hinc itur ad astra RUGSĖJIS
umversitas
1995 m.
vilnensis <
Kaina sutartinė
y
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
N r. 6 (1537)
SU NAUJAISIAIS MOKSI.O METAIS! r---------------------------------------------------------------------- r
Apie seną ir apie naują
Rektoriaus Rolando Pavilionio žodis rugsėjo 1-osios proga
Yra dvi rūšys žmonių, kurie jau dau■iau kaip 900 metų pradeda ir atnaujina dar ius švente ir dukart per metus vieni kitiems lako - “Su Naujais metais!”. Tai - studentai | ’ profesoriai. Ir tiki, kad tie metai bus kitoI ie. Jau vien todėl, kad jie - nauji. Nauja neatskiriama nuo jauna. Naul> neigia sena, o sena neigia nauja. Tokia, I trodo, yra ne tik mūsų žodžių, bet ir paI iulio tvarka, logika ir dialektika. Bet išmintis sako: ne visa, kas nauja, I ūtinai gera, lygiai kaip ne visa, kas sena, I ūtinai bloga. O beveik tūkstantmetė EuroI)S universitetų istorija ir keturių šimtų šeI olikos metų Vilniaus universiteto patirtis I floja, jog nauja neatskiriama nuo sena, o I! harmonija ir yra tikroji amžino atsinau
jinimo bei gyvybingumo prielaida. Kasmet į seniausią Lietuvos ir vieną seniausių Rytų Europos universitetų įsiliejanti jaunystė, tie du tūkstančiai jaunų žmo nių tebūtų trumpas gaivaus vėjo dvelktelėji mas senuose Universiteto mūruose ir kie muose, jei čia nerastų tiesos, žinojimo, min ties ir laisvės peno, jei profesoriai ir studen tai, vyresnė ir jaunesnė kartos, ir visi čia triū siantys žmonės nesudarytų ypatingos ben druomenės - Akademijos, iš kartos į kartą nešančios pažinimo, laisvos minties deglą, per šimtmečius išsaugančios ir kuriančios žmogaus dvasią. Ši bendruomenė yra neatskiriama dalis Europos, pasaulio akademinės ben druomenės. Pasaulis, Europa, Lietuva nebeatsinaujintų, neturėtų ateities, jei nutrūktų ryšiai, siejantys šias bendruomenes, jei jos imtų nykti. Jei universitetai atsisakytų atsa komybės už technologinį ir dvasinį, politinį ir moralinį visuomenės būvį ir jos perspek tyvą, jei taptų tik siaurų specialistų gamin tojais, dar blogiau - paklusniais, neturinčiais savo nuomonės, balso ir stuburo valdžios įrankiais, jos malonės prašytojais. Jei atsisakytų atsakomybės ugdyti laisvą, kritiškai mąstantį žmogų, gebantį ne tik kaupti, bet ir integruoti įvairialytes žinias, panaudoti jas savęs ir visuomenės tobulini mui ir būti pilnaverčiais piliečiais. Praėję metai praturtino šią mūsų pa tirtį. Naujos studijų formos, nauji labai išsi plėtoję tarptautiniai ryšiai, didelė Vakarų pa rama, laimėti grantai ir projektai, naujos ka tedros, senoji ir atsinaujinusi profesūra, nau jos savarankiškumo iniciatyvos, nauji studiNukelta į 2 psl.
Mieli studentai ir ką tik įšventinti į studentus naujieji mūsų kolegos pirmakursiai, Rugsėjo 1-oji - visai Lie tuvos akademinei visuome nei, o taip pat ir Vilniaus uni versitetui, - pakili diena. Ji žymi ribą tarp pasibaigusios vasaros ir prasidedančio ru dens, tarp atostogų laisvės žavesio ir studijų įtam pos.Gaila tos greit prabėgu sios vasaros ir galimybės pa gyventi ad libitum. Neramu, bet ir smalsu įsilieti į naują darbo, studijų bei aktyvaus studentavimo ritmą. Ta proga Vilniaus uni versiteto Studentų Atstovybė linki visam garbingam mūsų senojo, bet kartu ir amžinai jauno Vilniaus universiteto studentų ir dėstytojų kolek tyvui kūrybingų, laimingų ir rezultatyvių 1995-1996 mokslo metų bei kviečia stu dentus aktyviai dalyvauti stu dentiškame gyvenime.
