VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, i’ARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kaina 2 kp. 1961 m. vasario 24 d. Nr. 5(384)
ir*progreso LAISVES skydas STOVI sargyboje tarybinis karys ir laiko niekas iš darbo žmonių nesibijo tarybinio rankoje ginklą. Jam taikos balandis neša žmogaus su šautuvu. Užtat virpa iš pašėlimo mirtos šakelę. Eina tarybinis karys, o jį lydi visi piniguočiai, vien jau pagalvoję apie tarlaimingos motinos ir besišypsančio kūdikio binį karp akys. Žygiuoja karių kolona, plazda raudo Didžiojoje geologijos audi- jaunimo komiteto sekretorių;13 . Tarybinė Armija dabar pati stipriausia na vėliava — revoliucijų ir barikadų mūšių pasaulio orijoje susirinko kelios dešim- Petras Vaitkevičius ir ... Univer armija. Tarybų Sąjunga, kaip yra siteto komjaunimo komiteto Aptarti savo darbo rezulta- IĮ liudininkė, įnirtingų atakų, nuožmių kautynių nurodęs N. Chruščiovas, kariniu atžvilgiu ys visų fakultetų studentų, « susirinko IFF U ir šaunių pergalių liudininkė. Myli liaudis ’al — Universiteto visuome- narys Algis Navaitis. Jie ato tų š ininkai, komjaunimo aktyvas, stogas praleido mūsų šalies liaudies draugovininkai. Trum- 11 savo Tarybinę Armiją, savo gynėją, myli, dabar pati galingiausia pasaulio valstybė. Mūsų Armija yra judri, be to, gerai apgink u ie turi savo antrąjį „univer- širdyje — Maskvoje. Aktyvis pą pranešimą padarė jų vado- // nes gerai žino, anot S. Neries, kad „priešas luota pačia naujausia šiandienine technika. tai kalbėjo apie studentų gy vas, IV kurso rusistas M. FiU dar iškėlęs kalaviją laiko “ . Priešas dar nepaitetą“ — komjaunimo aktyvo Dabar karys jau nelinguoja lauku lygiuoju, nokyklą. Sį užsiėmimą akty- venimą ir internacionalinį ių Ipenkovas. Diskusijose kalbė H dėjo ginklo, lik tai dar dėl to: o važiuoja, pasbalnojęs plieno žirgus, oro auklėjimą Lomonosovo vardo istaf paskyrė internacionali jo komjaunimo organizacijos IĮ Lingu lingu lauku lygiuoju paukščius bei raketas. Kad galėtų smogti įio studentų auklėjimo klausi universitete, kuriame studi sekretorius P. Vaitkevičius, R. U Pilkos milinės. .. priešui mirtiną smūgį, jam nereikia karinių juoja keliasdešimties tautybių agresi- bazių svetur, nereikia išeiti už savos šalies Caika, dėstytojai P. Vitkaus// Negrąsintų imperialistiniai rykliai atstovai. i- mams. O ketvirtakursė teisi Nemažas mūsų studentų būTai gerai numano imperialistiniai ag a ys žiemos atostogų metų ap- ninkė Irena Ramanauskaitė kas, V. Grabauskas. \\ ja, nereikėtų mums laikyti armijos, nereikėtų ribų. resoriai ir priversti skaitytis. Todėl jie ir ne lankėsi pas kaimynus lat ankė daugelio šalies miestų Prie studentų liaudies drau- // atitraukti jaunus vyrus nuo darbo, netektų išdrįsta žengti pragaištingo žingsnio, kad i- ukštąsias mokyklas. Jose ' * kom'— vius ir estus. Ji papasakojo govės prisijungė dėstytojai U saugoti parako parakinėse, kad būtų sausas, bijosi kracho. li aunuoliai domėjosi ne vien apie dienas, praleistas Rygoje, (maždaug 20 žmonių grupė). )) U ne vien tik parako. Priešas verčia tai da s. tudentų gyvenimu, jų moks- Taline ir Tartu. Ir pati didžiausia mūsų Tarybinės Armijos ri d.i ■ it Todėl reikia turėti savo armiją socializ- jėga yra liaudyje. Iš liaudies kilusi, tarnau i- ine veikla, bet ir studentų M. SUKACKAS O. Būdenas d m0 iškovojimams ginti, ir mes ją turime. dama liaudžiai, mūsų Armija nenugalima. auklėjimo nternacionalinio Rūsčių istorijos išmėginimų dienomis pa Kariai — darbo liaudies vaikai. Jų begalinė u iroblemomis. Daug įspūdžių ėmė šautuvą Į rankas karys. Ir paėmė gink meilė savai liaudžiai, savo Tėvynei, atsidavi r atsitikimų iš kelionės po lą ne tam, kad juo ką nors pavergtų, anaip mas Komunistų partijai ir komunizmo idė n Joldaviją ir Ukrainą susikautol, ne! Tarybinis žmogus apsivilko kario joms yra pats giliausias visų jėgų šaltinis. .1- iė keliavusiųjų širdyse. Jie Saviveiklininkai kruopščiai (( milinę ir paėmė ginklą, kad išvaduotų vargo Sis šaltinis neišsenkamas. Paskaitos baigėsi, bet į 34 Ji sielai pasakojo draugams apie išvaduotų ie spūdingus susitikimus su uk- auditoriją vėl renkasi anglis ruošiasi Universiteto meno sa- U brolį darbininką ir artoją, kad Tarybinė Armija — laisvės armija, progre ainiečiais — Odesos aukštų- tai, istorikai, rusistai. Čia 2— viveiklos kolektyvų apžiūrai Į liaudį nuo engėjų saujalės, apgintų juos, jog so .šviesos armija, socializmo iškovojimų gy Prieš tai galvojama pravesti II niekada negrįžtų veltėdžių smurto ir prievar ų mokyklų studentais, apie 3 kartus per savaitę vyksta šo nėja. Jos misija buvo ir yra visai darbo žmo aunojo Kišiniovo universite kėjų ratelio repeticijos. Vado tarpkursinę apžiūrą. Fakulteto j) tos klaiki naktis. O jeigu jau buvo mūsų nijai šventa. Kol yra karų pavojus, ji tarsi II kultūros klubas (vedėjas drg. // karys priverstas peržengti savo šalies slenksvas A. Stankus patenkintas: to šeimininkų gyvenimą. Turėpridengia komunizmo U. tai 3YK1U lui Miniu kariu vjv _ _ . , skydas — . Z . " *pasykiu 3su tarybiniu ėjo nir laisvės milžiniškas o apie ką papasakoti ir Isto- jau išmokta du lietuvių liau- P. Bražėnas) dar numato su- tį, aušra. Kur nuėjo mūsų karys, tenai tekėjo išs ® krutinę. Tai žmonijos progreso ir laisdaryti agitmeninę brigadą, ku iiosTiloiogijos^ fakulteto kom- dies šokiai „Abrūsėlis“ ir „Ru ri koncertuoti vyks į kolūkius, sivadavimo saulė ir pražydo atminimo gėlės. V(įs šlovingas nepramušamas skydas. gučiai“. Liaudies meilė tarybiniam kariui — pats garŠlovė Tarybinei Armijai, budinčiai taikos, ~. Plačią programą rengia ir įmones, gamyklas. bingiausias apdovanojimas. Ir, išties, niekur iikūrybos ir socializmo iškovojimų sargyboje! I. PALIUNAS ? merginų ansamblis.
Aktyvas turi. savo mokyklą
DRAUGOVININKU SUSIRINKIMAS
SAVIVEIKLININKAI REPETUOJA
ičll
U
y
nuliu
iuujvu
Tavo laikraštis Gerbiamasis skaitytojau! Dažnai paimi į rankas „Ta rybinį studentą?. Vieną straipsni perskaitai, kitą paskubomis peržvelgi, tre! čio tiktai antgalvį akimis ! permeti. Kartais .pasiskai tai žinutę, o kartais straips nelį ir pasakai: „Čia ge rai...“ Būna ir priešingai ; — perskaitęs laikraštį su sirauki ir sakai: „Nepati' ko“. Ką daryti, kad „Tarybi nis studentas“ būtų įdomes nis? Ir kas dėl to kaltas? Redakcija deda daug pa stangų, kad laikraštis būtų ir turiningas, ir kryptingas, ir įdomus. Bet ne vien tik nuo jos tai priklauso. Juk pastebima, kad visada Įdo mesnis tas numeris, kuria me atspausdiname daugiau autorinės medžiagos, gau tos iš pačių skaitytojų. Įdomiau skaityti problemi nę medžiagą. Aplamai, ge ras tas laikraščio egzemp liorius, kuriame daugiau .autorių. O jie — tai tie patys skaitytojai. Ir tai visai teisinga. Redakcijoje dirba nedidelis būrelis žmonių. Jie vieni laikraščio įdomaus visiems padaryti negali. Reikalinga, laikraščiu rūpintųsi skaitytojai. Juk nepaslaptls, kiekvienas žmogus galvoja apie gyvenimą, kad turi rūpesčių, sumano daug pui kių planų, pastebi gerų ir blogų dalykų bei reiški nių. Reikėtų geras mintis neslėpti, o pasidalinti jo mis su visais. Argi sunku raštingam šių dienų žmogui brūkšte lėti laiškutį mums, į „Tary bini studentą“. Atrodo, ne sunku. Jeigu iš visų stu dentų, dėstytojų ir aptar naujančio personalo Iaik raščiui parašytų nors kas antras ir tik vieną sykį Į metus, tai „Tarybinis stu dentas“ turėtų labai daug Įdomios medžiagos. Ir jis tada būtų įdomus visiems.
