Universitas Vilnensis, 2008 m. birželis Nr. 5 (1689)

Laikraščiu skaitykla

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis 2008 m. birželis

Nr. 5 (1689)

http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Alma Mater atsisveikina su absolventais Kaip ir kiekvienais metais, birželio mėnesi Šv. Jonų bažnyčioje įteikiami diplomai Vilniaus universi­ teto absolventams. Pirmieji diplomai šiemet įteikti 137 Matematikos ir informati­ kos fakulteto magistrams.

Eglė LUNGYTĖ Aukščiausio laipsnio diplomais Magna cum įaudė - buvo įvertinti Jonas Jankauskas, Aivaras Novikas ir Andrejus Gavrilovas. Dar penkiems absolventams įteikti Cum įaudė diplomai. „Ši diena įsimintina jums. Studi­ jų metai baigėsi ir jūs paliekate universitetą. Maždaug prieš 50 metų Johnas Kennedy savo inau­ guracinėje kalboje pasakė: „Už­ tenka klausti, ką mano šalis gali man duoti, laikas paklausti, ką aš galiu duoti savo šaliai.“ Šie žodžiai

niekada nepraras prasmės, nes tėvynė, kad ir kokia ji būtų, yra vie­ na. Universitetas, kurį dabar pa­ liekate, yra dalis jūsų gyvenimo, ir jūs visada būsite jam reikalingi. Vi­ sais laikais geriausi absolventai palikdami šias universiteto kertes išsinešdavo sąsają su savo šali­ mi, pareigos jai jausmą. Tikiu, kad

Matematikos ir informatikos magistrams šiemet pirmiesiems įteikti diplomai. E. Lungytės nuotr. universitetas perduoda šį jausmą ir jums, paliekantiems jį šiandien“, sveikindamas absolventus kalbė­ jo Matematikos ir informatikos fa­ kulteto dekanas prof. Feliksas Iva­ nauskas.

Sveikinimo kalbą studentams pasakė ir socialinis Matematikos

ir informatikos fakulteto rėmėjas, asociacijos „Infobalt“ viceprezi­ dentas Tauras Pėstininkas: „Kai kas iš jūsų išvažiuos, bet aš esu tikras, kad jūs grįšite. Gal nereikė­ tų apie tai kalbėti tokia minorine gaida, nes kiekviena patirtis yra vertinga. Mes džiaugiamės, kad

MIF absolventų Jono Jankausko (kairėje) ir Aivaro Noviko rankose - aukščiausio laipsnio diplomai - Magna cum įaudė. Abu absolventai žada tęsti mokslinę veiklą

&

jūs esate šviesuomenė, ir man ra­ mu, kad būtent nuo jūsų priklau­ so jūsų tėvų ir mūsų pensijos. Nuo jūsų priklauso ir dekano pensija!

Tad aš noriu, kad jūs grįžtumėte, net ir tie, kurie išvažiuosite.“ Šiais metais fakultetas nuspren­ dė pradėti naują tradiciją. Deka­ natas turės garbės lentelę, kurio­ je bus įrašyti Magna cum įaudė ir Cum įaudė diplomus gavę absol­ ventai. Šia naujove siekiama, kad fakultetas žinotų savo geriausius absolventus ir prisimintų juos il­ gai. Be to, kiekvienam Magna cum įaudė ar Cum įaudė diplo­ mą gavusiam absolventui buvo įteikta panaši lentelė, kurią pasi­ rašė dekanas ir rektorius. Taip pat absolventai galėjo susirasti mėgs­ tamiausią dėstytoją ir paprašyti jo, kad pasirašytų.

Prorektorius dr. Juozas Galginaitis savo sveikinimo kalboje kvietė absolventus įsitraukti į Alumni drau­ gijų veiklą ir nenutraukti ryšių su universitetu, „nes universiteto ben­ druomenę ir dvasią kuria ne šitie pastatai, bet žmonės“.

Magna Cum įaudė diplomą ga­ vęs matematikos magistras A. Novikas sveikino visus susirinkusius:

dėstytojus ir kolegas, baigusius studijas ir jų tėvus. „Noriu padė­ koti dėstytojams, kuriems teko vie­ nu metu dirbti ne tik su negailes­ tinga matematikos tiesa, bet ir su mumis, nusidėjėliais. Be to, ypač norėčiau pasveikinti čia susirinku­ sius magistrantų tėvus, tai visų pir­ ma jūsų darbo vaisius mes čia vi­ si skiname“, - kalbėjo jis.

Kartu su diplomais šių metų Vil­ niaus universiteto absolventai ga­ vo ir europinį diplomo priedėlį bei informacinį leidinį „Alumni“, kuria­ me kviečiama nepamiršti savo Al­ ma Mater - registruotis VU alumnų duomenų bazėje ir toliau dalyvauti fakulteto ir universiteto gyvenime.

Sėkmingai studijas baigę ir aukš­ čiausio laipsnio diplomus gavę J. Jankauskas ir A. Novikas negal­ voja apie ateitj užsienyje. Abu pui­ kiai matematikos magistrantūrą bai­ gę absolventai žada stoti j tos pa­ čios srities doktorantūrą ir tęsti moks­ linę karjerą bei pradėti dėstyti uni­ versitete. Pasak A. Noviko, studijuo­ jant suprantama, kad mokslas trans­ formuoja žmogų ir jis pasaulį mato kitaip: „Mokslas parodo, kad pasau­ lyje yra ir netrivialių dalykų.“ J. Jankauskas magistrantūrą stu­ dijavo eksternu, tad magistro diplo­ mą gavo po vienerių metų studijų. „Pavasario semestrą turėjau išsilai­ kyti dvi sesijas. Praktiškai net tris. Tai buvo įtemptas laikotarpis.“ Absolventas rimtai nusiteikęs tęsti mokslinę karjerą ir net negal­ voja apie perėjimą į kitą sritį: „Uni­ versitete sąlygos mokslinei veik­ lai vis gerėja. Yra perspektyva. O visa kita priklauso nuo paties žmo­ gaus sugebėjimų.“ Kalbama, kad daugybė gabių stu­ dentų išvyksta į užsienį. Tačiau tik keli kalbinti absolventai prasitarė gal­ vojantys apie tolimesnes studijas ar darbą užsienyje. Informatikos ma­ gistras Pavelas Petrovas, gavęs Cum įaudė diplomą, teigia: „Dabar Lietu­ voje informatika pakankamai per­ spektyvi sritis, todėl net negalvoju apie užsienį.“ Ir dekanas prof. F. Iva­ nauskas, ir socialinis fakulteto rėmė­ jas T. Pėstininkas savo kalbose iš­ reiškė viltį, kad kuo daugiau absol­ ventų pasiliktų Lietuvoje.

Dar visą birželį Šv. Jonų bažny­

čioje skambės sveikinimų kalbos ir bus įteikiami diplomai visų fa­ kultetų absolventams. Šiemet Al­ ma Mater atsisveikina su daugiau nei 5000 absolventų. Bakalauro diplomai bus įteikiami beveik 4000 absolventų, magistrų - per 1500. Įteikus visus diplomus, Vilniaus universiteto vėliava, plevėsavusi visus akademinius metus, birželio 30 d. bus iškilmingai nuleista ir pa­ skelbta mokslo metų pabaiga.

n

2

universitas

2008 m. birželis

------------------------------------------------------- vilnensis

r k kkronika

„Gyvybės medžio" apdovanojimai įteikti ir Vilniaus universiteto mokslininkams Gegužės 28 d. Taikomosios dailės muziejuje buvo iškil­ mingai įteikti mokslo ir verslo partnerystės apdovanojimai „Gyvybės medis“. Renginyje buvo apdovanotos labiausiai Lietuvos mokslą ir verslą pasaulyje garsinančios organizacijos bei asmenys, dirbantys medicinos ir gamtos mokslų srityse.

Už mokslo veiklą, pritaikytą me­ dicininėje praktikoje, „Gyvybės medžio" apdovanojimą pelnė Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos bei Kau­ no širdies centro vadovas Riman­ tas Benetis ir Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė Zita Aušrelė Kučinskienė ir Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčins­ kas laurus nuskynė už profesinę

Šių metų aukštųjų mokyklų reitinge Vilniaus universitetas ir vėl pirmauja Žurnalas „Veidas“ ir Demokratinės politikos institutas gegu­ žės mėnesį pateikė naujq išsamų universitetų reitingą. Tai jau antrasis toks reitingas. Atliktame reitinge tarp keturioli­ kos vertintų aukštųjų mokyklų ir toliau užtikrintai pirmauja Vilniaus universitetas, kuris pagal įvairius vertinimo kriterijus surinko 76,84 balo (iš 100 galimų).

Ekspertai universitetus vertino pagal daugiau kaip 50 paramet­ rų, apklausta 14 tūkst. studentų (iš jų 4320 Vilniaus universiteto stu­ dentų) bei 220 darbdavių, Šiais metais reitingai pasipildė keliais naujais kriterijais - vertinant uni­ versitetus, buvo atsižvelgta į aukš­ tųjų mokyklų mokslo veiklą, veik­ los įvertinimą, siūlomą studijų pa­ sirinkimą, akademinio personalo

kvalifikaciją, studijų sąlygas, stu­ dentų vertinimą, darbdavių verti­ nimą, finansavimo struktūrą. Šis Lietuvos universitetų reitin­

gas, pasak Demokratinės politikos instituto vadovo Manto Adomėno, rodo, kad Lietuvos aukštajame moksle yra vienas aiškus lyde­ ris - Vilniaus universitetas, o ma­ ži, specializuoti universitetai gali sunkiai tikėtis išsilaikyti rinkoje.

Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas suteiktas Vilniaus universi­ tetinės Antakalnio ligoninės Neu­ rologijos skyriaus vedėjui Albertui Šatrauskui. Jis apdovanotas nusipelnusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu.

Nusipelniusio Lietuvos sveika­ tos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas ir garbės ženklas įteik­ tas Gražinai Stanislavai Drąsutienei - habilituotai mokslų daktarei, profesorei, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjai; Zi­

veiklą medicinos ir gamtos moks­ lų srityje.

Už Mokslo pritaikymą versle bu­ vo apdovanotas Vilniaus univer­ siteto Senato narys, UAB „Sicor Biotech“ generalinis direktorius Vladas Algirdas Bumelis.

Birželio 12 d. aštuonioliktą kartą viešėdama Vilniuje prof. Maria Wasna, VU garbės daktarė, Miunsterio „Balti­ cum“ fondo steigėja, Vilniaus universitete įteikė premijas geriausiai besimokantiems magistrantams ir doktorantams. Šių premijų laimėtojais šiemet tapo 13 VU studentų.

tai Aušrelei Kučinskienei - habili­ tuotai mokslų daktarei, profesorei, Vilniaus universiteto Medicinos fa­ kulteto dekanei, Vilniaus univer­ siteto Medicinos fakulteto Fiziolo­ gijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėjai, Vil­ niaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diag­ nostikos centro direktorei; Alinai Pūrienei - medicinos mokslų dak­ tarei, docentei, Vilniaus universi­ teto ligoninės Žalgirio klinikos vy­

riausiajai gydytojai; Algimantui Raugalei - habilituotam mokslų daktarui, profesoriui, Vilniaus uni­ versiteto Medicinos fakulteto Vai­ kų ligų klinikos vedėjui; Konstan­ tinui Povilui Valuckui - habilituo­ tam mokslų daktarui, profesoriui, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriui.

Parengta pagal SAM inform.

Miunsterio „Balticum“ fondo tiks­ las - remti gabiausius Baltijos ša­ lių studentus ir jaunuosius moksli­ ninkus. 1993 m. psichologijos dak­ tarės M. Wasnos įkurtas fondas premijas ir stipendijas skiria pažan­ giausiems Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų studentams. Šio fondo piniginės premijos gabiausiems Vilniaus universite­ to studentams teikiamos jau 15 metų. Per tiek metų šis fondas yra apdovanojęs daugiau kaip 150 VU studentų. O per pastaruosius penkerius metus Miunsterio „Bal­ ticum“ fondas universiteto stu­ dentams paskatinti skyrė 100 tūkstančių eurų. Tačiau šios pre- 1

Prof. M. Wasna (sėdi antra iš dešinės) džiaugiasi galėjusi paremti per 150 VU studentų. V. Naujiko nuotr.

Miunsterio premijomis apdovanoti magistrantai Inga Liepaitė (KomF), Teodora Gaidytė (TSPMI), Kęstutis Tomkevičius (KHF), Agnė Railaitė (IF), Rūta Lasauskaitė (FilosF), Tat­ jana Charlampovič (FilF). Miunste­ rio premijos skiriamos geriausiai be­ simokantiems ir svariausius baigia­ muosius darbus rašantiems magistrantūros antro kurso studentams.

Premijos dydis - 600 eurų. Šiais metais 1000 eurų premi­ jomis paskatinti 4 VU geriausiai besimokantys, aktyviai mokslinė­

Išrinktas naujas Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Matematikos ir informati­ kos fakulteto taryba birželio 9 d. išrinko naują fakulteto dekaną. Juo tapo Gediminas Stepa­ nauskas, MIF prodekanas akademiniams reikalams, Matematinės informatikos katedros profesorius.

Fakultetui dešimt metų sėkmingai vadovavo prof. akad. Feliksas Ivanauskas.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt

„Balticum" fondas paskutinį kartą apdovanojo gabiausius VU studentus

Sveikatos apsaugos ministerija 90-mečio proga pagerbė nusipelniusius medikus Birželio 13 d. Sveikatos apsaugos ministerija, minėdama savo veiklos 90-metį, iškilmingai apdova­ nojo nusipelniusius Lietuvos gydytojus ir sveikatos apsaugos darbuotojus, tarp kurių buvo ir VU medikai.

Žinoma, pirmaujantis Universi­ tetas turėtų atkreipti dėmesį į stu­ dentų vertinimus ir akademinio personalo kvalifikaciją. Studentai vertino savo aukštąją mokyklą pa­ gal 8 kriterijus. Vilniaus universi­ teto studentai pasižymi kaip sąži­ ningi, mažiausiai nusirašinėjantys, tačiau geriausiu dėstytojų požiū­ riu į studentą, dėstymo kokybe, studijų sutarties sąlygų laikymusi, informacijos gausa apie karjeros ir įsidarbinimo galimybes labiau­ siai džiaugiasi kitų universitetų stu­ dentai.

