LEIDŽIAMAS NUO 1950
i
visą šALuiPnov€canaLvienvRire5! METŲ
t' •<>•» H H < r 11 » ■ ■ • ’i • fiffl
BALANDŽIO 13 Dl
*
sczi Dencas
Nr. 6 (1385) 1987 M. VASARIO 13 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO."^DONOSIOS‘VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAT.
........................ «iiiiinnniiinr................................................................................................. ........................... ............. n
Penkmečio pirmųjų metų socialistinio lenktyniavimo
Vieta (skliauste-
ADD
SMTD
MTD
MMD
Fakultetas
VVU 1986 m. socialistinio len matikos fakultete — 0,65, che ktyniavimo rezultatai buvo su mijos fakultete — 0,62. filologi sumuoti 1986 m. sausio 22 d. jos fakultete — 0,52, ekonomi Įvykusioje Universiteto darbo nės kibernetikos ir finansų fa kolektyvo konferencijoje. Mūsų kultete — 0,51, prekybos fakul ir mokslinio personalo studentų Alma Mater darbuotojai gerai tete — 0.21. Taigi, medicinos skaičių. padirbėjo pirmaisiais penkmečio Susumuojant . lenktyniavimo fakultetas žymiai atitrūko nuo • metais, vykdydami TSKP XXVII antrąją vietą laimėjusių istori rezultatus, kaip Ir pernai. „Juo *> Ir LKP XIX suvažiavimų nutari dą darbą" (balų skaičiavimą Ir kų ir trečiąją vietą laimėjusių mus. Atlikti svarūs darbai sumavimą), atliko ESM ES-1060. gamtininkų. Pramonės ekonomi E .Elektronikos“ moksliniame ga kos, teisės, fizikos, matemati Universiteto profsąjungos ko mybiniame susivienijime pagal miteto gamybinio masinio dar kos, chemijos fakultetai žengia < ..Kokybės“ programą. Pagal 0. Įlf glaudžia grupe. Mažas preky bo komisija daug dėmesio sky > TSRS Maisto programą atlieka rė ESM pateikiamų duomenų bos fakulteto darbo efektyvu mos 6 ūkiskaitinės sutartys ir kontrolei. Universiteto padali mas iš dalies aiškintinas tarpfa10 mokslinių temų, žemės ūky- . nių (fakultetų Ir tarpfakultetlkultetinės politinės ekonomijos je Įdiegti 35 pasiūlymai ir re nlų katedrų) pateikta medžiaga 7 katedros atsiskyrimu, nes tai 3 5 MaF 1 9 7 (2) komendacijos. Apgintos 4 dakta buvo sulyginta su analogiškais FF 10 neigiamai paveikė kai kurių 6 1 10 8 6 (4) — --------------------MTD, ro Ir 38 kandidato disertacijos. aspirantūros skyriaus, 4 2 plano užduočių vykdymą. ChF 1-2 11 10 8 (8) Visi Universiteto padaliniai 4 Trumpai apžvelgsime pagrin GF 5 4 8 5 3 (7) leidyklos, komjaunimo Ir stuįvykdė aspirantų priėmimo Ir MF 3 dinius medicinos fakulteto dar 2 1 6 1 (1) 5 dentų profsąjungos komltetų išleidimo planus, o dėstytojų 7 bus. Praeitais metais fakultete IF 6 2 (5) 3 1 9 kvalifikacijos kėlimo plano ne duomenimis. Smulkių skirtumų 8 8 7 apginta viena daktaro ir 6 kan FII.F 4 7 9 11) įvykdė tik prekybos fakultetas didato disertacijos. paskelbti PEF 9 6 6 3 4 (3) 3 radome matematikos, fizikos, '80%). Blogiau vykdėme vidaus PF 366 moksliniai straipsniai, da 11 7 11 11 11 11 (10) medicinos, istorijos, pramonės žinybinės literatūros leidybos EKFF 10 9 lyvauta organizuojant 16 Įvai 2 10 8 10 (9) planą (nuo 35% medicinos fa ekonomikos ir ekonominės ki2 raus masto konferencijų. 8 te 5 TF 1-2 5 (6) 9 4 kultete iki 85% fizikos fakulte mos medicinos fakultete vykdo bernetikos ir finansų fakultetų te). 1986 m. respublikos liau mos TSRS Maisto programos rė ataskaitose. Apie darbuotojų dies ūkyje įdiegti 94 baigti muose, 5 mokslo tiriamieji dar mokslo-tirlamiejl darbai, kurių sergamumą visai nepateikė duo bai atliekami pagal tarptautines bendras ekonominis efektas su ESPT programas, 41 darbas at menų pramonės ekonomikos, fi daro apie 1 mln. rublių. Suor liekamas pagal sąjunginę ir 18 zikos, teisės ir ekonominės ki ganizuotos 5 tarptautinės konfe — pagal respublikinę progra rencijos Ir seminarai, 8 sąjungi bernetikos ir finansų fakulte mas. per metus atliekama ūkis nės Ir 22 respublikinės konfe kaltinių darbų už 512,5 tūkst. tai. rencijos. patvirtintos 32 paraiš rub. 1986 m. fakulteto darbuo kos autorinėms teisėms. 4 Fakultetų ir katedrų socialis tojai gavo 10 išradimu ir 25 mokslininkai gavo respublikines rac. pasiūlymų pažymėjimus, tinio lenktyniavimo rezultatus premijas. oponavo 11 daktaro ir 52 kan galutinai patvirtino Universiteto Į mokslo tiriamąjį darbą ak didato disertacijas, recenzavo tyviai Įsijungia mūsų studentai. darbo kolektyvo konferencija. 15 vadovėlių ir 23 monograflias Universitete dirbo 94 SMD bū TSKP istorijos (3 — užsienio leidykloms). Ak reliai, kuriuose buvo 2485 stu Politinės ekono tyviai dirba fakulteto studentai. dentai. įvairaus lygio SMD kon Jeigu pirmosios vietos laimė mijos SMD konferencijoje perskaityti ferencijose buvo.......................... tojo — medicinos “ ’ Filosofijos perskaltytl fakulteto 68 pranešimai antialkoholine te 1753 pranešimai, Daugiausia „normuotą“ vieno darbuotojo Filosofijos Ist. ma, 93 pranešimai — ateistine mokslinių straipsniųI darbo efektyvumą spaudoje sąlygiškai ir loqlkos tema, 49 — antinikotinlne te paskelbė gamtos (_,„ (24). fizikos laikytume 1. tai šis rodiklis iš Mokslinio komunizmo ma, 165 studentai dalyvavo spe (IĮ), ^medicinos (15) ir istorijos torljos fakultete būtų lygus Mokslinio ateizmo cialybių olimpiadose. Prof. A. (15) fakultetų studentai. SąlunGydytojų tobulinimosi 0,79, gamtos fakultete ___ te — 0,76. Marcinkevičius apdovanotas Le Iglnlam prlsta- glnlam konkursui buvo prista pramonės ekonomikos fakultete Tarpfakultetlnė politinės nino ordinu Ir išrinktas TSRS tyti 59, o respublikiniam — 188 ekon. — 0,71, teisės fakultete — 0,70, MMA nariu korespondentu. Or darbai. larbal. Rekomenduota įdiegti fizikos fakultete — 0,69, mate Fizinio auklėjimo dinais apdovanoti dar 2 fakul 302 studentų diplominius dar teto darbuotojai. Tarp medici bus. nos fakulteto laimėjimų prielai I Kasmet geriau naudojamės dų minėtina gera atliekamų [Universiteto skaičiavimo centro darbų apskaita ir didelis fakul į-islaugomis. 