Universitas Vilnensis, 2007 m. birželio mėn. Nr. 5 (1679)

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis 2007 m. birželio mėn.

Nr. 5 (1679)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

Šv. Jonų bažnyčioje

rektoriaus posto jau iškelti du kandidatai

kiekvienų birželį tei­

VU strateginis planas - proveržio

galimybė Skaitykite p. 4

niams. Birželio 7 dienų Šv. Jonų bažnyčioje

diplomai pirmiesiems iškilmingai įteikti

galintis sukelti

teto magistrams,

pristatytas VU Skaitykite p. 5

PLATINAMAS NEMOKAMAI

universiteto auklėti­

43 Komunikacijos fakul­

pasaulyje,

http://www.vilnensis.vu.lt <

kiami diplomai Vilniaus

Eksperimentas,

revoliuciją mokslo

JT—■*

Iki pasimatymo, Alma Mater!

Konkurse dėl

Skaitykite p. 2

/£ I

•1579-

iš jų net 17 diplomų įteikta ryšių su visuome­

ne magistrams. Šiemet

Vilniaus universitetas išleidžia per 5 tūkstančius auklėtinių. „Šiandien ypatinga diena -

Lietuvos darbo rinkai nereikia aukštųjų

technologijų specialistų?

Skaitykite p. 7

VU meno kolektyvai

rengiasi Dainų šventei Skaitykite p. 14

jūs paliekate senąją Alma Ma­ ter. Tai šventė mums, Univer­ sitetui, nes mūsų toks likimas: priimti, kartu gyventi, dalytis rūpesčiais ir džiaugsmais, o po to, kad ir kaip būtų liūdna, pasakyti „viso gero“. Šiandien sakau jums „iki pasimatymo“. Žinokite, kad Vilniaus univer­ sitetas - Alma Mater - yra an­ tra jūsų motina“, - sveikinda­ mas absolventus sakė VU rek­ torius akad. Benediktas Juod­ ka. Rektorius absolventus ra­ gino pasirinkti teisingą gyve­ nimo kelią ir nesiblaškyti po pasaulį.

Strateginių komunikacijų centro (SKC) vadovė Dalia Kutraitė stebėjosi: „Esame gana keisti žmonės. Kai su­ laukiame to momento, kurio laukėme, kuriam ruošėmės, kuriam pasiekti reikia labai il­ go kelio, daug pastangų, mums pritrūksta paprasto da­ lyko - emocinių jėgų suvokti to momento ypatingumą.“ Vie­ šųjų ryšių specialistė absol­ ventams linkėjo suprasti, ko­ kią ypatingą akimirką jie išgy­ vena dabar - ypatingoje vie­

Komunikacijos fakulteto dekanas Domas Kaunas absoventus ragino nepamiršti savosios Alma Mater. V Naujiko nuotr. toje, ypatingu laiku, būdami jauni...... Komunikaciją mes va­ diname apibendrintu tarptau­ tiniu žodžiu, bet tai yra ne kas kita kaip siekis, gebėjimas ir misija padėti susikalbėti mū­ sų visuomenei, mums pa­ tiems su kitais. Tai siekis mo­ kėti išaiškinti savo idėjas, mo­ kėti patraukti paskui save žmones ir mokėti valdyti patį svarbiausią iš ginklų - žodį.

Kaip besikeistų technologijos, žodis visada bus svarbiau­ sias jūsų ginklas: ir tas, kurį jūs ištariate, ir netgi tas, kurio jūs nepasakote. Nuo šiolei tu­ rėsite ypatingą misiją. Toji mi­ sija susidės iš paprasto daly­ ko: jūsų žodžiai turi sparnus, bet labai svarbu, kad jie skris­ tų reikiama kryptim. Tada iš tikrųjų būsite laimingi ir profe­ sine, ir asmenine prasmėmis“, - kalbėjo D. Kutraitė.

Komunikacijos fakulteto ma­ gistrus sveikino LŽS valdybos

narys, Spaudos fotografų klubo pirmininkas Jonas Staselis. Jis linkėjo šviesių minčių, gero vėjo bei gerų leidėjų ir redaktorių, ku­ rie leistų iš tikrųjų įgyvendinti tai, ką žurnalistas turi vykdyti.

Muziejininkystės magistras Juozas Markauskas visų ab­ solventų vardu dėkojo rekto­ riui, dekanui, visiems fakulte­ to dėstytojams ir darbuoto­ jams, kurie suteikė galimybę gilinti žinias, tobulėti, sveikino kolegas, baigusius studijas. „Iškilmių tonu nuskambėjęs studentų himnas skelbia ilgai lauktų iškilmių pradžią ir akade­ minio gyvenimo užsklandą. Ry­ tojus bus jau kitoks. Tikiu, kad į jį žengiate oriai, tikėdami savi­ mi ir tinkamai pasirengę. Bran­ dos ir tobulėjimo metas, žinios, išugdyti gebėjimai jums sutei­ kia pačios aukščiausios univer­ sitetinės kvalifikacijos specialis­ to vardą. Jūs mokate profesio­ naliai elgtis su svarbiausiu ir ver­ tingiausiu žinojimo visuomenės turtu, organizuoti ir tvarkyti in­ formaciją, ją kurti ir skleisti, at­ likti mokslinius, profesinius ir žurnalistinius tyrimus, vertinti save, visuomenę ir jos vedlius - tikrus ir tariamus“, - sveikina­ mas savo vadovaujamo fakul­ teto absolventus kalbėjo deka­ nas profesorius Domas Kaunas.

Dekanas linkėjo ir toliau pasiti­ kėti humanistinėmis vertybėmis,

būti kritiško mąstymo, laikytis pakelta galva, nors gyvenime ga­ li būti ir labai sunkių valandų. Šie­ met Komunikacijos fakultetui su­ kanka 15 metų. KF dekanas D. Kaunas, linkėdamas geros klo­ ties, ragino nepamiršti savosios Alma Mater: „Jūs savo universi­ tetui dar būsite labai reikalingi.

Padėkite sutelkti alumnų gretas, kurios taptų patikima atrama jū­

sų jauniesiems kolegoms ir pro­ fesijai, kurią pasirinkote.“ Kartu su diplomais šių metų

VU absolventai gavo ir europinį diplomo priedėlį bei informacinį leidinį „Alumni“, kuriame kvie­ čiama nepamiršti savo Alma Mater - registruotis VU alumnų duomenų bazėje ir toliau daly­ vauti fakulteto ir Universiteto gy­

venime.

Kauno humanitarinio fakulte­ to absolventams diplomai bus teikiami Kauno liuteronų Šv. Tre­

jybės bažnyčioje (auloje). Pas­ kutiniai diplomus Šv. Jonų baž­

nyčioje birželio 29 dieną gaus Teisės fakulteto absolventai.

Laura

Parengė GINTALAITĖ

universitas vilnensis

2

2007 m. birželis

f iitikronika________________________________________________________

ERASMUS programa Vilniaus universitete su kokybės ženklu 2007 m. gegu­ žės mėn. Vilniaus universitetui suteiktas Europos kokybės pažy­ mėjimas už ERASMUS tarp­ S0CRATE5 tautinio dėstytojų ir studentų mobilu­ mo organizavimų. Vilniaus universi­ tetas pažymėtas „Europos kokybės pažymėjimo“ COMENIUS, ERASMUS, GRUNDTVIG sklaidos projekto baigiamuosiuose renginiuose Vilniuje ir Vienoje, Austrijoje.

Kas yra Europos kokybės pažymėjimas?

Europos kokybės pažymėjimas - tai ko­ kybiškos veiklos patvirtinimo sertifikatas, suteikiamas visų lygių mokymo instituci­ joms Europoje, kurios kokybiškai įgyvendi­ no COMENIUS, ERASMUS ir GRUNDTVIG decentralizuotas veiklas.

Europos kokybės pažymėjimas instituci­ joms suteikiamas vykdant nacionalinių agentūrų Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Lietuvoje, Olandijoje, Rumu­ nijoje, Slovėnijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vengrijoje iniciatyva parengtą ir Europos Komisijos finansuojamą projektą „Europos kokybės pažymėjimo sklaida“.

Kq reiškia Europos kokybės pažymėjimas?

Europos kokybės pažymėjimą turinčią ins­ tituciją mokiniai, studentai, besimokantys suaugusieji ir kiti švietime dalyvaujantys as­ menys turėtų sieti su patikimos ir kokybišką veiklą vykdančios institucijos vardu.

Europos kokybės pažymėjimo konkursas Lietuvoje Švietimo mainų paramos fondas.Lietuvoje inicijavo Europos kokybės pažymėjimo kon­ kursą, kuriame dėl kokybės pažymėjimo var­ žėsi Lietuvos institucijos, vykdžiusios tarptau­

tinį mobilumą mokyklinio ugdymo (COME­ NIUS), suaugusiųjų švietimo (GRUNDTVIG) ir aukštojo mokslo (ERASMUS) srityse. Už ER­ ASMUS tarptautinio dėstytojų ir studentų mo­ bilumo organizavimą Europos kokybės pažy­ mėjimas suteiktas trims Lietuvos institucijoms: Vilniaus universitetui, Vilniaus Gedimino tech­ nikos universitetui ir Kauno kolegijai.

ERASMUS programa Vilniaus universitete Vilniaus universitetas nuo 1999/2000 iki 2006/2007 m. m. pagal ERASMUS programą išsiuntė 1765 studentus, 210 dėstytojų, priėmė 696 užsienio studentus. Strateginiame Univer­ siteto veiklos plane mobilumas traktuojamas kaip vienas pagrindinių įrankių gerinti studijų kokybę ir didinti institucijos tarptautiškumą.

Pagrindiniai ERASMUS mobilumo veiklų pasiekimai: • įdiegta mobilumo veiklų administravimo ir koordinavimo sistema su aiškiai api­ brėžta šalių atsakomybe; • įdiegti IKT įrankiai mobilumo veikloms ad­ ministruoti; • aktyviai vykdomas ERASMUS programos dalyvių paruošimo ir integravimo į naują akademinę bei kultūrinę aplinką priemo­ nių planas, mentorių sistema; • augantis pasitikėjimas VU siūlomų studi­ jų kokybe, kurį rodo didėjantis partnerių ir atvykstančių studentų skaičius; • sukurtas mobilumo veiklų pasiekimų ko­ kybinio bei kiekybinio stebėjimo ir sklai­ dos mechanizmas; • aktyviai diegiama europinė ir tarptautinė dimensija mokymo programose, mobilu­ mo veiklose bei socialiniame Universite­ to gyvenime.

Domitės ERASMUS programos tei­ kiamomis galimybėmis Vilniaus uni­ versiteto bendruomenei?

Apsilankykite Tarptautinių programų ir ry­ šių skyriaus svetainėje http://www.vu.lt/lt/ tarptautiniai/erasmus/ arba kreipkitės į ins­ titucinę ERASMUS koordinatorę Mildą Gir­ dzijauskaitę, ei. p. milda.girdzijauskaite@cr.vu.lt, tel. 2687048.

VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus inform.

VU Teisės fakultetui ir toliau vadovaus prof. Vytautas Nekrošius Civilinio proceso ir civilinės teisės profesorius Vytautas Nekrošius perrinktas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanu antrajai penkerių metų kadencijai. Taip gegužės 18 dieną vienabalsiai nusprendė 22 asmenų fakulteto taryba. „Mano, kaip Teisės fakulteto dekano užda­ vinys - užtikrinti nuoseklią tolesnę fakulteto raidą bei garantuoti jo, kaip elitinės, pačios geriausios teisininkų ir teisės mokslo mokyk­ los išlikimą bei šių pozicijų įtvirtinimą. Kaip ir prieš penkerius metus, esu visiškai įsitikinęs, kad tai pasiekti galime tik kartu su fakulteto bendruomene. Taip pat norėčiau, jog kartu fakultete kurtume komfortabilią atmosferą, kad tai būtų vieta, kurioje norime dirbti ir studijuo­ ti, kurioje jaučiamės esantys draugų ir ben­ draminčių būryje“, - pristatydamas savo pro­ gramą sakė prof. V. Nekrošius.

Vytautas Nekrošius 1996 metais VU Teisės fakultete apsigynė daktaro disertaciją. Nuo to laiko jis yra paskelbęs keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos bei užsienio moksliniuo­ se žurnaluose. 1996-1998 metais profeso-

Konkurse dėl rektoriaus posto jau iškelti du kandidatai

Prof. V. Nekrošius. V. Naujiko nuotr. rius buvo LR teisingumo ministro patarėjas civilinės teisės ir civilinio proceso klausimais, dalyvavo rengiant Teismų, Antstolių, Advo­ katūros ir Notariato įstatymus bei jų pataisas.

Nuo 2002 metų liepos mėnesio prof. Vytau­ tas Nekrošius yra Vilniaus universiteto Tei­ sės fakulteto dekanas.

TF inform.

VU rektorius akad. Benediktas Juodka

Chemijos fakulteto prof. Aivaras Kareiva

Vilniaus universiteto Taryba jau paskelbė konkursą Vilniaus univer­ siteto rektoriaus pareigoms užimti.

Rektoriaus rinkimai numatyti rugsėjo 13 dieną. Iki birželio 28 dienos kandidatai užimti rektoriaus postą turi pateikti reikalingus dokumentus VU Personalo direkcijai.

Šešių fakultetų (Ekonomikos, Fizikos, Ko­ munikacijos, Teisės, Gamtos mokslų ir Medi­ cinos) Tarybos kandidatu eiti Vilniaus univer­ siteto rektoriaus pareigas iškėlė VU rektorių akademiką prof. habil. dr. Benediktą Juodką.

Chemijos fakulteto Taryba kandidatu eiti Vil­ niaus universiteto rektoriaus pareigas iškėlė VU Chemijos fakulteto dekaną, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros vedėją prof. habil. dr. Aivarą Kareivą (birželio 11 dienos VU Personalo direkcijos duomenimis).

„Balticum" fondo steigėja M. Wasna apdovanojo septy­ niolika gabiausių VU studentų

Prof. Marija Wasna (pirmoje eilėje antra iš kairės) apdovanojo geriausius VU studentus

Gegužės 18 d. Vilniaus universitete septynioliktą kartą viešėjo Vilniaus universiteto Garbės daktarė, Miunste­ rio „Baltikum“ fondo steigėja prof. Maria Wasna.

Liudmila KATIŠOVA Šio vizito metu profesorė M. VVasna kartu su

mokslo reikalų prorektore docente Birute Po­ ciūte Rektoriaus auloje įteikė 17 premijų ge­ riausių 2007 metų VU baigiamųjų magistro dar­ bų ir disertacijų autoriams bei puikių mokslo rezultatų pasiekusiems studentams. „Tikiuosi, kad šios premijos paskatins Jus dar geriau ir sėkmingiau dirbti pasirinktose sri­ tyse“, - premijų teikimo ceremonijoje sakė M. VVasna.

Geriausiomis 2007 metų Vilniaus universi­ teto disertacijomis pripažinti Medicinos fakul­ teto doktorančių Loretos Ašoklienės ir Jurgi­ tos Ušinskienės, Filosofijos fakulteto doktoran­ tės Irenos Žukauskaitės, Filologijos fakulteto doktoranto Aleksejaus Burovo darbai. Miunsterio premijos doktorantams skiriamos geriau­ siai besimokantiems, aktyviai mokslinėje veik­ loje dalyvaujantiems ir svariausius darbus ra­ šantiems paskutinių doktorantūros metų stu­ dentams. Šios premijos dydis - 1000 eurų.

Miunsterio premijas (600 eurų) už puikius rezultatus ir mokslinį darbą medicinos srityje gavo Medicinos fakulteto studentai Gintarė Ermanaitė, Bronius Buckus, Gediminas Džiugas.

Profesoriaus Casperso moksline premija bu­ vo apdovanotas Medicinos fakulteto daktaras Saulius Ročka. Šiais metais už baigiamuosius darbus buvo paskatinti Komunikacijos fakulteto magistran­

tas Juozas Markauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų magistrantas Povilas Žielys, Kauno humanitarinio fakulteto magistran­ tas Šarūnas Čirvinskas, Filosofijos fakulteto magistrante Dalia Čiupailaitė, Filologijos fa­ kulteto magistrante Giedrė Kazlauskaitė, Isto­ rijos fakulteto magistrantas Tadas Liukinevičius. Jiems įteiktos 600 eurų dydžio premijos. „Balticum“ fondo stipendijas, skirtas socia­ liai remtiniems studentams, buvo nuspręsta įteikti Vilmai Ramanauskaitei, Gintautui Gečui ir Robertui Rimoniui.

Medicinos fakulteto prodekanas dr. doc. Ri­ mantas Stukas kaip didelės padėkos ženklą Vilniaus universiteto geradarei prof. M. VVasnai įteikė 225 metų Medicinos fakulteto jubi­ liejui pagamintą sidabrinį medalį. Dėkodama už dovaną M. VVasna juokavo, kac' „sendama dama tampa vis vertingesnė“.

Profesorė teigia, kad Lietuvoje jaučiasi, kaip namuose: „Esu kaip Universiteto narė, o Lie­ tuvoje jaučiuosi sava“, - susitikime su Vilniaus universiteto rektoriumi Benediktu Juodka sakė M. VVasna.

Atsisveikindamas su fondo prezidente Vil­ niaus universiteto rektorius įteikė jai nuotrau­ kų albumą, kuriame buvo įamžintos gražiau­ sios akimirkos iš viešnios vizitų Vilniaus uni­ versitete.

Miunsterio „Baltikum“ fondo tikslas - remti gabiausius Baltijos šalių studentus ir jaunuo­ sius mokslininkus. 1993 metais psichologijos daktarės M. VVasnos įkurtas fondas premijas ir stipendijas skiria pažangiausiems Vilniaus, Ry­ gos ir Tartu universitetų studentams. Šio fondo piniginės premijos Vilniaus univer­

siteto gabiausiems studentams teikiamos jau 15 metų. O per pastaruosius penkerius metus Miunsterio „Balticum“ fondas Universiteto stu­ dentams paskatinti skyrė 100 tūkstančių eurų.

universitas vilnensis

2007 m. birželis

3

_______________________________________________________ vardai

Vilniaus universiteto Garbės daktarų vardai suteikti medikui ir filologui Gegužės 31 d. iškilmingame VU Senato posėdyje Vilniaus universite­ to Garbės daktarų vardai suteikti profesoriui Reinhardui Bittneriui (Tiubingeno universiteto akademinė Štutgarto Marijos ligoninė) bei Krokuvos Jogailaičių universiteto profesoriui Wojciechui Smoczyriskiui. Vilniaus universiteto Garbės daktarų vardai jau suteikti 42 iškiliems pasaulio mokslininkams.

Profesorius R. Bittneris mokė Lietuvos chirurgus Reinhardtas Bittneris 1982 m. tapo Vo­ kietijos Ulmo universiteto Chirurgijos klini­ kos profesoriumi ir kartu su savo vadovu profesoriumi Hansu Begeriu pradėjo uni­ kalius tyrimus ir operacijas kasos chirurgi­ jos srityje. Vokietijos Ulmo universiteto Chi­ rurgijos klinika pasaulio mastu pripažįsta­ ma kaip dabartinės modernios kasos chi­ rurgijos pradininkė gydant ūminius bei lė­ tinius kasos uždegimus.

1990 metais prof. R. Bittneris tapo Vokie­

tijos Štutgarto miesto Marijos ligoninės, ku­

ri yra akademinė Tiubingeno universiteto ligoninė, Bendrosios bei pilvo chirurgijos klinikos vadovu. Jis tapo vienu iš naujos chirurgijos sričių - minimaliai invazinės propaguotojų ir pradininkų Vokietijoje, Eu­ ropoje bei pasaulyje. Profesoriaus moksli­ nė veikla labai plati: 321 straipsniai, 372 moksliniai pranešimai, 37 mokslinių knygų autorius arba bendraautoris, skaitė 80 kviestinių paskaitų viso pasaulio universi­ tetuose, dalyvavo demonstruojant 15 nau­ jų operacijų įvairiuose chirurgų kongresuo­ se.

Aktyvi ir profesoriaus visuomeninė veik­ la. Jis yra Europos endoskopinės chirurgi­ jos asociacijos valdybos narys, Europos herniologų draugijos pirmininkas, Amerikos-Europos herniologų draugijos garbės pirmininkas, ilgametis Vokietijos minimaliai invazinės chirurgijos draugijos pirmininkas, Vokietijos pilvo chirurgų draugijos prezi­ dentas, Vokietijos chirurgų asociacijos val­ dybos narys, Pietvakarių Vokietijos gastroenterologų draugijos viceprezidentas. Pro­ fesorius aktyviai dalyvauja pasaulio chirur­ gų asociacijos (ISS), tarptautinio kolorektinio vėžio klubo (ICRCC), Amerikos-Euro-

pos herniologų draugijos, Europos virški­ namojo trakto draugijos, Tarptautinės skran­ džio vėžio asociacijos, Europos endosko­ pinės chirurgijos asociacijos veiklose, tuo daug prisidėdamas kuriant, tobulinant ir ge­ rinant chirurgijos paslaugas.

Prof. Reinhardo Bittnerio profesinė bei mokslinė veikla labai įvairiapusė. Jis vado­ vauja žurnalo „Gastroenterologische Chirurgie interdisciplinaer“ (ĮSI duomenų ba­ zės žurnalas) redakcinei kolegijai, priklau­ so daugeliui kitų medicininių žurnalų red­ kolegijų. Profesoriui jau suteiktas Anglijos Karališkosios chirurgų kolegijos garbės na­ rio vardas, Yangzhou Universiteto (Kinija) garbės profesoriaus vardas.

Neįkainojamas prof. R. Bittnerio vaidmuo Lietuvos bei Vilniaus universiteto Chirurgi­ jos klinikos raidoje. Per Nepriklausomybės laikotarpį jis keturis kartus padėjo organi­ zuoti Lietuvoje minimaliai invazinės chirur­ gijos seminarus-mokyklas, kuriuose res­ publikos chirurgai mokėsi atlikti naujas ope­ racijas. Respublikos chirurgai stažavosi profesoriaus vadovaujamoje klinikoje Vo­ kietijoje, įsisavino naujus diagnostikos ir gy­ dymo būdus bei diegia juos Lietuvoje. Jo iniciatyva buvo padovanotas laparoskopinės chirurgijos rinkinys VU Chirurgijos klinikai.

Jis padėjo paruošti me­ todologiškai pirmąją Lie­ tuvoje daugiacentrę kli­ nikinę atsitiktinių imčių studiją, atliktą Vilniaus ir Kauno universitetų bei Klaipėdos miesto chi­ rurgijos klinikose.

Profesorius lietu­ viškai prabilo kaip dzūkas

Iš kairės: profesoriai W. Smoczyriskis ir R. Bittneris su Vilniaus universiteto Garbės daktarų regalijomis. V Naujiko nuotr.

Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. habil. dr. VVojciechas Smoc­ zyriskis laikytinas vienu žymiausių ir reikšmin­ giausių pasaulio baltis­ tų ir indoeuropeistų.

Jo veikla išsiskiria li­ tuanistiniais ir prūsistiniais darbais. Visuose darbuose aiškiai matyti baltistinė linija. Jaunas slavistas turėjo pasi­ rinkti papildomą studijų kalbą. Rinkosi tarp grai­

a aaaa

kų ir lietuvių. Pasirinkimas nuvedė į Puns­ ką, kur išmokta lietuvių kalba. Jei būtume visai tikslūs - profesorius lietuviškai prabi­ lo kaip dzūkas. Iš ten radosi jo daktaro di­ sertacija „Gwara litewska okolic Puriska“, apginta Krokuvoje 1977 m. Habilitacijos darbas irgi nenutolo nuo lituanistikos. Tiks­ liau - buvo išsiplėsta į slavistikos, baltisti­ kos ir indoeuropeistikos tyrimus. Habilita­ cija pasiekta 1986 m.

Toliau šiomis kryptimis dirbama iki pat šių dienų. Štai keletas lituanistinių darbų: pla­

čiai aprašyta lietuvių kalba (šalia latvių ir prūsų) leidinyje „Języki indoeuropejskie“, Varšuva, 1988. Vėliau pasirodo rinktinė „Język litewski w perspektyvvie porownawczej“, išleista Krokuvoje 2001. Ypač įdomi 2006 metais serijoje „Bibliotheca Salensis“ lietuviškai išėjusi monografija „Laringalų te­ orija ir lietuvių kalba“, kurioje nuo XX a. vi­ durio vyraujančią indoeuropeistikoje larin­ galų teoriją pritaikė lietuvių kalbos istori­ niams tyrimams.

