TARPTAUTINES MOTERS DIENOS PROGA
karštai sveikiname musų dėstytojas ir studentes! MOTI N A I Visų šalių proletarai, vienykitės!
Kaip gervės parplaukia į krantą gimtą. Taip kas pavasaris sugrįžtam mes Su lagaminais vėl kažko paimti, Iš rankų jos kažką vėl išsivežt. Mes žinome, kad rasime ją laukiant. Nuo seno buvo taip ir bus ilgai: Mama valkų vargus pajus greičiau daug. Negu suvoks jos ilgesį vaikai.
Stotelėje, prie autobuso žalio, Mes dairomės nekantrūs kažkodėl. O motina paklausia dar prieš kelią: — Kada, sakyk, kada sugrįši vėl? t
Paklausia sengalvėlė, nors jai aišku, Kad vėl laukti vienai per ilgu
Dienų dienom jeseniniško laiško Nuo neramių vaikų. Nuo jos valkų. Dažnai, saulėlydžiui prigesus, Ji pagalvoja (o, viltie graži!), Kad mes sapnuojame jos žilą kasą. Tiktai nėra kada laiškų rašyt.
Tau parašyti neprisėdam dar vis, Bet tu tiki, minty nedrįsti bart. — Iš ilgesio namo sugrįžta gervės, Iš ilgesio mes grįšim vienąkart. B. VELYVYTE
r Oi■
Is
UHNTAt
O gervės išskrenda ir ilgesį jos nešas Vėl sunkų, niūrų kaip ruduo. . . Atleiski, mama! Daug laiškų mes rašom, Tik siunčiame juos adresu ne tuo.
VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNTV1RSTTETO
[STEIGTA MU. JOJE
UNIVERSITETO
MATYSIME
KOMJAUNIMO KOMITETO
GERIAUSIUS
Kiną nuo 1950 metą
Kaina 3 kap.
NUTARI
VISUOMENININKUS
IR
NUTARIMAS DĖL STUDENTŲ SAVARANKIŠKO DARBO IR PRIEMONIŲ JAM PAGERINTI
MŪSŲ ANTANINA kia daug darbo Įdėti. Daug ji nuslpe’jnė pernai, organizuoda ma fakulteto saviveiklą ir pa ti aktyviai dalyvaudama. „Antanina, vyrai nesusirin ko į repeticiją“? tokie ir pana šūs klausimai dažnai iškilda vo. Kartais neateina muzikan tas. Ir vis prašyk, organi zuok, suspėk visur. . . Dažnai reikia ir be pietų likti, ir pasitenkinti tik vaka riene. O vakarais. . . Niekas kitas už tave neišmoks užsienio kal bos, neparuoš seminarų, ne-
perskaitys knygų. Darbas ir darbas, bet ir rezultatai geri. Mūsų Antanina .— pirmūnė. Grupės draugai apie ją atsi liepia šiitu žodžiu, kaip apie getrą draugą ir puikų vlsuomeninką. V. Paužaitė
a
CHEMINĖS PRAMONĖS išsivystimas Tarybų Lietuvoje Chemijos pramonė atveria naujus komunizmo statybos horizontus. Chemija plečia ža liavų bazę, duoda naujų me džiagų pramonei, efektyviau sias priemones žemės ūkiui kelti, liaudies vartojamų pre kių gamybai didinti ir jų ko kybei gerinti. Chemijos laimė jimai sintetinių medžiagų ga myboje sudarė sąlygas, kad sparčiau augtų naujos technikos šakos: atominė energetika, B radioelektronika, reaktyvinė technika ir kt. Ypač ’ chemijos pramonė pradėjo vystytis po TSKP CK 1958 m. gegužės Plenumo, kuriame buvo priimtas nutari mas: „Sparčiau vystyti chemi jos pramonę ir ypač sinteti nių medžiagų bei jų dirbinių gamybą gyventojų poreikiams ir liaudies ūkio reikalams ten kinti.“ Šis nutarimas ir visos partijos bei vyriausybės prie monės leido per penkis metus taip išplėsti chemijos pramo nę. kad jos produkcija išaugo 3,5 karto. Naują impulsą bei kryptį chemijai ir chemijos pramonei vystyti suteikė 1963 m. gruo džio Plenumas apie žemės ūkio ir kitų liaudies ūkio ša kų chemizavimą. Apie chemiją ir chemijos pramonę daug rašoma, skel biama per radiją, televiziją Chemijos žinių skleidimo rei kalingumą pabrėžė Lietuvos KP XIV suvažiavimas: „Visur t organizuoti paskaitas, prane šimus, pašnekesius, seminarus, teorines konferencijas svar biausiais liaudies ūkio chemi zavimo klausimais. Plačiau panaudoti vaizdinę agitaciją, spaudą, kiną, radiją, televizi ją ir kultūros-švietimo Įstai gas.“ „Kova nž TSKP CK gruo-
1964 m. kovo 5-d.
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Tarybos ir partinio komiteto bendro posėdžio, įvykusio 1964 m. vasario 25 d..
MOKSLO PIRMŪNUS.
Dažnai ją gali sutikti audi torijose, laboratorijose. Visur Juk reikia suspėti. Ketvirtas kursas — darbo jai pakanka mai. Tik spėk suktis — čia paskaitos iki trijų, o po to bė gi į Mokslų Akademiją rinkti medžiagos kursiniam darbui, čia dar įvairūs susirinkimai bėl pasitarimai. Juk Antanina — profsąjungos pirmininkė, todėl jai rūpi visi studentų reikalai. Draugai ją pažįsta kaip gerą, darbščią, rūpestingą ir nuoširdžią draugę. Juk no rint ką norš\suorganizuotl, rei-
REKTORATO,
PROFSĄJUNGOS, PARTINIO IR KOMJAUNIMO KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 6 (415)
GARBĖS LENTA
»
(Bibliografinė apžvalga) džio Plenumo nutarimų įvyk dymą turi tapti visaliaudiniu reikalu“ — pabrėžė draugas A. Sniečkus respublikos par tinio aktyvo pasitarime šių metų vasario 4 d. Chemijos pramonės ugdymas ir liaudies ūkio chemizavimas peržengia ūkinių uždavinių ribas ir da rosi didžiai svarbiu politiniu visos partijos ir visos liaudies reikalu. Chemija bei jos pramonė domina ne tik specialistus — chemikus. Jos pagrindinius lai mėjimus ir reikšmę mūsų gy venime populiariai nušviečia doc. J. Ciparis savo knygelėje „Chemijos vaidmuo liaudies ūkyje.“* Apie chemijos pramonės iš vystymą Tarybų Lietuvoje, apie materialines prielaidas ir žaliavas jai vystyti, apie pa grindines jos vystymo kryptis rašo ekonomikos mokslų kan didatas M. Belovas brošiūro je: „Chemijos pramonės iš vystymo Tarybų Lietuvoje perspektyvos.“2 Kai kurios au toriaus keliamos problemos bei mintys jau šiandien tampa realybe: stojo rikiuotėn che mijos kombinatas Kėdainiuo se, sparčiais tempais statomos gamyklos — azotinių trąšų Jonavoje, acetatinio pluošto Kaune. 1963 m. statybininkai res publikoje pastatė 20 proc. daugiau Įvairių pastatų negu 1962 m. Augantis statybų už mojis reikalauja daug geros, pigios ir dailios vietinės sta tybinės medžiagos. Statybinin kams į pagalbą atėto chemi’a. Apie gausių Lietuvos dolo mito atsargų panaudolimą sta tyboje dar 1960 m. išėjo bro šiūra „Kompleksinis vietinių dolomitų panaudojimas“.3 Au torius, remdamasis respubli kos mokslininkų bandymais ir
tyrimais, nušviečia svarbiau sias dolomitų ypatybes ir jų tolimesnio panaudojimo gali mybes mūsų augančiose sta tybose. „Plastmasių pritaikymas statyboje yra labai reikšminga šiuolaikinė statybos architek tūros problema. Plastmasių panaudojimas pasuks architek tūrą nauja kryptimi, įneš es minių pakitimų statybos prak tikoje. . . „Nėra statybinės me džiagos, kurios nebūtų galima pakeisti plastmasinėmis“ — rašo M. Šaltenis savo knygoje „Kelią plastmasėms statyboje“.4 Jau dabar mūsų chemijos pramonė gamine, polietilino vamzdžius, santechnikos Įren gimus, langų ir elektros fur nitūrą, reliną, sausus cinko baltalus* įvairius dažus ir kt. Įvairių plastikų gaminius, jų pritaikymą liaudies ūkyje ir buityje nušviečia J. Kriau čiūno knygelė, „Plastikai ir jų gaminiai“.5 1 CIPARIS J. Chemijos vaidmuo liaudies ūkyje. V., Valst. pollt. ir moksl. 1Lt. il-kla 1961. 46 p. 2 BELOVAS M. J. Chemi jos pramonės išvystymo Tary bų Lietuvoje perspektyvos. V., Valst. pollt. ir moksl. lit. ltkla, 1959. 59 p. 3 TALETAVICIUS V. Kompleksinis vietinių dolomi tų naudojimas. V., Valst. pollt. ir moksli, lit. 1-kla, 1960. 24 p. -* ŠALTENIS M. Kelią plastmasėms statyboje. V., Valst. ir moksl. lit. ltkla, 1960. 72 p. 5 KRIAUČIŪNAS J. Plas tikai ir jų gaminiai. V., 1961. 41 p. St. JURAS