90% diplominių ir teto visuomeninių organizacijų kursiniu darbų matematikos. (1dėmesys socialistiniam lenkty flkos, ekonominės kibernetikos niavimui. Ir finansų fakultetuose atliekaTrečius metus paeiliui tarpfaĮ a naudojantis skaičiavimo kultetinių katedrų socialistinio technika Sėkmingai vykdomas lenktyniavimo nugalėtoju tapo ĮTSR AMM 1985 m. sausio mėn filosofijos istorijos ir logikos Į5 d. Įsakymas „Dėl aukš katedra. Antrąją vietą taip Dat tųjų mokyklų dėstytojų trečius metus paeiliui užėmė kvaltflkacilos kėlimo skaičlavimokslinio ateizmo katedra. o fo technikai Įvaldyti“. Malonu, trečiąją — antrus metus paei kad neprofesionalių programuo liui gydytojų tobulinimosi fatojų jėgomis ekonominės klberkultetas Jietlkos ir finansų bei filologijos Sveikiname 1986 m. socialisti fakultetuose parengti ir įdiegti nio lenktyniavimo nugalėtojus Dar gyveni praeitos sesijos įs pūdžlais: išlaikytas, neišlaikytas, nusirašytas, iškaltas... Dar porų Programų kompleksai, planuo ir linkime visiems Universiteto jantys dėstyto |ų krūvi ir konsavaitėlių šitaip. Bet juk turi būti pirmiausia — gera pradžia... — toliau pats žinai. Ir norėda padaliniams visiškai įvykdyti foliuojantys Jo vykdymą, kvasocialistinio lenktyniavimo įsi mas nuveikti vienu mostu pusę darbo, kibti j mokslus nuo semestro pradžios — moralas. Juo • flkacljos kėlimą ir peratestacipareigojimus. labiau, jei tu — iizikas, matematikas ar chemikas. Įrodyk, kad sugebi studijuoti savarankiškai. k>s terminus. Didėja mūsų vlluomenlnis politinis aktyvumas. Jūsų fakultetai šiandien dėmesio centre — akademinių valandų skaičius mažinamas — 4—6 per Doc. F. IVANAUSKAS Propaguodami mokslo Ir techdienų, mokysies pats. Geros pradžios! Vyr. d. A. BASTYS likos laimėjimus, respublikos Profsąjungos komiteto Įisuomenel perskaitėme 3266 gamyblnės-masinės Ieškai tas. paskelbėme 474 komisijos nariai fokslo populiarinimo stralpsliūs. Studentai visuomenei perIkaltė 1242 paskaitas Ir suren gė 149 koncertus. I Aišku Universiteto darbo re■ultatus lemia padalinių darbas. Bielinis, LKP Šalčininkų rajono lietuvių raštijos pradininkas. Iš pollonlo gyvenimą ir veiklą ap * 1986 m. gruodžio mėn. bu |°elallstlnlo lenktyniavimo rekomiteto pirmasis sekretorius E. ■ultatus vertiname, remdamiesi Universiteto žvelgė doc. A. Jovaišas. vo atidengtas paminklas Stanis kilmėse dalyvavo f Hes aukštųlų mokyklų ir uni lovui Rapolioniui. Paminklas pa Rektorius J. Kubilius, paminklo Tašlinskis, nemažas būrys svečių „T. S." inf. versitetų socialistinio lenktynia Iš Vilniaus, Šalčininkų rajono autorius skulptorius K. Bogda statytas prie Eišiškių, kurių A. Baryso ir T. Dambrausko vimo nuostatų pagrindu padarbo žmonės, moksleivija. S. Ra■nošta metodika (nuostatus 1986 nas, LTSR kultūros ministras J. nuotr. apylinkėse prieš 500 metų gimė [■ išleido Universiteto leldyk•). Glaustai apibūdinsime šią V’MDflfl fretodiką. ' M F Į■ rūpės: 1 Skyrėme 4 temines darbų 1■ arbą mokymo Ir mokslo metodini (MMD) I Mokslo tiriamąjį darbą (MTD) t studentų mokslo tlrlamąll ■arba (SMTD) 1 yVPAmenln' polltlnl aktyvu-
DARBINGOS NUOTAIKOS PRADEDANT NAUJĄ SEMESTRĄ!
a*4
1 2. Ivedėme akademine ir dar■2,,drausme apibūdinančius ro■■kllus. Padalinys negali būti ■''Pažintas socialistinio lenk■ nlavimo nugalėtoju, leigu laJe buvo grubiai pažeista darbo l "Usm*. Sakysime, girtuokliau ta darbo metu. Jelgu padalinys atliko Bni ų’ tacla“ socialistinio lenk■ niavim0 nuostatų anketole ne■ matytų darbų, tai tokie darremiantis pažyma, vertinaPapildomai. ■įrinc ^skirose darbo grupėse ■ balai yra „normuo|aT Pagal padalinio pedagoginio
Lituanistai prie paminklo.
Kalba doc. A. Jovaišas.
i Tarybinis studentas
KOKIA JŪSŲ NUOMONĖ!
Ar reikalinga sesija (SVARSTOME AUKŠTOJO MO KSLO REFORMĄ) Praėjo dar viena egzaminų se sija... Atlėgo (tampa, studentams pasibaigė bemiegės naktys, ne bereikia drebėti ir nervintis lau kiant koridoriuje savo eilės. Ir vėl, kaip ir kiekvienais metais, kyla ta pati mintis — ar reika lingos tos sesijos ir jeigu reika lingos, tai kam? Parodo studentų žinias ir pasirengimą? Ka žin... Nebent studento sugebėji mą įsiminti daugybę faktų, datų, skaičių, kuriuos gyvenime prirei kus Jis puikiausiai galės rasti ži nynuose. Padeda studentui susi kaupti, bent porą kartų per me tus suimti save į nagą? Ko gero taip. Bet iar ne per brangi kaina už tai mokama? Po kiekvienos sesijos pagausėjęs susirgusių stu dentų skaičius kalba pats už save. Ir nieko nuostabaus — be veik mėnesį trunkanti įtampa, bemiegės naktys prieš egzami nus, nesistemingas maitinimasis — visa tai negali neatsiliepti sveikatai. Bet, svarbiausia, var dan ko visa tai? Kad išlaikęs eg zaminą studentas tuojau pamirš tų tą informaciją, kurią karštli giškai grūdo galvon visą savai tę. Tai ne tušti žodžiai — kele tą sykių, prasidėjus naujam se mestrui, bandžiau studentams užduoti jau išlaikyto egzamino klausimus ir ką gi — atsakymai buvo daugiau negu liūdni... Ka žin ar beliko bent pusė tos in formacijos, kuri buvo sukaupta egzaminų rytą. Tad kam reikalinga sesija? Gal -kas ir žino. Man prasmingo atsakymo į šį klausimą išgirsti dar neteko. Tad gal atsisakyklm <*zamlnų sesijų, o vietoj jų |slveskim nuolatinį, sistemingą, per visą semestrą kontroliuojamą darbą? Aukštųjų mokyklų refor-. ma įsakmiai siūlo didinti studen tų savarankiškas studijas. Tai, be jokios abejonės, pažangesnė mokymo forma, bet ji praras sa vo prasmę, jeigu nebus (vesta griežta, aiški kontrolės Ir atsis kaitymo sistema. Už kiekvieną kolokviumą, už kiekvieną se minarą, kontrolinį darbą ar ki tokias užduotis, kurias studen tas ruošia namuose, jis privalo atsiskaityti. Nesvarbu kaip — žodžiu ir raštu, svarbu, kad tų užduočių būtų žymiai daugiau, negu dabar, kad jos aprėptų vi są kurso programą ir dėstytojo būtų įvertintos konkrečiu pažy miu. Tokiu atveju rengti egzami nų sesiją atrodytų beprasmiška — dėstytojui užtenka tik išvesti vertinimo vidurkį už viso se mestro darbą. Esu visiškai įsiti kinęs, kad jis kur kas tiksliau ir objektyviau parodytų studento mokėjimo laipsnį negu dabartinė sistema, leidžianti kalbėti tik apie Jo sugebėjimą iškalti didelį
medžiagos kiekį. Nuoseklus kas dieninis darbas padėtų Ir giliau įsisavinti žinias Ir ugdytų sava rankišką mąstymą. Tiesą sakant, šis pasiūlymas nėra joks didelis išradimas — Juk ir dabar yra dėstytojų, ku rie per semestrą rengia daugybę
„e.e
pratybų, o egzamino metu tik pasižiūri j savo užrašų knygelę ir neklausinėję parašo studentui jo seniai uždirbtą pažymį. Ta čiau tai daroma pusiau slaptai, nes instrukcijos draudžia, ir pa kliuvus griežtai komisijai 4' na gus, tokiam dėstytojui būtų vi-
sai nelinksma. Tad ar ne laikas būtų tokią studijavimo formą (teisinti oficialiai, kaip tai yra daroma dažnoje užsienio žalyje. Panaikinus sesijas, laimėtume dar vieną svarbų faktorių — lai ką. Jau dabar mokymo progra mos yra tiek suspaustos, kad įs kilus būtinybei Įsivesti naują, gyvenimo padiktuotą discipliną, praktiškai tai yra nebeįmanoma. Studentams užsiėmimai neretai baigiasi 19 vai. vakaro, o daž nas pedagogas, dėstytojas skun džiasi, kad jis negali tinkamai išdėstyti medžiagos, nes stokoja laiko. Pagal naujus mokymo pla nus sumažinus auditorinių užsiė mimų trukmę, ši problema taps