Vilniaus universiteto Studentų Atstovybės valdybos pirmininkas ARTŪRAS MACIJAUSKAS
Universitas Vilnensis
2 Atkelta ii 1 psl
jų ir tyrimų centrai liudijo, kad mūsų ben druomenė gyva ir kūrybinga. Tą patvirtina ir preliminarūs, dar neoficialūs norvegų ini
cijuotos Lietuvos mokslo ekspertizės rezul tatai: Universitetas - nepaisant labai sunkių sąlygų - išlieka neabejotinas mokslo ir stu dijų lyderis šalyje, o daugelyje sričių atitin ka geriausius Europos standartus. Tik vienas tokių pavyzdžių - Skandinavistikos katedra, šiemet pripažinta geriau sia Europoje, sulaukusi didžiausio stojančių jų konkurso. Kitas - tai, kad iš visų devynių Europos Sąjungos Lietuvai patvirtintų TEMPUS programos projektų, vertinamų 4 milijonais ECU, septynis laimėjo Vilniaus universitetas. Vasarą kartu su šalies Užsie nio reikalų ministerija įkurtas Europos in tegracijos studijų centras - dar vienas tokio atsivėrimo Europai pavyzdžių. Šiuos paskirus europinius pavyzdžius miniu neatsitiktinai. Juos sieju su artimiau sia Universiteto perspektyva, su esminiu Universiteto raidos naujais studijų metais, apimančios visus fakultetus, institutus, cen trus ir katedras, uždaviniu: kur kas plačiau nei iki šiol atverti Vilniaus universiteto du ris užsienio, ypač Europos studentams. Pradėti sistemingai ir ryžtingai kurti atitinkamą struktūrą Universitete ir ją glo bojančią tarnybą. Inventorizuoti kursus ir studijų programas , kurias nesigėdindami galime pasiūlyti užsienio studentams. Pra džioje, matyt, labiau orientuotis į magistrantūrą ir doktorantūrą, kiek vėliau plačiau at verti duris ir į bakalauratūrą. Toks atsivėrimas platesnei studentų rinkai būtų ne tik naudingas, bet ir neišven giamai teigiamai sąlygotų Universiteto stu dijų, jų programų kokybę, naują Universi teto profesūros perspektyvą, jos ryšius ir var dą Europos akademinėje bendrijoje. Su šia nauja Universiteto programa mes siejame ir kitus didžiausius prasidedan čių metų darbus: mokslo mugę, Santariškių ligoninės komplekso transformavimą į Uni versiteto ligoninę, į Valstybės investicijų pro gramą įrašytą naujosios modernios Univer siteto bibliotekos Saulėtekyje statybos pra
1995.09
džią, Danijos projektą atnaujinti Universi teto spaustuvę, tobulinti Europos Sąjungos išlaikomo Eurofakulteto veiklą, Sorošo fon do lėšomis kartu su mūsų tautiečiu žinomu Amerikos universitetų rektoriumi Edvardu Jakubausku parengti ir pradėti įgyvendinti visos Universiteto administracinės, ūkinės, finansinės struktūros ir veiklos pertvarkymo modelį. Akademiniai mainai - senoji tradici ja, kuria didžiavosi Vilniaus universitetas, kai jo profesoriams jau 16 a. buvo suteikta teisė dėstyti prestižiniuose Europos universite tuose, o Universiteto studentai sveikindavo juos aplankiusį karalių net 18 kalbų - tokie mainai negali būti tik vienpusis mūsų stu dentų judėjimas į Vakarus. Tie 600 Vilniaus universiteto studentų, judančių tik į vieną pusę, jau netenkina nei mūsų, nei mūsų part nerių Vakaruose. Šiandien jau nėra ir negali būti pres tižinio universiteto Europoje ar pasaulyje, kuris nebūtų tarptautinis, kuris būtų atviras tik savo šalies studentams ir profesoriams. Vienpusiškumas šiandien, kaip ir prieš 400 metų, reiškia tą patį: provincialumą. Nacio nalinis ir tarptautinis , lietuvių ir kitos pa saulio kalbos - lygiai kaip sena ir nauja - aka deminėje terpėje ne prieštarauja vienas ki tam, bet turtina vienas kitą ir lemia dvasinę bei materialią visos šalies perspektyvą: mū sų moralinį, politinį ir ūkinį atvirumą pasau liui, visų mūsų demokratinių institutų ir ins titucijų raidą, galimybę ugdyti laisvą pilietį ir atvirą visuomenę. Pagaliau - perimti iš Va karų ne surogatus, bet, kaip pasakytų mūsų Arvydas Šliogeris, nuo senųjų graikų mus bandantį pasiekti tiesos švytėjimą. Šioje daug išminties ir proto reika laujančioje pastangoje Vilniaus universite tas privalo būti ir išlikti lyderiu. Jis 400 me tų nešė raštą į Lietuvą ne tam, kad išmokin tų tautą perskaityti kramtomos gumos pa vadinimą. Ne tam, kad užmirštume, kas ir kam esame, iš kur mes ir ko mes. Nes negalima būti laisviems ir kartu
zų, užsimojusių būti Valstybės ir visuome nės lyderiais , o iš tikrųjų dažnai - plačiąja šio žodžio prasme - beraščių, nors ir susig rąžinusių partinius diplomus. Tai, kas per pastaruosius penkerius metus pasiekta ir padaryta Lietuvoje ir Uni versitete, yra, visų pirma, žmonių, siekusią naujo, nenuleidusių rankų, rodžiusių inicia tyvą, tarp jų ir mūsų profesorių, dėstytojų, darbuotojų, dirbančių ir kuriančių sunkiau siomis sąlygomis, nuopelnas. Bet reikia taip pat pasakyti, kad la bai dažnai tai pasiekta ir padaryta - ypač pas taraisiais metais - ne dėl to, kad Lietuvos valdžios - kaip jas įpareigoja Respublikos Konstitucija - būtų rėmusios Universitetą, apskritai mokslą ir studijas Lietuvoje, bet greičiau priešinantis absurdiškiems