjau nimo atstovų. Praktiškai stip riausios intelektualinės ir orga nizacinės studentų pajėgos at vyko ne kvėpuoti anksti bun dančios pavasariui Nerijos oru, o aptarti savų problemų. Šešių dienų susitikimas vyko kaip so cialinio valdymo žaidimo „Lietu vos studentas" turas, kurio tema oficialiai skambėjo: „Respubli kos aukštųjų mokyklų studentų visuomeninių organizacijų pag rindinės kryptys šiuolaikiniu laikotarpiu". Čia reikėtų pridur ti, kad socialinio valdymo žaidi mai laikomi ypač progresyvia socialinių problemų sprendimo ir vadovų ruošimo forma, kuri Lie tuvoje naudojama neseniai ir gana siauroje sferoje. Gal nebū tų per daug nekuklu pasigirti, kad septyni žaidime dalyvavę VU studentai grojo pirmu smui
ku. Darbas keliose grupėse, ple nariniai posėdžiai (jų aptarimas kasdien truko 8—10 valandų) nekalbant apie „neplanuotus" naktinius pokalbius. Man bene įdomiausia pasiro dė kelias dienas užsitęsusi dis kusija tarp „Nepriklausomųjų" grupės ir komjaunimo atstovų, susibūrusių į dvi „Avangardo" grupeles. Tartum vieningai bu vo prieita nuomonės, kad norint tiksliau išsiaiškinti dabartinę komjaunimo vietą tarp kitų or ganizacijų, LLKJS turi būtinai pateikti konkrečią savo ideolo gijos ir veiklos platformą, o ne vien deklaruoti bendruosius de mokratijos principus, būdingus visoms normalioms organizaci joms. Nepriklausomieji kalbėjo, kad kol kas LLKJS padėtis ga na problemiška: senoji progra ma .yra kritikuojama, jos nesi laikoma, o naujoji bus patvirtin ta artėjančiame suvažiavime. Taigi pastatai, etatai, organai yra, o organizacija lyg ir neeg zistuoja, nes vieni jos nariai Kal ba apie privatinę nuosavybę, o kiti apie internacionalizmą „įprasta" reikšme. Nežiūrint ašt
rių ginčų, dauguma pritarė tam, kad juos džiugintų nepriklauso mas nei nuo VLKJS, nei tiesio giai nuo LKP Lietuvos komjau nimas, turintis aiškią koncepciją, kuri savaime reikštų narių skai čiaus susireguliavimą. Beje, LLKJS pagrindinių nuostatų kū rimui „nepriklausomieji" paau kojo dali savo laiko ir pateikė konkrečius rezultatus, to nesuge bėjo padaryti „avangardai". Ne mažesnių ginčų sukėlė ir kuria mos Lietuvos studentų federaci jos (sąjungos, asociacijos) įsta tai. kuriuos pateikė respublikos studentų koordinacinės tarybos atstovai. Buvo svarstomi įvairūs alternaįyviniai tokios organiza cijos (ar tik organo) sukūrimo (sudarymo) variantai. Čia pateik siu savo požiūrį, palaikytą „ne priklausomųjų". Remdamasis tuo, kad kokiu keliu bebūtų su daryta studentu respublikinė at stovybė, ji neturės moralinės teisės atstovauti visiems studen tams, nes, geriausiu atveju (re miantis Nidoje pareikštomis min timis), tik 50% studentų šiandien yra linkę dalyvauti visuomeni niame gyvenime. Kitų 50% atsto
vavimai — mėginimas vėl kalbėti „visų, liaudies vardu". Be to, ar reikia atstovauti studentui, ku riam visiškai nerūpi nei visuo menės mokslų pertvarkymas, nei tarptautinių studentų ryšių klau simai, nei kitos problemos. To kio studento interesus visiškai patenkina „stipendijų nešioto jas" bei prodekanas. Aktyvioji studentų dalis yra vienokiu ar kitokiu būdu susivienijusi į po litines, sportines, kultūrines or ganizacijas, klubus, draugijas, korporacijas, dalyvauja Sąjū džio grupėse ar kituose nefor maliuose junginiuose. Jie ir tu rėtų, kaip konkrečių, bendrų in teresų pagrindu susikūrusių stu dentų grupių išrinkti atstovai, su daryti aukštosios mokyklos, ati tinkamai Lietuvos studentų par lamentą. Jo politinės nuostatos atitiktų didžiumos aktyviųjų stu dentu politines nuostatas. Kal bėti apie depolitizuotą organą nėra prasmės — argi karinio, medicinos, visuomenės mokslu klausimai — ne politiniai? Galu gale mūsų profsąjungos, skel biančios, kad jos yra nepoliti
nės organizacijos, gana jautriai reaguoja į partijos plenumų nu tarimus. Siūlymuose aukščiausią jį studentus atstovaujantį orga ną sudaryti daugiapakope rinki mų sistema, pradedant akademi nėmis grupėmis, matau didelę grėsmę kad, vyraujant pasyvu mo dvasiai daugelyje akademi nių grupių, konjunktūrinė srovė neišneštų i piramidės viršūnę tamsiųjų jėgų statytinių, nustum dama į gilumą tikruosius kovo tojus už studentų interesus,, ne visada dėl savo plačių užmojų patinkančius snūduriuojančiai akademinių grupių daugumai. .. Taigi, diskusijų buvo įdomių ir įvairių, apie jas dar užsimin sime įvairiomis progomis. Belie ka paminėti, kad bendravome su Nidos vidurinės mokyklos etno grafiniu ansambliu, su naujai į Neriją paskirtu jaunu ir šauniu kunigu, matėme rūdijančias Juodkrantės pliaže plaukiojan čios natfos gręžimo stoties plat formas. . .
Be abejo, problema, kokiu pa grindu turėtų būti kuriama stu dentų savivalda fakultetuose, aukštojoje mokykloje ir net pati federacija, labai svarbi. P. Su bačius siūlo tai daryti poliltplu pagrindu, t. y. studentų savival dos organą formuoti visuomeni nių organizacijų pagrindu. Ats tovaujama būtų veikiančioms organizacijoms priklausomai nuo jų skaitlingumo ir t. t. Norėčiau paprieštarauti tokiai sampratai
(tai dariau ir susitikimo metu . Studentų savivaldos organo, tar kim seniūnų (studentų) tarybos formavimas remiantis studentų priklausymu kokiai nors orga nizacijai (partijai) iš esmės yra klaidingas, netinkantis studentiš kam gyvenimui. Jis veda tik j studentų skaidymą ir skilimą. Taip Įvyko 1939 metais Lietuvo je. Jei mes norime sukurti vie ningą studentišką savivaldos or ganą, turime ieškoti, kas mus
jungia, ir šiuo pagrindu vieny tis. Toks pagrindas yra — ir.es visi esame studentai, todėl Stu dentų tarybos formavimas turėtų būti grindžiamas tik atstovavi mu nuo mažiausios mūsų akade minio gyvenimo ląstelės — gru pės. Sis principas visiškai nenei gia studentų nuomonių, pažiūrų, įsitikinimų Įvairovės, visa tai lieka. Tačiau vertėtų prisiminti, kad į aukštąją mokyklą ateina me pirmiausia studijuoti, o ne
politikuoti. Ttk tokiu būdu su formuotas savivaldos organas su gebės atspindėti, išreikšti mūsų, kaip studentų, o ne kažkokių or ganizacijų narių, interesus. Diskusija šiuo klausimu būti na. Todėl visus, norinčius kriti kuoti, nesutikti ar prisidėti at kuriant Lietuvoje studentų fede raciją, kviesčiau rašyti besiku riančio respublikinio studentų laikraščio redakcijai: Vilnius,
232001. A/d 1071 „Lietuvos stu dentas" (pirmąjĮ numerį jau tu rėjote matyti) arba tiesiog skam binti Vygaudui Ušackui (76 94 41, TF), man (46 35 91 — namų), Rimvydui Paleckiui (63 54 41 — namų).