KAD TAPTŲ MOKSLO IR MENO ŠVENTOVE“
Pastaruoju metu rektoratas, ūkiniai padaliniai ypatingą dė mesį skiria mokslinės bibliote kos veiklos gerinimui. Pradėta nuo remonto darbų. Taip jau at sitiko, kad prieš Universiteto ju biliejų restauruojant ir gražinant centrinius rūmus biblioteka liko nuošalyje. Tačiau savo architek tūrine ir menine verte ji ne tik nenusileidžia, bet ir pranoksta ansamblio kitus šio unikalaus žymesnis statinius. Nė vienas respublikos svečias ar delegacija neaplenkia puošnių Smuglevičiaus, Lelevelio ir Donelaičio sa lių. Ne mažiau svarbu, kad skaityklos būtų švarios ir jau kios, nes čia dirba tūkstančiai studentų ir mokslininkų. Per la bai trumpą laiką aukštos kvalifi kacijos restauratoriai atnaujino Aliautuotą Lelevelio salę šio garsaus Universiteto profeso riaus 200 gimimo metinių sukak ties proga. Atnaujinamos ir tvar komos skaityklos, koridoriai, ves tibiuliai, Mickevičiaus salė. Bus geresnės sąlygos rengti knygų, grafikos darbų parodas iš turtin gų knygos meno skyriaus fondų. Savo eilės dar laukia Mažvydo skaitykla, istorijos ir kitų fakul tetų bibliotekos. { skaityklą stu dentas turėtų eiti ne vien dėl jos funkcinės paskirties, būtino reikalo verčiamas. Jį turi trauk ti estetinė aplinka, skoningai sutvarkytas interjeras, literatū ros naujienų ar meno darbų ek spozicija. Kiekviena biblioteka turi tapti mokslo ir meno šven tove. Visi kartu su ūkio darbuo tojais privalome sutvairkyti fa kultetų bibliotekas. Dekanatai ir visuomeninės organizacijos taip pat neturi likti nuošalyje. Nerimą kelia padėtis bendra bučių Skaityklose. Nuolatiniai ,, Komjaunimo prožektoriaus" reidai, ne viena kritinė publikacija „Tarybiniame stu dente" akivaizdžiai parodo klau simo aktualumą. Bendrabučių skaitykloms skirta tiek daug brangaus visuomeninio ploto, ku ris šiandien, deja, nepilnai pa naudojamas pagal savo paskirtį. Trūksta elementarios tvarkos. D?1 tokios nenormalios padėties
atsakomybė tenka, visų pirma, bendrabučių taryboms ir komen dantams. Mokslinė biblioteka pastaruo ju metu įsigijo dauginimo ir ko pijavimo technikos, pradėta energingiau spręsti bibliotekinių Mūsų neetatinės korespon dentės Lolitos ANDZIULEVIČIŪ TĖS prašymu apie Universiteto mokslinės bibliotekos šiandieną ir rytdieną, atliekamus darbus, opias problemas pasakoja bib liotekos direktoriaus pavaduoto jas Algirdas ČAPLIKAS.
Valdo VILŪNO nuotr.
procesų automatizavimo klausimus. įkurtas lingofoninis kabinetas svetimoms kalboms studijuoti. Didelės apimties darbai laukia senų spaudinių ir rankraščių konservavimo ir higienos srityje. Respublikos Kultūros pamink lų restauravimo trestas savo spe cialistus mums nukreipia tik žie mos mėnesiais. Suprantama, kad tuo metu vykdomi remonto dar bai apsunkina skaitytojų aptar navimą. Tai pats darbymetis stu dentams. Betgi ne visos skaityk los remontuojamos vienu metu.
Tokiu būdu lengviau užtikrinti nepertraukiamą studentų ir mok slo darbuotojų aptarnavimo pro cesą. Vykdant darbus Bendrojo je skaitykloje studentams buvo sudarytos sąlygos dirbti Mokslo darbuotojų ir kitose specializuo tose skaityklose, o taip pat nau dotis tarnybiniu katalogu. Geru žodžiu reikėtų minėti in žinierių J. Gražį ir prorektorių A. Milaknį, kurie rūpinosi, kad mūsų turtai stebintų visus Uni versiteto svečius. Įvairiausius fi zinius darbus atlieka visi biblio tekos darbuotojai: fondų perkraustymą, patalpų pertvar kymą, valymą. Tai labai sun kus ir didelis darbas, turint gal voje, kad bibliotekos kolektyvą sudaro beveik vien moterys. Mokslinę biblioteką tvarkyti ir puošti mums padės Vilniaus dailės instituto studentai. Jau da bar profesoriaus E. Budreikos vadovaujami studentai sukūrė Lituanistikos salės ir į sa lę vedančio skliautuoto ko ridoriaus atnaujinimo projektą. Čia taip pat projektuojama vie ninga bibliotekos patalpų infor macinė rodyklė. Lieka daug ir neišspręstų prob lemų: trūksta specialių baldų, kiliminių takų, kai kurių įrengi nių, transporto. Tai tik dalis mūsų rūpesčių. Bibliotekos saugyklų fondai per pildyti. Tūkstančiai knygų laiko ma rūsiuose ir kitose nepritaiky tose saugojimui patalpose. La bai trūksta ir tarnybinio ploto. Universitetui reikia naujų biblio tekos rūmų studentų miestelyje. Tai pati opiausia problema, Ir pats laikas dabar pradėti projektavimo darbus. Mokslinė biblioteka — tai svarbiausias Universiteto struktūrinis padalinys, be kurio neįmanomas nei moky mo, nei mokslo proceso aprūpi nimas literatūra. Bibliotekos fon dai taip pat turi neįkainojamos vertės mokslo istorijos ir kultū ros tyrinėjimams. Pertvarkant aukštąją mokslą šalyje bibliote kų vaidmuo nepaliaujamai didės. Tai savarankiškumo mokykla. Čia išmokstama ir žinių susirasti, ir analizuoti, ir vertinti.
dar aštresnė. Panaikinę egzan: nų sesijas, mes turėtume 2 mė nesius laiko, kurio dalį būtų gaįima panaudoti studijoms, o da1| — prailginti atostogoms. Be jokios dvejonės, šitokia mokymo forma Iškeltų ir nema žai problemų. Visų pirma tek tų gerai paskaičiuoti kiek, ko kios apimties ir formos užduočių studentas gauna per savaitę, kad Jis fiziškai pajėgtų jas atlikti. Kita vertus, žinant tūlo studen to požiūrį j nuoseklų savarankuką darbą, galima neabejoti, kad didžiausia atsiskaitymų lavina dėstytojus užgriūtų j semestro pabaigą. Bet šios problemos re gis nesunkiai būtų išsprendžiamos net atskiros katedros kom petencijos ribose, reglamentuo jant ir savarankiško darbo apim tį, ir atsiskaitymą už jį. Gal būt, iškiltų ir kitų problemų, kurias galėtume pasvarstyti laikraščio puslapiuose, o pripažinus tokios studijų sistemos tikslingumą, pra. Syti Universitetui leisti ją įdieg ti kad ir eksperimento tvarka. Doc. Laimonas TAPINAS Radijo ir televizijos žumaJistij >s katedros vedėjas