įvairių druskų tir palais, dirba. O tai būsimam gydy tojui ypač svarbu — ką gali žinoti, gal ne vienam Medicinos moks- Prie vieno iš teks operuoti atei lų fakulteto fizio- stalų ypač kruopš- tyje ne bandomų logijos katedros čial darbuojasi du jų gyvūnų, o žmo laboratorijoje visa studentai. Tai ant nių širdis. — Mūsų atlie Mirga da rasi studentų. rakursiai tiriamieji Tai^ vieno, tai ki Norkūnaitė ir kur kami komjaunimo darbai visi svar to kurso medikai so čia atlieka įvai sekretorius Stasys būs, — paaiškina vadovaujantis už riausius bandymus, Markevičius. vyr. gilina teorines ži — Stebime ir siėmimams kimografo pagalba dėstytojas J. Jurnias praktiškai. Štai priešais vi užrašome • izoliuo ša ir skuba prle sa eilė stalų, nu tos varlės širdies nepajėgiančių sukrautų įvairiau darbą, jos susi sidoroti su savo siais prietaisais. traukimus, — pa uždaviniu. Nuotr. Prie jų palinkę aiškina jaunuoliai, ir matome vyr. vaikinai ir mergi ir jų akys vėl aky- dėstytoją demonststudenstudcr. nos baltais chala lai seka prietaisą ruojantįĮ i J tėms, kaip teisintais. Visi taip su (žr. nuotrauką). sfigmografu gal sikaupę dirba, kad Ne juokai. Darbas ;l net nesinori juos atsakingas. Atskir aprūkusioje popie juostelėje ta širdis, veikiama riaus sutrukdyti. užrašyti žmogaus pulsą. Prie visų stale lių susikaupę, rū,pestingi veidai. Užsiėmimai labo ratorijoje, tai di džioji dalis tų ži nių, kurios įgyja mos praktiškai. Ir net mažiausias eks perimentas, atlik tas prie prietaisų dabar, visada pri simins, bus reikaateityje. lingas dažniausiai Čia įvairiausi Iškyla klausimai, kuriuos padeda išspręsti dėstytojai. Ir juo daugiau problemų Išaiškėja, juo ge riau — gyvenime, pilname netikėtu mų, nereikės klai džioti. Taip ir jau ti atėjęs, kad čia betriūsiantieji stu dentai nežino tuš čių valandėlių, jiems laikas bran gus ALG. ZURBOS tekstas ir nuotr.
Laikas brangus
[Diplomantų charakteristikos *
I
«
Penkeri metai šalia ta Kiekvienoje penktųjų kur vęs mokosi draugas. Tu sų studentų grupėje bus su jį gerai pažįsti net per la daromos komjaunimo ir bal gerai. Arba ir ne visai profsąjunginio aktyvo gru gerai. Duok tokiam drau- pės. Jos kartu su pritvir gui charakteristiką, pasa- tintu prie grupės dėstyto kyk, kam jis geriau tinka, j u paruoš charakteristika? kūr jį įdarbinti viso kurso diplomantams Iki šiol buvo praktikuo Paruošti charakteristiki jama taip. Komjaunimo projektai bus apsvarstyti grupės komitetas paruošda kurso atviruose komjauni ■ vo charakteristikas, jas ap mo organizacijų susirinki svarstydavo, perduodavo muose. Po to diploman fakulteto komjaunimo ko tų charakteristikos perduo mitetui ir dekanatui. Bet. . . damos katedrai, kuri atsa buvo kaip tik tai tose gru kinga už specialisto paruo pėse, kur komitetai veiks šimą. Katedrų pastabos pa mingi. O dažniausiai ruoš žymimos toje jačioje jau pa davo charakteristikas kom ruoštoje, charakteristikoje. jaunimo grupių sekretoriai. Ir po to jau diplomantų Ir dažnai tos charakteristi charakteristikos galutinai kos buvo nepilnos, neišsa tvirtinamos partinių, kom mios, neapsieita ir be sub jaunimo komitetų bei deka jektyvumo. Tokia padėtis natų. toliau negalėjo tęstis. ' Tokia praktika, išduo Neseniai Universiteto dant jauniesiems specialispartinis komitetas apsvars- tams charakteristikas, įpatė charakteristikų diplomam . ,. , . . , , tams išdavimo klausimą. rei8°s kiekvieną studentą Priimtame nutarime numa- pagalvoti apie savo pareitytos sekančios naujovės, gą studijų metu.
GERA INICIATYVA
<? Neseniai Gamtos mokslų V fakulteto komjaunimo biuk ro iniciatyva išleistas pirjč mas „Kovos lapelio“ nuv meris. Jame talpinami atsiv liepimai apie fakulteto <? komjaunuolių darbą žiemos \ atostogų metu. \ Šiltai atsiliepia Šiaulių \ VI vid mokyklos dlrekto\ rlus apie IV k. studentą \ Koženiauską. Jis ruošė x paaugusius pionierius stoti X į komjaunimą, pravedlnėjo X mokiniams politinformacijas A ir kt. Antro kurso studentė A Aleknavičiūtė žiemos atosA togų metu dirbo Jiezno raA jono komjaunimo komitete. Q Dauguma fakulteto komjau() nuolių sąžiningai vykdė z
įpareigojimus. Žinoma, buvo ir tokių, kurie šalinosi visuomeninio darbo, Apie juos „Kovos lapelis“ rapor tuoja trumpai ir aiškiai: jie neįvykdė komjaunimo pave dimų. Tai nemaža trečio kurso biologų, kelios trečia kursės geografės. Ateityje „Kovos lapelis“ žadąmas leisti atskiromis progomis, bus satyrinio po būdžio. Kad talpinama me džiaga nebūtų pilstymas „iš tuščio į kiaurą“, kriti kuoti „Kovos lapelyje“ stu dentai bus apsvarstomi de kanato arba fakulteto kom jaunimo biure. D. Gratkauskaitė
Tolimuosius Rytus, kur dalyavuja mūšiuo se su imperialistine Japonija. Pagaliau baigiasi karas. 1945 m. Vo ronkovas grįžta Į naują, taikų, kūrybinį gyvenimą. Tais pačiais metais pradeda dirbti Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko v. Universitete, atstronomijos katedroje, Vasario dvidešimt trečią docentui Bori kur ir dabar tebedirba, dėstydamas teori sui Voronkovui sukako penkiasdešimt me nę mechaniką. tų. Penkaisdešimt metų — tai jau gražus Dirbdamas astronomijos katedroje asis amželis. Ypač malonu, jei tie metai ne tentu, paskui vyr. dėstytoju, o nuo 1952 praėjo veltui, jeigu darbas vijo darbą ir metų docentu B. Voronkovas sutvarko teikė širdžiai džiaugsmo. Tada miela ir pa daug po karo sugandintų observatorijos čiam, ir kiekvienam gera susitikti su ju prietaisų, parašo eilę mokslinių darbų ast biliatu. Draugas B. Voronkovas, kaip kar ronomijos srityje. 1949 metais apgina tas ir yra vienu iš tų malonių žmonių, kandidatinę disertaciją. Nuo 1947 metų kurie visuomet Įeina į būrį, lyg to gai jubiliatas yra šlovingos TSKP narys Būdamas darbštus bei reiklus sau ir ki vaus vėjo gūsis, atnešdamas su savimi gyvenimo džiugesio. Jis nuoširdus ir kuk tiems, draugas Voronkovas labai daug i t lus, darbštus ir judrus, gyvas ir guvus, dirba mokslinėje srityje, o taip pat ir pe tarsi būtų perpus jaunesnis. Tai labai pui dagoginėje. Jis stengiasi studentams kuo kios savybės, kurios puošia mūsų garbingą daugiau suteikti žinių, kuo geriau jas įtvirtinti, negaili laiko padėti atsiliekan jubiliatą. Borisas Voronkovas gimė 1911 m. Kau tiems bei paskatinimui gabesnių studentų. Aktyviai dalyvaudamas visuomeniniame ne, tarnautojų šeimoje. Ketverių metų liko našlaičiu. Tėvas žuvo rusų-vokiečių fron darbe draugas Voronkovas pasireiškė kaip te 1915 m. Jau iš mažens Borisas pamėgo reiklus, principingas ir jautrus draugasknygas ir visada trokšdavo kiek galima komunistas, su kuriuo visada galima pa daugiau sužinoti. Tatai, visų pirma, tur sitarti, pasikalbėti, pasidalinti savo nesėk būt ir atvedė jį į mokslininkų eiles. Iš mėmis bei džiaugsmu ir visada sulaukti pradžių baigia rusų gimnaziją Kaune ir gero draugiško patarimo ir nurodymo. Įstoja Į Kauno universiteto flzikos-mateTad linkime jubiliatui dar daug ilgų ir matikos fakultetą. Tačiau dėl sunkių materialinių sąlygų tenka pakeisti fakultetą kūrybingų metų. (pereina į technologinį) ir mokytis su peružsidirbant pragyvenimui. traukomis, (Pabaiga. Pradžia Nr. 4 (383) 1939 m. sėkmingai apgina diplominį dar Po mėnesio gydymo buvau paleistas trims bą ir baigia Universitetą. savaitėms atostogų. Nuvykau į Samarą. Eida Naujos, gražios dienos nusišypsojo jau mas gatve, pamačiau prie vieno namo Iš nam specialistui tarybiniais metais. Ta kabą „Lietuvių karo pabėgėlių komitetas“. čiau šis puikus, pilnas svajonių nauja s Užėjau pasiteirauti, ar kartais mano tėvai gyvenimas užtruko neilgai. Fašistų gaujos neatvykę Į Rusijos gilumą. Na. ir atsitikti suardo milijonų žmonių laimę, jų tarpe ir numas! Sužinojau, kad mano tėvai kaip tik draugui Voronkovui. Karas. Voronkovas skuba į Vilnių pas čia. motiną, kad galėtų kartu evakuotis, bet Kartą lydėjau motiną į bažnyčią, nebespėja. Tenka pasilikti Vilniuje. Jis Mano kairioji ranka tebebuvo pririšta, motiną. bando dirbti, bet toks gyvenimas jo nepa Dešiniąja už parankės vedžiau tenkina ir, susirišęs su pogrindine organi Gatvėj susitikome vieną karininką, Priėjęs zacija, pradeda antifašistnę veiklą. 