■TTOTTBrirrL, jimaniMi i iu
ii ii m—iMuaiMiBiMiiiiiin luimmmuu______m__, v/sų Salių proletarai, vienykjtėsi Lietuvos TSR Aukščiausiosios
Tarybos
scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _______________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. vasario 10 d., penktadienis
INTERVIU SU SMD NARIU
SĄLYGA LAIMĖTI - ŽINIOS I Praėjusių metų „Tarybinio l.tudento" 31-ajame numeryI e buvo išspausdinta žinutė I .Nelengva tapti nugalėtoju", I įurioje pasakojama apie Lenkių Gamtos fakulteto stuI lentų laimėjimus sąjunginėI e olimpiadoje, vykusioje I Cišiniove. Žinutės autorius lloc. R. Šimkūnas iškelia Liausimą, ar lengva tokio I ygio olimpiadoje nugalėti, I landydamas ieškoti atsakyInų į jį. Įdomu, o kokia paI ių olimpiečių nuomonė? I iiuo ir kitais klausimais paI landėme pakalbėti su vienu I amtininkų komandos nariu. I Dar prieš pokalbį su Kąslyčiu Beitu šį bei tą apie jį I inojau: Gamtos fakulteto I etvirtakursis, specializuojasi I liofizikoj, SMD sekcijos I iirmininkas, kurse — komI aunimo sekretoriaus pavaI luotojas, laisvalaikiu — aiI tringai domisi moksline lantastika. Šią informaciją I uteikė Kąstyčio mokslo II raugai. Ji ir lėmė pokalbiui I aruoštus klausimus. I Ar seniau domėjotės biollz.ika, ar ji patraukė jūsų I ėmesj tik Universitete? JūLl požiūris | savo profesiją. I Jau mokykloje mėgstaBiiausi dalykai buvo biologiI a ir fizika. Iki pat stojamųI u egzaminų svyravau, kuI iai iš jų atiduoti pirmenyLę. Pareiškimą vis dėlto nulešiau į Gamtos fakultetą.
Kodėl? Tyrinėti gyvybę įdo miau, negu negyvąją gam tą. Tačiau fizika turėjo įta kos tolimesnei mano specia lizacijai. Biofizikoje — štai kur galėjau sujungti pomėgį ir biologijai, ir fizikai. De ja, pirmuose trijuose kur suose beveik visą dėmesį teko skirti bendrosioms dis ciplinoms, ir tik ketvirtaja me pradėjome dirbti kiekvienas individualiai pagal specializacijas. Biofizika — ne tiek kiek sudėtinga mokslo šaka, reikalaujanti tvirto ir pla taus teorinio pasirengimo. Be teorijos — nė žingsnio. Tai daug ką atbaido. Štai kad ir ketvirtajame kurse — biofizikų negausiausias kontingentas. O iš jų vos vie nas kitas savo noru pasirinkęs šią specializaciją, kiti — tie siog paskirti. Prisipažinsiu ir mane kar tais užplūsta tokios mintys, kai kyla abejonės. Gal len gviau ir geriau būtų studijuo ti zoologiją ar botaniką, gal esu tinkamesnis praktiniam darbui? Bet jos trumpalaikės. Gyvenime aš labai nevykęs praktikas: kur tik rankų neprikiščiau, būtinai kas nors ar suges, ar suluš, ar iš vi so nepavyks. Matyt. man jau lemta būti teoretiku. Vilniaus universiteto Bio fizikos ir biochemijos kated ra specializuojasi regos ana lizatoriaus procesų bei mem branų struktūros ir funkcijų
tyrimuose. Mano tiriamojo darbo objektas regėjimo neurofiziologija ir neurokibernetika. Sakykite, ar darbas SMD sąlygoja aukštesnius mokslo pasiekimus, padeda studentui pasiekti geresnių rezultatų? Be abejonės. Juk pasiruo šimui seminarams, darbui pagal ūkiskaitines sutartis laboratorijose, mokslinių ty rimų atlikimui — viskam, ką numato SMD, neužtenka vien paskaitų metu įgytų žinių. Reikia įdėti kur kas daugiau pastangų ir darbo. Paprastai į SMD susirenka tie, kurie pasiryžę giliau skverbtis į mokslo paslaptis ar net užsibrėžę ką nors