MOKĖSI JAUNIEJI DĖSTYTOJAI Studentų žiemos atostogų me tu Vilniaus valstybiniame univer sitete tris dienas vyko aukši ijų mokyklų jaunųjų dėstytojų, asis tentų, stažuotojų teorinis semi naras aukštosios mokyklos peda gogikos klausimais. Seminarą organizavo respubli kinės mokslinės metodinės tary bos komunistinio auklėjimo sek cija, Universiteto mokslinės me todinės tarybos pedagogų rengi mo sekcija ir VPF. Seminaro da lyviai išklausė keliolika praneši mų apie aukštosios mokyklos iš davinius vykdant TSKP XXVII suvažiavimo, LKP XIX suvažiavi mo nutarimus bei aukštosios mo kyklos pertvarkymą, apie aktua liausias mokymo ir auklėjime problemas. Seminare kalbėjo Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žukauskas, Universiteto prorek toriai profesoriai J. Grigonis. B Sudavlžius, J. Vaitkus, VVPI profesorius B. Bitinas, VVU profe soriai J. Plkčilingls, J. Valtkevl člus, docentai J. Kunčiną. K. I Poškus, E. Rimkutė, A. Suslavi-1 člus, G. Surkienė ir kt. Sis seminaras Universitete organlzuojamas jau treti metai. Iki šiol jame dalyvaudavo tik mū-l sų aukštosios mokyklos jaunieji dėstytojai. Šiais metais jis skiri* mas Vilniaus miesto aukštosiom: mokykloms. Ateity planuojama ii Į seminarą padaryti respublikiniu. Į
1 I I Į Į
„T. S." inform
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO KOLEKTYVO 1987 METŲ Universiteto kolektyvas, |gyvendindamas Istorinius TSKP XXVII suvažiavimo nutarimus, sėkmingai įvykdė 1986 metų aukštos kvalifikacijos specialis tų ruošimo, mokslo pedagoginių kadrų kvalifikacijos kėlimo, pe dagoginio metodinio darbo to bulinimo. mokslo tiriamojo dar bo gerinimo ir baigtų darbų diegimo 1 gamybą bei studentų komunistinio auklėjimo socialis tinius įsipareigojimus. ĮgyvenSiekdami sėkmingai aukštojo dintl Pagrindines mokslo pertvarkymo __ _ ___ kryptis. Universiteto darbuotojai 1987 metams priima šluos socialisti nio lenktyniavimo įsipareigoji mus: 1. Tobulinti visas mokymo bei metodinio darbo formas, ruošti kvalifikuotus specialistus aukš tesniu šiuolaikiniu lygiu. Tuo tikslu įsipareigojame: — plėsti individualias mokymo formas, geriau organizuoti sa varankišką studentų mokymąsi, plačiau naudoti aktyvias moky mo formas ir metodus, vystyti kūrybinius būsimųjų ^specialistų sugebėjimus; — metodinio darbo tobulinimui paruošti Ir išleisti 7 vadovėlius, ir 190 mokymo metodinių prie monių: — mokymo procese plačiau ir efektyviau naudoti vaizdumo ir technines priemones, mokomuo sius kabinetus bei laboratorijas, naujai Įrengti arba techniškai
SOCIALISTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI atnaujinti 3 kabinetus, laborato rijas ir auditorijas; — geresniam specialiajam stu dentų ruošimui, atsižvelgiant l gamybos poreikius bei mokslo pasiekimus, naujai paruošti 150 spec. kursų, laboratorinių dar bų bei seminarų; — mokymui plačiau ir efekty viau naudoti skaičiavimo techni ką; — gilinant mokymo, gamybos Ir mokslo integraciją, tobulinti mokomųjų, gamybinių, pedago ginių, specializacijos praktikų ir absolventų stažuočių organiza vimą ir vedimą; — gerinti ir plėsti respublikos moksleivių profesinio orientavi mo darbą, perskaityti mokyklo se 800 paskaitų, aktyviai orga nizuoti vasaros stovyklas bei prisidėti prie respublikinių moksleivių olimpiadų organiza vimo. 2. Naudojant aspirantūrą, kvalifikacijos kėlimo fakultetus, stažuota Ir kitus būdus, o taip pat kariant didesnius reikalavi mus peratestavimul, ruošti aukštos kvalifikacijos mokslo pedagoginius kadrus. Tuo tikslu Isipareiųojame: — apginti 5 daktaro Ir 39 kan didato disertacijas; — visiškai įvykdyti aspirantų
priėmimo Ir išleidimo planus. Siekti, kad ne mažiau kaip 70% aspirantūrą baigusiųjų aspiran tų laiku apgintų arba Įteiktų di sertacijas; — užtikrinti, kad kvalifikaciją pakeltų ne mažiau kaip 20% vi sų Universiteto mokslo pedago ginio personalo darbuotojų; — garantuoti, kad visas Uni versiteto- mokslo pedagoginis personalas baigtų skaičiavimo technikos pagrindų kursą. 3. Didinti mokslinių darbų kryptingumą bei rezultatyvumą, stiprinti Universiteto ryšius su Mokslų Akademijos ir kitais In stitutais. Tuo tikslu įsipareigo jame: — Iki gruodžio 25 d. visiškai Įvykdyti mokslo tiriamojo dar bo planus; — paruošti ir išleisti 11 mono grafijų bei 50 mokslinių straip snių rinkinių bei paskelbti spaudoje 1615 straipsnių; — pagal ūkiskaitos sutartis at likti mokslinių darbų už 7.1 mi lijono rublių, o įdiegus Juos gauti ne mažiau kaip 3 milijo nus rublių metinės ekonomijos; — patelkti 65 paraiškas autori nėms teisėms ir 35 autoriniams liudijimams gauti; — organizuoti 10 tarptautinių, sąjunginių bei respublikinių konferencijų, perskaityti 550
mokslinių pranešimų įvairaus masto konferencijose. 4. Toliau plėsti ir gerinti stu dentų mokslo tiriamąjį darbą, daugiau studentų (traukti [ SMD veiklą, biudžetinius ir ūkiskaitinius tyrimus. Tuo tiks lu Įsipareigojame: — perskaityti 2500 pranešimų studentų mokslinės draugijos organizuojamose konferencijo se; — patelkti 200 mokslinių darbų respublikinei apžiūrai, o 60 darbų — sąjunginiam konkur sui; — siekti, kad 15% diplominių darbų VEK rekomenduotų spau sdinti arba įdiegti. 5. Suformuoti 40 studentų,sta tybos būrių, kuriuose dirbtų 1400 studentų Ir atliktų darbų už 1 mln rublių. 6. Propaguoti mokslo Ir tech nikos laimėjimus respublikos visuomenei: perskaityti 4000 po puliarių paskaitų ir paskelbti 400 mokslo populiarinimo straipsnių; studentai perskaitys 1230 paskaitų ir surengs 120 koncertų. 7. Nuolat rūpintis darbo ir mokymosi drausmės stiprinimu visuose Universiteto padali niuose, siekti, kad kiekviename kolektyve būtų gera darbo nuo taika, didelis principingumas ir
reiklumas. 8. Gerinti darbuotojų ir stu dentų darbo, buities ir poilsi® sąlygas. Tuo tikslu Įsipareigo jame: — periodiškai tikrinti kenks mingose sąlygose dirbančiu darbuotojų sveikatą; — siekti, kad būtų visiškai Įvykdytos darbo apsaugos pra monių metinės sutartys; — gerinti tvarką Ir švarą Uni versiteto patalpose ir bendrabu čiuose; — geriau ir išradingiau aplP* vldailnti patalpas, tobulinti vai: dlnę agitaciją; 9. Stiprinti sportini ir svelŲ tingumo darbą. Tuo tikslu F pareigojame; paruošti 2 spor" meistrus Ir 5 kandidatus l to meistrus, 50 pirmo ir '* antro bei trečio atskyrio spc’ tlnlnkų, 2100 PDG ženkllnlnkt — laiku Ir gerai surengti planu tas sporto varžybas bei avė' katingumo ir sporto stovyk>as 10. Tausoti visuomenini tą, geriau Ji prižiūrėti ir s?“ goti, taupyti elektros energ'I* statybines ir kitas medžią?'* 1987 metais sutaupyti 78,5 tūy tančlų kwh elektros energij0’11. Dalyvauti sąjungini*1''* aukštųjų mokyklų soclallstl”' me lenktyniavime; plėsti Ir Dūlinti socialistini lenktyn1'*, mą visuose Universiteto Pa<)i, nluose, didinti Jo veiksmingu"; bei gerinti vaizdinę agitacija propagandą.