Pastaraisiais metais universitete nemažai padaryta, gerinant studentų savarankišką darbą. Tai davė teigiamų rezultatų. Pakilo bendras studentų pasirengimo savo specialy bei lygis. Dalis studentų dirba pagal indi vidualinius planus, gabesnieji įsijungė į mokslinį katedrų darbą. Studentų savaran kišku darbu daugiau domisi komjaunimo or ganizacija. Tačiau šioje srityje yra ir nemaža rimtų trūkumų. Kai kuriuose fakultetuose (fizikos ir matematikos ir kt.) vis dar studentai per nelyg apkrauti paskaitomis, ir jiems nedaug telieka laiko savarankiškam darbui. Univer siteto studentų savarankiškas darbas silpnai organizuojamas ir kontroliuojamas. Daugelis katedrų ir fakultetų tarybų retai svarsto stu dentų savarankiško darbo klausimus, mažai rodo iniciatyvos, panaudodamos mokymo procese naujas, progresyvias formas ir meto dus. Per mažai dėmesio kreipiama į meto dinį studentų parengimą savarankiškam dar bui. Ne viską padarė ir biblioteka, gerin dama studentų aptarnavimą ir jų aprūpini mą mokymo priemonėmis. Taryba ir partinis komitetas nutaria: 1. Įpareigoti prorektorių mokymo reika lams, dekanus ir katedrų vedėjus toliau to bulinti mokymo planus, mažinant studentų apkrovimą privalomais akademiniais užsiėmi mais (visų pirma paskaitomis), o tokiu būdu sutaupytą laiką panaudoti savarankiškam darbui. 2. Pareikalauti iš katedrų vedėjų ir dės tytojų iš pagrindų pagerinti studentų sava rankiško darbo organizavimą ir kontrolę. Tuo tikslu: a) visoms profilinėms katedroms rekomen duoti griežtai reikalauti, kad studentas per skaitytų nustatytą mokslinės literatūros mi nimumą; skaitymo kontrolei praktikuoti spe cialias konsultacijas ir koliokviumus, kurie turėtų būti studentams privalomi; b) nustatyti, kad dėstytojas paskaitų metu nebūtinai turi išdėstyti visus programoje nurodytus klausimus; dalis jų gali būti palikta studentų savarankiškam nagrinėjimui, kurio rezultatai turi būti tikrinami specialių ko liokviumų metu; egzaminų metu specialybės dėstytojas privalo reikalauti, kad studentas orlentuotųsi specialybės mokslinėje literatū roje ir gerai nusimanytų apie respublikos mokslininkų pasiekimus. c) katedroms daugiau dėmesio kreipti į tokius vyresniųjų kursų speckursus ir specseminarus, kuriuose būtų nagrinėjami dau giau probleminiai klausimai, keliantieji stu dentų mokslinį smalsumą; d) fakultetams pasiekti, kad daugiau ga bių studentų dirbtų pagal individualinius planus; c) gabesniuosius studentus drąsiau Įtrauk ti Į katedros dėstytojų mokslinį darbą; pa siekti, kad daugiau studentų galėtų būti rimti dėstytojų pagalbininkai moksliniame
darbe, sugebą atlikti laboratorinius, ekspe rimentinius, statistinius ar kitus uždavinius; f) fakultetų taryboms ir katedroms daž niau svarstyti studentų savarankiško darbo klausimus, iškviečiant į katedros posėdžius atsiliekančius studentus. 3. Visų, ypač Fizikos ir matematikos, fa kultetų dėstytojai, katedrų vedėjai ir partinės organizacijos privalo rodyti daugiau inicia tyvos, panaudodami mokymo procese naujas, progresyvias formas ir metodus. Ypatingą dėmesį reikia skirti programuoto studentų mokymo ir jų savarankiško darbo kontrolės metodui. Įpareigoti prorektorių mokymo rei kalams susipažinti su šio metodo praktika kitose TSRS aukštosiose mokyklose ir pagal galimybes jį paskleisti universitete. Planuo jamąjį Fizikos ir matematikos fakulteto mo komąjį korpusą suprojektuoti taip, kad ja me galima būtų panaudoti šiuolaikinius mo kymo metodus. 4. Įpareigoti dekanus, katedrų vedėjus ir dėstytojus daugiau padėti studentams sava rankiškame darbe:
a) rimčiau mokyti studentus (ypač pirmų jų ir aukštųjų kursų) savarankiško darbo metodikos, o esant reikalui, skaityti fakulta tyvinius savarankiško, mokslinio darbo me todikos kursus, kurie supažindintų ir su spe cialybės moksline bibliografija bei istorija; b) daugiau kino aparatais ar epidioskopais rodyti mokomųjų filmų; c) daugiau Įsigyti aukštosioms mokykloms skiriamų vaizdinių priemonių, žemėlapių, diagramų, schemų;
d) rekomenduoti, sudarant tvarkaraščius, palikti, esant galimybei, studentams vieną laisvą dieną savarankiškam moksliniam dar bui.
5. Įpareigoti bibliotekos direktorių drg. L. Vladimlrovą: a) ieškoti galimybių pagerinti studentų ap rūpinimą mokymo priemonėmis (vadovėliais, moksliniais veikalais, monografijomis); b) teikti studentams metodinę paramą; c) periodiškai informuoti fakultetuose apie naują mokslinę literatūrą.
6. Rekomenduoti fakultetams turėti visuo se kursuose specialias pastovias komisijas (o jau veikiančių komisijų darbą suaktyvinti), kurios reguliuotų koliokviumų skaičių bei rekomenduojamos literatūros kiekį, domėtųsi studentų savarankiško darbo klausimais. 7. Įpareigoti pedagogikos katedrą, bend radarbiaujant su svarbiausiųjų specialybių katedromis, 1964—65 m. m. suorganizuoti metodinę konferenciją studentų savarankiš ko darbo klausimais. 8. Katedroms iki 1964 m. balandžio 20 d. apsvarstyti šį nutarimą ir numatyti konkre čias priemones jam įgyvendinti. 9. Šio nutarimo vykdymo kontrolę paves ti prorektoriui mokymo reikalams ir fakul tetų dekanams.
VISI KELIAI Į I. ŠTAI IR MES!
Štai Ir rugsėjo pirmojll Facultete užvirė darbas, Malonu pažymėti. kad darbo nuotaika ouvo pakili visą semestrą. Žy miai daugiau studentų šį semest rą lankėsi “skaityklose. Ypač malonu pažymėti mūsų ketvirto kus ir pirmokus. Jie buvo tikri skaityklų šeimininkai, rimtai dir bo visti semestrą. Turime gerų, darbščių di'augų ir kituose kur suose, bet ten dar yra ir tokių, kurie slapstosi už svetimos nu garos ir bijo pasižiūrėt į dėsty toją, kad nepakviestų pasisaky 1 ti. Buvo ir tokių, kurie net de pareikšdavo — i monstratyviai „nepasiruošiau“. O kursui nei i šilta, nei šalta. Jeigu ir pasvarstydavo, tai daugiau Iš reikalo, negu iš noro padėti draugui. To kių faktų buvo antrame kurse. Politinės ekonomijos seminaro metu Balandytei ir Krlštopaltytel pasakyt „nemoku" nebuvo di delė gėda. Tačiau šios merginos susiprato Ir dabar aktyviai da lyvauja seminaruose. Žiemos se sijos egzaminus jos išlaikė gana neblogai, Išvada: visi gali mokyi tis ir gerai mokytis.
čiojimo, savotiško dainavimo, pradžios mokyklos mokinio in tonacijos ligą. Gal būt mes ne tapsime auksaburniais, bet kiek vienas turime pašalinti kalbėji mo defektus. Silpnai pratyboms ruošėsi III k studentai. Jie buvo ne kartą perspėti, tačiau į tai nereagavo. Jų vadovas dėst. Vėlyvis stengė si suaktyvinti kursą, sudaryti glaudų kolektyvą, tačiau padėtis tebėra nenormali. 0 vis dėlto šis kursas gali iškilti į pirmaujan čius, nes turi didelius rezervus. Tik juos tinkamai reikia panau doti. Tai aš sakau todėl, ■ ’kad’ pratyboms kursas kai kurioms ruošiasi gerai. Jos praeina nepaprastai gyvai.
