Visų šalių proletarai, vienykitės!
8 C8J2VBOS scuoencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO
REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
1972 m. kovo mėn. 3 d.
Nr. 6 (788)
ŠĮ MĖNESĮ ĮVYKS LIETU VOS KOMJAUNIMO XVII SU VAŽIAVIMAS. UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGANIZACI JAI JAME ATSTOVAUS 13 DELEGATŲ. ŠIANDIEN PASA KOJAME APIE VIENĄ JŲ.
Ir pasitaikyk tu man taip — vos ne kiekviena redak cijos užduotis parašyti apie komjaunolius mane suveda su žmonėmis, vienaip ar kitaip susijusiais su Vil niaus miesto septintąją vi durine mokykla. Kai suži nojau, jog ir Finansų ir apskaitos fakulteto kom jaunimo biuro sekretorius Rimantas Kairelis ne išim tis, kalba nejučiomis pa krypo apie mokyklos iš leistas garsenybes — šuo lininką, Europos čempioną Kęstutį Šapką, futbolinin ką, irgi Kęstutį, Latožą. .. — Tokia jau mokytojo dalia, — šypteli Rimantas. — Išugdei, pastatei, kaip sakoma, ant kojų, o jis, jau abiturientas, ir moja tau, mokytojau, sakydamas „sudie!“ Į jo vietą ateina kiti, juos reikia „išnešio ti". . . Gal todėl Rimantui bau gi tada atrodė mokytojo profesija, nors filologija la bai traukė vaikiną. .. Gal todėl ir liko kibernetika — naujas XX amžiaus moks las. Ir nesiskundžia Riman tas, „ne į tas roges įsėdęs”. Naujausia grožinė literatū ra ir dabar jo artimas drau gas. Tik, va, kūrybai laiko visai nebelieka. „Nepro gresuoju, — bando juoikauti Rimas. Tad dar
vis dėlto priklauso tau. Dabar žurnalą leidžia vi sas kursas. Kiekvieno nu merio apimtis — 50 spaus dintų puslapių. Nemažai. Aišku, grupėje netrūksta ir problemų. Jos ir atsispindi žurnale. Pagrindinis Ri manto rūpestis — kad gru pėje nebūtų skolininkų. Su užsidegimu ir truputėliu pykčio apie juos kalba sek. retorius. — V. Kudinovas, T. Mir. vis, N. Nakaitė — tai jie ir nutempė visą kolektyvą žemyn. Susirinkome po se sijos visi, detaliai išnagri nėjome atsilikimo priežas tis. Dar niekad tokio „karš to" svarstymo nebuvo. . . Pats Rimantas kalbėjosi su dėstytojais, įrodinėjo, kad anie studentai niekuo neblogesni, kad net į pir mūnus gali taikyti, jei tik pasistengs. rams, koliokviumams. Su Patikėjo. prask, Rimai, tau visur rei Rimantas neišlaiko ne kia rodyti pavyzdį. Į tave, nusišypsojęs, kai pasakoja, komjaunimo biuro sekreto kad skolininkai suprato sa rių, lygiuojasi visas fakul vo kaltę: dabar stropiai tetas. lanko paskaitas, draugų Nesivaržyk, už tikrus padedami uoliai mokosi. nuopelnus galima ir pagir O ir tų skolų jau beveik ti. Sakai, kad visai nesun neliko. ku buvo leisti grupės žur Padėjo laiku ištiesta pa nalą. Bet iš kur tau kilo galbos ranka. Reikia kiek tokia mintis! Dabar visi vieną žmogų perprasti, pa matome gražios iniciatyvos bandyti atsidurti jo vieto vaisius. Jau trys spalvingi je, reikia visada ieškoti at numeriai išėję. Šiuo metu sakymo į klausimą „ko jie populiariausi visame dėl?". Universitete. Žinau, bu . .. Mokosi grupėje Nijo vo nelengva. Sakai, daug lė. Tyli sėdi per paskaitas, padėjo Jurijus Eidu- nelinkusi daug kalbėti ir su kas. Taip. Bet iniciatyva draugais. Rimantas jautė,
Pėdsakas
negreit mano prozą išvysi te". * ★ * Nelengva komjaunimo sekretoriaus duona. „Val go" ją tik ištvermingieji, atkaklūs. Ir, aišku, tie, ku rie išlaiko draugų pasiti kėjimą. Ant tavo pečių, Ri mai, beveik tūkstančio fa kulteto studentų rūpesčiai. Jie visi laukia tavęs: nori pamatyti įdomų renginį, nori išgirsti nauja, vertin ga. Tu turi suspėti, visur suspėti: pakalbėti su ko legomis ir nevėluoti į be gales posėdžių, vakarais ta vęs laukia skaitykla, reikia suspėti pasiruošti semina
