hinc itur ad astra /" Balandžio
universitas
26 d.
vilnensis
1996 m. Nemokamai
k____
J
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 6-7 (1546-47)
Čekijos Respublikos Prezidentui Vaclavui lįavelui suteiktas Vilniaus universiteto Garbės daktaro vardas
“Pabrėžiame savo prieraišumą ir Universiteto dvasios artumą V. Havelo politikos filosofijai”
Praėjusią savaitę Lietuvoje vie šėjęs Čekijos Respublikos prezi dentas Vaclavas Havelas balandžio 17 d. apsilankė Vilniaus universi tete. Iškilmingame Universiteto ta rybos posėdyje Šv. Jonų bažnyčioje jam buvo suteiktas VU Garbės daktaro vardas. Gražią ir saulėtą pavasario po pietę į Universitetą atvykusį svečią pasitiko tautiniais rūbais pasipuošę
vaikinai ir merginos. Vėliau V. Ha velas pasirašė seniausio Rytų Eu ropos universiteto Garbės svečių knygoje. Po šio akto visi svečiai susirinko Šv. Jonų bažnyčioje, kur jų jau laukė Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas, Seimo, Vyriausybės nariai, Lietu voje akredituoti diplomatai, stu dentai. Sugiedojus studentų him ną, VU rektorius prof. R. Pavilio
nis pasidžiaugė galėdamas pasvei kinti paskutinį Čekoslovakijos ir pirmąjį Čekijos Prezidentą, asme nybę, padėjusią savo tautai ir visai nelaisvai Europai XX a. pabaigoje susigrąžinti tapatumą, laisvę ir oru mą. R. Pavilionis taip pat sakė: “Mūsų Universiteto nuostata - ne teikti Garbės daktaro vardo poli tikams, tačiau pagarba V. Havelui Nukelta į 2 psl.
2 “Pabrėžiame savo prieraišumą ir Universiteto dvasios artumą V. Havelo politikos filosofijai” Atkelta iš 2 psl.
- ne išimtis, o patvir tinimas, jog jo vykdo ma ir išpažįstama poli tika - morali politika.” Ir ši morali politika, anot Rektoriaus, yra neatsiejama nuo Uni versiteto dvasios - ži nojimo ir žinių mozai koje neprarasti žmo gaus, pasaulio paslap ties, kurios neišsemia nei mokslai, nei tech nologijos. V. Havelas - žy mus humanistas, nesu sitaikęs su žmogaus orumo paniekinimu, žmogaus sąžinės ir va lios slopinimu, asmeny bės naikinimu. Gal to dėl ir jo veikloje svar biau moralė nei politika ir ekono mika. Savo Garbės daktaro vardus V. Havelui siūlė daug Europos uni versitetų, todėl mes turime didžiuo tis, kad Čekijos Prezidentas sutiko priimti VU Garbės daktaro vardą. Anot Universiteto Rektoriaus, visi pasaulio universitetai, teikdami V Havelui Garbės daktaro vardą, šiuo aktu nedidino V. Havelo gar bės, o pabrėžė savo prieraišumą ir
Universitas Vilnensis
1996.04.26
universiteto dvasios artumą jo po litikos filosofijai. Todėl prof. R. Pavilionis prašė Tarybos narių pa tvirtinti ir Vilniaus universiteto prie raišumą šiai filosofijai, įprasminant tai Garbės daktaro vardo suteikimu šiam žymiam Europos humanistui.
svečias. V. Havelas kalbėjo, kad lietuvių ir čekų tautų istorija iš esmės yra panaši, todėl jam labai džiugu priimti šį garbingą vardą būtent Universitete, kuris yra tra dicinis lietuvių ir čekų kultūrų abi pusio pažinimo laidas ir mūsų tau tų gerų santykių puose lėtojas. Naudodamasis šia iškilminga proga. V. Havelas aptarė reika lavimus ir politines pro blemas, kurias šiuolaiki niam pasauliui kelia pastarųjų metų įvykiai ir kurias lietuvių ir če kų tautos supranta pa našiai. V. Havelas kalbėjo apie komunizmo žlugi mą, apie Europos Są jungą, NATO ir kitas Europos saugumo archi tektūros problemas. Pre zidentas taip pat pabrė žė, jog nederėtų Euro pos skirstyti į Rytus ir Vakarus jau vien todėl, kad toks skirstymas turi savotišką potekstę: Rytai - blogai, o Vakarai - geriau. Šiuo savo pasisakymu V. Havelas dar kartą įrodė esąs hu maniškos ir moralios politikos ša lininkas. Baigdamas Čekijos Prezi dentas padėkojo už pagarbą, paro dytą suteikiant VU Garbės dakta ro vardą. Sugiedojus naujajam VU Garbės daktarui V. Havelui tradi cinį lietuviškąjį “Ilgiausių metų”, iškilminga ceremonija baigėsi. Po ceremonijos V. Havelą pasveikino Respublikos Prezidentas A. Bra zauskas. Vilniaus universitetas, per sa vo gyvavimo metus priėmęs dau gybę prezidentų ir kitų garbingų svečių, šiuo aktu įprasmino mūsų įsipareigojimą laisvei, intelektui, moralumui ir žmogaus orumui, t. y tam, ką visuomet pabrėžia Vaclavas Havelas.
Savo kalboje Rektorius sakė, kad šalyje ir pasaulyje nedaug tokių politikų, kurie ne tik vartoja žo džius “laisvė”, “diskusija”, “sąžinė”, “intelektas”, “kultūra”, “atsakomy bė”, “padorumas”, “išmintis”, “to lerancija”, bet ir juos įprasmina savo kasdieninėje veikloje. Dar ma žiau, anot Rektoriaus, tų, kurie suvokia, kad tauriausias būdas įsi amžinti yra tarnauti kultūrai, mo ralei, intelektui. Rektorius išreiškė viltį, kad V. Havelo po litikos filosofija padės formuoti naują XXI a. Europos moralinę po litiką. Po Rektoriaus kalbos V. Havelas bu vo apgaubtas toga ir šiuo aktu už literatū rinę, humanistinę ir ki tokią veiklą visoje Eu ropoje, o ypač rytinėje jos dalyje, jam buvo suteiktas VU Garbės daktaro vardas. Po to tarti žodį paprašytas garbusis
Ingrida ŽALTAUSKAITĖ. žurnalistikos spec. I k. stud. Onos Jarutienės nuotraukose -
iškilmių akimirkos
1996.04.26
Universitas Vilnensis
3
Profesoriai teisia ekonomistus Balandžio 3 d. Universiteto kavinėje įvyko ant rasis atgimusio Profesorių klubo susibūrimas tema “Ką gali ir ko negali mūsų ekonomistai”. Pašnekovais buvo pakviesti akademikas R. Rajeckas ir gerb. My kolas Alšėnas iš Klivlendo. “Kalbant apie valdžią, realios ekonomistų atran kos nėra, ir dėl to kalti ne ekonomistai, o valdžia”, - pabrėžė R. Rajeckas. Ponas M. Alšėnas pranešė, kad ekonomiškai Lietuva pasiekusi tik 12 proc. Eu ropos lygio - tiek pat, kiek ir Somalis. O VU Ekonomikos fakulteto doktorantai, kaip sakė Univer siteto rektorius prof. R. Pavilionis, nenagrinėja nei Lietuvos, nei jos partijų ekonomikos. Dabartinė Lietuvos ekonomika remiasi ne eko nominiais faktoriais, o žmonių kantrybe. Lietuvos pinigų ūkis tiesiogiai reaguoja j Rusijos pinigų ūkio pokyčius, litas susietas ne su doleriu, o su jo kursū
svyravimais Rusijos rinkoje. Lietuvos ekonominė sta tistika nepatikima kaip kreivas veidrodis. Tokios ir panašios mintys buvo išsakytos disku sijoje. Tačiau “mes neprivalome dirbti už valdžią”, reziumavo akad. R. Rajeckas. VU rektorius R. Pavi lionis, baigiantis Profesorių klubo posėdžiui, dar kartą pabrėžė, kad Lietuvos inteligentija privalo skleisti minties, diskusijos, dialogo šviesą - tokia ir tik tokia esanti jos tikroji funkcija. Gegužės 8 d. įvyks kitas Profesorių klubo po sėdis - “Ką gali ir ko negali mūsų teisininkai”. Profesorių klubas kviečia visus: ne tik profesorius, bet ir studentus, administracijos darbuotojus, dėsty tojus - tuos, kuriems įdomu ir kurie nėra abejingi. Ateityje posėdžiai turėtų vykti kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį. “U. V.” inform. Onos Jarutienės nuotr.