Profesorius VVojciechas Smoczyriskis ne tik labai gerai išmano lietuvių kalbą teoriš­ kai, studijuoja senuosius lietuvių raštus, bet ir pats puikiai kalba lietuviškai - tuo visi ga­ lėjo įsitikinti - šv. Jonų bažnyčioje profeso­ rius lietuviškai tarė padėkos žodį Nemaža leidinių ir paties rašytų, ir reda­ guotų skirta baltų ir slavų kalbų santykiams ir prūsistikai. Paminėtina „Studia balto-slowiariskie" - 2 tomai, 1989, 2003. „Hyat laryngalny w językach balto-stowiariskich“, Krokuva, 2003. „Colloquium Pruthenicum primum ir secundum“, 1992, 1996. „Lexicon der altpeussischen Verben“, Insbrukas, 2005. Baltų slavų kalbų santykiams ir indoeuropeistinėms problemoms šiuo metu yra skirta per 100 straipsnių. Įkurtas ir redaguo­ tas tarptautinis baltistikos žurnalas „Linguistica Baltica" - išėjo 10 tomų, kiek vėliau leista kalbotyros leidinių serija „Baltica Varsoviensia“. Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvoje leidžiamais baltistikos ir slavistikos mokslo žurnalais, yra redkolegijų narys.

Jo iniciatyva Varšuvos universitete 1990 metais įsteigta baltų filologijos specialybė.

1990-1994 m. vadovauta Baltų filologijos katedrai, nuo 1991 m. čia pradėta eiti pro­ fesoriaus pareigos. Daugybė jo ir jo kolegų sudomintų studentų jau antrą dešimtmetį vyksta tobulintis į Vilniaus universitetą, pats dalyvauja ir savo mokinius skatina dalyvauti baltistų konferencijose Lietuvoje. Su dide­ liu noru vos ne kas vasarą vyksta į įvairias lituanistų stovyklas ir susibūrimus. Kartu su savo studentais dalyvavo VU lituanistinėse stovyklose Vilniuje, Palūšėje, Nidoje, Drus­ kininkuose, pastaraisiais metais Lietuvių kalbos instituto organizuojamose stovyklo­ se Salose.

Parengta pagal MF prof. K. Strupo ir FilF dr. A. Smetonos pranešimus

i aaaa sutartys-------------------------

Lietuvoje bus rengiamas Teisės terminų žodynas Lietuvoje bus rengiamas pirmasis aiškinamasis keliakalbis teisės terminų žodynas. Vilniaus universi­ teto rektorius Benediktas Juodka ir Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė gegužės 31 dienq pasirašė šio žodyno rengimo sutartį.

Rūta VIRBICKAITĖ Vykdant Vyriausybės nutarimu patvirtin­ tą Valstybinės kalbos norminimo, vartoji­ mo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 metų programą inicijuotas žodyno rengimas pa­ tikėtas Vilniaus universitetui. Šį žodyną

rengs VU Teisės fakulteto mokslininkai, be to, savo žiniomis ir patirtimi dalinsis ir VU

Filologijos fakulteto akademinė bendruo­ menė. „Iki šiol įvairių teisės šakų terminų aiški­ nimus buvo galima rasti skirtinguose va­ dovėliuose, tačiau toks sistemingas, vien­ tisas leidinys - pirmas ir vienintelis Lietu­ voje, todėl jis bus ne tik naudingas bet ir patogus kiekvienam, besidominčiam tei­ se“, - džiaugėsi būsimu leidiniu ir galimy­ be prisidėti prie jo kūrimo VU Teisės fakul­ teto dekanas prof. Vytautas Nekrošius.

Teisės terminų žodynas, apimsiantis įvairių teisės šakų terminus ir įtvirtinsian­ tis teisinių terminų naudojimo principus, bus naudingas tiek teisės specialistams, tiek žmonėms, savo veikloje susidurian­ tiems su teisės terminija.

Planuojama, jog šis aiškinamasis Teisės terminų žodynas bus parengtas iki 2011 metų birželio 1 dienos.

Pasirašyta VU, VU Tarptautinio ver­ slo mokyklos ir UAB „Vilniaus preky­ ba" bendradarbiavimo sutartis Gegužės 24 d. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje buvo pasirašyta VU, VU Tarptautinio verslo mokyklos ir UAB „Vilniaus prekyba“ bendradarbiavimo sutartis.

Pasirašant sutartį dalyvavo Vilniaus univer­ siteto rektorius akademikas prof. Benediktas Juodka, Vilniaus universiteto Tarptautinio ver­ slo mokyklos direktorius Julius Niedvaras ir UAB „Vilniaus prekyba“ direktorė Diana Dominienė. Sutarties tikslas - visoms trims ša­ lims naudingas bendradarbiavimas siekiant mokslo ir verslo integracijos studijų procese.

Sutartimi taip pat siekiama glaudesnio teori­ jos ir praktikos ryšio plėtojant VU ir VU TVM studentų ir dėstytojų, UAB „Vilniaus prekyba" darbuotojų kompetenciją, skatinant kurti in­ tegruotą studijų sistemą, kur tikslingas verslo ir aukštojo mokslo susivienijimas sukurs pri­ dėtinę vertę visoms sutarties šalims.

Parengė Giedrė BRAZDAUSKAITĖ

Sutartį pasirašo VU, VU TVM ir UAB „Vilniaus prekyba“ atstovai

universitas vilnensis

4

2007 m. birželis

f f > > vizija_______________________________

Strateginis planas -

proveržio galimybė Teisiškai pripažintas nacionaliniu universitetu, kuriame įdiegta visaapimanti kokybės sistema, su pabaigtu formuoti akademiniu miesteliu Saulėtekyje - tokios pagrindinės Vilniaus universiteto ambicijos per artimiausius septynerius metus.

VU Strateginio planavimo komiteto pirmininkas profesorius habil. dr.

Albinas Marčinskas VU 2007-2013 metų strateginį veiklos planq vadina proveržio planu ir pabrėžia, kad tai yra proveržio galimybė.

Kiek ja bus pasinaudota, kaip sėkmingai strateginis planas bus įgyvendintas, priklausys nuo kiekvieno Universiteto bendruome­ nės nario. „Proveržis turi atsirasti protuose, jam turi subręsti kiekvie­ nas studentas ir dėstytojas. Reikia noro veikti, keisti ir keistis“, - teigia Strateginio planavimo komiteto pirmininkas.

Laura GINTALAITĖ Sieks nacionalinio universite­ to statuso Universiteto strateginiams tikslams įgyvendinti yra skiriama visa jo veikla, ta­ čiau strateginiame plane išskirtos septy­ nios veiklos kryptys, nuo kurių įgyvendi­ nimo priklausys tolesnė Universiteto rai­ da: mokslo rezultatyvumo didinimas, stu­ dijų kokybės gerinimas ir internacionalizavimas, personalo skatinimas, Universi­ teto bendruomenės stiprinimas ir santy­ kiai su partneriais, informacinė plėtra, in­ frastruktūros plėtra, efektyvus finansų val­ dymas.

Strateginės plėtros prorektorius habil. dr. profesorius Juozas Rimantas Lazutka teigia, kad visose prioritetinėse VU veik­ los kryptyse numatyta gerinti darbo koky­ bę ir darbo sąlygas.

VU sieks būti teisiškai pripažintas na­ cionaliniu universitetu. Tai, anot prof.

J. R. Lazutkos, pats ambicingiausias Uni­ versiteto tikslas politine prasme.

Saulėtekyje įsikurs daugiau fakultetų Finansine prasme ambicingiausias VU tikslas - Gamtos mokslų, Chemijos, Ma­ tematikos ir informatikos fakultetus per 2007-2013 metus perkelti į Saulėtekio akademinį miestelį, o Medicinos fakulte­ tą - į Santariškių sveikatos miestelį. Šiuo­ se fakultetuose turėtų pagerėti darbo ir studijų sąlygos. Dabar turimi Universiteto pastatai M. K. Čiurlionio ir Naugarduko

gatvėse įstatymų numatyta tvarka turėtų būti perduoti „Turto bankui“. „Turto ban­ kas“ finansuotų naujųjų pastatų statybą, o savo įdėtas lėšas susigrąžintų aukcio­ ne pardavęs senuosius pastatus. Jei juos pardavus liktų nepanaudotų lėšų, jos tu­ rėtų būti naudojamos tolesnei Universi­ teto infrastruktūros plėtrai ar mokslineirr komajai įrangai įsigyti.

Jau prieš keliasdešimt metų buvo num įtyta, kad Saulėtekyje bus didžioji dalis Universiteto fakultetų, - pasakoja prorek­ torius. - Buvimas vienoje vietoje pagerins sąveiką tarp fakultetų - tiek mokslinių ty­

rimų, tiek studijų srityje. Fizikos, Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetų dėstytojai daž­ nai dėsto visų šių fakultetų studentams. Tu­ rint omenyje didelius kamščius mieste, jei studentams iš M. K. Čiurlionio gatvės, kur yra Gamtos mokslų fakultetas, reikia nu­ važiuoti į Saulėtekį, o paskui - į Naugar­ duko gatvę, kur įsikūręs Chemijos fakulte­ tas, jie važinėjimui sugaišta tiek pat laiko, kiek tos dienos studijoms. Medicinos fa­ kultetą perkėlus į Santariškes, jis būtų ten, kur faktiškai vyksta studijos.“ Saulėtekyje ir Santariškėse planuojama statyti ir naujus studentų bendrabučius.

Saulėtekyje taip pat įsikurs nauja VU bib­ lioteka - Mokslinės komunikacijos cen­ tras. Universitetas turi ambicijų įkurti Aka­ deminių ir mokslinių skaičiavimų mazgą bei Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų ins­ titucijų duomenų centrą. „Šimtu procentų visko padaryti gali ne­

pavykti, nes reikalingos lėšos skaičiuoja­ mos šimtais milijonų litų“, - kalbėdamas apie infrastruktūros plėtrą mąsto prorekto­ rius.

Kai kurie valstybiniai mokslo institutai galės asocijuotis arba jungtis prie Univer­ siteto. Biotechnologijos ir Biochemijos ins­ titutai nori persikelti į Saulėtekio alėją kar­ tu su Gamtos mokslų fakultetu. „Nors jie nepriklauso Universitetui, bet savo ateitį mato susietą su Universitetu“, - sako stra­ teginės plėtros prorektorius.

Pasak prorektoriaus prof. J. R. Lazutkos, naujoviškiems mokymo metodams reikia ir naujoviškos infrastruktūros: individualių darbo vietų studentams, daugiau patalpų, kurios būtų pritaikytos grupiniam studentų darbui, diskusijoms. Dabartinės laborato­ rijos neatitinka saugaus darbo reikalavi­ mų. Joms keisti, taip pat ir kitoms Univer­ siteto sritims bus siekiama gauti kuo dau­ giau lėšų iš struktūrinių fondų.

Daugiau tarptautiškumo Anot prof. J. R. Lazutkos, labiausiai stu­ dijų kokybę turėtų pagerinti studijų internacionalizavimas - ir studentų, ir dėstyto­ jų mainai. Universitetas sieks, kad dėsty­ tojai keltų kvalifikaciją per visą savo kar­ jerą, doktorantai aktyviau dalyvautų tarp­ tautiniuose mainuose. Gabiausiems stu­ dentams planuojama parengti individua­ lių studijų sistemą.

Prof. A. Marčinsko nuomone, galima daug tikėtis iš planuojamo jkurti kokybės komiteto, tačiau prieš steigiant šį padalinį reikia platesnių vidinių diskusijų.

VU turėtų padaugėti magistrantūros stu­ dijų programų anglų kalba ir jungtinių stu­ dijų programų. Nuo 2008 metų tarptautinę jungtinę turizmo vadybos programą siūlys Ekonomikos fakultetas. Ji bus vykdoma kartu su Suomijos HAAGA-HELIA taikomų­ jų mokslų universitetu. Anot strateginės plėtros prorektoriaus prof. J. R. Lazutkos, rengti jungtines studijų programas trukdo teisės aktų nelankstumas, susiduriama su panašiomis problemomis kaip ir registruo­ jant naujas studijų programas. Bendro di­ plomo juridiškai keli universitetai negali išduoti.

Planuojama, kad VU atsiras elektroninių konspektų sistema. „Idealiu atveju turėtų būti sukurtas kiekvieno dėstomo dalyko puslapis internete, kur būtų galima rasti studijų medžiagą, pabendrauti su dėsty­ toju. Kai kurie dėstytojai tai jau daro“, pasakoja prorektorius prof. J. R. Lazutka.

Kompetencijos centrai gerins Universiteto įvaizdį Planuojama steigti doktorantų mokyklas ir jose įdiegti skandinavišką modelį - dok­ torantas studijų kreditus galėtų gauti ne tik už individualiai pasiruoštus ir išlaikytus dalykus, tačiau ir už dalyvavimą konferen­ cijose, praktiniuose kursuose.

VU atsiras koordinaciniai, pavyzdiniai ir kompetencijos centrai. Apie planuojamą įkurti VU Ekonominės ekspertizės centrą papasakoja prof. A. Marčinskas: „Šiame

centre bus vykdoma valstybės institucijų priimamų teisės aktų, programų ekonomi­ nė ekspertizė. Tai bus ir mokslinė moko­ moji laboratorija doktorantams. Tai ambi­ cingas projektas, padėsiantis gerinti ir VU įvaizdį.“ Ekonominės ekspertizės centras dėl bendradarbiavimo tarsis ne tik su Sei­ mu, ministerijomis, bet ir su europarlamentarais.

Prioritetinius mokslinius tyrimus planuo­ jama finansuoti labiau centralizuotai, pa­ naudojant dotacijų (angį, grant) sistemą.

Kamieniniams padaliniams numatoma perduoti daugiau atsakomybės už finansų valdymą. Jau dabar iki 85 procentų VU biu­ džeto lėšų (neįskaitant struktūrinių fondų lėšų) yra administruojamos fakultetuose.

Žiniasklaidai -

ekspertų sgrašas „Dėl didelio fakultetų skaičiaus ir jų sa­ varankiškumo nebeturime to, ką galėtume pavadinti Universiteto bendruomene. Uni­ versiteto darbuotojai dažnai nežino, kur Universitetas eina, ką jis daro, kokie ad­ ministracijos planai“, - sako prof. J. R. La­ zutka. Siekiant keisti šią padėtį numatyta gerinti komunikaciją tarp administracijos ir kitų Universiteto padalinių per Universi­ teto spaudą ir renginius.

VU ruošiamasi parengti privalomą arba pasirenkamą Vilniaus universiteto ir Lie­ tuvos mokslo istorijos dalyką visų fakulte­ tų studentams.

Pasak prof. A. Marčinsko, inicijavusio ne vieną projektą studijų kokybei ir VU įvaiz­ džiui gerinti, Universitetas skiria per ma­ žai dėmesio savo įvaizdžio kūrimui: „Vi­ suomenė reaguoja ne tik į Universiteto stu­ dijų kokybę, mokslo pasiekimus, bet ir į siunčiamus signalus. Manome, kad mūsų pasiekimai savaime reklamuoja Universi­ tetą, bet taip nėra.“ Tam, kad visuomenė daugiau sužinotų apie VU mokslininkų pa­ siekimus, žiniasklaidai bus pateiktas Uni­ versiteto ekspertų įvairiose mokslų srityse sąrašas.

Planuojama, kad nuo šio rudens pradės veikti verslo ir mokslo bei studijų koordi­ navimo komitetas, kuriam priklausys pa­ grindiniai Lietuvos verslo atstovai, dau­ giausia Universiteto absolventai. Komite­ tas bus rektoriaus patariamasis organas.

Tikimasi, kad tai padės verslininkams ge­ riau suprasti, kas vyksta Universitete, o Universitetui - kas vyksta versle.

Universitetas planuoja bendradarbiauti su kitais universitetais, kolegijomis, vals­ tybės mokslo institutais, organizuoti dės­ tytojų, doktorantų ir magistrantų darbą su gabiausiais Lietuvos moksleiviais, pade­ dant jiems dalyvauti olimpiadose. Glaudes­ nio Universiteto ryšio su visuomene sie­ kiama ir organizuojant viešas paskaitas, bendradarbiaujant su visuomeninėmis ir profesinėmis organizacijomis. VU turi sa­ vo Mokslo muziejų ir žada inicijuoti Na­ cionalinio mokslo muziejaus įsteigimą.

Siekiant palaikyti ryšius su absolventais, alumnų organizacijoms teikiama informa­ cinė ir organizacinė pagalba, alumnai kvie­ čiami į Universiteto renginius.

Sunkiausia - pritraukti jaunus dėstytojus „Universitete esame praradę visą kartą žmonių, gal net dvi kartas. Didžiausias tuš­ čias tarpas, kur nėra dėstytojų, yra tarp 3045 metų amžiaus“, - konstatuoja strategi­ nės plėtros prorektorius. Sunkiausias Uni­ versiteto uždavinys - atjauninti persona­ lą. VU sieks pritraukti ne tik jaunus žmo­ nes, bet ir kitų amžiaus grupių specialis­ tus iš valstybės institucijų, verslo. Dėsty­ tojų iš užsienio bus siekiama prisitraukti per mainų, Europos Sąjungos finansuoja­ mas programas, įvairius fondus, subsidi­ jas. „Dėstytojo specialybė nepatraukli jau­ nimui dėl per mažo darbo apmokėjimo, lė­ tų karjeros galimybių. Be to, tam tikruose padaliniuose aplinka nėra palanki jauni­ mui, - pasakoja prof. J. R. Lazutka. - Taip yra ir dėl objektyvių priežasčių. Moksle daugeliu atvejų nieko nepasieksi, jei iš da­ lies nebūsi egoistas, nebūsi užsispyręs, neturėsi kitokios, kategoriškos nuomonės.“ Paklaustas, kam reikalinga personalo at­ jauninimo galimybių studija, jei priežas­ tys, kodėl jauni žmonės neina dėstyti į uni­ versitetus, yra akivaizdžios, prof. J. R. La­ zutka paaiškino, kad galimybių studija skir­ ta ne vien priežastims išsiaiškinti, bet ir ieš­ koti būdų, kaip galima pagerinti situaciją.

Pavyzdžiui, jei atlyginimo ir užtenka pra­ gyvenimui, dažnai jo neužtenka pasiimti būsto paskolai, ir tai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl jauni žmonės ieško ge­ riau apmokamo darbo. „Galima ne tik di­ dinti atlyginimus, bet ieškoti ir kitų būdų, kaip padėti jauniems dėstytojams gauti būsto paskolas, pavyzdžiui, valstybės ga­ rantijomis, pasirašant sutartis su bankais dėl jaunų specialistų rėmimo“, - kalba pro­ fesorius J. R. Lazutka.

Siekiant skatinti darbuotojus, numatyta sukurti darbuotojų lojalumo programas.

Strateginiame plane rašoma, kad lygia­ vos nei padaliniuose, nei tarp jų neturi bū­ ti ir priduriama, kad daugiau turi laimėti tie, kurie daugiau, efektyviau ir perspekty­ viau dirba. VU planuojama parengti lankstų diferencijuoto apmokėjimo pagal galuti­ nius veiklos rezultatus modelį.

Nėra galimybių pasiekti aukštų reitingų Kodėl VU nesiekia patekti tarp geriausių Europos, pasaulio universitetų? Kodėl stra­ teginiame plane nekalbama apie reitin­ gus? Į šiuos klausimus atsakydamas stra­ teginės plėtros prorektorius teigė, kad to­ kios galimybės nėra, o rengiant strateginį planą buvo siekta, kad iškelti tikslai turėtų bent mažą realizavimo galimybę. „Manau, kad nerealaus tikslo išsikėlimas turi prie­ šingą poveikį - jis demobilizuoja žmones.

Būtume tapę pajuokos objektu. Visi uni­ versitetai, kurie yra tarp pasaulio geriau­ sių 100 ar 50 universitetų, neturi mažes­ nio nei 1 mlrd. litų metinio biudžeto. Daž­ niausiai jų metinis biudžetas būna apie 2-4 mlrd. litų, - aiškina prorektorius prof.

J. R. Lazutka. - Dabar VU biudžetas yra 149 mln. litų. Nėra vilčių, kad jis greitai padidės 6 ar 10 kartų. Net ir turint pakan­ kamą finansavimą, iš karto į šimtuką nepapulsime. Tokį finansavimą reikėtų turėti ne mažiau nei 10 metų, kad jis atsipirktų pagal reitingus.“ Rengiant strateginį planą, Universiteto darbuotojai išsakė daug gerų pasiūlymų, tačiau jų kol kas negalima įgyvendinti, mat jie prieštarautų Lietuvos įstatymams. „Lie­ tuvos teisės aktai yra itin nepalankūs aukš­ tojo mokslo sistemai, mokslinei veiklai, uni­ versitetų inovacinei veiklai. Šia prasme esame viena labiausiai atsilikusių valsty­ bių“, - apgailestauja prorektorius.

2007 m. birželis

5

tensis

mokslas

Eksperimentas, galintis sukelti revoliuciją mokslo pasaulyje, pristatytas VU diaciios suardytuose silicio detektoriuose), CERN RD50 (Radiacijai atsparūs puslaidinin­ kiniai prietaisai labai didelio šviesingumo kolaideriams) ir CERN 39 (Kriogeniniai radiacijos detektoriai) pasitarimai. Jie reguliariai Vilniaus universiteto mokslininkai, bendra­ vyksta CERN ir konkurso tvarka vienoje iš ša­ darbiaudami su Europos branduolinių tyri­ lių partnerių. Šiais metais buvo patenkinta mų organizacija CERN, prisideda prie eks­ Lietuvos paraiška. perimento, galinčio sukelti revoliuciją moks­ Bendradarbiavimo programų konferenci­ lo pasaulyje. CERN organizacijoje esančia­ jos dalyviams buvo pristatytas modernus ir me Didžiajame hadronų kolaideryje (Large originalus prietaisas, sukurtas Vilniaus uni­ Hadron Collider - LHC) - ilgiausiame pa­ versiteto laboratorijose. „Jis jau yra pareng­ saulyje (27 kilometrų) greitintuve - iki tas unikaliam eksperimentui, kurio metu bus milžiniškos (7 TeV) energijos bus pagreitinti nustatyta, kaip kontroliuoti medžiagos, nau­ du priešpriešiais lekiantys protonai. Iki šiol dojamos detektoriams, savybes ir kaip tos nežinoma, kodėl kūnai turi masę. Mokslinin­ medžiagos kinta jas apšvitinant dalelėmis kai daro prielaidą, kad kūnai turi masę dėl to, greitintuve“, - atskleidė Lietuvos mokslinin­ kad egzistuoja Higso bozonas, kuris sąlygo­ kų, dalyvaujančių eksperimente, grupės va­ ja skirtingą dalelių sąveiką su aplinka. Jei po dovas prof. Juozas V. Vaitkus. Tikimasi, kad šio eksperimento dabartinės teorinės prie­ šis eksperimentas smarkiai padės kuriant laidos pasitvirtins ir Higso bozonas bus nu­ detektorius, reikalingus Didžiojo hadronų ko­ statytas, tai bus ryški pažanga mokslo pa­ laiderio eksperimentams. saulyje, o gal ir revoliuciniai pokyčiai pasau­ „Tai unikalus eksperimentas, kurio metu ori­ lėžiūroje. Pasak Lietuvos mokslininkų gru­ ginali Vilniaus universitete sukurta aparatūra pės vadovo, profesoriaus Juozo V. Vaitkaus, bus išbandoma Helsinkio greitintuve. Po to ji eksperimentas daromas tam, kad geriau su­ bus nugabenta į CERN ir naudojama toliau. prastume visą pasaulio sandarą. Eksperimen­ „Bandinys bus patalpintas greitintuvo viduje, tuojant planuojama nustatyti, į ką skaidosi ten, kur yra milžiniška radiacija, o matavimai protonai. Greitintuvas pradės veikti šį rudenį, atliekami saugioje zonoje; tokiu būdu žinosi­ o patikimus rezultatus tikimasi gauti po 10 me, kas darosi medžiagoje ją apšvitinant ar tuoj metų, jiems bėgant norima tiek pagerinti pa­ pat po apšvitinimo“, - apie eksperimentą pasa­ naudojamus detektorius, kad eksperimentas kojo Lietuvos mokslininkų grupės vadovas. sutrumpėtų bent iki 5 metų.

Iki šiol niekas nebuvo tyręs bandinio savy­ Birželio 2-9 dienomis Vilniaus universitete bių jo apšvitinimo greitintuve metu ir tuomet, vyko trys pasitarimai-konferencijos, skirtos di­ kai bandinyje susikuria laikinasis radioakty­ džiausio pasaulyje eksperimento - Didžiojo vumas, todėl šis eksperimentas yra labai hadronų kolaiderio modernizacijos proble­ reikšmingas. moms spręsti. Tai mokslinio bendradarbiavi­ Lietuvos mokslininkų grupė, vadovaujama mo komandų VVOEDAN (Defektų analizė ra­ VU mokslo reikalų prorek­ toriaus, Vilniaus universi­ teto grupių CERN RD39 ir RD50 programose va­ dovo prof. Juozo V. Vait­ kaus, į bendradarbiavi­ mo su CERN programas įsitraukė 2002 metais.

CERN bendradarbiavi­ mo programos yra grin­ džiamos pagrindiniu prin­ cipu: ne demonstruoti, ką kiekvienas mokslininkas sugeba padaryti atskirai, bet susiburti į komandą, kuri vieningai siekia ben­ Konferencijų dalyviams buvo pristatyta originali VU sukurta dro tikslo.