1943 jis man tėškė į veidą: kaip aš su kario metais organizacija susekama ir draugas uniforma vedu moterį už parankės, Aš tuVoronkovas areštuojamas. Prasideda ilga rėjau tokiu atveju sakyti: kaltas. Bet tylėjau. laikiai tardymai ir kankinimai. Sergąs, bet Jis dar kartą drožė. Motina atsiklaupė ant dvasiškai nepalūžęs, Voronkovas patenka Į rari ngap.irb:P ekųlpivbgkūcmšai ycmšai aik Lukiškio kalėjimą iš kurio nugabenamas kelių ir prašė, kad manęs nemuštų. Aš ty Į koncentracijos stovyklą prie pat Prūsi lėjau. Tada karininkas spiovė man į veidą jos sienos. ir burbtelėjo: Iš koncentracijos stovyklos pasiseka — Kvailys. pabėgti. Po keliu dienų klaidžiojimo Toks karininko elgesys su iš fronto grįžususitinka su Šakių apskrities „Jūros“ bū siu sužeistu kareiviu agitavo labiau negu rio partizanais. Čia priimamas į partiza kokie atsišaukimai. nų gretas. Kovodamas partizanų eilėse, Pasibaigus toms trims savaitėms, mane draugas Voronkovas sulaukia tos dienos, pasiuntė į 5-tą raitelių atsargos pulką, ku kai išlaisvinama Lietuva, tačiau jis nenu ris stovėjo Voroneže. Tai buvo 1916 m. rimsta ir stoja savanoriu Į Raudonosios gruodis. Armijos eiles, ir kovoja trečiajame EalVienoje Voronežo gatvėje pamačiau iškabą tarusijos fronte. Paskui brigada, kurioje „Lietuvių karo pabėgėlių komitetas“. Užėjau. tarnauja Borisas Voronkovas perkeliama1' į
GARBINGAS JUBILIEJUS
(
ė s
\
i
(
<■
TIKIME
VLADU
J. ZALECKIS
EPOCHOS SLENKSTIS — Kas girdėti fronte? — pradėjo klau ką. Kalbėjo taip pat menševikų atstovai. Kai antrą dieną grįžome į kareivines. mu> sinėti tarnautoja. Aš pasakiau, kad fronte neramu, kad ka norėjo suimti, pasodinti daboklėn už savava reiviai nenori vadų klausyti. Čia susipažinau lišką pasišalinimą iš kareivinių. Bet draugai su keliais lietuviais. Jų tarpe buvo Juozas mus užstojo. Mickevičius, Bronius Stanulis, Stankevičius — Mus ‘išlaisvino, caro nėra. Todėl tur; Gabrys. Jie pasiūlė man stoti į Voronežo lie būti ir drausmė kitokia. — Feldfebelis, kuris tuvių socialdemokratų partijos grupę. Aš prie mūsų kibo, buvo išvytas. Tačiau vyriau sybė mus tebespaudė: kareivines apsupo sar sutikau, nes jau buvau girdėjęs, jor socialdemokratai griežtai kovoja prieš carą gybomis, ir nieko neišleido į miestą. ir kapitalistinę santvarką. Taip tęsėsi apie tris savaites. Paskui tuos, Būdamas savo dalyje Ciužovkos priemies kurie buvo fronte, pasiuntė j gydytojų ko tyje, dažnai lankiau kiaušinių fabriko dar misiją patikrinti sveikatos. Saukė visus senus bininkų vakarinius susirinkimus. Suorgani kareivius, pavojingus kareivinių tvarkai. As zavau dvylikos kareivų grupę. Jų tarpe į tą komisiją patekau antras iš eilės Mano buvo vienas kareivis lietuvis iš Vilniaus, ki ranka dar tebebuvo silpna, bet komisija pri ti įvairių tautybių. Prisimenu Smirnovą, pažino tinkamu kariauti. Bandžiau priešintis Kalbakovą, Jackevičių. Kalbėdavomės politi Dauguma kareivių frontininkų palaikė mane nėmis temomis. Kai kurie mano draugai bu Vyriausybė iš kažkur iškvietė kareivių, ku vo žymiai daugiau už mane išsilavinę. Jie rie mus, aktyvistus, suėmė ir nuvarė į’ prie aiškino, kas tai yra socializmas, kad socia miestį Predačią, uždarė į arešto kareivines listinės santvarka — tai būsianti darbo Ten prabuvome keletą dienų. Ėjo gandai, kad žmonių santvarka. Man, kumečio vaikui, so mus visus siųs į pirmąsias fronto linijas, i cializmas buvo labai prie širdies. Aš ėmiau pačias pavojingiausias vietas. Štai tau ir de kareivių suprasti, kad iš tikrųjų dėl visų vargo žmo mokratija! Kareivinėse prasidėjo nių nelaimių yra kalti turtuoliai, kapitalistai, maištas. Išgriovė vartus ir išbėgiojo kas sau' Grįžau į miestą, kur sutikau lietuvį Slankė kurie svetimu prakaitu susikrauna turtus vičių ir ukrainietį Bundu. 2. REVOLIUCIJOS SŪKURYJE — Stok į Raudonąją gvardiją, — pasiūlė KARTĄ, tai buvo 1917 m. vasario mėnesį, jie man ir paiškino, kad prie Richardo Polė tasai vilnietis kareivis iš miesto parsinešė fabriko organizuojama Raudonoji gvardija, laikraštį „Kopeika". Davėme skaityti vienam kurią sudaro kareiviai ir darbininkai. Sutikau. Čia radau jau minėtą Rudnevų Iš musų, kuris buvo labiau prasilavinęs. —- Caro nėra! Vasario dvldeišimt septin Mūsų komisaras buvo Rejeris. tą dieną caras Nikolajus II atsisakė nuo sos Aš įsitraukiau Į politinį darbą. Vykstant rinkimams į Steigiamąjį susirinkimą, manei to. . . — skaitė kareivis. — Ech-che! Tai bent naujienėlė. . . Valio! pasiuntė Į Nečiajevo gimnaziją agituoti už — sušuko keli balsai. — Girdėjote, kas atsiti bolševikų sąrašą Nr. 2. Prisimenu, atėjo balsuoti viena poną su ko? — žinia greit apskriejo visus kareivius. Naktį mes su tuo vilniečiu, saugodamiesi tarnaitėmis. Ji merginoms aiškino, kad reikia sargybinių, per tvarką išlindome ir nuėjome balsuoti už menševikų sąrašą. Aš priėjau prie į miestą. Eidami sutikome policininką, kuris merginų ir pradėjau su jomis kalbėti. — Tai ką jūs norite, kad karas dar tęs pareikalavo leidimų. — Ką? Leidimo? Nežinai, kad caro nė tusi, kad nebūtų taikos? Jeigu norite tai ra! — policininką nuginklavime ir drožėme kos, jeigu laukiate visų vargų ir nelaimių ga lo balsuokite už bolševikų sąrašą Nr. 2. me toliau. Merginos susidomėjo. Viena iš jų. Marija Kai priėjome iki Nikitino paminklo, tenai buvo susirinkę daug žmonių. Buvo girdėti Teplickaja, kilusi iš Rostovo prie Dono, ne] garsios kalbos, kad jau caro nėra. Dauguma tik pati balsavo už bolševikus, bet tapo manoĮ džiaugėsi. Bet buvo ir tokių, kurie verkė, oidėjėja kitiems rinkėjams, aiškino už ką bal suoti. Buržuaziniai elementai tuomet skleidi kad nėra caro tėvelio. Kas dabar bus? Rytojaus dieną prasidėjo demonstracija. visokius šmeižtus apie bolševikus: bolševikai Mes su draugu į kareivines negrįžome: prisi esą banditai, o Leninas — vokiečių agentas,| jungėme prie demonstracijos. Bolševikai kvie ir kitokias nesąmones malė. LAIKAS bėgo, o Rusijoje gyvenimas kun-| tė nesustoti pusiaukėlėje, bet ginti revoliuci ją, nepastenkinti tuo, kad caras nuverstas kuliavo kaip užviręs katilas. Žmonės lauki! Girdi, reikia sugriauti kapitalistinę santvar-valė ginklus ir lopė milines.
