Visų šalių proletarai, vienykitės!
8 C8J2VBOS scuoencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO
REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
1972 m. kovo mėn. 3 d.
Nr. 6 (788)
ŠĮ MĖNESĮ ĮVYKS LIETU VOS KOMJAUNIMO XVII SU VAŽIAVIMAS. UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGANIZACI JAI JAME ATSTOVAUS 13 DELEGATŲ. ŠIANDIEN PASA KOJAME APIE VIENĄ JŲ.
Ir pasitaikyk tu man taip — vos ne kiekviena redak cijos užduotis parašyti apie komjaunolius mane suveda su žmonėmis, vienaip ar kitaip susijusiais su Vil niaus miesto septintąją vi durine mokykla. Kai suži nojau, jog ir Finansų ir apskaitos fakulteto kom jaunimo biuro sekretorius Rimantas Kairelis ne išim tis, kalba nejučiomis pa krypo apie mokyklos iš leistas garsenybes — šuo lininką, Europos čempioną Kęstutį Šapką, futbolinin ką, irgi Kęstutį, Latožą. .. — Tokia jau mokytojo dalia, — šypteli Rimantas. — Išugdei, pastatei, kaip sakoma, ant kojų, o jis, jau abiturientas, ir moja tau, mokytojau, sakydamas „sudie!“ Į jo vietą ateina kiti, juos reikia „išnešio ti". . . Gal todėl Rimantui bau gi tada atrodė mokytojo profesija, nors filologija la bai traukė vaikiną. .. Gal todėl ir liko kibernetika — naujas XX amžiaus moks las. Ir nesiskundžia Riman tas, „ne į tas roges įsėdęs”. Naujausia grožinė literatū ra ir dabar jo artimas drau gas. Tik, va, kūrybai laiko visai nebelieka. „Nepro gresuoju, — bando juoikauti Rimas. Tad dar
vis dėlto priklauso tau. Dabar žurnalą leidžia vi sas kursas. Kiekvieno nu merio apimtis — 50 spaus dintų puslapių. Nemažai. Aišku, grupėje netrūksta ir problemų. Jos ir atsispindi žurnale. Pagrindinis Ri manto rūpestis — kad gru pėje nebūtų skolininkų. Su užsidegimu ir truputėliu pykčio apie juos kalba sek. retorius. — V. Kudinovas, T. Mir. vis, N. Nakaitė — tai jie ir nutempė visą kolektyvą žemyn. Susirinkome po se sijos visi, detaliai išnagri nėjome atsilikimo priežas tis. Dar niekad tokio „karš to" svarstymo nebuvo. . . Pats Rimantas kalbėjosi su dėstytojais, įrodinėjo, kad anie studentai niekuo neblogesni, kad net į pir mūnus gali taikyti, jei tik pasistengs. rams, koliokviumams. Su Patikėjo. prask, Rimai, tau visur rei Rimantas neišlaiko ne kia rodyti pavyzdį. Į tave, nusišypsojęs, kai pasakoja, komjaunimo biuro sekreto kad skolininkai suprato sa rių, lygiuojasi visas fakul vo kaltę: dabar stropiai tetas. lanko paskaitas, draugų Nesivaržyk, už tikrus padedami uoliai mokosi. nuopelnus galima ir pagir O ir tų skolų jau beveik ti. Sakai, kad visai nesun neliko. ku buvo leisti grupės žur Padėjo laiku ištiesta pa nalą. Bet iš kur tau kilo galbos ranka. Reikia kiek tokia mintis! Dabar visi vieną žmogų perprasti, pa matome gražios iniciatyvos bandyti atsidurti jo vieto vaisius. Jau trys spalvingi je, reikia visada ieškoti at numeriai išėję. Šiuo metu sakymo į klausimą „ko jie populiariausi visame dėl?". Universitete. Žinau, bu . .. Mokosi grupėje Nijo vo nelengva. Sakai, daug lė. Tyli sėdi per paskaitas, padėjo Jurijus Eidu- nelinkusi daug kalbėti ir su kas. Taip. Bet iniciatyva draugais. Rimantas jautė,
Pėdsakas
negreit mano prozą išvysi te". * ★ * Nelengva komjaunimo sekretoriaus duona. „Val go" ją tik ištvermingieji, atkaklūs. Ir, aišku, tie, ku rie išlaiko draugų pasiti kėjimą. Ant tavo pečių, Ri mai, beveik tūkstančio fa kulteto studentų rūpesčiai. Jie visi laukia tavęs: nori pamatyti įdomų renginį, nori išgirsti nauja, vertin ga. Tu turi suspėti, visur suspėti: pakalbėti su ko legomis ir nevėluoti į be gales posėdžių, vakarais ta vęs laukia skaitykla, reikia suspėti pasiruošti semina
Tas didysis dekanato rūpestis ISTORIJOS FAK. PRODEKANO V. LESClAUS PA SAKOJIMĄ UŽRAŠĖ „TA RYBINIO STUDENTO” KORESPONDENTAS M. ŽEMAITIS
Visa šalis, visi tarybiniai žmonės didžiausius laimėji mus, svarbiausius pasiekimus skiria artėjančiai džiugiai vi sos tarybinės liaudies šventei — TSRS įkūrimo 50-mečiui. Suprantama, studentai prie to gali prisidėti tik labai geru mokymusi, pavyzdingu elge. siu, gera visuomenine veikla. Nuo pat rudens jaučiamas pagyvėjimas ir Istorijos fakul tete. Studentų pažangumas ta po pagrindiniu ir svarbiausiu dekanato rūpesčiu. Ne paslap tis, kad ir pas mus netrūko tinginių, skolininkų. Kad ne kartotume senų klaidų, susirū pinome akademine drausme iš rudens. Mokymosi klausimas ypač buvo akcentuotas pasita rimuose su katedrų vedėjais, kuratoriais, su visuomeninė