Naujasis dekanas - VU auklė­ tinis, 1977 m. su pagyrimu bai­ gęs VU Matematikos ir mechani­ kos fakultetą. Administracinis darbas jam ne naujiena - akade­ minių reikalų prodekanu prof.

G. Stepanauskas dirbo net 11 me­ tų (1992-1995 ir 2000-2008 m.).

Neseniai išrinktas (nuo 2008 m. rugsėjo mėn.) eiti Matematinės informatikos katedros vedėjo pa­ reigas.

Profesorius stažavosi Buda­ pešto L. Eotvoso universitete, Vengrijoje, 1989-1990; Zalcburgo

je veikloje dalyvaujantys ir sva­ riausius darbus rašantys paskuti­ nių doktorantūros metų studentai Lina Plaušinaitytė (FilF), Vytautas Grenda (FilosF), Tomas Poškus (MF), Paulius Jurkuvėnas (MF).

Miunsterio premijomis įvertinti geriausiai besimokantys ir akty­ viai mokslinėje veikloje dalyvau­ jantys Medicinos fakulteto aukš­ tesniųjų kursų studentai Inga Puškova, Laurynas Bukelskis ir Mindaugas Budra. Jiems skirta 600 eurų premija.

universitete, Austrijoje, 1994; Vengrijos mokslų akademijoje, 1996; Paderborno universitete, Vo­ kietijoje, 2000. 2004-2006 m. bu­ vo Informacinės visuomenės technologijų komiteto prie Europos komisijos ekspertu nuo Lietuvos.

Prof. G. Stepanausko mokslinių interesų sritys: skaičių teorija, ti­ kimybių teorija, šiandien vis la­ biau populiarėjantys ir plačiai tai­ komi Monte Karlo metodai.

Profesorius skaito aukštosios matematikos kursą Fizikos fakul­ teto studentams ir statistinio mo­ deliavimo kursus įvairių Matema­ tikos ir informatikos fakulteto stu­ dijų programų studentams.

Naujasis dekanas prioritetus žada teikti studijų kokybei gerinti

mijos - paskutinės „Balticum“ fondo premijos VU studentams. „Mes įkūrėme šį fondą, siekdami paskatinti ir paremti pažangiau­ sius Vilniaus ir Tartu universitetų studentus ir kartu paskatinti juos išgyventi nelengvomis sąlygo­ mis, pastatėme tiltą, suradome draugų. Baltijos šalys-jau ES na­ rės. Mes suradome draugų, įtiki­ nome juos mūsų veiklos prasmin­ gumu ir tikimės, kad mūsų pradė­ ta veikla turės sekėjų“, - kalbėjo prof. M. Wasna.

Vilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka prof. M. VVasnai išreiškė didžiulę pagarbą ir padė­ kojo už tiek metų puoselėtą drau­ gystę su Vilniaus universitetu.

„U. V.“ inform.

(pirmiausia skatinti, kad studen- < tai būtų aprūpimi kokybiškais va­ dovėliais, kad juos greitai pasiek­ tų naujausios aKtualios žinios), plėtoti ir megzti ryšius su tarptau­ tiniais partneriais (Matematikos ir informatikos fakultetui reikalinga magistrantūros tarptautinė studi­ jų programa), prioritetiniai turėtų būti ir ryšiai su verslo partneriais.

Laisvalaikio profesorius turi la­ bai mažai, bet nepaprastai jį verti­

na. Jaunystėje žaidė tinklinį, do­ mėjosi tenisu, dabar dar vis suran­ da laiko pažaisti krepšinį. Skaito

knygas istorine, filosofine temati­

ka. Mėgsta gamtą ir nemėgsta

miesto triukšmo. „U. V.“ inform.

universitas

2008 m. birželis

3

vilnensis

_______________________________________________ fakultetuose •

Vilniaus universitete atidaryta

orientalistikos biblioteka Birželio 5 d. pristatyta Vilniaus universiteto Orientalistikos centro biblioteka ir Alfredo Binderio (Šveicarija) Azijos studijų kolekcija.

Iškilmėse dalyvavo VU rektora­ to atstovai, Alfredo Binderio ko­ lekcijos dovanotoja, mokslininko našlė p. Helly Binder von Glenck, VU bibliotekos direktorė, Užsienio reikaių ministerijos ir užsienio di­ plomatinių atstovybių atstovai, bibliotekos rėmėjai.

Orientalistikos centro biblioteka — šiuo metu didžiausia orientalistinė mokslinė biblioteka Lietuvoje ir Bal­ tijos šalyse. Prieš 15 metų pradėtą kaupti mokslinių ir mokomųjų Azi­ jos kalbų, kultūrų, religijų, filosofijos, antropologijos ir meno istorijos lei­ dinių kolekciją sudaro per 10 tūkst. knygų ir meno albumų, per 3 tūkst. mokslinių ir kitų žurnalų, Azijos ki­ nematografo filmų ir kultūros popu­ liarinimo laikmenų. Fondus suda­ rančių spaudinių ir laikmenų kalbų įvairovė bene didžiausia tarp visų specializuotų VU padalinių biblio­ tekų: čia sukaupta leidinių ne tik pa­ grindinėmis Vakarų Europos, bet ir japonų, kinų, sanskrito, hindi, pali, korėjiečių, persų, arabų, tibetiečių, mongolų, tailandiečių, pandžabi, ki­ tomis retesnėmis Azijos kalbomis.

Bibliotekos fondus sudaro keletas asmeninių kolekcijų.

Sovietiniu laikotarpiu Azijos kul­ tūros ir kalbos, išskyrus sanskritą, Vilniaus universitete nebuvo stu­ dijuojamos, todėl nebuvo poreikio nuosekliai kaupti ir Azijos studijų fon­ dus. Ši veikla suaktyvėjo 1993 m.

įkūrus Orientalistikos centrą, nors pirmuosius septynerius metus, iki 2000 m., kada OC pradėta vykdyti lyginamųjų Azijos studijų bakalau­ ro studijų programa ir pasirodė pir­ masis Rytų kultūrų studijų almana­ chas „Actą Orientalia Vilnensia“, centro bibliotekos fondus tesuda­ rė apie tūkstantį spaudinių, dau­ giausia japonologijos tematika, gautų pagal Japonijos fondo pa­ ramos programas. 2003 m. centrui persikėlus j naujas patalpas L. Gu­ cevičiaus kiemelio prieigose, ne­ didelis bibliotekos fondas perkel­ tas į vieną iš auditorijų. Ateityje pla­ nuojama bibliotekos patalpas iš­ plėsti, kad visi leidiniai būtų priei­ nami atviruose fonduose.

Bibliotekos fondai nuolat papil­ domi įsigyjamais naujais ir dova­ notais leidiniais. Kasmet bibliote­ ka pasipildo daugiau kaip 100 spaudinių ir elektroninių laikmenų, gaunamų pagal Korėjos fondo „Korėjistikos studijų išteklių“ pro­ gramą. Prie indologinės sekcijos fondų gausinimo prisideda Indijos ambasados ir Indijos kultūrinio bendradarbiavimo tarybos (ICCR) dėka pagal centro pedagogų ir moklininkų poreikį perkamos Indi­ jos leidyklose išleistos knygos. Iš šalių, su kuriomis bendradarbiau­ ja Orientalistikos centras, neabe­ jotinai daugiausia valstybinių mokslo ir studijų užsienyje rėmimo

programų vykdoma Japonijoje. OC biblioteka nuolat papildoma moko­ mąja literatūra pagal Japonijos fon­ do Mokomosios medžiagos sklai­ dos programą, japonų literatūros vertimų į Europos kalbas (anglų, vokiečių, prancūzų, rusų) progra­ mą. Dukart OC bibliotekai buvo pa­ dovanota didžioji dalis knygų, ku­ rias Japonijos leidėjai pristatė Vil­ niaus knygų mugėje. Taip pat, atsi­ žvelgiant į OC japonologijos studijų ir mokslinių tyrimų kryptis, gauta mokslinės literatūros pagal „Pace“ bibliotekų rėmimo programą. Sinologinės literatūros fondus ypač pa­ gausino 2007 m. Chiang Ching-kuo tarptautinių mokslo mainų fondo iš Taivano parama naujausiai sinologinei literatūrai įsigyti. Sinologijos sekcijos puošmena - 168 tomų Oianlong Didysis budistinis kano­ nas. Mokslinės ir studijų literatūros yra dovanojusios Kinijos, Irano, Tai­ vano, Egipto diplomatinės atstovy­ bės. Pagal „Actą Orientalia Vilnen­ sia“ mainų programą biblioteka re­ guliariai gauna per 20 pavadinimų orientalistinių mokslo žurnalų iš Eu­ ropos, JAV ir Azijos valstybių.

2006 m. neįkainojamą dovaną OC bibliotekai įteikė centro bičiu­ lė ir vizituojanti profesorė iš Kornelio universiteto (JAV) Jane Marie Law, įtikinusi Kornelio universi­ teto Azijos studijų skyriaus moksli­ ninkus ir biblioteką dovanoti kny­ gas Vilniaus universiteto orienta­ listams. Taip buvo surinkta per 1500 knygų - Rytų Azijos antropo­ logijos, literatūros ir religijų tyrinė-

VU Orientalistikos centro biblioteka, pradėta kaupti prieš 15 metų, šiandien bene didžiausia tarp visų specializuotų VU padalinių bibliotekų.

Bibliotekos fonduose yra ir keletas asmeninių kolekcijų. V. Naujiko nuotr. jimų - ir keli šimtai žurnalų, prie ku­ rių pervežimo prisidėjo JAV amba­ sados Lietuvoje Amerikos centras.

Orientalistinei bibliotekai, be kita ko, perduota keletas vertingų priva­ čių knygų kolekcijų. 2007 m. spalio 22 d. dovanojimo aktu ponia Helly Binder von Glenck VU Orientalisti­ kos centrui dovanojo savo velionio vyro Alfredo Binderio (Šveicarija)

asmeninės bibliotekos orientalisti­ nę kolekciją, kurią sudaro apie 4 tūkst. egzempliorių Rytų Azijos kul­ tūros, religijos ir meno tyrinėjimų Va­ karų Europos, kinų ir japonų kalbo­ mis, iš jų apie 1500 vienetų - meno

albumai. A. Binderio kolekcija yra viena didžiausių ir nuosekliausių budistinės kultūros, filosofijos, reli­ gijos ir meno kolekcijų Centrinės ir Rytų Europos universitetuose.

Prieš kelerius metus OC bibliote­ kai buvo perduota poeto ir vertėjo Lino Brogos asmeninė knygų ko­ lekcija, kurios pagrindą sudaro Vi­ durio ir Pietų Azijos literatūros verti­ mai, dalis prof. Haroldo Kasimowo (JAV) asmeninės bibliotekos Azijos religijų tematika. Iš viso bibliotekai knygas dovanojo daugiau kaip šim­ tas individualių donatorių.

OC inform.

Tarptautinėje konferencijoje Lisabonos sutartis ir teisinės naujovės Birželio 5 d. į Vilniuje vykusių tarptautinę konferencijq „Europos Sqjunga: teisinės reformos keliu“ susirinko Lietuvos ir ES šalių teisininkų elitas. Jie į neseniai Seime ratifikuotų Lisabonos sutartį ir jos pasiūlytas reformas pažvelgė savo profesiniu, teisiniu požiūriu. Šias reformas ir iššūkius ES teisei bei Europos Bendrijų teisingumo teismui įžanginiame pranešime apžvelgė šio teismo pirmininkas prof. Vassilios Skouris.

Jolanta APOLEVIČ, VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros vyr. specialistė Pasak konferencijos organiza­ torių - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Europos teisės depar­ tamento prie Lietuvos Respubli­ kos teisingumo ministerijos, pas­ tarieji metai ES, o kartu ir Lietuvai, buvo itin svarbūs. Dėl ES plėtros jos institucijos privalėjo prisitaikyti prie naujos situacijos - 27 valsty­

bės narės ir 23 oficialiosios kal­ bos, o Europos Bendrijų teisingu­ mo teisme įvesta naujoji prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra, kurią konferen­ cijoje pakomentavo Europos Ben­ drijų teisingumo teismo teisėjas prof. Pranas Kūris. Taip pat at­ sižvelgdama į pasaulyje vykstan­ čias sparčias permainas ES pri­ valėjo imtis spręsti globalizacijos, klimato ir demografinės kaitos, saugumo, energetikos bei kitas

problemas, kurias plačiau aptarė Ispanijos Karalystės atstovai Tei­ singumo teisme Nuria Diaz Abad ir Fernando Diez Moreno.

2007 m. gruodžio 13 d. pasi­ rašyta ir vos prieš kelias savaites Lietuvos Seime ratifikuota Lisabo­ nos sutartis užbaigė kelerius me­ tus trukusias derybas dėl instituci­ jų veiklos klausimų. Ši sutartis (dar vadinama Reformų sutartimi) pa­ keitė dabartinių ES ir Europos Ben­ drijų steigimo sutarčių nuostatas ir taip suteikė Sąjungai teisinį pagrin­ dą ir priemones, reikalingas atei­ ties problemoms spręsti ir piliečių poreikiams tenkinti. Šiuos klausi­

mus ir jų praktinio įgyvendinimo perspektyvas nagrinėjo Europos Bendrijų teisingumo teismo gene­ ralinė advokatė prof. Juliane Ko-

Vilniaus universitete duris atvers penktoji Europos teisės vasaros mokykla Liepos 3-10 d. Vilniaus universitete duris atvers penktoji Europos teisės vasaros mokykla. Tai jau tradicija tampantis ir Lietuvoje alternatyvų neturintis tarptautinis projektas.

riai diskutuos solidarumo Europos Sąjungoje tema. Šiais metais per bendrųjų Europos Sąjungos vals­

Unikalią Europos teisės vasaros

žiaus X-Nanterre (Prancūzija) uni­

tybes nares siejančių solidarumo vertybių prizmę bus nagrinėjami

mokyklą jau penktus metus inici­ fakultetas, Frankfurto prie Maino

versitetai. Po seniausio Rytų Euro­ poje Vilniaus universiteto arkomis susirinkę lietuvių, vokiečių ir pran­

aktualūs Europos Sąjungos teisės ir politikos klausimai.