Liudmila KATIŠOVA, Laura GINTALAITĖ

aparatūra. V. Naujiko nuotr.

nu

VU absolventė, Japonijoje apsigynusi daktaro disertaciją, grįžo į Lietuvą Gegužės 16 d. VU Chemijos fakulte­ te Lietuvos mokslų akademijos bei Vilniaus universiteto organizuotame moksliniame seminare paskaitą apie naujų superlaidžių kuprotų su fluoritiniais sluoksniais sintezę, tyrimą bei savybes skaitė Vilniaus universiteto mokslo darbuotoja dr. Inga Grigoravičiūtė. Inga Grigoravičiūtė - pirmoji VU absolventė, o gal net pirmoji ir iš visos Lietuvos, Japonijoje apgynusi technologijos mokslų srities medžiagų inžinerijos krypties daktaro disertaciją.

MA n. e., prof. habil. dr.

Aivaras KAREIVA Inga Grigoravičiūtė 2003 m. Vilniaus uni­ versitete įgijo chemijos magistro laipsnį ir tais pačiais metais įstojo j doktorantūrą. Po metų Inga Grigoravičiūtė įstojo į doktoran­ tūrą Tokijo technologijos universite Japo­ nijoje. Ten jos studijos buvo itin sėkmingos - po intensyvaus dvejų metų tiriamojo dar­ bo apginta daktaro disertacija. Per šį trum­ pą laikotarpį Inga Grigoravičiūtė su vado­ vais paskelbė 4 mokslinius straipsnius auk­ štai vertinamuose tarptautiniuose žurnaluo­ se. Japonijoje Inga Grigoravičiūtė turėjo du mokslinius vadovus - prof. Hisao Yamauchi ir prof. Maarit Karppinen (šiuo metu ji yra Helsinkio technologijos universiteto profesorė).

Inga Grigoravičiūtė susirinkusius į semi­ narą supažindino su pagrindiniais jos dak­ taro disertacijos rezultatais. Ji pasiūlė vi­ siškai naują superlaidžių oksidų struktūrinį tipą, turintį papildomų (net keturis) fluorito tipo struktūrinių sluoksnių. Pastebėjo labai įdomią tendenciją, kad krizinė perėjimo į superlaidžią būseną temperatūra nekito di­ dėjant fluoritinių sluoksnių skaičiui. O šių junginių sintezei Inga Grigoravičiūtė panau­ dojo labai modernią aukšto deguonies slė-

Inga Grigoravičiūtė - pirmoji VU absolventė, apgynusi daktaro diertaciją Japonijoje gio technologiją. Prieš tai pradinių medžia­ gų homogenizaciją atliko azoto oksidų at­ mosferoje. Naujos preparatyvinės idėjos lei­ do Ingai Grigoravičiūtei atrasti visiškai nau­ jus superlaidininkų klasės homologinės ei­ lės narius.

Paskaitos baigiamojoje dalyje Inga Gri­ goravičiūtė trumpai supažindino su gyve­ nimo Japonijoje kasdieniais ypatumais. Pa­ pasakojo, ką japonai labiausiai mėgsta veikti laisvalaikiu, ką valgo, geria, kaip dir­ ba ir ilsisi. Parodė daug gražių nuotraukų ypač visus sužavėjo senoviniai pastatai bei moderni architektūra, ir žinoma, žydinčios vyšnios.

Inga Grigoravičiūtė grįžo į Lietuvą, į gim­ tąjį Universitetą, kuriame toliau žada vysty­ ti naują ir perspektyvią superlaidininkų sin­ tezės bei tyrimo tematiką. Neabejotinai tę­ sis ir glaudus bendradarbiavimas su prof.

H. Yamauchi Tokijo technologijos universi­ tete ir prof. M. Karppinenu Helsinkio tech­ nologijos universitete.

„TeliaSonera" projekto „Kryptis - namo" stipendija skirta į Lietuvą grįžusiam biochemikui Didžiausios Baltijos ir Šiaurės šalių telekomunikacijų kompanijos „TeliaSonera“ organizuojamo pro­ jekto „Kryptis - namo“ 100 tūkst. litų stipendija įteikta biochemikui, VU alumnui Daumantui Matuliui, kuris prieš dvejus metus grįžo į Lietuvą.

Daktaro laipsnį turintis mokslininkas užsienyje gyveno ir dirbo daugiau nei vienuolika metų. Daumantas Matulis 1993 metais baigė Vilniaus universitetą, biochemiją. Vėliau, 1998 metais, mokslų daktaro laipsnį apsigynė Minesotos universitete. „Grįždamas į Tėvynę jaučiau, kad savo žiniomis, įgyta patirtimi privalau prisidėti prie mokslo padėties Lietuvoje gerinimo, reformų vykdymo ir ypač prie požiūrio į mokslą keitimo. Svarbiausia padėti supras­

ti, kad investicijos į mokslą yra kartu ir in­ vesticijos j ateitį“, - grįžimo motyvus vardi­ jo Daumantas Matulis. Pasak dabar Bio­ technologijos institute dirbančio mokslinin­ ko, jo ir kartu užsienyje gyvenusios šeimos nuomonės sutapo - jie visada žinojo, kad grįš į Lietuvą.

Projekto „Kryptis - namo“ organizatoriai sulaukė dviejų dešimčių paraiškų stipen­ dijai gauti, daugiausia - iš tiksliųjų mokslų atstovų: fizikų, chemikų, informatikų. Pa­ grindinėmis grįžimo į Lietuvą priežastimis projekte dalyvavę mokslininkai nurodė no­ rą užsienyje įgytas žinias pritaikyti Lietuvo­ je, atžalas turintys kandidatai akcentavo vaikų išauginimo lietuviais svarbą. Dauge­ lis mokslininkų teigė dėl šių priežasčių at­ sisakę žymiai didesnio atlyginimo užsieny­ je.

Mokslininkų pateiktas paraiškas vertino nepriklausomi Švedijos mokslo tarybos eks­ pertai. Tai buvo pirmasis atvejis Lietuvos

Į Lietuvą grįžusiam biochemikui Daumantui Matuliui (kairėje) stipendiją įteikė „TeliaSonera“ Mobiliųjų paslaugų padalinio valdybos pirmininkas Kennethas Karlbergas mokslo istorijoje, kai, siekiant užtikrinti mokslininkų konkurso skaidrumą ir objek­ tyvumą, pasitelkta profesionali, nepriklau­ soma užsienio ekspertinė organizacija.

Metus trunkantis projektas „Kryptis - na­ mo“ pradėtas vykdyti 2006 m. gruodį. Jo tikslas - paskatinti išvykusius Lietuvos gy­

ventojus grįžti į tėvynę bei paraginti Lietu­ vos visuomenę ir valdžios institucijas akty­ viau vykdyti išvykusių tėvynainių susigrąži­ nimo veiklą.

Daugiau informacijos apie projektą: http://www. teliasonera. com/destinationhome.

universitas vilnensis

6

2007 m. birželis

1 liukonfereneijos__________

Aštuntasis tarptautinis simpoziumas, skirtas sistemoms su greitojo jonų pernaša, surengtas Lietuvoje Gegužės 23-27 dienomis viešbučio „Holiday Inn“ „Columbus“ salėje įvyko aštuntasis tarptautinis simpoziumas, skirtas siste­ moms su greitqja jonų pernaša (8th Intemational Symposium ori Systems with Fast lonic Transport ISSFIT), kurį suorganizavo VU Fizikos fakulteto Radiofizikos kated­ ra. Sulaukėme apie 70 dalyvių iš užsienio - Vokieti­ jos, Prancūzijos, Lenkijos, Izraelio, Rusijos, Portugalijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir netgi Singapūro.

Tomas ŠALKUS Simpoziumą atidarė Radiofizi­ kos katedros profesorius A. F. Orliukas. Sveikinimo žodį tarė prof. I, Riessas (Izraelis) ir VU prorekto­ rius prof. J. V. Vaitkus. Simpoziu­ mas buvo padalintas j keturias žo­ dinių bei dvi stendinių pranešimų

sesijas. Per tris dienas buvo išna­ grinėti ypač aktualūs moksliniai klausimai, susiję su masės ir krū­ vio pernaša kietuosiuose elektroli­ tuose, pristatyta naujų susintetintų medžiagų struktūra, jų elektrinės savybės, nagrinėjami šių medžia­ gų pažangūs tyrimo metodai bei kietųjų elektrolitų panaudojimo ga­ limybės.

Pirmąjį kviestinį pranešimą skai­ tė Makso Planko instituto profeso­ rius, „Solid Statė lonics“ žurnalo vyr. redaktorius J. Maieris (Vokietija). Jo pranešime buvo gvildenami paly­ ginti naujos ir labai perspektyvios nanojonikos srities klausimai. Bu­ vo parodyta, kaip sudarius tam tik­ ras nanometrinio dydžio skirtingų medžiagų sandūras, izoliatoriai ga­ li būti paversti laidininkais, anijoninis laidumas pakeičiamas į katijoninį. Pranešime išnagrinėti ne tik krūvio pernašos, bet ir energijos akumuliavimo ypatumai joniniuo­ se nanodariniuose, be to, buvo pa­ rodytos tokių darinių panaudojimo galimybės ličio jonų baterijose.

Kitame labai įdomiame kviesti­ niame pranešime profesorius

K. Funke, Tarptautinės kietojo kū­ no jonikos asociacijos (ISSI) pre­ zidentas, nagrinėjo joninės perna­ šos įvairiuose kietuosiuose elek­ trolituose ypatumus. Šiuo metu ypač sparčiai yra at­

liekami tyrimai, susiję su kietųjų kuro gardelių (Solid Oxide Fuel Cells - SOFC) kūrimu. Būtent šiai temai buvo paskirti net du svečių pranešimai. Profesorė J. Molenda (Lenkija) aptarė naujas perspek­ tyvias medžiagas, kurios gali būti panaudotos SOFC gamybai, o dr.

J. Ruppas iš Šveicarijos pristatė

Ciuricho federalinės aukštosios mokyklos pasiekimus kuriant mikro-SOFC. Organizacinio, programinio bei mokslinio komitetų susirinkimas įvyko ant viešbučio stogo, virš Vil­ niaus senamiesčio skriejant kelias­ dešimčiai oro balionų. Galime pa­ sidžiaugti ne tik visą simpoziumą ly­ dėjusiu puikiu oru, bet ir atsivėru­ siomis naujomis Vilniaus universi­ teto bendradarbiavimo su užsienio mokslo įstaigomis galimybėmis.

Devintasis ISSFIT simpoziumas įvyks 2010 metais Latvijoje.

Simpoziumo dalyviai. V. Naujiko nuotr.

IEŠKOMIAUSI 2007: koks vadovas turi

didžiausią paklausą Lietuvoje?

Gegužės 17 d. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje vyko konferencija „leškomiausi 2007: koks vadovas turi didžiausiq paklausę Lietuvoje“, kurioje pristatytos vadovų aktualijos įvairiais „pjūviais“.

Konferencijoje pranešimus skaitė UAB „Associates“ perso­ nalo projektų vadovė Aušra Delonaitė, pristačiusi gero vadovo koncepciją ir jam būdingas kom­ petencijas. Verslo konsultantas ir rašytojas Aurimas Guoga aptarė populiarėjančią lyderystės sąvo­ ką ir jos svarbą vadovavimui.

CV.lt vadovas Arūnas Navickas diskutavo apie vadovų paklausą, jų viliojimą iš kitų įmonių ir šio proceso specifiką. Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji di­ rektorė Rūta Skyrienė aptarė so­ cialiai atsakingo vadovo sąvoką

ir socialiai atsakingos įmonės gaires.

Konferencijoje pasisakė perso­ nalo vadovai, kurie dalijosi savo įmonės praktika ir naujovėmis. AB „SEB Vilniaus bankas“ Personalo departamento direktorė Jolita Lauciuvienė pristatė „SEB Vil­ niaus banko“ karjeros sistemą ir vadovų ugdymo galimybes ban­ ko viduje. „MAXIMA LT“ UAB žmo­ giškųjų išteklių departamento di­ rektorė Metodija Vidūnaitė disku­ tavo apie įmonės vadovų įdarbi­ nimo kriterijus ir jų paieškos spe­ cifiką. SE „Sampo Life Insurance Baltic“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Rytis Ambrazevičius plačiau diskutavo apie vadovo reikšmę įmonės sėkmei ir jo in­ dėlį į įmonės augimą.

Konferencijoje taip pat vyko daug diskusijų vadovų mokymo aspektais. Socialinių tyrimų insti­ tuto švietimo ir verslo sociologi­

jos specialistas Liutauras Laba­ nauskas pateikė vadovų mokymų rinkos apžvalgą. VU Tarptautinio verslo mokyklos projektų vadovė Giedrė Brazdauskaitė plačiau pristatė vadovų kvalifikacijos kė­ limo galimybes, susijusias su aukštuoju mokslu, bei pasaulines vadovų mokymų tendencijas.

Konferencijos dalyvių sąraše dominavo įmonių vadovai, kurie siekia geriau pažinti darbo rinkos tendencijas vadovų įdarbinimo sri­ tyje, jų paieškos specifiką, galimy­ bes pritraukti vadovus į savo įmo­ nes bei naujus kriterijus jų atran­ kai. Daugelis iš šių vadovų buvo VU Tarptautinio verslo mokyklos absolventai. Konferencija taip pat pritraukė daugelį personalo spe­ cialistų, besidominčių naujomis vadovų rinkos tendencijomis. VU Tarptautinio verslo mokykla tikisi, kad šis renginys vyks kasmet.

Parengė Giedrė BRAZDAUSKAITĖ

Universitete diskutuojama apie asmenų, grupių ir tautų lygybę 2007 metų birželio 14-16 dienomis Vilniaus universite­ te vyks tarptautinė konfe­ rencija „Lygios galimybės asmenims, grupėms ir tautoms“, kurią rengia Vilniaus universitetas kartu su Tarptautine socialinės gerovės taryba (The Intemational Council ori Sočiai Welfare (ICSW).

Konferencijos tema pasirinkta atsižvelgiant į lygių galimybių pro­ blemas, kurių aktualumas pripažin­ tas tarptautiniu mastu. Europos Komisijos iniciatyva 2007 m. pa­ skelbti Europos lygių galimybių metais. Konferencijos tikslas - į šią iniciatyvą atkreipti Lietuvos moks­ lininkų ir socialinės srities praktikų profesionalų dėmesį, parodyti ly­ gių galimybių principais grįstos vi­ suomenės pranašumus. Norima parodyti Lietuvos pasiekimus lygių galimybių srityje ir kartu pasikeisti patirtimi tiek su Vakarų, tiek su Ry­ tų Europos šalių atstovais. Taip pat siekiama atkreipti dėmesį į Ėuropos įvairumą, padidinti tarpusavio supratimą žemyne, pasidalinti pa­ tirtimi su kuo įvairesnės istorijos ir kultūros šalimis.

Pasak VU Filosofijos fakulteto So­ cialinio darbo katedros vedėjo ir konferencijos organizatoriaus doc. Romo Lazutkos, Lietuvoje konferencija atkreips dėmesį ne tik į esamas lygių galimybių proble­ mas, bet leis atskleisti ir esamą mokslininkų, NVO, valstybės tarny­ bų ir politinių jėgų potencialą, kad padėtis būtų pagerinta. Konferen­ cijoje Lietuvos specialistai galės užmegzti bendradarbiavimo ryšius su dideliu būriu patyrusių Vakarų Europos ekspertų. Tikimasi, kad tai palengvins mokslinių tyrimų ir prak­ tinio lygių galimybių įgyvendinimo praktiką, ypač dabartiniu etapu, kai Lietuvoje yra didelės tokių veiklų finansavimo iš Europos struktūrinių galimybės ir dažnai stinga paraiš­ kų teikėjų pasirengimo efektyviai

šią paramą panaudoti būtent lygių galimybių srityje. Konkrečiai Vil­ niaus universiteto Socialinio dar­ bo katedra planuoja išplėsti magistrantūros pakopos studijų pro­ gramą ir įvesti lygių galimybių so­ cialinio darbo studijų specializa­ ciją, neapsiribojant vien lygiomis galimybėmis tik lyčių aspektu, bet ypatingą dėmesį kreipiant į nediskriminavimą amžiaus, sveikatos, ne­ galios atžvilgiu darbo rinkoje. Ne­ abejotina, kad konferencija bus tik pradžia konkrečių tyrimų bei prak­ tinių veiklų projektų ir kitoms ren­ ginyje dalyvaujančioms instituci­ joms Lietuvoje.

Nors tokio pobūdžio konferenci­ ja yra vienkartinis renginys Lietu­ voje, tačiau tikimasi pradėtų veik­ lų tęstinumo. Vienas iš Europos ICSW darbo programos prioritetų yra į savo veiklą įtraukti Rytų Euro­ pos šalis. Lietuva (ICSW narė - Lie­ tuvos socialinės gerovės asocia­ cija, savo ruožtu jos narys yra Vil­ niaus universitetas) pripažinta ak­ tyviausia šios organizacijos nare pokomunistinėje Europos dalyje ir sėkmingo konferencijos organiza­ vimo atveju dar labiau sustiprins savo prestižą, o tuo pačiu ir vaid­ menį į socialinės gerovės proce­ są integruojant rytines kaimynes.

VU pirmasis šalyje pradėjo reng­ ti socialinius darbuotojus - socia­ linės pagalbos profesionalus. Tarp­ tautinė ekspertų komisija, 2006 m. vertinusi socialinio darbo progra­ mas Lietuvos universitetuose, tik šio Universiteto programas įverti­ no kaip visiškai atitinkančias stu­ dijų kokybės reikalavimus. Konfe­ rencija siekiama padėti šiai profe­ sijai įsitvirtinti Lietuvoje ir kitose Ry­ tų Europos šalyse, nes iki 1990 m. daugumoje iš jų socialinis darbas nebuvo pripažįstamas.

Konferencijos organizavimo partneris - Tarptautinė socialinės gerovės taryba - įsteigta 1928 m. ir šiuo metu atstovauja daugiau kaip 50 pasaulio šalių nacionali­ nių ir vietinių organizacijų.

Tarptautinė tarpdisciplininė konferencija „FIHUSO-2007" Kaune Gegužės 18-19 d. Vilniaus universiteto Kauno humani­ tariniame fakultete iš 32 pasaulio šalių atvyko svečiai į tarptautinę tarpdis­ ciplininę konferenciją „FIHUSO-2007“.

Lina BALČIŪNAITĖ Konferencijos plenarinis posėdis prasidėjo skirtingų mokslo sričių pranešimais: dr. Michaelis Cwikas (Belgija) kalbėjo apie interetninę, interkultūrinę ir internacionalinę nediskriminaciją komunikuojant; prof. dr. Heineris Eichneris (Austri­ ja) publiką nustebino pranešimu apie XII a. Hildegardos von Bingen sukurtą „nežinomą kalbą“ („lingua ignota“); Simone Strauf (Šveicari­ ja) savo pranešimu atkreipė visų dėmesį į universitetų indėlį į regio­ ninę plėtrą; dr. Ferencas Kissas (Vengrija) daugiausia dėmesio

skyrė kultūros paveldo saugojimui skaitmenine forma. Jis papasako­ jo apie Budapešto technikos uni­ versiteto ir UNESCO bendrus pro­ jektus, skirtus kaupti kultūros pa­ minklų ir senovės amatų bei tradi­ cijų vaizdų įrašus duomenų bazė­ se, naudojant naujausius suspau­ dimo algoritmus.

Pasibaigus plenariniam posė­ džiui konferencijos dalyviai rinkosi į sekcijas pagal tyrimų sritis, kur skaitė pranešimus, pristatė naujus tyrimus, diskutavo. Turiningo penk­ tadienio vakare visi svečiai rinkosi j Švč. Trejybės bažnyčią, kur klausė­ si fleitininkės Lidijos GomolickaitėsGrudzinskaitės ir jos mokinių atlie­ kamų kūrinių, džiaugėsi KHF cho­ ro atliekamomis lietuvių autorių dai­ nomis, plojo diksilendui „Seet Band“. Geros nuotaikos pakylėti konferencijos dalyviai fakulteto rū­ siuose iki vėlumos mėgavosi lietu­ viškais patiekalais ir trypė smagius lietuvių liaudies šokius kartu su KHF folklorinio ansamblio „Uosinta“ šo­ kėjais.

universitas vilnensis

2007 m. birželis

7

------------------------------------------------------------------------- tyrimai

Lietuvos darbo rinkai nereikia aukštųjų technologijų specialistų?

Universitetai parengia daug aukštos kvaiifikacijos

Mažos įmonės laukia genijų

specialistų, galinčių dirbti su aukštosiomis technologi­ jomis, tačiau Lietuvoje tik maža jų dalis tokį darbq iš tikrųjų dirba. Tai vadinama „butelio kaklelio“ fenome­ nu. Tokie rezultatai gauti Darbo ir socialinių tyrimų institutui (DSTI) atlikus „Aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos sisteminį įvertinimą“.

DSTI direktorius, VU FilosF docen­ tas dr. Boguslavas Gruževskis aiški­ na, kad yra dvi „butelio kaklelio“ feno­ meno pusės: Lietuvos verslas nesu­ geba „prisitraukti" Lietuvoje parengtų specialistų, o ir tie specialistai galbūt nėra pakankamai gerai parengti. „Lietuvoje daugiausia mažų ir vidu­ tinių aukštųjų technologijų įmonių.

Problema ta, kad labai dažnai aukštų­ jų technologijų specialistui tokiose įmonėse yra keliami žymiai aukštesni reikalavimai: norima, kad jis būtų ir projektų vadybininkas, iš jo reikalau­ jama ir gero finansų bei teisės išma­ nymo, jo sąskaita stengiamasi iš­ spręsti didelę dalį įmonės klausimų tai ir užsienio kalbos mokėjimas, ir kontaktai su partneriais, ir korespon­ dencija“, - pasakoja doc. dr. B. Gru­ ževskis. Nieko nuostabaus, kad tokie reikalavimai ir per mažas darbo už­ mokestis nevilioja jaunų žmonių.

Didelėse įmonėse situacija žymiai geresnė. Ten fizikui leidžiama būti fi­ ziku, chemikui - chemiku, t. y. dirbti siauroje srityje, pavyzdžiui, lazerinėje fizikoje.

Laura GINTALAITĖ

Daug potencialių specialistų, mažai dirbančių Vilniaus verslo konsultacinis centras, kurio vienas steigėjų yra Vilniaus universitetas, vykdo Euro­ pos Sąjungos finansuojamą pro­ jektą „Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas". Kol kas pristatytos dvi projekto dalys, kuriose analizuoja­ ma, kaip keičiasi aukštos kvalifika­ cijos specialistų skaičius ES ir Lie­ tuvos darbo rinkoje bei magistrantūros studijų programų, kurias bai­ gę magistrai galėtų dirbti su aukš­ tosiomis technologijomis, pasiūla.

Pagal žmogiškųjų mokslo ir technologijų išteklių (ŽMTI) kapi­ talą, t. y. žmonių, turinčių mokslo ir technologijų išsilavinimą arba dir­ bančių mokslo ir technologijų sri­ tyje, skaičių Lietuva yra aukščiau Europos Sąjungos vidurkio. ŽMTI kapitalas pernai Lietuvoje sudarė 38,9 procentus visos darbo jėgos.

ES vidurkis yra 38 procentai.

Taigi Lietuvoje yra daug specia­ listų, kurie galėtų kurti naujus inovatyvius produktus ir taip didinti Lie­ tuvos konkurencingumą aukštųjų technologijų srityje. Galėtų... Ta­ čiau kita tendencija yra neigiama: Lietuvoje su aukštosiomis techno­ logijomis susijusį darbą (ir pramo­ nėje, ir paslaugose) dirba santyki­ nai beveik mažiausiai žmonių nuo bendro užimtųjų skaičiaus, lygi­ nant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Be to, netgi tie, kurie Lietu­ voje dirba aukštųjų technologijų sektoriuje, nebūtinai dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Tai parodė verslo konsultacijų ben­ drovės „ProBaltic Consulting" eks­ pertų pateikta aukštos kvalifikaci­ jos specialistų skaičiaus dinami­ kos Europos Sąjungos (ES) darbo rinkoje analizė, atlikta „Vilniaus ver­ slo konsultacinio centro" ir DSTI užsakymu.

Geras tik teorinis parengimas

„Jei kalbame apie aukštųjų tech­ nologijų svarbą, tai turime kalbėti ir apie tos srities specialistus rengian­ čių katedrų finansavimą, aprūpinimą technika ir panašiai, - įsitikinęs DSTI direktorius. - Formaliai sąlygos vystyti fiziką, chemiją, biochemiją, matema­ tiką yra neblogos, bet jos nėra labai geros. Teorinis parengimas tinkamo lygio, o praktinis vis labiau atsilieka nuo gamybos.“ Pasak docento, uni­ versitetuose parengimas turėtų būti aukštesnis nei gamyboje, darbdavys norėtų, kad absolventas pasakytų, kas įmonėje blogai, ką reikėtų keisti, o da­ bar naujus prietaisus jis dažniausiai pamato tik gamyboje. Tačiau univer­ sitetų vadovai pasakoja, kad verslinin­ kai nori, jog studentas turėtų funda­ mentalių žinių, jie neprivalo būti pasi­ ruošę konkrečiai darbo vietai. „Studentų galimybės pasirengti ko­ kybiškai irgi mažėja, nes apie 70-80 procentų magistrantų dirba. Jeigu jie dirba pagal specialybę, jų parengi­ mas tik stiprėja, tačiau dauguma dar­ bą renkasi pagal tai, kiek jį galės su­ derinti su studijomis", - konstatuoja DSTI direktorius. Jis mano, kad spe­ cialistų parengimas suprastėjo ir dėl per didelio studentų skaičiaus.