REIKALAI NE VISAI GERI PASIBAIGUS pirmasis šių mokslo metų semestras paro dė, kad dauguma studentųgamybininkų sugeba sėkmin gai suderinti mokymąsi su darbu. Jie gerai pasiruošė eg zaminams, laiku išlaikė įskai tas. Kai kurios studentų-gamybininkų grupės, pavyzdžiui, pirmo kurso istorikai bei kiti, žiemos sesiją išlaikė geriau, negu tų pačių specialybių die ninių grupių studentai. Darbas gamyboje, betarpiškas bend kolektyvu radarbiavimas su -Ugdo meilę ' darbui, formuoja studentų charakterį, Praktinis gyvenimo pažinimas padeda studentams geriau įsisavinti teoriją. marksistinę-lenininę Eilė studentų gamybininkų, pvz., istorijos spec pirmo kurso studentai Bancevičiūtė, Tamošiūnas, EMF pirmo kur so — Morkuckas, Junevičiūtė, Cemnolonskaitė, Jasilionytė, Stoncelis ir kiti, gerai dirba gamyboje, aktyviai dalyvauja TSKP istorijos seminaruose, gerai įsisavina medžiagą. Tačiau ne visi studentai-gamybinlnkai gerai dirba ir mo kosi. Yra tokių .kurie blogai mokosi, dirba be entuziazmo,
— Kas tas akiniuotas vy rukas? — kartą paklausė vie nas mano pažįstamas. — Kurso draugas, atsakiau trumpai. — Jis, tur būt, labai darbš tus studentas“ Aš dažnai jį matu ir abonemente, ir skaitykioje, ir kabinete. Dabar aš pasijutau nemaloniai dėl to, kad taip trumpai tepasakiau apie savo draugą O apie jį, mūsų Vladą, galė tume daug daugiau pasakyti. Jį išaugino puiki Žemaitijos žemė, žali Dubysos krantai. Gyvendamas kaime, Vladas jau iš vaikystės įprato dirbti. Ir, jau besimokydamas Kelmės vidurinėje mokykloje, jis savo moksleiviškais delnais pajuto žodžio „darbas“ tikrąjį svorį, Jį rytą prikeldavo linų apdirbimo fabriko švilpukas, ir jis koja kojon žengė kartu su fabriko darbininkais. Vladą jaudino kiekvienos dienos dar bo užduoties įvykdymas, kiek viena draugo nesėknfė. Jis laisvesnio laiko, atversdavo buvo neatskiriama didelės knygą. Ir su kiekvienu per fabriko šeimos dalelė. O vaka skaitytu lapu, su kiekviena rais skubėdavo į mokyklą. Ir nauja knyga didėjo troškimas, čia jo širdis plakė moksleivis- aiškėjo pagrindinio tikslo gai rės. Universitete Įvyko indlvidualinės-komandinės šaudymo N ku ritmu. Atlikęs savo pareigą Tary varžybos, skirtos Tarybinės Armijos keturiasdešimt treBaigęs vidurinę mokyklą. binėje Armijoje, Vladas Pau čiųjų metinių garbei. Jose dalyvavo Teisės, Istorijos-filoVladas Paulavičius pašaukia- lavičius kruopščiai ėmė ruoš logijos, Medicinos, Fizikos-matematikos, Gamtos ir Ekomas į Tarybinę Armiją. Ilgą tis stojamiesiems egzaminams nomikos fakultetų studentai. Sėkmingai pasirodė Teisės fakulteto dešimtukas. Surinkę 759 taškus, jie užėmė taką jo gyvenimas - sumynė į Universitetą. Įstojo. Ir iš pirmąją vieta. Antroje vietoje pasiliko Istorijos-filologiplačioje mūsų šalyje. Legen pat pirmų dienų ėmėsi darbo. Todėl neveltui daugelis pa domis ir pasakojimais apipin stebi, kad jį galima sutikti vi jos fakulteto studentai, trečioje — Fizikos-matematikos fakultetas. tas Uralas, tarsi didžiulis mil sur: ir skaitykloje, ir auditori- >> Gerai pasiruošusi Į šaudyklą atėjo Istorijos-filologijos žinas, prisidengęs baltapūke jose, ir kabinetuose. << fakulteto merginų komanda. Ji užtikrintai iškovojo piršvenčia << vietą. Tenka pažymėti, kad merginos šaudė kur sniego kepure, stovėjo ranka Tarybinė Armija kas geriau už vyrus. Štai bendrojoje individualinėje savo metines. Vladas irgi pripasiekiamai arti. tarnvba >? užskaitoje nugalėtoju tapo ekonomistė Vida Kontautaltė. Daugelis mėgsta sakyti, kad simena savo karinę ' - ' '' Jos rezultatas — 91 taškas iš 100 galimų. Net trim tašsavo svajones tarnaujant. sugrįžus iš armijos, pasikei išsipildė. Lieka dar labiau Jos gi kais nuo Kontautaitės atsiliko Fizikos-matematikos fakuiteto atstovas Kazys Burneika. Filologė Elena Bunytė, čia žmogaus tikslai ir užma linti savo specialybės žinias, surinkusi 87 taškus, užėmė trečią vietą. nymai. Bet tai netiesa. Ir ten ir siekti tikslo iki galo. J. Levickas į Vladas, turėdamas valandėlę
Sventes garbei
v z< << x ?< v >Į << z >< << Y << $< ?< << >: <<
grubiai elgiasi su vyresniai ninku kolektyvų visuomeninio siais darbo draugais. Apie gyvenimo,, pasitenkina dalyvu EMF studentą Lakačiauską, vlmu tiktai organizuojamos* dirbantį baldų parduotuvėje priemonėse, neparodydami ini Nr. 100, parduotuvės vedėjas ciatyvos, šradingumo. Reiki drg. Rozentalis ir prekių žino pasiekti, kad šalia darbo kiek vas drg. Gobsevičius pasakoja, vienas studentas-gamybininkas kad šis studentas dirba blogai, aktyviai įsijungtų į visuom grubus. Paprašytas pardavėjo ninį gyvenimą. įnešti į parduotuvę baldus iš Reikia padaryti išvadas i sandėlio, Lakačiauskas atsisa iš to, kad tarp studentų-gam kė. Lakačiauskas dar iki šio bininkų ir dieninių grupių-st. laiko nėra išlaikęs TSKP isto žlninkų ryšiai yra labai ribų rijos įskaitos, seminarams ne- ii. Dieninių grupių studentą siršdavo, nė karto nėra pasisa mažai pažįsta savo jaunui kęs seminarų metu. Ne visuo sius kurso draugus, mažai d< met darbe atlieka jai pavestas misi jų darbu ir mokymusi pareigas studentė Butaitė, dir Grupių komjaunimo organiza banti pramprekyboje (Stalino cijos turėtų padaryti iš to i pr. 24) sekretore, be didelio vadas, ypač išnaudoti palankiai entuziazmo dirba ir, meistro galimybę padėti mokymosi! Mackevičiaus žodžiais tariant, procese. Fakultetų komjaur | „Puntuko“ gamykloje dirban- mo biurai yra specialiai paskyl tis Stepanauskas. Blogai mo rę žmones, kurie turi vadovau l kosi studentės Lašlnytė, Rud- ti dieninių ir gamybinių grul nlckytė, Gaučytė ir kt. Šie pių bendradarbiavimui, tačiau] studentai neskaito laikraščiu, faktiškai nieko nedirba. I nesiorientuoja šių dienų gyve Reikia padaryti priekaišta| nime. Pavyzdžiui, pagal stu ir dėstytojams, pritvirtintiem] dentę Gaučytę, Kongas — Is prie grupių. Dar dažnai domi] panijos kolonija, revizioniz- si studentų darbo sąlygomis] mas, sako Lašinytė, tai tokios ypač jų dalyvavimu visuome] žmonių grupės, kurios remia niniame gyvenime, bei mokyj kapitalistines šalis. Studentė mosi lygiu. Studentai-gamybi j Bureikaitė labai gerai žaidžia ninkai, ypač EMF, silpnai ruo| tinklinį, bet nežino, ką svarstė šiasi TSKP istorijos semina] paskutinis TSKP CK plenu rlniams užsiėmirpams, tačiau] mas, nežino, kas yra Universi nei visuomeninės organizacij teto. . . Rektorius. Minint FMS jos, nei fakulteto dekanatas studentai nesugeba paaiškinti, nei dėstytojai bent iki šiol kas sudaro gamybines jėgas, tuo visiškai nesidomėjo. gamybinius santykius. Studental-gamybininkai turi Kartu reikia pasakyti, kad sąlygas mokytis, tačiau jiem! studentai — gamybininkai ne reikia ir padėti. Didelę pagal visuomet tinkamai įvertina bą turėtų suteikti fakultetuj darbo draugų paramą, tas mo- komjaunimo organizacija. Dėsi kymosi sąlygas, kurias jiems tytojal, kurie yra pritvirtinti stengiasi sudaryti kolektyyas. prie minėtų grupių, būtinai Darbo žmonės 'jautriai reaguo turi artimiau bendradarbiau'| ja į mūsų studentų mokymąsi, su įmonių, įstaigų kolektyvais] sveikatą, rūpinasi jais. Darbi betarpiškai susipažinti su stu] ninkai išleidžia mūsų studen dentų darbo sąlygomis. Toki] tus (kuriems darbo laikas ne glaudus bendradiarbavimas b] sutampa su paskaitų laiku) abejo duos teigiamus rezultaj anksčiau iš darbo į užsiėmi tus. J. VIDŪNAS mus kartais net pavaduoja P. SETKAUSKAS juos. TSKP istorijos katedros Dirbantieji studentai daugu moje yra nuošalyje nuo darbiasistentai
I — Kada pagaliau numesime nuo sosto Buržuazijos tarnus? — laukė raudongvardie č lai. n Mes pradėjome ruoštis sukilimui, varėme įitaciją darbininkų ir tarnautojų tarpe. NeaIsimenu tiksliai datos. *bet lapkričio mėn. B-adžioje (naujuoju stilium) buvo pranešta, ■ td Richardo Pole fabrikui davus signalą ■ štą valandą ryto raudongvardiečiai turėjo Beiti ir užimti svarbesnius miesto obejktus^ Sukilimui ruošėsi ne vieni raudongvardieai. Bolševikų įtaka plačiai išsikerojo ka B ivių tarpe. Penkto atsarginio kulkosvaidisužinojo, kad kinoteatB■ nkų - „Ampire . -pulko“ kareiviai susirinko karininkai tartis, kaip revoliuciją. Šio pulko kareiviai U’-gniaužus Į ■ kilo be signalo. Jie apsupo „Ampiro“ teat|, suėmė karininkus ir pradėjo užiminėti darbiausius objektus I Tuo metu išėjo ir Raudonoji gvardija. Vie|is būrys, vadovaujamas Stankevičiaus, turė| nuginkluoti vadinamąjį,,.mirties bataiioną“, Įiris buvo įsikūręs kadetų korpuso patalpoSį batalioną sudarė daugiausia moterys prostitutės, dvarininkaitės. „Mirties bata■nas“ atkakliai priešinosi. Žuvo keli mūsišBii, bet nuginklavome. Paskui nuėjome ūž ti Volgos—Karnos banko, kuris buvo Bolšaija Moskovskaja gatvėje. Išvijome visus, kuri priešinosi. ■ Kartą stovint sargyboje, draugas ėmė pasa lti, kad Lenino iniciatyva pasirašyta taika. B d nereikės daugiau kariauti. I— Taip, gal fronte nereikės kariauti, bet B dar turėsime darbo, — pasakiau. B— Vis tiek revoliucijos priešus sutriuškin-