Didelį vaidmenį mokymosi pro cese atlieka moksliniai būreliai. Fakultete mes jų turime nema žai. bet pageidautina, kad jie daugiau suaktyvintų savo veik lą. Mokslinis vadovas doc. Moreinas ir būrelių p-kas Damb rauskas rūpinasi, kad būreliai suaktyvintų savo veiklą, kad gerai pasiruoštų studentų moks linei konferencijai. Mūsų nuomo Įcad ne, teigiamas reiškinys, vieną konferencija nagrinės problemą. „Draugiškųjų teismų vaidmuo, kovojant su teisės pažeidimais“. šį semestrą būreliai dar kol kas nesukruto, reikial
FAKULTETĄ VEDA
dėstytojui 10 minučių pavėlavus į pasKauą. galima apleisti audi toriją. Pamėginkite įrodyti, xkąd tai paskaitų praleidinėjimas be pateisinamos priežasties. Yra toks nerašytas Įstatymas ir ga na. Tiesa, tokių atvejų labai ma ža. Kartais dėstytojas dėl labai svarbių priežasčių vėluoja, o at ėjęs — randa tuščią auditoriją Na gerai. Įstatymas nepažeistas: iš paskaitos organizuotai pabė gom, o kas toliau? Ogi prastampinėji dvi valandas ir nei kas. nei ko. Eiti į skaityklą nėra ko, nes paskaitų metas, grįžt į fa kultetą, nepatogu, nes gali su sitikti su dėstytoju. Geriausia — kas kur. Sis „įstatymas" labai panašus į tokį: jeigu tau dėsty tojas dėsto — būtinai pasisvei kink ir stenkis pirmas pasvei kint, jeigu — dėstė — daryk kaip nori, o jeigu dar dėstys — tai gali visiškai nepasisveikint. nesvarbu, kad su tuo dėstytoju tu dalyvauji susirinkimuose, pa sitarimuose, net žinai, kada ir ką tau dėstys ir t. t. Antras nerašytas įstatymas; kiek minučių studentas gali pa vėluoti į paskaitą? šitas Įstaty mas aiškinamas įvairiai. III k. studentas Tuminauskas griežtai laikosi tokio principo: pavėlavai — nekišk nosies, o greičiau mauk iš fojė. To paties kurso špalas Maučiauskas, Bandžiukas ir juos palaikanti Jurgelėnaitė mano, kad į paskaitą galima pavėluoti apie 15 minučių.
ir Ruošdamiesi, seminarams pratyboms, studentai įgyja dau giau žinių ir išmoksta, kaip rei kia dirbti su knyga. Kol kas pirmakursiai dirba su knyga taip, kaip jie moka, o mums at Ar nereikėtų būreliams ir torodo, kad jie daug energijos liau organizuoti susitikimus su _______ užsakyti ________ spec. ____ fil praktikais, Yra ir dar vienas pusiau ra praranda visiškai beprasmiškai. mus ir pan. Tik. Tik, žinoma, reikia studentas Duok teisinę knygą pirmakur tokias priemones apgalvoti, kad šytas Įstatymas: kiek gali praleisti paskaitų be patei siui. ir jis gilinsis Į paprasčiau jos būtų efektyvios* žinių įgijimo sinamos priežasties, kad neatim tų stipendijos. Pernai. rodos, sias smulkmenas. Duok tą pačią prasme. metais Kai kurie draugai ruošiasi pa buvo 14 valandų, šiais knygą vyresnio kurso studentui, girdisi, kad 1-2 vai., o dekanas, Pirmi jis tuoj pat susiorientuos, Į ką gal individualius planus žingsniai padaryti, ir rezultatai dar savaip aiškindamas tą įsta kreipti dėmesį, kur yra pagrin neblogi. Matyt, ir ateityje bus tymą, ima ir parašo papeikimą dinė knygos ar atskiros temos plečiama šitokia mokymosi for kartais tik už dvi valandas, o už 6, 8, 10 net stipendiją ętima ma. Žinoma, pagal Individualų mokomoji mintis, o kur paaiški planą mokosi stipresni studen Kaip bebūtų, o vis dėlto netvar namoji medžiaga. Laikas, padėti tai. Tokio principo bus laikoma ka: kaip kas nori, taip tas aiški na. Juk reikalas priėio stačiai pirmakursiams, kad jie neeikvo si ir ateityje. iki absurdo. Apanavičius, akade Įvairūs ryšiai jungia katedras minės k-jos pirmininkas, šaukia tų veltui laiko. Būtų labai pra vartu, kad vyresnių kursų drau su studentais. Dėstytojai bend pasiaiškinimui net ir tada, kai rauja su studentais, teikdami gai papasakotų pirmakursiams jiems žh.nias per paskaitas, pra tik viena valanda praleista. knygos teiginius bei išdėstytas tybas, mokslinius būrelius, šefaIII. KOKS GI PAGALIAU pagrindines problemas. Tuomet vimo būdu ir pan. Tačiau kol VERTINIMO KRITERIJUS? kas katedrų ryšys su kursais su tik tuo ir ribojasi, o laikas gaiš pirmakursis išmoktų dirbti Kad paskaitos praleidžiamos, tamas. Kiekvienoje katedroje yra knyga. tai visiems .aišku, bet ne visiems Seminarų, pratybų ________ reikšmė budintis dėstytojas, kuris teikia aišku, kada jos praleidžiamos be Bet kol mokymosi procese aiški, ir ma studentams pagalbą. pateisinamos priežasties ir kada nau, nėra prasmės plačiai apie kas ja naudojasi tik neakivaizdi su pateisinama. Kai sergama, vienašališkai: tai kalbėti. Viena, ką norėčiau ninkai. nors tik kviečia karinis komisariatas, kai egzaminui ar iškaitai išlaikyti.. O pasakyti, tai reikia gerai išmok atleistas dekano, tai čia aišku. kur stacionaras?! Negi nenaudin ti konspektuoti. Pratybos turi du katedrą, O ka daryti tokiu atveju? Pvz., tikslus: įtvirtina žinias ir moko ga studentui ateiti į apie Tuminauskas nuo 9—10 vai. ry studentą laisvai reikšti mintis, pasišnekėti su dėstytoju knygą, brošiūrą, to užėjo i poliklinika užsiregist ugd<» kalbos išraiškingumą, gry perskaityta ruoti. o tik po paskaitų nuėjo numą, minčių dėstymo logiką ir straipsnį. O dėstytojas mielu no pas gydytoją. O juk galėjo pa intonaciją. Daugelyje aukštųjų ru padės! skambinti iš d-ekanato ir užsire mokyklų veikia juridinės kalbos gistruoti. Maučiauskas nuo 9 — II. NORS IR NERAŠYTI, O vis būrelis. „Veikia" ir mūsų uni 10 ryto lydėjo draugę į autobu versitete, deja, popieriuje. Ta DĖLTO ĮSTATYMAI sų stotį. čiau tai toli gražu mūsų nepaten kad kina. Gydykime mikčiojimo, aikKas iš studentų nežino, II kurso Balandytė kalba trum
„Pramiegojau“ Ir
Mes suprantame: studentai tu ri įvairių reikalų. Būtina supras ti jų reikalus, rūpesčius ir nebūti formalistu, bet studentai neturi užmiršti, jog paskaitų lankymas yra jų tiesioginė pareiga. Per visą rudens semestrą pra leista viso 2600 valandų: iš jų su pateisinama priežastimi 2006 Ir be pat. — 594 valandos. Vie nam studentui tenka po 7,4 vai. Tai truputį daugiau, negu pra eitais mokslo metais per tą lai kotarpį. Imant kursais praleista: Ilk. — be pat. p. 70 II II k. — ................110 IV III k. — ............... 230 III IV k. — ............... 184 Daugiausia praleido III k., o mažiausiai — pirmas.
Kokios pagrindinės priežastys? Reikia pasakyti, kad jos įvairios Ir kiekviename kurse skirtingos. I k. — pagrindinė praleidinė jimo priežastis susijusi su na miškių atvykimu. II k. — Asmeniniai lengvabūdiškumas. III k. -i Tas pat.
reikalai,
IV k. — Asmeniniai reikalai ir visuomeninių įpareigojimų vyk dymas.
Būdinga, kad daugiausia pa skaitų praleido tie studentai, ku rie gyvena mieste, ir mažiausia tie, kurie gyvena bendrabutyje. Už paskaitų praleidinėjimą nubausti 7 studentai. Daugelis apsvarstyti kursų komjaunimo susirinkimuose. Tačiau kur kas efektingesnė priemonė yra de kano parašyti papeikimai, o ypač stipendijos nutraukimas. Retkar čiais tvarstymai būna formalūs, pernelyg šeimyniški. Neretai de kanas rašo papeikimą (ir visiš kai teisingai), o kurso komjau nimo organizacija paskaito kabantį lentoje papeikimą, neretai pasijuokia, ir reikalas baigtas. Dekano papeikimas turėtų su kelti kurse tikrą audrą. Juk nu baudė komjaunuolį! IV. TŪKSTANTIS KNYGŲ IR VIENA NAKTIS
Tie. kurie visą semestrą veik liai dirba, nebijo sesijos. Sesija virsta savotiška švente. Studen tas pakartoja tai. kas skaityta, paskaito papildomą literatūrą ir be jokio nervinimosl ateina Į egzaminą. Yra studentų. kurie semestrą šiaip taip pralaviruoja. o dirba sesijos metu. Ir stu dentas vargsta, ir rezultatai ne sesija kokie. Tokiam studentui — kančių kelias. tvarka Stipendijų skirstymo oaskatino uoliau dirbti, Studen tai giliau Įsisavina kursą, ne blogai, net, galima sakyti, gerai orientuojasi visuomeniniuose gy venimo reiškiniuose ir juos tei singai supranta.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMI TETO POSĖDŽIO, VYKUSIO1964 M. VASARIO MĖN. 11 D.,
Reikia pažymėti, kad išnyko gėdingas reiškinys — špargalkų vartojimas.
