\
V.
a
g-
c
Ll-
tuoentaš
io e tą s, a 1S
ir
VlLNlAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
------ —
|Nr. 6 (187J
——————
1955 m. kovo m. 10 d., ketvirtadienis
Pats svarbiausias dabartiniu metu baigiamųjų kursų t studentų uždavinys — laiku užbaigti rašyti ir apginti dip lominius darbus. i Tas, kuris per visus buvimo universitete metus kruopš r 4 čiai studijavo, gilino savo žinias praktikoje ir moksliniuo se būreliuose, ir į šį svarbų studentų gyvenime laikotarpį u pažiūrėjo rimtai. Juk Iš diplominio darbo vertės spręs apie a baigusio universitetą specialisto žinias, sugebėjimus. Geologai universitete žinomi kaip darbštūs, energingi, mokslui atsidavę žmonės. Užsukus į mlneralogijos-petro ■rafijos kaderos laboratorijas ir auditorijas, galima visada pamatyti dirbančius prie gavo diplominių darbų geologus. Mokslo pirmūnė Ambrazevlčiūtė, Motiejūnaitė sėkmingai baigia tvarkyti surinktą medžiagą. Jos pasiryžusios laiku užbaigti savo diplominius darbus. Praktikos metu busimo sios geologės surinko įdomią ir naudingą medžiagą. Ambrazevičiūtė atliko Pakruojo rajono lygumų geologinius tyri mus, o Motiejūnaitė nagrinėjo didelės praktinės reikšmės iii j turinti darbą — (Nemuno slėnio, Nemunaičio rajono mlneiiralines versmes. ii, Šitoms diplomantėms, o taip pat dar 8 žmonių grupei JS vadovauja žinomas mokslininkas geologijos-mineralogijos a mokslų daktaras prof. Kaveckis. Puikiai savo eksperimentinius darbus atlieka teorinės kį fizikos katedros docento šugurovo vadovaujami diploman- tai fizikai Žakas ir Levitanas. Temas savo diplominiams dar bams jie pasirinko pereitų mokslo metų pabaigoje, plačiai susipažino su žurnaline literatūra, dirba beveik savaranklša kai. Darbai originalūs, surišti su atomo branduolio fizika. Yra dar visa eilė draugų, kurie nesupranta, kaip svar. bu laiku parašyti diplominius darbus. Katedros, dėstytojai, komjaunimo organizacijos į tokius studentus turi atkreip ti ypač didelį dėmesį. Fizikos fakultete yra diploman tė Bliumentalytė. Ji savo diplominį darbą pradėjo tik po egzaminų sesijos, vasario mėnesį. Tokį pavėlavimą drg. Bliumentalytė teisina ne apsileidimu ir tingumu, o tuo, kad reikėjo visas jėgas nukreipti akademiniams įsiskolini Rimams likviduoti. Drg. Bliumentalytė, matyt, nežino, (kad mokslas, egzaminai tik padeda geriau pasiruošti diplomi. niam darbui, o Ine |trukdo jam. Aišku, reikia dirbti, o ne tinginiauti. Didelę pagalbą diplomantams rašant darbus turi atlik ti katedros, dėstytojai, diplominių darbų vadovai. Reikia i, kasdien domėtis, kaip diplomantai dirba, kokių trūkumų ir ę, sunkumų jiems iškyla. u4 Eksperimentinės fizikos katedra neseniai nagrinėjo dlpuillominlų darbų rašymo klausimą. Buvo Iškelta visa eilė trū ę^l kumų, kurie trukdo puikiai ir laiku parašyti darbus. Fa kultete blogi reikalai su aparatūra. Diplomantas Geršovič L savo darbui „Fotoelemento sidabro sulfido jautrumo rentge •ę| no spinduliams tyrimas" norėjo gauti iš Kijevo naują ele mentą, tačiau iki šiol užsakymas neateina, o fakultetas be jėgis išspręsti šitą problemą. Dėl menko aparatūros jautru s . mo darbai dažnai neduoda reikiamų rezultatų, jie būna že ' | mos mokslinės vertės. Reikalinga nauja, žymiai geresnė i: ; aparatūra, kadangi po poros metų diplominius darbus rašys jau ne ;7 diplomantai, kaip šiais metais, o virš 30. Universiteto Tiekimo skyrius, Rektoratas kaip reikiant neaprūpina fakultetų mokslo priemonėmis, neduoda lėšų. Tam, kad būtų gauta 100 rb. fotografijos plokštelėms Įsi gyti fizikai-diplomantai turėjo parašyti ne vieną pareiškiri mą Tiekimo skyriui, Rekotarui. / ia I Diplominių darbų savalaikis parašymas turi būti visų komjaunimo organizacijų darbo dėmesio centre. Reikia drąu slau kritikuoti tinginius, apsileidėlius, plėsti ir propoguoti ,o mokslo pirmūnų patyrimą. Tik (kasdieninis rūpinimasis sa e vo draugų darbais, jų laimėjimais Ir nepasisekimais, huosi nlatlnė kontrolė Ir principingumas padės diplomantams lai 1C ku baigti diplominių darbų rašymą ir gynimą. Linkime sėkmės, draugai diplomantai! ■J'e-
----------- _______ ,
yj
Gamtininkų diplominiai darbai
?■
į
5
:n:::
VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
--
Gamtos fakultete dabar v.’ksta intensyvus diplominių darbų rašymas. Kiekvienas darbas čia apima du etapus: laboratorinius darbus ir gragnės medžiagos paruošimą, aboratorlnius darbus bevelk si fakulteto diplomantai jau jalgė, beliko apdoroti grafimedžiagą. i| Daugumos diplomantų pa rinktos temos yra aktualios, rl daug praktinės reikšmės, i fizinės geografijos spejjalybės 6 diplomantės rašo bus iš Molėtų rajono kollų flzlnės-geografinės ir onominės-geografinės chakteristikos. Cepulionytė, rkaitė, Mlchelevlčiūtė nainėja tų kolūkių dirvožemį. Diplomantė Bartkevičiūtė J1 metus dalyvavo ekspedlcise Nemuno slėniui tirti, — r-s-vnvijų metu dilinu kspedicijų atliko uiuni moks■nius stebėjimus ir matavi jus ryšium su Kauno hidro iektrinės statyba.
