Universitas Vilnensis, 2013 m. rugsėjis Nr. 5 (1720)

universitas

vilnensis

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis Nr. 5 (1720)

2013 m. rugsėjis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

ISSN 1822-1513

■ . ŲNIV^ -1579- %

§ K? W % Was http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Pradėjome 435-uosius MOKSLO IR STUDIJŲ METUS Mieli Vilniaus universi­ teto akademinės ben­

druomenės nariai, vienas seniausių Vidurio ir Pytų Eu­ ropos universitetų pradeda

435-uosius studijų metus.

Per šj laiką Vilniaus univer­ siteto veidas keitėsi, nes jį formavo skirtingų epochų

auklėtiniai, profesūra. Da­ bar mūsų Alma Mater dabar­ tis ir ateitis priklauso nuo

V

Jūsų, mieli kolegos. (Šiemet

mūsų bendruomenę papildė daugiau nei 3,5 tūkstančio

bakalauro studijų pirmakur­ sių, o iš viso mūsų yra per

26 tūkstančius. Tad visi kar­ tu kurkime toki Universitetą,

kuriame tradicijos derėtų

su modernumu, o moks­ las - su kultūra. Lai rugsėjo pradžia vienus paskatina imtis naujų darbų, kitus -

tęsti tai, kas jau pradėta,

o trečius - raškyti kelerių darbo metų triūso vaisius.

Linkiu visiems kartu toliau žengti pažinimo, tobulėjimo

ir žinių siekimo keliu!

Profesorius Jūras Banys

L. e. Vilniaus universiteto

rektoriaus pareigas

V. Jadzgevičiaus nuotr.

universitas

2

2013 m. rugsėjis

vilnensis

ffk aktualijos

VU išlieka tarp 4 procentų geriausių pasaulio universitetų Vilniaus universitetas (VU) naujai paskelbta­ me 2013 m. pasaulio universitetų reitinge „QS VVorld Univer­ sity Ranking“ buvo įvertintas aukštesniu nei praėjusiais metais taškų skaičiumi - 23,5 (2012 m. - 23,2) ir ben­ droje universitetų įskai­ toje pateko į 601-650 vietą. įvertinimai rodo, kad VU išlieka tarp 4 proc. geriausių pasau­ lio universitetų Kaip teigia pasaulinio reitingo su­ darytojai, tokią VU padėtį lėmė šiais metais ypač išaugusi universitetų konkurencija - į reitingą įtraukta 130 anksčiau nereitinguotų institucijų. „Be nuoseklios valstybės aukštojo mokslo politikos, didesnių investicijų ir palaikymo net ir labai stengdamiesi Lietuvos universitetai negalės preten­

Vilniaus universitete yra įsteigta ir veikia profesi­ nė sąjunga. Jai vadovauja dr. Jelena Tamulienė, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Atomo teorijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja.

duoti į aukščiausias pozicijas", - teigia laikinai einantis VU rektoriaus parei­ gas prof. Jūras Banys.

Konkuruodamas su kitais geriau­ siais pasaulio universitetais, VU išlieka Lietuvos universitetų lyderiu. Kiti trys reitinguoti Lietuvos universitetai pa­ teko į 700-800 reitingo vietą. „QS World University Rankings"

rezultatai sudaromi pagal akademinę reputaciją, reputaciją tarp darbdavių, santykį tarp studentų ir dėstytojų cita­ vimo indeksą, užsienio dėstytojų dalį, tarptautinių studentų skaičių. „QS World University Ranking" duomenys yra itin populiarūs tarp būsimų stu­ dentų, jų tėvų, darbdavių ir tarptauti­ nės akademinės bendruomenės.

VU pripažintas dirbančiųjų su bandomaisiais gyvūnais mokymo organizatoriumi Vilniaus universiteto Biochemijos institute nuo 1999 m. skaitomas Gamtos mokslų fakulteto studijų kursas „Laboratorinių gyvūnų mokslas“. Šio kurso programa buvo sudaryta vadovaujantis Europos laboratorinių gyvūnų mokslo asociacijų federacijos reikalavimais.

direktorius J. Milius informavo, kad

parengta Laboratorinių (bandomųjų) gyvūnų mokslo programa ir šio kurso

organizavimas atitinka reikalavimus, Vilniaus universitetas pripažįstamas asmenų, dirbančių su bandomaisiais

gyvūnais, mokymo organizatoriumi, o baigusieji šį kursą įgyja teisę vykdyti eksperimentus su gyvūnais ir kitose

Kurso klausytojai, išlaikę egzami­

programa buvo patikslinta vadovau­

nus, gavo pažymėjimus, suteikiančius

jantis Mokslo ir mokymo tikslais nau­

teisę Lietuvoje planuoti ir vykdyti

dojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir

eksperimentus, kuriuose naudojami

naudojimo reikalavimais, patvirtintais

laboratoriniai gyvūnai. 1999-2012 m.

Valstybinės maisto ir veterinarijos

iš viso išduotas 241 pažymėjimas.

tarnybos direktoriaus 2012-10-31 d.

informacija teikiama tel. (8 5) 272

įsakymu N r. B1-866.

9144 arba (8 5) 239 8200 ir ei. paštu: virginija.bukelskiene@bchi.vu.lt arba

Nuo 2013 m. sausio 1 d., įsigaliojus Europos Parlamento irTarybos direk­

Patikslinus programą ir įvykdžius ki­

tyvai 2010/63/ES„Dėl mokslo tikslais

tus ES direktyvos reikalavimus Valsty­

naudojamų gyvūnų apsaugos", kurso

binės maisto ir veterinarijos tarnybos

Europos Sąjungos šalyse.

Laboratorinių (bandomųjų) gyvū­ nų mokslo kursas skaitomas Vilniaus universiteto Biochemijos institute (Mokslininkų g. 12, Vilnius), platesnė

Rugsėjo 10 d. Vilniaus universitetas ir dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas pasirašė paramos sutartį.

rektorius prof. Jūras Banys.

Koncerno „Achemos grupė" ir jo pagrindinių akcininkų valdomas dr.

Bronislovo Lubio labdaros ir para­ mos fondas 375 tūkst. litų paramą skyrė trims Lietuvos universitetams.

Parama padalyta po 125 tūkst. litų Vilniaus universitetui, Kauno tech­

nologijos universitetui ir Klaipėdos universitetui.

Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Lyda Lubienė sako, kad parama uni­ versitetams skirta siekiant išlaikyti jos šviesaus atminimo vyro vykdytos mecenatystės tradicijas, taip pat skatinant mokslo ir verslo bendradar­ biavimą. „Viena svarbiausių koncerno įkūrėjo remiamų sričių visada buvo mokslas. Jis skatino savo darbuotojus nuolat kelti kvalifikaciją, įgyti naujų žinių, nemažai daliai darbuotojų fi­ nansavo jų studijas, netgi užsienyje.

Mokymasis visą gyvenimą, glaudus mokslo ir verslo santykis buvo Bro­ nislovo Lubio pasaulėžiūros, mokslo svarbos valstybės augimui suvokimo dalis", - sakė p. L. Lubienė.

VU profesinės sąjungos pradžia 2008-ieji, kai buvo įkurta VU bibliotekos profesinė sąjunga, kuri siekė geresnių darbo sąlygų šio padalinio darbuo­ tojams, organizavo įvairius renginius, dalyvavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos veikloje.

2010 m., kai VU Kauno humanitari­ niame fakultete buvo įkurta profesinė sąjunga ir prie VU buvo prijungtas Teorinės fizikos ir astronomijos insti­ tutas, kuriame profesinė sąjunga veikė nuo 2005 m., įvyko trijų VU padalinių profesinių sąjungų valdybos narių susitikimas. Jame buvo nuspręsta pasirašyti universitete veikiančių profesinių sąjungų bendradarbiavimo sutartį ir šios sutarties pagrindu įsteigti VU jungtinę profesinę sąjungą. Sutartis buvo pasirašyta 2010 m. balandžio 14 d. - tai ir yra VU jungtinės profe­ sinės sąjungos įkūrimo data. Naujai įkurta profesinė sąjunga stiprėjo, įgijo daugiau tarpusavio bendradarbiavimo patirties. Pradėti darbai, susiję su VU kolektyvinės sutarties rengimu - or­ ganizuoti susirinkimai VU padaliniuo­ se, kuriuose nėra darbuotojų teises ginančių organizacijų.

2013 m. VU jungtinė profesinė sąjunga įregistruota Registrų centre kaip VU profesinė sąjunga. Tad nuo 2013 m. balandžio 15 d. VU veikia naujas juridinis asmuo - Vilniaus uni­ versiteto profesinė sąjunga.

Šiandien VU profesinę sąjungą sudaro trys juridiniai asmenys - VU veikiančios profesinės sąjungos, bet jos nariais gali tapti bet kuris VU darbuotojas, kuris visą informaciją (VU profesinės sąjungos statutas, veikla, narystė, konsultacijos ir pan.) gali gauti atsiuntęs laišką ei. paštu:

profsajunga@cr.vu.lt. Šiuo metu pagrindinis VU profesi­ nės sąjungos uždavinys - koordinuoti VU kolektyvinės sutarties rengimo procesą, t. y. surinkti ir suderinti pada­ linių darbuotojų pasiūlymus, kuriuos jie norėtų įtraukti į kolektyvinę sutartį, organizuoti darbuotojų, kurie derėsis dėl kolektyvinės sutarties, rinkimus, padėti derybininkams ir 1.1. Įgyvendindama šį uždavinį, VU profesinė sąjunga kartu su savo partneriais iš LEU, LMTA irVGTU pa­ ruošė ir pateikė paraišką Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis" VP1 -1.1 -SADM02-K priemonės „Socialinio dialogo skatinimas" paramai gauti. Tikimės, kad jau 2014 m. VU vyks mokymai, susiję su kolektyvinių sutarčių ren­ gimu, socialiniu dialogu, derybomis ir panašiais klausimais, ir tai padės sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

VU profesinės sąjungos valdybos inform.

Bremeno universiteto patirtis buvo naudinga ir VU Všį „Saulėtekio slėnis“ kartu su partneriais, tarp kurių yra ir Vilniaus universitetas, 2011-2014 m. įgyvendina projektą „Technologijų perdavimo gebėjimų ugdymas Lietuvos slėnių mokslo ir studijų institucijose (TP-Uni)“.

dinara.alekniene@gf.vu.lt.

VU Biochemijos instituto inform.

Dr. Bronislovo Lubio fondo parama trijų VU fakultetų studentams

Fondas įsteigė dr. B. Lubio vardinę stipendiją Chemijos, Ekonomikos ir Matematikos ir informatikos fakultetų studentams skatinti už pavyzdinius studijų rezultatus ir ypatingus pasie­ kimus, taip pat skyrė paramą moks­ lininkų ir tyrėjų inovacinei veiklai ir inovaciniams projektams, turintiems neabejotiną plėtros ir rezultatų įdie­ gimo perspektyvą.

Sutartį pasirašė fondo vadovė Giedrė Žentelytė-Linkienė ir VU I. e. p.

Vilniaus universitete veikia profesinė sąjunga

Pasak fondo valdybos narės Jūratės Žadeikienės, paramos gavėjai pasirink­ ti atsižvelgiant į tai, kad šie universite­ tai yra trys reikšmingiausios Lietuvos Alma Mater. Ne mažiau svarbios buvo perspektyvos plėtoti mokslo bei verslo bendradarbiavimą, todėl fondo lėšas planuojama nukreipti į sritis, aktualias koncerno bendrovėms: inžinerinę ir chemijos technologijas, elektros ir valdymo inžinerijos, mechanikos ir mechatronikos, telekomunikacijų, elektronikos, informacinių technologi­ jų, ekonomikos ir finansų sritis.

Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas siekia tęsti koncerno pradininko mecenatystės veiklą, kuri garsėjo aktyvia parama ir dėmesiu kul­ tūros renginiams, knygų leidybai, meno ir mokslo plėtrai. Pagrindinės fondo pa­ ramos sritys taip pat bus orientuojamos į švietimą, kultūrą ir mokslą.

Parengta remiantis koncerno „Achemos grupė" Komunikacijos skyriaus ir VU Mokslo ir inovacijų direkcijos informacija

Projekto tikslas - parengti ir įgy­ vendinti mokymus, skirtus ugdyti technologijų perdavimo ir verslumo gebėjimus mokslo institucijų moksli­ ninkams, tyrėjams ir kitiems technolo­ gijų perdavimo srityje dirbantiems spe­ cialistams. Mokymai rengti pasitelkiant Bremeno universiteto (Vokietija) patirtį technologijų perdavimo ir komercializavimo srityje, taip pat siekta adaptuoti sukauptas žinias ir perimti gerąją patir­ tį. Pirmajame mokymų etape dalyvavo Gamtos mokslų fakulteto prodekanė doc.dr.JurgaTurčinavičienė irVU Moks­ lo ir inovacijų direkcijos Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo (INVK) skyriaus vyriausioji specialistė Monika Kavaliauske.

Projekte buvo suplanuoti 8 modulių mokymai: kūrybiškumo, intelekti­ nės nuosavybės teisių strategijos, technologijų pasirinkimo įvertinimo, technologijų perdavimo, mokslinės dokumentacijos pagal tarptautinius standartus, naujų produktų vystymo, rinkos analizės ir rinkodaros, verslo modelių pristatymo. J. Turčinavičienės teigimu, mokymų medžiaga parengta kokybiškai - pirmiausia išdėstyta teorija, vėliau individualiai ar grupėse atliktos praktinės užduotys. „Man, ne­ turinčiai šioje srityje jokios patirties, visi moduliai buvo nauji ir įdomūs, tačiau labiausiai norėčiau išskirti kūrybiškumo ir technologijų pasirinkimo įvertinimo modulius", - sakė prodekanė ir pridūrė,

kad buvo naudinga užmegzti ryšius su kitais universitetais, pasidalyti idėjomis ir galbūt būsimu bendradarbiavimu.

J. Turčinavičienė mano, kad jos fakul­ tete galėtų įvykti pokyčių, tačiau tam reikėtų, kad pats universitetas būtų dar labiau suinteresuotas technologijų perdavimu ir intensyviau padėtų kūry­ bingiems mokslininkams, neturintiems laiko ir kompetencijų technologijų perdavimo srityje.

M. Kavaliauskei įdomiausia buvo sužinoti apie Bremeno universiteto technologijų perdavimo specialistų patirtį, pasikonsultuoti su jais įvairiais klausimais. „Kadangi Vilniaus universi­ tete technologijų perdavimo procesai prasidėję prieš kelerius metus, akivaiz­ du, kad mūsų universitetui dar reikės daug ir ilgai padirbėti šioje srityje, tad Bremeno universiteto patirtis buvo naudinga", - reziumavo M. Kavaliauske.

Ji išskyrė draugišką mokymų atmosferą, kuri jiems suteikė sinerginį efektą. „Vilniaus universitete tęsiame darbą su Bremeno universiteto specialistais.

Su jais vykdome universiteto žinių kaupimo ir technologijų perdavimo procesų analizę, remdamiesi „Innospice" modeliu. Jis skirtas technologijų perdavimo procesų gerinimui organi­ zacijoje ir atitinka ISO 15504 standar­ tą", - kalbėjo INVK skyriaus vyriausioji specialistė.

„U. V." inform.

universitas

2013 m. rugsėjis

3

vilnensis

f f*

Mokslo ir inovacijų direkcija: naujos veiklos ir iššūkiai Nuo rugpjūčio 1 d. Mokslo skyrius reor­ ganizuotas į Mokslo ir inovacijų direkci­ ją, kurią sudaro du skyriai: Mokslo sky­ rius ir Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyrius. „U. V.“ kalbina reorganizuoto padalinio direktorę Vidą Lapinskaitę (V. Jadzgevičiaus nuotr.).