* Rektorato posėdyje vasa rio 27 d. sudaryta komisija, (pirminipkas — prof. R. Pavilionis), kuri svarsto rudens talkų kolū kiuose klausimą. Artimiausiu metu studentų profsąjunga or ganizuos masinę sociologinę stu dentų apklausą, su kurios rezul
tatais bus supažindinti Agropromo vadovai. Teikite pasiūlymus. * Mokslinėje Taryboje svars tyti filosofijos ir sociologijos fakulteto steigimo klausimai. Fakultetas atveria duris š. m. rugsėjo pirmąją. Jame bus fi losofijos, sociologijos ir psicho
logijos specialybės. Tarybos nu tarimą skaitykite kitame nr. Prorektorius J. Vaitkus refera vo apie šiais metais Universite te įvyksiančias mokslines kon ferencijas. Prorektorius I. Žeberskis pa
Paulius SUBAČIUS Sąjūdžio VU tarybos narys
Osvaldas MARKEVIČIUS Lietuvos aukštųjų mokyklų koordinacinės tarybos narys
siūlė padaryti kai kuriuos pakei Nuspręsta plenumo medžiagą na timus vakarinio ir neakivaizdinio grinėti fakultetų, katedrų ir pa dalinių partinių organizacijų su skyrių veikloje. * Kovo 1 d. VU partinio ko sirinkimuose. miteto posėdyje doc. P. Gilys * VU Rektoriui, prof. J. Kubi padarė pranešimą apie LKP CK liui suteiktas Latvijos universite XVII plenumą. Diskutuota apie VU partinio komiteto veiklą. to Garbės daktaro vardas.
Lietuviai studentai susirinko Maskvoje Vasario 11—12 d. įvyko Lie tuvos diena Maskvos Universite te ir Lietuvos jaunimo, besimo kančio už Respublikos ribų, su sitikimas. PIRMOJI DIENA Važiavau kartu su lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica" Vilniaus grupės delegacija. Mas kvoje mus ir tuo pačiu trauki niu atvykusius Sąjūdžio Seimo tarybos narius sutiko renginio organizatoriai. Prisiregistravę senąjame Lietuvos atstovybės pastate nuvykome j centrinius Universiteto rūmus. Kyštelime budinčiam milici ninkui leidimus. ir jau viduje. Tarp sunkių skliautų skambėjo lietuviška šneka. . . Kultūros rū mų salė pilnėjo, daugėjo rusiš kai kalbančių žmonių. Šalia sce nos — renginio organizatorių, lie tuvių jaunimo Maskvoje bendri jos „Atžalynas“, emblema trys ąžuolo lapai, padabinti tau tinėmis spalvomis. Scenon užlipęs Lietuvos TSR liaudies švietimo ministras H. Zabulis su surimtėjusią audito rija pasidalino prisiminimais apie savo jaunystę kai mokėsi
aspirantūroje tarp šių sienų, pa linkėjo susirinkusiems įdomiai, naudingai praleisti laiką. Po to žiūrėjome Lietuvos ki no studijos filmus „Nojaus 'ar ka“. „V^iava iš plytų (A. Saka lausko šūviai“) ir „Išniekinta žemė“ Plojimais buvo sutikti scenon pakilę Sąjūdžio lyderiai - V. Lan dsbergis. V. Čepaitis. K. Anta navičius IK. Uoka, G. Jefremovas ir Kultūros fondo atstovai C. Kudaba. V. Gaidamavičius V. Čepaitis apibūdino dabarti nę situaciją Lietuvoje, supažin dino su Sąjūdžio istorija, pris tatė savo kolegas. Ilgėliau prie miikrofono užtruko V. Landsber gis. kuris kalbėjo apie mums seniai žinomus ir suprantamus dalykus, stebinusius ar net šo kiravusius kai kuriuos salėje sėdėjusius maskviečius. „Jei sugebėsime lietuviams Lietuvoje teisingai papasakoti apie demokratinius judėjimus už Respublikos ribų, ir jei kiti TSRS gyventojai gaus iš musų išsamia informaciją apie Lietu vą. mes savo užduotį būsime įvykdę". — pristatė G. Jefremo-
vas naujai pasirodžiusį laikraštį „Soglasi je“. „Nežinau pasakos, kurioje vi si žvėrys išliptų iš duobės vie nu metu. Pirma vienas, paskui — kitas. . . Tai ir yra mūsų .ke lias“, — taip pailiustravo savo kalbą apie ekonominį savaran kiškumą K. Antanavičius, susi laukęs bene didžiausio dėmesio. „Studentas — ne vergas, kurį galime pasiųsti dirbti, kur no rime. Jis privalo būti laisvas, turėti pasirinkimo teisę“, to kiais žodžiais baigė savo pasisa kymą V. Gaidamavičius. O scenon vis plaukė rašteliai su klausimais. Į dalį buvo atsa kyta, kitus dėl laiko stokos bu vo pasiūlyta aptarti asmeniškai. Kartu su „Ratilio“ sugiedoję „Lietuva brangi“. įsiliejome i vestibiulyje vykusios liaudiškos vakaronės sūkurį. Net pakraš čiuose stūksančioms kolonoms, regis, buvo sunku nustovėti vie toje. armonikai ir smuikams griežiant suktinį... ANTROJI DIENA Sekmadienio rytas. Vestibiu lis virtęs konferencijų sale. Ant pusračiu sustatytų kėdžių su
sėdo Maskvoje, Leningrade, Ta line, Tartu ir Pskove studijuojan tys lietuviai, svečiai. Sugiedamas studentų himnas „Gaudeamus“, ir į priekį išeina „Atžaly no" prezidentas Justas Dvario nas: — Dauguma esame panašaus likimo. Atsidūrę toli nuo Tė vynės, kiekvienas esame Lietu vos dalis. Nepamirškime, kad atstovaujame jai. .. Pacituota Vydūno mintis „žmo gus gyvas tiek, kiek gyva Tė vynė jame“ čia susirinkusiems buvo anaiptol ne vien gražūs žodžiai, tai jų išgyventa tiesa. Pasiūlius atsisakyti plojimų ir rimtų veidų, susitikimas pa gyvėjo. Delegacijų atstovai kal bėjo apie savas problemas, ieš kodami, ko nors bendro kitų miestų lietuvių veikloje. Lenin grado „Balticumo“ klubo prezi dentas Rolandas Kazlauskas pa siūlė organizuoti bendrus rengi nius. Greitai jie visus pakvies pas save j svečius. Leningrado lietuvių kultūros draugijos ats tovą labiausiai jaudino. kaip gauti lietuvišką spauda ir kaip atgaivinti dar prieš 40 metų
lietuvių, latvių ir estų sudarytą „Balticumą“. Tartu „Vyčio" klu bo atstovas pasakojo, kad pas juos buvo išryškėjusios susve timėjimo, sumaterialėjimo ten dencijos. Reikėjo kažko vieni jančio, suburiančio, todėl ir atgaivino klubą. Papasakojo ir apie Estijos lietuvių draugiją, įsikūrusią sausio 14 dieną. Lie tuvių jaunimo bendrijos „Litu anica“ Vilniaus tarybos narys Romas Trumpa supažindino su šios neseniai įsisteigusios orga nizacijos tikslais ir artimiausiais renginiais — balandžio mėnesį numatomas socialistinių šalių lietuvių jaunimo susitikimas, o liepos 15 d. įvyks pasaulio lie tuvių jaunimo suvažiavimas. Lietuvos TSR liaudies švieti mo ministrui H. Zabuliui, netru kus atvykusiam kartu su LTSR liaudies švietimo ministeri jos aukštųjų mokyklų val dybos viršininku Č. Meda li nsku bei LTSR Ministrų Tarybos atstovu Maskvoje S. Jaruševičium, įteikiami ant popieriaus lapo išguldyti studen tų pageidavimai. Siūloma dukart nukelta i 2-psl.)