Biologė Eltmanavičiūtė jau baigė diplominį darbą iš na minių gyvulių parazitologijos. Jos darbui vadovauja prof. Šeivickis. Diplominių darbų gynimas fakultete kažkodėl uždelsia mas. Geografijos specialybės diplomantai dar nėra parašę nė vieno diplominio darbo. Pirmo diplominio darbo gy nimas numatytas tik balan džio 15 d. Užėjus į fakultetą, greit pastebėsi ne ant vienų durų užrašą „Diplomantų kambarys". Bet 9 vai. tokios durys visuomet būna užrakin tos, nes diplomantai dirbti renkasi 11 vai. ir vėliau. Geo logijos katedroj trūksta kai kurių indų, o tai apsunkina laboratorinius darbus. Katedros ir dekanatas tu ri padėti visas jėgas, kad dip lominiai darbai Gamtos fakul tete būtų baigti laiku ir sėk mingai apginti. F. Pažūsis
::c:
::
:::
Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetas karštai sveikina tarybines moteris su
Tarptautine moters diena—Kovo 8-ąja ir linki joms
tolesniu laimėjimų sėkmingame darbe musų sočia listinės Tėvynės labui
Kaina 20 kap.
TARYBINES MOTERYS MOKSLE IR GAMYBOJE^ ★
Šventinis mineĮimas
Tu išėjai ir vėjas pūtė. Atostogos jau baigės. . . Pravirko skiriantis- motutė, Už lango krito snaigės.
Kovo aštuntąją VVU ?< studentai, dėstytojai, y technikinio - adminlstra- z elnio personalo darbuo- << Ir nors tau 20 jau metų — tojai paminėjo Tarptau- y Vis tiek jai nesimiega. tinę moters dieną. į iš- Z Dar ir dabar dažnai ji mato: kilmingą posėdį gausiai << Tu išeini per sniegą. . . susirinko mokslininkės v Mintim tave visur ji lydi. ir mokslo pirmūnės, ak- z Galvoja, kaip dabar tu tyvios vlsuomenininkės, << Ten gyveni, ar nesuklydai sportininkės, savivelkliJi perspėtų, patartų. ninkės. padarė Pranešimą Ir vakarais į tą pakrantę m. fak. Jos akys pražiūrėtos, Ekonomikos Kur mėnesienoj sniegas Nuotraukoje: Fizikos-matematikos fak. IV kurso & vyr. dėst. drg. Boreikrinta, grupės sekretorius Žalpytė su kambario drauge Žumbakyte << kaltė. Kur liko tavo pėdos. . . veiklą R. Dačlnsko aaolr. laisvalaikio metu. J. Juškaitis moiksle ------------- --------- -—.—* *--------------- << ir visuomeniniame dar be Rektorato įsakymu Tarptautinėsmoters die G r u p ė s p a s i d i d ž i a v imas nos proga buvo atžy mėtos geriausios Uni bėjosi, domėjosi jo buitinių Bronė — tai pavyzdys vi — Dabar, draugai, aiškin versiteto moterys. At simės naują pamoką. „Rodyk- siems penkiolikai grupės gyvenimu, padėjo mokytis, žymėto jų tarpe Istori llnės funkcijos trečioji savy draugų. Ji savo nuoširdumu ruoštis seminarams. Ji norė jos-filologijos fak. vyr. bė, — kalba Fizikos-matema ir darbštumu nusipelnė visų jo, kad visi grupės draugai dėst. Kos'kevlčiūtė, SofBronė jau antrus gerai išlaikytų žiemos sesijos tikos fakulteto IV kurso stu pagarbą. ronava, Medicinos fak. dentė Bronė Žalpytė. metus grupės komjaunimo or egzaminus. Ir Ginotls šiai eg vyr. dėst. SteponalUe-lįi Salomėjos Nėries vardo vi ganizacijos sekretorius. Ji zaminų sesijai žymiai geriau nė, vyr. laborantė Ka durinės mokyklos 9 c klasės grupės širdis, jos pasididžia ruošėsi, dažnai konsultavosi zakevičiūtė, stud. — mokiniai atidžiai klausosi vimas. Prireiks ko nors: už su Brone. Pagaliau, pergalė Kravls, Medutytė, Šanuoseklaus Bronės aiškinimo. rašų, knygų — tuoj kiek buvo pasiekta: visa grupė kalytė, Norvaišaitė, Sa egzaminus išlaikė tik gerai ir Jos pravedamos algebros pa vienas skuba pas Bronę. baliauskaitė, Leščinskai mokos klausosi ir grupės Štai studentas Ginotls silp labai gerai. tė ir daugelis kitų. draugai Jaslūnas, Jakenta ir niau mokėsi. Už tai bu Bronė turi didelį autorite Eilė technlkinlo-adPalaltls. Bronė tikrai puikiai vo svarstomas susirinkimuo tą grupės draugų tarpe, jos praveda pamoką: aiškiai, lo se. Bronė puikiai suprato, jog žodžio klauso visi. Ji dažnai minlstraclnio personalo giškai. Kaip ir kiekvienam susirinkimo maža, jog reikia organizuoja grupės Išvykas į darbuotojų buvo apdo dalykui taip ir šiai pirmajai konkrečiai draugui padėti. kiną, teatrą, po to apsvarsto vanotos vertingomis