Liana BINKAUSKIENĖ Kas lėmė tokios reorganizacijos būtinybę?

Apie pokyčių poreikį kalbama jau nuo 2012 m. Per pastaruosius kelerius

metus universitete vis intensyviau

rūpinamasi intelektinės nuosavybės

ir veiklos „įsukimas", universiteto

derybose su universiteto darbuoto­

bendruomenės supažindinimas su

jais, partneriais, klientais, Europos

naujai priimtais Vilniaus universiteto

Sąjungos lėšas administruojančiomis

intelektinės nuosavybės valdymo

ir kitomis institucijomis intelektinės

nuostatais, naujų pradedančiųjų

nuosavybės apsaugos, licencijavimo, naujų įmonių steigimo, jų kontrolės ir

įmonių registravimas ir licencinių

kitais komercinimo veiklų klausimais,

mas. Atsižvelgiant į augančias mokslo

organizuos ir vykdys atviros prieigos

projektų apimtis, daugėja su jų admi­

centrų veiklos plėtrą universitete,

nistravimu, įgyvendinimu ir rezultatų

sutarčių su verslo subjektais sudary­

skatins universiteto studentų, tyrėjų

(tiek mokslinių, tiek finansinių, tiek

ir mokslininkų verslumą, tarpininkaus

administracinių) pasiekimu susijusių

tarp universiteto ir įmonių dėl užsa­

problemų, kurių sprendimas tiesiogiai

komųjų tyrimų ir kitų bendradarbia­

priklauso ir nuo projektų vadovų bei

vimo formų.

kamieninių padalinių administracijos

Ar direkcija jau galutinai sukom­

vimo patirties, prieš kelerius metus nuo skyriaus „atskilo" Lei­ dybos direkcija, šiuo metu veikianti kaip

apsauga, daugėja bendrai su Lietuvos

ir užsienio mokslo ir studijų instituci­ jomis ir įmonėmis vykdomų mokslo

skyriaus struktūra for­ muota atsižvelgiant į

projektų (pajamos iš projektinės

šiuo metu atliekamų darbų pobūdį ir kon­

krečių darbų apimtis.

sudaroma vis daugiau licencinių

Remtasi ir kitų Lietuvos bei užsienio

sutarčių, steigiamos pradedančios

universitetų patirtimi šioje srityje.

universiteto padalinių) darbuotojų

plektuota?

laiko užima ir tarptautinės konfe­

Mokslo skyrius suformuotas buvu­ sio skyriaus pagrindu. Šiuo metu yra

rencijos „Europos tarptautinio ben­

priimtas vienas naujas darbuotojas

stiprinimas MTEP ir inovacijų srityje",

į Intelektinės nuosavybės valdymo

skirtos Lietuvos pirmininkavimui

dradarbiavimo ir Rytų partnerystės

ir komercinimo skyrių. Tam, kad

Europos Sąjungos Tarybai 2013 m.,

Intelektinės nuosavybės valdymo ir

organizavimas rugsėjo 30 - spalio

komercinimo skyrius aprėptų visas

1 d. kartu su Lietuvos Respublikos

jam priskiriamas veiklas, šiais metais

švietimo ir mokslo ministerija bei

reikėtų dar vieno darbuotojo. Dalį

Europos Komisija (organizavimas

reikalingų specialistų planuojame

finansuojamas ES 7-osios bendrosios

pritraukti per direkcijos įgyvendina­

programos ir Lietuvos Respublikos

mus projektus.

lėšomis).

funkcijų: mokslinės veiklos planavi­

Kokių rezultatų tikitės, kokie Jūsų

įmonės, tad visą naujų veiklų spektrą

mą, rezultatų apskaitą, jų statistinę

Kokius pagrindinius uždavinius,

apimti turėtomis pajėgomis tapo sudėtinga, vis didėjo šiais klausimais

Pristatykite plačiau Jūsų direkcijos skyrius. Kokia veikla jie užsiims?

ir kokybinę analizę, mokslininkų ir ty­

tikslus esate numatę artimiausiam

rėjų konsultavimą paraiškų teikimo ir

laikotarpiui, ką labiausiai akcentuo­

Tikimės, kad bendromis pastan­

kryptingai dirbančių specialistų po­ reikis. Kadangi nemaža šių veiklų dalis

Direkciją sudaro du skyriai: Mokslo

projektų administravimo klausimais,

jate ir į ką pirmiausia kreipiate savo

gomis pavyks sukurti tyrimams

skyrius ir Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyrius.

Mokslo skatinimo fondo, Mokslo ko­

palankią aplinką, sudaryti sąlygas

miteto, Emeritūros komisijos darbo

pajėgas? Šiais metais Mokslo skyriaus, o

dabar ir Mokslo ir inovacijų direkci­

skirti moksliniams tyrimams, o ne

koncentravosi Mokslo skyriuje (nuolat bendradarbiaujant su Teisės skyriumi

■»

centras), jų veiklos planų rengimas

simais, bendradarbiaus ir dalyvaus

pastangų. Nemažai direkcijos (ir kitų

savarankiškas kamieninis padalinys. O

veiklos 2012 m. jau viršijo valstybės biudžeto asignavimus mokslui),

'„Naglis" ir Jungtinis gyvybės mokslų

ir komercinimo universitete klau­

Mokslo skyrius

jau turi reorganiza­ a.

intelektinės nuosavybės valdymo

lūkesčiai?

mokslininkams daugiau dėmesio

Abu skyriai prisidės formuojant uni­ versiteto mokslinės veiklos politiką,

organizavimą ir pan.

ir Finansų ir ekonomikos direkcija),

Naujai įkurtas Intelektinės nuo­

jos veikloje netrūko iššūkių ir naujų

administraciniams procesams, di­

nuspręsta jį reorganizuoti, minėtas T veiklas perkeliant į atskirą padalinį.

organizuojant universiteto mokslinę veiklą, jos potencialo ir rezultatų

savybės valdymo ir komercinimo

veiklos sričių, į kurias artimiausiu

dinti patentinį raštingumą, plėtoti

skyrius įgyvendins Vilniaus uni­

metu sutelksime didžiausią dėmesį.

versiteto intelektinės nuosavybės

Tai atviros prieigos centrų registra­

bendradarbiavimą su verslu, inten­ syvinti rezultatų .komercinimo ir

Kokia patirtimi remtasi reorgani­

pristatymą konferencijose, parodo­ se, mugėse. Mokslo skyrius vykdys

valdymo nuostatuose numatytas

vimas (šiuo metu jau užregistruoti

diegimo į praktiką procesus, plėtoti

Lazerinių tyrimų centro kompleksas

jų viešinimą.

zuojant Mokslo skyrių į direkciją?

didžiąją dalį ankstesniojo skyriaus

veiklas, teiks informaciją ir konsultuos

Nauji Komunikacijos fakulteto padalinių vadovai apie komunikacijos studijų ir mokslo krypties plėtrą VU Senatas birželio 11 d. patvirtino naujus dviejų šakinių Komunikacijos fakulteto padalinių, vyk­ dančių medijų ir žiniasklaidos studijas bei tyri­ mus, vadovus. Kūrybinių medijų instituto (KMI) direktore nuo rugsėjo 1 d. dirba kino ir vizualiųjų r medijų ekspertė doc. dr. Renata Šukaitytė. Žinias­ klaidos vadybos ekspertas doc. dr. Deimantas Jastramskis nuo rugsėjo 1 d. vadovauja Žurnalistikos institutui. „Pastaraisiais metais daugelyje

linė ir pedagoginė veikla būtų verti­

užsienio universitetų buvo steigiami

nama Lietuvos irtarptautinės mokslo

specializuoti komunikacijos mokslų

bendruomenės, Lietuvos medijų in­

centrai, skirti šiuolaikinių medijų ir

dustrijos atstovų. Instituto, šiuo metu

socialinių bei kultūrinių praktikų sąvei­

kuruojančio kūrybos komunikacijos

koms tirti, kūrybingų darbuotojų medi­

bakalauro programą ir specialius

jų industrijoms rengti.Tad 2012-aisiais

modulius fakulteto antrosios pako­

kis ketina plėsti ir stiprinti socialinę

Iš viso Žurnalistikos institutas kuruo­

vadovai pasižymi ir šiuolaikiškomis

fakultete įkurtas institutas - šiandien

pos programose, vadovė numato

partnerystę, kryptingai įgyvendinti

ja 3 žurnalistikos dviejų pakopų studijų

atitinkamų komunikacijos sričių

komunikacijos moksluose vykstančių

diegti šios srities studijų patirtis,

jau pavasarį atliktus bakalauro ir

programas. Kadangi Komunikacijos

kompetencijomis, kurios pripažįs­

pokyčių atspindys", - sako naujoji KMI

jai pažįstamas kituose stipriuose

fakultetas įgyvendina 2011 m. lai­

tamos tarp srities profesionalų, ir

direktorė doc. dr. Renata Šukaitytė,

Vakarų Europos universitetuose.

magistrantūros studijų programų atnaujinimus: „Žurnalistika keičiasi,

mėtą infrastruktūros projektą, kuriuo

gebėjimu bendrauti dalykiškai bei

prioritetą teikianti sutelktiems kino

Docentė numato skirti laiko ren­

todėl kinta ir studijų turinys. Vykdo­

2014 m. numatyta įrengti garso ir

korektiškai - tai itin svarbu viešosios

tyrimams. Juolab kad Komunikacijos

giant interaktyvių medijų studijas,

vaizdo įrašų studijas bei VU radijo stu­

fakultetas yra vienintelė didelė šios

kurios turėtų būti tarptautinės. Kitas

me struktūrinius bakalauro studijų programos pakeitimus. Šiais studijų

diją, „bus sudarytos sąlygos kūrybos

komunikacijos požiūriu. Šiais metais į VU komunikacijos

krypties mokykla ne tik Lietuvoje,

tikslas - išplėtoti bendradarbiavimą

metais pradėjome įgyvendinti se-

komunikacijos, leidybos ir žurnalisti­

pirmosios pakopos studijas buvo

pagal šakų spektrą jis tuo išsiskiria tarp

su mokslo ir socialiniais partneriais,

sijinę žurnalistikos magistrantūros

kos studentams dirbti su naujausiomis

priimti 327 studentai (į kūrybos ko­

Vidurio ir Rytų Europos universitetų,

užtikrinti sėkmingą mokslinių tyrimų

studijų programą, pagal kurią studi­

technologijomis Lietuvoje", - teigia

munikaciją - 61, į žurnalistiką - 50),

■*> kuriuose vykdomos komunikacijos

rezultatų sklaidą Lietuvos ir užsienio

jos trunka pusantrų metų ir daugiau

strateginės raidos prodekanas doc. dr.

o į antrosios pakopos studijas - per

studijos ir tyrimai.

Doc. dr. R. Šukaitytė atskleidžia

prestižiniuose leidiniuose.

Naujasis Žurnalistikos instituto

dėmesio skiriama individualiam

Rimvydas Laužikas.

120 studentų.

sieksianti, kad KMI vykdoma moks­

vadovas doc. dr. Deimantas Jastrams-

vardija doc. dr. D. Jastramskis.

Dr. Renata Šukaitytė. D. Versecko nuotr.

studentų darbui", - studijų naujoves

Doc. dr. Deimantas Jastramskis. E. Babelio nuotr.

Fakulteto dekanas doc. dr. An­ drius Vaišnys pabrėžia, kad naujieji

KF inform.

4

universitas

vilnensis

2013 m. rugsėjis

k t/studijos__________________ Kokias studijas rinkosi abiturientai?

Vertintoms VU studijų programoms ekspertai skyrė itin aukštus balus Siekiant sudaryti prielaidas studijų programų tobulinimui, kurti studijų kokybės užtikrinimo kultūrą ir nustatyti, kaip studijų programos vyk­

dymo kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus,

yra vykdomas studijų programų išorinis vertini­ mas. Studijų programų ir jų vykdymo kokybės

analizė atliekama atsižvelgiant į nacionalinę ir tarptautinę patirtį.

2012-2013 mokslo metais Vilniaus universi­ tete buvo vertinta 41 vykdoma įvairių studijų

krypčių studijų programa. Tik 8 programas vertino nacionaliniai ekspertai, o 33 studijų

programas - tarptautinių ekspertų grupės.

Ekspertai įvertino vykdomų studijų programų

Rugsėjo 2-ąją Vilniaus universitetas iškilmin­ gai paskelbė naujų mokslo metų pradžią beveik dvidešimčiai tūkstančių studentų. Į gausų Vil­ niaus universiteto studentų būrį šiais mokslo metais įsijungė net 5442 pirmakursiai. Vieniems jų - tai naujo kelio į universitetinį mokslą pradžia: Vilniaus universitete studijas pradėjo 3761 bakalauro ir vientisųjų studijų studentas.

Kitiems - nueito pažinimo kelio tąsa: žinias pasirinktoje srityje gilins 1681 pirmųjų metų magistrantūros studijų studentas. Kiekvienam jų linkime iššūkių kupino sėkmingo studijų kelio.

Daugiausia abiturientų šiais, kaip ir anks­ tesniais, metais rinkosi medicinos, politikos mokslų, teisės, ekonomikos ir psichologijos studijų programas. Taigi populiariausi išlieka socialiniai mokslai. Vis dėlto lyginant 2012 ir 2013 m. priėmimo į bakalauro ir vientisąsias studijas Vilniaus universitete rezultatus paaiš­ kėjo, kad maždaug 5 proc. daugiau abiturientų rinkosi biomedicinos mokslus, pateikta daugiau prašymų į fizinių mokslų studijų programas.

Atitinkamai sumažėjo pageidavimų studijuoti socialinius ir humanitarinius mokslus.

Vilniaus universitetas didžiuojasi surinkęs daugiausia studijų krepšelių, taigi pakvietęs studijuoti šalies gabiausiuosius. Net 2 iš 3 VU bakalauro ir magistrantūros studijų pirmakursių

įstojo į valstybės finansuojamas vietas. Džiugina žinia, kad Vilniaus universitetą savo Alma Mater pasirinko net 643 Lietuvos „šimtukininkai" brandos egzaminus aukščiausiais balais išlaikę abiturientai. Tai yra daugiau nei pusė šalies gabiausių moksleivių, sudariusių sutartis su aukštosiomis mokyklomis bendrojo priėmimo metu. Daugiausia studijų krepšelių sulaukė ekonomikos, medicinos, politikos mokslų, pro­ gramų sistemų ir teisės studijų programos.

Siekdamas suvienodinti studijuojančiųjų mokymosi lygį ir užtikrinti aukštą studijų kokybę, Vilniaus universitetas buvo pirmasis ir lieka vie­ nas iš nedaugelio universitetų Lietuvoje, įvedęs minimalų stojamąjį balą, kuris siekia net 10,4 balo.) universitetą priimami tik tie stojantieji, ku­ rių stojamasis balas perkopia nustatytą slenkstį.

Vilniaus universitetas - vienintelė aukštoji mokykla šalyje, kurioje studentai sutartis priė­ mimo metu sudarė naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslauga. Identifikacija per ban­ kų sistemas leido sudaryti sutartis neatvykstant į Vilniaus universitetą. Tokį patogesnį sutarties su VU sudarymo būdą pasirinko net 4 iš 5 įsto­ jusiųjų į magistrantūros studijas ir kas antras pirmosios pakopos pirmakursis.