1989.03J
Universitas Vilnensis
atkelta iš 1 psl.) per metus gaunamą (parašius pareiškimą, žeminantį studentų orumą) 50 rb, pašalpą, pakeisti tiesioųiniu priedu prie stipendi jos. be to pagal galimybe padi dinti šią kuklią sumą. Norima garantijų, kad baigus mokslus svetur, bus galima Įsidarbinti Lietuvoje. Ministras pritarė pa siūlymui įkurti tarnybą. kuri aprūpintų studijuojančius ar besiruošiančius studijuoti už Respublikos ribų įvairiapusiška informacija, rūpintųsi jų intere sais, Vis kylančioms rankoms buvo atsakyta: ,,Mes grįžę namo, vis ką apsvarstysime^ apgalvosi me. Ir lauksime iūsų užeinant, parašant“ Po to visus tris sve čius atskirai apsupo susitikimo dalyviai ir šnekino gerą pusva landį. Justas Dvarionas. paklaustas apie šių dviejų dienų organiza vimo sunkumus, atsakė: — Atstovybei ačiū, ypač ats tovui S. Jaruševičiui. Padeda mums kasdien, padėjo ir ši ren ginį organizuoti. Kad susitikimas buvo nau dingas. įsitikinę Leningrado bei Tartu lietuvių launimo lyderiai. Tikrai, vien susipažinimas ką reiškia! Jei Ir Liaudies švietimo ministerija įvykdys pažadus, bus visai gerai. Tikėsimės. Ričardas JARMALAVIČIUS Dainiaus ANSKAICIO nuotr
Lietuviai
studentai susirinko Maskvoje Estija: su viltimi į ateitį „Pasaulinė praktika parodė, kad savo ekonomiką ir kultūrą sėkmingai vysto tik laisvos už tikrintos savo rytdiena tautos", — sakoma Estijos KP CK, ETSR Aukščiausiosios Tarybos Prezi diumo bei Ministrų Tarybos kreipimesi j visus Estijos gy ventojus Vasario 24-ąją. Estijos Nepriklausomybės dieną. Estijo je užteko ryžto nelakuoti šven tės pavadinimo. Bene pagrindinis Nepriklauso mybės dienos akcentas — tauti nės vėliavos iškėlimas Ilgoje Germano bokite. Vasario 23 die nos vakarą nuo bokšto viešai ir iškilmingai buvo nuleista valsty binė vėliava. Ji atiduota saugoti j miesto muziejų. Tautinės vė liavos iškėlimo proga įvykusia me mitinge kalbėjo EKP CK pir masis sekretorius Vainas Vialiasas, Liaudies fronto lyderiai, žy mūs kultūros veikėjai. Mes savo kelią į suverenitetą pradėjome tautinės vėliavos iš kėlimu Gedimino pilies bokšte.
Pakeldami savo tautinę vėliavą, estai lyg ir vainikavo pirmąjį to kelio etapą. Vėliava iškelta jau turint suvereniteto garantijas — Konstitucijos pataisas. Gal todėl ir šventė praėjo ramiau, be neti kėtų skersvėjų iš kurios nors pusės. Tuoj po vėliavos iškėlimo iš kilmių, Estijos vyriausybės bei Liaudies fronto vadovai surengė bendrą spaudos konferenciją. Liaudies frontui atstovavo tik Ed garas Saavisaras, EKP bei res publikos vyriausybei — prezi dentas Arnoldas Riuitelis, prem jeras Indrekas Toome, CK sekretorius ideologijai Mikas Titma. Klausinėjo daugiausia už sienio žurnalistfli. Dažnai buvo minimas ir Lietuvos vardas. Žur nalistus domino neseniai įvykęs LKP CK plenumas, tačiau Esti jos vadovai nuo jo vertinimų diplomatiškai susilaikė. Į klausi mu, ar Maskvai spaudžiant pa našus plenumas įvyktų Estijoje, M. Titma atsakė, kad jis negalįs
kalbėti apie Lietuvą, tačiau jei gu nebebus galima atsilaikyti prieš centro spaudimą, jis atsis tatydinsiąs, manąs, kad taip pa sielgs ir io kolegos. Atsakyda mas į klausimą apie neformalią spaudą, M. Titma pareiškė, kad, jo nuomone, tokia spauda daro sveiką įtaką visuomenei. Prezi dentas A. Riuitelis pareiškė, kad negalima vienareikšmiškai atsa kyti į klausimą apie kariuome nės išvedimą iš Estijos, o ir per anksti atsakinėti. Tačiau demo kratėjant visuomenei, tai gali tapti įmanoma. Jį papildė M. Titma, pasakęs, kad politikos ir istorijos negalima pasukti atgal. Estijos vadovybė gyvena šian diena ir į Estijos ateitį žiūri ne iš praeities, o iš dabarties pozi cijų. į klausimą, ar nesiekia Es tija atsiskirti nuo TSRS, buvo atsakyta, kad Estijos^ buvimas Sąjungos sudėtyje — nieko blo go, tačiau respublikos turėtų tvarkytis pagal savus principus. Pasibaigus spaudos konferen
PARODA, SKIRTA VASARIO 16-AJAI ... Tėvyne mūsų, kuri esi prie Baltijos, Teesie šventas tavo vardas,... šiais Bernardo Brazdžionio ei lėraščio „Tėvynės poteriai" žo džiais pradedama Mokslinės bi bliotekos III aukšte veikianti pa roda, skirta Vasario 16 ajai pa minėti. Šventinei parodai parengti dau guma medžiagos paimta iš nese niai spec. fonde buvusios litera tūros, lituanistikos fondų, taip pat iš rankraščių bei asmeninių kolekcijų. Todėl šalia jau žino mų straipsnių, periodinių leidinių, matytų nuotraukų, daugelis su ras dar nežinomos ar mažai žino mos medžiagos. Parodoje eksponuojamos kny gos, išleistos Lietuvos Respubli koje ir pokario metais emigraci joje: A. Merkelio „Antanas Sme tona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla", „Juozo Tū belio gyvenimo ir veiklos bruo žai". A. Stulginskio „Atsimini mai", St. Kairio „Tau, Lietuva", J. Audėno „Paskutinis posėdis",
P. Klimo, A. Rukšos ir kt. kny gos. Parodoje pamatysime nuos tabaus Antano Žmuidzinavičiaus paveikslo „Regėjimas" (1913 m.) reprodukciją, Vytauto Didžiojo ordino Garbės ženklus, daug iki šių dienų nepublikuotų nuottraukų. Turėtų patraukti dėmesį nuotrauka, kurioje matyti didžiulė krūva knygų — tai Amerikos lietuvių prašymas pripažinti Lietuvą de jure, įteiktas 1921 metais JAV prezidentui Hardin gui. Prašymą pasirašė milijonas žmonių, jį sudaro 140 tomų. Įdomi ir bibliotekos rasjįtaščių kolekcijoje surasta nuotrauka, kurioje užfiksuoti paskutinieji Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai: A. Stulginskis ir P. Klimas. Galima išvysti ir dalį Nepriklausomybės dienai skirtų leidinių, tiek kasmetinių, tiek ju biliejinių: Lietuvos Respublikos laikais leistų periodinių leidinių. Daug vietos parodoje skirta pirmąjam Nepriklausomybės ak to pasirašymo metinių minėjimui,
įvykusiam Vilniuje 1940 metais. Stenduose šešių prezidentų pa sveikinimo telegramos Lietuvai ir Respublikos Prezidentui Vasario 16 osios proga (tarp jų TSRS AT prezidiumo pirmininko M. Kalini no, JAV prezidento F. D. Ruz velto), Vilniaus tautinių mažumų linkėjimai lietuviu tautai, to meto periodikoje pasirodę strai psniai. Eksponuojami ir po karo emi gracijoje išleisti leidiniai skirti Vasario 16-ąjai. Paroda baigiama medžiaga apie 1988 m. vasario 16 dienai skirtus „jubiliejinius" renginius Vilniuj*? ir respublikoje. Studen tus ir darbuotojus turėtų sudo minti gal kai kuriems iki šiol nežinomas, jų vardu pasiųstos pasipiktinimo telegramos tuome tiniam JAV prezidentui R. Rei ganui turinys. Kviečiame dar neapsilankiu sius. Valdas KIBARTAS