do pamokai ji kruopščiai pasi Sekretorė jo neapleido nė grupėje. vanomis. Tai butų rei ruošė. K. Gudonis vienos dienos, ji su juo kalkalų tvarkytoja drg. G. šerkšnienė, valytojos Butnerytė, Ivaškevičiūtė ir kitos. VVU (Centriniuo dinto ,, Moteris — jono ,.Gegužės Pir munistlnės spaudos se rūmuose) atidaryta gamintoja" užrašas: mosios" kolūkio darbuotojos, atsida Po iškilmingo posė paroda, skirta pažy „Mūsų Įstatymas kiaulių fermos vedė vusios revoliucionie džio dainavo VVU mo mėti Tarptautinei pirmą kartą istorijo ja S. Vitkienė, ge rės Emilijos Šimai terų oktetas bei Valsty moters dienai. Paro i je išbraukė visa tai, riausia Šilutės rajo tės, dirbusios po binio Akademinio ope doje eksponuojamos kas darė moteris be no ,,Pergalės" kol grindinėje „Sparta nuotraukos bei teises (Leninas)". ūkio melžėja B. Žiul- ko" spaustuvėje. ros ir baleto teatro ar spausdinlal, rodan Šiame stende mato pienė ir kitos, kovoŽymią vietą paro tistai drg. drg. Leonaitieji mūsų šalies mo me tarybines mote iančlos už kolūkių doje užima stendas tė, Muraško, Aleškeviterų pasiaukojantį ris — geriausias ga ekonomikos kilimą. „Moteris — moksli člūtė, Marijošlus. darbą, gyvenimą ir mybininkes. Štai so Šiame stende taip ninkė" ir kiti sten kūrybą. cialistinio Darbo pat matome nuotrau dai. D. Bartuškaitė Prie stendo, pavaVI. Leipus Didvyris Šiaulių ra- ką pogrindinės ko-
Mot e r s dienai paminėti
V MOTERIS —GAMYBININKĖ, MOKSLININKĖ Kaip šiandlen prisimename senojo pedagogo Suravino šeimos _giliausio džiaugsmo ___ dieną, —“ kada pas senąjį tė vą sugrįžo po įvairius kraš tus karo išsklaidytos dukte rys. Jos sugrįžo pasiryžusios su dar didesne energija dirb ti socialistinės Tėvynės labui, pateisinti tarybinės moters vardą. Viena iš sugrįžusių buvo ir mūsų bendradarbė. Evakuavusi karo pradžioje į plačiosios Tėvynės gilumą Liudmila baigė Molotovo var do Medicinos Institutą Urale ir grįžo į Lietuvos TSR gy dytoja. Tarybinės santvarkos dėka tapusi lygiateise piliete, ji per šiuos dešimt pokarinių metų padarė savo gyvenimą giliai turiningu, įvairiapusiš ku. Per dešimt savo dėstymo universitete metų Liudmila tapo prityrusiu, gabiu peda gogu. Ji rimta, prlnciplali, veikli, daug įvairiapusiškų žinių turinti dėstytoja. Ge riausią, kaip jaunųjų specia listų auklėto^r^cTT&inkteri/ Vitai*0* \ i , ,vjvev9itsto |
zuoja jos nepalenkiamas no ras išauklėti gerus vaikų li gų gydytojus, mokėjimas stu dentams perteikti žinias ir patyrimą Įdomia, supranta ma, lengvai įsimenančia for ma. Nekartą esam pastebėję, su kokiu nekantrumu ir smalsumu laukdavo studentai jos vedamų praktinių darbų, girdėję, kaip išeidami iš vai kų’ligoninės jie sakydavo: — Štai kame reikalas. Teo riškai, knygose panašaus at vejo ir neieškok. O praktiko je dėstytoja suranda čia pat, ligoninėje. Taip moka Liud mila praktikoje Išaiškinti sun kius teorinius klausimus. Liudmila ne tik dėstytojas. Ji vyresnysis savo auklėtinių draugas, padėjėjas. Mes ne galime atsigėrėti jos palaiko mais ryšiais su savo buvusiais auklėtiniais, jau žengusiais pirmuosius savarankiškus žingsnius, gydytojais. Kaip ir visiems jauniesiems specialis tams, taip ir jaunam gydyto jui dažnai pirmųjų žingsnių linkmė ir pats žengimo bū das būna neaiškūs, kartais ko-
ja keliama klaidinga krypti mi. Ir tada jie drąsiai, be jo kios baimės, kad ne atsakys, skambina Liudmilai telefonu, rašo laišką arba tiesiog at važiuoja patys į namus — prašyti patarimų. Negalima atskirti Liudmilos pedagogo nuo Liudmilos mokslininko. Vienu iš būdin giausių tarybinio pedagogo bruožų ir yra nuolatinis jau turimų žinių gilinimas. Taip ir mūsų bendradarbė Liudmi la per paskutinius metus pa rašė eilę mokslinių straipsnių vaikų ligų gydymo klausi mais. Dabartiniu metu jau Įpusėjo ir į disertacinį darbą vaikų tuberkuliozinio miningito klausimu, kuriame ji at skleidžia ir toliau pratęsia didelį tarybinės medicinos 1 almėjimą, padariusį susirgimą, prieš aštuonis metus bu vusį mirtinu, vis labiau ir la biau pagydomu. Didžiai dė kingi jai bendradarbiai ir ypač studentai yra už valkų Ilgų vadovėlių išvertimą į lietuvių kalbą. Ne vienam valkui nudžlūsta ašaros be žiūrint jos pieštas bendrai su tėvu — Šuravlnu išleistas vaikų knygų „Karpyk" ir „Įspėk mįslę", iliustracijas. Ne vienas ligos palaužtas vai-