Studijų direkcijos inform.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

tikslus ir numatomus studijų rezultatus, progra­

mų sandarą, personalą, materialiuosius išteklius, studijų eigą ir jos vertinimą bei programų vady­ bą. Išoriniai vertintojai palankiai atsiliepė apie

daugelio universiteto studijų programų kokybę ir skyrė labai aukštus įvertinimus.

Maksimaliais balais buvo įvertintos Orientalis­ tikos centro Azijos studijų ir šiuolaikinės Azijos

studijų bakalauro ir magistrantūros studijų

programos. Itin aukštais balais įvertintos šios VU vykdomos studijų programos: Gamtos mokslų fakultete - genetikos bakalauro ir magistrantū­

ros, Teisės fakultete - teisės vientisųjų studijų, Filosofijos fakultete - sociologijos bakalauro,

Fizikos fakultete - telekomunikacijų fizikos ir elektronikos bakalauro ir magistrantūros.

Ekonomikos fakultete - Europos ekonomi­ nių studijų, verslo ekonomikos, rinkodaros ir integruotos komunikacijos magistrantūros, Medicinos fakultete - odontologijos vientisųjų studijų, Filologijos fakultete - prancūzų filolo­ gijos, vokiečių filologijos, rusistikos bakalauro. „Džiaugiamės, kad aukštus ekspertų įvertini­ mus gavo didžioji dalis per praėjusius mokslo metus vertintų Vilniaus universiteto studijų programų. Pažymėtina, kad ekspertai ypač gerai vertino akademinį universiteto personalą ir materialiuosius išteklius", - sako VU studijų direktorė Jekaterina Bortkevič.

VU vykdo 200 studijų programų: iš jų 72 baka­ lauro, 123 magistrantūros, 4 vientisųjų studijų ir 1 laipsnio nesuteikiančią studijų programą. Nuo šių mokslo metų pradedama vykdyti viena nauja bakalauro studijų programa - mikrobiologija ir biotechnologija. Planuojame 2013-2014 mokslo metais išoriniam vertinimui pateikti 53 studijų programų savianalizių suvestines.

Išorinis vykdomų studijų programų vertini­ mas, kurio pagrindu akredituojamos studijų programos, pradėtas 1999 m. Nuo 2009 m. studijų programos vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per šešerius metus.

Studijų direkcijos inform.

VU bendruomenę papildė per 400 užsienio studentų

Iš tarptautinės chemijos olimpiados su 3 sidabro ir 1 bronzos medaliu

Šiemet Vilniaus universitete nuolatines studijas pradėjo 88 studentai, dalines - 351 studentas iš įvairių užsienio šalių. Daugiausia jų atvyko iš Vokietijos (52), Turkijos (46), Ispanijos (39), Italijos (29), Lenkijos ir Prancūzijos (22), Gruzijos (21). Iš viso VU studijuos studentai iš 54 pasaulio valstybių.

Tarp užsienio studentų populiariausios studijų programos - medicina, tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė, tarptautinio verslo ekonomika ir vadyba, tarptautinė komunikacija.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Iš kairės: Antanas Radzevičius, Dovydas Drakšas, Vytautas Pečiukėnas, Violeta Stojalnikova, prof. dr. Rimantas Raudonis ir Marius Jurgelėnas Liepos 15-24 d. Maskvoje, Rusijoje, vyko 45-oji tarptautinė chemijos olimpiada (angį.

IChO, International Chemistry Olympiad). Konkur­ se dalyvavo ir Lietuvos jaunųjų chemikų koman­ da: Violeta Stojalnikova (Vilniaus licėjaus vienuo­ liktoke, mokytoja Rasa Žemaitaitienė), Dovydas Drakšas (Klaipėdos licėjaus devintokas, mokytoja Rima Grabauskienė) ir Kauno technologijos uni­ versiteto gimnazijos abiturientai Vytautas Pečiu­ kėnas ir Antanas Radzevičius (mokytoja Birutė Maciulevičienė). Komandai vadovavo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas prof. Rimantas Raudonis ir to paties fakulteto doktorantas, ankstesnių tarptautinių chemijos olimpiadų prizininkas Marius Jurgelėnas.

Lietuvaičiai olimpiadoje pasirodė puikiai visi komandos nariai grįžo su apdovanojimais.

D. Drakšas, V. Pečiukėnas ir A. Radzevičius laimė­

jo sidabro medalius, o V. Stojalnikova pasidabino bronzos medaliu.

Abiturientai Vytautas ir Antanas šiuos mokslo metus pradėjo jau kaip studentai: A. Radzevičius įstojo į prestižinį Kembridžo universitetą, V. Pe­ čiukėnas pradėjo studijas Vilniaus universiteto Chemijos fakultete.

Nemaža dalis moksleivių, pasinėrusių į įdomų ir intriguojantį chemijos pasaulį dar mokyklos suole, tęsia pažintį su juo ir universitete, pasirinkę chemiko, biochemiko arba kitą su šiuo gamtos mokslu susijusią specialybę. Sako, mokslo šaknys karčios, bet smalsumas ir užsispyrimas, kaip ir pui­ kios žinios, padeda talentingiems moksleiviams toliau sėkmingai studijuoti ir dirbti mokslinėse laboratorijose. Džiugu, kad dalis tarptautinių olimpiadų prizininkų renkasi Vilniaus universitetą kaip trampliną į sėkmingą mokslinę karjerą!

Nuo rudens studentams daugiau galimybių mokytis papildomos užsienio kalbos Vilniaus universitetas plečia mokomų už­ sienio kalbų įvairovę ir siūlo mokytis daugiau užsienio kalbų.

Studentai gali pradėti mokytis naujos arba tobulinti jau turimas užsienio kalbos žinias.

Galima rinktis prancūzų, vokiečių, ispanų arba italų kalbą. Šių kalbų mokys patyrę Užsienio

tams studentų dalį mokymosi kainos sumokės universitetas, todėl kalbos studijos jiems kai­ nuos tik 150 litų per semestrą. Užsienio kalbos mokėjimo lygis bus įrašytas į diplomo priedėlį.

Užsiregistruoti mokytis kalbų galima VU informacinėje sistemoje pasirinkus skiltį „Kita užsienio kalba".

kalbų instituto dėstytojai. „Studentų norą mokytis dar vienos užsienio kalbos atskleidė metų pradžioje atlikta studentų apklausa",-sako VU studijų direktorė Jekaterina Bortkevič. Ji pažymėjo, kad net penkiems šim­

Vilniaus universitetas siekia plėtoti tarptauti­ niu lygiu pripažintus mokslinius tyrimus, ypač tarpdalykinio pobūdžio, ir skatinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą(si).

Studijų direkcijos inform.

universitas

2013 m. rugsėjis

5

vilnensis

___________________________ tarptautinių ekspertų belaukiant tu

Savianalizė: sunkumuose visada slypi ir galimybės U. V.: Ar duomenys, kurie paaiškėjo savia­

Spalio 8-10 d. vyks Vilniaus universiteto išorinis veiklos verti­ nimas, kurį, pasitelkęs ekspertus iš užsienio, atliks Studijų ko­ kybės vertinimo centras (SKVC). Bus siekiama įvertinti bendrą universiteto veiklos kokybę, išteklių panaudojimo efektyvumą, galimybes plėtoti ir tęsti veiklą. Remiantis išorinio vertinimo metu gautais rezultatais universitetas bus akredituojamas šešeriems arba trejiems metams.

nalizės metu, turės įtakos 2013-2020 m.

strateginio veiklos plano korekcijoms?

Nors strateginis veiklos planas ir ilgalaikis, tačiau tai nereiškia, kad, priėmę jį, turėtume nepaisyti besikeičiančių aplinkybių, situacijos,

tad jis turi būti ne tik nuolat įgyvendinamas, bet ir, esant poreikiui, koreguojamas. Kad judėtume į priekį, reikia nuolat stebėti strateginio veiklos

plano įgyvendinimo priemones, analizuoti, kas ir kodėl neįgyvendinta, kokios pamokos išmoktos,

jautriausios ir kur labiausiai reikia padirbė­

Universitetas išoriškai vertinamas jau nebe pirmą kartą. 2004 m. ir pakartotinai 2011 m. universiteto prašymu vertinimą atliko Europos universitetų asociacijos ekspertai. Tuomet eks­ pertai pažymėjo, kad universitetas, gerindamas savo veiklos kokybę, atsižvelgė į daugelį dar 2004 m. ekspertų pateiktų svarbiausių reko­ mendacijų ir padarė nemažą pažangą mokslo valdymo, dėstytojų, mokslininkų kompetencijos tobulinimo, studentų įtraukimo į universiteto valdymą ir pan. srityse. Šiais metais vyksiančiam vertinimui 2012 m.

ką dar reikėtų pakoreguoti.

ti, pasitempti?

Universiteto veiklos analizė buvo gana ilgas,

U. V.: Kaip įvertintumėte universiteto

nemažai laiko ir pajėgumų reikalaujantis pro­ cesas, kai teko apžvelgti ir įsivertinti, ar tai, kas deklaruojama misijoje, strateginiuose tiksluose, įgyvendinama tinkamai ir efektyviai. Manyčiau,

bendruomenės įsitraukimą į savianalizės procesą?

Rengdami savianalizę, siekėme kuo mažiau

trikdyti bendruomenę, netgi fakultetų vado­

kad 2007-2013 m. strateginis veiklos planas buvo neblogai parengtas ir daugelis suplanuotų veiklų buvo įgyvendinta.Tiesa, reikia pripažinti,

suplanuotų veiklų įgyvendinimo lygmens stebėsena vyko ne itin sistemingai. Neabejoju, kad iš klaidų yra pasimokyta ir įgyvendinant naująjį

balandžio 24 d. buvo sudaryta darbo grupė, vadovaujama strateginių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, kuri atliko universi­ teto veiklos analizę pagal SKVC nustatytas ver­ tinamąsias sritis: strateginį valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo veiklą, poveikį regionų ir visos šalies raidai. Savianalizei atlikti buvo pasitelkti ir atstovai iš fakultetų, institutų, studentai, kurie dirbo vertinamųjų sričių po­ grupiuose arba teikė reikalingus duomenis.

Parengta savianalizės suvestinė SKVC įteikta šių metų rugpjūčio 2 d.

2013-2020 m. laikotarpio strateginį veiklos planą numatytų priemonių ir veiklų vykdymas bus dar geriau koordinuojamas. Nevertėtų pamiršti ir apie universiteto darbuotojų adminis­

tracinių gebėjimų stiprinimą, kad būtų tinkamai pasiruošta suplanuotų veiklų įgyvendinimui.

Reikėtų rimtai pasižiūrėti, ar tokiems veiksmams

įgyvendinti universitete yra suformuota atitin­ kama personalo politika ir personalo valdymo strategija.

Vertėtų mums atkreipti dėmesį ir į struktū­ rinius mokslo ir studijų finansavimo pokyčius. Šiuo metu pagrindinės lėšos studijoms yra

Artėjant ekspertų grupės vizitui „Universitas Vilnensis" kalbėjosi su darbo grupės vadovu, strateginių reikalų prorektoriumi doc. dr. Juozu Galginaičiu apie savianalizės metu įžvelgtus universiteto vykdomos veiklos privalumus, kai kurių sričių tobulintinus aspektus ir perspektyvas.

biudžetinės, mokslas tam tikra dalimi finansuo­

U. V..- Kokius svarbiausius ir esminius aspek­

jamas studijų sąskaita, o kadangi esame mokslo universitetas, turėtume siekti pajamų diversifikavimo, t. y. mažinti biudžeto asignavimų dalį ir kryptingai ieškoti kitų veiklos finansavimo

tus išryškino savianalizė, kokios vietos yra

šaltinių (pvz., pritraukti lėšų iš verslo).

vus. Informaciją stengėmės surinkti centrinės administracijos ištekliais, įvertinti, ko dar trūksta

Nors ir esame pasitvirtinę universiteto tarp­ tautinės veiklos stiprinimo planą ir surinkti duomenys rodo, kad judumo programų dalyvių

pagal nustatytą metodiką. Padalinių pagalbos prašėme tik apibendrindami rezultatus. Tačiau ryšys su bendruomene, fakultetų vadovybe

tinklas ir geografija platėja, tačiau norėtųsi, kad daugiau studentų atvyktų ne tik dalinių, bet ir pilnų studijų visuose fakultetuose.Tas pat pasa­ kytina ir apie dėstytojus. Reikia pripažinti, kad

buvo ir tebėra. Jie dar tars savo žodį per susiti­

jaučiamas dėstytojų, mokslininkų, atvykstančių ilgesniam laikui į universitetą, trūkumas. Taigi šioje srityje artimiausiu metu reikėtų pasitempti.

Vertėtų daugiau dėmesio skirti mokslo rezul­ tatų komercinimui, ryšių su verslu plėtojimui ir palaikymui. Tam turime nukreipti kur kas dau­ giau administracinių pajėgų, todėl universiteto Mokslo skyrius buvo pertvarkytas į Mokslo ir inovacijų direkciją. Tikimės, kad šios direkcijos veikla leis universiteto kūrėjams, mokslinin­ kams išsivaduoti nuo biurokratinių procedūrų ir įgyvendinti savo idėjas, pristatyti kuriamus ar sukurtus produktus mokslo ir veiklos pasauliui.

Manyčiau, kad jau nuveikti ir dar planuojami darbai padės universitetui įsitvirtinti tarp ge­ riausių Centrinės ir Rytų Europos universitetų.

kimus su ekspertų grupe.

U. K: Atliktas labai didelis ir išsamus dar­

bas -ar galima pasakyti, kad ramiai laukiate susitikimų su ekspertais?

Nors per pastaruosius dešimt metų tai jau tre­ čias užsienio ekspertų apsilankymas universitete

siekiant įvertinti jo veiklą, tačiau vis tiek jaučiame šiokį tokį jaudulį. Manau, kad tai yra visiškai su­ prantama. Kita vertus, raminamai veikia ankstesnė

patirtis, šio vertinimo svarbos, savo vykdomos veiklos privalumų ir trūkumų supratimas bei pripažinimas ir puikus komandos darbas.

Taigi, artėjant vienam iš svarbesnių universi­

teto gyvenime įvykių, norėčiau padėkoti visiems prisidėjusiems prie savianalizės atlikimo ir

tikėtis palankaus mūsų visų vykdomos veiklos įvertinimo.

V. Naujiko nuotr.

mokslo naujienos! a b Prof. G. Tautvaišienė: „Prie Žemės priartės ryški kometa"

Prestižiniame leidinyje VU mokslininkai pristatė originalų DNR modifikacijos profilių analizės metodą

Kokios kalėdinės dovanos sulauksime šiais me­ tais, astronomai žino iš anksto - 2013 m. gruodžio 26 d. prie Žemės priartės kometa ISON C/2012 S1.

Bet, kaip ir dera dovanoms, tam tikra paslaptis išlieka - kokio šviesio bus ši ledinė klajūnė ir kokio dydžio bus jos uodega, praskridus arti pro Saulę, nėra žinoma. Tikimasi, kad ši kometa bus gerai matoma net ir plika akimi.

Kometos branduolys yra apie 5 km skersmens.

Pirmą kartą jis pastebėtas 2012 m. rugsėjo 21 d., kai buvo dar už Jupiterio orbitos.Tada buvo sun­ ku atskirti, ar tai kometa, ar asteroidas. 2013 m. balandžio mėnesį jau su gražia uodega ją nufo­ tografavo Hablo teleskopas. Dar iš arčiau kometa bus nufotografuota ir tiriama spalio 1 d., kai re­ kordiškai mažu 11 mln. km nuotoliu praskries pro Marsą ir priėjo dirbančius kosminius prietaisus.