nau jo ištirti, atskleisti. Tokie studentai suinteresuoti kuo daugiau sužinoti, jie mielai atlieka mokslinius tiriamuo sius darbus. Juk labai daž nai bandymai SMD laborato rijose išauga iki kursinių, diplominių darbų. Sąjunginėje olimpiadoje Jūs su komandos draugais E. JaruševiČesnavičiene. M. čtūte, V. Gervinsku ir J. Le bedžiu iškovojote trečiąją vietą. Ar tikėįotės taip gerai pasirodyti? Aišku, kažko tikėjomės, tačiau tos viltys dar buvo ne pagrįstos. Nežinojome nei su kokiais varžovais susitik sime, nei koks jų profesinis pasiruošimas, teorinių žinių lygis, nei kokio sudėtingumo užduotys mūsų laukia. Olim piadoje visi aštuoni klausi-
Nr. 5 (1264)
mai buvo teorinio pobūdžio, iš kurių privalėjai pasirin ktinai atsakyti j penkis. Kiek vienas juos rinkosi daugmaž pagal savo specializaciją. Su žinoję, kad iškovojome pri zinę vietą, labai apsidžiaugė me. O dabar atrodo, kad po tencialiai galėjome pasirody ti dar geriau. Dai porą žodžių apie sa- j ve. Kokiais keliais jūs pasiekėte šią aukštumą? Kur tų kelių pradžia nė pats nežinau... Tiesiog fakul teto mastu -vykusioje olimpiadoje mano darbas buvo įvertintas geriausiai. O kadangi fakulteto turas sutapo su respublikiniu, įgijau teisę ginti Universiteto garbę są junginėje olimpiadoje. Beje, nė viename ture- klausimų iš biofizikos nebuvo. Tai dar kartą įrodo šios mokslo ša kos nepopuliarumą. Juokai juokais, bet gelbėjo mane tai, kad pagal „antrąją savo spe cializaciją" esu plataus pro filio diletantas. Tuo labiau, kad olimpiadoms papildomai nesiruošiau. Esate mokslinės fantasti kos mėgėjas. Kuo žavi Jus šis literatūros žanras? Kokie mėgstamiausi autoriai? Labiau mėgstu „rimtąją" mokslinę fantastiką. Žaviuo si Pavlovo, Savčenkos kūry ba. Kuo žavi? Visų pirma, man tai įdomu, naudinga ir kaip eiliniam skaitytojui, ir žiūrint vien iš profesinių po zicijų. Antra vertus, manau, žanras kad šis literatūros sumažina mąstymo inerciją, padeda objektyviau, toliaregiškiau vertinti. Bandau ir pats rašinėti, bet tai dar ne verta dėmesio. Dėkoju už pokalbj.
Kalbėjosi Diana RAKAUSKAITĖ
būsimam darbui ir Tėvy pės, pasiekusios geriausiu rezultatų fizkultūrinėjeapžiūros- sveikatingumo veikloje. Mokomajai grupei-nukonkurso sąlygos: dalyva vimas sveikatingumo, sek galėtojai skiriama 250 cijų ir komandų grupėse, rublių premija ir suteikia varžybose, spartakiadose, mas vardas „Geriausia sportinė mokyklos gru turnyruose, krosuose, Apžiūros-konkurso nu pė". galėtojais gali būti pripa P. URBONAS žintos mokomosios gru
gynybai. Seriausia sporto grupė nėsPagrindinės I Nuo siu mokslo metų Ladžios Universitete vy■ sta apžiūra - konkursas, Įiekiantis išaiškinti fizkul■ūrinio-masinio ir sportivi0 darbo geriausią moI omąją grupe. Apžiūros-
Kraštotyros draugijos kalDs sekcijų nariai, jų pagal Įnlnkai šiandien atlieka la pt svarbų kalbos mokslui Įnbą. Jie renka kalbos fak|s, kurių maža saujelė kalĮninkų specialistų niekada realėtų aprėpti, šiuo metu Įlkla ypač skubiai rinkti etovardžtus ir kitą vardyI- Seni žmonės dažnai nusisša j kapus tokius brangius kaiūbos mokslui vietų vardi ils< kurių jaunesnė karta, dėltl, pavyzdžiui, pasikeitusio lai;ndšafto (numelioruota peliškirstas miškas ar pan.) u nežino. Apie kalbos fakti rinkimą rašoma „Mūsų ūbos" 1983 m. 5 numeryje.