Gyvenimo
smulkmenos . . .
Balandžio mėn 15 d. įvykusiame Rektorato po sėdyje nutarta balandžio 22-28 d. Universitete pa skelbti švaros savaitę. Iki balandžio 29 d. studentai ir darbuotojai tvarkys teritoriją aplink bendrabučius, mo komuosius rūmus, mokslui bei studijomsskirtas patal pas, darbo kabinetus, palėpes ir rūsius. Ūkio direkcija įsipareigojo aprūpinti talkininkus darbui reikalingu ūkiniu inventoriumi ir pagalbinėmis medžiagomis. * * * Ruošiantis Čekijos prezidento Vadavo Havelo vizitui, filologų buvo prašyta sutvarkyti Sarbievijaus kiemelį. Po ilgų derybų Filologijos fakulteto dekanatas žadėjo šiam darbui pasitelkti 30 žmonių. Tačiau pradėjusiųjų dirbti buvo tik trys studentai (du vaikinai ir mergina). Mergina, pamačiusi, ką jai teks dirbti, at sisakė. Vaikinai, dirbę ne visą valandą, taip pat išsi skirstė, nes vienas susižeidė pirštą.
* * * VU praėjo Atvirų durų dienos. Balandžio 10-13 dienomis Universitete apsilankė apie 2000 besidomin čiųjų studijomis šioje aukštojoje mokykloje. Didžiausio abiturientų dėmesio sulaukė Medicinos, Komunikacijos (informologijos spec.), Gamtos (biologijos spec.), Fi lologijos (skandinavų, anglų, lietuvių, vokiečių kalbos), Teisės, Filosofijos (psichologijos spec.), Tarptautinių santykių ir politikos mokslų, Ekonomikos fakultetų specialybės. Dideliu besidominčiųjų antplūdžiu malo niai buvo nustebinti Matematikos (apie 150 žmonių), Istorijos fakultetai. Busimieji populiariųjų fakultetų studentai kai kuriomis specialybėmis nelabai domėjosi (Medicinos fak. - higiena, Komunikacijos fak. - bib liotekininkyste, Gamtos fak. - geografija, geologija, Filologijos fak. - lenkų, rusų kalbomis). * * * VU pateikė Lietuvos Respublikos ūkiniam teismui ieškinį - pareiškimą, kuriame reikalaujama išieškoti iš koncerno “Agraras” 482920,99 Lt (skaičiuojant ir dels pinigius) už patalpų nuomą. Su minėtu koncernu Universitetas 1994 m. sausio 12 d. pasirašė patalpų (bendras naudingas plotas - 3719 kv. m.), esančių Vilniuje, Saulėtekio ai. 22, nuomos sutartį, koncerno veikla - VU studentų ir darbuotojų maitinimas. Tačiau “Agraras” nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nepaisydamas keturių VU raginamųjų raštų dėl įsisko linimų likvidavimo. Pirmasis šios bylos nagrinėjimo posėdis įvyks balandžio 30 d. “U. V.” inform.
4
Universitas Vilnensis
Ar
mokėsime už
1996.04.26
studijas?
Balandžio 12 d. VU Senato posėdžių salėje įvyko F. Naumann’o fondo, Lietuvos studentų sąjungos ir VUSA organizuotas seminaras “Mokestis už studijas Lietuvoje - problemos ir perspektyvos”. “Problema reikalauja sprendi mo”, - sakė Gintaras Steponavičius, F. Naumann’o fondo koordinatorius Lie tuvoje. Jis pasidžiaugė, kad trečius me tus gyvuojantis fondas gali ■ prisidėti prie švietimo sistemos reformos. Seminaro metu buvo svarstoma mokesčio už studijas įvedimo būtinybė, mokesčio forma ir dydis, taikymo kri terijai, surinktų mokesčių panaudoji mas aukštojoje mokykloje, aptariami galimi tokio sprendimo padariniai, at sižvelgiant į studentų socialinę padėtį. LSS eksprezidentas Mindaugas Danys pasakė, kad aukštosios mokyk los nėra pakankamai finansuojamos, todėl yra priverstos ieškoti įvairių būdų kompensuoti finansiniam trūkumui. Pa pildomu aukštojo mokslo finansavimo šaltiniu tapo mokestis už studijas. Ta čiau jis įvedamas chaotiškai ir nėra įstatymiškai reglamentuotas. Mokestis už studijas neabejotinai reikalingas. Da bar reikia svarstyti, kaip jis bus reg lamentuojamas, kam taikomas, kaip nu statomas jo dydis, kokios turi būti studentų kategorijos. Seminaro tikslas - padaryti išvadas. Studentams labiau siai rūpi, kad mokesčio įvedimo tvarka būtų objektyvi, universali ir, pageidau tina, vienoda visose aukštosiose mo kyklose. Dr. V. Gontis, skaitęs pranešimą “Valstybinis finansavimas - pagrindinis aukštojo mokslo finansavimo šaltinis”, teigė, jog aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems. Tai turi rūpėti vals tybei. Geriausia mokestį už mokslą įvesti iš dalies, t. y. pagrindinę dalį sumoka biudžetas, o likusius 20-30 proc. aukštosios mokyklos susirenka iš mokesčių už studijas. Tačiau dabar šito padaryti neįmanoma. V. Gontis siūlė įvesti dvejopą kreditavimo sistemą. Pir moji, kai studentas, gaunantis kreditą, moka už mokslą, ir antroji - studijuo jančiojo paramos sistema, kai kreditas suteikiamas jam gyventi. Šios dvi sis temos turi būti atskiros, kad lėšos nepereitų iš vieno fondo į kitą, o valstybė išlieka pagrindinė finansuo toja. Seminare dalyvavęs MT patarėjas V. Guoga teigė, jog nemokamo mokslo nebūna. Aukštosioms mokykloms da bar tenka 5,5 cento iš mokesčių mo kėtojų kišenės. Valstybė, skirdama pi nigus, nesidomi, kiek studentų yra aukš tosiose mokyklose. Valdžios pareigūnai teigia, jog aukštųjų mokyklų, o ypač universitetų, yra per daug, studentų irgi per daug, rengiami ne tie specia listai, kurių reikia, - rengiami bedar biai. “Tikriausiai manoma, jog išsilavi
nęs bedarbis yra geriau negu neišsila išmokas, neatsižvelgdama į strateginius vinęs”, - pastebėjo prelegentas. Vals interesus. Švietimo ir mokslo ministerija tybės skiriamos dalies padidėjimas ga limas, bet nerealus. V. Guoga siūlė Mokslo ir studijų departamentas neturi valstybės lėšas skirti dviem būdais: aukš duomenų, kiek lėšų aukštosios mokyk tajai mokyklai kaip valstybinei institu los išleidžia stipendijoms ir pašalpoms cijai ir kaip apmokėjimą už žinias, Todėl departamentas, vykdydamas vals tybės politiką, negali kontroliuoti sti suteikiamas studentams. Rektorių konferencijoje, skirstant pendijų ir pašalpų skyrimo bei jų dy valstybės paskirtą biudžetą, atsižvelgia džio. Be to, biudžete yra numatytas ma į studentų skaičių. Aukštosios mo mokslo ir studijų, o ne aukštųjų mo kyklos imasi atitinkamų žygių: stengia kyklų finansavimas. “Problemų būtų masi, kad nemažėtų stojančiųjų. Aukš išvengta, jei stipendijų ir pašalpų ad tosios mokyklos konkuruoja, kuri dau ministravimas nebūtų atiduotas į aukš giau priims, kuriamos neturint dėstyto tųjų mokyklų rankas”, - teigė M. La jų