N U TA XI — ji Universiteto Komjaunimo konfe rencija orientuoja mūsų 3500 komjaunuolių organizaciją į konkretų darbą. Čia, universi tete, ruošti gerą specialistą, marksistinę me todologija žlnantj ir suprantanti komunisti nės visuomenės kūrėją — šia linkme turi bū ti nukreiptas visų komjaunimo organizacijų darbas. Labai didelę reikšmę klausimo „ką dirbti“ išsprendime komjaunimo organizaci jose, turi klausimas „kaip dirbti“, kokiom priemonėm, kokiais keliais kovoti už komu nistinį žmogų. Pastebėtina, kad kartais kom jaunimo organizacijoje pravedamas darbas nukreiptas į ten, kur jau daug kas padaryta, ir braunamasi, kaip sakoma, į atviras duris. Tokios priemonės paprastai neturi auklėjamo jo efekto, praeina blankiai. Šiais metais eilės fakultetų (IFF, GF) or ganizuojamos priemonės yra betarpiškai su sietos su komunistinio auklėjimo problemo mis. Minėtinas mokytojų darbas vakarinėje mokykloje prie Kom. k-to, žodiniai žurnalai, įdomūs susitikimai studentų kavinėje, diplo minių darbų apie komjaunimą rašymas ir kt. Visa tai ugdo studentų meilę darbui, plečia jų akiratį ir išsilavinimą. Bet kaip rodo praėjusios sesijos rezultatai ir šiais metais pasitaikiusios komiaunuolių personalinės bylos auklėjamajame darbe dar nemaža spragų. Universiteto Komjaunimo komitetas, norė damas dar labiau suaktyvinti auklėjamąjį darbą, pakelti jo efektyvumą, nutaria nuo kovo mėn. 1 d. iki kovo 8 d. organizuoti uni versiteto komunistinio auklėjimo problemų savaitę. Per šią savaitę grupių ir fakultetų komjau nimo organizacijoms rekomenduojama anali zuoti ir aiškinti tokius klausimus: 1. Kodėl studental-skolininkal neišlaikė egzaminų (įskaitų); 2. ar padėjo ir kaip padėjo silpniau besimokantiems studentams grupės akty vas; 3. komjaunimo aktyvistas ir blogas mo kymasis — nesuderinami dalykai; 4. sistemingas blogas mokymasis — nesuderinamas su buvimu komjaunime; 5. kokius efektyviausius būdus reikia naudoti grupių komjaunimo organizacijo se, kovojant už studentų gilų domėjimąsi
pai ir aiškiai: t. t.
specialybės ir visuomeninių mokslų daly kais; 6. sistemingas savarankiškas studentų darbas — gero mokymosi pagrindas; 7. blogas mokymasis — komjaunuolio nusižengimas komunistinės moralės nor moms; 8. komjaunuolio prasižengimas morali nėms komunizmo statytojo normoms — spraga grupės (fakulteto) komjaunimo or ganizacijos darbe; 9. komjaunuolių personalinių bylų (mo ralinių, drausmės ir kt.) smulki analizė. Priežastys, sukėlusios nusižengimą. 10. grupės komjaunuolių vaidmuo, kovo jant už tvirtą komunizmo statytojų mora linių normų laikymąsi; 11. komjaunuoliško principingumo vaid muo, kovojant už komunistinio elgesio nor mas; 12. grupės (fakulteto) komjaunuolių ry šys su turinčiais komjaunuoliškas baus mes; 13. kova už komunistinės visuomenės žmogų studijų suole — pagrindinis kom jaunimo organizacijos darbas. Universiteto komjaunimo komitetas siūlo grupėms per komunistinio auklėjimo proble mų savaitę svarstyti studentų buities, jų dar bo. etikos klausimus. Si savaitė turi būti nušviečiama tiek fakul tetų sienlaikraščiuose, komjaunimo prožekto rių leidiniuose, tiek ir ,,Tarybiniame studen te“. Per komunistinio auklėjimo problemų sa vaitę sukauptą medžiagą panaudoti, sudarant naujus komjaunimo darbo planus. Apibend rintos komunistinio auklėjimo problemų sa vaitės medžiagos pagrindu surengti kovo mėn. 22 d. universiteto studentų tėvų vaka rą — susirinkimą, kuriame būtų aptarti bend ri studentų tėvams universiteto komjaunimo organizacijai darbo auklėjimo srityje iškilę klausimai. WU KOMJAUNIMO KOMITETAS
(( Mes sveikiname ir šiltu žodžiu ((atsiliepiame apie IV ir II kursą, ((šie kursai išlaikė visus egzami((nūs be dveietų. Neblogi ir I kur(\so rezultatai — tik vienas dve((jetas. Apskritai, rites patenkinti ((mūsų Dirmo kurso draugais. Mes ((neturime pamiršti, jog jie dabar ((pergyvena tam tikra persilauži((mą. Mokytis vidurinėje yra vie((nas dalykas, o aukštojoje mokyk(Sloie — kitas. Mūsų I k. draugai >$dabar kaip tik stengiasi ištrūkti Štiš gimnazistiško mokymosi rėmų. >>Esant šitokiai padėčiai, mes ma linome, jog šis kursas turi dide>>lę persnektyvą ateičiai. Imant Sinuo 1960 m., dabartiniai pirma'tkursiai išlaikė sesija geriausiai. ))?raaminiis turkio laikyti 80 stuydentų, tačiau trims iie buvo atl ydėti. Tad se^'ją laikė 77. Lazž ',ai gerai iš!---!kė 12 (Iš jų: R.->šy'cys. Lošys. Namavičius — II k., >>,’urgelėnaitė. Vilutis — III k., Ž/Kalkys, Kaluina. Ketu”akvtė J”šžžkvs ir Šimkutė — IV k.). Tai
I
geriausi mūsų fakulteto studen tai. Reikalinga pažymėti ir to kius, kaip: Pečiukovičius - I k„ Bandžiukas, Plioplienė, Maniušytė — III k., kurie taip pat sėkmingai užbaigė sesiją. Deją, „ies turime ir tokių, kurie tempia fakultetą atgal. Sep tyni studentai gavo po dvejetą (Murauskas — I k., šapolas, Slapšinskaitė, Mančiauskas. Tu minauskas. Kocius ir Leliokas — III k.). Iš šių skolininkų tik Le liokas perlaikė Ir išlaikė, o Ko cius, Slapšinskaitė, Tuminauskas laikė Ir vėl gavo po dvejetą. Mančiauskas įsitikinęs, kad dės tytojas jo atžvilgiu buvo neob jektyvus. Bendras 4.13.
fakulteto
—SVEIKINAME! Audrą Simanavičiūtę visi pa žįsta kaip puikią visuomenininkę. Šventės proga redakcija ir universiteto Komjaunimo ko mitetas linki Audrai sėkmės gyvenime ir moksle.
pažymys
Kursų padėtis šitokia:
I k — 4,12 II k. — 3.89 III k. — 4,15 IV k. — 4,37 Tokiu būdu pagal mokymąsi kursas, antpirmoje vietoje IV roję — III kursas, trečioje I k. ir paskutinėje vietoje, smal kiai atsilikęs nuo nugalėtojo, — II kursas.
Kas geriau išlaikė egzaminus, vyrai ar moterys? moterys vyrai 4.05 4,1 I kursas 4 07 38 II .. <01 4,3 III „ 4,07 4,4 IV „ Tokiu būdu moterų tarpe 1. vietoje —- IV k. moterys II-III k. III —I k. ir IV-II k. I ir II vietą pąsidalino IV ir II kurso vyrai. III vietoje — I kurso ir IV —III kurso vyrai.
žodžiu, fakultete geriausia Iš laikė moterys. Jų vidurkis 4,15. o vyru — 4 05. Ar ne gėda, vy riškiai? V. KURIS KURSAS GERIAUSIAS?
Šitas klausimas buvo neleng vas. I ir IV surinko tiek pat taš kų. IV k. neturi dvejetų ir ge riau išlaikė sesija. I viet atiteko IV kursui, o II vieta — Ik VI. KODĖL MES TEBEVERKŠLENAME ne Reikalauti iš studentų labai jau sudėtingas klausimas Tačiau reikia atsižvelgti į kai kuriuos trūkumus. Deja, nelabai ką galime padėti. Pasenusi dide le dalimi struktūra, dar labiau pasenusios programos, vadovė lių stoka Ir beveik nieko lietu vių kalba — štai kas ne l nau dą studijoms. Šis klausimas yra katedrų de mesio centre. Ne viską męs ga lime pašalinti, bet reikia jmti priemonių nors dali šių trūku mų pašalinti.
šitas informacinis pranešimė lis nepretenduoja 1 platų padė ties atskleidimą. Jis nenagrinėja reikėtų problemų, apie kurias dar šnekėti.
Todėl šis pranešimėlis bus tik impulsas dalykinėms diskus! Joms. VII. O KAS TOLIAU?