jų nuta rimams ir veiksmams, einant savo keliu, ti kint savo misija, matant savo darbo vaisius ir jaučiant Europos akademinės bendrijos paramą. Štai čia, šiame kelyje, naujo ir seno konfrontacija buvo ir lieka akivaizdi. Leis kite man pasakyti apie ją keletą žodžių. Nei žmogaus, nei valdžios niekas ne gali diskredituoti, išskyrus patį žmogų ir pa čią valdžią. Valdžios negali diskredituoti nei žurnalistai, nei kiti jos kritikai, jei ji nedisk redituoja pati savęs. O jei taip atsitinka, tuo met visuomenės akyse gali būti diskredituot i ir pati valdžios, demokratijos, demokratinių institutų ir institucijų sąvoka. O tai labai pa vojinga jaunai, atsikuriančiai valstybei ir vi suomenei, visai-jos raidai. Nes šitaip formuo jamas nepasitikėjimas demokratija apskri tai, protu, individo laisvės galia - tomis ver tybėmis, kurias puoselėja ir privalo puose lėti Universitetas. Valdžia diskredituoja save, kai žo džiais remia mokslus ir studijas, o darbais juos žlugdo. Kai Respublikos įstatymu ski riamos varganos lėšos, bet ir tos pačios ne atiduodamos: pernykštė daugiau nei 2 mili jonų valdžios skola Universitetui iki šiol ne tik negrąžinta, bet šiemet jau pasiekė rekor
beraščiams. Negalima tuo pat metu siekti būti Europos Sąjungos nariais ir likti vis la biau tamsėjančia provincija. Negalima leis ti, kad Universiteto pastanga išlikti ir tęsti savo misiją individui, visuomenei, tautai, Valstybei, naujoms kartoms būtų žlugdoma trumparegių politikų, biurokratų ar mafijo
dinį per visą nepriklausomos Lietuvos isto- ■ riją 10 milijonų litų dydį. Universitetas ver- ■ čiamas maldauti jam skirtų lėšų, stabdyti vi- ■ sus darbus ir projektus, tarsi tos lėšos būtų H asmeninė valdžios pareigūnų nuosavybė, ku ■ rią galima atiduoti arba neatiduoti. lito tar I Ji Nukelta į 3 psL
Universitas Vilnensis
1995.09
stilius nėra ir negali būti priimtinas Univer sitetui, kuris gyvena ne nuo rinkimų iki rin kimų, bet nuo 1579 metų ir, tikėkime, jei val džios nepamaišys, iki pasaulio pabaigos. Paskutinė vis labiau įsiūbuojama val dininkų kampanija prieš vadinamas moka mas studijas, atrodo, ir bus jų gulbės gies mė: pinigų jums neduosime, bet imti pini gus už studijas taip pat neleisime, o visa, ką patys užsidirbate, mums grąžinkite. Ši gies mė traukiama vis garsiau, nors Universitete diegiama naujovė iš esmės reiškia tą patį,
padėties. Bet ar nesumažėtų jiems to grau dulio ir skausmo, jei, rūpindamiesi ne tik sa vo, bet ir Valstybės interesais, nors mažą tų Europos ir pasaulio paskolų dalį jie skirtų Universitetui, jo laboratorijoms ir kated roms atnaujinti, normalioms dėstytojų dar bo ir gyvenimo sąlygoms sudaryti, studentų buičiai paremti, studentų bendrabučius re montuoti, seniesiems Universiteto rūmams išsaugoti, o ne tik pilims atstatyti. Jei mūsų stachanovietiškai dirbantis Seimas po 500 per 1000 dienų priimtų įsta
ką sako mūsų Konstitucija: gerai, rimtai stu dijuojantiems, studijuojantiems iš Valstybės kišenės, remiamiems Valstybės jokie mokes čiai negresia. Šis mokslo ir studijų išsaugojimo bū das, kurį pasirinko ir įgyvendina Universi tetas ir kurio esmė - sutartis su norinčiu stu dijuoti, jau įrodė savo privalumus. Jam pri tarė ne tik Studentų Sąjunga, Universiteto Taryba, bet ir labai gerai įvertino Europos rektorių konferencija. Šiam būdui, kaip ir visai Vilniaus universiteto strategijai, entu ziastingai pritarta ir paskutinėje prestižinių Europos ir Amerikos universitetų konferen cijoje Lozanoje, kur Vilniaus universiteto veiklai, jo vaidmeniui visuomenėje buvo skir ta atskira tarptautinių ekspertų studija. Sutartis ne tik su studentais, bet ir su valdžia, turinčia atstovauti Valstybės in teresams, yra vienintelis civilizuotas, demok ratinis problemos sprendimo būdas, ta nau jovė, kurios mes siekėme ir sieksime ir kuri nepriimtina norintiems išvengti atsakomy bės ir įsipareigojimų individui, visuomenei, Konstitucijai, valstybei ir sau patiems. Ar ne dėl to, kad šiandien Lietuvoje dar neprigijusi ši įsipareigojimų ir atsako mybės vieni kitiems ir Valstybei filosofija ir praktika, niekas neatsako už nieką. Niekas neatsako už prastą ne tik universitetų, bet ir mokyklų būvį, už tai, kad Lietuvoje dau gėja beraščių ir tiesiogine, ir perkeltine pras me, ir plinta pseudokultūra. Daugėja poli cininkų, bet daugėja ir nusikaltėlių, o nau jieji mafijozai atvirai, vidury dienos mulki Užuot panaudojus sukurtąją Moks- nantys ir apiplėšinėjantys Valstybę, ne tik at > ministeriją elementariausiai mokslo ir stu- leidžiami nuo mokesčių, bet dar apdovano ijų raidos strategijai, Valstybės užsakymuijami Europos Sąjungos paskolomis ir kartu arengti, racionaliau skirstyti darbus tarpsu juos laiminančia ar jiems tarnaujančia no ietuvos universitetų, kur ir šiaip nebeaiš- menklatūra perima visas valdžios vadžias į u, kas ką ir kodėl ruošia, ir šitaip taupytisavo rankas. ’alstybės lėšas, imamasi senų metodų: pirŽinoma, graudu klausyti, kai aukš liausia apkarpyti universitetų autonomiją, čiausi Valstybės pareigūnai sako, kad jiems agrindinę mūsų išsikovotą ir jau gyvenimolabai skaudu dėl tokios mokslo ir švietimo atikrintą išlikimo sąlygą. Ministerijos pareigūnai važinėja po asaulį, o grįžę pasakoja, kaip iš tikrųjų ten, asaulyje, esą: pasirodo, ten viską valdo mi-
