hinc itur ad astra RUGSĖJIS
umversitas
1995 m.
vilnensis <
Kaina sutartinė
y
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
N r. 6 (1537)
SU NAUJAISIAIS MOKSI.O METAIS! r---------------------------------------------------------------------- r
Apie seną ir apie naują
Rektoriaus Rolando Pavilionio žodis rugsėjo 1-osios proga
Yra dvi rūšys žmonių, kurie jau dau■iau kaip 900 metų pradeda ir atnaujina dar ius švente ir dukart per metus vieni kitiems lako - “Su Naujais metais!”. Tai - studentai | ’ profesoriai. Ir tiki, kad tie metai bus kitoI ie. Jau vien todėl, kad jie - nauji. Nauja neatskiriama nuo jauna. Naul> neigia sena, o sena neigia nauja. Tokia, I trodo, yra ne tik mūsų žodžių, bet ir paI iulio tvarka, logika ir dialektika. Bet išmintis sako: ne visa, kas nauja, I ūtinai gera, lygiai kaip ne visa, kas sena, I ūtinai bloga. O beveik tūkstantmetė EuroI)S universitetų istorija ir keturių šimtų šeI olikos metų Vilniaus universiteto patirtis I floja, jog nauja neatskiriama nuo sena, o I! harmonija ir yra tikroji amžino atsinau
jinimo bei gyvybingumo prielaida. Kasmet į seniausią Lietuvos ir vieną seniausių Rytų Europos universitetų įsiliejanti jaunystė, tie du tūkstančiai jaunų žmo nių tebūtų trumpas gaivaus vėjo dvelktelėji mas senuose Universiteto mūruose ir kie muose, jei čia nerastų tiesos, žinojimo, min ties ir laisvės peno, jei profesoriai ir studen tai, vyresnė ir jaunesnė kartos, ir visi čia triū siantys žmonės nesudarytų ypatingos ben druomenės - Akademijos, iš kartos į kartą nešančios pažinimo, laisvos minties deglą, per šimtmečius išsaugančios ir kuriančios žmogaus dvasią. Ši bendruomenė yra neatskiriama dalis Europos, pasaulio akademinės ben druomenės. Pasaulis, Europa, Lietuva nebeatsinaujintų, neturėtų ateities, jei nutrūktų ryšiai, siejantys šias bendruomenes, jei jos imtų nykti. Jei universitetai atsisakytų atsa komybės už technologinį ir dvasinį, politinį ir moralinį visuomenės būvį ir jos perspek tyvą, jei taptų tik siaurų specialistų gamin tojais, dar blogiau - paklusniais, neturinčiais savo nuomonės, balso ir stuburo valdžios įrankiais, jos malonės prašytojais. Jei atsisakytų atsakomybės ugdyti laisvą, kritiškai mąstantį žmogų, gebantį ne tik kaupti, bet ir integruoti įvairialytes žinias, panaudoti jas savęs ir visuomenės tobulini mui ir būti pilnaverčiais piliečiais. Praėję metai praturtino šią mūsų pa tirtį. Naujos studijų formos, nauji labai išsi plėtoję tarptautiniai ryšiai, didelė Vakarų pa rama, laimėti grantai ir projektai, naujos ka tedros, senoji ir atsinaujinusi profesūra, nau jos savarankiškumo iniciatyvos, nauji studiNukelta į 2 psl.
Mieli studentai ir ką tik įšventinti į studentus naujieji mūsų kolegos pirmakursiai, Rugsėjo 1-oji - visai Lie tuvos akademinei visuome nei, o taip pat ir Vilniaus uni versitetui, - pakili diena. Ji žymi ribą tarp pasibaigusios vasaros ir prasidedančio ru dens, tarp atostogų laisvės žavesio ir studijų įtam pos.Gaila tos greit prabėgu sios vasaros ir galimybės pa gyventi ad libitum. Neramu, bet ir smalsu įsilieti į naują darbo, studijų bei aktyvaus studentavimo ritmą. Ta proga Vilniaus uni versiteto Studentų Atstovybė linki visam garbingam mūsų senojo, bet kartu ir amžinai jauno Vilniaus universiteto studentų ir dėstytojų kolek tyvui kūrybingų, laimingų ir rezultatyvių 1995-1996 mokslo metų bei kviečia stu dentus aktyviai dalyvauti stu dentiškame gyvenime.
Vilniaus universiteto Studentų Atstovybės valdybos pirmininkas ARTŪRAS MACIJAUSKAS