Europos teisės vasaros mo­

J. W. Goethe's (Vokietija) bei Pary­

cūzų teisės studentai bei profeso­

kykla truks 8 dienas. Vasaros

juoja Vilniaus universiteto Teisės

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir ES šalių teisininkų elitas kott, Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo teisėjas prof. Vilenas Vadapalas, Europos žmo­ gaus teisių teismo teisėja doc. Da­ nutė Jočienė, kiti svečiai, Lietuvos Respublikos institucijų atstovai, Vilniaus universiteto Teisės fakul­ teto ir Mykolo Romerio universite­ to Teisės fakulteto dėstytojai.

Vilniaus universiteto Teisės fa­ kultetas kasmet organizuoja ne vieną tarptautinę konferenciją ar­ ba dalyvauja jose, keičiasi patirti­ mi, domisi naujovėmis. Todėl ir šios švietimo įstaigos ekspertai vertinami kaip puikūs mokslinin­ kai ir praktikai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

mokykloje paskaitas skaitys ir bendrus seminarus ves, studen­ tus diskusijų kvies visų trijų uni­ versitetų profesoriai ir mokslinin­

joje kviečiami dalyvauti bent vie­

kai. Laisvalaikio programos me­ tu Europos teisės vasaros mokyk­ los dalyviai turės puikią galimy­ bę užmegzti pažintis su savo bendraamžiais iš kitų Europos

lybės studentai.

universitetų. Visi Europos teisės vasaros mokyklos dalyviai gaus sertifikatus.

Europos teisės vasaros mokyk­ loje paskaitos bus skaitomos vo­ kiečių ir prancūzų kalbomis, todėl

rasti VU Teisės fakulteto internetinėje svetainėje www.tf.vu.lt. Vasa­

ną iš šių kalbų mokantys vyres­ niųjų kursų (baigę bent 2 kursus) teisės bei teisinės kalbos specia­

į Europos vasaros teisės mokyk­ lą kviečiame registruotis iki birželio

19 d. Registracijos formą galima

ros mokyklos programos internetinė nuoroda - http://www. tf. vu. It/failai/Summer_School%20Programa_2008_ finai, doc.

universitas

rr

2008 m. birželis

vilnensis

mes - studentai^fc-

Kuo užsiima ir apie kq mąsto baigiantieji universitetą?

yra svarbus įgyto išsilavinimo įrodymas.

Per ketverius studijų metus sužinojau ne­ mažai naujų faktų apie pačią Vokietiją ir kai­ mynines valstybes, pramokau versti daly­ kinius tekstus, patobulinau vokiečių šne­ kamosios kalbos įgūdžius.

Šiais metais Vilniaus universitetą paliks dar viena bakalaurų ir magistrų laida. Lietuva - šalis, garsėjanti kvalifikuotais specialistais. Vilniaus universi­ tetas - geriausia šalies aukštoji mokykla, čia parengiami studentai - vieni geriausiai vertinamų Lietuvoje. Būtų įdomu sužinoti, ar tie, kurių studijos eina į pabaigą, jau yra įsidarbinę, ar darbas susijęs su jų specialybėmis?

Paklausinėjome vyresniųjų kursų studentų apie jų veiklą, ateities planus ir kaip jie vertina studijas Vilniaus universitete.

AURELIJA, Filologijos fakultetas, skandinavų (danų) filologija, IV kursas VU sutikau daug šaunių dėstytojų ir stu­ dentų Skandinavistikos centre. Jų nepamir­ šiu niekada. Taip pat džiaugiuosi, kad ga­ vau galimybę studijuoti užsienyje.

Manau, jog VU diplomas - geriausias Lie­ tuvoje. Ketinu stoti j magistrantūrą ir tęsti stu­ dijas.

Be to, šiuo metu dirbu Danijos kompani­ joje, tad universitete įgyti danų kalbos įgū­ džiai praverčia.

ELZA, Komunikacijos fakultetas, bibliotekininkystė ir informacija, IV kursas Baigusi šias studijas ketinu įgyti magist­ ro lajpsnį, iš dalies dirbsiu pagal specialy­ bę. Šiuo metu nedirbu. VU diplomą vertinu geriau nei vidutiniškai. Studijų metai, pra­ leisti Vilniaus universitete, man davė VU išsilavinimą, kelias gražias akimirkas, pa­ tirties įgijau nedaug.

MARTYNAS, Fizikos fakultetas, fi­ zika, IV kursas Aš jau dirbu Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institute. Baigęs studijas ketinu stoti į doktorantūrą. Kaip vertinu VU diplomą? Į VU stojau dėl žinių, ne dėl popieriaus. Tad man jo reikės tik tiek, kad galėčiau toliau studijuoti.

Studijų metai mane apdovanojo tokiomis dovanomis - davė slenkančius plaukus, džiūstančią odą, ištampytus nervus ir kitas smulkias sveikatos problemas. Teko pri­ prasti kartais vėlai eiti miegoti, nes kitą die­ ną laukia laboratoriniai, patirti, ką reiškia laikyti egzaminą, kai visiškai nieko nesu­ pranti apie tą dalyką. Dėl darbo institute (kuris yra VU dalis) teko apsilankyti įvairio­ se šalyse, dalyvauti tarptautinėse konferen­ cijose, užmegzti naujų ir įdomių profesinių bei asmeninių pažinčių. Reikia pripažinti, kad mūsų akademinė grupė - šauni ir įdo­ mi. Mokymasis kartu su jais buvo vienas malonumas.

LINA, Komunikacijos fakultetas, verslo informacijos vadyba, IV kursas Baigusi studijas pirmiausia planuoju pake­ liauti, atsigauti po visų mokslų.

Vis dėlto pasku­ tinės dienos mo­ rališkai ir fiziškai sugniuždė. Šiuo

metu nedirbu, bet vėliau ketinu ieškoti darbo pa­ gal specialybę.

Manau, kad VU diplomas popierius, kuris turi vertę, įrodo, jog baigiau uni­ versitetą, esu teoriškai „pasikausčiusi“ ir tu­ riu aukštąjį išsilavinimą. Nors bakalauro di­ plomo, kaip sako patirtis, negana. Norint „kil­ ti į aukštumas“, reikia bent jau magistro ir, žinoma, jį atitinkančių žinių galvoje.

Deja, šiek tiek nusivyliau savo specialybe, nes skyrėsi dėstomi ir aprašyti programoje dalykai. Be to, kai kurių dėstytojų kompeten­ cija buvo abejotina. Tačiau vis dėlto buvo tikrai puikių dėstytojų, kurie išmokė pagrįsti savo nuomonę, atsakingai mąstyti, žvelgti j ateitį. Be to, patirta daugybė nepamirštamų įspūdžių. Studentiškas gyvenimas - patys gražiausi ir nuostabiausi metai.

MILDA, Filologijos fakultetas, vo­ kiečių filologija, IV kursas Kai baigsiu studijas, ketinu išvažiuoti j už­ sienį. Kaip tik šiuo metu ieškau ten progra­ mos, pagal kurią norėčiau toliau tobulėti. Ži­

noma, stengiuosi rasti ką nors bendro su įgy­ ta specialybe, nes nesinori taip imti ir nubraukti ketverių metų.

VU diplomas - tai geriausia, ką gali gauti Lietuvoje, todėl labai džiaugiuosi baigdama būtent šį universitetą.

Studijos VU davė labai daug. Net sunku nupasakoti, nes apskritai švie­ timo institucijų pro­ duktą sunku api­ brėžti. Visų pirma žinios, kritiškas mąstymas, galimy­ bė keliauti, pažinti.

Patirtis įvairiapu­ sė - nuo profesorių dėstomų dalykų konspektavimo iki bendrabučio gyvenimo pa­ žinimo.

MODESTAS, Komunikacijos fakulte­ tas, tarptautinė komunikacija, magistrantūra, II kursas Šiuo metu dirbu aukš­

tojo mokslo įstaigoje. Tai iš dalies susiję su mano specialybe, todėl pla­ nuoju likti esamoje dar­ bo vietoje. Tiesa, darbo pobūdį norėčiau labiau susieti su specialybe.

Studijų metais VU įgijau įdomių dalykinių žinių, tikiuosi jas plėtoti toli­ mesnėse studijose.

UGNĖ,

Komunikacijos

fakultetas,

žurnalistika, IV kursas Šiuo metu nedirbu. Tačiau po studijų ieš-

kosiuos darbo pagal specialybę arba išva­ žiuosiu trumpam padirbėti užsienyje ne pa­ gal specialybę. Galbūt stosiu į magistrantūrą. Iš tiesų didžiuojuosi VU diplomu. Be­ simokydama VU įgijau daug gyvenimiškos patirties, komunikacinių sugebėjimų, inte­ lektualios aplinkos pažinčių.

ANA, Filologijos fakultetas, lietuvių filologija, IV kursas Jau trečius metus dirbu mokykloje, pra­ dinukus mokau lietuvių kalbos. Tačiau stu­ dijas ketinu tęsti toliau ir įgyti magistro di­ plomą. Aišku, baigus bakalauro studijas taip pat atsivers naujos perspektyvos.

Studijos VU davė daug patirties, išmokė, kad reikia kovoti už savo teises. Be to, ta­ pau savarankiškesnė ir protingesnė. Išmo­ kau daug įdomių dalykų.

GRAŽINA,

Komunikacijos fakulte­

tas, muziejininkystė, magistrantūra, II kursas Šiuo metu dirbu Kaišiadorių muziejuje.

Manau, kad baigusi studijas ir toliau dirb­ siu pagal specialybę.

Baigusi VU ir gavusi jo diplomą būsiu pa­ siekusi vieną savo gyvenimo tikslų. Metai, praleisti VU, man suteikė daug naudingos patirties, išminties ir džiaugsmo.

DOVILĖ, Filolo­ gijos fakultetas, vokiečių filologi­ ja, IV kursas Dirbu Austrijos ambasadoje. Dar­ bas netiesiogiai susijęs su studijuo­ jama specialybe, bet darbe kalbu vo­ kiškai, o būtent vo­ kiečių kalbą ir stu­ dijuoju. Baigusi studijas planuoju dirbti toliau ir siekti magistro laipsnio. Tačiau su įgyta spe­ cialybe tai nebus susiję. VU diplomas man

LAIMA, Fizikos fakultetas, taikomoji fizika, IV kursas Šiuo metu darbą jau turiu - dirbu „LTC“ kompanijoje. Baigusi studijas ketinu dirbti pagal specialybę.

Metai universitete man suteikė žinių, pa­ tirties ir padėjo susiformuoti kaip asmeny­ bei. Manau, kad VU diplomas vertingas.

GINTARĖ,

Filologijos

fakultetas,

prancūzų filologija, IV kursas Jei vėl reikėtų rinktis - stočiau ten pat, nes studijuoju mėgstamą dalyką. Nebent pagalvočiau, kurioje šalyje studijuoti - čia ar Prancūzijoje, nes beveik viskas, ką iš­ mokau - mano pačios organizuotų stažuo­ čių ar padirbėjimų Prancūzijoje rezultatas.

Universitete sužinojau tik tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, kada išleistas pirmas žody­ nas ir panašiai.

Diplomas be žinių ir gebėjimų man ne­ reikalingas, niekas neateis ir nepasiūlys darbo vien už tai, kad turiu diplomą. Reikia suktis pačiai.

Gavusi bakalauro diplomą stosiu į magistrantūros studijas, j dvi specialybes, kurias noriu studijuoti. Jei ten neįstosiu, metus nie­ kur nestosiu. Pereisiu j darbą, kuris būtų su­ sijęs su specialybe - kuriam laikui eisiu dirbti į vertimų biurą (dabar dirbu vadybininke, bendrauju su klientais iš Prancūzijos).

DOVILĖ, Filosofijos fakultetas, so­

ciologija, IV kursas Dabar dirbu telekomunikacijų įmonėje. Tai nėra susiję su mano studijuojama specialy­ be, tačiau dalį žinių, gautų universitete, galiu pritaikyti dirbdama r čia, kadangi gavau vi­ sapusišką išsilavinimą, kurį galiu panaudoti ne vien sociologijos srityje. Šiame darbe žadu likti ir baigusi studijas, tačiau ateityje, aišku, norėčiau įsidarbinti savo srities įmonėje.

Manau, kad bet koks mokslas veda į to­ bulėjimą, taip pat ir studijos VU. Gavau ga­ na platų išsilavinimą ir gyvenimiškos patir­ ties tiek iš studijų, tiek iš studentavimo, taip pat įvairios darbinės patirties. VU diplomą vertinu teigiamai. Tiesa, kaip minusą įvar­ dyčiau tai, kad įgytas išsilavinimas yra la­ bai platus ir negaliu pasakyti, jog esu kon­ krečios srities specialistė.

EGLĖ, Filosofijos fakultetas, filoso­

fija, IV kursas Kol kas niekur nedirbu. VU diplomą ver­ tinti, ko gero, protingiausia bus baigus ketu­ ris kursus. Paskui ketinu stoti į magistrantū­ rą. Tiesa, su filosofijos studijomis tai grei­ čiausiai nebus susiję. Manau, kad universi­ tete praleisti metai suteikė gebėjimą sklan­ džiai reikšti mintis, apčiuopti esmingiausią dalyko problemą, išugdė kritinį požiūrį.

VALDAS, Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimas, IV kursas Šiuo metu jau tvarkau dokumentus dar­

bui. Jis bus iš dalies susijęs su mano studi­ juojama specialybe. Baigęs studijas keti­ nu dirbti ten, kur dabar ir planuoju, o vėliau kurti verslą. Tikiuosi, kad pastarojoje srityje ir išryškės didžiausia VU Ekonomikos fa­ kultete gauta nauda.

VU vardas geras, bet žinių tikrai neatspin­ di. Kad ir kaip būtų, metai universitete man davė draugų, pažinčių, bendrą supratimą

apie verslą, norą ir motyvaciją ką nors nu­ veikti, puikius studentavimo laikus ir truputį pagrindų verslo pradžiai.

VYTAUTĖ, Filosofijos fakultetas, so­ ciologija, IV kursas Kol kas darbo neturiu, bet artimiausiuo­ se planuose jis yra. Iš pradžių bandysiu gauti su specialybe susijusį darbą, o vė­ liau - priklausys nuo to, kaip seksis.