besidubliuojančios specialybės. Kitas pinskas. būdas pagerinti aukštųjų mokyklų pa Seminare dalyvavęs KTU prorek dėtį - tai studentai, sutinkantys sumo torius Aleksandras Targamadzė pabrėžė kėti už studijas. Mokestis nustatomas kad aukštosios mokyklos nėra suinte vadovaujantis rinkos dėsniais: priimant resuotos įvesti mokesčio už studijas į populiarias specialybes, prašoma dau Joms esą lengviau, kai viskas gaunama giau, kitos tenkinasi mažesniu mokes iš biudžeto. čiu. Apytiksliais Švietimo ministerijos Vytauto Didžiojo universitete už duomenimis, dabar už studijas moka studijas moka 6,6 proc. studentų. Kaip 6524 asmenys, arba 14 proc. visų stu papasakojo šio universiteto prorekto dijuojančiųjų. Bet jie sumoka 5,5 mln. rius Vytautas Kaminskas, iš dalies litų, t. y. 2,4 proc. sumos, kurią gauna mokamos studijos įvestos dėl to, kad mokyklos (Karo, Policijos ir Dailės studentų atrankos sistema nėra patiki akademijos teigia, kad jos mokesčio už ma, be to, valstybei mokant už mokslą studijas neima). Jos studijų kaina me studentai ne visada gerai baigia. tams - nuo 210 Lt ŠP1 iki 12 tūkst. M. Danys, kalbėdamas apie stu KMA. Tačiau studento teisių neapib dentų interesus, klausė, kas gali garan rėžtumas ir patirties stoka į prasčiau tuoti už mokamą mokslą. Ką reikia besimokančiųjų gretas išstumia studen daryti, kad ši sistema būtų palanki ir tus, kurie negali sumokėti už mokslą. aukštajai mokyklai, ir studentui? Nėra Dar vienas trūkumas, kad aukštosios aiškiai apibrėžtų kriterijų, pagal kuriuos mokyklos pačios sprendžia, kiek ir ko būtų galima apskaičiuoti mokesčio už kių valstybės finansuojamų vietų turėti. studijas dydį. Kalbėdamas apie tai. V. Guoga siūlė valstybės teikiamas M. Danys pateikė MT patvirtintus ko lėšas skirti aukštosioms mokykloms eficientus mokesčių dydžiui nustatyti, funkcionuoti, naujoms specialybėms rodo, jog specialybių, kur studentų rengi kurti ir 1.1. mas kainuoja pigiausiai, mokestis už Jaunųjų liberalų atstovo Mindau studijas yra didžiausias. Mokesčio dydis go Lapinsko pranešimas buvo skirtas turi būti nustatomas pagal lėšų, išleistų dabartinei situacijai aptarti. Jo pateik studentui parengti, kainą. “Mokestis tais duomenimis, 1996 m. biudžete stu aukštosiose mokyklose irgi neturėtų dijų kreditams numatyta 3,3 mln. litų, skirtis”. aukštųjų mokyklų stipendijoms - 29 “Finansai neatskiriami nuo valsty mln. 500 tūkst. litų. “Jeigu taip ir to bės ekonominės padėties”, - baigda liau bus diegiama kreditų sistema, ra mas pasakė F. Naumann’o fondo koor dikalių reformų galima tikėtis po de dinatorius Lietuvoje Gintaras Stepona šimties metų”, - sakė M. Lapinskas. vičius. Pranešimus skaitė VU rektorius Jis teigė, kad dabartinė stipendija nėra paskatinimas už gerą mokslą, nes skir prof. R. Pavilionis, MT Finansų komi tumas tarp paprastos ir padidintos sti sijos narys A. Žilinskas ir jau minėti pendijos labai mažas. Be to, esant dalyviai. Po pranešimų vyko diskusijos. neribotam stipendijas gaunančiųjų skai Siūlymai bus pateikti naujai ruošia čiui, studentai konkuruoja ne žiniomis, mam Aukštųjų mokyklų įstatymo pro o baiais. Aukštosioms mokykloms su jektui, papildysiančiam 1991 metais pri teikta teisė valstybės socialinei šalpai imtą Mokslo ir studijų įstatymą. skirtais pinigais disponuoti savo nuo Gabrielė GERULYTĖ. žiūra. Iš šios sumos aukštųjų mokyklų Loreta TAROZAITĖ. vadovybė gali nepagrįstai didinti arba žurnalist. spec. I k. stud. mažinti stipendijas, pašalpas ar kitas
1996.04.26
Universitas Vilnensis
5
M. Martinaičiui patinka 3 į žį o į į ii studentai Balandžio 1-oji - ne tik melagių, bet ir M. Martinaičio gimimo diena, pasibeldusi į poeto gyvenimą 60-ąjį kartą. Pasak paties poeto, kaime gimimo dienos nebūdavo švenčiamos. Studijuojant jau draugai prisimindavo, pasišaipydavo, kad keistą dieną gimęs. O štai 1996-ųjų metų melagių dieną filologai pavadino ne ba landžio, o Kukučio 1-ąja. Su poetu M. Martinaičiu ir buvo kalbėta apie Kukutį, studentus ir kūrybą. - Jus studentai myli už Kukutį ar už kitką?
- Nežinau. Gal Kukutį labiau myli. O aš esu dėstytojas, su manimi visaip būna: ir susipykstam, ir pažymį blogą parašau. Ir gal po to mano kūrybos jau nebeskaito ... - Neseniai buvo įteiktos to pa ties Kukučio premijos. Kokia Jūsų nuomonė apie jaunuosius kūrėjus, “iš keptus” “Poetų kalvės”, į kurią jie, nepaisydami blogų pažymių, vis susi buria? Gal galėtumėte kurį vieną pa minėti?
- Labai gera, ypač po to, kai perskaičiau, kas buvo pateikta kon kursui. Įdomu tai, kad labai stiprūs yra žemesnių kursų literatai, ko anks čiau nebūdavo. Dabar matau, kad at eina grupė ar karta labai stiprių (iš pirmo, antro, trečio kurso) literatų. Apie juos galima kalbėti kaip apie beveik subrendusius literatus. Anks čiau turbūt vyresni užgoždavo. La biausiai įsiminęs esu Marių Buroką, pirmojo kurso lituanistą. Jis į Universitetrą atėjo su pluoštu jau ne moks leiviškų eilėraščių. Apie jo kūrybą jau galima rimtai kalbėti. - Jūsų paskaitų klausosi ne tik filologai...
- Taip. Šiais metais antram žur nalistų kursui dėsčiau etninę kultūrą. Aš manau, kad jiems naudinga pažinti tai, kas žmogaus yra paveldėta iš praeities, kas paveldėta per šeimą, kalbą. Naudinga suvokti etninę patirtį, kuri įgyjama įvairiais būdais - per literatūrą, per gamtos suvokimą. - Ar šie studentai kuo nors skiriasi? Kurie Jums artimesni?
- Labai sunku pasakyti. O skir tis ... labai skiriasi. Nenoriu peikti nei vienų, nei kitų. Žurnalistų charakteris yra žurnalistinis, gal daugiau laisves nis. Jie labiau linkę į praktišką mąs tymą, gal ir į publicistinį, o lituanistų (kurie imasi mokslo) logiškesnis, net
konstruktyvus mąstymas. Skirtumas yra, bet tai nieko blo go nereiškia. Tokie turbūt ir turi būti žurnalistai. Jų mąstymas turėtų būti net šiek tiek laisvesnis, bet ir jį, žinoma, reikia suveržti, reikia žinoti, suprasti. - Sakoma, kad pradedama rašyti iš meilės. Viena iš trijų 1995-aisiais metais gražiausiomis pripažintų kny gų yra Jūsų “Atmintys” - meilės lyrikos albumas. Ką meilė reiškia Jū sų gyvenime?