Dabar dėstytojams mokama už va­ landas. DSTI direktorius doc. dr. B. Gruževskis mano, kad reikėtų keisti dėstytojų apmokėjimo sistemą: „Va­ landa valandai nelygi - galima sekti pasakas, o galima pasa­ koti apie savo tyrimų re­ zultatus. Dėstytojams tu­ „Butelio kaklelio1,fenomenas aukštųjų rėtų būti mokama ir technologijų specialistų renginio procese už tai, kiek jų absolven­ tai parašo mokslinių Aukštasis mokslas straipsnių ir pan.“ Lietuvoje nėra aukš­ tųjų technologijų specia­ listų duomenų bazės.

Anot docento B. Gruževskio, tai gali būti dar vie­ na priežastis, kodėl Lie­ tuvos aukštųjų techno­ logijų įmonėse įsidarbi­ na mažai specialistų. Jo nuomone, bendrą aukš­ tųjų technologijų specia­ listų bazę nesunkiai ga­ Šaltinis: Doc. dr. Boguslavas Gruževskis.

Aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) lėtų sukurti keli universi­ tetai. pasiūlos ir paklausos sisteminis įvertinimas.

w

Darbuotojų, dirbančių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pa­ slaugose, skaičiaus santykis su bendru šalies užimtųjų skaičiumi (%).

Aukštųjų technologijų studijų srityse studentų ne per daug Magistrantūros studijų programų pasiūlos analizę atliko VU Studijų di­ rekcijos direktorius profesorius dr.

Gintaras Dikčius, iš visų magistran­ tūros studijų programų išrinkęs tas, kurias baigę absolventai galėtų dirbti aukštųjų technologijų versle. Studi­ jų direktorius pabrėžia, kad svarbu, jog studijuoti įstotų motyvuoti studen­ tai, ir džiaugiasi, kad aukštosioms technologijoms priskirtinose studijų srityse-fizinių, biomedicinos ir tech­ nologijos mokslų - studentų ma­ siškai nepadaugėjo, nes masišku­ mas priešingas kokybei.

Profesorius G. Dikčius mano, kad vis dėlto šioms sritims priskirtinų stu­ dijų programų yra per daug. Anot jo, blogai, kai jos vykdomos ten, kur nė­ ra potencialo gerai parengti studen­ tus, pavyzdžiui, trūksta dirbančių vi­ su etatu ir vykdančių mokslinius tyri­ mus dėstytojų.

Pagal Vyriausybės patvirtintą me­ todiką, magistrantams turi dėstyti 40 proc. profesorių, 50 proc. docen­ tų ir 10 proc. lektorių. Pasak prof. dr. G. Dikčiaus, kalbant apie darbui su aukštosiomis technologijomis ren­ giamus magistrantus, šio reikalavimo laikomasi, tačiau susiduriama su ki­ ta problema, kuri kamuoja visą aukš­ tojo mokslo sistemą -finansavimo trū­ kumu - universitetai gauna mažiau nei pusę pagal išlaidas numatyto fi­ nansavimo.

Prof. dr. G. Dikčius įvardijo univer­ sitetų uždarumo problemą: „Neno­ rima dalintis pinigais ne tik su kitais universitetais, bet ir su kitais fakulte­ tais. Dėl to universitetuose dubliuo­ jamos analogiškos studijų progra­ mos.“ Studijų direktoriaus manymu, šią problemą išspręstų jungtinės universitetų programos, kurios leis­ tų panaudoti kiekvieno universiteto privalumus. Deja, kol kas tokių pro­ gramų tarp Lietuvos universitetų nė­ ra-teisės aktai jungtines programas leidžia vykdyti tik su užsienio univer­ sitetais.

Specialistai reikalingi įmonės problemoms spręsti Magistrantūros studijų programų pasiūlos analizės pristatyme Lie­ tuvos inžinerinės pramonės aso­ ciacijos (LINPRA) direktorius ir vi­ ceprezidentas dr. Henrikas Myko­ laitis konstatavo, kad Lietuvos įmo­ nės specialistų iš užsienio negali pasikviesti, nes pagal darbo našu­ mą labai atsilieka nuo kitų ES šalių ir todėl negali mokėti didelių atly­ ginimų. Lietuvos inžinerinės pra­ monės atstovas pastebi, kad Lie­ tuvos universitetus baigę specia­ listai nori gauti didelius atlyginimus, bet nėra mokomi užsidirbti jų Lie­ tuvos sąlygomis. Dr. H. Mykolaitis, kalbėdamas darbdavių vardu, sa­ kė: „Norėtume tokio absolvento, kuris, atėjęs į gamybą, galėtų pa­ sakyti, kad įmonė ne taip dirba, yra atsilikusi, ir galėtų pasiūlyti, kaip keistis. Specialistai turi mokėti spręsti gamybos problemas, ypač darbo našumo.“ Dr. H. Mykolaičio nuomone, jei vie­ no darbuotojo dėka įmonė gauna 20 tūkst. litų naudos, tas darbuotojas tu­ rėtų gauti 10 tūkst. litų atlyginimą.

LINPRA direktorius įsitikinęs, kad ir valstybė turi rūpintis, kaip kurti ir iš­ laikyti darbo vietas aukštųjų techno­ logijų specialistams.

Šaltinis: Mantas Jonauskis. Aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiaus dinamikos ES darbo rinkoje analizės pristatymas.

Lietuvos universitetus turėtų finansuoti ir kitos ES šalys?

Paaiškėjus, kad Lietuvoje įsidar­ bina tik kas dešimtas aukštųjų tech­ nologijų specialistas, kyla ciniškas klausimas: jei Lietuvai nereikia tiek daug specialistų, gal 10 kartų suma­ žinkime priėmimą į aukštųjų techno­ logijų specialistus rengiančias stu­ dijų programas?

Pasak doc. dr. B. Gruževskio, jei­ gu Lietuvos universitetuose paruoš­ ti žmonės nedirba Lietuvoje, nuken­ čia Lietuvos darbdaviai, gamintojai ir universitetai. „Nereikia svarstyti, ar uždaryti tas studijų programas. Turi­ me atsakyti į gerokai sudėtingesnį klausimą: kaip praplėsti butelio kak­ lelio erdvę, ką daryti, kad kuo dau­ giau parengtų specialistų dirbtų pa­ gal specialybę. Jeigu mūsų protai efektyviai panaudojami Švedijoje ar Vokietijoje, galvokim, kaip sustiprinti Lietuvos aukštųjų mokyklų pajėgu­ mus Švedijos, Vokietijos sąskaita, komentuoja docentas B. Gruževskis.

- Iš bendro ES biudžeto būtų nau­ dinga gauti lėšų, skatinančių mūsų universitetus geriau rengti žmones, kurie nebus panaudoti nacionali­ niam ūkiui.“ DSTI jau prieš trejus me­ tus rekomendavo Europos Parla­ mente aptarti šalių siuntėjų ir šalių gavėjų ekonominius interesus.

Mokslininkų versle - nulis Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėse įsidarbina ne tik mažai uni­ versitetų absolventų, bet ir moksli­ ninkų. Darbuotojai, dirbantys moks­ linių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugose, sudaro tik 0, 03 pro­ cento visų šalies užimtųjų. ES vidur­ kis yra 0,19 procentų.

Lietuvoje 71 procentą pramonės sukurtos pridėtinės vertės sukuria pramonė priskirtina žemo techno­ loginio intensyvumo pramonės sektoriams (ES vidurkis-55 proc.), pavyzdžiui, maisto, naftos pramo­ nė, kuriems dažnai reikia santyki­ nai mažiau mokslininkų. „Dauge­ lis šalių į priekį išsiveržė verslo plėtros problemoms spręsti pasi­ telkusios mokslininkus. Jei Lietu­ voje pasikeistų pramonės sektorių proporcijos, t. y. augtų aukštųjų technologijų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonės sektoriai ar aukštųjų technologijų žinioms im­

lūs paslaugų sektoriai, savaime at­ sirastų didesnė mokslininkų pa­ klausa versle“, - komentuoja M. Jo­ nauskis. Dabar daugumai Lietuvos įmonių labiau reikia ne universite­ tų, o profesinio rengimo mokyklų absolventų. Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra konkurencinga, tačiau M. Jo­ nauskis prognozuoja, kad dėl per mažo investavimo į mokslinius tyri­ mus ir technologinę plėtrą (MTTP) Lietuva ilgainiui gali prarasti savo konkurencinį pranašumą, besirem­ dama vien tik pigesniais darbo jė­ gos ištekliais.

Keistis turi visi „Visi - valdžia, verslininkai, univer­ sitetai ginčijasi, vienas kitą kaltina, bet niekas nenori keistis, o keistis rei­ kia jiems visiems, - įsitikinęs M. Jo­ nauskis. - Verslas nepakankamai žvelgia į ilgalaikę perspektyvą." UAB „ProBaltic Consulting“ direktorius mano, kad Lietuvos įmonės turėtų nebijoti imtis didesnės rizikos. Da­ bar įmonės dažnai imasi kuo ma­ žesnės rizikos - orientuodamosi į pi­ gią darbo jėgą, pardavimų kiekių di­ dinimą, o pridėtinė vertė išlieka san­ tykinai maža. Įmonės, investuojan­ čios į personalą, mokslinius tyrimus, prisiima didesnę riziką, jų investici­ jos atsiperka vėliau, tačiau ilgalai­ kėje perspektyvoje turi galimybių už­ dirbti daugiau.“ M. Jonauskio manymu, valstybės institucijos turėtų padėti mažinti ver­ slininkų prisiimamą investicijų į MTTP veiklas riziką, sukuriant tam tinkamas sąlygas, teisinę bazę, fi­ nansinius paramos instrumentus, lengvatas. „Verslas sako, kad universitetai netenkina darbo rinkos poreikių, o pats rizikos prisiimti yra nelinkęs.

Darbdaviai galėtų priimti daugiau praktikantų ir leisti jiems dirbti su brangiais įrengimais. Gal iš šimto praktikai priimtų studentų įmonėje liks du, bet jie bus patys geriausi? patarimus dalija M. Jonauskis. Mokslo institutai ir universitetai tu­ rėtų būti verslesni. Reikėtų ieškoti bendrų veiklos modelių su verslu jungtis į klasterius, slėnius, techno­ logijų platformas, kompetencijos centrus. Tai reiškia, jog pradžioje reikia susitarti dėl prioritetų ir ben­ drų veiklos formų bei ilgalaikėje perspektyvoje veikti kartu.“

universitas vilnensis

8

2007 m. birželis

r f f atmes - studentai

Jaunimas ieškojo europietiškos tapatybės ribų

Jaunoji politologų karta - stipri jėga, galinti inicijuoti glaudesnį valstybių bendradarbiavimą Gegužės 11 dieną VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyko tarptautinis jaunimo forumas„Europos Sąjunga ir jos Rytų kaimynai: bendros tapatybės paieškos“. Tai bendras Lietuvos užsienio reikalų ministerijos bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacijos „RePublica“ projektas.

Aušra BUROKAITĖ Organizatoriai siekė surengti diskusijas, kuriose studentiško jau­ nimo atstovai iš įvairių Europos Są­ jungos šalių bei jos kaimynių Ry­ tuose galėtų pasidalinti ateities vi­ zijomis apie Europos Sąjungos bei minėto regiono valstybių bendra­ darbiavimo perspektyvas. Diskusi­

jų dalyviai entuziastingai dalijosi mintimis apie savo šalies naciona­ linę tapatybę, apie valstybių vaid­ menis joms būnant tiek ES narė­ mis, tiek partnerėmis ekonomikos srityje, nepretenduojančiomis j na­ rystę. Studentus iš Vakarų Europos valstybių ypač domino pranešimai, kuriuos skaitė atvykusieji iš Kau­ kazo regiono šalių. Studentai ne­ vengė kalbėti ir temomis, kurias būtų galima pavadinti politiškai „jautriomis“. Džiugu, kad diskutuo­ dami apie įvairius tarpvalstybinius konfliktus dalyviai priėjo prie išva­ dos, kad jaunoji karta yra ganėti­ nai stipri jėga, galinti inicijuoti glau­ desnį valstybių bendradarbiavimą.

Vertindami forumo sėkmę stu­ dentiško jaunimo atstovai akcen­ tavo panašaus pobūdžio renginių svarbą bei naudą. Galimybė dis­ kutuoti minėta tema dalyviams bu­ vo ne tik akademinių interesų iš­ raiška, bet ir postūmis siekti įgy­ vendinti savo idėjas ateityje.

Lietuvos studentai tarnavo Lietuvai „Lietuvos studentai Lietuvai“ - tai projektas, kurį organi­ zavo kariūnų taryba, LSAS ir LSS. Projektas labai sudomi­ no - norėjau sužinoti, kaip vyksta studijos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA). Be to, domiuosi karo istorija ir karyba, tad tokia patirtis padėtų geriau suvokti, ką reiškia būti kariūnu.

Darius BUJOKAS

Nuobauda - sukurti eilėraštį apie saugiklį Atvykome pirmadienį anksti ryte.

Mus pasitiko kariūnė ir kariūnas, pa­ sipuošę paradinėmis uniformomis.

Jie prasitarė, kad paradinės unifor­ mos labai traukia priešingą lytį.

Vos įžengus į LKA teritoriją, visus mus, 40 busimųjų kariūnų - studen­ tų, įkaitais paėmė „dievo kariai“ (tiks­ laus jų pavadinimo neišgirdau, nes siaubingai išsigandau ginkluotų už­ puolikų). Pasibaigus užpuolikų kan­ kinimams (liepė vaikščioti žąsele), iš

krūmų iššoko kiti kariūnai, taip pat gin­ kluoti iki dantų, ir greitai davė „dievo kariams“ j kaulus. Visi džiūgavome.

Tuomet mus nuvedė į kareivines, ku­ riose teko gyventi visą savaitę, ir su­ pažindino su kariūnais, mūsų nuola­ tiniais palydovais ir vadais šiame pro­ jekte. Suskirstė j du būrius, davė uni­ formas ir kareiviškus batus-„kerzus“.

Pirmą dieną dalyvavome seminaruo­ se, diskutavome su kariūnais Lietu­ vos gynybos politikos tema, kariūnai parengė nedidukę ginklų parodą, ku­ rioje leido „pačiupinėti“ ginklus, su­ žinojome apie LKA struktūrą, dėsto­ mus dalykus, netgi pabandėme žy­ giuoti kaip tikri kariūnai.

Mano būriui pirmiausia buvo su­ rengtas saugaus elgesio su ginklais kursas, po to išmokome automatą AK4 išardyti, surinkti, sužinojome jo tech­ ninius taktinius duomenis. Instrukto­ rius pamokė, kad apkaba - tai vieta, per kurią apkabinama mergina, o ne ginklo dalis, į kurią dedami šoviniai.

Rodos, neatidžiai klausiau saugos kurso, nes jau tą pačią dieną gavau velnių nuo būrininkės už tai, kad nenustačiau saugiklio į saugos padėtį.

Už prasižengimą gavau nuobaudą parašyti eilėraštį apie saugiklį.

„Gamtininkų dienos 2007" ekologinių renginių, netradicinių atrakcijų ir muzikos fiesta Gegužės 14-20 d. nugriau­ dėjo kasmetės „Gamtininkų dienos 2007“ (GaDi). Vil­ niaus universitetą ir visą sostinę aplankė triukšminga ir spalvinga eisena, stebino ekologinės instaliacijos ant Žaliojo tilto ir butaforinis miškelis Savivaldybės aikštėje. Visą savaitę gamtininkai narpliojo bioįvairovės mažėjimo mieste, oro užterštumo, aplinkosaugos problemas.

GaDi ’07 uždarė dvi dienas Kernavėje trankęsis „Gamti­ ninkų dienų muzikos festiva­ lis“,kuriame dalyvavo 48 įvairių stilių muzikos atlikėjai.

Brigita BURKAUSKAITĖ

Ekologinių renginių maratonas „GaDi“ prasidėjo gegužės 14 d. tradicine eisena nuo VU Gamtos mokslų fakulteto į Vilniaus univer­ siteto Centrinius rūmus. Kitą die­ ną gamtininkai suorganizavo pir­ mąsias ekologines akcijas. Nuo Žaliojo tilto menininkai „įmerkė“

simbolines meškeres į Nerį, „iš­ augino“ butaforinį miškelį Vilniaus Savivaldybės aikštėje. Metalinių ir plastmasinių konstrukcijų medžiai iliustravo tuštumą ir perspėjo apie artėjančias ir esamas problemas.

Gamtos mokslų fakultetas garsė­ ja ir sportiniais pasiekimais, todėl antradienį po pietų vyko krepšinio turnyras bebro Gadžio taurei lai­ mėti. Jame varžėsi 14 vaikinų ir merginų komandų. Po ilgų ir atkak­ lių kovų taurę laimėjo vaikinų ko­

Triukšminga ir spalvinga gamtininkų eisena sostinės gatvėmis manda „Ekologai“. įtemptos buvo ir „Etiškos gyvūnėlių lenktynės“, vy­ kusios per krepšinio pertraukėles. Šių varžybų dalyviai - pelės, slie­

kai ir kiti gyvūnėliai - varžėsi spe­ cialiose trasose. Lenktynės susi­ laukė gausybės žiūrovų ir audrin­ go aistruolių palaikymo. „Moksliukams“ bei smalsiems žmonės ketvirtadienį buvo su­ rengta ekologinė konferencija „Bioįvairovė urbanizacijos šešė­ ly“. Renginyje lektorės Vida Motiekaitytė ir Vaiva Deveikienė pa­ sakojo apie gyvosios gamtos reikšmę mūsų gyvenamoje aplin­ koje, bioįvairovės padėtį Lietuvos miestuose, atsakė j dalyvių klau­ simus. Po konferencijos visi vyko į Kairėnų botanikos sodą, kur bu­ vo papasakota, kaip VU saugo ir plečia rūšių įvairovę. Penktadienį gamtininkai užsidėję respiratorius mynė pedalus dviratininkų akci­ joje „Minki“. Akibrokštą stebėję praeiviai pritarė, jog Vilniuje eg­ zistuoja oro užterštumo proble­

mos. Renginys „Mink!“ užbaigė 3 mėnesių projektą „Žemės dienos

2007“. Išalkusieji galėjo pasivai­ šinti tikra „gamtininkų“ koše.

Pasitikome vasarg GaDi muzikos festivalyje „Gamtininkų dienas 2007“ vai­ nikavo trečiasis „Gamtininkų die­ nų muzikos festivalis“. Dvi dienas ir dvi naktis Kernavę drebino roko, ska, bliuzo, džiazo ir elektroninės muzikos garsai. Festivalio pradžią skelbė rungtynės „Tranzu į GaDi“, prasidėjusios gegužės 18 d. į ren­ ginį „tranzavo“ 21 komanda. Jos turėjo aplankyti 3 miestelius ir juo­ se atlikti įvairias užduotis: atsivežti 5 kiaušinius, pasidaryti šeimyninę fotografiją su miestelio gyventojais ir kuo greičiau atvykti j senąją Lie­ tuvos sostinę. Visų atkeliavusiųjų laukė GaDi himnas ir vakare pra­ sidėjęs koncertas didžiojoje sce­ noje, trukęs iki paryčių.

Kariūnai grindis plauna su muilu Trečiadienis tikriausiai buvo kariškiausia diena. Naktį palijo. Žemė bu­ vo drėgna ir šalta, o mūsų būriui te­ ko garbė dalyvauti taktikos pratybo­ se, t. y. šliaužioti, bėgioti, voliotis ir panašiai „linksmintis“. Šliaužiant la­

bai svarbu būti kuo labiau prigludu­ siam prie žemės visu kūnu, veidu tai­ pogi. Uniformos jau po 5 minučių bu­ vo purvinos ir drėgnos, todėl jų nebesaugojom, nors žinojom, kad su jomis teks išbūti visą likusią savaitę.

Po pratybų buvome pavargę ir šlapi, bet diena buvo nepamirštama. Juk karys turi būti pasirengęs viskam priešas nelauks gero oro. Vėliau iš­ klausėm paskaitas apie ryšio prie­ mones ir karo inžineriją. Kariūnai su­ pažindino ir su sena LKA tradicija „muilu“. Pirmiausia šiek tiek patarkavom ūkiško muilo, užpylėme jį vandeniu ir su tuo mišiniu visa „stu­ dentų kuopa“ išplovė grindis.

Priešg baidėme kankorėžiais Ketvirtadienio rytą mus žadino su trenksmu. Ta dieną vykome į po­ ligoną. Pažadino patys kariūnai, įsiveržę į kambarius jie šūkavo ir ragino greičiau apsivilkti unifor­ mas, užsidėti amunicijos diržus, šalmus ir rikiuotis. Buvo perskaity­ tas „labai rimtas“ ginkluotųjų pa­ jėgų vado įsakymas, kuriame

Grindys kareivinėse plaunamos su ukišku muilu mums liepta vykti į pasienį ir padė­ ti bėdon pakliuvusiems tautie­ čiams kariams, taip pat sučiupti piktąjį generolą Lašinenko. Seni kareiviški „žilai“ važiuojant labai kratė, bet nuotaika buvo puiki. Tu­ rėjome užimti priešo sandėlį. Ata­ ka buvo sėkminga, nepaisant to, kad aš ir dar vienas draugas pa­ miršome granatas, kurios buvo gy­ vybiškai svarbios mūsų atakai. Tai­ gi priešą baidėme kankorėžiais.

Kariškio karjera - ne man Abejonės dėl stojimo į LKA išny­ ko. Nors savaitė buvo labai smagi, supratau, kad kariškio karjera - ne man. Dienotvarkė labai griežta, per

daug kontrolės, o ginklų valymas buvo įdomus tik pirmą kartą. Per šio projekto savaitę nemažai suži­ nojome apie kariūnų gyvenimą, ar­ timai su jais susipažinome. Kiek­ vieną vakarą vykdavo vakarinis pa­ tikrinimas, ar visi kariūnai yra aka­ demijoje. Per jį mes stovėdavome kartu su visu batalionu, atiduodavome pagarbą vėliavai. Savaitės pabaigoje išgirdome pagyrų, kad greitai išmokome teisingai žygiuo­ ti, o tai labai paglostė mūsų savi­ meilę.

Dėkojame LKA kariūnų tarybai, kuri suteikė unikalią progą pajusti, ką reiškia būti kareiviu ir studentu vie­ nu metu.

iversitas nensis

2007 m. birželis

9

--------------------------------------------------------------------------- mes - studentai

k kkkk

Tvarkingiausi bendrabučių gyven­ Pažink gamtą tojai vasarą už būstą mokės tik 1 litą išbandyk save!

Balandžio mėnesį Vilniaus universiteto Studen­ tų atstovybės (VU SA), VšĮ „VU būstas“ ir laikraščio „Studentų era“ vykdyta švaros akcija, kurios metu buvo tikrinama Vilniaus universiteto studentų ben­ drabučių tvarka, baigėsi, ir pagaliau paskelbti jos nugalėtojai. Jais tapo 18 studentų, kurių kambariai pripažinti tvarkingiausiais, originaliausiais, jaukiausiais bei šauniausiais. Gyventi tvarkingai buvo verta, nes šiems studentams du mėnesius - birželį bei liepą - už kambario nuomą bendrabutyje tereikės mokėti simbolinį 1 litą.

Vilūne DOBRAVOLSKAITĖ, Vilija MACKEVIČIŪTĖ Akcijos organizatoriaus Petro Purlio nuomone, ši akcija studen­ tus privertė susimąstyti, kokioje aplinkoje jie gyvena. Pavyzdin­ giausi studentai dviem mėne­ siams atleisti nuo mokesčio už bendrabutį.

Kambarių tvarką tikrino bendra­ bučių administratoriai kartu su Stu­ dentų atstovybės nariais arba „Stu­ dentų eros“ atstovais.

Daugumoje aplankytų filologų kambarių komisija rado daug kny­ gų bei besimokančius studentus.

Mokslas buvo pagrindinis pasitei­ sinimas dėl „kūrybinės netvarkos“.

Filologės Linos nuomone, tokia akcija galėtų būti rengiama ir daž-

Vytautė ČESONYTĖ Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Studentų atstovybė (VU KHF SA) jau antrą kartą organi­ zuoja renginį „Pažink gamtą - išbandyk save!“ Šių metų gegužės 27-28 dienomis Puvočiuose keturiasdešimt atkakliausių gamtos mėgėjų pasiryžo išbandyti save pašėlusiose rungtyse.