3 Tarybini* studentas Matote stendą Istorijos fakulte to kiemelyje! Skaitėte šių metų pirmajame „Jaunimo gretų" nu meryje to paties fakulteto studenį laišką „Kada mes būsime praeitis"! Nusikaltimas — ir abe jingai praeiti pro tą stendą, nu sikalstama, nesąžininga Ir ta grau žatis, kuri vyrėlesnį priverčia iš tarti: „-ne savo darbais užslitnlnėjat--" žinia, gėda, kad tu nepadarei to, ką privalėjai. Va dinasi, sudarei sandėrį su savo sąžine... Ir keista, kad tada, kai istorijos fakulteto Istorijos spe cialybės komjaunimo biuras išlei do sienlaikraštį, kuriame buvo pasiūlyta prisidėti prie senamies čio restauravimo darbų, tiksliau — prie istorinlų-kultūrlnių ver tybių išsaugojimo nuo kastuvo, nuo ekskavatoriaus kaušo, nuo buldozerio — teatėjo dešimt žmonių | penki Iš jų — patys organizatoriai)... Keistai surė dyti esam: sėdim senamiesčio kavinėse, žavimės vakaro šviesos nutviekstais barokiniais kaska dais, postringaujam apie kul tūrą, apie nacionalinių ver tybių Išsaugojimą, o kai prlslrelkia būtent tavo ran kų ir įrodymo, kad tavo
šnekos — ne tušti plepalai, kažkaip nelieka Ir laiko, ir noro... O ką kalbėti apie 300 Istorikų ir 50 archeologijos speclalizantų, kuriems, sužinojus sienlaikrašty je paskelbtus faktus, turėjo ran kos nyžte panyžti Ištaisyti kaž kieno padarytas klaidas, išsaugo ti tai, kas dar Įmanoma. — Rudenį nepavyko organi zuoti archeologinio būrio, — sako III kurso Istorikai Naglis Puteikis ir Valdas Vainilaitis. — Bet pavasarį jis tikrai bus. Jau sudaryta visuomeninio darbo su tartis su Paminklų konservavimo Institutu, ruošiamas štabas, numa tomas tikslus darbų organizavi mas. Reikia kokių 30 žmonių, kas dieną po pietų dirbsime penkie se—šešiese po tris—keturias va landas. Darbas — nemokamas. Taigi, kas norit ne žodžiais, o darbais saugoti ir puoselėti kul tūrą — ateikit. SI iniciatyva neturi pasilikti tik mūsų fakultete. Kalbėjomės su Universiteto komjaunimo komite to nariais — jie mums pritaria ir žada pagalbą. Kokią pagalbą! Mes esam komjaunuoliai, šian dien, kai daugeliui komjaunuo liška veikla asocijuojasi tik su
NEABEJINGI SENAMIESČIO LIKIMUI formaliu popierių tvarkymu, no rim prabilti, kaip komjaunuoliai, atgaivinti tas tradicijas, kai ne bijoma garsiai tarti teisingo žo džio ir neapsiriboti vien žodžiu. Norime, kad prie mūsų prisijung tų ir kitų specialybių studentai. Ypač daug tikimės iš nehumani tarinių fakultetų — juk hobi, ko gero, negalima suplakti su spe cialybe. .. Nusikaltimas, kad šitiek laiko buvo tylėta, kad senamiesčio ka sinėjimai [ekskavatoriumi!) buvo atliekami be archeologinių tyri mų, o tik su specialisto priežiū ra. Nusikaltimas ir tų specialis tų tyla, ir sąžinės raminimas tuo, kad nieko nepakeisi, nes Pamin klų konservavimo Instituto spe cialiųjų tyrimų skyrius teturi tik porą darbininkų... šiandien, kai vis labiau žodžiu atsigręžiama į tautos praeitį, čia pat fiziškai, nesugrąžinamai naikinamos isto rinės vertybės — Ir apie tai nie ko nerašoma, tai nieko nejaudi na! — Ne, mes netylėjom. Ieško jom būdų, kaip pagerinti situa
ciją, — Paminklų konservavimo instituto specialiųjų tyrimų sky riaus viršininkas Liudvikas Dzlkas. — Prieš trejetą metų krei pėmės į LLKJS Centro Komitetą prašydami pagalbos. Juk vyksta statybiniai būriai į Jakutiją, Mol daviją — darbuojasi visoje res publikoje, kodėl negalima būtų vieną tokį būrį palikti archeolo giniams darbams! Mums buvo atsakyta: pirmiau reikia pilnai darbo jėga aprūpinti gamybi nius objektus, o archeologiniai darbai — tik paruošia frontą ga mybai. .. Ir vis dėlto suabejoji, ar tie, kas yra tiesiogiai atsakingi už senamiesčio likimą — Paminklų konservavimo institutas — viską padarė, kad nebūtų be pėdsakų sunaikinamos Istorinės vertybės ir, ar nebūtų situacija likusi to kia pat beviltiška ir niekam ne žinoma, jei studentai atsitiktinai nebūtų patyrę, kokia ta archeo loginė priežiūra senamiestyje! Ar ne Paminklų konservavimo instituto tiesioginė pareiga bu vo parašyti tą jau minėtą laišką
IRONIŠKI PASVARS
Sunku pirmakursiui — tai vi siems seniai žinoma tiesa. Pir mieji žngsniai, o pradžia visada nelengva — čia ir „prisvilęs blynas", ir „nauji nežinomi ke liai“ ir t. t. ir pan. Dar pagilina problemiškumą, akmenukų kely pribarsto neretai ir vyresnieji draugai, o turėtų jie padėti — ir ne vien patardami, kaip laiky ti egzaminus, parodydami dės tytojo „Achilo kulną". Viskas prasideda nuo pirmų dienų — pašlakstymų, pabarsty mų. Aišku, reikia įšvęsti1 j „fuksus". Dabar, sako, nebepila aliejinių dažų už kalnieriaus — krikštytojai atranda ir kitų, ge
baryje!) ir dar dviejuose — an trakursiai. štai dabar ir pas'guoskim — ne vien pirmakursius lai kinai „išveja". Bet jei pereitume prie procentų... Po skelbimu pasirašė bendrabučio taryba. Ne gi ji negalėjo išspręsti kitaip šio klausimo, atsižvelgti, pagaliau, ir į iškraustomuosius. Jeigu ki taip jau nepavyko, galėjom „susirūšiuoti" burtų keliu — trauk ti degtukus ar „mesti jūreiviš kai". štai tada ir būtų ramiau, žinotume, kad patys sau likimą nulėmėm. Tik spėjom įsikurti, susikalti, susimontuoti lentynas, susikabinti paveikslus, žodžiu — viską tin kamai susitvarkyti. Dabar skubėk viską ardyti, vežti, galvok, kur ką užkišti. Atvažiuos neakivaizdi
IR PIRMAKURSIS—ŽMOGUS resnių būdų. Reikalinga ir sma gu — garsusis filologų braidžio jimas po fontaną — ežerą, istori jų šokis ant pirmakursių nugarU ir kiti panašūs linksmi daly kai. Eini j šventę lyg į mirties nuosprendžio vykdymą, drebi iš nekantrumo ir susijaudinimo, domu, iš kur, kuo ir kas tave spipurkš. Būtina krikštyti — pa nerti pirmus studentiško gyve nimo trupinius naujai atėjusiems. Paskui prasideda kiti dalykai, -ia galima apsidrausti — pirma kursis yra tas smuikelis, kuriuo "ekvienas vyresnis nori išgauti reikalingą melodiją. Ir ban01 Štai, atsiranda kur spraga ~ užkišk pirmakursiu. Reikalinžaismingas fonas — .** „fuksai". Žinoma, malonu a'y*aufi, stebėti laidos gimimą, . T*' ją tokią, kokia yra iš tik4IU, o ne iš televizoriaus ek®n°. Bet pats faktas... Būtina splatinti loterijos bilietus ar 'Ponementus — vėl reikalauk iš radedančio. Viską suversk „prainukui" ir lyg bu$ gerai. Prasidėjo atostogos. Atrodo, 0 dar norėti — važiuok ir ilėkit’ Bet... Iškabintas skelbimas, a<^ turime būtinai iškeliauti ir flvo kambarius palikti neakivaizinkams. Reikia tai reikia, bet « nenurodyta iškraustyti bū•nt pirmakursius. Žvilgterkim j VU '7 bendrabutį. Atlaisvinom kambarius, iš jų 30-tyje gyve’ Pirmakursiai, viename trečiaursis (vienas — trijų vietų kam
ninkai — laikini paukščiai. Mes sugrįšime, apsikuopsime, susi tvarkysime — ir vėl bus gerai. Tik dabar sugalvokim, kur pata lynę užkišti. Gal komendantai duoti — kur nors padės, užra kins. Bet ir vėl: priims — ne priims. Tiesa, skelbimas atsirado prieš savaitę. Laiko tarpas ilgas — galėjom užmegzti begalę naujų pažinčių, pagilinti senąsias vien tam, kad turėtume kur daik tus sunešti. O jei šito nepadarėm, keliausim namo su daugy be ryšuliukų. Yra ir rimtesnių dalykų. Vie niems reikia perlaikyti egzami nus, kitiems — likviduoti skolas, o gyvenk kur nori — iki 24 die nos privalai išsikraustyti. Nesugebame žvelgti į pirma kursį, kaip j tokį pat lygiatei sį Universiteto ar kitos aukšto sios mokyklos šeimininką, ly giai tokį pat, kaip ir vyresni jo draugai. Žinoma, jo lyginamasis svoris studentiškame gyvenime mažesnis, jis dar stokoja patir ties, jam dar reikia mokslu ir darbu įtvirtinti tą savo teisę, įtvirtinti save. Aišku, rytoj mes būsime antrakursiai, žiūrėk, ne trukus trečiakursiai, ketvirtakursiai... Štai tada „atsigrosime"! Ne, mielieji, gana. Turime su vokti ir įsisąmoninti, kad ir pir makursis — žmogus. Petras IMBRASAS vienas iš „fukselių"
Niką AUKŠTA ITYT6 P. S. Pavasarinių darbų džia, rinkimosi laikas ir bus paskelbti „T. S."
pra vieta
INTERVIU TRAUKINYJE
REDAKCIJOS PRADŽIOS ŽODIS: Vieną iš pirmųjų šių mokslo metų numerių paskyrėm e pirmakursiams. Rašėme apie jų lūkesčius, svajones, pirmuosius įspūdžius. Ir štai praėjo keturi mėnesiai. Išlaikyta pirmoji sesija, prašmėžavo pirmosios studen tiškos atostogos. Kokie buvo tie keturi mėnesiai jums, pirmakur siai, ar apsipratote Universitete, kokie sunkumai kyla! Žemiau pateikiamo straipsnio autorius pa lietė kelis „fukso" gyvenimo aspektus, o ką manote jūs! Raš ykite, lauksime jūsų laiškų.