Ką žada naujasis darbo centras Norintiems padirbėti — nau jasis studentų darbinės veiklos centras prie Vilniaus Universieto komjaunimo komiteto žada ■auq naujovių. demokratijos, darbų palengvinimo. Per ilgai buvo nutylimas, „pamirštas“ sa varankiškumo principas. for muojant studentų statybinius būrius. Stovyklose būdavo vos ne sukarintas režimas, griežta kontrolė, krūvas popierizmo, privalomo „laisvalaikio oraan;zavimo formų“, „politšvletimo“ valandėlių. Darbinas veiklos centras pir
miausia skelbia, kad „pats stu dentas turi nuspręsti; važiuoti į SSB, ar ne. Jis pats turi ir pa sirinkti, būrj“. Fakultetuose iš kabinti skelbimai apie organiza cijas. pasiruošusias priimti stu dentų būrius. Atsisakyta vasaros zoninių štabų. Naujasis darbinės veik los centras atsisako Ir nepama tuotai griežtos būrių kontrolės. Jis padės vadams pasiruošti darbui, jei reikės, organizuoti profesini apmokymą. padės spręsti iškilusias problemas. Vi sus būrio reikalus tvarkys va-
das. išrinktas pačių studentų. „Popierizmas“ sumažintas iki minimumo: reikalinga tik darbo sutartis, būrio narui sąrašas, įdarbinimo ir išdarbinimo įsaky mų kopijos. atlyqinimų bei avan sų qavimo žiniaraščiai. Vienin telis »r teisingiausas kriterijus, pagal kurį bus išaiškinami ge riausi būriai nuo ateinančios vasaros. — darbo sutarties ar ba išdirbio normų vykdymas. Šiemet planuojama pasirašyti sutartis su VDR (Miulhauzeno, Veimaro. Greifsvaldo. Drezdeno), CSSR (Prahos, Hradec-Kralovo),
cijai skirtam laikui, nė vienas jos dalyvių neskubėjo palikti sa lės. EKP Centro komiteto sekre torius M. Titma anglų kalba da vė interviu kažkuriai užsienio televizijos kompanijai, žurnalistų apsupti į klausimus atsakinėjo ir kiti konferencijos dalyviai. Arnoldą Riuiteli žurnalistai daugiausia klausinėjo apie Kons titucijos pataisas. BBC kores pondentą domino Estijos vadovų konfliktai su TSKP CK Politinio biuro nariais. A. Riuitelis atsa kė, kad konfliktų nėra, vykstan ti diskusija. Prezidentas pažy mėjo, kad mūsų visuomenė pa siekė tokį išsivystymo laipsnį, kai įmanomas dialogas. Estijos siekiai yra teisingi, tad anksčiau ar vėliau jie bus suprasti. Kadangi buvau skaitęs, jog Estijoje sudaryta EKP CK pir mojo sekretoriaus Vaino Vialia-
so vadovaujama konstitucinė ko misija, paklausiau A. Riuitelio nuomonės apie naująją Estijos Konstitucijų. Jis atsakė, kad kol kas nelogiška pakeisti visą Kon stituciją. Daug realesnis kelias — keisti ją dalimis. Dabar, jo nuomone, reikėtų imtis piliety bės klausimų. Ministrų Tarybos pirmininkas Indrekas Toomė į tą patį klausimą atsakė, kad konstitucinė komisija dar nėra posėdžiavusi, ir A. Riuitelis pa reiškė tik savo asmeninę nuo monę. I. Toomė mano, kad gali mas ir kitas kelias. Paklaustas, ar tikėjosi, kad LTSR AT sesijo je lapkričio mėnesį bus priimtos Konstitucijos pataisos, I. Toomė atsakė, kad Lietuvai, be abejo nės. tai buvo sunkiau padaryti, nei Estijai, tačiau — jeigu atvi rai — paramos tikėtąsi. Audrius SIAURUSEVlClUS
KITAME NUMERYJE SKAITYKITE INTERVIU SU VIENA ESTIJOS LF VADOVŲ MARJU LAURISTIN.
IS
VYTAUTAS MIKUČIONIS
Vasario 22 d. staiga mirė Uni versiteto mokomosios televizijos laboratorijos vedėjas VYTAUTAS MIKUČIONIS. V. Mlkučionls gimė 1951 m. gruodžio mėn. 1 d. Ukmergės rajono Slyžlų kaime. Baigęs Veprių vidurinę mokyklą, 1970 m. įstojo į Vilniaus universiteto fizikos fakultetą, kurį baigė 1975 m. ir iki 1977 m. dirbo Kretin gos rajono Kulingsodžio kaimo techninių profesijų mokykloje. 1977 m. persikėlė į Vilnių, ir pradėjo dirbti Universiteto ii' Vengrijos LR (Debreceno), Bul garijos LR (Plovdivo), Lenkijos LR (Krokuvos) aukštosiomis mo kyklomis. Vietos per VU komjaunimo komitetą bus paskirstytos fakultetams. Už mezgami ryšiai su Jugoslavijos studentais. Populiarūs tarp studentų ir „netradiciniai“ būriai Pernai Prienų rajone FilF būrys rinko tautosaką. Tokių būrių bus dau giau. Darbinės veiklos centras tarėsi su Kultūros fondu dėl apleistų karių kapų tvarkymo, čia dirbs ir Latvijos valstybinio universiteto studentai. Gaila, kad tik dvi organizaci jos šiemet gali priimti ekologi
zikos fakultete, vyresniuoju in žinieriumi. 1986 m. perėjo dirb ti į MTD inžinieriumi, o nuo 1987 m, — moksliniu bendradar biu. 1988 m. gruodžio mėnesio viduryje paskiriamas Universite to mokomosios televizijos labo ratorijos vedėju. Vytautas Mikučionis buvo la bai pareigingas, kruopštus ir iniciatyvus darbuotojas, aktyvus LPS rėmėjas. Už veiksmingą mokomosios televizijos panaudo jimą yra apdovanotas LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos pagyrimo raštu. V. Mikučionis aktyviai dirbo mokslinį darbą; paskelbė per 30 mokslinių straipsnių, darrė pranešimus sąjunginėse kon ferencijose ir seminaruose. Vytautas Mikučionis ilgai iš liks jį pažinojusių at mintyje kaip nuoširdus bičiulis ir sąžiningas bendradarbis. Radiofizikos katedros ir mokomosios televizijos laboratorijos bendradarbiai nius būrius: kitur dar ti'k vyks ta paruošiamieji darbai. Kiek bebūtų demokratijos, sa varankiškumo. nedidelis centras protingai padedantis studentams organizuoti darbus, būtinas. Nau jasis centras taip pat žada pa dėti studentams užsiimti ir ūki ne veikla (kurti kooperatyvus), padės norintiems įsidarbinti laisvu nuo užsiėmimų metu. Ma nome. kad naujasis studentų darbin ėfc veiklos centras, vei kiantis finansavimosi principu, tikrai bus naudingas, o ūkis kaitinis pamatas neleis jam su biurokratėti. Gintas MANIUSIS
1989.03.3
Universitas
Vilnensis
3
j_______
Į mus žvelgė, kaip j atvykėlius
iš stebuklų šalies Jau seniai norėjau išvažiuoti į kokį nors sąjunqlnį studentų sambūrj, pajusti, kuo gyvenama kitur, kaip žiūrima i mus Pro ga pasitaikė puikiausia: Lenin grado studentų koordinacinė taryba vasario 6—8 d. organiza vo sąjunginę studentų „neforma lų“ konferenciją. Važiavome penkiese: Rytis Martikonis. Saulius Petkevičius, Gintaras Steponavičius (visi iš TF). Žilvinas Pukys (FF) ir aš, Arvydas Grigas (PEF). Težinojo me. kad mus kviečia, kad „Komsomolskaja pravda“ buvo išs pausdintas skelbimas apie šia konferenciją, kad ruošiasi atvyk ti studentai iš keturiasdešimties miestų, kad organizatoriai iki pat paskutinės minutės nebuvo ti kri. ar renginio neuždraus. Mat. kažkas labai dvejojo, ar jo rei kia. ar reikia aptarti studentų savivaldos bei Jų Iudėiimų pro blemas.