Mums atrodo, fakultetas eina teisingu keliu. Pakilo mokslo ly gis. suaktyvėjo darbas su knyga, nebepasitaiko studento varaa trešiančių negerovių, jaučiamas vis didesnis organizuotumas. O jeigu taip visa tai yra — pir miausia pačių studentų nuopel nas. Mes turime tokį kolektyvą kuris nedaro gėdos teisininko vardui, mes tikime, kad šis ko lektyvas taps geriausiu mūsų se nosios Alma Mater fakultetu! Teisės fakulteto Akademinės Komisilos p kas M. APANAVIČIUS
k
Naujos knygos GOLOVAN. I. Piliečio pa reiga. V., Valst. pollt. ir maksi lit. 1-kla, 1964. 60 p. (TSKP CK birželio Plenumo nutari mus — i gyvenimą). 4.000 egz. 7 k. (RB, KB). Plačiosioms skaitytojų ma sėms skirtoje knygelėje rašo ma apie tarybinio žmogaus vi suomenines pareigas bei ne pakantumą visuomeninių in teresų pažeidimui. FINANSAI TSRS gyventojų piniginės santaupos. V., Laikr. ir žurn. 1-kla, 1964. 46 p. (Vyr. valst. darbo taupomųjų kasų ir valst. kredito v-ba). 6.000 egz. 5 k. (RB) Brošiūroje rašoma apie gy ventojų piniginių pajamų ir santaupų augimą, jų vaidme nį asmeniniam biudžetui, tary binių taupomųjų kasų funkci jas, indėlių rūšis, jų priėmi mo, išdavimo bei saugojimo tvarką, valstybines 3% vidaus išlošlamąsias paskolas ir kt. GAMTOS MOKSLAI. MATEMATIKA IVANAUSKAS, T. LIKEVICIENĖ, N. ir MALDZIŪNAITĖ, S. Vadovas Lietuvos žinduoliams pažinti. V., Valst. polit. ir moksl. lit. 1-kla, 1964. 340 p. su iliustr. ir žemei. (Lietuvos TSR Mokslų akad. Zoologijos ir parazito logijos in-tas). 2.500 egz. 85 k. Įrišta. (RB) TECHNIKA. PRAMONE BIELINSKIS, F. IR BUSKŪNAS, P. ARMOCEMENTAS. V., Centr. techn. infor macijos ir propagandos biu ras, 1964. 71 n. su iliustr. l. 000 egz. 30 k. Leidinyje, remiantis įvairių autorių bei mokslinio tyrimo įstaigų darbu ir statybinių or ganizacijų patyrimu, supažin dinama su pagrindiniais armocemento gamybos klausimais — medžiagomis, konstravimu, gamvbos technologija bet pa naudojimo galimybėmis.
SVEIKINAME!
« (< (<
aK K < < < :< '<
1
y
Su dideliu ryžtu ir tvirtomis mokslo ži žvaros komisija dar niekados nėra pareiškusi niomis šventę pasitinka bendrabučio Nr. 6 priekaišto. Bravo merginos! 73 kambario gyventojos. J. GIRDVAINIO nuotr. Bendrabutyje Jos tik pirmus metus. O
Lygiai po penkių dienų aš jau būsiu aštuoniolikmetis. Ir man rodėsi, kad viskas išsi spręs kartu su gimimo diena, ir aš galėsiu atsakyt tėvui, kuris vis dažniau klausinėja ir klausinėja mane: — Na, sūnau kur dabar pasuksim? Mokykla baigta, dvyliktos klasės nėra, iš tiesų nėra. Tai kur? Palaukit, jūs, palaukit ma no gimimo dienos! Aš jos lau kiau labiau negu visų anks tesnių, ir man rodės, kad vis kas tada paaiškės. Atsimenu, kai man suėjo šešeiolika metų, ir aš gavau pasą, autobuse raugėtas seneliukas pavadino mane jaunuoliu: — Jaunuoli, praeikit — žmonės juk ne silkės. Anksčiau mane vadindavo berniuku, o dabar aš jaunuo lis! Aš pajutau gyslose krau ją, pajutau judant raumenis po oda ir negalėjau, jokiu bū du negalėjau pasilikt tvankia me mieste. Laukai už miesto buvo tušti, tik toli asfaltu be garso riedėjo balti autobusai, mirkčiodami žaliomis švieso mis. Aš laukiau kažko nepa prasto, ir raumenys įsitempė laukdami, ir norėjosi kaukti su džiugiu virpuliu, užvertus galvą į mėnulį, žinant, kad įvyks kažkas nepaprastai svarbaus. Bet nieko neįvyko, tik pasidarė liūdna ir norė josi važiuoti tais baltais auto busais be galo, be galo. O dabar mane tas raukšlė tas seneliukas greičiausiai pa vadintų vyru. Sakai, pavadin tų? Kažin. . . Tiek to, gali ir nevadint, bet dabar aš jau čiausi kur kas labiau subren dęs, negu tada, kai buvau gy venęs pasauly tik šešiolika ms*ų. Man kartais atrodė, ka® atsirado raukšlių ir aš ta pau atšiauresniu. O kartą šukuodamasis iš tiesų išroviau plauką, žilą plauką. — Žilas, hm. . . ir pačioj jaunystėj. . . — gūžčiojo pe čiais tėvas ir pajuokavo, kaip visada nevykusiai, — mažiau galvok, o ne — tai visai pra žilsi. . . sūnus žilas cha, cha... Gal iš tikrųjų aš perdaug galvoju. Bet juk ir mano draugai daug galvojo ir be velk taip pat, kaip ir aš. Aš prisiminiau vaikystę ir nusišypsojau. Tada aš buvau naivus, ir man atrodė, kad pa saulis sukurtas tik man, vie nam, kad viskas, netgi žmo nės, yra tarsi dekoracijos, ku rios apgaudinėja mane. Aš žiūrėdavau Į miegantį brolį ir man atrodė, kad jis irgi de koracija ir pradings vieną ry tą, ir liks tik spengianti klaiki nykuma tik aš — vienintelis — ne dekoracija. Aš išaugau iš šitų minčių, kaip išaugama iš rūbų. Dabar aš irgi galvojau, nepaprastai daug galvojau, nes aš baigiau mokyklą, nes aš turėjau
Namie Iš naujo perskaičiau netrukus tapti aštuoniolikme čiu, o r.š nežinojau, ką man visą Bloko poemą ir, gulėda mas lovoje, pusiau sapnuoda veikti toliau. mas, žingsniavau ir aš, iš — Kur pasuksim? — blyškęs nuo bado, spausdamas klausinėja tėvas vis nekant šautuvą rankose greta tokių riau, ir jaučiu jo balse vis di pat pilkamilinlų. — Revoliucinį žingsnį. . . desnį susierzinimą. Paskui užgrojo radijas, ir Aš tyliu ir braižau nagu rašomąjį stalą ir matau, kad aš nustojau žygiuot su šau tai dar labiau erzina tėvą, o tuvu. o į priekį išniro susier jis žiūri į mane lyg į daiktą, zinęs tėvas: — Tai kur, pagaliau? . . savo sukurtą, bet neįmanomą Aš pats nežinau kur, bet suprasti ir nevykusį. — Tu seniai galėjai apsi palaukit, dar visai nedaug pa spręsti, o dabar slampinėji iš laukit, ir -r.š jums pasakysiu. Paskui prisiminiau mokyk kampo į kampą, kaip koks , ___. . — priduria, — aš, lą. poetas. — Jūs, tarybinis jauni tavo metų būdamas. . . Tėvas visada, pamatęs ma mas. . . ir jums. . . — sakė ne nieko neveikiant, vadina per išleistuves direktorius. Kas, ar aš tarybinis jauni poetu. Bet jis, nors ir buhal-
SAULIUS ŠALTENIS
KARAS SENIAI PASIBAIGĖ NOVELĖ
terls, myli poeziją. O mane poetu vadina draugai — va dina visai rimtai, nesijuokda mi, nors aš iš viso esu para šęs tik penkis eilėraščius: apie žemę, karą, atominę bom bą, vėl apie bombą ir apie save. Jie perskaitė šituos pen kis eilėraščius ir mikčiodami pareiškė savo nuomonę: — Tu tikras poetas! . . Ir eilėraščiai geri. . . bet kaž kaip. . . gilūs jie. . . bet kaž kaip. . . labai niūrūs. . . bevil tiški, tarytum mirties patale parašyti. . . Aš pats tai žinau — ir poe tu nebūsiu, nes daugiau nieko negaliu parašyt, nes vėl kar tojasi tas pats ir tas pats. Taip, poetu aš nebūsiu, pienininku, kaip siūlo mamos draugės, irgi nebūsiu. Tai kuo aš būsiu?. . Man siūlo institutus, pažįstamus, o aš, kaip mažas valkas, persival gęs saldainių, purtau galvą. — Nenoriu. . . ne-e. . . .......... , išvadino Jie įsikarščiavo, mane ponaičiu ir, norėdami įžeisti, pasiūlė eiti Į šoferių kursus, O kodėl ne, o iš ne sų, juk gailu aš būti šoferiu, Bet aš nieko neišmanau apie jokias mašinas.
mas, ar mūsų klasė, iš kurios vidury mokslo metų du išme tė už vagystes, tarybinis'jau nimas? Jie, tie pilkais nuo bado veidais, su šautuvais’ - ■ jie tarybinis jaunimas! O mes. . . mes šiukšlės. . . Svars tom: stoti ten ar nestoti, do mimės tik šokiais ar sportu, ehuliganijam. .. Aš pamėginau įsivaizduoti, ką aš daryčiau, jeigu manogimimo dieną kiltų karas. Bu vau Įsitikinęs ir gerai žino jau, k"d, Jeigu kiltų karas, mane užmuštų pirmąjį. — Ar tu galėtum mirt už Tėvynę? — paklausiau aš sa ve. Aš jaučiau, kaip džiūsta man burna. — Ne, tu atsakyk, ar galė tum? Aš bandžiau išslsukinėti nuo atsakymo: juk ne visi žūsta, juk. . . — Tu bailys! Dieve, koks aš bailys, aš myliu tik save, aš ne tarybi nis jaunimas, ne. . . Nors man tuoj aštuoniolika, bet aš ne galiu pasakyt, kad suvyrlškė jau. Aš tik įsivaizdavau, kad jau subrendęs.