LAIKRAŠTIS
mis studentų organizacijomis. Gerai dirbo akademinė komi sija (pirmininkas — Žurnalisti kos katedros vedėjas doc. S. Makauskas). Tikrai daug laiko sugaišome su skolininkais; šiandien džiugu, kad tas dar bas nenuėjo veltui. Dauguma „užkietėjusių" skolininkų su prato, kad Universitete reikia dirbti, reikia lankyti paskaitas. Po žiemos sesijos fakulteto skolininkų sąrašai žymiai su trumpėjo. Kad fakulteto studentams nebūtų baugi žiemos sesija, organizavome nemaža koliok viumų, įvairių atsiskaitymų, griežtinome jų kontrolę. Tai tiesiog privertė studentus dirb ti visą semestrą, o ne per se siją, kaip dar pasitaiko. Ypač gerai koliokviumai buvo pra vesti istorikams. Kiekvienais metais fakulte to studentų gretas papildo gražus būrys abiturientų. Mū sų fakultete tapo tradicija kuo plačiau pirmakursį supa žindinti su mokymusi aukšto joje mokykloje, kitaip tariant,
stengiamės pirmakursiui suda ryti tokią atmosferą, kad jis žinotų, kaip reikia dirbti, ko iš jo bus reikalaujama. Tam yra sudaryta speciali komisi ja. Kaip tik šiuo metu ren giamės sušaukti visų dėsty tojų susirinkimą, kuriame kal bėsime apie aarbą su pirma kursiais. Dabar, pasibaigus žiemos sesijai, galime pažiū rėti, ką ji atnešė pirmakursiui. Aukščiausias pirmo kurso psi chologų pažangumas — 4,3; Neblogas busimųjų istorikų ir žurnalistų pažangumas — 3,9. Susidaro vaizdas, kad mūsų fakulteto pirmakursiai aklima tizavosi neblogai. Daug minėjau apie pasiruo šimą žiemos sesijai, dabar galima pakalbėti ir apie jos rezultatus. Lyginant su praeitų metų žiemos sesija, bendras fakulte to studentų pažangumas paki lo 10,3 procento (dabar 87,8). 60 fakulteto studentų žiemos sesijos egzaminus išlaikė tik labai gerai. Sis skaičius suda ro 8,8% viso fakulteto studen-
kad čia kažkas netaip. Kalbėjosi su kambario draugėmis. Paaiškėjo. Tėvai — mokytojai, o dukrai šios profesijos ne linkėjo. Gal troško leng vesnio kelio, saugojo nuo sunkumų? Mergaitė svajo jo apie užsienio kalbos studijas, bet tėvai tą pava sarį nukirto kaip kirviu: „Čia nieko nepasieksi, ne be tie laikai". Ir Nijolė įstojo į ekonominės kiber netikos specialybę. Jai buvo sunku: mate matika — siena neperžen giama, neįveikiama. Ji at sitrenkė į tą sieną. Atsi gręžė — laukė kita siena: tėvai, ankščiau lepinę mer gaitę, dabar i ai priekaišta vo dėl skolų, pagaliau ir visai nuo jos nusigręžė. . . O draugai suprato ją. Ne paliko Nijolės, nepaliko Rimas, Jurijus, Vytas. .. Tu tik trečiakursis, Ri mai. Sakai, mažai padarei. O man atrodo, kad laibai daug. Subūrei draugišką kolektyvą, už kurį guldai galvą. O kur darbas komi tete? Kur ta kova prieš tavo taip nemėgiamą pasy vumą? Dabar tavo grupė turi savo himną, vėliavą, emb lemą, turi net uniformą. Už visus tuos sumanymus, už nuoširdumą tu pelnei grupės autoritetą. Argi to maža?
★
★
Eina žmogus ir palieka ryškų savo pėdsaką. J . MAŽEIKIS
AVABT įvykiai ir žmonės Vasario 21 d. Kolonų salė je Filologijos fakulteto dės tytojai ir studentai susitiko su Veimaro Nacionalinio teatro vadovu, profesoriumi Oto Lan gu. Svečias iš VDR papasakojo susirinkusiems apie dar Gė tės įkurtą Veimaro teatrą, jo tradicijas bei problemas. Pro fesorius O. Langas pasidalino taip pat mintimis apie F. Šile rio tragediją „Klasta ir mei lė", kurią, jam vadovaujant, šiuo metu kai'p tik ir stato Vilniaus Akademinis dramos teatras. D. ZALYTĖ
LLKJS Centro komitete įvy ko jaunųjų mokslininkų tary bos posėdis. Jame VLKJS CK Garbės raštais už aktyvią vi suomeninę ir mokslinę veiklą buvo apdovanota grupė jau nųjų respublikos mokslininkų. Jų tarpe — Vilniaus universi teto Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas doc. J. Mac kevičius. Mūsų inf.
Pirmadienį Kolonų salėje įvyko Vytauto Mačernio poe zijos vakaras. Poeto eiles skai tė Akademinio dramos teatro aktorius Laimonas Noreika. D. ŽVIRBLIS
Filologijos, Istorijos, Finan sų ir apskaitos, Matematikos ir mechanikos fakultetų trečia kursiai atšventė mediumą.