Taigi, suvažiavome. Patj pirmą vėlų vakarą Le ningrado studentų bendrabutyje j mūsų (taikiai nusiteikusių, susišildžiusių patalus ir begrimztančių į miegus) kambarį įsipra šė trys vaikinai. Matyt, kažko labai reikėjo. Paaiškėjo, kad tai — Leningrado demokratų są jungos atstovai, bandantys su kurti viso besimokančio jauni mo sąjungą. Kai ką jau nuveikę, bet negavę mandatų į kitą die ną vyksiančią konferenciją. (Štai tau ir „neformalų" konferencija!) Jie mus nuteikė labai slogiai at mosferai. Pasak jų, konferenciją kontroliuoja „komjaunuolių — stagnatorių" sparnas. Vaikinai prašė pagalbos: iš tribūnos papasakoti apie padėtį Lietuvoje, Universitete vykstančias refor mas. Mat, jų galvoje netilpo tai, kas mums jau tapo įprasta. Toks pasakojimas būtų geriausia pa rama jiems, jų idėjoms. Kitos dienos rytą, pirmo ple narinio posėdžio metu, klausy damiesi iš tribūnos sklidusių pa mokymų „vengti politinių klau simų", bei stebėdami salės „iš prievartautus" prisistatyti ofi cialius pareigūnus, įtikėjome vakarykščių svečių perspėjimais. Bet pirmas įspūdis buvo ap gaulingas. Vengsiu chronologinio atpasa kojimo, nes pats nerodžiau dide lio noro suvokti visas konferen cijoje vykusios kovos subtilybes. Užteko supratimo, kad jėgų san tykis konferencijoje palankus mums. Labiau domino dalyvių požiūriai į mus, jų mąstymas, viltys. ... Atsakai vieniems, prieina kiti, išaiškini šiems, kaip mat prieina treti. Ir taip sukasi, su kasi... Spaudos konferencila: , .Atsako atstovai iš Lietuvos“ būtų turėjusi didžiuli pasiseki mą. Vieni negalėto atsistebėti, kad mūsų Universiteto laikraštis yra formaliai nepriklausomas, o io devizas: „Hinc Itur ad astra“. kiti neąaiėjo patikėti, kad pas mus nebėra ir Jiems atgrasios TSKP istorijos, mokslinio komu nizmo ir kt. (Matyt, reforma kažkur J kažką atsitrenkia). Tre ti tiesiog nesuvokė, kad Lietuvo je yra daugiau nei 150 neprik lausomų leidinių. Dauguma tų, su kuriais teko kalbėtis, ir su kuriais neteko, žiūrėjo i mus kaip i atvykėlius iš stebuklu ša lies. Geranoriškai žiūrėjo! Nors apsiverk! Važiavome Juk nusi teikė ištirpdyti ledus, susikau pusius masinių informacijos priemonių poveikyje...
Tiesa, delegatas iš Mariupolio (buv. Ždanovo), ganėtinai pabodęs daugumai sekcijos dalyvių diskžokėjaus manieromis ir pseudorevoliucinėmis idėjomis iš tribūnos metė:".. . euforičnost ir vsedozvolenost litovcev". . .
Replikų, pasipiktinimų pliūpsnys privertė „kritiką" atsiimti. Jura priklauso Kijevo studen tų grupei „Gromada" (besikurian čio Ukrainos liaudies fronto jau nimo sparnas). Jis pasakojo, kad jų grupė, nesulaukusi iš „Komsomolskaja pravda" objektyvios informacijos apie įvykius Lie tuvoje, nusiuntė į redakciją ko lektyvinį protesto laišką. O mūsų gyvenimą jie seka, dar ir kaip supranta, kaip matom, net saugo. Jura įtikinėjo, kad po metų Ukrainoje bus padėtis, analogiška mūsų dabartinei. Vienas vaikinas iš Leningra do pasakojo, kad buvo labai pa tenkintas išgirdęs prognozę jog 50—80 proc. būsimų Lietuvos deputatų TSRS AT bus turintys Sąjūdžio pasitikėjimą žmonės. Leningrado konferencijoje te sutikau žmones, neabejojančius vykstančios rinkiminės kampa nijos nedemokratiškumu. Sykį mūsų diskusiją, beruo šiant būsimų rezoliucijų projek tus, nutraukė: „Dovanokite, aš iš provincijos, mes visai kitaip gyvename. Gal aš ko nesuprantu, bet jūs išties Leniną smerkiate?" Leningradiečiai, maskviečiai užklaususiam aiškino, argumenta vo, kad totalitarizmo, diktato pag rindai padėti buvo 1905 metais. Nesiimu šito ko mentuoti, nesu kompetentingas. Tenoriu pasakyti, kad savos tautos tragedijos vis tik skaus mingesnės. Todėl rusai atsaky mų ieško gilesnių, tikresnių jiems patiems. Vienas dalykas — jų santykis su šita sistema, kitas dalykas — mūsų, pagriebtų į totalitarizmo ir genocido katilą iš šono. Apskritai, rusų tautos atgimi mo klausimas — labai kompli kuotas. Aleksejus iš Leningra do: „Mes niekaip negalime susi gaudyti: kas ta Rusija, kur l prasideda, kur ji baigiasi?“ Už tat Jefimas iš Maskvos liaudies fronto išaiškino man. kad jų frontas — „gyvesnis“, socialistiškesnis. žmogiškesnis nei Pabaltyjyje, Mat mūsų idėjinę platformą drumsčia sąjunga (kompromisų būtinybė! su vie tine biurokratija. nukreipta prieš „centrą“. Verta dėmesio mintis. Nors qal tokia sąjunga (bendradarbiavimas) — mūsų jėgos šaltinis?..
Šiaip aš taip, šias mintis priė miau nesunkiai. Sunkiau buvo suvokti, pateisinti stambiausių aukštųjų mokyklų studentų kai kuriuos siekius akademinėje sri tyje. Tarp keliolikos pašnekovų, kalbant apie aukščiausią mokyk los organą — tarybą, teradau įsitikinusius paritetinio studentų ir dėstytojų atstovavimo būtiny be. Kokius argumentus bepateikiau, nė vieno perkalbėti nepa vyko. Iš kur toks radikalumas? Visiškas nepasitikėjimas dėsty tojais? . . Leningrado konferencijoje su tikome liaudies frontų narius, demokratus, anarchosindikalistus, gelbėjimo grupių, įvairių politinių klubų atstovus. Būtų bergždžias darbas visa tai įvertinti. Vyksmas tik prasidė jo (kaip matyti iš išvardintų krypčių — gana painus). Teisin ga išvada tebūtų viena: klausan čioji, ieškančioj i studentija ak tyviai žengia į tikrą visjįįmenr nį-ęolitinį gyvenimą, trokšta pi lietinės pilnatvės, o į mus žiūri su viltimi (Pabaltijys — „katali zatorius") ir pagarba. Malonu buvo pajusti, kad esą me nevieniši. Arvydas GRIGAS
MINTIES DEGLO LIEPSNA Profesoriui Eugenijui Meškauskui — 80 „Dogmatikas ir skeptikas — broliai dvyniai. Viskuo tikėti ir viską neigti — lengviausia išei tis vengiant savarankiškai mąs tyti”, — tokiais žodžiais prasi deda mano studentiški konspek tai, kuriuos rašiau 1962 metais, klausydamasis E. Meškausko fi losofijos paskaitų. Man, nuo pat vaikystės auklėtam stalininės propagandos stereotipais, tai bu vo nauja, netikėta, lyg iš kito pasaulio. Ir iš tiesų — tai buvo mokslo, išminties, kritiško mąs tymo pasaulis, tikrai atrastas ir deramai įvertintas žymiai vėliau. Tačiau jau ir tais naivios stu dentiškos jaunystės metais įs
pūdinga filosofijos dėstytojo asmenybė, jos įžiebta minties ki birkštis visai kitokia šviesa apš vietė aplinką ir mane patį. Pra sidėjo vertybių perkainojimo, dvasinio atgimimo procesas. Šiandien, kai profesorius šven čia garbingą jubiliejų, dažnas buvęs jo studentas savo sveiki nime galėtų pasakyti ką tik ma no parašytus žodžius ar ką nors panašaus į juos. Bet žino dami kritišką profesoriaus nusis tatymą jubiliejinių kalbų atžvil giu, daug kas galbūt neišdrįstų jų tarti, juolab kad jubiliatas toks pat žvalus bei kūrybingas, kaip ir prieš daugelį metų. Tad kaip čia priminsi tą metų virti nę. ..