kas, patekęs į mūsų vaikų li goninę, nurimsta, pradeda šypsotis, paveiktas giedrios Liudmilos pieštų paveikslų nuotaikos, puošiančių ligoni nės sienas. Gabi gydytoja, mokslinin kė, pedagogė Liudmila Ste ponaitienė — pulki visuomenininkė. Dar būdama komjau nuolė ir įstojusi į Komunistų partijos eiles, ji visuomet da lyvauja rinkiminėse kampa nijose, aktyvi agitatorė uni versitete, organizuoja moterųmokslininkų aktyvą, aktyviai dalyvauja vaikų gydytojų su sirinkimuose, respublikiniuose ir sąjunginiuose suvažiavi muose. Mes, vaikų ligų katedros kolektyvas, didžiuojamės, turėdami tokį pulkų'narį. Syklu su besimokančiais studentais ir jau tapusiais gydyto jais, su jos išgydytų valkų motinomis ir pačia Liudmila dėkojame Tarybinei vyriausy bei ir Komunistų partijai, iš auklėjusiai paprastą pedagogo dukterį dideliu vertingu žmo gumi. Bendradarbiai: J. Bujokienė, J. Usonytė, P. Baublys
Įp. L ABRAMOVIČIUS Apie tai verta pakalbėti
Iš satyros bloknoto
KELIONE LAIPTAIS
Universiteto saviveiklos ko Paskui tokį „užkimusį" lektyvams tenka dažnai kon balsą išgirsti dūzgiant kon Vieną šeštadienio, vakarą certuoti savo salėse, užpildy Mirė seniausias TSRS Mokslinė D. 1. Abramovi tose studentų. Tai pats nedė certo metu. Slidinėja sau pla Liepos 21-osios bendrabučio tu dusliai sušvokštė ir nepį Mokslų akademijos narys-ko- čiaus veikla prasidėjo dar kingiausias dalykas. Vieni ži čiu dlapozonu ir nė vieno gyventojai Kimba ir Drimba žįstamasis. Kimba suprato, kad til respondentas, žymus filologas, jam tebesant studentu, Drau- no, ką ansamblis ar choras skiemens į toną nepataiko. grįžo iš teatro namo. Iš Be to, kolektyve daug kas riausiai toks susitikimas ar, tikras tarybinis patriotas, mū ge su akademiku A. A. Šach- atliks, kiti — kaip ir klek bendrabučio salės sklido ašt sų mokytojas ir draugas pro- matovu jis dirbo prie rusų paplos. Jei kam nors teko bu silpnai žino partijas. Pralei rūs muzikos garsai. Kim piliečiui bus kvapą užėmj dęs vieną kitą balso repetici Norėdamas išvengti bereikl fesorlus Dmlt kalbos žodyno voti scenoje, tas supranta, ko dainininkas dainuoja ne ba pirmas įsikibo į riestą du lingu pasiaiškinimų. Kirr ' rijus Ivanovlsudarymo, ak kią didelę įtaką daro publika ją, rų rankeną ir stipriai patrau drąsiai ir dar klaidina kaimy aplenkė savo kliūtį ir vargai člus Abramo tyviai dalyva atlikėjui. ną. Iš to seka žymūs detona kė Ją. Vos tik durys prasi negalais užlipo į ketvlrj vičius. vo Ukrainos Šiandien drąsiai galima vimai ir visoki kitokį „nusi- vėrė. iš tarpdurio Kimbal tie aukštą, vis nesuprasdamas, I Dmitrijus TSR Mokslų pasakyti, kad universiteto dalnavimai". siai į veidą bloškė didžiulis ką jie vienas kito atslpri. Ivanovičius — Akademijos garo stulpas ir šaltame ore Pagaliau iš tamsos išniro j dėstytojai ir studentai nepa Choro valdyba (pirmininkas senosios tary Kalbos institu tenkinti universiteto saviveik E. Vodzinskas) pakankamai greitai ištirpo. Drimba. binių filologų to darbuose. los pasirodymais. — De. ... — Jau šaukė gerai žino esamą padėtį, bet — Leki kaip aklas, kartos atsto Su Dmitrijaus Kimba, bet čia pat užsikirto rūsčiai bambtelėjo eidamas I Apsistosime tuo tarpu ties tenkinasi tik praleidimų re vas, buvo di Ivanovičiaus Jau daug kartų vidury žodžio. Drimbos kumš paskos Drimba. — Tam1 džiojo kalbi vardu žymia akademinio choro darbu. Ar gistravimu. . . .. ,kad, (jajn|nln. telėtas į pašonę. buvo šnekėta, čia, matyt, bendrabutis de ninko mokinys dalimi susiję tėjanti respublikinė Dainų kas, — Kvailys tu, Kimba, ga rą taupo. praleidęs be ir akademiko paruošiamieji šventė smarkiai varžo choro mos priežasties tris pateislnaro nuo dūmų nebeatskirl, — Įėję Į kambarį, draugai n| A. A. Sachmadarbai rusų ra koncertinį repertuarą. Nenuo jas, bus šalinamas išrepeticišiurkščiai pasakė Drimba ir sivllko paltus ir tylėdami žil kolekstabu, kad atsirado prieštara tovo bendra šybos reformai vimai tarp universiteto publi tyvo arba bent bus neleidžia- pradingo tarpdury besisukan rėjo vienas į kitą. Bet Drlr darbis. 