- Gal be mokyklos, be tų atmin čių nebūčiau parašęs vėlesnių eilėraš čių, kūrinių. Meilė - tai vienas iš svarbiausių dalykų, kuris nepalieka žmogaus ir kultūros. Kultūra (Euro pos ir apskritai) laikosi būtent ant to pamato. Iš tų santykių kyla labai daug dalykų. Tai viena svarbiausių, niekada neišsprendžiamų problemų, nuo pat Adomo ir Ievos laikų ji ta pati ir niekas nesuranda kokio nors geresnio atsakymo. Yra tik klausimai, klausi mai, klausimai. - Kalbėdamas apie meilę, gal prisimintumėte ir kokį studentišką nuotykį?
- Kaip mirė daug mano senelių. Paprastai mes turim dvi seneles, o aš daug senelių numarinau. Nuo pat pir mo kurso pradėjau per metus po dvi seneles marint. Reikėdavo dalyvauti Spalio švenčių demonstracijose, paskui Gegužės pirmosios. Vienoje esu bu vęs, bet iš kitų pavykdavo išsisukti. Taip paprastai darydavau. Tėvukams parašau laišką, jie kaip tik išvakarėse atsiunčia telegramą, kad senelė prie mirties arba jau mirė, reikia laidoti. Su ta telegrama einu pas dekaną. Užuojauta, važiuok. Tačiau trečiame kurse (dekanas labai gerą atmintį tu rėjo) man ir sako: “Oi, draugas Mar tinaiti, kokia nelaimė Jus ištiko šeštą senelę jau laidojate!” - Daug dirbate. Per labai trum pą laiką, per vienus metus, pasirodo Jūsų naujoji knyga “Atrakinta”. Eilė raštį “Stotelės budėtoja” iš naujosios knygos prof. D. Sauka pavadina nau jos, katastrofinės poezijos pranašu.
- Man tai nesuprantami dalykai. Paprastai nemoku savo kūrybos ko mentuoti. Galbūt kalbės tie, kurie skai to. Gal ir katastrofinė, aš negalvoju apie tai. Ne dėl to rašau turbūt bet jeigu taip yra - neišsiginsiu.
- O gal dabar gyvenimas toks, kaip Kukutis kad sako, jog reikia “negalvojant / galvoti / ko nereikia / galvoti”?
- Ne. Tada buvo turėtas mintyje anas laikas, kai reikia žinoti, ko tau nereikia žinoti. Žinai, kas tau pavo jinga, bet pasakyti negali. Dabar taip nepasakysiu, nes taip nėra. Dabar si tuacijos kitokios. O tais laikais buvo galima sukurti įdomių kalbinių dalykų. Dabar - atvira kalba, atviros temos. - O kokie dabar studentai ir apskritai žmonės?
- Žmonės galbūt yra susiskaidę į du polius: padugnės ir dorovinis, moralinis elitas. Tarp jų labai didelis moralinis skirtumas. Galbūt anksčiau jie buvo solidarizuoti. Per daug to pykčio viename sluoksnyje (aš jį ma nau esant žemesnį). Nesvarbu, ar po litikas, ar nusikaltėlis, jei jis persisun kęs blogiu, pykčiu, nesantaika, jis pri klauso žemesniam sluoksniui, o ne dvasiniam, doroviniam elitui. Ir studentai dabar labai pasikei tė. Prieš dešimt ar penkiolika metų jie buvo tokie bevaliai. Laukdavo, kad juos pastumtų, paragintų. Dabar stu dentas pats save kuria. Vidurinėje mo kykloje jis jau turi pasitempti, orien tuotis, nes niekas nepasakys, ko tau reikia, o ko ne. Tavo reikalas yra susikurti savo gyvenimo būdą, savo specialybę. Studentai suvokia vieną da lyką - vėl gimė profesijos autoritetas. Bus reikalingas žmogus, kuris ką nors moka padaryti. Kas suprato, jau ruo šiasi būtent tokiam gyvenimui. Iki šiol daug žmonių galėjo gyventi visiškai nieko nemokėdami. Dalis studentų la bai rimtai imasi savo specialybės, ko nebūdavo anksčiau. Tai man patinka: studentai - kitokie. Kalbėjosi Sigita PETRIKONYTĖ, žurnalist. spec. I k. stud. A. Baryso nuotr.
6
Universitas Vilnensis
Jaunimui padės valstybė? Balandžio 11 d. LR Seime įvyko diskusija, kurioje svarstytas “Valstybi nės jaunimo politikos koncepcijos” projektas. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir pa ramos centro bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) narys V Ilgius trumpai papasakojo apie jaunimo politikos įgyvendinimo modelius įvai riose Europos šalyse. Pasak V. Ilgiaus, Lietuvai būtų priimtiniausias modelis, panašus į veikiantį Vokie tijoje ir Skandinavijos šalyse: LR Seime sukuriama Jaunimo reikalų komisija, o Vyriausybės lygmenyje - Valstybinė jaunimo reikalų taryba, sudaryta iš 1/2 vyriausybinių ir 1/2 nevyriausybinių institucijų atstovų. Ši taryba rinks informaciją, teiks siūlymus, koordinuos programas, garantuos jaunimo organiza cijų atstovų dalyvavimą priimant politinius sprendi mus. Valstybinė jaunimo reikalų komisija turės savo padalinius apskrities valdytojų ir savivaldybių vykdo mųjų institucijų administracijose. LiJOT valdybos narys bei Socialinės ir psicho loginės pagalbos fondo direktorius A. Deltuva pa brėžė nuoseklaus jaunimo įsitraukimo į politinį ir visuomeninį gyvenimą svarbą. Šiai integracijai turi būti pasiruošta iš anksto. Tuo turėtų rūpintis vals tybė. Tačiau labai svarbu išlaikyti aukso vidurį tarp valstybės diktato ir visiško jos nesikišimo. Pateiktoje “Valstybinės jaunimo politikos kon cepcijoje” siekiama užtikrinti galimybę jaunimo or ganizacijoms ir tarnyboms naudotis valstybinių ins titucijų žinioje esančiomis patalpomis, technine įran ga ir kitomis materialinėmis vertybėmis. Valstybės biudžeto parama jaunimo organizacijoms ir jų veik los projektams turėtų būti teikiama Valstybinio jau nimo fondo, kurį steigia ir tvarko Valstybinė jau nimo reikalų taryba. Šioje koncepcijoje nepamirštos ir jaunimo įsidarbinimo, būsto problemos, įvairios lengvatos. Beje, prieš prasidedant diskusijai, dalyviams buvo išdalytas jaunųjų vilniečių klubo “Naujoji de šinė” parengtas alternatyvus “Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos” projektas. Jį pristatė Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo skyriaus atstovas J. Nau jokaitis. Šiame projekte pabrėžiama, kad jaunimas nėra išskirtinė visuomenės dalis, todėl valstybė kuo mažiau turi daryti jai kuo mažesnę įtaką ir gali suteikti tik minimalią bei vienkartinę paramą. Lėšos konkrenčioms programoms įgyvendinti turėtų būti gaunamos tik iš nepriklausomų fondų, o jaunimo reikalų tvarkymas neturi būti tuo besirūpinančių asmenų gyvenimo šaltinis.