Mano nuomone, diplomas - vienas iš ele­ mentų, lemiančių tolesnę sėkmę gyvenime.

Studijuodama mūsų universitete sutikau daug įdomių ir intelektualių žmonių - pro­ fesionalių dėstytojų, kolegų studentų. Tie­ sa, VU įgyta patirtis buvo daugiau teorinė, mažoka praktikos.

JUSTĖ, Istori­ jos fakultetas, medievistika, IV kursas Šiuo metu darbo

neturiu. Ateityje, be abejo, planuo­ ju įsidarbinti, bet, ko gero, ne istori­ jos srityje. Sako, kad istorijos diplo­ mas visur pritai­ komas, bet į tai dar reikėtų gerai pasigilinti. Jei ketini tęsti istori­ jos studijas ir tapti istoriku, diplomas yra svar­ bus, bet jei ne, tuomet greičiausiai jis - tik popieriukas.

IGNE, Ekonomikos fakultetas, verslo ir vadybos administravimas, IV kursas Dabartinis mano darbas iš esmės yra susijęs su studijuoja­ ma specialybe - dir­ bu buhaltere apskai­ tos ir audito įmonė­ je. Ko gero, po studi­ jų baigimo didelių pokyčių nebus. Keti­ nu toliau dirbti bu­ haltere arba auditore, finansų analitike.

Studijų metai man leido suvokti, kad laikas eina greitai ir ne vi­ sada spėsi padaryti viską iki galo ir išsamiai (per daug įvairių darbų), išmokė sistemingiau skirstyti laiką, kad suspėtum bent minimaliai atlikti darbus. Gauta patirtis - teorinė, ją sun­ ku suvokti, kol nepradedi dirbti. Praktika kartu su teorija - kokybiškos žinios, o vien teorija nulis vertės pradedančiajam darbo rinkoje, nes jis neįsivaizduoja savo darbo pobūdžio ir ko ten reikia.

Pačiam diplomui išskirtinės reikšmės ne­ suteikiu - svarbiau gautos žinios, kurių re­ aliai darbo rinkai gavau mažokai.

MINDAUGAS, Komunikacijos fakul­ tetas, žurnalistika, IV kursas Dabar dirbu naujienų portale DELFI. Bai­ gęs studijas VU planuoju ir toliau dirbti pa­ gal specialybę - žurnalistinį darbą.

Studijos universitete man davė kritinį mąstymą ir susivokimą. Praktinės patirties daugiau įgijau dirbdamas. Iš esmės VU di­ plomą vertinu teigiamai - Lietuvoje geriau nėra.

TADAS, Filosofijos fakultetas, socio­ logija ir kriminologija, magistrantūra, II kursas Mano veikla su specialybe nesusijusi dirbu farmacijos kompanijoje, rinkodaros skyriuje, ir reklamos agentūroje. Manau, kad baigus studijas pokyčių daug nebus, nes baigsiu tik po metų. Keisti darbo profi­ lio neketinu. Dirbant pagal šią specialybę privačiame sektoriuje nedaug galimybių, o viešasis sektorius nežavi morališkai.

VU diplomą vertinu labai teigiamai, tačiau mokausi daugiau ne dėl jo, o dėl žinių. Stu­ dijų metai man suteikė plataus profilio išsi­ lavinimą. Tiesa, trūksta informacijos ir aiš­ kaus švietimo programos pateikimo, bet tai labai priklauso ir nuo pačių studentų. Įgi­ jau daug socialinės patirties.

Kalbino Kęstutis NEVERAUSKAS ir Donatas RINKEVIČIUS

universitas

2008 m. birželis

5

vilnensis

naujos studijų programos a s

Vilniaus universitete naujos magistrantūros studijų programos Vilniaus universitete yra siūloma net 103 magistrinių studijų programos, 5 iš jų - anglų kalba.

Per 2008 m. priėmimą Vilniaus universitetas siekiantiems tęsti stu­ dijas antrojoje universitetinių studijų pakopoje siūlo keletą naujų magistrantūros programų. Filologijos fakulteto parengta programa „Anglistika", skirta kalbotyros, literatūros ir kultūros studijoms, bus dėstoma anglų kalba. Humanitarinių mokslų srities bakalaurams skir­ ta kita nauja magistrantūros programa „Literatūros antropologija ir kultūra" gilina lietuvių bei užsienio literatūros istorijos ir teorijos stu­ dijas, jas papildo šiuolaikinėmis tarpdalykinėmis literatūros ir kultū­ ros antropologijos disciplinomis. Anglų kalba bus dėstoma dar vie­ na nauja studijų programa-tai Ekonomikos fakultete parengta „ Tarp­ tautinio turizmo vadyba", skirta turizmo sektoriaus įmonių aukščiau­ sio lygio vadovų ir vadybininkų rengimui. Dvi naujos magistrantūros laukia matematikos ir statistikos krypčių bakalaurų - Matematikos ir informatikos fakultetas, naudodamas ES struktūrinių fondų projekto paramą, parengė „Finansų ir draudimo matematikos" bei „Ekonometrijos“ programas magistro laipsniui įgyti. Filosofijos fakultete psi­ chologijos krypties bakalaurai nuo 2008 m. galės studijuoti naujau­ siomis mokslo žiniomis grindžiamą ir Europos standartizuotus EuroPsy diplomo (The European Diplomą in Psychology) reikalavimus atitinkančią naują magistrantūros studijų programą „Psichologija".

Busimieji psichologijos magistrai šioje programoje galės rinktis 5 studijų šakas: edukacinę, socialinę, sveikatos, kognityviąją ir vaiko psichologiją.

Prašymų ir dokumentų į magistrantūros studijas registracija vyks nuo birželio 26 d. iki liepos 2 d. 15 vai.

Prašymų dalyvauti konkurse priėmimas į tas studijų programas, kuriose numatyti stojamieji egzaminai, baigiasi likus 24 vai. iki egza­ mino pradžios.

Prašymai ir dokumentai priimami Saulėtekio ai. 9, Vilnius.

Daugiau informacijos http://www.vu.lt/lt/studijos/stojantiesiems/.

Telefonas pasiteirauti (8-5)236 6253.

„Finansų ir draudimo matematika" Vis pasikartojantys ekstremalūs įvykiai pasaulyje (teroro aktai, gamtinės katastrofos) verčia drau­ dimo ir perdraudimo įmones per­ žiūrėti turimus rizikos valdymo metodus, kuriems sukurti reikalin­ gas matematikos bei finansų ir draudimo verslo specifikos išma­ nymas. Europos Sąjungai keliant vis didesnius reikalavimus finan­ sų ir draudimo sektoriams (vadi­ namieji Bazelio reikalavimai ir programa „Mokumas II“), net ir iš­ sivysčiusiose Vakarų Europos ša­ lyse jaučiamas aukštos klasės specialistų trūkumas.

Naujoji finansų ir draudimo ma­ tematikos magistrantūros studijų programa yra 1,5 metų trukmės.

Jos tikslas - suteikti studentams gilesnių matematikos žinių ir pa­ rengti aukščiausios kvalifikacijos finansų ir draudimo matematikos specialistus, galinčius konkuruo­ ti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos darbo rinkoje. Sudaro­ mos geros galimybės siekian­ tiems tolesnės karjeros tiek finan­ sų, tiek draudimo srityse.

Absolventai pasižymės loginiu mąstymu, kūrybišku požiūriu į sa­ vo profesinę veiklą, mokės prak­ tiškai pritaikyti įgytas teorines ži­ nias. Jie galės dirbti aktuarais, fi­ nansų specialistais ar konsultan­ tais, įvairių sričių rizikos vertinto­ jais ir pan. Studijų metu įgytos ži­ nios absolventams suteiks gali­ mybę dirbti draudimo įmonėse, bankuose, pensijų ir investici­ niuose fonduose, konsultacinė­ se įmonėse, valstybinėse įstaigo­ se ir kitur.

Smulkesnė informacija:

„Ekonometrija" Naujoji ekonometrijos magist­ rantūros studijų programa yra 1,5 metų trukmės. Ja siekiama pa­ rengti aukščiausios kvalifikacijos ekonomikos kiekybinės analizės specialistus, galinčius pritaikyti tarptautinio lygio ekonomikos-statistikos mokslines žinias, reikalin­ gas institucijoms, verslui ir pramo­ nei didinti tarptautinį konkurencin­ gumą.

Absolventai gebės savarankiš­ kai vertinti ir testuoti ekonominių kintamųjų sąryšius, praktiškai pritaikyti pagrindinius ekonomet­ rijos principus analizuojant rea­ lius ekonominius duomenis ir prognozuojant ekonominius ro­ diklius, tirti finansinių rinkų dina­ miką, kurti ir palaikyti makroeko­ nominius modelius, vertinti fi­ nansinę riziką, laisvai naudotis ekonometrine Kompiuterine įran­ ga, dirbti su ekonominių duome­ nų bazėmis.

Studijų programą vykdys Vil­ niaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedra, kurios mokslinio darbo interesai suderin­ ti su magistro programos kompo­ nentais. Tai reiškia, kad į studijų programą įtraukti patys naujausi moksliniai laimėjimai, skirti laiko eilučių analizei, darbui su ypač aukšto dažnio duomenimis, makroekonometriniam modeliavimui ir kt. Katedra turi sukaupusi stam­ bių mokslinių projektų (tiek vals­ tybės, tiek privataus verslo užsa­ kymu) vykdymo patirtį. Ja studen­ tai galės pasinaudoti rašydami magistro darbus. Ekonometrijai reikalingas žinias perteiks pasau­ lyje gerai žinomi tos srities spe­ cialistai.

Studijų programą gali rinktis matematikos, ekonomikos, statis­ tikos ir kiti bakalaurai, siekiantys įsisavinti šiuolaikinę ekonometriją ir turintys sėkmingam progra­ mos baigimui reikalingą bazinį iš­ silavinimą.

Plačiau žr. www.eko-fdm.lt.

„Literatūros antropolo­ gija ir kultūra" Filologijos fakultete pradeda­ ma nauja magistrantūros studijų programa - literatūros antropolo­ gija ir kultūra (šiemet skelbiamas pirmasis priėmimas) yra pareng­ ta siekiant iš esmės modernizuo­ ti daugelį metų VU vykusias lite­ ratūros magistrinių studijų pro­ gramas. Pastarosios buvo tradi­ ciškai susietos su bakalaurinių fi­ lologinių studijų programomis ir orientuotos tik į vienos kurios na­ cionalinės literatūros (lietuvių, ru­ sų) arba vadinamosios visuoti­ nės Vakarų literatūros studijas.

Naujojoje programoje, parengto­ je atsižvelgiant į pastarųjų metų humanitarinių mokslų pokyčius, turimą platų šios srities tyrėjų spektrą ne tik Filologijos, bet ir ki­ tuose fakultetuose, į literatūros ty­ rimus žvelgiama antropologiniu aspektu, kaip į vieną svarbiausių visuomenės ir jos raidos kultūri­ nės raiškos būdų, turintį rašytinio diskurso pamatą. Nors tai gilina­ moji literatūros studijų programa, išskirtinis dėmesys joje skiriamas tarpdalykiniams literatūros ir kul­ tūros istorijos ryšiams, literatūros antropologijos ir kultūros teorijų studijoms, kurios derinamos su įvairių nacionalinių literatūrų ypatumais. Šios programos tiks­ las - paruošti plataus pobūdžio literatūros ir kultūros analitiką, kuris Lietuvos literatūros ir kultū­ ros reiškinius gebėtų vertinti glo­ balesniame kontekste, o pasau­ lio literatūros vyksmą būtų pasi­ rengęs analizuoti turėdamas te­ orinius interpretacinius pagrin­ dus ir žinių apie įvairius Lietuvos kultūros ir literatūros istorijos as­ pektus. Į programos studijas be stoja­ mųjų egzaminų priimami filologi­ jos bakalauro laipsnį turintys uni­ versitetų absolventai. Kviečiami ir baigę kitas humanitarinio pobū­ džio bakalauro studijas. (Pastarieji turės laikyti stojamąjį egzaminą, kurio programa skelbiama Filolo­ gijos fakulteto tinklalapyje: flf. vu. It/assets/documents/ Stojantiesiems/FILF_MA_2008_priemimo_tvarka.pdf.)

Dvejų metų trukmės programa, koordinuojama tarpkatedrinio fa­ kulteto studijų programų komite­ to, sudaryta iš privalomųjų ir pa­ sirenkamųjų kursų. Privalomieji dalykai (šiuolaikinės kultūros teorijos: fenomenologija, antropologija, poststruktūralizmas; literatūros antropo­ logija; klasikinė ir moder­ nioji teksto kritika; literatū­ ros fenomenologija; naujųjų laikų literatūra: religinės są­ monės antropologija; Vidurio ir Rytų Europos poezijos ka­ nonas; literatūriniai tapaty­ bės modeliai; stačiatikių kul­ tūra ir Vakarai; literatūra ir politinė mintis) derinami su plataus spektro pasirenkamai­ siais kursais, tokiais kaip Bibli­ jos ir antikos paveldas lite­

ratūroje; viduramžių kultū­ ros tekstai; gyvenimo filoso­ fija ir lietuvių literatūra; krikščionių ir judėjų polemi­ ka; Lietuvos literatūra: daugiakultūrės studijos; XX a. lietuvių proza: vaizduotės ti­ pai; tapatybė pokolonijinėje literatūroje; mitokritika ir kitais.

dugnesnį humanitarinį išsilavini­ mą nei bakalauro studijų pako­ poje, geriau susivokti šiuolaikinio pasaulio kalbotyros, literatūros ir kultūros labirintuose, praplėsti šios srities žinias ir toliau ugdyti analitinius bei kūrybinius gebėji­ mus bei dalyvauti tarptautinėje ERASMUS studentų mainų pro­ gramoje ir išvykti semestro arba metų studijų į Airiją, Belgiją, Is­ paniją, Švediją, Vokietiją, Prancū­

„Psichologija"

ziją, Italiją ir kitas Vakarų Europos šalis?