tymų, rudenį priimtų 501-ąjį, kuriuo įparei gotų bet kurią partiją, atėjusią į valdžią, mokslą ir studijas laikyti neginčytinu strate giniu Valstybės prioritetu ir atitinkamai juos remti, o pedagogų ir mokslininkų darbą pa galiau pripažintų kūrybiniu. Tą jau seniai padarė šalys, neturin čios, kaip ir Lietuva, kitų didesnių turtų, iš skyrus protus. Į universitetus didžiausius ka pitalus šiandien investuoja ir tūkstančius kartų turtingesnės už Lietuvą valstybės, suvokdamos, kad protas joms nešė ir neš di džiausius dividendus. TUo metu mes verčiami grįžti į seną jį vežimą, kur kažkas, tik ne mes patys, žino ir sprendžia, kur mes turime judėti ir kaip mes turime gyventi. Tame vežime jau ilgai sėdėjome - ten tiek daug pažįstamų veidų - ypač sekretorių ir instruktorių, kad toliau su jais važiuoti ne besinori. Kodėl mums nepasirinkus kito veži mo ir kito kelio? Ypač kai su mumis tiek daug jaunų žmonių, kurie, kaip ir mes, susi rinkę čia, švenčiausioje Vilniaus universite to vietoje, kur prieš dvejus metus į mus vil tingai kreipėsi Jonas Paulius II, tiki, kad pra sideda Nauji metai. Kad Lietuva sunkiai, bet vis tiek ke liasi. Kad Vilniaus Universitetas negali nesikelti ir nekelti kitų - tokia buvo ir yra jo prigimtis. Kad pagaliau - kaip sakė viena filo sofas - tokia yra rytdienos prigimtis. Ji nie kada neišaušta, genama vien laiko. Išaušta tik tas rytas, kuriam mes patys pabundame. Diena ateina po aušros. O Saulė tėra ryto žvaigždė. Aš linkiu Jums prasmingų Naujųjų metų. Kokie būsime mes, tokie bus ir mūsų metai.
UkeUa ii 2 pst
>u tie pareigūnai tėra tarpininkai tarp mo kesčių mokėtojų, savo noru, neverčiami priiiėmę šias pareigas, bet jų nevykdantys. Valdžia diskredituoja save, kai proesoriaus darbą vertina prasčiau už banko alytojo. Kai atima Universiteto pastatus, >nžada kompensuoti, ir jokių pažadų bei įsitareigojimų nevykdo. Kai, tarsi remdama tudentus, padaro ne save, o universitetus legrąžinamų studijų paskolų garantais, iš ikrųjų - absurdiško nutarimo įkaitais. Valdžia diskredituoja save, kai, užuot grąžinusi skolas Universitetui, žinomo po10 Genzelio sumanymu siunčia į Universietą valstybės kontrolierius, kad šie septylis mėnesius už tuos pačius mokesčių mo lėtoju pinigus ieškotų ir būtinai surastų bet tokį valdžios nutarimų pažeidimą. Šie trin ia, ieško, neranda jokių piktnaudžiavimų ir .aliausiai siūlo Seimui taisyti Universiteto itatutą kaip neatitinkantį valdžios nutarimų r per daug laisvių Universitetui suteikiantį, ’ažeidžiant Respublikos Konstituciją, lai duojančią Universiteto autonomiją, jam dar tepono Batoro suteiktą teisę ir laisvę paiam tvarkyti savo reikalus ir nebūti prily gtam kokiai kontorai ar UAB-ui, sudarona universitetams nežinoma, anoniminė ko misija, rengianti visų Lietuvos universitetų tatutų pataisas. O juk .valstybės kontrolieriams šiuo tveju turėtų labiau rūpėti, kaip išvis tokio mis sąlygomis dar gyvuoja, dar išsilaiko uniersitetai, kodėl valdžia nevykdo įsipareigoimų Universitetui ir šitaip daro nepataiso mą žalą pačiai Valstybei. Pagaliau Lietuvos valdžia diskrediuoja save prieš Europos Sąjungą, nelaikylama mokslo ir studijų prioritetais, ir štai Iiomet Lietuvai siūloma iš 4 milijonų ECU midijoms atnaujinti ir akademiniams mat ams su Vakarais plėtoti palikti tik po pusę ii pat šio amžiaus pabaigos, o Lietuvą gaitinai įtvirtinti paskutinėje vietoje tarp visų .ytų Europos valstybių.
S
3
Vilniaus universiteto Rektorius Rolandas Pavilionis
1995.09
Universitas Vilnensis
4
Studijų skyrius informuoja INFORMACIJA APIE KLAUSYTOJŲ PRIĖMIMĄ Į VILNIAUS UNIVERSITETĄ 1995 m. Iš viso
Merginų
4359
2859
3779 493 87
2537 258 64
Išlaikė egzaminus, testus
2810
1798
Iš to skaičiaus:
2582 177 51
1670 88 40
1550
945
1236 238 76
754 133 58
509
326
Priimta prašymų Iš to skaičiaus:
į dieninį skyrių neakivaizdinį vakarinį
į dieninį skyrių neakivaizdinį vakarinį
Priimta studentų Iš to skaičiaus:
į dieninį skyrių neakivaizdinį vakarinį
Priimta klausytojų, mokančių už pirmus studijų metus, į dieninį skyrių
Pastabos
studijos mokamos studijos mokamos
Didžiausias konkursas buvo į: skandinavų filologiją (4,2); anglų filologiją Kauno humanitariniame f-te (5,0), Vilniuje (4,0); teisę (4,0); žurnalistiką (3,8); slavų filologiją (čekų k. 3,7); ekonomiką (3,1); vokiečių filologiją (2,9). Mažiausias konkursas buvo į: geologiją (0,6); biochemiją (0,8); chemiją (1,9); matematiką (0,9); fiziką (1,0); mol.biologiją (1,0).