*EXLIBMfcW<EXLIBRU<
1996.04.26 Pirmajai lietuviškai knygai pagerbti
1997 m. sausio 8 d. sukan ka 450 metų pirmajai lietuviš kai knygai - M. Mažvydo “Ka tekizmui”. Vilniaus universi teto biblioteka savo fonduose saugo vienintelį Lietuvoje pir mosios lietuviškos knygos eg zempliorių. Šiai datai pažymė ti yra sudaryta valstybinė ko misija, pagal kurios programą Vilniaus universitete turi būti sukurta paminklinė vieta. Vasario pabaigo je buvo paskelbtas konkursas. Konkurse pareiškė no rą dalyvauti du dailininkai: J. Burneika ir J. Meškelevičius. Jų pateikti projektai buvo apsvarstyti Vil niaus m. savivadybės Paminklų, lentų statybos koor dinavimo komisijoje ir buvo patvirtintas dailininko J.Meškelevičiaus darbas. Pagal jo projektą, istoriš kai susiklostęs įėjimas į biblioteką turi būti sukurtas kaip paminklinės durys, kuriose galėtų būti pavaiz duota pirmosios lietuviškos knygos istorija. Tai turė tų būti padaryta iki 1997 m. sausio 8 d. Finansavimas projektui įgyvendinti skiriamas pagal valstybinės ko misijos programą. “U. V.” inform.
Vis dėlto šis projektas didesnio pritarimo nesu laukė, nes vien tai, kad į diskusiją taip gausiai susi rinkta, parodė, jog jaunimas yra išskirtinė visuomenės dalis, turinti savo poreikius. Kai kurių kalbėjusiųjų nuomone, šis projektas yra nerealus ir palankesnis valstybei negu pačiam jaunimui. Nuspręsta, kad bus remiamasi pagrindiniu “Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos” projektu, tačiau iš alternatyviojo bus galima perimti kai kurias idėjas. Tam, kad “Valstybinės jaunimo politikos koncepci ja” LR Seime būtų priimta kuo greičiau, buvo sudaryta speciali redakcinė komisija. Jos nariai - jau minėtieji V. Ilgius, A. Deltuva, taip pat Kultūros ministerijos at sakingasis sekretorius V. Balčiūnas, LR Seimo jaunimo reikalų komisijos pirmininkas A. Kunčinas, LiJOT pir mininkas A. Augustaitis ir Vyriausybės patarėjas jauni mo reikalams V. Jankauskas. Komisija atsižvelgs į raštu pateiktus siūlymus ir patobulins projektą. Kitą kartą aptarti “Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos” projektą numatyta gegužės 3 d. Šiame susitikime daugiau dėmesio bus skirta jaunimo švie timo klausimams. Ponas A. Kunčinas išreiškė viltį, kad projektas bus priimtas LR Seime iki gegužės mėnesio pabaigos. Tada turėtų prasidėti konkretus darbas. Auksė ARMONAITĖ Žurnalistikos spec. I k.
1996.04.26
Universitas Vilnensis
7
Svečio iš JAV vizitas galimybė bendradarbiauti Kovo 28 dieną VUSA fakultetų parlamentarai susi tiko su Soroso fondo atstovu ekonomikos mokslų profeso riumi E. Jakubausku. Svečias ilgą laiką buvo JAV universi tetų dekanu, prorektoriumi ir rektoriumi. Amerikos lietuvio iniciatyva buvo pasirašyti kontraktai su KTU studentais dėl studijų JAV. Profesorius ne tik remia studentus, bet ir yra skaitęs paskaitas kai ku riose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Susitikime svečias pasa kojo apie JAV aukštąsias mo kyklas, lygino Lietuvos ir Amerikos universitetų siste-
Kelialapiai — pagal senąjį principą Balandžio 9 d. VUSA susi rinkę valdybos nariai aptarė ke lialapių į Universiteto poilsio bazes Palangoje ir Pervalkoje skirstymo principus. VUSA val dybos pirmininkas A. Macijaus kas pranešė, kad pamainai šiose poilsio bazėse VUSA skirtos 49 vietos. Universitete studijuoja: bakalaurų - 5045, magistrų 998, vienos pakopos stud. 1118, iš viso 7161 studentas. Tad “neišradinėdami dviračio” valdybos nariai nutarė keliala pius skirstyti pagal senąjį prin cipą - magistrantams 20 proc, bakalaurams, vienos pakopos studijų studentams - 60 proc., šeimoms - 20 proc. Pareiškimus reikia pateikti iki gegužės 10 d. VUSA. “U. V.” inform.
mas. Amerikoje, anot prof. E. Ja kubausko, veikia net 50 visiškai skirtingų mokslo sistemų ir kiek vienas jaunas žmogus turi teisę pasirinkti. “Be to, Amerikos švie timo mininsterija visai nepanaši į Lietuvos”, - pabrėžė profesorius. Kalbėdamas apie mokamą mokslą, E. Jakubauskas pabrėžė, jog JAV labai seniai mokslas bu vo nemokamas, o dabar kainos vis labiau kyla. Pusę aukštosios mokyklos biudžeto sudaro valsty bės skirti pinigai, o kitą pusę surinkti iš studentų. Kiekvieno uni versiteto mokestis už studijas (jų yra 4 tūkstančiai) kitoks. Pasak prezidento (taip Amerikoje vadi namas rektorius), studentas per metus moka mažiausiai 2 tūkstan čius dolerių. VUSA valdybos pir mininkas A. Macijauskas paskai čiavo, jog jeigu pusę VU biudžeto “suneštų” studentai, mokestis už mokslą sudarytų 2 tūkstančius litų per metus. Amerikiečiai, negalin tys sumokėti už studijas, gali gau ti pinigų tiesiog iš valstybės arba imti paskolą. Nuo pažangumo pri
klauso stipendijos dydis. To dėl, anot svečio, tarp stu dentų yra konkurencija. E. Jakubauskas pabrėžė, kad jo šalyje labai sparčiai plėtojasi ekonomika, todėl daug specialybių tampa ne bereikalingos, ir studentai, baigę universitetus, dažnai negauna darbo. Dėl šios priežasties Amerikoje veikia tarnybos, kurios iš anksto pasirūpina, kad baigę aukš tąsias mokyklas žmonės bū tų įdarbinami. Amerikoje, kaip ir Lie tuvoje, studentai turi savo at stovybes - studentų konsu lus, kurie buriasi dar į vieną didelę organizaciją. Paklaustas, ar Amerikos universitetų senatuose paisoma studentų nuomonės, sve čias atsakė, jog visada išklausomas studentų atstovas. “Prezidentas tu ri būti arti studentų”, - pabrėžė svečias. Kalbėdamas apie Lietuvos aukštąsias mokyklas, E. Jakubaus kas sakė, kad Lietuvoje ši sritis labai problemiška. O mokslas, anot jo, turi būti modemus, universitetai turi turėti gerus profesorius, bet visa tai daug kainuoja. VU fakultetų atstovams svečias pažadėjo padėti plėtoti JAV ir Lie tuvos studentų bendradarbiavimą, nes A. Macijauskas paminėjo, jog vienintelis susitikimas buvo apie 1992 metus, kai į VUSA atvyko 30 Ame rikos studentų. Per susitikimą prof. E. Jaku bauskas pastebėjo, jog prieš septy nerius metus Lietuvos studentai nebuvo labai šnekūs, o dabar jam bendrauti kur kas paprasčiau. Lina LANKAUSKAITĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
8
Universitas Vilnensis