Geriausiai kometa bus matoma lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Ieškoti jos reikės paryčiais arti prie Saulės, prieš šiai patekant. Kai kometa bus arčiausiai Saulės, ją teks stebėti dieną su teleskopu ir specialia įranga. Metų pabaigoje kometa bus blankesnė, bet su nedideliu telesko­ pu bus matoma visą naktį Drakono žvaigždyne. Šią kometą atrado Tarptautinio mokslinio

optinio tinklo (International Scientific Optical Netvvork, ISON) astronomai V. Nevskis ir A. Novičionok, tačiau jų vardais naujoji kometa nebuvo pavadinta, nes bent jau 200 metų vėl prie Sau­ lės nepriartės. Tik trumpaperiodinės kometos yra pavadinamos atradėjų vardais. Taigi šio kosminio kūno pasirodymas yra stebimas labai atidžiai, kad būtų surinkta visa galima informa­ cija, reikalinga tiriant pirmą kartą atskriejančias kometas. Stebėjimuose dalyvauja ir VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomai.

naujienos.vu.lt

Elektroninis žurnalas „Nature Communi-

leidžiantis tiesiogiai nustatyti nemodifikuotas

Kartu su vedančios mokslininkų grupės nariais

cations", priklausantis vienai prestižiškiausių

genomo sritis. DNR metilinimas CpG sekose yra

dr. Edita Kriukiene, Giedre Urbanavičiūte, Audro­

pasaulio mokslo leidyklų „Nature Publishing

kertinis aukštųjų organizmų epigenetinės regu­

ne Lapinaite ir prof. Sauliumi Klimašausku (VU Bi­

Group", vasarą paskelbė Vilniaus universiteto

liacijos veiksnys, lemiantis ląstelės genų raiškos

otechnologijos institutas), Karoliu Koncevičiumi

mokslininkų straipsnį „DNA unmethylome

ypatumus. DNR modifikacijos pokyčiai siejami

(VU Matematikos ir informatikos fakultetas) ir dr.

profiling by covalent capture of CpG sites" („Ne-

su diabeto, šizofrenijos ir kitų kompleksinių ligų

Juozu Gordevičiumi (VU Matematikos ir infor­

metilintų DNR sričių profiliavimas kovalentiškai

bei vėžio atsiradimu ir tėkme. Naujasis metodas

matikos institutas) straipsnio bendraautoriai yra

surišant CpG sekas").

leidžia paspartinti ir atpiginti epigenomo tyri­

mokslininkų grupės iš Kanados, JAV irTaivano.

Publikacijoje pristatomas naujas originalus DNR modifikacijos profilių analizės metodas,

I Į j Į

mus, o tai palengvina naujos kartos medicinos

Biotechnologijos instituto inform.

naujienos.vu.lt

diagnostikos priemonių kūrimą.

VU fizikų su kolegomis iš užsienio išleistoje monografijoje - kvantinių reiškinių aprašymo metodai Mokslinės literatūros leidykla „Wiley-VCH"

dviejų dalių. Pirmoji dalis - gana pedagogiš­

apžvelgiami įvairūs pastarųjų metų eksperi­

anglų kalba išleido knygą„Molecular Excitation

ka ir skirta teorinės fizikos vyresniųjų kursų

mentai ir modeliavimo rezultatai. Antroji dalis

Dynamics and Relaxation: Quantum Theory

studentams, magistrantams ir doktorantams.

turėtų būti įdomesnė teorinės fizikos, spek­

and Spectroscopy" (Molekulinių sužadinimų

Joje apžvelgiami klasikinės ir kvantinės fizikos

troskopijos ir chemijos specialistams tyrėjams.

dinamika ir relaksacija: kvantinė teorija ir spek­

teoriniai pagrindai ir pateikiami kvantinių

troskopija), tarp kurios autorių yra du Vilniaus

sistemų, sąveikaujančių su aplinka, aprašymo

universiteto profesoriai - Leonas Valkūnas ir

metodai. Eksperimentiškai šie reiškiniai gali

Darius Abramavičius bei Prahos Karolio univer­

būti stebimi pasitelkus įvairius spektroskopijos

siteto profesorius Tomas Mančalas.

metodus, tarp jų ir pastaruoju metu išplėtotą

Knygoje išdėstyti kvantinių reiškinių su­

dvimatę koherentinę spektroskopiją.

Ši knyga yra didelis kelerių metų intensyvaus

autorių darbo rezultatas. Kaip teigia patys lei­

dėjai, knygos autoriai - pripažinti šios mokslo

srities autoritetai.

Parengta pagal

dėtingose molekulinėse sistemose teorinio

Todėl antrojoje knygos dalyje yra pateikiama

Fizikos fakulteto inform.

aprašymo metodai. Monografija sudaryta iš

spektroskopinių eksperimentų kvantinė teorija,

naujienos.vu.lt

universitas

6

2013 m. rugsėjis

vilnensis

Apolonas jaukiai įsikūrė prie Klasikinės filologijos katedros

Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimą įamžino ir VU Rugsėjo 6 d. Vilniaus universitete paminėtas palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito VU dvidešimtmetis. Ta proga Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė atidarė fotografijų parodą, pavadintą „Nebijokite! Atverkite duris Kristui“.

Popiežiaus fotografo Artūro Mari nuotraukose įamžintos Šventojo Tėvo viešnagės mūsų šalyje akimirkos.

Domus Philologiae (Filologijos fakulteto) pirmajame aukšte keliaujančius į Klasikinės filologijos katedrą pasitinka nišoje stovinti Apolono skulptūra. Apolonas - įkvėpimo, aukštosios kultūros dievas, poetų globėjas.

Nijolė BULOTAITĖ Tai jauno skulptoriaus Mariaus Zavadskio kūrinys.

Po skulptūra esantis užrašas - grai­ kiško hegzametro eilutė - reiškia: „Šiuos namus valdo Foibas (Apolo­

gijos fakulteto prodekanė docentė dr. Nijolė Juchnevičienė, tuo metu dirbusi Klasikinės filologijos kate­

Paroda Didžiajame kieme primena popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagę Lietuvoje. A. Grinevičiūtės nuotr.

Šventasis Tėvas prieš 20 metų aplankė Vilniaus universitetą. R. Kūginio nuotr.

dros vedėja, prisiminė, kad jau buvo

sutvarkyta studentams skirta erdvė,

užsakyti minkštasuoliai, taigi nutarta

nas); traukitės šalin,žemiški rūpesčiai". Ši lotyniško užrašo ant Observatorijos

panaudoti tuščią nišą, kurioje anks­ čiau laukdami paskaitų susėsdavo

bokšto parafrazė- Klasikinės filologi­ jos katedros dėstytojo, Skaitmeninės filologijos centro vedėjo dr. Mindaugo Strockio autorinis kūrinys.

Idėja nišą papuošti skulptūra kilo maždaug prieš trejus metus. Filolo­

studentai, ir įprasminti vieną seniau­

sių Vilniaus universitete klasikinės filologijos studijų tradiciją.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ Šv. Jonų bažnyčioje atidengta Jonui Pauliui II skirta atminimo lenta. Jos autoriai - grafikai Albertas Gurskas ir Petras Repšys. Be to, šioje sakralioje erdvėje veikė ir ekspozicija, kurią su­ darė su pontifiku susiję dokumentai

iš Seimo, Prezidento kanceliarijų bei prof. Vytauto Landsbergio archyvų.

Renginio metu buvo parodyta Jono Pauliaus II kalbos, pasakytos VU Šv. Jonų bažnyčioje, ištrauka. Poliglotu vadintas Šventasis Tėvas anuomet į akademinę bendruomenę kreipėsi lietuviškai. Prieš pontifiko viešnagę

buvo prabilta apie jo lietuviškas šaknis, tačiau detaliau šio fakto netyrinėjo nei Lenkijos, nei mūsų šalies istorikai.

Jonas Paulius II kol kas yra pirmasis ir vienintelis Romos Katalikų Bažny­ čios vadovas, lankęsis Lietuvoje.

Plačiau skaitykite naujienos.vu.lt

Planuojama Filologijos fakultete su­

rengti oficialų skulptūros atidengimą, pagerbti jos autorių.

VU rektorių portretų galeriją papildė dar vienas portretas

Ambasadorių dienoje netrūko nei dainų, nei šokių Skambant Michaelo Jacksono dainai „We Are The World“, į Vil­ niaus universiteto Teatro salę po truputį rinkosi užsienio šalių studentai ir jų valstybių ambasa­ doriai. Visus draugėn sukvietė kasmet rugsėjo pradžioje organizuo­ jamas tradicinis ren­ ginys -Ambasadorių diena.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ Iš viso į ją atvyko apie 450 užsienio

atradimų Vilniaus universitete", - kal­

studentų, 17 ambasadų (Japonijos, Moldovos, Vokietijos, Lenkijos, Ven­ grijos, Čekijos, Danijos, Prancūzijos,

bėjo dr. J. Galginaitis.

Užsienio šalių studentai, dalyda­ miesi samprotavimais Ambasadorių dienos tema, sutartinai pabrėžė, kad „nesvarbu, kas ir iš kur esame, kokia mūsų rasė ar tautybė. Juk visuomet galime sukurti naują pradžią, keistis idėjomis. Visi turime kažką bendro, nors ir atvykome iš skirtingų šalių.

Mus vienija ta pati pradžia ir pabai­ ga." „Esame dar tik pradžioje. Mūsų mintys ir gyvenimas gali daryti įtaką ateičiai", - reziumavo merginos iš

Estijos, Kinijos, Rusijos, Italijos, Rumu­ nijos, Gruzijos, Baltarusijos, Graikijos, Ispanijos) atstovai. Ne veltui fone

skambėjo jau minėta daina, nes šių metų tema - „Mes - pasaulio vaikai".

Tad studentai turėjo parengti kelių mi­

nučių trukmės savo šalių pristatymus, pasidalyti pamąstymais šia tema.

Tarptautinę bendruomenę sveikino

Rugsėjo 2 d. VU rektorių portretų galerijoje atidengtas buvusio VU rektoriaus prof. Benedikto Juodkos (2001-2012) portretas. Jo autorė - tapytoja portretiste Grytė Pintukaitė-Valečkienė.

Studentai nepraleido progos pabendrauti su savo šalies ambasadoriais.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

strateginių reikalų prorektorius doc. dr.

Juozas Galginaitis. Jis apgailestavo, kad negali kreiptis visų renginio dalyvių gimtosiomis kalbomis.„Jūsų buvimas čia įrodo, kad tai yra pagrindinės mūsų universiteto plėtros galimybės. Esu įsitikinęs, kad studentai iš visų žemynų

mūsų bendruomenei atneš naują įkvė­ pimą. Linkiu ilgalaikių ir intelektualių

Jordanijos.

Grupelės, kurias sudarė skirtingų šalių studentai, koordinuojami lietu­ vio mentoriaus, parengė skirtingas prezentacijas. Pirmoji grupė lietu­ viškai dainavo vaikų muzikos grupės „Tele Bim Bam" dainą „Voras", antroji nustebino rusės Anos flamenko šo­

kiu, kuris turbūt nepaliko abejingų. Ši mergina ispaniškąjį šokį šoka jau 9 metus, paskatinta tėvų. Flamenkas Anai - pasitikėjimo savimi, meilės

gyvenimui ir džiaugsmo išraiška. Kita grupelė išradingai pristatė, ką Lietuva

turi bendro su Rusija, Ukraina, Balta­ rusija, Prancūzija,Turkija ir... Gana. Dėl pirmųjų šalių atsakymai daugiau ar mažiau aiškūs, bet dauguma aiktelėjo iš nuostabos, išvydę, kad mūsų šalį su Gana sieja tų pačių, tik skirtingai išdėstytų spalvų vėliava. Tiesa, Ga­ nos vėliavoje dar figūruoja juoda žvaigždė. Ketvirtoji grupelė grupės „Queen" dainą „Bohemian Rhapsody" kartojo gruziniškai, vengriškai ir lietuviškai. Per prezentacijas taip pat skambėjo Michaelo Jacksono daina „We AreThe World", buvo galima gro­ žėtis vaizdais iš Libano, kaimyninės Latvijos.

universitas

2013 m. rugsėjis

7

vilnensis

__________________________________ fff hemijosfakulteto bendruomenė labai džiaugiasi, kad šiais metaisfakultetą

TjT'iekvtenas ruduo reiškia naują pradžią mokantiems ir besimokantiems.

papildė gausus būrys pirmakursių. Tiek pirmakursių Chemijos fakultetas jauduliu. Vieni nerimauja, ar pavyks neregėjo per visą savo istoriją! Svarbiausia, kad visų įstojusių moksleivių pažymių įstoti ten, kur norisi, kaip seksis įstojus, vidurkis yra labai aukštas. kiti - ar bus stojančiųjų, kokie tie Labai tikimės, kad dauguma studentų nuoširdžiai sieks savo tikslų, svajonių. įstojusieji, kaip seksis su jais dirbti. Žinoma, prireiks kantrybės, labai sunkaus darbo ir daug laiko, tačiau pasiekti Džiugu, kad, nepaisant stojimo tvar­

O pradžia visada siejasi su naujais tikslais ir lūkesčiais, todėl pirmiausia

aujų mokslo metų pradžios

N

visada laukiame su tam tikru

C

kos pasikeitimų, studijuoti Gamtos

galima. Pasirinktas chemiko ar biochemiko, ar medžiagotyrininko kelias nėra len­

mokslų fakultete ir šiemet susirinko

gvas, bet labai įdomus. Pasak mūsų literatūros klasiko, „tai kalnų takas su daugybe

gausus būrys jaunimo - pagal dešimtį

uolų“. Kartais vienam eiti šiuo sunkiu keliu nėra lengva. Kai bus sunku,prisiminkite

pirmosios studijų pakopos programų studijuos 243, pagal keturiolika magistrantūros studijų programų -169

švedų patarlę: kai aklasis neša luošą, abudu juda į priekį. Taigi su bendramokslių ir dėstytojų pagalba, su darniu savitarpio supratimu įveiksite visas kliūtis.

Arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis vienoje iš savo kalbų yra sakęs:

irpagal keturias doktorantūros studi­ jų programas -13 studentų.

„Žmogaus prigimties esmė - dešimtys tūkstančių paprasčiausių gerų poelgių, ku­

Tad sveikinu su naujais mokslo

riais nusakoma kiekviena mūsų diena." Iš to peršasi išvada, kad žmonės, po savęs

metais ir visiems linkiu sėkmingo

palikę kuklų gerumą, gyveno ne veltui. Vėlgi, anot mūsų literatūros patriarcho:

darbo, abipusio supratimo ir skanių pietų būsimoje kavinėje!

„Svarbiausia pareiga - mažus darbus atlikti taip, lyg jie būtų dideli ir kilnūs."

visiems norisi palinkėti turėti tuos tikslus, kad jie būtų kilnūs, ambicingi, nesi­

leistų pamirštami visus metus.

Džiaugiuosi mūsų studentais, kurie savo tikslu pasirinko sudėtingas teisės

studijas. Tikiu, kad per kelerius metus mūsų universitete jie įgis tas dalykines ir žmogiškas savybes, kurių iš teisininkų laukia teisingumu ir teise tikintys žmonės.

Viliuosi, kad studijų metais tik sustiprės jų įgimtas smalsumas ir noras pažinti, suprasti, klausti.