Š. m. rugpjūčio 29 d. Senato posėdyje (protokolo N r. 14) 1 . Aptartas pasirengimas naujiesiems mokslo metams. 2. Nutarta nuo š. m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. pratęsti atlyginimų priedų mokėjimą. 3. Patvirtinta surinktų už stojamuosius egzaminus ir programas lėšų pajamų ir išlaidų sąmata. 4. Nutarta priimti papildomai į magistrantūrą mokant už mokslą: EF 15, KomF -10, FF - 2, FilF -10. 5. Patvirtinti nauji nuomojamų patalpų įkainiai.
Š. m. rugsėjo 7 d. Senato posėdyje (protokolo Nr. 15) 1. Aptarta Eurofakuiteto veikla. 2. Aptartas Valstybės kontrolės 1995 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 23 "Dėl Vilniaus universiteto 1993-1994 m. finansinės ūkinės veiklos tikrinimo rezultatų" ir Rektoriaus atsakymas į jį. 3. Nutarta patvirtinti Religijos studijų magistrantų mokestį už studijas 500 Lt. 4. Nutarta priimti papildomai į magistrantūrą, mokant už mokslą: Fizika - 5. 5. Nutarta fakultetams ir kitiems Universiteto padaliniams parduoti pigiau (8 Lt) "Vilniaus universiteto istorija 1579-1990". - V., 1994. Norinčiųjų nusipirkti knygą sąrašą pateikti Reikalų valdybai iki š. m. rugsėjo 20 d. Knygas pagal pateiktus sąrašus bus galima nusipirkti Universiteto knygyne "Litera" iki š. m. gruodžio 25 d.
Mo ks Lo s ky r i u s informuoja Mokslo skyrius gavo informaciją apie galimybę dalyvauti 4-ojoje Euro pos Komisijos Framework programo je (1995-1996). Informacijoje išdėstyti paraiškų
pateikimo, norint dalyvauti konkrečia me projekte reikalavimai, nurodyti
kontaktiniai adresai bei telefonai. Taip pat gauti nauji Europos Ko l misijos leidžiamo informacinio žurna I lo “CORDIS focus” numeriai, kuriuo I se skelbiama informacija apie įvairiai mokslo programas, renginius bei pub l likacijas ir leidinius. i Prašome kreiptis į Mokslo sky n l (dr. M. Sniečkutė, tel.: 61 06 A'l
62 57 78).
995.09
Universitas Vilnensis
VUSA informuoja: rugsėjo 21-23 dienomis Vilniuje vyks visų Lietuvos aukštųjų mokyklų šventė __________
"AKADEMINIS STARTAS 95" Rugsėjo 21 dieną tarpusavyje kausis Lietuvos aukštųjų mokyklų ir buvusiųjų studentų komandos, o rugsėjo 22 dieną, penktadienį, 19 valandą Saulėtekio stadione prasidės gigantiškas koncertas, kuriame dalyvaus grupės "FOJE", "AIRIJA", "GIMTADIENIS", "POMPA", vokalistas S. POVILAITIS, country grupė "OBUOLYS". 24 valandą bus fejerverkai, o koncertui pasibaigus - diskoteka iki paryčių.
Ateikite, nepasigailėsite!!! Šių metų spalio mėnesį vyks 1-asis Lietuvos jaunimo "Varpo" draugijos suvažiavimas. Manydama, kad "varpininkų" veikla praeityje bez mūsų dienomis gali sudominti skaitytoją, "Universitas Vilnensis" edakcija pradeda spausdinti šį dr. Stanislovo Liučvaičio ir Rosvaldo Uučvaičio straipsnį. 1888 m. lietuviai studentai įstei gė Varšuvoje Lietuvių studentų drau giją. Pirmininku buvo išrinktas J.Gaidamavičius-Gaidys, sekretoriumi VKudirka. Draugijai priklausė: J.Kaukas, J.Bagdonas, J.Staugaitis, Bal trus Vabalas, J.Byla, A.Morauskis, G.Beržanskis-Klausutis ir ne studen tai J.Radziukynas, S.Riauba, J.Adomaitis-Šernas. Gyvendami Varšuvoje, jaunieji lietuviai, Lietuvos kaimo valstiečių vai kai, pamatė ir patyrė lenkų tautos tu rimą spaudos, kultūros, visuomenės veiklos laisvę. Tos pačios Rusijos val džios okupacijoje esanti lietuvių tau ta buvo laikoma didžiausioje priespau doje ir visokeriopai persekiojama. Ta da rusų valdžia lietuviams uždraudė savo turėtą mokslą, švietimą, spaudą, draugijas, teatrus, net ir bažnyčioje melstis iš lietuviškų knygų, spausdin tų lotyniškomis raidėmis. Dr. J.Basanavičiaus 1883 - 86 m. leistoji “Aušra” buvo sužadinusi tau tinę sąmonę. Pažadintasis jaunimas pradėjo atgimti ir sielotis dėl labai sun kios savo tautos padėties. Tas abiejų kaimyninių tautų dvasinio ir kultūri nio gyvenimo sąlygų skirtumas dar la
biau žadino tautinę lietuvių dvasią, kėlė įtampą ir ryžtą pradėti išsilaisvi nimo veiklą. Lenkų laisvo kultūrinio gyvenimo pavyzdžiai tiesiog užkrečiamai juos vei kė. Nenukrypstant nuo istorinės tie sos, galima sakyti, jog niekur kitur, o tik Varšuvoje tegalėjo plačiau pražys ti mūsų tautos atgimimo pradiniai žie dai, nes lenkų laisvė buvo labai gera paskata, o pas mus Lietuvoje viskas, kas lietuviška buvo griežtai uždraus ta. 1888 m. Lietuvių studentų drau gijos būrys susirinko užsigavėti stu dento Gaidamavičiaus-Gaidžio bute. Čia atsirado proga pasvarstyti lietuvių tautos reikalus. Po labai svarbių isto rinių Užgavėnių jų dalyviai ėmėsi jau konkrečių darbų. Daugiausia dirbo Gaidys ir Kudirka, jie paruošė Lietuvos draugijos įstatus. Kudirka išsiuntinėjo juos pažįstamiems studentams, to meto inteligentams, Seinų kunigų seminarijos lietuviams klierikams ir kt. Lietuvos draugijos įstatuose buvo pasisakoma dėl spaudos, švaistomi tautiniai klausimai: išsiaiškinimas lietuvių tautos skirtumo nuo kitų tautų,tautos praeities pažinimas. Taip pat tuometinės Lietuvos politinės padėties ir ateities siekių aiškinimas. Raginami lietuviai neapleisti savo žemės ūkio, neišleisti jo iš savo r?n? n Tęsinys kitame numei? jt