1917 metais. čiuose garo debesyse. ma dalyvauti koncerte, Bet ba. matyt, greitai atsileido | kos poreikių ir choro galimy Kilmės uk Dmitrijaus Kimba, įsitikinęs, kad jo Dauguma Dainų šventės tai tik šnekos. Labai geri drg. — Na gerai, einam kairainietis D. I. Ivanovičiaus bių. kio pavojaus nėra, įėjo į ves vandens Sližio norai išlaikyti chore repertuaro dalykų, kuriuos arbatai atsinešti. P| Abramovičius plunksnai pri aukštą demokratizmą savęs tibiulį. Iš mažosios Tauro sa gimė 1873 me klauso apie 100 choras paruošė, mūsų studen nepateisina. Reikia pagaliau lės taip pat kamuoliais vertėsi imk tą didelį puodą, atsii tais liepos 26 d. Gulevičių mokslinių darbų. Ypatingai tams jau pakankamai gera! kam nors sudrausti žmones, garas ir tvankus oras. Žmo šlm daugiau, o tai rytą vį stovėsi išsimuilinęs pusvai: miestelyje, buvusioje Volui- svarbią vietą užima „Naugar- žinomi ir neįdomūs. prisikimšę visur kaip sil dį ................................. prie šnypščiančio> kraneI Ne vienas iš choro koncer kurie ardo drausmę, kurie at nių nės gubernijoje. 1897 m. do Sofijos bibliotekos rank kių statinėje. Baigėsi šokis. į chorą tik tam, kad Ką žinai, gal ir ryt neb ai baigė Peterburgo universite raščių aprašymas", ,,Kijevo — tų klausytojų tikisi išgirsti eina drauge nuvažiuotų į Rygą Darbuodamiesi alkūnėmis iš vandens. ni to istorijos-filologijos fakulte- Pečersko paterlko tyrinėji ką nors vertingesnio, naujo ir lietpalčio pirkti ir panašiai. salės veržėsi šlapi nuo prakai Kimba, barškindamas šauk ui tą ir visas savo jėgas atidavė mai", „Svetaslavo Izbornlko” įdomaus. Anksčiau, rodos, Valdybos pirmininkui Vod- to jaunuoliai. bt sugebėdavo duoti tik Ir už ką jie taip prakai tais ir šakutėmis, Ištraukė i L moksllnei-pedagoginei veikiai. tyrinėjimas. Dmltrijus Ivano- choras rai aukšto lygio koncertus. zinskul reikėtų mesti ūkinio tuoja spintelės puodą. Bet jam vi] ni — prlsiyręs prie administratoriaus vaidmenį, o vėliau vičius paruošė spaudai ,,Bori Šiandien gi visas kolektyvo Pradžioje docentu, ..įvesti į madą" trumpus susi Drimbos šnibžda Kimba. — buvo neaišku, kodėl, būtent tu profesoriumi Dmitrijus Ivano- so ir Glebo gyvenimo" teks darbas įgavo proginį pobūdį. rinkimus. Nereikia juose dirb Žiūrėk, va, kaip tas vargše vandens jie eis dviese. Drlir ® ba suprato klausiamą Kimba ėj — Važiuosim į Leningradą tinų pranešimų arba specia lis šlapias ir gaudo orą. vičius dirbo Peterburgo (vė tą, suredagavo pilną akade pr — Mažai tu, Kimba, dar žvilgsnį ir trumpai paaiškino pe liau Leningrado) universitete, minį M. J. Lermontovo raš- ar Kijevą — gerai dainuosim, liai ruošiamų klausimų. Vie nevažiuosim — blogai — Šiais laiptais lipai f nas kitas susirinkimas padėtų pažįsti studentų gyvenimą. Archeologijos institute ir ki- tų rinkinį, kurls išleistas Ir choro valdyba, ir diripašalinti darbo ir Juk ir yra tai, ką pas mus kartais visai nebūna šviesi ;gr ve tuose Mokslų Akademijos in- 1910 — 1916 m. m. Dmltrijus gentas drg. Sllžys nekovoja kolektyvui drausmės trūkumus, padarytų vadina kultūringu poilsiu, — Aš kelio ieškosiu, o tu pu, te< dą neši. st Hutuose. prieš tokias nuotaikas. ji vlenlngesniu ir darnesniu. negarsiai jam aiškina Drim Ivanovičius atspausdino iki Nulipę Kimba su Grimu Choras, visų pirma, yra (5 tik tada dirigentas pajus ba. Reakcijos metais carinė tol nežinomą I. A. Gončarovo Kad nepakliūtų į šokančių prisileido puodą vandens i vyriausybė ypatingai žiauriai apysaką „Nepaprastoji istori dainos mėgėjų kolektyvas. Sa konkrečią valdybos paramą, pr viveiklininkas dainuoja ne už kai jam nereikės repeticijų sūkurį, draugai nuskubėjo į pradėjo kelionę atgal. gr persekiojo visa, kas surišta su ja". algą, ir atlyginimo gauna ne metu aiškinti išvykos maršru kambarį. O kambarys jų net — Tu viena ranka stipria lin pažanga, progresu. 