,,GERAI STUDIJUOTI — VALSTYBINE UŽDUOTIS“ „TS" SKAITYTOJŲ NEAKIVAIZDINĖ KONFERENCIJA
tų skaičiaus. Pernai tokių bu vo tik 31 arba 5,8% viso stu dentų skaičiaus. Gana nemažas būrys studentų (224) žiemos sesijos egzaminus laikė tik gerai ir labai gerai (pernai — 86). 37 fakulteto studentai eg zaminus laikė vien trejetais Jų procentas, palyginus su vi su studentų skaičiumi, mažas — 5,4. Negaliu nepagirti fa kulteto diplomantų — istorikų ir žurnalistų, jų grupių pažan gumas atitinkamai 4,5 ir 4,2. Skaičiai kalba patys už save. Istorijos fakultetas didžiuo jasi mūsų pirmūnais, akty viais visuomenininkais. Tai, visų pirma, II k. istorikas R. Gamulis, III k. istorikai J. Pa leckis ir A. Cereška, IV k. is torikas S. Pamerneckis, II k. žurnalistai V. Labžentytė, V. Matulevičius, V. Vasiliauskas, III k. žurnalistai D. Jūraitienė ir S. Vaitiekus, kolegos ket-
virtakursiai V. Kavaliauskas ir K. Rastenis. Nuo pat pirmo sios sesijos vien penketais eg zaminus laiko II k. psichologė L. Paplauskaitė. Visų čia nesu minėsi. Šią sesiją studentai parodė geresnes visuomeninių moks lų žinias. 206 fakulteto pirma kursiai TSKP istoriją laikė pas prof. K. Navicką. 70-ties stu dentų žinias profesorius įverti no labai gerai, 76 — gerai, 51 — patenkinamai ir tik 9 su profesoriumi „panoro pasima tyti" dar kartą... Trečiakursiai laikė istorinio materializmo egzaminą. E. doc. p E. Krakauskas ataskaitoje rašo: „Gerą įspūdį paliko žur nalistai P. Plėtaitė ir S. Vai tiekus, istorikas V. Kuzmickas, psichologas A Šiautkulis. Vie nodesnis istorikų kursas, kiti — „bangavo". (Nukelta į 2 psl.)
Mūsų inf.
Įvyko VVU komjaunimo komiteto posėdis. Jame aptar ti žiemos sesijos rezultatai, TSRS 50-mečiui skirti rengi niai. Posėdyje patvirtinti nau jo konkurso geriausiai akade minei grupei išaiškinti nuosta tai (juos skelbsime kitame nu meryje) Mūsų inf.
Antradienį įvyko Universi teto tarybos posėdis. Jame kalbėta apie Pramonės ekono mikos fakulteto darbą su va karinio ir neakivaizdinio sky riaus studentais. A. DARGUŽIS
AVABTĖ įvykiai ir žmonės
Tas didysis dekanato rūpestis (Atkelta iš 1 psl.)
Kaip matome, fakultete žengtas didelis žingsnis pir myn. Tačiau mes dar negali me girtis, kad mūsuose viskas padaryta, išnaudoti visi rezer vai pažangumui kelti. Pasitai
ko ir trūkumų. Negerai, kad mūsų buvusios Lenino stipen dininkės trečiakursės psicholo. gės D. Ulinskaitė ir M. Ra gauskaitė neišlaikė tempo. Jos abi gavo po ketvertą. 30 fakulteto studentų sesijos metu gavo nepatenkinamus
PLATUS UŽMOJAI, DIDELI DARBAI 1972 m. gruodžio 30 d. — didelė mūsų daugianacionali nės liaudies šventė. Minėsi me TSRS įkūrimo 50-metį. Pakiliai ruošiasi sutikti šią šventę ir mūsų Universiteto komjaunimo organizacija. In ternacionalinis auklėjimas — vienas iš pagrindinių jos už davinių. Priimtame renginių, skirtų TSRS įkūrimo 50-mečiui, plane tai gana vaizdžiai atsispindi. Internacionalinės dienos, ryšių užmezgimas su šalies universitetų studentais, paskaitų ciklai — tai tik dalis Universiteto Interklubo dar bo. Visuose fakultetuose su darytos intergrupės, kurios pa dės fakultetų biurams spręsti internacionalinio auklėjimo klausimus. Komjaunimo biurų planuose numatyti ciklai paskaitų, nu kreiptų šiuolaikinio antikomu nizmo, reformizmo, revizionizmo kritikai sustiprinti, mark sistinės-lenininės teorijos falsifikatoriams demaskuoti, pa rodyti tautų draugystės ir bendradarbiavimo jėgą, inter nacionalizmo idėjų poveikį vi suomeninės minties vystymui si. Šiame darbe fakultetams
daug paramos turėtų teikti vi suomeninės katedros ir „Žini jos“ draugija. Žiemos atostogų metu skai tytos paskaitos respublikos ra jonuose, prasidėjusios kultū ros dienos Kapsuke, Švenčio nyse ir Molėtuose — tai maža dalelytė šefuojamojo darbo. Apie šefavimą turėtų pagalvo ti kiekvienas fakultetas, ypač biurai tų fakultetų, kurie pa sirašė ilgalaikes bendradarbia vimo sutartis su respublikos ūkiais. Be to, mes, komjau nuoliai, nepamirškim savo jaunųjų draugų — pionierių. Artėjant pionierijos įkūrimo 50-mečiui, privalome padėti jiems šią šventę sutikti pride ramai. Nemaža vietos jubiliejui skiriama fakultetų sienlaikraš čiuose. Platūs užmojai, dideli dar bai — tereikia tik noro, pasi ryžimo, kad įneštume gražų indėlį į TSKP XXIV suvažia vimo nutarimų įgyvendinimą.
pažymius. Kaip taisyklė, tie studentai, kurie praleidinėja paskaitas, blogai elgiasi, atsi lieka ir moksle. II k. psicholo gą V. Stončių pažįstame kaip mėgėją patriukšmauti bendra butyje, II k. bibliotekininkas K. Jusevičius turėjo Rekto
VVU KULTŪROS IR
MOKSLO DIENOS KAPSUKE
Atrodo, būsime teisūs taip pasakę: su Kapsuko rajonu Universitetas seniai pažįstamas. Šiame rajone veikia mūsų darbo ir poil sio stovyklos, čia jau treti metai vyksta VVU mokslo ir kultūros dienos. Pastara sis gražus renginys, šiemet skirtas TSRS penkiasde šimtmečiui, praėjusį šešta dienį ir sekmadienį vėl at keliavo į Kapsuką. Apie kultūros ir mokslo dienas pasakoja jų daly viai.
VVU KOMJAUNIMO KOMITETO SEKRETO RIUS S. IMBRASAS: Kapsukiečiai labai šiltai
J. BAGDONAS ir draugiškai mus priėmė.
VVU komjaunimo Norėčiau visų mūsų vardu komiteto sekretoriaus padėkoti LLKJS Kapsuko pavaduotojas rajono komiteto pirmajam
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniii TSRS 50-METIS — DIDELE MUSŲ LIAUDIES, VISŲ TA
RYBINIŲ TAUTŲ ŠVENTE. ŠIAME PUSLAPYJE INFORMUOJAME, KAIP
GARBIN
GAM JUBILIEJUI RUOŠIASI UNIVERSITETO KOMJAUNI
MO ORGANIZACIJA, TURISTŲ KLUBAS, RAŠOME APIE SUSITIKIMUS KAPSUKO RAJONE.