Džiaugiuosi mūsų dėstytojais, kurie, pasiekę profesines aukštumas, lieka ištiki­

mi savo Alma Mater-jie liekafakultete ir jaunajai kartai perteikia autentišką

irgyvą patirtį. Docendo discimus - mokydami mokomės. Jie geriau nei kas kitas

supranta ir vertina šią tiesą, kuri neleidžia sustoti tobulėti, ieškoti ir atrasti.

Visi kartu turime vieną tikslą - tarp mūsų turi išaugti laisva, kūrybinga, po­

kyčių nebijanti ir juos nulemianti asmenybė. Kantrybės mums ir sėkmės jai!

Prof. Osvaldas RUKŠĖNAS,

Prof. Aivaras KAREI VA,

Dr. Tomas DAVULIS,

Gamtos mokslų fakulteto dekanas

Chemijosfakulteto dekanas

Teisės fakulteto dekanas

______________________________ kultūra tat Dainų ir šokių ansamblis pelnė laureato Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis" vardą tarptautiniame konkurse kviečia naujus narius Antanas TOLIUŠIS Norintieji groti, šokti, dainuoti laukiami antradieniais ir ketvirtadieniais 19 vai. Saulėtekio ai. 9 (Jungiamuosiuose rūmuose, tarp Teisės ir Ekonomikos fakultetų).

Liaudiškos muzikos ansamblis„Jaunimėlis" sėkmingai atstovauja Lietuvai ir Vilniaus universitetui daugelyje ne tik mūsų šalyje vykstančių renginių, koncertų ir konkursų - ansamblis dalyvauja ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse, Pabaltijo šalių studentiškuose„Gaudeamus",„Europeade" ir kituose festivaliuose. „Jaunimėlis" koncertavo daugelyje Europos šalių - Lenkijoje, Latvijoje, Čeki­

Liepos pabaigoje su nauja progra­ ma Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis pelnė tarptautinį pripaži­ nimą ir laureato vardą (dainų ir šokių ansamblių kategorijoje) konkurse „Podlaska Oktawa Kultur".

Konkursas vyko Palenkės krašte, šiaurės rytų Lenkijoje, o veiksmo epicentru tapo Balstogės miestas, kur susirinko 32 kolektyvai iš 13 šalių.

Unikali buvo ne tik tautų ir jų dainų bei šokių įvairovė, bet ir sportinis azartas, bendri ilgo pasiruošimo metu susifor­ mavę lūkesčiai.

Didžiąją scenos baimę ir prieš-

koncertinį jaudulį puikiai numalšino sėkmingai atlikta programa ir ne tik žiūrovų, bet ir organizatorių sveikini­ mo ir padėkos žodžiai. Vienas įsimin­ tinesnių momentų - trumpa pažintis su salėje sėdėjusiu žiūrovu, kuris priėjo po koncerto ir jau primiršta lietuvių kalba su ašara akyse pasako­ jo, kad visa tai, ką matė, priminėjam Lietuvos vaizdinius ir močiutės sody­ bą netoli Lazdijų. Nors pats Lietuvoje

joje, Suomijoje, Estijoje, Italijoje (Sardinijos s.), Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Austrijoje, Turkijoje, Olandijoje.

Ansamblis sėkmingai koncertavo JAV-Čikagoje, Klivlende, Detroite, kituose

miestuose. 2012 m. įsimintiniausia kelionė - į Bostone (JAV) vykusią pasaulio lie­ tuvių šokių šventę. 2013 m. kolektyvas aplankė Slovakiją, Austriją ir Lenkiją. Šiemet ansamblis dalyvaus įspūdingose šventėse: festivalyje„Linksminkimos", šventėje„Universitas Vilnensis", Baltijos šalių studentų festivalyje„Gaudeamus" (Rygoje), Pasaulio lietuvių dainų šventėje„Čia mūsų namai".

nebuvo jau daugiau nei du dešim­ tmečius, džiaugėsi turėjęs galimybę vėl išgirsti lietuvišką dainą ir širdimi susijungti su protėvių žeme.

Pagyros žodžių taip pat nusipelnė ir organizatorių komanda, puikiai or­ ganizavusi grupės keliones, padėjusi scenoje atsiskleisti kiekvienam ins­ trumentui, suskambėti kiekvienam

balsui ir apšviesti kiekvieną šokio judesį, o kur dar sotus lenkiškas stalas ir puikios gyvenimo sąlygos!

Laukiame visų norinčiųjų įsilieti į kūrybinį šurmulį.

Daugiau informacijos www.ansamblis.vu.lt arba mūsų facebook'o puslapyje www.facebook.com/ (

Kontaktiniai tel.: Meno vadovas Bronislovas Glovickis 8 608 20927 Šokių vadovė Violeta Likšienė 8 658 96055 Koncertmeisteris Tadas Glovickis 8 679 28030

vuansamblis.

Choras „Pro musica" vasarą pradėjo Lietuvos pirmininkavimo koncertu Jerevane Dar prieš prasidedant Lietuvos pirmininkavimui Europos SąjungosTarybai VU choras„Pro musica" Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijoje kvietimu birželio 25 d. lankėsi Jerevane ir žymiojoje Komitaso salėje surengė koncertą, skirtą šiai Lietuvai svarbiai progai paminėti. Koncerte kartu daly­ vavo vargonininkas Vidas Pinkevičius ir fleitininkas Giedrius Gelgotas.

Koncertas buvo dedikuotas didžia­ jam lietuvių klasikui M. K. Čiurlioniui.

Skambėjo kompozitoriaus vargoniniai kūrinai, chorinės sakralinės giesmės ir harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, kuriomis taip žavėjosi didysis klasikas. Nemažą programos dalį sudarė M. K. Čiurlionio kūri­

nių motyvais sukurtos šiuolaikinės kompozicijos - Vido Pinkevičiaus vargoninės improvizacijos, Donato Zakaro M. K. Čiurlionio tekstais para­

šyta šiuolaikinė kompozicija mišriam chorui „Laiškai Sofijai".

VU Kinetinės trupės vasara su jaunimo mainų projektu Liepos 18-24 d. Aukštadvaryje VU teatro Kinetinė trupė kartu su Všį„Letus" surengė Europos jaunimo mainų projektą „Improvisation ice-cream with

„Pro musica" pateiktas originalus meninis projektas „Lietuvos klasikas

M. K. Čiurlionis - tradicinis ir moder­

nus" buvo atrinktas Užsienio reikalų ministerijos pernai paskelbtame kon­ kurse ir įtrauktas į Lietuvos kultūrą šalies

diplomatinėse atstovybėse Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu 2013 m. rekomenduojamų pristatyti renginių sąrašą. Šį rudenį choras ruošiasi tęsti Lietu­ vos pirmininkavimui skirtų koncertų ciklą kituose Europos miestuose.

stravvberries". Tai puikus bendradarbiavimo įtraukiant aktyvų jaunimą į vasaros veiklas pavyzdys.Tai ne tik bendraamžių iš Portugalijos, Italijos, Kroatijos, Estijos ir Čekijos pažinimas, tai bendro judesio spektaklio kūrimas su žmonėmis, kurie niekada to nėra darę, arba darę, bet neišeidami už savos kultūros ribų. Dienos, praleistos kartu, bendrai darbuojantis ir kuriant spektaklį, padėjo žmonėms

geriau pažinti vieniems kitus, perteikti savo krašto ypatumus, supažindinti Europos žmones su Lietuvos tradicijomis ir šiuolaikine šokio kultūra.

o

universitas

2013 m. rugsėjis

vilnensis

0

f f f fakultetuose____________________

Orientalistikos centras naują akademinį sezoną pasitinka pagausėjusia bendruomene Naujus mokslo metus VU Orientalistikos cen­ tras pasitinka įžengęs į trečią savo veiklos dešimtmetį ir subūręs didžiausią orientalistų bendruomenę ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Nors Orientalistikos centras yra vienas mažiausių VU akademinių kamieninių padalinių, šiemet jame stu­ dijuos kaip niekada daug - beveik 200 bakalauro ir magistrantūros programos studentų, besispecializuojančių penkių regionistikos šakų - arabistikos, indologijos, japonologijos, sinologijos ir turkologijos-studijose. Su jaisžiniomis ir patirtimi dalysis 25 dėstytojai. Džiugu, kad pastaraisiais metais į dėstytojų ko­ lektyvą įsiliejo ne vienas Orientalistikos centro absolventas, baigęs studijas ir apsigynęs disertaciją užsienio Azijos studijų centruose.

Praėję akademiniai metai buvo turtingi renginių, skirtų Orientalistikos centro 20-mečio jubiliejui. Lietuvos mokslų akademijoje centro moks­ lininkai paskaitų ciklu pristatė savo tyrimus, įvyko tarptautinė mokslo konferencija „Orientalistika Lietuvoje: praeities refleksijos, ateities vizijos", drauge su Vš) Azijos menų centru surengta Azijos kino filmų retrospek­

tyva. Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas organizavo Šiaurės Europos

listikos centre tarptautiškumo koncep­ ciją. Ši koncepcija iš esmės susijusi su

ir Baltijos šalių Konfucijaus institutų konferenciją, kurioje Šiaurės Europos ir

tarptautinių antrosios pakopos studijų planavimu ir įgyvendinimu, integracija į tarptautines mokslo infrastruktūras.

Siekiama, kad per artimiausius metus centre būtų pasiūlyta bent viena jung­ tinė magistrantūros studijų programa, o dabartinėje magistrantūros studijų programoje studentams atsirastų daugiau mobilumo galimybių. Orien­ talistikos centras jau daugelį metų aktyviai dalyvauja regioniniuose ir europiniuose Azijos studijų tinkluose, todėl artimiausių metų uždavinys paversti šios tinklaveikos teikiamas galimybes sudedamąja sudijų proceso dalimi. Orientalistikos studijų specifika reikalauja, kad studentai - ypač ma­ gistrantai, o ateityje ir doktorantai atliktų tyrimus studijuojamuose Azijos ir Artimųjų Rytų regionuose. Planuo­ jama, kad ateityje išvažiuojamasis ty­ rimas būtų privaloma magistrantūros studijų programos dalimi.

Kita tarptautiškumo kryptis, kurią Orientalistikos centras nuosekliai plėtoja - institucinė integracija į pro­ fesinius tyrimų tinklus. įgyvendinant regioninio bendradarbiavimo idėjas, 2014 m. pavasarį Vilniaus universitete vyks Baltijos Azijos studijų aljanso (Baltic Alliance for Asian Studies, BAAS) mokslinė konferencija, kurioje savo tyrimus pristatys visų trijų Baltijos ša­ lių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - orien­ talistai bei mokslininkai iš kitų šalių. Ši konferencija - vienas svarbiausių

Baltijos šalių institutų vadovai dalijosi patirtimi, aptarė nuveiktus darbus ir bendradarbiavimo perspektyvas.

2013 m. vyko Orientalistikos centro studijų programų savianalizė ir verti­ nimas. Tarptautinė ekspertų komisija, vadovaujama Helsinkio universiteto profesoriaus dr. Juhos Janhuneno, su­ sipažino su Orientalistikos centro pa­ rengtomis Azijos studijų ir šiuolaikinių Azijos studijų programų savianalizėmis ir lankėsi Vilniaus universitete gegužės 23 d. Ekspertų grupės paskelbtos iš­ vados patvirtino aukštą Azijos studijų kokybės lygį: Azijos studijų bakalauro programa įvertinta aukščiausia balų suma, o šiuolaikinių Azijos studijų ma­ gistrantūros programa - 22 balais iš 24 galimų. Abi programos akredituotos ilgiausiam galimam laikotarpiui - šešeriems metams. Be kita ko, ekspertai išvadose pripažino, kad sėkmingam studijų programų vykdymui didelės reikšmės turi centro akademinio kamieninio padalinio statusas.

Prasidėjusiais mokslo metais Orien­ talistikos centro laukia nauji darbai.

Nors centro studijų programos kas­ met sulaukia didžiulio stojančiųjų susidomėjimo, jame ir toliau bus daug dėmesio skiriama studijų kokybės už­ tikrinimui. Studijų srityje didžiausiu iš­ šūkiu laikytinas studijų tarptautiškumo didinimas, todėl šiemet planuojama parengti ir patvirtinti studijų Orienta­

Pernai vasarą dešimt Orientalistikos centro sinologijos programos pirma­ kursių ir antrakursių, lydimi Konfucijaus instituto vadovės Wang Liying, išvyko į vasaros stovyklą Liaoningo universitete, Šenjango mieste Orientalistikos centro pirmininkavimo šiam aljansui laikotarpio renginių.

Praėjusiais mokslo metais die­ nos šviesą išvydo dvi Orientalistikos centro mokslininkų knygos: prof.

Audriaus Beinoriaus monografija „Indija ir Vakarai: kultūrų sąveikos pjūviai" ir klasikinės sanskrito poe­ mos „Gytagovinda" kritinis vertimas (vertė doc. Valdas Jaskūnas). Netrukus turėtų pasirodyti kritinis Šantidevos knygos„Bodhicharyavatara" vertimas iš sanskrito su komentarais (leidimo autorius prof. A. Beinorius). Taip pat rengiami du teminiai tarptautinio žurnalo „Actą Orientalia Vilnensia" numeriai: pirmasis skirtas kūno Ki­ nijos kultūroje tyrimams (kviestinė sudarytoja - Fulbrighto stipendininkė VU profesorė Deborah Sommer, Ge-

tisburgo koledžas, JAV) ir prieš dvejus metus Orientalistikos centre vykusios tarptautinės konferencijoje „Kūnas Pietų Azijos kine" skaitytų pranešimų pagrindu sudarytas straipsnių rinkinys (sud. dr. Valentina Vitali iš Rytų Londo­ no universiteto ir Orientalistikos centro mokslininkas Deimantas Valančiūnas). Šiemet bus tęsiami ir ankstesniais metais pradėti darbai. Nuo 2011 m.

Orientalistikos centras vykdo dės­ tytojų krūvio apskaitos stebėseną.

Dvejų metų krūvio apskaitos analizės rezultatai bus naudojami kuriant centro dėstytojų skatinimo sistemą.

Toliau bus tęsiama absolventų karjeros stebėseną ir ryšių su centro socialiniais partneriais stiprinimas.

OC inform.

Nuotr. iš„U. V." arch.

Gabiems Fizikos fakulteto studentams nebereiks vykti į užsienio laboratorijas Prof. Vytautas BALEVIČIUS, Fizikos fakulteto dekanas Šiuos naujus mokslo ir studijų metus pasitinkame optimistiškai. Nepaisant niūrokų prognozių dėl demografinių ir kt. dalykų, šiais metais į Fizikos fakultetą priėmėme tiek pat ir tokių pat puikių studentų, kaip ir pernai ar užpernai. Štai taikomosios fizikos grupėje iš 45 pirmakursių 27, t. y. 60 proc., yra šimtukininkai!

Nelaukdami, kol bus pastatytas naujasis Nacionalinio fizinių ir techno­ logijos mokslų centro pastatas, Fizikos fakultete jau dabar instaliavome daug modernios mokslinių tyrimų įrangos.

Gabiausiems studentams nebereiks vykti į užsienio laboratorijas, nes daug įdomių tyrimų jau galima atlikti gimtajame fakultete - tikėkimės, jų neprarasime.

Didelio studentų susidomėjimo susi­ laukė naujieji branduolinio magnetinio irelektronų paramagnetinio rezonansų (BMR ir EPR) spektrometrai. Jie buvo

Puslaidininkių fizikos laboratorijoje plėtojami puslaidininkinių me­ džiagų bekontakčio charakterizavimo metodai, o sukurti prietaisai jau naudojami ir JAV universitetuose. Nuotr. iš FF arch.

instaliuoti praėjusių metų pabaigoje, o rugpjūtį jau turime „produkcijos" pirmąjį straipsnį aukšto reitingo žurnale „Journal of Physical Chemistry B" (JAV).