Tas didysis dekanato rūpestis ISTORIJOS FAK. PRODEKANO V. LESClAUS PA SAKOJIMĄ UŽRAŠĖ „TA RYBINIO STUDENTO” KORESPONDENTAS M. ŽEMAITIS
Visa šalis, visi tarybiniai žmonės didžiausius laimėji mus, svarbiausius pasiekimus skiria artėjančiai džiugiai vi sos tarybinės liaudies šventei — TSRS įkūrimo 50-mečiui. Suprantama, studentai prie to gali prisidėti tik labai geru mokymusi, pavyzdingu elge. siu, gera visuomenine veikla. Nuo pat rudens jaučiamas pagyvėjimas ir Istorijos fakul tete. Studentų pažangumas ta po pagrindiniu ir svarbiausiu dekanato rūpesčiu. Ne paslap tis, kad ir pas mus netrūko tinginių, skolininkų. Kad ne kartotume senų klaidų, susirū pinome akademine drausme iš rudens. Mokymosi klausimas ypač buvo akcentuotas pasita rimuose su katedrų vedėjais, kuratoriais, su visuomeninė
LAIKRAŠTIS
mis studentų organizacijomis. Gerai dirbo akademinė komi sija (pirmininkas — Žurnalisti kos katedros vedėjas doc. S. Makauskas). Tikrai daug laiko sugaišome su skolininkais; šiandien džiugu, kad tas dar bas nenuėjo veltui. Dauguma „užkietėjusių" skolininkų su prato, kad Universitete reikia dirbti, reikia lankyti paskaitas. Po žiemos sesijos fakulteto skolininkų sąrašai žymiai su trumpėjo. Kad fakulteto studentams nebūtų baugi žiemos sesija, organizavome nemaža koliok viumų, įvairių atsiskaitymų, griežtinome jų kontrolę. Tai tiesiog privertė studentus dirb ti visą semestrą, o ne per se siją, kaip dar pasitaiko. Ypač gerai koliokviumai buvo pra vesti istorikams. Kiekvienais metais fakulte to studentų gretas papildo gražus būrys abiturientų. Mū sų fakultete tapo tradicija kuo plačiau pirmakursį supa žindinti su mokymusi aukšto joje mokykloje, kitaip tariant,
stengiamės pirmakursiui suda ryti tokią atmosferą, kad jis žinotų, kaip reikia dirbti, ko iš jo bus reikalaujama. Tam yra sudaryta speciali komisi ja. Kaip tik šiuo metu ren giamės sušaukti visų dėsty tojų susirinkimą, kuriame kal bėsime apie aarbą su pirma kursiais. Dabar, pasibaigus žiemos sesijai, galime pažiū rėti, ką ji atnešė pirmakursiui. Aukščiausias pirmo kurso psi chologų pažangumas — 4,3; Neblogas busimųjų istorikų ir žurnalistų pažangumas — 3,9. Susidaro vaizdas, kad mūsų fakulteto pirmakursiai aklima tizavosi neblogai. Daug minėjau apie pasiruo šimą žiemos sesijai, dabar galima pakalbėti ir apie jos rezultatus. Lyginant su praeitų metų žiemos sesija, bendras fakulte to studentų pažangumas paki lo 10,3 procento (dabar 87,8). 60 fakulteto studentų žiemos sesijos egzaminus išlaikė tik labai gerai. Sis skaičius suda ro 8,8% viso fakulteto studen-
kad čia kažkas netaip. Kalbėjosi su kambario draugėmis. Paaiškėjo. Tėvai — mokytojai, o dukrai šios profesijos ne linkėjo. Gal troško leng vesnio kelio, saugojo nuo sunkumų? Mergaitė svajo jo apie užsienio kalbos studijas, bet tėvai tą pava sarį nukirto kaip kirviu: „Čia nieko nepasieksi, ne be tie laikai". Ir Nijolė įstojo į ekonominės kiber netikos specialybę. Jai buvo sunku: mate matika — siena neperžen giama, neįveikiama. Ji at sitrenkė į tą sieną. Atsi gręžė — laukė kita siena: tėvai, ankščiau lepinę mer gaitę, dabar i ai priekaišta vo dėl skolų, pagaliau ir visai nuo jos nusigręžė. . . O draugai suprato ją. Ne paliko Nijolės, nepaliko Rimas, Jurijus, Vytas. .. Tu tik trečiakursis, Ri mai. Sakai, mažai padarei. O man atrodo, kad laibai daug. Subūrei draugišką kolektyvą, už kurį guldai galvą. O kur darbas komi tete? Kur ta kova prieš tavo taip nemėgiamą pasy vumą? Dabar tavo grupė turi savo himną, vėliavą, emb lemą, turi net uniformą. Už visus tuos sumanymus, už nuoširdumą tu pelnei grupės autoritetą. Argi to maža?