ŽYGIAI,
SKIRTI JUBILIEJUI Daugumą metų renginių skiriame TSRS įkūrimo 50-osioms metinėms. Dalis jų jau įvyko. Žiemos atos togų metu atlikti daugia dieniai kategoriniai žygiai už respublikos ribų ir po respubliką. Vien į Karpatų kalnus išleidome 3 grupes, viena grupė keliavo Kau kazo ir viena — Uralo kal nais. Šių kelionių metu už megzti draugiški ryšiai su kitomis Tarybų Sąjungos aukštosiomis mokyklomis. Lietuvoje po Dzūkiją ir Že maitiją keliavo dvi grupės. Taip pat nepamirštame savo draugų baltarusių iš Minsko V. Lenino univer siteto.
APIE TAI RAŠĖME
Šį semestrą numatome toliau aktyviai bendradar biauti su kitais Universite to klubais: Interklubu, „Mokslu" ir kt. Be to, or ganizuosime Universiteto turistų sąskrydį, skirtą TSRS 50-osioms metinėms. Dabar ruošiame nedidelę atmintinę turistui, keliau jančiam tarybinės liaudies kovų ir darbo šlovės ke liais. Numatome surengti vakarą-susitikimą žiemos sezono uždarymui. Pasi kviesime svečių iš kitų respublikos aukštųjų mo kyklų. Keliausime ir seniai mū sų lankomais M. Melnikai, tės, Lietuviškosios divizi jos, Rūdininkų girios parti zanų takais. Visi čia minėti duome nys — tik orientaciniai.
riaus papeikimą už girtuoklia vimą — abu smarkiai atsiliko ir moksle. Kaip tinginiai užsi rekomendavo IV k. istorikas R. Kalpokas, III k. biblioteki ninkas A. Miksa, III k. žurna listas Z. Simonavičius. Dar labai daug studentų be pateisinamos priežasties pra leidinėja paskaitas. Lankomu mu pasigirti mes negalime. Kad to išvengtume, dekanatas visu griežtumu kovos prieš
Draugų rajone sekretoriui J. Jablonskiui ;r antrajam sekretoriui V. Kavaliauskui, lydėjusiems dvi universitetiečių gru pes po rajoną. Mūsų grupė — Fizikos fakulteto doc. H. Jonaitis, Gamtos fakulteto docentas V. Raškauskas, Pramonės ekonomikos fakulteto kom jaunimo biuro sekretorius V. Požėla bei I. Stra vinskienės vadovaujamas „Faktas" — pirmiausia su sitiko Kapsuko V vid. mo kykloje su mokytojais ir moksleiviais. Kalbėjome daugiausia apie proforien. tavimą. Šeštadienio vakare vie šėjome Kalvarijos kultūros namuose, sekmadienį — Buktos paukštininkytės ūkyje. Šiuose susitikimuose įdomias paskaitas skaitė doc. H. Jonaitis — apie astrofiziką, doc. V. Raš kauskas — apie gamtos apsaugą ir kt. Šiltai buvo sutikti ir „Fakto" spektakliai „Būk sveikas!" bei „Romantikos institutas". Sekmadienį šeimininkai mums surengė ekskursiją po Kapsuko istorines vie tas.
VVU STUDENTŲ PROF SĄJUNGOS KOMITETO PIRMININKO PAVA DUOTOJAS J. SURBLYS: Grupė, kurios sudėtyje buvo Medicinos fakulteto doc. A. Bitė, Pramonės ekonomikos fakulteto doc. A. Deriūnas, Teisės fakul teto vyr. dėstytojas P. Pet kevičius, Studentų prof sąjungos komiteto kaimo kapela, vadovaujama E. Maziliausko, kultūros die nas Kapsuko rajone pradė jo V. Mykolaičio-Putino mokykloje-internate. Susi rinkę mokytojai, mokiniai buvo supažindinti su Uni versitetu, jo mokslininkų atliekamais dafbais, buvo kalbėta apie studentų gy venimą, darbą bei poilsį. Šeštadienio vakare ta pa ti grupė pasuko į rajono pakraštį — Liubavo kol ūkį. Su gėlėmis ir šypsena sutiko žemdirbiai svečius iš Vilniaus. Vakaro metu doc. A. Deriūnas papasa kojo apie ekonomines že mės ūkio problemas, doc. A. Bitė kalbėjo apie šiuo laikinius pasiekimus me dicinoje? apie profesinius susirgimus, dėst. P. Petke vičius palietė teisėtumo
ĮVYKO
AKTYVO
pasitarimas. Jame dalyvavo prorektorius doc. B. Sudavičius, VVU komjaunimo orga nizacijos vadovai, fakultetų komjaunimo biurų nariai. Pa sitarime buvo aptarti praėju sios žiemos sesijos rezultatai. Kalbėjo doc. B. Sudavičius, VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Galinaltis, FAF komjaunimo sekretorius R. Kairelis ir kt.
bei teisėtvarkos klausimus. Nuoširdžiai žemdirbiai plo jo Studentų profsąjungos komiteto kaimo kapelai. Sekmadienio rytą grupė išvyko į Kazlų Rūdą. Mies to kino salėje susirinku siems dirbantiesiems ir moksleiviams Universiteto dėstytojai kalbėjo apie mokslo ir visuomenės problemas. Teko ir man su sirinkusiems moksleiviams papasakoti apie Universi teto visuomeninių organi zacijų veiklą, studentų mo kymąsi, meno saviveiklą, apie klubus, apie Univer siteto fakultetus, specialy bes bei įstojimo sąlygas. Vėl sėkmingai koncertavo kaimo kapela. Vakare įvyko baigiama sis vakaras Kapsuko Kul tūros namuose, kur dėsty tojai, visuomeninių organi zacijų atstovai susitiko su miesto darbo žmonėmis, besimokančiu jaunimu. LLKJS Kapsuko rajono ko miteto pirmasis sekretorius J. Jablonskis padėkojo Universiteto atstovams už dalyvavimą kultūros die nose. Grupė dėstytojų, meno saviveiklos kolekty vai buvo apdovanoti rajo no partijos bei komjauni mo komiteto Garbės raš tais. Kultūros dienos Kapsu ko rajone baigėsi Studen tų profsąjungos komiteto kaimo kapelos koncertu bei „Fakto" pasirodymu.