Bet metai metais, o darbai dar bais. Bene svarbiausias darbas visada buvo studentų auditorijo je. Čia nušvįsdavo profesoriausfilosofo ir improvizatoriaus — ta lentas, atsiskleisdavo šiuolaikiško mąstytojo bei polemisto jėga, išryškėdavo turtingos bei gilios asmenybės įtaiga ir tolerancija. Studentas jam visada lygiateisis kolega, pagalbininkas ir minčių tęsėjas. Profesoriaus buvusių studentų, jo mokinių bei aspirantų vardu sveikinu Jubiliatą ir linkiu Jam stiprios sveikatos, ilgų kūrybos metų.
Česlovas KALENDA
Kuriama UNIVERSITETO EKONOMISTŲ DRAUGIJA Pastaruoju metu visuomenė vis labiau domisi ekonominiu gyvenimu. Jau subrandinta eko nominio Respublikos savarankiš kumo idėja, suvokta, kad eko nominę sistemą galima valdyti tik ekonominiais metodais. To dėl, matyti, natūralu, kad turė jo gimti ir organizacija, vie nijanti ekonomistus mokslinin kus, praktikus, taip pat įgalinan ti spręsti visas problemas ben drai., sutelkus žinias ir patirtį. Apie tokio vienijimosi vaisingu mą byloja ir Respublikos moks lininkų parengtos ekonominio savarankiškumo koncepcijos brandumas. Kad tokia veikla nenutrūktų, būtų tikslinga su kurti organizaciją, vienijančią Respublikos ekonomistus. Ja galėtų tapti Lietuvos ekonomistų sąjunga, jungianti atskiras eko nomistų draugijas. Šiuo metu Universitete yra kuriama Universiteto ekonomis tų draugija (steigiamosios gru pės pirmininkas — prof. S. Uosis). Universiteto ekonomis tų draugija yra savanoriškas, nepriklausomas profesinis ekonomis tų susivienijimas, veikiantis de mokratiškumo ir viešumo princi pais, besiremiantis narių inicia tyva. Šios draugijos, kaip matyt, ateityje ir visos sąjungos, pas kirtis — suvienyti kūrybiškai dirbančius ekonomistus, norin čius ir galinčius siekti pertvar kos ekonominėje teorijoje ir ūkininkavimo praktikoje. Gali kilti klausimas, kodėl eko nomistų netenkina šiuo metu Universitete egzistuojanti sąjun
ginė ekonominė draugija. Vie nas iš pagrindinių šios draugi jos trūkumų — ji sukurta ad ministraciniu būdu ir savo po būdžiu bei veikla didžia dalimi yra formali. Be to, ji įš esmės orientuota spręsti sąjungines pro blemas, o Respublikos mokslinin kai pagrindinį dėmesį turėtų skirti Respublikos problemoms. Todėl Universiteto ekonomistu draugija kelia sau tikslą — ak tyviai dalyvauti kuriant ir tobu linant Lietuvos ekonominę siste mą, pagrįstą plačiu prekinių-piniginių santykių išplėtojimu, valdomą ekonominiais metodais ir užtikrinančią pakankamas ' so cialines ir ekonomines garantijas visiems visuomenės sluoksniams. Realizuodama šį tikslą, draugi ja aktyviai dalyvaus ruošiant Lietuvos vyriausybės ekonominę politiką, pateiks vyriausybei pa siūlymus ekonominiais klausimais, formuos visuomenės požiūrį j svarbiausias TSRS ir Lietuvos ekonomines problemas bei gali mus jų sprendimus, nagrinės ir aiškins svarbiausių TSRS ir Lietuvos TSR norma tyvinių dokumentų, p>ateikiamų visaliaudiniam svarsty mui, ekonominę prasmę ir gali mas pasekmes. Be to, Universi teto ekonomistų draugija siekia atstatyti ekonomikos mokslo prestižą bei didinti ekonomistų profesionalumą. Taip pat jį ska tins ir rems Lietuvos ekonomikos ir ekonominės minties raidos ty rimus, kels visuomenės ekono minį išprusimą, plačiai propa guodama pasaulinį, TSRS ir Lie
tuvos ekonominį patyrimą, eko nomikos mokslo pasiekimus, ats kleisdama egzistuojančios eko nominės sistemos trūkumus. Draugija taip pat numato da lyvauti leidybinėje veikloje, or ganizuoti užsakomojo ekonominio pobūdžio tyrimus, ekspertizes, palaikyti ryšius su kitomis Lie tuvos ekonomistų draugijomis. Universiteto ekonomistų drau gija turėtų būti profesionalių ekonomistų susivienijimas. Nau ji nariai bus priimami draugijos susirinkime, atsižvelgiant į kan didato mokslo darbų viešo apta rimo arba pranešimo apie asme ninį indėlį, siekiant draugijos tikslo, rezultatus. Universiteto ekonomistų drau gijos steigiamoji grupė kviečia visus Universiteto ekonomistus, norinčius ir galinčius prisidėti prie draugijos veiklos, į visuo tinį Universiteto ekonomistų su sirinkimą, kurį numatome su šaukti kovo 9 d. EKFF (apie 19 vai.) Susirinkime bus svarstomi ir tvirtinami draugijos įstatai, renkama taryba bei priimami na riai. Įstatų projektus ir smulk esnę informaciją galima gauti finansų ir kredito katedroje (tel.: 76-94 83) arba prašome kreiptis į steigiamosios grupės įgaliotinius (prekybos fak. — doc. A. Pajuodis, pramonės eko nomikos fak. — doc. J. Žvink lys, politekonomijos katedra — doc. V. Kindurys, administraci jos darbuotojai — prorektorius P. Eigminas).