★
★
Eina žmogus ir palieka ryškų savo pėdsaką. J . MAŽEIKIS
AVABT įvykiai ir žmonės Vasario 21 d. Kolonų salė je Filologijos fakulteto dės tytojai ir studentai susitiko su Veimaro Nacionalinio teatro vadovu, profesoriumi Oto Lan gu. Svečias iš VDR papasakojo susirinkusiems apie dar Gė tės įkurtą Veimaro teatrą, jo tradicijas bei problemas. Pro fesorius O. Langas pasidalino taip pat mintimis apie F. Šile rio tragediją „Klasta ir mei lė", kurią, jam vadovaujant, šiuo metu kai'p tik ir stato Vilniaus Akademinis dramos teatras. D. ZALYTĖ
LLKJS Centro komitete įvy ko jaunųjų mokslininkų tary bos posėdis. Jame VLKJS CK Garbės raštais už aktyvią vi suomeninę ir mokslinę veiklą buvo apdovanota grupė jau nųjų respublikos mokslininkų. Jų tarpe — Vilniaus universi teto Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas doc. J. Mac kevičius. Mūsų inf.
Pirmadienį Kolonų salėje įvyko Vytauto Mačernio poe zijos vakaras. Poeto eiles skai tė Akademinio dramos teatro aktorius Laimonas Noreika. D. ŽVIRBLIS
Filologijos, Istorijos, Finan sų ir apskaitos, Matematikos ir mechanikos fakultetų trečia kursiai atšventė mediumą.
,,GERAI STUDIJUOTI — VALSTYBINE UŽDUOTIS“ „TS" SKAITYTOJŲ NEAKIVAIZDINĖ KONFERENCIJA
tų skaičiaus. Pernai tokių bu vo tik 31 arba 5,8% viso stu dentų skaičiaus. Gana nemažas būrys studentų (224) žiemos sesijos egzaminus laikė tik gerai ir labai gerai (pernai — 86). 37 fakulteto studentai eg zaminus laikė vien trejetais Jų procentas, palyginus su vi su studentų skaičiumi, mažas — 5,4. Negaliu nepagirti fa kulteto diplomantų — istorikų ir žurnalistų, jų grupių pažan gumas atitinkamai 4,5 ir 4,2. Skaičiai kalba patys už save. Istorijos fakultetas didžiuo jasi mūsų pirmūnais, akty viais visuomenininkais. Tai, visų pirma, II k. istorikas R. Gamulis, III k. istorikai J. Pa leckis ir A. Cereška, IV k. is torikas S. Pamerneckis, II k. žurnalistai V. Labžentytė, V. Matulevičius, V. Vasiliauskas, III k. žurnalistai D. Jūraitienė ir S. Vaitiekus, kolegos ket-
virtakursiai V. Kavaliauskas ir K. Rastenis. Nuo pat pirmo sios sesijos vien penketais eg zaminus laiko II k. psichologė L. Paplauskaitė. Visų čia nesu minėsi. Šią sesiją studentai parodė geresnes visuomeninių moks lų žinias. 206 fakulteto pirma kursiai TSKP istoriją laikė pas prof. K. Navicką. 70-ties stu dentų žinias profesorius įverti no labai gerai, 76 — gerai, 51 — patenkinamai ir tik 9 su profesoriumi „panoro pasima tyti" dar kartą... Trečiakursiai laikė istorinio materializmo egzaminą. E. doc. p E. Krakauskas ataskaitoje rašo: „Gerą įspūdį paliko žur nalistai P. Plėtaitė ir S. Vai tiekus, istorikas V. Kuzmickas, psichologas A Šiautkulis. Vie nodesnis istorikų kursas, kiti — „bangavo". (Nukelta į 2 psl.)
Mūsų inf.
Įvyko VVU komjaunimo komiteto posėdis. Jame aptar ti žiemos sesijos rezultatai, TSRS 50-mečiui skirti rengi niai. Posėdyje patvirtinti nau jo konkurso geriausiai akade minei grupei išaiškinti nuosta tai (juos skelbsime kitame nu meryje) Mūsų inf.
Antradienį įvyko Universi teto tarybos posėdis. Jame kalbėta apie Pramonės ekono mikos fakulteto darbą su va karinio ir neakivaizdinio sky riaus studentais. A. DARGUŽIS
AVABTĖ įvykiai ir žmonės