Statyboje laukiama ir dau giau naujovių. Antrajame šių metų pusmetyje iš įvairių ša lies miestų ims keliauti fabri ko įrengimai, kurie tuojau laičius. Jis sutiko plačiau api pat bus montuojami. Taip pat būdinti dabartinę fabriko sta nuo Šešupės užtvankos į kati tybos panoramą, papasakojo linės ir fabriko teritoriją nu apie tai, kokių naujovių lau matoma pradėti tiesti vanden kiama statyboje artimiausiu tiekį. Nemažai triūso laukia žiedinė šiluminė trasa, kuri, metu. Naujojo penkmečio statyba jungs dabartinę bei busimąją sutapo su penkmečio pradžia. katilines ir gamybinį sektorių. Praėjusiais metais buvo atlik Numatyta, kad putliųjų ver ta įvairių darbų už 400 tūks palų fabrikas pirmąją produk tančių rublių. Šiemet statybos ciją pagamins 1974 metais. — montavmo darbų apimtis Įmonėje, kurioje visi proce žymiai padidės. Jų vertė su sai bus mechanizuoti ir auto darys 3 milijonus 300 tūkstan matizuoti, dirbs maždaug pu čių rublių. Šiemet turi iškilti santro tūkstančio darbininkų. pagalbinis ir administracinis Fabriko cechuose suksis 32 korpusai. Bus pradėtas staty tūkstančiai verpimo ir 8 tūks ti ir pagrindinis korpusas, ku tančiai sukimo verpsčių. Leng rio vertė beveik 10 milijonų vosios pramonės įmonės kas rublių. Jis užims maždaug tris met gaus 3 tūkstančius tonų įvairių spalvų trikotažų ver hektarus. Kapsuko miesto gyventojus, palų. Visa tai, žinoma, dar atei be abejo, pradžiugins žinia, kad šiemet numatyta pradėti tyje. Kol kas ten, kur gaus statyti katilinę. Visų pirma iš penkmečio naujagimis, — di kils 100 metrų kaminas. Tiki delė ir judri statybos aikštelė. masi, kad 1973—74 metų žie Statybininkai nesigaili triūso, mą dalis miesto gyventojų kad naujasis pramonės gigan butų gaus šilumą iš naujosios tas laiku stotų į rikiuotę. katilinės. S. BARKAUSKAS
KUR GIMSTA NAUJASIS
mūsiškės statybos valdybos kompleksinė brigada, kuriai vadovauja Algirdas Ziurinskas. Ši brigada kapsukiečiams gerai pažįstama. Jos vyrai triūsė, statydami valstybinį banką, buitinio aptarnavimo kombinatą, bendrabučius. Šiandien trisdešimt penki bri Šiaurinėje miesto dalyje po gados statybininkai deda pa dvejų — trejų metų darbinin grindus naujajam fabrikui: be kiškąjį Kapsuko peizažą pra tonuoja pamatus. turtins nauja įmonė — putlių Algirdo Ziurinsko brigada jų verpalų fabrikas. Maždaug ruošia dirvą montuotojams. prieš pusmetį ten pasirodė Apie pastarųjų šiokiadienius pirmieji statybų ženklai. O paprašėme pasidalinti mintimis šiandien šioje vietoje — dide Vilniaus specializuotos monta lė statybos aikštelė. Vis labiau vimo valdybos darbų vykdy ryškėja įmonės kontūrai. toją Jaroslavą Rudelevičių. Naujojo fabriko statyba, ku — Mūsų kolektyvas nedide ri kaskart vis labiau Įsisiūbuo lis, — pasakė jis, — tik as ja, reikalauja didelio, įtemp tuoni žmonės. Bet dirbti seka to triūso. Čia dirba visokiau si. Montavimo darbus admi sių specialybių, specializuotų nistraciniame korpuse pradė ir nespecializuotų valdybų jome tik pirmomis gruodžio statybininkai jš Vilniaus, Kau dienomis, o šiomis dienomis no, Kapsuko... Generalinis žadame juos baigti. rangovas — Kapsuko statybos Dažnas svečias aikštelėje — E. STANKEVIČIUS valdyba. putliųjų verpalų fabriko staty UTK pirmininkas Visų darbų priekyje žengia bos direktorius Romualdas Va
„Tarybinio studento" 1972 m. vasario 18 d. nu meryje rašėme apie tai, kad FAF III k. studentas V. Gliožeris Respublikinė je bibliotekoje išpiaustė
paskaitų praleidinėtojus. Sesija baigėsi — sesija pra sideda. Nors, kaip matėme, padėtis Istorijos fakultete, ly ginant su ankstesniais metais, žymiai pagerėjo, tačiau nurim. ti dar ne laikas. Jau dabar turime sukaupti žinias, kad pavasario sesijos egzaminų barjeras nebūtų sun. kus.
Šį reportažą mums at siuntė Kapsuko rajono laikraščio „Naujasis ke lias" redakcija. Jame pa sakojama apie didžiausią devintojo penkmečio staty bą Kapsuke.
kelis žurnalus. Ir tai ne pirmą kartą! Netinkamas studento V. Gliožerio elgesys apsvars tytas fakultete. Jį pasmer kė grupės draugai. Buhal terinės apskaitos katedros
posėdyje pažymėta, kad V. Gliožeris blogai lanko paskaitas, turėdavo įsisko linimų ir nusipelnė pačios griežčiausios bausmės — pašalinimo iš Universiteto. Tačiau, atsižvelgdami į
jo šeimyninę padėtį (ve dęs, turi mažą vaiką), ir pasižadėjimą, katedra ir dekanatas pasiūlė griežtą papeikimą su paskutiniu įspėjimu. Rektorius patvir tino šią bausmę.