Vakare sugalvojau nueit į kiną. Filmas buvo apie pi lietinį karą: ryžtingai žygiavo dainuodami raudonarmiečiai į frontą, į mirtį pilkomis mili nėmis ir tokiais pat pilkais nuo bado veidais. Tuojau pri siminiau Bloką: — Revoliucinį žingsnį tvlrčiau. . .
— Tai kur, sūnau. . . Ką galvoji toliau daryt? — klau sia tėvas, o aš tik braižau na gu rašomąjį stalą. Ką daryt? . . O kas man ga li pasakyt, ką aš turiu daryt?
J. LEVICKAS
Pavasario motyvas Grįžta paukščiai, pavasarį parneša Ledo duobė ant upės jau plyšta. Ir lyg skalbinius debesis baltus Saulė džiausto ant kovo dangaus.
Supas medžiai nuogi lyg naujagimiai. Į pavasario lietų subridę, Ir lapais žaliais tarsi vėliavom Gyvybės triumfą paskelbs. Grįžta paukščiai ir pirmąją stygą Nubudimo džiaugsmingos giesmės Su spinduliu saulės sulydę Į miegantį žiedą nuties. ■X*X*X*X*X*X*X*X*X*XB
DANAS KAIRYS
Kas eina poezijos pramintais takais. Tas ne į žygį eina, o pasivaikščioti. . . Vos į šoną nukrypsta ir jaučiasi nesmagiai, Susigėsta ir ima aikčioti. . .
Poezijai reikalingi platūs sparnai, Kad padėtų kovot ir statyti. . . Poetui kaip žvaigždei reikia būtinai Turėti savo orbitą...
O kodėl aš negaliu daryti, ką noriu? Man bevelk aštuo niolika, aš baigiau mokyklą ir nieks jau man negalės su mažinti elgesio Iki trijų. Mes dabar galim gerti restorane nors ir su pačiu mokyklos di rektorium. Mes dabar galim... Bet mes gėrėm be direkto riaus ir daug kalbėjom, su kažkokiu pasitenkinimu, kad ir tu suaugęs, kad ir tau tai galima, pirkom vyną ir deg tinę dar ir dar, paskui apsikabinom ir tada iš tikrųjų atro dė, kad mes visi mirtini drau gai ir iki ašarų susigraudinom. Bet mus išmetė lauk, kai pradėjom dainuoti ir sudaužėm vazą, ir mes girti kaž kodėl patraukėm tylios gatvės viduriu į mokyklą. Mes bu vom vienas kitam labai geri ir švelnūs ir mums atrodė, kad pasaulis platus ir sudėtin gas, su atlaidžia, mįslinga šypsena priima į savo tarpą mus — vaikus, virstančius vy rais. Pro langą sulipom į savo klasę, mėnulio šviesos pakeis iu ir taip labai tolimą, beveik užmirštą ir moglotą, nors mes riša i neseniai dar mokėmės joĮe. Ir ta atlaidi šypsena, ir lengvas graudulys, apėmęs sė dint klasėje, rodė, kad mes jau ne vaikai, kad mes Iškilę aukš čiau virš tų visų mokyklinių minčių, kad mes suaugę ir pažįstam, tegu ir pradedam
pažint pasaulį. Mes kalbėjom , taip, lyg būtumėm gyvenimo j nuvarginti, viską patyrę ir su- ii vokę, ir buvo kažkaip malonu 3 kalbėt čia. tarp šitų sienų. » Aš ėmiau vaikščioti po kla- I se, kilodamas suolų, atsisėdau, g ir man pasidarė kažkodėl liūd- g na, nesinorėjo būti mūsų ! senojoj klasėj. Aš __ išlipau I ilangą __ _ atgal, —o„ jie II-A ’ pro pasiliko sė- ■ dėti klasėje, nejudėdami šešė- jį lyje. lyg tamsios statulos. Aš ėjau tyliomis gatvėmis, * o asfalte blausiai atsispindėjo M mėnulis ir švietė jis ne man J vienam, o gal ir daugeliui to- ■ kių kaip aš, kurie tą vakarą Į klydinėjo gatvėmis. Pasauly | daug tokių miestukų, kaip g mūsų, daug tokių gatvių ir I daug tokių, kurie, Iššokę iš g mokyklos pro langa, girti g grįžta namo —■ ir tik menu- I lis visiems vienas. Aš norėjau | susitikt su visais tais, kurie » vaikščiojo šią naktį tokiomis Į pat tyliomis gatvėmis, ir valkš-1 čloti kartu su jais ir nuvargus » atsisėst, tiesiog ant blausaus 8 asfalto ir kalbėt su jais. ,.Bet visa tai niekai“ — pasakiau aš sau — ..svarbu ne tai“. O kas gi svarbu? Svarbu. . . ne žinau. . . svarbu viskas. . . Bet argi mėnuliui svarbu, kad aš dabar vaikštau girtas — jis švietė ir švies, argi tiems, kurie gyvena tiesiog po mano ■ kojomis kitoje planetos pusė- • je svarbu, ka aš galvoju, ką g aš veikiu ir ką aš dar nada-g rysiu. Aš galiu užsimušti — ■ jie miegos kaip miegoję. Nle- g kam nesvarbu, kad aš gyvenu, • kad man tuoj aštuoniolika ir 8 kad nežinau, ką man veikti g toliau. | „Žeme, žeme“, — suvaito- S jau apkabinęs medį — „tu g nei sunkesnė, tu nei lengves- g nė, kad aš gimiau, kad aš gy- S venų, kad aš mirsiu. . .“ | Žemei nesvarbu. . . niekas g nesvarbu.. . *** — Tu girtas, —- pasakė tėvas, ir aš mačiau, kaip virpa jo lūpos.
I I I■ I
I I I Nežinau, kodėl tą ankstų rytą sučirškė žadintuvas. Aš I pašokau, atsisėdau lovoje ir I laukiau, kol nutils tas pra keiktas čirškimas. Paskui, I kai pasidarė tylu, aš skaus- I_ minga! aiškiai pamačiau tėvą, M
virpančias lūpas ir išgirdau: J — Tu girtas. | Kodėl tu, tėve, daugiau nie-1 ko nepasakei, nieko daugiau “ nepasakei. . ? Aš žinojau, kad dabar ne-1 galėsiu užmigti. Langas buvo 5 atviras,ir aš pusnuogis atsisė- | dau ant palangės. Aš niekada I taip anksti nesikeldavau. S Aš žiūrėjau į rytą ir užmir-1 šau, ir visai negalvojau ar | stengiausi negalvoti apie va- ! karykštę dieną. Dangus dar | tik ruošėsi brėkšti, ir man at- | rodė, kad visas pasaulis mie- ! ga, giliai alsuodamas, visi že- | mynai užmigę, ir tik aš vie-1 nas visoje mūsų planetoje bu- g džlu. Bet aš išgirdau ūkau- • jant garvežius ir supratau, | kad ten žmonės, kurie brauko g prakaitą suodina ranka ir ne- J miega, aš pamačiau tolimą pa-1 švaistę ir supratau, kad tai g fabrikas, kur žmonės, išblyš- J kę elektros šviesoje, juda ir g nemiega, aš - užgirdau burz- g giant kely mašinas ir supra- J tau, kad tai žmonės, kurie įsi-g kibę vairo, žiūri i tamsų' ke- g lią ir nemiega, aš pamačiau, J aš išgirdau, aš supratau, kad | niekada nėra pasauly pilnos g nakties, ir mūsų žemė, amžiais J kažkur lekianti Juodoje visa-1 tos begalybėje tarp nesuskal- “ tomų žvaigždynų ir kosminių ūkų, yra ne kas kita, kaip nuolatiniame žygyje esantis laivas, kurio įgula neturi teisės miegoti. Aš vis sėdėjau ant palangės ir žinojau, kad tuoj pasirodys saulė, kur kas didesnė už va karykštį mėnulį, kad tylios gatvės taps triukšmingomis, kad sušlepsės artėdami žings niai prie kambario durų: tai tėvas eis kelti savo seniai ne mingančio suaugusio, aštuo- niolikmečio sūnaus, ir man rel- | kės tada jam pasakyt, ką aš g veikslu toliau.. . "
I I I I I I I I 1 i
DANAS KAIRYS
- EILĖRAŠČIAI Vėjas ant gryčios slenksčio, Vėjas ant avilių landų. Lyg švytuoklės viržynai linkčios, Paskutinis narvos medus. .. Koks turtingas ruduo atėjo, Turtingesnis už mūsų planus. Ko jūs skrendate, bitės, prieš vėją — Auksinius nusilaušlt sparnus? Tegu grumias su vėjais
nenuoramos varnos. Kas čia blogo — nepilnas karys? Jus per žiemą globos, nuolankus jūsų tarnas, Geras jūsų bičiulis Kairys. Bet atkaklios kaip žmonės bitelės
ratuotos Visą dieną skrenda ir skrenda. Sausas rudenio vėjas lyg meškiukas gauruotas Savo leteną kaišo Į landą. . .
*** Bus pušų viršūnėse šalta, Žmonės vaikščios žvaigždžių apšviesti. Bus lyg dūmas melsvas asfaltas Giliai įsikirtęs naktin. . .
Lūkuriuosi mažoj stotelėj, Autobusas, kaip visad, vėluos. . . Nematytos fantastiškos šalys Lyg miražai vaidensis keliuos.
Tuos keliuos, dėl kurių nesismulkint Įpratai, ir rytojum gyvent. . . Tau užteks gurkšnio žydinčių dulkių, Kvapo medžių ir žydro vandens. . .