6
Universitas Vilnensis
1995.09
IMA TRIKULIA GIJA FILOLOGIJOS FAKULTETE Nuo labai senų laikų Filologijos fakul tete kiekvienų mokslo metų pradžioje didžiausio dėmesio susilaukia pirma kursiai. Juos, rugsėjo pirmąją susirin kusius į imatrikuliacijos iškilmes, pa sveikina senasis Universiteto varpas, o toga pasipuošęs fakulteto Dekanas lotyniškai perskaito imatrikuliacijos dokumentą. Ir visi supranta, kad teks mokytis lotynų kalbos. Šitaip savo jaunuosius kolegas ir šiemet pasitiko filologai, prisiekęfakulteto tra dicijoms. Prisiekti jų laikytis teko ir atėjusiems naujokams, o tai padaryti jie buvo priversti per tradicines FUX-ų krikštynas. Juk būtent jomis garsėja Filologijos fakultetas. Šis sma gus renginys sukviečia į senąjį kiemą visus sugrįžusius studentus ir profesūrą, susodina ant vieno suolo ir priverčia pa sijuokti. Na, o visus šiemet linksmino ir pirma kursiams šventę ruošė Filologijosfakul tete studijuojantys būsimieji Keistuolių teatro aktoriai. Filologijos fakultetas daug laimėjo, kai čia buvo įkurta aktorių-filologų specialybė: visos šventės ir renginiai įgavo daug naujų spalvų. Taigi ir per krikštynas buvo ką pasižiūrėti. Pirmakursiams, visai neseniai užvėrusiems mokyklos duris, vėl teko ją prisiminti, pamačius mokyklinėmis uni formomis pasipuošuosius “krikštytojus ”. Ir tvarka kaip mokykloje: pradžioje vi siems griežtai buvo liepta peršo kuo ti nupieštą taką į Filologijos fakultetą.
name rūsyje jie buvo paženklinti FUX fakulteto studentais. Ir FUX-ams, suantspaudu. O iš ten polkos žingsneliu laipintiems į garsųjį filologų fontaną, naujieji filologai turėjo praeiti pro pir- iškėlus dešiniąją teko prisiekti, kad jit laikysis fakulteto tradicijų kad gerbs vyresniuosius ko legas ir valdžią ir kad visut ir visada bus ištikimi filo logijai. O kuo gi kitu krikštijama, jei ne vandtniu?! Tačiau tradicinis van dens šaltinis - fontanai nebetrykŠta jau kelinti me tai, o šiemet net ir visa ji įranga buvo išmontuota ■ nebeliko jokios vilties, kai jis kada nors atgis. Bet juk vien dėlFUX-ų krikštynų ji verta buvo išsaugoti! Tačiau moję eilėje susodintą profesūrą, kad ši vandens vis dėlto buvo - filologai save galėtų juos visus gerai apžiūrėti ir tradicijų neišsižada! Vanduo liejosi ii įsidėmėti. Ir reikėtų pripažinti, kad kibirų, iš didžiulių butelių, tekėjo nui naujoji filologų karta visai neblogai stogų - užteko jo ne tik pirmakursiams šoka! Tai įrodė ir naujai išrinkta MIS FILOLO GIJA , kuriai teko garbė sušokti valsą su Dekanu aplink fakulteto fontaną. Supažindintas su naujokų dailiąja puse, Dekanas ir vėliau nebuvo paliktas ramybėje. Naujai įšventinti filologai turėjo įrodyti esą verti vyrų var do ir galį visuomet savo tvirtais pečiais užstoti fa kulteto vyresnybę. Tad jiems nieko kito neliko, kaip pernešti Dekaną su visu didžiuliu juo bet ir visiems šalia buvusiems. Na, i du jo sostu per tą patį fontaną, pabaigoje nuo stogų pažiro baltas po kuriame, deja, jau kelinti me pieriaus lietus, nuklojęs visą filolop tai nėra vandens. Dekanas kelis kiemelį, primindamas, kad filologai' kartus pasijuto nesaugiai naujų rašto, knygos žmonės. globotinių rankose, bet viskas Šventės kaltininkai - pirmakursiai pa
baigėsi sėkmingai -fontanas bu vo įveiktas, o Dekanas užkeltas ant scenos. Galima tik pasidžiaugti tokiu Dekano geranoriškumu ir kantrybe - ne kiekvienas juk panorėtų iškęsti tokią jam teikiamą “pagarbą Nuo šios “tvarkos” nepavyko išsisukti net Tačiau nė kiek nenusiminęs fakulteto Dekanui. Paskui visiems griežtai buvo vadovas iškilmingaipaskęlbė, kad nau“pasiūlyta” apžiūrėtifakultetą, kur vie- jai atėjusieji gali pasivadintifilologijos
liko gana neblogą įspūdį: drąsesni ne priešjuos atėjusieji, nepasimetę ir akiu nenuleidžiantys - nebloga pamaina. D bai smagu buvo studentų šventėje pa matyti daug nepasididžiavusių ateiti dėstytojų - ir mokomės, ir švenčiame visi kartu, ir problemos visų bendros, ku rias pasiruošę spręsti drauge.