Vietoj dviejų anksčiau egzista­ vusių magistro studijų programų (anglų kalbotyros ir visuotinės li­ teratūros) VU Filologijos fakultete naujai parengtos Anglų filologijos katedros anglistikos studijų pro­ gramos tarpdiscipliniškumas - tai sąlyga, laiduojanti optimalų busi­ mojo anglų literatūros, kultūros ir kalbotyros specialisto pasirengi­ mą konkurencijai Lietuvos ir Eu­ ropos darbo rinkoje. Ši programa

Filosofijos fakultete psichologi­ jos krypties bakalaurai nuo 2008 m. galės studijuoti naujausiomis mokslo žiniomis grindžiamą ir Eu­ ropos standartizuotus EuroPsy di­ plomo (The European Diplomą in Psychology) reikalavimus atitin­ kančią naują magistrantūros stu­ dijų programą „Psichologija“. Bu­ simieji psichologijos magistrai šioje programoje galės rinktis 5 studijų šakas: edukacinę, sociali­ nę, sveikatos, kognityviąją ir vai­ ko psichologiją.

Edukacinė psichologija Ši šaka yra skirta studentams,

siekiantiems išmokti teikti psi­ chologines paslaugas įvairiose mokymo ir mokymosi sistemose, spręsti vaikų ir jaunuolių psichosocialinės raidos problemas. Ab­ solventai rengiami dirbti švieti­ mo sistemos įstaigose, jų valdy­ mo institucijose, mokymo orga­ nizacijose, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, įvairiose ins­ titucijose, kur reikalingas besi­ mokančiųjų, ypač vaikų ir pa­ auglių, psichologinis konsulta­ vimas.

Stojantieji į edukacinės psicho­ logijos šaką laiko egzaminą iš pe­ dagoginės psichologijos, asme­ nybės psichologijos ir raidos psi­ chologijos.

Sveikatos psichologija Studijos skirtos studentams, siekiantiems pritaikyti psichologi­ jos žinias ligų prevencijai ir gydy­ mui, sveikatos puoselėjimui ir stip­ rinimui, sveikatos ir ligų psicholo­ ginių veiksnių identifikavimui, taip pat sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui. Absolventai įgis teisę dirbti įvairiose sveikatos apsau­ gos sistemos įstaigose, švieti­ mo įstaigose, socialinės globos ir rūpybos institucijose, krizių cen­ truose.

Stojantieji į sveikatos psicholo­ gijos šaką laiko egzaminą iš svei­ katos psichologijos (jos nestudi­ javusieji - iš psichologinio kon­ sultavimo), asmenybės psicholo­ gijos ir klinikinės psichologijos.

„Anglistika" - magist­ rantūros studijų progra­ ma anglų kalba VU Filologijos fakulteto Anglų fi­ lologijos katedra parengė naują magistrantūros pakopos anglis­ tikos studijų programą anglų kalba.

Ar Jus domina angliškai kal­ bančių šalių (Jungtinės Karalys­ tės, Kanados, JAV, Airijos) kalba, literatūra, kultūra? Magistrantū­ ros studijos anglų kalba Lietuvo­ je? Ar norite įgyti platesnį ir nuo­

skirta visiems, baigusiems univer­ sitetines studijas, jgijusiems ne žemesnį kaip bakalauro kvalifika­ cinį laipsnį ir gerai mokantiems anglų kalbą.

Programos tikslai ir užda­ viniai - orientuoti studentus į šiandieninį anglų kalbotyros, kultūros ir literatūros tyrinėjimų kontekstą, suteikti žinias ir ugdyti gebėjimus taikyti Lietuvoje ir pa­

saulyje naudojamas kalbos ir li­ teratūros mokslinių tyrimų meto­ dologijas, pagilinti įgūdžius ana­ lizuoti ir interpretuoti anglų kal­ bą, literatūrą ir kultūrą kitų kultū­

ros sričių ir tarptautiniame lite­ ratūros procesų kontekste; tobu­ linti savarankiško mokslinio tiria­ mojo, tekstologinio, biblio­ grafinio darbo pagrindus; pa­ rengti geriausius programos ab­ solventus studijoms humanitari­ nių ir socialinių mokslų krypties doktorantūroje.

Tiesioginė anglistikos studijų magistrantūros programos darbo rinka yra ne tik akademinė sritis (literatūros, kultūros ir kalbotyros moksliniai tyrimai, literatūros ir kal­ bos dalykų dėstymas aukštosio­ se mokyklose), bet ir praktinis įgy­ tų žinių pritaikymas (literatūros rengimas publikuoti, tvarkymas ir išsaugojimas, vertimas, termino­ logija, leksikografija, tekstologinė, leidybinė veikla, darbas literatū­ ros archyvuose, muziejuose ir bibliotekose). Vilniaus universite­ tas nuo seno turi didžiausią šaly­ je mokslinį potencialą, pajėgiau­ sią infrastruktūrą ir tinkamiausią aplinką šiai nedidelei, tačiau svar­ biai darbo rinkos daliai tenkinti, to­ dėl į ją aptariamoje studijų progra­ moje yra tikslingai orientuoja­ masi.

Platesniosios darbo rinkos darbdavių interesus atitinka pro­ gramos absolventų įgyti analiti­ niai bei interpretaciniai gebėji­ mai, plačios žinios apie literatū­ ros funkcionavimo kultūroje šiuo­ laikinius ir istorinius kontekstus, kritinis mąstymas ir erudicija, taip pat studijų programos teikiamos specialiosios kvalifikacijos - ge­ bėjimas kurti mokslinius ir profe­ sinius tekstus.

Jei susidomėjote, informacijos teiraukitės tel. (370 5) 268 7069, (370 5)268 7201, (370 5)268 7206, arba ei. paštu: ingrida.kelpsaite@cr.vu.lt

universitas

6

2008 m. birželis

vilnensis

11 bibliotekoje----------

Paminėta žurnalisto,

rašytojo ir tyrinėtojo

Jono Bulotos 85 metų sukaktis Vilniaus universiteto bibliote­ koje birželio 5 d. buvo paminėtas žurnalisto, rašytojo, literatūrologo, Vilniaus istorijos, Vilniaus universiteto istorijos tyrinėto­ jo Jono Bulotos 85 metų jubiliejus. Ta proga Baltojoje salėje surengta paroda.

Snieguolė MISIŪNIENĖ Jonas Bulota gimė 1923 m. bir­ želio 4 d. Marijampolės apskrity­ je, Putriškių kaime. 1938 m. baigė Kvietiškio žemės ūkio mokyklą.

1945-1947 m. lankė parengia­ muosius kursus prie Vilniaus uni­ versiteto. 1947 m. įstojo j Vilniaus universitetą. Norėdamas įgyti žur­ nalisto specialybę, persikėlė mo­ kytis j Maskvos M. Lomonosovo universitetą, jį baigė 1952 m.

Keturis dešimtmečius (19521992) Jonas Bulota dėstė Vilniaus

Stasio Krasausko šaržas universiteto Žurnalistikos kated­ roje (dabar Žurnalistikos institu­ tas). Tai buvo pagrindinė ir svar­ biausia darbo vieta. Tyrinėjo ir dėstė žurnalistikos istoriją irteori-

ją, Lietuvos publicistikos ir peri­ odikos ištakas, Mažosios Lietuvos lietuvių periodikos istoriją. J. Bu­ lota - filologijos mokslų kandida­ tas (1964), docentas (1968), po 1993 m. nostrifikacijos - humani­ tarinių mokslų daktaras. Daugiau kaip 30 metų buvo Lietuvos žur­ nalistų sąjungos narys. Patyręs lietuvių žurnalistikos istorikas, žur­ nalistikos pedagogas, išleidęs į gyvenimą ir žurnalistiką per 1200 absolventų.

Pirmosios J. Bulotos mokslinės publikacijos žurnalistikos teorijos ir istorijos temomis pasirodė 1953 m.

Viena jo mokslinių interesų ir tyri­ nėjimų sritis - apybraižos, repor­ tažai, satyros ir memuaristikos te­ orija bei praktika. Šiems klausi­

kos skelbtos periodikoje 1992-1996 m. 19541996 m. įvairiuose rinki­ niuose ir tęstiniuose lei­ diniuose jis paskelbė straipsnių ir studijų iš lie­ tuvių periodinės spau­ dos, satyros ir humoro is­ torijos. Bendradarbiavo 1991 m. atkurtame žurna­ le „Karys“. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. Balčiū­ nas, J. Banginis, J. Gudonis, Jonas Janulis, Al­ gis Kalvaitis, Ig. Raudys, J. Dalgis, J. Šakotis, J. Šla­ vantas, Ž. Švagždąs ir kt.

mams skirta šimtai teorinio pobū­ džio straipsnių, ypač recenzijų.

Vargu ar yra likę apybraižų ir me­ muarų knygų, apie kurias jis ne­ būtų anuo laiku rašęs ir kalbėjęs.

Tyrinėjo lietuvių periodinės spau­ dos ir literatūros istoriją, spausdi­ no reportažus, straipsnius, recen­ zijas, humoreskas ir feljetonus.

1971 m. „Literatūroje ir mene“ pa­ skelbė vieną pirmųjų sovietmečiu balandžio 1 d. „spaudos ančių“ apie restauruojamoje bastėjoje įrengtą alaus barą. Šis rašinys su­

nalistikos“ metraštyje), gi­ liau domėjęsis Mažosios Paroda „Žurnalistui Jonui Bulotai - 85“ Lietuvos lietuvių žurnalis­ tika - jos leidiniais ir vei­ parengta iš VU bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo J. Bulotos fondo ir šeimos kėjais, tarp jų Johanu archyvo dokumentų. Parodytos ir jo Ferdinandu Kelkiu, Ansu kolekcijos Bruožiu, Jurgiu Mikšu irkt.

J. Bulota buvo aistringas kolek­ venime, tarp žmonių ir žmonėse, cionierius. Kolekcionavo periodi­ žiūrėti su humoru, ir šis bruožas at­ ką, lituanistinę medžiagą, XIX a. sispindėjo jo kūryboje, santykiuose knygas. Turėjo sukaupęs didelę su žmonėmis, su darbu, su buitimi, biblioteką. Domėjosi ir rinko me­ su problemomis...“ džiagą Mažosios Lietuvos istori­ 1946 m. vasarą J. Bulota kartu jos, Vilniaus universiteto, Vilniaus su mokytoju Karoliu Gerulaičiu iš miesto istorijos, lietuviškos spau­ Laptevų jūros pakrantės parvežė dos istorijos tematika. Garsėjo ge­ grupę vaikų - našlaičių, kurių tė­ bėjimu meistrauti, turėjo auksines vai, ištremti 1941 m. iš Lietuvos, rankas - galėjo suremontuoti, pa­ nuo bado ir šalčio žuvo Lenos taisyti bet kurį prietaisą ar daiktą. deltos salose (apie tai parašė esė J. Bulota mirė 2004 m. birželio „Ledo vaikai“). Viena iš tų vaikų, 8 d. Vilniuje, eidamas 82-uosius tremtinių dukra ir tremtinė Danutė metus.

Garmutė, anksti likusi našlaite, pri­ Į parodos „Žurnalistui Jonui Bu­ siminė tuos baisius laikus ir pa­ lotai - 85“ atidarymą susirinko daug brėžė, kad ji niekada nepamirš tos J. Bulotos kolegų žurnalistų, jo auk­ akimirkos, kai sąrašuose pamatė lėtinių, tremtinių, šeimos narių ir ki­ savo pavardę. Buvo parodyta tų bibliotekos svečių. Didelėje ir iš­ ištrauka iš „Lietuvos ryto televizi­ kilmingoje Baltosios salės aplinko­ jos“ žurnalisto Rimo Bružo 2004 m. je vy ravo draugiška ir šilta nuotai­ sukurto filmo „Išgelbėti ateitį“, kuka. Tą nuotaiką pabrėžė ir tai, kad riame J. Bulota pasakoja apie ne­ renginį vedė J. Bulotos dukros doc. lengvą našlaičių kelionę iš amži­ dr Laimutė Bulotaitė ir Nijolė Bulono įšalo žemės j Lietuvą. ta.tė, dirbančios Vilniaus universi­ Kitas J. Bulotos pomėgis buvo tete. Kalbėjusieji dalijosi prisimini­ Vilniaus požemių tyrinėjimas. Vil­ mais apie kartu su J. Bulota praleis­ niaus universiteto Kiemo teatro ak­ tus metus, bendrą darbą, įvairius nu­ torius Gediminas Kaminskas pa­ tikimus. Doc. Broniaus Raguočio skaitė ištrauką iš knygos „Repor­ žodžiais tariant, „J. Bulota turėjo re­ tažai iš Vilniaus požemių“. tą sugebėjimą j visa, kas vyksta gy­ Redakcijos nuotr.

traukė į bastėją minias alaus ger­ bėjų, kurie šventai patikėjo spaus­ dintu žodžiu. J. Bulota išleido mo­ nografiją „A. Jasutis" (1961) apie Ispanijos pilietiniame kare žuvusį lietuvių rašytoją Aleksą Jasutį, pa­ rengė jo kūrinių rinktinę „Interna­ cionalas karceryje“ (1957), suda­ rė Ispanijos pilietinio karo dalyvių atsiminimų leidinį „Už Ispanijos laisvę“ (1957). Išspausdino felje­ tonų ir pamfletų rinkinius „Pavel­ dėta liga“ (1962), „Katė maiše“ (1966), „Smeigtuko galvutė“ (1973), apybraižų knygas „Vil­ niaus požemiuose“ (1960, su Ro­ mu Šalūga), „Reportažai iš

požeminio Vilniaus“ (1965), kuri išversta j lenkų kalbą (1966). Spau­ doje paskelbė straipsnių apie ra­ šytojus Žemaitę, Petrą Cvirką, Juo­

Į parodos atidarymą susirinko daug J. Bulotos kolegų žurnalistų, jo auklėtinių, tremtinių, šeimos narių ir kitų bibliotekos svečių

zą Keliuotj ir kt.

Atgimimo metais J. Bulota grjžo prie Vilniaus istorijos temos reng­ damas spaudai knygą „Vilniaus se­ namiesčio istorijos“, kurios ištrau­

Dr. Henrykas Baranowskis tikisi, kad Vilniaus bibliografija bus tęsiama Vilniaus universiteto bibliote­ ka, Lenkų institutas Vilniuje ir Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto biblioteka gegu­ žės 20 d. pakvietė visus į susitikimq su Torunės universi­ teto bibliotekos bibliografu, bibliotekininku, trijų tomų leidinio „Vilniaus bibliografija“ ir daugelio kitų bibliografijos leidinių autoriumi daktaru Henry ku Baranovvskiu.