Kai kuriuose studentų kambariuose - jauku ir pilna mielų kambario puošmenų niau: „Tai buvo labai netikėta ir iš­ radinga. Gerai, kad studentai žino, jog bet kada gali būti užklupti nesusitvarkę.“ Turbūt nekeista, kad daugumą informatikų aptikome prie kompiu­ terių, nuo kurių ekranų kai kurie net neatplėšė akių. Retas kuris mus pamatęs nustebo, buvo tokių, kurie prisipažino apie mūsų apsi­ lankymą sužinoję iš kitų informa­ tikų (visagalis internetas!). Tačiau reikia pripažinti, kad didžiąją lai­ ko dalį prie kompiuterio praleidžiantys informatikai nėra labai apsileidę ir kambarius prižiūri.

Teisininkai mus sutiko aršiau­ siai. Jiems dažniausiai kildavo klausimas, ar turime teisę tikrinti „jų neliečiamą nuosavybę“. Tei­ sę studijuojančios panelės - vi­ siška priešingybė, nė viena nie­ kuo nesiskundė ir mielai tikrintojų komandą įsileisdavo.

Linksmiausiai komandą pasiti­

ko fizikai. Jie nesigėdijo netvar­ kingų kambarių, išmėtytų kojinių ar savaitę neplautų indų. Gandas apie tvarkos tikrinimą pasklido šviesos greičiu, taigi viename kambaryje užtikome ką tik pradė­ jusius tvarkytis studentus.

Filosofai bei gamtininkai pasi­ žymėjo ypatinga tvarka. Deja, tuo negalėjo pasigirti ekonomiką stu­ dijuojantys vaikinai - šie teigė su­ sitvarkysiantys tik tada, kai lauks į svečius ateinančių panelių.

Studentai stebino originalumu kambario durys puošiamos pieši­ niais, užrašais, alaus kamšteliais ar net tvarkymo grafikais (viena­ me tokiame grafike buvo ir vertini­ mo skiltis).

Organizatoriai tikisi, kad tokia švaros akcija bendrabučiuose taps tradicine, skatins studentus rūpintis savo gyvenamąja aplinka, taigi šie nugalėtojai (iš kurių tik vie­ nas vaikinas) nebus paskutiniai.

Vos atvykę į stovyklavietę rengi­ nio dalyviai kibo statytis palapinių ir ruoštis pirmosioms rungtims. De­ šimt komandų startavo nuo poilsia­ vietės kas dešimt minučių, turėda­ mi rankose tik žemėlapius su puse legendos. Pirmoji sutikta rungtis pa­ reikalavo ypatingų gamtinių žinių reikėjo atspėti medžių bei krūmokš­ nių pavadinimus ir juos užrašyti specialioje lentelėje. Toliau reikėjo išmatuoti medžio kamieno storį ir il­ gį neturint metro. Priėję pelkę žy­ geiviai turėjo persikelti rąstais nepaliečiant žemės. Sėkmingai įpusėjusios trasą komandos rado dar vieną organizatorių staigmeną stotelėje ties Kašėtomis sutiko mer­ gaitę, paruošusią naują užduotį. Šį kartą teko įdėti nemažai fizinių jė­ gų, nes iš storų rąstų reikėjo pasta­ tyti šulinį. Ir tik įveikę šią rungtį žy­ geiviai gavo kitą legendos dalį... Jau turėdami pilną žemėlapį traukė miš­ ku ieškodami paslėptų žodžių.

Septintajame punkte dalyviai, nors ir išvargę, tačiau pilni energi­ jos ir su šypsenomis veiduose, ge­ ra nuotaika bei dainomis, gavo už­ duotį surinkti pakelėje išmėtytus žo­ džius ir iš jų sudėti aštuoneilį. Ta­

čiau ne tik sudėlioti, bet ir sudai­ nuoti ar padeklamuoti jį prieš ka­ merą. Atlikę šią užduotį gavo žemė­ lapį, kuriame buvo tolimesnės nuo­ rodos. Po ilgos ir varginančios ko­ vos dalyviai pasiekė priešpaskuti­ nę užduotį, kuri suteikė ne tik džiaugsmo, bet ir atgaivos, kadan­ gi tą dieną saulė negailėjo karštų spindulių - reikėjo plaukti skersai Merkio paimti komandos ženkliuko.

Po to dalyviai skubėjo į stovyklavie­ tę atlikti paskutiniosios užduoties nešti sužeistojo neštuvuose. Šiek tiek pailsėję, draugiškai išsi­ kepę šašlykų ir paplepėję, dalyviai atgavo jėgas ir išbandė save tinkli­ nio bei futbolo rungtyse. Entuziaz­ mo nemažino netgi netikėtai užklu­ pęs gaivinantis pavasario lietus.

Antrosios dienos rytą organiza­ torių išbudinti dalyviai skubiai ruo­ šėsi naujiems iššūkiams - plaukti baidarėmis Merkio upe. Po pirmos varginančios dienos dalyvių jau nebestebino organizatorių pokštai, tad jie džiugiai priėmė dar vieną iššūkį - 24 kilometrų trasą. Kiek­ viena komanda pažymėtuose punktuose turėjo surinkti tam tik­ rus simbolius. Nemažai dalyvių į baidares sėdo pirmą kartą gyveni­ me, tačiau tai nesudrumstė jų pa­ kilios nuotaikos.

Susumavus rezultatus komandos buvo apdovanotos padėkomis, di­ plomais ir medaliais. Buvo išrink­ tos „Šlapiausia“, „Draugiškiausia“, „Originaliausia“ ir kt. komandos.

Pačių pačiausia ir pačia šauniau­ sia tapo komanda „Liūnas United“, antrąją vietą iškovojo „X-team“ na­ riai, o tretieji liko „6 Fortas“. Visos šios komandos dovanų gavo nuo­ stabų pasiplaukiojimą jachta nakti­ nėse Kauno mariose.

____________ akademinės aktualijos

Studentus vilioja Prezidentūros kaštonai Uldė SIRTAUTAITĖ

žingsniuojančius kariškius, repe­ tuojančius kokiai nors ceremoni­ jai, arba stebėti pačią ceremoni­ ją. O jų Prezidento valdose ne­ trūksta. įvairios iškilmės sukviečia ne tik uniformomis pasipuošusią vyriją, bet ir besidominčius tautos šventėmis visuomenės narius.

Taigi Prezidentūros kiemelio kaš­ tonų pavėsis - neatsiejama trijų fa­ kultetų studentų studijavimo ir stu­ dentavimo dalis. Ir tenepyksta turis­ tai, nesuprantantys, kodėl Preziden­ to kiemą taip okupuoja mokslo iš­ troškęs Lietuvos jaunimas. Sunku įsivaizduoti pertraukas be galimy­ bės nulėkti iki kiemelio kaštonų pa­ plepėti ir pasidalinti naujais įspū­ džiais.

Filosofijos, Istorijos ir Filologijos fa­ kultetų studentai per pertraukas tarp paskaitų arba prieš jas renkasi į pike­ tuotojų ir „neetatinių badautojų“ pa­ mėgtą vietą priešais Prezidento lan­ gus. Juos šaukia ne kas kitas, o Prezi­ dentūros aikštės kaštonų balsas. Dėl saulės arba neaiškių priešsesijinių priežasčių socialiai teigiamai nusitei­ kusi studentų bendruomenė būriuo­ jasi pabendrauti ir atsigauti.

Tradicija tapęs būriavimasis nebe­ stebina nei fakultetų darbuotojų, nei naujų studentų. Akmenimis grįstas paaukštinto žolyno pakraštys labai patogus, o kruopščiai prižiūrimos gė­ lės ir išpuoselėti krūmai ramina, pa­ kelia nuotaiką, ypač po netobulai parašyto kontrolinio ar egzami­ no. Kaštonų paunksmė tinka ir ruoštis pa­ skaitai, ir pasvajoti apie atostogas, be to, „langų“ laikas daug greičiau praeina aki­ mis vejant debesis.

Kartais galima akis paganyti ir į po Pre­ zidentūros kiemelį Po Prezidentūros aikštės kaštonais - malonus pavėsis

imi

NEPAMIRŠKITE at- JEI siskaityti su VU SA Studentas, baigęs ar nutrau­ kęs studijas aukštojoje mo­ kykloje, privalo grąžinti LSP Stu­ dentų atstovybei.

Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) grąžinimo (atsiskaitymo su aukštosios mokyklos Studentų at­ stovybe) tvarka.

Studentas, praradęs studento pažymėjimą, privalo: • (jei pažymėjimas buvo pavog­ tas) aukštosios mokyklos Studentų atstovybei (šiuo atveju VU SA) pateikti Vy­ riausiojo policijos komisa­ riato (VPK) išduotos pažy­ mos kopiją; • (jei pažymėjimas buvo pames­ tas ir studentas baigia studijas) sumokėti 20 Lt baudą; • (jei pažymėjimas buvo prarastas, bet studentas tęsia studijas ir ga­ minasi naują studento pažymė­ jimą) atsispausdinti naują anketą ir banke sumokėti už naujo LSP gamybą.

Teisinis grąžinimo reglamenta­ vimas - Lietuvos Respublikos Švie­ timo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-783 „Dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų pažymėjimų iš­ davimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 28 p.. „Studentai, baigę arba nu­ traukę studijas, LSP privalo grą­ žinti platintojui (studentų at­ stovybei) jo nustatytais termi­ nais.“

PER EGZAMINĄ NETEISINGAI ĮVERTINO

Sulaukus egzaminų (įskaitų) rezultatų dažnas studentas nusivilia atrodo, kad jo darbas vertas daugiau, nei dėstytojas įvertino, todėl ir pažymys turėtų būti aukštesnis, o egzamino (įskaitos) neišlaikius - tei­ giamas. Ką daryti tokiu atveju? Išeitis yra - visada galima motyvuotu ir argumentuotu prašymu kreiptis į fakulteto Egzaminų apeliacinę komi­ siją.

Vilniaus universiteto Teisės fakultete tokia komisija veikia jau ilgai ir aktyviai - kasmet išnagrinėjamos dešimtys apeliacinių skundų, o daž­ ni ir tokie atvejai, kai pagrįstas studento prašymas patenkinamas ir egzamino įvertinimas pakeliamas.

Kai kuriuose Universiteto fakultetuose Egzaminų apeliacinės komi­ sijos veikia gana pasyviai, tačiau kiekvienas studentas turėtų žinoti, jog jis turi teisę būti įvertintas objektyviai.

Vilniaus universiteto studijų nuostatai suteikia teisę studentui, ne­ sutinkančiam su egzaminavimo tvarka ir (ar) su egzamino (įskaitos) įvertinimu, kreiptis j fakulteto (kamieninio padali­ nio) Egzaminų apeliacinę komisiją. Kreipimosi į komisiją tvarką detalizuoja 2004-04-29 VU Senato komisijos patvirtinti Vilniaus univer­ siteto fakulteto (kamieninio padalinio) Egzaminų apeliacinės komisi­ jos nuostatai.

Apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti skiriamos 3 darbo dienos nuo tada, kai buVo paskelbtas įskaitos ar egzamino vertinimas. Per šį laiką galima susipažinti su savo darbu, kuris saugomas dėsčiusio dėstytojo katedroje. Darbą galima ir nusikopijuoti, jei tik fakultete nėra nustatyta kitokia tvarka, arba daryti išrašus (kad ir nusirašyti visą darbą).

Apeliacinei komisijai pateikiamas skundas privalo būti motyvuotas.

Be to, apeliaciją paprastai prašoma pateikti spausdintą.

Plačiau apie apeliacijas http://www.vu.lt/lt/universitas_vilnensis/ uv1674/621/.

Parengė Jovita RINKEVIČIŪTĖ,

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės parlamento Teisės darbo grupė

universitas vilnensis

10

2007 m. birželis

niurnės - studentai

Aukštojo mokslo reforma studentų atstovų akimis Šiuo metu vykstanti Aukšto­ jo mokslo reforma palietė visus visuomenės sluoks­ nius, o labiausiai - studen­ tus bei moksleivius. Studen­ tų atstovai džiaugiasi, kad jau yra imtasi veiksmų, būtinų aukštojo mokslo sistemai reformuoti, tačiau prašo atsakingų institucijų nepriimti skubotų sprendi­ mų ir ragina Universiteto bendruomenę atsakingai ir aktyviai dalyvauti vykstan­ čiuose procesuose.

Rimantas UKNEVIČIUS Dažnas gali pagalvoti: „O man reforma neįdomi, nes manęs ji vis tiek nepalies.“ Tačiau paviršutiniš­ kas požiūris į problemą neleidžia joje įžvelgti esminių dalykų. Vil­ niaus universiteto Studentų atsto­ vybė ragina visus studentus at­ kreipti dėmesį į susiklosčiusią si­ tuaciją. Negalima likti abejingais, kai prie studentų ateities kūrimo neprisidedama tiesiogiai. Juk ne­ maža dalis šiuo metu bakalauro pakopoje studijuojančių studen­ tų žada stoti į magistrantūros stu­ dijas, kurios, kaip ir visos kitos, bus apmokestintos pagal naują tvar­ ką. Sumos, siekiančios iki 5000 Lt per metus, dažnam studentui at­ rodo neįkandamos, o siūloma pa­ skolų teikimo tvarka anaiptol nėra ideali ir neatitinka visų visuome­ nės sluoksnių poreikių bei galimy­ bių. Suteiktą ilgalaikę paskolą stu­ dentas pradėtų išmokėti tik baigęs studijas ir susiradęs darbą. Tačiau LSAS prezidentė teigia, kad dau­ gybės tyrimų rezultatai parodė, jog (ypač regionuose) žmonės paskolas vertina neigiamai. Šitoks požiūris gali paskatinti studentus ne naudotis siūloma paskolų sis­ tema, o tiesiog nestoti į aukštąją mokyklą. Be to, negalima pamirš­ ti, kad paskolą bet kokiu atveju teks grąžinti. „Studentų atstovai daro viską,

kad aukštojo mokslo reforma bū­ tų vykdoma turint aiškią strategi­ ją, reformos tikslus, numatant jos padarinius bei perspektyvas. Pla­ nuojama, kad reforma paveiks tik tuos studentus, kurie studijas pra­ dės 2008 metais. Tad savaime aišku, kad mums rūpi būsimi stu­ dentai ir visa aukštojo mokslo at­ eitis“, - sako Vilniaus universite­ to Studentų atstovybės preziden­ tės Viktorija Aleksaitė.

Aukštojo mokslo sistemos trū­ kumus pastebi ir jaučia ne tik stu­ dentai, bet ir visuomenė, valsty­ bė. Reforma dėl to ir vykdoma, kad norima išspręsti akivaizdžiai matomas aukštojo mokslo siste­ mos problemas. LSAS pozicija aukštojo mokslo reformos, aukš­ tojo mokslo finansavimo sistemos klausimais ir buvo formuota žvel­ giant j dabartines sistemos pro­ blemas bei trūkumus, žinant esa­ mą padėtį aukštosiose mokyklo­ se ir visoje aukštojo mokslo sis­ temoje.

Birželio 4 dieną LRT vykusioje laidoje „TV forumas“ buvo disku­ tuota apie Aukštojo mokslo refor­ mos privalumus ir trūkumus. Iš valdžios atstovų, prisidedančių ruošiant reformą, studentų atsto­ vai pasigedo konkretumo ir skaidrumo. Laidoje pasisakiusios Lietuvos studentų atstovybių są­ jungos prezidentės Indrės Varei­ kytės nuomone, valstybė neturi aiškios specialistų poreikio ir rė­ mimo strategijos bei ilgalaikės aukštojo mokslo vizijos. Nėra ži­ noma, kaip turi atrodyti aukštojo mokslo sistema ilgalaikėje per­ spektyvoje - kur turi būti sutelk­ tos lėšos, į kurias sritis būtina fi­ nansuoti, neaišku, kiek turi būti aukštųjų mokyklų, kokia šalies akademinė regioninė politika ir pan. Neapibrėžti netgi Aukštojo mokslo reformos tikslai. Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomo modelio, leidžiančio aukštosioms mokykloms laisvai nusistatyti ren­ giamų specialistų poreikį ir neri­

boti priimamų studentų skaičiaus, taikymas kaip tik ir leis išlikti ne­ efektyvioms, dirbtinai sukurtoms, dubliuojamoms specialybėms.

Ministerijos planui mokestį už mokslą įvesti jau nuo kitų metų studentų atstovai nepritaria. „Jau šiandien reikia žinoti, koks bus paskolų veikimo mechanizmas, kokia bus paskolų teikimo stu­ dentams tvarka, kokios yra pro­ jekte įvardintos „palankiausios“ sąlygos, kuriomis paskolos turė­ tų būti teikiamos studentams. Nė­ ra apibrėžta, kas administruos tei­ kiamas paskolas, neišaiškinta, kokia bus paskolų grąžinimo sis­ tema. Paskolų sistema turi užtik­ rinti nekintantį aukštojo mokslo sistemos prieinamumą (kad žmo­ nės rinktųsi paskolas, o ne mes­ tų studijas),“ - sako LSAS prezi­ dentė I. Vareikytė.

VU SA prezidentės teigimu, dėl šiuo metu vykstančios aukštojo mokslo reformos studentų atsto­ vai yra įtraukti į aktyvų politinį gy­ venimą. Tokiu būdu ginami stu­ dentų, kaip pagrindinių šios re­ formos dalyvių, interesai, siekia­ ma, kad reforma būtų vykdoma atsakingai, kruopščiai, aiškiai nu­ matant aukštojo mokslo strategi­ ją bei pačios reformos tikslus. Ži­ noma, taip pat išklausomos poli­ tinių veikėjų ar partijų nuomonės, bendradarbiaujama su tais, kurie palaiko ir gina studentų interesus.

Tad galutinė studentų atstovų po­ zicija yra formuojama tiktai atsi­ žvelgus į studentų poreikius bei praktinę patirtį.

Vilniaus universiteto bendruo­ menė yra didžiausia, tad negali­ ma nusigręžti nuo Aukštojo moks­ lo reformos ir abejingai žvelgti į vykstantį procesą. VU SA palaiko tik tą pusę, kuri būsimiems ir esa­ miems studentams garantuotų puikias studijavimo sąlygas bei nebūtų finansiškai nuostolinga.

Ir dar kartą ragina studentus būti aktyviais, kad turėtų geresnę ateitį.

UNESCO skirs stipendijas jaunoms mokslininkėms UNESCO skelbia kasmetinį UNESCO-LOREAL stipendijų jaunų mokslininkų tyrimams gyvybės moksluose konkur­ są. Šiais metais bus skirta 15 stipendijų jaunoms moterims mokslininkėms visame pasaulyje.

Stipendijos bus skirtos talentin­ goms, motyvuotoms jaunoms mokslininkėms iš viso pasaulio, aktyviai dalyvaujančioms moksli­ nėje veikloje. Skiriant stipendijas bus atsižvelgiama j tolygią geo­ grafinę reprezentaciją. Kiekvienam iš penkių pasaulio regionų bus skir­ ta po tris tokias stipendijas.

Visos kandidatūros turi būti pa­ teiktos Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, paraiškos iš pavienių asmenų nebus peržiūri­ mos. Kadangi valstybė gali pa­ teikti tik keturias kandidatūras, visos gautos paraiškos bus ap­ svarstytos Lietuvos nacionalinė­ je UNESCO komisijoje ir keturios atrinktosios bus pateiktos UNESCO. Kandidatės turi būti ne

vyresnės nei 35 metų amžiaus, tu­ rinčios arba siekiančios daktaro laipsnio vienoje ar keliose gyvy­ bės mokslų srityse (biologija, bio­ chemija, biotechnologija, fiziolo­ gija, žemės ūkis, medicina, farma­ cija). Kandidatės taip pat turi ge­ rai mokėti šalies, kurioje ketina studijuoti, kalbą ir turėti tai įrodan­ čias pažymas. Numatomas studi­ jų ar tyrimų laikas - 6-12 mėne­ sių. Tyrimas turi būti vykdomas su mokslinio vadovo iš priimančios institucijos priežiūra. Užpildytą parašką stipendijai gauti su visais reikiamais dokumentais iki š. m. rugsėjo 1 d. reikia pristatyti Lie­ tuvos nacionalinei UNESCO komi­ sijai Šv. Jono g. 11, LT-01123 Vil­ nius.

Oficialią paraiškos formą bei vi­ sas konkurso detales galima rasti Lietuvos nacionalinėje UNESCO komisijoje arba internete: http:// portal.unesco.org/en/ev.phpURL_ID= 14633&URL_DO=DO_TOPIC& URL_SECTION=201.html

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato inform.

Studentai siūlo idėjas būsimam paminklui Saulėtekyje Vilniaus universiteto Teisės, Ekonomikos, Komunikacijos ir Fizikos fakultetų studentai siūlo paminkle Saulėtekio slėnyje įkūnyti šias idėjas: pažangos užuovėja, mokslo šviesa, mokslo židinys, mokslo medis, vartai (arka) į ateitį. Jas šių fakultetų dekanai, studentų bei „Paramos fondo VU Saulė­ tekio skulptūrų miesteliui sukurti“ atstovai apsvarstė pirma­ jame posėdyje.

Dėstytojų bei studentų apskrito stalo diskusijose ir toliau bus svarsto­ mos naujos būsimojo paminklo Saulėtekio slėnyje idėjos. Atrinkus vi­ siems Saulėtekio slėnyje jsikūrusiems fakultetams priimtiniausią, bus paskelbtas nugalėtojas, o po to, pasitelkus profesionalus, ji bus vizua­ lizuota, sukurtas maketas ir pradėta Saulėtekio akademinės bendruo­ menės paminklo statyba. „Siekiame, kad kuriant čia numatytą paminklą prisidėtų kuo daugiau „Saulėtekio žmonių“. Posėdyje svarstyti pasiūlymai parodė, jog stu­ dentai turi puikių minčių, tačiau norime, kad jų dalyvautų kuo daugiau, aktyviau siūlytų savo idėjas, kaip papuošti mūsų Saulėtekio slėnį“, sakė vienas iš paminklo idėjos sumanytojų - Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius.

Sumanymas pastatyti Saulėtekio simbolį, kuris perteiktų visos akade­ minės bendruomenės identitetą, vertybes, jungtų buvusius, esamus ir būsimus studentus bei dėstytojus, visą akademinę bendruomenę, gi­ mė prieš metus. Statinį planuojama užbaigti 2009 metais. Siekiama, kad jo atidengimas taptų viena iš Lietuvos tūkstantmečio programos dalių. Tai bus pirmasis Lietuvoje pačios akademinės bendruomenės sukurtas paminklas.

SKC inform.

Vyriausybė pritaria studentų transporto lengvatoms vasarą

Studentams netolimoje ateityje gali tekti mokėti už studijas nemažas sumas ir imti studijoms paskolas.

V. Naujiko nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams galimybė trans­ porto lengvatomis naudotis visus metus tampa reali. Gegužės 25 d.

Vyriausybės Strateginio planavimo komitete nutarta pritarti Lietuvos stu­ dentų sąjungos (LSS) siūlymui galiojančias transporto lengvatas die­ ninio skyriaus studentams taikyti ir vasarą.

Jeigu Seimas suskubs priimti reikiamas Transporto lengvatų įstaty­ mo pataisas, perpus pigiau studentai galės keliauti dar šią vasarą.

Lengvatos turėtų galioti tiek tolimojo susisiekimą autobusams, tiek trau­ kiniams bei keltams.

Strateginio planavimo komiteto posėdyje tai pat nuspręsta iš dalies tenkinti kitą LSS pasiūlymą - transporto lengvatas visus metus taikyti visiems studento statusą turintiesiems, nepriklausomai nuo studijų pa­ kopos ir formos.

Pagal www.delfi.lt

universitas vilnensis

2007 m. birželis

11

______________________ ____________________

Vilniaus universiteto studentai tarp lyderių tarptautinėje arenoje Vilniaus universiteto Teisės takulteto komanda tarp­

tautinėje ELSA teisminio proceso inscenizacijoje

(ELSA Moot Court Competi-

mes - studentai

u aunu

„Mis Lietuva" titulas VU studentei „Mis Lietuva 2007“ titulą laimėjusi studentė Jurgita Jurkutė Vilniaus universitete studijuoja socialinį darbą ir svajoja padėti našlaičiams bei organizuoti renginius.

Laura GINTALAITĖ

tion arba EMC2), vykusioje Pasaulio prekybos organi­ zacijos (PPO) centre Žene­

Titulas - atsakomybė už Lietuvę

voje, pateko į geriausiųjų

„Mis Lietuva 2007“ titulą laimėjusi J. Jurkutė pergalės nesureikšmina.

Mergina sako, kad tai labai didelė at­ sakomybė už savo šalį. Lapkričio mė­ nesį Jurgita dalyvaus „Mis pasaulis 2007“ rinkimuose, kur pristatys na­ cionalinį kostiumą, pademonstruos talentą. „Mis Lietuva 2007“ talentų konkurse J. Jurkutė rodė savo mez­ ginius. Kokį talentą parodys „Mis pa­ saulis“ rinkimuose, studentė dar ne­ atskleidžia, tik yra įsitikinusi, kad tam reikia originalios idėjos.