Valstybinė Respublikinė biblioteka atėmė V. Gliožeriui skaitytojo teises vi sam laikui. Minėtas stu dentas atsilygino bibliote kai už padarytą žala
I ŽMONES! Žmonės! Aš — seka paskui kulnelį į Skargos linksminasi. Jiems dabar pa- žimą dardina jie, „ubagus" še nžinai gyva dvasia teisybės, ižinės ir mokslo. Kalbu į jus, Ii profesoriai, kalbu į jus, Ui .studentai. Paklausykit, ką 1 iriu jums pasakyti. Kurgi, s kau, pasaulyje yra tauta — I kia prasta ir niekinga, kad I ‘turėtų šių trijų savų ir tarI įgimtų dalykų — tėvų žeH ės, papročių ir kalbos! Jūs t rit visus tris, o papročių t i daugiausia. Ir džiaugiasi 1 ano sena širdis, regėdama, 1 iip gimsta dar vienas paprot s — Alma Mater pirmojo B ktoriaus Petro Skargos kie1 e pirmą kartą Jūs susirinkot š ęsti savo studijų vidurio I entės — Mediumo. Mokslo B jnis, kurią kurstė Lelevelis ii Mickevičius, Počobutas ir i įiadeckis, Daukantas ir Jun1 :ilas, — dar gyva. Įneškit I tą ugnį! 1 Aukuras įsiliepsnoja. Sven-
jJ 1 1 I
kiemą. Pasitinka reikšmingi laikraščių pardavinėtojai, dar garsiau šaukia (ir kokių dyvų studentui nepasitaiko!) dosnūs maitintojai: „Pietūs ubągams! Nemokami pietūs ubągams!“ Toliau loterija, juoko skylė. .. Sumaištis, riksmas, muzika — tikras balaganas, Nesistenkim jame įžiūrėti didelės simbolikos ar ko panašaus. Tiesiog trečiakursiai
šėlusiai smagu, jie užmiršę seminarus, koliokviumus ir visokias kitokias pabaisas, Jie nori, kad ir kiti jas užmirštu. Juk tuo šventė ir šventė, kad galima užsimiršti... Kaip visur ir visada rėksmingiausi ir aikštingiausi — žurnalistai. Ir sumaniausi, veikliausi. Kartais galėjai pa galvot, kad čia jų šventė. Ve-
ISTORIJOS (Z) (Z) < £
V. BRAŽĖNO IR J. MAŽEIKIO FOTOREPORTAZAS
m > T' C
r~
■ Ne, ji prasidėjo, tur būt, anksčiau. Gal prieš pusvalan IT dį kai suklypęs kuinas su studento kepurėle ir dviem knlegėm žurnalistėm apgirgžCL dlno aplink Universitetą tliukšmingą vežimą kvieslių, atklydusių čia lyg iš užpraei ti šimtmečio. Gal net dar a iksčiau — prieš dieną ar iiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiii s vaitų, kai pašnibždom pra< ijo sklisti neįtikėtinas gan| is — istorikai palieka Sar ta evijaus kiemą (su visais fi li logais!) ir persikrausto į S ;argos. ■ visokių būna skyrybų. Ši to, išėjo abiem į naudą. Kad gi užvirė lenktynės! Geros lenktynės. Filologams kaip fi lologams, o istorikams jos bu vo — Nojaus laivas: paskata ir paspirtis, jėgų ir išmonės įkvėpėjas. ■ Tikrai įžūlūs narsuoliai tie istorikai. Sarbievijaus kieme tai kas! Tradicijos susiklostę, nietų aptrintos, net tie patys piešiniai papuošimui tinka. Klemas jaukus, nedidukas. Gi istorikams viską prisiėjo nuo .B pradėti. ■ Pradėjo. Nepabūgo. Blr štai žioplių minios at
MEDIUMAS
O
ria jie, juoko skylėj murkdo — irgi jie. . . Paskui, per specialybių pa sirodymą, taip pat nebuvo lygių žurnalistams. Kas gali būti Įstabesnio už jų iškil mingą procesiją! Aukštai virš galvų metriniai katedros dės tytojų portretai. Ir šūkiai, laiminantys tuos dėstytojus: „Mes mylim Makauską!", „Su Tapinu — nors į pragarą!". . . Ir tokie šelmiški senjorų vei dai, kad neabejoji — tikrai jokiu pragaru nenugąsdintum. Iš tikrųjų žurnalistai pasiro dė paskutinieji, užbaigė šven tę, tik rašydamas sumaišiau. Ir visai be piktos valios. Tie siog norisi kuo greičiau išsa kyti visa, ką jauti gero. Tačiau visko vis vien neiš sakysi, todėl tebus leista nu sižengti šventinio reportažo taisyklėms ir akies krašteliu žvilgterėti į tą patį kiek iš ki to šono. Nedrįstu bloguoju minėti istorikų tribunolo „kirviams", bet psichologams truko pasi ruošimo, o bibliotekininkėms, atleiskit, ir skonio. Jų kone valandos verkšlenimus atlaikė gal ketvirtadalis žiūrovų. . . Pasirodymų nelygumai ir buvo silpnoji šventės dalis. Į bendrą ritmą netilpo kai ku rios perdėm oficialios kalbos. Absol ir Ventas, turėję vai ruoti visą šventės eigą, patys atrodė lyg epizodiniai daly viai. ♦ * * Minkštai gula smulkus snie gutis, be garso praplasnoja balandis. Buvusią šventę me na tik fontano vidury sulipdy tas aukuras, vienoj, kitoj vie toj nuo sienos besiplaikstantis spalvoto popieriaus rėželis. Skargos kiemas nurimo ir iš tuštėjo. Tačiau, manykime, neilgam. Juk diplomantus išlydėsime iš čia, fuksus sutiksime taip pat čia, savo kieme. Per kiekvieną tokią šven tę prisiminsime pirmąjį me diumą, o jau tuose prisimini muose nebus nė vienos tam sesnės dėmelės.
iiiiiiiiuniiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii z
STUDENTŲ
GERIAUSIA TARYBA PENKTAJAME Pasibaigė geriauso bendra bučio tarybos konkurso 1 eta pas. Jis buvo prasidėjęs gruo džio 15 dPirmąją vietą, kaip ir reikė jo tikėtis, užėmė V bendrabu čio taryba (pirmininkė J. Vaišnytė), surinkusi 526 taškus. Šios bendrabučio tarybos dar bo rezultatus gali pamatyti vos įžengęs į bendrabutį. Pir miausia, gerą įspūdį palieka sienlaikraščiai „Fortūna" ir sa tyrinis „Skalpelis". Gerai pa ruoštas ir apiformintas stendas „Mūsų dienos kaip šventė", kambarių švaros stendas. V bendrabutyje buvo suorgani zuotas ir šachmatų konkursas. Geriausia tvarka ir švara taip pat medikų kambariuose, vir tuvėse. Bendras švaros vidur kis 4,6. (Tuo tarpu IV bend rabučio — tik 3,6). Neturima priekaištų ir šio bendrabučio budintiesiems. Net 207 taškais mažiau įver tintas antrą vietą užėmusio VI bendrabučio tarybos (pir mininkas V. Baltušis) darbas. Siame bendrabutyje irgi gera
čio tarybos darbas. Siarne bendrabutyje netvarka kam bariuose, koridoriuose, blogai atrodo sienlaikraščiai. Ne ge resnė padėtis ir „Taure". Sia me bendrabutyje vėlai vaka Tęsiame pasakojimų cik rais didžiausias triukšmas, ko ridoriuose pilna šiukšlių, blo lą „Laisvų respublikų šei gai atlieka savo pareigas bu moj". Siame skyrelyje pa dintieji. Vidutiniškai šį kartą sakojami kelionių po tary dirba III bendrabučio taryba, išskyrus patį tarybos pirminin bines respublikas įspū ką J. Lisą. džiai. Sis etapas atskleidė nemažai Laukiame Jūsų, brangūs skaitytojai, laiškų. Geriau trūkumų kai kurių bendrabu si pasakojimai apie susiti čių tarybų darbe. Juos reikia kimus su naujais draugais, pašalinti sekančiuose dviejuo apie tautų draugystę bus se etapuose. Antras etapas premijuojami. prasidėjo vasario 15 d. ir tęsis I iki balandžio 15 d. I etapo nugalėtojams — V II bendrabučio gyventojams — Nors žiemos atostogos pasi bus suorganizuota ekskursija baigė jau senokai, tačiau dar neišdilo įspūdžiai, patirti jų į Panevėžio dramos teatrą. metu. Mes, grupė geografijos J. KUDIRKA specialybės studentų, nutarė Studentų profkomiteto me šias atostogas praleisti Vi prezidiumo narys durinėje Azijoje. Tuoj pat po sesijos išsiruošėme. Maršrutas * * ♦ ėjo per pačius gražiausius i (mūsų manymu) ir įdomiausius Trečiadienį įvyko Istorijos miestus: Taškentą, Samarkanfakulteto studentų profbiuro dą, Bucharą, Dušanbę, Ašchaposėdis. Nauju profbiuro pir badą. mininku išrinkta žurnalistikos Pakeliui į namus aplankėme spec. III k. studentė Angelė dar ir Krasnovodską, Baku, Orenderaitytė. Charkovą. Visur buvo nepa E. DARASKEVICIOTE prastai įdomu. Labai džiugu ir
Nauji adresai
PROFSĄJUNGOJE
švara koridoriuose, vestibiu liuose, neblogai atlieka savo pareigas ir budintieji. Bet sienlaikraščiai yra prastesni už V bendrabučio. Neblogai dirbo ir antro bendrabučio taryba (pirminin kas S. Patkauskas). Siame bendrabutyje yra nemažai kambarių, kuriuose gyvena po 8 ir daugiau studentų, ir palai kyti čia tvarką yra sunkiau. Tačiau bendras kambarių šva ros vidurkis II bendrabutyje yra 4,2 ir nedaug teatsilieka nuo tvarkingiausio V bendra bučio. Gavęs silpnoką įvertini mą už sien’aikraščius, bendra butis surinko 282 taškus ir tu rėjo tenkintis III vieta. Sekančias vietas pirmame etape užėmė: IV vietą — trečias bendra butis (pirmininkas J. Lisas) — 276 tšk., V vietą — „Tauras" (pirmininkas A. Steponavičius) — 260 tšk. Paskutinę VI vietą užėmė IV bendrabutis (pirmi ninkas J. Cerkauskas) — 135 tšk. Nerimą kelia IV bendrabu
tai, kad, nuėjus į bet kurio miesto instituto ar universite to komjaunimo komitetą, mums nuoširdžiai padėdavo: parūpindavo nakvynę, supa žindindavo su miestu, jo įdo mesnėmis vietomis. Nors stu dentams tuo metu buvo sesi jos įkarštis (dėl medvilnės rinkimo ji buvo nukelta) ta čiau kiekvienas stengėsi nors trupučiuką parodyti miestą, pavaišinti arbata, papasakoti apie savo studentišką gyveni mą. Kelionės metu daug kartų keitėmės adresais, suvenyrais. Pas Vidurinės Azijos studen tus liko lietuviški ženkliukai, atvirutės su Lietuvos miestų vaizdais, gintaro gabalėliai. Mes taip pat parsivežė me daug kazachiškų, uzbekiš kų, tadžikiškų, turkmeniškų suvenyrų. Jau gavome ir pir muosius laiškus. Mūsų naujie ji draugai sėkmingai išlaikė sesiją ir žada vasarą aplankyti Lietuvą. Mes jiems taip pat turime ką parodyti, papasa koti, supažindinti.
.r
VVU STUDENTŲ LITERATŪRINIS KONKURSAS, SKIRTAS TSRS 50-OS1OMS MĖTINĖMS.