Gal eisi pas mane? — kalbino jis ma ne. p — Eičiau Aš pasiryžęs kovoti iki galo už i1 Tarybų valdžią, — pasakiau, — bet jei lik-i1 siu gyvas, norėčiau mokytis. i1 — Kai baigsime kovą, prižadu, pasiųsiu <’ tave mokytis. Kartą įeikėjo susprogdinti tiltą per Do-T necą. ’ — Kas eis? — paklausė Romaniukas. — Aš! — sutikau. Prisidėjo dar trys. Priėję iki upės, ilgai šliaužėme pakrantės’, kupstynais. Priešais, viršum mėlynos upės’, Juostos, kabojo tiltas. Palei pylimą vaikštl Į, nėjo sargybinis. J — Visiems keturiems kartu eiti nėra pras mės. Reikia skirstytis. Aš einu pirmas, — ’ pasisiūlė Ramanauskas. — Kas beatsitiktų su, manim — jokio garso. Tiltą jūs susprogdin J si te. , Ramanauskas nušliaužė pirmyn. Raiteliai , atidengė ugnį. Kova nelygi. Draugai pakėlė , šautuvus, bet viršum Ramanausko galvos p švystelėjo kaYdas. p — Dabar bus nelengva, sargyba budresnė, p — pastebėjo Sidarčiukas. p Tirštos sutemos apgaubė žemę. Tylutėliai p šliaužėme prie upės. Aš vargais negalais nusirangiau po tiltu. Kelias pavojingas, sunkus, p Nelengva apeiti sargybą. Atsargiai padėjau d dinamitą, pritvirtinau dagtį. Nepastebėjo, d Vienoje Maskvos aikštėje Grįžtant tiltą apšvietė žibintai. d — Bėkit greičiaul — šūktelėjau draugams.# — Padegu! . . ' # Sargyba pajuto, atidengė ugnį. Sidarčiukasp suklupo. Nuo sargybos būdelės artėjo karei-d iekvienas iš dvyiiko- mone, yra svarbiausias daly pernelyg pasitikėdami akade viai. Aš padegiau dagtį ir ėmiau šaudyti Iš d Universiteto aktyvistų, kas. minėmis komisijomis. Vasario atostogų metų komandi Visose aukštosiose mokyk mėnesi mūsų fakultete Įvyko H1918 m. pasirodė kontrrevoliucinės Sacha- kairės padėjo Petrovas. Sargyba sugulė. Pa sinaudoję tamsa, pačiupome sužeistą Sidaro gaujos. Raudongvardietis Ramanauskas ruotų į Maskvą, siekė ne tik lose, kuriose mums teko apsi visuotinis studentų susirinkikad baltieji užpuolė ir visus čiuką ir sprukome atgal. įdomiai praleisti laiką, bet ir lankyti, fakultetlnės komjau mas, skirtas sesijos rezultakį tą pranešė, _ sudrebino sprogimas. Kaukdami išlėkė kuo daugiau sužinoti, pamaty nimo organizacijos struktūra tams apsvarstyti. Jo nutarlme B siškius nuginkluoja. Naktį pas mus į štabą tiltoOrąpastoliai ir dusliai pliumptelėjo i van ti. o, svarbiausia, pasimokyti sekanti: fakulteto biuras, kur atsispindi naujovės, parslvežB lėgo dvi moterys ir vienas vyras tik su ■ ^tlnlals itlnlals baltiniais. Jie visi drebėjo iš bai deni. Nuobodžiauti nebuvo laiko. sinis biuras ir grupės sekreto tos iš Maskvos. Prieš sesiją — Draugai, palikite mane, — prašė Sl- Mus visus užvaldė skubus sos rius. Šią naujovę mes įvedė- buvo vykdoma mė ir verkė. mes akademinių darčiukas. — Patys žūsite. tinės gjvenlmo ritmas. Kiek me ir savo fakultete. Sudaro grupių apžiūra, patikrinant B- Du įsibrovę raiteliai prievartauja mer- — Niekada taip nebus. . . — atsakiau. vieną domino ekskursijos į me kursinius biurus, nes tie lankomumą, užrašų vedimą. ■ ias Naberežnaja gatvėje. Kada sugrįžome, Romaniukas paklausė: muziejų, istorines vietas, teat sioginiai vadovauti keturioli konspektus, brėžinių atlikimą, ■ Tada aš, Ramanauskas, Rudnevasi ir dar — Kur Ramanauskas? rai, susitikimai, studentų klu kai grupinių organizacijų ga seminarų eigą ir panašiai. Pa vBnas raudongvardietis nubėgome į tą gatvę. Vietoje atsakymo visi nukėlėme kepures. bų kultūrinės priemonės, ta na sunku, o ir grupiniai biu skelbtas konkursas geriausiai ■ lupome abu banditus ir su arkliais aįsiveVėl sutraškėjo laužas. . . Vieno trūko. Ir p čiau kiekvieną traukė ir ki rai neatliko savo vaidmens. grupei fakultete išaiškinti. Di ■ ne l štaba. Davėme gerai jiems į kailį ir ■ jidome: eikite po velnių, nesipainiokite taip po kiekvieno žygio. Manęs laimė neapj tos, savitos sritys. Kaip geolo Kursiniame biure vadovaus džiausias dėmesys buvo krellenkė —- išlikau gyvas. Darl918m. buvau p gas, aš buvau sužavėtas pui žmonės su didele visuomeninio piamas į pavasario sesljos reinjms daugiau. priimtas kadindatu į partiją. p kiais mineraloginiais, patro- darbo patirtimi (Dobkevičius. zultatus. Geriausiai grupei nu linkstį rytą baltagvardiečiai apsupo mūsų '1919 m. pradžioje mūsų partizanų buri iš p grafinials Kučas, Gaižauskas ir kiti) matyta stipendijas skirti 100 ■ ją ir mus nuginklavo. Tie du banditai, ku- formavo, įjungė į reguliarios Raudonosios muziejais, ir paleontologiniais laboratorijomis. Šios naujovės veiksmingumą procentų, atsižvelgti ir skirs Hjs mes paleidome, parodė mus keturis ir Armijos dalis. vaizdingumo priemonėm. Kaip parodys gyvenimas. tant bendrabučius. Blogiausiai jBinė. Nusivedė i savo štabą Samochvalovo Baumano vardo Aukštojoje grupei — stipendijų 70 pro Savo pažadą Romaniukas ištesėjo, Vieną'J komjaunimo sekretorius, gili iepbutyje. Visą dieną kankino, mušė, tyčlonaujo centų ir pan. Tai didins kiek !• nausl į komjaunimo organiza Technikos mokykloje . o vakarop vedė sušaudyti į dvasinę se- dieną iškvietė mane į štabą ir pareiškė: darbą, ieškojau naujų sužinojome apie akademinį vieno asmens atsakomybę. — Zaleckai, tu narsus vyras. Gerai vykdei cijos arlją. Bet pakeliui būrys raudongvardiedarbo formų. Apie jas ir no darbą. Sis klausimas labai ak Iš kitų naujovių savo fakul mano uždavinius. Siunčiu tave įgulos partinio riu :ių mus išvadavo. papasakoti šiame straips tualus mūsų Universitete, nes tete praktikuosime atvirus po j.ABAI neramūs buvo laikai. Vienas gau- komiteto žinion. Važiuosi į Maskvą mokytis. nyje. Ir ne tik papasakoti, o mes labai dažnai nežinome, sėdžius, vakarų metu organi Kur — nesakė. Kai atvykau l garnizono ir parodyti, kaip įgytą paty kaip dirbti, naudojamės pase zuosime garsinius žurnalus su ■ išvalkome, išvaikome, kitos veržiavi į miestą. Balandžio mėnesio pabaigoj organizavosi partinį komitetą, ten man pareiškė, kad aš ir rimą pritaikome savo fakulte nusiais metodais arba dar blo komjaunimo gyvenimo pusla ntr -as tarptautinis partizanų būrys, kuriam dar du žmonės važiuosim į Sverdlovo vardo to gyvenime. Tai, mano nuo- giau — atsiribojame nuo jo. piu. Kilo idėja suorganizuoti universitetą, į trumpalaikius kursus (’ J •mt si vadovauti Romaniukas. studentų poilsio klubą. Stiprin sime propagandinę agitaciją. Be jau leidžiamo dienraščio „Ekstra naujienos“ reguliariai pradės eiti koviniai lapeliai. Daugells Uni S. ZAICEVAS pimai gaunami ir Pirmosios sesijos metu Prie fakulteto Draugystės klu versiteto studentųapie Ireną GabriuEMF stažininkų Kolektyvas linki šioms aš neišlaikiau TSKP isto pirmakursių šiuo IVilniaus maistprekybos bo sudaroma lektorinė grupė. naitę, Stoncelį pirminės komjau rijos įskaitos. Kodėl taip metu dirba Vil Komunistinio Auklėjimo Prob na rduotuvėje Nr. 114 nuo jaunoms studentėms'ir atei nimo organizacijos Lionginą, Vaitonio pavyzdingomis atsitiko? 19 60 m. rugsėjo mėnesiu tyje būti lemų (KAP) būreli bandysime niaus miesto įmo darbą. sekretorius Vilniaus moksle ir darbe. 1 dienos dirba paversti savotiška aktyvo mo Pasitikėjau savo nėse ir statybose. Visi šie studen V. Dulkė Kapsuko H Istybinio V. kykla. Fakultete sudaroma bendru išsilavinimu, Ma- Jie atėjo į Univer vai, meistrai. tai, kaip taisyklė Maistprekybos Vilniaus vai"do ' universiteto Ekono- parduotuvės nąuja, darbo kontrolės komisi niau, kad tai neatsilieps ma sitetą iš vidurinės Paklausus moks mokosi gerai. Nr. 114 vedėjas ios mokslų fakulteto stuja' Jos uždavinys — ne tik no žinioms. Tačiau aš skau mokyklos suolo, lo ir darbo draugių Sesijos metu ■ įtės Junevičiūtė Jane ir užtikrinti darbo kontrolę, bet džiai apsirikau. Kadangi neturėdami darbo Aramlnaitę Rūtą studentai (stažinlniulionytė Sigita. ir informuoti visus komjau seminarams nesiruošdavau, patyrimo. Todėl ir Smaliukaitę An- kai) konsultavo sa I Abi studentės, būdamos nuolius apie naujausius kom tai mano žinios buvo blo buvo įdarbinti Vil tosę, kuo padeda vo draugus, padė ■ ugiškos ir sąžiningos, jaunimo biuro nutarimus, gesnės negu kai kurių gru niaus miesto įmo darbas mokslui — jo jiems išsiaiškin ■ it įsigijo pasitikėjimą ir skleisti geriausių grupių paty pės draugų. Vadinasi, ne nėse. jos atsakė: ti matematikos tai ■ pati ją kolektyvo tarpe. rimą. Įvesime darbo planavi reikia pervertinti savo ži — Taip, darbas sykles, nes stažiEkonomikos ■ nilo jas ir pirkėjai. Tai mą ne tik semestrui, bet ir nių. mokslų fakulteto mūsų mokslui la ninkams sesija jau ■ pasiekė savo mandagu kiekvienam ateinančiam mėne Antrą semestrą aš nuta pirmo kurso stu bai padeda. buvo 'pasibaigusi. mu ir kultūringu aptarnasiui. Kiekvienoje grupėje riau mokytis rimtai, akty dentai, neturintie Aplankius „Le Ir tai jiems buvo ■įu. mokslo metų gale įvyks už viai dalyvauti seminaruose. ji gamybinės prak lijos fabriką, teko nemaža parama. ■ 960 m. gruodžo 9 die dari komjaunimo organizacijos Žinoma, dar pa Mūsų grupėje yra ir dau tikos, šią priemo kalbėti su cecho ną parduotuvės kolektyvui susirinkimai charakteristikoms nę priėmė gana viršininku Sivec sitaiko ir nesklan giau tokių draugų, kurie palankiai. nuteiktas komunistinio darapsvarstyti (,,Ką aš daviau Jonu. Jis teigia dumų, ir netvar ■ brigados vardas. Šiuo blogai mokėsi. komjaunimui?“). Visi įdarbinti mai atsiliepė apie kos. Tačiau relka jHbingu pasiekimu pelnyTodėl mes turime pada- įmonėse, su dide Irenos Paplauskai lai kaskart gerėja; Susitikimai su Maskvos tAl':. gali didžiuotis ir stukomjaunuoliais pagimdė daug liu susidomėjimu tės ir Danutės mes stengsimės ryti išvadas. ;iBtės — komjaunuolės Jaminčių, kurias mes stengsimės kibo į darbą. Di dar daugiau paramos P. STEPANAUSKAS delę paramą jiems Venckutonytės nfliunevičiūtė ir Sigita Je pritaikyti savo darbe. bą. sutelkti savo drau >iulionytė. EFM I kurso studentas teikė darbo vadoTeigiami atsilie- gams. H. VALUKONIS b^Bžiaugiasi ir parduotu-
TAIKYSIM SAVO DARBE
K
Darniame kolektyve
Padėsime draugams
r
kolektyvas, kad Jane ir ta ne tik gerai dirba, ir sėkmingai mokosi.