Gintaras ČERNIUS
Politologijos klubas: keletas uždavinių A. Mickevičiaus bibliotekoje vasario 7 d. įsisteigė politologi jos klubas. Klubo veiklos gai res trumpai aptarė jo įsteigimo iniciatorius VU dėstytojas L. Bielinis. Klubas kelia sau kelis uždavinius. Pirmiausia, panagrinėti galimus politinio vystymosi kelius ar variantus. Galbūt, čia galima panaudoti su sitikimus su kokiais kitais klu bais. dalykinius žaidimus, kurių metu galima analizuot buvusias ar esamas ir dar neišspręstas politines situacijas. Antra, poli tologinis švietimas. Čia galimas
konkrečių šiuolaikinių ir praei ties politinių doktrinų nagrinė jimas ir įvertinimas. Teks ir patiems apmąstyti daugelį daly kų. Politologijos klubo veikloje būtų pravartu panagrinėti, kas naudinga demokratijai, o kas ją iškraipo. Formuosime politologi jos mokyklą remdamiesi demok ratiniais šaltiniais. Klubo sukūrimas nėra savi tikslis, jis turėtų padėti formuo ti ir politologijos discipliną aukštosiose mokyklose. A. Mickevičiaus bibliotekos
fonduose kaupiama literatūra politologijos klausimais. Turin čius ir „galinčius perleisti poli tologinę literatūrą įvairiomis kalbomis prašytume kreiptis i A. Mickevičiaus bibliotekos skaityklą (Trakų g.). Artimiausias klubo susibūri mas įvyks kovo 6 d. 18 vai. A. Mickevičiaus bibliotekos skai tykloje. Bus skaitomas praneši mas „Demokratija, kaip politinė vertybė", po to vyks diskusijos. Lauras BIELINIS Algis LITVINAS
Lėšos panaudotos ne tik blaivybei skleisti Praėjusių metų pabaigoje bu vo bandoma atgaivinti, pert varkyti Kovos už blaivy bę draugijos veiklą Uni versitete, remiantis tikrojo savanoriškumo principu. Iki nus
tatytos dienos (gruodžio 25 d.) Į kreipimąsi neatsiliepė nė vienas dėstytojas ar studentas. Tapo aiš ku, jog draugija Universitete nustojo egzistavusi. Todėl būtina pateikti informaciją, kur panau
45, 46.) dotos surinktos iš narių lėšos: mokesčiai už 1986—1987 me mokesčiai už 1988 metus (544,2 tus (1327 rubliai) įnešti Į Respu rub.) įnešti į Vaikų fondo sąskai blikinės draugijos sąskaitą.. Kaip jie buvo panaudoti, aprašė „Va tąkarinės naujienos" (1989 m. Nr. Tai visi turėti pinigai. Savo
tikslams Universiteto draugija neišleido nė kapeikos. Kitokio turto neturėjo. Buvusios draugijos tįuvęs biuras
1989.03.3
Universitas Vilnensis
Kad akmuo kalbėtų, kad varpas gaustų Kai už nugaros pasilieka mels vi Rašės pušynai, kai autobusiūkštis. skriejantis Sudeikių link, tave išlaipina šalia Sirutėnu gy venvietės. prieini prie kryžkelė je patupdyto dailiai kruopš čių skulptoriaus rankų nug ludinto akmens su užrašu — rodykle: ..Už taiką“ kolūkis. Tai pirmas pėdsakas, pirmas ženklas, kad čia. atokiame Ute nos rajono kampelyje. gyvena ir dirba liaudies meistras Va lentas Simonėlis. Būtent iš šito žemės kampo, iš kruopščiai at restauruotos pilaitės-muziejaus iškeliavo j Vilnių varpas. Tas pats varpas, kurį kasdien mato me Sarbievijaus kiemelyje. O kiti jo broliai, didesni ar ma žesni. kurių Valento jau sukaup ta per pustrečio šimto, liko ka boti muziejėlyje. Prasidėjo viskas 1976-aisiais. Tuo metu kai liaudies meistras mėgindavo vis dažniau prašne kinti akmenį, kai jo rankos Ivtėdavo akmenyje įkūnijamo žmo gaus kūno linijas ar žvėries at vaizdą. ėmė augti ir varpų ko lekcija. — Ne vienu atvežimu juos iškabinau. — porina Valentas. — Per gerą dešimtmetį išmai šiau nemažą dalį Lietuvos, kai kuriuos Rusijos užkampius. Ko lekcija pamažu didėjo. reikė 10 jai patalpų. Nutariau dar tada kukliomis pradedančio meninin ko lėšomis remontuoti šalta na mo stovėjusią buvusio dvaro pi laite. kurios patalpose dvarinin kas laikęs knygas — turėjęs gan gausią biblioteką. Bet pas tatas iro, kaip toji Maironio ap dainuota Trakų pilis. Tvarkiausi, kaip išmaniau. Gaila ir skaudu net pamislyti buvo, kad vertin gas ir meniškas statinys gali su griūti, kad atvarys ūkis buldo zerfus, kuriems beliks tik išly ginti akmenų ir plytų krūvas, užverčiant jas žeme. Tiesa, dar nebaigiau remonto, reikia vidų puošti. interjeras dar prastas. O antra, padariau didele klaidą, kad aptinkavau sienas visiškai nepanaikinęs senojo tinko liku čių — mat grybelis įsisuko. Greičiausiai teks iš naujo tin kuoti. Muziejėlio viduje ramu ir šil ta. pamažėl rusena židinys ša lia varpų išdėliotos kitos senie nos. seni kirviai peiliai ant pa langės padėta knyga, o sienas puošia paties tapyti paveikslai. Surandu ir autoportretą. Antra jame pilaitės aukšte dailės dar bu dar daugiau. Juose, kaip ir tame akmenyje — žmogus su savo džiaugsmu ir kančia žmogus darbe žmogus šventėje. Bet užvis labiausiai mane trau kia varpai Iš kur jie kaip pa imti. kaip išsaugoti? Jų rinkimo geografija kaip sako Valentas, labai plati. Vienas iš Kareliios kitas iš Astrachanės, trečias nuo Pskovo, ketvirtas. . . jau ir pats meistras gerai nepamena iš
Skraidykite „Aerofloto“ lėktuvais! nes, kaip praneša Civilinės aviacijos ministerija nuo š. m. gruodžio 15 d. dieninio skyriaus studentams ir pa rengiamųjų skyrių klausyto jams bilietų kainos vidaus linijose bus sumažintos 30 procentų. Įsigijant lengvati nius biletus reikės patelkti studento pažymėjimą.
kur atvežęs. Aplankyta ne viena apleista sandėliu ar lentpjūve virtusi cerkvė, bažnyčia. — Užsuki į kažkada buvusią cerkvę, ieškai jos dabartinio šei mininko. dęriesi. aiškini. kam reikia. — pasakoja V. šimonėlis. — o tas žiūri į tave išsigan dusiomis akimis ir nesupranta, klausia. kodėl ir kam reikia, prisistatai esąs kolekcionierius, vis tiek bijo, kad jo duoto var po neįkeltum nuvežęs i Lietuvos bažnyčios varpine Ir tik, kai pasiūlai šimtą ar pusantro, ta da iau kiek atlyžta žmogelis ..pakelia" dešimčia rublių o kai kada ir daugiau kaina ir pasako: ,,Vežkis”. Tada varpas jau tavo, dedi jį ant minkštos ,,Žigulių" sėdynės, leki laimin gas toliau. . . Gal kam ir. keistas pasirodys liaudies meistro Valento Simonėiio būdas jo pasiutusiai dide lė aistra žalvariniams varpams. Mokėti šimtus už apmusijusi ir dar įskilusį, skambalą — atro dytų. didžiausia beprotybė. I tai tik juoku atsako Valentas. Po to dar priduria: — Ir žmona Iš pradžių 1a galvodavo bet dabar jau pri prato. netgi domėtis kiekvienu pradėjo Tik. va. rajono Valdžiai anksčiau nepatikdavau: atva žiuos būdavo pašmirinės po Pilaite užvers iš išorės duris ir pasakys: .Niekalus renki. Simo-
nėli. vertingesnio darbo pasiieš kotum. . . .Dabar jau taip ne bekalba. Visko gi buvo su ta valdžia. Atvažiuoja sykį de legacija mano akmens darbo pa žiūrėti. o aš išlendu iš dirbtu vės nutrintais nuo akmens rū bais o vatinuko kairėj pusėj išpaišyti L. Brežnevo turėti ap dovanojimai. Įsivaizduoju, kokia baimė sukaustydavo vy resnybę. koks gėdos raudonis iš pildavo jiems skruostus prieš garbingus svečius iš sostinės ar net Iš užsienio. Po to prieš kiek vieną svečių atvykimą buvęs partijos rajono komitetą propa gandos ir agitacijos skyriaus ve dėjas J. Garuolis visada iš anks to telefonu perspėdavo: ..šimonėli. apsirenk kaip žmogus, ne daryk mums gėdos“ Jei mūsų respublikos garbin gi svečiai ne itin, domėdavosi ant storokų vamzdžių pakabin tais varpais varpeliais, tai už sieniečiams likdavo jie atminty je kaip didžiausias tautos relik tas. Apie tai iškalbingai byloia ir atsiliepimų knygoje palikti Įrašai. ..Tegul laisvės varpai skamba visados" — rašo Baringtono miesto Amerikos lietuvis Tadas Bliudžlus. Arba: ..Daug broliš ku linkėjimų nuo Los Angeles. California U.S.A. lietuviu. Skulptorius Pranas Gasparaitis“. Ne vien iš Rusijos parvežti var
pai puošia pilaitės vidų. Lietu viškas žalvario skambesys, anot V Kudirkos kėlė žmones žadino tautinę savimonę vijo šalin negandas. Gal todėl ne taip jau paprasta iš lietuvio iš kaulyti klėtyje ar ant gryčios užlų paslėptą varpą
— Dauguma mūsų krašto žmonių — sako Valentas. — kiekvieną seną daiktą saugo kaip tėvų ar seneliu atminimą. O pastarieji kabindavę varpe liūs galvijams ant kaklų, puošdavę arklių pakinktus. Bet kai bėgo žmonės iš kaimo, bėgo to liau nuo žemės, atidavę kolū kiams arklius, išnyko ir gra žus sodiečio iprotis papuošti savo keturkojį draugą skamba lėliu. Dabar nebent tik šventėse, žirgu lenktynėse Išgirsi varpe lių dlndesį ristūnams praskne‘us. . . Užkietėjęs kolekcionierius, sa koma liaudyje, moka surasti slap čiausius takus, giliausias kerte les kuriose slėptųsi iu ieškomas daiktas. Ar ėjo tokiais takais Valentas Simonėlis? Taip, nors didelę savo ekspozicijos dali sukaupęs iš antikvarinju Dar duotuvių Įvairiai žmonės yra pasielgė su varpais gal todėl ir kai kurios radimvietės nuos tabą kelia. Štai ir šiandien Va lentas žino varpa kuris panau dotas . ■ . žaibolaidžio įžemini
Studentų darbinės veiklos centras informuoja studentus, norinčius laisvu nuo užsiėmimų metu padirbėti! Jeigu Jūs dar nežinote, kokio je organizacijoje galite Įsidar binti, mes pasistengsime padėti surasti darbo vietą. Jau šiandien gali priimti j darbą šios miesto organizacijos: 1. „Malstprekyba Nr. 2" — rei kia 4 valytojų, darbas popiet, al ga apie 100 rub. 2. Elektros suvirinimo įrenginių
Kovo 9 d. 16 vai. Didžiojoje auloje susitikimas su LKP CK pirmuoju sekretoriumi Algirdu BRAZAUSKU.