Laimėtus 10 tūkstančių litų studen­ tė išleis pasiruošimui „Mis pasaulis“ konkursui. „Nė viena dalyvė į konkursą ne­ atėjo ieškoti draugės. Paskutinę sa­ vaitę prieš konkursą buvom labai pervargusios. Buvo tokių, kurios ver­ kė ir rėkė viena ant kitos, bet tai dėl nuovargio“, - apie konkurso užkuli­ sius pasakoja „Mis Lietuva“ titulą lai­ mėjusi studentė.

Merginos, norėjusios dalyvauti „Mis Lietuva“ konkurse, turėjo daly­ vauti realybės šou „Grožio mokyk­ la“. J. Jurkutė sako nenorėjusi ten dalyvauti, nes tenka viešai valgyti, praustis, bet greitai apsiprato su tuo, kad yra nuolat stebima kamerų.

dešimtuką ir užėmė aukštą aštuntą vietą.

Šiais metais 62 konkurse daly­ vavusios komandos sprendė by­ lą, susijusią su pasaulio ben­ druomenei šiuo metu aktualiomis problemomis - patentuotų medi­ cininių preparatų prieinamumu, patentų savininkų interesų ir vi­ suomenės sveikatos interesų de­ rinimu treciosiose šalyse, laisvos prekybos sutarčių ir PPO teisės santykiu.

Teisiniame EMC2 konkurse Lie­ tuvai atstovavo Vilniaus universi­ teto Teisės fakulteto komanda: Vy­ tė Danilevičiūtė, Gytis Malinaus­ kas ir Darius Pinkevičius. Ją kon­ kursui rengė Vilniaus universite­ to Teisės fakulteto dėstytojas, URM Užsienio prekybos politikos

VU Teisės fakulteto komanda džiaugiasi pergale departamento 133-ojo komiteto skyriaus patarėjas Raimondas Ališauskas. Pagrindiniai koman­ dos rėmėjai, suteikę galimybę dalyvauti konkurse, buvo Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Alumni draugija bei advokatų kontora „Sorainen Law Offices“.

Tarptautinė ELSA teisminio proceso inscenizacija tai Pasau­ lio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo simuliacija.

EMC2 yra sparčiai populiarėjan­ tis teisinis konkursas, kuriam

daug dėmesio skiria ne tik žy­ miausi pasaulio teisės universi­ tetai, bet ir pati PPO. EMC2 daly­ vaujančios komandos ruošia tiek ieškovo, tiek atsakovo pozicijas bei rungiasi rašytiniame, žodi­ niuose regioniniuose, finaliniuo­ se turuose. Visuose turuose tei­ sėjauja itin aukštos kvalifikacijos bei tarptautinėje prekybos sfero­ je žinomi teisėjai, arbitrai, advo­ katai, turintys ilgametę darbo pa­ tirtį PPO ir kitose organizacijose.

TF inform.

Pirmininkauti Europos jaunimo suvažiavime - malonumas „Pirmininkauti tokiam rengi­ niui buvo malonumas“, sako Vilniaus universiteto ketvirto kurso ekonomikos studentė Audinga Besusparytė, pirmininkavusi pirmaja­ me Europos jaunimo su­ važiavime - daugiau nei 200 jaunimo atstovų iš visų Europos Sąjungos šalių.

Laura GINTALAITĖ Europos jaunimo suvažiavimas, skirtas Romos sutarčių 50-mečiui pažymėti ir Europos ateities klau­ simams aptarti, kovo 24-25 die­ nomis vyko Romoje. Suvažiavime buvo sudaryta ir paskelbta dekla­ racija, atspindinti jaunimo nuomo­ nę apie Europos ateitį. A. Besusparytės nuomone, jaunimas yra labai didelė ir stipri grupė Euro­ poje. Suteikti daugiau galių Euro­ pos parlamentui, sukurti vieningą ES užsienio ir saugumo politiką, neformalų mokymąsi prilyginti for­ maliam - tai tik keletas Europos jaunimo pasiūlymų. Europos Par­ lamentas pažadėjo deklaraciją įtraukti į savo dienotvarkę. „Ma­ nau, kad Europos Sąjungai reikia stiprinti ekonomiką, nes tada bū­ sime stipresni ir politiškai. Tik tu­ rėdami bendrą užsienio politiką, galėsime išspręsti energetikos problemas“, - dėstė A. Besusparytė.

A. Besusparytei pirmininkauti Europos jaunimo suvažiavime padėjo patirtis debatuose Pabendravusi su aukščiausio lygio Europos Sąjungos vadovais, VU studentė sako esanti rami dėl Europos ateities - ji patikimose rankose. „Su politikais pabendra­ vau neformaliai ir jie mane suža­ vėjo. Tai labai kompetentingi ir tu­ rintys didelę patirtį žmonės, užsi­ degę ES idėja ir tuo, ką daro“, pasakoja studentė.

Debatų konkursų čempionė Šiuo metu Ekonomikos fakulte­ to studentė dirba verslo konsulta­ cijų įmonėje, o seniau aktyviai da­ lyvavo Europos moksleivių sąjun­ gos ir Europos jaunimo forumo

veikloje. Pastaroji organizacija ją delegavo į Europos jaunimo su­ važiavimą. Iš Panevėžio kilusi A. Besusparytė yra dirbusi Euro­ pos Tarybos jaunimo direktorato patariamojoje taryboje, kur padė­ jo organizuoti tarptautines konfe­ rencijas.

Europos moksleivių sąjungai vadovauja daugiausia studentai, o A. Besusparytė, būdama pirma­ me kurse, buvo jauniausia iš są­ jungos vadovų. Paklausta, kodėl moksleiviams vadovauja ne moks­ leiviai, o studentai, A. Besuspary­ tė atsakė, kad vadovauti tokiai or­ ganizacijai yra labai sunku, reikia prisiimti daug atsakomybės, gerai išmanyti finansus, tvarkyti organi­ zacijos apskaitą, organizuoti ren­ ginius, kurių biudžetai yra labai di­ deli. „Turi būti pilnametis, kad ga­ lėtum tai daryti“, - paaiškino stu­ dentė. Šiemet bakalauro studijas Eko­

nomikos fakultete baigianti A. Be­ susparytė yra Baltijos šalių deba­ tų konkursų čempionė. Daugely­ je nacionalinių ir tarptautinių de­ batų dalyvavusi mergina pasako­ ja, kad debatai padeda plėsti aki­ ratį, tobulinti loginį mąstymą: „De­ batai priverčia labai konstruktyviai mąstyti, išmokti sutelkti mintis ir jas raiškiai išdėstyti. Turi labai daug žinoti, antraip per debatų turnyrą neturėsi ką pasakyti.“ Ekonomikos studentei per debatus labiausiai patinka diskutuoti ekonominėmis temomis.

Svajonė - organizuoti renginius Iš Plungės kilusi J. Jurkutė sako be­ veik nuo gimimo svajojusi organizuoti renginius. Mergina norėjo studijuoti renginių organizavimą, tačiau tuo

Gražiausia lietuvaitė J. Jurkutė studijuoja Filosofijos fakultete metu, kai reikėjo pateikti dokumen­ tus, dirbo modeliu užsienyje. Mama nunešė dokumentus, tačiau stojamo­ jo egzamino išlaikyti už ją negalėjo... „Mis Lietuva 2007“ VU Filosofijos fakultete studijuoja socialinį darbą.

Mergina pasakoja, kad pirmieji me­ tai Universitete buvo labai sunkūs: „Tada galvojau: „Ką aš čia veikiu?“ Dabar man patinka ir ši specialybė.“ Paklausta, gal planuoja iškovotą „Mis Lietuva“ titulą susieti su karjera so­ cialinio darbo srityje, studentė atsa­ kė, kad norėtų save realizuoti dirb­ dama su našlaičiais.

J. Jurkutė ateitį sieja ir su renginių organizavimu: „Yra daug organizato­ rių, bet ne visos nišos užpildytos. Lab­ daringų renginių yra nedaug - kelios labdaros akcijos, bet jos labiau „tele­ vizinės”.“ Studentė planuoja studijuoti kultūros vadybos magistrantūroje Vil­ niaus dailės akademijoje (VDA) arba renginių organizavimą.

J. Jurkutė yra dirbusi modeliu Ja­ ponijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje, Is­ panijoje, Graikijoje, Vokietijoje. Pasak studentės, Azijos šalyse atlyginimas už modelio darbą mažesnis, o dirbti sunkiau nei Europoje. Tačiau dirbti J. Jurkutei labiausiai patiko Pietų Ko­ rėjoje.

Teisės fakulteto studentėms - LAWIN stipendijos Gegužės 18 dieną buvo apdovanotos advokatų kontoros „Lideika, Petraus­ kas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ įsteigtų stipendijų laimėtojos. Jomis tapo trečio kurso studentė Dina Lurje ir antro kurso studentė Vytautė Bacianskaitė.

Advokatų kontorai „Lideika, Pet­ rauskas, Valiūnas ir partneriai

LAWIN“ paskelbus apie įsteigtas stipendijas, buvo sulaukta 17 pre­ tendentų paraiškų. V. Bacianskaitė yra sukūrusi teisinę interneto sve­ tainę ir šiuo metu rūpinasi jos at­ naujinimu, o D. Lurje aktyviai daly­ vauja ELSA veikloje, skaito prane­ šimus. Joms abiem stipendijos bus puiki parama tęsti veiklai.

Pretendentai stipendijai gauti bu­ vo vertinami atsižvelgiant į pažangu­ mą, visuomeninį, mokslinį (profesinį) aktyvumą ir jau esamus pasiekimus.

Antrą kartą įteikta LAWIN stipendija kasmet skiriama dviem VU Teisės fa­ kulteto II—IV kurso studentams.

TF inform.

LAWIN stipendijos laimėtojos - pažangios ir aktyvios studentės

12

2007 m. birželis

vilnensis

t iiiiistorija___________________

Istorijos akimirka:

Jie buvo kariai savanoriai...

Vilniaus universiteto ben­ druomenei, ypač studenti­ jai, norisi papasakoti, o kai kam priminti jau beveik 15 metų užmarštin nugrimzdu­ sią garbingą Savanoriško­ sios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Vilniaus rinktinės VU studentų karių savanorių būrio (1991 -1993 m.) istoriją. Kariškių ben­ druomenėje šio dalinio istorija žinoma, tačiau dabartiniai VU studentai apie šį dalinį praktiškai nežino nieko. Ši „nežinia“ ir skatina papasakoti: kaip buvo sudarytas šis dalinys, ką nuveikė, kokie jame tarnavo žmonės, derinę savyje dvi priešybes - laisvę ir pareigą, studentą ir karį.

Dr. Vytautas RAČKAUSKAS, VU GMF mokslo darbuotojas

Studentai užsirišo žaliuo­ sius raiščius VU karių savanorių būrys neat­ sirado tuščioje vietoje, jo bran­ duolys pradėjo formuotis jau 1988 m., Lietuvoje papūtus „permainų vėjams“. Vilniuje, VU studentų „ba­ rakuose“, ypač M. K. Čiurlionio gatvėje, plazdėjo tautinės trispal­ vės, žygiuose po Lietuvą drąsiai giedotas nacionalinis himnas, ak­ tyviai dalyvauta Lietuvos Persi­ tvarkymo Sąjūdžio struktūrose.

1989-1990 m. - „Žaliaraiščių laikotarpis“. Žaliaraiščių štabe ak­

tyviai veikusiems A. Kubiliui, A. Rupšytei ir kitiems prašant, „bu­ simasis VU būrio branduolys“ su­ telkdavo studentus, išdalindavo raiščius ir nurodydavo užduotis. Įvairių kursų studentai bei dėsty­ tojai, kaip Sąjūdžio žaliaraiščiai, budėjo daugelyje Sąjūdžio orga­ nizuotų renginių, aktyviai prisidėjo 1990 m. demontuojant paminklus Leninui ir Kapsukui Vilniuje, Sau­ lėtekio ai. prie VU fakultetų.

Keletas būsimųjų SKAT VU bū­ rio karių savanorių Sąjūdžio pa­ kviesti jau 1990 m. pavasarį buvo užregistravę kaip Krašto apsaugos savanoriai (Simas Baskas, Rolan­ das Tučas). Po 1990 m. kovo mėn.

11 d., atkūrus Nepriklausomybę, kai kuriems studentams kaip žaliaraiščiams, Šaulių sąjungos na­ riams, ar šiaip savanoriškai pasi­ siūlius teko saugoti strateginius objektus: Spaudos rūmus ir kt. (Vid­ mantas Daugirdas, R. Tučas ir kt.).

Per 1991 m. sausio įvykius dau­ gelis VU studentų ir dėstytojų, iš kurių nemaža dalis buvo tie patys „žaliaraiščiai“, aktyviai dalyvavo neginkluotoje pasipriešinimo ko­ voje saugant svarbius valstybinius objektus: Radijo ir televizijos pa­ statą, Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir kt. Kovos „ginklai“ buvo armonika, dainos ir šokiai, opti­ mizmą palaikė geraširdžių žmo­ nių atnešti sumuštiniai ir kava.

Pvz., naktį iš sausio 11 į 12 d., 4-5 vai. ryto, Radijo ir televizijos pa­ statą praktiškai liko saugoti tik

apie 10 VU studentų. Jie garsiai dainavo, šoko, kad sudaryti įspū­ dį, jog „sargybinių yra daug“, nors miego labai norėjosi. O aktyviai sudalyvavę 1991 m. sausio 13 d. įvykiuose (budėjimai, kraujo do­ norystė sužeistiesiems, barikadų statymas ir kt.) studentai, ypač iš VU GMF, entuziastingai suskubo vasario mėnesį jungtis į besifor­ muojantį SKAT VU būrį.

Saugomuose objektuo­ se tykojo pavojai 1991 m. vasario pabaigoje SKAT VU studentų būrys buvo faktiškai suformuotas. Pasak liudininkų, bū­ rio steigiamasis susirinkimas įvy­ ko vasario 26 d. studentų bendra­ butyje M. K. Čiurlionio g. 27, daly­

vavo apie 15-20 studentų (tuo me­ tu pradėtos pildyti stojimo į sava­ norius anketos). R. Tučas, IV k. studentas geografas, tapo būrio vadu (1991 m. kovas - 1992 m. gegužė), Vytautas Račkauskas, III k. studentas geologas, - vado pa­ vaduotoju (1991 m. kovas - 1993 m. sausis).

1991 m. kovo 11 d. įvyko iškil­ minga SKAT rikiuotė prie LR Aukš­ čiausiosios Tarybos rūmų, skirta LR Nepriklausomybės atkūrimo metinėms pažymėti. Iš SKAT VU būrio savanorių rikiuotėje dalyva­ vo ir priesaiką davė du uniformas gavę (tuomet tai buvo būtina sąly­ ga) kariai savanoriai: R. Tučas ir Arūnas Grušeckas.

1991 m. kovo mėn. 17 d. Mask­ vos neteisėtai organizuotą refe­ rendumą „dėl SSSR išsaugojimo“ prižiūrėjo visi SKAT padaliniai. VU būriui buvo priskirti du objektai: pastatas Sierakausko g. 24/8 (da­ bartinė Vokietijos ambasada) ir pastatas priešais Čiurlionio trolei­ busų stotelę (Švitrigailos g). Šiuos objektus prižiūrėjo apie 10 stu­ dentų ir keli Gediminaičių organi­ zacijos nariai. SKAT VU būrio už­ duotis buvo skaičiuoti atvykstan­ čius rinkėjus, kad palyginti su so­ vietinių struktūrų pateiktais duo­ menimis, ir fiksuoti galimus inci­ dentus. Atliekant šią užduotį neiš­ vengta ir incidento: Profsąjungų rūmų takeliais vaikštinėjantys „ste­ bėtojai“ buvo omonininkų paste­ bėti ir užpulti. Vienam talkininka­ vusiam Gediminaičių jaunimo or­ ganizacijos nariui pavyko pa­ sprukti, o karys savanoris R. Tu­ čas ir Gediminaičių organizacijos narys Vitalis Zdanavičius buvo su­ laikyti ir sumušti, bet, iškrausčius kišenes ir bandžius nesėkmingai kvosti, paleisti. SKAT Vilniaus rink­ tinės vado Romualdo Katino nu­ rodymu R. Tučas kreipėsi į Rau­ donojo kryžiaus ligoninę dėl su­ žalojimų ir šio įvykio pagrindu iš­ kėlė OMON savivaliautojams bau­ džiamąją bylą. Vėliau, byla bevil­ tiškai strigo ir buvo nutraukta.

1991 m. kovo mėn. 17-30 d. sau­ goti LR Aukščiausiosios Tarybos rū­ mai. SKAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu VU būriui buvo paskirtas vienas iš keturių Vilniaus rinktinei patikėtų AT rūmų apsaugos postų dešiniajame AT rūmų fligelyje (pos­ to viršininkas - R. Tučas). Budint dauguma VU būrio karių savanorių turėjo duoti iškilmingą kario sava­ norio priesaiką „ginti Tėvynę“. Ko­ vo 21 d. Vilniuje, Pylimo gatvėje,

apie 18.30 vai. OMON kariškiai ap­ šaudė iš Šalčininkų muitinės auto­ busu grįžtančius septynis Krašto apsaugos departamento darbuoto­ jus, iš jų tris sužeidė. AT rūmuose buvo paskelbta ypatingoji padėtis, priesaikos davimas budėjimo metu atšauktas: nuo slegiančios įtampos ir nežinios net oras atrodė „įkaitęs“.

40 karių būrys, į kurio sudėtį pateko VU studentai savanoriai, turėjo tik 5 karabinus ir 2 „Molotovo kokteilius“.

Dauguma būrio narių gamtininkai Iš pradžių VU būrys buvo tiesio­ giai pavaldus SKAT Vilniaus rink­ tinei (vadas R. Katinas). Po 1991 m. rugpjūčio pučo SKAT VU būrys buvo įjungtas į Vilniaus m. Nauja­ miesčio kuopos sudėtį (vadas Česlovas Germanavičius). SKAT VU būrys 1991 m. vasario-kovo mėn. buvo suformuotas daugiau­ sia iš VU GMF bendrabučiuose gyvenusių studentų (biologai, ge­ ografai, geologai). Studentai geo­ logai sudarė didžiąją dalį būrio (apie 60 proc.). Tiesa, būrio sąra­ šuose buvo pora studentų medi­ kų, vienas Istorijos fakulteto stu­ dentas ir pora ne studentų. 1991 m. balandžio pradžioje jame bu­ vo apie 35 žmones. 1991 m. pa­ vasarį, sparčiai augant būriui, bu­ vo kilusi idėja aktyviau įjungti kitų fakultetų studentus ir suformuoti SKAT VU kuopą. Tačiau 1991 m. pavasarį idėja žlugo, nes kituose VU fakultetuose didesnio studen­ tų ir dėstytojų bei vadovybės pa­ laikymo nesulaukta, o per vasarą ir rudenį būrys tik mažėjo. Para­ doksalu, bet po 1991 m. rugpjū­ čio pučo sparčiai augant SKAT gretoms, SKAT VU būrys mažėjo, kol jame liko tik keliolika pačių ak­ tyviausių studentų savanorių, ku­ rie pajėgė derinti studijas su daly­ vavimu SKAT veikloje bei manė, kad grėsmė dar nedingusi (oku­ pacinė kariuomenė vis dar buvo Lietuvoje). Nuo 1991 m. rugsėjo daliai studentų grįžus iš praktikų, . jau mažesnis būrys būdamas vėl suaktyvina veiklą, priima iškilmin­ gą priesaiką Vilniaus arkikatedro­ je 1991 m. spalio 27 d.

Už strateginių objektų saugojimą studentai užsidirbdavo 1991-1992 m. žiemą atsakin­ gas išbandymas - Lietuvos stra­ teginių energetinių objektų apsau­ ga. SKAT Naujamiesčio kuopos VU būriui buvo paskirta saugoti Vilkpėdės naftos bazę, esančią Gerosios Vilties gatvėje (šiuo me­ tu bazės nebėra, per jos teritoriją tiesiamas Vilniaus m. pietinis ap­ linkkelis). Saugant šį objektą, pa­ galiau dauguma būrio karių gavo uniformas. Ši „misija“ labai pri­ stabdė VU būrio „mažėjimą“, nes atsirado pragmatinis motyvas: už strateginio objekto apsaugą stu­ dentai užsidirbo šiek tiek pinigų.

Kad išorinė naftos bazės apsau­ ga nuo diversijų buvo patikima kiek tai įmanoma (pamaina 6 ka­ riai, ginkluotė: 2 karabinai, 2 pis­ toletai „Makarov“, revolveris „Nagan", guminė policininko lazda ir dujų balionėlis), liudija kai kurie

Pirmasis VU studentų savanorių būrio vadas Rolandas Tučas 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Aukščiausios Tarybos (nuotrauka iš asmeninio R. Tučo archyvo) įvykiai. Pamainos narys V. Rač­ kauskas kelis kartus buvo išleis­ tas į VU GMF bendrabučius Čiur­

1993 m. kovą „pagal popierius“ SKAT VU būrio nebeliko.

lionio gatvėje „sužvejoti pamainai maisto“ ir grįžęs du kartus bandė patikrinti, neperspėjęs budinčios karių savanorių pamainos, „išori­ nį perimetrą“ priešingose naftos bazės vietose (iš gatvės ir dykvie­ tės pusių). Abiem atvejais už sie­ nos pasigirsdavo „Stok“, „Šausiu“

VU - ne tik mokslo šven­ tovė, bet ir patriotų kalvė

ir sužvangėdavo ginklo spynos užraktas. Po šių įvykių būryje bu­ vo nutarta „daugiau laimės neban­ dyti“ ir apsaugos žiedą kirsti tik pro pagrindinius vartus.

Faktiškai tai buvo SKAT VU GMF studentų būrys, kurį aktyviai šefa­ vo VU GMF dėstytojai, Atgimimo laikų sąjūdiečiai ir kariai savano­ riai Petras Musteikis, Algimantas Švėgžda, Ramutis Bonifacas Mik­

šys, Antanas Brazauskas ir kiti.

SKAT VU būrys išformuo­ jamas Studentams kariams savanoriams baigiant studijas ir paliekant bendra­ bučius, būrys palaipsniui savaime išsiformavo. 1992 m. gegužės mėn.

VU būrį palikus R. Tučui, vadu pa­ skiriamas III k. studentas geologas Sergejus Jeriomenko (1992 m. bir­ želis-1993 m. sausis). 1993 m. sau­ sio pradžioje iš VU būrio likučių (1015 savanorių, vidinė pavaldumo struktūra dar egzistuoja) didesnė da­ lis karių savanorių, norėdami akty­ viau dalyvauti karinėje veikloje, gauti karinių žinių (ginkluotės panaudoji­ mo įgūdžiai, savigynos treniruotės) bei užsidirbti pinigų paduoda prašy­ mus pereiti į tuo metu vieną iš ge­ riausiai paruoštų karinių dalinių SKAT struktūroje - SKAT Vilniaus rinktinės Štabo kuopą (vadas j. Itn. R. Karlas), kuri tuo metu saugojo įvai­ rius strateginius ir komercinius ob­ jektus. 1993 m. sausio 6 d. šie stu­ dentai savanoriai buvo paskirti į mi­ nėtą kuopą šauliais. Likusi mažes­ nioji VU būrio dalis per porą mėne­ sių buvo inkorporuota į vieną iš Nau­ jamiesčio kuopos būrių pagal terito­ rinės gynybos suskirstymo principą.

Perėję į Štabo kuopą, buvę VU

būrio kariai savanoriai joje tarna­ vo nuo pusės iki beveik dvejų me­ tų, kol baigdavo studijas ir pradė­ davo gyventi civilinį gyvenimą. Kai kas grįžo į teritorinio pavaldumo KASP struktūras, pvz., V. Račkaus­ kas 822(831) kuopoje tarnavo iki 2003 m. VU būrio savanoris Simas Baskas, tapo etatiniu kariūnu (1992-2003 m.) ir į atsargą išėjo turėdamas kapitono laipsnį.

Iš aktyviausių SKAT VU būrio ka­ rių savanorių norėtųsi paminėti šiuos žmones: R. Tučą, S. Jerio­ menko, V. Račkauską, V. Mikulėną, Ž. Dėną, A. Grušecką, R. Ka­ činską, G. Gervį, R. Širmonaitį, D. Zemlevičių, A. Ladinskj ir kt.

Epizodiškai SKAT VU būrio veik­ loje dalyvavo V. Daugirdas, A. Dir­ gėla, S. Baskas, V. Tučas, S. Šu-

kaitis ir kt. Šiuo metu buvę VU būrio sava­

noriai, sulaukę nuo 35 iki 40 me­ tų, ir toliau lieka savo šalies pat­ riotais, gyvena Lietuvoje, neretai užima solidžias pareigas, nema­ žai jų dirba mokslinį, pedagoginį darbą, yra valstybės valdininkai, tarnautojai ir verslininkai.