S. Jasiulionytė darbe
, kuriuos viena J. Junevičiūtė
nepajėgia iš
| KIEKVIENĄ rudenį daug pjaunu studentų įsilieja l vyrės^niųjų būrį. Pirmakursiai atei^nd į Uųiversitetą, tikėdamieSsi, kad nuo jų akių bus nuplėšta nežinios uždanga ir Jie ^sėkmingai įkops į mokslo vir šūnes. Daugelis jų atsineša ^storus sąsiuvinius, prirašytus ^eilėraščių, apsakymų, net ro- dentų gana gausu. Didžiausią ^manų. Drebančia širdim jie dali sudaro pirmokai, antrojo plaukia paties pirmojo litera- kurso jau žymiai mažiau, o Stūros ir kritikos būrelio susl- vyresniųjų — tik vienas ki ^rinkimo. Specialybė čia visiš tas. (IV ir V kurso studentų kai nesvarbu: juk rašo medi- tokiuose susirinkimuose su ži §kai, chemikai, ekonomistai, burių reiktų ieškoti). Susirin įkartais poezija žavisi net ma kimas dažniausiai prasideda tematikai. Žinoma, Istorljos-fi- žymiai vėliau, negu buvo nu ^lologijOs f-to studentai kūrybos statyta. Daug kalbama, ginči S turi daugiausia. Tačiau pir- jamasi. Pirmakursiui, tiesa, §masis susirinkimas yra kartu nelabai aišku, kodėl toks il ^ir pirmasis nusivylimas. Pir- gas ir toks nuobodus tas ata ^miausi3' jis būna labai negreit. skaitinis-rinkiminis susirinki ^Praeina savaitė, antra, trečia, mas. Bet užtat ateities darbo g praeina net pora mėnesių, o planas geras. Jaunieji litera ^jo vis nėra. Vyresnieji drau- tai džiaugiasi, kad į jų kūry ^gai, prakalbinti šia tema, at binius bandymus bus Dirmiau isako gana skeptiškai: „Et, ne- šia atkreiptas dėmesys, kad Ssiveržkite į tuos susirinkimus, jie bus kaip reikiant ap §ten; nieko įdomaus nerasit“. svarstyti, išnagrinėti. Jis tiki ^Tačiau pirmakursis vis dar ti- si dalyvauti literatūriniuose ^kisi. O gal jis išgirs tikrą, vakaruose, išeiti už Universi§ nuoširdų savo kuklių bandymų teto ribų, bendrauti su kitų ^įvertinimą. Pagaliau ateina aukštųjų mokyklų literatais, plaukta susirinkimo diena. Stu- mokytis, augti.
BE KŪRYBINES UGNELES
Deja, laikas išsklaido iliu zijas. Visų tų užplanuotų ge rų dalykų veltui tikėtasi. Tie sa, būna retkarčiais vienas ki tas susirinkimas, bet surengtas paskubomis, kalbėtojai vis tie patys, tie patys ir argumen tai. ginčai. Na, ir ginčijasi kažkaip nenoromis. Tiesiog lai ko tokiepis susirinkimams gai la. Su nuoskauda suspaudžia storą sąsiuvinį pirmakursis — jo pirmieji bandymai taip ir iiko neįvertinti. Jis bando su sivokti būrelio vadovo-dėstytojo žodžiuose, stengiasi su prasti, kokie yra literatūros vertinimo kriterijai, kur links ta šių dienų tarybinė kritika. Bet į šiuos klausimus jie taip ir neranda atsakymo. Pirma kursis nesuprantat kas kaitas is dėl to, jog literatūros ir kri tikos būrelio susirinkimuose taip neįdomu. Gal gyresnieji draugai? Gal jis pats? O gal
būrelio vadovas — dėstytojas? Gal būt iš dalies visi, gal būt, kai ką galima ir išteisinti. Vie na tiktai visiškai aišku: lite ratūros ir kritikos būrelis tik vegetuoja, jis formalus, popie rinis, be gilesnių minčių ir po lėkių, be gyvybės. Viskas čia paremta atsitiktinumu, viena kita šmaikštesne fraze. Ne, vi durinėje mokykloje būdavo ir įdomiau, ir prasmingiau. Da bar pirmakursis jau supranta, kodėl vyresnieji draugai Igno ruoja šį būrelį, kodėl jis visai nepopuliarus Universitete. Su sidomėjęs pirmakursis teirau jasi, ar visada taip buvę. Ir kaip jis nustemba, kai sužino, kad sunkiaisiais pokario me tais būdavo kitaip, kad tada Universiteto literatūros ir kritikos būrelis turėjo ir savo stilių, ir puikų darbo metodą. Ir pirmakursis vėl klausia sa vęs, klausia draugų, kodėl da bar, kai mes turime tokią ta rybinę literatūrą, kai iš mūsų pačių. Universiteto yra išaugęs toks didelis būrys žymių poe tų, prozaikų ir literatūros kri tikų, literatūros ir kritikos būrelyje nėra jokios kūrybinės ugnies. A. LAIGONAITE
STUDENTŲ : Tiek Rektoratas, tiek Partlžnis komitetas pritarė studentų : iniciatyvai dalyvauti Univer]siteto ūkiniuose darbuose. ;Kartu buvo nustatyta, kad į mokslo metų bėgyje kiekvie nas studentas privalo atidirbti j po 24 valandas. Tai labai gra uži iniciatyva. Vien per rudens : semestrą studentai atidirbo ■daugiau kaip 260 tūkst. darbo i valandų. Drąsiai galima šaky ;ti, kad jei ne jaunimo pagal ba, mes daug ko nebūtume pa barę iš numatytų darbų. Toždėl norisi karštai padėkoti : studentams, fakultetų dėkaInams Ir visiems tiems, kurie i parėmė šią iniciatyvą ir patys i padėjo ją įgyvendinti. i Tačiau darbe buvo ir visa Įellė trūkumų, tiek iš fakultei tu. tiek ir iš mūsų nusės. Ne i visi fakultetai išdirbo pilnai I nustatytą valandų skaičių vieinam studentui. Rudens se Imestre organizuočiausiai pasi rodė Gamtos ir Chemijos moks lų fakultetai. Minėtieji fa kultetai net viršijo valandų
Tauro bendrabučio vestibiulyje šniurinėja studentai. Keli pažįs tami vyrukai, patogiai įsitaisę plačiame suole, apie kažką gy vai šnekučiavosi. Prisėdau. Stai ga pajutau stiprų rankos smū gį į petį, ir išgirdau irzlų balsą: — Leiskite jus pavadinti kiau le. Buvau pritrenktas. Nesusipra timas?! Klaida?! Ne! Į mane pik tai žvelgė primerktos akys. Nie ko nesuvokdamas, kažką neran?1ai burbtelėjau ir vėl nutilau, uo tarpu jaunuolis pasisuko ir ismuko pro duris. ..Ko jis norėjo, ko jam reikia?“ — kankino mintys. Atsakymo ne radau. — Miegalių nuotraukas pada rei? —- kartą pasiteiravo Istori|os-filologijos fakulteto „žaibo“ redaktorius Juozas Jarmalavičius. — Ne?! O mums taip jų reikia... — Rytdienai bus, — tvirtai pa žadėjau. Laboratoriloi plušu iki -vidur-
skaičių, todėl jiems pavasario semestre yra atitinkamai su mažintos darbo valandos, neatidirbusiems — padidintos. Svarbiausias uždavinys šio je srityje teisingai sutvarkyti darbo valandų apskaitą ir kontrolę. Ūkio skyrius tokią apskaitą veda atskriais fakul tetais ir rytojaus dieną patei kia dek''""tams. Apskaitos
PARAMA
centras turėtų būti grupė. Už darbo valandų apskaitą gru pėje turėtų būti atsakingas grupės seniūnas. Reikėtų, kad šio semestro pradžioje studentų profkomitetas ir fakultetų profbiurai galutiniai sutikslintų žinias, jei šito dar nepadarė. Taip pat reikia išaiškinti ir .tuos, kurie dar neatliko įpareigoji mo. Daug trūkumų buvo ir iš mūsų pusės. Nepakankamai pasiruošę sutikome studentus, ne visuomet pilnai aprūpinda vome specrūbais ir darbo priemonėmis. Kartais būdavo sunkumų aprūpinant darbu. Tačiau išankstinį darbų pla-
navimą sunkindavo tas faktas, kad kiekvieną dieną atvykdavo ne vienodas studentų skaičus. Tai privesdavo prie to, kad vienomis dienomis susida rydavo darbo jėgos trūkumas, o kitomis — perteklius. Rei kėtų griežčiau laikytis nustaylo skaičiaus. Kitas sunkumas yra tas, kad kiekvieną dieną ateina kiti studentai, kurių kiekvie ną reika aprūpinti viskuo, kas reikalinga, nuvesti į darbo vietą, paaiškinti ką ir kaip dirbti. Kartais ir patys stu dentai elgiasi ne visai sąži ningai: neatlieka darbo užduo čių. Nepaslaptis, kad ir kai kuriems mūsų ūkio darbuoto jams trūksta lankstumo, o stu dentai vietoj to, kad patys imtųsi savo iniciatyvos vado vauti, dažnai piktnaudžiauja. Bet tai, žinoma, tik išimtis. Daugeis studentų ne tik dirba gerai, bet yra pavyzdys dau geliui iš mūsų darbininkų. Dabar vėl prasideda naujas darbo etapas. Tikimės, kad studentai šįkart vieningiau da lyvaus darbuose. J. Stankevičius Prorektorius ūkio reikalams