UV informacija
1995.09
Rugsėjo 10-13 dienomis Haapsalu kurortiniame mieste (Estija) vyko tarptautinis Baltijos ir kaimyninių šalių mėgėjų teatrų festivalis “Valgė Daam ’95". Tame draugiškame, puikiai suorga nizuotame renginyje dalyvavo ir Vilniaus universiteto Kiemo teat ro trupė (meno vadovė Marija Misiūnaitė) su šiais metais pasta tytu spektakliu “Jauskitės kaip na mie” pagal Chulijo Kortasaro mi niatiūras (režisierė Giedrė Že maitienė). Malonus ir neįkyrus estų vaišingumas neleido išblėsti gerai svečių nuotaikai visas keturias fes tivalio dienas. Jūra, apžėlusi nen drėmis, vorai, visus tiesiog perse kiojusi Haapsalu viduramžiškos pilies legenda apie vaiduoklę bal tąją damą, kuri kasmet pasirodo pilies lange patekėjus rugpjūčio pilnačiai, net vidurnaktį pilnutė lės gatvės žmonių - visa tai vertė jaustis jei ne kaip pasakoje, tai bent jau kaip ypatingoje, anksčiau net nesapnuotoje vietoje. O svar biausia - spektakliai. Jų buvo kas dieną po tris keturis, kiekvienas -vis kitos šalies teatro, ir visi tokie skir tingi! Sužavėjo žaisminga estų lėlių te atro iš Tartu “Minerva” pasakaitė “Vaiiuoklis Gustavas ir Žiurkinas Plottu”. >ie, Kiemo teatro kolektyvui puikiai pa žįstami lėlininkai (pirmą kartą abiejų teįtrų trupės susitiko praėjusiais metais ūkusiame tarptautiniame mėgėjų teatų festivalyje Anykščiuose), parodė spektaklį, pilną netikėčiausių vaikiškų “radimų, šviesos ir judesių efektų ir, be ‘bėjo, Žiurkino Plottu, kurį vaidinęs akorius žiuri buvo apdovanotas prizu už griausią vyro vaidmenį. Nustebino čeq aktorių sugebėjimas subtiliai ir tem’eramentingai įsijausti į slogią ? G. Lorkos dramos “Bernardos Albos ‘amai” atmosferą. Festivalio laureatais apo visiems neabejotinai didžiulį įspū di palikę Švedijos suomių, Rusijos ir Latijos teatrų kolektyvai. Aktoriai iš Ventpilio Uldis Grieže ir Ineta Kalnina paodė subtilų ir drauge groteskišką traiedinį farsą pagal E. Ionescu “Kėdes”, >ur smalsiausia bei įdomiausia buvo ste>eti beveik nebylų dviejų partnerių tar’usavio pokalbį, o kartu ir aktyvų jų ben1 ravimą su menamais, scenoje nematonais žmonėmis. Tai buvo tikras tobulos
Universitas Vilnensis
7
aktoriaus kūno bei sielos kalbos meist dalais. Tačiau studentai įtikino save, kad riškumo pademonstravimas, kuriam pa privalo būti visiškai atviri ir pasistengti sibaigus apstulbinti žiūrovai plojo net at atskleisti žiūrovams pagrindinę spektak sistoję. Suomiai iš Švedijos suvaidino lio mintį: kiekvieno nerimastingo per buitinę dramą, kurioje stebuklingiausią sonažo kelią į jo įsivaizduojamą laimę per sudėtingą savęs pažinimą, atradimą bei praradimų kupi ną skirtingiausią bendravimą... Ir kaip džiugu buvo spektakliui pasibaigus išgirsti vieno iš žiu ri narių, maskvietės Alos Zorinos pasveikinimą, kuri sakė su pratusi viską, išskyrus lietuviš ką kalbą. Nepaisant to, kad pa tiems vaidinusiems spektaklisžaidimas pasirodė kiek pikto kas ir niūrokas, festivalio daly viams jis, atrodo, patiko. Paga liau tai buvo gera repeticija prieš nuoširdesnius ir šiltesnius trupės susitikimus su žiūrovais ateityje. Artimiausiais Kiemo teat ro aktorių susitikimas su žiūro vais įvyks spalio mėnesį, todėl kviečiame visus vilniečius, mėgstančius paklaidžioti po Vilniaus senamiestį, užsukit į Universiteto Teatro salę, kur ir vertingiausia buvo jie patys - stiprūs, tikrai galėsite pasijusti kaip namie. Ar šviesūs, tvirti šiauriečiai, tartum kokie gi neįdomu susipažinti, kai: “Vėžliai “Kalevalos” karžygių palikuonys. O pas dideli greičio gerbėjai, taip jau yra. Vilkutinę festivalio dieną pasirodęs teatras tinės žino tai, bet nekreipia jokio dėme iš Permės “U mostą” tiesiog šokiravo re sio. Famai žino ir šaiposi. O chronopai, alistiškai įtaigia, fantastiškai kraupoka, kiekvieną kartą sutikę vėžlį, išsitraukia tačiau kartu ir nuoširdžia bei filosofiška spalvotų kreidelių dėžutę ir piešia ant savo