ŠIEK T>EK TYMAI
„Kada mes tapsime praeitis", kuriame ne tik užfiksuoti nusi kalstami faktai, bet Ir pateikti konkretūs dalykiški pasiūlymai, kaip to galima buvo išvengti!.. Bet dabar, tikiu, tai jau pra eity. Dabar jau rengiamas pa vasarinio būrio darbo planas, ruošiamas archeologinis SSB, da bar jau istorijos fakulteto kom jaunimo komitetas nesibijo pa vadinti tą „aštrų" sienlaikraštį „savu", gal dabar ir noras išsau goti tautos praeitį jau nebus pavadintas nacionalizmu... — Ir yra vilties, kad pavasa rį sulauksim norinčių prisidėti prie kultūrinės praeities išsaugo jimo, — Naglis Puteikis ir Val das Vainilaitis. — Mes norim daug: kalbėjomės su VVPI dės tytojais ir studentais — jie pri taria ir nori prisijungti prie mū sų, manau, kad VISI, ir VDI taip pat neabejingi senojo Vilniaus likimui.
Valdo VILŪNO nuotr.
Viktorina: klausi mas—atsakymas Su doc. V. Vitkausku — vi suomenės mokslų viktorinos žiu ri pirmininku kalbasi II kurso žurnalistė Z. Pallukėnaltė. KLAUSIMAS: Viktorina gy vuoja septynetą metų. Dabar ji viena populiariausių Universite te! ATSAKYMAS: Mūsų viktori noje dalyvauja tiek pavieniai studentai, tiek komandos. Kas met dalyvių skaičius didėja. Jei gu 1981 m. joje dalyvavo per 700 studentų, tai 1985 metais — 1456. Norėčiau pažymėti, kad viktorinoje gali dalyvauti ir Uni versiteto tarnautojai, visi norin tys komjaunuoliai, bet ne dėsty tojai. KLAUSIMAS: Pernai, klek ži nau, komisija pirmosios vietos neskyrė. Kodėl? ATSAKYMAS: Pirmoji vieta nebuvo paskirta, nes geriausiai atsakiusieji tesuririko 24 balus iš 39 galimų. Šiemet jos gali tikė tis tik tie, kurie surinks 30—32 balus. Atsakymai vertinami labai objektyviai. Į žiuri sudėtį įeina ir studentai, kurie, kad ir kaip keista, yra griežčiausi vertinto jai. Tiek individualūs, tiek ir grupiniai atsakymai, pretenduo jantys į prizinę vietą, yra nuo dugniai ir visapusiškai apsvarstomi žiuri komisijos posėdyje. Juos perskaito kiekvienas komi sijos narys. KLAUSIMAS: Viktorinos klau simai sudėtingi, kaip žinoti, kur ieškoti atsakymo? ATSAKYMAS: įdomiausius klausimus pasiūlo patys studen tai. Literatūros sąrašas yra vi
suomenės mokslų kabinete. Pa geidautina, kad tokį sąrašą suda rytų ir Saulėtekio alėjoje įsikū rusio marksizmo-leninizmo kabi neto darbuotojai. Paskutiniuoju metu žiuri pasigenda išsa mių, teisingai suformuluotų atsa kymų. Labai dažnai į klausimus atsakoma keliais žodžiais, bend romis frazėmis. Dažnai jie būna nurašyti iš labiausiai prieinamo šaltinio, nebandoma įsigilinti į klausimo esmę. Mums reikalin gas apgalvotas atsakymas. Dažnai būna netgi taip, kad gauname du ar tris vieno dus atsakymus. Pasirodo, stu dentai nusirašinėja ir vieni nuo kitų. Aišku, tokių darbų žiuri nevertina. Šiais metais nusiraši nėtojų pavardės bus perduotos fakultetų komjaunimo komite tams. KLAUSIMAS: Yra ir labai ge rų darbų. Kas laukia „pašlovin tų herojų"? ATSAKYMAS: Gausu turinin gų atsakymų. Mums sunku iš rinkti nugalėtojus, kadangi ge rai paruoštų darbų būna daug. Mūsų viktorinos populiarumą ir nulėmė apdovanojimai. Juk už laimėtą pirmą vietą „gręsia" iš vyka į užsienį su studentų būriu, už antrąją vietą — turistinė ke lionė po TSRS, už trečiąją — vertinga dovana. Jeigu I-ąją vie tą užima I—II kurso studentai, tai jie j užsienį išvyksta vyres niuose kursuose. Pagyrimo raš tais, ekskursijomis skatiname ki tus gerų dariai autorius.
Ačiū už pokalbi.
Sunku nusėdėti per atostogas namuose, o ir kažin ar reikia. Keliaudamas sutinki tokių pat „svieto perėjūnų", kaip ir pats, ir plepėdamas bandai trumpinti kelionių laiką. Taigi: greitasis traukinys „Lietuva", dundantis iš Maskvos į Vilnių, 10 vagonas, kupė Nr. 2. Mano bendrakelei ve — Maskvos valstybinio uni versiteto matematikos-mechanlkos fakulteto II kurso studentė Jūratė Čepaitė. Vilnietė, dvejls melus mokėsi mūsų Universite te, matematikos fakultete, per nai rudenj su tiksliniu siuntimu perėjo | Maskvos universitetą. — Ar negaila Vilniaus? — klausiu jos, pati per porą die nų jau spėjusi išsiilgti. — Ne. Juk sąjungos sostinė didesnis kultūrinis centras nei lespublikos — tai viena, o ant ra — vis dėlto ir Universitetai skirasi. Juk, sutikit, kad pas mus matematikos fakultetas — vienas silpniausių pagal pažan gumą, ir | j| susirenka toli gra žu ne „kiečiausi" matematikai. O | Maskvos universitetą paten ka tik gabiausi. Ir, aišku, dės tytojai jau daugiau iš mūsų rei kalauja. Per praktikos darbus niekas neaiškina visko nuo A iki Z, pasako esmę — kitką tu ri spręsti pats. Kitokia ir egza minavimo sistema — laikai vi sada pas tą dėstytoją, kuris ve da seminarus. Ir dėstytojas eg zaminuoja ne vienas, yra pas kirta dar pora-trejetas to dalyko specialistų. Tada vertinama iš tiesų objektyviai. Sunkiau buvo pradžioje — šioks toks kalbinis barjeras, dėl kurio sulėtėdavo skaitymo grei tis. Be to, dar reikėjo išsilaiky ti pirmo kurso egzaminus (bai gusi antrą — perėjau | antrą). Kaip sesija? Gerai — ketver tas tik vienas. Perspektyvos? Mano likimas jau nuspręstas: tikslinis siunti mas — mokslinis darbas WU. Ne, dar neklausk apie teatrus, spektaklius — dar per pusmetį ne kažin kiek pamačiau. Reikėjo pirmiau apsiprasti naujoje vie toje. Aišku, turiu daug naujų draugų, pažįstamų. Mūsų fakul tete lietuvių nedaug — trejetas tėra. Bet užtat susidraugavau su savo „kambarioke" iš Madagas karo, susipažinau su kitų šalių Studentais. Dabar štai važiuoju trumpam | namus. Tėvus nudžiuginsiu. Jau besibaigiant sesijai pradėjau ilsėtis — skaičiau B. Okudžavos knygą. O po moks lų toks skaitymas — malonumas ir prabanga, vis kiek dūšią pa linksmini. Sakė Jūratė, kad nepasiilgo Vilniaus, o susitikus po poros dienų pati prisipažino pirmąjį vakarą iki vidurnakčio klaidžio jusi po sniego ūku apgaubtą se namiestį.
Nina SEMIONOVA
4 Tarybinis studentas
SKELBIMAI VISIEMSI VISIEMSI VISIEMS! SKELBIAMA TAUPUMO ROLES SAVAITE
KONT
• Salyje vyksta aktyvus judė jimas už žaliavų, medžiagų, kuro, energetinių Išteklių taupymą. Universiteto komjaunimo komi tetas į šį judėjimą kviečia Įsi jungti visus studentus ir darbuo tojus. • Taupumo kontrolės savai tė skelbiama nuo šio mėnesio 17 d. Iki 24 d, • Jos metu Universiteto ir fa kultetų „Komjaunimo prožekto riaus" štabų nariai organizuos reidus j visus bendrabučius ir fakultetų patalpas. Bus tikrinama, kaip taupoma elektros energija, šiluma, vanduo. • Visiems primename: išeida mi iš fakultetų ar bendrabučių patalpų nepalikite be reikalo de- i gančios šviesos. Neeikvokite elektros energijos dienos metu, kai tai nebūtinai reikalinga. Ben drabučiuose draudžiama naudo ti šildytuvus. Čiaupus užsukite iki galo.