nakčio. Na, vis labiau ir labiaupiasi į tik ką atsikėlusį bendrarūškėja kažkokio vaizdo kontū kuršį Danielių. — Mano laikrodis rai. Dar truputėlį pasuku didin- sustojo. . . — Ir mano... — savo ruožtu tuvo objektyvą. Iš ekrano žvel draugas ir užkabina gia mieguistos akys. Jos ir nu aiškina vieną iŠ komisijos narių. — Ne stebusios ir maldaujančios. Tą minutę, rodos, išgirdau paskaitų galėtumėt pasakyti, kiek dabar lankomumo komisijos pirminin laiko? — Devynios trisdešimt... ko dėstytojo Tekoriaus žodžius; — Pavėlavom, — suaimanuo — Gal galima pavardėlę? — Šimkūnas, antro kurso li ja studentas. — Niekada negali tuanistas, — vos šnibžda lūpos. me pasitikėti laikrodžiu... Koks naivus ir nevykęs ma — Dovanokit.. . Nerašykit... Ne norėdamas pramigau... Negalvo- nevravimas. „Kolega, gyvenimas banguoja“, ju... Nejučiomis mintimis nubėgau — toks šūkis parašytas viename bendrabučio Nr. 1 kambaryje. į kitus kambarius. Ir ten tos panašūs Geri žodžiai. Gyvenimas banguo pačios kalbos, ir tie „argumentai“. Bendrabutyje Nr. 6 ja, jis veržiasi į priekį nuosta saldžiai miega pirmo kurso ang biai plačiais žingsniais. Tuo tar listas Adomas Drazdauskas. Pa pu trečiakursiai Jakštas, šviegžpurtam vieną kartą, antrą — nė da, Maskolaitis, Kulakauskas, Si krust. Pagaliau pasijudina, atsi monaitis, Prapiestis, antrakursiai Tikuišis, Skebas, čekauskas. Pasėda. — Kame reikalas? — nustem teckas ramiausiai „banguoja“ lo ba jaunuolis. — Ak, komisija. . . vose. Foto didintuvo ekrane keičiasi Antanai, kiek valandų? — kreivis nauji kadrai, žvelgiu į mie gančio studento nuotrauką. Juk tai tu sušukai tada vestibiulyje; „Leiskite pavadinti kiaule“. Su šukai todėl, kad komisijos nariai išjudino tave iš ramaus guolio. Juk taip, Antanai Kazlauskai? — Nerašyk. Juk visaip pasi taiko, — rodos ir dabar kužda vienas kitas draugo balsas. Jei nebūtume savi, nebūtume vienos studentiškos šeimos na riai, gal tada ir nevertėtų apie tai rašyti, bet dabar reikia. Juk mes gyvenam ne vien šia diena. Gyvenimas pareikalaus iš mūsų žinių, darbo. Tada ne vienas pa galvosime; „Kokie mes kadaise buvome nereiklūs sau. Ech, kad tos dienos dabar! .. Mokėtume branginti iaiką“. VERBUS
Drazdauskas
TVARKA TURI BŪTI
Ko mes mėgstančių norime i ilsėtis draugų „fi- =
Nemaža dalis musų labora torijų, pratybų kambarių ir kitokių mokymo patalpų rei kalingos remonto. Daug darbo reikalauja teritorijų aplink bendrabučius bei fakultetus sutvarkymas. Visa tai galima atlikti studentų jėgomis, su taupant laiką ir lėšas. Todėl buvo pritarta šiai studentų iniciatyvai. Tačiau jau dabar reikia pasakyti, kad tvarkos dar nėra, nes darbų organiza toriai laikosi keistos nuomo nės Antai, pirmą darbų die ną mane ir vieną draugą iš chemijos fakulteto, paskyrė pagalbininkais meistrui-betonuotojul. Mums reikėjo baig ti betonuoti dviejų kv. metrų grindų plotą. Aprūpinome be tonu ir pasislūlėm padėti, bet meistras mus pasiuntė ilsėtis. Tas plotas buvo betonuoja mas aštuonias valandas. Pana šiai, kaip mums „pavyko“ ir kitiems draugams. Tokie meistrų, darbo tempai Ir aiškus laiko „marinavi mas“ smukdo darbo nuotaiką ir duoda pagrindą amžinai
Šimkūnas.
DON KICHOTO PĖDOMIS Donkichotiškos mintys šovė trečio kurso teisininkui Lukošaičiui Medartui į galvą kavi nėje „Prie staliuko“. Nevertėjo net riterinių romanų skaityti, pakako kurso draugo Juozo Dė dino patarimo: — Argi aš pirmą kartą orga nizuoju? Gerkime tiek, kiek deg tinės turėsime, iki žemės graibs tymo. Tačiau miegoti po stalu ar kur patvoryje Lukošaitis laikė žemu dalyku. Kitas reikalas — ket virtą valandą nakties su ginkla nešiu Vaciu Petraičiu įsiveržti į merginų bendrabutį. — Aš ieškosiu savo damos ir jai įrodysiu, kad dvidešimtame amžiuje pažiūros į ją pasikeitė... ū-ū-ū. . . — sustaugė ir dingo koridoriaus gale. Ginklanešys nė nemirkčioja. Jo jau tokia dalia neprieštarauti riteriui. Pirmo žygio metu Lukošaitis kambaryje, kurį aplanko visos merginos, iš piktųjų dvasių iš plėšė atominį parabelį — nešva rią geležinę dalbą. Bandomai siais jo šūviais koridoriuje buvo susprogdintos visos lemputės ir sutrupinti skaitiklių kamščiai. Kokia puiki pradžia! Sužviegęs iš džiaugsmo Lukošaitis nukėlė nuo vyrių 39 kambario duris. Liesa ranka smogė mirtiną smū gį kelią pastojusiam miego kelantrą kart užsimojo nu-
bV
i
Mes daug kalbame apie priversti Sutvarkyti savo poii tvarką bendrabučiuose. Tačiau šio vietą. Nepilnai įsijungia į šį dar daugelis studentų nenori lai draugovininkai kytis jos, trukdo mokytis sa bą „Tauro" vo draugams. Jų taip pat ne nedalyvauja švaros komisijose pro pirštus žiūri į draugus, pa veikia ir draugų pastabos. Neseniai grupė dėstytojų- žeidžiančius tvarką. Negeresni reikalai ir berrd draugovininkų ir „Tauro“ bendrabučio pirmininke drg. rabutyje Nr. 2. Vėlai vakare Zalatuchinaite susipažino su čia galima sutikti vyrus ir bendrabučio gyvenimu. Labai dažniausiai neblaivius. Budin malonu užeiti į kambarius, ku tieji ne visada priverčia užsi riuęse vyrauja švara, tvarka, registruoti svečius. Labai gal nėra triukšmo. Tokiose sąlygo la, kad bendrabučio pirminin se tikrai malonu mokytis. Bet, kė drg. Smulkštytė ir tarybos deja, tokie kambariai ne visi. nariai nekontroliuoja budinčių Visai kitokį vaizdą Išvydome jų, o visą dėmesį skiria bend atidarę mūsų filologų: Morkū rabučio švarai. Tiesa, čia šva no, Srėbaliaus, Miliuko duris. ru — merginos mėgsta švara Tai III-jo kurso lituanistai. Iš daugiau negu vyrai, bet rei kambario prasiveržė tiršti ka- kla susidomėti, kas pažeidžia kurluos tvarką. Negalima leisti nak muoliai dūmų, pro gyvento- votį bendrabutyje pašaliniams sunku pastebėti jus, įsiraususius į suveltas žmonėms. Labai seniai nematė draugo lovas. Pamatę įėjusius svečius, jie tingiai pakilo, tačiau dides vininkų ir bendrabučiai stv nio susirūpinimo neparodė. dentų miestelyje. — Pas mus ramu, — giria Apžvelgėme kambarį: kampe stiepėsi neišneštos šiukšlės, o si matematikai, o tuo pat me pradarius spintą, po kojom iš tu studentai lošia kortomis sirito bonka... Nemalonu Mor ruošiami išgėrimai. Mes turime kovoti su viso kūnui. Jis pats draugovinin kas, padeda palaikyti tvarką klais nemaloniais atsitikimais mieste, visuomeninėse vietose, ir daugiau reikalauti tvarkos o savo bendrabutyje daro at iš studentų, gyvenančių bend rabučiuose. \ virkščiai. M. FILIPENKOVAS Toks kambarys nėra vienin NUOTRAUKOJE matome IFF draugovės telis „Taure“, ir tokius studen gamtininką E. Kojelį, besiruo šiantį treniruotei. viršininkas tus reikia griežčiausiais būdais Rinko ir spaudė LKP CK Lai kraščių ir žurnalų leidykla. LV 04727
losofijai“. Todėl ši gera auklė-= jamoji priemonė duoda prie- = šingą efektą. Ir jei atsakingi = sako, talkų organizatoriai kad studentai atliko didelį darbą, tai tik dėl masinio studentų dalyvavimo jame. Gi padarytas darbas, toli gra žu nepilnai pateisina sugaištą laiką. Reikia pakeisti neteisingą praktiką, kai studentai dirba tik pagalbiniais. Meistrų va dovaujami, mes patys galimebetonuoti, tinkuoti ir atlikti kitus paprastesnius darbus, Tai patvirtina vasaros talkų stovyklos. Kiekvienam darbui atlikti tikslinga iškviesti rei kalingą skaičių studentų, o ne tiek, kiek ateina. Ūkio sky rius turi parūpinti pakanka mą spec. drabužių ir avalynės kiekį. Reikia, kad dirbusieji po darbo galėtų pasinaudoti bendrabučių ar sporto kated ros šiltais dušais. Alb. Vidugiris Medicinos fakulteto V k. studentas
Fechtavimas Sėkmingai pradėjo respubli kos pirmenybes Universiteto 1 fechtuotojai. Gretimoje sporto salėje jie rungtyniavo su PSK sportininkais. Rungtynės prasidėjo moterų — rapyrisčių kovomis. Uni versiteto rapyristės iš 16 susi tikimų laimėjo 14. Komandinės varžybos rapy ra vyrams 11:5 laimėjo taip pat USK sportininkai. Ypač puikiai sukovojo Uni versiteto espadronistai. Jie lai mėjo visus susitikimus. Sėkmingos buvo ir USK špaglstų kovos. Jie nugalėjo pedagogus 13:3.