Iš esmės atnaujinta Optikos mokomoji laboratorija, kurios įrangai išleista per ketvirtį milijono litų. Sėkmingai veikia Saulėtekio slėnio superkompiuteris, kuriame įdiegta naujausia molekulių ir vyksmų molekulių sistemose modelia­ vimo programinė įranga. Daugelis už­ davinių glaudžiai susiję su Saulėtekyje įsikūrusio Nacionaliniofiziniųirtechnologijos mokslų centro darbais: miniatiūrizuotųfosfolipidinių biojutiklių, joninių skysčių, dirbtinių fotosintetinių sistemų molekulių struktūros, dinamikos ir spek­ trinių parametrų modeliavimas, kvan­ tinių sužadinimų supainiojimas ir jų dinamika baltymuose bei molekulinėse nanostruktūrose, eksitonų kvantinės dinamikos modeliavimas ir valdymas molekulinėse nanostruktūrose, astrofizikinių uždavinių sprendimas. Kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos vykdomi bendri darbai įdiegiant ir naudojant Lietuvoje naujos kartos meteorolo­

EF vadovybė gerosios patirties sėmėsi iš EAIR forumo Olandijoje Prieš pat naujų mokslo metų pradžią Ekonomi­ kos fakulteto vadovy­ bė dalyvavo 35-ajame kasmetiniame EAIR organizuotame forume. Šiemet apie 400 aukštų­ jų mokyklų atstovų su­ sirinko Nyderlanduose, Roterdamo Erasmus universitete.

Forumo tema buvo,,Aukštojo moks­ lo įtaka sprendžiant XXI amžiaus iššū­ kius". VU Ekonomikos fakulteto atstovai EAIR forumuose dalyvauja jau daugelį metų. Šiemet EF atstovavo dekanas prof. dr. Jonas Martinavičius ir prodekanai prof. dr. Algirdas Miškinis bei prof. dr. Greta Drūteikienė. Pranešimą „Universitetų finansavimo „studentų krepšeliais" modelio Lietuvoje pasie­ kimai ir nesėkmės" parengė VU pro­ rektorius dr. Aleksas Pikturna ir buvęs VU prorektorius, LR švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus. „Tai tikrai vienas įdomiausių fo­ rumų, nes jame pranešimus skaito

universitetų atstovai iš viso pasaulio.

Daugelį išgirstų gerųjų praktikų galima būtų sėkmingai įgyvendinti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, man bene geriausią įspūdį paliko Erasmus ekonomikos mokyklos prof. dr. Ivo Ar­ noldo pranešimas. Jis pasakojo, kaip mokykla įgyvendino reformą siekda­ ma gerinti studijų kokybę, pastebėjusi studentų skaičiaus mažėjimą. Manau, kad ir mes kai kuriuos dalykus galėsi­ me įgyvendinti fakultete", - pasakojo EF dekanas prof. dr. J. Martinavičius.

Forume nagrinėtos tokios temos kaip studentų mokymasis ir studentų patirtis; moksliniai tyrimai: kaip išma­

tuoti jų poveikį studijoms; aukštojo mokslo kokybės vadyba; programų reitingavimas; aukštojo mokslo priei­ namumas,Aukštojo mokslo įtaka eko­ nomikai; personalo ugdymas ir patirtis.

EAIR (The European Association for Institutional Research) -The Euro­ pean Higher Education Society - tai unikali nepriklausoma tarptautinė or­ ganizacija, kuri vienija ne tik aukštojo mokslo tyrėjus, praktikus, vadovus ir politikos formuotojus iš Europos, bet ir aukštųjų mokyklų atstovus iš Afri­ kos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Azijos.

Iš viso ši organizacija yra sutelkusi apie 500 narių iš 50 šalių.

EF inform.

ginę sinoptinę sistemą HARMONINE. Saulėtekio slėnio superkompiuterisyra naudojamas perkoduoti Lietuvos radijo ir televizijos internetiniam videoarchyvui. Kita naujiena Kompiuterinių tinklų laboratorijoje - šalia esančių stendų, skirtų pasirengti profesiniams CCNA (Cisco Certified Network Associate) ir CCNP (Cisco Certified Netvvorking Professional) egzaminams, įrengtas interneto paslaugų teikėjo - globalių­ jų tinklų struktūros įrenginių rinkinys.

Visiškai naujas elementas laboratorijo­ je - šiuolaikinio duomenų centro infras­ truktūra. Greta mokymų laboratorijoje įrengti stendai moksliniams tyrimams, koncentruojant dėmesį aktualiausiai dabarties temai - programuojamiems kompiuteriniams tinklams (angį.

SDN - softvvare defined netvvorks). į naujas patalpas persikėlė ir išsiplėtė Telekomunikacijos mokslo tyrimų cen­ tras, kuris įsteigtas kartu su„Huawei" „Omnitel" ir„Blue-Bridge" bendrovė­ mis. Šios ir dar daugelis kitų naujienų

laukia busimųjų fizikų.

Palinkėkime vieni kitiems sėkmėsir j darbus!

Netikslumų atitaisymas 2013 m. birželio mėn. Nr. 4 (1719)„Universitas Vilnensis" publikacijoje „VU koman­ da vėl įrodė esanti verta lyderės vardo" įsivėlė pora netikslumų. VU komandos nario Edvino pavardė turėjo būti Stankevič. Taip pat liko nepaminėtas faktas, kad pernai nugalėjo VU Matema­ tikos ir informatikos instituto komanda. „U. V." inform.

universitas

2013 m. rugsėjis

9

vilnensis

veikla 111

Bendradarbiavimo tiltas tarp Lietuvos ir Vokietijos lietuvybei išsaugoti Europoje. Dar 1974 m. buvo įkurta Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (VLJS), ieškanti būdų suburti lietuvių jaunimą ir palaikyti tarpusavio ryšius, aktyviai veikianti iki šiol. 1981 m. gimnazijai priklausančioje Renhofo pilyje įsikūrė Lietuvių kultūros ins­ titutas (LKI), kuris sukaupė didžiulės vertės Europos lietuvių archyvą ir biblioteką, teikiančius itin vertingos lietuvių istorijos ir kultūros tyrinėji­ mų medžiagos. 2007 m. toje pačioje

Vasarą Vilniaus uni­ versiteto dėstytojai ir studentai lankėsi viename svarbiausių Vokietijoje lituanistikos centrų - Lietuvių kultū­ ros institute ir Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde.

vietoje įsteigtas ir Europos lietuvių kultūros centras (ELKC), plėtojantis Lietuvos ir Europos lietuvių ben­ dradarbiavimą kultūros srityje ir palaikantis lietuvybės išsaugojimo iniciatyvas.

Hiutenfelde VU dėstytojai ir stu­ dentai turėjo galimybę susipažinti su Lietuvių kultūros instituto siekiais ir darbo principais, kaupiamu archyvu,

Eglė VAIVADAITĖ-KAIDI Ši išvyka - tai Vilniaus universiteto

drauge su Vytauto Didžiojo univer­ sitetu ir Lietuvių literatūros ir tau­ tosakos institutu vykdomo projekto „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė" dalis.

1950 m. Hiutenfeldo Romuvos

bendruomene. Dviejų dienų intensy­ vaus darbo metu visiems norintiems buvo skaitomos paskaitos lietuvių kalbos („Vokietijoje gyvenančių lietuvių kalbinis elgesys ir kalbinės nuostatos", lėkt. K. Jakaitė-Bulbukienė, „Gimtosios kalbos puoselė­ jimas dvikalbystės sąlygomis", lėkt.

J. Pribušauskaitė), kultūros („Joninių papročiai ir gyvybingumas", lėkt, dr. S. Matulevičienė), sociopolitikos („Lietuva šiandien - Lietuvos sociopolitinė padėtis", lėkt. R. Miglinaitė) temomis, mokoma tradicinių lietuvių liaudies dainų bei ratelių (vadovė dr. S. Matulevičienė), teatrinių kom­ pozicijų (vadovė dr. N. Klišienė), VU Filologijos fakulteto studentų teatro studija pristatė spektaklį „Lietuviški pasikalbėjimai" (vadovė dr. N. Kli­

sodyboje lietuvių karo pabėgė­ lių įkurta gimnazija - ypatingos

svarbos lituanistikos centras, kurio tikslas - suteikti Vakarų Europoje gyvenantiems lietuvių kilmės vai­ kams galimybę išsaugoti lietuvių kalbą bei tapatybę ir atverti jiems kelius į Europos ir pasaulio universi­ tetus. Nepaisant sudėtingų istorinių aplinkybių ir nestabilios finansinės padėties, gimnazija jau šeštą dešim­ tmetį išlieka ne tikformalia dvikalbio mokymo įstaiga, bet ir didžiuliu

Europos ir pasaulio lietuvių traukos centru, pasižyminčiu stipriomis, gy­ vomis tradicijomis. Aplink šį, pasak gimnazijos direktorės dr. Bronės Narkevičienės, lietuvių solidarumo ir vienybės centrą Vokietijoje buriasi

ir įvairios institucijos, siekiančios sau­ goti, remti ir skatinti lietuvių kultūrą

Teatro dirbtuvės su Vasario 16-osios gimnazijos mokiniais „Ritminės

skulptūros“, vadovė - N. Klišienė. Autorės nuotr.

šienė). Svečiai iš VU buvo pakviesti dalyvauti vienoje svarbiausių ir

didžiausių bendruomenės švenčių Joninėse, kasmet surenkančioje 400-500 dalyvių, ne tik lietuvių, bet ir vokiečių, besidominčių kaimynų kultūra ir tradicijomis. Šiandieną ypač svarbu išlaikyti

glaudžius ryšius tarp Lietuvos ir lituanistikos centrų siekiant išsaugoti vis labiau gausėjančių pasaulio lietuvių bendruomenių tautinę tapatybę, kalbą, kultūrą. Šis susitiki­ mas - tai dar vienas svarbus Vilniaus universiteto ir Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje vaisingo ben­ dradarbiavimo etapas.

Apie projektą: Projektą (projekto vadovė doc. dr. Loreta Vilkienė, VP1-2.2-ŠMM-

08-V-02-005) finansuoja Europos so­ cialinio fondo agentūra, globojama LR švietimo ir mokslo ministerijos, jo tikslas - užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų stiprinimas, jų veiklos ir bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studijų instituci­ jomis skatinimas. Projektu siekiama suaktyvinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir užsienio lituanistikos centrų bendradarbiavimą, gerinti lituanistikos užsienyje ir Lietuvoje dėstymo kokybę, teikti lituanistikos centrams metodinę, mokslinę ir ma­ terialinę paramą. Šių tikslų siekiama

organizuojant paskaitas ir seminarus įvairiuose lituanistikos (baltistikos) centruose pasaulyje, siunčiant uni­ versiteto dėstytojus ilgalaikiam ir trumpalaikiam dėstymui, įvairiai remiant ir skatinant leidybą ir pan.

Bendradarbiaujama su 16 lituanisti­ kos (baltistikos) centrų, kurių vienas ir yra Lietuvių kultūros institutas Hiutenfelde, glaudžiais ryšiais susijęs ir su Vasario 16-osios gimnazija.

Filosofinio teksto vertimo seminaras: kaip išversti neapverčiant Daina HABDANKAITĖ Apie hermeneutinius ratus, bū­ tinybę įsilipti į kito batus, apie tai, kad vertimas visuomet yra interpretacinis veiksmas, kalbama kaskart, kai susidu­ ria dvi kalbos, dvi kultūros, du tekstai.

Rugpjūčio 9-12 d. Aukštadvaryje susi­ rinkę filosofinio teksto vertėjai galėtų reprezentuoti net ir Babelio bokšto istoriją - tiek prikalbėta ir išdiskutuo­ ta, nors, laimei, nesugriūta. Ketvirtus

metus vykęs seminaras subūrė filoso­ fus, filologus, istorikus iš įvairių šalies universitetų į šventiškas dirbtuves nes vertimas yra šventė, jis taip pat ir nelengvas darbas.

Prieš atvykdami į stovyklą, dalyviai buvo išvertę vieną iš dviejų pasiūlytų tekstų: Herberto Spencerio veikalo „Sintetinės filosofijos sistema" ištrau­ ką arba Pseudo-Platono „Definicijų" fragmentus. Iš pažiūros kultūriškai ir temos atžvilgiu tolimi tekstai gražiai

Filosofai, filologai ir istorikai susibūrė semtis vertimo paslapčių

surezonavo seminaro metu: disku­ tuojant dėl vertimo subtilybių ėmė aiškėti spenseriškos visumos ir pseudoplatoniškojo apibrėžimų tikslumo būtinybė. Vertimų kūdikiai pasaulį išvys „Problemose", nors turiu įtarimą, kad vertėjams negalioja taisyklė„savas vaikas gražiausias" - siekis tikslinti ir gludinti lieka nenumaldomas.

Kontekstą ir toną vertėjams pasiūlė kviestiniai lektoriai - Vytautas Ališaus­ kas, kalbėjęs apie Platono ankstyvąją Akademiją, bei Romualdas Kacevičius, išskleidęs H. Spencerio filosofinio pali­ kimo gausą. Čia ir vėl nesusilaikau ne­ paryškinusi sąsajų: Platono perrašymas mokinių vardu ir sunkiai suvokiamas H. Spencerio produktyvumas užduoda galvasopį vėlesniems interpretato­ riams ir vertėjams. Čia susiduria ne tik sava kalba ir svetimas tekstas, bet ir keli prasmių epicentrai, kurių raibuliavimus sugauti darosi ganėtinai sudėtinga.

Dirbant grupėse drauge su Pauliumi Garbačiausku, Viktoru Bachmetjevu ir Viliumi Dranseika verčiami tekstai pamažu įgavo lietuvišką formą, nors diskusijų ir netrūko. Trys seminaro dienos byloja apie tai, jog vertėjas nėra vienišas šifruotojas - jis visuomet yra bendruomenėje, net jei nesidalija ta pačia erdve su kitu. Kalbėtis, abejoti ir klausti - tokia vaga tekėjo seminaro lai­ kas, o pačiai teko nesyk sudvejoti - kaip versčiau(si), jei nebūtų ko paklausti, jei niekas neužklaustų manojo varianto?

Vertimas yra šventė, jis taip pat ir nelengvas darbas, kuris gerokai nualina

Pabaigoje tiktų apibendrinti skambia fraze apie vertimų seminaro būtinybę, naudą ir gėrį, tačiau tai vienas iš dalykų, kurie darosi akivaizdūs kaskart, kai susi­ vokiame, jog prasmių ratilai prasilenkia.

Išmanyti kiekvienąjų turbūt yra pirmas žingsnis gero vertimo link. Tačiau lieka ir kitas - ne mažiau reikšmingas - sujungti savą ir svetimą kultūrineskalbines plotmes verčiamame tekste.

Turbūt nėra universalaus sprendimo šiai lygčiai, tačiau lygties neišspren­ džiamumas anaiptol neatleidžia nuo būtinybės klausti: o kas gi yra vertimas,

kaip turėčiau versti, koks mano-vertė­ jo -vaidmuo susidūrus dviem kalboms.

Tad organizatoriams norėčiau linkėti skirti daugiau dėmesio vertimo teorijai seminaro metu, taip praturtinant prak­ tinę filosofinio teksto vertimo pusę.