O prožektorių šviesos lyg ietys I kelią, į pakeles smigs. . . Ir per dieną pavargęs pilietis Atsirėmęs peties — užmigs. . .
,
•Tu žiūrėsi pro langą — ugnelės lyg signalai ir šauks ir plazdės. . . Ir spėliosi iš džiaugsmo išbalęs, Kas ten glūdi bedugnėj nakties? Gal būt džiaugsmas, o gal vien apgaulė, Bet tai niekaip pakeist negalės To fantazijos margo pasaulio, Tos širdin įsmeigtos strėlės. . .
Pavasaris Vėl skleidžiasi medžiai, nenutrūkstamai čiulba paukščiai, sužydi pirmosios gėlės — pavasaris. Bet prasideda jis daug anksčiau. Žiema dar būna pačiame savo smarkume, lauke sniegas, šaltis, o vistiek žinai — pavasaris prasidėjo. Dėl to, tur būt, aš iir myliu zyles. Jos man visada pir mos paskelbia apie ateinantį pavasarį. Paprasti tai paukš teliai, visur juos sutiksi: ir miške, ir prie namų. Knygose rašo: „Globokite zyles, — jos naikina sodų kenkėjus“, 0 aš sakyčiau: „Globokite zyles, — jos jums praneš apie pa vasarį. Nešalta ši žiema pasitaikė. O kai atslūgo šalčiai ir vėl pradėjo aukštyn kopti saulė, atrodė, pavasaris visai jati čia pat. Linksmiau sučirškė žvirbliai, vis garsiau savo šeimyni nius reikalus pradėjo aptarinėti kuosos, padaugėjo sniege nų — nusibodo joms, matyt, pas mus svečiuotis. Ir zylės kažko sunerimo: tai į medį įlėks, tai vėl žemėn nusileis. Tite ir lauk, kad tuoj suskambės jų pavasarinis varpelis. Bet anksti dar buvo džiaugtis — žiema tik ant kito šono apsivertė. Vėl apsiniaukė dangus, sukaukė vėjas, pus tydamas sniegą, pakilo šaltis. Tą rytą šaltis buvo ypač stiprus. Jau buvo 9-ta valan da, o aplinkui — tarsi išmirę. Net prie lesyklos, kur ma nęs paprastai kas rytą laukdavo būrelis išalkusių paukščiu, buvo tuščia. Medžiai stovėjo apšerkšniję ir sustingę. . . Pri siliesi, atrodo, prie šakelės — suskambės ir nukris. Oras buvo tarsi išvarstytas nematomų šalčio gijų. Nuo to visi daiktai prarado savo aiškius kontūrus. Saulės dar nesimatė, bet jos spinduliai jau siekė aukštesnių medžių viršūnes, ir iš ten šaltai žėrėjo šerkšno kristaliukuose. — Slėpkitės, sušalsit! — norėjosi sušukti. — Gelbėkitės! Tik staiga: — Ti-lin, ti-lin, ti-lin. Nesinorėjo tikėti! Pribėgau, apieškojau visas šakas ir suradau. — Ti-lin, ti-lin, ti-lin, — vėl suskambo. Zylė, tas mažas plunksnų kamuoliukas, tupėjo pačioje topolio viršūnėje. Jos krūtinė buvo atsukta į saulę, o iš prasiveriančio snapelio liejosi tyra pavasarinė giesmelė. Nors šalo skruostai, gėlė ausis, bet kažkur krūtinėj pa sidarė šilta ir gera. Ačiū tau! Dabar pavasaris jau nebe už kalnų! Greitai greitai sučiurlens upeliai. Vėl suoš medžiai, o iš žydros mėlynės, Įžiebdama visų veiduose šypsenas, šiltai švies saulė. Ir tavo dainoj dar bus daug gražių posmų, bet šis, pir mutinis, man brangiausias. Tu pasveikinai mane ųu pava sariu. T L. JUKNEVIČIUS
SVEIK/NA/^ H
10. PETROPAVLOVSKO TVIRTOVĖJE Čia, mažoje saloje, ir prasi dėjo miesto statyba. Petras I nusprendė „tvirta koja atsi stoti“ prie Baltijos jūros. Petropavlovsko tvirtovė (sta tyta 1712—1733 metais) su auksu žibančia adata tapo Ru sijos tvirtybės simboliu prie Baltijos jūros krantų. Bet ši tvirtovė (122,5 m aukščio) il gainiui tapo valstybiniu kalė jimu. Čia buvo kalinami ge riausi Rusijos sūnūs ir dukros. Petropavlovsko tvirtovės kazematose kalėjo Radiščevas, de kabristai, Želiabovas, Perovskaja, Kibalčičas, Aleksandras Uljanovas, Cernyševskis (jis čia parašė knygą „Ką dary ti?“) Baumanas, M. Gorkis ir kt. 1917 metais tvirtovės gink lai apšaudė Žiemos rūmus —• paskutinę kontrevoliucinės Laikinosios vyriausybės slėp tuvę. O po heletos metų tvir-
kas. Bet nei iškritęs sniegas, nei pūstelėjęs šiaurys,nei pa miršti pusryčiai neįveikė mūsų ryžto ir troškimo pamatyti* Argi neįdomu per keletą valandų nusikelti į praeitį, pa buvoti prie architektūrinių pa minklų, aplankyti tas vietas, kurios dabar tapusios miesto puošmena, o ir Neva po nak ties šalnų apsitraukusi storais kailiniais. .. .Miestas seniai užgydė karo padarytas žaizdas, bet yra dar ir kitos leningradiečių širdžių žaizdos, kurios neužgy ja. Piskarevskos kapinėse am žinu miegu miega daugiau negu pusė milijono leningra diečių. Memorialinio muzie jaus paviljonuose surinkta me džiaga pasakoja apie didvy riškas kovų dienas: mūšių schemos ir žemėlapiai, doku mentai ir fotografijos, ir žiau rus savo tragišku trumpumu devynių metų mergaitės die noraštis: „Mirė Žėnia...“, ,,dė-
rabučio draugais, paskutiniai šilti žodžiai iš Kišiniovo, Per mės, Maskvos ir Kazanės ”niversitetų atvykusiems studen tams, visiems lietuviškas „vi so labo“ ir mas elektriniu traukiniu riedame iš Senojo Petergofo bendrabučio į gele žinkelio stotį. — Oi, kaip greit prab | ;o laikas, — aimanavo merginos. — Tikrai, kaip viena die na. — Reikia dar kartą atva žiuoti. Ypač vasarą! Septynios dienos. Bet mes nespėjom aplankyti ir viso i o, kas jame darbo liaudies ran komis sukurta. Ir tai jau mer ginos prirašė paskutinius už rašų knygučių lapus, Visval das šypsojosi apsvaigęs nuo įspūdžių, o gal ir nuo to, kad rado retą Cicerono leidinį. Ro mas buvo patenkintas veža mom namo dovanom, o Juozas — keturiolikoje filmų pada rytais kadrais. Traukinys pūš kuodamas įsibėgėja plieninė se kelio strėlėse, paskui su švilpia ir lieka lange tebešypsantys mūsų veidai.
Pavyzdinga švara ir tvarka pasitinka kiekvieną savo sve čią bendrabučio Nr. 4 32 kam barys. Šio jaukaus kambario šeimininkes, antrakurses che mikes D. Namajūnaitę, H. Polukordaitę ir R. Pileckaitę, matome nuotraukoje. Malonu ruoštis paskaitoms savo pačių rankomis sutvarkytame kam baryje! Sveikiname jus, merginos, o taip pat ir visas mūsų bend rabučių gyventojas, kovojan čias už gražią studentišką bui tį, Tarptautinės Moters dienos proga! R. MACIUKO nuotr.
Tairptautlnį Moters dieną Aukštųjų mokytoj pa’.ikllnikot ausų ir nosies-gerklės kabine to gyd. A. Be.-nadišienė ir med. sesuo L. Seputlenė pasi tinka su gerais laimėjimais darbe. Tik per vasario mėne si išgydyti 74 universiteto studentai. Palinkėsime ir to liau joms ir visam personalui kuo geriausios sėkmės darbe ir asmeniniame gyvenime. J. GIRDVAINIO nuotr.