Prasidėjo antrosios LT^SR tink linio XV pirmenybių ratas. Pirmąsis antrojo rato turas vyko sekmadienį Universiteto sporto salėje. — Kaip joms seksis šiemet? — skaitėme iš gausiai susirinku sių žiūrovų veidų. Universiteto tinklininkės po atostogų turėjo, palyginus, dar nedaug treniruočių. Tačiau aikš tėje jos jautėsi tikros šeiminin kės. USK tink’inink^s KK« *ešetuką įveikė 3:0, o Kauno SM — 3:1.
sviest į jūrą pakibusias uolas — sudžiautus kambaryje skalbinius. Bet greit sumetė; per silpnas suplėšyti suknutes, bliuskutes, rankšluosčius. Šią karalystę te ko apleisti. Ne kliūtis riteriui buvo 37 kambario durys. Viduje akimirks niu užvirė kova; cinktelėjo lem putė. — Lauk iš čia, chuligane! — suriko išsigandusi mergina. — A-a! Sakykite, kur manoji dama? Pirmyn! . . — į smulkius gabaliukus išsitaškė grafinas. Kol kas niekas nedrįso rimčiau pasipriešinti. Ką? Drįsta? Beginklė mergina? — U-ū-ūL—— lyg išbadėjęs vil kas vėl sustaugė Lukošaitis ir trenkė seriją kumščio smūgių merginai į veidą. — Gelbėkite! . . — nuaidėjo bendrabutyje širdį veriantis bal sas. Riteris ūmai užuodė pavojų. Iš baimės pradėjo tirtėti kojos ir rankos. Bet tęsti žygio neatsi sakė. Norėdamas laikinai pasi slėpti, nėrė į sienoje esantį ke turkampį ežerą — langą ir dingo. Ginklanešys nė nemirkčiojo. Omai jis atsisakė savo pareigų ir milicijos darbuotojų akyse pa miršo riterio pavardę ir adresą, Tik bandė šūkalioti; — Kas jūs?! Aš teisininkas! Pats tokius reikalus tvarkau. — Tvarkėme ir tvarkysime. Mums patikėta teisti ir tardyti žmones, — prisistatė milicijos pareigūnams dar du įsibrovėliai į merginų bendrabutį to paties fakulteto ir to paties kurso stu dentai Juozas Dėdinas ir Edvar das Pigėnas. Nejaugi tai patvirtins teisės mokslų fakulteto visuomeninės, komjaunimo organizacijos.
A.
DRUNGILAS
Lengvoji
Į
NAUJOS KNYGOS BIBLIOTEKOJE 1. KAPSUKAS V. Raštai Red. komisija; R. Maliukevį čius. (ats. red.). T. I. — y Valst. grož. lit. l-kla, 1960, i I. 1900 — 1905. 537 p.; 6 iliustr rl. V. Kapsuko „Raštų“ pirmą] tomą sudaro rinktiniai straipsniai, korespondencija ir atsišaukimai, parašyti nui 1900 m. kovo mėn. iki pagar sėjusios 1905 m. sausio9-osia — Kruvinojo sekmadienio įvykių. Tome išspausdini medžiaga rodo, kaip form mosi ir vystėsi demokratini ir revoliucinės, jauno V. Ka suko pažiūros, kaip brendo marksistinė pasaulėžiūra. T mo pradžioje R. Šarmaič straipsnis „Vincas Kapsukai ir J. Šimkus straipsnis „Ank tyvoji V. Kapsuko publicis ka“. Knygos gale pastabi pavardžių, slapyvardžių ir p riodinių leidinių rodyklės.
2. BALEVIČIUS Z. Darbini, kų padėtis buržuazinėje L tuvoje. V., Valst. polit. moksl. lit. l-la, 1960. 223 p. Buržuazinės Lietuvos d; bo įstatymai, kuriais bu įtvirtinamas darbininkų naudojimas, tapo praeities d lyku. Tačiau jų demaska’ mas aktualus ir dabartin metu. Teisės mokslų kandid tas Z. Balevičius šioje kn goję aprašo žiaurų darbini kų išnaudojimą, nušviesdam sunkias darbo sąlygas, su kią politinę, ekonominę ir t sinę padėtį, parodo Lietuy Komunistų partijos vaidm darbininkų kovoje prieš naudojimą, Knyga skiria; plačiosioms skaitytojų sėms. Bibliogr. n. 218 — 2 3. DREIZERIS L Štokas. Ve tė S. Lomsargytė-Petkevičiei V., Valst. grož. lit. l-la, 19i 408 p. Tai paskutinė „Geismo tr logijos“ dalis. Joje Dreize dar sodresnėmis ir ryškesi mis spalvomis piešia multii lionieriaus, pasaulinio mai kapitalisto Kaupervudo veikslą ir tolimesnį jo likir Greta jo -r- visa eilė jau i žįstamų arba naujų žmon antroji Kaupervudo žmona line, jo numylėtoji Berenisė įvairūs anglų kapitalistai finansininkai. Visų jų veil sąlygojama turto troškimu 4. JURGINIS J. Lietuvos n no istorijos bruožai, V., Va grož. lit. l-la, 1960. 493 su iliustr. Kiekviena šalis ir kiekvii tauta turi savo meną. Ta bų Lietuva turtinga meno minklais. Pažinti ir žinoti sa, ką geria'usio Lietuvos Ii dis, jos žymieji žmonės sukūrę jos tolimoje ir a moie praeityje, yra tauti oa*ididžiavimo ir tėvynės n lės dalis — taip apibud knygos autorius meno isti jos uždavinius ir paski Šioje knygoje ir nušviečia Lietuvos architektūra ir r nas nuo senovinių ligi šių ( nų. Nagrinėdamas dailę architektūrą, kaip lietui tautas kultūros istorijos d kinius, parodydamas rw santykių su visuomeninė pažiūromis ir idėjomis, p? čia ir meno teorijos kia mus. Leidimo gale — terminų vokų paaiškinimai, pavart ir iliustraciųų surašai. I
KARTA BUFETE. Kartą vakare užėjau . „T; bufetą užkąsti. Tuo metu mergina ir, rodydama bufeti kei kažką tai suvyniotą į pc rių, paklausė; — Kokią jūs pardavinėjat kę?! — Gerą, tik šiandien qs — atsakė kiek sumišusi pa vėją. — Bet jūs pažiūrėkite; jos gyti negalima. Baisus kvap<" Aš jos neragavau, — nosi bufetininkė, imdama i-f tą popierių su silke. Pardavėja ramiai prask vitrinos užuolaidėlę ir iškrat neštuosius į lėkštę greta kiti kės gabaliukų. Vadinasi, nevalgė vienas, ims kitas. A. GRUODIS
a t I e t i k
Sekmadienį Vilniaus „Dinamo“ manieže įvyko sostinė lengvaatlečių žiemos pirmenybės. Manieže rungtyniav sprinteriai, šuolininkai, barjerlnlnkai ir rutulio stūmikai Varžybose dalyvavo ir Universiteto stipriausieji lenf vaatlečial. Ypač gerai pasirodė Jaunas trenerio Sabecki auklėtinis P. Jonaitis (GMF III k.). Jis tapo 35 m. b nugalėtojū( jo laikas 5). Tokį pat laiką šioje dfstanc joej parodė Ir kitas Universiteto studentas — V. Bar kūnas, nors jie filšavo kartu, bet pirma vieta buvo pri pažinta P. Jonaičiui. Geroj formoj šį pavasarį yra Istorijos-filologijos f< kulteto sprinterė L. Zaikina-Barakūnienė. Liuda laimė. 30 m. bėgimą (4,0) ir 35 m. b/b (5,5). O taip pat rungtyniavo ir šudlyje į tolį. Nors Liuda ir toli nušokti? vo (apie 5,50) ,bet vis peržengdavo. Ir taip šioje ru”tyje jai nepasisekė — Liuda liko tik ketvirtoje vietoje.
REDAKTORIUS V. DF.NAS Ekonomikos mokslų fakul teto pramonės ekonomikos specialybės V kurso studentai reiškia užuojautą grupės draugui Vytautui VITKAUSKUI, mirus jo motinai.
Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17
Ekonomikos mokslų fak to prekybos specialybės kurso studentai reiškia jautą gruės draugui Stasiui Vitkauskui, jo motinai mirus. ■'
ra—mi
Užs. Nr.
Ii