1909 m. ketvirtame aukšte! Pirmoje laikyk puodą, o kita įslklib Paskutiniais metais Dmitri pinigus, o didelį dvasinį pasi tą. Dmitrijus Ivanovičius dėl „ne jus Ivanovičius aktyviai daly tenkinimą, jaučiamą po geros Verta, pavyzdžiui, padary laiptų aikštelėje buvo tamsu. man į diržą. Aš eisiu pirma C* — Pažiūrėkim, gal laiškų ir skinsiu kelią. Taip ir pa patikimumo" buvo atleistas ir vavo senosios rusų kalbos žo repeticijos ar pavykusio kon ti susirinkimą dėl choro kon certo. Drg. Sližys dažnai pa certo K. Donelaičio minėjimo yra, — ir Drimba nušlepse darėme kurį laiką nedirbo. Tolimesnė dyno nustatyme, taip pat rin sakoja chorui apie buvusius proga. Nusidainavo choras. O no prie tamsoje neaiškiai juo — Kairę, dešinę, kairę da veikla surišta su Dvasine ko senųjų rusų kalbos rašyti šio kolektyvo dainininkus, kodėl? Todėl, “ •“ kad ’ ’I nebuvo duojančio stalo. — komandavo Drimba. Žemaitį, Nedveokaitę, Skorą keistos ,.etatinių" Susilenkęs kažkoks jaunuo Laiptai baigėsi, dabar kai dainlninakademija, kur jis dėstė rusų nių paminklų frazeologiją. ir eilę kitų, kurie prisimini kų. Be abejonės, stipresni lis stengėsi tamsoje išskaityti rėn! literatūros bei senosios slavų 1954 metais Dmltrijus Iva- mui paliktų savo nuotraukų choristai patempia ir silpnes- adresus, bet tai jam, matyt, Antras aukštas buvo pa un kalbos kursą, ir su Mokslų novičius buvo apdovanotas įrašuose chore praleistą laiką nluoslus Kaimynus, bet nuola- ne labai sekėsi. siektas laimingai, Čia draug na Akademijos institutais. „šviesiausiomis stu- tinis stipresniųjų garbinimas — Bet gi čia tamsu, Drim akys šiek tiek pasidžlaug t0I1 LTSR Aukščiausiosios Tary vadina gyvenimo valando choro vadovą pastūmėjo blo ba, aš visai raidžių nematau, šviesa. Bet toliau draugam xl,”‘ Prieš Didįjį Tėvynės karą bos Prezidiumo Garbės raštu.Jdentiško 1 mis". bevelk atsitiko tai, ko tikrai nelau ga linkme. Yra daug gerų te — kreipėsi Kimba, Dmltrijus Ivanovičius vadova Dmitr:ijaus Ivanovlčlaus asBuvo kadaise drausmė, bu norų ir bosų iš jaunesniųjų nosimi liesdamas laiškus. kė. Kai jie vėl pasinėrė tau vo aspirantūrai Smolensko in menyje mes netekome ne tik vo kolektyvas. šiandien to choristų, kaip Bložė, Linčius — Nieko, nenumirsi, kad son, Drimba netikėtai sūkiu Virsdamas priekin, ji»V stitute. Pokariniais metais jis didelio mokslininko, bet ir. nėra. Anksčiau į chorą būda ir daug kitų. Tačiau nesant ir bus miškas, tai rytoj rasi, po. Tilvyčiui. — atsakė Drimba. patraukė ant savęs įsikibus °*T tęsė savo mokslinę ir pedago puikaus pedagogo ir jautraus vo priimami dainininkai da Marcinkevičiui, Dabar jie lipa pamažu, at Klmbą, ir šis visu svoriu už'°*! lyvaujant dirigentui Ir visai Kaškellui ar Slrvinskui liku ginę veiklą mūsų, Vilniaus draugo. valdybai, o pernai ir šiemet sieji nepadainuoja ne dėl ne sargiai apčiuopdami kojomis gulė jį. Puodas išsprūdo i , Valstybiniame universitete, Atmintis apie šviesų Dmit priiminėjo vienas dirigentas. mokėjimo, o dėl įsitikinimo, laiptus. Antrame aukšte buvo Kimbos rankų, karštu varnu-pra kad nepadainuos. Šitokia pa šviesiau, o toliau vėl laiptai niu aplaistydamas draugamj“31 kur skaitė rusų literatūros, rijaus Ivanovičiaus asmenį Dirigento širdis minkšta. . . — Sakosi — užkimęs. . . dėtis yra nenormali ir ją bū skendėjo tamsoje. Likusį eta šonus. literatūrinės rusų kalbos isto niekada neišdils iš mūsų šlrbet dainuoti nori. Gal atsitai tinai reikia ištaisyti. pą Kimba nusprendė bėgte — Žioplys, žlibas asilaAeik rijos ir senosios slavų kalbos džlų. sys. R. Dačinskas perbėgti. Jis pasišokėjo ir, — jau dabar ant Drlmlbusiry Grupė studentų palikęs draugą, nudūmė laip murmėjo Kimba, keldama: i ryb kursą. tais į viršų. Bet staiga tie ir graibydamas šlapius šonu-1U siog prieš jį tamsoje pasiro Išsiliejęs