Studentai nenori imti kreditų Beveik visi studentai gyvena nojamojo turto neturi, reikia pra taip: visokiais būda gauna iš tėvų šyti tėvų, o jie, išgąsdinti dabarti pinigų, po to juos leidžia - įpras nės situacijos, nenorėtų rizikuoti”, ta ir nieko nuostabaus. Ne vienas teigia doc. S. Vengris. Visai neseniai nekilnojamasis yra girdėjęs apie kreditų teikimą aukštųjų mokyklų dieninių studijų turtas nebuvo būtinas kreditui gau studentams. Apsisprendusiems pa ti, kadangi kredito grąžinimą ga sinaudoti šia galimybe kiekvieną rantavo aukštosios mokyklos, bet mėnesį išmokami 3 MGL. Pagal jų rektoriai kreipėsi į vyriausybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės protestuodami prieš tokią tvarką. 1995 m. liepos 14 d. nutarimą Mat, jei buvęs studentas laiku ne Nr. 980, kreditas su ne didesnė grąžintų pinigų, aukštoji mokykla mis kaip 5 proc. metinėmis palū turėtų daug išlaidų ir jas tektų kanomis pradedamas grąžinti ne apmokėti iš * ątų&raijų fondo. vėliau kaip po 24 mėnesių nuo Dpc. %Venfno nuomone, geriau studijų baigimo (rezidentūra ir sia:'jči studentų kreditu grąžinimą doktorantūra įskaitoma į studijų (pavyzlaiką); jeigu studentas'fiutrauįdavX - arba Švietimo ir studijas dėl pateisinamu^^yHK^MMrmiūisteriia). čių - po 12 mėnesių nuo’-studijų VUSA valdybos pirmininkas . nutraukimo. Jeigu studentas išme- Artūras V Macijauskas mano, jog tarnas iš-universiteto dėl nėpažąn-į- ^galvoti. apie kreditus yra" pažangu, gurno ar lčra|^nežasčių - po 3‘ tačiau nei suma, kurią valstybe mėnesių. Kadi gautų -kfeįįtą* stu‘ tam 'išskiria',-mei tvarka dabąr stu dentų netenkina. Kodėl studentai dentas privalo užstatyti nekilnoja mąjį turtą. Kreditus teikia “Her vengia imti kreditus? Jie nenori dėl mažos sumos rizikuoti savo ar mio” bankas. Nors teisę gauti kreditą turi tėvų nekilnojamuoju turtu. Tuos' kiekvienas aukštosios mokyklos die kreditus turėtų, garantuoti valsty ninių studijų studentas, anot VU bė, taip pat sugalvoti, kaip juos krę- išieškoti. A. Macijauskas m.aąo, prorektoriau^ c kad- studentui, turinčiam aukštą ditą iš tikrtįj 165 (iš 7(XMį) mokslo vidurkį, kredito nereikėtų dangi valstybės^ _ isfondas grąžinti arba grąžinti tik jo, dalį. turi tik tiek kreditams skirtų lėšų. Thip yra daugelyje Europos vals Tačiau gauti paskolą panoro tik 51 tybių, taip pat Estijoje. “Hermio” bankui už gaunamą kreditą negastudentas. Pagal "Hermio” banke suži lima užstatyti sodo ar mūrinio notą informaciją, sutartys sudary garažo, bet užstatęs butą kreditą tikrai gaus. tos tik su 5 VU studentais. Policijos ir Karo akademijų VU prorektorius mano, jog studentai taip nenoriai kreditus ima vadovybė nesudarė sutarčių su todėl, kad būtina užstatyti nekilno “Hermio” banku, jų studentai ne jamąjį turtą. “Jei studentas jį turi, turi teisės gauti kreditų. Tokia tei geriau parduos ir pasidės pinigus sė nesuteikta ir besimokantiems į banką (aišku, jei žinos, jog ban aukštesniosiose mokyklose. kas nebankrutuos). Iš procentų tu Rūta ŠERKŠNAITĖ rės tiek pinigų, kiek gautų paėmęs Zurnalist. spec. I k. kreditą. Jei besimokantieji nekil
1996.04.26
rO / Aktualiausias studentiško gyvenimo klausimas, kurį kiek vienas sprendžia savaip, yra pi nigai. Tikiu, jog būtų prieštara vimų dėl šio klausimo aktualu mo, bet turime pripažinti, kad pinigai - tai būtinumas, kuris apibūdinamas taip: dabar, čia ir daug. --„•Gerai besimokantis studen tas kiekvieną mėnesį savo są skaitą papildo 90 Lt. Pasiekda mi kiekvieno fakulteto nustatytą balų vidurkį metų pabaigoje su kauptame 1080 Lt. Labai gerai besimokančių studentų stipendi ja yra 119 Lt, atitinkamai po m eti|p tupėtumėte 1428 Lt. Didė jant infliacijai, didėja stipendi jos,, tąčiąų tai viskas, ką kiekvie nas studentas gali sukaupti iš stipendijbs. Akylesnis, galėtų pastebėti keletą paradoksų. Saulėtekyje esančiuose VU studentų bendrabučiuose iš 180 kambarių vie name bendrabutyje 90 turi šal dytuvus. Analogiškai skaičiuojant televizorius ir radijas, skaičiai būfų tokie: radijo aparatus turi daugiau net 70 proc., o televi zorius - daugiau nei 80 proc. kambarių gyventojų. Apsižvalgę aplink bendrabučius, pastebėtu mėme studentų lengvuosius automobilius Šių transporto priemonių, palyginti su VU studen tų skaičiumi Saulėtekyje, tenka po 1 dešimčiai studentų. Taigi, po dešimt sulipę į juos, visi galėtume ratuoti traukti į pa skaitas. Peršasi išvada: studentai su geba įsmukti į tėvų kišenę, o kartais ir patys užsidirbti pinigų O kaip tai daroma - kitame “U. V.” numeryje. Mindaugas MALINAUSKAS, žurnalist. spec. I k. stud.
1996.04.26
Universitas Vilnensis
FIZIKAI KRIKŠTIJO DINOZAURĄ IR ŠVENTĖ NAUJUOSIUS METUS Balandžio 13 d. įvyko tradicinė 28-oji FIDI šventė. Organizatoriai, Fi zikos fakulteto studentai, renginio pra džią Saulėtekio alėjoje numatė 11 vai., bet jau prieš tai buvo galima dalyvauti kai kuriuose atrakcionuose. Šiemet bu vo didesnis atrakcionų pasirinkimas nei pernai. Labai daug buvo norinčių jų išbandyti savo fizinę jėgą: reikėjo geležies strypą prakišti tarp dviejų mag netų. Netoliese aikštėje vyko pelyčių lenktynės, šaudymas į alaus skardines, loterija be pralaimėjimų, teniso ka muoliuko svaidymas į stiklainius. Mėtyti manų košę į “negrą” norėjo ne tik studentai. Vienas pagyvenęs vyriškis taip bandė pataikyti į “negro” veidą, kad gerokai apsitaškė skelnes. Taip pat buvo galima nusifotografuoti su Seneliu Šalčiu, nes renginio tema bu vo Naujieji Metai. Aštrių pojūčių mė gėjus už 4 litus nešiojo uždarame karste. “Jaučiuosi it grįžus iš Anapus”, - sakė iš karsto išlipusi studentė. Fakulteto patalpose šventės dalyviai galėjo pasitikrinti sveikatą ir net būti “apipjaustyti”. Studentai žaidė tenisą ant neįtikėtinai mažo stalo ir žiūrėjo fizikų nufilmuotus pokštus. Vietoj nu matytos 12 vai. eisena pajudėjo vos prieš 13 vai. Dekano pasveikinti ir palaiminti, studentai sunkvežimiais, au tobusu ir automobiliais išvažiavo į Lu kiškių aikštę. Likusieji Saulėtekyje ga lėjo paklausyti grupės “SKAT” ir al pinistų virve nučiuožti nuo fakulteto Stogo. Lukiškių aikštėje fizikai sveikino
vaikučius, metė saldainius ir aiškino jiems, kas yra fizika: kodėl daiktai krenta ant žemės, iš kur atsiranda griaustinis. Vėliau iš kiaušinio išsirito naujagimis dinozauriukas. Vaikai siūlė jį krikš tyti Povilu ar ba Kūlverstuku, bet fizi kai dar šven tės išvakarė se išrinko jam Mikičipo vardą. Dinozauriukas su tiko būti taip pavadintas. Eisena nuva žiavo prie VU Centri nių rūmų, kur turėjo sveikinti filologes. Bet vietoj to pirmasis FIDI organizatorius Vitas Mačiulis uždėjo vainiką naujagimiui, ir fizikai sušoko aborigenų šokį aplink Mikičipą. Į vakarinę šventės dalį Fizikos fakultete buvo įleidžiama tik su specia liais pakvietimais. Nors renginio išva karėse organizatoriai sakėsi jų nepardavinėsią, tačiau pakvietimus galima buvo įsigyti. Kaina svyravo nuo 5 iki 20 litų. Pagrindinėje scenoje vakaro metu koncertavo grupės “Far”, “Šaligatvio
9
plytelės į rytus”, “Skylė”, “Senas kui nas” ir Aistė Smilgevičiūtė. Šventės organizatoriai pasakojo, kad kvietė kon certuoti grupes “Bix”, “Airiją”, S. Po vilaitį ir V Kernagį, bet jie atsisakė dėl įvairių priežasčių. Viršutinėje scenoje vyko “Bičiu lių” disko šou, kurį vedė trys didžėjai, šoko merginos. Apatinėje scenoje rinkosi pankai ir alternatyvusis jaunimas. Čia grojo “Erkė maiše”, “WC News”, “Marichuana” ir “Spieki”. Visus nustebino grupė “Turboreanimacija”, grojusi pagal fo nogramą.