Konkursui gali būti pateikt visų žanrų kūriniai, įskaitau spausdintus ir nespausdintu literatūros kritikos straipsniu bei recenzijas. Laukiame kuri nių, vaizduojančių jaunini gyvenimą, tarybinio žmogau draugystę. Rašykite apie re voliucinę praeitį, apie taiki ir kūrybingą nūdieną, apie la: mėjimus, kuriais sutinkam 50-ąsias metines. Geriausiems kūriniams bu skiriamos šios premijos: Dvi pirmosios — po 50 rb Dvi antrosios — po 35 rb. Trys trečiosios ‘— po 25 i Specialų prizą (35 rb.) už ge riausią studentiškos tematik kūrinį skiria Universiteto Siu dentų profkomitetas. Kūriniai konkursui pristato mi iki 1972 m. lapkričio 1 <1 Lietuvių literatūros katedrai Rektoratas, Studentų Profkomitetas, Lietuvių literatūros katedra Literatų būrelis
I. ŠVEGZDAITĖ
Geografijos spec. II k. VVU Aktų salėje kovo 11 J 19 vai. koncertuos Latvi; > nusipelnęs kolektyvas, VI ir IX pasaulinių studentų ir jauni mo festivalių laureatas, Latvi jos P. Stučkos universiteti liaudies dainų ir šokių an samblis „Dancis". Bilietai parduodami studen tų profsąjungos komitete nu< 10.30 iki 17.30 ir koncerto dii na nuo 17 vai. prie Aktų sa lės. Priimamos kolektyvine paraiškos.
KAMUOLYS VĖL VIRS TINKLO
VVU Kolonų salėje kori 10 d. 19 vai. įvyks meninu skaitymo konkursas. Konkurs< dalyvaus geriausi Universite to skaitovai. Kviečiame!
J.MAŽEIKIO nuotraukose: tarpfakultetinių tinklinio varžybų atidarymas; sportininkus sveikina „Mokslo" klubo pirmininkas A. Tarasevičius ir treneris S. Kričala; susitinka TF ir Fil. F tinklininkų komandos.
Praeitą šeštadienį Univer siteto sporto salėje Nr. 1 vėl sudunksėjo kamuoliai. Čia prasidėjo tarpfakultetinės tinklinio varžybos. Susirinkę į varžybų atidarymą tinklininkai ir žiūrovai iš karto pate ko į malonią aplinką: salė su remontuota, išdažytos grin dys, sutvarkytas apšvietimas. Į išsirikiavusias varžybų ati darymui komandas kreipėsi „Mokslo" klubo tarybos pir mininkas A. Tarasevičius. Jis pažymėjo, kad tai pirmos tink linio varžybos, šiais metais su. organizuotos „'Mokslo", palin kėjo komandoms sportinio ryžto ir energijos nelengvose kovose. Teisė pakelti varžybų vėlia vą buvo suteikta Teisės bei Matematikos ir mechanikos fakultetų komandų kapitonams V. Bauriui ir J. Eltermanui. Pirmosios varžybų „marato ną" pradėjo Teisės ir Filologi jos fakultetų vyrų komandos. Pirmoje partijoje vyko gana lygi kova, bet tiksliau sužaidę, vis dėlto laimėjo teisininkai LAIKRAŠTIS
EINA
NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
REDAKCIJOS ADRESAS:
19:17. Jie laimėjo ir antrąją partiją 15:6, o varžybas 2:0. Įdomus buvo Prekybos ir Chemijos fakultetų moterų ko mandų susitikimas. Ąpylygią kovą nemažų pastangų dėka laimėjo Prekybos fakulteto moterys. Blankokai tarpusavy žaidė Matematikos ir mechanikos bei Istorijos fakultetų tinklininkės. Nors ir viena, ir kita komanda rodė didelį norą, bet abiems ekipoms aiškiai stigo susižaidimo. Dideliam matema tikių gerbėjų džiaugsmui var žybas laimėjo MMF komanda 2:0. Ypač gerai žaidė nugalė tojų eilėse komandos kapito nė L. Lebedeva. Teisės ir Medicinos fakulte tų moterų varžybos vyko „j vienus vartus". Čia aiškia persvara nugalėjo busimosios medikės. Bene pati dramatiškiausia kova vyko tarp Istorijos ir Chemijos fakultetų tinklinin kų. Kad išaiškėtų nugalėtojas, čia prireikė trečios papildo mos partijos. Verti pagyrimo
23200 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15.
chemikai. Jie, palaimėdami lemiamą partiją 10:13, sugebė jo „išplėšti" pergalę — 2:1. Keletą žodžių reikia tarti apie varžybų neigiamą pusę. Štai Gamtos fakulteto vyrai „nesiteikė" ateiti į varžybas su matematikais. Jų pavyzdžiu pasekė ir Filologijos fakulteto moterys. Kai kurių fakultetų komandų apranga netvarkin ga. Tai galima pasakyti apie Filologijos fakulteto vyrų bei Prekybos fakulteto moterų ko mandas. Varžybos tik praside da, ir būtų kur kas maloniau stebėti žaidėjus, apsirengu sius vienoda, tvarkinga apran ga. Taip pat labai dažnai ko mandų žaidėjai vėluojasi į varžybas, o kartais ir visai neatvyksta. Tai nedaro garbės nei pačiam sportininkui, nei fakultetui. Štai kitų susitikimų rezulta tai: Moterys: FAF — FF 2:0, PF — FF 2:0, Vyrai: FF — TF 2:0, MF — Fil. F 2:0, MF — FAF 1:2.
Studentų profkomitetai
A. STANIULIS
LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 1053
Studentų profkomitetai kviečia dalyvauti lietuviški kino filmo „Mažoji išpažintis premjeroje. Prieš kino filme demonstravimą įvyks susitiki mas su jo kūrėjais. Susitikimas premjera įvyk: kovo 13 d. 19 vai. „Vilniaus kino teatre. Bilietai parduodami studen tų profkomitete nuo kove 7 d.
LV 00776
REDAKTORIUS A. KUSTA