vanduo čiurkšlėm: laik Sekmadienį muziejuje dė kažkas panašaus Į žmo šnarėjo žemyn. gan Vilniaus Valstybinio Vilniaus Valstybinio Saulėta -ekmadienio diena. je eksponuojamų dailininkų gaus figūrą. Kimba norėjo Likusią kelionės dalį draii|džl1 universiteto rusų kalbos universiteto Rektoratas Dailės muziejaus link traukia kūrybą, apibūdino epochas. sumažinti greitį, bet jau bu gai baigė pavieniui. Kitą dic.reik katedra su giliu liūdeir visuomeninės organi būrelis IV kurso žurnalistų. Studentai matė įžymiojo Re vo vėlu, ir Jis visu greičiu ną jie parašė pageldavli tam siu praneša apie katedzacijos su giliu liūdesiu Jie sumanė aplankyti 17 — 19 nesanso genijaus Leonardo šėrė galva kažkokiam piliečiu! bendrabučio tarybai, k Kle ros profesoriaus TSRS praneša, kad 1955 m. amžiaus Vakarų Europos dai da Vinči ir jo mokinių kūri į pilvą. kiekvienoje laiptų aikštelėj saV( Mokslų akademijos nakovo 4-tą dieną mirė lininkų kūrinių parodą. nių reprodukcijas, gėrėjosi — Atsiprašau, — atšokęs žibėtų bent po vieną elektrų į rio-korespondento TSRS Mokslų akademi Sekmadienį muziejaus salė Nlderlandų dailininkų Ruben greitai susigriebė Kimba. lemputę. kad jos narys-korespondenDmitrijaus Ivanovičiaus se galima buvo sutikti ne tik so, Rembranto raižiniais. — Atsiprašau, — tuo meJ. Faustas lėtų --------------------------------------------------------------Abramovičiaus žurnalistus, bet ir lituanistus, Parodos lankytojai taip teik tas universiteto profe fizikus, medikus, teisininkus. pat susipažino su Ikitarybi džit sorius mirtį ir reiškia gilią Visus patraukė ši įdomi paro nių lietuvių dailininkų: Smug d kią užuojautą jo artimie Dmitrijus Ivanovičius da. levičiaus, Rusecko ir kitų pral siems. Abramovičius Ekskursijos vadovas išsa kūriniais. pasl miai papasakojo apie parodo B. Auksutis viei Tarpfakultetinės slidinėjimo varžybos Neseniai šio mėn. 4—9 Estafetėje uiiatticjc moterims 4X- kola Dr.(i dienomis, vyko pirmosios pirmą vietą užtikrintai iški p ‘ P ROTE Taip prasidėjo pirmoji es daug: apaugęs krūmokšniais, VHI-sios VVU spartakiados vojo gamtininkės, antrą viet< 'įį,. IŠ TURISTO BLOKNOTO tafetės diena. į viršų kyla reti medžiai; ša varžybos — slidinėjimas. užima Ekonomikos fak. k< ^arl Birželio 24 d. limais — slėnys su išdžiuvu Kovo 4 d. pirmųjų varžy manda. Trečią-ketvirtąją vi< sUei V Gintališkė sio upokšnio vaga. Aplink — bų dieną Vingio parke įvyko tas pasidalija Istorljos-filol< vatl' — Žiloj senovėj čia buvo „Gintallškės" kolūkio laukai varžybų atidarymas ir daly gijos merginų komanda dėstytojų kolektyvo komanda® pilis. Joj gyveno vienas že su linguojančiom nuo vėjo ru vių paradas. Birželio 23 d. ežys sunkiau sugauti", Ne maičių kunigaikštis, linksmas gių varpom, su beišplaukian Po parado duodamas star Salantai vieną sykį sakiau, mokykis Kovo 8 dieną varžybos t: ■ kaip pavasaris, turtingas kaip čiais javais — jie žada gausų tas dešimt km vyrams ir pen Slopi dienelė. Greiti debe padėsiu, o jam pro vieną įei ruduo. Pilį ne kartą buvo ap derlių. Pasiturinti bus kol kiems km moterims. Penkių siamos toliau. Varžybos vykt® sėliai skrieja padange, nespė na, pro kitą išeina. Du zui supę kryžiuočiai. Tačiau drą ūkiečio šeima. km distancijoje pirmąją vietą distancijose: 15 km vyram ,jtSi dami net minutei uždengti kius vijais, nė vieno nepaga- sūs pilies gyventojai nepasi Plateliai užima A. Palionytė (Gamtos ir 8 km moterims. Nepaisau »u.t< saulės. Kepino — nors imk vai. . . Ot ir vyras! Saulė neskubėdama kloja fak. laikas 25:13 min.). Ant blogo sniego išsivysto gan n^-ai duodavo. Riteriai-, atskridę va f, ir lįsk vandenin, ir .tupėk visą Perslskyręs su klasės drau nagais, tapdavo vabalais. Se patalą. Ošiančio miško šešė rąją vietą iškovojo gamtinln- įdomi kova. 15 km dlstanci laĮ; dieną. liai apgaubia ką tik pastatytą kė Z. Ambrazevičiūtė. ją pirmas baigia Zabiela (Teij gu Vytautu, Mindaugas pasu nos pilies valdovas vientur — Ot, puiki dienelė, — ko prie vidurinės mokyklos. čiui sūneliui kartodavo: „Kas palapinių „miestuką". Nuo Geriausią laiką 10 km dis sės fak. rez. 1:12:58), antrąja) pusbalsiu kartoja nedidelis, Ten rinkomės mes, turistinės pinigus puotoms eikvoja, tas kalvutės aplinkui mielas Že tancijoje parodė Teisės fakul vieta užima Juška (Flz.