PRANEŠAME. KAD S. M. KOVO 18—20 D. DISKOTEKŲ SALĖJE ĮVYKS VU MENO SA VIVEIKLOS FESTIVALIS, SKIR TAS DIDŽIOSIOS SPALIO SO CIALISTINĖS REVOLIUCIJOS 70-CIUI. Kviečiame dalyvauti vi sų fakultetų studentus — indivi dualius atlikėjus, duetus, trio, ansamblius, kaimo kapelas, mi niatiūrų teatrus, skaitovus, mo derniojo šokio kolektyvus (arba pavienius atlikėjus), taip pat rankdarbių meistrus, dailininkus, fotografijos menininkus. Festivalio žanrinis diapazonas praktiškai neribojamas. Į Meno saviveiklos apžlūrą-festivalį atli kėjus (kolektyvus) pristato fakul tetų kultūros klubai iki kovo 5 d. Absoliučiai išsamią informaciją telkia kiekvieno fakulteto kul tūros klubo pirmininkas, taip pat VU Kultūros klubas (tel. 76-79-37). KVIEČIAME VAUTI
VISUS
DALY
LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės oidlnų valstybinis V. Kapsuko universitetas KIEMO TEATRAS Spektakliai teatro salėje Pradžia 19.30 vai. Z. Skujinis Jaiuno žmogaus memuarai Vasario 14, 15 2-jų dalių J. Vytuolinio inscenizacija R. Venckus Premjera Hamleto sąvoka Vasario 20, 21, 22, 23 Repeticija su komplikacijomis K. Abė Vergų medžioklė Vasario 28 Groteskinė drama Kovo 1 N. Sadur Keista bobulė Kovo 14, 15 2-jų dalių fantastinė komedija 2. Anujis Euridikė Kovo 21, 22 Drama V. Majakovskis Balandžio 11, 12 Misterija buf Fejeriška trijų komedijų misterija Numatoma premjera: A. Puišytė įvardijimai ir sąskambiai Teatro vadovas LTSR n. a. V. Ūmautas Bilietai pardavinėjami teatre (Universiteto 3) valandą Iki spektak lio. Įėjimas per Sarbievijaus ir Didįjį kiemus. Tel. 61-40-96 Teatras turi teisę keisti spektaklius.
UNIVERSITETO PROFESORIAI - MIESTO VISUOMENEI KVIEČIAME ĮSIDARBINTI!
Norinčių dirbti VU ūkio sky riuje dėmesiui VU KURIAMOS DVI STU DENTIŠKOS REMONTO BRIGA DOS ATLIKTI ĮVAIRIEMS RE MONTO DARBAMS ČIURLIO NIO G-VĖJE IR SAULĖTEKIO ALĖJOJE ESANČIUOSE BEND RABUČIUOSE. PRIIMAMI DIRBTI 2—4 KUR SŲ STUDENTAI. PAREIŠKIMUS PRAŠOME NESTI į VU KOM JAUNIMO KOMITETĄ IKI S. M. VASARIO 25 D. APMOKĖJIMAS PAGAL AKORDINĘ PASKYRĄ. VU DARBINĖS VEIKLOS STABAS
LTSR MA ROMUOSE
MOKSLININKŲ
13 d. (penktadienį) 18.30 va\
Mokslininkų rūmų gobelenų salė je (Turistų 49) vakaras, skirtas Istorijos instituto vyr. moksl. bendradarbės, ilgametės MA fol klorinio liaudies ansamblio val dybos pirmininkės, liaudies me nininkės REGINOS MERKIENĖS 50-mečiui pažymėti. Programoje: 1. Istorijos m. karrd. R. MERkienės praneš.mas „Lietuvos et nografinių sričių susidarymo prie laidos XVI—XX a." 2. MA folklorinio liaudies an samblio koncertas. Vadovas LIUDAS AUGAITIS. 3. Liaudies menininkės R. Merkienės karpinių ir piešinių paroda. PASALINTI NEPA2ANG0S STUDENTAI MaF: Iš I k. — R. Stumbrytė, V. Strož, V. Mazurevičius, I. Gorkovec, N. Nemova, E. Rauktytė, iš IV k. — E. Komdižko. FF: Iš I k. — R. Žemaitis, S. Šleinys. ChF: Iš I k. — B. Gaižauskai tė, R. Jankauskaitė. GF: Iš I k. — D. Mockus, iš II k. — D. Ivoškaitė. MF: Iš IV k. — R. Sventidkaitė, iš VI k. — J. Ereminas. IF: Iš II k. — J. Narbutytė, R. Kruopytė. FilF: Iš I k. — V. Marčiukaitytė, D. Vilkaitė, iš II k. — O. Vereščak, iš III k. — J. Jackevič, iš IV k. — S. Kirlytė. PEF: Iš III k. — K. Kareckaitė, iš IV k. — D. Cibauskaitė. EKFF: Iš I k. — D. Motiejauskaitė, R. Bunyt?, iš II k. — 2. Akimova, V. Uždavinytė, A. Parafinovič, V. Savenkovas. PF: Iš I k. — K. Juknevičiū tė, iš III k. — R. Ruginytė. TF: Iš I k. — J. Lemanas, L. Matelytė, G. Nikitinas, D. Vilieniškis.
LTSR valstybinės respublikinės bibliotekos darbuotojai suruošė vakarą „Krikščionybei Lietuvoje — 600". Vakare dalyvavo Uni versiteto profesoriai P. Dundu lienė, B. Genzelis, „Minties" lei dyklos atstovas A. Rybelis. Susirinkusiųjų šiltai sutikta prof. P. Dundulienė nušvietė se nąją lietuvių religiją ir mitologi ją krikščionybės -įvedimo išva karėse, kalbėjo, kad lietuvių liaudies menas ir mitinė tautosa ka — pagrindiniai šaltiniai sena jai religijai išaiškinti. Pasakojimą
iliustravo nuotraukomis, pieši niais. Prof. B. Genzelis pabrėžė, kad kiekviename krašte krikščionybė atliko skirtingas funkcijas, aiški no krikščionybės priėmimo būti numą Lietuvoje, jos kultūrinį ir politinį vaidmenį. A. Rybelis kalbėjo apie krikš čionybės įvedimą leidybiniu as pektu. Rengiami (o kai kas jau ir pasirodė spaudoje) dokumentų bei knygų leidiniai: „Krikščiony bė ir jos socialinis vaidmuo Lie tuvoje", „Katalikybės filosofinės
koncepcijos", J. Jurginio „Lietu vos krikštas", albumas „Lietuvos bažnyčios", gausiai dokumentuo ti P. Pakarklio raštai, „Popie žiaus bulės dėl kryžiaus žygių į Lietuvą XII a. prieš lietuvius ir prūsus", „Raganų teismai". Susitikimo dalyviai atsakė į gausius susirinkusiųjų klausi mus. Vakaro pabaigoje buvo de monstruojamas spalvotas doku mentinis filmas „Katalikų bažny čia Lietuvoje". Respublikinėje bibliotekoje šia tematika atidaryta gausi knygų paroda.