Trumpas SKAT VU būrio egzis­ tavimas vykstant sudėtingam Ne­ priklausomos Lietuvos ir jos ka­ riuomenės atkūrimui buvo pagrin­ dinė priežastis, kodėl šio būrio is­ torija buvo „užmiršta“, bet šis ka­ rinis padalinys aktyviai dalyvavo daugelyje karinių operacijų ir at­ sakingai įvykdė visas pavestas už­ duotis. Manau, kad VU studentų karių savanorių būrio istorija gar­ bingai papildė VU istoriją, dar kartą įrodydama, kad Vilniaus universi­ tetas - ne tik Lietuvos mokslo šven­ tovė, bet ir jaunų, patriotiškų žmo­ nių kalvė.

universitas vilnensis

2007 m. birželis

13

______________________________________ ________________

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

EUROPOS SĄJUNGA

%-as

įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 metų BPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ projektą „Vilniaus universiteto Karjeros centro veikla organizuojant magistrantų bendrųjų kompetenci­ jų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, praktinį ugdymą“

MAGISTRANTAMS rengiame bendriįjų kompetencijų ugdymo seminarus. Juos ves kvalifikuoti UAB „Žmogaus studijų centras“ lektoriai. REGISTRACI­ JA IR DALYVAVIMAS NEMOKAMI!

Mokymai vyks 2007 m. spalio-gruodžio mėn. Magistrantai išklausys 88 akad. vai. bendrųjų kompetencijų ugdymo kursą. 18 akad. vai. bus skirta dėstytojų paruoštų užduočių savarankiškam atlikimui.

Bendrųjų kompetencijų ugdymo seminarų turinys 1. Emocinė inteligencija (2 dienos, 16 akad. vai.)

Tikslas - ugdyti emocinę tarpasmeninę inteligenciją, verbali­ nio ir neverbalinio bendravimo įgūdžius, gebėjimus aktyviai klau­ sytis, tinkamai formuluoti klausimus.

2. Efektyvus savęs pristatymas (1 diena, 8 akad. vai.)

Tikslas - ugdyti įtaigaus kalbėjimo, argumentavimo ir įtakos darymo, pristatymo auditorijai gebėjimus.

3. Konstruktyvus bendravimas (2 dienos, 16 akad. vai.)

Tikslas - ugdyti gebėjimą identifikuoti tarpasmeninio bendra­ vimo problemas, konstruktyviai spręsti konfliktus, priimti ir išsakyti kritiką.

4. Sudėtingų situacijų valdymas (1 diena, 8 akad. vai.)

Tikslas - ugdyti savikontrolės įgūdžius ir gebėjimą efektyviai veikti sudėtingose situacijose, valdyti stresą ir tinkamai elgtis emo­ cinės įtampos atvejais.

5. Veiklos planavimas ir savo darbo organizavimas (1 diena, 8 akad. vai.)

Tikslas - ugdyti gebėjimus planuoti savo darbo laiką ir veiklas; nustatyti prioritetus, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą; sudaryti veiklos planą.

6. Vadovavimas ir lyderystė (1 diena, 8 akad. vai.)

Tikslas - ugdyti gebėjimus planuoti, organizuoti ir kontroliuoti grupės žmonių veiklą; motyvuoti save ir kitus.

7. Efektyvus komandos darbas (1 diena, 8 akad. vai.)

Tikslas - ugdyti gebėjimus suvokti bendro tikslo svarbą; pasi­ dalinti atsakomybę ir bendradarbiauti, siekiant bendrų tikslų; pa­ laikyti komandos dvasią ir didinti sutelktumą.

8. Problemų sprendimas. Kūrybiškumo ugdymas. (2 dienos, 16 akad. vai.)

Tikslas - ugdyti gebėjimus keisti stereotipinį mąstymą, kurti naujas idėjas ir inicijuoti pokyčius, surasti problemas ir tinkamiau­ sius jų sprendimo būdus.

Elektroninė registracijos forma bei išsamesnė informacija: www.benkom.karjera.vu.lt

Informacijos teiraukitės: VU Karjeros centras, Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius Tel. (8 5) 2366298, mobil. tel. 8 616 78330, faks. (8 5) 2366018, ei. p. benkom@karjera.vu.lt

SIEKIANTIEMS DAUGIAU... www.muge.vu.lt

VU STUDENTŲ DĖMESIUI! Kviečiame dalyvauti virtualioje VU karjeros mugėje, kuri vyks iki 2007 m. liepos 30 d. Norintys pateikti savo CV (gyvenimo aprašymą) virtualioje karjeros mugėje dalyvaujančioms organizacijoms kviečiami registruotis VU Karjeros centro svetainės www.karjera.vu.lt VUCCIS duomenų bazėje.

Studentams dalyvavimas virtualioje karjeros mugėje www.muge.vu.lt NEMOKAMAS!

Išsamesnė informacija teikiama tel.: (8 5) 2366010, 2366298, mobil. tel. 8 616 78 330, ei. p. muge@karjera.vu.lt, www.karjera.vu.lt,www.muge.vu.lt

studijos U t K

Tarptautinio verslo mokykloje pristatoma nauja tarptautinio verslo finansų magistranturos studijų programa Gegužės 24 d. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje buvo pristatyta nauja Tarptautinio verslo finansų magistranturos programa.

Giedrė BRAZDAUSKAITĖ 2006 metais VU Tarptautinio ver­ slo mokykla parengė naują magistrantūros studijų programą „Tarptau­ tinio verslo finansai“, kuri susilaukė didelio ne tik akademinės visuome­ nės, bet ir įvairių socialinių partne­ rių pritarimo. LR Ūkio ministerijos, Lietuvos bankų asociacijos, Lietu­ vos verslo paramos agentūros, Lie­ tuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros vadovų nuomone, specialistų, išmanančių tarptautinio verslo finansus, poreikis ateityje sparčiai augs, o jų trūkumas ryškus jau dabar. Tarptautinio verslo finan­ sų studijų programos tikslas yra pa­ rengti aukštos kvalifikacijos vadybi­

ninkus - finansininkus, turinčius platesnę žinių ir praktinių gebėji­ mų apimtį tarptautinių finansų sri­ tyje ir galinčius dirbti vidurinėje ir aukščiausioje valdymo grandyse vadovaujantį bei analitinį darbą tarptautinio verslo įmonėse ir insti­ tucijose. Šios programos absolven­ tas gebės spręsti valiutų rizikos val­ dymo, tiesioginių užsienio investi­ cijų ekonominio-finansinio pagrin­ dimo, tarptautinio verslo finansavi­ mo šaltinių pritraukimo, tarptautinių finansinių operacijų valdymo klau­ simus.

Pažymėtina, kad ne tik vis dau­ giau užsienio įmonių ir organiza­ cijų steigia filialus Lietuvoje, bet ir Lietuvos įmonės daugiau investuo­ ja užsienio rinkose. Be to, vis dau­ giau įmonių dalyvauja tarptauti­ niuose projektuose, kuriems valdyti reikalingi minėti specialistai. Ban­ kininkystės sektoriuje tokių specia­ listų poreikis taip pat sparčiai au­ ga, kadangi daug šalies bankų pri­ klauso stambioms užsienio bankų finansinėms grupėms, o banko tei­ kiamų paslaugų specifika daugiau­

Kuriama moderni Humanitarų skaitykla Šių metų rugsėjį Vilniaus universiteto bibliotekoje duris atvers moderni Humanitarų skaitykla. Idėja įkurti šiuolai­ kiškų, atvirų, patrauklių vartotojams skaityklų kilo bibliotekos generalinei direktorei profesorei Audronei Glosienei. Skaitykloje studen­ tai galės pažiūrėti ir mokslo populiarinimo filmų, naudo­ dami daugialypės terpės įrangų ruoštis seminarams, skaityti knygas ir periodinius leidinius iš atvirųjų fondų.

Laura GINTALAITĖ

„Grupinio projektinio darbo patal­ pos populiarios užsienio biblioteko­ se, tuo tarpu VU biblioteka tokių ga­ limybių iki šiol savo skaitytojams ne­ galėjo pasiūlyti. Tokia erdvė atsiras humanitarų skaitykloje“, - sako bib­ liotekos direktorė informaciniam ap­ rūpinimui, ūkio ir finansų reikalams Irena Krivienė. Grupinio darbo pa­ talpose bus stacionarūs kompiute­ riai, daugialypės terpės įranga. Vi­ soje Humanitarų skaityklos erdvėje bus galima naudotis bevieliu inter­ netu, kuris jau įrengtas Centriniuo­ se rūmuose esančiose bibliotekos patalpose.

Planuojama, kad Humanitarų skaitykloje atviruose fonduose bus naujausia - ne senesnė nei 10-15 metų - fundamentalioji, į tarpdis­

sia susijusi su tarptautinėmis ope­ racijomis. Tiek bankų vadovai, tiek kitų įmonių vadovai akcentuoja to­ kių studijų programų poreikį, kai bū­ tų parengiami specialistai, geban­ tys priimti tiek vadybinius, tiek sudė­ tingus su finansų specifika susiju­ sius sprendimus.

Lietuvos narystė Europos Sąjungo­ je taip pat sudaro galimybes Lietuvos verslui pasinaudoti visų Europos fi­ nansinių institucijų paslaugomis ir fi­ nansavimo instrumentais, tačiau tai kelia naujus, žymiai aukštesnius kva­ lifikacinius reikalavimus šalies įmo­ nių vadovams, priimantiems sprendi­ mus, susijusius su išorės finansavi­ mu. Praktika rodo, kad teikiant paraiš­ kas Europos struktūrinių fondų para­ mai gauti, priimant sprendimus, susi­ jusius su užsienio valiutų rizikos val­ dymu bei paprasčiausiai šiuolaikiš­ kai valdant įmonių finansus, vadovai stokoja specifinių teorinių ir praktinių finansų valdymo žinių, ypatingai tarp­ tautiniame kontekste.

Priėmimas į šią vakarinę magistrantūros studijų programą vyksta nuo gegužės 31 d.

ciplinines studijas orientuota huma­ nitarinių ir kai kurių socialinių moks­ lų literatūra. Ji neturėtų dubliuoti fa­ kultetų bibliotekose esančios litera­ tūros. Knygos. į šią skaityklą bus at­ nešamos ir iš saugyklų. Į humanitarų skaityklą bus galima patekti dviem būdais - per pagrindinį bibliotekos įėjimą ir iš Spaustuvės kie­ melio. Į šį kiemelį galima patekti per Observatorijos kiemelį, kuriame įsikū­ rusi VU SA. įeiti iš Spaustuvės kieme­ lio bus galima identifikavus save kom­ piuterizuotoje informacinėje sistemo­ je (čia galios VUB skaitytojo pažymė­ jimas, kurį studentams atstoja Lietu­ vos studento pažymėjimas).

Skaitykloje atidengtos XIX a. ant­ ros pusės freskos.

Visos VU bibliotekos rekonstruk­ cija finansuojama iš valstybės biu­ džeto, o Humanitarų skaityklos bal­ dams ir kompiuterinei įrangai lėšų skyrė Universitetas. Humanitarų skaityklos įrengimas iš viso kainuos 1 mln. 171 tūkst. litų.

Humanitarų skaityklą sudarys ke­ turios patalpos - pagrindinė skaityk­ la su mediateka, kurioje bus galima pažiūrėti mokslo populiarinimo filmų iš įvairių mokslo sričių; dvi nedidelės patalpos darbui grupėse ir periodi­ kos skaitykla, kur stovės savitarnos kopijavimo aparatai. Numatoma, kad periodikos skaitykla bus triukšminges­ nė erdvė, kur bus galima ir padisku­ tuoti. Šią erdvę planuojama įrengti

taip, kad ateityje bibliotekos lankyto­ jai galėtų atsivesti vaikus. Biblioteka jau yra įsigijusi šviečiamųjų moko­ mųjų filmų apie pasaulio sandarą.

Naujais mokslo metais studentai galės dirbti modernioje Humanitarų skaitykloje

Vilniuje rengiama pirmoji tarp­ tautinė lazerių mokykla STELLA Birželio 11 d.-liepos 6 d. veiks tarptautinė Vilniaus lazerių mokykla STELLA, skirta dokto­ rantūros studentams ir jaunie­ siems mokslininkams.

Mokykla STELLA (Studies and Training in Experiments with Laser and Laser Applications) - tai vieną mėnesį truksianti vasaros mokykla doktcfrantūros studentams ir dakta­ ro studijas baigusiems jauniesiems

mokslininkams netiesinės optikos srityje, naudojant šiuolaikinę aukš­ čiausio lygio mokslinę įrangą.

Lazerių mokyklą rengia Vil­ niaus universiteto Fizikos fakul­ teto Kvantinės elektronikos kated­ ra ir Lazerinių tyrimų centras pa­ gal ES „Marie Curie“ veiklos pro­ jektą STELLA kartu su „Marie Cu­ rie" profesoriumi Vilniaus univer­ sitete dr. Paolo Di Trapani. Šio projekto tikslas - padėti to­ bulėti jauniesiems Europos moks­

lininkams išvengiant konkurenci­ jos tarp laboratorijų ir ugdyti mokslinėje bendruomenėje mo­ dernų požiūrį į mokymą ir mokslo technologijų sklaidą.

Tai pirmoji ir vienintelė Europoje mokykla, kurioje aukščiausios kva­ lifikacijos dėstytojai iš įvairių pa­ saulio šalių vadovauja moksli­ niams eksperimentams, atlieka­ miems naudojant pažangią moks­ linę įrangą.

STELLA mokyklą Vilniaus univer­ sitete numatoma rengti trejus metus.

Daugiau informacijos rasite internetiniame puslapyje http:// www.vino-stella.eu/.

universitas vilnensis

14

2007 m. birželis

wkultūra

Universitetų teatrai siekia ugdyti kuriančias asmenybes

VU meno kolektyvai rengiasi Dainų šventei Liepos 5-8 dienomis Vilniuje vyks Lietuvos dainų šventė „Būties ratu“, kurioje daly­ vaus ir VU meno kolektyvai.

Dainų šventė - vienas di­ džiausių Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykių, UNESCO pripažintas globotinu ir puoselėtinu pasaulio kultūros paveldu. Chorų dienoje dainuos jungtinis 16 tūkst. dainininkų choras, Ansam­ blių, Folkloro ir Šokių dienose šoks, dainuos ir gros dar keletas tūkstančių dalyvių.

Dainų šventės meno vadovas Vy­ tautas Miškinis taip aiškina pagrin­ dinę šventės koncepciją: „Būties ra­ tu - tai dienos, metų ir žmogaus gy­ venimo virsmas nuo ryto iki vakaro, nuo pavasario iki žiemos, nuo gimi­ mo iki mirties. Ši tema atskleidžia­

ma per turtingus lietuvių liaudies dainų klodus.“ Folkloro atlikėja Veronika Povilio­ nienė pateikė Dainų šventės kūry­ binei grupei daugybę nuostabių liau­ dies dainų, suskirsčiusi jas temomis.

Kompozitoriai įvilko šias dainas į modernų chorinių aranžuočių rūbą.

Taip gimė nuostabios Giedriaus Svilainio, Zitos Bružaitės, Nijolės Sin­ kevičiūtės, Gintauto Venislovo kom­ pozicijos mišriems, moterų, vyrų ir vaikų chorams, iš kurių sudaryta pir­ moji šventės dalis - „Liaudies dai­ nų pynė“.

Antroje šventės dalyje bus pa­ gerbta lietuvių chorinė klasika.

Trečia dalis skirta jaunimo cho­ rams. Tai moderniausia muzikine prasme dalis - M. Mikutavičiaus „Pasveikinkit vieni kitus“, A. Kaušpėdo „Krantas“ ir kiti kūriniai, kuriuos su didžiuliu entuziazmu dainuoja Lie­ tuvos jungtinis studentų choras. Fi-

Gegužės 6-12 d.

Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos universi­ tete ir Vilniaus teatre „Lėlė“ vyko VIII tarptautinis univer­ sitetų teatrų forumas „Kurti pasaulį ir save“, skirtas jaunos asmenybės ugdymui ir raiškai.

Rimantas VENCKUS VU Dainų ir šokių ansamblio šokėjai repetuoja Vilniaus kalnų parke nale tradiciškai skambės žymiau­ sios tautinės giesmės - „Kur giria žaliuoja“ bei „Lietuva brangi“.

Dainų diena „Dainos ratu“ vyks liepos 8 dieną Vingio parke. Jos pro­ gramoje - 37 kūriniai. Šį milžinišką

repertuarą dainuos pasikeisdami mišrūs, vaikų, moterų, vyrų chorai.

Studentų chorai, kaip stipriausioji Lietuvos chorų grupė, buvo papra­ šyti išmokti didžiausią repertuaro da­ lį - net 23 kūrinius. Po paskutinių perklausų buvo įsitikinta, kad kai ku­ rias dainas sunku atlikti suaugusių­ jų mišriems chorams, todėl studen­ tų chorams teko išmokti papildomų dainų.

Visi trys Vilniaus universiteto cho­ rai sėkmingai praėjo atranką, o šių chorų atliekamą Z. Bružaitės „Cho­ rinę siuitą“ komisija įvertino kaip ge­ riausiai visose Lietuvos perklauso­ se nuskambėjusį kūrinį.

Kiti VU meno kolektyvai dalyvaus Ansamblių ir Folkloro dienose.

Pasak Dainų šventės režisieriaus padėjėjos Genovaitės Juknevičie­ nės, VU Dainų ir šokių ansamblis yra Ansamblių vakaro pagrindinis kolektyvas. Būtent VU šokėjai de­ monstruoja visai Lietuvai šventės re­ pertuarą, dalyvauja kaip eksperi­

Pagerbtas Stanislovo Moniuškos atminimas Rasa GELGOTIENĖ VU kultūros centras drauge su Lenkų institutu birželio 2 d. Šv. Jonų bažnyčioje surengė didelį koncertą, skirtą lenkų nacionalinės muzikos klasiko Stanislovo Moniuškos (Stanislaw Moniuszko) atminimui jo 135-ųjų mirties metinių proga.

VU bendruomenė turbūt mažiau nei Šv. Jonų bažnyčią aplankantys turistai žino, kodėl būtent šio kom­ pozitoriaus biustas puošia bažny­ čios vargonus.

Stanislovas Moniuška (1819— 1872) - žymus lenkų kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, visuome­ nės veikėjas, vienas ryškiausių (gre­ ta Frederiko Šopeno) lenkų roman­

tizmo kūrėjų.

S. Moniuška gimė 1819 m. gegu­ žės 5 d. mažame Ubelės miestely­ je netoli Minsko. Nuo 1858 m. kom­ pozitorius gyveno ir dirbo Vilniuje, čia vedė A. Mūller. Moniuška var­ gonavo ir vadovavo chorui Šv. Jo­ nų bažnyčioje, dirbo Vilniaus mies­ to teatro dirigentu, privačiai dėstė kompoziciją ir muzikos teoriją (jo mokinys buvo 1835-aisiais Vilniuje

VIII TARPTAUTINIAM UNIVERSITETŲ TEATRŲ FORUMUI PASIBAIGUS

S. Moniuško biustas skverelyje šalia Šv. Kotrynos bažnyčios.

V. Naujiko nuotr. gimęs žymus rusų kompozitorius Cezaris Kiuji).

Net aštuoniolika metų Vilniaus muzikinis gyvenimas klestėjo šio nuostabaus maestro veiklos dėka.

S. Moniuška būrė mėgėjų ansam­ blius, rengė koncertus, vadovavo paties įkurtai Šv. Cecilijos draugijai,

rūpinosi natų leidyba. Vilniuje sukur­ tos jo kantatos lietuviška tematika „Milda“, „Nijola“, keturios Aušros Vartų litanijos. To meto Vilniaus sa­ lonuose nuolat skambėjo S. Mo­

mentinė bazė baletmeisteriams ku­ riant šokius, juos filmuojant, taisant ir tobulinant. „Patikėkit - tam prireikė didžiulės VU šokėjų ištvermės ir at­ sidavimo“, - giria VU studentus G. Juknevičienė.

Tarp 2007 metų Dainų šventės pa­ grindinių kūrėjų yra net keli VU ko­ lektyvų vadovai - Rasa Gelgotienė, Birutė Mažrimienė ir Albinas Kučins­ kas. R. Gelgotienė-šventės dirigen­ tė, B. Mažrimienė - trijų šokių baletmeisterė. Visi jie - Lietuvos regionų kolektyvų konsultantai ir perklausų komisijų nariai. Šventės renginiai

Liepos 5 d. Kanklių popietė „Skambėkite, kanklės“ VU Petro Skar­ gos kieme.

Liepos 6 d. - Folkloro diena „Sau­ lutė rateliu tekėjo“ Sereikiškių parke ir pilių teritorijoje.

Liepos 7 d. - pučiamųjų orkest­ rų programa „Vario audra“ Rotušės aikštėje ir Ansamblių vakaras „Sau­ lės vartai“.

Liepos 8 d. Dainų diena „Dai­ nos ratu“ Vingio parke Vilniuje.

Kviečiame visus VU darbuotojus ir studentus į Lietuvos dainų šventę. „U. V.“ inform.

niuškos romansai („Namų dainy­ nas“, „6 sąsiuviniai“).

1848-aisiais Vilniaus Rotušėje įvy­ ko S. Moniuškos operos „Halka“ premjera. Ši opera dabar laikoma

vienu ryškiausių lenkų nacionalinio scenos meno kūrinių, padėjusiu pa­ grindą nacionalinės mokyklos susi­ formavimui.Tik praėjus 10 metų, 1858-aisiais, „Halka“ buvo pastaty­ ta ir Varšuvoje. Ir jau tais pačiais me­ tais ten dirbti buvo pakviestas ir pats kompozitorius.

S. Moniuškai išvykus iš Vilniaus, dar ilgai miesto muzikinis gyveni­ mas klestėjo jo įkurtų draugijų ir kon­ certinių organizacijų dėka. Net pra­ ėjus keliasdešimčiai metų po jo mir­ ties kasmet gegužinėse pamaldose Aušros Vartuose skambėdavo S. Mo­ niuškos „Mišios e-moll“.

Būtent šis kūrinys - didelės, de­ vynių dalių „Mišios e-moll“, pa­ rašytos S. Moniuškai dirbant Šv. Jo­

nų bažnyčioje, buvo atliktas birže­ lio 2-osios koncerte. Jį giedojo VU choras „Virgo“, akomponuojant VU kameriniam ansambliui. Koncerte skambėjo ir S. Moniuškos dainos A. Mickevičiaus ir kitų poetų žodžiais - jas, akomponuojant Ra­ mintai Gocentienei, dainavo solis­ tai Vida Taurinskaitė, Julija Karaliūnaitė, Andrius Apinis ir Nerijus Masevičius.

Programos pabaigoje VU akade­ minis choras drauge su VU kameri­ niu ansambliu ir solistais atliko vie­ ną dalį iš Aušros Vartų litanijos.

Išskirtinė kasmet vykstančių foru­ mų ypatybė yra ta, kad kiekvieną kar­ tą rengėjai - Universitetų teatrų aso­ ciacija, VU ir VGTU teatrai - sugal­ voja vis naują šventės temą, devizą, lemiantį viso renginio programą. Šio

forumo devizas įpareigojo dėmesį sutelkti j kūrybines studentų galias, kurios priklauso nuo jaunos asme­ nybės brandumo, turtingumo, pajė­ gumo atsiverti aplinkiniams. Todėl Universitetų teatrų asociacija daug dėmesio skiria forumų edukacinei programai,- vykdomos įvairios kūry­ binės akcijos. Jose nagrinėtos kul­ tūrinio paveldo problemos, daugia­ tautės Vilniaus kultūros klausimai, Eu­ ropos jaunimo skirtumai ir panašu­ mai, studentiškai scenai rašančių au­ torių fenomenas ir kitos temos. Šie­ met dėmesys suteiktas į kultūrinį as­ menybės ugdymą.

Forumo metu vyko diskusija „As­ menybė universiteto teatre", Urbino (Italijai universiteto profesorės Jane Aveiy kūrybinė laboratorija, nacio­ naliniai vakaro klubai. Specifinė šio forumo programos dalis - edukaci­ nė akcija, skirta vaikų namų auklėti­ niams. Jos tikslas-teikti dvasinę pa­ ramą tėvų globos netekusiems vai­ kams, teatro priemonėmis ugdyti jų pasitikėjimą savo jėgomis, pažadinti kūrybines galias. Teatro pedagogai iš Prancūzijos, Italijos ir Baltarusijos vaikams iš Trakų ir Valkininkų atvėrė teatrinės kūrybos paslaptis, supažin­ dino, kaip kuriamos pjesės, spektak­ lio scenografija. Akcijos dalyviai ste­ bėjo studentų spektaklius.

Forume, be Lietuvos universitetų te­ atrų, dalyvavo jaunimo teatrinės tru­ pės iš Italijos, Prancūzijos, Slovėnijos.

Renginys dar kartą įrodė, kad stu­ dentiškas teatras yra unikalus reiški­ nys, nemėgdžiojantis profesionalų.