N. Gogolio “Baubo” interpretaci jo šarvo kregždutę”. ja. O dar geriau - nepražiopsokite ir Kiemo teatras taip pat neliko be apsilankykite spalio 26-29 d. įvyksian prizo. Universiteto teatro spektaklis bu čiame Tarptautiniame studentų teatrų vo apdovanotas paskatinamuoju prizu už festivalyje “Hercules ’95". Jame pasiro perspektyvų darbą ir drąsius režisūrinius dys ne tik žinomos Vilniaus studentų te ieškojimus. Vaidinti teko pirmąją pasi atrų trupės, bet ir kolektyvai iš Latvijos, rodymų dieną, o mūsų studentams neri Lenkijos, Švedijos, festivalio svečiai. Bus mą kėlė dar ir tai, kad lietuviškai nesu daug įdomių žmonių sostinės gatvėse bei prantančiam žiūrovui bus nelengva pa scenose ir, kas žino, galbūt tomis dieno gauti alegorinį Ch. Kortasaro tekstą, ku mis čia galima bus išgirsti ir pamatyti tai, ris anaiptol šiame spektaklyje nėra pa apie ką svajojama, ko išsiilgstama, o gal lydimas jį paaiškinamčiais gestais. Be to, ir tai, ko net nesitikima pamatyti ar iš prieš vaidinant spektaklį “Jauskitės kaip girsti. namie” didžiojoje Haapsalu Kultūros namų scenoje, jį buvo rodę tik tris kar P. S. Visus vaikinus, pavėlavusius tus - savo teatre ir Jaunimo teatrų festi ateiti į Kiemo teatri studiją, kviečiame valyje Alantoje. Taigi aktoriai dar ir pa įsijungti į jau statomą spektaklį. Jūsų tys nebuvo kaip reikiant “susižaidę”, ne laukiame kiek vieną repeticiją nuo buvo neišskiriamai suaugę su argentinie 19 vai. čių autoriaus pastebėtais (ar išgalvo tais?) famų, viltinių ir chronopų paviAušra Gudavičiūtė
Universitas Vilnensis —
8
1995.09
ISIC Tarptautinis studento ir moksleivio pažymėjimas
PROGOS! "Ūkininko patarėjas" skelbia konkursą reporterio pareigoms Vilniuje. Pageidaujantys pateikia redakcijai keletą medžiagų (fotoreportažą, fotožinutę, folopasakojimą ar kt.). Taip pat kviečiame studentus dirbti reklamos agentais. L.:.-'
■
'■
' . 4-
’ ■
'■
v
Kreiptis lel. (N-27) 223452 T
'_______________
ISIC yra pagrindinis nepriklausomų keliautojų dokumentas. Būtent šis pažymėjimas atveria Tau duris į kelionių ir nuotykių pasaulį: -tai galimybė pirkti aviabilietus specialiomis studentiškomis kainomis; -tai galimybė įsigyti tarptautinį kelionių draudimą; -tai galimybė sutaupyti daug pinigų keliaujant autobusais, traukiniais ir keltais įvairiose pasaulio šalyse; -tai ISIC pagalbos linija, veikianti 24 vai. per parą, nemokamai! -tai tūkstančiai lengvatų ir nuolaidų - kultūros renginiams, informacijai, sportui, prekėms ir paslaugoms.
(vU Studentų Atstovybė siūlot) SATA Informacija Rezervavimas Pardavimas SATA aviabilietai suteiks tau galimybę: -sutaupyti savo pinigus ir įsigyti aviabilietą prieinama kaina tau, turinčiam ISIC, GO 25 ar EURO kortelę, -laisvai keisti kelionės datą, laiką bei maršrutą per 12 mėnesių. -derinti įvairių aviakompanijų reisus, renkantis optimaliausią variantą. -kreiptis į daugiau kaip 200 SATA kelionių agentūrų 35 pasaulio šalyse, kurios visada suteiks kelionei reikalingą informaciją, pakeis kelionės datą ar maršrutą, išduos pamesto, sugadinto ar pavogto bilieto dublikatą. STUDENTAS FILOLOGAS NEBRANGIAI, BET KOKYBIŠKAI SUTVARKO (SURENKA, REDAGUOJA, MAKETUOJA BEI IŠSPAUSDINA) ĮVAIRAUS POBŪDŽIO BEI DYDŽIO TEKSTUS.
TELEFONAS: 45 93 65
KOMPIUTERIAI OFISUI IR NAMAMS PROGRAMOS DARBUI IR POILSIUI KOMPIUTERIŲ TINKLAI uab Labas
® (22)-6I6520 ES (22)-619524
EURO<26 card Europos jaunimo pažymėjimas
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab. Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. h2O Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Liutauras LEŠČINSKAS
Galioja 30-yje pasaulio šalių. -Kasdien pažymėjimu naudojasi daugiau kaip 2 milijonai jaunų žmonių. -Siūlo daugiau kaip 200.000 lengvatų ir nuolaidų kultūriniams renginiams, transportui, informacijai, prekėms ir paslaugoms. -Rekomenduota ir įgyvendinta Europos ministrų, atsakingų už jaunimą.