-mat1 saulėj įdegęs, vyrukas, eida moksleivių estafetės aplink senatvės sulaukęs šuns būdoj maitijos vaizdelis. Žvilgteri į teto komandos dalyvis V. Za fak. rez. 1:14:10), 1trečio. 7*"® mas Salantų miestelio gatve. Lietuvos TSR „Talka ir drau nakvoja". Sūnelis neklausė: rytus — sidabrinis Platelių biela (47:4 minutės). Antrąją vieta atitenka Monstvlla| lunstvlla rllco Ant galvos — beretė, už nu gystė" dalyviai. _____ _ ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, ežeras, Išmargintas smaragdi vietą užima teisininkas Bar (Gamtos fak. rez. L1:15:30 garos — kuprinė. distancijoje pri 5 J IU U UI J Vj U H 1 sūnelis paleido klykaudamas. nėmis salomis. Snaudžia jis, kauskas ir trečiąją — Monst- AAštuonių km UI — „Nesigirk eidamas į — Ką čia mali? Ot, pul mūšį, bet girkis grįždamas iš Žemės nebfepakentė lėbautojo, apsuptas Dadavlmals ir le vilas (Gamtos fak.). zines vietas užima gamtini' W P pai, ot, pui-pui. . . Ar tik ne mūšio", sako mūsų liaudis, — ir po klek laiko pilis pradė gendomis, apdainuotas, ap kės Palionytė (48:59), C1 ' burtais užsiiminėji, — tarė kalba estafetės dalyvių pasita jo grimsti, ir grimzdo vis gi verktas. Sako, nuo žmonių Sekančią dieną — kovo 5 Ambrazevičiūtė (50:30) ir 2 ["T* jį pasivijęs draugas. jo vandenėlis pasidaręs vyko estafetės vyrams 4X5 Ambrazevičiūtė (51:45). "~l! rime tarybos pirmininkas A. lyn, gilyn. Ji tebegrlmsta ir ašarų — Puiki dienelė, sakau! Slidinėjimo varžybų prog^B1 Stanevičius. — Taip ir mes dabar, — užbaigė Stirbys, — sūrus. Negana to — aukų km ir moterims 4X3 km. — Koks čia puikumas — nesiiglrkim estafete. Mažiau piliakalnis metai iš metų vis reikalavę. Sukauks, būdavo, Ypač įdomi kova užvirė vyrų ramoje dar liko slalomo vai ? ■ tokia pat kaip visos! ledus laužydamas — žmogaus estafetėje. Pirmajame etape žybos. Iki šiol užtikrinti1 į“ mažėja.. . — Tau tokia pat, o man — žodžių, daugiau darbo. nebėr! Klek sykių sudejuos — pirmuoju finišuoja dėstytojų pirmauja Gamtos fak. koman Jį / — Meluoti nemoku, tiesos tiek — Matai, Mindaugai! O tu ne! Šiandien išeinu į turistinį žmonelių iškeliauja ne komandos dalyvis dėst. Vir da surinkusi 432,5 tašk< įjy' nė — pradėti, — pridūrė už begrįžta. žygį, girdi. . . O tau: „Tokia kaip boba jau visam miestui sidegdamas Tvirtina, kad kai bickas. Antram etape pirmas antroje vietoje — Istorijoj " ® pypkę. — Sakau, išpylei, — taria į ausį drau pat. . ." kurie nesurasdavo, ką šaukia atvažiuoja Laškovas (Gamtos filologijos fak. slidininkai tu »ką man senelis pasakojo, o gas. — A, a, a?. . fak.). Vyrų estafetėje po įdo rintieji 211,5 taško, trečioj- A*?: — ką tėvukas kalbėjo. — vardu pakviesdavęs: — Be to, būkime draus jis — „A, a, a. . ." — tampai — Eiikš šššennn, Mikuti! . . mios sportinės kovos pirmą vietoje fizmatų komanda, su ™ Nelygu diena, nelygu metai, rellg lūpas dabar. Prie kopūstų mingi, kaip dera tarybiniam nelygi ir teisybė: kitų teisy — Nespėjo saulė gaidžio ją vietą užima Teisės fak. ko rinkusi 146 taškus. turistui. Sąžiningai vykdyki bliūdo — vyras, o prie moks manda, antroji vieta atiten A. Valtkūnas olagi Di žingsnio pažengti — Mikės ka Istorijos-filologijos koman lo. . . svirplys. Apsileldai per me savo pareigas. Būkime bės pasakomis eina. . . [o Gintallškės piliakalnis pa nėra. egzaminus. „E, ė, niekis eg verti estafetės „Taika ir dai ir trečioji — Gamtos fa Rt daktoriaus pavaduotojas se ko ra zaminai, — sakydavai, — draugystė" dalyviai. (Bus daugiau) J. BULOTA prastas — kokių Žemaitijoje kulteto komandai.
SPORTAS
Truputis Žemaitijos
LV 29246
Redakcijos
adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus
q-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas
1.000 egz.
Užs. Nr. 00370 a-Į