G R O Z1s, tovė tapo muziejumi. Petro I laikais tvirtovėje kalė pinigus. Dabar čia kala mos monetos, daromi Tarybų Sąjungos ordinai ir medaliai. O kada tarybinė liaudis atvė rė kelią į kosmosą, čia — Monetų kieme — buvo pada rytas vimpelas, kuris tarybi niu kosminiu laivu buvo nu siųstas ’ Mėnulį. Mes apžiūrinėjom Petro pavlovsko tvirtovę ir buvom pamiršę, kad vidurdienyje prie tvirtovės sienų pasigirsta patrankos šūvis. Net krūpte lėjom. Žvilgterėjom į laikrodį — lygiai dvylika! Leningra diečiai dar pridėjo: „Tiksliai, kaip iš patrankos!“ 11. AUTOBUSU PO LENINO MIESTĄ Šiandien nusišypsojo dar didesnė laimė. Mes dėkingi Leningrado valstybinio univer siteto studentų profkomitetui. Autobusu važinėjom po visą miestą. Ekskursijos vadovė pasakojo daug, aiškino ir rodė viską, — tą, ko dar nespėjom pamatyti. Rytas buvo šalto-
dė Vašia...“, „Mama...“, „Visi mirė...“ Ir gal tik amžina ugnis, at nešta čia iš Marsovo lauko, ir nevystančios gėlės pasakys, kad tie draugai nepamiršti, kad mes kovojame už dar gra žesnę rytdienos ateitį. . . .Apsistojome prie įėjimo į Lenino muziejų. Prieš para dines duris stovi senas šarvuo tis. Ant jo raudonu išvestos raidės: „Kapitalo priešas“. Re voliucijos dienomis jis buvo kovos mašina. Šarvuotis sau gojo Spalio revoliucijos štabą — Smolnį, dalyvavo Žiemos rūmų šturme, gynė raudonąjį Pertogradą nuo Judeničiaus bandų. 1917 metų balandžio 3 die ną revoliucinga liaudis išėjo pasitikti grįžtančio iš emigra cijos Lenino. Nuo to paties šarvuočio nuskambėjo Lenino kalba, kurią baigė iškilmingais žodžiais: „Tegyvuoja socialis tinė revoliucija“. 12. LIETUVIŠKAS „VISO LABO“ Jau atsisveikiname su bend
— Ką jus galėtumėte pasaky me. Treneris pasakojo apie mū ti apie universiteto vyrus gim sų gimnastų didelį, nuoširdų triū nastus? — dalykiškai pasiteira są, siekimą įveikti pačius sudė vau trenerės K. Ambraziejūtės. tingiausius pratimus. Bet, kal Ji nusišypsojo ir atsakė: bėdamas apie jų džiugius pasie — Nors sportinė gimnastika kimus sporte, jis užsiminė ir apie turėtų labiau traukti vyrus, ta kai kurių gimnastų žemą moky čiau jų mūsų sekcijoje, deja, yra mosi lygį. daug mažiai negu merginų, . — Nesėkminga buvo žiemos (vykdyti I atskyrio reikalavimus sesija sp. meistrei J. žurauskairuošiasi Medicinos fakulteto dip tei, — su kartėliu balse pasakė lomantas J. Ramanauskas, V. Ži treneris. — O juk Juzefą turėtų
LV. 06195
tus ir pasižyminčius sudėtingu mu, pratimus. Drg. Brašiškytė paminėjo ir prieš keletą dienų Maskvoje surengtą meninės gim nastikos trenerių konferenciją, kurioje ji dalyvavo. Pokalbio pabaigoje trenerė pridūrė: — Musų sekcijos merginos pa siektų dar didesnių laimėjimų. Jeigu Joms butų sudarytos pa lankesnės sąlygos treniruotėms. Sporto salėje Nr. 4, kur šiai još treniruojasi, šalta. Bo to, salės grindys nelygios, pianinas apga dintas. Nemaža dalis mū:i?*inventoriaus pasenusi. . . .Dar ilgai aš grožėjausi mer ginų su ypatingu grakštumu at liekamais pratimais. Gerą įspūdį paliko laisvieji pratimai, kut ie priminė man veržlią ir tuo pat metu plastišką baleto siuitą, švelniai paįvairintą akrobatikos elementais. O kaspinai, lankai skraistės ir kiti įrankiai, su ku-
J Ė G A
linskas, A. Minkevičius. Trenerės ilgiau nebegaišinau. Ji nuskubėjo prie buomo, kur vėl buvo reikalinga jos pagalba, o aš pasukau prie lygiagrečių. Čia ir užtikau ketvirtakursį eko nomistą Alfonsą Minkevičių bei trenerį vyr. dėstytoją I. Alioškiną. Ir gimnastas, ir treneris taip buvo užsiėmę pratimais, kad neatkreipė į mane dėmesio net tada, kai aš, nukreipęs į juos fo toaparatą, spragtelėjau jo užrak tu (žr. nuotr. Nr. 3). Nenorėda mas trukdyti, laukiau patogios minutės dar vienam interviu. Pa galiau Alfonsas nušoko nuo prie taiso, ir aš priėjau prie vyr. dės tytojo I. Alioškino. Išsikalbėjo-
a
jus. Mat, skubėjau aplankyti ir merginas, užsiiminėjančias meni ne gimnastika. O juk neminėti pastarosios sporto šakos, tai tas pats, kaip ir neužbaigti šio re portažo. Taigi, skatinamas pareigos ir netgi smalsumo, pravėriau kitos mūsų universiteto sporto salės duris. Čia taip pat vyko eilinė treni ruotė. Skambant Grigo, Čaikovs kio, Glazunovo ir kitų klasikų muzikos kuriniams, merginos su sikaupusios atlikinėjo pratimus. Ir pirma, ką pastebėjau jų Ju desiuose, tai — grakštumą, lais vumą. .. — Pakaks, merginos, — krei pėsi į gimnastes sekcijos trene rė Rūta Brašiškytė. — Stokite prie gimnastikos sienelės ir pasi ruoškite pusiausvyros prati mams. Dar minutėlė, kita, ir mergi. nos atlikinėjo grakštumą tavi-
neužmiršti, kad ji ne tik gim nastė, bet ir studentė. Todėl jos pareiga — rimčiau žiūrėti ir į studijas. < Treniruotė tęsėsi. Nerimo po sporto salės skliautais gimnastų balsai. Mačiau, kaip sklandžiai atlikinėjo ant buomo lygsvaros pratimus A. Kazlauskaitė, kaip savim pasitikėdama dirbo ant įvairiaaukščių lygiagrečių G. Trumpaitė, kaip grakščiai, pia ninui pritariant, „šlifavo“ lais vuosius pratimus V. Antėnaitė. Trumpiau kalbant, ant kiekvieno prietaiso vyko įtemptas darbas, reikalaujantis drąsos, ištvermės, fizinės jėgos ir valios. . Neilgai truko mano .viešnagė“ Das sDortinės aimnastikos mėgė-
nančius pratimus Jos stengėsi laikytis kaip galima laisviau, lengviau ir tuo pačiu buvo susi rūpinusios nepriekaištingu prati mo elementų atlikimu (žr. nuotr Nr. 4). Bet sekėsi ne visoms. Tuo met trenerė perėjo prie išsamaus aiškinimo, nuodugnaus pratimo analizavimo. — Štai atkreipkite, merginos, dėmesį į tikslius Vidos judesius, — kalbėjo ji. Ir gimnastės, apspitusios tre nerę bei draugę, stengėsi geriau įsisavinti pratimą ir pastebėti savo klaidas (žr. nuotr. Nr. 5). Po kurio laiko merginos atlikinė’o šuolius. O jie per daug nelepina mūsų sporto entuzias čių. Juk šuoliai turi būti išraiš kingi ir. svarbiausia, su aukštu, ilgu polėkiu. — Labiau, merginos, įsigyven kite į judesį, daugiau išraiškos, — darė pastabą po pastabos tre nerė. Tuo metu man pasisekė užfik suoti gimnastę, atliekančia šuolį su kaspinais (žr nuotr. Nr. 6). Spręskite patys: ar tai ne grožis? Be abejo, ir jus, skaitytojai, pa vydite merginai tokio puikaus, tartum paukštės, skrydžio! O juk kad atliktų panašų šuolį gim nastės daug ir užsispyrusiai .dir bo, dirbo, kaip sakoma, iki de vynių prakaitų__ Aš kalbėjausi su trenere R. Brašiškytė. Štai ką ji man pa pasakojo. — Meninė gimnastika — jau na sporto šaka, bet susidomėji mas ja kiekvienais metais didė ja. . . Musų sekcijoje yra ne viena pajėqi gimnastė. Pernykš tėje respublikos aukštųjų ^mo kyklų spartakiadole musų mer ginoms r»o p.+u-aI/o n vieta. Šių varžybų individualinėje sk- toje pirmaatskyrininkė A. Sipaitvtė iškovojo trečią vietą, o A. Mikelionytė nerado sau lygių antraatskyrininkiu t?.rpe. Be to, A. Sipaitytė praėjusios universi teto spartakiados meninės gim nastikos varžybose tapo nugalė toja. .. Daug dirba energinga sekcijos pirmininkė G. Bielinytė, L. Rutkauskaitė, R. Bilevičiūtė, K. Blažiūnaitė, A. Grincevičiūtė, estė Aime Kees ir kitos. Taip pat būtina paminėti ir gabią | atsky rio gimnastę, 5 kurso medikę C. Dausynaitę. Ji ne tiktai atkak liai siekia meistriškumo, bot ir treniruoja bei perduoda saVo pa tyrimą toms merginoms, kurios žengė dar tik pirmuosius žings nius meninėje gimnastikoje... Toliau trenerė pasakojo apie tai, kaip merginos sparčiai įsisa vina naujus. į programą įtrauk
tais dirbo jaunosios gimnastės, teikė pratimams savitą išraišką ir labiau pabrėžė judesių dina miškumą. . . Pabaiga. Pradžią žr. Nr. 5 (414) R. MACIUKAS Mūsų spec. fotokorespondentas
FOTOGRAFŲ ŽINIAI Mūsų fotokonkursą pratęsiame Iki kovo 20 d. Nuotraukas fotokonkursui pri statyti į redakciją dviem egzemp lioriais. REDAKCIJA
REDAKCINE KOLEGIJA
Redakcijos adresas: Vllniūs, Universiteto 3. Telef. 7-79-27. . Spausdina LKP CK Laikraičių Ir žurnalų leidyklos spaa uuve. «CoBeTCKMH CTyneHTs opraH BujiMuoccKoro rocyaapcTBeHHoro yHMBepcmcTa Užs. Nr. 1530