Taip pat tikiuosi, jog į kalbų ir kultūrų raibuliavimą įsilies naujų autorių, tekstų, kalbų ir vertėjų. Nes versti tai interpretuoti. O interpretacija veikiausiai yra vienas iš būdų, o gal ir vienintelis būdas būti.

R.Važgėlaitės nuotr.

universitas

10

2013 m. rugsėjis

vilnensis

f f f žvilgsnis VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arūnas Vyšniauskas dėsto laisvai pasirenkamą dalyką studentams užsieniečiams. Kurso pabaigoje studentai aprašo savo įspūdžius, pasidalija mintimis apie Vilnių ir Lietuvą. Šis „žuvies, išmestos iš vandens“ (angliškai vadinamas fish out ofvvater) rašymo stilius dabartiniame pasaulyje darosi labai populiarus. Visi visur keliauja ir įprastus vietiniams dalykus pamato kitokiomis akimis, o tai ir būna įdomu. 2012 m. birželį laikraščio „Universitas Vilnensis“ 4(1713) numeryje jau publikavome studentų iš Prancūzijos ir Estijos patirtus įspūdžius. Šį kartą skaitytojams siūlome lietuvaitės Simonos Kasparavičiūtės, gyvenančios Vokietijoje, ir Franso Roberto, studento iš Belgijos, pasakojimus.

Vilnius - kontrastų miestas

Mano lūkesčių Vilnius Simona Kasparavičiūte, (Pagal ERASMUS mainų programą VU studijavo 2012-2013 m. m.)

Kaip Neris teka perši kontrastų miestų, lygiai taip ir laikas srūva permano ERAS­ MUS būtį. Jausmas toks, tarsi būčiau įtrauktas i neišsenkančias patirtis. Vilnius vis dar atrodo tuščias, tarsi gatvėse ir aikštėse nesklandytųjokių emocijų, tarsi pastatai neturėtų visiškai jokios reikšmės. Tačiau jis trokšta būti atrastas; lėtai pabunda iš gilaus miego, į kurį man visų laikų atrodė nugrimzdęs. Jau atsisakiau minties, kad kada nors išmoksiu jo kalbų, tačiau man malonu nugvelbti bent dalelę. Konkrečių akimirkų užmarštis neišvengiamai pritrenkia, bet buvimas čia yra tikras malonu­ mas, jau vien galvojimas apiejį ko vertas! Viskas šiame buvime užfiksuota, viskas.

Su malonumu ir praradimais, nusėdusiais mano mintyse, laukiu savo viešnagės Vilniuje ir to, kaip miestas atsiskleis man, o aš- jam.

Tėvai man davė vardą Simona, gi­ miau ir išaugau mažame miestelyje Vo­ kietijos vakaruose - prie Kelno. Dabar esu vieno vokiečių universiteto stu­ dentė. Tai, atrodytų, niekam neįdomu, jei ne mano pavardė - Kasparavičiūte.

Patikėkite manimi, kas Vokietijoje ją gali ištarti vienu ypu, nusipelno prizo, o mažiausiai - pagyrimo. Jau nuo pat vaikystės dienų prisistatyti buvo tikras išskirtinumas: ar mokykliniais laikais, ar universitete, įstaigose ir net kalbėdama telefonu jutau-visų mano pašnekovų veide įsirašydavo šokas. „Kaspar-kas? O Dieve, tai yra taip sudėtinga! Ar galite ištarti paraidžiui?"

K kaip Konrad, A kaip Anton, S kaip Simona... Ir tai dar ne viskas, antra kul­ minacija - atspėti tautybę. 1 -oji vieta neabejotinai tenka:„Tu esi rusė", 2-oji vieta: „Aiškiai lenkė, dėl jų pavardžių gali nusilaužti liežuvį!" ir 3-ioji:„Čekė,

nes -čiutė labai panašiai girdisi!"

Leiskite jums pasakyti - per visus tuos metus nebuvo nė vieno žmogaus, kuris žinojo teisingą atsakymą. Tuo didesnis būdavo „Oho" efektas, kai • jiems pasakydavau - aš esu lietuvė.

Ir čia prasideda mano istorija. Istorija mergaitės, užaugusios Vokietijoje ir tėvų išauklėtos lietuviška dvasia, suformuotos vokiško gyvenimo būdo ir apsuptos vokiečių draugų. Istorija lietuviškai kalbančios merginos, kuri dar niekada nebuvo gyvenusi Lietuvoje ir vieną vakarą apsisprendė ten nuvykti, ieškoti savęs ir surasti.

Niekada nepamiršiu to jausmo, kai 2012 m. rugpjūtį išlipau iš lėktuvo ir nerimastingai laukiau lagamino ant slenkančios juostos. Įtampos, jaudulio ir trupučio baimės mišinys dėl to, kas manęs laukia Vilniuje. Ar iš tikrųjų čia rasiu tai, ko ieško mano širdis, savąjį„aš", savo lietuvišką dvasią? Klausimas, į kurį nežinojau atsakymo. Vokietijoje apie tokią būklę gražiai sakoma„Abvvarten" (nuo abvvarten - palūkėti, išlaukti).

Pirmas įspūdis buvo puikus: saulėta, visur aplink stovi automobiliai su LT numeriais, autobusai su užrašu STOTIS, močiutės, labinančios savo brangiuo­ sius gėlėmis. Vilniau, su kokiais lūkes­ čiais aš atvykau tavęs pažinti!

Pasirinkimas pradėti nuo rugpjūčio buvo tikrai sėkmingas. Oras puikus, spigino saulė, o Vokiečių gatvė tuo metu man priminė podiumą, kuriuo lietuvių merginos naudojasi tam, kad pademonstruotų vasaros madas su aukštakulniais bateliais. Per visą savo buvimo laiką pamačiusi čia daugybę gražuolių nebesistebiu, kodėl Vil­ nius yra kaip magnetas vyrams. Čia

kiekvieno vienišo vyro širdis yra pa­ žeidžiama - garantuotai.

Mano dienos žingsnis po žingsnio įsibėgėjo, kol pagaliau po savaitės įsirašiau į Vilniaus universitetą. „Lietuvė atvyksta su ERASMUS į Lietuvą", - visiems mano ERASMUS

(2011 m. rugpjūčio 18 d. 17 vai. 39 min.)

i

Fransui Robertui lietuviška žiema paliko didelį įspūdį. Nuotr. iš asm. arch.

Simona (centre) su draugais, taip pat ERASMUS studentais, ant Žaliojo tilto Vilniuje. Dr. A. Vyšniausko nuotr. draugams, kuriuos čia įsigijau, tai atrodė kaip grynas pokštas. Man pačiai vis dėlto viskas atrodė kitaip, nes mano kelionė neturėjo tapti atostogomis. Aš norėjau būti tikro gyvenimo dalimi, suprasti lietuvišką būtį ir tikromis gyvenimo sąlygomis įgyti asmeninės patirties. Kas gali būti geriau, jei ne kaip „erasmusui" įsimaišyti į studentišką liaudį?

Tik eidama į Vilniaus universiteto Tarptautinių programų ir ryšių skyrių aš pastebėjau, kokioje istorinėje vietoje esu - universitete, įkurtame 1579 m.

Kas per metai, kur aš pakliuvau! Panaši buvo mano reakcija, kai pirmą kartą užklydau į Filologijos fakultetą. Atrodė, kad vaikštau muziejuje, o ne būsimoje studijų vietoje. Kiekviena patalpa, kiek­ vienas koridorius, kiekvienas paveiks­ las -viskas buvo seno, istorinio stiliaus, kurio net nepajėgiu tiksliai aprašyti, nes jis yra vertas ypatingo dėmesio. Salė su milžiniškais sietynais, suolais ir pianinu, prie kurio studentai gali leisti laisvą laiką - jaučiausi sugrįžusi į princesės Sissi laikus. O kas bent kartą lankėsi VU senojoje bibliotekoje, netikėtai galėjo pats pajusti, kaip turėtų atrodyti Hario Poterio filmavimo vieta.

Universitete lankiau paskaitas ir seminarus Istorijos, Filologijos ir Eko­ nomikos fakultetuose. Be įprastų užsiėmimų, buvo keletas kūrybinių kursų, apie kuriuos net nenutuokiau.

O ar girdėjote ką nors apie suahilių kalbą? Įdomus kalbos kursas Vilniaus universitete, bet iš tikrųjų nežinau, ar kada nors, jei nuvyksiu į Zanzibarą, būsiu su savo įgytomis kalbos žiniomis

Frans ROBERT (Pagal ERASMUS mainų programą VU studijavo 2011-2012 m. m.)

suprasta. Iš kūrybinių užsiėmimų minėtinas Istorijos fakultete siūlomas Mano akimis, Vilnius yra kontrastų kursas apie Vilnių kaip miestą isto­ miestas. Jis labai skiriasi nuo Belgijos rijoje - istoriją mieste. Dėl šio kurso miestų, kuriuose gyvenau. Pagrindinis ir gimė mano rašinys, kurio dalį da­ skirtumas glūdi sovietmetyje.Tai buvo bar skaitote. O per pirmąjį istorinį į ir pagrindinė priežastis, kodėl atvykau pažintinį pasivaikščiojimą mieste mes į čia. Norėjau pažiūrėti, kaip šaliai sekasi su dėstytoju ir kitais ERASMUS studen­ susidoroti su tokia praeitimi. Belgijai tais aplankėme Užgavėnių lėlių parodą sovietinė okupacija visiškai svetima.

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Iš Dėl to tokie simboliai kaip Žaliasis pradžių galvojau, kad tai buvo grynas tiltas, Koncertų ir sporto rūmai Vilniuje atsitiktinumas, kai dieną prieš tai net ir Kryžių kalnas Šiauliuose man labai trys lietuvių draugai mane užkvietė įdomūs. į svečius pasivaišinti blynais. Tik iš Nepaisantšių pavyzdžių, nedaugelis pokalbių apie Morę man paaiškėjo, kad sovietinės praeities simbolių išliko blynai priklauso Užgavėnių tradicijai. viešojoje erdvėje. Mano nuomone, Žaviuosi, kad tokia maža šalis turi dauguma lietuvių linkę neigti so­ tiek daug liaudies tradicijų. Niekada vietinę istoriją. Jų manymu, lietuviai nepamiršiu, kaip su savo ERASMUS juda Europos link. Būdama Europos draugais skambant lietuviškai akordeo­ i Sąjungos narė, Lietuva nori pasilikti už no muzikai kartu su pagyvenusiais vy­ šio„tamsaus" istorijos tarpsnio.Tačiau rais ir moterimis parke šokome lietuvių realybėje ši istorija vis dar akivaizdi ir liaudies šokius. Šokiuose yra tiek \ aiškiai pastebima. Visuomenė remiasi aistros ir širdies, kad mano lietuviška siela tada nušvinta. Ir daugelis gatvių į sovietiniu pagrindu; ir tai matoma kasdieniuose dalykuose, pavyzdžiui, švenčių, kurių čia gausu, yra tikras išganymas akims. Pavyzdžiui, Kaziuko i viešajame transporte, priemiesčių mugė. O cepelinai, vėdarai, kugelis, i architektūroje bei kitur. Nors sovie­ tinė istorija ijian tiek Vilniuje, tiek bulviniai blynai yra kiekvieno bulvių visoje Lietuvoje akivaizdi, vis dėlto ji mėgėjo svajonė.Tarp mano ERASMUS draugų jie buvo populiarūs, nors gal į nedemonstruojama viešojoje erdvėje.

Vaikštant Vilniaus senamiesčiu, mies­ jie ir nežinojo, iš ko daromi vėdarai, ir tas tikrai atrodo europietiškas. Baroki­ geriau tegu tai ir lieka paslaptimi. nio ir klasicistinio stiliaus pastatai tarsi Per beveik metus, kuriuos čia pra­ primena europietišką Lietuvos istoriją leidau, man tapo aišku - aš visais iki sovietinės okupacijos. Lietuviai atžvilgiais peraugau pati save ir pri­ tam tikra prasme ieškojo alternatyvos sirinkau vertingų gyvenimo patirčių, sovietinei istorijai. Laikau tai natūralia kurių niekada nepamiršiu. ERASMUS reakcija į Sovietų Sąjungos okupaciją, programos dėka aš radau draugų, kurie tačiau taip miestui suteikiamas dvi­ man vertingesni nei bet koks auksas. Tu mane labai pakeitei, Vilniau! prasmiškas veidas.

Kitas dalykas, dėl kurio Vilnių laikau kontrastų miestu, yra oras. Grožis slypi skirtinguose metų laikuose. Žiema ir

vasara - dvi priešingybės, kurios tikrai juntamos lietuvių gyvenime. Metų laikai diktuoja gyvenimo būdą, nes jie tokie skirtingi. Nuo to laiko, kai čia esu, man teko pajusti tiek vasarą, tiek

žiemą. Atsigręždamas atgal, šiuose skirtumuose įžvelgiu prigimtinį grožį.

Minus 30 laipsnių Celsijaus man buvo nesuvokiama temperatūra, kurios nie­ kada anksčiau neteko patirti ir turbūt

nebeteks.

Skirtumus tarp žiemos ir vasaros

4

man teko išvysti*gražioje Lietuvos gamtoje. Skirtingai nuo Belgijos, Lie­

tuvoje galima aptikti nuošalių vietų, kuriose pasijunti visiškai izoliuotas nuo likusio pasaulio. Mane maloniai nustebino nacionaliniai parkai, o ypač Baltijos jūra bei Neringa. Belgijoje visa

pakrantė apstatyta daugiabučiais. Tai visiškai nebūdinga Lietuvos pajūriui. Čia gamta, esanti greta jūros, saugo­ ma, todėl šiose vietose ramu ir galima

atsipalaiduoti.

Studijų pradžioje Vilniaus gatvės ir aikštės man atrodė tuščios. Dabar jos pilnos patirčių, emocijų ir minčių. Šis

miestas kartais man atrodo pasimetęs, nežinantis, kur toliau eiti. Tačiau jis daugiau ar mažiau mane vedė nauja mano gyvenimo kryptimi. Ši ERAS­

MUS patirtis atvėrė akis, tapo akistata su tuo žmogumi, kuriuo aš esu. Tam

tikra prasme mes abu - aš ir miestas esame pasimetę. Tai mane jungia su Vilniumi. Šią jungtį nešiosiuosi visą

*

likusį gyvenimą.

Išangių kalbos vertė Agnė Grinevičiūtė

universitas

2013 m. rugsėjis

11

vilnensis

__________________________________________ mes - studentai i

Akademinės bendruomenės

nariai, kolegos studentai,

sveikinu sugrįžus (pirmakursius - atvykus) į Vilniaus universitetą - aplinką, turtingą istorijos, tradicijų ir kultūrinio gyvenimo. Aplinką, kurią kursime visi kartu skaičiuodami šiuos, 435-uosius, Alma Mater metus.

Jubiliejiniais metais norisi palinkėti atrasti bendruomenės vienybę, tarpusavio supratimą. Jaustis esant dalimi kūrybingų, plataus akiračio, tolerantiškų, atsakingų piliečių būrio, vienijamo mąslių, smalsių žvilgsnių, atviro mąstymo kuriamų idėjų ir beribio noro tobulėti.

Kiekvienas žmogus savyje augina unikalų pasaulį, puoselėja išskirtines idėjas. Žmonės, kurie atrodo tokie

tolimi, galbūt slapčia puoselėja panašias svajones ir viltis. Bendraukime! Atsitiktiniai trumpi pokalbiai ar žvilgsniai universiteto koridoriuose gali atverti naujas minčių perspektyvas, išprovokuoti idėjas ar tiesiog nuskaidrinti dieną.