konkurso tikslas —.masiškai įtraukti studentus į sistemingus fizinės kultūros, sporto ir turizmo užsiėmimus, PDG normaty vu vykdymą, sveikatos stiprinimą, pasiruošimą
Kraštotyra ir kalba Cla yra išspausdintas Lietu vos TSR Mokslų Akademijos prezidiumo, švietimo ministerijos kolegijos ir Paminklų apsaugos ir kraštotyros drau gijos centro tarybos prezi diumo sprendimas „Dėl lie tuvių kalbos duomenų rinki mo paspartinimo”. Jis ragi na aktyvinti kalbos faktų rinkimą. Vilniaus universiteto kraš totyrininkai taip pat nuosek liai dalyvauja kalbos duo menų rinkimo talkoje. Daug Įvairių fakultetų studentų užsidegę dirba VU krašto
tyrininkų klubo „Ramuvos” ekspedicijose. Ypač gausus fizikos, psichologijos spe cialybių talkininkų būrys. Kraštotyros klubas labai lau kia naujų kalbos entuziastų. Daug energijos kalbos fak tų rinkimo ekspedicijose yra išeikvoję ir Universiteto dės tytojai kalbininkai A. But kus A. Girdenis, B. Stun džia, R. Venckutė ir kt. Apie jų veiklą rašoma minė tame „Mūsų kalbos" nume ryje. A. Butkus Ir B. Stun džia, atsakydami į patelktus klausimus, dalijasi savo il
gamete kraštotyrininkų pa tirtimi, pasakoja apie eks pedicijų darbo metodus, džiaugsmus ir rūpesčius. Kraštotyrininkai turėtų ne tik aktyviai rinkti kalbos faktus, bet Ir mokyti kitus taisyklingai šnekėti, apskri tai rūpintis kalbos kultūra ir ją propaguoti. Apie kraš totyrininkus ir kalbą tame pačiame „Mūsų kalbos" nu meryje rašo Telšių kultūros mokyklos direktorius, akty vus kalbos puoselėtojas Ale ksandras Šidlauskas. Jis nuo širdžiai skatina „propaguoti savo kalbą, taisyti jos Įvai rius nesklandumus". Giedrius SUBAČIUS
Prezidiume Už vaisingą mokslinį pe dagoginį darbą ir aktyvų da lyvavimą visuomeniniame gy venime aštuoniasdešimtųjų gimimo metinių proga Vil niaus valstybinio V. Kapsu ko universiteto docentas, Lietuvos TSR nusipelnęs tei sininkas Kęstutis Domaševi čius apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu.
Kaina 2 kap.
Paskirta Lietuvos komjaunimo premija Universiteto Fizikos fakulteto vyresniajam moks liniam bendradarbiui, fizikos Ir matematikos moks lų kandidatui Mindaugui PETRAUSKUI ir vyresniajam moksliniam bendradarbiui, fizikos ir matemati kos mokslų kandidatui Eugenijui GAUBUI paskirta Lietuvos Lenino komjaunimo premija už darbą „Šviesa indukucti optiniai procesai puslaidininkiuo se bei jų taikymas metrologijoje ir adaptyvlnėje optikoje".
DĖMESIO! RESPUBLIKINĖ APŽIŪRA S. m. balandžio 24—26 d. d. Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute organizuojama respubliki nė aukštųjų ir specialių jų vidurinių mokyklų sa viveiklinių kino filmų, filmuotų siužetų, diafilmų, skaidrių ir grafoskaidrių serijų apžiūra. Apžiūrai savo darbus gali pateikti visų aukštųjų ir specia liųjų vidurinių mokyklų saviveiklinės kino studi jos, kino, kino - foto la boratorijos, būreliai, ka tedrų kolektyvai, indivi dualūs kino ir foto mėgė jai, dėstytojai, studentai,
moksleiviai. Darbai gali būti diafllmai, skaidrių ir grafoskaidrių serijos, skir tos mokomųjų disciplinų atskirų temų iliustravi mui, saviveikliniai kino filmai (mokomieji ir mo ksliniai, mokslo populiari nimo, kronikiniai ir doku mentiniai, filmai-portretai ir t. t.). Norinčius dalyvauti ap žiūroje prašome apie tai pranešti Universiteto kino-foto laboratorijai (B. Sruogos g. Nr. 12, tel. 61-08-18) iki 1984 m. ko vo 1 d. Mūsų lnf.
PAGERBĖ K. KATILIŲ S. m. sausio 24-ąją žy miam respublikos chirur gui, buvusiam Universite to Medicinos fakulteto fakultetinės chirurgijos ka tedros vedėjui docentui Kaziui Katiliui būtų su kakę 80 metų. K. Katilius — daugelio mokslo darbų apie skyd liaukės susirgimų chirur ginį gydymą, ūmaus apendicito ir cholesticlstlto, pūlingų peritonitų žarnų nepraeinamumo diagnostiką ir gydymą autorius, vienas urologi nių susirgimų chirurginio gydymo respublikoje pra dininkų, išleisto chirurgi
Trumpai Atostogų metu Univer siteto laikraščio „Tarybi nis studentas" redakcijo je viešėjo Tartu univer siteto laikraščio redakci jos darbuotojai, su jais — redaktorė V. Sootak, o taip pat Tartu universite to studentų Press klubo
jos vadovėlio autorių. Į MF fakultetlnės chi rurgijos katedros suorga nizuotą minėjimą, skirtą Lietuvos TSR nusipelniu siam gydytojui Kaziui Katiliui pagerbti -susirin ko medicinos mokslinin kai ir gydytojai. Išsamų pranešimą apie K. Kati lių, chirurgą, pedagogą, gydytoją — humanistą, skaitė jo mokinys, profe sorius A. Sučila, prisimi nimus pasakojo VU MF dekanas profesorius S. Pavilonis, K. Katiliaus mokiniai, jj pažinoję me dicinos darbuotojai. Mūsų lnf.
nariai. Susitikimo metu buvo pasidalinta darbo patirtimi, aptartos aktua liausios nūdienos studen tijos problemos. Svečiai susipažino su Universiteto komjauni mo organizacijos veikla, Vilniumi, pabuvojo Kau ne. „T.S." inf.