Šventėje buvo uždrausta rūkyti ir prekiauti alkoholiu: organizatoriams ne pavyko gauti Rektoriaus leidimo. Todėl į FIDI kviečiantis skelbimas teigė: “Plo tas mūsų - alus jūsų”. Tačiau alaus gana lengvai buvo galima nusipirkti ir renginyje. Nors daug jaunuolių gėrė alų iš vienodų skardinių, niekas neno rėjo sakyti, kad pirko jį čia pat. Kai kas teigė skardines su šiuo gėrimu atsinešę ar buvę pavaišinti. Pusės litro alaus skardinė kainavo 3 litus. Vakaro pradžioje buvo rūkoma tik prie rūbinių ir apatinėje sa lėje, o po to - visur. Vakaro metu veikė įvairūs atrakcionai: strėlyčių mėtymas į taikinį, žiedų svaidymas ant stiebo ir kt. Šventės oficialioji dalis bai gėsi 12 vai. nakties fejer verku. Po to vyko uždaroji naktinė dalis. Monika GARBAČLALSKAITĖ, Justas VAITKEVIČIUS, žurnalist. spec. I k. stud.
Onos Jaruticnės ir Justo Vaitkevičiaus nuotr.
Universitas Vilnensis
10
1996.04.26
Vasaros stovyklos laukia studentų Prieš mėnesį VU fakultetuose buvo pakabinti skelbimai, kuriuose Regioninių problemų ir tautinių ma žumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kvietė stu dentus dirbti stovyklų vadovais. Kaip “Universitas Vilnensis” korespon dentei papasakojo departamento va dovas Alfonsas Kairys, organizuoja mos dvi stovyklos: “Atgaja”, skirta užsienio lietuviams, pirmiausia gy venantiems Rytuose, ir “Baltija”, skirta Lietuvos tautinėms mažu moms (totoriams, karaimams, ru munams ir kitoms tautoms). Pre tendentų j vadovų vietas amžius iki 30 metų, jie privalo turėti aukš tąjį išsilavinimą arba mokytis aukš tosiose mokyklose, turėti pedagogi nę ir darbo stovykloje patirtį. Be nemokamo išlaikymo stovyklų me
tu, studentai gaus ir atlyginimą. Pernai stovyklos buvo organizuotos “šeimos” principu: “mama”, “tėtis” ir 10-12 vaikų, tačiau šiemet to bus atsisakyta. A. Kairys minėjo, kad jau dabar norinčiųjų dirbti yra daugiau, negu reikia, ir jie bus atrenkami per pokalbį. Taip pat bus organizuojami kursai, kur psi chologas supažindins būsimus va dovus su darbo specifika. Stovyklas, skirtas jaunajai lie tuvių išeivijos kartai, taip pat or ganizuoja labdaros fondas “Vieny bė”. 1995 m. Grigiškėse įrengtoje stovykloje “Lietuvos Atgaja” apsi lankė apie 200 vaikų. Vadovais dirbo Pedagoginio universiteto, Vil niaus universiteto, Vilniaus techni kos universiteto, Muzikos akade mijos studentai. Vaikai stovykloje
buvo supažindinami su Lietuvos papročiais, kultūra. Kiekviena die na turėjo savo temą: Laiškų diena, Madų diena, Piršlybų diena ir kt. Norėdami daugiau studentų pa kviesti dirbti su vaikais, fondo at stovai kovo pradžioje VU Senato salėje organizavo susitikimą. Jo me tu buvo pasakojama apie vasaros stovyklas, fondo veiklą kitais metų laikais. Tuo susidomėję studentai užpildė anketas, vėliau įvyko po kalbis, kuris ir lėmė, ar studentas bus pakviestas dirbti su vaikais. Atrinktieji privalėjo pasirašyti su tartį, kuria įsipareigojo sumokėti 300 Lt, jeigu vasarą neatvyks į sto vyklą. Alina TALUNTYTĖ, Žumalist. spec. I k. stud.
Ėjau pro šalį ...
A k a d e m i n ės Puolėme visi grožėtis suremon tuotais VU Centrinių rūmų tuale tais: nauja, švaru, tualetinio popie riaus yra. Deja, deja ... Po poros savaičių popieriaus nebeliko, švara irgi nekokia, ir senasis kva pelis vėl atsirado. O “gražieji” pirmojo aukšto tualetai, ( kuriais naudojomės, kol vyko \ remontas, vėl užrakinti. \ Nutariau aplankyti visų \ Universiteto fakultetų tualetus \ ir pasižiūrėti, o kas gi ten ge- \ resnio? ' Geresnio nepamatysite nieko, situacija tikrai labai apverktina. Apibendrinant galima pasakyti, kad veikia pusė iš visų tualetų, kiti dėl neaiškių priežasčių uždaryti. Vei kiančių tualetų švara pusėtina gal todėl, kad lankytasi iš ryto; kai kur dar tvyrojo chlorkalkių kvape lis. Apie tualetinį popierių ir mui lą neverta net užsiminti, gerai bent,
išvietės
kad kriauklė su čiaupu būtų, nes kai kur ir jų nerasta. Labiausiai nustebino Chemijos fakulte__ —
tas - pir mojo aukšto tualetai nu teikė maloniai: žibančios rankenos, lentelėmis iškaltos sienos. O kitoje “įstaigoje” nėra net elektros lem putės, nebekalbant apie kitką.