1989 m. kovo mėn. 6 d. 19 vai. Didžiojoje auloje (Čiurlionio g. 21) koncertuos valstybinis jaunimo simfoninis orkestras. Universiteto darbuotojams ir stu dentams įėjimas laisvas. PROGRAMOJE: L. van Bethovenas — V simfonija C-moll op. 67 J. Bramsas — Vengrų šokis Nr. 1 Meno vadovas ir vyr dirigentas Gintaras RINKEVIČIUS.
gamykla — darbas vaikinams II pamainoje, 3. Gelžbetonio konstrukcijų ga mykla Nr. 3 — darbas vaiki nams, 4. Medžio apdirbimo kombinatas — darbas vaikinams II ir III pa mainoje, 5. „Komunaras" — darbas filo logijos fak. vyresniųjų kursų studentams: mokyti gamyklos darbuotojus lietuvių kalbos.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710704, išduotą EKFF stu dentei Jūratei TOTORYTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610037, išduotą EKFF stu dentei Editai KARALIŪTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830573, išduotą MF studentei Marinai JANOVAI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710261, išduotą PEF stu dente' Algirdai KAVOLIUNAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 881011, išduotą MaF studen
6. Visasąjunginio Helmintologljos Instituto Vilniaus skyrius — reikalinga valytoja, sanitarė, laborantė, elektrikas. 7. VLKJS 50-mečio mokykla-internatas — reikalingi 2—3 nak tiniai sargai (atlyginimas — 85 rub.), sambo treneris, dailinin kai aukštų apipavidalinimui. Smulkesnę informaciją galite sužinoti studentų darbinės veik los centre, tel. 61-79-20.
tei Rasai MATIJO5KAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611379, išduotą IF studen tei Ingai LATVYTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850507, išduotą IF studentei Audronei BALTRŪNAITEI, laikyit negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611383, išduotą IF studen tei Virginijai MIKALAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611378, išduotą IF studen tei Jolitai LAURlNAVlClClTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą
Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 264 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universitas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. EMeneĄeAbHiiK BnAbuioccKoro ynuBepcuTeTa. PeAaKTop A. Aunmrac. 232734, Bhabhkic, ytruBepcurero, 3. Tunorpacjma W3AaTeAi>CTBa UK KII Ahtbbi
mui. užkastas po žeme maždaug dviejų metrų gylyje. Taigi teks atkasti ir pakeisti varpą kitų metaliniu daiktu. Pustrečio šim to varpų — pustrečio šimto įdo mių istorijų. Daugelis jų bylo ja kad varpai skelbdavę per traukas mokyklose, buvę įtaisy ti vietoj sirenų laivuose prieš gaisrinės apsaugos postuose. . . I Alma Mater žalvario gaus mas atėjo tada, kai Universite to filologijos fakulteto Baitų kalbų katedros docentas J. Balkevičius parašė laišką V. Šimonėilui į atokų Sirutėnu kai mą. Vėliau pats docentas lankė si Valentino pilaitėje. rinko varpą, tikrino io skambesį — Ar negaila buvo atiduoti? — klausiu. — Nė kalbos apie tai negali būt, juk man pačiam smagu, kai varpas puošia mokslo šventovę. Jei daiktas turi savo vietą, be to, istorine praeitimi yra su ja susijęs, tai kaipgi to nesuprasi. Ir apskritai, nesu kolekcionierius-snobas. nesivaikau skai čiaus. kuriuo svajočiau patekti i Gineso rekordų knygą Žalvario varpas — tai mano laisvalaikis, tai tos valandos ir minutės, ku riomis paįvairinau savo gyveni mą. Juk smagu, padėjus i šąli kieto metalo kaltą. nubraukei nuo kaktos prakaitą trumpam pabėgti nuo akmenų pasaulio surasti kitą, lygiai tokį pat spal vingą varpo gausmo pasauli. Akmens ir varpo kelias i Sirutėnus — toks pat. Ir geogra fija panaši. Jei žalvarinis skam balas atitemptas iš Karelijos Karpatų. Pskovo tai ir kai ku rie akmenys bus vežti ne mažes ni atstumą Tik jau riedulio, neįsidėsi i .Žigulių- bagažine, neužtupdysi ant galinės sėdynės ■— ieškai sunkvežimio, ieškai technikos, kuri įkeltų ir iškel tų. Ir tik po to prasidės skulp toriaus ir akmens dialogas, šnekėsi su juo mėnesį du. o gal ir pusmetį. Kaip kartais nusi perki už šimtą ar net daugiau sutrukusį varpą taip ir akmuo ne visada patvarus pasitaiko: atrodo, jau įpusėjl darbą, o jis pokšt ir skyla kur nereikia. Keliu savaičių darbas šuniui ant uodegos. — Ar tai nėra skaudžiausi išgyvenimai ar nesinori trenkt instrumentu į rieduli ir palikti jį dievo valiai? — smalsauju. — Būna ir taip. Bet po dienos kitos vėl sugrįžtu. Per gerą de šimtmetį jau suvokiau kad ak muo nemėgsta skuboto darbo. Matyt ne veltui liaudyje sako ma: .Skubos darbą velnias ren ka“. Be to. reikia mokėti pasi rinkti akmeni, saugoti ji vežant. Žmogus. Akmuo. Varpas Vi sus tris radau ramiame Sirutėnų kaimelyje. Be iu rodos ir Sirutėnal — ne Sirutėnai. Kaip mūsų Alma Mater be varpo. . . Valdas PUTEIKIS
Klubas „Žygeivis“ kviečia visus, norinčius ke liauti savaitgaliais. Susirinki mai vyksta kiekvieną ketvir tadienį Saulėtekio ai. 31, nuo 19 vai. Žygiams galima išsi nuomoti inventorių greta esančiame klubo sandėlyje, kuris dirba ketvirtadieniais
Nr. 850945, išduotą PF studentei Gitanai TAMOSEVICIUTEI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėįimą Nr. 851034, išduorą FF studentei Gražinai NAKUTAVICIOTEI lai kyti negaliojančiu.
Nuoširdžiai užjaučiame grupės draugą Artūrą PETRONĮ, mirus tėveliui. EKFF, FK spec. IV k. I gr.
Oklo padalinių kolektyvas nuoširdžiai užjaučia bendra darbę Stasę STEPONAVIČIE NĘ, jos tėveliui mirus.
Redaktorius A. LIPSTAS