Netrūko jaunatviško azarto, drąsos „nusikalsti“ tradiciniams kanonams, improvizacinės laisvės, originalių sprendimų.

Iš svečių šiuo požiūriu bene la­

biausiai išsiskyrė Mariboro (Slovė­ nija) teatro mokyklos studentai, pa­ rodę E. lonesko pjesės „Pamoka“ perdirbinį „Paskutinė instrukcija“, ku­ riame netrūko šiuolaikiniam jauni­ mui būdingų aktualijų, gero skonio humoro, sceninės kultūros ir ryškių vaidmenų.

Netikėtais siurprizais šokiruoti mėgstanti Vilniaus universiteto teat­ ro Andriaus Pulkauninko kinetinė trupė išradingai demonstravo dau­ gialypės terpės galimybes teatre, per daug nekreipdama dėmesio į tai, ko­ kia gi galėtų būti viso to įspūdingo reginio prasmė.

Viso forumo kontekste kiek išsisky­ rė VU teatro dramos trupė „Minimum“ ir VGTU teatras studija „Palėpė“. Šie

kolektyvai ypatingą dėmesį kreipia j literatūros kūrinio interpretavimą, į jau­ nųjų aktorių kuriamų personažų cha­ rakterių brandą, improvizacijos lais­ vę. Daugumoje matytų spektaklių re­ žisieriai tarsi pritaiko savo sugalvotą personažo modelį aktoriui. Tuo tarpu Rimanto Venckaus ir Olego Kesmino režisūra orientuota j tai, kad perso­ nažai galėtų laisvai skleistis jaunojo kūrėjo asmenybėje. Galbūt dėl to tarp­ tautinė vertinimo komisija šių teatrų nariams skyrė daugiausia diplomų už įdomius vaidmenis. VU teatro trupės „Minimum“ spektakliuose „Chapel B“ pagal Algimanto Mackaus poezi­ ją ir Leonido Andrejevo komedijoje „Artimo meilė“ prizus pelnė aktoriai Linas Šinkūnas, Karolina Vitkutė, Bi­ rutė Steponėnaitė, Vasilijus Michejevas.

Kiekvienai forume dalyvavusiai tru­ pei įteikti diplomai už jai būdingiau­ sią kūrybiškumo bruožą, kurį pasi­ rodymuose įžvelgė vertinimo komi­ sijos nariai. Trupei „Minimum“, foru­ me vaidinusiai net du spektaklius, paskirti diplomai už harmoningą an­ sambliškumą ir emocinę jėgą („Cha­ pel B“) ir už sėkmingą bei nuotaikin­ gą teatro pirmakursių debiutą („Arti­ mo meilė“). Kita VU teatro trupė, va­ dovaujama A. Pulkauninko, įvertin­ ta diplomais už įdomų daugialypės terpės panaudojimą ir garsines im­ provizacijas spektaklyje „Velkam“.

Diplomais taip pat apdovanoti ge­ riausi scenografai, kompozitoriai.

Tarp jų - Mantas Savickis ir Karolina Vitkutė už muziką VU teatro trupės „Minimum“ spektakliui „Chapel B“.

Beje, trupė su šiuo spektakliu pa­ kviesta dalyvauti rudenį Florencijo­ je vyksiančiame tarptautiniame stu­ dentų teatrų festivalyje.

„Teatras 2000“ iš Liono (Prancūzija) sužavėjo scenine laisve, muzikalu­ mu, autoironijos prasmingumu. Spektaklis „O Dieve, koks gražus yra karas“ atskleidė nesenstantį „Commedia dell‘ arte“ grožį bei teatrinių tradicijų reikšmę dabarties teatrui.

universitas vilnensis

2007 m. birželis

15

sportas

SELL imtynininkams bronzinis lietus Gegužės 16-20 d. Kaune vyko SELL varžybos. VU sportininkai iškovojo 3 aukso, 10 sidabro, 12 bronzos medalių.

Vilniaus universitetas pagal iškovotų medalių skaičių užėmė antrąją vietą (25 medaliai).

Irena SINIAUSKAITĖ

Savos sienos Prie Universiteto pergalės ne­ menkai prisidėjo ir VU dziudo rink­ tinės: 8 bronzos medaliai atiteko būtent joms. Tai daugiausia, kiek imtynininkai kada nors yra iškovo­ ję. Prieš ketverius metus jie pelnė 6, prieš trejus - du, pernai - vos vieną apdovanojimą. Šiemet turbūt

savos sienos padėjo, j apdovano­ jimus pretendavo per 120 studen­ tų iš 7 Europos valstybių, be Balti­ jos šalių, varžybose dalyvavo ir Prancūzijos, Ukrainos, Baltarusijos atstovai. Lietuvių, žinoma, buvo daugiausiai.

„Sunkioji artilerija" Dziudo imtynininkų varžybos vy­ ko gegužės 18 ir 19 dienomis. Pir­ mąją dieną kovėsi merginos svorio kategorijose iki 63, iki 70, iki 78 ir virš 78 kg bei vaikinai iki 81, iki 90, iki 100 ir virš 100 kg svorio. Tądien mūsiškiai pelnė 4 medalius, kurie atiteko Almai Linkevičiūtei, GMF I k. mag. (iki 70 kg), Daliai Enzelytei, FsF III k. (iki 78 kg), Rūtai Banytei, MF III k. (virš 78 kg), Povilui Gruodžiui, TF I k. (iki 90 kg). D. Enzelytė ir pernai Tartu vykusiose SELL varžybose li­ ko trečia, o P Gruodis sėkmingai at­ stovauja universitetui Lietuvoje - jau ne pirmą kartą tampa nugalėtoju ar prizininku.

Pirmasis krikštas Gegužės 19 d. kovojo lengvųjų svorio kategorijų atstovai: merginos svorio kategorijose iki 48, iki 52 ir iki 57 kg, vaikinai iki 60, iki 66 ir iki 73 kg. Šiems sportininkams varžybos buvo

tokios pat sėkmingos, ant garbės pa­ kylos užlipo Monika Lukoševičiūtė, MF II k. (iki 48 kg), Irena Siniauskaitė, MF IV k. (iki 48 kg), Rasuolė Baleišaitė, IFII k. (iki 52 kg), Monika Narbutai­ tė, EFI k. (iki 57 kg). Visos šios mergi­ nos ne kartą gynė Universiteto gar-

Iš kairės: Alma Linkevičiūtė, Dalia Enzelytė, Rūta Banytė, Povilas Gruodis, Jonas Kabelka, Mantas Ambrazevičius ir Viktoras Mastovojus kovėsi sunkaus svorio kategorijoje

Iš kairės: Rasuolė Baleišaitė, Monika Lukoševičiū­ tė, Irena Siniauskaitė ir Monika Narbutaitė gynė VU garbę lengvo svorio kategorijoje Lietuvos aukštųjų mokyklų iškovotų medalių statistika

bę, tik M. Lukoševičiūtei tai buvo pir­ mosios tokio rango varžybos. Tačiau šis „blynas“ nebuvo prisvilęs. Priešin­ gai, sportininkė efektingu metimu eli­ minavo Prancūzijos atstovę ir užsitik­ rino trečiąją vietą savo svorio katego­ rijoje. „Esu iš tų žmonių, kurie „užsi­ veda“, todėl pirmasis laimėjimas tik dar labiau skatina atkakliau siekti sa­ vo tikslo. Tai dar ne pabaiga“, - tikina lengvasvorė imtynininke.

Tiesa, kitiems septyniems imtyni­ ninkams pritrūko gal laiko, gal jėgos ar ištvermės, gal pasitikėjimo savo jėgomis, o gal viso to būtų ir pakakę, jei ne prastas burtas. Tiesiog sėkmės pritrūko. Nors ir jie pasirodė visai ge­ rai - visi pateko į geriausiųjų dešim­ tuką savo svorio kategorijose, kitiems vos žingsnelio pritrūko iki trečiosios vietos. Tačiau svarbiausia - varžytis.

Dėkingi treneriams Imtynininkai nuoširdžiai dėko­ ja VU dziudo rink­ tinių treneriui doc.

R. Naužemiui už paramą ir psicho­ loginį palaikymą, taip pat kitiems treneriams, padėjusiems pasiruoš­ ti varžyboms - S. Vėtravai ir E. Tehovui. Be visų jų pa­ galbos ir patarimų SELL žaidynių bronza tikrai ne­ būtų papuošusi mūsų imtynininkų.

Santrumpa

Nr. Universitetas

1

lt

Medaliai III

Suma

1

Lietuvos kūno kultūros akademija

LKKA

23

12

12

47

2

Šiaulių universitetas

ŠU

11

3

1

15

3

Vilniaus pedagoginis universitetas

VPU

8

5

10

23

4

Kauno technologijos universitetas

KTU

6

5

7

18

5

Mykolo Romerio universitetas

MRU

4

2

6

12

6

Vilniaus universitetas

VU

3

10

12

25

7

Vilniaus kolegija

VIKO

2

0

0

2

8

Vytauto Didžiojo universitetas

VDU

1

3

2

6

9

Lietuvos žemės ūkio universitetas

LŽŪU

1

3

1

5

10 Klaipėdos universitetas

KU

0

7

2

9

11 Vilniaus Gedimino technikos universitetas

VGTU

0

3

4

7

12 Lietuvos veterinarijos akademija

LVA

0

1

0

1

13 Lietuvos karo akademija

LKA

0

0

1

1

14 Kauno medicinos universitetas

KMU

0

0

0

0

15 Lietuvos muzikos ir teatro akademija

LMTA

0

0

0

0

16 Vilniaus dailės akademija

VDA

0

0

0

0

Iš viso:

59

54

58

171

VU sunkiaatlečiai, jėgos trikovininkai ir svarsčių kilnotojai pelnė 21 apdovanojimą Mindaugas JARAS, MIF II kurso studentas Baigėsi eilinis šių sporto šakų varžybų sezonas. Dalyvauta įvairio­ se varžybose, turnyruose, o pagrin­ dinis egzaminas - Lietuvos aukštų­ jų mokyklų čempionatai - išlaikytas gerai.

Balandžio pradžioje Lietuvos ka­ ro akademijos sporto salėje varžy­ bas pradėjo VU jėgos trikovininkai, iškovota II komandinė vieta tarp 11 dalyvavusių komandų. Čempionais

tapo MIF II kurso studentas V. But­ kus ir EF magistras A. Ratkevičius. II vietą iškovojo FF doktorantas V. Ragelskis. III vietos apdovanojimas ati­

teko MF III kurso studentui A. Virba­ liui. Gerai kovojo ir reikalingus taš­ kus komandai pelnė L. Šverčiauskas (ChF, I k.), R. Šverčiauskas (FF, I

gina VU komandoje, dalyvavusi tokio rango varžybose. Antrąsias vietas iš­ kovojo MIF studentas O. Strolia, FF pirmakursis R. Šverčiauskas, MIF III

k.) bei T. Svetikas (KHF, II k.).

To paties mėnesio pabaigoje Kau­ ne varžėsi sunkumų ir svarsčių kil­ notojai. Sunku buvo tikėtis pergalės prieš Klaipėdos universiteto sunkia­ atlečius, nes čia mokosi visas Lietu­ vos sunkiosios atletikos elitas, tačiau pergalę šventė Vilniaus universiteto stipruoliai - visi padarė, ką galėjo. Čempionais tapo MIF antrakursis

kurso studentas A. Arutunianas, ChF magistras R. Aleksejevas. Bronzos medaliais pasipuošė MIF studentas D. Vitkus ir FF doktorantas V. Ragelskis. Asmeninį pasiekimą pagerino MIF pirmakursis R. Radžiūnas.

Praėjusių metų svarsčių kilnojimo čempionai šiais metais tenkinosi II ko­ mandine vieta: pralaimėta Lietuvos karo akademijai vos šešiais taškais.

Tačiau ir šioje sporto šakoje buvo pri­ zininkų bei nugalėtojų. Čempionatą

V. Butkus, to paties fakulteto pirma­ kursis V. Paplavskis, ChF I kurso stu­ dentas L. Šverčiauskas ir MF I kurso

studentė D. Janulynaitė. Reikia pa­ minėti, kad tai pirmoji studentė mer­

vėl laimėjo MIF magistras D. Lučiūnas. I vietą iškovojo pirmą kartą šiose varžybose dalyvavęs pajėgus ChF II kurso studentas T Palujanskas. II vie-

VU sunkiaatlečiai, jėgos trikovininkai ir svarsčių kilnotojai baigė sėk­ mingą varžybų sezoną tas iškovojo MIF III kurso studentas A. Kandratavičius bei ChF magistras R. Aleksejevas. Bronzos medaliais pasipuošė MIF ketvirtakursiai R. Druseikis bei K. Kamskovas, MIF pirma­ kursis K. Šimonis liko ketvirtas.

Taigi varžybos baigėsi. Universi­ teto komandos iškovojo 21 medalį: 8

aukso, 8 sidabro ir 5 bronzos. Šia pro­ ga labai padėkoti visų komandos draugų ir trenerių vardu R. Aleksejevui bei A. Ratkevičiui, kurie net septy­ nerius metus gynė Universiteto gar­ bę įvairiose varžybose, yra tapę Lie­ tuvos suaugusiųjų čempionais ir pri­ zininkais, įvairių turnyrų nugalėtojais.

wkultūra VU Tarptautinio verslo mokykloje moksleivių paroda „Pasaulis šiandien"

Dainų ir šokių ansamblio pavasaris darbingas ir įdomus Birutė MAŽRIMIENĖ VU Dainų ir šokių ansambliui lai­ kotarpis po Naujųjų metų buvo la­ bai darbingas ir jdomus.

Viso kolektyvo - ir vadovų, ir an­ sambliečių - jėgos jau nuo praėju­ sių metų skirtos pasiruošti 2007 m.

Dainų šventei. Taip pat kolektyvas dalyvavo tradiciniuose renginiuose - Nepriklausomybės dienos minėji­ me, Vilniaus miesto meno saviveik­ los kolektyvų koncerte Dramos teat­ re. Scenoje pasirodė apie 500 tauti­ nio meno atlikėjų, daugiausia Vil­ niaus universitetų studentų.

Labai džiaugėmės, kai buvome pakviesti j kitos iškilios šventės Kovo 11-osios - progai skirtą LTV žvaigždžių Editos Mildažytės ir Audriaus Siaurusevičiaus sureng­ tą koncertą Nepriklausomybės aikštėje. Koncertas tiesiogiai tran­

sliuotas per televiziją, todėl sulau­ kėme palankių vertinimų iš visos Lietuvos.

Net mūsų veteranai, buvę an­ sambliečiai neprisimena, ar kada VU Dainų ir šokių ansamblis kon­ certavo Klaipėdoje. Prie Baltijos jū­ ros apsilankyti gegužės pradžioje pakvietė Klaipėdos universiteto studentų ansamblio „Vytinė“ šokių grupės vadovas docentas Vidas Mačiulskis. Bendras abiejų kolek­ tyvų koncertas, vėliau įvykusi va­ karonė suartino dviejų gerokai nu­ tolusių universitetų studentus, už­ mezgėme ryšius.

Tiesa, dar balandžio pabaigoje į Klaipėdą skubėjo VU Dainų ir šo­ kių ansamblio šokių vadovė Indrė Jakubėnaitė ir viena šokėjų pora - pasveikinti su garbingu 80-mečio jubiliejumi žymaus choreo­ grafo, šokių kūrėjo, taip pat ne­

Nuo balandžio mėnesio VU Tarp­ tautinio verslo mokykloje vyksta moksleivių paroda „Pasaulis šian­ dien“, kurioje eksponuojami Užupio gimnazijos, Vilniaus P Vileišio pa­ grindinės mokyklos, Anykščių A. Vie­ nuolio gimnazijos, Vilniaus S. Stane­ vičiaus vidurinės mokyklos, Švenčio­ nėlių vaikų namų bei VšĮ „Dienos centras“ moksleivių darbai. Šiuo pro­

VU ansamblio šokėjai prie Baltijos jūros trumpai buvusio mūsų kolektyvo baletmeisteriu, profesoriaus Juozo Gudavičiaus. Visiems žinomas „Klumpakojis“ - tai jo kūryba. Ne­ pamirštamas, dažnai šokamas ir mylimas šokis.

Gali būti, kad šj šokį, atliekamą mū­ sų ansambliečių, pamatys Portuga­

lijos Dalvares Touruca miesto gy­ ventojai ir svečiai. Į ten vykstantį šo­ kių festivalį ruošiamės vykti rugpjū­ čio pabaigoje. Tai mūsų kolektyvui po Dainų šventės ir sėkmingų moks­ lo metų sezono bus ir koncertinė veikla, ir pramoga, poilsis su mielais draugais.

jektu tikimasi suteikti studentams ir dėstytojams galimybę pažvelgti j pa­ saulį vaikų akimis ir pažinti kūrybin­ gumo galimybes. Projektu taip pat siekiama ugdyti studentus kaip so­ cialiai atsakingas asmenybes. Pa­ roda vyks iki birželio pabaigos, tad kviečiame apsilankyti.

Parengė Giedrė BRAZDAUSKAITĖ

universitas vilnensis

16

2007 m. birželis

t taupaskurinis puslapis

Botanikos sodq papuošė skulptūra ir žiedai A. G. Gaberi skulptūros „Vaisingumas“ atidengimo ceremonija pradėjo šiųmetį Tarptautinės bioįvairovės dienos minėjimų. Šios skulptūros atidengimas VU Botanikos sode - tai tarp­ tautinio projekto „Tiltai tarp Europos universitetų“ įgy­ vendinimas Vilniuje.

Rododendrynas jau turi nuolatinių gerbėjų

Glntarėlė JURKEVIČIENĖ Į renginį atvyko ir svečių iš Slo­ vėnijos: skulptūros autorius A. G. Gaberis su žmona, Mariboro universiteto rektorius I. Rozmanas su žmona, šio projekto preziden­ tas dr. G. Pivecas su žmona bei kiti 8 šį projektą kuruojantys nariai.

Juos lydėjo Vilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka, kuris ir tarė įžanginį žodį. Jis džiaugėsi, kad Bolonijos sutartį pasirašiusios Europos šalys šiandien įgyvendi­ na bendros universitetinės erdvės viziją. Pati skulptūra, simbolizuo­ janti vaisingumą, tarsi sako, kad tarpusavio bendravimas, vienas ki­ to supratimas ir įsiklausymas duo­ da geriausius vaisius bet kokioje gyvenimo srityje. Į susirinkusius taip pat kreipėsi ir Mariboro univer­ siteto rektorius I. Rozmanas. „Europos universitetų tiltai“ jau suvienijo Mariboro, Liublianos universitetus, Vienos Technikos, Prahos Karolio ir Krokuvos Jogailaičių universitetus. Mes buvome liudininkai, kaip prie Europos uni-

R. Gudaitienės floristinės kompozicijos atliktos itin kruopščiai ir meniškai

Skulptūrinė kompozicija „Omega“ su „Vaisingumo“ skulptūra tapo simboliniais Botanikos sodo vartais.

V. Naujiko nuotr. versitetų šiemet prisijungė Vil­ niaus universitetas. Jau projek­ tuojama nauja skulptūra Buda­ pešto Korvinijaus universitetui.

Botanikos sodo direktorius dr.

„Vilniaus puodžių cecho“ meistrai kvietė lipdyti

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Laura Gintalaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

A. Skridaila džiaugėsi, kad arkos su vaisingumą simbolizuojančia skulptūros pastatymas ir atidengi­ mas Botanikos sodui yra svarbus ir mielas įvykis. „Mes jaučiamės pamaloninti, kad būtent čia pastatyta Europos universitetus vienijantis simbolis: skulptūrinė kompozicija „Omega“ - omegos formos betoninė arka ir bronzinė Vaisingumo skulptūra. Be to, ši kompozicija dar simboliškai vaini­ kuoja Botanikos sodo pagrindinio įėjimo taką. Kiekvienas, praėjęs pro šią arką, galės jaustis atvėręs vartus į naują, mielą, įdomų ir arti­ mą širdžiai augalų pasaulį.“ Svarbiausi šventės akcentai ne­ leido pamiršti, kas tą dieną svarbiau­ sia: savaiminės floros gerbėjai šie­ met galėjo susipažinti su K. Linėjaus kadaise aprašytomis rū­ šimis. Buvo galimybė pasiklausyti dr. docentės J. Tupčiauskaitės pasako­ jimo apie šio krašto Lietuvos floros ypatumus. Savaiminės floros tako pusiaukelėje prie trijų europinio kė­ nio (Abies alba Mill.) medelių buvo galima pamatyti stendą, skirtą žy­ miausio pasaulyje švedo, gamtos ty­ rinėtojo, labiausiai žinomo kaip bo­ taniko, Karlo Linėjaus 300 metų nuo gimimo paminėjimui.

Dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame dr. Rimvydą Laužiką.

VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto darbuotojai

Tie, kas domisi floristika, trau­ kė prie R. Gudaitienės floristi­ nių paveikslų parodos. Reikia pačiam pamatyti, kad supras­ tum, kiek žinių, kantrybės, kruopštumo, nekalbant jau apie meninį skonį, reikia turėti, kad sukurtum tokias grožybes.

Labai smagu buvo dalyvauti viktorinoje „Kas čia čiulba?“.

Ją vedė ir apie paukščius pa­ sikalbėti buvo galima su ger­ biamu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departa­ mento Biologinės įvairovės sky­ riaus vedėju S. Paltanavičiumi. Jo balsą daugelis pažįsta iš radijo lai­ dų apie gamtą. Dabar gamtininko buvo galima klausytis gyvai.

Mūsų nuolatiniai dalyviai - „Vil­ niaus puodžių cecho“ keramikai - kvietė lipdyti ir dekoruoti tai, ką kiekvienas galėjo sukurti. Senaja­ me malūne buvo rodomas filmas apie Botanikos sodą. Čia tikrai bu­

vo gera atsipūsti nuo karščio. So­ delyje prie uosio, žemutinėje te­ rasoje, įsikūrė „Arbatos magija“.

Galėjai kiniškos arbatos paragauti laikantis kinų tradicijų: maži sta­ liukai, pariestos kojos. įdomu, ar ne? Botanikos sodo Draugų klu­ bas supažindino su savo veikla, organizavo populiariausios savai­ minės floros rūšies rinkimus. Stro­ piausieji gamtos tyrinėtojai buvo apdovanoti atminimo prizais - de­ koratyvinių krūmelių sodinukais.

Visą dieną buvo galima lankyti dendrologines ir gėlių kolekcijas.

Dėmesį tą dieną labiausiai traukė rododendrai. Erikinių kolekcijos kuratorė V. Pribušauskaitė sakė, kad nuolatiniai rododendryno lan­ kytojai jau tapo jo gerbėjais. Žmo­ nės taip įsimylėję šiuos augalus, kad net pastebi, jei kuris krūmas būna persodintas. Tuomet su ne­ rimu klausia, kur tas krūmas pasi­ dėjęs. Tenka parodyti, kur perkel­ tas. Kadangi rododendrų augin­ tojai susiduria su jų ligomis, čia, rododendryne, jie konsultuojasi, kaip išvengti grybinių ligų, kaip au­ galus apsaugoti nuo šalčių. Čia

galima ne tik grožėtis, bet ir moky­ tis, kaupti patirtį.

Aistruoliai galėjo stebėti žirgų pasirodymus Ne mažiau nuostabios buvo aly­ vos. Visomis spalvomis iš toliausiai kvietė pasigėrėti, pakvėpuoti švel­ niais žiedynų skleidžiamais aroma­ tais. Botanikos sodo direktoriaus dr.

A. Skridailos kuruojamos, tvarkingai susodintos kalvos šlaite, papuoštos etiketėmis sulaukė svečių.

Dendrologinėse kolekcijos dė­ mesį traukė pavasarį žydinčios ra­ ganės, žiedais apsipylę putinai, egzochordos, pilnavidurės gudobe­ lės, didžiulė įvairovė spygliuočių ir lapuočių. Čia buvo galima pama­

tyti šiltos žiemos padarinius. Kalnų floros kolekcija lankytojus pasitiko išsipusčiusi: visa išpurenta, apge­ nėta, bepradedanti žydėti.

Gėlininkystės skyriuje lankyto­ jai džiaugėsi bepražystančiais vilkdalgiais, daugybe įvairiausių gėlių rūšių. Čia pievutėse palei tvenkinius galėjai matyti vaikystės mylimiausias žoles, stebėti krago (vandens paukščio) triūsą, klau­ sytis paukščių čiulbuorėlių.

Aistruoliai stebėjo žirgų varžy­ bas. Kas geidė, važinėjosi karie­ ta, pajodinėjo.

Savo augintinius kaip ir kasmet demonstravo Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras, felinologų draugija „Bubastė“, dekoratyvinių paukščių augintojai.

Kokia šventė be muzikos? Koncer­ tavo VU orkestras „Oktava" (vad.

A. Kučinskas); ansamblis „Kuolinga“ (vad. M. Noreikienė); Karoliniškių muzikos mokyklos bigbendas (vad.

E. Vedeckas), ansamblis „Linksmuo­ liai“ (vad. O. Kavaliukienė).

S. Žilinskaitės nuotr.