H. Baranowskis gimė Vilniuje 1920 m. spalio 7 d. 1930-1938 m. mokėsi privačioje Jėzuitų gimnazi­ joje. 1938 m. pradėjo teisės studijas Stepono Batoro universitete. Per Ant­ rąjį pasaulinį karą buvo išvežtas į Vo­ kietiją priverstiniams darbams. Pa­ sibaigus karui 1945 m. atvyko j Len­ kiją ir apsigyveno Torunėje. Čia kū­ rėsi naujas universitetas, kurio pa­ grindą sudarė iš Vilniaus atvykę bu­ vusio Stepono Batoro universiteto profesoriai ir darbuotojai.

Iš kairės: dr. H. Baranowskis, jo sūnus, Lenkų instituto Vilniuje direktorius M. Gasztolas, Torunės universiteto bibliotekos direktorius dr. M. Supruniukas ir prof. J. Kubilius. V. Naujiko nuotr.

H. Baranowskis Torunės univer­ siteto bibliotekoje dirbti pradėjo 1945 m. kaip savanoris biblioteki­ ninkas ir dirbo iki 1993 m. Ne viena­ me bibliotekos skyriuje ėjo įvairias pareigas: Dalykinio katalogo skyriu­ je, Komplektavimo skyriaus vedė­ jas (1956-1986), fondų saugotojas (1961). Derino darbą bibliotekoje ir studijas M. Koperniko universiteto

Teisės fakultete (1948 m. gavo ma­ gistro diplomą) bei bibliotekininkys­ tės studijas Humanitariniame fakul­ tete (1951-1952). 1974 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro diser­ taciją. Pertuos ilgus dr. H. Baranowskio darbo metus buvo daug nuveik­ ta įsigyjant vertingus leidinius ir pri­ sidėta prie universiteto bibliotekos fondų komplektavimo gairių numa­

J. Bulota yra tyrinėjęs Lietuvos publicistikos ir periodikos pradžią („Žur­

tymo. 1984 m. H. Baranowskis paskir­ tas Torunės universiteto bibliotekos direktoriaus pavaduotoju. 1985 m. gavo docento vardą ir pradėjo dirbti universiteto Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedroje, kur jau daug metų vedė užsiėmimus bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės studentams. Dr. H. Baranovvskis išauklėjo ne vieną biblio­ tekininkų kartą, perduodamas ir pro­ fesines žinias, ir pagarbų požiūrį į knygą. Jis yra daugelio mokslinių draugijų narys, už gerą darbą yra gavęs apdovanojimų: Torunės M. Koperniko universiteto aukso me­ dalis, medalis už nuopelnus univer­ siteto plėtrai, Lenkijos atgimimo or­ dino Kavalieriaus kryžius, Edukaci­ nės komisijos medalis.

H. Baranowskis išspausdino per 100 mokslinių darbų, iš kurių minėti­ ni: „Torunės bibliografija“ („BibliografiaTorunia“, 1973-1996), 2 tomai, „Koperniko bibliografija“ („Bibliografia Kopernikowska“, 19732003), 3 tomai, „Pamario istorijos bib­ liografija“ („Bibliografia historii Pomorza“, 1958-1990), 36 tomai, ei­ namoji bibliografija, spausdinama periodiniame leidinyje „Zapiski Historyczne“, ir kt.

Vilniaus universiteto bibliotekos R Smuglevičiaus salėje buvo pri­ statyti H. Baranowskio biblio­

grafijos rodyklės „Vilniaus biblio­ grafija“ („Bibliografia Wilna“, 2007) trečiasis tomas ir jo moksli­ niai darbai. Kalbėję Lenkų institu­ to Vilniuje direktorius Mariuszas Gasztolas ir Torunės M. Koperni­ ko universiteto bibliotekos direk­ torius dr. Miroslawas Supruniukas pasidžiaugė gražiu kultūriniu ben­ dradarbiavimu tarp Torunės ir Vil­ niaus universitetų bibliotekų ir tei­ gė, kad šių ryšių išraiška yra jau trečio bibliografijos tomo pristaty­ mas Vilniuje. Torunės universiteto bibliotekos Specialiųjų rinkinių skyriaus darbuotoja, dr. Anna Supruniuk perskaitė skaidrėmis iliustruotą pranešimą apie dr.

H. Baranowskio gyvenimo ir dar­ bo kelią, o bibliografė Urszula Zaborska apibūdino jo biblio­ grafinius veikalus. Dr. H. Baranowskis džiaugėsi viešnage gim­ tajame Vilniuje, jo darbų įvertini­ mu ir išreiškė viltį, kad Vilniaus bibliografija bus tęsiama. Svečiai iš Torunės taip pat atvežė ir H. Baranowskiui skirtą parodą. Ekspo­ zicijoje atspindėtas Vilniaus ir To­ runės laikotarpis: nuotraukos, įvairūs dokumentai, apdovanoji­ mai, leidiniai ir kt. Eksponuoti bib­ liografijos darbai buvo padovanoti Vilniaus universiteto biblio­ tekai.

•

♦

universitas

2008 m. birželis

7

vilnensis

_________________________________________________ projektai a

Projekto „Rytojaus lyderiai" dalyviai vasarą pasitinka su iššūkiais Projektas „Rytojaus lyderiai“ įgauna pagreitį: per daugiau kaip mėnesį projekto daly­ viai seminarų metu išklausė lyderystės teoriją, išbandė ją praktiškai, aiškinosi savo, kaip lyderių, savybes.

Prasidedant vasarai studen­ tai turi apsispręsti, kuriame Lietuvos spaustuvininkų asociacijai (LISPA) priklau­ sančių įmonių projekte norėtų įrodyti savo lyderystę.

Saulėtekio alėjos miškeliai virto studentų komandinio darbo mokomąja baze

Daina ANDRIKIENĖ

Projektų valdymo metodika

Praktinės seminaro užduotys pareikalavo susikaupimo ir komandinio darbo įgūdžių - juk ne taip lengva skirtingiems žmonėms gražiai nuleisti ant žemės nendrinę lazdelę

„Jei nori ko nors siekti, turi turė­ ti atspirties taškus“, - pirmajame projekto „Rytojaus lyderiai“ semi­ nare patirtimi su studentais dali­ josi tarptautinės mokymų kompa­ nijos „Mercuri International“ (Ml) direktorius Lietuvoje Saulius Pa­ tašius. Sąvoka „projektas“ apima ir dangoraižio statybą, ir konferen­ cijos organizavimą, ir tušinuko gamybą. Tačiau bet kokio projek­ to vadovo darbas turėtų prasidėti nuo sistemų kūrimo, logiško mąs­ tymo ir skaičiavimo. Būtent ši pro­ jektų dalis ir yra Ml kompanijos sukurtos projektų valdymo meto­ dikos MIPROMS, kuri buvo prista­ tyta VU Karjeros centro inicijuoto projekto „Rytojaus lyderiai“ daly­ viams, prerogatyva. Seminaro da­ lyviai, peržiūrėję išdalytą Ml medžiagą su pastabomis, kodėl žlunga projektai (Ml tyrimų duo­ menimis, apie 75 proc. projektų yra nesėkmingi), turėjo patys išskirti užduotis, kurių, jų many­

mu, reikia, kad vykdant projektą būtų išvengta klaidų. Būsimieji ly­ deriai manė, kad pagrindiniai da­ lykai, lemiantys projekto sėkmę, yra patirties kaupimas, pripažinto lyderio egzistavimas ir bendrai priimti, visiems komandos na­ riams suvokiami tikslai. Tuo tarpu nesėkmes lemia konstruktyvaus bendravimo stoka, laiko valdymo klaidos. Gautas teorines žinias apie projektų valdymą seminaro dalyviai galėjo pritaikyti čia pat praktiškai - kiekviena darbo gru­ pė gavo po kibirėlį su kaladėlė­ mis ir užduotį: pastatyti apie 70 cm tiltą, tuo pat metu siekiant numa­ tytų tikslų. Atlikę šią užduotį, stu­ dentai jau galėjo išsakyti savo pastabas apie projektinės veiklos privalumus, tokius kaip „teisingas darbo pasidalijimas taupo laiko sąnaudas“, taip pat pabrėžė, kad „būtina pasitikėti savimi ir kitais“.

Darbas grupėse jiems buvo iššū­ kis, todėl visi pritarė S. Patašiaus

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

Europos Sąjunga

teiginiui, kad „bet kuris žingsnis į naują patirtį pažeidžia žmogaus vadinamąją komforto zoną“.

Save pažinti komandoje „Jei nori save pažinti, turi mesti iššūkį sau“, - tokiais žodžiais į ant­ rąjį praktinį seminarą susirinku­ sius studentus pasitiko mokymo ir konsultavimo įmonės „Kitokie pro­ jektai“ partneris konsultantas dr.

Artūras Deltuva. Pasak jo, supran­ tama, kad kiekvienas žmogus ge­ riausiai jaučiasi komforto zonoje, tačiau gyvenimas kasdien patei­ kia iššūkių, kuriuos turi įveikti net ir neišreikšti lyderiai. „Svarbu ne­ atsidurti panikos zonoje, nes ji iš­ muša iš vėžių“, - pabrėžė semi­ naro vadovas ir pakvietė studen­ tus per patirtines lauko užduotis pajusti, kaip reiškiasi jų pačių lyderiškosios savybės. Greta Sau-

Švietimo ir mokslo ministerija

Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas www. mokslasverslui. lt Prof. Rimantas BUTLERIS Vilniaus universiteto Kauno huma­ nitariniame fakultete jau antrus me­ tus vykdomas projektas pagal 20042006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiš­ kųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

Projektu siekiame išspręsti to­ kias problemas: 1. Lietuvoje studijuojančių ma­ gistrantų vykdomų darbų pritai­ kymo praktikoje ir gautų teori­ nio pobūdžio rezultatų ekspe­ rimentinė plėtra gerokai atsilie­ ka nuo ES standartų.

2. Parengtų magistrantų kompe­ tencija nevisapusiška, nes esant neblogam teorinių žinių lygiui

stokojama praktinių įgūdžių ir patirties taikant gautus moksli­ nių tyrimų rezultatus versle ir vi­ suomenės gyvenime.

3. Neskatinamas mokslinių tyrimų rezultatų diegimas verslo įmonė­ se. Tai lemia nepakankamas gau­ tų mokslinių rezultatų taikymas, re­ aliame gyvenime iškylančių pro­ blemų sprendimo patirties bei tie­ sioginių kontaktų tarp studijų insti­ tucijų ir verslo atstovų stoka.

4. Tarpdisciplininių tyrimų, horizon­ taliųjų ryšių tarp dirbančiųjų skir­ tingose mokslo kryptyse ar pasi­ keitimo patirtimi tarp mokslo bei studijų institucijų trūkumas.

Postūmiu keliant Lietuvoje ren­ giamų mokslo magistrų praktinę kompetenciją ir skatinant mokslinių tyrimų eksperimentinę plėtrą galė­ tų būti magistrantų praktinių įgūdžių

tobulinimas, jų vykdomų tyrimų iš­ bandymas ne tik universitetinių ar mokslo institutų laboratorijų sąlygo­ mis, bet ir tiesiogiai sprendžiant iš­ kilusias problemas verslo įmonėse bei įvairiose valstybės institucijose.

Pagrindinis tikslas, nubrėžtas ren­ giant projektą - skatinti magistrantų praktinės kvalifikacijos augimą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Jo nuspręsta siekti teikiant informa­ cines paslaugas tikslinių grupių na­ riams: magistrantams, ieškantiems tyrimų taikymo, stažuočių, praktikų vietų ar taikomojo pobūdžio temų baigiamiesiems darbams; mokslo ir studijų institucijų, ruošiančių moks­ lo magistrus, dėstytojams ir pedago­ gams, organizuojantiems magistrantūros praktikas, atliekantiems stu­ dijų profilį atitinkančių taikomojo po­ būdžio baigiamųjų darbų temų at­

lėtekio alėjos eančiame miškely­ ne tik turėtų galimybių priimti stuje projekto „Rytojaus lyderiai“ da­ . dentus, bet ir suvoktų „Rytojaus lyviai pasidalijo j grupeles, kiek­ lyderių“ esmę bei lyderio ugdy­ vienai jų „Kitokių projektų“ kon­ mo svarbą. LISPA vadovams at­ sultantai pateikė užduotis. Stu­ likti atranką padėjo ir kiti projekto dentų komandos turėjo nuleisti ant partneriai - „Mercuri Internatiožemės nendrinę lazdelę, pereiti nal“ bei „Kitokių projektų“ konsul­ malkų tiltu, pastatyti ant lazdos bu­ tantai. „Tai nebus įprasta darbo telį, peršokti per aukštai ištemp­ praktika, nes iš studentų tikimasi tas virves ir galiausiai... pasivaikš­ idėjų ir jų įgyvendinimo konkre­ čioti tarp medžių kamienų ištiestu čiuose įmonių projektuose, - pa­ lynu. Atlikę užduotį, studentai ap­ brėžė „Kitokių projektų“ partne­ tardavo ją su komandai vadovau­ ris konsultantas dr. Artūras Del­ jančiu „Kitokių projektų“ konsul­ tuva. - Todėl studentus priiman­ tantu. Studentai padarė išvadas, čių įmonių vadovai turi žiūrėti į kad lyderis gali būti tik tas, kurį iš­ juos kaip į būsimus komandos kelia kiti, nes ne visas lyderio ini­ narius.“ įmonių atstovai, padeda­ ciatyvas komanda gali priimti: „ly­ mi projekto partnerių, sugalvojo deris be komandos neegzistuoja“. ir išplėtojo temas, kurių užduotis Jų nuomone, komandoje būtinas studentai galėtų realiai įvykdyti, ir „tylusis lyderis“. Be to, lyderis yra o vykdydami įrodytų savo lyde­ tas, kuris moka perkelti išvadas į rystę. Projektų temos įvairuoja naujas situacijas ir kuris nebijo ne nuo informacines technologijas, tik iššūkių, bet ir atsakomybės. aplinkosaugą, marketingą ir rin­ kodarą apimančių iki tarptautinių Lyderio savybes įrodys renginių. Projekto „Rytojaus lyde­ riai“ dalyviai savo, kaip lyderių, projektuose savybes galės išreikšti ir didelė­ se įmonėse, tokiose kaip šiemet Po seminarų studentų laukia dar 60-metį mininti spaustuvė „Auš­ vienas projekto etapas, kuriame ra“, spaustuvė „Kopa“, skaitme­ jie galės praktiškai įrodyti savo ly­ ninę spaustuvę turinti „Biznio ma­ derystę: dalyvauti LISPA įmonių projektuose. Ši „Rytojaus lyderių“ šinų kompanija“ (BMK) ir lipnias etiketes spausdinanti „PakMarnaujovė - iššūkis ne tik studen­ kas“, ir mažesnėse - reklamos tams, bet ir įmonėms. Pirmą kartą agentūroje „InSpe“, spaustuvėje jų projektuose dirbs medikai, filo­ „Firidas“, etikečių spaustuvėje logai, biologai, psichologai ir kiti „Aurika”. Studentus pasirengusi ne spaustuvininko specialybę įgi­ į savo projektus priimti ir Lietu­ ję VU studentai. LISPA tarp savo vos spaustuvininkų asociacija. narių ieškojo tokių įmonių, kurios

ranką, ieškantiems atliktų tiriamųjų darbų diegimo verslo ir pramonės įmonėse galimybių, tarpdalykinių ar tarpinstitucinių kontaktų su kolego­ mis. Ne mažiau svarbi ir trečioji tiks­ linė grupė-tai Lietuvos įmonės, ieš­ kančios tyrimų partnerių mokslo ir studijų institucijose ir siekiančios su­ sirasti stažuotojų, praktikantų ar tiriamojo/taikomojo pobūdžio darbų vykdytojų tarp mūsų šalyje studijuo­ jančių magistrantų.