ISTORIKŲ NEAKIVAIZDININKŲ PRAKTIKA Kokių imamasi priemonių sie kiant gerinti specialistų — isto rikų rengimą istorijos fakul teto neakivaizdiniame skyriuje? Kaip įgyvendinamas TSKP CK projekte „Aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo pertvarky mo šalyje pagrindinės kryptys" iškeltas busimųjų specialistų ge resnio profesinio, rengimo klau simas? Juk projekte sakoma: „... naujoviškai spręsti studentų organizagamybinės praktikos vimo klausimus. Būtina padidinti jos vaidmenį, studentams įsisa vinant profesinio meistriškumo įgūdžius". Iki šių mokslo metų istorijos specialybės neakivaizdininkai, dirbantys ne pagal specialybę, pedagoginę praktiką atlikdavo individualiai savo rajono ar miesto mokyklose. Universiteto neakivaizdinio skyriaus prorek toriaus doc. I. Žeberskio pagal ba istorijos fakulteto dekanatas šiais mokslo metais naujai orga nizavo vieno mėnesio gamybinępedagoginę praktiką VI kurso istorikams — neakivaizdinin kams Vilniaus miesto 39-je vi durinėje mokykloje. Paskutinį lapkričio mėnesio šeštadienį ^neakivaizdininkų die ną) studentai susirinko į instruk tažą. Prodekanas doc. S. Dubaus kas supąžindino su gamybinės praktikos tikslais, nurodė jai ke liamus reikalavimus, sprendė su praktika susijusius atostogų ir stipendijų klausimus. Instrukta žo metu studentai buvo supažin dinti su praktikos eiga, primin ta pamokos struktūra, tikslai ir kiti metodiniai, pedagoginiai bei psichologiniai klausimai, akcen tuoti istorijos pamokai keliami reikalavimai. Ankstų gruodžio pirmosios ry tą gausus istorikų — neakivaiz dininkų būrys susirinko Vilniaus miesto 39-je vidurinėje mokyk loje. Iš pradžių studentai steibė-
jo istorijos mokytojų R. Mikučionienės, J. Sakalauskienės ir D. Paškauskaitės vedamas pamo kas, susipažino su auklėjamųjų klasių mokiniais. Nekantrūs stu dentai greitai pradėjo savaran kiškai vesti pamokas. Būta ir nesėkmių, todėl bandomųjų pa mokų metu buvo reikalinga ak tyvi istorijos mokytojos pagalba. Pamokos buvo aptariamos, ana lizuojamas. Pirmuosiuose aptari muose pastabas pareikšdavo tik istorijos mokytojos ir grupės va dovė, vėliau pamokų aptarime aktyviai dalyvavo ir studentai. Praktikantas, pareiškęs pastabą kurso draugui, aišku, pats šios klaidos stengėsi nekartoti, o ši tokios pastabos turėjo didelį po veikį. Praktikantas, ruošdamasis pamokai, turėjo itin atidžiai iš nagrinėti^ metodines priemones, tartis su visaca pasiruošusiomis padėti istorijos mokytojomis. Pedagoginės praktikos metu stu dentai jautė visapusišką moky tojos R. Mikučionienės paramą. « Praktikantai turėjo pagalvoti, kaip ir kada pateikti mokiniams žinias iš savo krašto istorijos, iš dabarties. Kruopščiai pamokoms ruošėsi • V. Jakimavičiūtė, A. Usevičiūtė, R. Žilinskaitė, J. Anskaitienė, ir kiti. Daugreitai su gelis sugebėjo prasti esminius temos klausimus ir likviduoti pagrindinę pra dedančiųjų pedagogų klaidą — išlaikyti pamokos chronologiją: juk tiek daug žinių norisi per teikti mokiniams, viskas atrodo svarbu, reikalinga, o skambutis pertraukai nutraukia pasakojimą įdomiausioje vietoje. Studentams buvo sudarytos galimybės dirbti paralelėse kla sėse ir su įvairių klasių, prade dant penkta ir baigiant dvylikta, mokiniais. Be savarankiškų da lykinių pamokų, praktikantai dirbo ir su auklėjamąja klase: padėjo auklėtojams tvarkyti do-
kumentaciją, ruoštis šventiniam Naujųjų Metų karnavalui, orga nizavo nemažai užklasinių ren ginių (politinformacijų, ekskursijų-išvykų, teminių vakarų). Greitai prabėgo pedagoginė praktika. Studentais džiaugėsi mokiniai, pamokų metu sužino dami daug naujo, įdomaus, jais patenkintos istorijos mokytojos: praktikos pabaigoje mokinių pa rašyti kontroliniai darbai parodė geras jų žinias. Nepriekaištingai studentų darbą vertino ir mo kyklos vadovybė — visada pa siruošusi padėti mokyklos direk torė J. Lukošienė, pavaduotoja J. Sakalauskienė. ; Štai kaip pratiką vertina patys studentai: • Vytautą Jakimavičiūtė: Mano nuomone, ši praktika reikalin-1 ga ir netgi būtina. Pasikeitė po-1 žiūrįs į mokytojo darbą. Ištari-1 jos dėstymas verčia gilinti ži-l nias, plėsti akiratį. Getrai, kad I praktika vyko organizuotai —I susidarė galimybė stebėti pamo-l kas įvairiose klasėse, jas lygin-l ti, mokytis iš savo ir draugų I klaidų. Audronė Usevičiūtė: Ge-| rai, kad praktika organizuota I visiems kartu vienoje mokyklo-l je, kadangi galima aptarti iški-1 tusias problemas su kurso drau-l gaiš, stebėti jų pamokas, pasi-1 keisti nuomonėmis. Praktikos I metu pajutau darbo mokykloje! ypatumą. Lidija Pachomova; Iki I pedagoginės praktikos aš bijo-1 jau pedagoginio darbo, buvau I įsitikinusi, kad mokykloje nie-1 kaaa nedirbsiu. Pedagoginės I praktikos metu mano nuomonė I pasikeitė: tik stovėdama prieš I klasę supratau, kad galiu chrbti I istorijos mokytoja. ; Aldona VASILIAUSKIENĖ I ’ Lietuvos TSR istorijos I katedros mokslinė I bendradarbė, I pedagoginės praktikos grupės vadovė.
SPORTAS
STARTAVO DĖSTYTOJŲ SPARTAKIADA Studentų žiemos atostogų m». tu prasidėjo VVU darbuotoju profsąjungos tarpfakubetinš spartakiada, skirta Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijoj 70-mečiui. Sausio 7 d. įvykusiame fakultetų sporto organizatorių pasitarime buvo aptarti sportj. kiados nuostatų pakeitimai be varžybų vykdymo terminai. Paraiškas dalyvauti šachmatų varžybose pateikė 12 komandų, tačiau, administracijos ir ūkio padalinių rinktinei atvykus nepilnos sudėties, jai nebuvo leista žaisti. Finale dėl pirmosios vie tos susitiko fizikos ir medicinos fakultetų dėstytojai. Jų tarpusa vio susitikimui pasibaigus lygio siomis, čempionų vardus fizi kams nulėmė sp. m. V. Gefeno pergalė prie pirmos lentos prie! doc. L. Mačiūną. Nugalėtojų ko mandoje dar žaidė A. Zališčevskis, V. Mickevičius, V. Mincevi čius, R. Rėksnys ir N. Lisauskie nė. Trečiąją vietą užėmė filolo gai. Gana sėkmingai pasirodė prekybininkai, startavę po il gesnės pertraukos: jis — penkti. Įtempta kova ir įvykių tragiz mu pasižymėjo šaškių turnyro varžybos. Netikėtai nugalėtojų vardus iškovojo FF rinktinė (V. Bobinas, R. Skipitis, E. Kazlaus kienė), finale 2:1 Įveikusi mate matikus. Treti liko MF šaškinin kai. Patyrė nesėkmę favoritais laikomi istorikai: geriau: jie te užėmė penktąją vietą. Dėl VVU sporto salės remon to pertrauka krepšinio turnyre. Pasibaigus susitikimams pogru piuose išaiškėjo varžybų finali ninkai. Tai pogrupių nugalėtojai — fizinio auklėjimo katedros bei administracijos ir ūkio pa dalinių rinktinės ir antrąsias vie tas užėmusios EKFF ir GF koman dos. Finaliniai susitikimai numa tyti vasario 14—15 d. d. V. LAPINSKAS VVU darbuotojų profkomiteto narys
Fizikos fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos ir molekulinės akustikos prob leminės laboratorijos darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia bendradarbę Jadvygą VIL KELIENĘ dėl tėvo mirties Vilniaus universiteto moks linės bibliotekos darbuotojai liūdi dėl Marijos KAUNECK1ENĖS mirties ir nuoširdžiai užjaučia velionės šeimą bei artimuosius.
Flzikos fakulteto darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia radiofizlkos katedros vedėją prof. Viktorą KYBARTĄ dėl motinos mirties. Gamtos fakulteto Taryba, dekanatas, visuomeninės or ganizacijos, visas kolektyvas nuoširdžiai užjaučia doc. Jur gi KADZLAUSKĄ dėl tėvo mirties.
Gamtos fakulteto darbuoto jų kolektyvas nuoširdžiai už jaučia vyr. m. bendr. Leo poldą JUKNEVIČIŲ dėl tėvo mirties.
Fllologljos fakulteto deka natas, visuomeninės organiza cljos ir HMF anglų kalbas katedra nuoširdžiai užjaučia docentą Alfonsą LAUCKA dėl tėvo mirties. VVU darbuotojų profsąjusgos komitetas nuoširdžiai užjaučia docentus Petrą ir Jur gi KADZIAUSKUS tėvui mi rus. Chemijos fakulteto studen tai reiškia gilią užuojautą do centams Jurgiui ir Petrui KADZIAUSKAMS mirus tė veliui.
LV 15263 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 357 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBercKHH cTyAeur* — opran uapmoMa, peici-opa-ra, KOMHTera komcomoas, nporjuroMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacnoro raaMeHB n ĄpyMOu , uapoAOB BHAbHioccKoro yuHBeparreTa hm. B. Kancyuaca. Bhaakioc. PeASKTop A. Annnrrac. Ha ahtobckom a3Hxe.
Redaktorius A. LIPSTAS