Medicinos, Gamtos mokslų, Matematikos ir Filosofijos fakulte tų tualetai gana panašūs - tokie kaip ir visur: aplūžinėję, nubyrėju siomis plytelėmis, nusuktais čiau pais ir surūdijusiais vamzdžiais, bet naudotis jais dar galima. Saulėtekyje, Fizikos fakulteto pastate moterų tualetų sienose žioji didžiausios skylės: iš viršutinio aukšto galima pasikalbėti su apa tiniu. i Žinoma, tualetai nėra svar\ blausias dalykas Universitetui, ir. \ ko gero, neverta laukti didesnio j dėmesio jiems, tačiau sakoma, kad šalies kultūrą rodo tualetų ir kapinių situacija. Higienos reika lavimais mūsų tualetuose negreitai imsime rūpintis. Panašu, kad po kelerių metų gana seni kanalizaci jos vamzdžiai ims sproginėti ... Z. RAPOLIONIS
Universitas Vilnensis
1996.04.26
Horiu paklausti Universitetas gana seniai paskelbtas nerūkymo zona, tačiau Saulėtekio korpusuose rūkoma net neišeinant į lauką. Per pertraukas nusėstos visos fojė palangės, ore tvyro šioks toks rūkelis, pro kurį dar
11
matosi įvairiausi užrašai ir piešinėliai, draudžiantys fakultete rūkyti. Paklausti studentai atsakė, kad čia visą laiką buvo rūkoma, ir jiems iki šiol niekas nieko nesakė. Gal tada vertėtų atšaukti nurodymą nerūkyti, jei vis tiek jo niekas nepaiso? R. STONKUTĖ
Sportas
Krepšinį galima išmokti žaisti per valandą “Plaukia stipkė palengva alaus upe”, - dainavo VU KHF, VUSA, KKI studentai, kovo 22 dieną susėdę prie stalo, kuris stovėjo Kaune. Tai jau antrasis toks susitikimas. Jo iniciatoriai (VU KHF ir KKI) organizacines problemas dalijosi pusiau. Pasak VU KHF SA pirmininko R. Pilvelio, rė mėjų nebuvo, viskas buvo daroma savo jėgomis. Aišku, buvo problemų - sporto salė, maistas ir kt. R. Pilvelis sako, kad organizatoriai didelių tikslų neturėjo. - Svarbiausia buvo atsipalaiduoti ir gerai praleis ti laiką, tačiau renginys šiemet nepavyko: neįgyven dinome to, ką planavome, - pridūrė VU KHF SA pirmininkas. Jeigu jums teko kovo 22 d. 12.34 vai. sėdėti greitajame traukinyje Vilnius-Kaunas, pasibastę iš vie no vagono į kitą, galėjote rasti šešetą merginų ir du vaikinus, iš kurių vienas turėjo būti VUSA moterų krepšinio komandos treneris, o antrasis - dvasinis vadovas, moralinis ramstis ir nuodėmklausys. Ši kom panija nusprendė, kad žaisti krepšinį galima išmokti per valandą; treneris profesionalas nubraižo aikštelės schemą ir merginos sužino, kad krepšinis žaidžiamas stačiakampėje aikštėje, naudojant apvalų kamuolį, su žino, kas yra vidurio linija, tritaškė zona ir 1.1. Po dviejų valandų tos pačios “moterys” aikštėje iš tikrųjų gynė VUSA krepšį nuo VUKHFSA ir ... apgynė liežuviais, mat jų nepatenkino rezultatas 2:3 (kaunie čių naudai). Buvo susitarta kitą dieną žaisti dar kartą. Tą pačią dieną surengtas stalo teniso turnyras. Po draugystės vakaro išaušo gražus rytas. Sužais tos ir laimėtos atsakomosios krepšinio varžybos. Žurnalistų, operatorių, fotografų antplūdis, įtei kiama blizganti aukso taurė su kiškučiais iš kraštų, gėlės, gėlės (jų buvo labai daug), baseinas... Šokome i jį ant pilvų, nugara. Kitą kartą žadėjo j baseiną vandens įpilti. Rūta SPARTAITĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
VU DĖSTYTOJAI LAIMĖJO KREPŠINIO VARŽYBAS Šių metų kovo 14 - balandžio 10 dienomis vyko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų dėstytojų ir darbuotojų krepšinio varžybos, kurias organizavo Vil niaus Kūno kultūros ir sporto skyrius. Jose dalyvavo visų šešių (VU, VPU, VTU, LPA, VDA, LKA) Vilniaus aukštųjų mokyklų komandos. Nugalėję pa jėgias Pedagoginio universiteto, Karo akademijos ko mandas, pirmąją vietą šiose varžybose iškovojo Vil niaus universiteto krepšininkai. Komandoje žaidė Kū no kultūros centro vyr. asistentai R. Kaminskas, R. Kniukšta, G. Zavadckis, Medicinos fakulteto do centas J. Maskeliūnas, asistentai R. Staigis, S. Ba rauskas, D. Morkūnas, Teisės fakulteto vyr. asistentai G. Švedas, doktorantas R. Kūgis, Filologijos fakul teto docentas S. Plaušinaitis. Rezultatyviausi koman doje buvo R. Kaminskas ir G. Švedas. Tačiau, kaip sakė pats R. Kaminskas, pergalę varžybose lėmė visų komandos narių, ypač R. Kūgio, D. Morkūno, G. Zavadckio, pastangos. “Malonu, kad VU dėstytojai rado laiko da lyvauti mėgiamo žaidimo varžybose, nors visi jie yra labai užsiėmę. VU studentų komandos dabar turi gerą pavyzdį, ir mes labai norėtume ir tikimės, kad, rungtyniaudamos studentų varžybose, jos pasieks dar svaresnių pergalių”, - sakė jis. Balandžio mėn. pabaigoje vyks Lietuvos aukš tųjų mokyklų darbuotojų krepšinio varžybos, kurių finale teisę dalyvauti ir išsikovojo Vilniaus universi teto darbuotojai.
Justas VAITKEVIČIUS, žurnalist. spec. I k. stud.
Universitas Vilnensis
12
1996.04.26
2. Poilsiavimo pamainų Pervalkoje trukmė: pirma pamaina 06.01-06.15 (penkiolika
Vilniaus universiteto studentai galės poilsiau ti Palangoje, Pervalkoje, Žydiškių (Trakų raj.), Puvočių (Varėnos raj.) ir Molėtų rajone esančiose poilsio bazėse. Poilsiavimo pradžia - birželio 1 diena.
antra pamaina trečia pamaina
Gali kreiptis visų VU specialybių dieninių stu dijų bakalaurai ir magistrantai, FV-V kursų Teisės fakulteto ir V-VI kursų Medicinos fakulteto studen tai bei VU studentų šeimos.
ketvirta pamaina penkta pamaina ___ji.. • šešta pamaina (126^09.09’ septinta panų'aina
Būtina:
EB.
dienų); 06.16-06.30; 07.01-07^.14 (keturiolika dienų);. 07.15 07.28: 07.29-08.1^
Nuo 1996 m. gegužės 1 d. nustatytos tokios
♦ VUSA įgaliotiems darbuotojams -pateikti poilsio®®^— !ir bazių kelialapių kainos: Rnamų galiojantį VU dieninių studijų studmtfApažymėjimąr ji? " a) Palangos ~ ' poilsio namuose: ♦ prašyme nurodyti fakultetą, kursą .ir (studento mūriniame pastate lovadienio kaina - 5 Lt; mediniame pastate - 4 Lt; pažymėjimo numerį, ^g^ląujamą b) Pervalkos poilsio namuose: naujame pastate lovadienio kaina - 4,5 Lt; Palangoje trukmė: 1. Poilsi sename pastate - 3,6 Lt; ‘ U6.H1 (16.15 (penkiolika O’3" dip.miY c) Puvočių, Molėtų ir Žydiškių poilsio bazėse dienų); lovadienio kaina - 2,5 Lt. 06.16-06.30; treči amaina 07.01-07.12 (dvylika dienų); Prašymus pateikti VUSA, adresu: Universiteto 3, ketvirta pamaina 07.13-07.24; Observatorijos kiemelis, tel.: 61 44 14, 61 79 20 iki penkta pamaina 07.25-08.05; š. m. gegužės 10 d. 08.06-08.17; šešta pamaina Norintys ilsėtis Zydiškėse, Puvočiuose, Molėtuose septinta pamaina 08.18-08.29; prašymus pateikia Socialinės rūpybos skyriui (CR, aštunta pamaina 08.30-09.13 (penkiolika 16 kamb.). dienų).
Siūlo
darbą
Įmonei reikalingi iniciatyvūs, mokantys bendrauti, kultūringi darbuotojai (gali būti ir studentai). Teirautis tek: 73 22 46
Dėmesio! Nuo šių metų balandžio 7 dienos, pateikę
galiojantį studento pažymėjimą, į diskoteką
ARGUS
ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį
studentai įleidžiami
nemokamai. VUstudentų atstovybė
Interested? Send for free information about foreign firms in Europe, USA, Canada, the West Indies and Far East among other countries. Vacancies in building, metai industries, gardening, au-pair, kibbutz, hotels and restaurants, engineering, medical trade etc.
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lankų. SL321. Užs. Nr. 228. Rinko ir maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
Send an addressed envelope incl. an international reply coupon for more information to: Rolf Gotherstrom Mediakonsult Atlasv. 45 131 34 NACKA Sweden