Tai kasdienybė, reikalaujanti mūsų dėmesio, skvarbios akies ir atsidavimo šalia esančiam, kiekvienam mūsų Vilniaus universiteto bendruomenės nariui.

Studentai, tobulėkite ir tikėkite savimi. Bendraukite ir kurkite.

Vieningai už studentų ateitį!

INGA KALPAKOVA1TĖ, VU SA prezidentė

rėjusi visų stovyklų organizavimo už­ kulisius. Ji džiaugiasi, kad pirmakursių

sukurta studentų poreikius tenkinanti ir realias galimybes studentams skolintis sukurianti paskolų sistema.

To nematėme pastaruosius kelerius metus ir esame pasirengę konstruk­ tyviai dirbti, kad mūsų pasiūlymai pagaliau virstų realybe", - teigė VU SA prezidentė Inga Kalpakovaitė.

Pagrindiniai studentų pasiūlymai dėl paskolų sistemos tobulinimo fiksuotos palūkanos (arba paskolos be palūkanų), paskolos grąžinimas, susietas su studento uždarbiu. Be to, paskolų palūkanos neturėtų būti skai­ čiuojamos studijų metu, nepaisant to, ar studentas yra sustabdęs studijas, ar išėjęs akademinių atostogų, ir dar dvejus metus po jų. Jei studentas nusprendžia tęsti studijas, palūkanų skaičiavimas ir paskolos grąžinimo terminas turėtų būti nukeltas.

VU SA inform.

VIEŠOJO TRANSPORTO REFORMAI YRA KUR TOBULĖTI

Vasaros pabaigą Vilniaus universi­

studentus. „Organizuoti pirmakursių stovyklas - visuomet didžiulis iššūkis.

Kiekvienas fakultetas, institutas ar centrasyra savitas, todėl irten stojančiųjų lūkesčiai dažnai skirtingi. Negalima sukurti universalaus viskam tinkančio modelio - turime taikytis prie kie­ kvienos tikslinės grupės", - sako VU SA organizacinės srities koordinatorė Julija Lekavičiūtė, šiais metais prižiū­

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė pritaria švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus išsaky­ toms mintims apie paskolų sistemos tobulinimą - grįžti prie valstybinės paskolų sistemos su fiksuotomis palūkanomis, numatant palankias tokių paskolų grąžinimo sąlygas studentams - grąžinimą susiejant su gaunamomis pajamomis.

Dar 2012 m. VU SA atliko studentų apklausą, kurios metu 61,2 proc. ap­ klaustų studentų teigė, jog yra nepri­ imtina, kad paskolas studijoms, gyve­ nimo išlaidoms ir dalinėms studijoms užsienyje išmoka kredito įstaigos, t. y. bankai. Jų nuomone, paskolas turėtų dalyti valstybė, užtikrindama stabilias palūkanas. „Tai, apie ką kalba Švietimo ir

mokslo ministerija, yra viena. Mūsų darbas - užtikrinti, kad pagaliau būtų

PRAŪŽĖ PIRMAKURSIŲ STOVYKLŲ MARATONAS tete tradiciškai vainikavo pirmakursių stovyklų maratonas. Iš 3761 šiais me­ tais įstojusio į universitetą studento kone trečdalis - daugiau nei 1200 - su savo Alma Mater susipažino anksčiau: tiek pirmo kurso studentų šiais metais dalyvavo stovyklose, kurių rugpjūtį iš viso buvo surengta 18.

Pirmakursių stovyklos universitete pradėtos rengti prieš dvylika metų.

Jų tikslas - supažindinti ką tik įstojusį studentą su universiteto gyvenimu, suteikti galimybę išgirsti apie savo studijų programą iš vyresnių studentų, kurie pagal ją studijuoja, taip pat smagiai praleisti laiką ir susirasti drau­ gų dar iki prasidedant paskaitoms. Pir­ makursiams tai - smagi patirtis, o štai stovyklų organizatoriams tenka gerai pasukti galvas, kaip nustebinti naujus

PASKOLŲ SISTEMĄ REIKĖJO KEISTI JAU SENIAI

Pavasarį prasidėjus šnekoms apie Vilniaus miesto viešojo transporto sistemos reformą, VU SA suskubo pateikti studentų siūlymus.

Tarp siūlymų, teiktų Vilniaus mies­ to savivaldybės tarybos nariams gegužės mėnesį, buvo paminėti nauji maršrutai Saulėtekis - Baltupiai, Didlaukio g. - Naugarduko g., M. K. Čiurlionio g. - Santariškės. Šie marš­

Jau trečius metus iš eilės stovyklavietėje, įsikūrusioje Ignalinos rajone, Kiškių kaime, rugpjūčio 23-25 d. Gamtos mokslų fakulteto pirmakursiai klauso dėstytojų paskaitų, vykdo įvairias organizatorių pateiktas užduotis ir pramogauja stovyklos savo turiniu rimtėja, nyksta

Organizatoriai džiaugiasi, kad sto­

stereotipas, jog stovykla tėra keletą

vyklos šiais metais vyko be didesnių

dienų trunkantis studentų vakarėlis.

incidentų, o pirmakursiai liko viskuo

„Malonu, kad į daugelį stovyklų su

patenkinti. „Smagiausia, ko gero, yra

pirmakursiais susipažinti atvyksta ir

matyti smalsias visų akis ir žinoti, jog

dėstytojai bei administracijos atstovai.

tavo žodžiai drąsins juos žengiant

Pagaliau pirmakursių stovykla suvokia­

pirmuosius žingsnius universitete", sakoj. Lekavičiūtė.

ma kaip pirma ganėtinai rimta, tačiau

kartu smagi pažintis su studentišku

rutai palengvintų studentų judėjimą tarp bendrabučių ir mokymosi vietų, mat šiuo metu daliai tiek VU, tiek kitų aukštųjų mokyklų studentų tenka susidurti su sunkumais.

Kitas VU SA pasiūlymas - naktiniai maršrutai Saulėtekis - Centras ir Cen­ tras - Baltupiai. Duris atvėrus Moks­ linės komunikacijos ir informacijos centrui (MKIC), dirbančiam visą parą, pasinaudoti studentams sudaryta galimybe mokytis bibliotekoje, deja, gali ne visi. Ne Saulėtekio alėjos kai­ mynystėje gyvenantiems studentams savarankiško mokymosi laiką MKIC dažnai diktuoja troleibusų ir autobu­ sų tvarkaraščiai. Naktinio transporto kursavimas fiksuotu laiku išspręstų šią problemą. Kartu su pasiūlymu

įvesti naktinius maršrutus VU SA iškėlė mintį, kad šeštadienio viešojo transporto maršrutų laikus reikėtų pailginti ir suvienodinti su esančiais darbo dienomis.

Vasarą vyko net keli susitikimai su Vilniaus miesto savivaldybės nariais, juose taip pat buvo kelti šie klausimai.

Artėjant rudeniui VU SA pakartotinai kreipėsi į savivaldybės tarybos narius, ragindama atkreipti dėmesį į studen­ tų poreikius prieš parengiant rudens laikotarpio maršrutų grafikus. į dalį studentams reikalingų pakei­ timų siūlymų buvo atsižvelgta, tačiau realiai įvertinti naujai įdiegtą sistemą nebuvo galimybių, nes tikrasis jos išbandymas laukia rudenį, kai į aukš­ tąsias mokyklas grįžtantys studentai užpildys miesto gatves. Šiuo metu VU SA rengia klausimy­ ną, kuriuo rudens pabaigoje bus sie­ kiama išsiaiškinti, ar įvykdyta viešojo transporto sistemos reforma Vilniaus mieste yra tinkama studentams. Pa­ sirodžius apklausai, nelik abejingas atsakyki klausimus, nes visi kartu mes galime daug ką pakeisti!

VU SA inform.

VU SA inform.

gyvenimu."

____________ sportas kkk Toks jau tas akademinio gyvenimo ritmas: po vasaros (kuri, kaip visad, per trumpa) grįžtame pailsėję, atsitiesę nuo kompiuterių ir knygų, o tada veržliu verpetu įtraukia rugsėjo veiklos įdomios, gyvos, bet neretai sutrumpinančios miegą, įklampinančios nuovargin, nugvelbiančios laiką, kurį lyg ir būtų galima rasti savo dienotvarkėje sveikatai, aktyviam poilsiui, sportui. Taigi greta linkėjimų, susijusių su studijomis, mokslu, labai norisi įsiterpti primenant: studijuoti (o ir dirbti) universitetan ateina visas žmogus, ne tik jo galva - todėl kviečiu nepamiršti sveikos gy­ vensenos - bent jau atidžiau rinktis, ką valgome ir kasdien pasimankštinti - tegu tai bus bent pora kilometrų, nueitų pėstute, išjudinanti mankšta ryte ar užlipintas laiptais į dvyliktą bendra­ bučio aukštą. Sveikų ir sportiškų Jums mokslo metų!

DR. RAMUNĖ ŽILINSKIENĖ.

Sveikatos ir sporto centro direktorė

SVEIKATOS IR SPORTO CENTRE LAUKIAME NORINČIŲ SPORTUOTI STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ Studentus kviečiame rinktis ben­ drosios kūno kultūros pratybas (yra grupė ir silpnesnės sveikatos stu­ dentams), sporto šakų užsiėmimus

(lengvoji atletika, krepšinis, sunkumų

kilnojimas, sveikatingumo aerobika, pilatesas, šiaurietiškas vaikščiojimas,

orientavimosi sportas, stalo tenisas, dziudo, sambo, futbolas, tinklinis) ar sa­

kitokioms veikloms, stalo teniso erdvė).

Kaip ir kiekvienais metais rugsėjo pabaigoje pradėsime tarpfakultetinių Rektoriaus taurės varžybų sezoną, startuosiantį kroso varžybomis. O po šių varžybų ištisus mokslo metus stu­ dentai galės dalyvauti moterų ir vyrų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnoji­

varankiškas treniruotes (treniruoklių

mo, stalo teniso, lengvosios atletikos,

salės merginoms ir vaikinams, futbolo

keliautojų sporto varžybose.

aikštelė, teniso kortai, bėgimo takai, salės futbolui, krepšiniui, tinkliniui bei

didelio meistriškumo sportininkų,

Labai laukiame ir studijuojančių

norinčių toliau sportuoti ir ginti univer­ siteto garbę Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionatuose ir kitose įvairaus lygio varžybose.

Tęsime ir pavasarį pradėtas sporto veiklas universiteto darbuotojams, pasiūlysime naujų užsiėmimų, kvie­ sime lankytis sporto salėse, dalyvauti kitose centro siūlomose sporto inicia­ tyvose.

Tad laukiame visų, besirūpinančių savo sveikata!

Daugiau informacijos www.ssc.vu.lt.

SSC inform.

MIF ANTRAKURSĖ PASAULIO IRKLAVIMO ČEMPIONĖ Rugpjūčio 25 - rugsėjo 1 d. Pietų Korėjoje vykusiame pasaulio irklavimo čempionate Matematikos ir informatikos fakulteto antrakursė Milda Valčiukaitė (nuotr.) tapo pasaulio čempione.

Studentė aukso medalį iškovojo kartu su komandos drauge Donata Vištartaite - jos finale aplenkė Naujosios Zelandijos irkluotojas.

M. Valčiukaitei šiais metais tai jau trečia svari pergalė. Ji jau yra Europos Į čempionato ir pasaulio universiados aukso medalininkė.

Sietynosm.lt nuotr.

universitas

12

2013 m. rugsėjis

vilnensis

k paskutinis puslapis_________________ _________

„Initium semestri" iškilmių lietus nesutrikdė Rugsėjo 2 d. prie VU centrinių rūmų suplazdėjusi Universiteto vėliava paskelbė naujų mokslo ir stu­ dijų metų pradžią - pasitikome 435-uosius akade­ minius metus. Vėliavą pakėlė Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus. Net ir verkiantis dangus akademinei bendruomenei nesugadino šventinės nuotaikos. Tai buvo akivaizdu iš tradi­ cinės linksmos ir šurmuliuojančios VU studentų, dėstytojų, alumnų eisenos Gedimino prospektu nuo Seimo rūmų VU Didžiojo kiemo link.

Kolonos pradžioje nešama univer­ siteto kepuraite išradingai pranešta apie VU ALUMNI 10 metų jubiliejų.

Studentų atstovaujamą fakultetą išdavė atitinkama apranga, skanduo­ jami šūkiai. Medikai tradiciškai vilkėjo baltais chalatais, istorikai įkūnijo isto­ rines asmenybes, ekonomistai svaidė imituojamus pinigų maišus ir iškėlę laikė valiutų simbolius, matematikai ant veidų išsipiešė ūsus, mat jų sim­ bolis - katinas, žaliai apsitaisę gam­ tininkai nešė ant stiebo pritvirtintas netikras gėlytes, drugelius, boružėles, GMF raides, net pelėdą, atrodančią it gyva, teisininkai - Temidę. Gedimino prospekte praeiviai smalsiai nužvelg­ davo VU bendruomenės narius, kurie savo pažiūras reiškė tokiais šūkiais: „Mylim tėtį, mylim mamą, mylim Fizikos dekaną";„Davė Dievas svarkę, duos ir bulgarkę";„Viskas yra

ir bus gerai - KomFakas"; „Nebėk iš Lietuvos, bėk maratoną"; „Filologai!";„Knygos!";„Medikai turi dideles širdis"; „Aš vis tiek studijuosiu savo Vokiečių gatvėj";„Kaunas - Lietuvos širdis";„UKII". Šįkart iškilmes dėl lietaus teko per­ kelti į Šv. Jonų bažnyčią. Jose dalyvavo

VU vėliavą pakelia Medicinos

Į „Initium semestri“ iškilmes atvyko Lietuvos Respublikos Ministras

fakulteto dekanas prof. Algirdas

Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Utkus. V. Naujiko nuotr.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

ir bendruomenę sveikino I. e. p. rekto­ rius prof. Jūras Banys, Lietuvos Respu­ blikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, ministerijų atstovai, mecenatai, VU Tarybos, Senato nariai.

Renginio metu koncertavo VU akade­ minis choras„Gaudeamus" (vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė). Šiemet studijas VU pradėjo 3761 bakalauro ir 1681 magistrantūros pirmo kurso studentas.

Plačiau skaitykite VU naujienų sve­ tainėje naujienos.vu.lt.

Šventinėje eisenoje Gedimino prospektu buvo galima išvysti ir katiną - Matematikos ir informatikos fakulteto

simbolį. V. Naujiko nuotr.

Lydima universiteto alumnų padidinta Vilniaus universiteto studentiškos kepurėlės kopija skelbė VU ALUMNI 10-mečio sukaktį. Už kepurėlės ko­

Kad ir kas nutiktų, istorija istorikams vis tiek liks gyvenimo motina. V. Naujiko nuotr.

pijos paruošimą eisenai ir fotosesijoms dėkojame VU Studentų savivaldos

Alumni draugijos tarybos pirmininkui Sauliui Povilaičiui ir jo įmonei VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“.

Fotosesijos. Visas Alumni draugijas kviečiame į rudenines fotosesijas prie kepurėlės maketo centrinių rūmų ansamblyje.

Kreiptis ei. paštu alumni@vu. lt.

ISSN 1822-1513

Adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė (liana.binkauskiene@cr.vu.lt)

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė

Vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė (agne.grineviciute@cr.vu.lt)

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Šmaikštus ir nuotaikingi fizikai su Fizikos fakulteto dekanu prof. habil. dr. Vytautu Balevičiumi priešaky.

V. Naujiko nuotr.