Sprendžiant minėtas problemas ir siekiant iškeltų tikslų nutarta kurti specializuotą mokslinių tyrimų prak­ tinio taikymo skatinimo informaci­ nę sistemą, veikiančią interneto portalo principais ir apimančią mokslinių sprendimų, jų praktinio taikymo uždavinių ir magistrantų baigiamųjų darbų temų duomenų bazę bei ją aptarnaujančią sistemą.

Interneto portalo kūrimo ir diegimo darbus vykdo Kauno technologijos universitetas, laimėjęs konkursą teikti šias paslaugas. Projekto sėkmei už­ tikrinti pasitelkti du partneriai - Kau­ no krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA) ir Kauno tech­ nologijos universiteto studentų sąjun­ ga (KTUSA). Pramonininkų atstovai konsultuoja ir padeda užtikrinti efek­ tyvesnį ryšį su verslo ir pramonės įmo­ nių atstovais, o studentų - su Lietu­ voje studijuojančiais magistrantais. Šiuo metu jau suprojektuotas ir programiškai įdiegtas mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatini­

mo informacinis portalas prieina­ mas adresu www.mokslasverslui.lt. Kol kas portalo paslaugo­ mis gali naudotis tik Vilniaus uni­ versiteto ir Kauno technologijos universiteto magistrantai, kated­ rų dėstytojai ir kiti suinteresuoti darbuotojai. Artimiausiu metu to­ kia galimybė bus suteikta Klai­ pėdos bei Šiaulių universitetų studentams ir dėstytojams, taip pat vyksta derybos dėl dalyvavi­ mo portalo veikloje su Vytauto Di­ džiojo, Vilniaus Gedimino tech­ nikos bei Mykolo Romerio uni­ versitetais. Portalas jau atviras ir visos Lietuvos verslo ir pramo­ nės įmonių darbuotojams.

Naudodamasi portalo teikia­ momis paslaugomis kiekviena tikslinė grupė gali patenkinti sa­ vo interesus. Mokslo ir studijų ins­ titucijos gali tikėtis geresnių są­ lygų ruošiant kvalifikuotus spe­ cialistus, gerinant studijų kokybę ir dėstytojų darbo efektyvumą.

Magistrantams aktualu gauti ko­ kybišką, rinkos poreikius atitin­ kantį išsilavinimą. Verslo ir pra­ monės įmonių interesai - išsiug­ dyti kvalifikuotus darbuotojus, ge­ rinti veiklos kokybę, plėtoti tyri­ mus ir taikyti inovacijas.

Jei tokie yra ir Jūsų interesai, maloniai kviečiame prisijungti prie informacinio portalo www.mokslasverslui.lt.

universitas

8

2008 m. birželis

vilnensis

n f tarėforma_________________________

Seimo nariai ignoravo mitinguojantį jaunimą Olga SUPRUN, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentė, piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ narė Birželio 5 d. sostinės gatvėse skambėjo raginimai kovoti už tikrą ir esminę aukštojo mokslo reformą.

Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvo­ je“ inicijuotame mitinge prie Sei­ mo rūmų buvo raginama atkurti Konstitucinio Teismo pažeistą Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį, laiduojančią nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentams, taip pat atsisakyti mokesčio už studijas nereformuotose šalies aukštosiose mokyklose, racionali­ zuoti povidurinio švietimo sistemą ir garantuoti vienodą studijų priei­ namumą, priklausantį tik nuo ga­ bumų ir pasirengimo. Tačiau Sei­ mo nariai, nepaisydami jaunimo ra­ ginimų, skubos tvarka priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas ir įstatymu patikėjo teisę šalies aukštosioms mokykloms savaran­ kiškai apibrėžti „gerai besimokan­ čio“ studento sąvoką-taigi atvėrė galimybę aukštosioms mokykloms savavališkai nustatinėti „gero mo­ kymosi“ kriterijus. Šių kriterijų nu­ statymas nulems daugelio studen­ tų likimą, kadangi po Konstitucinio Akademinių reikalų prorek­ toriaus Juozo GALGINAIČIO komentaras: Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieina­ mą aukštąjį moks­ lą Lietuvoje" inici­ juoto birželio 5 d. mitingo dalyvių pa­ reiškime iš tiesų yra ne tik gerų ir tikslių pastebėjimų, bet ir konkrečių pasiūlymų, kurių įgyvendinimas, tikėtina, sukeltų es­ minių pokyčių šalies aukštojo mokslo sis­ temoje ir aukštąjį mokslą įgyvendinančių institucijų struktūroje. Pirmiausia turiu gal­ voje iš principo remtiną idėją, kad „finan­ savimą turėtų pritraukti vykdomi moksli­ niai tyrimai". Iš tiesų būtina pertvarkyti uni­ versitetų finansavimo sistemą taip, kad jų biudžetai būtų labiau priklausomi nuo at­ liekamų mokslinių tyrimų, kadangi univer­ sitetinių studijų kokybė tiesiogiai priklau­ so (turi priklausyti!) nuo konkrečiame uni­ versitete atliekamų mokslinių tyrimų lygio.

Studijas finansuojantis šaltinis, žinoma, taip pat yra labai svarbus šaltinis, bet, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, kur kas svar­ besnis yra mokslo finansavimas.

Birželio 5 d. mitingo prie Seimo rūmų metu taip pat buvo suformuluoti (bent taip galima spręsti iš pateikto teksto) ir tokie reikalavimai: 1. „atkurti Konstitucinio Teismo pažeistą Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį, lai­ duojančią nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentams“, 2. „atsisakyti mokesčio už studijas nere­ formuotose šalies aukštosiose mokyk­ lose, racionalizuoti povidurinio švieti­ mo sistemą“, 3. „garantuoti vienodą studijų prieinamu­ mą, priklausantį tik nuo gabumų ir pa­ sirengimo".

Kol kas nuošalyje palikdami labai pla­ tų ir aktualų klausimą dėl povidurinio švie­ timo sistemos reformos būtinumo, apsiri­ bosime tik komentaru dėl pirmojo ir tre­ čiojo punkto.

Dėl reikalavimo (1) „atkurti Konstituci­ nio Teismo pažeistą Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį, laiduojančią nemoka-

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089, mob. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 2 spaudos lankai.

SL 321. Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Teismo išaiškinimo „gerai besimo­ kančiais“ gali būti laikomi tik tie, kurie įstoja į studijų programas pa­ gal valstybės užsakymą ir atitinka „gerai besimokančio“ studento są­ voką - tik jie gaus teisę į valstybės finansavimą, t. y. teisę į nemoka­ mas studijas.

Reikia turėti omenyje irtai, kad Kon­ stitucinis Teismas nusprendė, jog ša­ lies aukštosios mokyklos gali pačios, nederindamos su Švietimo ir mokslo ministerija, nustatyti studentų skaičių ir studijų kainas, kurios gali skirtis tiek kiekvienoje aukštojoje mokykloje, tiek vienos aukštosios mokyklos studen­ tams. Tai reiškia, kad aukštosios mo­ kyklos, apskaičiavusios studijų išlai­ das, paskelbs studijų kainas ir priima­ mų studentų skaičių, o valstybė turės apskaičiuoti, kokį kiekį specialistų ji pajėgs finansuoti biudžeto lėšomis.

Tačiau iš anksto nėra žinoma, kiek studentų mokysis gerai, taigi neaišku, kokį studentų kiekį turės finansuoti valstybė. Todėl, patikėjus „gerai be­ simokančių“ studentų kriterijų nusta­ tyti aukštosioms mokykloms, jos bus priverstos kaskart koreguoti „gerai be­ simokančio“ studento apibrėžimą at­ sižvelgdamos į valstybės finansinius pajėgumus iš biudžeto finansuoti tam tikrą studentų skaičių.

Studijų kainų skirtumas turės įta­ kos ir studentų pasirinkimui - stu­ dijų prieinamumą nulems ne tik ga­ bumai, bet ir piniginės storis. Prieš stodamas studentas bus verčia­ mas pasiskaičiuoti, kurios aukšto­ mą mokslą gerai besimokantiems studen­ tams“. Atvirai pasakius, pirmasis mitingo dalyvių reikalavimas bene labiausiai su­ glumino, kadangi iš pareiškimo teksto sun­ koka suvokti Konstituciniam Teismui (to­ liau tekste - KT) mesto kaltinimo pagrindą.

Kas konkrečiai, kokia KT nutarimo dalis, turima galvoje? Jei kalbama apie KT išaiš­ kinimą, jog toli gražu ne visiems šiuo metu šalies universitetuose studijuojan­ tiems asmenims gali būti laiduojamas ne­ mokamas mokslas, ir apie tai, kad šiuo metu galiojantys gerai besimokančio stu­ dento jvertinimo procentiniai kriterijai yra ydingi, tuomet kyla klausimas, ar šie KT teiginiai teikia pagrindą teigti, kad yra pažeista Konstitucijos 41 straipsnio 3 da­ lis? Juk ir patys pareiškėjai vėliau (žr. pa­ reiškimo 4 pastraipos 6 sakinį) teigia, jog reikia siekti, kad „valstybiniuose universi­ tetuose mokytųsi mažiau studentų", nes tik taip valstybė „pajėgtų užtikrinti adekva­ tų studijų finansavimą“. O turint galvoje tą akivaizdžią, gerokai prieš KT nutarimą su­ siformavusią ir iki šiol galiojančią praktiką, kai daugiau nei pusė visų šalies studentų bent iš dalies moka už savo studijas, KT mestas kaltinimas yra tiesiog protu nesu­ vokiamas. Teisindamas KT, anaiptol ne­ siekiu pateisinti ar grąžinti susiformavusios praktikos - ji iš tiesų Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu yra keistoka ir ją bū­ tina keisti. Bet juk KT nutarimas ne trukdo, bet padeda tą padėtj taisyti! Visa bėda, kad kai kurie iš tų, nuo kurių veiklos labiau­ siai ir priklauso aukštojo mokslo likimas, turbūt taip skubėjo „pasitaisyti“, jog net nesugebėjo atidžiai perskaityti KT nutari­ mo. Taip teigdamas visų pirma turiu galvo­ je Švietimo ir mokslo ministerijos pareng­

tas ir Seimo lengva ranka palaimintas Aukš­ tojo mokslo įstatymo pataisas, kuriomis aukštosioms mokykloms pavedama nusta­ tyti „gero mokymosi“ kriterijus. Štai šito tik­ rai neturėjo būti, nes KT išaiškino, kad pa­ tys kriterijai, kuriuos atitinkantys asme­ nys laikomi gerai besimokančiais, nusta­ tytini įstatymu (beje, pirmą kartą tokį iš­ aiškinimą KT pateikė ne 2008 m. kovo 20 d., bet 2002 m. sausio 14 d. nutarime, ši nuo­ stata buvo pakartota ir KT 2007 m. birželio 7 d. nutarime, o galiausiai - 2008 m. kovo 20 d. nutarime). Štai citata iš KT 2002 m. sausio 14 d. nutarimo: „Konstitucinė nuo­ stata, kad nemokamas mokslas valstybi­ nėse aukštosiose mokyklose laiduojamas gerai besimokantiems piliečiams, reiškia, jog gerai besimokantis pilietis turi teisę j tai, kad jo mokslą valstybinėje aukštojoje mokykloje finansuotų valstybė. Pagal Kon­ stituciją tai daroma valstybės biudžeto lė­ šomis. Todėl kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu.” Tai nedviprasmiškai reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo pats nustatyti tuos kriterijus, kad jis negali perduoti to nustatymo kam nors kitam, pavyzdžiui,

sios mokyklos studijas jis pajėgs įpirkti. Banko teikiama studijų pa­ skola situacijos neišgelbės, nes racionalus žmogus suvokia, kad paskolą teks grąžinti, tuo tarpu dar­ bo vieta pagal įgytą išsilavinimą nėra garantuojama. Toks šalies aukštųjų mokyklų finansavimo trū­ kumų sprendimas sudaro sąlygas studentų socialinei diferenciacijai - studijos tampa priklausomos nuo studento finansinių pajėgumų, be to, studentai, studijuojantys toje pačioje studijų programoje, bus skirstomi j tris kategorijas pagal įmokos už studijas dydį ir finansa­ vimo šaltinį: vienų studijas finan­ suos valstybė, kiti studijuos iš da­ lies valstybės finansuojamose vie­ tose, o treti - savo lėšomis. Sukur­ tos situacijos absurdiškumą gerai iliustruoja toks pavyzdys - ta pa­ čia viešojo transporto priemone važiuojantys tos pačios socialinės grupės atstovai (studentai) už va­ žiavimą mokės tris skirtingo dydžio įmokas. Iš tiesų Konstitucinio Teis­ mo nutarimas ir Seimo priimtos aukštojo mokslo įstatymo pataisos daugeliui studentų apribojo Kon­ stitucijos laiduojamą teisę į nemo­ kamą mokslą.

Tokie sprendimai byloja apie at­ sisakymą vykdyti esminę poviduri­ nio švietimo sistemos reformą ir norą eiti lengviausiu keliu - pa­ prasčiausiai įteisinti prekybą diplo­ mais, verčiant dalį studentų savo lėšomis padengti studijų išlaidas, aukštajai mokyklai. Atkreiptinas dėmesys, kad KT 2008 m. kovo 20 d. nutarime taip pat išaiškino, jog gerai besimokančio as­ mens kriterijai turi būti „iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, jie negali nu­ krypti ne tik nuo konstitucinės gero moky­ mosi sampratos, bet ir nuo tokios gero mo­ kymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žo­ džio „geras“ reikšmės“, ir jog įstatymu nu­ statyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valsty­ bės finansuojami asmenys laikomi gerai be­ simokančiais, negali būti formalūs. Štai čia vertėtų kiek detaliau pakomen­ tuoti besiformuojančią situaciją, kadangi visuomenėje kilo gana įdomi diskusija dėl „gerai besimokančio“ sampratos, dažnai pamirštant arba nustumiant j antrą planą klausimą, kokio gi konkretaus tikslo sie­ kiant būtina surūšiuoti studentus į „gerai besimokančius" ir „negerai besimokan­ čius“. Tas tikslas tikrai nėra susijęs su at­ ranka, pavyzdžiui, studentų, kurių geri mo­ kymosi rezultatai leidžia jiems tęsti studijas magistrantūros ar doktorantūros pakopo­ se. Tikslas yra labai paprastas ir kylantis iš Konstitucijos, įpareigojančios valstybę lai­ duoti nemokamą mokslą kiekvienam' ge­ rai besimokančiam šalies piliečiui, jei jis mokosi valstybinėje aukštojoje mokykloje.

Kadangi valstybės pinigai - visų mūsų pi­ nigai, tai mes visi ir turime nuspręsti, ar esame pajėgūs apmokėti kiekvieno pažangaus studento (mano nuomo­ ne, tai - pats geriausias ir teisin­ giausias sprendimas) studijas, ar tik kiekvieno studento, kurio studijų vidurkis yra 8 balai, o gal net ir tam neturime pa­ kankamai pinigų, todėl kelsime kartelę dar aukščiau, nustatydami reikalavimą pasiekti 8,5 ar 9 balus? Mes -tai visi šalies piliečiai, savo valdžią įgyvendinantys tiesiogiai ar­ ba per demokratiškai išrinktus savo atsto­ vus (Konstitucijos 4 straipsnis), t. y. Seimą.

Kol kas nuošalėje palikime klausimą dėl referendumo organizavimo, klausimą, ku­ ris šiaip jau yra vertas dėmesio, nes šiuo metu svarbiau yra suvokti viena - tikrai ne aukštoji mokykla turi nustatyti kriterijus, pa­ gal kuriuos studentai bus skirstomi į tuos, kurie patys sumoka studijų įmoką (520 Lt per semestrą), ir tuos, už kuriuos tą įmoką sumokame mes, visi mokesčių mokėtojai.

* Beje, KT 2008 m. kovo 20 d. nutarime nesuradome draudimo vykdyti rotaciją tarp gerai besimokančių studentų, jei vieni jų studijuoja valstybės finansuojamose vietose, o kiti - savo lėšomis, todėl kyla rimtų abejonių ir dėl šio mitin­ go dalyvių pareiškimo teiginio pagrįstumo: „po Konstitucinio Teismo išaiškinimo „gerai besimo­ kančiais“ gali būti laikomi tik tie, kurie jstoja j studijų programas pagal valstybės užsakymą ir atitinka „gerai besimokančio" studento sąvo­ ką - tik jie gaus teisę j valstybės finansavimą, t. y. teisę j nemokamas studijas“. Mano nuomo­ ne, visiškai Įmanomas Ir sutinkantis su Konsti­ tucija būtų teisinis reguliavimas, leidžiantis atlik­ ti tokią rotaciją. Tačiau už tokį sureguliavimą tikrai nėra atsakingas Konstitucinis Teismas!

nors iš tiesų finansavimą turėtų pri­ traukti vykdomi moksliniai tyrimai.

Tol, kol į šalies universitetus pateks asmenys, neturintys gabumų stu­ dijuoti universitetuose, kol bus imi­ tuojamas mokslas, klestės nusira­ šinėjimas ir plagijavimas, tol apie mokslo pažangą, kokybę ir šalies universitetų atsiradimą pasauli­ niuose universitetų reitinguose ga­ lime pamiršti. Saujelė gabiųjų, įsto­ jusių į universitetus, niekada ne­ galės pareikalauti kokybės, jeigu dauguma studentų ja nebus suin­ teresuoti ir tenorės „nusipirkti“ di­ plomą. Pažangiose Vakarų šalyse 1 mln. gyventojų tenka vidutiniškai 1 universitetas. Lietuvoje, su­ mažinus valstybinių universitetų skaičių iki 3-5, j juos, konkuruoda­ mi dėl valstybinio finansavimo, įsto­ tų tik pažangiausi šalies mokslei­ viai, kurie plėtotų mokslo pažan­ gą. Jei valstybiniuose universite­ tuose mokytųsi mažiau studentų, valstybė pajėgtų užtikrinti adekva­ tų studijų finansavimą, sumažėtų dėstytojų darbo krūvis ir pakiltų jų atlyginimai, o ilgainiui finansavi­

mas ateitų iš atliekamų mokslinių tyrimų, eksperimentų, pažangių idėjų generavimo. Todėl, užuot įtei­ sinus prekybą diplomais, reikėtų esminės reformos, galinčios reor­ ganizuoti šalies povidurinio švieti­ mo sektorių ir lemti proporcingą studentų pasiskirstymą tarp univer­ sitetų, kolegijų ir profesinio ugdy­ mo mokyklų. Sumažinus valstybi­ nių universitetų skaičių, į juos iš tiesų įstotų tik pažangiausieji moks­ leiviai. Taip būtų užtikrinta Konsti­ tucijos nuostata, laiduojanti nemo­ kamą mokslą gerai besimokantie­ siems. O norintieji studijuoti univer­ sitetuose savo lėšomis galėtų stu­ dijuoti privačiuose universitetuo­ se, nes kuriamas privačių-valstybinių aukštųjų mokyklų hibridas tik skatintų studentų socialinę atskirti ir naikintų kolegialumo dvasią.

Esminė aukštojo mokslo refor­ mos koncepcija yra išdėstyta Lie­ tuvos akademinės bendruomenės kreipimesi dėl aukštojo mokslo re­ formos, kuris skelbiamas adresu: http://www. piliečiai. It/minerva/index.php?article=1245.

Todėl visiškai nelogiška ir prieštaraujanti Konstitucijai yra 2008 m. birželio 5 d. priim­ ta Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies pataisa, nustatanti, kad kriterijus patvirtina pati aukštoji mokykla. Manytina, kad valstybiniai universitetai ir kitos valsty­ binės aukštosios mokyklos čia iš viso „nie­ kuo dėtos“, nes juk kalbama apie mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigus.

Taigi darytina išvada, jog iš visų KT nu­ tarimų (turimi galvoje minėti 2002 m. sau­ sio 14 d., 2007 m. birželio 7 d. ir 2008 m. kovo 20 d. nutarimai) „raidės ir dvasios“, iš juose suformuluotos oficialios „gerai besi­ mokančio piliečio“ konstitucinės doktrinos išplaukia, kad įstatymų leidėjas turi parei­ gą pats nustatyti aiškius, objektyvius, skaid­ rius ir neformalius kriterijus, t. y. tokius krite­ rijus, kurie tiesiogiai nebūtų susieti su tam tikroje aukštojoje mokykloje atskirų studijų programų vertinimo sistemose taikomais žinių ir specialiųjų gebėjimų jvertinimo pa­ žymiais, kurių aprašymui vartojamas būd­ vardis „gerai“, kadangi šiuo atveju siekia­ ma visai kitų tikslų. Toks universalus ir vi­ suomenės socialinę patirtį atitinkantis „ge­ ro mokymosi“ kriterijus yra kriterijus, pagal kurį pažangus studentas yra atskiriamas nuo nepažangaus. Šiame kontekste pa­

o tik tuos, kurie turi ne tik pakankamai lėšų, bet ir proto. Kai ką, nieko nelaukda­ mos, galėtų (ir turėtų!) padaryti ir pačios aukštosios mokyklos: mano nuomone, kiekvienas „save gerbiantis" universitetas turėtų „sumūryti“ gana aukštą konkursi­ nio balo „slenkstį“", kurį turi sugebėti per­ žengti ne tik stojantysis j valstybės finan­ suojamą vietą, bet ir kiekvienas asmuo, pageidaujantis studijuoti savo lėšomis.

Tuos universitetus, kurie patys nepanorė­ tų šitaip „savęs gerbti", galbūt turėtų pri­ versti tai padaryti „įstatymų leidėjas", nu­ statydamas minimalią konkursinio balo ri­ bą, kurią turi perkopti asmenys, norintys patekti ne tik j valstybės finansuojamas studijų vietas, bet ir į savo lėšomis studi­ juojančių studentų sąrašus. Tikėtina, kad daug pareiškime vardijamų problemų - uni­ versitetų, taip pat ir privačių, skaičiaus op­ timizavimas, nemokamo mokslo gerai be­ simokantiesiems laidavimas, susireguliuo­ tų tiesiog savaime jau vien dėl to, kad j kiekvieną (nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama valstybiniame, ar privačia­ me universitete) studijų programą būtų nu­ statyta minimali konkursinio balo riba.

Apibendrinus darytinos šios išvados: 1. KT 2008-03-20 tikrai nenustatė visuo­ tinai mokamo aukštojo mokslo ir tikrai neuždraudė gerai besimokančių stu­ dentų rotacijos - apskritai šis KT nuta­ rimas ne pablogino padėtį, o sukūrė akivaizdžiai geras teisines prielaidas spręsti didžiąją dalį tų aukštojo mokslo problemų, apie kurias kalbama ir 200806-05 mitingo dalyvių pareiškime.

2. Seimo 2008-06-05 priimtos Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies pataisos antikonstitucinės ir Seimas kuo greičiau turi nustatyti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nu­ spręsti, kurių studentų studijų kaina ir studijų įmokos yra visiškai valstybės kompensuojamos.

3. Gerai besimokančiu turėtų būti laiko­ mas kiekvienas pažangus studentas.

4. Būtina nustatyti tam tikrą konkursinio balo ribą, kurios neperkopęs j univer­ sitetinę studijų programą negalėtų pa­ kliūti nė vienas asmuo.

5. Studijas universitetuose finansuojantis šaltinis yra labai svarbus šaltinis, bet, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, kur kas svarbesnis yra universitetuose at­ liekamų mokslo tyrimų finansavimas.

žymėtina, kad ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, t. y. dokumente, kuris visa savo prigimtimi ir esme atspindi lietuvių visuo­ menės socialinę patirtį, žodis „pažangus“ aiškinamas kaip „gerai besimokantis“. Sia­ me kontekste dėmesio verta ir aplinkybė, kad aukštosios mokyklos savo diplomus išduoda ne tik tiems studentams, kurių įver­ tinimų vidurkis yra „gerai“ pagal aukšto­ sios mokyklos patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus, bet ir visiems kitiems „geriems“ studentams, t. y. tokiems stu­ dentams, kurie studijų metais buvo pažan­ gūs, kurie mokėsi „gerai“ visuomenės so­ cialinės patirties požiūriu. Todėl, mano nuo­ mone, gerai besimokančiais studen­ tais turėtų būti laikomi visi pažan­ gūs studentai, t. y. tokie studen­ tai, kurių studijų dalykų įvertinimai po eilinio studijų semestro leidžia jiems be studijų dalykų perlaikymo toliau studijuoti pagal pasirinktą studijų programą. Nes, minėta, tokie kriterijai geriausiai dera su tikslu, kurio sie­ kiant tie kriterijai ir yra būtini.

Dėl reikalavimo (3) „garantuoti vienodą studijų prieinamumą, priklausantį tik nuo gabumų ir pasirengimo“ (pareiškime taip pat galima jausti mitingo dalyvių būgštavi­ mus, kad po 2008 m. kovo 20 d. nutarimo „studijų prieinamumą nulems ne tik gabu­ mai, bet ir piniginės storis“).

Pirmiausia reiktų pažymėti, kad pats sa­ vaime reikalavimas „garantuoti vienodą stu­ dijų prieinamumą, priklausantį tik nuo ga­ bumų ir pasirengimo“ - visiškai pagrįstas ir suprantamas reikalavimas. Universitetinio iš­ silavinimo turėtų būti leidžiama siekti tik tiems, kurie tam yra tinkamai pasirengę. Teisinis reguliavimas turėtų būti toks, kad net ir pri­ vatus universitetas negalėtų priimti „bet ko“,

** Atkreiptinas dėmesys j tai, kad Vilniaus universitetas jau žengė pirmą žingsnj šia kryp­ timi: VU Senatas 2007-10-11 patvirtino Studen­ tų priėmimo 2008 m. taisykles, kurių I dalies „Pagrindinės ir vientisosios studijos" 2 sky­ riaus „Konkursinių eilių sudarymo principai“ 2.2 skirsnio „Konkursinio balo formulė, papildomi balai“ 7 punkte įrašyta: „Per bendrąjį priėmimą kviečiami studijuoti į visas Vilniaus universite­ to programas bus tik tie stojantieji, kurių kon­ kursinis balas bus ne mažesnis kaip 1000" ši svarbi nuostata turėtų būti taikoma visiems stojantiesiems, t. y. ir tiems, kurie bus priimami Į savo lėšomis finansuojamas studijų vietas.